Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2
AutoriMesazh
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 1:16 am

KOMPANJOJA




Nė spitalin partizan tė Vithuqit, pėrveē doktorit italian, ishte dhe njė partizan italian. Ai ishte njė ushtar nga Apeninet e Italisė. Sa herė hidhte sytė nga malet tona thoshte: “Apenine, buono, buono!”

Faktikisht ai kryente punėt mė tė vėshtira nė spital. Mbartte ujė nė krahė me dy bucela. Sa ēonte njėrėn, linte tjetrėn tė mbushej e kėshtu ec e jak e furnizonte papushim spitalin me ujė. Shpinte boshen e sillte ploten…Bėnte dhe dru nga koriet e fshatit, tė cilat i ēonte nė spital nė krah ose nė duar. Ishte njė person i papėrtuar. U bindej urdhėrave tė xha Vitos, i cili e dinte mirė italishten. Xha Vitua, kur ishte me nge, kishte qejf tė bisedonte me Kompanjon, i cili kur llafosej me xha Viton, qante me ngashėrim. Shpesh i tregonte xha Vitos fotografitė qė mbante me vete dhe i thoshte: “Ah, sikur tė vete gjallė dhe t’i takoj njerėzit e mi tė shtrenjtė e shumė tė mira!

Na i tregonte edhe neve.

Kishte lėnė nė Apenine gruan dhe pesė fėmijė. “Tė gjithė si yje i kam.” (na thoshte pėrherė) Kishte nė foto vajzėn e madhe, qė ishte dhjetė vjeēe, dy djem qė i ngjanin shumė njeri – tjetrit dhe dy vajza mė tė vogla. (Ne i shihnim me shumė kureshtje nė fotografitė qė na tregonte Kompanjoja. Ai i thoshte gjithnjė xha Vitos: “Ti je mbret i vėrtetė dhe jo unė.”

Xha Vitoja e shikonte duke i dhėnė ushqime vazhdimisht, se Kompanjoja hante shumė. Herė i jepte bukė me gjalpė, herė njė tas me gjellė. Kompanjoja duhan dhe raki nuk pinte. Xha Vitua i thoshte tė mos hante mane pėrdhe, se ishin tė pistė, por tė hipte e tė hante nė pemė. “Jo – i thoshte Kompanjoja – ėshtė ligji e tė vret bum – i drejtohej tjetrit, sikur gjasme e qėllonte. “Mor hip e ha pa frikė, se ėshtė mani im! – pėrsėriste xh Vitua. Atėherė italiane hipte nė pemė, hante dhe shpesh pėrsėriste fjalėt “Gracie!, gracie!”

Ushtari italian ishte rreth 35 vjeē. Me xha Viton u familjarizua shumė. Gjente ngushėllim tek fjalėt e urta qė i thoshte herė pas here xha Vitua i rrahur me jetėn dhe i gjezdisur nėpėr botė. Kompanjoja qe i veshur keq. Kishte veshur njė xhaketė tė grisur, njė kėmishė sidokudo e pantallona tė vjetėruara.

Xha Vitos i vinte keq pėr tė, ndaj bėri ē’bėri, i dha pantallona dhe xhaketė, tė pėrdorura por tė mbajtura. I veshi i shkreti Kompanjo dhe bėnte ē’bėnte, vėshtronte veten i gėzuar, qė kish hequr qafe ato rrecka… Dhe ashtu i kėnaqur, i hidhej xha Vitos me kėnaqėsi, mirėnjohje, respekt e dashuri dhe e pushtonte me krahėt e veta, si ta kishte baba.

Edhe xha Vitoja kėnaqej me tipin e italianit dhe i thoshte: “ Tė bėra dhėndėrr, ndaj ruaji, sa tė mundėsh!”.

Pėr gjestin qė bėri xha Vitua karshi Kompanjos, fitoi dhe respektin e nderimin e doktor Manatait. Doktori kishte respekt pėr xha Viton edhe mė parė, por gjesti i atij burri tė urtė lidhur me Kopmanjon, e gėzoi edhe mė shumė doktorin. Kuptohet mė i gėzuari e mė i kėnaquri ishte vetė Kompanjoja. Filloi ta mbante veten si tė ishte nė vend tė vet. Mbahej pastėr dhe njė ditė erdhi edhe me ne nė lumė, pėr t’u larė. Ne zinim edhe peshq e laheshim, ndėrsa kompanjoja, kur pa nė lumė bretkosa, u gėzua porsi njė fėmijė. I zinte dhe u kėpuste shpejt e shpejt kofshėt.

Nuk pėrtoi, por mblodhi shkarpa tė thata e ndezi zjarr nė anė tė lumit. Piqte me merak e durim tė madh kofshėt e i hante me mjaft oreks. Ai hante me qejf, kurse ne e shikonim e na vinte anicirė.

E ku t’ua dinim ne nė atė kohė vlerėn bretkosave!

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 8:31 am

RROBAQEPSIA


Nė spital, qysh nė fillim, doli si shqetėsim dhe problemi i veshmbathjes, sidomos pėr tė brendėshme e kėmisha pėr partizanėt; si pėr tė plagosurit edhe pėr tė sėmurėt e ndryshėm. Pasi u shoshit ky problem, u arrit tė ngrihej rrobaqepsia.

Partizani Perikli Kondili ngushtoi mjediset e familjes sė vet dhe liroi odėn e madhe. Thirrėn Lush Kristanin nga Hoshteva pėr rrobaqepės. Makinė qepėse morėn tė shtėpisė sonė. Me atė filluan tė qepnin kėmisha, mbathje, kapele partizane.

Mirėpo nuk pėrballoheshin dot shpejt nevojat e shumta. Prandaj gjetėn dhe njė makinė tjetėr qepėse nga Hoshteva. E morėn tek Mitro Dilogjika. U fut dhe njė shoqe partizane si rrobaqepse. Atė e quanin Efttimi. Ishte nga Leskoviku.

Kėmishėt e mbathjet i bėnin me material nga parashutat. Erdhėn dhe kėpucė nga Poliēani; bile edhe rroba tė jashtme si xhaketa e pantallona. As qė e morėm vesh, se nga i gjenin e ku i qepnin. Kryesorja ishte qė partizanėt filluan tė visheshin mirė.

Bukur u vesh edhe i gjithė personeli, i cili nuk ishte i pakėt, por dhjetė – dymbėdhjetė vetė. Kompanjos nuk i dhanė. Mirėpo Xha Vitua ndėrhyri me urtėsinė dhe menēurinė e tij dhe bėri qė edhe Kompanjos t’i jepej njė kėmishė me mėndafsh parashyte si dhe njė kapele me yll tė kuq e njė palė kėpucė tė mira. Xha Vitos nuk i thanė gjė partizanėt.

Sa u gėzua Kompanjoja, tek sa ndjeu pėr tė dytėn herė interesimin e xha Vitos pėrsa i pėrket veshjes…E pushtoi fort dhe e ngriti lart, duke qarė nga emocionet. Nuk mbahej fare.



Edituar pėr herė tė fundit nga Jorgo S. TELO nė Sun Jun 22, 2008 8:33 am, edituar 1 herė gjithsej (Reason for editing : sistemim)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 8:33 am

[b]U RRIT PUNA NĖ SPITAL[/b]




Gjatė njė periudhe arriti njė moment qė nė spitalin partizan u shtruan shumė partizanė, aq sa nuk kishte se ku tė shtroheshin tė tjerė. Si rrjedhim, pėrkohėsisht dy partizanė u vendosėn nė shtėpinė e xha Vitos, ndėrsa dy tė tjerė i sollėn nė shtėpinė tonė.

Tek ne njėri nga ata ndėnji dhjetė ditė, ndėrsa tjetri pesėmbėdhjetė ditė. Ushqimin ua sillnin nga spitali shoqet partizane, tė cilat ishin bėrė si tė shtėpisė. Ato hynin dhe delnin pa teklif tek ne.

Tek xha Vitua ishte ndryshe. Ai ishte mė nė gjėndje se ne dhe u jepte ushqim dy tė plagosurve prej gatimeve qė bėheshin brenda familjes.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 8:35 am

NEVOJAT PĖR AKULL


E morėm vesh qė duhej akull nė spital, por se pėr ēfarė duhej, nuk e dinim. Ata u morėn vesh me xha Viton pėr kėrkesėn e tyre. Njeriu i mirė thirri menjėherė Dhionis Londin nga Zheji, i cili ishte ēoban nė fshatin tonė dhe i tha: “Niēe, mė ngjan se po qėndron si larg kėtyrė punėve qė po bėhen nė fshatin tonė… Ti ke edhe motrėn partizane. Prandaj do ta bėsh njė punė…”

Niēe ēobani, qė nuk kish haber se ē’bėhej pėrreth, pyeti me naivitet: “Po ē’tė bėj unė i shkreti? Tė dal dhe unė partizan? Po fėmijėt kush do t’i mbajė mė bukė pastaj?”

“Jo, ore, jo! – i tha xha Vitua – nuk tė kėrkojmė partizan, por na duhet dėborė… dhe ti e di se ku ka dėborė nė male, apo jo?”

“Pėr dėborė?!… Unė nė mal vete ditė pėr ditė. Dėborė u bie unė, sa tė doni. Por dua njė kazmė, sepse nuk shqepet kollaj. Do tė mė duhet edhe njė mushkė qė ta ngarkoj me dėborė dhe ja, nisem qė sonte dhe nesėr nė mėngjes mė kini kėtu.

Kėshtu gjatė dy – tre ditėve Niēja e furnizoi mirė spitalin me dėborė. Doktor Manatait iu bė zemra mal pėr gatishmėrinė qė tregonin fshatarėt e Vithuqit dhe gjithė zagoritėt nė tėrėsi nė ndihmė tė Luftės Antifshiste Nacionalēlirimtare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 8:37 am

PARANTESĖ





Kur isha ushtar nė repartet e Korēės u caktova si shkrues batalioni. Mė kujtohet qė isha nė vitin e dytė, kur u njoha rastėsisht me Komisarin e Regjimentit, Eqerem Alinė nga Kajca e Kėlcyrės. Mė pyeti: “Ti, Trifon, nga cili fshat i Zagorisė je?”

“Nga fshati Vithuq.” – iu pėrgjigja menjėherė.

“Si, more, qėnke nga Vithuqi? Po unė kam qėnė nė fshatin tuaj edhe para se tė bėhej spitali partizan edhe kur ishte ai spital aq i domosdoshėm pėr partizanėt e plagosur e tė sėmurė. Ruaj akoma njė respekt tė veēantė pėr xha Viton, pėr atė plak tė imėt, por mjaft tė madh nga mendimet e punėt. Ai njeri s’kishte tė lodhur kurrė. I shėrbente Luftės pėr ēlirim me mish e shpirt. Veēanėrisht nuk do tė harroj atė kohė kur ikėm nga fshati Nivan dhe Sheper dhe u vendos qė tė strehoheshim nė Kala., tek bredhat e Gropės sė Derrit. Morėm rrugėn drejtim Konckė, Vithuq, Lliar, Zhej e drejtim tatėpjetė pėr te Gropa e Derrit. Dhe nuk qemė pak por njė kolonė e tėrė. Kur kaluam tek Xha Vitua, ai bėri ēmos tė na jepte pėrvėlak tė ngrohtė me vete. Se nga e gjeti, ai e dinte… Bėmė njė pushim tė shkurtėr nė pėrruan tuaj me rrepe. (Vazhdonte tė mė rrėfente Eqerem Aliu) Pas operacionit mbeta i plagosur dhe mė shtruan nja 18 ditė nė spitalin e Vithuqit.

…Ju “kaēatorėt” na njomnit gojėn me fruta… Njė mėngjes na erdhi xha Vitua me njė tepsi tė madhe, qė e kishte me njė bisht. Dukej si njė tigan i madh. E shikonim kur vinte mė tė pėrpjetė. Mezi po e mbante atė tepsi me bisht. Pasi erdhi, na tha: “Si jeni sot, more djelmosha?”

“Mirė jemi.” – folėn disa nga ne.

E lėshoi atė tiganin e madh mbi sofat. Nė tė kishte domate tė grira, vezė, gjizė dhe gjalpė. Kishte skuqur edhe mish. Na tha: “Kaq m’u ndodh, sa t’u krreni mallin…”

“Shumė, shumė faleminderit!” – i thamė ne.

Kurse njė partizan nga Skrapari u shpreh: “Paē e dhėnē, more xha Vito!”

E kėshtu, qė thua ti, Trifon, ato qė kishte tigani u ndanė nga shoqet partizane nė sytė tanė. Vetėm hoqėn njė pjatė tė vogėl pėr doktorin. Ne ngjyenim fetėn e bukės nė tigan. O, sa e shijuam!…”
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 8:39 am

KONTRIBUTI i KĖSHILLTARĖVE




Nuk mund tė harrohet veprimtarie kėshilltarėve (sidomos e kryetarėve dhe sekretarėve tė kėshillave nacionalēlirimtarė tė fshatit Konckė e Hoshtevė, tė cilėt bėnin ēmos t’i kombinonin veprimet e tyre edhe me kėshillin e fshatit tonė.

Ishin shokė tė zgjedhur qė prisnin e pėrcillnin ditė e natė korrierė. Puna e tyre qe e pėrhershme dhe konkrete e jo me llafollogji.

Te kėshillat nacionalēlirimtarė, si nė fshatin Konckė dhe Hoshtevė, qė drejtoheshin nga xha Jorgo Duka dhe Orest Semi (Koncka)dhe Sofokli Kristani dhe Sotir Andoni (Hoshteva).Ne “kaēatorėt” gjenim pėrherė pėrkrahjen e duhur dhe mbaronim punė shpejt. Punė tė madhe bėnte dhe korrieri i papėrtuar Sotir Kristani.

Shpinim letra, merrnin pėrgjigje tė shpejta e tė sakta e vazhdonim kryerjen gjer nė fund tė misionit…

Pra,ndihma e atyre kėshilltarėve qe e madhe dhe neva na ngjante, se ata i kishin vėnė krahat njeri – tjetrit dhe sė toku ēėshtjes sė madhe tė lirisė sė shumėdėshiruar e tė shumėpritur.

Pėr ta rezervoj respektin mė tė madh. Qofshin tė paharruar e ndjesė paēin!

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 8:43 am


NJĖ DASMĖ NDRYSHE




Nė fshatin tonė filluan pėrgatitjet pėr dasėm.. Martohej motra ime nė fshatin Ndėran.Ajo dasėm u bė partizanēe, sepse nė tė morėn pjesė shumė partizanė dhe partizane nga krahina tė ndryshme tė vendit.

U kėnduan shumė kėngė sipas krahinave dhe kėngė partizane e patriotike. Peshėn mė tė madhe tė alegrisė e mbanin shoqet korēare, sidomos partizania Ollga. Ndėrsa Iloja nga Korēa sa linte njė kėngė, zinte tjetrėn. E ndihmonte rrobaqepsja Eftimi nga Leskoviku dhe kėngėt u shkonin mjaft bukur.

Kėndoi Sherua nga Kardhiqi, Delua nga Prongjia e plot shoqe tė tjera. Njė kėngė e mori dhe Zyraka. Prej burrave mė shumė kėndoi Muftaz Shehu nga Borshi. Ai kėndoi edhe kėngė dasme e kėngėn: “Mu te Borshi mė tė dalė..."dhe kėngė humori: “Qenė dy u bėnė tre…” ose “Moj kasolle, ku na mblodhe!” e tė tjera.

Gjithė java e dasmės kaloi me kėngė e valle. Nė dasmėn e motrės nuk ishin tė pranishėm vetėm ata qė ishin rėndė nga kėmbėt dhe nuk ecnin dot.

Xha Vitua nė atė dasėm e shprehu hapur gėzimin e tij tė madh. Sipas zakonit zuri kėngėn”Moj nuse, tė jap porsinė!…” Ishte njė kėngė nga ato qė mbartnin mesazhe pėr mirėsjelljen e nuses kur tė shkonte te shtėpia e burrit…

Akoma dhe sot mė shfaqet gjallėria qė u krijua nė atė dasėm qė dallonte, se ishte krejt e veēantė nga dasmat qė ishin bėrė gjer atėherė nė fshatin dhe krahinėn tonė.



***

Gjirokastra u ēlirua mė 18 shtator 1944.

Spitali po boshatisej, jo vetėm se njė pjesė e partizanėve po shėroheshin, por edhe sepse njė pjesė qė donin ende mjekim, po transferoheshin. Shpėrngulja u bė nė ditėt e para tė tetorit.

. Zunė ca shira tė mėdha. Shira qė s’kishin tė sosur. Ne ndjemė njė boshllėk.

Megjithatė partizanėt e gjithė tė tjerėt qė u bėnė banorė tė pėrkohshėm tė fshatit Vithuq nuk ka se si tė harrohen nga mendja ime dhe e gjithė atyre qė i pėrjetuan nga afėr ato kohra e ngjarje…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 8:45 am


PARTIZANĖ E PARTIZANE
QĖ U SHTRUAN, U MJEKUAN DHE SHĖRBYEN
NĖ SPITALIN PARTIZAN TĖ VITHUQIT JANĖ TĖ SHUMTĖ:



1) Thoma Tola – nga Fieri.( Ishte i pari partizan qė erdhi nė spital)

2) Andon Kote – intedent dhe pėrgjegjės i spitalit.

3) Elmazi nga Skrapari – i plagosur nė shpatull.

4) Thimjo Gaba – infermier nga Selcka e Gjirokastrės.

5) Doktor Manata – italian

6) Zyraka – e pėrgjithėshme, infermiere, farmaciste, aktiviste e grupit kulturor tė fshatit, pėrkthyese e italishtes, komuniste e palodhur, krahu i djathtė i doktor Manatait.Para se tė fillonte lufta kishte qėnė nė Itali.

7) Ylvija e Madhe – partizane nga Tėrbaēi.Ca kohė u bė pėrgjegjėse.

Cool Ylvija e Vogėl – e sėmurė.Iku kur u prish spitali.

9) Ibrahim Dervishi – doktor nga Brataj i Vlorės.Ndėnji dy javė nė Vithuq. Mė pas kaloi nė Kosovė – Pėrmet.

10) Ollga Ilo – nga qyteti i Korēės e plagosur nė Operacionin e Janarit.I kishin rėnė gishtat e kėmbės dhe detyrohej tė ecte me thėmbrat.Shėrbeu nė spital, duke larė rroba, fasho.U largua e dėmtuar me kėmbėt e pamundura drejt Oparit.

11) Beqare Muharremi – nga Kuēi, sanitare. Edhe kjo iku e fundit nga Vithuqi.Bile i erdhi edhe i shoqi i plagosur, por u shėrua shpejt e vazhdoi luftimet…Donte edhe Beqarja tė shkonte nė radhėt partizane, por nuk e pati aprovimin e burrit.

12) Partizania Shero – nga Kardhiqi. U shėrua shpejt.

13) Deloja – nga Prongjia.

14) Kompanjoja – italian, kryente ēdo punė qė i ngarkohej. Dėshira e tij ishte tė kthehej sa mė shpejt pranė familjes, rrėzė maleve Apenine. Falej ditė e natė tė gjente gjallė gruan e fėmijėt.

15) Perikli Kondili – partizan nga fshati Vithuq ku u vendos spitali partizan. Punonte pa u lodhur pėr tė furnizuar spitalin me ilaēe, ushqme, veshmbathje etj.

16) Dhionis Londi – bari i fshati, i gatshėm pėr tė furnizuar spitalin me borė mali.



”Kaēatorėt” – djemtė 12 – 13 vjeēarė tė fshatit: Jani Nika, Dhori Nika, Koli Duri, Polikron Duri, Trifon Nika.

Jano Duri – si kryetar i kėshillit nacionalēlirimtar u qėndroi shumė pranė problemeve tė spitalit. Ishte i papėrtuar dhe dha ēdo gjė nė ndihmė tė luftės…

Xha Vito Vito – vendalli qė mbeti nė kujtesėn e tė gjithėve pėr karakterin e lartė, pėr bujarinė, menēurinė, gjithēka tė mirė qė e karakterizonte. (Ia vlen tė flitet veēanėrisht dhe mė gjėrė pėr xha Viton.)

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 8:46 am

PJESA E DYTĖ

NJĖ NJERI i VEĒANTĖ

(XHA VITUA)






Xha Vitua qe njeriu i veēantė i fshatit Vithuq qė dinte tė komunikonte me tė mėdhenj e tė vegjėl. Qe i ditur dhe zotėronte me shkrim e me gojė shqipen e greqishten; dinte edhe italisht e anglisht. Nė fshatin tonė qe burri mė i menēur, korrekt me tė gjithė. E karakterizonte menēuria dhe urtėsia, veti kėto qė e bėnin tė dashur me tė gjithė.

Fjalėt e xha Vitos qenė si gozhda nė dru tė lisit. Ishte njė njeri qė nuk harrohet lehtė qė me takimin e parė qė mund tė kishte edhe njė i panjohur mė parė me tė.

Mė kujtohet kur na mėsonte gjėra qė ne nuk kish nga t’i mėsonim mė parė… Na mėsoi se si Prometeu i dha zjarrin tokės pėr herė tė parė, duke treguar shpirtin e tij tė lirė karshi urdhėrave tė Zeusit. Dhe e dėnuan se i shėrbeu njerėzimit.

Pa zjarr nuk do tė kishte pėrparim shoqėria njerėzore dhe jeta e njeriut nuk do dallonte nga ajo e kafshėve…

(Dhe vazhdonte rrėfimin xha Vitua): E dėnuan Prometeun, duke e lidhur tek njė shkėmb duar e kėmbė, pėr ta ngrėnė shqiponjat. Prometeu thoshte: “I bėra tė mirė botės dhe po vuaj vetė.”

Ne mbeteshim gojėhapur dhe e dėgjonim me vėmendje. Na tregonte xha Vitua pėr matematikanė tė mėdhenj, si pėr atė qė shpiku “zeron”. “Pa zero, na thoshte, s’mund tė bėhen veprime, nuk shumėzon dot dhe as veprimet e tjera s’bėhen.

Na thoshte pėr ata qė shpikėn rrotėn, karrocėn e dorės e deri tek treni. Shpesh na fliste pėr shėndetin: “Po tė kesh shėndet, i ke tė gjitha…Doktori mė i madh i tė gjitha kohėrave po shkonte drejt fundit tė jetės sė tij. Nxėnėsit e tij i thanė: “Na thuaj atė fjalė qė s’na e ke thėnė gjer tani!”

Dhe doktori u tha:

- Shkruani numrin “Njė” (1).

Ata e shkruan menjėherė.

- Shtoni pas njėshit sa tė doni “zero” Kuptohet qė do tė bėhen numra me vlerė tė madhe, por po tė heqėsh “njėshin” tė gjitha zerot mbeten pa vlerė…

Edhe nė jetė kėtė duhet tė kemi parasysh: Njėshi ėshtė shėndeti e pastaj vinė pretendimet e tjera qė mund tė ketė njeriu…”Pa shėndet pasuria nuk ka vlerė” pėrsėriste njeriu i urtė xha Vito.

Xha Vitua ishte edhe gjysmė doktor, nė njė kohė kur doktorėt ishin shumė tė paktė, siē qenė tė pakta edhe ilaēet. Nė fshatin tonė, gjatė muajve tė verės, fėmijė e tė rritur mbusheshin me puēra, tė cilat ishin shumė tė bezdisshme.

Xha Vitua sajoi njė melhem, me tė cilin u arrit tė shėroheshin puērat e tė lehtėsoheshin tė sėmurėt. Ky detaj tregon se xha Vitua kishte horizont tė gjėrė dijesh. Njihte mirė gjeografinė dhe popujt. Na fliste pėr kinezėt, indianėt, japonezėt.

Pėr japonezėt na thoshte se vetsakrifikoheshin me gjithė aeroplanė mbi vaporrėt amėrikanė nė mbarim tė Luftės sė Dytė Botėrore.

Pėr kinezėt na thoshte se ishin si miza e lisit. Pėr tė argumentuar njė fakt tė tillė na tregoi njė bisedė qė kish mbetur nė histori nė formė barcolete:

Nė Lidhjen e Kombeve u bė kureshtar Ēan Kai Shia, se ē’pėrfaqėsonte njė prift me mjekėrr nė atė Mbledhje. E kishte fjalėn pėr tė madhėrishmin Fan Noli. Dhe i thanė kinezit:

- Pyete vetė, se ai di edhe kinezēe!

Dhe Ēan Kai Shia iu afrua Fan Nolit dhe e pyeti:

- Kė pėrfaqėsoni ju kėtu, zotėri?

- Pėrfaqėsoj Albaninė – u pėrgjigj aty pėr aty Noli me krenari.

- Ku bie kjo Albania? – pyeti sėrish tjetri.

- Nė Europė, nė Ballkan. – u pėrgjigj Noli.

Ēan Kai Shia nuk po e kuptonte akoma dhe e pyeti Fan Nolin se sa popull pėrfaqėsonte. “900.000 njerėz liridashės” - ishte pėrgjigja e Nolit. Tjetri u habit dhe kur mori pėrsėri tė njėjtėn pėrgjigje tha: “Mua 90.000 vetė m’u mbytėn brėnda njė dite nė lumin Jance.”

- E di – ishte pėrgjigjur Noli – por unė nuk i kam miza, qė t’i shkel me kėmbė, por i kam shqiponja qė fluturojnė.)

Kėtė episod xha Vitua na e tregonte me entusiazėm e tepėr krenar pėr popullin tė cilit i pėrkiste.

Xha Vitua qe takuar personalisht me Fan Nolin, ndaj dhe fliste pėr tė me njė dashuri e respekt tė madh.

Xha Vitua ishte rregullator i fshatit. Me menēurinė, gjakftohtėsinė e urtėsinė qė e karakterizonon, zgjidhte halle tė ndryshme tė bashkėfshatarėve, sheshonte mėritė e grindjet qė mund tė kishin njerėz tė ndryshėm me njėri – tjetrin. Nuk ishte nga ata tipa qė i hedhin benzinė zjarrit, por e anasjellta…

Xha Vitua nuk i honepste ata njerėz qė shkaktonin sherre kot sė koti, ata burra qė ziheshin me gratė e tė tjerėve. Ndaj pėrsėriste; “Ėshtė turp pėr njė burrė qė tė grindet me njė grua. Unė kėtij burri i them i marrosur dhe kuptohet… tė marrosurit hapi udhė…: Bėj sikur s’e sheh, sepse, sa mė shumė ta xėrrisėsh m…, aq mė shumė erė lėshon… Prandaj lėreni tė zėrė cipė dhe tė qelbet, sa ta lajė shiu. Tipa tė tillė janė kapadai, mburravecė… dhe kur i bėjnė njė tė keqe gjitonit a ndokujt tjetėr, e quajnė pėr nder…”

Fjalėt e menēura tė xha Vitos nuk kishin tė sosur:

- Kur ka keq gjitoni, ke keq edhe ti. I dituri e urren njėherė tė paditurin, kurse i Padituri e urren njėqind herė…

Kujdesej shumė pėr kishėn. E pastronte dhe e ajroste tė shtunė mė tė shtunė. Kur hynte nė kishė thoshte: “Baba shėnkoll, si m’u erre? Ti sheh tė mirat e tė ligat qė kemi ne dhe shumė i durueshėm je… Falej dhe ikte.

.

Shpirtgjerėsia e xha Vitos ishte njė nga virtutet mė tė dukshmė e tė spikatura tė tij. Pėr ta konkretizuar kėtė vlerė ka shumė, por do tė sillja para lexuesit njė rast:

Meqė i vinte shumė keq pėr fukarenjtė, nuk kursehej nė ēfarėdo situatė qė tė ndodhej familja e tij.

Qe prishur mulliri i blojės. Koha e keqe dhe lumi i mbushur nuk tė lejonin pėr t’u hedhur tek mulliri i Topovės. Njė grua nga fshati fqinj trokiti nė shtėpinė e Vitajve dhe kėrkoi hua njė tas me miell. Hyri nė shtėpi pa teklif.

Mamaja, kunata e xha Vitos ishte cingune. Ajo as kėrkonte e as jepte. Sa dėgjoi kėrkesėn e hallexheshės, mundohej tė gjente arsye qė tė mos i jepte. Mirėpo xha Vitua qė i nuhaste gjėrat, e kuptoi menjėherė dhe i tha kunatės: “Bėji njė kafe mysafires dhe, sa tė pijė ajo kafen, eja pak, se tė dua unė.”

Mamaja e vrejtur, pasi bėri kafenė, iu afrua xha Vitos.

- Jepi tenxheren me miell dhe mos prashit shumė! – i tha ai.

- Nuk i jap – kėmbėnguli nė tė sajėn ajo.

- Dėgjo kėtu! Jepi dhe mbushja plot. Dhe t’i thuash qė tė vijė tė marri prapė po pati nevojė.

- E ē’thua kėshtu? – fliste Mamaja e nevrikosur.

- Jepi dhe i thuaj ta sjellė kur tė ketė. Pa mendo, moj, sikur, me kėto qė nxjerr ti nga goja, tė vijė ai ēapkėni i saj dhe ta na gostiti me ca bomba!… Ku do futesh ti dhe e tėrė shtėpia pastaj?!…

- Bobo! Edhe kjo tė na bėhat pastaj dhe!…

- Pse, ē’pandeh ti? – filloi ta sqaronte xha Vitua – mos janė tė gjithė njerėzit tė butė?!

Dhe nuk kundėrshtoi mė kunata, por mbushi tenxheren me miell dhe ia dha asaj qė po priste mjaft e mėrzitur. Huamarrėsja falnderoi me gjithė shpirt xha Viton, duke i premtuar, se do t’ua kthente sa mė parė dhe u largua kokėulur. Xha Vitua i tha qetė: “Ta hani me shėndet dhe bjere kur tė duash dhe, po pate nevojė, eja tė marrėsh tjetėr, se jemi njerėz e do tė huemi me njėri – tjetrin. Pastaj edhe kohė lufte ėshtė, moj motėr!

Ajo qė mori miellin, ia ktheu xha Vitos pas katėr – pesė ditėsh. Dhe ai thirri kunatėn e i tha:

- Hė, e pe? E solli. E ti doje tė mos i jepje… do na nxije faqen…

- Unė ia dhashė, se mė trėmbe ti me punėn e atyre bombave, pa…

- E si tė ta gjeja mendjen tya?! – i tha kunatės xha Vitua dhe qeshi lirshėm.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 8:47 am

INCIDENTI



Pėr tė madhin dhe pėr tė nderuarin xha Vito m’u kujtua edhe njė ngjarje, kur u kthye ng Amerika. Nuk i eci mirė kurbeti, sepse u sėmur dhe erdhi nė fshat. Kur erdhi nė Sarandė, qė tė zhdoganonte plaēkat, nuk i kishte tamam paratė. Doganierėt nuk ia dhanė plaēkat.

Ai me gjakftohtėsinė dhe urtėsinė qė e karakterizonte kėtė burrė tė madh, u tha nėpunėsve: Mos i prekni sendet e mia, se do t’i lė kėtu. Njė mistrec, njė kapadai nė doganė i thotė me krenari dhe mėndjemadhėsi:

- S’ke turp! Vjen nga Amerika dhe s’ke para tė zhgoganosh plaēkat e tua?! Xha Vitoja iu pėrgjigj fort dhe prerė: “Turp pėr mua do tė qe, po tė isha nė doganat e jashtme dhe jo kėtu, ku jam midis shqitarėve, por ti dukesh qė s’je shqiptar, qė mė bėn pazar nė vendin tim. U largua pa i marrė plaēkat dhe shkoi tek patrioti Lipe Kasapi nga Hoshteva pėr tė marrė hua ca tė holla. Kur e pa Lipe Kasapi, u gėzua qė erdhi shėndoshė e mirė. E priti dhe e gostiti. Duhet tė them se Lipe Kasapi, patriot, atė kohė kishte influencė tė madhe nė Sarandė. Tek ky burrė gjenin pėrkrahje tė gjithė zagoritėt qė shkonin nė Amerikė ose ktheheshin prej Amerikės. Kur i tha xha Vitoja si e kishte hallin, qeshi me tė madhe dhe i tha: “Hajde tė vemi bashkė nė doganė. Kur vajtėm nė doganė, fjalėt e xha Vitos e kishin bėrė tė vetėn.

Drejtori i doganės e kishte pezulluar nga puna mistrecin, sepse nuk e kishte pėr herė tė parė qė ofendonte kurbetllinjtė.

Kur panė Lipe Kasapin u ngritėn nė kėmbė dhe i thanė: “Na fal qė tė shqetėsuam! Patrioti yt le t’i marrė plaēkat pa paguar. Kėtė e bėjmė pėr t’i vėnė nderin nė vend, sepse e fyen njė i pacipė. Pėr xha Lipen vlen tė bėsh njė shkrim mė vete. Mė kanė folur shumė nė Sarandė pėr kėtė patriot, por ata qė dinin gjėra konkrete, kanė vdekur.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 8:57 am

NJĖ MBRESĖ E VEĒANTĖ




Partizanėt donin tė delnin nė fotografi nė fshatin tonė. Donin ta kishin kujtim nga vitet e Luftės. Ne qė atėherė kishim nė fshat njė fotograf tė pasionuar. Ishte xha Koēo Duri. Ai bėnte dhe fotografi tė ēastit (alla – minutsh). Njė ditė partizanėt na dėrguan neve pėr ta njoftuar. I thamė dhe erdhi menjėherė.

I rreshtoi nė moēalin e Ruēanje, afėr spitalit. Atje dolėn nė fotografi shumė partizanė, tė plagosur e tė sėmurė. Edhe pertsoneli shėrbyes nė spital bėri njė pozė kujtimore.

Shikonim se fotografin Koēo e thėrrisnin tė dilnin nė fotografi individė, dyshe, grupe tė vogla e grupe mė tė mdha, sipas dėshirave…

Sa u gėzuan partizanėt, kur e panė veten veten e tyre nė fotografi! Disave iu shpejtua shėrimi, aq tė gėzuar e entuziastė dukeshin. Gėzoheshin me njeri – tjetrin. Shumė prej tyre kishin qejf tė dilnin nė pozė me armė dhe me gjerdanė fishekėsh apo shall tė kuq.

Ata folėn fjalėt mė tė mira pėr xha Koēon.
Unė, shkruesi kėtyre radhėve, pėr fat tė keq, atė ditė nuk u ndodha atje, qė tė kisha dhe unė kujtimet fotografike me partizanė e fshatarė tė tjerė, qė i njihja dhe mė njihnin..


Edituar pėr herė tė fundit nga Jorgo S. TELO nė Sun Jun 22, 2008 9:13 am, edituar 1 herė gjithsej (Reason for editing : SISTEMIM)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: T   Sun Jun 22, 2008 8:58 am

FILLIMET E PUNĖS SĖ SPITALIT PARTIZAN




Pas dy a tre ditėsh erdhėn sė bashku me Thomanė edhe dy shoqe partizane. Ato dy shoqe menjėherė filluan kontaktet me gratė dhe tė rejat e fshatit. Ato u lidhėn ngushtė me njėra – tjetrėn. Sė toku bėnin goxha punė nė spital: lanė shpejt dyshemetė, rregulluan kuzhinėn.

Mė pas erdhi dhe intedenti i spitalit.

Mirėpo pėrpara se tė shtjelloj mė tej pėr kėtė, mė duhet t’i rikthehem asaj pyetjes qė na bėri qė nė fillim partizan Thomai, nėse e dinim ē’ishte Lufta Nacionalēlirimtare… Ne i thamė se e dinim. Bile Pelua i tha: “ Unė vėllanė tim, Koēo Kondilin, e kam partizan si dhe ti. Ėshtė nė Brigadėn e Tetė Sulmuese, e cila u formua nė Sheper nė prill tė kėtij viti. Edhe ky e ka vėllanė partizan (vazhdoi Pelua, duke drejtuar dorėn nga unė) E ka andej nga Peza e Tiranės, Koli Nika quhet. Bile kemi edhe njė partizan tjetėr qė i thonė Stefan Rroshi. Edhe ky nė Brigadėn e Tetė ėshtė. Kurse vėllai im, Koēua, doli partizan qė kur dolėn ēetat partizane…”

Pasi mbaroi sė foluri Pelua, vumė re qė partizan Thomai mbeti shumė i kėnaqur, duke e shprehur dukshėm gėzimin pėr ato qė i tha shoku ynė i dashur, Pelua. Bile, ai iu drejtua Pelos, duke i thėnė se ishte shumė i komunikueshėm dhe se i priste goja hekur… Si ndėnji pak i menduar, iu drejtua pėrsėri Pelos:

“Ke qejf tė vish dhe ti partizan, po jo nė vijėn e parė, ama?! Ja, kėshtu siē jam edhe unė.” Pelua nuk priti tė mendohej pak, por entuziast tha: “Qė tani jam gati, po mė pranuat.”

“Me njė kusht, - i tha Thoma partizani – tė rrish nė prapavijė, sepse ti e ke njė vėlla nė luftė.”

“Po mirė, po nė prapavijė, a do quhem partizan? – e pyeti Pelua.

“Si, ore jo! Posiii, partizan quhesh – iu pėrgjegj Thomai. – Bile partizan me yll tė kuq nė ballė.”

Qė atė ditė soku ynė i dashur u rreshtua nė radhėt e forcave tė prapavijės partizane, ku shėrbeu me devotshmėri bashkė me shokėt e tjerė partizanė. Nė spitalin partizan ai u bė krahu i djathtė i itedentit tė kėtij spitali, qė vepronte nė fshatin tonė, Vithuq. Pėr detyrėn e itedentit tė spitalit erdhi njė partizan tjetėr qė e quanin Andon Kote. Ishte nga Pėrmeti. Ai bėnte punėn edhe tė pėrgjegjėsit tė spitalit partizan pėr tė gjitha anėt administrative. Andoni bashkėpunoi shumė me tė madhin xha Vito.

Nė spital prunė shtretėr tekė dhe portativė. I vendosėn afėr e afėr qė vendi tė mirrte sa mė shumė krevatė. Ca ishin tė mbushur me pambuk e ca me kashtė nga kasollja e xha Vitos. Me kėto punė u mobilizuan shoqet partizane tė prapavijės. U gjendėn dhe enė kuzhine, mė tė shumtat e tė cilave i shpuri familja e xha Vitos.

U mblodhėn nėpėr fshat gjithēka duhej pėr kuzhinėn e orendi tė tjera, nga ato qė pėrdoreshin edhe nėpėr dasma.

Tė gjithė Vithuqotėt, pa pėrjashtim, dhanė dhe ushqime. Filloi gatimi fillimisht pėr ata qė shėrbenin. Nė fillim gatuanin shoqet partizane. Mė vonė u caktua kuzhinier Thoma Nika. Pastaj erdhi dhe doktori me gjithė infermieren. Doktori ishte italian, i cili kishte shėrbyer nė disa spitale partizane para operacionit tė Qershorit. Doktori ishte njė burrė shtatmadh me mustaqe spic. Nga pamja e jashtme ishte shumė simpatik, por dhe nga zanati ishte i pėrsosur, siē thoshnin shpesh vetė partizanėt e plagosur.

Doktorin e quanin Manata. Emėr e kishte a mbiemėr, nuk u mor vesh saktė. Emri i tij ishte i veėantė pėr ne e nuk harrohej kurrė. Pranė doktorit rrinte infermierja dhe njė kryeinfermiere qė e kishte emrin Zyraka.Mbiemrin nuk ia mbaj mend. Ajo zotėronte italishten shumė mirė. Kishte qėnė nė Itali para ēlirimit pėr studime. Kėto na i thoshte ajo vetė. Kishte kulturė profesionale tė pėrgjithėshme. Ajo kryente punėn e farmacistit edhe tė pėrkthyesit edhe tė mjekut edhe tė infermieres , sipas rastit. Gjendej pėrherė pranė doktorit qė tė lehtėsonte sadopak komunikimin e tij me tė plagosurit.

Zyraka ishte dhe veprimtare nė grupin e fshatit, i cili vepronte njė a dy herė nė javė. Luante shumė role tė bukura, prandaj thoshnin pėr tė, se ishte e pėrsosur dhe e pėrgjithshme; e komunikueshme me nuset dhe gratė e fshatit, sidomos pėr aspekte tė higjienės personale tė fėmrave, pėr mirėrritjen e fėmijėve e tė tjera.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 8:59 am

AKTIVITETI I SPITALIT


Dhe erdhėn tė plagosurit e parė, pjesėtarė tė forcave partizane. Fillimisht i shtruan tek nimat e odės. Mė pas erdhėn dhe partizanė tė tjerė. U mbush oda dhe filluan nė shtėpinė e madhe.

Doktor Manatai dhe Zyraka kishin punė natė e ditė. U shtuan edhe dy infermiere tė tjera partizane si dhe njė infermier partizan nga Selcka e Pogonit, qė e kishte emrin Thimjo Gaba.

Partizanėt e shtruar nuk ishin tė gjithė tė plagosur nė luftime, mbasi shtroheshin dhe shumė me malarje, ethe tė ftohti, temperaturė tė lartė etj.

Meqė nuk pėrballohej puna me tė sėmurėt e shumtė, nė ndihmė tė doktor Manatait u dėrgua dhe njė doktor tjetėr, Ibrahim Dervishi nga Vlora. Doktor Mesnati nga natyra qe shumė i qetė, ndėrsa doktor Ibrahimi ishte i dashur, por dhe shumė i rreptė pėr hir tė rrėgullit nė detyrė.

Shtėpitė ku qe vendosur spitali kishin njė hyrje, sepse nga porta e madhe nuk punohej, mbasi nė divanin e odės sė mirė qe bėrė njė ndarje pėr farmacinė dhe qenė bllokuar shkallėt. Detyrimisht si tė sėmurėt ashtu dhe personeli i shėrbimit, kishin njė hyrje sipėr nė kuzhinė edhe pėr nė odėn e mirė edhe pėr nė dhomėn e madhe. Si rrjedhim, dashur pa dashur, mund tė bėhej dhe zhurmė, qė mjekėt nuk e dėshironin kurrė.

Doktor Ibrahimit i shkrepi mendimi qė tė bėhej pushim nė drekė, tė paktėn njė orė pas ngrėnies. Ky mendim nuk u realizua edhe pse doktor Ibrahimi kėmbėnguli rreptė.

Ardhja e doktor Ibrahimit, konsulta e tij me doktor Manatain, bėri qė partizani Sofo Bane nga Topova, tė transferohej nė spitalin partizan tė Kosovės (fshat afėr Pėrmetit). U shmang kėshtu rreziku pėr t’ia prerė kėmbėn e nekrotizuar.

Partizani Sofokli (Ēofo) qe plagosur nga anėt e Lunxhėrisė. E kishin transportuar natėn para njė jave. Kishte marrė i shkreti tre plumba nė pulpė tė kėmbės, tė cilėt i kishin ciflosur fyellin e kėrcirit. Plaga nuk po i pėrmirėsohej edhe pse mjekimi i parė i qe bėrė. Meqė nuk po pėrmirėsohej ende, duhej tė transferohej drejt njė spitali mė tė paisur, pra drejt Kosovės sė Pėrmetit.

U vendos qė trnsportimi tė bėhej me barelė. U lajmėruan transportuesit, mė tė shumtėt e tė cilėve ishin nga fshati Konckė, afėr fshatit tonė. Konkretisht mbaj mend se ishin kėta konciotė: Ēefe Spiri, Jorgo Konomi, Thoma Haxhiu, Teli Telo, Koēi Duka dhe Kiēo Spiri. Ishin caktuar gjithashtu edhe pesė hoshteviatė si: Pane Andoni, Koēo Kalaja dhe Pandeli Gjika. Qenė edhe dy tė tjerė, por nuk mė kujtohen saktė.

Dua tė them se Ēofo Bania mė tha mua, nė koefidencė, qė t’i shpija njė letėr nė Topovė, duke m’u lutur qė ta ēoja nė familjen e tij atė letėr. I thashė, pasi u mendova ca:

- Unė vete, por kam frikė se mos mė rrahin djemtė e Topovės… (Se kėshtu qe atėherė… Kishte nga njė grindavec nė ēdo fshat. Edhe nė Topovė qe Dhio Zėra dhe njė tjetėr, qė s’e mbaj mend mirė.

Letrėn e Sofos e mora dhe e shpura tek motra e tij, qė e kishte shtėpinė nė fund tė fshatit. Porta e Peko Vashės qe e hapur dhe hyra brenda nė oborr. Edhe dera e shtėpisė qe e hapur nga pashė motrėn e Ēofos qė po bėnte njė petanik nė saē. Sapo mė pa, u prish menjėherė nė fytyrė dhe mė tha:

- Nga vjen, more djalė?

- Vij nga “Fshati i Vogėl” – i thashė (Se fshati ynė, Vithuqi njihet edhe me kėtė emėr, ngaqė ka pak shtėpi. - T.N.)

Ajo mbushi sytė me lotė dhe duke klithur, tha:

- Na vdiq vėllai?

Mezi po e mbante veten.

- Jo, moj, jo! – i thashė prerė e me zė tė lartė. – Erdha se mė dha kėtė letėr pėr mėmėn e tij (Dhe nxora menjėherė letrėn)

E mori veten dhe, me njė gėzim tė madh mė tha:

- Pa kėndoje, ē’thotė?

Mė shumė ia thashė pėrmendėsh, se sa e lexova: “Dėdė, nesėr nisem pėr nė spitalin e Pėrmetit, prandaj, po munde, hajde qė tė takohemi…”

- Tė lumtė goja! - mė tha e zonja e shtėpisė, motra e partizanit tė plagosur. Bile m’u lut qė tė rrija edhe ca , qė tė mė jepte petanik. Me ngut ngriti saēin; preu mė shumė nga ē’e mendoja dhe ma dha nė njė sahan, qė tė mos mė digjeshin duart. Ishte mjaft i nxehtė.

- Merre! – mė tha – dhe mos ki turp, se mė prure lajm tė mirė. Prit tė ftohet njėēikė.”

Ika me petanikun nė dorė, pasi e falnderova dhe rrugės fillova ta haja. Nuk e ndjeva lodhjen e rrugės. I thashė partizanit Ēofo se porosinė ia mbarova, duke i rrėfyer pėr tė motrėn, qė mori letrėn e qė i dha dhe petanik.

Tė nesėrmen u gjend me tė gdhirė mėma e Ēofos nė Vithuq. Erdhi sė bashku me tė bijėn dhe me njė grua tjetėr. Erdhėn shumė shpejt dhe u takuan me djalin nė orėn e caktuar.

Ndėrkohė mbritėn edhe transportuesit nga Koncka e nga Hoshteva.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 10:37 am

DHEKATARI



Kishte shumė vjet qė nė gjithė fshatrat e krahinės; edhe pse ishte larg qyteteve dhe zonave administrative, mblidheshin tė dhjetat pėr prodhimet bujqėsore. Njeriu i autorizuar dhe i paguar posaēėrisht, pėr ta mbledhur atė taksė nė natyre quhej “dhekatar”. U kish mbetur ai emėr qė nga koha e sundimit turk. Ashtu thirreshin edhe nė periudhėn e mbretėrisė. Dhekatari edhe nė vitet e Luftės e vazhdonte punėn e tij, pa se ku shkonte prodhimi, nuk merrej vesh.

Ai, pėr periudhėn qė po flasim, ishte nga fshatrat e Zagorisė sė sipėrme. Pasi mblidhte “tė dhjetėn” nė fshatrat lart, caktonte vetė ditėt qė do zbriste nė fshatrat poshtė.

Pėr t’u gjendur nė fshatrat Liar e Zhej nisej qė herėt prej fshatit tė tij dhe e kish bėrė zakon tė kthehej nė shtėpinė e xha Vitos. Pinte kafe, raki, hante dhe mėngjesin dhe pastaj nisej pėr tė vjelė “dhekatinė”

Edhe kur kthehej prej Zhejit pėr nė shtėpi, e njėjta gjė pėrsėritej; do kthehej nga shtėpia e xha Vitos se s’bėhej ndryshe… Me sa dukej e kishte mėsuar xha Vitua si “mace mulliri”

Mirėpo njė herė xha Vitua kishte ca punė nė zyrat e Komunės dhe u desh tė shkonte nė Sheper. Dhe u kthye burri i urtė tek shtėpia e dhekatarit:

- Mirė se tė gjeta, or mik! – i foli qė nga jashtė.

- Mirė se erdhe dhe tė lumēin kėmbėt! – ia ktheu dhekatari. Dhe nuk priti ta pyeste xha Vitua, por ia nisi vetė i pari: “Si jeni? Si shkoni?” E plot pyetje tė tjera… Pastaj i bėri njė kafe dhe i vendosi edhe njė gotė nė sini. Por shishen e rakisė nuk e nxori. Burri i urtė pinte kafenė e vazhdonte muhabetin me dhekatarin. Bisedėn e drejtonte vetė i zoti i shtėpisė., duke e hedhur fjalėn nga Zheji nė Lliar, duke kėputur pallavra, gjasme tė nxirrte nė dukje zgjuarsinė e vet… Mirėpo ai “bukėshkalė” e harroi si shpejt mikpritjen e xha Vitos, harroi se si e priste e pėrcillte sa e sa herė… thuajse ēdo javė, duke e bėrė shtėpinė e xha Vitos si ta kishte shtėpinė e tij, ku pinte kafe, tre – katėr filxhanė raki, tė ngrėnat me bollėk, si vezė me gjalpė e ē’tė ndodhej… e tė tjera.

Pa ē’pa e bėri ē’bėri xha Vitua, tundi njėherė kokėn dhe, si shprehu fjalėt “tė mė falėsh, se mė erdhi koha tė iki, se mė ngordhi dhe mushka pėr tė ngrėnė” – bėri tė ngrihej.

- Si tė duash – i tha i zoti i shtėpisė dhe u ngrit vetė i pari, pa pritur tė ngrihej mė parė miku.

- Eh, - tha xha Vitua me vete - i paskam rėnė patkoit me kėtė “goxha burrė”, qė nuk ka pikė turpi…”



Dhe erdhi prapė vjeshta. Dhe doli pėrsėri dhekatari pėr tė mbledhur tė dhjetat. Ditėt qė do shkonte nė fshatrat poshtė nuk harroi tė kalonte nga vatra e tij e pėrzemėrt…

Me paturpėsinė mė tė madhe u kthye prapė te porta e xha Vitos.

Me njė buzėqeshje tė shtirur filloi tė pyeste: “Si jeni? Si shkoni?”

- Mirė, faleminderit! Urdhėro dhe ulu!” – i foli ftohtė xha Vitua.

I dha vetėm njė gotė raki, por kafe nuk i bėri.

- Nuk kam kafe dhe kafe elbi s’mund tė tė bėj, sepse nuk dua tė bėhem gazi i botės…Do tė tė bėj pėr tė ngrėnė, se ma merr mendje qė si gjithnjė do kesh ikur pa ngrėnė nga shtėpia?”

- E kupton vetė ti – foli duke dredhuar nė pėrgjigjen e drejtpėrdrejtė dhekatari. - Me ē’tė ndodhet…”

- Ke shumė tė drejtė – i tha xha Vitua – por sot, pėr fat tė keq mė ke zėnė ngushtė, sepse nuk mė ndodhet bukė e grynjė (gruri T.N.) dhe nuk mund ta ul veten, duke tė dhėnė qė nė mėngjes pėrshesh me dhallė e bukė misri. Do ishte turp pėr shtėpinė time… Kot sa tė vonohesh, prandaj hidhu, se dy orė e gjysėm rrugė mban Zheji prej kėtej…bile ti e bėn mė pak, se je i mbajtur… Dhe jepu kėmbėve, se rrezik tė prishet koha e mbetesh nėpėr Lumrat e Hoshtevės…”



Dhekatari qelepirxhi punoi dhe njė vit nė anėt tona, por shtėpinė e xha Vitos nuk e pa mė. Nuk kish mė sy e faqe t’i dilte pėrballė atij bujari, qė e mbante dhe e mban ende nė mend pėr mirė njė krahinė e tėrė.





KAZANI PA TAKSĖ



Nė fshatin tonė thuajse vit pėr vit prodhohej goxha rrush nga tė gjitha llojet. Njė nga pijet mė tė preferuara tė fshatit e tė krahinės ishte rakia. Mirėpo pėr ta zier rakinė, si kudo, duhen kazanė tė posaēėm. Nė Vithuq ishin dy kazanė rakie. Njėri ishte i xha Vitos ndėrsa tjetri i Jano Durit.

Cilido qė kultivonte rrushra, por qė s’kish kazan, shkonte e mirrte njė nga kėta kazanė pėr ta zier rakinė nė njė vend ku kish njė rrjedhė uji. Pėr kėtė bashkėfshatari qe merrte kazanin duhej t’i jepte tė zotit tė kazanit gjysėm litri raki pėr ēdo kazan qė ngrihej.

Xha Vitos iu duk e rėndė kjo “taksė” (sipas traditės), prandaj i tha dhe Janit qė ta hiqnin fare.

“Po shpenzimet pėr tė riparuar e kallaisur kazanin nga do nxiren?” – e pyeti Jani.

“Ne vetė do ta nxjerrim – e sqaroi xha Vitua – Ne nuk e shesim rakinė, por e pimė sipas rastit… dhe rastet nuk janė tė pakta nė fshatin tonė.

Jani e mirėkuptoi shpjegimin e xha Vitos dhe kėshtu u hoq ajo taksė simbolike e kazanit tė rakisė pėr fshatin tonė.



***



VIYHUQI NUK U DOGJ NGA GJERMANĖT



Vithuqi, edhe pse pėr ca kohė ishte fshati ku u vendos spitali partizan, nuk arriti tė digjej e tė bėhej shkrumb e hi si fshatrat e tjerė tė Zagorisė. Kjo mrekulli e pabesueshme ndoshta, nuk ish gjė tjetėr, veēse rrjedhim i menēurisė sė xha VITOS.

Xha Vitua kishte djalin e vėllait, Themon, nė Gjermani.

Themua ishte arratisur prej ushtrisė turke nga Stambolli dhe kishte shkuar nė Gjermani, ku kish pėrfituar tė drejtėn e strehimit politik (Apo azilit politik, si thonė sot. - T.N.)

Dėrgonte letra nė fshat dhe gjithnjė i kėrkonte tė falur baba Mihalit pėr telashet qė i kish krijuar vetes e familjes…Sepse mund ta syrgjynosnin nė shkretėtirat e Anadollit.

Kjo nuk ndodhi falė njė mikut tė tij, i cili e lajmėroi qė tė largohej brėnda pesė orėve prej Turqisė, ndryshe do ta pėsonte…

Kėshtu xha Mihali la dyqanin, krejt pasurinė e prokopinė dhe erdhi nė Vithuq. Ndėrkohė Themua dėrgonte letra nga Gjermania.

Xha Vitua mbante korrespondencė tė rregullt me nipin. E dinte shumė mirė adresėn e tij atje ku ishte, nė Berlin.

Xha Vitua thoshte: “Kur tė shohin gjermanėt adresat gjermanisht mbi zarfet e nipit, do tė mendojnė se nė kėtė fshat kanė miq…”

Dhe kėshtu do ketė ndodhur vėrtetė, sepse zarfet nuk u gjetėn nė vendet e lėna mė parė, por ishin lėvizur…

Ajo korrespodencė, pra e kish bėrė efektin e vet nė dobi tė fshatit Vithuq. Shpėtuan shtėpitė e gjithēka e vyer qė ishte trashėguar brez pas brezi pėr fshatarėt vithuqotė…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 10:40 am





PJESA III


DUA TĖ DĖSHMOJ



Nuk dua tė mburrem, por tė dėshmoj vetveten dhe punėn e tė gjithė atyre qė u takon tė evidentohen. Pėr gjashtė muaj rresht populli i fshatit Vithuq dhe spitali partizan ishin si njė trup i vetėm. Sakrifica ishte kolektive. Aty nuk pati as asnjėanės as indiferentė, por kontribues pa kurrfarė interesi pėr njė ēėshtje njerėzore siē ishte trajtimi e shėrimi sa mė mirė e mė shpejt i tė plagosurve nė frontin e luftės.


Tė gjithė bashkėfshatarėt e mi ato gjashtė muaj ndihmuan me ēfarė kishin mundėsi pėr transformimin e shtėpisė sė banimit nė spital; ndihuan me ē’t’u vinte nė dorė pėr paisjen e spitalit, qė partizanėve tė plagosur tė mos u mungonte asgjė e domosdoshme. Tė mos harrohet se edhe veprimet nė prapavijė ishin njė front mjaft i rėndėsishėm, porsi dhe fronti i luftės nė vijėn e parė tė luftimeve.Nė spital kishte dhimbje, plagė qė kullonin gjak e qė lypsej humanizėm e pėrkushtim, pėr t’i reabilituar ata tė plagosur. Nga sa shihnim e dėgjonim ne qė e pėrjetuam mė nga afėr veprimtarinė e spitalit, konstatonim se dallohej lehtė vullnetarizmi e fryma e kolektivitetit nė pėrballimin e detyrave imediate qė delnin ditėpėrditė.


Fshati ynė, megjithėse i vogėl, nė luftėn pėr ēlirim hodhi nė radhėt e formacioneve antifashiste nėntė djem: 1) Koēo Kondili; 2) Koli Nika; 3) Stefan Rroshi; 4) Harillo Rroshi; 5) Dhiogjen Vito; 6) Llukan Nika; 7) Vasil Duri; Cool Perikli Kondili; 9) Vangjel Vito.



E ndjej pėr detyrė qė tė paraqes ata bashkėfshatarė qė ranė nė luftė nė krye tė detyrės apo qė mė pas u vranė edhe pabesisht. Dhe konkretisht janė: 1)Koēo Kondili; 2) Koli Nika; 3) Dhiogjen Vito; 4) Vangjel Vito.


Edituar pėr herė tė fundit nga Jorgo S. TELO nė Sun Jun 22, 2008 10:41 am, edituar 1 herė gjithsej (Reason for editing : rregullim)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 10:42 am




KOĒO THANAS KONDILI


Njė grua e veshur me tė zeza (ne e thėrrisnim “nėnė Folitja”) qėndronte para hyrjes sė Ministrisė sė Brendėshme.

Nė krahė mbante trajstėn e bukės, qė nuk po mund t’ia jepte ende tė birit tė saj tė burgosur. Ishte krejt e dėshpėruar dhe shumė e vrarė shpirtėrisht ajo grua, ngaqė nuk ia nxorėn tė birin nė takim.

Tek porta e burgut i thanė, se tė tė birin nuk do ta takonte kurrė.

Ē’tė kishte ndodhur, vallė?! E megjithatė nėna shpresonte, ndaj me zemėr tė dridhur priste e priste para ministrisė, me qėllim qė tė merrte vesh pėr fatin e tė birit…

Duke pritur gjatė, pa qė doli zėvendėsministri dhe, pasi i doli pėrpara, i tha: “Jam ėma e Koēo Kondilit. Erdha tė pyes: “ Ku a kam djalin?”

Zėvendėsministri, sikur tė kishte pėrpara njė trung e jo mė njė njeri – nėnė, iu pėrgjigj me patėkeq: “Ai doli armik dhe ne e prishėm.”

Nėnė Folua (Folitja) mblodhi forcat dhe e pyeti tėrė mllef: “Ku e qėlluat? Mbi plagėt qė i kishte hapur armiku, more egėrsira, more bisha tė zeza?”

Dhe, duke u larguar nga hyrja e atyre zyrave gjėmėmėdha, po thoshte me vete: “Eh, mor bir, korba unė! Ta shuan jetėn… Pėr kė luftove, o shpirt i nėnės?”

Koēo Kondili ishte i vitlindjes 1924. Ishte i shkathėt, i zgjuar dhe shumė i dashur me tė gjithė, me pleq e plaka e bashkėmoshatarė.. Ishte gojėėmbėl dhe bujar nė shpirt. Nuk linte njeri pa qerasur. I kishte lezet dorėdhėnia atij djali. Ishte i drejtė. Nuk i donte grindjet, se i urrente grindavecėt, qė bėnin sherr e shamata pėr hiēgjė.

Koēua u aktivizua shpejt nė dobi tė ēėshtjes sė atdheut tė pushtuar nga tė huajt.

Ishte 18 vjeē kur u aktivizua pėr herė tė parė nė celulat komuniste. Provoi herėt burgun e Gjirokastrės. Por burgu nuk ia zbehu dėshirat pėr liri; pėrkundėr ia pėrsosi mė shumė. Pas burgut u rreshtua nė radhėt e Brigadės sė 8 -tė – Sulmuese. Bile nuk kaloi shumė dhe u emrua zėvendėskomisar i njė kompanie. Pėr trimėrinė dhe guximin nė fushėn e betejės do tė mbetej nė kujtesėn e shokėve bashkėluftėtarė. Pėr tė kanė dėshmuar: Hodo Bushi nga Erindi, Jano Vlashi nga Hoshteva, Eqerem Alia nga Kajca e tė tjerė…

Nė luftėn pėr ēlirimin e Tiranės Koēo Kondili u plagos nė shpatull, nė atė kohė ishte zėvendėskomisar batalioni. U gradua toger. Nė fillim tė vitit 1945 u emrua shef i degės sė rekrutimit nė Delvinė. Mė pas u transferua nė Tiranė, nė Ministrinė e Mbrojtjes.. Pas kėsaj Koēon do ta shohim nė degėn ushtarake nė Lezhė. Atje u gradua “kapiten i parė”.

(Mė 1952 isha ushtar nė Korēė. Kisha dhe njė shok nga Lezha. Quhej Sulmet Sula. Ai e njihte mirė Koēon. Njė tjetėr nga shokėt e mi tė besuar tė ushtrisė shkoi me lejė dhe kur u kthye, mė tha se Koēo Kondilin, shefin e Degės Ushtarake, kapitenin e parė, e kishin arrestuar. Sigurisht nuk mė erdhi mirė pėr ē’mė tregoi … Mendoja me vete: “Si ėshtė e mundur, qė njė luftėtar me plumb nė shpatull tė jetė armik i popullit?” Njė ditė, gjatė njė bisede intime, e pyeta shokun “kryesor”, se si ishte e mundur… dhe i shpreha xhėngun qė kisha nė shpirt pėr bashkėfshatarin tim. Ai mė kėshilloi qė ta qepja gojėn… se do tė ta qepim…

Por, pėr mua dhe bashkėfshatrėt e mi Koēo Kondili ishte njė hero. Ai donte gjithēka tė mirė e tė bukur dhe s’kishte pse tė tradhtonte atdheun.

Mė vonė rreth kėtij trimi, qė s’e peshonte jetėn e vet pėr ēėshtjen e atdheut, u krijuan versione nga mė tė ēmendurat pėr tė justifikuar ekzekutimin. Ne e njohėm pėr atdhetar tė vėrtetė ndaj dhe do tė mbetet i paharruar kujtimi i tij. Nderim pastė!


Edituar pėr herė tė fundit nga Jorgo S. TELO nė Sun Jun 22, 2008 10:43 am, edituar 1 herė gjithsej (Reason for editing : rregullim)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 10:44 am






DHIOGJEN KIĒO VITO

Njė grup burrash nga fshati po gėrmonin pėr zhvarrimin e Dhiogjenit. Nė tokėn e butė kazma pothuajse nuk dėgjohej. Punonim me kujdes dhe mė tė rrallė shkėmbenim ndonjė cigare, qė na i zgjaste i biri, Janua. Me shumė kujdes i vendosėm eshtrat e tė ndjerit nė arkivolin e posaēėm. Kafka e kokės u vendos e fundit.

Shėnja e plumbit ishta mjaft e dukshme dhe e lexueshme… Plumbi e kishte marrė nė ballė. M’u kujtua njė thėnie e Tare Mevlanit nga Golemi: “Dhiogjeni ka qėnė trim. Merrte guximin e luftonte mė kėmbė sė bashku me njė luftėtar tjetėr.

Buzė xhadesė nė Fier – Shegan ngrihet njė lapidar, i cili dėshmon pėr njė luftė tė pėrgjakshme tė atyre viteve… Dėshmon pėr betejėn e kompanisė sė tretė tė Brigadės sė 16 – tė Sulmuese. Ishte lufta kundėr njė autokolone gjermane e zhvilluar mė 6 tetor 1944.

Pas shumė orė luftimesh tė ashpra, mbetn tė rėnė nė fushėn e betejės: Rrapo Luci, komandant i kompanisė, Nako Bozo – zėvendėskomandant, Liri Gero (Heroina e Popullit) dhe trembėdhjetė partizanė tė tjerė, midis tyre edhe Dhiojen Kiēo Vito nga Vithuqi i Zagorisė, i cili ishte tridhjetė vjeē.

Tek sa po shkruaj pėr fshatin tim dhe bashkėfshatarėt e mi, mė sillet nė mend edhe familja e Dhiogjenit, e cila si tė vetmen pasuri kishte skamjen. Kujtoj xha Kiēon emigrant, Lenicėn e mirė, njė grua qė merrej me punėt e shtėpisė dhe kryesisht punė bujqėsore. Po ashtu kujtoj Dhiogjenin, tė birin e tyre qė duke u rritur mes varfėrisė u detyrua tė provonte shumė punė dhe larg vendlindjes: provoi si bari lopėsh nė periferi tė Tiranės, punoi shofer nė Pėrmet, pjatalarės e mė pas kuzhinier nė Tiranė, ēirak nė Durrės…

Iu desh tė kthehej katėr herė nė fshat, duke mbetur pa punė, mbasi pushohej prej padronėve tek ishte punėsuar.

Takimi me Mihal Zoton nga Koncka bėri qė ta linte pėrfundimisht ēdo punė dhe tė vihej nė shėrbim tė Levizjes… duke vepruar fillimisht si ilegal nėn maskėn e rojes sė financės.Nga mesi i vitit 1944 u rreshtua nė radhėt e Brigadės sė 16 – tė Sulmuese dhe, pas shumė luftimesh, mbeti dėshmor i atdheut nė Fier – Shegan
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 10:45 am

KOLI ALEKS NIKA




Shumė dėshpėrim e dhėmbshuri ndjejmė zakonisht pėr plagėt e tė tjerėve… Por kur bėhet fjalė pėr plagė nė trupin e familjes sate, dhimbja e pikėllimi i tejkalojnė caqet…

E njėjta gjė po ndodh edhe me mua tani qė po pėrpiqem t’i jap vetes forcė, pėr tė shkruar edhe pėr vėllanė tim tė shtrenjtė e tė paharruar, pėr dėshmorin e Luftės pėr liri, KOLI NIKĖN.

Xxx



Brezi mė i afėrt i familjes pėrfaqėsohej nga gjyshi, Rako Nika dhe gjyshja Zoica, bijė e Kostandin Stefanit nga Lliari. Kėta rritėn tri djem dhe njė vajzė: Ilinė, Aleksin, Foton dhe Agathinė. Ilisė i vdiqėn nga njė sėmundje e rėndė tė tre djemtė dhe gruaja. I mbetur vetėm, u nis drejt Amerikės, nga nuk u kthye mė.

Vėllai i dytė, Aleksi, u bė prift dhe shėrbente nė kishėn e Topovės. Ishte i pėrkushtuar ndaj fesė dhe shėrbente me pasion. Aleks Nika ishte i ati i dy djemve dhe njė vajze: Sotirės (Ēotes). Kolit dhe Trifonit. Aleksi jetoi fare pak. Shkoi nė Greqi dhe mbeti atje nė vitin 1931.

Tė tre ne fėmijėt mbetėm jetimė. Me vėshtirėsi shumė tė madhe na rriti nėna jonė, Lekania, e cila ishte shumė punėtore dhe e durueshme ndaj vuajtjeve qė iu krijuan nė jetė. Nėna jonė jetoi gjer nė vitin 1970.

` xxx

Koli u lind nė Vithuq nė vitin 1928. Vitet e fėmijėrisė i kaloi nė fshatin e lindjes.

Fėmijėria e Kolit kaloi e varfėr dhe pa gėzime. I mbetur qysh i vogėl jetim, provoi mbi supet e njoma peshėn e fukarallėkut… E megjithatė, edhe pse i njomė nė moshė, ishte plot gjallėri, i menēur, i shkathėt, guximtar dhe me kėrkesa ndaj vetes… I pėlqenin shumė lodrat fėminore. Duke u rritur admironte natyrėn me kontraste tė krahinės sė Zagorisė e tė fshatit, ku u lind. Pėlqente krijesat e natyrės, kafshė e shpendė e sidomos lėndinat, kopshtijet dhe korijet e fshatit.

Si i lidhur me jetėn e kėrkesat e saj, detyrohej tė ndihmonte shpesh nėnėn nė punėt bujqėsoree blegtorale. Kėshtu ai ishte shumė i angazhuar me kullotjen e shqerrave e kecėrrve nė korijet e fshatit, lart nga Shėnthanasi, poshtė e deri anės sė lumit e pėrtej nė Dėrmaz.

Koli e filloi shkollėn fillore nė fshatin Hoshtevė, nė vitin 1936. Si nxėnės dallohej pėr sjelljen, zellin e zgjuarsinė.

Pas mbarimit tė fillores vazhdoi mė tej arsimimin nė jetimoren e Ersekės, ku nuk ndenji mė shumė se dy – tre vjetė.

E ndjente pėrherė e mė tepėr vobektėsinė e familjes, duke u mbajtur vetėm nga krahėt e sė ėmės. Kėshtu, me ndėrmjetėsinė e xhaxhait Foto Nika , nė vitin 1941 shkoi nė Tiranė dhe gjeti punė si ēirak nė shtėpinė e njė mjeku si ndihmės nė farmaci. U largua nga Vithuqi i imponuar nga kushtet ekonomike, pėr tė mos e parė mė fshatin dhe Zagorinė.

Dhe ishte vetėm 13 vjeēar, kur nė duart e tij ra nė dorė njė nga Traktet qė bėnin thirrje pėr t’u angazhuar i madh e i vogėl nė luftėn pėr jetė a vdekje me okupatorėt e huaj, nė emėr tė lirisė sė atdheut.



Edhe pse i vogėl, filloi tė mirrte pjesė nė aksionet qė do tė kryenin njėsitet guerile tė Kryeqytetit. Veprimtaria e tij ra nė sy tė doktorit ku shėrbente. Ai e “kėshilloi” qė tė ndėrronte rrugė, por Koli iu pėrgjigj: “Pėr ēėshtjen qė kemi nisur shokėt e mi po hanė plumba, kursi ti mė mban ilaēet nė inventar… Ke merak se mos tė marr ndonjė shishe me jod… Jo, zoti doktor, kur t’i kėrkoj, ilaēet m’i jep, se nuk i dua pėr vete, qė t’i ha nė vend tė bukės dhe as tė bėj tregti me to… I dua pėr ata qė po hanė plumba…”

Dhe ia thyente zemrėn doktorit, duke siguruar barnat qė i duheshin pėr shokėt e idealit. Mbas kėsaj aktiviteti i tij nė ndihmė tė luftės u rrit sė tepėrmi… Me zgjuarsi tėrhiqte ilaēe nga farmacia e doktor Banushit (patolog), duke i dėrguar nėpėrmjet shokėve nė mal, ku vepronin ēetat partizane.

Por edhe kjo veprimtari ra nė sy tė spiunėve tė shumtė, tė cilėt shkuan ta arrestonin Kolin. Nė tentativė pėr t’u shpėtuar duarsh, u plagos nė krah. Mė pas iu desh tė pėrballonte e duronte dhunimin qė iu bė deri dhe me tortura, tė cilat nuk e thyen. Pėrkundėr Kolit iu shtua urrejtja kundėr fashizmit. Mbas disa ditėsh, pėr mungesė provash u lirua.

Dhe pėrsėri nuk e ndėrpreu veprimtarinė edhe pse spiunėt e survejonin vazhdimisht. Atėherė me porosi tė shokėve ilegalė, u detyrua tė linte punėn dhe Tiranėn, duke pėrfunduar partizan (fillimisht nė radhėt e Batalionit “Dajti” qė mė 10 korrik 1943--nė grupin e Pezės.

Nė shtator 1944 u bė efektiv i Kompanisė sė dytė tė Batalionit IV nė Brigadėn e 22 – tė Sulmuese. Me mitraloz nė krahė shkeli tė gjitha shtigjet ku kaloi duke luftuar kjo brigadė.

Ēlirimi i atdheut e gjen brenda tė njėjtės Brigadė nė marshim, ku me urdhėr partizanėt shqiptarė, pėrkrah partizanėve jugosllavė do ishin nė ndjekje tė armikut nė tokat e Jugosllavisė. Megjithėse fare i ri, Koli nuk e hoqi asnjėherė mitralozin nga dora.

xxx

… Dimri i 1944 – 1945 –sės ishte mjaft i ashpėr. Luftohej nė frontin e Vishegradit. Binte borė e madhe.

Luftėtarėve shqiptarė u ra radha tė hidheshin nė vijėn e parė tė asaj lufte tė egėr, ku sipas marrėveshjes sė fshehtė gjermano – serbe, armiku pozicionoi gjithė potencialin luftarak me synimin kryesor shfarosjen e ēdo kundėrshtari edhe pse me ēmim tė lartė edhe nga pala e vet… Ishin ditė tė stuhishme ato kur forcat e Brigadės 22 – tė zunė pikat dominuese tė kodrave tė Vishegradit. Bile nė pikėn mė tė lartė ishte mitralier Koli Nika. Objektiv i armikut ishte asgjėsimi i asaj qėndre zjarri qė e mbante tė ndezur mitralier Koli, mitralozi i tė cilit nuk pushonte sė paralizuari lėvizjen e forcave armike.

U deshėn dy – tre sulme tė forcave gjermane deri edhe pėrdorimi i kamuflazhit,(maskim me rroba tė bardha), pėr tė thyer qėndresėn e atyre forcave partizane qė rezistonin me kėmbėngulje edhe pse po shuheshin shumė jetė njėra pas tjetrės… U desh, pra qė forcat gjermane tė godisnin edhe mbi trupat e tyre, pleksur me ato partizane nė atė terren tė zbardhur krejt nga bora e madhe.

Nė atė fushė beteje mbeti i vrarė edhe Koli ynė. U ndje vrasja e tij, se pushoi menjėherė “kėnga” e mitralozit qė nuk e ndalte kollaj askush.

Fjalėt e fundit “Rroftė Shqipėria!” qė shqiptoi kur mbylli sytė, pėr tė mos i hapur mė, mė buēasin nė thellėsi tė shpirtit, sikur t’i kisha dėgjuar me veshėt e mi e jo sikur tė kishin ardhur gojė mė gojė si amanet i tij…

(Historiografėt dhe biografėt aso kohe nuk kishin “nge” tė shkruanin mbresat e freskėta pėr martirėt e Kombit, qė mbetėn nė fushėn e betejės nga radhėt e partizanėve tė thjeshtė nė emėr tė lirisė sė shumėdėshiruar e shumėėndėrruar. Kalemxhinjtė shkruanin deri edhe volume tė tėra pėr figura tė gjalla, qė ngjiteshin nga njėra shkallė nė tjetrėn nė hierarkinė shtetėrore apo partiake e pėr figura qė i zgjidhnin sipas gustos, afėrisė familjare apo urdhrave qė jepeshin nga lart… pra krejt subjektivitet qė linte nė harresė vėrtetėsinė e atyre viteve tė pėrgjakshme…)

Na mbeti sė fundi neve, tė zotėve tė atyre qė u lanė pėr vite tė tėra pas dore, qė tė shkruanim tė vėrtetėn… se neve na dhėmb nė shpirt martirizimi i njerėzve tanė tė dashur. Kjo po ndodh aktualisht edhe me mua nė kėto ēaste qė dua tė shkruaj pėr tim vėlla, Kolin. E duke imagjinuar plagėt e tim vėllai, mė sillet para syve babai ynė qė vdiq larg Shqipėrisė. Tė njėjtin fat pati dhe Koli. Mė sillet nė mėndje nėna, Lekania, qė nuk arriti t’i mbyllte sytė tė birit, qė nuk arriti ta qante nė njė varr …

Koli, Koli i dashur!

Sa shpejt u largove nga gjiri ynė, nga fshati!…

Ti ishe njė djalosh 13 – vjeēar atėherė kur u lidhe me njė ēėshtje tė madhe mbarėshqiptare… Pėr ne e tė gjithė ata qė tė njohėn do mbetesh njė 17 - vjeēar sa tė jetė jeta.

xxx

I dashur, vėlla Koli,

Ti humbe larg vendlindjes nė emėr tė njė ideali njerėzor. Humbe nė kodrat me dėborė tė Vishegradit, duke mbetur pa varr, ku ne do vinim pėrherė pėr tė tė kujtuar ty dhe shpirtin tėnd tė bardhė si bora qė tė mbajti tė mbuluar kushedi se sa ditė…

Kėto kujtime qė po ua lė brezave le tė shėrbejnė si njė homazh dashurie, respekti e dhimbjeje pėr ty… le tė jenė njė pėrmendore e pėrjetshme pėr fshatin ku jemi lindur e rritur, pėr bashkėfshatarėt e pėr ty, vėllai im i paharruar!…

Sot qė po shkruaj po bie borė e madhe…

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 10:46 am

VANGJEL JOSIF VITO





Fshati Vithuq, megjithėse i vogėl e me shumė pak banorė, krahasimisht me fshatrat e tjerė tė krahinės, lindi dhe rriti djem qė edhe pse vetėm vitet e fėmijėrisė kaluan nė vendlindje, ikėn nga kjo jetė ende pa e shijuar jetėn, vetėm e vetėm se iu pėrkushtuan atij ideali qė e kam pėrmendur shpesh nė kėto kujtime, pra, idealit tė shėnjtė tė lirisė.

Njėri nga partizanėt e fshatit tim, qė doli me pushkė nė dorė qysh fėmijė ishte dhe Vangjel Vito.

Vangjeli u lind nė vitin 1928, duke thithur qysh nė fėmijėri ajrin e pastėr tė Vithuqit, duke u rritur nė ato shtėpi qė rrinin ngjitur pranė njėra tjetrės, duke lojtur nė ato oborre tė mbyllura me porta e nė ato rrugė tė shtruara me kalldrėme tė shtruara me merak. U rrit nė ato lėndina tė bukura e nė ato korije pėrreth tij apo nė atė lumė poshtė fshatit, ku u rritėm edhe tė tjerėt, me tė veēantėn se u rritėn tė gjithė mes njė vobektėsie tė pashėmbėlltgjė qė i detyroi t’i linin shpejt lodrat dhe bredhjen pas kecėrrve e tė kėrkonin punė larg, shumė larg fshatit, jo vetėm pėr tė siguruar bukėn e gojės dhe ca tesha pėr vete, por edhe pėr tė ndihmuar sadopak familjen nė fshat.

Me sa po i analizojmė me gjykimin e sotėm ato vite, na del se pėr shkak tė izolimit tė Zagorisė nga dimrat e egėr, duhej tė shfrytėzohej kurbeti i largėt dhe ai i brendshmi, pėr ta mbajtur nė kėmbė jetėn nė ato rrėzė malesh. Rrjedhimisht nė tė njėjtėn kohė qė burrat pėr punė mė shumė merrnin arratinė duke kaptuar dete e oqeane, djelmoshat, kaptonin male e fusha pėr ta gjetur “kurbetin” brenda Shqipėrisė. E njėjta gjė ndodhi edhe me djaloshin trupvogėl, Vangjel Vito, pėr tė cilin nuk vazhdoi shumė koha e punės pėr tė fituar diēka, sepse filluan pėrēapjet e popullit pėr ta shporrur thundrėn fashiste qė okupoi vendin. Pra, Vangjeli i imėt u angazhua qysh herėt me njėsitet guerilje tė Tiranės, falė shkathtėsisė e menēurisė, pėr tė vepruar nėn hundėn e armikut e pėr tė mos rėnė aq lehtė nė grackė…

Shumė i gjallė dhe veprimtar i zoti u tregua nė luftėn pėr ēlirimin e Tiranės. Ai i dinte rrugė e rrugica, porta e kopshtije, ndaj punėn e korierit e kryente saktė dhe shumė shpejt, duke fituar admirimin e bashkėpunėtorėve, qė e kishin aktivizuar. Arriti qė, edhe kur beteja pėr ēlirimin e Kryeqytetit tė ashpėrsohej, ta rritte mė tepėr veprimtarinė antifashiste e nė favor tė lėvizjes, duke shpėrndarė urdhėra luftimi tė Shtabit Operativ pėrmes fishkėllimit tė breshėrive tė armėve nga tė dy palėt. Njė ēast fatkeq, nė njėrėn nga aksionet e zakonshme, kur po ndjente se armiku po pėrpėlitej nė grahmat e fundit, u plagos rėndė nė njėrėn kėmbė, gjė qė e frenoi aktivitetin e tij tė mėtejshėm si gjithė tė tjerėt. U desh tė ndėrhynin urgjentisht mjekėt e asaj kohe. Dhe zgjidhja mė e mundėshme ishte prerja e e kėmbės sė shpuar nga predha. Nuk pati fatin tė shėrohej edhe pse do mbetej me njė kėmbė. Ende pa mbaruar plotėsisht lufta pėr ēlirimin e Tiranės i mbylli sytė pėrgjithmonė nė spital. Nuk kish se si t’i rezistonte asaj ndėrhyrjeje kirurgjikale ai filiz qė edhe pse aso kohe po kalonte tė pesėmbėdhjetat, nga shtati nuk dukej me shumė se njė 12 vjeēar.

Gjaku qė rrodhi pandėrprerje prej kėmbės sė tij, ia sfiiti rrufeshėm shtatin deri sa vdiq nė spital…



Shėnim: Duke mbyllur kėtė pjesė tė librit pėr martirėt e Vithuqit, nuk mund tė mos shpreh njėkohėsisht dhe admirimin tim tė veēantė pėr aktin e tyre sublim pėr ēėshtjen e atdheut, tė cilin e deshėn tė lirė e tė begatė.

Gjithashtu shpreh dhe krenarinė pėr faktin se kėta dėshmorė i nxori fshati im edhe pse ka qėnė njė fshat mjaft i vogėl.

Shpreh dhimbjen dhe respektin pėr ata qė luftuan dhe ranė. Nderim paēin pėr jetė!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 3:06 pm



BIJTĖ E VITHUQIT
DHE ARTI I FOTOGRAFIMIT




Po e them qė nė fillim tė kėsaj pjese se nga Vithuqi dolėn mjeshtra tė vėrtetė tė artit tė fotografimit, qė u bėnė tė njohur jo vetėm brenda fshatit e Zagorisė por edhe nė krejt rajonin jugor e nė gjithė Shqipėrinė.

Ėshtė e udhės t’i shkruaj pėr mjeshtrat: Koēo Duri, vėllezėrit Filip e Jorgo Vito.

Vithuqi ka patur njė traditė tė hershme nė artin e fotografisė, pionier i parė i kėtj arti ka qėnė Koēo DURI, i cili qė pas viteve tė luftės sė Parė Botėrore e ushtronte artin e fiksimit nė celuloid, tė larjes e tė stampimit me njė aparat “alla – minut” (tė ēastit) Ai hodhi i pari rrėnjėt e kėsaj tradite…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 3:08 pm

FOTOGRAFI I TRI EPOKAVE
(Filip Vito)


Po e nis me ē’mė ka rrėfyer vetė Filipi:



“Kam lindur nė Stamboll (Turqi) nė vitin 1917. Kam ardhur nė Shqipėri nė moshėn pesė vjeēare mė 1922.

Ne kishim njė lokal dhe shtėpinė disi larg nga qyteti. Ishte njė kafene shumė e mirė qė frekuentohej mė shumė nga nėpunėsit e pallatit. Kur ikėm me nxitim nuk kishim mundėsi ta shisnim dhe ia dhamė nė kujdestari kushėririt tė parė tė babait.

Ne u kthyem dhe u vendosėm nė fshatin tonė tė lindjes.

Mė bėnė menjėherė pėrshtypje tė fortė gjithēka qė shikoja e sidomos kontrastet e forta ttė natyrės, prej nga, besoj se m’u krijua dhe dhuntia e fokusimit tė gjėrave tė veēanta, tė cilat mė pas do t’i hidhja me merak nė celuloid…”

xxx


…Luftohej pėr ēlirimin e Kryeqytetit rrugė mė rrugė e shtėpi mė shtėpi. Beteja ishte e ashpėr me sulme e kundrasulme. Luftohej barrikadė mė barrikadė.

Njė djalosh i gjatė, simpatik dhe i shkathėt ecte me nxitim e me mjaft kujdes nga njėra rrugicė nė tjetrėn, nga njėra lagje tek tjetra, nga njė barrikadė nė tjetrėn… Dhe ai djalosh nuk kishte si shumica qė vraponin nėpėr Tiranė as pushkė as mitraloz dhe as granada nė dorė, por vetėm njė aparat fotografik, varur nė qafė, qė e merrte nė dorė sa herė e shihte tė volitshme…

Atje ku beteja ndizej e ashpėr, atje ku fishkėllenin plumbat vdekjeprurės, atje do tė shkrepte edhe aparati fotografik i Filipit. Shkrepej aparati prej njė dore qė po mjeshtėrohej nga dita nė ditė, qė aso kohe ishte njė djalosh guximtar dhe i menēur, qė arriti t’i jepte Kombit dhe historisė sė vendit tė vet dokumente me vlerė tė pallogaritshme.

Fiksimi nė celuloid i shumė aspekteve nga lufta e madhe pėr ēlirimin e Tiranės ishte padyshim njė akt sa atdhetar aq dhe njerėzor dhe heroik.

Pas luftės Nacionalēlirimtare me fotografitė e nxjerra prej tij u mbushėn faqet e gazetave e revistave, ku pėrjetėsoheshin fakte nga betejat e pėrgjakshme realisht, qė tregonin heroizmin e atyre ditėve, qė nė thelb kishin lirinė e shumėdėshiruar.

Me ato fotografi u mbushėn mė pas stendat e muzeumeve, ekspozitave , ku njerėzit shihnin pamje tė pabesueshme nga fusha e betejės… Por shikuesit e shumtė nuk po arrinin tė shihnin njė gjė: kush i kish fiksuar ato pamje? Cili ishte ai fotograf qė kish guxuar t’u qasej aq pranė grykave tė kryqėzimit tė zjarreve, pėr tė arritur tė kapte nė fokus tė aparatit pamjet qė po i shihnin??

Pra, kush i kish fiksuar, larė e stamposur fotografitė?

Nuk dallohej asgjėkundi. (?!) Gjithēka mbetej anonime…

Dikush mund tė kish urdhėruar qė ato fotografi tė ekspozoheshin si vepra tė prodhuara prej njė anonimati dhe aq…

Nė fakt ato e kishin autorėsinė e tyre. Autori i tyre nuk mund tė mbetej pėr shumė kohė anonim.

Ai ishte Filip Vitua nga Vithuqi i Zagorisė.

Ishte koha kur kushėriri i tij, Jano Ristani nga Lliari (I pėrkushtuar prej kohėsh nė profesionin e fotografit) ishte kthyer nga Stambolli dhe kishte hapur nė Tiranė njė dyqan fotostudio.

Jani me shumė dėshirė e mori nė punė dhe Filipin, tė cilit ia mėsoi menjėherė zanatin, se e pa qė Filipi ishte shumė i vėmendshėm dhe i pasionuar, pėr ta thithur atė mjeshtėri me shumė vlera pėr kohėn e pėr tė ardhmen. Filipi shumė shpejt e pėrvetėsoi profesionin qė ia deshte shpirti dhe nga viti ne vit u bė njė artist i vėrtetė, njė mjeshėr i rrallė.

U bė aq i dėgjuar sa qė u thirr si fotograf edhe nė ceremonialin e martesės sė Zogut tė Parė, ku, sipas kujtimeve tė vetė Filipit: “Nė atė dasėm ishin thirrur fotografėt MARUBI, RISTANI dhe UNĖ.”

Pas pushtimit tė Shqipėrisė nga Italia fashiste Filipi u thirr nėn armė dhe u nis tok me tė tjerėt drejt frontit italo – grek, nga ku nuk u fut nė luftime, por preferoi tė arratisej dhe u kthye pėrsėri nė Tiranė.

Duke u ndjerė dhe vet se ishte aftėsuar tė punonte edhe i pavarur si fotograf, u shkėput nga kushėriri dhe hapi fotosdtudion e vet sė toku me tė vėllanė, Jorgon. Nė dyqanin e tyre dallohej dukshėm afisha Fotostudio “VITO”.

Dyqani i vėllezėrve Vito u bė shumė shpejt njė qendėr ku mblidheshin bashkėfshatarė e zagoritė pėr ēdo problem qė kishin.

Ata i tėrhiqte ēiltėrsia, shakatė dhe buzėqeshja e Filipit si dhe talenti dhe gatishmėria e tij pėr t’i fiksuar nė celuloid cilėtdo qė kishin dėshirė. Shumicės sė tė njohurve Filipi e Jorgua ua jepnin fotografitė falas.

Vėllezėrit Filip e Jorgo Vito qėndruan nė Tiranė deri nė vitin 1948.

Sa ishte atje, Filipi u aktivizua edhe nė radhėt e BRASH – it.

Prej Tirane u vendosėn dhe u stabilizuan nė Gjirokastėr. Pa punė s’mund tė rrinin, prandaj, morėn masat dhe hapėn menjėherė dyqanin e tyre fotografik, i pari dhe i vetmi pas luftės nė qytetin jugor dhe me shtrirje veprimtarie pėr krejt rajonin e jugut.

Filip Vito me profesionin e vet foli aq shumė gjatė jetės me ato mijėra shkrepje tė aparatit tė tij, sa nuk llogaritet… Por pėr tė u fol aq pak nga instancat, sa nuk mund tė konceptohet se pse!… Populli po i mbante nė gojė tė dy vėllezėrit dhe punėn e tyre cilėsore qė nuk besoj tė ketė familje pa e patur nė mjediset e veta njė e mė shumė fotografi tė asaj studioje me famė.

Gjatė gjithė viteve pas stabilizimit tė mjeshrave fotografė nė qytetin e Gjirokastrės, merret me mend, se sa punė kolosale kanė kryer, pėr tė evidentuar e nxjerrė nė pah vlerat e jashtėzakonshme muzeale –arkitektonike tė kėtij qyteti – muze, duke nisur nga kėshtjella me shumė famė e histori, me shumė bukuri mahnitėse, qė pėrngjan si njė vaporr gjigand mbi kreshtat e dallgėve shkėmbore tė malit Tė Gjerė.

Ishte fat i madh pėr Gjirokastrėn qė, si me porosi u gjendėn dy mjeshtra zagoritė pėr ta pasqyruar ēdo gjė tė bukur, ēdo shtėpi karakteristike, ēdo veprimtari masive nė “SHESHIN E ĒERCIZIT”, ēdo veprimtari masive nėpėr shkollat e qytetit e tė fshatit, ēdo kremtim popullor nė krahina e qytet, ēdo aktivitet kulturor e sidomos aktivitetet folklorike, duke nisur qė nga stadiumi, sheshet e gjer nė kala. Tė rralla janė familjet qė nuk e shohin veten, qė nuk i shohin pjesėtarėt e ikur dhe tė gjallė nėpėr dhjetra e dhjetra fotografi tė madhėsive tė ndryshme, qė pėrbėjnė njė thesar tė rrallė pėr kėdo, thesare qė ruhen pėr dekata tė tėra nė sepete, nė sirtarė, albume.

Cilido qė hynte nė moshėn madhore do t’i duhej qė sa herė hapte “Letrėn e njoftimit” tė sillte para syve mjeshtrit vithuqotė tė fotografisė…Tė tillė, madhorė do mbeten ata nė jetė tė jetėve

Kohėt e fundit nė moshė tė thyer u arrit t’i vlerėsohej sadopak puna kėtij mjeshtri tė fotografimit, duke i akorduar titullin “A.Z.ĒAJUPI” .

(Nuk mund tė rrija pa shkruar pėr Filipin, qė pėr mua ka qėnė njė artist i vėrtetė , tė cilin unė me plot gojėn do ta krahasoja me Marubin, por me indovidualitetin e vet. Dhe ndjehem i kėnaqur qė tradita nuk u ndėrpre, mbasi atė po e vazhdon me dinjitet e nivel mjaft tė lartė dhe bashkėkohor i biri. Do ta ftoj Torin qė tė hapi njė ekspozitė me punimet e Koēos. Filipit e tė tjerėve fotografė Vithuqotė))





Tė nderuar e tė dashur bashkėfshatarė, bashkėkrahinas e dashamirės,

Kam shpresė se kur ta merrni nė dorė kėtė libėr, do tė kemi mundėsinė tė kuvendojmė bashkė si tė ishim ulur nėn hijen e rrepeve tek Kroi i Dardhė…

Duke pėrfunduar gjithēka ma fliste shpirti, mė pėrngjet se lashė pas vetes njė pėrmendore, qė do tė vlejė pėr tė kujtuar gjithsaherė fshatin tonė tė lindjes, Vithuqin ashtu dhe njėri – tjetrin…

I pėrshėndes tė gjithė lexuesit e mi!

Trifon NIKA



Vithuq. Shkurt – shtator 2000

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: TRIFON NIKA (FRAGMENTE NGA MBRESAT E KUJTIMET)   Sun Jun 22, 2008 3:09 pm

TRIFON NIKA (C.V. e permbledhur)


Trifoni ėshtė lindur mė 9 janar 1931 nė fshatin Vithuq tė Zagorisė. Shkollėn fillore e kreu nė fshatin Hoshtevė.

Mbaroi shkollėn teknike nė Kavajė. U emėrua agronom i mesėm nė Tepelenė dhe Gjirokastėr.

Kthehen nė Zagori me kolektivizimin e bujqėsisė, duke punuar nė sistemin drejtues (ekonomi e pushtet) deri sa doli nė pension. Hobi i tij leximi i librit artistik e tė ēdo lloji si dhe zotėrimi i artit tė tė treguarit me elokuencė.


Edituar pėr herė tė fundit nga Jorgo S. TELO nė Sun Jun 22, 2008 3:13 pm, edituar 3 herė gjithsej (Reason for editing : rregullimet e duhura)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
akili56
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve : 2
Registration date : 22/06/2008

MesazhTitulli: Re: PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO   Sun Jun 22, 2008 3:56 pm

pershendetje jorgo telos poetit ng zagoria e gjirokastres nje burim i pashtershem ne krijimtarine e tij.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: fALENDERIME E MIRENJOHJE   Tue Jun 24, 2008 1:00 pm

akili56 shkruajti:
pershendetje jorgo telos poetit ng zagoria e gjirokastres nje burim i pashtershem ne krijimtarine e tij.

FALEMINDERIT E MIRENJOHJE, ARQILE HILA, O LEXUES I ZELLSHEM I POSTIMEVE TE KRIJUESVE ZAGORITE NE INTERNET. JE ME TE VERTIETE NJE INKURAJUES I MIRE QE MERITON NDERIME E RESPEKT TE NDERSJELLTE
PERSHENDETJE NGA
JORZAGORITI.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
PUBLICISTKE NGA JORGO S. TELO
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 2Shko tek faqja : Previous  1, 2

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: