Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 Kush ka qenė Enver Hoxha?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6 ... 36 ... 67  Next
AutoriMesazh
USHTARILIRIS
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve: 52
Registration date: 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Sun Jun 01, 2008 8:59 pm

hahahhahaahahh qesharake mor i gjore po pse a nuk ishte bullgariaja me zije edhe rumanija me 22 milion banore edhe ato bene reforma por hajde te themi por regjimi komunist i ramiz alise nuk vrau asnje shqiptare me thuaj pse ndodhi kjo q te behen gjith rbelohen ne ate mnyre dh kus h ka tentuar te dal kufirin ka qen nen sherbimin e huja serbo grek apo dicka tjeter por jo mor bilbil se nuk munesh me dhane argumente ashtu e pse u prishka fabrika pse nje njeri don me dal ne europe apo si mendon ti i gjore ky eshte argument per ty kush ju tha te shiten motrat rugeve kush ju mesoj me shite drogen apo lloj lloj flliqesina qe behen sot edhe keto i beri ENVERI apo si mendon ti i gjore sa te anlfabet i ke sot ne shqiperij me thuaj sa droga shitet ne shqiperij me thuaj edhe keto enveri i beri apo si ku flenin studentet ne kohen e XHAXHIT dhe ku flejne sot me thuaj te thash mos fol pallavra apo ndytesina por ARGUMENTE ARGUMENTE AGUMENTE OK
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besim78
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Numri i postimeve: 126
Registration date: 16/05/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Sun Jun 01, 2008 9:11 pm

Or vella ju kaloi koha ju,ajo iku edhe shyqyr zotit s'ka per te ardhur me kurre.Turku komunistet i djeg te gjalle,nuk eshte per ne fara kuqe,eshte fare e keqe ajo.s'mund te dush fort vendin tand po u bone ortak me ideologjine e kuqe,po qe se ke mall per ate rregjim,shko ne KORE te VERIUT,ke e veriut thashe,jo ke e jugut.S'ka shurdh me te keq se ai qe s'don me ndigju thote populli.PERSHENDETJE
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7553
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Mon Jun 02, 2008 2:34 am

besimi 78 Enver Hoxha ishte shqiptar dhe nėse e pėrdori njė ideologji tė caktuar qė e kishte pothuajse gjysma e rruzullit tokėsor, nuk do tė thot qė tani tė ofendojm forumistėt sikurse qė ofendon ti me disa kėtu.
Shqipėria mbijetoi pėrmes asaj ideologjie dhe udhėheqsit Enver Hoxha. Shqipėria pėrmes sistemit qė e kishte u ngritė nė arsim, edukat,art, kulturė me njė fjalė nė tė gjitha rrugėt e jetės aq sa kishte hapsirė i nderuar. Askush si Enver Hoxha historikisht nuk i dha mė shumė Shqipėrisė. Enver Hoxha po tė kishte mundėsi do tė bėnte edhe mė shumė, por kishte telashe me armikun e mbrendshėm i cili ishte i lidhur me tė jashtmin kundėr Shqipėrisė dhe Enver Hoxhės qė u turpėruan gjithmon posa ja mėsyenin tokave tona.
Por ti ke mendimin tėndė qė unė nuk dua tė ndėrhyjė nė ate qė ke, mbaje pėr vete e mos na trego rrugėt kah tė shkojm se e duam Shqipėrinė, vendin tonė.

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7553
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 2:51 pm

Enveri nė pullė kushton 100 $




Po tė ketė ndonjė gabim, ngjyrė tė ndryshme nga simotrat e saj tė sė njėjtės seri, tė jetė shtypur mbrapsht apo tė ketė dalė me tirazh tė vogėl qė nė krye tė herės, edhe mė shumė e duan filatelistėt. Janė thjeshtė pulla postare, por nė drejtorinė e postave na tregojnė se ato nė sytė e filatelistėve vazhdojnė tė jenė gjithnjė e mė tė ēmuara. Megjithėse ka pulla tė shumta me imazhin e Enver Hoxhės, njė e tillė nga ato tė 60-ės, tani mund tė kushtojė mesatarisht 100 dollarė, ndėrsa “Vepra Industriale”, njė pullė e 1967-ės, ėshtė ndėr mė tė kėrkuarat nga filatelistėt. Duket se edhe pėrmbajtja ka rolin e vet nė kėtė histori tė ēuditshme dashurie me copėzat e letrave ngjitur me pėshtymė mbi zarfe, ndėrsa drejtori i Postės Arliqe Gorea shprehet se ato janė mė shumė se sa objekte tėrheqėse pėr filatelistėt, sepse janė dokumente historike. Pikėrisht pėr tė rrėfyer kėtė fakt, nė Galerinė Kombėtare tė Arteve do tė hapet edhe njė ekspozitė e madhe e historisė sė pullės shqiptare.
Mė 5 maj pulla jonė mbush 94 vjeē dhe ky ėshtė sebepi pėr tė zgjuar nga arkivat pullat e kahershme, qė nga ajo e para qė daton mė 5 maj tė vitit 1913, tek ato pleqėsisė sė Shqipėrisė sė mesme, mandej tek pullat e Ahmet Zogut e Viktor Emanuelit, pa harruar dot pullat e Enver Hoxhės dhe tė tematikave ideologjike e deri tek pullat e sotme qė rehabilitojnė figurat e harruara nga regjimit, por blatojnė edhe ndonjė tė gjallė si pėr shembull Nėnė Terezėn e cila ėshtė ndėr tė vetmet shqiptare qė ėshtė bėrė pullė nė tė gjallė tė saj, pas viteve ‘90-tė. Por me sa duket radha pėr t’u pėrjetėsuar nė pullė u ka ardhur edhe protagonistėve politikė tė pas ‘90-ės, pasi nė Drejtorinė e Postave na tregojnė se ėshtė propozuar qė t’i kushtohet njė seri e veēantė pullash edhe Azem Hajdarit. I njėjti propozim ėshtė bėrė edhe pėr Adem Jasharin, ndėrsa pritet miratimi pėr tė vijuar procedurėn e krijimit dhe shtypjes sė imazheve tė dy tė konsideruarve heronj tė ditėve tė sotme.
Krahas Azem Hajdarit, nė proces pėr t’u kushtuar pulla pėr herė tė parė janė edhe dy perandorėt romakė me origjinė ilire, Galerio Maksimiliani dhe Flavio Anastasi, ndėrsa pritet qė tė miratohet vendimi pėr t’u kujtuar zyrtarisht nga shteti shqiptar me anė tė pullave edhe shqiptarėt e njohur jashtė Shqipėrisė si aktori John Belushi, fotografi Gjon Mili, piktori Ibrahim Kodra dhe deri tek arkitekti shqiptar i mesjetės i njohur si Arkitekt Sinani. Megjithėse pullat shqiptare janė tė mbushura me emra njerėzish, pėr herė tė parė njė e tillė do t’i kushtohet papės shqiptar, Papa Klementit tė 13. Vetėm para disa vitesh nė pullat zyrtare janė pėrjetėsuar edhe disa nga gurutė e shqiptarizmės Gjegj Fishta apo Mit’hat Frashėri, ndėrsa Nėnė Tereza dhe Papa Gjon Pali i Dytė janė ndėr tė paktėt tė lartėsuar nė pullė qė nė tė gjallė tė tyre, pas Enver Hoxhės qė ka edhe numrin mė tė madh tė pullave.
Arqile Gorea
“Duam tė ringjallim pullėn shqiptare”
Drejtori i Postės Shqiptare, Arqile Gorea thotė se ekspozita qė po pėrgatitet tė hapet nė Galerinė Kombėtare do tė rrėfejė rrugėn e pullės shqiptare qė nga lindja e vet nė 1913 e deri sot, por i mėshon faktit se ky aktivitet do tė sjellė edhe njė lobin tė postave nė rang ballkanik, sepse do tė jenė tė ftuar edhe specialistė e drejtues tė postave tė rajonit tė Ballkanit pėr tė diskutuar mbi problemet e pėrbashkėta. Nė ekspozitėn qė do tė hapet nė GKA do tė jenė tė ftuar tė ekspozojnė koleksione te tyre private edhe filatelistė tė shumtė dhe duket se nuk do tė mungojnė shitje-blerjet e pullave ndėrmjet tyre.
Mbreti nė pulla
Nė fakt temat politike kanė mbizotėruar pėr njė kohė tė gjatė nė pullat. Nė vijim tė njė tradite edhe tė vendeve tė tjera, nė pulla filloi tė dukej pėrherė e mė shumė portreti i mbretit, Ahmet Zogut, (nė periudhėn deri nė 1939 shumica e pullave janė me fytyrėn e tij), ndėrsa gjatė pushtimit italian spikat shpesh fytyra e Viktor Emanuelit III.
Filatelistėt e parė,
Sami Frashėri, Murat Toptani, Luigj Gurakuqi, Lef Nosi
Filatelistėt e parė shqiptarė i pėrkasin periudhės sė Rilindjes sonė Kombėtare. Ndėr ta do tė janė rilindasit Thimi Mitko, Sami Frashėri, Ndoc Xhuxha e Murat Toptani, mė vonė Luigj Gurakuqin dhe sidomostė mirėnjohurin Lef Nosi,Ministrin e parė tė Postave tė shtetit shqiptar, qė ka merita tė veēanta nė konceptimin dhe emetimin e pullave tė para shqiptare. Nė nderim tė tij filatelia shqiptare ka njė emision me portretin e Lef Nosit.
Pulla e parė, si lindi 94 vjet mė parė
Me krijimin e shtetit tė pavarur shqiptar, pėr vetė rrethanat nė tė cilat ndodhej administrata e Qeverisė sė Ismail Qemalit, vazhduan tė ekzistojnė postat osmane. Madje ishin po ata nėpunės, qė deri nė maj 1913, pėrdorėn vulat dhe pullat turke. Gjėrat hynė nė normalitet duke filluar nga 5 maji i vitit 1913, kur u emetua dhe u vu nė qarkullimpulla e parė kombėtare shqiptare. Madje nė kėtė kohė Postė Telegrafa ka qenė ministri e veēantė e drejtuar nga Lef Nosi. Qeveria e Ismail Qemalit i kushtoi vėmendje tė veēantė veprimtarisė postare pėrgjithėsisht dhe emetimit tė pullave. pullash.
Emisioni i parė, ose pulla e parė, u realizua afro gjashtė muaj pas shpalljes sė pavarėsisė. Ajo nuk ishte e zakonshme, siē janė pullat aktualisht, por kishte formėn e njė vule nė ngjyrė tė zezė, me tė cilėn u shtypėn gjithsej 2232 zarfe. Kjo pullė-vulė nė zarfe me ngjyra tė ndryshme kushtonte 1 grosh dhe u nxor nė shitje nė 11 qytete ku funksiononin zyrat postare tė ngritura gjatė pushtimit osman. Ajo u vu nė qarkullim mė 5 maj 1913. Karakteristikė ishte edhe prerja e vulės nga zarfet origjinale dhe vendosja e qarkullimi mbi zarfe tė tjerė, praktikė e njohur dhe e pėrligjurnga Ministria e Postave.
Tė rrallat
Zarfat me vula ari
Filatelia shqiptare e periudhės 1913-1944 duket se ka qenė nga mė interesantet.
Disa prej kėtyre emetimeve janė bėrė tejet tė rralla: zarfat me vulė ari tė pullave me fytyrėn e Skėnderbeut, zarfi me vulėn e Zyrės sė Financave tė Elbasanit, zarfi me vulėn e Tepelenės, zarfi me vulėn e Beratit, emisioni gotik me mbishtypjen “Mbr . Shqiptare”, pullat e Komisionit tė Kontrollit Provizor tė Korēės, emisioni i 19 marsit 1915 kushtuar ngritjes sė flamurit nė fortesėn e Shkodrės, ato tė pushtimit grek, italian dhe gjerman, sidomos emisioni i 14 shtatorit 1943, qė spikat veēanėrisht pėr shumėllojshmėrinė e gabimeve..
Edhe Dollma me pullė
“Gjellė qė gatuhet me tė brendshmet e bagėtive, por dhe me mbushje me oriz dhe e mbėshtjellė me gjethe rrushi, fletė lakre etj.” Dollma ka pullėn e vet nė koleksionin e pullave, ashtu si edhe gjellė tė tjera tradicionale shqiptare si Byreēka trekėndore, qė gatuhet me miell pėrzier me ujė dhe qe hapet ne pete te cilat mbushen me mish, veze, perime ose djathė, petė tė cilat pasohen nė mėnyrė trekėndore, por edhe Ēorba me mish e cila pėrgatitet me copa mishi te cilat kaurdisen me qepe, pak speca e erėza, shtohen dhe pak hudhra e uthull, pjatė karakteristike e zonės sė Shkodrės.
Pullat pėr pėrvjetorė, si dikur
Quhet 60 vjetori i fitores mbi fashizmin. Nė fakt duket sikur tė jetė ideuar para ‘90, ndėrsa ėshtė emetuar vetėm nė 2005. Lidhet me 9 Maj 2005 kur nė tė gjithė botėn u pėrkujtua fitorja e pėrbashkėt e popujve kundėr nazifashizmit.

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
rroni
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve: 1721
Registration date: 09/05/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 7:08 pm

Normal qe nuk ka njeri pa gabime , po per mendimin tim Enver Hoxha po flas per kohen sa ishte udhheqes mund te themi se po ta qesim ne peshore punen e tij sigurisht se do ja mujn anet pozitive .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mergimtari
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve: 755
Age: 101
Vendi: Jashtė forumit
Registration date: 31/05/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 7:23 pm

rroni shkruajti:
Normal qe nuk ka njeri pa gabime , po per mendimin tim Enver Hoxha po flas per kohen sa ishte udhheqes mund te themi se po ta qesim ne peshore punen e tij sigurisht se do ja mujn anet pozitive .

Shume qesharak na qenke bre rroni , sjelli pra ti gjerat negative , kuptohet me argumente e jo me fjale qe ke ndegju nga te tjeret... nga injorantet qe nuk deshirojne ta mesojne te verteten dhe kundershtaret e tij ...

Lexoj se paku disa postime te "E_Bukura" dhe do ta kuptosh se kush ka qene Enver Hoxha , kuptohet nqs nuk je injorant si disa antare ketu ne forum.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
rroni
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve: 1721
Registration date: 09/05/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 9:03 pm

o ti siper meje un skam nevoj ti lexoj shkrimet e askujt un shprehi mendimin tim ashtu si di dhe ka fakte se eshte ashtu , besoj se goxha mir e di veprimtarin e Enver Hoxhes edhe pse me te nuk kam pir kurr kafe ,po i kam disa shoke ish ushtarark me funksione te larta te kohes se enverit qe luftuan ne luften e fundit ne Kosove , e sado kudo ata na i kan dhen informacione te bollshme per te .....
E ti mergimtar se di a je ne mergim a jo , un i qmoj shum ata qe nuk migruan kurr jasht vendi pa marr parasysh sfidave te ndryshme qe paten.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
USHTARILIRIS
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve: 52
Registration date: 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 11:12 pm

RONI eshte nje gabim qe ti kur thuaa se jam informuar nga disa ushtarak po cilet jan ata ushtarak qe te pasken informuar ty dhe te paskan thane qe enveri qenka i keq mos mor roni mos i ngatro gjerat se ushtarak ne lufte te kohes enver hoxhes nuk ka pas e ato sa i dij un jan kane ne shqiperi por jo mbrenda ne front ata kan ushtruar kan stervite por jo me luftu e ske pse ma mbush mendjen roni por KA TE drejt mergimtari
dhe kur thua se ti mergimtari se di ku je e ti qenke qe ke bere sfidat atje ok e kuptoj se keni pas probleme por nga mergimi dhepo nga keto mergimtare u organizuan luftrat mos e haro kete edhe nje se ne lufte u qune me ardhe te gjith mergimtaret edhe pse ishin shum te nevojshem te rine e te ndimojne luften me financa por ata t gjith shprehen deshire ehde te vine ne vijat e frontit pra ok mos dal nga tema roni po mos te ishi armet e TE MADHIT ENVER TI AS EDHE NJE ZE NUK DOTE NXIRSHE E LE ME ME JU KUNDER VY SHKJAUT se me armen e TE MADHIT ENVER KE LUFTUAR nese ke luftuar ok dhe ske pse me tregon fjale odash ketu apo kafenesh apo libra te kolaborocinisteve shqiptaare me prejardhje titste keto jan vetem fjal roni por per ENVERIN na sjellni fakte agomentone me fakte jo me fjale me ka thene m ka tregu thoni keshtu kish be keshtu me tha njoni apo eproret ti qe te pasken thane po lej vella keto pralla respekt roni sdua me u be nervoz por fakte ketu jo fjale boshe
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
USHTARILIRIS
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve: 52
Registration date: 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 11:23 pm

ENVER HOXHA


VITE TĖ RINISĖ



Korēa zė njė vend tė veēantė e tė preferuar nė jetėn time. Nė Gjirokastėr linda e kalova fėmijėrinė, argasa kėmbėt nė rrugėt e rrugicat e saj tė gurta e tė dashura, hapa sytė e mora mėsimet e para pėr atdheun, pėr njerėzit e pėr jetėn. Kurse Korēa ėshtė qyteti i r inisė sime dhe rinia ėshtė mosha kur formohet karakteri e pėrcaktohet rruga e njeriut nė jetė.
Atje fiilimisht shkova pėr tė pėrfunduar tre vjetėt e liceut, vite nga mė tė bukurat e mė tė paharruarat e jetės sime, e mė vonė, pas gjashtė vjetėsh largimi erdha pėrsėri nė Korēė, tash profesor nė po atė lice ku isha diplomuar edhe vetė.
Kanė kaluar tridhjetė-dyzet vjet qysh atėherė dhe sot e kam tė vėshtirė tė them se ē'mė bėri pėrshtypje mė fort nė kėtė qytet, cila ishte gjėja mė me vlerė qė mėsova e fitova atje, ndaj kujt duhet tė drejtohem me nderimin e konsideratėn mė tė thellė.

Liceu i atjeshėm ishte nė ato kohė, pa dyshim, shkolla e mesme mė e njohur dhe mė e kualifikuar dhe unė, si ish-nxėnės i saj, gjithmonė kam kujtuar e do tė kaitoj me mirėnjohje e respekt gjithēka na dha kjo shkollė mua dhe brezit tim nė fushėn e dijes e tė kulturės.

Por Korēa nuk ishte vetėm liceu. Ēdo gjė e saj, qė nga planimetria e rrugėve, e rrugicave dhe arkitektura e ndėrtesave, qė nga historia e lashtė dhe e re e qytetit e gjer te jeta e pėrditshme e tij, te zakonet dhe sjelljet e njerėzve, te hallet dhe pėrpjekjet e tyre, tė gjitha u bėnė per mua e shokėt e mi dritare tė reja, mė tė mėdha per njohjen dhe kuptimin mė tė thellė tė jetės. E quaj fat tė madh qė mė takoi tė mėsoj e tė jetoj nė Korēė tamam nė ato vite kur atje, mė qartė se kudo nė Shqipėrinė e asaj periudhe, kishte nisur tė lėshonte rrėnjėt e para e tė hidhte hapat e pare njė ideologji e lėvizje e re, ideologjia e lėvizja komuniste. Tė etur jo vetėm per tė mėsuar e per tė zgjeruar dijet vetjake, por sidomos tė dėshiruar e tė preokupuar per t'i shėrbyer sadopak atdheut e popullit qė vuante nė mjerim e kėrkonte rrugė shpėtimi, ne, tė rinjtė e asaj kohe, do ta ndienim shpejt erėn e re qė kishte nisur tė frynte nė Korēė e do tė jepeshim me tė gjitha forcat e pasionet pas saj. E per kėtė u kam qenė e do t'u jem mirėnjohės gjer nė fund korēarėve punėtorė, tė civilizuar e pėrparimdashės, sidomos pjesės mė tė pėrparuar tė tyre, proletarėve korēarė. Nuk e teproj kur them se ata i dhanė rinisė sonė drejtimin e duhur nė jetė, nuk e kam thėnė per t'u bėrė qejfin, kur kam theksuar se ata ishin mėsuesit tane tė pare tė komunizmit. Ata proletarė tė ndershėm, tė sfilitur nga puna e mundimet e qė po kaliteshin si luftėtarė per njė botė tė re, i kujtoj gjithmonė me respekt tė thellė e me mall tė veēantė, ashtu sic kujtoj me respekt e mall gjithė ē'pashė, njoha, mėsova nė Korēė nė vitet e para tė rinisė sime.

Siē kam treguar me hollėsi edhe gjetkė, per herė tė pare nė kėtė qytet shkova nė vjeshtėn e vitit 1927 per tė kryer tre vjetėt e fundit tė shkollės sė mesme nė liceun e atjeshėm.

Dite e nate me radhė nė Gjirokastėr zjeu shtėpia nga pėrgatitjet per nisjen. Sa mė shumė afronte ēasti i ndaries aq mė shumė mallėngjehesha, por dėshira per t`u nisur per nė Korēė zotėronte mbi tė gjitha. Dhe mė nė fund, njė mėngjes herėt, pasi u putha e u ngalasa me anenė, xhaxhain, Sanon, farefisin e shokėt, i hipėm «fluturidhės» bashkė me shokėt dhe u nisėm.




Rruga nga Gjirokastra per nė Korēė ėshtė e gjatė dhe nė ato kohė ajo bėhej nė dy etapa, duke qėndruar njė natė nė Pėrmet. Udhėtimin e bėnim me njė kamion tė vjetėr, i cili prishej shumė herė rrugės dhe shoferi e ndalonte nė ēdo krua per t'i hedhur ujė radiatorit, qė e shfrynte avullin si njė plak kur i zihet fryma. Neve nuk na durohej sa tė arrinim nė Korēė, por edhe gėzim kishim qė ndalonim rrugės, pse soditnim vendin, qytetet dhe fshatrat qė na dilnin gjatė udhėtimit.
Ishte hera e pare qė bėja rrugėn Gjirokastėr-Pėrmet-Leskovik-Ersekė-Korēė. Sa gjėra tė bukura do tė shikoja! Ja, urėn e lumit, ku aq herė kisha kaluar me shokėt e vegjėlisė sime e lamė pas. Lamė, gjithashtu, pas bregun e «Baba Manes», ku luanim dhe thithnim si bletėt lulet e verdha tė sfakave. Ja edhe Viroi me ujin e tij tė ftohtė. Mė tutje, i rrethuar me kavakė, na shfaqet mulliri i Dino Ēiēos. Ky mulli ishte kufiri deri ku ne, tė rinjtė, ecnim me kėmbė; Dino Ēiēoja ishte «fundi i dynjasė».
Ai ishte per ne njė njeri misterioz, i marre apo i ditur, pse flitej qė mbyllej nė ode dhe diēka bėnte. Kynjeri pa shkollė mundohej tė shpikte njė makinė, qė «dotė lėvizte pa u ndalur kurrė». Kėtė makinė ai dhe njerėzit e tij e quanin «Devri daim»*. *( Nga turqishtja, ekuivalente e shprehjes latine perpetuum mobile. Nė rastin konkret me kuptimin: makinė nė lėvizje tė pėrhershme, qė ecėn nė tokė, fluturon nė ajėr, lundron nė det etj) Kjo «e famshme» makinė, tė cilėn e bėnte vetėm me dru qė e gdhendte vetė me njė biēak prej ēobani, qė «tė punonte, tė fluturonte, apo tė notonte», sipas tij, nuk kishte nevojė as per ajėr, as per benzinė, as per naftė! Dinoja rrinte nė lagjen Hazmurat, atė e shihnim rrallė tė dilte, vishej me poture tė zeza, me qylaf tė bardhė dhe me shark tė bardhė.

- Mirėmėngjesi, xha Dino, - i thoshim ne, nxėnėsit, kur e takonim nė rrugė, - kur do ta nxjerrėsh «Devri daimin»?

Ai na pėrgjigjej

- Durim, mor djem, pa do ta shihni.

Po «Devri daimin» ne s'e pamė kurrė, megjithėse edhe nė Vjenė e shpunė Dino Ciēon. Ai shkoi vetė atje i shoqėruar me «tė famshmin» Xhevat Kallajxhinė (Hundashin), po u kthyen andej pa zhurmė, pse «shpikja» e tij nuk ishte veēse njė mekanizėm i thjeshtė sahati prej druri.

Shoferin, qė kėnaqej nga kėngėt tona, tė cilat basńkoheshin me zhurmėn e madhe tė automobilit karakatinė, e lutėm tė na ngrinte mushamanė e karrocerisė. Kėshtu qė «u kėnaqėm» nga dielli qė na binte nė kokė dhe nga pluhuri qė na bėnte si «millona», sidomos kur makina ndalej. Por ne, tė rinjtė, s'donim t'ia dinim prej tyre, mjaft tė ngopnim sytė me malet dhe me fshatrat e Labėricė, me Mashkullorėn e Ēerēizit, urėn e Kardhiqit, Picarin e Ēelos, e matanė me malet e Lunxhėrisė dhe fshatrat qė na kalonin pėrpara syve njėri pas tjetrit, siē na kalonin nė mendje, kur na i mėsonte mėsuesi, zoti Arshi.

Kamioni dridhej nė kthesat pėrmbi Drinon plak, qė ne e njihnim mirė, por qė nuk e dinim tė ishte kaq i bukur sa e shihnim nė kėto anė. Kėtej lumi kalonte nė mes rrapesh plot hije, uji i tij kishte njė ngjyrė blu tė thellė. Nė kėto anė kishte «ingjirė» tė bukur, sigurisht plot me peshq. Xha Haxhiu (Shurdhi) me siguri kėtu vinte i zinte peshqit qė na shiste.

Ja, mė nė fund dhe Uji i Ftohtė i Tepelenės. Pushim bėri makina, pushim bėmė edhe ne, udhėtarėt; «pinte ujė makina», pinim edhe ne, por ne tė paktėn shkundnim pluhurin e rrobave, lanim fytyrėn, kurse makina vetėm sa hante nė turi ndonjė kovė me ujė qė iū hidhte shoferi.

- Mos u mėrzitni, djema, - na thoshte ai. - Do tė keni kohė edhe pėr t'u mėrzitur pse kemi akoma rrugė pėr tė bėrė.

Vazhduam rrugėn dhe mė pas u futėm nė grykėn e Mezhgoranit e tė Kėlcyrės. Kjo grykė, rrethuar nga tė dyja anėt me male tė larta na dukej pa fund. Vjosa rrėshqiste poshtė rrugės e qetė, kurse ne ecnim pa mbarim nė drejtim tė kundėrt tė saj. Nuk na durohej sa tė shihnim «qytetin» e Kėlcyrės.

Mė nė fund, automobili ynė u ndal me rėnkime tė mėdha, nė mes njė pluhuri tė dendur, pėrpara njė dyqani tė vjetėr.

- Kush tė dojė, le tė zbresė, - bėrtiti shoferi. Vizitoni djema qytetin! - thoshte ai me ironi, pse, nė fakt, kėtu nuk kishte veēse ca dyqane tė vjetra, njė han pis dhe disa shtėpiza. Vetėm njė shtėpi ishte atje e madhe, ajo e xhaxhait tė Ali bej Kėlcyrės, njė tirani tė poshtėr pėr fshatarėt.

- I shikoni atje lart ato gėrmadha? - na thoshte shoferi me zė tė ulėt se mos e dėgjonte beu i Kėlcyrės. - Atje kanė qenė sarajet e bejlerėve. Ja, andej ata i hidhnin fshatarėt nė Vjosė.

- Po mirė, - e pyeti shoferin njė shok, - si bėhet qė Ali Kėlcyra ėshtė demokrat, kundėr Zogut dhe nė arrati?

Shoferi, mė kujtohet si sot, fshiu djersėn e fytyrės me kasketė dhe na tha
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
USHTARILIRIS
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve: 52
Registration date: 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 11:24 pm

T'ėmėn Ali beut, bir kurve ėshtė edhe ai, mos u besoni kurrė atyre qėne, se derrat njė turi kanė.


Pasi hėngrėm ca bukė, ia hipėm pėrsėri kamionit dhe u nisėm pėr nė Pėrmet. Rruga kėtu ishte e drejtė, se kalonte nėpėr njė fushė. Larg dukeshin malet e Dhėmbelit e tė Nemėrēkės. E dinim se matanė Dhėmbelit binte Zagoria, vendlindja e Cajupit, poet i dashur i neve tė rinjve. Papritur automobili u ndal.

- Ē'ngjau? - pyetėm.

- U ēa goma, - tha ndihmėsi i shoferit, Ēomja. Ky ishte njė shoku im i mėhallės, i cili e kishte shtėpinė afėr Ēoro Kasapit, qė shiste mish «nė kėmbė», kasap pa dyqan, siē i thoshin nė Gjirokastėr. Ēoroja ishte i kėputur; «kripė e Sajadhės», ai i shiste herė pas here plakut ndonjė paēa ose zorrė. Mua mė kujtohet qė zorrėn aneja na e gatuante duke e mbushur me oriz; ishte «bumbari», siē i thoshim. Ēomja nuk erdhi kurrė nė shkollė, ai kishte pasionin e automobilit. Qė nė vegjėli vente pas shoferėve, Arshiut, Pandeliut, Arapit dhe u shėrbente. Ēomen e shihje mbi kamionė e nėn kamionė, duke i grasatuar dhe dulce u hedhur atyre ujė, frynte gomat etj. Ishte djalė i shkathėt, plot humor, «shakaxhi», siē e quanim, po kurdoherė ishte i rreckosur, i vajosur dhe kasketėn pis e mbante mbi sy.

- Ēome, zbrit! - briti shoferi.

Dhe Ēomja nė kėmbė.

- Sa do tė vonohemi, Ēome? - e pyetnim ne.

- Dhjetė minuta, - pėrgjigjej ai, por kjo punė zgjaste njė orė e gjysmė. Kur bėhej gati tė fuste krikon pėr tė ngritur makinėn Ēomja bėrtiste:

- Ej, po ju, o dembelat e hanit, atje sipėr mbi automobil do tė mė rrini? Pa zbritni njė ēikė dhe mė jepni njė ndihmė.

Ne bėnim sikur e ndihmonim, por ruanim me kujdes rrobat se mos na bėheshin me graso. Mė nė fund Boma u ngjit, u vu nė vend trova me ujė e radiatorit. Ēomja mori pastaj manivelėn, e futi nė motor, e vėrtiti me forcė shumė herė dhe makina u ndez.

- Forca Arshi! - i bėrtiti Ēomja shoferit. - Shkelja gazin, se na pret rakia nė Pėrmet!

Ēomja ia dinte huqet shoferit, i cili, si gjithė shoferėt nė atė kohė, e kishte qejf rakinė, po sidomos birrėn me meze.

Mė nė fund, nė tė ngrysur, u duk Guri i qytetit, u duk Pėrmeti pėrtej Vjosės. Kapėrcyem urėn dhe u futėm nė qytet. U ndalėm nė njė hotel tė vjetėr. Do tė flinim atje atė natė dhe tė nesėrmen do tė niseshim pėr nė Korēė. Futėm shpejt valixhet nė dhomė dhe dolėm tė shihnim qytetin rr eth e qark, sa kishte akoma dritė. Shoferi ia shtroi rakisė, kurse Ēomja zbriste thasėt nga makina. Pėrmeti mė pėlqeu, se i ngjiste Gjirokastrės, me rrugė e me dyqane tė vogla, me kalldrėme, ku tė mbaj tura mirė dhe ku tė prishura e me gropa me ujė. Ishim kuriozė, donim tė shihnim ēdo gjė dhe pyetnim: «A do ta shohim burimin e Vjosės? A kalohet kėndej pėr nė Zagori? Si e quajnė atė majė?» Po kjo ishte njė copė herė e vogėl, se erdhi nata dhe na mblodhi hoteli, u bashkuam me shokėt nė njė dhomė dhe hapėm kartėn e bukės pėr tė ngrėnė ato qė na kishin mbetur. Nė restorant nuk mund tė shkonim, se kushtonte shtrenjtė dhe ato pak lekė qė kishim, i ruanim si sytė e ballit qė t'i kishim pėr nė Korēė.

- E mor studentė, - na thoshte i zoti i hotelit, - nuk do tė na bėni ndonjė ēikė spezė kėtu, apo jeni «kripė e Sajadhės»?

Nė qoftė se ne ishim «kripė e Sajadhės», edhe dhoma ku fjetėm e krevatet ku u shtrimė ishin pis. Kushedi sa kohė kishin ēarēafėt pa u ndėrruar, kushedi sa veta kishin fjetur mbi ta njėri pas tjetrit. Sidoqoftė, lodhja na i mbylli sytė. Nė mėngjes u ēuam herėt, lamė faqet nė ēezmėn e pėrbashkėt tė hanit dhe pėrsėri dolėm nė rrugėn e pazarit. Ēomja nuk ishte zgjuar akoma, ai po flinte nė automobil.

- Ēome, kur do tė nisemi? - e pyetėm.

- Ē'mė ēani kokėn, lėrmėni tė fle!

- Ēome, kur do tė nisemi? - i thamė prapė ne,

se po vjen dreka.

- Pėr njė ēerek ore, - na u pėrgjigj Ēomja, po ēereku i orės ishte njė orė e gjysmė nė mos dy.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
USHTARILIRIS
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve: 52
Registration date: 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 11:26 pm

Mė nė fund u nisėm dhe u futėm nė luginė. Rruga gjarpėronte, edhe Vjosa gjarpėronte e ne pyetnim:
- Ku ėshtė kufiri grek? A arrijmė shpejt nė Meso Ura*? *( Kėshtu e duanin nė Jug pikėn kufitare tė LeskowiRut mbi Ēanshovė («Tri Urat»), ku nė vitet 30-tė ndodhej njė rrugė kalimi mes Shqipėrisė dhe Greqis)

Ja mė nė fund dhe toka gr eke matanė. Arritėm nė Meso Ura, ku automobili u ndal dhe dėgjuam shoferin qė bėrtiti

- Tungjatjeta xha Nuri, si je, si shkon?

Xha Nuriu (Nuri Cuēi) ishte nėpunės i doganės. Nė urė pamė njė xhandar «gushėkuq» nė anėn tonė dhe matanė njė korofillak. Ura nė mes ishte e ndarė me njė tra.

Vazhduam rrugėn dhe afėr drekės, duke kaluar male e kodra, arritėm nė Leskovik. Zbritėm, blemė disa kumbulla, pak rrush, u ulėm te rrapi dhe pritnim sa tė mbaronte Arshi shoferi rakinė dhe Comja mos gjente ndonjė udhėtar pėr Ersekė dhe Korēė. Mbi ne qėndronte mali i Melesinit, pėr tė cilin mė kujtoheshin vargjet:


«Melesini maja, maja
Gjėmon topi e kumbaraja...»








Sė shpejtļ, nė rrugėn pėr nė Korēė, ne do tė kalonim nga Barmashi, nga Poda. Gjithė rrugės nė kėto vende koka mė ziente nga Brama «Fe e kombėsi» e Kristo Floqit qė kishim shfaqur nė Gjirokastėr, nė tė cilėn unė kisha luajtur rolin e Zylyftar Podės. U recitoja shokėve nė automobil pjesė. Ēomja hapte sytė, dėgjonte me vėrejtje, nganjėherė psherėtinte dhe bėrtiste:

- More, ē'na kanė bėrė kėta turq dhe kėta grekė!

Nganjėherė thoshte:

- Ama, trima janė kėta kolonjarėt o Enver!

Nė Ersekė s'ndenjėm shumė, hodhėm sytė andej-kėndej, s'pamė gjė pėrveē njė kazerme, ca dyqaneve dhe shtėpive tė vogla. Fusha atje na pėlqeu, sidomos malet rreth e rrotull, Gramozi, Qafa e Kazanit.
U nisėm pėr nė Korēė, dolėm nė Qafėn e Qarrit, pas sė cilės u shfaq fusha e madhe dhe e bukur e Korēės. Ne u habitėm. Ishim kuriozė tė shihnim Kor ēėn e bukur. pėr tė cilėn kishim thurur kaq ėndrra tė gėzuara.
- Ja, ja Boboshtica, ja Drenova, ja dhe Korēa! - na thoshin gjithė gėzim ata qė kishin kaluar edhe herė tjetėr nė kėto rrugė.
Si hymė nė qytet, u ndalėm nė agjenci, ku kishte plot njerėz. Ambienti kėtu na dukej krejt ndryshe nga Gjirokastra. Rrugėt ishin shesh, njerėzit sikur ecnin mė shpejt, kishte mė shumė dritė elektrike. Natėn e parė fjetėm nė njė han dhe tė nesėrmen qė nė mėngjes njė pjesė nga ne do tė par aqiteshim nė internat si bursistė qė ishim.
Dy objektet mė tė rėndėsishme qė ne dėshironim tė shikonim e tė njiheshim me to sa mė parė, ishin internati dhe liceu. Qė pa gdhirė lamė hanin dhe me valixhe nė duar u nisėm pėr nė internat, nė shtėpinė tonė, ku do tė jetonim tre vjet me radhė. Ishte njė ndėrtesė «e madhe» me dy kate, e rrethuar me mure tė larta. Dera e saj rrinte kurdoherė mbyllur. Duhej tė trokisje, pa tė hyje, se pėr tė dalė duhej tė tregoje se kishe leje nga kujdestarėt e internatit. I ramė derės me zemėr tė gėzuar, por edhe me kureshtje, pse nuk dinim si do tė na pritnin, nė ē'dhomė do tė na vinin, me cilėt shokė tė rinj e tė panjohur do tė caktoheshim.

Na hapi derėn njė plak i shkurtėr me fytyrė tė ngrysur, me qepalla tė trasha, me vetulla plot qime e mustaqe tė bollshme. Ai na pyeti i vrenjtur:

- Ē'doni? Kė kėrkoni?

Kur iu pėrgjigjėm se jemi bursistė, vijmė nga Liceu i Gjirokastrės, ai na tha:

- Hyni.

Ky portier ishte Guri. Dukej i vrenjtur, po nuk ishte burrė i keq. Gjatė tre vjetėve qė ndenjėm nė internat nuk u zemėruam, as u grindėm ndonjėherė me tė. Ai na tregoi shkallėt, duke na thėnė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
USHTARILIRIS
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve: 52
Registration date: 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 11:27 pm

Ngjitni shkallėt dhe nga e djathta ėshtė drejtoria. Paraqituni atje.





I ramė derės sė drejtorit. Ishim edhe kur iozė. por edhe me zemėr tė dridhur ca, pse nuk dinim ēfarė njeriu ishte. Hymė brenda dhe pėrshėndetėm. Pėrpara kishiln njė burrė me leshra tė thinjura, fytyrė tė verdhė. tė hollė dhe me cigare nė gojė. Ne kujtuam se ishte drejtori.

- Unė s'jam drejtori, po ekonomi Pero, - na tha ai.
U shkrifėruam ca. «Ky do tė na ushqejė», thamė me vete. Na mori emrat, na regjistroi nė njė defter tė zi, tė madh, na tregoi rregullat e inter natit, na kėshilloi si tė silleshim dhe, gasi mbaroi me kėto formalitete qė i dinte pėrmendsh dhe, si duket, ua pėrsėriste tė gjithėve, i r a ziles. Hyri menjėherė njė djalė i gjatė, i hollė, me njė fytyrė gjysmėkali e me sy tė kuq. Njėrin nga kapakėt e syrit e kishte tė pėrveshur ca.

- Ilo, i tha Peroja, - merri djemtė dhe ēoji disa nė kėtė dhomė, tė tjerėt nė atė dhomė.

Mua mė vuri nė njė dhomė tė katit tė parė, pėrballė drejtorisė, ngjitur me «kabinėn» e kujdestarit.
Dhoma me penxhere tė mėdha mund tė kishte nja dhjetė a pesėmbėdhjetė krevate. Mė pėlqeu. Nė mes ēdo dy krevateve kishte nga njė dollap me dy kate me ēelėsa. Unė zgjodha njė krevat pranė penxheres hapa valixhen, nxora teshat dhe i vura nė dollapin tim. Krevatin afėr meje e zuri Selami Xhaxhiu. U gėzova shumė. Mė vonė dhoma jonė u mbush. Mė kujtohet qė nė atė dhomė kishte shokė qė ishin nė klasėn e dytė, tė parė dhe ndonjė nė atė tė filozofisė. Ismail Topēiu, Shaqir Gjebreja, Vehap Ciu, Lezo Cami, Epaminonda Bulka, Anton Mazreku e disa tė tjerė, qė nuk mė kujtohen, flinin nė njė dhomė me ne. Mė vonė u njohėm mirė me njėri-tjetrin dhe me tė gjithė shokėt e internatit.

Vizituam pastaj dhomat e tjera, sipėr. Ato ishin shumė tė mėdha, me dy sėrė krevatesh dhe me njė rrugicė nė mes, sic ishte dhe jona. Sipėr rrinin mė tė vegjlit, qė nga klasa e tetė e liceut dhe devi tek e katėrta dhe e treta. Ky kat ishte si njė pazar i madh kur hynin liceistėt tė flinin, kurse dhomat tona ishin mė tė mbledhura. Njė dhomė pėrbri nesh ishte mė e vogėl, ajo ishte pėr shokėt mė tė vjetėr nė internat. Mė vonė atė dhomė e laklnomm. pse ishte dhoma e muhabeteve pas studimeve, dhoma e diskutimeve letraro-politike. dhoma ku hynin mė pak kujdestarėt, pse kishte disa shokė qė tymosnin ilegalisht, apo si me thėnė gjysmilegalisht. Poshtė katit tė parė ishin dhoma e Peros, ekonomatit. depoja e ushqimeve, salla e ngrėnies pa penxhere fare, vetėm me njė derė nė krye dhe me dritė, tė cilėn e hapnim dhe e mbyllnim kur hynim dhe dilnim. Dyshemeja e saj ishte me cimento, nė mes kishte njė sobė, tavolina e stola tė gjatė dhe asgjė tjetėr. Nė krah tė saj gjendej njė dhomė me musllukė nė mure, ku laheshim. Kuzhina ishte jashtė, pėrbri, e veēuar. Nga pas internatit, nė fund tė njė oborri tė vogėl ishin njė sėrė nevojtoresh me radhė. Nė krahun e hyrjes sė oborrit, shtruar me pllaka guri, ishte studioja, njė sallė e madhe me banka nga tė dyja anėt, qė kishte nė mes njė sobė, ndėrsa pėrballė hyrjes, pranė murit ndodhej tryeza e ngritur e kujdestarit.

Shkurt ky ishte internati ku jetova tre vjet, pėr tė cilin nė pėrgjithėsi ruaj kujtime tė mira. Disa prej tyre do t'i pėrmend mė poshtė.

Gjėja tjetėr mė e rėndėsishme dhe gėzimi im mė i madh ishte tė shikoja liceun, tė regjistrohesha. Dhe kėshtu bėmė. Nė radhė, me dėftesat e shkollės me vete, tė gjithė ne, internatistėt, shkuam nė lice. Ishim tė gėzuar, qeshnim dhe kėndonim rrugėve, tė cilat i shihnim me kujdes. Shikonim me kureshtje njerėzit, tė rinjtė e tė rejat, shtėpitė, dyqanet. Dolėm nė njė shesh tė vogėl. Pėrpara nesh ngrihej kinemaja «Mazhestik». njė ndėrtesė e pėrēmuar me cimento, pastaj morėm nga e djathta dhe u futėm nė njė rrugicė tė vogėl e tė ngushtė me kalldrėm. Nė tė dyja anėt e rrugės kishte shtėpiza tė vogla si vila, tė pastra. me penxhere me perde tė bardha. Edhe kopshtet e tyre ishin tė pastra dhe plot me lule. Nuk ecėm shumė. kur nė tė majtė na u shfaq ndėrtesa e liceut, porta e madhe e tij me dy kolona. Mė bėri shumė pėrshtypje dhe ndieja kėnaqėsi tė madhe qė do tė mėsoja nė kėtė institucion me emėr dhe nga mė seriozėt e shkollave tė mesme tė vendit tonė.
U futėm brenda. Njė korridor i gjatė hapej para nesh dhe njė palė shkallė nė krye. Nga tė dyja anėt e korridorit kishte klasa. Ne shikonim me vėrejtje tabelat e klasave. Unė interesohesha tė shikoja klasėn time, klasėn e dytė. Siē dukej ajo do tė ishte nė katin e dytė dhe nė fakt atje ishte, sapo ngjitje shkallėt. Nė krah tė klasės ishte drejtoria dhe pranė saj sekretaria. Ne u drejtuam nė sekretari. Aty do tė hynim njė nga njė tė regjistroheshim. Gjatė kėsaj kohe, sa tė mė vinte radha, vizitova klasėn ku do tė punoja dhe do tė mėsoja njė vit tė tėrė. Ishte dhomė e bukur, me katėr penxhere tė mėdha plot dritė, bankat ishin radhitur nė dy sėrė, me njė korridor nė mes. Nė njė qoshe ishte dėrrasa e zezė dhe pėrballė bankave tona ndodhej tavolina e ngritur e profesorit.
Nė katin e dytė ishin tė gjitha klasat e larta tė liceut, salla e fizikės, e kimisė, qė pėrdorej edhe pėr korin e pėr muzikėn. Po nė kėtė kat ndodhej dhe njė «furriēkė»* *( Kėtu nė kuptimin dhomė shumė e vogėl.) pėr kryekujdestarin e liceut. Mė erdhi radha pėr t'u futur nė sekretari. Mė ranė menjėherė nė sy regjistrat e mėdhenj. Aty ēdo gjė ishte e pastėr, nė rr egull, sido qė dhoma ishte e vogėl. Nė tryezė, pėrpara regjistrave, qe ulur njė mesoburrė, i gjatė, dukej i hollė, me njė fytyrė karakteristike, me preka nė fytyrė dhe me leshra tė kuqe dhe tė dredhura. Ky ishte Poēi, «i famshmi» sekretar i liceut qė kur ky u ēel dhe derisa e mbyllėn italianėt, pasi pushtuan Shqipėrinė. Poēi, me njė zė karakteristik tė hollė, mė tha:
- Mė jep dėftesėn!

E mori, e lexoi, hapi njė regjistėr dhe mė porositi:

- Tė mėsosh mirė !

- S'ka asnjė dyshim - ia ktheva unė.

Pasi mė regjistroi, mė zgjati dėftesėn dhe mė tha:

- Merre dėftesėn e Liceut tė Gjirokastrės.

- Zoti Poēi, - e pyeta, - kur do tė vijmė tė marrim librat?

- Pėr ju, internatistėt, nesėr pasdreke.

Marrja e librave ka qenė gėzim i madh pėr mua.
Mė nė fund ēdo gjė u rregullua. Dita e parė e hapjes sė shkollės erdhi. Rrugėt ishin plot me nxėnės, sidomos sheshi i «Mazhestikut» dhe ulica e liceut. Tė gjithė profesorėt francezė kishin ardhur. Kur afroi ora tetė u radhitėm tė tėrė pėrpara derės sė madhe dhe pritnim se do tė na fliste drejtori francez i liceut. Atė e quanin Baji Komt (Baylli Comte). Ishte njė burrė i shkuar, me flokė tė bardha, me njė mjekėr tė vogėl, me fytyrė shumė simpatike, po ishte i ēalė dhe ecte me shkop. Ai doli nė krye tė shkallės tok me disa profesorė, shqiptarė dhe francezė, fytyra tė gjitha tė reja pėr mua. Baji Komti na pėrshėndeti me zė tė lartė, na uroi punė tė mbarė e na kėshilloi tė mėsonim me kujdes. Ne e duartrokitėm dhe pastaj tė impresionuar u futėm nėpėr klasa. Filluan kėshtu pėr mua, si pėr gjithė shokėt, mėsimet e para nė Liceun e Korēės.

Ne, qė vinim nga Liceu i Gjirokastrės, pėr sa u pėrket mėsimeve nuk patėm asnjė vėshtirėsi, pse programet ishin tė njėllojta, si nė ēdo lice francez. Kėshtu qė ēdo gjė filloi mirė. Ndryshonin vetėm profesorėt, por edhe me kėta u njohėm gjatė javės sė parė e shpejt u simpatizuam me ta. Vura gjithė pėrpjekjet e mia qė tė dilja mirė me mėsime. Isha i kujdesshėm nė ēdo drejtim, si nė shkollė, edhe nė internat. Pėrveē teksteve shkollore, qė na i dhanė tė gjitha nė lice, nė ēdo klasė kishim biblioteka me libra tė ndryshėm letrarė, tė zgjedhur posaēėrisht dhe me kujdes nga profesorėt francezė. Tė gjithė kėta libra na ndihmuan shumė tė zhvillonim mė tej kulturėn tonė, njohjen mė mirė tė literaturės franceze dhe botėrore dhe tė praktikoheshim mė mirė nė mėsimin e gjuhės frėnge.

Unė isha njė lexues i madh jo vetėm i librave tė klasės sime, por edhe tė klasave tė tjera, mė tė ulėta dhe mė tė larta. Veē kėtyre huaja edhe nga shokėt qė sillnin libra nga Franca ose qė i blinin nė librarinė e Pepos. Brenda tre vjetėve qė qėndrova nė Liceun e Korēės, mund tė kem lexuar me qindra libra letrarė, shumė romane dhe libra shkencorė qė plotėsonin mėsimet e klasave. Librat i kėndoja me kujdes, mbaja shėnime, frazat dhe vargjet qė mė pėlqenin i mėsoja pėrmendsh. Ēdo fjalė qė nuk e kuptoja, nuk e lija pa e gjetur nė diksionerin «Petit Larousse» (qė e ruaj si relike edhe sot nė bibliotekė) dhe e pėrsėritja vazhdimisht derisa mė ngulej nė kokė. Kisha edhe njė bllok, ku i shkruaja kėto fjalė. Njė studim i tillė i kujdesshėm i gjuhės mė ndihmoi shumė jo vetėm qė tė dilja shumė mirė nė gjuhėn frėnge, por tė kuptoja mirė edhe lėndėt e tjera, edhe ato mė tė rėndat.

Nė frėngjisht isha nga mė tė mirėt e klasės. Nė hartim, nė kėndim, nė komentimin e teksteve dhe nė recitim isha, gjithashtu, nga nxėnėsit mė tė mirė nė klasė.
Profesori i frėngjishtes nė klasėn e dytė ishte francezi Delion (Deslion), njė mesoburrė i trashė, me fytyrė tė rr umbullakėt, mjekrosh me syze dhe gjysmėtullac. Ishte njė burrė i shkuar, i sjellshėm, i dashur me ne, por edhe ne e donim dhe e respektonim. Meqė ishte i trashė dhe mjekrosh, ne e quanim «Tarrtarin», tė influencuar nga romani* *(«Tartarini i Taraskonit» - roman i shkrimtarit francez Alfons Dode.) i Dodesė dhe jo pse ishte egzuberant* *( Nga frėngjishtja, kėtu nė kuptimin e njeriut tepėr tė gjallė, gazmor e disi tė hazdisur) si ai, por se kur shpjegonte, kishte disa manira tė atilla pr ej bonhomme*, *( Frėngjisht - bablok, babaxhan. ) qė na bėnin tė qeshnim.
Shumė herė unė i kėrkoja shpjegime pėr librat qė lexoja. Ai nuk mungonte tė me pėrgjigjej herė nė klasė, herė kur mbaronte ora e mėsimit. Ndalej nė pupitrin* *( Nga frėngjishtja - bankė shkolle.) dhe mė shpjegonte ēka i kėrkoja, herė-herė edhe duke zbritur shkallėt me ēantėn plot me libra dhe me fletoret tona qė mbante nėn sqetull. I mjeri Delion vdiq nė Korēė po atė vit. U hidhėruam shumė, vamė e varrosėm me shkollėn e me ceremoni nė varrezat e ushtarėve francezė tė Luftės sė Parė Botėrore 1914-1918. Varri i tij, si kurdoherė, edhe tash ndodhet atje. Si duket s'ka pasur njeri tė tij qė tė interesohej pėr Via tėrhequr eshtrat nė atdhe.

Po atė vit vdiq edhe drejtori i liceut, Baji Komti. Dhe ky ishte njė burrė i mirė, qė e donim dhe e respektonim. Nė vend tė tij na erdhi Viktor Kutani, drejtori i Liceut tė Gjirokastrės. Kjo na gėzoi shumė ne, nxėnėsit e tij tė vjetėr, qė shkuam e pritėm dhe i uruam mirėseardhjen. Ai u gėzua. Siē dukej Liceun e Gjirokastrės po e varfėronte regjimi nga profesorėt francezė, pse Kutani hoqi pas vetes Andrė Brezhonė, Garigun e disa tė tjerė. Por edhe drejtor Kutani, kur shkoi pėr pushime nė Fr ancė, vdiq dhe nė vend tė tij, kur kalova nė klasėn e parė, erdhi njė drejtor i ri qė quhej Leon Pere. Ai erdhi me gruan dhe me djalin e tij, Rozhenė, i cili ishte nė njė klasė me mua.

Liceu ishte njė qendėr arsimore me shumė r ėndėsi pėr Shqipėrinė dhe nė veēanti pėr Korēėn, sidomos nė ato kohė tė regjimit feudal tė satrapit Ahmet Zog. Programet e kėsaj shkolle ishin tė njėllojta me ato tė tė gjitha liceve tė Francės dhe regjimi i Zogut nuk kishte tė drejtė tė ndėrhynte pėr Vi ndryshuar, ose tė cungonte lėndėt qė jepeshin atje. Regjimi i Zogut nuk e kishte tė gjatė dorėn kundėr profesorėve francezė, pse ata kishin ardhur me kontratė e nė bazė marrėveshjesh tė rregullta, prandaj s'i pushonte dot, ndryshe detyrohej tė paguante dėmshpėrblimet. Kėshtu qė pikėpamjet me tė cilat pajiseshin nxėnėsit nė kėtė shkollė, pavarėsisht se atje jepej njė kulturė borgjeze dhe profesorėt, borgjezė me origjinė, qenė me tendenca politike tė ndryshme, qė nga ato ruajaliste dhe deri nė socialiste, prapėseprapė ishin si nata me ditėn nė krahasim me pikėpamjet feudale tė regjimit tė Zogut. Pėr ne, nė ato kohė, Liceu i Korēės ishte njė qčndėr pėrparimtare dhe revolucionare. Them pėrparimtare, pse nga ēka mėsonim dhe lexonim atje, ne armatoseshim kundėr regjimit feudal ,dhe, nga

ana tjetėr, nėpėrmjet liceut, hcrė fshehur e herė gjysmėlegalisht, na vinte edhe literaturė me tė vėrtetė progresiste, revolucionare dhe komuniste. Kėtė literaturė tė fundit ne e qarkullonim fshehurazi nė shokė tė besuar dhe e lexonim kurdoherė jashtė, nė kodrat rreth Korēės dhe kurrė nė internat, se mund tė na diktonin. Kėshtu unė kam lexuar qė nė atė kohė disa pjesė tė shkėputura tė veprės sė Leninit «Shteti dhe revolucioni», disa fjalime tė Stalinit, disa pėrkthime tė vogla nga libra tė Karl Marksit dhe «Nėnėn» e Gorkit, e cila nė atė kohė ishte e ndaluar dhe akoma e papėrkthyer.

Studimi nė hollėsi i Revolucionit Francez, i revolucioneve tė tjera nė Francė dhe nė vendet e tjera, -dori te Revolucioni i Tetorit, qė edhe ky trajtohej nė mėnyrėn borgjeze, prapėseprapė neve na hapte horizonte tė reja mendimesh, tė cilat i plotėsonim dhe i sqaronim me lexime tė shumta tė veēanta historike dhe letrare.

Historia e Francės ishte shumė e pasur nė evenimente, por edhe me literaturė qė i trajtonte kėto evenimente. Nė bibliotekėn e liceut, pėrveē teksteve zyrtare, vinte jo vetėm literaturė klasike, por edhe literaturė sipas prirjeve dhe tendencave politike tė profesorėve. Kėshtu, pėr shembull, unė, qė nė lice, pėrveē historisė zyrtare mbi Revolucionin Francez studioja dhe veprat e shumta historike rreth kėtij revolucioni tė shkruara nė periudha tė ndryshme nga Lavisi, Mishėleja, Matiezi, Madėleni, Maleja dhe Isaku, fjalimet e Dantonit, diskuret e zjarr ta tė Robespierit, tė Sen Zhystit e kėshtu me radhė.

Natyrisht, pėr ne djemtė e popullit, pikėnisja dhe qėllimi ishin lufta kundėr Zogut dhe pėrmbysja e r egjimit tė tij antipopullor, prandaj merret me mend sa me kujdes dhe ēfarė interpretimesh u bėnim nė kokat dhe nė zemrat tona atyre ēka mėsonim nė lice. Mė kujtohet sa u gėzova kur kėndova pėr
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
USHTARILIRIS
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve: 52
Registration date: 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 11:28 pm

herė tė parė Ronsarin, tek i cili gjeta njė sonet pėr trimėritė e Skėnderbeut. Na gufonin zemrat, si mua dhe shokėve tė mi kur recitonim nė frėngjisht e pastaj, tė pėrkthyera nga ne vetė edhe nė shqip, vargjet pėr heroin tonė lavdimadh:

«O ti, nder i kėtij shekulli O shqiptar i shėnuar prej fatit Dora jote mundi turqit njėzet e dy herė Shtire tmerrin nė radhėt e tyre 1 bėre tė lėnė eshtrat nė muret e kėshtjellės!»* *Kur ishim nė lice, secili i pėrkthente vargjet e tė madhit Ronsar sipas aftėsisė dhe prirjeve. Ishte vėrtet kėnaqėsi tė dėgjoje Epaminonda Bullcėn, kur e deklamonte sonetin, gjithė gjeste e pasion me zėrin e tij tė mprehtė e me fytyrėn qė i bėhej prush e kuqe. Tash qė po hedh kėto kujtime, pėrkthimin po e citoj sipas Nondės. (Shėnim i autorit.)

Pėrmbajtja e thellė e sonetit, arti me tė cilin qe shkruar na ngazėllenin dhe akoma mė tė fuqishme bėheshin kėto ndjenja kur mėsonim se autori i tyre, Ronsari, ishte njė nga poetėt mė tė mėdhenj tė Francės, bile udhėheqėsi i Plejadės frėnge. Me kohė iu futėm mė me zell studimit e kėrkimit dhe e festonim si ngjarje tė vėrtetė ēdo «zbulim» tė ri qė bėnim pėr Shqipėrinė e shqiptarėt nė krijimtarinė e autorėve tė shquar ose edhe mė pak tė njohur tė Francės. Ngazėlleheshim kur lexonim se edhe Volteri i madh kishte shkruar pėr Skėnderbeun e familjen e tij, kurse libri disavėllimėsh i Lamartinit me titullin «Historia e Turqisė», na mbushte me krenari pėr pasazhet e gjata e kapitujt e tėrė ku flitej me fjalė tė zjarrta e vlerėsime tė mėdha pėr shqiptarėt, pėr Skėnderbeun, pėr virtytet e larta tė popullit tonė, pėr luftėrat e trimėritė e pareshtura e famėmėdha tė shqiptarėve. Edhe mė vonė e kam shfletuar kėtė libėr dhe pavarėsisht nga mangėsitė shkencore, kufizimet ideore e tė meta tė tjera tė kuptueshme (Lamartini mbi tė gjitha ishte poet), duhet tė them se fjalėt e konsideratat e tij pėr shqiptarėt e virtytet e tyre, jo vetėm janė nga mė tė lartat qė ka shkruar nė shekullin e kaluar njė pene e huaj, por edhe shprehin tė vėrtetėn. Kėto lexime mė nxitėn tė kėndoja shumė shkrimtarė tė tjerė francezė, veēanėrisht autore tė shquar tė Plejadės franceze. Edhe leximi i Montenjit, filozofit udhėtar, mė solli kėnaqėsi tė madhe, kur, qė nė fillim tė «Eseve» tė tij, merrte si shembull virtytet e larta tė Skėnderbeut tonė tė famshėm. Gjithēka qė shkruhej per Shqipėrinė, dhe e vėrteta ėshtė se shkruhej pak, ne e gjurmonim; pyetnim dhe profesorėt francezė mos dinin se ku shkruhej mė shumė per tė.

Ne komentonim nė klasė, lexonim jashtė klasės, recitonim dhe trajtonim tema kompozicionesh nga tė gjithė klasikėt e mėdhenj tė shekujve qė nga Klement Maro, Dy Belei, Kornei, Rasini, Molieri. Bualoi e tė tjerė. Ne u hodhėm nga gėzimi kur profesori qė na bėnte «Andromakėn» e Rasinit na tha se skenat e tragjedisė zhvilloheshin nė Butrint tė Shqipėrisė. Kjo mė bėri qė tė lexoja me kujdes tė gjitha dramat e Rasinit, megjithėse nuk mė pėlqenin dhe aq shumė. Edhe letrat e Madame dė Sevinjesė nuk mė bėnin shumė pėrshtypje, pse, megjithėse ishin shkruar bukur dhe lidhur e thurur me mjeshtėri, ishin tipike tė njė gruaje llafazane, tė papunė, qė mban vesh andej-kėndej ē'thuhet dhe ua fillon thashethemeve. Natyrisht, ato kanė vlerė si kronikė e shekullit kur ajo jetoi.
Komeditė e Molierit mė pėlqenin mė shumė, pse ato jo vetėm ishin shkruar bukur, ishin plot me espri*, *(Nga frėngjishtja - kėtu nė kuptimin shprehje tė mprehta, mendjeholla.por tė bėnin edhe tė mendoje per t'i kuptuar, edhe tė reflektoje per tė nxjerrė konkluzione mbi jetėn, zakonet dhe mendimet e shekullit tė tij. Nė Gjirokastėr, se nė Korēė nuk kishte organizime tė studentėve, kam luajtur nė disa pjesė tė Molierit qė pasi i pėrkthenim, i interpretonim vetė nė skenė.

Fabulat e La Fontenit, zinin natyrisht, njė vend tė rėndėsishėm nė orėt e letėrsisė franceze. Shumė prej tyre i dinim pėrmendsh. Maksimet e La Roshėfukosė mė pėlqenin, por duhej tė vrisje mendjen shumė per t'i kuptuar. Profesori i letėrsisė, si duket, meqė e pėlqente, kishte njė tė keqe: na jepte per teme kompozicioni (hartim mujor e tremujor), njė nga ato maksime. Edhe Bualoi mė pėlqente per kritikat e tij therėse, tė thata dhe tė ftohta sl thika.
Kur filluam studimin e fazės sė Revolucionit Francez, epoka mė e rėndėsishme dhe mė interesante e historisė franceze, kujdesi e vėmendja jonė ishin shumė tė mėdha. E ndiqja zhvillimin e tij me pasion tė veēantė jo vetėm nga librat e historisė, por edhe nga shpjegimet qė na bėnte profesori dhe nga materialet qė ai na rekomandonte tė lexonim jashtė teksteve. Kėshtu qė e dija mire lėvizjen e fraksioneve tė ndryshme qė pėrplaseshin, qė nga zhirondinėt, montanjarėt, fejantėt dhe jakobinėt.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
USHTARILIRIS
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve: 52
Registration date: 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 11:29 pm

Dija mė shumė se nė libėr ē'ishte Miraboja, ē'fliste dhe ē'bėnte ai prapa shpinės sė revolucionit. Po kėshtu mė pėlqente shumė e mė rrėmbente figura e shquar e Maratit. Mė pėlqente thirrja e Dantonit «de l'audace, encore de l'audace et toujours de l'audace»*. *( Frėngjisht - guxim, prapė guxim dhe gjithmonė guxim.) Kėshtu na duhet tė tregohemi edhe ne per tė rrėzuar monarkinė e urryer tė Zogut, i thosha shokut tim tė asaj kohe, Enver Zazanit, kur shėtitnim nė vreshtat e Shėndėllisė.

Ndiqja me mendje kokat, qė nga ajo e Luigjit tė 16-tė dhe deri te koka e revolucionarit, tė pakorruptueshmit Robespier, qė ua priste gijotina dhe binin nė shportė. Pėrshtypje mė bėnin fjalėt e fundit tė Dantonit, kur i kėrkoi xhelatit ta lejonte qė tė puthte shokun e tij per herė tė fundit. Xhelati nuk e lejoi dhe Dantoni i tha fjalėt e famshme: «Megjithatė, ti nuk do tė na ndalosh dot tė puthemi nė shportė». Por mbi tė gjithė une doja jakobinėt, Robespierin e Sen Zhystin, pse ishin tė drejtė, patriotė e tė rreptė kundėr feudalizmit dhe monarkisė, tė rreptė kundėr fraksioneve reaksionare tė borgjezisė qė po ngjitej. Ata ishin mjeshtėr pėr ndėrtimin e njė ushtrie revolucionare dhe tė njė politike revolucionare si brenda, ashtu edhe kundėr koalicionit tė mbretėrve rreth e rrotull Francės.
Me kėtė rast mė kujtohet njė moment prekės pėr mua. Isha kthyer nga Korēa pėr pushime nė Gjirokastėr dhe njė ditė pyeta:
- Ku ėshtė Vehip Qorri, miku im i mjerė?

Mė thanė se ishte i sėmurė. I kėrkova plakut (babait) disa lekė, bleva njė ēyrek bukė tė bardhė, njė copė djathė dhe njė shishe me qumėsht dhe shkova tė shihia Vehipin nė haurin e tij tė mjeruar. Vehipit nuk kisha nevojė t'ia thosha emrin, se mė njihte nga zėri. Hapa derėn e haurit, ku, nė njė qoshe i shkreti Vehip, ishte mbuluar me brucė.

- Xha Vehip, mirė se tė gjeta, - i thashė me zė tė lartė, - tė jenė tė shkuara!

Vehipi hoqi brucėn, lėvizi me mundim dhe foli me bejte, siē bėnte ngahera. Afėrsisht ai mė tha kėto:

«U gėzova shumė qė m.ė erdhe ti, Erėsi e sive m'u duk se m'u fshi, Fyelli i Vehipit kėndon pėrsėri O i ziu unė qė s'tė shoh me si Po ti je Enveri, shoku im i ri».

U ula afėr tij, mė pėrqafoi, i ngroha qumėshtin nė njė okare tė vjetėr qė kishte, ia bėra pėrshesh dhe filluam muhabetin. Mė pyeste pėr shkollėn, pėr mėsimet dhe thoshte:

- O i ziu unė qė s'kam si e s'mėsova kurrė.

Pėr t'i ngritur kurajėn i thashė:

- Edhe tė tjerė njerėz tė mėdhenj kanė pėsuar fatkeqėsi trupore, - dhe i tregova se ishte njė muzikant i madh me emrin Bethoven, qė luante nė piano, i kėndonte Revolucionit Francez, pastaj u bė shurdh.

- Ti je qorr, por ti i bie curles me mjeshtėri tė madhe, i kėndon popullit qė do tė ngrihet njė ditė nė revolucion, - i thashė pastaj Vehipit.

Vehipi, ngriti ata sy pa jetė dhe mė pyeti:

- Po ē'do tė thotė revolucion?

Unė fillova t'ia shpjegoj, i fola pėr Robespierin dhe

mė nė fund i thashė:

- Do tė vijė dita, qė popullin do ta ngremė me armė

nė dorė dhe do t'ua hamė kokėn mbretit dhe agallarėve. Vehipi me lugė nė dorė dhe me fytyrė tė ndezur nga

ethet mė tha

- Ma thuaj dhe njė herė emrin e atij francezit!

- Robespier, - iu pėrgjigja dhe Vehipi e thuri bej

ten zjarr pėr zjarr:



«Nur o Robespier, as tė njihja kurrė,
Po Enveri sot mė tha se ishje burrė
Trim i papėrkulur, qė s'u theve kurrė...»
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
USHTARILIRIS
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve: 52
Registration date: 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kush ka qenė Enver Hoxha?   Wed Jun 04, 2008 11:31 pm

Kur u ndava me Vehip Qorrin ky mė pyeti:

- A do ta arrij unė revolucionin?

- Po, do ta arrish dhe do tė gėzosh frytet e tij, pse atėherė do tė vijė populli nė fuqi, - i thashė.

Pas Qirimit, kur shkova nė Gjirokastėr, mė doli Vehipi pėrpara. Shokėt ishin kujdesur pėr tė. Ai mė pėrqafoi dhe mė tha:

- Enver, e mbajte fjalėn, tani le tė vdes.

- Jo, - i thashė, - xha Vehip, tani duhet tė rrosh, pse duhet t'u kėndosh me fyell heroizmave tė popullit, tė Partisė, tė partizanėve.

Ai jetoi i pėrtėritur dhe i gėzuar, derisa vdiq, nė azilin e pleqve tė Gjirokastrės.

Por, gjersa erdhi dita qė edhe Vehip Qorri nė Gjirokastėr tė shihte triumfin e revolucionit tonė, kishin rrjedhur shumė ujėra e qenė rrokullisur shumė ngjarje nga ato vite tė rinisė sime, kur unė vetė nė Korēė isha futur gjithė zell nė libra e diskutime qė tė mėsoja ē'ishin revolucioni e revolucionarėt.

Nė ato vite pėr mua kishte rėndėsi jo vetėm si u rrokullisėn ngjarjet e revolucionit, por edhe si u pėrgatit ai. Prandaj lexoja me etje enciklopedistėt, veprat e Didėmit qė nga «Nipi i Ramoit» dhe devi te «Murgesha» e «Letrat e D'Alamberit». Kėndoja «Kontratėn sociale» dhe «Emilin» e Rusoit, vepra tė shumta tė Volterit si: ron:anet filozofike, «Diksioneri», «Kandidi». «Historia e Kalasit» dhe deri te «Karnavalet e Venecias».

liė kujtohet njė shok qė kishim nė lice nga Gj1rokastr a, Vehap Ciu. Ishte njė klasė mė lart se unė. matematicien shumė i zoti; zgjidhjet e problemeve tė tij ishin aq origjinale, saqė shtypeshin nė analet e matematikės rė Francė krah pėr krah me ato tė liceistėve francezė. Vehapi flinte nė njė dhomė me mua. Ai edhe tė hante harronte; djathi qė i dėrgonin nga Gjirokastra i qelbej nė dollap e binte erė dhoma.

Njė natė kur shkuam nė dhomėn e gjumit dhe filluam diskutimet filozofike, sic. e kishim zakon, i them Vehapit:

- A mundet, Vehap, tė mė zgjidhėsh kėtė problem tė pakuptueshėm pėr mua? Nė njė vend, ku janė mbledhur mbretėrit e Volterit, nė «Karnavalet e Venecias», ėshtė njė kolltuk bosh (kėtė e stisja unė). Nuk e kuptoj pse e ka lėnė bosh Volteri?

Vehapi mė thotė:

- Mė bėj pyetje pėr ndonjė teoremė gjeometrike tė tė pėrgjigjem, se kėto qė mė thua ti, s'i marr vesh.

Kėrceu njė shok tjetėr dhe mė pyeti:

- Po pse e ka lėnė bosh, Enver ?

- E ka lėnė qė tė vejė mbreti Zog, - i them, pse do tė vijė dita qė edhe ai, si mbret i shkurorėzuar. do tė vejė nė «Karnavalet e Venecias»...

Kur njė nga profesorėt e mi francezė mė dha historinė e Matiezit dhe atė tė Zhoresit mbi revolucionin, atėherė unė i kuptova akoma mė mirė ngjarjet, rolin e masave. tė borgjezisė. tė revolucionarėve dhe pėrleshjen e ideve tė tyre.

Njė sėrė romanesh tė Dymasit (atit). tė Viktor Hygoit, tė Anatol Fransit, mė plotėsonin dijet e mia. Dymasin e pėrpija, Anatol Fransi mė pėlqente shumė. Viktor Hygoi ishte poeti im mė i preferuar. Gati tė gjitha veprat e tij nė prozė. nė dramė dhe sidomos nė vargje. i thithja me etje tė madhe. Me mijėra vargje tė veprave tė tij i dija pėrmendsh. Viktor Hygoin e doja dhe e mbroja.

Profesori i letėrsisė frėnge. Maravali. qė nuk e donte aq shumė Hygoin. mė fila njė ditė:
- Tė mungojnė leshrat e gjata dhe jeleku flambua jant* *( Nga frėngjishtj;r - i kuq si flaka.) si i Teofilit*, *( Teofil Gutie - Strkrirntar francez, njė nga pėrkrahėsit mė tė zjarrtė tė Viktor Hygoit nė betejėn letrare pėr «Hernaninė- mė l830.) pėr tė mbrojtur Hygoin.

Nė provimin e bakaloreatit tė parė mė ra pikėrisht njė temė pėr Hygoin. Pyetjet vinin nė zarf me dyllė qė nga Parisi dhe ishin tė njėllojta pėr tė gjitha licetė e Francės. Natyrisht unė e dhashė provimin e frėngjishtes shumė mirė. Mė ndihmoi Viktor Hygoi. Me falni sekam me shku ne pune po e vazhdoj neser ne mbremje tung respekt
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Kush ka qenė Enver Hoxha?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 5 e 67Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6 ... 36 ... 67  Next

 Similar topics

-
» Kush dėshiron tė pasurohet?

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -