Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2, 3 ... 7 ... 14  Next
AutoriMesazh
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Sep 19, 2007 2:43 pm

Zylė Zarbinca
Tė flasėsh pėr Sylė Zarbicėn , do tė thotė tė flasėsh pėr njeriun qė pati ideale tė mėdha, pėr ta bėrė Shqipėrinė njė , tė vetme gjithė andej ku bukės i thuhet bukė e ujit ujė . Gjatė tėrė Luftės sė dytė botėrore , bashkė me shokė u munduan qė ta mbrojn kufirin e Kosovės Lindore nga depėrtimi i forcave qetniko-partizane , me tė gjitha forcat qė patėn . Luftuan dhe qėndruan , deri sa mė nė fund u bėnė kurban nė mbrojtje tė Shqipėrisė Etnike dhe gjaku i tyre u bė dritė dhe flakadan pėr mos me e lėnė asnjėherė iden e ēlirimit qė tė fashitet . Sylė Zarbica bashk me hoxhėn patriot Mulla Idrizin , me nacionalistin idealist Muharrem Fejzėn dhe me trimin sypatrembur Shefki Hajdinin me veprėn e tyre prej martirėsh u bėnė simbol pėr shumė trima tė mė vonshėm qė rrugėn e tyre ta vazhdojn me pėrkushtim deri nė pėrmbushjen e amanetit tė tyre . Patrioti i pa harruar Metush Krasniqi nuk linte vend ku i jepej rasti pa e pėrmend Sylė Zarbicėn dhe me e idealizue deri nė pėrkushtim , jetėn,veprėn dhe martirizimin e tij . Nga vepra e tij dhe e shokėve tė tij, kishin marrė frymzim edhe djemt trima si Rexhep Mala , Kadri Zeka , Nuhi Berisha e deri te ushtarėt trima tė UĒK-sė .




Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Sep 19, 2007 2:44 pm

Sylė Zarbica u lind nė fshatin Zarbicė mė 15 maj tė vitit 1898 nga nėna Halimja dhe babai Shabani ishte vėllau mė i madhė nga vėllezrit Murseli dhe Ramizi si dhe motra Ilmija . Fėmirinė e kaloj si tė gjithė moshatarėt e atėhershėm . Nėpėr odat e Zarbicės flitej se Perondorija Otomane po ikte dhe ndjehej kobi i njė armiku tjetėr qė rrinte i gatshėm pėr tė shkelė tokat shqiptare pėrsėri . Ky armik ishte Serbija qė vazhdimisht bėnte propagand nėpėr mes tė popave tė saj dhe mėsuesve qė i kishte nė Kosovė , se Kosova gjoja ishte Stara Srbija dhe duhej ti bashkangjitej Sėrbisė . Pėrvec propagandės shteti i atėhershėm serb nėpėr mes tė bandave tė organizuara pėr kėtė qėllim qė quheshin komit , nė viset kufitare herė pas here dėrgonte ekspedita pėr tė plaqkit dhe terrorizue Shqiptarėt . Ishte e njohur masakra qė kėta komit bėnė nė fshatin Mavriq ku masakruan familjen e tėrė tė Dem Ahmetit .Shkollėn fillore Syla e kishte krye nė fshatin Dobėrqan nė gjuhėn turke , ku kryesisht mėsohej pėr mėsimet e fesė islame. Ai ishte rritė me kėngėt qė kėndoheshin pėr Mujo Bylikbashin e pėr Ali Pashė Tepelenėn , ku mė vonė do ti kėndonte edhe vetė . Nėpė mes tė kėtyre kėngėve dhe bisedave do ta ketė formuar idealin kombėtar dhe patriotik . Ajo qė rrinte si kob mbi Shqipėrinė u bė realitet i hidhurė mė 1912 ku pas ikjes sė Perandoris Otomane , forcat serbe pėrkundėr rezistencės qė bėnė kryengritsit shqiptar , hynė dhe e shkelėn Kosovėn anė e mban . Ushtrija serbe bėri masakra tė mėdha mbi popullsin shqiptare dhe thuhej se lumi Vardar ditė me radhė mori ngjyrėn e gjakut nga tė vrarėt dhe tė masakruarit buzė tij . Edhe Zarbica me rrethinė nuk i shpėtuan kėsaj masakre . Shumė burra qė u zunė nuk u kėthyen kurr mė . Sylė Zarbica nė kėtė vite tė mbrapsht ishte katėrmbėdhjet vjeqar dhe bashkė me familje u arratisėn pėr nė thellėsi tė Kosovės . Pasi kaloj ajo furtuna e parė e terrorit u kėthyen nė Zarbicė dhe jeta filloj nėn robrinė serbe , por rezistenca kundėr okupatorit nuk u ndalė asnjėherė me njė mėnyrė ose tjetrėn .
Gjatė Jugosllavisė sė kralit Sylė Zarbica , jetėn e kaloj mė ndryshe se fshatarėt tjerė . Nuk u morė me punėt e bujqėsis , ishte kėngtar popullor dhe bashkė me vėllaun Mėrselin kėnduan nėpėr dasma dhe ahengje tė ndryshme Malėsi dhe mė gjerė . Nga natyra kishte njė bukuri tė jashtėzakonshme dhe vishej bukur qė binte nė sy nga fshatarėt tjerė . Si hobi kishte edhe garimin e kujave . Ishte i njohur rasti kur nė dasmėn e Muharrem Fejzės nė Hogosht , ati i tij nė garė me shumė tė tjerė kishte marrė vendin e parė . Ishte kjo njė garė nė nivel tė Kosovės , duke u bazuar nė autoritetin e babės sė Muharremit - Sali Fejzės , tė thirrurit ishin nga tė gjitha viset e Kosovės . Gjatė kohės sė kėsaj Jugosllavije ishte tri vite kryeplak i fshatit apo kmet siq quheshin nė ato vite . Gjatė kėsaj kohe u muar me pajtimin e gjaqeve dhe disa herė i shpėtoj fshatarėt nga ndjekja e xhandarėve nėn preteksin e kontabandės sė duhanit . Kishte edhe njė forcė fizike dhe guxim tė admirueshėm . Me njė rast kur Jakup Karaqeva si antar i partisė ,, Xhemiet “ ishte nė garė elektorale me njė Serb tė njė partije rivale edhe Sylė Zarbica shkoj qė tė votonte . Votimi mbahej nė Rogoqicė . Njė oficier seb i ushrisė sė atėhershme kishte dalė nė derė dhe fshatarėt i pyeste se pėr kend do tė votonin , ata qė i thonin pėr Jakup Karaqevėn jo qė nuk hynin brenda , po edhe merrnin ndonj kamxhi nga ky gjakatar . Kjo situat zgjati deri sa Syla arriti me trimat e vetė dhe i dha njė dru tė mirė kėti oficieri dhe votimi vazhdoj nė mėnyrė normale . Kjo kundėrvėnje e Sylės , oficierit tė kralit me njė vend publik ja rriti prestigjin nė popullė qė do tė ketė rėndėsi pėr ngjarjet e ardhshme qė do tė zhvillohen . Sylė Zarbica u martua dy herė dhe nga kėto dy martesa la tre fėmij – Feratin , Laliferen dhe Eminin . Por , koha qė do ta bėnė Sylė Zarbicėn tė pavdekshėm , zulmėmadhė dhe tė paharruar ėshtė periudha e Luftės sė dytė botėrore , ku Sylė Zarbica i tregoj aftėsit e tij patriotike, organizative dhe idealiste pėr mbrojtjen e Shqipėrisė Etnike .
Kjo periudhė ishte kohė ku shumė patriot besuan se erdhi koha qė njėherė e pėrgjithmon tė shporrej robėrija sllave dhe tė bashkoheshin tokat Shqiptare me njė shtet tė vetėm . Lindi shpresa se me ikjen e fashizmit Shqipėrija do tė mbetej nė kufijt e saj etnik dhe historik . Kėtė shpresė me sa duket e ushqyen edhe patriot e intelektual tė mėdhenj si Mitat Frashėri , Bedri Pejani , Ilaz Agushi , Ibrahim Lutfiu e shumė tė tjerė . Kėtė ide e besoj edhe Sylė Zarbica . Menjėherė pasi Zarbica mbeti nėn zonėn Bullgare . Syla me gjithė familjen kaloi nė Kamenicė ku ishte krijuar Mbretrija Shqiptare nėn mbikqyrjen e shtetit Italian . Filluan tė hapen shkolla Shqipe anė e mbanė Kosovės dhe pėr kėtė punė u kujdes Ministri i Arsimit nė Mbretrin Shqiptare Ernest Koliqi , qė nga Shqipėrija londineze dėrgoi nė Kosovė mbi 200 mėsues, pėr ta pėrhap dritėn nė gjuhėn Shqipe , pas aq shekujsh errėsir . Administrata filloj nė gjuhėn Shqipe dhe flamuri Shqiptarė valonte lirisht . Nė fillim Sylė Zarbica u caktue komandant i gjandarmeris nė Karaqevė dhe pastaj kaloj si komandant i vullnetarėve nė Kamenicė . Forcat vullnetare u krijuan pėr ta ndihmuar ushtrin e rregullt nė mbrojtjen e kufirit nga depėrtimi i forcave serbe . Forcat vullnetare ishin nėn komandėn e drejtėpėrdretjė tė Regjimentit tė katėrt tė ushtrisė shqiptare i dislokuar nė Prishtinė . Rexhimenti nė fillim udhėhiqej nga kolonel Rexhep Gjilani e mė vonė nga kolonel Fuad Dibra .
Sylė Zarbica ishte komandant i vullnetarėve pėr Kamenicė dhe zėvendės i tij ishte Hysen Ibrahim Zhuja ndėrsa sekretar ishte Isen Shehu . Njėsi tjera qė komandoheshin nga Sylė Zarbica ishin nė Fshatin Velegllav , Zajqec , nė Svircė dhe nė Hajkobillė . Kėto njėsi u pėrballėn shumė herė me forcat serbe ku treguan trimėri dhe vendosmėri nė mbrojtjen e kufirit , detyrė tė cilėn kėta ja kishin dhėnė vetes me pėrkushtim dhe vetė mohim . Po pėrballjet mė tė mėdha tė njėsive vullnetare tė Sylė Zarbicės dhe njėsive tjera ishi ato nė Kikė dhe Velegllavė.Lufta e Velegllavės filloj me datėn 28 qershor 1944 dhe vazhdoj edhe me datėn e 29 qershor . Nė kėtė luftė pati humbje nga dy palet po mė nė fund forcat serbe u detyruan qė tė tėrhiqen nė vijėn ku ishin para sulmit . Lufta e Kikės u zhvillue me datėn 26 korrik tė vitit 1944 dhe lufta u shtri deri mė 20 kilometra duke filluar qė nga Shahiqi e deri nė Tėrsten . Edhe nė kėtė luftė armiku u thye dhe mbetėn shumė tė vrarė dhe tė plagosur . Kėtyre betejave vend tė rėndėsishėm ju dha organi i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit ,, Lidhja e Prizrenit “ . Nė kėto beteja njė rolė parėsor kishin edhe vullnetarėt e Sylė Zarbicės qė dhan nga vetja tė gjithė mjeshtrin luftarake pa e kursyer as jetėn vetėm e vetėm qė kėmba e armikut mos tė shkelė nė tokat shqiptare . Megjithė sakrificat e shumta qė bėnė luftarėt shqiptarė pėr mbrojtjen e kufirit , forcat serbe e thyen kufirin dhe depėrtuan nė Kosovė . Kėsaj gjendje nė radhė tė parė i prinė rrethanat ndėrkombėtare . Fuqit aleate qė luftuan kundėr fashizmit dhe dolėn fitimtar morėn vendim qė as njė kufi qė e kishin vendos forcat e Boshtit mos tė merrej parasysh , ky vendim prekte drejtėpėrsėdrejti krijimin e Shqipėrisė Etnike qė ishte bėrė nėn forcat italiane dhe gjermane . Po mbi tė gjitha nė shkatrrimin e kėtyre kufijve nė Shqipėri , doli konferenca e Jaltės . Tri fuqit e mėdha tė atėhershme Rusija , Anglija dhe Amerika morėn vendim qė Shqipėria ti takonte zonės sė lindjes , apo zonės komuniste tė Bashkimit Sovjetik .
Para kėtyre fakteve dhe para komunistėve qė forcoheshin edhe nė Shqipėrin londineze po edhe nė Kosovė forcat nacionaliste tė Kosovės filluan tė dobsohen dhe tė shpartallohen . Nė mesin e udhėheqėsve u krijuan dilema tė shumta , tė vazhdohej rezistenca apo tė arratiseshin nė Perendim pėr tė pritė ditė mė tė mira , pėr njė kryengritje gjithė kombėtare . Sylė Zarbica kishte njė besim se forcat anglo-amerikane nuk do tė pajtoheshin me fitoren e partizanėve dhe do tė zbarkonin nė Jugosllavi dhe Shqipėri, pėr t“i ndihmuar forcat nacionaliste . Ai u tėrhoq nė malėsin e Zarbicės pėr tė marrė vendim se qka duhej bėrė mė tej . Po forcat partizane dhe pikėrisht Brigada e Xll Maqedonase nuk ju lanė shumė kohė pėr tė bėrė plane dhe pėr ta marrė veten . Kjo Brigad qė veten e quante e pėrgjakshme me 18 dhjetor tė vitit 1944 arriti nė Hogosht . Tė nesėrmen tri batalionet e kėsaj Brigade marshuan pėr nė malėsi , thuhet se batalioni i parė u nis nė drejtim tė Qarrit i dyti nė drejtim tė Desivojcės dhe
i treti nė drejtim tė Vriqevsit . Lajmi se Brigada gjakatare Maqedone po marshonte drejt malėsisė u pėrhap shpejt dhe populli nė panik nga masakrat eventuale u strehue nė male .Thuhet se njėsit qė komandoheshin nga Sylė Zarbica dhe tė tjerėt ishin te Guri i Zi , ku pasi ishin informuar pėr arritjen e Brigadės nė malėsi , ishin tė gatshėm pėr sulm . Sulmi i njėsive tė Sylė Zarbicės dhe njėsive tjera qė komandoheshin nga Muharrem Fejza dhe Shefki Desivojca filloj nė mbrėmjen e 19 dhjetorit dhe vazhdoj edhe ditėn e 20 dhjetorit t vitit 1944 . Njėsit e Sylė Zarbicės sulmuan nga Zarbica dhe nė lagjen e zhigollėve nė Desivojcė bėnė kėrdinė mbi partizanėt e hutuar nga sulmi i befasishėm dhe nga terreni i panjohur . Vetėm grupe tė vogla partizanėsh mundėn tė shpėtojn dhe tė arrijn nė Gjilan . Kryengritėsit shqipėtarė marshuan deri nė Pėrlepnicė dhe aty u ndalėn pėr tė pushuar dhe pėr tė menduar qka tė bėhej mė tej . Aty lindi ideja e sulmit mbi qytetin e Gjilanit . Nė Gjilan ishin shumė tė burgosur shqiptarė qė OZNA gjakatare i pushkatonte pa kurrėfarė gjyqi , shumė nga ata i masakronin nė mėnyrėn ma barbare . Tė gjitha kėto i dinin kryengritsit shqipėtar dhe urrejtja ju shtohej nė zemėr , ndaj kėti armiku barbar qė vinte me njė ngjyrė shumė dinake . Vendimin pėr ta sulmuar Gjilanin dhe Ferizajn e kishte marrė Shtabi i Mbrojtjes Kombėtare pėr Zonėn e IV tė Kosovės , nė fund tė nėntorit tė vitit 1944 . Shtabin pėr sulm mbi Ferizaj e pėrbėnin : Adem Gllavica , Qazm LLugaxhiu dhe Hysen Tėrpeza , kurse Shtabin pėr sulm nė Gjilan e pėrbėnin : Sylė Zarbica , Mulla Idrizi dhe Muharrem Fejza .
Sulmi mbi Ferizaj u bė me 2 dhjetor 1944 dhe pas njė lufte tė pa barabart luftarėt shqiptar u thyen keq dhe u shpartalluan . Humbjen e betejės nė Ferizaj e dinin luftarėt shqiptar qė ishin mbledhė nė Pėrlepnicė prandaj aty kishte mendime pro sulmit dhe kundėr sulmit . Nė fund u vendos qė tė sulmohet qyteti i Gjilanit , nė radhė tė parė pėr lirimin e tė burgosurėve nga burgu e pastaj sipas situatės . Gjilani u sulmue nga tri drejtime dhe pėr njė kohė tė shkurt u vu nėn kontrollin e luftarėve shqiptarė me pėrjashtim tė ndėrtesės sė OZN-ės dhe burgut . Partizanėve tė rrethuar shpejt ju arritėn ndihmat nga Ferizaj dhe Prishtina , qka ishin shumė ma numerike se luftarėt shqiptar dhe shumė mė mirė tė armatosur . Luftarėt shqiptar filluan tė tėrhiqen nga Gjilani drejt malėsis prej nga edhe filloj sulmi mbi Brigadėn e VII Maqedone . Pėr tė qenė ma tė lėvizėshėm , luftarėt shqiptar u shpėrndan nė grupe tė vogla , u dha urdhėn qė luftarėt e thjesht tė ju bashkohen partizanėve dhe ata qė ishin mė tė vjetėr tė kėthehen nė shtėpi . Shefki Desivojca ra nė Gjilan dhe nuk u pėrballė me jetėn e rėndė tė kaqakut , ndėrsa Molla Idriz , Muharrem Fejza , Sylė Zarbica dhe shumė tė tjerė mbetėn nė vetmin e maleve tė rrethuar nė tė gjitha anėt nė luftė pėr jetė apo vdekje. Sylė Zarbica u strehue kryesisht nė Desivojc , Suharrėn , Novosellė , Priboc dhe rrethin . Edhe pse ishte nė terren tė vetin , OZNA ja kishte mbyllė tė gjitha rrugėt dhe rrethi i ngushtohej pėr ditė e mė tepėr. Thuhet se Sylė Zarbicėn miqtė e kėshillonin qė tė arratisej nė Greqi , po kėtė mundėsi e refuzoj nė vazhdimėsi . Siq e ceka edhe mė lartė ai thonte se forcat anglo-amerikane do tė zbarkojn me siguri dhe do ta bashkojm Shqipėrinė . Besonte vėrtet nė kėtė mundėsi apo nė vetmin e maleve i rrethuar nga tė gjitha anėt i jepte vetes dhe tė tjerėve kurajo , kjo do tė mbetet enigm . Mė nė fund OZNA me bashkėpuntorėt e vetė e vranė Sylė Zarbicėn dikund kah fundi i verės sė vitit 1946 nė fshatin Gjergjec nė malėsin e Bujanocit .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Sep 19, 2007 2:53 pm

Pėr vrasjen e Sylė Zarbicės qarkulluan shumė thashė e theme , varri i tij nuk u gjetė kurrė edhe pse thuhet se u vorros dikund me njė malė tė Gjergjecit .Si dhe ka thashė e thana se koka e tij asht pre dhe dėrguar nė Beograd pėr tė hulumtur se qfar njeri ishte por tė vėrtet nuk ka . Sė paku sipas dy dėshmitarėve qė e panė kufomėn e Sylė Zarbicės , mendohet se Syla u vra me njė plumb nė shpinė nga jataku tij apo siq thuhet sot truproja e tij . Dėshmitar qė e panė Sylė Zarbicėn tė vrarė dhe qė kan treguar mė vonė ishin Iljaz Idrizi nga Novosella i njhohur nė popullė si doktor Iljazi dhe Kadri Mulla Behluli nga Muhoci atėherė sekretar nė komunėn e Muhocit. Pas vrasjes sė Sylė Zarbicės OZNA nė Gjergjec bėri manevra ushtarake se gjoja Syla u rrethue dhe u vra nga forcat ushtarake , kjo u bė pėr t“i fshehurė bashkėpuntorėt e vetė . Si dhe nga disa njeėr thuhet se Syla ka qenaq i shpejt nė armė dhe ja kan pas frigėn ti dalin pėr ballė,gjėja se ka hy Syla tė pastrohet dhe ati nga lart ja kan lėshuar ujin val tė nxehėt dhe nė tė njejtėn koh edhe i kan ra pushk se pėr ndrishe nuk kan mundur ta vrasin fal aftėsive dhe zgjuarsis sė tij .Populli i nuhati vrasėsit e kėti trimi dhe gjithėmonė i urrejti me shpirt dhe me zemėr , gjithėnji mbetėn tė mallkuar dhe si farė e zezė qė duhej zhdukė sa ma parė . Me rėnjen e Sylė Zarbicės , ai kaloj nė legjend dhe nė mit , kaloj nė pa vdeksi . Nė tė gjitha tubimet nė malėsi po edhe mė gjerė , nė gėzime dhe nė hidhėrime , emri i tij ishte i pranishėm . Pėrmendej pėr trimėrit e tij , pėr bukurinė e tij e pėr kėngėn e tij , po mbi tė gjitha pėr martirizimin e tij.


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Sat Sep 22, 2007 4:05 pm, edituar 2 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Hana
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve: 1192
Registration date: 17/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Sep 20, 2007 12:07 am



Haxhi Zeka


(Haxhi Zejneli, 20 dhjetor 1832 - 21 shkurt 1902) ėshtė udhėheqės i shquar i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, luftėtar dhe organizator i kryengritjeve popullore antiosmane nė Kosovė. Ishte djali i Mehmet Abedinit (Biberi) nga Shoshani dhe Zelfije Docit nga Deēani. Lindi mė 20 dhjetor nė fshatin Shoshan tė Malėsisė sė Gjakovės prej nga u shpėrngul me familjen nė Pejė. Ishte njė nga organizatorėt e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe njėnga luftėtarėt mė tė vendosur pėr autonominė e Shqipėrisė dhe mbrojtjen e tėrėsisė sė saj territoriale. Nė Kuvendin e parė tė Lidhjes, mė 10 qershor 1878, u zgjodh anėtar i Komitetit Qendror tė saj. Mori pjesė, si komandant ushtarak, nė krye tė forcave tė Lidhjes nė aksionin e Gjakovės, nė shtator 1878 kundėr Mehmet Ali Pashės. Krahas udhėheqėsve tė tjerė politikė e ushtarakė tė Lidhjes luftoi nė fund tė 1879-ės dhe nė fillim tė 1880-ės pėr mbrojtjen e Plavės dhe tė Gucisė kundėr forcave tė Malit tė Zi. Nė pranverėn e vitit 1881 mori pjesė nė betejat kundėr ushtrisė sė Dervish pashės.
Sė bashku me Sulejman Vokshin, Haxhi Zeka mė 1884-1885 udhėhoqi kryengritjet antiosmane tė shqiptarėve tė Kosovės, qė synonin tė rimėkėmbnin Lidhjen dhe tė vinin nė jetė idetė e saj autonomiste. Mė 1893. Haxhi Zeka me Bajram Currin organizuan kryengritjen qė pėrfshiu Pejėn, Gjakovėn e vise tė tjera tė Kosovės kundėr dhunės ekonomike e politike tė sunduesve osmanė. Pėr veprimtarinė e tij atdhetare, mė 1893 u thirr ne Stamboll ku u mbajt i arrestuar deri nė vitin 1896.
Mė 1896-1900 u vu nė krye tė luftės sė popullit shqiptar pėr autonominė e Shqipėrisė dhe mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė vendit. Udhėhoqi qėndresėn e armatosur popuIlore qė shpėrtheu nė Kosovė nė vitin 1897 dhe themeloi "Besėlidhjen shqiptare"(1897). Nė bashkėpunim me Komitetin Shqiptar tė Stambollit tė kryesuar nga Sami Frashėri dhe atdhetarėt e tjerė brenda dhe jashtė atdheut, Haxhi Zeka organizoi mė 23-29 janar 1899 Kuvendin e Pejės qė themeloi Lidhjen Shqiptare tė Pejės dhe u zgjodh kryetar i Komitetit tė saj. Nė prill-maj 1899 mori masat pėr thirrjen e njė Kuvendi tjetėr tė pėrgjithshėm tė Lidhjes Shqiptare mbajtja e tė cilit u pengua nga Porta e Lartė. Pa marrė parasysh kundėrshtimet e Stambollit dhe pengesat e Fuqive tė Mėdha e tė qarqeve shoviniste fqinje, Haxhi Zeka i vazhdoi pėrpjekjet pėr forcimin e Lidhjes gjatė gjithė vint 1900 derisa ushtria osmane e shtypi atė.
Mė 21.2.1902 Haxhi Zeka u vra nė Pejė pabesisht nga Adem Zajmi, njė agjent i vėnė nga qarqet shoviniste serbe, qė patėn edhe pėrkrahjen e autoritete osmane.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 5729
Vendi: Zvicėr
Profesioni/Hobi: no money no honey
Registration date: 09/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Sep 20, 2007 12:53 am



Bajram Curri






Luigj Gurakuqi


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Thu Sep 20, 2007 1:10 am, edituar 3 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
shaban cakolli
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 8740
Registration date: 23/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Sep 20, 2007 9:05 pm

Buli,kjo qe keni shkruar ju ketu per patriotin tone te madh Metush Krasniqin,eshte thesar i historise Dardane,i cili na ndihmon te e njohim me perseafermi.Verejta se ju keni bere disa shkrime tjera te atdhetareve te rrethit tane dhe u gezovashume.Une si i zene me pune,i angazhuar edhe me forume tjera,sot per here te paree kam percjelle kete rubrike,qe tash e tutje do te e percjell me vemendje.
Pergezime per keto shkrime te rendesishme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7549
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Fri Sep 21, 2007 7:52 pm

Nė lidhje me shkrimin qė solli jam buli dua tė ja bashkangjes edhe kėtė postim ...


'CFARE TORTURASH PERDOREN UDBASHET KUNDER METUSH KRASNIQIT...?!
Sheradin BERISHA

Metush Krasniqi u maltretua e u rrah mizorisht (...) Ai tregon: \"Ditėn e natėn mė mbanin nė birucė tė errėt, ku dridhesha nga tė ftohtit e fryma mė zihej nga lagėshtia. Natėn mė merrnin nė pyetje, mė torturonin nė mėnyrat mė brutale: mė sillnin me kėrbaē, me shqelma, me shufra tė hekurit... dhe ashtu tė dėrmuar mė hudhnin nė birucė. Betoni i lagsht kundėrmonte erė mbytėse. Biruca ishte shumė e ngushtė. Rrija tė shumtėn galuc. Sapo mė futnin nė birucė menjėherė mė merrte gjumi, por kriminelėt nuk mė linin tė qetė as aty. E kishin hapur nė tavanin e birucės njė vrimė dhe ēdo 15 minuta prej andej pikonte pika e ujit tė ftohtė - ditėn e natėn. Ashtu i dėrrmuar nga torturat e marrjes nė pyetje qė zgjatnin orė tė tėra pa ndėrprerje, i rraskapitur, pa ngrėnė e pa pirė, pa gjumė njė kohė tė gjatė, mė merrte gjumi menjėherė. Por, sa mė merrte gjumi, pika e ftohtė e ujit pikonte pėrsėri nė fytyrė, nė dorė ose nė ndonjė pjesė tjetėr tė trupit - mė dilte gjumi\".');
INSERT INTO phpbb_posts_text (post_id, bbcode_uid, post_subject, post_text) VALUES('31', '64ec667dd0', 'KUSH E TRADHTOI METUSH KRASNIQIN...?!', 'Metush Krasniqi edhe pse u rrah e dėrmua shpeshherė pėr vdekje, asnjė fjalė nuk e foli pėr kolegėt e punės dhe bashkėpunėtorėt e vet dhe ansjėri prej tyre nuk u arrestua me atė rast.
Nė kohė tė fundit Metushi dhe orgnaizata,kishin informata se MEHMET NUREDIN DERMAKU mund tė kishte hyrė nė shėrbim tė UDB-ės, por nuk donin ta besonin. Nė tė vėrtet Mehmeti ishte vėnė nė shėrbim tė saj, ngase mė 3 nėntor 1958 pėrgaditi arrestimin e Metushit nė njė lokal (nė Shkup) nga katėr inspektor tė UDB-ės. Ndėrkaq njė ditė mė pėrpara, mė 2 nėntor 1958 burgoset Mark Gashi nė Preshevė, kurse mė vonė mė 19 nėntor-burgoset Sejdi Kryeziu nė Topanicė, mė 20 nėntor Mehmet Ajeti nė Zarbicė, e tė nesėrmen edhe Qemajl Kallaba nė Roganė. Gati pas tre muajve, mė 29 janar 1959, burgoset edhe denoncuesi gjegjėsisht spiuni i UDB-ės - Mehmet Nuredin Dermaku, nė Shipashnicė tė Epėrme. Me rastin e bastisjes sė shtėpive tė Metushit, tė Markut, tė Sejdiut, tė Qemajlit e tė Mehmet Ajetit, policėt e udbashėt nuk gjetėn asnjė material qė lidhet me organizatėn. Ndėrkaq te Mehmet N.Dermaku (tė cilit iu ėshtė besuar ruajtja dhe fshehja e materialit) nė arkėn e petkave tė bashkėshortes sė tij, UDB-a - gjeti referatin qė kishte mbajtur Metush Krasniqi nė mbledhjen e organizatės sė tyre, skicėn e formacionit ushtarak - Brigadės sė Anamoravės Lindore, Proklamatėn e drejtuar popullit shqiptar tė Kosovės e trojeve etnike shqiptare, trakte e disa poezi tė Metushit dhe njė shqiponjė tė vizatuar .
Tė gjitha kėto materiale mjaftuan qė UDB-a t“i zhvillonte hetimet, e prokurori ta qėndiste aktakuzėn, kundėr veprimtarėve tė \"Partisė Revolucionare pėr Bashkimin e Tokave Shqiptare me Shtetin Amė\".
Procedura hetimore ndaj tė arrestuarve, nga udbashėt Jovo Gariq, Ilija Vujoviq, Shaban Kajtazi, Vlada - Shef i UDB-ės nė Kamenicė etj., qė nga dita e parė filloj me torturat mė tė egra. Derisa udbashėt e ndėrronin njėri tjetrin (pushonin), tė burgosurit duhej t\'u qėndronin troturave tė secilit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
dibranja
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Numri i postimeve: 542
Registration date: 19/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue Sep 25, 2007 3:48 pm

Vrasja e vellezerve Gervalla

17 janari i vitit 1982, dita kur u vrane Vellezerit Gervalla e Kadri Zeka, ishte nje date e trishte ne historine e shqiptareve. Edhe pse kane kaluar 25 vjet, ajo dite mbetet pergjithnje e fresket me zine e saj, jo vetem per familjet, por edhe per nje numer njerezish qe kane qne te lidhur shpirterisht e organizativisht me `ta.Tri viktimat u identifikuan shpejt: I takonin kombesise shqiptare, qe te tre veprimtare kunder qeverise se Beogradit. Ne vendin e ngjarjes, Jusuf Gervalla, i cili me vone vdes, i kishte peshperitur policise: "Ka qen UDB-ja",- Policia Sekrete Jugosllave (Sluzba Drzavne Bezbednosti).
Kur kemi tė bėjmė me vrasje duhet tė jemi tė matur, por kur kemi tė bėjmė me vrasje politike dhe atentat kundėr patriotėve tė mėdhenjė me pėrmasa kombėtare atėherė duhet tė jemi edhe tė matur edhe tė pėrgjegjshėm.
A thua ende jane ne liri personat qe kane mare pjese ne vrasjen e vellezerve Gervalla?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
fatlum
Anėtar
Anėtar


Male
Numri i postimeve: 272
Vendi: Prishtina/MEdvEgJė
Registration date: 01/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Sep 26, 2007 2:45 pm

Hogjė Jakup ef Asipi










Jakup Hasipi (2 shkurt 1951 - 6 janar 20060)lindi dhe jetoi nė fshatin Sllupēan tė Kumanovės. Ishte magjistėr nė teologji dhe patriot i njohur jo vetėm nė fshat e nė rrethin e Kumoanovės por nė tėrė Maqedoninė edhe mė gjėrė. Ndėr tė gjitha lirisht mund tė thuhet se ishte mė oratori dhe mė harizmatiku ndėr shqiptarėt e kėtyre trojeve nė kohėn tonė. Ligjėrimet e tija dallohen pėr nga pėrmbajtja harizmatike dhe argumentuese. Paraqitja e tijė multimediale kėto 25 vitet e fundit e posaēėrisht pas viteve 90' ka ndikuar drejtpėrdrejt nė vetėdijėsimin e rrethit tė Likovės si nė aspektin fetarė Islam ashtu edhe nė aspektin kombėtar e patriotik.

Jeta dhe vepra

Jakup Hasipi lindi nė fshatin Sllupēan mė 2 shkurt 1951 shkollimin fillor e kreu nė vendlindje, shkolimin e mesėm e kreu nė Damask tė Sirisė nė medresenė "el-Furkan'" nė vitin 1980. Studimet i kreu nė universitetin e famshėm Al-Az'har, nė fakultetin e bazave tė Fesė Islame tė Egjiptit nė vitin 1985 ndėrsa studimet postdiplomike i vazhdoi nė Bejrut tė Libanit.
Gjat viteve 1985-1990 punoi si imam nė njė xhami nė Leverkusen tė Gjermanisė ku ka dhėnė kontribut tė ēmueshėm nė kultivimin e vlerave fetare, morale, kulturore e kombėtare.
I vetėdijshėm pėr situatėn nė trojet tona nė vitin 1990 kthehet nė vendlindje pėr tė kontribuar nė gjendjen e rėndė tė popullatės. Nė ligjėratat e tija ishte shumė i pėrpikt dhe i guximshėm, kėshtu qė ju ka bėr ball kėrcėnimeve dhe marrjeve tė shumta nė pyetje nga ana e policisė sllavo-maqedone. Nga kjo periudhė e gjer nė vdekjen e tij ka organizuar mbi 5000 ligjėrata, kontribut ky qė ka dritė ēdo ditė nė trojet tona pėrmes ruajtjes multimediale.
Nė vitin 2001 gjat luftės nė Maqedoni Jakup Hasipi paraqitet si njėri ndėr strategėt kryesorė nė organizimin dhe pėrkrahjen e luftės, sepse ishte i bindur se vetėm pėrmes kryengritjes popullata do tė jet nė gjendje ti arrij liritė dhe tė drejtat e veta.
Pas pėrfundimit tė luftės nė vitin 2003 nė zgjedhjet e rrgullta tė bashkėsisė Islame nė Kumanovė u zgjodh myfti pėr komunėn e Kumanovės dhe Likovės.
Mė 7 janar 2006 nė njė aksident trafiku nė magjistralen Shkup - Kumanovė ndėrron jetė.

Kontributi nė Islam

Kontributi i tij nė sferėn e Islamit ndėr tė rinjt dhe tė rriturit nė Maqedoni dhe Kosovė ėshtė i njohur ndėr kėto troje si pėrmes pjesmarrjeve tė drejtpėrdrejta nė tubime ashtu edhe pėrmes ligjėrimeve multimediale. Vlen tė ceket se tė gjitha filmimet audio dhe video jan falas pa asnjė kufizim nga ana e kėtij ligjėruesi.
Ndėr kėto xhirime tė ligjėratave mė tė njohurat janė ligjėrata e mabajtur nė Ferizaj me rastin e pėrvjetorit tė lindjes sė Muhametit, nga e cila ligjėrat mbetet thėnja e tij se "...pa lexim jemi qumėsht i prisht, pa lexim jemi popull i prisht..." , si dhe xhirimi i ligjeratave nė Prishtinė dhe Ferizaj..

Kontributi kombėtarė


Si njė imam dhe njė menaxher i mirė i ēėshtjeve tė njė fshati ka ndikuar shumė pozitivisht nė organizimin e qytetarėve tė fshatit si nė ēėshtjet e brendshme tė fshatit ashtu edhe nė ato tė jashtme. Organizimi i tij ka qenė i njohur qė nga koha e rrėnimit tė mureve nė teritorin e Maqedonisė proēes ky qė kishte pėr qėllim krijimin e trazirave ndėr shqiptarėt e Maqedonisė.
Ndikimi i tij me njė dritė tė pastėr patriotike ka qenė gjat luftės sė vitit 2001 kur me veshje tė UĒK-sė ėshtė paraqitur nė opinion dhe ka kėrkuar angazhimin masiv tė popullatės nė luftė kundėr sllavo-maqedonasve, emri dhe vepra e tijė kan patur ndikim ndėr poupllatėn gjat gjith kohės.
Krijimtaria
Mbi 500 ligjėrata mbi fenė islame
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.medvegjaonline.com
robi
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve: 4
Registration date: 14/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Sep 27, 2007 12:58 pm

Deli shkruajti:
Edhe kjo figur duhet qmuar me gjithse sod shumica nuk e pėlqejn por do tė vij koha qė historija do ta tregoj realitetit kush ishte ?


Ibrahim Rugova


Ibrahim Rugova u lind mė 2 dhjetor 1944 nė fshatin Cerrcė, komuna e Istogut, nė Kosovė. Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatojnė babain e tij Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krahinėn e Rugovės.
Ibrahim Rugova mbaroi shkollimin e mesėm nė Pejė mė 1967. Diplomoi nė Degėn e Albanologjisė tė Fakultetit tė Filozofisė tė Universitetit tė Prishtinės mė 1971. Zoti Rugova qėndroi gjatė njė viti akademik (1976-77) nė Paris, nė Ecole Pratique des Hautes Etudes, nėn mbikėqyrjen e Prof. Roland Barthes-it, ku ndoqi interesimet e veta shkencore nė studimin e letėrsisė, me pėrqėndrim nė teorinė letrare.

Ibrahim Rugova mori doktoratėn nė letėrsisė nė Universitetin e Prishtinės mė 1984.
Mė 1996, Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh anėtar korrespondent i Akademisė sė Arteve dhe tė Shkencave tė Kosovės.
Po nė kėtė vit ai u shpall doktor nderi i Universitetit tė Parisit VIII nė Paris.
Autor i dhjetė librave. Dr. Ibrahim Rugova ishte nė nismė redaktor nė gazetėn e studentėve "Bota e re" dhe nė revistėn shkencore "Dituria" (1971-72), qė botoheshin nė Prishtinė. Pastaj pėr afro dy dekada, Dr. Rugova punoi nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", qė e nxirrte ky Institut.

Dr. Rugova ėshtė zgjedhur kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės mė 1988, i cili u bė bėrthamė e fuqishme e lėvizjes shqiptare qė po kundėrshtonte sundimin komunist serb/jugosllav nė Kosovė.
Si intelektual me nam qė i jepte zė kėsaj lėvizjeje intelektuale e politike, Dr. Rugova u zgjodh mė 23 dhjetor 1989 kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), partisė sė parė politike nė Kosovė qė e sfidoi drejtpėrdrejt regjimin komunist nė fuqi. LDK-ja u bė shpejt forca politike prijėse nė Kosovė, duke mbledhur shumicėn e popullit, edhe pse nė ndėrkohė u shfaqėn nė skenė edhe edhe parti e grupe tė tjera.
Nėn udhėheqjen e Dr. Ibrahim Rugovės, LDK-ja, nė bashkėpunim me forcat e tjera politike shqiptare nė Kosovė dhe me Kuvendin e atėhershėm tė Kosovės, pėrmbylli kornizėn ligjore pėr institucionalizimin e pavarėsisė sė Kosovės. Deklarata e Pavarėsisė (2 korrik 1990), shpallja e Kosovės Republikė dhe miratimi i kushtetutės sė saj (7 shtator 1990), referendumi popullor pėr pavarėsinė dhe sovranitetin e Kosovės mbajtur nė fund tė shtatorit tė vitit 1991, qenė prelud pėr zgjedhjet e para shumėpartiake pėr Kuvendin e Kosovės dhe zgjedhjet presidenciale nė Republikėn e Kosovės mė 24 maj 1992. LDK-ja fitoi shumicėn dėrrmuese tė deputetėve nė Kuvend, nė tė cilin pėrfaqėsoheshin edhe tri parti tė tjera, ndėrsa Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh Kryetar i Republikės sė Kosovės me shumicė dėrrmuese tė votės.
Dr. Ibrahim Rugova u rizgjodh Kryetar i Republikės sė Kosovės nė zgjedhjet e mbajtura nė mars tė vitit 1998. Partia e tij, LDK, fitoi shumicėn e vendeve nė Kuvendin e Republikės sė Kosovės nė atė vit.
Nėn udhėheqjen e Dr.Rugovės, LDK-ja fitoi 58% tė votave tė elektoratit nė zgjedhjet lokale, tė sponsorizuara ndėrkombėtarisht, nė Kosovėn e pasluftės, nė tetor tė vitit 2000, si dhe zgjedhjet e para nacionale nė vitin 2001 dhe zgjedhjet e dyta lokale mė 2002. Poashtu LDK-ja nėn udhėheqjen e Dr. Rugovės i fitoi edhe zgjedhjet e fundit nacionale tė 23 tetorit 2004.
Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh President i Kosovės nė mars tė vitit 2002 nė bazė tė zgjedhjeve nacionale tė zhvilluara nė nėntor tė 2001, si dhe mė 3 dhjetor tė vitit 2004 u rizgjodh President i Kosovės nė bazė tė zgjedhjeve tė dyta nacionale tė 23 tetorit.
Ibrahim Rugova ėshtė edhe kryetar i LDK-sė.
Nė shtator 2005 u zgjodh shef i Ekipit Negociator pėr statusin Kosovės.


Ēmimet dhe titujt ndėrkombėtarė

Mė 1995, Dr. Rugovės iu dha Ēmimi pėr paqe i Fondacionit Paul Litzer nė Danimarkė.
Mė 1996, Ibrahim Rugova u shpall Doktor Nderi (Honoris Causa) i Universitetit tė Parisit VIII Sorbonė, Francė.
Mė 1998, Rugova iu nda Ēmimi Saharov i Parlamentit Evropian.
Nė vitin 1999, Rugova mori Ēmimin pėr paqe tė qytetit Mynster (Münster), Gjermani, ndėrsa u shpall qytetar nderi i qyteteve italiane: Venedikut, Milanos dhe Breshias (Brecscia).
Nė vitin 2000, Dr. Rugova mori Ēmimin pėr paqe tė Unionit Demokratik tė Katalonisė "Manuel Carrasco i Formiguera", nė Barcelonė, Spanjė.
Nė vitin 2004 Ibrahim Rugova u nderua me Ēmimin e Evropės Senator Nderi nga Fonadcioni panevoprian Coudenhove-Kalergi.
Po nė vitin 2004 u nderua nga Komunuelthi i Pensilvanisė (SHBA) "Mik i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės".
Ibrahim Rugova mė 2004 u shpall Honoris Causa (Doktor Nderi) i Universitetit tė Tiranės.
Jan tė mirseardhur edhe mendimet e juaja?
Po te mos ishte Rugova sdo te ishim ketu ku jemi te lumte Deli
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
E_Bukura
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Female
Numri i postimeve: 2009
Age: 26
Vendi: Prishtine
Registration date: 30/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sun Sep 30, 2007 5:07 pm

"Po te mos ishte Rugova sdo te ishim ketu ku jemi te lumte Deli"

Shume e vertete se s'do ishim ketu, por jame e sigurt qe do ishim shume me ndryshe ( me mir).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vuthjani
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 168
Registration date: 01/10/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Mon Oct 01, 2007 10:44 am

Nuk e di se sa kush e cmon Dr.Ibrahim Rugoven, por une edhe pse nuk i perkas Kosoves mund te them nje gje si shqiptar, se po te mos ishte Dr.Ibrahim Rugova Kosoven nuk do ta njifte askush.Deri ne momentin kur Rugova vraponte poshte e perpjet neper shtetet e perendimit qe te iu tregoj Botes se Kosova po vuan, Kosova po torturohet masakrohet.Kosova eshte nje vend ne Ish-Yugosllavi me popullate etnike shqiptare, dhe Serbia po ben gjenocid ndaj ati popullit, Bota nuk e ka njohur Kosoven, as qe e ka ditur se ku egziston ne harten gjeografike. Kur ai takohej me president shtetesh, e me premier dhe u tregonte ceshtjen e Kosoves, disa te tjere ishin badigard, pastrues neper Zvicerr e Gjermani. Por ne shqiptaret e kemi nje gje, qe e harrojme shume shpejt te miren.Nderimet e mija per Presidentin legjendar te Kosoves Dr.Ibrahim Rugova
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
E_Bukura
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Female
Numri i postimeve: 2009
Age: 26
Vendi: Prishtine
Registration date: 30/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Mon Oct 01, 2007 12:49 pm

Vuthjani, kur thua se Kosoven, nuk e njihte askush ne bote, dhe se nuk e pasken ditur nese egziston ne harten gjeografike...Nuk te kuptoj!!. "Nese" presidenti "legjendar" paska bredhur posht e lart neper shtetet e perendimit per tu ber me dije se po egzistojka nje vend diku ne mes te ballkanit, i perber me mbi 90% Shqiptar dhe se meriton te drejtat e veta si gjdo popull tjeter, ateher kete duhet ta kete ber neper rruge te perendimit, sepse une nuk di qe nje gje te tille e ka ber aty ku duhet. Pra, di qe ka ber shume gjera tjera...qe nuk dua as t'i kujtoj, e lere me shume. Por, me qe eshte nje teme krejt tjeter tani, ti vazhdo ta duash keshtu dhe ta konsideron "legjende". Nuk me habit kjo, perderisa edhe Allcaponen, qe njihet si gamgsteri me i madh deri me sot, e kan mbrojtur, pra ka pasur njerz qe e kan dashur, e ata dihet se kush kan qen...E njejta gje eshte edhe ketu.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Mon Oct 01, 2007 4:21 pm

Me sa dijė unė dhe mė kujtohet para daljes nė sken UQK ja .

Rugova ishte nė nismė redaktor nė gazetėn e studentėve "Bota e re" dhe nė revistėn shkencore "Dituria" (1971-72) qė botoheshin nė Prishtinė. Pėr afro dy dekada punoi nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", qė e nxirrte ky Institut. Ėshtė zgjedhur kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės mė 1988, i cili u bė bėrthamė e lėvizjes shqiptare qė po kundėrshtonte sundimin serb nė Kosovė. Si njė ndėr themeluesit e partisė sė sapoformuar, Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Rugova u zgjodh kryetar i saj mė 23 dhjetor 1989.

Pas zgjedhjeve parlamentare qė atėbotė nuk pranoheshin ndėrkombėtarisht, mė 24 maj 1992 Rugova zgjedhet kryetar i Republikės sė posashpallur tė Kosovės. Nėn udhėheqjen e tij shqiptarėt e Kosovės ndėrtuan strukturat e veta paralele tė administratės, shėndetėsisė dhe tė arsimit, ndėrsa Rugova vetė angazhohej pėr zgjidhje tė ēėshtjes sė Kosovės me mjete paqėsore dhe pėr njohjen ndėrkombėtare tė ēėshtjes tė Kosovės.
si dhe gjat demostratave nėpėr shtetet Evropiane Amerik e gjetiu brohoritej Kosova , Rugova si po thuaj se gjith ishin pas tijė ndėsa sod shum e shajn sepse i pėrkasin ndoj partije tjetėr apo grupacioni si dhe u vrejt edhe gjat vorrimit tė tij se sa ishte i njohur nga shtetet tjera .por i mbetet Historis tė tergoj tė vėrteten si dhe njė aji ishte dhe do tė mbetet Kryetari i par i Kosovės deshtėm apo nuk deshtėm kjo ėshtė realitet mė habit fakti se ne shpejt ndrrojm mendjen .
Thot njė fjal popullore si sė ėshtė moti kthje gzofinė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vuthjani
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 168
Registration date: 01/10/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Mon Oct 01, 2007 10:43 pm

E Bukura, nuk e di se si e kupton ti kur them une qe askush nuk e njihte Kosoven ne at kohe, e as qe dinin se egzistonte.Kosova ishte nje vend i panjohur per gjithe Perendimin, ishte Krahine e Serbise dhe kaq.Nje gje mund ta them, se tani nuk do te ishe aty ku je po te mos ishte Dr.Rugova, ishte i pari qe ngriti zerin per te drejtat e shqiptareve, dhe vizitoj cdo kryetar shteti, ose kryeminister qe kishte ndikim te madhe ne politiken Boterore, neper Amerike dhe Evrope.Ishte i vetmi qe i mbante shqiptaret e bashkuar.Por shqiptar jemi nuk ta ze per te madhe, ne te miren e harrojm menjehere.Tani ndoshta e sheh mire mungesen e tij ne politiken Kosovare, ku nuk jane ne gjendje negociatoret Kosovar te ndermarrin nje hap pak me te guximshem, sepse ta them te drejten nuk njoh une politikan kosovar pas tij, perpos deri diku Veton Surroi. Dr.Rugova ishte idol i gjithe kosovarve, por mund te them edhe shqiptarve. Une e respektoj dhe nderoj gjithmone figuren e tij, si atdhetar dhe patriot qe u flijua per Pamvaresine e Kosoves.Historia do te shkruaj per te se kush ishte, dhe se cfare beri per popullin e vet qe nje numer i tyre eshte jofalenderues.
Pershendetje...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 14Shko tek faqja : 1, 2, 3 ... 7 ... 14  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Histori-