Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2  Next
AutoriMesazh
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO   Mon Jun 02, 2008 12:11 pm

PĖRSHĖNDETJE PAS MEDITIMESH,
ME RASTIN E NE 60-VJETORIT TE LINDJES SĖ ILIA LASKĖS


Tė nderuar pjesėmarrės,

Mospraninė time fizike mes jush po pėrpiqem ta zbut sadopak me disa mendime tė thjeshta qė mė lindėn duke shfletuar librin e Ilia Laskės: “Njeriu mal, apo mali njeri – Ēajupi”, i cili mė ra nė dorė mė 16 tė vijuesit. Mė rroku pėrnjėherė ngazėllimi dhe u kaplova nga meditacionet e pareshtura…

Tė qėmtosh e mandej tė sistemosh vlera nuk pėrbėn njė veprim rutinė e tė rėndomtė, mbasi kėrkohet pėrkushtim, duhen dije, pėrvojė pune, vullnet e mbi tė gjitha kėrkohet njė trysni e brendshme qė i ka rrėnjėt tek malli e dashuria pėr objektin frymėzues…

Kėto veti i gjejmė nė rrėzėllim tė plotė tek pasionanti dhe i papėrtuari Ilia Laska, tė cilit pėrfitoj nga rasti t’i uroj pėr 60 – vjetorin e lindjes jo vetėm stabilitet tė gjendjes shėndetėsore por edhe rinovim siē ka tė rinovuar shpirtin e tij tė pasur e tė pastėr.

Teksa po i jep nė dorė lexuesit zagorit e mė gjerė librin e tij tė tretė, Ilia ynė i jep tė kuptojė cilitdo shumė e mė shumė se sa synimet e njė studiuesi tė thjeshtė, duke arritur kėsisoj nė caqet e njė studiuesi tė mirėfilltė. Pse e theksoj kėtė? Sė pari, Ilia rreket tepėr, t’u dhėnė tė tjerėve vlerat mė tė qenėsishme (duke u nisur nga personalitetet, vendet, ndodhitė apo dukuritė shpirtėrore qė pėrfshin) Sė dyti – Ilia di tė pėrzgjedhė esencėn pėrmidis shumė materialesh tė qėmtuara. Sė treti – Autori Ilia Laska, duke sfiduar gjendjen e vet jo optimale shėndetėsore, qėllimisht apo spontanisht lėshon mesazhe luajaliteti e mesazhe tė tjera kuptimplotė pėr gjithkėnd qė ka aftėsi e mundėsi tė bėjė diēka tė dobishme pėr shoqėrinė e sidomos pėr vendlindjen tonė, Zagorinė.

Duke e marrė me mend se rasti i sotėm ka frymėmarrjen e njė mjedisi tė ngrohtė, miqėsor e gati tė familjarizuar, mund tė kapėrcejmė dhe nė kujtime mė intime.

Me Ilian jam bashkėmoshatar. Njohur e bashkuar nė lojna fėminore, kur vinte nė Konckė si mysafir tok me Vironin tek Nenua (Sofi Telo). Qysh atėkohė pėrvijoheshin tek temperamenti i Ilias ngjyresat e tipit tė qetė flegmatiko – melankolik e doza jo tė pakta humori e djaloshi alegro, ndėrvarur nga mjedisi pėrreth e nga gjendja shpirtėrore e ēastit.

Mė pas jemi takuar jo rrallė nė Memaliaj mė tė rritur e mė miqėsorė e tė mirėkuptimtė me njėri – tjetrin.

Nė kushte tė tjera jemi takuar nė prag tė moshės sė tretė. Tė dy – tejet tė troshitur nga shėndeti fizik i organizmit por mjaft tė ndjeshėm e shumėdimensionalė nga shpirti, ku ndonėse shihnim e shohim tek shoqi - shoqi njėfarė shpėrfytyrimi tė jashtėm, dallojmė qartė optimizmin dhe kėmbėnguljen pėr tė kompensuar gjallėrinė e hershme me krijim vlerash tė dobishme e jetėgjata.

Pėrjetime pėrafėrsisht tė ngjashme na grabitėn goxha energji fizike, por, me sa duket na dhanė me bollėk energji ndjenjėsore nė sensin mė pozitiv tė fjalės.

Kėto energji po i shohim tė konvertuara nė tė tre librat e Ilias e nė projektet e tij qė nuk reshtin kurrė.

Le t’i themi sė toku “faleminderit” Ilias e ta pėrgėzojmė pėrzemėrsisht pėr ēfarė u ka dhėnė e u jep bashkėkrahinasve vit pas viti…

Tė kesh kėsi librash nė bibliotekė ėshtė njė pasuri e nder i veēantė, mbasi ke ku referohesh sa herė e ndien tė domosdoshme, ke ē’t’u shtosh dijeve. Me kėto e gjithė kolanėn e veprave tė autorėve zagoritė nuk do kenė kurrė zvetėnim resurset e gjithanshme tė krahinės sonė tė dashur.

Duke shfletuar librin e ri tė Ilias, Andon Ēakoja i madh na afrohet edhe mė , na plotėsohet edhe mė tepėr imazhi i figurės e veprės sė Tij.

Siē e kam theksuar edhe nė njė kumtesė tė mėparshme pėr kėtė poet tė shquar, qė ka pirė nė ujėrat e gjoksit tė Dhėmbelit e ėshtė ushqyer me aromėn e luleve tė shpateve tė tij, do tė theksoja sėrish se Ēajupi apo “njeriu – mal, siē e epiteton Ilia, si njė “dashnor” i vetėcilėsuar, dashuroi sė pari vendlindjen e sidomos njė nga perlat e kėsaj vendlindjeje – kryepllajėn e Ēajupit. Poeti i madh na shfaqet ndėrkohėsisht dhe njė “grabitės” i kualifikuar i thesareve mė tė spikatura tė folkut zagorit, tė natyrės zagorite, derisa arriti tė grabiste edhe

emrin e Kryepllajės…

Me sa shihet qysh nė fėmijėri e sidomos nė rininė e vet poeti i shquar ka patur mjaft hobi nė vetvete. Qysh atėherė ka dashur tė bėhej pijetari mė i mirė i gurrės poetike tė popullit. Qysh atėherė synonte qė tė ishte dhe vetė si njė pllajė e stėrbukur, me ndryshimin se nė kraharor e shpirt do t’i bulonin lule shumėngjyrėshe poetike, ku nuk do mungonin dhe aroma tė tjera, tė cilat do ishin tė padėshirueshme pėr ata qė ai do fshikullonte, pėr bartėsit e veseve, pėr shushunjat e brendshme, pėr armiqtė e Kombit e tė tjerė.

Pa u zgjatur pėr idhullin tonė vezulltar, Andon Ēakon, bashkohem me tė gjithė ju, tė nderuar pjesėmarrės nė veprimtarinė e bukur nė kuadrin e 60 – vjetorit tė Ilia Laskės e tė prezantimit tė librit tė tij tė ri, duke pėrsėritur dhe njėherė urimet mė tė mira pėr mbarėvajtjen e shėndetit tė mikut tone tė dashur. I shtoftė Zoti “inatin” t’u lėrė brezave sa mė tepėr krijesa tė tjera shpirtėrore…

Kalofshi mirė e bukur e veprimtari tė mbarė!
Me respekt e dashuri
J. Telo
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO   Mon Jun 02, 2008 12:14 pm

Lirizmi nė poezitė e Frosina Dhimės





Nėse do tė mund tė personifikoja fatin si pėrcaktues e superior nė ecurinė e jetės sonė, ai mė shfaqet me imazhe herė njerėzore e herė iluzore. Brenda nesh ky fat pėrshfaqet e depėrton mė sė shumti i dyzuar: ndodh jo rrallė qė me njėrėn dorė tė dhuron vlera e me tjetrėn tė ndėshkon atje ku s’ta pret mendja…

Unė kam kohė qė po e pėrjetoj dyzimin e fatit tek vetja. Kėtė veēori e shoh tė spikatur dhe tek protagonistja kryesor i kėsaj dite, tek e ndjera Frosinė, pėr tė cilėn pėrpiqemi tė themi shumėēka, pa mundur tė ndjejmė reagimin e saj, atje ku ndodhet nėpėr trevat parajsore; tjetėr se shpirtin e pasur tė saj e shohim tė mishėruar pėrmes vargjesh poetikė qė la pas ikjes…Njėkohshėm aty ēdo lexues qėmton ndjenjėsinė komplekse tė saj, duke nisur nga pėrjetimet e dhimbshme e gjer tek ndjenjat mė tė bukura, tė cilat i qėmtonte kudo qė tė gjendeshin.

Kush krijon vlera shpirtėrore e sidomos nė rrafshin lirik merr spunto nga pėrjetimet; qofshin ato tė dhimbshme apo ngazėllyese. Frosinėn e ngazėllente pasuria gojore lunxhiote, natyra e ėmbėl dhe butėsore e kodrave tė blerta, duke i falur doza tė dukshme romantizmi. Ndėrkohėsisht dora ndėshkuese e fatit i hodhi tė padėshiruarat shqetėsime e dhimbje, tė cilat shpesh krijuesit i japin shtysė tė fortė nė hedhjet e veta shkrimore…

Do tė theksoja se nė krejt vėllimin poetik, duke filluar qė nga titulli, takohemi me elementė tė spikatur tė lirizmit, porse lirizmi mė i mirėfilltė spikat nė poezitė e dy kapitujve: “Xixėllonjė e ndriēuar” dhe “Rrėfimi i sekreteve”, ku do tė veēoja disa poezi:

“Dialogim i pemės me gjethe”. Brenda kėsaj poezie - fabul burojnė hareshėm disa metafora me sens tė spikatur lirik, ku nuk mungojnė dhe sensibilitetet e autores…

“Princi i dashurisė”, ku forca e dashurisė (sipas autores) vetveten e kthen nė zemėr e princin – simbol e shndėrron nė shigjetė qė shigjeton zemrėn pėr ta bėrė tė vetėn e jo pėr ta lėnduar.

“S’mjafton”. Prej lirizmit rrjedh natyrshėm njė aforizėm dalė prej njė mendjeje tė arrirė: “Tė jesh i lumtur s’mjafton vetėm njė ditė…/A mund tė jetohet / duke marrė frymė njė herė nė vit?…”

“Larg sa hėna”: Ėshtė mjaft e pėrligjur hiperbola e pėrdorur, gjersa bėhet jalė pėr njė dashuri, qė e bėn zemrėn tė vuajė…

“Mesazh shpirti”: Nė kėtė lirikė mesazhit thelbėsor tė zemrės autorja i ka vendosur sfondin joshės tė natyrės me pasuritė e veta, ku nuk mungojnė lulet e bajames, puhiza e e lehtė qė i nxit fluturzat e bardha tė luleve tė vallzojnė e tė vallzojė dhe ajo(puhiza) me to, duke pėrndjerė pėrgjigjen e dėshiruar…

“Mė do… s’mė do…”: Poetikisht na pėrcillet kėmbėngulja e poeteshės nė ndjenjėn e saj qė ėshtė e durimuar deri… “Sa tė thonė petalet: PO!”

“Ndriēim vetmie”: Kėtu lirizmi vėrshon pėrmes personifikimesh (xixėllonjė e diell) qė vetvetishėm fitojnė tė drejtėn t’i mbushin poeteshės boshllėkun qė i krijon qoftė dhe njė vetmi e pėrkohėshme…

“Xixėllonjė qė ndriēon mendjet,
Vjen e ndriēon vetminė…



O diell qė dėnon stuhinė,
Yll nė qiellin e shpirtit tim!…”



Kėshtu shkruan me pathos shpirti Frosina, duke arritur nė pėrgjithėsimet e duhura…

“Sfidė dashurisė”: me idealizmin e moshės e tė gjinisė qė pėrfaqėson autorja ka vargėzuar mė 14 shkurt duke ia dritėzuar ndjenjės sė dashurisė atributet mė tė qėnėsishme, ku metaforat shpėrthejnė furishėm derisa arrin ta quajė kėtė ndjenjė njerėzore sfidante fuqiplotė qė shemb kėshtjella, sfidon moshėn etj.

“Fluturzė, moj fluturzė!” – njė motiv lasgushian i tė shprehurit tė ndjenjave, ku hasim ėmbėlsinė e vjershėrimit e njė nga kulmet e lirizmit tė poeteshės, kulme qė kanė pėr tharm:

“Syri lot mė pikon,
Mendja nis e udhėton



nė tė bukurat lėndina,

ku tė deh ēaji e trėndelina;

mbretėr janė cicėrimat,

fyejt, zilet, blegėrimat…”

Madje, parė e shijuar nga pozitat e njė krijuesi qė veē mbrujtjes me folkun zagorit, kam njohur dhe folkun lunxhiot, arrij nė deduksionin se tek lirikat mė tė spiktura tė Frosinės gjendet dhe individualiteti mė shprehės i penės sė saj. Qoftė dhe si lexues i thjeshtė, duke mėshuar tek mesazhet e shumta e tek lirizmi qė pėrshkon tejet vėllimin, jam bashkuar me brengėn disaplanėshe tė Frosinės, qė kontraston me fytyrėn dhe shpirtin ėngjėllor tė saj. E pėrjetėsuar dhe e ringjallur nė vargjet e veta na jep rast tė shprehim edhe njėherė fjalėt: “Vezulloftė pėrherė kujtimi i saj!”
Jorgo TELO
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO   Mon Jun 02, 2008 12:17 pm

NJERIU Ģ PRIRĖ PĖR PERFEKSION



Ģ tillė, nė njė stad tė tillė ka arritur shkrimtari e poeti tepelenas Izet ĒULLI.

Disa krijues tepelenas janė kapluar nga fabulistika e hershme dhe janė tė dashuruar me idhujt mė tė zėshėm nėpėr shekuj… (Ezop, Nastradin, La Fonten, Samuel Marshak etj…)

E veēanta e kėtyre fabulistėve qė vijnė si tė tubuar, si njė buqetė e sajuar prej ndonjė dore princeshe, sikur t’ģ ketė vėnė pėrpara me vrushkull era e Tepelenės pėrmes bulēive tė grykės sė Vjosės, ėshtė se dalin para lexuesit tė tyre me larmi poezish (fabulash, humoreskash etj.) qė vibrojnė sipas frymės e ritmit bashkėkohor tė tejpėrfshirė nga shumėēkaja qė ndodh pėrreth nesh…

Autori tashmė ģ mirėnjohur nė gjithė vendin Izet Ēulli themi bindshėm se nė orkestrinėn zėplotė tė trevave tė jugut pėrbėn violinėn e parė ģ meritueshėm nė krejt sasinė dhe nė nivelin artistik tė krijesave tė veta…

Izet Ēulli e ka plotuar tashmė fizionominė e vet nė mjaft gjini letrare dhe pėrherė vjen mė ģ zėshėm me prurje tė reja gjithmonė e mė cilėsore, mė mesazhore, mė tingėlluese…

Duke synuar majat nė gjirin e armatės sė madhė tė pėrfaqėsuesve tė letrave shqip, Izeti, ngjan ģ papėrmbajtshėm si nė rrafshin sasior dhe nė atė cilėsor, me mėtime tė tejskajshme nė aspektin e njė gjuhe tė pastėr, e njė drejtshkrimi korrekt, duke u bėrtė nė kėtė aspekt shembull pėr shumė krijues qė shfaqen tė nxituar…

E nė kėtė suazė edhe unė, ģ prirė pėr korrektėsinė gjuhėsore, kur u ballafaqova me Izetin dhe kėmbėnguljen e tij pėr tė qenė besnik ģ gjuhės mė tė pranueshme, mėsova shumė prej tij, duke mos iu ndarė “Fjalorit drejtshkrimor tė shqipes” e duke iu referuar pėrherė atij pėr ēdo mėdyshje… Izeti di tė na flasė “labēe-vendēe” edhe “nastradinēe” pėrmes shkrimeve tė veta gjithmonė nė rroitje tė pandėrprerė…

Duke lexuar e rilexuar edhe kėto poezi- kokteil…duket qartė se lapsi ģ mprehtė visional ģ Izetit rri pėrherė nė gatishmėri, pėr tė rrokur episode, detaje sa mė jetėsore e tė freskėta.

Kėsisoj zoti Izet shfren vrulltaz dhe dufet e arsyes tė shpirtit tė vet tė papajtueshėm me mjegullnajat e kohės, duke u bėrė sa mė ģ kėndshėm nga vėllimi nė vėllim nga titulli ne titull pėr lexuesin.

Me bindje e plot gojėn shprehem ēiltėr se edhe kėto poezi me sens fabulimi e humorsatire e kanė njė motiv, kanė strumbullar figurėn e bėmat gati-gati mitiko-legjendare tė Nastradin Hoxhės, figurė tashmė e ndėrkombėtarizuar pėr trashėgiminė gojore qė la nė dobi tė shakatimit tė antivlerave nė shoqėrinė njerėzore…

S’ka mbetur gjė pa u pėrfshirė nga shpotia e Nastradinit.

E kėtė fakt e ka kapur me marifet Izeti, duke ģ servirur lexuesve poezi satirohumoristike e fabula me tingėllim mjaft tėrheqės, ku shumė syresh janė me tė vėrtetė pėr t’iu ndėrfutur edhe teksteve shkollore. Se na mbetėn vetėm disa emra nėpėr tekste e nuk lėshojnė vend pėr tė tjerė.

Shpesh poeti nė fjalė ngjan sikur jo vetėm nė fabulat por nė krejt poezinė satirohumoristike tė tij nuk resht sė foluri “nastradinēe”. Ndoshta edhe buzėqeshja e tij rrezaton diēka nga tipikja e Nastradinit, nga shpotia e ēallmės sė bardhė, qė ģ mungon vetėm gomari – simbiozė e efendiut…


Shumė herė Izeti na flet me vargje seriozė (As te vargjet me humor nuk ģ mungon serioziteti ģ mesazhit qė pėrcjell), herė del me vargje fluturake mjaft befasuese e fshikulluese. Kėtė herė vjen zėplotė me kėto tufa fabulash e humoreskash qė rrokin njė gamė shumėdimensionale temash, motivesh, idesh e mesazhesh edukative pėr tėrė moshat.

Tė lumtė pena e tė buroftė pėrherė shpirti ģ pasur, me thesare tė tilla, ģ dashur Izet!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO   Mon Jun 02, 2008 12:18 pm

PLEKSJA E MOTIVEVE NĖ KRIJIMTARINĖ POETIKE
TĖ KLEANTH CACĖS





Marr shtysė pėr tė pėrshfaqur disa mendime pėr problematikėn nė poezinė e autorit Caca, duke marrė start nga dėshira e mirė pėr ta inkurajuar autorin e sidomos nga pozicioni i ndėrlidhjeve qė kemi: Jemi tė dy zagoritė dhe pjesėtarė tė shoqatės “Ēajupi”. “Nė mjedisin zagorit ku mė pak e ku mė shumė do tė gjesh njeriun – poet…”- ka theksuar i menēuri Jorgo Bulo. E kėsisoj veprimtaria shkrimore na pėrafron edhe mė tepėr me Kleanthin nė sensin e lidhjeve miqėsore apo nė dobi tė synimeve nė krijimtari…

Pra, si koleg nė fushėn e vjershėrimit, marr spunto e hovėzohem tė shpreh para jush:

Kleanthin e kam njohur nga afėr nė vitet e fėmijėrisė sime, kur si nxėnės tė shtatvjeēares kalonim nėpėr Nivanin e tij. Dhe ishin vitet ’50 kur u njoha me njė nivaniot riosh, tė gatshėm, pėr tė na afruar ne mė tė vegjėlve rreth vetes, pėr tė na plotėsuar dėshirėn e qitjes nė objektiv me njė pushkė sportive qė e kishte asokohe nė shtėpi. Asaj pushke i thoshnim “SHNUM” (Me siguri emri i saj rridhte nga shėnimi qė merrej me tė)

Pėr atė hark tė shkurtėr kohor qė na pasuroi me mbresa tė bukura pėr Kleanthin e papėrtuar kam shkruar artistikisht nė romanin tim “Hedhja e zareve”, ku Kleanthi paraqitet si njė protagonist i fėmijėrisė sė personazhit kryesor.

Pėrsa i pėrket laryshisė sė temave qė kanė kapluar autorin e dy vėllimeve poetikė: “ORTEK MALLI” DHE “Etja shuhet nė burime”, po e theksoj qė nė fillesė se autori i tyre kaditur tė pėrzgjedhė nga shumēkaja qė na rrethon gjithēkanė mė domethėnėse pėr t’u asimiluar nga dijet, ndjesitė e pėr t’u konvertuar na vargje e strofa…

Nėse do tė rendisnim motivet mė tė preferuara, do tė vendosnim nė krye poezitė me motive nga vendlindja, (fshat, krahinė, Shqipėri.) Pas kėtyre do gjesh kollaj banorėt qė pėrbėjnė tharmin e vendlindjes, duke nisur nga emra tė pėrveēėm qė kanė qenė figura tė shquara jo vetėm pėr shpirtin e autorit, por dhe njerėz tė thjeshtė, bartės virtytesh e vlerassh qė e kanė frymėzuar penėn e vjershėtorit, dukearritur deri tek veterani Guri Baze nga Kavaja, qė ka qenė nė spitalin partizan nė Zagori.

Pothuaj tėrė poezitė i pėrshkon tejet njė sens i pėrvijuar romantizmi dhe realizmi, apo gati – gati natyralizmi herė sentimental, herė shpėrthyes; pleksur kėto aty – kėtu edhe me fasha satire e humori si dhe me fjolla flladitėse erotizmi.

Vizioni poetik del me njė frymėmarrje mė tė hovshme, kur poeti shpėrthen pėrmes lirizmit tė vet dashuror tė pėrjetuar apo tė vėzhguar. (Kėtė mė saktė e di i zoti….)

Nė kėtė rrafsh janė trajtuar shumica e poezive.

Me tej autori e thyen monotoninė e mundshme nė lirizmin merakēor, qė merr spunto nga moria e problematikave tė kijuara rishtas apo prej shekujsh nė shoqėrinė tonė, nė thelb tė tė cilave hėpėrhė qėndron tema e iknajės sė madhe nga fshati, krahina, atdheu… e qė pėr autorin, si pėr shumicėn e shqiptarėve shkakton dhimbje tė padurueshme… trazuar me mallin gėrryes e tronditės…

Ne krijuesit pėrballemi shpeshėrisht me tipa tė ēfarėdoshėm lexuesish: Ka asish qė na lexojnė me ėndje e qė na pėrshfaqin mendime, qoftė me sens kritik pėr pėrmirėsim, qoftė me elozhe tė tepėruara qė edhe mund tė na inkurajojnė edhe mund tė na rrisin mendjen duke na hedhur nė honestra zhgėnjimi nga vetvetja. Ka dhe asish qė vėrejtjen nuk ta thonė sy ndėr sy por ta dėrgojnė si predhė mortaje, ku viktima nuk sheh dot vendndodhjen e qitėsit sharlatan.

Le pastaj komentatorėt qė janė mjeshtra pėr tė amplifikuar e ndryshuar sipas oreksit ndonjė mendim tė shprehur spontanisht pėr aksh autor…prej filan – fistėkut…!

Pra, meqė jemi inkuadruar nė armatėn e krijuesve, duhet t’i njohim kėsi tipash e tė dimė tė vlerėsojmė apo tė reagojmė drejt sipas llojit…

Tipat mė specifikė janė indiferentėt, egoistėt dhe hipokritėt. Sa shumė tė tillė kemi pėrqark nesh!

Konstatoj se protagonisti i kėsaj veprimtarie, Kleanthi Caca, nuk shfaqet indiferent pėrkundrejt krijimtarisė sė kolegėve qoftė tė atyre tė lidhjes e shoqatės, qoftė tė atyre qė i ka njohur mė parė apo rishtaz.

Kleanthi ka parapėlqesė pėr autorė, me tė cilėt i lidh stili i pėrafėrt i tė shkruarit. Edhe pse me goxha vite mbi supe… si ēdokush krijues, autori pėrēapet tė studiojė, tė hetojė, tė mėsojė diēka tė re nga ata qė admiron dhe… pse jo edhe tė imitojė pėrsėmbari brenda individualitetit tė vet pa rėnė nė plagjiaturė apo shabllonizėm.

Sa i sinqertė aq dhe i ndjeshėm na serviret K. C. pėrmes vargjeve tė larmishėm e motiveve shumėdimensionalė, me tė cilat mėton tė kėnaqė veveten e dashamirėsit e tij… Kjo vėrehet qė tek pėrzgjedhja e tematikės sė poezive e gjer tek lloji i vargėzimit, metrika, ritmi, rimat e tek gjithēka qė pėrmbush veēoritė e stilistikės poetike…

Kur je duke shfletuar e lexuar me zė poezi tė shumta tė Cacės, ndėrēast tė vrapon mendimi tek preferencat e autorit e sidomos hamendėson natyrshėm se nė cilat burime e shuan etjen autori. Unė kam arritur nė silogjizmėn se Kleanthi si kryeburim ka pasur dhe ka anonimatin popull, pra folklorin e trevės e tė gjithė viseve toske e labe ku lulėzon isopolifonia. Kur ndien se etja nuk i ėshtė shuar adresohet tek tė zėshmit e kohrave: Ēajupi, Naimi, Agolli e gjer tek miqtė e tij krijues nga krahina, Gjirokastra, Tepelena, Pėrmeti e mė gjerė…

Kur pėrmend Tepelenėn kam parasysh mikun e hershėm tė Cacės – shkrimtarin Izet ĒULLI. Kėtė e kam ndjerė nė njė autograf qė i ka lėnė zoti Izet Kleanthit para shumė vitesh.

Pikėtakimet nė krijimtari tė miqėsojnė me shumė krijues tė tjerė. Ndodh dhe e kundėrta.

Unė gjej rastin tė pėrmend njė konstatim timin: Autorėt tepelenas janė mė zemėr gjerė se ne gjirokastritėt. Po ashtu autorėt elbasanas janė mė komunikues me njėri – tjetrein se sa ata tė Kryeqytetit.

Ku ekziston mirėkuptimi dhe mungojnė kulisat, ka dhe arritje mė tė dukshme si komunitet krijuesish dhe e kundėrta…

Rikthehem tek Caca: Aroma e vendlindjes dhe thjeshtėsia nė tė shkruar pėrbėjnė individualitetin e tij. Dalja e sforcuar prej kėtyre kolonave kuptohet lehtė.

Nė pamje tė parė Caca tė krijon pandehmėn se nuk ėshtė nga ata qė i rrėmben kėrshėria pėr tė pėrthithur gjithēka nga dukuritė qė na qarkojnė nė jetė… Por, kur kap penėn e nxjerr nga xhepi fletoren qė s’i ndan nga vetja edhe kur ėshtė nė lumė apo mal, atėherė Kleanthi rreket tė prekė tėrėsoren qė ndikon nė pėshtjellimin njerėzor tejembanė… e gjer tek cimbisjet fabulore…

Kuvendimi i autorit me lexuesin ėshtė sa i ēiltėr aq dhe i drejpėrdrejtė; ndaj dhe pėrfton admirimin e bashkėkrahinasve, bashkėfsharėve e mė tej.

Teksa rrok motivin, autori vė nė punė trurin, pėr tė pėrcjellė njė mesazh tė caktuar apo njė mori mesazhesh qė s’i mban dot pėrbrenda vetėdijes; duke marrė dashur pa dashur pozicionin e njė misionari edukues…

Duke dashur tė rendisja mesazhet e shumta qė kėrkon tė lėshojė Caca tek lexuesit, them se nuk ia arrij dot, se ato janė me tepėri dhe burojnė drejtpėrdrejt nga motivet nxitėse qė ka kapur…

Dihet se meraku i tė gjithė ne shqiptarėve ėshtė tė shohim dritė nė tunelin e gjatė tė tranzicionit.

Kleanth Caca, si vjershėtor vizionar, na vjen edhe kėtė herė me njė botė tė pasur emocionale, me tendencė pėr tė mos e lėshuar penėn nga dora, kur e nxit zemra e kur ia shkrep truri.

Duke u shfaqur gjithėndjesor e duke u munduar tė arrijė mė tė mirėn, Caca ndonjėherė edhe tejkalon cakun. Kėtė e konfirmoj me ndonjė shembull.

Gjen nė tė dy vėllimet disa poesi ku autori poshtė titullit vendos nė kllapa cilėsimin “motiv popullor”.

A nuk ėshtė e tepėrt njė dukuri e tillė, kur lexuesi pothuaj nė 90 pėrqind tė titujve e poezive rrėmbehet nga fryma populore qė i pėrshkon ato nga vargu i parė tek i fundit, apo kanė trajtesėn e njė rapsodie tė mirėfilltė?!

Vetė ngjyrimi lokal, vargjet e ngrohta ta krijojnė menjėherė kėtė ndjesi. Madje disa poezi kanė dhe refrenet e trajtesės sė njė rapsodie e prapė nuk e kanė cilėsimin qė thashė mė lart.

Ka raste, ku dhe redaktorėt duhet tė konsiderohet siē duhet e jo tė vėnė dorė ku s’u takon.

Edhe pse mosha bėn tė vetėn ne vazhdojmė ta njohim e ta duam K. C. si njė krijues qė nė vijimėsi kėrkon nga vetja, synon pozitiven, fshikullon tė keqen, kėnaq veten e pėrcjell ndjeshmėritė e veta tek tė tjerėt.



I uroj shoqatės jetė mė aktive nė vitin pasardhės!

LE T’i UROJMĖ ZOTIT Kleanthi Caca jetė tė gjatė, shėndet e krijimtari tė begatė! Faleminderit!


Jorgo TELO





Gjirokastėr, mė 23 dhjetor 2005
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO   Mon Jun 02, 2008 12:21 pm

Lirizmi – njė veēanti e vėllimit poetik “Qiej pa faj” tė Osman Buzos.



Me daljen nė dritė tė vėllimit poetik”QIEJ PA FAJ” tė autorit Osman Buzo (Libohova) konfirmohet edhe njėherė shpėrthimi i kapaciteteve krijuese shpirtėrore tė kėtij artisti tė hershėm e tė pėrkushtuar. Me kėtė prurje tė organizuar merakshėm prej tij, do tė theksoja qysh nė krye se Osmani i pėrlindi dhe i pėrkundi pėr disa dhjetvjeēarė krijesat e veta poetike, derisa pėrforcoi bindjen tek vetja pėr t’u paraqitur tek lexuesi sa mė denjėsisht.

Jemi mbledhur tė shprehemi lirshėm: edhe tė lėvdojmė, por edhe tė shprehim ndonjė sugjerim tė mirėkuptimtė. Kuvendojmė pėr njė vėllim brenda tė cilit vallėzojnė harmonishėm fjalė poetike, larmi figurash e motivesh tė kuadratuara nė vargje, rreshta poetikė tė gjithllojshėm, aqsa ėshtė e shumėllojtė dhe vetė jeta e veprimtaria e prindit tė kėtyre poezive.

Kur pėrjeton krijuesi gėzime apo vuajtje shpirtėrore, mė e prirė ėshtė muza pėr tė thėnė shumėēka qė duhet pėrcjellė sa mė kėndshėm tek gjithkush e gjithkund.

Lirizmi nxitet edhe nga ndjenjat e vrullta e tė hareshme tė jetės edhe nga ndjesi tė trishta qė ofron jo rrallė kjo jetė jo pak e pėshtjelluar dhe e zbėrdhylėt nė disa fragmente e rrafshe tė saj.

Sa herė njeriu lėndohet e vuan, do tė lindė medoemos pėr tė njė mundėsi e re, pėr tė qenė i lumtur. Kėshtu ka ndodhur dhe me Osmanin…Nė rastin konkret lumturinė, qė shumėkush e interpreton si njė ėndėrr tė pakapshme, do ta konvertoja nė buzėqeshje e shpirtngrohje pas evenimentesh tė bukura si ky qė ndien Osmani sot e qė tė tjera pret tė pėrjetojė nė familjen e vet nė tė ardhmen e afėrt, gjė qė ia uroj mė gjithė shpirt.

Nė vėllim pulsojnė vrullshėm ndjenjat lirike tė autorit. Nuk bėhet fjalė pėr njė lirizėm ndjenjash iluzore, por pėr pėrjetime tė trajtuara lezetshėm me stilistikė tė pasur e gjuhė tė pastėr, ashtu siē e kanė pėr traditė trevat tona.

Mė sė tepėrmi kėtė shpėrthim paqėsor e tokėsor ndjenjash lirike e gjejmė nė vėllim porsa kontaktohesh me poezinė e parė nė stil klasik tė emėrtuar “Kalėrim”… e veēan tek vargjet:


“Dhe ia nis rrėfimin hijes,
humba detit tė Maries!


Bujta hanit tė Vitorisė…


Dritės, rob i virgjėrisė.”

ku ēiltėrsia e ndjenjės sė bukur pėrshfaqet gati naivisht e me tone kumbuese. Kėto tone i vėrejmė pothuaj nė shumicėn e poezive tė vėllimit. Edhe ku trajtohen motive tė tjera, do gjejmė pėrmidis vargje tė sensit lirik.



Mė masivisht ky tjetėrsoj lirizmi me frymėmarrje romantike serviret nė poemthin “Pellazgjizėm”, pa anashkaluar poezitė e motivuara tėrėsisht lirike me kontekstin e sensin e mirėfilltė dashuror si: “Trokitje”, “Kapriēio”, “Udhėkryq”, “Adoleshenca”, “Marramendje”, “Zhgėnjim”, “Tradhti”,, “Tundim”, e veēanėrisht ato me titull “Pirateri” e “Ēiltėrsi” ku si lajtmotiv do tė veēoja mesazhet e shpirtit lirik tė Osmanit: “Tė pėrpijmė bashkė kupėn e dashurisė”, apo “Zjarrin e shuaj,/ qepur mė janė…/nga imja nuk luaj./” Ndiejmė mes vargjeve edhe sytė verdhanė tė xhelozisė, tė cilėt nga fuqia e kryendjenjės lumturuese zvarren si gjethe vjeshte.

Po tė keni vėnė re preferencėn e autorit pėr kėto lirika, do tė evidentoni faktin se krijonjėsi i tyre u ka lėnė vend parėsor, pra nė krye tė vėllimit, apo “ nė ballė tė sofrės”, siē shprehemi kur organizojmė gostitė e jetės. Kjo pėrbėn njė vecanėsi.

Akoma mė sfidante na pėrshfaqet vitlindja e lirikave. Ato janė ēertifikuar nė moshėn mė tė lulėzuar tė poetit, pra, nė harkun kohor 1965 – 1969 e ndonjė edhe mė pas. Ėshtė pikėrisht mosha e thekur e njeriut, kur gėlon dufi shpirtėror me tė drejtėn pėr t’u shndėrruar natyrshėm edhe nė poetikėn mjaftkomunikuese pėr zemrat e trazura prej kryendjenjės…

Takohemi gjatė shfletosjes sė librit dhe me vargje ku pėrvijohet shija e hollė pėrzgjedhėse e elementėve mė tė qenėsishėm leksikorė e stilistikė, pėrmes tė cilėve ndjenja ėmbėlshumė e dashurisė pjalmohet dhe kalėron mė bukur.

Jo rrallė ndesh nė vėllim vargje e figura tė befta, pėr t’u patur zili edhe nga poetė tė zėshėm tė vendit. Kjo arritje rrėfen se mendimi i maturuar ideor dhe estetik dhe spontaneiteti ligjėrues mund tė bėjnė ēudira, kur shpirti nuk ėshtė bosh. Figuracioni i pasur nuk kėrkon shumė mundim pėr t’u qėmtuar e sidomos metaforat.

Pėrsa i pėrket muzikalitetit e ritmit tė shumicės sė poezive dalim natyrshėm tek adhurimi qė do ketė pasur Osmani qysh nė fėmijėri e rininė e vet pėr madhorėt Naim, Ēajup, Kadare, Agoll, Asllan e tė tjerė, qė ai mund t’i thotė vetė mė saktė. Konstatoj se mė komode pena e Osmanit ndihet tek poezia me pėrmasa tė rregullta , kurse tek tė paktat poezi, ku mėshohet nė vargje tė lira e tė bardha apo me figura deridiku tė mistifikuara, na krijohet prapamendimi i daljes nga vetja. Them se ē’theksova mė sipėr nuk pėrbėn mangėsi, por ndoshta njė prirje pėr vazhdimėsinė e ligjėrimit tė autorit.

Shtoj se Osmani nuk do t’ia venitte vlerat estetike e ndjenjėsore librit tė parė poetik, nėse do tė shtonte brenda tij edhe ndonjė motiv tjetėr mė intim familjar apo tė mėshonte edhe mė tepėr tek vendlindja.

Them se autori i nderuar ka pėrjetuar lloj – lloj emocionesh nė jetė e kėsisoj them se po ma lexon lehtė mendimin… Duke qenė artist apo thėnė mė saktė kryefamiljar i njė familjeje me fizionomi arti, sigurisht ndihet ndikimi edhe tek ky vėllim poetik nė bukurinė e ndjenjės, nė lezetin e fjalės, nė muzikalitetin e vargut, tė dukshme kėto veēanėrisht nė poezitė e mirėfillta lirike.

Ģ uroj zotit Osman shėndet dhe i qoftė i mbarė fluturimi nė hapėsirat e artit e tė poezisė!



Gjirokastėr, 5 mars 2005 JORGO S. TELO
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO   Mon Jun 02, 2008 6:27 pm

Jorgo S. Telo pėrgėzime pėr temėn shumė tė mirė qė e ke hapur dhe qė me shumė kėnaqėsi po i lexojė.

Nė postimin tėndė tė fundit pėrmirėsova disa gjėra tua nė lidhje me madhėsinė e shkrimit. Nėse donė i pėrmirėsoj edhe postimet e tua tė mė hershme se mund tė kenė vėshtėrsi nė tė lexuar se shkronjat janė shumė tė vogla pėr ndokend.

Kalo mirė dhe sukses tė mėtutjeshėm i nderuar.

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lejla
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Female
Numri i postimeve : 91
Registration date : 27/12/2007

MesazhTitulli: Re: PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO   Tue Jun 03, 2008 12:50 am

I lexova radhaz postimet e tua JORGO. S . Telo dhe me duken shume te mira.

Suksese.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: Respekt per thinjat e mencurine e TRIFON NIKES   Sat Jun 21, 2008 9:55 pm

PARATHĖNIE (Nga Jorgo Telo) pwr librin e TRIFON NIKWS “Aty janw themelet”


Ē


dokush qė parasheh njė sipėrmarrje tė tillė si kjo e autorit tė kėtij libri modest, zotit Trifon Nika, meriton qysh nė fillim pėrgėzime e lėvdata plotėsisht tė merituara prej cilitdo qė do ta nisė e ta mbarojė sė lexuari.

Pėr arsye moshe e respekti nė kėto pak rreshta do ta thėrras autorin “xha Trifon”.

Pra, xha Trifoni e ka trurin e shpirtin plot mbresa e kujtime, tė cilat herė pas here i xixėllojnė e i pėrshkėnditen brenda vetes, me dėshirėn e mirė qė tė mos mbesin ende tė pashprehura. Pasi arsyetoi se boll i mbajti pėrbrenda, vendosi t’i hidhte nė letėr, pėr t’u bėrė edhe pronė e tė tjerėve, sidomos e gjeneratave tė reja, duke nisur qė nga familja, farefisi e mė tej… tek bashkėfshatarėt, zagoritėt e gjithė shqiptarėt.

Arsyetoi xha Trifoni, se cilido lexues asgjė nuk do tė humbiste, nėse do tė mund tė lexonte diēka mė shumė pėr njė fshat tė vogėl malor si Vithuqi i tij, por vetėm se do do zgjeronte horizontin e vet, se si e sa pėrpjekje duhen pėr ta ndėrtuar jetėn edhe atje ku duket paradoks. Dhe s’bėhet fjalė pėr njė minimum pretendimesh jetėsore, por pėr njė jetė me vlera tė shumta njerėzore, kulturore, tradicionale, tė cilat di t’i pasqyrojė shkurt e qartė pena e autorit. Bėhet fjalė pėr njė fshat e njė krahinė me njė reliev interesant, me pasuri tė lakmueshme natyrore e mbi tė gjitha me banorė qė kanė trashėguar brez pas brezi resurse tė shumta shpirtėrore…

Xha Trifoni di tė mėshoi nė ato fusha tė jetės e tė veprimtarisė, ku ai e ndjen se brezat e rinj do tė dinė ē’tė evidentojne e tė pėrthithin pėr vete…

Dhe mendoj se kėtė pikėsynim autori e realizon mė sė miri, sikur tė ishte njė shkrues, gjeograf, historian e analist me pėrvojė.

Lexuesi i thjeshtė mund tė hamendėsojė se si ėshtė e mundur qė njė i moshuar si xha Trifoni, me atė nivel arsimor qė ka, tė arrijė tė sfidojė edhe shumė tė rinj, pėr tė lėnė njė libėr pėr fshatin e vet?

Tė kuptohemi… Eshtė zemra ajo qė tė bėn tė zotin e tė aftė, pėr tė materializuar edhe dėshira qė nė dukje shfaqen tejet tė vėshtira.Tė mos harrojmė qė xha Trifoni ka ditur ta kompensojė pamundėsinė e shkollimit me qėnien njė mik i pėrhershėm i librit artistik, historik e tė ēfarėdoshėm.

Duke u nisur nga faktori pėr t’i zgjeruar dijet e veta si autodidakt si dhe nga shtysa qė i ka dhėnė shpirti i gjerė, qė mban brenda dashuri e dhimbje pėr fshatin ku u lind, u rrit dhe banon… si dhe nga malli pėr gjithė bashkėfshatarėt qė s'ka ku t’i takojė, se shumė syresh o s’janė mė, o janė larguar prej vitesh nga Vithuqi.

Kėsisoj, i mbetur si “I Fundit i Mohikanėve” nė fshatin Vithuq, Xha Trifoni e ka ndjerė pėr nder e pėr detyrė njėkohėsisht qė gjithēka qė ia fliste zemra, t’i hidhte nė letėr me plot merak e dėshirė, me njė racionalitet tė shprehuri edhe brenda menēurisė e filozofisė popullore, pa pretenduar qė tė bėjė leteėrsi me elementė stilistikė, por qė shpesh arrin dhe nė caqet e shkrimit artistik.

Mendojmė se me kėtė pėrmbledhje kujtimesh, pėrkushtimesh e opinionesh, ia ka arritur tė pasqyrojė me objektivitet, origjinalitet e personalitet ato vrushkullime mbresash tė sirtarosura nėpėr vite nė memorjen e tij…

Falė meritės sė autorit, qė ka ditur t’i paraqesė kėndshėm ato mendime qė i ndizeshin vazhdimisht, mund tė them se materiali qė po merrni nė dorė ėshtė mė se besnik me dorėshkrimin e xha Trifonit.

Merret me mend se, qė tė shkruash pėr vendlindjen dhe njerėzit qė kanė jetuar e vepruar nė harqe kohorė tė ndryshėm, do tė duheshin dhe libra voluminozė, por, falė tė shprehurit konciz tė autorit, u arrit nė kėtė rezultante, qė besoj se do tė mirėpritet e se nuk do t’i zhgėnjejė lexuesit seriozė e dashamirės, sidomos vithuqotasit, zagoritėt dhe gjithė tė njohurit e autorit.

Duke dėshiruar qė ky libėr tė “pushtojė” zemrat e sa mė shumė njerėzve, le t’i urojmė sė toku xha Trifon Nikės pleqėri tė bardhė e vullnet e forcė pėr t’u lėnė pasardhėsve edhe tė tjera shkrime…



Jorgo TELO



Gjirokastėr, 2 korrik 2003

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sat Jun 21, 2008 9:58 pm



VĖSHTRIM FIZIKO - GJEOGRAFIK




Fshati im i lindjes dhe i banimit, Vithuqi, ka njė fushėpamje tė mrekullueshme nė tė gjitha stinėt e vitit e sidomos nė pranverė e gjatė vjeshtės.

Ėshtė ngritur qysh nė periudhat e hershme nė njė gropė, e cila ėshtė 400 – 500 metra mbi nivelin e detit, duke patur krahasimisht me fshatrat e tjerė tė krahinės sė Zagorisė njė mikroklimė disi mė tė veēantė e mė tė lakmueshme…

Fshati im ngjan si i i vendosur nė njė “follosh” e tė krijon imazhin, sikur ta ketė zbritur Perėndia me dorė, duke i dhėnė bukuri tė veēanta dhe gjelbėrim tėpėrhershėm – me livadhet plot me bar dhe pyje tė pėrzier, duke filluar nga shkurret dimėrore e deri tek lisat gjigandėtė Shėn Thanasit e Shėnkollit. Bien pėrnjėherė nė sy Korije e Madhe e Korije e vogėl, qė janė kurora e fshatit dhe deri nėgur tėlumit, mbizotėrojnė korije tė vogla nė ēdo ledh are. Kėto pyje tė vogla tė shtrira nė gjithė gjatėsinė e gjerėsinė ec fshatit bėjmė qė kėtu tė jetojnė shpezė dhe kafshėtė egra me shumicė: Bilbilat, harabelat, gushkuqėt, thėllėzat, skifterėt e tė tjera. Kunadhja, baldosa, ketrat, ujku, dhelpra, lundra e lumit etj.

Tė pėrshkruash natyrėn dhe sidomos vendlindjen, duhet tė kapėsh pikat dominuese, ku shikon si nė pėllėmbė tė dorės jo vetėm pamjet e bukura tė afėrtat por edhe tė largėtat… Dallohen lehtė pamjet e bukura tė ambientit pėrrteth: nga jugperėndimi – vargmalin e Lunxhėrisė, nė rrėzi tė tė cilit ndodhen fshatrat Topovė e Ndėran. Pėrbalė tė kap syri Grykėn e Ēajupit, pyllin e madh tė Dėrmazit si dhe fshatrat Lliar e Zhej e nė vazhdimėsi grykėn e Mezhgoranit. Pra dallon pėrherė njė panoramė tė bukur qė tė magjeps sa herė qė tė hedhesh sytė. Nuk ngopesh sė pari duke parė pamje tė tilla mahnitėsem si Shkėmbi i Zhejit qė shfaqet me njė pamje tė egėr me gėrxhet e shumta tė tij qė ngjajnė me mburoja natyrore tė erėrave qė sulen nga veriperėndimi.

Po tė dalėshnė korije tė madhe suri tė rrok njė hapėsirė tė gjėrė duke parė nė tė dy anėt e luginės gjithė shpatat e malit tė Dhėmbelit, fshatrat Konckė dhe Hoshtevė, pyllin e bukur me vėnja tė Gjurmėmushkės e Shėn Sotirit nga ku shkon rruga pėr Pėrmet e Kėlcyrė.

Fillimi i ēdo hyrje nė fshatin tim tė prezanton me dy kisha tė vogla “Shėn Thanasi dhe “Shėnediela”
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 12:53 am

VLERAT NDĖRTIMORE




Nė pėrgjithėsi banesat qė ngriheshin me mundin e djersėn e vetė fshatarėve ndėrvareshin nga mundėsitė fizike e sidomos financiare tė familjeve. E pėrgjithėshmja si pėr gjithė krahinėn ashtu edhe pėr fshatin tonė ishte banesa dykatėshe (Lart pėr njerėzit e poshtė pėr gjėnė e gjallė) Njė katėshe ishin vetėm kasollet e bazės ushqimore dhe ndonjė magjirio gatimi.

Pra banesat e fshatit tonė janė tė njė stili si tė gjitha shtėpitė zagorite: siē e theksova mė lart shumica ishin ndėrtesa dykatėshe tė specifikuara me menēuri pėr njerėz apo bagėti. Vendbanimet e njerėzve mė tė shumta ishin me dy e tre dhoma, ku dallohej oda i miqve me tavan e dysheme prej dhoge, me kuzhinė mė vete. Nuk kishte shtėpi qė tė mos kishte furrėn e vet, pėr tė pjekur bukėn. Mė e shumta e tavaneve tė odave qenė tė zbukuruara aq mirė sa, kur vinin miq nga Zheji apo Lliari dhe ngritnin kokėn pėrpjetė, thoshnin me shaka: “Hajde, hajde! Qani, o oda me tavan!/ Qani pėr Vasil Stefanė!”/

Me sa kuptohet tavanet e Stefanajve duhet tė kenė qėnė shumė tė bukura, qė e thoshnin miqtė tanė, kur bėnin vizita pėr shenjtorė, tė cilat bėheshin shtėpi mė shtėpi nė tė gjithė fshatin.

Midis ndėrtesave dykatshe dalloheshin thuajse nė ēdo fshat edhe nė Vithuq disa tė pakta qė shquheshin pėr arkitekturė, pra pėr mjeshtėri tė lartė tė tė ndėrtuarit, duke bėrė qė tė shquheshin disi nga shtėpitė e tjera tė fshatit.

Nė Vithuqin tim aso kohe mund tė veēohej nga tė tjerat shtėpia e Ruēajve.

Shumica e banesave ishin me dy e tre dhoma, njera prej tė cilave ishte mė e mira e quhej “odė”. Shumė tė rralla ishin banesat me njė dhomė; kjo falė pretendimeve tė vetė bashkėfshatarėve dhe kulturės sė tyre qė pasurohej vazhdimisht edhe nėn ndikimin e botės sė qytetėruar prej kurbetllinjve tė shumtė, qė nuk i mungonin kėtij fshati.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 12:57 am

OBORRĖT DHE PORTAT




Shtėpitė e fshatit tim, pothuajse tė gjitha ishin me oborre tė mėdha, tė thurura me mure. Oborret qenė tė shtruara me pllaka guri ose kalldrėme, sipas relievit tė oborrit. Oborri ishin me dy porta: njė portė e madhe dhe njė tjetėr ku hynte gjė e gjallė.

Meqė erdhi fjala pėr portat, duhet tė them se porta mė e madhe, jo vetėm nė fshatin tonė, por duke pėrfshirė edhe tė gjitha fshatrat e Zagorisė, ishte porta e Ruēajve tė Vithuqit, e cila kishte pėrmasa gjigande, me gurė tė gdhendur e tė zbukuruar e me harqe – qemerė. Kishte tre qemerė. Qemeri i kreut ishte tre metra i lartė nga pragu i portės. Pastaj poshtė tij vinin dy qemerėt e tjerė, qė i jepnin portės njė pamje tė mrekullueshme e tė papėrsėritshme nė krejt luginėn.

Duke qėnė se qemerėt – harqe krijonin goxha lartėsi, detyrimisht edhe kanatat e portės do tė ishin jo tė zakonshme por mjaft tė mėdha, pra mbi dy metra e gjysėm.

Njė portė e tillė qe ndėrtuar nga i zoti i shtėpisė,Koto Ruēi me qėllim qė ai tė hynte e tė delte nga oborri i vet hipur nė kalė. Tek ajo portė mblidheshin burra pėr kuvend e kalamaj pėr tė lojtur. Ishte tėrheqėse dhe ēdo vithuqot krenohej pėr njė punim aq mjeshtėror.

Porta tė tjera ishin mė tė thjeshta, por edhe ato, njė pjesė e mirė, ishin me qemer e gurė tė punuar me merak e figura. Sofatet para porte ishin kudo ku kish porta tė rregullta. Nga brenda, gjatė natės porta mbyllej ose me kanxhė tė trashė hekuri ose me lloz tė madh druri, qė i karfoste mirė tė dy kanatet.

Oborret nga brenda ishin tė stolisura me lule tė mbjella nė dheun e lėnė posaēėrisht ose nė kuti, sipas mundėsive e shtrirjes sė ēdo oborri. Dhe, siē e theksova dhe pak mė lart, nuk kishte shtėpi pa lule tė ēdo stine, si: borzilok, menekshe, lule mėllage, trėndafilate shumėllojshėm, barbarozėt, livandot e tė tjera. Edhe dritaret e shtėpive stoliseshin me lule tė mbjella me merak nga vajzat dhe nuset e fshatit.

Bile ishte kthyer nė traditė nė fshatin tonė qė ēdo mėngjes tė vendoseshin lule tė freskėta nė njė gotė me ujė, e cila vendosej mu nė mes tė tavolinės ose nė parmak tė dritares, atje ku nuk kishte tavolinė. Ishte njė traditė qė u trashėgua brez pas brezi.

Portat ishin tė ndryshme dhe me elementė tė veēantė zbukurimi dhe me direza tė bukura prej bronzi.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 12:59 am

RRUGĖT




Nė pėrgjithėsi rrugėt e fshatit ishin tė shtruara me kalldrėme guri ose me pllaka. Ato mbaheshin tė pastra edhe pse nėpėr to kalonin bagėtitė. Gjithsekush njė goxha rrugė nga tė dy krahėt e portės e kish pėr detyrė ta pastronte pėrditė dhe ndalohej hedhja e mbeturinave nė rrugė kryesore.

Nė sokakun qė nga cepi i Ēipanje dhe deri tek porta e Vitaj mbilleshin lule nė bahēe. Lulishtja ishte e thurur me rrjetė teli e me listela tė holla druri. Ajo lulishte i jepte gjithė fshatit njė pamje qyteti tė vockėl. Kur vinte Jano Hila nga Lliari, thoshte: “Kėtu ėshtė si nė Paris!”

Njė mendim i tillė i krijohej ngaqė i kėnaqej syri nga ndėrtimet e bukura, duke filluar nga portat, muret e oborreve, dritaret e shtėpive e gjithēka, deri tek pastėrtia e blerimi i rrugėve. Gjysma e mureve tė oborreve zihej nga stava e druve: kėrcunj dhe dru tė holla qė i binin nga pylli i Dėrmazit mė shumė qė tė mos prekeshin koriet pėrreth fshatit.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:00 am

LUFTRAT NĖ KUJTESĖN TIME


Nė moshėn qė isha unė dhe bashkėmoshatarėt e mi, na takoi tė pėrjetonim disa luftra. Lufta ėshtė luftė dhe gjithmonė sjell varfėri, vrasje, plagosje, uri tė paharruar, djegie, shkatėrrime, sakrifica tė paparashikuara nė tė gjithė globin, si pėr ata qė u vranė dhe pėr ata qė mbijetuan…

Varfėria ishte e madhe gjatė kėsaj periudhe, sepse ushtritė ndėrluftuese ishin tė uritura. Si italianėt edhe grekėrit bridhnin shtėpi mė shtėpi, derė mė derė, veēmas apo nė grupe dhe lypnin bukė, herė me tė mirė e herė me forcė. Nuk tė shqiteshin nga dera ata, pa u dhėnė qoftė edhe njė copė tė vogėl buke. Kur nuk kishje se ē’t’u jepje ose kur s’u jepje gjė, merrnin nga trarėt misrin qė qe varur dhe e hanin si ashtu siē ishte. Duke ngrėnė uronin:”Grazie!”ose “evharisto!”.

Tė gjitha ato hordhi tė pasosura gjetėn mbėshtetje nė fshatin e shkretė.

Mbaj mend njė episod qė ma thoshte xha Mitro Hila nga Lliari: “Kisha porositur gruan qė tė mos u jepte bukė, se po ngushtoheshim shumė pėr vete dhe do mė vdisnin fėmijėt e mi, por ja qė njė ditė pashė njė ushtar te porta. Ushtari hoqi pushkėn nga supi, nxori bajonetėn dhe e vuri nė majė tė dyfekut. Unė u tremba dhe thashė me vete: “Pa tė shoh, se ē’ka ndėrmend tė bėjė…” Zemra ma bėnte tik – tak. Ushtari ngriti shufrėn qė tė hapte portėn. E hapi dhe u fut brenda, pa folur me gojė e u ul pranė vatrės,duke e mbajtur dyfekun mbi gjunjė. Shikonte zjarrin dhe ngrohej. Plaka diē po thoshte nėpėr gojė dhe, kur mė pa, m’u afrua e mė foli: “Po ē’u bėre?!…. nuk e sheh, se ē’po bėhet?!…” e ku di unė sa llafe grash lėshoi…

Ia bėra me shenjė tė pushonte dhe ultaz i fola: “Jepi bukė se mė ngordhi morrat mua…. (domethėnė do tė mė vriste se i qenė zgurdulluar sytė nga uria.) Atėherė Pakua preu menjėherė njė hėnė tė madhe tė bukės dhe ia dha ushtarit. Ai me tė parė copėn e bukės, u ēel nė fytyrė. Nuk e rrėmbeu me harbutėri. Hėngri si i babėzitur dhe, si erdhi nė vete, u ngrit e doli pa thėnė asnjė fjalė. Sa doli nga dera dhe u gjend te porta e Jano Hilės, e mbaroi copėn qė kish marrė me vete dhe u kthye prapė, por kėsaj here me mirėnjohje tha: “Efharisto poli! Nuk do ta harroj kurrė! Jam shkėputur nga shokėt e mė duhet tė vete nė front, nė Golik, por nuk e di, nėse do t’i arrij dot. “Ora kali!” i thashė dhe pastaj e pyeta: “Po tė mos tė kish dhėnė plaka bukė, ē’do tė bėje?” Ma preu shkurt: “Tė pabėrėn do bėja…” Dhe iku. Pra, e parandjeva vetė tė keqen….” pėrfundoi rrėfimin xha Mitrua.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:04 am

LUFTA KUNDĖR PUSHTIMIT NAZI – FASHIST


Pas asaj zallahie me grekė e italianė… nuk mėnoi shumė dhe vendi u pushtua nga Italia fashiste. Ishte njė pushtim me tė gjitha tė kėqiat: syrgjynosje, internime e “djalli me tė birė…”

Pas kapitullimit tė Italisė hynė ushtritė naziste gjermane. Nazistėt, tė rreptė e tė pamėshirshėm u treguan kudo qė shkelnin. Pėr njė pushkatonin dhjetė tė pafajshėm. Me ta nuk merreshe dot vesh fare.

Nė zonat ku ishin pėrqėndruar forca partizane, nazistėt filluan operacionet e spastrimit, pėr tė shfarosur partizanėt dhe bazat e tyre. Dogjėn shtėpi dhe fshatra tė tėra. Mbeti vendi “rros e kopos” (Kėshtu thoshnin tė parėt tanė) Gjermani edhe kasollet e barit i digjte.

Nė operacionin e qershorit tė vitit 1944 u dogj dhe spitali i Nivanit, qė qe vendosur nė shtėpinė e Haritanje. Gjatė operacionit ishin djegur shumica e fshatrave, por ishin plagosur edhe shumė partizanė nė njėsitet luftarake nga zhvilloheshin beteja. (kuptohet jashtė krahinės) Se Zagoria konsiderohej zonė e ēliruar aso kohe.

U vendos qė spitali partizan tė vendosej nė fshatin tonė, nė Vithuq. Me sa mbaj mend unė ( e them me keqardhje) asnjė nga kalemxhinjtė e luftės dhe as tė mėvonshmit nuk shkruan asnjė fjalė pėr veprimtarinė e kėtij spitali, pėrveē disa psartizanėve tė thjeshtė qė ishin shtruar e shėruar nė Vithuq… Por edhe kėta shkruan shumė me vonesė dhe ishin mjaft tė rrallė.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:05 am

NE, “KAĒATORĖT” DHE PARTIZANI ME MISION




Ne, dymbėdhjetė – trembėdhjetė vjeēarėt e Vithuqit, njė ditė tė pesėmbėdhjetė ditėshit tė parė tė qershorit 1944, kur sa kishte mbaruar operacioni, ishim kthyer nga pyjet e Dėrmazit tok me tė rriturit, qė filluan menjėherė nga punėt e bujqėsisė.

Ne tė vegjėlit qemė kthyer nga kullotja e manarėve dhe, kur po bėheshim gati tė shkonim nė lumė si zakonisht, dalluam tek cepi i Ēipajve njė partizan me automatik nė krahė. Po afrohej drejt nesh dhe me njė pėrshėndetje tė ėmbėl na tha: “Vdekje fashizmit!” Dhe ne nė moment ia kthyem: “Liri e popullit!”

Partizani nuk mjaftoi me kaq, por me njė buzėqeshje tė ngrohtė na u afrua dhe vazhdoi duke na pyetur: “Po si jeni ,more djem? Si jeni, more kaēatorė? Si shkoni?” Dhe na pėrqafoi tė tėrėve me radhė. Neve na mbetėn sytė tek arma qė mbante varur nė sup. Si ajo armė nuk kishim parė gjer atėherė. Ishte shumė e vogėl; me njė kondak qė e kishte si bisht mashani.

Partizani e kuptoi kureshtjen tonė, tek po vėshtronim me admirim atė armė dhe na tha, po me atė buzėqeshje tė lezeēme: “Mirė, pra, bashkė do tė miqėsohemi edhe mė shumė, por kush prej jush do tė mė lajmėrojė kryetarin dhe sekretarin e kėshillit?Ne ia pritėm menjėherė, se kryetari e kishte shtėpinė larg dhe se ditėn vete nė punė, ndėrsa sekretarin do ta lajmėronim menjėherė.

- Hajde dhe ti me ne! – i thamė partizanit – se sekretari e ka shtėpinė kėtu afėr.” Dhe me dorė i treguam shtėpinė e sekretarit. Por ai na tha: “Jo. Unė do tė rri kėtu, por ju do t’i thoni, se tė do njė partizan.”

Vajtėm me vrap dhe i folėm sekretarit.

I nderuari dhe i paharruari xha Vito doli menjėherė e i buzėqeshur na foli: “Hė, ē’hall keni, more djem?”

- Tė do njė partizan.” – foli nxituar dikush nga ne. – Po tė pret te porta e Ruēanje.

Ai, xha Vitua, na tha: “I thoni partizanit, se sekretari shtėpinė e ka tė hapur pėr partizanėtdhe bjereni ju. Po tė mos bėjė kabull; u pa puna, do tė vij unė atje.”

Ia thamė partizanit tekstualisht ato fjalė, si na tha i menēuri xha Vito. Partizani qeshi dhe, kur dėgjoi fjalėn “kabull” tha me njė respekt tė dukshėm, por pa e parė ende xha Viton: “Qėnka burrė i mirė dhe i menēur, motamo siē ma kanė pėrshkruar shokėt…”

Dhe na u drejtua neve: “O burra, pėrpara, te shtėpia e sekretarit! Na prini!” Dhe u nisėm tė gjithė sė toku.

Xha Vitua kish dalė tek porta dhe po na priste. Sa e pa, partizani e pėrshėndeti: “Vdekje fashizmit!” Kurse xha Vitua ia ktheu: “Ngordhje fashizmit!”

Tė dy qeshėn me tė madhe, sikur tė ishin njohur prej kohėsh. U futėn nė shtėpinė e xha Vitos dhe mbyllėn portėn nga brenda.

Ne ia mbathėm drejt lumit ku i kaluam nja tre orė tė mira.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:06 am

SHNDRRIMI i SHTĖPISĖ NĖ SPITAL


Kur u kthyem nga lumi, vumė re se tė tria gratė, dy nuset e nipėrve dhe gruaja e xha Vitos, po hiqnin plaēkat nga shtėpitė e Ruēanje. Ato shtėpi qenė mė tė mėdhatė e fshatit Vithuq. Brenda shtėpisė, prej nga po hiqeshin plaēkat, ne dėgjuam njė tė goditur sqepari dhe tė habitur po vėshtronim andej nga po vinte ajo goditje.

Po nė kėtė kohė u duk xha Vitua me njė tavė qė e mbante nė dorė. Nė atė tavė pamė se kishte perona, ēekiē dhe pinca. Kur na pa, na tha: “Po ē’u bėtė, more djem? U vonuat shumė.”Ne i thamė se ishim nė lumė. Pastaj ne e pyetėm, se ē’po bėhej nė shtėpinė e Ruēaj. XHA Vitua na tha duke qeshur e plot gėzim:

- Nė fshatin tonė do tė vijė spitali partizan. Do ta na vijnė doktorė dhe ilaēe.Do tė vijnė plot tė mira nė fshatin tonė. Kėtė behar do t’u themi etheve dhe sėmundjeve “Na marrēi tė keqen!” Po hajdeni me mua!

I ngjitėm shkallėt e dhogta, duke ecur pas tij dhe dolėm ballėpėrballė me partizanin Thoma, tė cilin ne e adresuam dhe e shpumė tek sekretari i kėshillit. Emrin ia morėm vesh, kur nė atė emėr e thirri xha Vitua.

Thomai qė mbante nė dorė sqeparin, e la pėrpak atė dhe, si pėrherė, duke qeshur, na tha: “E, u thashė qė do tė bėhemi miq e shokė bashkė?! Ja, tani do ta provojmė besėn tuaj, se sa mė doni dhe ju dua, gjithmonė pėr tė mirė tė Luftės. E dini ju, ē’ėshtė Lufta Nacionalēlirimtare?”Perikli Kondili, qė qe dhe dy vjet mė i madh se ne, pra, rreth pesėmbėdhjetė vjeē, i tha: “E dimė.”

- Atėherė mirė!” – tha partizani Thoma. – Bisedojmė duke punuar. Kush prej jush do tė mė sjellė njė shkallė druri, sepse mė duhet pėr tė mbėrthyer kėtė shulin tek ata trarėt atje lart?

- Unė. – i tha Theodhoriu, qė shkurt ne i flisnim Dodi.

- Vrap! – i tha Pelua.

Sa tė hapėsh e tė mbyllėsh sytė, shkalla erdhi.

- Tė lumtė! – i tha partizani.

Xha Vitos i ranė kėmbėt poshtė e lart. Ai plak i papėrtuar punonte, sikur tė ishte djalė. Thomait i duheshin disa listela, ndaj na tha:

- Kush nga ju do tė mė sjellė ca listela? Ne fillimisht nuk e kuptuam atė fjalė dhe shikonim me sy njeri – tjetrin. Thomai e kuptoi hutimin tonė dhe na u drejtua duke qeshur e duke iu afruar dritares: “Si u thoni ju kėtyre kėtu?” dhe na tregoi disa parvaze.

- Parvaze. – i thamė ne.

- Mė duhen ca si kėto kėtu.

- Ou! – shpėrtheu Jani Nika – nga kėto kam unė plot te kotecet e lepujve.”

- Nuk tė duhen? – pyeti Thomai.

- Jo. – i tha Jani. – Nuk kemi mė lepuj. I zhdukėm, sepse s’i ngopnim dot me tė ngrėnė.”

- Mirė. – i tha partizani Thoma – Na sill disa. Le tė vijė dhe njė nga kėta me ty, se nuk i bie dot vetėm.”

- Vete unė me Janin. – fola unė.

Ne e morėm kotecin tė tėrė. Me ca zor ngjitėm shkallaret. Kur e pa Thomai, tha: “Janė tė mrekullueshme!”

Koteci kishte dhe ca rripa prej llamarine si rrathė talri dhe disa perona qė hynin nė punė. Partizani na sqaroi se atė punė e bėnte, mbasi atje do tė ngrihej farmacia e spitalit. Ne nuk e kuptuam fjalėn “farmaci”, prandaj Thomait iu desh tė na shpjegonte konkretisht, se do tė bėheshin ca rafte, ku do tė vendoseshin ilaēet…

“Ėėė – ia bėmė ne – domethėnė do bėhet si dyqani i Qiro Andonit nga Hoshteva!” (Se ne deri atėherė vetėm atė kishim parė)

Partizani Thoma ndėnji mes nesh tre – katėr ditė.

U takua me kryetarin e kėshillit popullor, Jani Durin dhe me kryetaren e gruas, qė ishte Eleni Nika. Asaj iu dha detyra qė tė lyente shtėpitė e Ruēanje brenda dhe jashtė sa mė parė.

Nėn kujdesin e tė famshmit xha Vito, qė nuk pėrtonte as ditėn as natėn, tė nesėrmen Eleni Nika, Mangalia, Vitua dhe nusja e Thoma Nikės filluan nga lyerja e spitalit.

Dua tė them, se shtėpitė e Ruēanje i shihnim nga jashtė, por nga brenda nuk e kishim parė asnjėherė., sepse gjithmonė ato rrinin mbyllur. Kur vajtėm pėr herė tė parė, me tė ndriturin xha Vito, na tha: “Shikojini, se kėtej e tutje do t’i shihni gjithnjė!”

Kur u futėm brenda nė odė, pėrshtypje tė madhe na lanė dritaret me qemer, sepse ato qenė mė tė mėdha se dyert e shtėpive tona. Tavani i gdhendur bukur ngjante si njė qilim i qindisur. Pėrshtypje tė madhe na bėri ylli nė mes tė tavanit, i cili qe shumė i madh dhe me gdhėndje tė mahnitshme. Ēdo gjė na dukej sikur s’qe prej dhoge, por sikur i kishin qėndisur nuset e mira me gjilpėrė dhe me lloj – lloj penjsh, me tė gjitha ngjyrat.

Tė tria gratė qė morėn detyrė pėr tė lyer spitalin, punuan pa u lodhur dhe lyerja pėr dy ditė mori fund. Pa lyer mbeti vetėm kuzhina dhe njė pjesė e jashtme.

Partizan Thomait iu hėngėr shumė muhabeti me tė papėrtuarin xha Vito. Thomai hante, pinte e flinte atje, nė odėn e xha Vitos. U bė si i shtėpisė dhe kishin shumė respekt pėr njeri tjetrin. Dukej sikur nuk do tė ndaheshin kurrė ai nga ata dha ata nga partizani i ngarkuar me atė mision tė posaėėm.

Por ja qė nuk u mbushėn mė shumė se pesė a gjashtė ditė dhe partizan Thomai, u largua, duke marrė me vete urimet mė tė mira nga vithuqotėt dhe automatikun krahaqafė. Kuptohet nuk e lanė pa i dhėnė dhe ca ushqime me vete. Me sa morėm vesh mė pas, kish shkuar pranė Shtabit tė Zonė sė Parė Operative.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:07 am

FILLIMET E PUNĖS SĖ SPITALIT PARTIZAN




Pas dy a tre ditėsh erdhėn sė bashku me Thomanė edhe dy shoqe partizane. Ato dy shoqe menjėherė filluan kontaktet me gratė dhe tė rejat e fshatit. Ato u lidhėn ngushtė me njėra – tjetrėn. Sė toku bėnin goxha punė nė spital: lanė shpejt dyshemetė, rregulluan kuzhinėn.

Mė pas erdhi dhe intedenti i spitalit.

Mirėpo pėrpara se tė shtjelloj mė tej pėr kėtė, mė duhet t’i rikthehem asaj pyetjes qė na bėri qė nė fillim partizan Thomai, nėse e dinim ē’ishte Lufta Nacionalēlirimtare… Ne i thamė se e dinim. Bile Pelua i tha: “ Unė vėllanė tim, Koēo Kondilin, e kam partizan si dhe ti. Ėshtė nė Brigadėn e Tetė Sulmuese, e cila u formua nė Sheper nė prill tė kėtij viti. Edhe ky e ka vėllanė partizan (vazhdoi Pelua, duke drejtuar dorėn nga unė) E ka andej nga Peza e Tiranės, Koli Nika quhet. Bile kemi edhe njė partizan tjetėr qė i thonė Stefan Rroshi. Edhe ky nė Brigadėn e Tetė ėshtė. Kurse vėllai im, Koēua, doli partizan qė kur dolėn ēetat partizane…”

Pasi mbaroi sė foluri Pelua, vumė re qė partizan Thomai mbeti shumė i kėnaqur, duke e shprehur dukshėm gėzimin pėr ato qė i tha shoku ynė i dashur, Pelua. Bile, ai iu drejtua Pelos, duke i thėnė se ishte shumė i komunikueshėm dhe se i priste goja hekur… Si ndėnji pak i menduar, iu drejtua pėrsėri Pelos:

“Ke qejf tė vish dhe ti partizan, po jo nė vijėn e parė, ama?! Ja, kėshtu siē jam edhe unė.” Pelua nuk priti tė mendohej pak, por entuziast tha: “Qė tani jam gati, po mė pranuat.”

“Me njė kusht, - i tha Thoma partizani – tė rrish nė prapavijė, sepse ti e ke njė vėlla nė luftė.”

“Po mirė, po nė prapavijė, a do quhem partizan? – e pyeti Pelua.

“Si, ore jo! Posiii, partizan quhesh – iu pėrgjegj Thomai. – Bile partizan me yll tė kuq nė ballė.”

Qė atė ditė soku ynė i dashur u rreshtua nė radhėt e forcave tė prapavijės partizane, ku shėrbeu me devotshmėri bashkė me shokėt e tjerė partizanė. Nė spitalin partizan ai u bė krahu i djathtė i itedentit tė kėtij spitali, qė vepronte nė fshatin tonė, Vithuq. Pėr detyrėn e itedentit tė spitalit erdhi njė partizan tjetėr qė e quanin Andon Kote. Ishte nga Pėrmeti. Ai bėnte punėn edhe tė pėrgjegjėsit tė spitalit partizan pėr tė gjitha anėt administrative. Andoni bashkėpunoi shumė me tė madhin xha Vito.

Nė spital prunė shtretėr tekė dhe portativė. I vendosėn afėr e afėr qė vendi tė mirrte sa mė shumė krevatė. Ca ishin tė mbushur me pambuk e ca me kashtė nga kasollja e xha Vitos. Me kėto punė u mobilizuan shoqet partizane tė prapavijės. U gjendėn dhe enė kuzhine, mė tė shumtat e tė cilave i shpuri familja e xha Vitos.

U mblodhėn nėpėr fshat gjithēka duhej pėr kuzhinėn e orendi tė tjera, nga ato qė pėrdoreshin edhe nėpėr dasma.

Tė gjithė Vithuqotėt, pa pėrjashtim, dhanė dhe ushqime. Filloi gatimi fillimisht pėr ata qė shėrbenin. Nė fillim gatuanin shoqet partizane. Mė vonė u caktua kuzhinier Thoma Nika. Pastaj erdhi dhe doktori me gjithė infermieren. Doktori ishte italian, i cili kishte shėrbyer nė disa spitale partizane para operacionit tė Qershorit. Doktori ishte njė burrė shtatmadh me mustaqe spic. Nga pamja e jashtme ishte shumė simpatik, por dhe nga zanati ishte i pėrsosur, siē thoshnin shpesh vetė partizanėt e plagosur.

Doktorin e quanin Manata. Emėr e kishte a mbiemėr, nuk u mor vesh saktė. Emri i tij ishte i veėantė pėr ne e nuk harrohej kurrė. Pranė doktorit rrinte infermierja dhe njė kryeinfermiere qė e kishte emrin Zyraka.Mbiemrin nuk ia mbaj mend. Ajo zotėronte italishten shumė mirė. Kishte qėnė nė Itali para ēlirimit pėr studime. Kėto na i thoshte ajo vetė. Kishte kulturė profesionale tė pėrgjithėshme. Ajo kryente punėn e farmacistit edhe tė pėrkthyesit edhe tė mjekut edhe tė infermieres , sipas rastit. Gjendej pėrherė pranė doktorit qė tė lehtėsonte sadopak komunikimin e tij me tė plagosurit.

Zyraka ishte dhe veprimtare nė grupin e fshatit, i cili vepronte njė a dy herė nė javė. Luante shumė role tė bukura, prandaj thoshnin pėr tė, se ishte e pėrsosur dhe e pėrgjithshme; e komunikueshme me nuset dhe gratė e fshatit, sidomos pėr aspekte tė higjienės personale tė fėmrave, pėr mirėrritjen e fėmijėve e tė tjera.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:08 am

AKTIVITETI I SPITALIT


Dhe erdhėn tė plagosurit e parė, pjesėtarė tė forcave partizane. Fillimisht i shtruan tek nimat e odės. Mė pas erdhėn dhe partizanė tė tjerė. U mbush oda dhe filluan nė shtėpinė e madhe.

Doktor Manatai dhe Zyraka kishin punė natė e ditė. U shtuan edhe dy infermiere tė tjera partizane si dhe njė infermier partizan nga Selcka e Pogonit, qė e kishte emrin Thimjo Gaba.

Partizanėt e shtruar nuk ishin tė gjithė tė plagosur nė luftime, mbasi shtroheshin dhe shumė me malarje, ethe tė ftohti, temperaturė tė lartė etj.

Meqė nuk pėrballohej puna me tė sėmurėt e shumtė, nė ndihmė tė doktor Manatait u dėrgua dhe njė doktor tjetėr, Ibrahim Dervishi nga Vlora. Doktor Mesnati nga natyra qe shumė i qetė, ndėrsa doktor Ibrahimi ishte i dashur, por dhe shumė i rreptė pėr hir tė rrėgullit nė detyrė.

Shtėpitė ku qe vendosur spitali kishin njė hyrje, sepse nga porta e madhe nuk punohej, mbasi nė divanin e odės sė mirė qe bėrė njė ndarje pėr farmacinė dhe qenė bllokuar shkallėt. Detyrimisht si tė sėmurėt ashtu dhe personeli i shėrbimit, kishin njė hyrje sipėr nė kuzhinė edhe pėr nė odėn e mirė edhe pėr nė dhomėn e madhe. Si rrjedhim, dashur pa dashur, mund tė bėhej dhe zhurmė, qė mjekėt nuk e dėshironin kurrė.

Doktor Ibrahimit i shkrepi mendimi qė tė bėhej pushim nė drekė, tė paktėn njė orė pas ngrėnies. Ky mendim nuk u realizua edhe pse doktor Ibrahimi kėmbėnguli rreptė.

Ardhja e doktor Ibrahimit, konsulta e tij me doktor Manatain, bėri qė partizani Sofo Bane nga Topova, tė transferohej nė spitalin partizan tė Kosovės (fshat afėr Pėrmetit). U shmang kėshtu rreziku pėr t’ia prerė kėmbėn e nekrotizuar.

Partizani Sofokli (Ēofo) qe plagosur nga anėt e Lunxhėrisė. E kishin transportuar natėn para njė jave. Kishte marrė i shkreti tre plumba nė pulpė tė kėmbės, tė cilėt i kishin ciflosur fyellin e kėrcirit. Plaga nuk po i pėrmirėsohej edhe pse mjekimi i parė i qe bėrė. Meqė nuk po pėrmirėsohej ende, duhej tė transferohej drejt njė spitali mė tė paisur, pra drejt Kosovės sė Pėrmetit.

U vendos qė trnsportimi tė bėhej me barelė. U lajmėruan transportuesit, mė tė shumtėt e tė cilėve ishin nga fshati Konckė, afėr fshatit tonė. Konkretisht mbaj mend se ishin kėta konciotė: Ēefe Spiri, Jorgo Konomi, Thoma Haxhiu, Teli Telo, Koēi Duka dhe Kiēo Spiri. Ishin caktuar gjithashtu edhe pesė hoshteviatė si: Pane Andoni, Koēo Kalaja dhe Pandeli Gjika. Qenė edhe dy tė tjerė, por nuk mė kujtohen saktė.

Dua tė them se Ēofo Bania mė tha mua, nė koefidencė, qė t’i shpija njė letėr nė Topovė, duke m’u lutur qė ta ēoja nė familjen e tij atė letėr. I thashė, pasi u mendova ca:

- Unė vete, por kam frikė se mos mė rrahin djemtė e Topovės… (Se kėshtu qe atėherė… Kishte nga njė grindavec nė ēdo fshat. Edhe nė Topovė qe Dhio Zėra dhe njė tjetėr, qė s’e mbaj mend mirė.

Letrėn e Sofos e mora dhe e shpura tek motra e tij, qė e kishte shtėpinė nė fund tė fshatit. Porta e Peko Vashės qe e hapur dhe hyra brenda nė oborr. Edhe dera e shtėpisė qe e hapur nga pashė motrėn e Ēofos qė po bėnte njė petanik nė saē. Sapo mė pa, u prish menjėherė nė fytyrė dhe mė tha:

- Nga vjen, more djalė?

- Vij nga “Fshati i Vogėl” – i thashė (Se fshati ynė, Vithuqi njihet edhe me kėtė emėr, ngaqė ka pak shtėpi. - T.N.)

Ajo mbushi sytė me lotė dhe duke klithur, tha:

- Na vdiq vėllai?

Mezi po e mbante veten.

- Jo, moj, jo! – i thashė prerė e me zė tė lartė. – Erdha se mė dha kėtė letėr pėr mėmėn e tij (Dhe nxora menjėherė letrėn)

E mori veten dhe, me njė gėzim tė madh mė tha:

- Pa kėndoje, ē’thotė?

Mė shumė ia thashė pėrmendėsh, se sa e lexova: “Dėdė, nesėr nisem pėr nė spitalin e Pėrmetit, prandaj, po munde, hajde qė tė takohemi…”

- Tė lumtė goja! - mė tha e zonja e shtėpisė, motra e partizanit tė plagosur. Bile m’u lut qė tė rrija edhe ca , qė tė mė jepte petanik. Me ngut ngriti saēin; preu mė shumė nga ē’e mendoja dhe ma dha nė njė sahan, qė tė mos mė digjeshin duart. Ishte mjaft i nxehtė.

- Merre! – mė tha – dhe mos ki turp, se mė prure lajm tė mirė. Prit tė ftohet njėēikė.”

Ika me petanikun nė dorė, pasi e falnderova dhe rrugės fillova ta haja. Nuk e ndjeva lodhjen e rrugės. I thashė partizanit Ēofo se porosinė ia mbarova, duke i rrėfyer pėr tė motrėn, qė mori letrėn e qė i dha dhe petanik.

Tė nesėrmen u gjend me tė gdhirė mėma e Ēofos nė Vithuq. Erdhi sė bashku me tė bijėn dhe me njė grua tjetėr. Erdhėn shumė shpejt dhe u takuan me djalin nė orėn e caktuar.

Ndėrkohė mbritėn edhe transportuesit nga Koncka e nga Hoshteva.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:09 am

NJĖ TRANSPORT I VĖSHTIRĖ


Transportuesit kishin marrė me vete bukė dhe nga njė pagure me ujė; me njė fjalė qenė pėrgatitur mirė. Donin tė niseshin sa mė parė, sepse bėnte shumė vapė dhe rruga ishte tepėr malore, sidomos deri nė majė tė malit.

- Gati? – pyerti doktori Ibrahim.

Tri – katėr shoqe kishin marrė tė plagosurin nė barelė dhe u gjendėn para transportuesve. Kur e panė konciotėt qė ishte topovit, u habitėn dhe pyetėn, se pse nuk e transportonin bashkėfshatarėt e tij.

Doktor Ibrahimi nuk duroi, por foli me zė tė fortė:

- Dėgjoni! Ky kėtu, sot nuk ėshtė as topovit, as zagorit, por ėshtė partizan i Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare. Ėshtė katandisur kėshtu siē po e shikoni ju, vetėm e vetėm pėr lirinė e Shqipėrisė e tė popullit tonė. Ky dhe shumė shokė tė tjerė si ky janė tė tė gjithėve. Kush nuk e kupton kėtė, mė qafė pastė veten, se lufta ka dhe ligjet e veta.,,

Gjullurdia mori fund.

Barelėn e mori katėrshja e parė. Tė tjerėt, pasi bėnė dhe pak muhabet paqėsor me tė dy doktorėt, u nisėn edha ata pas tė parėve. Nė njė ēast Ēefe Spiri i tha doktorit: “ Ujėt qė kemi me vete ėshtė i paktė, prandaj le tė vijė me ne edhe njė nga djemtė e fshatit me ca pagure me ujė, se unė e shokėt e mi nuk e durojmė dot etjen. Do tė na thahet goja dhe do tė na priten kėmbėt nė kėtė rrugė tė gjatė e nė kėtė vapė…”

Pėr kėtė punė u ndodha dhe unė atje atė ditė. U gjetėn 12 paguret qė do tė merrja unė plot me ujė nė krahė gjatė asaj rruge malore. I mora paguret, duke i mbushur me ujė nė krua plot; i ndava gjashtė e gjashtė dhe i lidha, pėr t’i hedhur nė sup: gjashtė pėrpara dhe gjashtė nga pas. Teli me tė cilin kisha lidhur paguret, ishte i hollė dhe m’i griu supet, aq sa fanella m’u fut nė mish. Falė konciotėve qė nuk pinin nga paguret e tyre, por nga ato qė i kisha unė, pesha sa vinte e po mė pakėsohej…

Kur kaluam Gjurmėmushkėn, u duk stani i xha Mitro Naēos, i cili ishte njė burrė babaxhan dhe mjaft mikpritės nė stan.

Koēo Kalaja, qė kish shumė respekt pėr atė bashkėfshatar, thirri me zė tė lartė: “Kujt i pihet ujė, le tė pijė, se ja, do tė vemi te stani i Xha Mitro Naēos dhe do tė ngopemi me ujė.”

Dikush nga turma tha me shaka a me mosbesim: “Jo, more, mos do bėjmė gjė edhe banjo?” Aty pėr aty iu dha Pandeli Konomit dhe tha: “Po, edhe banjė do bėjmė. Kush do bėjė nga ju, se ėshtė lera e dhėnve?!”

Koēo Kalaja dhe Pandeli Gjika (Konomi) qenė aktivistė tė Luftės, por unė nuk e dija aso kohe saktė, se me ē’punė konkrete merreshin nė prapavijė.

Arritėm dhe nė stanin e babaxhanit xha Mitro, i cili, kur na pa, vuri dorėn mbi sy, se po e verbonte dielli. Pranė tij u shfaqėm ne.

- Bobo, more djem! Jeni lodhur shumė. U prek, kur pa barelėn. Tė plagosurin e ulėn me kujdes nė haur. Ēofua, si gjatė rrugės edhe nė stan, rėnkonte papushim: “Ah!Ėh!” Plaga i dhimbte shumė. Ai e dinte se si i duronte ato dhimbje…Gjatė rrugės pėrpiqej shumė, aq sa kish rrezik tė binte nga barela. Xha Mitro babaxhani menjėherė preu nja 3 – 4 napa me djathė. Nuk e ndau, por, tė prerė e vuri nė njė tepsi dhe tha: “Hani, se djathi i njomė dhe kosi nuk tė japin ujė.” Filluam tė hanim tė gjithė djathė tė njomė. I paharruari Koēo Kalaja iu drejtua stanarit: “Xha Mitro, ka stane tė tjerė mė tutje?” Ai qetė – qetė u pėrgjigj duke pyetur: “Nga do shkoni, nga Buali apo nga Lipa?”. Koēua iu pėrgjigj, se do shkonim nga Lipa. “Atėherė nga Lipa janė nja tre – katėr stane, qė nga Zaceka e Madhe e deri tek e vogla. Ėshtė edhe njė stan tek Shkėmbi i Lipės.”

- Shumė mirė – tha Koēua. – Atėherė ta kthejmė kėtė djalin, se i janė kėputur edhe rripat e sandaleve dhe po ia grin kėmbėt stralli. Si tha kėto fjalė, mė pa mua dhe mė tha: “Merr paguret bosh dhe ik nė shtėpi.”

Bosh mė kishin mbetur gjashtė pagure. Kur u largova nga tė shumtėt, thashė me vete: “Xha Mitro Ndrekos nuk do t’ia harrojmė kurrė mikpritjen qė, ashtu si dhe dorėdhėnia i patėn shumė lezet.

Partizanin Sofo Bane e ēuan deri nė fshatin Lipė, se atje do ta merrnin tė tjerė nė dorėzim.

xxx



Porsi ai i plagosur erdhi dhe njė partizan tjetėr, i cili kishte po tė atillė plagė, veē nuk e di se kush e kish transportuar. Ai partizan qe nga Luzati i Tepelenės. Emrin ia thoshnin Sami, ndėrsa mbiemri i tij nuk mė kujtohet.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:10 am

EFEKTET E SPITALIT NĖ FSHATIN TONĖ




Vendosja e spitalit partizan nė fshatin tonė i dha atij njė gjallėri shumėtė jashtėzakonshme. Fshati gumėzhinte jo si zgjua, por si park bletėsh. Dėgjoje kėngė e valle ditė e natė. Tė gjithė qenė entuziastė pėr lirinė, qė po trokiste nė mbarė vendin. Bile edhe tė plagosurit e tė sėmurėt nuk mbeteshin jashtė optimizmit e haresė sė pėrgjithėshme…Kėngėt nuk pushonin fare, qė nga dhomat e spitalit prej shtretėrve, gjer jashtė nėpėr shkallėdhe oborr…

Tė nderuarit xha Vito i bėhej zemra mal e i hipte njė gėzim i madh, ndaj shpesh thoshte: ”Ja dhe shtėpitė e Ruēanje… nuk u shuan, po u hapėn dhe u gjallėruan mė shumė nga shtėpitė e tjera tė fshatit.”

Kėngėt qė kėndoheshin mė shumė ishin kėngėt labėrishte dhe ato partizane, si “Ato maja rripa – rripa”, “Njė korrier na vjen nga fshati”, “Dalėngadalė po vjen behari”,”Vranishti njė rrėzė mali” e tė tjera.

Kėndohej nė fshatin tonė skraparlliēe, oparēe, zagoritēe e tė tjera. Mua mė pėlqenin shumė avaze qė s’i kisha dėgjuar mė parė e qė s’i kėndonim ashtu ne nė krahinėn tonė.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:11 am

MJALTI




Nė spital duheshin nja dy kilogram mjaltė pėr ca partizanė tė sėmurė shumė. Atė vit nė fshatin tonė bletėt nuk vajtėn mirė. Edhe xha Vitos nuk iu ndodh si zakonisht, ndaj me njė letėr dėrgoi nė Konckė Dodin. Dodit iu qep mbrapa njė djalė i vogėl gjashtė vjeē. Qante dhe fliste: “Do vete dhe unė me Dodin…” Qante dhe s’i shqitej. Dikush i tha: “Merre, se kėmbėt e tij do lodhė!”

Dhe e mori Dodi me vete Arqilenė dhe shkuan nė shtėpinė e Kiēo Spirit.

Atje gjetėn hallė Venon, mėmėn e Kiēos. Ishte njė grua e rrallė, mikpritėse dhe shumė dorėdhėnėse. I priti mirė, i gostiti. U mbushi njė gavetė artilerie me mjaltė. Arqileja i vogėl bėnte ē’bėnte dhe fėt fuste gishin nė gavetė dhe thoshte: “Uaa, sa i ėmbėl ėshtė!” Dhe lėpinte gishtin. Kėtė e pėrsėriti disa herė, por Dodi e pa dhe i tha: “Mos e fut mė gishtin nė gavetė, se do tė na pushkatojnė.” Dhe vazhdonte rrugėn drejt Vithuqit Dodi. “Mirė, mirė!”- i tha Arqileja, - po ne kėtu nuk na sheh njeri. Lėpi dhe ti, se nuk soset. Ka plot.”

Arqileja u rrit si dhe ne me fukarallėk, por vazhdoi shkollėn dhe, shkallė – shkallė arriti gjer nėn drejtor i Radiotelevizionit Shqiptar. Fatkeqėsisht humbi jetėn nė njė aksident automobilisrik nė Kukės, kur ishte me shėrbim, sė bashku me dy shokė tė tjerė.

Sa keq mė vjen pėr atė djalė, qė, nė lulen e rinisė, nė kohė paqeje, u nda nga nėna, vėllėzėrit, motra, gruaja dhe fėmijėt. E la gruan tė re me tri zogj tė vegjėl. Ishte, pra Arqile Nika nga Vithuqi, i cili do mbetet i paharruar pėr ne tė gjithėbashkėfshatarėt e tij.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:12 am

SHĖRBIM MĖ I GJĖRĖ I SPITALIT


Nė spitalin partizan nuk shėroheshin vetėm partizanė. Ai, pėr aq kohė sa ndėnji nė Vithuq, i shėrbeu dhe popullit… jo vetėm tė fshatit tonė, por tė krejt luginės. Vinin nė fshatin tonė pėr t’u vizituar qė nga Malėshova e Limari.

Mbaj mend se erdhi njė grua dhe njė burrė qė nga Mbrezhdani me dy fėmijė tė sėmurė, tė plagosur me bombė. Me sa mė kujtohet ata fėmijė ishin shumė rėndė dhe duhet tė rrinin mė shumė nėn kontrollin e doktorit. Burri iku pėr nė Mbrezhdan, pėr tė marrė ushqime, kurse gruaja (e ėma e dy fėmijėve) ndėnji pranė fėmijėve, ku doktori dhe Zyrakja kryenin mjekimet. Fėmijėt nga Mbrezhdani u shėruan. Ishin me mbiemrin Qyra.

Njė ditė erdhi nė kėtė spital njė i plagosur nga fshati Hoshtevė, i quajtur Taē Zikja. Ishte plagosur nė kofshė prej forcave balliste nė Mallakastėr. Atje xha Anastasi shpėtoi, kurse bashkėfshatarin e tij, Lipe Kostare e vranė. Bile as varrin nuk ia gjetėn dot. Lipja la gruan shumė tė re. Ajo ishte motra e shokut tim tė dashur, Leko Koēit, nga Lliari. Ajo mė vonė u martua me njė bashkėfshatarin tonė, Thanas Durin, qė banonte nė Ndėran.

Partizanėt qė erdhėn nė fshatin tonė nuk qenė kalimtarė tė pėrkohshėm, por kish raste qė rrinin tek edhe dy javė e lart… Kishte edhe nga ata qė ndėnjėn njė dhe dy muaj, aq sa u familjarizuan me fshatarėt. Vithuqotasit, tė gjithė pa pėrjashtim, u ēonin partizanėve fruta, qershi, pjeshkė, mollė edhe rrush.

Mė shumė u shpinte i nderuari xha Vito. Ai porosiste nusen dhe nipin t’ia binin nė shtėpi, pastaj i rregullonte dhe ua shpinte partizanėve tė plagosur. Dhe njė veprim i tillė nuk ishte njė herė, por thuajse i pėrhershėm. Kėshtu si xha Vitua vepronin dhe bashkėfshatarė tė tjerė, kush mė shumė e kush mė pak, sipas mundėsisė…

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:13 am

NJĖ MBRESĖ E VEĒANTĖ




Partizanėt donin tė delnin nė fotografi nė fshatin tonė. Donin ta kishin kujtim nga vitet e Luftės. Ne qė atėherė kishim nė fshat njė fotograf tė pasionuar. Ishte xha Koēo Duri. Ai bėnte dhe fotografi tė ēastit (alla – minutsh). Njė ditė partizanėt na dėrguan neve pėr ta njoftuar. I thamė dhe erdhi menjėherė.

I rreshtoi nė moēalin e Ruēanje, afėr spitalit. Atje dolėn nė fotografi shumė partizanė, tė plagosur e tė sėmurė. Edhe pertsoneli shėrbyes nė spital bėri njė pozė kujtimore.

Shikonim se fotografin Koēo e thėrrisnin tė dilnin nė fotografi individė, dyshe, grupe tė vogla e grupe mė tė mdha, sipas dėshirave…

Sa u gėzuan partizanėt, kur e panė veten veten e tyre nė fotografi! Disave iu shpejtua shėrimi, aq tė gėzuar e entuziastė dukeshin. Gėzoheshin me njeri – tjetrin. Shumė prej tyre kishin qejf tė dilnin nė pozė me armė dhe me gjerdanė fishekėsh apo shall tė kuq.

Ata folėn fjalėt mė tė mira pėr xha Koēon.Unė, shkruesi kėtyre radhėve, pėr fat tė keq, atė ditė nuk u ndodha atje, qė tė kisha dhe unė kujtimet fotografike me partizanė e fshatarė tė tjerė, qė i njihja dhe mė njihnin..

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:14 am

TĖ GJITHĖ NĖ NDIHMĖ TĖ LUFTĖS




Nė spitalin partizan duheshin shumė gjėra; duheshin edhe perime si domate, speca, patėrxhane, barbunja e tė tjera…

Ishte e parashikuar qė kėto tė siguroheshin nga Pėrmeti. Herė i sillnin me kafshė tė fshatarėve, por mė tė shumtėn e herėve shkonin kafshėt e fshatit tonė. I merrnim perimet nė Leshicė tė Pėrmetit. Rruga qe e gjatė: Vithuq – Gryka e Dhėmbelit – Leshicė. Shkonim nga Sheperi dhe ktheheshim brenda ditės. Mishrat qė duheshin pėr gatim i merrnim nė fshatin Ndėran.

Njėherė vajta dhe unė me njė partizan nga Nivicė – Bubari i Sarandės. Nė Ndėran vajtėm vonė. Mė tha parizani: “Rri kėtu dhe mos lėviz nga vendi, deri sa tė shkoj nė Shtab, tė marr autorizimin, sepse ēobani nuk na e jep pa shėnimin e duhur!

Unė duke pritur partizanin, u befasova prej tė fejuarit tė motrės sime, i cili shkonte nė atė rrugė. Edhe ai, sa mė pa, u habit dhe u afrua; “Ti Fone je? Po ē’po bėn kėtu?” Dhe unė ia ktheva shpejt e shpejt: “Po, unė Fonia jam. Po pres njė partizan qė ka shkuar nė Shtab. Ja, tani do jetė duke ardhur dhe do tė shkojmė tė dy me tė pėr tė marrė dhjetė krerė dhėn pėr spitalin partizan.”

Ai, pasi e pa qė ishte vonė, mė tha: “Eja sonte tek ne dhe ik nesėr.”Nė atė kohė erdhi partizani qė e quanin Lame, bashkėmė njė korrier nė moshėn time, qė unė e njihja. Ishte Prokop Gjoni. U takuam sė toku. Ndėrkaq kunati i tha partizanit Lame: “Po ka mundėsi, le tė rrijė ky djali sonte tek unė dhe nesėr e dėrgoj unė atje.” Unė prisja ē’pėrgjigje do tė jepte partizani. “Jo – tha prerė ai – do tė nisemi sonte, se jemi vonė.”

U pėrshėndeta me kunatin dhe u nisėm pėr rrugė. Po errej. Arritėm nė Ndėran. Atje vumė re se kishin vėnė njė radio dhe po dėgjonin kolektivisht: popull dhe partizanė. Po dėgjonin “Radio – Londrėn”. Sakaq mė foli parizani Lame: “O Trifon, ne u vonuam qė u vonuam… A nuk rrimė dhe ca e dėgjojmė ē’thotė radiua? U duk puna… do ecim natėn. Nuk ėshtė shumė larg.

Unė gjer atėherė nuk kisha parė radio, por vetėm kisha dėgjuar kur kėndonin partizanėt: “Edhe radionė ia gjenė, / merrej vesh me Londrėnė.”/ Ja, qė e pruri rasti ta shihja radion me sy e ta dėgjoja…U habita kur pashė tek dritare e kishės njė kuti qė nxirrte zė… Dhe thoshja me vete: “Si e kanė lidhur telin qė nga Londra deri nė Ndėran?! (Brezat e rinj sot mund tė ēuditem me kėto qė po shkruaj pėr radion… Mund tė thonė qė shtyllat e tensionit kanė mbirė vetė…Por nuk ėshtė kėshtu. Brezat duhet ta mėsojnė se gjithėka qė ėshtė ngritur nuk ka mbirė nga dheu dhe as na e fali kush, por ėshtė ngritur me shpatullat e njerėzve dhe me shumė sakrifica…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:15 am

DUKE SHOQĖRUAR NJĖ PARTIZAN


Njė mbrėmje, nė orėt e vona, unė dhe Polikron Duri u ndodhėm nė spital. Na thotė Andoni: “Do tė shoqėroni kėtė partizanin deri atje lart, ku bashkohet rruga me rrugėn e fshatit Hoshtevė.

Partizani qė do shoqėronim ishtė i Shtabit dhe e quanin Vasil Mici. Ishte nga Labova e Kryqit.

U nisėm mė tė pėrpjetė. Vasili kishte njė mushkė tė mbajtur shumė mirė. Partizani vinte nga pas nesh hipur nė mushkė, ndėrsa ne ecnim me kėmbėt tona gati zbatharakė pėrpara, si udhėrrėfyesa.

Duke ecur i thamė partizanit: “Na e jep neve dyfekun, sepse kemi qejf ta mbajmė.” Nė fillim ai hezitoi, por pastaj na e dha.

Dolėm karshi vendit, ku dukej rruga e Hoshtevės. Dėgjuam zėra. Pamė dhe njė karvan me kafshė. Ata bisedonin greqisht.Vasili, me tė dėgjuar greqisht, u dha parrullėn “Eqis fotja?”Nė moment u kthye kundėrparrulla “Fotja ehome.”

Nė atė ēast, papritur, dėgjuam para nesh: “Ndal!”Ishte njė e folur e fortė. Dy burra na dolėn pėrpara me njė patickė italiane nė dorė.

Partizan Vasili na tha: “U bini e mos i lini tė afrohen.” U hodh nga mushka, na rrėmbeu dyfekun nga dora, por burrat qė thirrėn, e shtruan muhabetin me tė mirė. E lanė pėrdhe pushkėn e tyre dhe thanė; “Ne jemi roje tė fshatit Konckė. Ruajmė misrat, se na i vjedhin ēobanėt e malit. Prandaj na falni, shoku partizan, se ju shqetėsuam! Ju po shkonit nė punėn tuaj, prandaj tė na falni dhe njė herė! Ata ishin Thoma Haxhiu dhe Teli Telo, i cili e kujton edhe vetė sot atė episod. Pas pak partizani Vasil na u drejtua neve: “Ju ikni nė shtėpi tani, faleminderit, ēuna! Mirė u pafshim!” Kurse konciotėve u tha: “ Kini kujdes, se do veni si qeni nė vresht!…”

Para se tė ndaheshim me partizanin Vasil, i thamė, se ē’ishin gjithė ato kafshė, gjithė ai karvan… Na tha se ishin nga fshatrat e Pogonit dhe po shkonin tė merrnin bereqet pėr partizanėt nė Mbrezhdan tė Kėlcyrės. U pėrshėndetėm me parrullat e kohės sė Luftės: “Vdekje fashizmit!” dhe “Liri e popullit!” .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 2Shko tek faqja : 1, 2  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: