Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5 ... 9 ... 14  Next
AutoriMesazh
Vuthjani
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 168
Registration date: 01/10/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Oct 04, 2007 10:58 am

Nese do ta analizojme me mire situaten dhe politiken e Kosoves te viteve te fundit, une e jam edhe nje mendim, nuk e di se sa do te me perkrahet.por une mendoj se ceshtja e Kosoves nuk u zgjodhe nepermjet luftes.Ta shohim drejte, taman lufte nuk kishte ne Kosove, me shume kishte debim neper shtetet fqinje, djegeje shtepive, 2 masakra ne Prekaz dhe Recak, dy beteja ajo e Logjes dhe Koshares.Nje pjese e madhe e Kosoves nuk u prek nga keto trazira, ne kohen kur ne Drenice ishte lufte, lokalet e Prishtines dhe qyteteve tjera ishin plot, duke organizuar party.Mos ta harrojm edhe kete.Nje numer shume i vogel i shqiptarve e perkrahu luften, sepse cdo i ri i moshes 20 e permbi ka mundur ta kap pushken, ka mundur ta gjej menyren se si ti kontriboj Kosoves.Por 90% e popullates nuk e perkrahu kete ide, perkundrazi e shanin kete ide, sepse thoshin se shkjau do te na shkelte te gjalle.Lufte quhet lufta ne Bosne, ku u vrane rreth 250 mi njerez, 200 mi boshnjak, dhe 50 mi serb.Por aty i madhe e i vogel iu bashkangjit luftes, perkrahu luften.Ne Kosove debimi ishte numer nje, sepse rreth 70% e kosovarve u debuan, pa shkrepur asnje pushke. Kishte shume nga ata qe ishin strehuar tek ne ne Plave e Guci, qe nuk shikonin lajmet se cfare ngjante ne Kosove, por pinin deri ne mengjes neper lokale, dhe shanin Ramush Haradinin, qe i futi ne lufte, e kryesisht 90% e tyre vinin nga Decani dhe Peja.Mbi 4mi arme i gjuajten neper bjeshket e Decanit dhe Plaves disa desertor, qe dikush e dha jeten per ti kaluar ato pushke neper male, ne menyra te ndryshme me kuaj e mbi mina qe kishte vendosur ushtria serbe. Une me shume do ta quaja luften e Kosoves trazirat e Kosoves, sepse vet populli i Kosoves nuk e perkrahu luften.Numer i vogel i ushtareve sakrifikuan per Lirine e Kosoves me ane te pushkes, mos te harrojm se shume jane vrare ndermjet vetes se cilit krah i takon ti e cilit ti. Shume luftetar kane humbur koken te papergatitur ne lufte, duke paskur kampin e rekrutimit ne Tirane, ata nisnin djem te ri 18 vjecar qe nuk kishin kapur kurre pushken ne dore.Ndersa nje numer i tyre rreziteshin ne Durres dhe banonin neper vilat e Enver Hoxhes. Dhe normalisht qe ata te rinj, qe nuk jane te pergatitur per lufte, futeshin ne gojen e ujkut pa arritur ta prekin token e Kosoves, sepse ushtrija serbe e pergatitur ne menyre profesionale, bente rrethimin dhe pritat.Humbnin jeten si qeni ne rrush shume te ri qe vinin nga shtetet e Evropes dhe Amerika e larget.Keshtu qe as lufta e UCK per mendimin tim nuk qe e drejte, se edhe ushtaret kishin ndarje, edhe pse te gjithe kishin ardhur ne Kosove per nje qellim, per clirimin e Kosoves, vet komandantet e pashkolle benin ndasi, ka ndodhur ndonjerit te LDK qe kam fakte te gjalla, te mos i japin arme fare, vetem te mbaj municionin ne shpine si mushka, sepse vet komandanti duke i thene se ty nuk ta kemi besen. Kjo ishte lufta e Kosoves. Dhe merite e intervenimit te Natos ishte masakra e Recakut dhe njohurite e shume shteteve Evropiane dhe Boterore qe ua kishte dhene Rugova ne vizitat e tij qe u kishte bere.Duke mos harruar ketu edhe shume senator e kongresmen ne shtepine e bardhe ne Washington, qe ishin dora e djathte e Klintonit ne at kohe.Sepse sa per luften e UCK, nuk do te kishte intervenuar kurre Nato, mos kemi harruar qe ata i quanin gueril,dhe bota kishte fakte, sepse vet populli nuk e perkrahu UCK. Miliona para jane dhene ne fondin e UCK, per te blere armatim dhe rekrutuar ushtar, ku mbeten ato para, ku shume luftetar nuk kishin as nje revole e lere me arme tjera.Por ata qe ishin "komandant" pas luftes u pa se ku kishin shkuar te gjitha ato suma parashe qe kishin derguar emigrantet e shkrete shqiptar ane e mbare Botes. Duke ndrequr shtepi milionshe, restorante, hotele e deri te pompat e benzines.Dikush e hengri keq, e dikush ia pa hajrin Luftes se Kosoves, duke u pasuruar, dhe duke hypur ne pushtet e bere minister, kryetar partije etj etj.
Kerkoj falje qe dola prej temes, por ja qe desha te them se ceshtja e Kosoves akoma nuk eshte zgjedhur, kriza vazhdon ne Kosove, ekonomike, financiare, grupe mafioze te organizuara, kontrabande, droge, prositucion, 75% e popullesise e papune, spastrim parashe etj.Me se lehti ne krejt Bote eshte te behesh milionet ne Kosove, brenda 1 viti mund te jesh i tille, vetem ta kedh dikend ne ndonje parti, dhe te futesh edhe ti, drejtor, minister, zevendes minister etj.Te gjithe kane shtepija milionshe, banesa, makina, villa, e per popullin e shkret askush nuk can pallen se a kane buke te hane a jo.Kjo eshte ajo se cfare eshte Kosova aktuale, e ne vend se te merreshin me debimin e serbeve nga Mitrovica ne vitin 1999 nje numer i tyre merreshin me hajni te TV, videove, satelitave etj. Keshtu qe tani le te debohen serbet nga Mitrovica, kurre, sepse nuk len tani Bota. Keshtu qe Kosova nuk i ka aspak punet mire edhe pse ne mendojm se po shkojm drejt rruges se drejt.Pershendetje...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Oct 04, 2007 5:54 pm

I ndeuar Vuthjani .
Me kto qė thua ty jo qė jan tė vėrtet por nuk i luan as topi dotė ,sa do qė tė mundohemi tė miremi me thash e thėna por ky ėshtė realiteti qė thua ty prandal tė ,tė pėrshėndes shum dhe vazhdo .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vuthjani
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 168
Registration date: 01/10/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Fri Oct 05, 2007 10:43 am

Shume faleminderit nga fjalet e juaja qe mi drejtuat mua, jam shume i nderuar nga ana juaj te dashur Jam Buli dhe Deli...
Une vetem thash realitetin qe ka sot Kosova... Faleminderit edhe nje here prej jush, keni pershendetje vellazerore nga une Vuthjani...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Oct 17, 2007 7:52 pm

Kush ishte Myslym Peza



Myslim Peza u lindė nė Pezė, nė maj tė vitit 1898. Qė nė moshė tė re, Myslimi dalloi nga bashkėmoshatarėt e tij. Ai ishte i gjatė dhe i bėshėm, babai e lė jetim qė nė moshė tė njomė, ndaj Myslimit iu desh tė kujdesej dhe pėr shtėpinė. Ai ishte njė kundėrshtar i privilegjeve qė kishin shtresat e pasura. Kur Zogu vjen nė pushtet, Myslimi nuk u pajtua me regjimin e tij. Kjo do t'i kushtonte ikjen nga familja dhe Peza. Ai detyrohet tė largohet nė mėrgim dhe qėndron andej pėr 9 vjet. Kur kthehet, vendi ishte nė njė situatė tė vėshtirė, sapo ishim pushtuar nga Italia fashiste. Myslimi menjėherė shikon si nevojė kundėrshtimin e okupatorit. Ai themelon ēetėn e parė nė vend dhe tė parėn nė tė gjithė Evropėn e pushtuar. Ai mban meritėn e ngritjes, organizimit dhe drejtimit tė ēetės. I gjithė emri i tij ėshtė i lidhur me luftėn e madhe qė bėri populli shqiptar kundėr pushtuesve. Si patriot nacionalist ai lidhet me Lėvizjen Komuniste dhe ėshtė pjesėmarrės nė shumė mbledhje tė rėndėsishme me karakter kombėtar, njėra prej tyre e mbajtur nė Pezė e njohur me emrin Konferenca e Pezės, ku ngrit Kėshilli Nacionalēlirimtar.

Lista
1. Myslim Peza
2. Shyqri Peza
3. Skėnder Peza
4. Dije Peza
5. Zenepe Peza
6. Feride Peza
7. Myrvete Peza
8. Abdurahman Peza
9. Hasan Peza
10. Haxhire Peza
11. Ismete Peza
12. Kajan Karafili
13. Sulejman Ymeri
14. Imer Kurti
15. Sadi Sinani
16. Muharrem Haka
17. Vath Korriku
18. Xhafer Durishti
19. Elez Peza
20. Sadik Barahysa
21. Hamdi Grori
22. Qemal Deliallisi
23. Ramazan Ēoba
24. Rifat Karaj
25. Hasan Ceka
26. Nuredin Meta
27. Daut Enesi
28. Emin Ēelmeta
29. Shaban Rexha
30. Shukrt Rexha
31. Sulejman Brahja
32. Zyber Peza
33. Fadil Ēelmeta
34. Sherbet Harizi
35. Muharrem Ēelmeta
36. Selim Ēelmeta
37. Xheladin Ēelmeta
38. Zenel Ēelmeta
39. Ramazan Ēelmeta
40. Dylejman Ēelmeta
41. Zylyf Ēelmeta
42. Allaman Ēelmeta
43. Shaban Durishti
44. Jonuz Hakrama
45. Elez Zgura
46. Qamil Vyshkulli
47. Avdi Kasalli
48. Kasem Sinani
49. Veli Dedja
50. Ahmet Bleta
51. Beqir Kaleci
52. Hasan Lisi
53. Muharrem Tresa
54. Qazim Lleshi
55. Ferhat Leka
56. Kadri Bultica
57. Mustafa Bultica
58. Latif Trimi
59. Zija Copa
60. Hariz Kola
61. Osman Ēikalleshi
62. Emin Harizi
63. Skėnder Merepeza
64. Zyber Loshi
65. Myslim Karai
66. Besim Reka
67. Mustafa Uku
68. Muharrem Kola
69. Myrteza Karaj
70. Kasem Hakrama
71. Avdulla Thekja
72. Veli Bleta
73. Selman Grori
74. Muharrem Zgura
75. Andon Ēobani
76. Qerim Arapi
77. Mustafa Meta
78. Xhemal Koēi
79. Sulejman Ramushi
80. Shkurt Ymeri
81. Qazim Bardhi
82. Bajazit Kosova
83. Rahaman Kosova
84. Qazim Kosova
85. Shaban Kosova
86. Dalip Proi
87. Hysen Tresa
88. Ali Shehi
89. Shaqir Ismaili
90. Muharrem Kodra
91. Rexhep Tabaku
92. Xhevdet Petrela
93. Sefer Ēelmeta
94. Riza Imeri
95. Masar Merepeza
96. Hysen Rexha
97. Jahe Hakrama
98. Latif Hakrama
99. Telha Zgura
100. Mahamud Ēullhaj

700 ushtarė pėr tė shtypur rezistencėn

Erion HABILAJ, Armand JONUZI
65 vjet mė parė ėshtė zhvilluar beteja e parė antifashiste e ēetės sė Pezės. Ajo u zhvillua mė 16 mars 1941, vetėm pak muaj nga krijimi i tė parit formacion partizan antifashist nė Evropė. Pėr tė zhdukur rezistencėn antifashiste, italianėt dėrguan 700 ushtarė kundėr 30 partizanėve qė pėrbėnin ēetėn. Pėr Sherbet Karuli njė nga anėtarėt e kėsaj ēete qė nga krijimi i saj, Peza ka dhėnė njė kontribut tė madh pėr ēlirimin e vendit. Ish-partizani i ēetės sė Pezės rrėfen pėr "Tirana Observer" betejėn e parė tė kėsaj ēete kundėr pushtuesve italianė mė 16 mars 1941. Gazeta "Tirana Observer" boton edhe emrat e 100 partizanėve tė kėsaj ēete.
Ēeta e Pezės i dha atdheut 326 dėshmorė, ndėrmjet tyre 24 ishin gra dhe vajza, me nė krye nėnėn 60-vjeēare "Heroinėn e Popullit", Mine Peza, pionierin 14-vjeēar, Met Hasa dhe Heronjtė e Popullit, Kajo Karafili, Mihal Duri dhe Maliq Muēo. Nėn drejtimin e vėllezėrve Myslim dhe Shyqyri Peza dhe me ndihmėn e shokėve dhe miqve pezakė si dhe tė fshatrave e qyteteve Tiranė, Durrės, Kavajė, Shijak, Rrogozhinė, Peqin, Lushnje, Elbasan, Krujė etj., u bė e mundur qė nė 6-mujorin e dytė tė vitit 1939 tė krijohej prej 30 vetash njėsiti i ēetės sė Pezės dhe mė 5 qershor 1940 u pėrurua ēeta e parė patriotike antifashiste nė Shqipėri, Ballkan dhe Evropė, me komandanti, Heroin e Popullit "Myslim Peza, e cila dha shkėndijėn e parė, duke ndezur njė zjarr tė madh nė Luftėn Nacionalēlirimtare kundėr pushtuesve nazifashist. Formimi i ēetės sė parė patriotike atdhetare u bė nė Pezė, jo rastėsisht, por se kėtu nė Pezės ishte i tėrė populli qė e urrente nazifashizmin, e deshi lirin e grabitur. Njė faktor tjetėr me rėndėsi nė krijimin e ēetės sė Pezės qenė vėllezėrit Peza, ndaj tė cilėve populli kishte respekt e dashuri tė veēantė, ku mbi kėtė respekt e dashuri me shpirtin atdhetar e luftarak tė pezakėve, doli Heroi i Popullit Myslim Peza, komandant i zoti, strateg ushtarak i luftės popullore partizane qė e ēoi ēetėn nė shumė fitore, duke pasur qendrėn e shtabit nė pyje, shkurre, kasolle e shtėpitė e pezakėve. Atdheu krenohej qė kjo ēetė me komandant Babė Myslimin me shokėt e tij tė orėve tė para rritėn veprimtarinė e saj luftarake kundėr nazifashistėve nė portat e kryeqytetit, Tiranės dhe qyteteve tė tjerė si Durrėsi, Kavaja etj., e cila u bė tmerr pėr armikun. Fashistėt bėnė ēmos ta bėnin pėr vete Babė Myslimin, duke i afruar gradėn e gjeneralit dhe shokėve tė tij kolonelė e poste me rroga tė majme, sipas "propozimit" qė do tė bėnte Babė Myslimi, por tė gjitha kėto pėrpjekje dėshtuan me turp, sepse pjesėtarėt e ēetės, me nė krye komandantin e tyre, ishin patriotė dhe atdhetarė dhe jo mercenarė, detyra e tė cilėve ishte ēlirimi i Shqipėrisė nga pushtuesit nazifashist. Pėrgjigjet pėr premtimet, ata ia dhanė nėpėrmjet aksionit qė bėri njėsiti i saj mė 13 mars 1941, duke goditur njė makinė nė rrugėn Tiranė-Durrės, ku u vra njė oficer i lartė fashist, Konti Kompela dhe prenė linjėn telefonike qė lidhte Tiranėn me Romėn. Gjithashtu pėrgjigje tė ashpėr ju dhanė 700 karabinierėve fashistė tė zgjedhur nė luftėn e Pezės qė bėri ēeta mė 16 mars 1941 nė Pezė dhe mė 22 qershor 1941 nė Ramushė, ku mbetėn tė vrarė 89 veta dhe shumė tė plagosur, mbi 60 milicė nga frika kėrkuan dorėheqjen. Nga ana jonė ranė dėshmorė, duke luftuar me heroizėm Hasan Peza, Sadi Sinani, Xhaferr Durishti, Muharrem Haka, Vath Korriku dhe Sulejman Imeri. U plagosėn Skėnder Peza, Emin Ēelmeta, Shkurt Rexha, Sulejman Brahja dhe Qemal Deliallisi.
Mė 21 gusht 1941, mbi bazėn e ēetės patriotike antifashiste u krijua ēeta partizane, me komandant Myslim Peza dhe komisar Vasil Shanton. Me largimin e Vasilit nė Shkodėr, nė nėntor 1941, u emėrua Mustafa Adem Gjinishi. Gjatė viteve 1942-1943 u krijuan 6 ēeta, e para nė zonėn e Pezės tė Rrogozhinės dhe Peqinit, ēeta e dytė nė zonėn e Bulticės, Arbanės dhe Petrelės, ēeta e tretė nė zonėn e Kavajės, ēeta e katėrt nė zonėn e Shijakut dhe Ndroqit, ēeta e pestė nė zonėn e Darėsisė sė Peqinit (pėrtej Shkumbinit) dhe ēeta e gjashtė pranė Shtabit tė batalionit partizan tė Pezės, i cili u krijua mė 15.03.1943, i pari batalion partizan nė shkallė vendi. Mbi bazėn e kėtyre formacioneve u krijua grupi partizan i Pezės mė 18 korrik 1943 me komandant Myslim Pezėn dhe komisar Kristo Themelko, ku u organizuan 4 batalione partizane me zonė veprimi ku vepronin ēetat. Nė Pezė, nė ēdo fshat u krijuan ēetat territoriale vullnetare, tė cilat nė qershor 1943 kishin nė efektivin e tyre mbi 300 vetė.
Nė 9 tetor 1943, nė Arbanė u krijua Brigada III e kompletuar me njė pjesė partizanėsh, kuadro dhe armatime e municione tė grupit partizan tė Pezės.
Mė 18 shtator 1944, nė Pezė u krijua Brigada XXII Sulmuese partizane me 4 batalione, qė luftoi nga Peza, Mirdita, Puka, nė ēlirimin e Shkodrės mė 29 Nėntor 1944, deri nė Vishegrad e Kosovė nė ndjekje tė nazistėve gjermanė nga dhjetori 1944 deri 31 dhjetor 1945, duke bėrė njė rrugė tė gjatė prej 3 500 km me mbi 2 metra borė dhe temperaturė minus 25 gradė, duke iu shkaktuar nazistėve dėme njerėzore dhe nė materiale luftarake. Nga efektivi i brigadės sonė ranė dėshmorė tė atdheut 107 veta, me nė krye Heroin e Popullit Met Hasa. Nga pėrfundimet e nxjerra e nga materialet e shfrytėzuara, rezulton se nė Pezė gjatė luftės janė shkaktuar humbje tė mėdha nė njerėz dhe materiale. Kėshtu humbėn jetėn 326 dėshmorė, 100 tė tjerė u plagosėn dhe 200 u burgosėn si jashtė dhe brenda vendit. Nėnės 60-vjeēare nga Ballasheni i Pezės, Hamide Muka, mė 16 qershor 1943, kapiteni fashist Lik Abazi i kėrkoi duke e kėrcėnuar me pistoletė pas koke se ku ndodhej Myslim Peza me partizanėt. Nėna i pėrgjigjet se shkoni e pyesni 89 karabinierėt qė lanė kockat nė Pezė mė 16 mars 1941 dhe mė 22 qershor 1941 dhe tani pyesni 300 fashistėt qė lanė kockat nė qafėn e Belbės mė 13-18 qershor 1943. Kapiteni pėr ta gjunjėzuar nėnėn i pushkatoi djalin Ramazan Muka para syve tė saj, iu vunė zjarrin shtėpisė, duke hedhur dhe nėnėn nė flakė. Hamideja pėrpara vdekjes thirri: "Poshtė fashizmi!","Rroftė Shqipėria e lirė!"," Rroftė Myslim Peza me partizanė!".
E reja Bejte Spahiu, nuse, 18 vjeē, mė 28 shtator 1942, pėr tė mbrojtur djalin e saj 2 vjeē, Skėnder Spahiun, e mbajti atė nė gjoks. Por fashistėt nuk kursyen breshėritė e plumbave, duke e lėnė tė vdekur Bejten, ndėrsa Skėnderi mori tri plagė dhe pėr fatin e tij jeton edhe sot. Nė atė kohė ai mundi tė zbuloi gjoksin e nėnės sė vrarė dhe tė pijė gjirin e saj nga i cili rridhte gjak. Aty u plagos dhe Mehmet Spahiu. Kėshilltarin Muharrem Hakrama e torturuan me thikė e bajonetė, duke futur kripė nė plagėt e tij. Fashistėt mė 25 dhjetor 1942 i thanė atij thuaj "Rroftė Duēja i Italisė", tė shkosh nė shtėpi, por Rrema nuk e thoshte dot kėtė fjalė, ndaj thirri me tė madhe: "Poshtė fashizmi, rroftė Shqipėria me partizanėt dhe Babė Myslimin"! Kur i shkoi babė Myslimi pėr ngushėllim nėnė sė Rremės, Fatimes, ajo i tha: "Kėrkoj ndihmėn tuaj tė rivarrosim Rremėn nė varre tė veēanta, se e kishin futur nė njė gropė me 6 veta. Me Babė Myslimin ishin edhe Kajo Karafili, Nuz Hakrama, Muharrem Ēelmeta, Fadil Ēelmeta etj. Kur u hap gropa u dallua i pari trupi i Muharremit. Nėna tha se ky ėshtė, duke e pėrqafuar pėr tė fundit herė dhe i tha hallall qumėshti i nėnės, nė xhepin e xhokes i gjeti kutinė e duhanit dhe ia afroi Babė Myslimit e shokėve tė tjerė tė dridhnin nga njė cigare, por tė gjithėve ju dridheshin duart dhe rrjedhje lotėsh nė sy. Nėnėn Fatimeja i qortoi trimat, duke u thėnė: "Burrat nuk qajnė, unė kisha vetėm kėtė djalė, por tani ju kam juve dhe shumė partizanė nė gjithė Shqipėrinė. Shaban Shabhasėn e kishin vėnė pėr pushkatim, babai i tij, Mustafai i tha djalit "Mbaje kokėn lart, se ne po japim jetėn pėr ēlirimin e Shqipėrisė". Fashistėt u egėrsuan tepėr nga kjo porosi dhe u hakmorėn ndaj babait, duke i pushkatuar qė tė dy atė e bir! Nazistėt ndėrmjet 26 tė pushkatuarve, mė 10 nėntor 1943, nė Shėnkollė pushkatuan dhe Dije Salėn, 35 vjeēe, por me egėrsi nga mė ēnjerėzoret qėlluan edhe mbi vajzėn e saj, 2 vjeēe, Shefikat Sala, duke e plagosur rėndė dhe duke e llogaritur tė vdekur. Por kjo pėr fatin e saj jeton edhe sot. Nga 326 dėshmor, 219 i pėrkasin grupit partizan tė Pezės dhe 107 Brigadės XXII Sulmuese, prej tė cilėve 77 vetė kanė rėnė jashtė kufirit, nė tokat e Jugosllavisė deri nė Vishegrad nė ndjekje tė nazifashistėve gjermanė dhe ēetnikėve serbė. Nė Pezė dėshtuan me humbje tė rėnda 18 operacione tė pushtuesve nazifashistė dhe bashkėpunėtorėve tė tyre. Nazistėt gjermanė me kapitullimin e fashizmit italian, mė 8 shtator 1943, kishin planifikuar tė masakronin dhe pushkatonin shumė ushtarė dhe oficerė tė ushtrisė italiane, por nazistėt nuk mundėn ta realizonin plotėsisht kėtė objektiv, sepse vetėm nė Pezė, me nė krye gjeneralin Arnaldo Azi, komandantin e Divizionit Firence u strehuan mbi 2500 ushtarė dhe oficerė italian. Nga kėta ushtarė, njė pjesė u inkuadruan nė forcat partizane, njė pjesė u strehuan nėpėr familjet e fshatarėve tė territorit ku vepronte grupi partizan i Pezės, duke i mbajtur njėsoj si pjesėtarė tė familjeve tė tyre, tė cilėt si nė tė gjithė vendin tonė, nė vitin 1945 u riatdhesuan nė Itali. Pėr kėto veti tė shkėlqyera tė popullit shqiptar, ish-shefi i misionit britanik tė ndėrlidhjes pranė shtabit partizan nė vitin 1943-1944, H.V. Tilmon, nė librin e tij nė Londėr me titull "Luftė armikut tė pėrbashkėt, atje ku njerėzit dhe malet takohen", botuar nė vitin 1946, ribotuar nė vitin 1947, shkruan: "Shqiptarėt kanė meritė tė madhe pėr mbajtjen gjallė tė atyre njerėzve qė ishin pėrgjegjės pėr pushtimin e vendit tė tyre. Akte shpirtmadhėsie ndėrmjet kombeve janė kaq tė rralla, sa qė ky shembull pėr shpėrblimin e sė keqes me anė tė sė mirės, meriton tė pėrmendet". Me tė drejt dhe sekretari i Pėrgjithshėm i Unionit Botėror tė vendeve martire tė Luftės sė Dytė Botėrore, Dante Kruiēhi, nė takimin e madh qė u zhvillua nė Pezė, mė 16 shtator 1999, kushtuar 57- vjetorit tė Konferencės Historike tė Pezės, e shpalli Pezėn Vend Martir, e para zonė nė Shqipėri qė merr kėtė titull, duke u bėrė anėtare me tė gjitha tė drejtat e Bashkimit Botėrore tė Vendeve Martire.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Oct 18, 2007 1:48 am

Deshmori i Kombit, Isa Sabit Kastrati nga Hogoshti i Dardanės

JETA
DHE VEPRA E DĖSHMORIT I S A K A S T R A T I


Shkruan: Ramadan S. Latifaj


Isa Kastrati u lind mė 9 Prill tė vitit 1947 nė fshatin Hogosht tė Komunės sė Dardanės.
Rrjedh nga njė familje me traditė tė pasur si nė aspektin kulturor , patriotik ashtu edhe nė ate atdhetaro- kombėtar, thjeshtė rrjedh nga familja e cila kurr s’pranoj ligjet e njė shteti qė njihej me emrin Jugosllavi.

Pėr tė vazhduar mė tutje me veprėn dhe jetėn e Isa Kastratit, ju mbetemi borgj atyre tė cilėt shkaku i regjimit dhe censurės sė kohės qė na percolli nuk e kan njohur veprėn e para-ardhėsve tė tij tė cilėt e edukuan Isėn dhe tgjithė pas-ardhėsit e tyre nė frymėn mė burrėrore dhe patriotike qė rruga e tyre tė shėndris me veprėn madhore dhe kombtare qė e pėrcolli Atė dhe mbarė familjen Kastrati, thjesht, njė jetė tė tėrė nė shėrbim tė Kombit Shqiptar.


Por vitet qė vinin, ishin vitet e veprimtarisė sė pafund tė familjes Kastrati ndonėse pėr pasojat dhe percjelljet qė iu bėnin, Kastratėt, shtėpi tė dytė kishin burgjet e regjimit serbosllav, u denuan nėpėr Gjykata e vuajtėn denime me burgje prej 1 deri ne 13 vite, mbi gjysėm shekulli familja Kastrati i kaloj prapa grilave, kurse babai i dėshmorit Sabit Kastrati ishe ulur me dhjetra herė nė karrigė tė zezė, Mumini, Rexhepi, Qemajli, Ismajli, Abdullahu e Salihu, tė moshave tė ndryshme, qė tė gjithė vuajten denimet me burg dhe prap se prap tė etur pėr lirinė e Kosovės dhe trojeve shqiptare, kurr s’u tremben e gjunjėzuan dhe kurr spranuan ligjet Jugosllave,
I pėrcolli njė jetė me plot e pėrplot sakrifica ndonėse pėr tė kultivuar ndjenjėn e atdhe-dashurisė dinin dhe njihnin vetėm gjuhėn e bashkimit kombtar, dinin gjuhėn e Ēlirimit dhe gjuhėn e Lirisė, dinin gjuhėn e cila ishte edhe ėndrra e tyre e idealit, “Liria e Kosovės dhe pagėzimi me emrin Republikė dhe kurr nė kufijtė tė shtetit Jugoskllav”

Megjithėkėte , shifet kjartė se Isa rrugėn qė e kishte zgjedhur, ishte rruga e cila ishte nisur dekada me parė nga tė parėt e tij e nė fund ishte edhe rruga e cila dėshmoj se Atdheu ėshtė mė I shtrenjtė se vetė jeta.


Shkollėn fillore Isa Kastrati e kreu nė vendlindje-Hogosht, ndėrsa Gjimnazin nė Gjilan, mė pastaj apsolvoi nė Fakultetin e Shkencave Matematiko-Natyrore nė Universitetin e Prishtinės,Dega e Matematikės.
Demonstratat Studentore t“’vitit 1968, Isė Kastratin e gjejnė jo vetėm si pjesmarrės aktiv por edhe si organizator direkt tė tyre, ēka si pasojė e aktivitetit qė kishte zhvilluar, arrestohet dhe denohet nga me 60 ditė burgim ku afėr kishte edhe shokėt e idealit; Rexhep Mala dhe Sami Dermaku.

E vuan denimin dhe pėr tė vazhduar punėn e matutjeshme nė sferėn politike dhe patriotike, fillon punėn si Profesor nė Shkollėn e Mesme Ekonomike tė Gjilanit e pak mė vonė edhe nė Gjimnazin e Dardanės. Isa, kudo qė punonte e vepronte, prioritare dhe nė rend tė parė kishte aktivitetin e tij kombtar, ndiqej dhe percillej nė ēdo hap, s’e kursenin kurr as ata mercenarė dhe UDBASH Serbė e Shqiptarė e kta tė fundit e neverisėshin mė sė tepėrmi, si pasoj e bindjeve tė tij politike, dhe vizionit tė tij Patriotik e largojnė nga procesi edukativo – arsimorė.
I larguar nga pocesi ed-ars, Isa Kastrati detyrohet qė edhe njė herė ta rifilloj jetėn studentore por tani nė Fac.Filologjik, Dega e Gjuhės Ruse , I vetmi drejtim qė iu lejua, ku edhe diplomoj pėr vetėm 2 vite e dy muaj me note mesatare 9,75.

Nė vitin akademik 1975/1976 e zgjodhen Asistent nė Fakultetin Filologjik, por as kėtė post s’mundi ta mbaj gjatė meqė “hijet e zeza” dhe fytyrat e ndyta e pėrcillnin nė ēdo hap, nė ēdo lėvizje dhe sėrish e ndajnė nga jeta nė Fakultet duke e denuar me 6-tė vite burgim tė rėndė dhe heqje lirie.Gjithsejt 54 muaj nė ēelie mbajtėn “Bishat barbare” rrėfente Isa, gjatė njė vizite qė ia bėri I Ati me xhaxha Qemajlin, pane nė stinėn e Verės Dorėzat e zeza nė duart e tij, dorėza ato qė ia mbulonin vrragėt nga pasojat e tortures qė po pėrjetonte dhe nga gjakderdhjet qė ia shkaktonin Ndytėsirat Fashiste.
Ktu edhe fillon faza e vuajtjeve shpirtrore nga Ana e Isė Kastratit dhe familjes sė tij dhe mungesa e tij pran aktivitetit me shokėt e tij tė idealit .
Por ēėshtė e vėrteta se Atdhetari, intelektuali, vizionari, Strategu dhe simbili i rezistencės Kombtare i tė gjitha kohėrave Isa Kastrati as vitet me ato tortura mėse brutale nė burg se ndanė nga veprimtaria e tij Atdhetare,
Me 17 korrik te vitit 1975 arrestohen njė grup veprimtarėsh prej 31 vetash, ishte ky Grupi I Adem Demaqit , nė mesin e tė cilėve veē Isa Kastratit I cili veq ishte ne vuajtje tė denimit, pa dalur nga burgu denohet edhe me 3 vite burgim si anėtarė I grupit nė fjalė, nė ktė grup ishin edhe Skender Kastrati, Rexhep Mala, Sami Dermaku e shumė tė tjerė.

Rrugėn e atdhe-dashurisė dhe edukimin ne frymėn patriotike, Isė Kastrati e gjeti pikėrisht tek familja e tij e pėr ta mėsuar mė vonė edhe si nxėnės i te madhit Bacė Metush Krasniqi.
Ndonėse Isa pėrjetoj turturat mė tė rėnda, para trupit gjykues, qėndroj edhe kėsaj radhe burrėrisht duke dėshmuar nė njė moral dhe karakter tė njė atdhetari I cili ishte pėrbetuar se pėr liri dhe pavaresi tė Kosovės duhej sakrifikuar deri nė frymėn e fundit te jetės andaj edhe mė madhėshtor e bėnte qėndrimi I tij pran atyre qė ia kishin friken dhe s’e linin kurr tė qetė.

Ndonėse i pjekur nga tė parėt qė burgun e shtetit serbo-sllav e kishin si shtėpi tė dytė, Isa Kastrati denohet edhe pėr tė tretėn herė pa dalur nga burgu,denohet me 3 vite e gjysėm , kėsaj radhe me preteks qė shkaku I paknaqėsive kishte qėndruar 21 ditė nė Grevė urie, dhe pas njė pėrleshje me Gardianėt e burgut e denuan sėrish pa dalur nga ato dyer tė ndyta. Qėndroj plot 10,5 vite i burgosur por i pathyeshėm dhe thoshte pėrherė se pėr mėmedheun duhet bėrė edhe mė shumė andaj kurr s’ra nėn ndikim tė provokimeve tė cilat ia bėnin qoftė serbėt apo edhe mercenarėt shqiptarė.
Isa Kastrati ishte i jashtėzakonshėm , kėshtu thonė bashkėfamiljarėt, bashkėfshatarėt, miqėt dhe sė fundi edhe bashkėluftėtarėt e tij, ishte i tillė dhe jo partiak, partia e tij e shpirtit ishte “ēlirimi i trojeve shqiptarėve” dhe qė flamuri shqiptarė tė jehoi I lirė kudo nė tokat e veta stėrgjyshore e shekullore andaj, ndonėse zhvilloj njė jetė me pėrplot turtura nga me tė vėshtirat dhe nga ato mė jo njerėzoret, Isėn kurrrrr s’munden t’a e detyrojnė tė jetė i qetė , i urtė, i pėrshtatshėm dhe pasiv para atyre qė e lodhnin me ligjerata tė kota , perkundrazi ēdo gjė qė pėrjetonte pėrballė armiqeve nė burgjet dhe kazamatet serbe, Isa ishte edhe mė i forte dhe ktė e shprehte kudo qė ishte duke ju dhėnė kurajo edhe shokėve e miqėve tė jetės dhe idealit.



Me 17 korrik 1986 lirohet nga burgu i Spuzhinit te Podgoricės.
Nė fund tė kėtij viti edhe martohet me Tevide Pllanėn nga Kastrioti ku gjat 13-tė vitesh martesė, lindin 7-tė fėmije nga tė cilėt fėmiu i parė iu vdes ndėrsa 5 djemtė dhe vajza janė me plot shendet e plot krenari pėr vepren e tė Atit dhe tė parėve tė tyre.
Isa i donte shumė femijėt dhe paralel kohės qė jetonte dhe situatės qė ndodhej Kosova, Emrat e fėmijėve I pagėzonte dhe I lidhte ngusht me vlerat e tokės amė, Lirisė, Qėndresės, Gėzimit, Krenarisė dhe Festimit tė Republikės sė Kosovės shtet i pavarur dhe pergjithmonė jasht kufijve tė Serbisė fashiste.

1. Fėmiu i parė qė solli gėzimin familjar ėshtė Qėndron Isa Kastrati,lindė nė vitin 1988, emėr qė tregon qėndrimin dhe qėndresėn e pathyeshme te Familjes Kastrati.

2. Fėmiu i dytė me radhė ėshtė Fiton Isa Kastrati,I lindur mė 1990, simbolizon fitore mbi armikun.

3. Fėmiu i tretė ėshtė Gėzon Isa Kastrati, 1991 simbolizon Gėzimin pas fitores gjegjsisht Gėzim pėr te cilin po vriteshin shqipet me shekuj nė trojet e veta stėrgjyshore.

4. Fėmiu i katėrt ishte Agoni, 1993, simbol agimi pėr ditet e lirisė qė do agojnė.

5. Fėmiu i pestė ėshtė vajza e tij KREJONA 1995 emrin e sė cilės i madhi dhe atdhetari Isa Kastrati e lidhė me tri dmth-nie K – Kosova , Re- republikė, jona.- e jona/dmth Kosova republikė e jona.

6. Dhe fėmiu i gjashtė ėshtė Festoni,1997 kėshtu e pagėzuan ēifti bashkėshortor ndonėse pas tė gjitha qė kronologjikisht i mendoj Isa, mbetej vetėm pėr tė festuar Lirinė e pritur me shekuj nga populli shqiptarė dhe femiun e fundit e pagėzoj me emrin Feston.

Megjithėketė, edhe pas daljes nga burgu, ndiqej dhe pėrcillej nė ēdo hap nga Shėrbimi Sekret I Punėve tė mbrendshme dhe e lodhnin me tė ashtquajturat ”biseda informative” nga tė cilat rėndom edhe kėrcnohej me likuidim fizik, gjė qė s’ju trembej syri kurr kti atdhetari ngase pėr realizimin e synimeve atdhetare kishte mėsuar nga tė parėt dhe tė thyhet s’lejoj nė asnje moment te jetės sė tij.

Njė vit pas daljes nga burgu, nė vitin 1987, Isa me familje vendoset nė PR , filloj me njė pėrkushtim studimet posdiplomike nė Degėn e Gjuhėsisė dhe la tė papėrfunduar edhe dorėshkrimin e Magjistraturės qė e kishte pėrgaditė me njė dėshire dhe pėrkushtim tė veēantė.
Gjatė periudhės kur nuk kurseheshin as shkollat shqipe nga gjakpirėsit shekullor, pėr shkak tė mospranimit te ligjeve tė Arsimit Serbosllav, Shkollat mbylleshin dhe nxėnėsit dėboheshin me gjithė mėsimdhėnėsit e tyre, kėtė kohė, shtėpia e Isės u shėndrrua nė vatėr diturie, nė shkollė ku mėsimet i ndoqėn nxėnėsit e Gjimnazit “Dr. Ali Sokoli”, nė ktė periudhė Isa punonte nė Kshillin Komunal tė Financimit dhe njėkohėsisht edhe nė SHMT “28 Nėntori nė PR.
Isa kishte vizion tė qartė, dinte ta ēmoj drejtėsinė dhe gėzonte rrespekt kudo qė ishte prania e tij, puna dhe vepra e Isės lidhet ngusht edhe me periudhen e pajtimit tė gjaqeve ku pjesmarrja e Isa Kastratit sillte rezultate ndėr mė tė ēmueshmet dhe prore shkelqente nė Odat shqiptare nė vitet e 90-ta.
Rrėzimi I regjimit komunist dhe dalja nė skenė eI LDK-sė si lėvizje gjithėpopullore e gjejnė Isėn si aktivist plot energji, ishte plot dy mandate Kryetar I Degės sė III-tė tė LDK nė Prishtinė. Mė pastaj ishte edhe Kryetar ndėrpartiak pėr Degėt e LDK pėr Prisjtinė dhe Gollak.
Isa Kastrati iu pėrkushtua me tėrė qenien lėvizjes politike pėr Ēlirimin Kombtar, ndihmoj fuqishėm Lėvizjen Studentore dhe sikur I kishte dhuruar aromė dhe energji tė re mbarė lėvizjes Kombtare nė Kosovė. Nė vitin 1997 ishte ngushtė I lidhur me shumė veprimtarė si : Hazir Borovcin, Gani e Mustafė Sopin, Sali Mustafen, Ibrahim Mehmetin, Sejdi Matoshin,Sabit Krasniqin, Nezir Gashin, Shyhrete Kastratin e shumė te tjerė, qė tė gjithė shokė tė njė ideali e tė njė gjuhe “Ēlirimin e Kosovės nga Okupatori I ndytė Serbo-sllav”.





Isa Kastrati njėherit ishte edhe organizator i dy protestave tė Marsit tė vitit 1998 bashk me veprimtaren dhe humanisten Flora Brovina nė Pr kundėr masakrave qetnike nė Ēirez e Likoshan.

Dalja nė skenė e UĒK-sė dhe fillimi i rezistencės sė armatosur e inkurajojnė mbarė familjen Kastrati e cila me petkun dhe amblemen e UĒK-sė veshi tetė anėtarė tė familjes.
Shtėpia e Isės nė kėtė periudhė kohore sa ishte nė vatėr diturie , u shėndrrua edhe nė Shtėpi strehimi ku gjetėn strehim mbi 20 familje me mbi 100 anėtarė, nė shtėpinė e tij e cila u ba edhe shtėpi shėndetsore u shėruan nėntė ushtarė tė UĒK-sė, ndėr tė strehuarit ishte edhe fam e Dr.Lecit,/Lec Gradica/ pėr tė cilin pas vrasjes dhe masakrimit tė tij , nė shtėpi tė Isės edhe bėhet pritja e ngushllimeve.

Pas dhunės sė egėr tė pushtuesit barbar, nga Drenica dhe viset tjera tė Kosovės, filloj zhvendosja e qindra banorėve nė drejtim tė Kryeqendrės sonė, me iniciative tė Isa Kastratit themelohet Kshilli I emergjencės pėr Prishtinen me qrast edhe e zgjedhin nė krye te Kshillit ku energjia e palodhshme e detyronte qė natė e ditė tė ndihmojė tė zhvendosurit nė tė gjitha format qė kėrkohej.


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Thu Oct 18, 2007 3:38 am, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Oct 18, 2007 1:53 am

Pėrkundėr ndihmave dhe punės nė kshillin e Emergjences, Isa Kastrati me guxim tė pashoq organizonte dhe masivizonte strukturen ushtarake te UĒK-sė nė Pr dhe rrethinė me emrin “Guerilja B I A – Baza –Skifterat nė qytetin e Prishtinės. /bia;/, e emruan keshtu nė shenje rrespekti tė heronjėve tė kombit Bahri Fazliu, Ilir Konushevci dhe Agron Rrahmani.

Isa Kastrati me nofkėn “GACA” bashkė me veprimtarėt; Hazir Borovcin, Gani Sopin e Sabit Mshicėn arrestohen ne vitin 98-tė ku pas njė keqtrajtimi jo njerėzorė dhe brutal, denohen me nga 30 ditė burgim, denimin e vuajnė nė burgun e Lypjanit. Ndonėse i dėrmuar nga turturat , megjithekėtė Isa dhe shoket e tij s’u gjunjėzuan dhe ngelėn tė pamposhtur para fytyrave gjakėpirėse dhe smundėn t’ia dalin tė mėsojnė diē pėr Guerilen “BIA” tė Prishtinės.
Tė qėndrosh e bisedosh me dikė qė e njihte nė tė vėrtet Isa Kastratin, ėshtė mahnitėse dhe tė bėnė ma shumė se krenar ndjenja pėr njė burrė, trim e vėlla shqiptar qė patėm. Gjatė kohės si i burgosur ē’eshte karakteristike se ishte i vetmi i burgosur shqiptar qė tri herė ishte denuar pa dalur dot nga burgu!!!. Ėshtė kjo njė dėshmi e kjartė se sa ia kishte friken armiqtė qyqar Isė Kastratit.
Ėshtė pėr t’u ēmuar, nderuar e rrespektuar se si njė 50-tė vjeēar i cili kishte kaluar mbi njė dekadė nėpėr kazamatet serbe, se si I pėrballonte ‘t’gjitha ato tortura fizike e psiēike, se si torturohej e kurr s’kaloj nė pesimizėm, por nė tė kundėrtėn prania e tij me at moral tė forte e burrėror, na jepte kurajo ngulmimi dhe qėndresa e tij e pathyeshme e tij. Ato qė ne i bėnim, Isa Kastrati do t’i bėnte edhe pa ne, por atė ēka I S A e bėnte, ne kurrrr s’do t’ia dalim ta bėnim pa Isėn thoshte ndėr tė tjerash shoku I idealit Hazir Borovci, ish anetar I Shtabit te Gueriles BIA tė UCK-sė.

Nė ofenziven e parė me 18 prill 1999 nė Gollap nė pėrleshje me forcat ushtarake e policore armike, bėhet edhe ndeshja e parė frontale e tyre me Brigadėn 153 te UĒK-sė, Zhvillohet njė luftė e ashpėr, Brigada udhehiqej nga Komandant Adem Shehu nga Shqipėria dhe krahu I djathtė I tij Komandanti pėr moral dhe politikė I shėndritshmi Isa Kastrati. E themi I shėndritshmi ngase figura dhe radhitja e Isės nė vijėn e parė tė frontit ishte jo vetėm krenari por edhe nderė dhe dritė pėr tė shėndritur lirinė qė sikur shihej nga ato lartėsi se si njė komandant pėr moral udhėheqė bashkė me ushtarė dhe thjesht Strategjia e tij ishte largėpamėse. Nė vije tė parė me shumė shokė bashkėluftėtarė ishte edhe Isė Kelmendi, pak me larg edhe Sokol Sopi, Afrim Vitia e shumė bashkėluftėtarė tė tjerė, Isė Kelmendi lidhur me betejėn nė fjalė thotė:
„Dy ditė luftuam pa ndėrprerė me Isa Kastratin dhe bashkeluftetaret e tjerė nė vijen e pare tė frontit por tė madhit Isa Kastratit as ēerpiku i syrit s’i luante e me nje heroizem te pashoq qendroj si nje burrė qė sdinte kurr mpapa te shkonte, zėri dhe fjala I kumbonte deri nė qiell bashk me krismat,morali i tij i pazėvendsuar tregonte kjartė se Liria e Kosovės kishte marrė rrugėn qė Isa e kishte kėrkuar plot njė jetė”.

Nė mbrėmjen e sė martes sė 20Prillit 1999, nė frontin e Vitisė /sė Marecit/ u plagosėn rėndė Sokol Sopi e Afrim Vitia, me njė urgjencė u tėrhoqėn nga vija e frontit dhe u sollėn nė shtėpinė e Bajram Vitisė, tė nesėrmen nė mėngjesin e tė mėrkurės me 21 Prill 1999 nėn breshėrinė e fuqishme tė granatave ēetnike I tėrhjek Isa dy tė plagosurit nė spitalin e improvizuar tė!Skifterave”nė ZLLASH, ishin nėn pėrkujdesje tė Doktoreshėsh Teuta Hadri deri nė oret e pasdites por nė mungesė tė mjeteve Doktoresha smunde te bente shumė pėt te plagosurit dhe pėr tė shpėtuar ata duhej dėrguar nė LLAP nė ndonjė Spital ushtarak.
Mblodhi fuqinė dhe lėshon zėrin nėn dhimbjen e hidhur tė plagėve Sokol Sopi dhe thot, vetėm me Bacėn Isė do ta mirrja at rrugė, kėshtu shprehet edhe AfrimVitia duke iu drejtuar Isa Kastratit djhe I thonė me njė buzėqeshje: “Do tė na dėrgosh baca Isė”?
“Ėshtė fjalė kjo Sokol” sikur me nguti ia kthen Isa, “Qysh mos t’I qoj Baca trimat e vet…Pėr ju do tja mėsyja madje edhe vet zjarrit vetėm e vetem most ė harroni se shpejt do tė ju mbyllen plagėt e tevona do tė ktheheni e do e largojmė ktė bishė Sllave nga ēdo pllėmbė e Kosovės sonė, na prźt edhe dasma e Afrimit ku baca Isė do tė kėrcej nė valle nga toka nė qiell, e shihni se si do tė vallėzoj Isė Kastrati!!! A po Afrim?Por ti je mė I vogėl e njėherė do ta martojmė Sokolin e ky besa ėshtė edhe vėlla I 6 motrave, Ishin kta zėrat e krenarisė sė maleve tona dhe vendoset qė nė mbrėmje tė nisen pėr nė LLAP.
Me 21 prill 1999 para mbrėmjes nisen DY xhipa dhe njė kombi me ushtarė tė plagosur, nė xhipin qė e drejtonte Isa Kastrati ishin dy ushtarėt e plagosur Sokol Sopi dhe Afrim Vitia.
Gjatė udhėtimit dhe rrugės tejet tė dėmtuar, si pasoj Kombi paska ngelur nė njė baltė me qrast xhipi I dytė paska filluar tėrhekjen e tij, gjendja shėndetsore e dy tė plagosurve; Sokol Sopi dhe Afrimi Vitia po keqėsohej dhe Isa kastrati vazhdon rrugėn dhe papritur bėhet njė ngatrrim i rrugės nė njė kryqėzore dhe se nė vend qė tė merrte drejtimin e Prapashticės, niset kah „bullajt“ /lagje nė Marec/ dhe si pasojė bien ne pritė tė forcave ushtarake ēetniko-serbe.
Pas alarmimit tė forcave armike me tė shtėna, Isa Kastrati ia del qė t’I nxjerr nga Xhipi dy tė plagosurit pėr ti bartur nė njė largėsi dhe arrin tė kthehet pėr tė vazhduar luftėn me forcat Ēetnike. Bazuar nė deklaratat e fshatarėve tė lagjės aty ishte bėrė luftė heroike dhe shumė e rreptė, luftė tejet e pabarabartė ngase Isa ishte vetėm. Zhvillonte luftė ballore dhe nė afėrsi deri nė 10 m, nė saje tė gjurmeve, ishte dėshmija se kishin mbetur 5 policė tė vrarė, Isa Kastrati bie heroikisht ndėrsa mė pastaj vriten edhe dy tė plagosurit, Afrim Vitia dhe Sokol Sopi, nga resistenca dhe humbjet qė bishat ēetnike psuan nė betejėn me Isa Kastratin, sikur s’i besonin as armėve tė veta dhe nė trupin e pajetė tė Isės nė shenjė revolte dhe dėshprimi kishin shti breshėri plumbash ndėrkaq nė kokė ishte I goditur edhe me Kazmė. Ra pėr tė mos vdekur kurr.
Rėnja e Isa Kastratit ishte humbje e madhe pėr UĒK_nė, dhe mbarė Kosovėn qė e deshti mė shumė se ēdo gjė nė jeten e tij, e deshti dhe u flijua pėr Lirine e saj qė ne tani e gėzojmė. Rėnja e Isa Kastratit tronditi thell zemrat e shokėve, bashkėluftetarėve e nė veēanti preku thellė nė Familjen Kastrati nga Hogoshti, Dardana, Gjilani, Prishtina,Tetova e Shkupi, Zvicra e deri nė Amerikėn e largėt.
Megjithėkėtė shembuj tė krenarisė Kombtare Kosova ka shumė, e njėri ndėr ta qė nė kujtesėn tonė gjithmonė do mbetet i paharruar ėshtė padyshim intelektuali dhe luftėtari i cili ishte origjinal nė jetė dhe origjinal edhe nė mendime, shumė - dimensional, trim e human me vyrtytet mė tė larta tė njė atdhetari Dėshmori I Kombit Isa Kastrati nga Hogoshti i Dardanes.

Kosova din tė ēmoj gjakun e dėshmorėve tė saj, historisė iu shtua edhe njė emėr I lavdisė, folklorit, artit, dramės, poetit e kėngėtarit i lindėn frymėzimet e reja pėr krijime tė reja pėr emrin dhe vepren mė shumė se madhėshtore pėr njė veprimtari nga e cila fjalėt sdo tė mjaftojnė kurrrrr ngase Dėshmori Isa Kastrati ēdo gjė paralel fjalės e shėndrroi nė vepėr.
Nė shenjė tė rrespektit dhe dashurisė, nė shenjė nderi dhe krenarie, emir i Isa Kastratit ndodhet gjithkund i shėnuar me germa tė Arta, sot nė varrezat e dėshmorėve pushon trupi i Heroit, aty afėr iu ėshtė ngritur edhe busti, rruga e cila nisėt nga varrezat e dėshmorėve nė Prishtinė e deri tek lagjja e Spitalit, e takon dhe lidhė me rrugėn E “Muharrem Fejzė Kastratit” , bashkohen Nip e Xhaxha pikėrisht nė at kryēėzim rrugėsh nė Prishtinė, mė pastaj nė shenjė rrespekti pėr veprėn heroike dhe veprimtarinė qė kurr s’do arrimė ta sprehim permes fjalėve tė heroit Isa Kastrati nė qendėr tė fshatit tė lindjes nė Hogosht, iu ėshtė ngritur pėrmendorja, ndėrkaq Dardana ka edhe Shtėpinė e kulturės me emrin e tė madhit Isa Kastrati.

Sot pas veprės madhore e pas rezistencės sė Tij dhe tė gjithė luftėtarėve e heronjeve te Lirisė, Hogoshti, Dardana dhe mbarė Kosova frymon mė e lire se kurdohere me pare.
Mesazhi I familjes Kastrati ėshtė jo i gjatė por i pėrmbledhur nė njė fjali, Ne nuk bėm diē qė sduhet tė bajmė pėr atdheun tone, ne rrespektuam dhe kultivuam fuqishėm thėnien e Marin Barletit I cili ka thėnė:
“Pėr atdheun kurr nuk duhet kujtuar se ėshtė derdhur tepėr gjak, se ėshtė luftuar sa duhet, sepse dashuria e atdheut ia kalon ēdo dashurie tjetėr”

prandaj

“ Kurrr t’mos shkilet mbi vlerat e luftės dhe mbi gjakun e dėshmorėve tė Kombit ”

Lavdi deshmorit Isa Kastrati
lavdi te gjithe deshmoreve te kombit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Oct 18, 2007 3:56 am

Gjergj Kastrioti - SKĖNDERBEU (1405-1468)


Hero Kombėtar i shqiptarėve, strateg e burrė shteti i madh, qė udhėhoqi luftėn pėr pavarėsi kundėr pushtimit osman, pėr bashkim politik -shtetėror tė popullit shqiptarė. Pinjoll i njė familje tė madhe sunduese feudale, Skėnderbeu ishte mė i vogli i katėr djemve tė Gjon Kastriotit. Fėminia e tij bie nė vitet kur vėrshimet grabitqare osmane erdhėn duke u shtrirė nė tokat shqiptare qė nga Jugu drejt Veriut, duke i inponuar vendit njė regjim qė sillte njė rėndim tė pėrgjithshėm ekonomik-shoqėrorė tė masave popullore tė vendit. Nėn kėto gjendje u gjendėn qysh herėt edhe zotrimet Kastriotėve, qė shtriheshin nė Shqipėrinė Qendrore-Lindore. Lufta kundėr kėtij pushtimi me rrjedhime shkatrrimtare qė vinin nė rrezik gjithė zhvillimin e arritur nga vendi si dhe tė ardhmen e popullit shqiptar, pėrbėnte pėrmbajtjen kryesore dhe detyrėn themelore tė jetės dhe veprimtarisė sė Skėnderbeut, si dhe tė gjithė epokės qė mori prej tij, si figurė qendrore, emrin.
Ndėrsa ka mjaft tė dhėna arkivale pėr veprimtarinė e Skėnderbeut, janė tė pakta tė dhėnat pėr jetėn e tij personale pėr rininė dhe periudhėn e parė tė veprimtarisė sė tij deri mė 1443, qė mbetet mjaft e errėt. Burimi kryesor dhe mė i rėndėsishėm, ėshtė vepra e shqiptarit Marin Barleti, ku tė dhėnat kanė ardhur duke u vėrtetuar, plotėsuar dhe korigjuar nė njė varg rastesh edhe nga shumė burime tjera, midis tyre edhe osmane.
Skėnderbeu u lind mė 1405, siē mundė tė llogaritet nga data e sakt e vdekjes, 17.01.1468, kur ai, sipsa Barletit, ishte 63 vjeē; nuk mundė tė thuhet se cili nga zotėrimet e Kastriotėve ishte vendlindja e tij. Nga burimet e ndryshme vėrtetohet e dhėna e Barletit se pasi kishte qenė dorėzuar peng qysh mė parė (1410) njė vėlla mė i madh, u dorėzua edhe Gjergji nė moshė tė njomė, bashkė me dy vėllezėrit tjerė. Ky dorėzim mundė tė ketė ndodhur pas vitit 1415, kur osmanėt me marrjet e Krujės u vendosėn tashmė nė mėnyrė tė qėndrueshme nė Shqipėrinė Qendrore. Nė oborrin e Mehmetit I dhe mandej tė Muratit II, Gjergji hyri dhe u edukua nė radhėt e "Iē - Ogllanėve", ku, pėr tė zhveshur vendet e pushtuara nga forcat, mė tė afta drejtuese, djemt e sunduesve tė nėnshtruar pėrgatiteshin nė mėnyrė tė veēant pėr funksionet e ardhshme si qeveritarė tė bindur e sidomos nė ato vende, ku sundimtarėt osman hasnin nė qėndresėn e popullsisė. Gjergji u shqua qysh herėt pėr aftėsit e tij tė mėdha ; nė fushata tė ndryshme ushtarake tė osmanėve nė Ballkan dhe nė Azinė e Vogėl ai fitoi pėrvojė tė madhe ushtarake. Duke pėrqafuar Islamin, me emrin e ri "Skėnderbej" qė e mbajti vet gjat gjithė jetės dhe me tė cilin u bė i njohur nė gjithė botėn, ai arriti nė poste tė larta nė rdhėt e feudalėve ushtarak osman.
Largimin nga familja nuk e shkėput Skėnderbeun nga vendlindja ku ai mundė tė kthehej kohė mė kohė, dhe nga fatet e saj. Familja e Kastriotėve, edhe pse e shtrėnguar gjithnjė e mė fort prej presionit osman, ruajti ende pėr njė kohė, deri mė 1430, si vasale e sulltanit, zotėrimet e veta duke pritur ashtu si edhe sundimtarė tė tjerė shqiptarė, rrethana mė tė favorshme pėr tė hedhur poshtė sundimin e huaj. Nė fakt ajo vazhdonte ta konsideronte Gjergjin gjithmonė si pjestarė tė saj e bashkėsundimtarė me tė drejta tė plota dhe e pėrfshiu emrin e Gjergjit nė njė varg veprimesh qė zhvilloi nė vitet 20-30, 1420 nė marrėveshjen tregėtare me Raguzėn, mė 1426 nė aktet e dhurimit tė disa fshatrave pėr njė manastir nė malin Atos, si dhe mė vonė mė 1437, kur i ati kėrkonte mbrojtjen e Venedikut dhe mė pas tė Raguzės. Kjo ndodhte kur nė tė njėjtėn kohė (1428) dihej se ai, siē thoshte vetė i ati, "ishte bėrė turk e musliman" dhe kishte marrė urdhėr nga sulltani tė sulmonte zotėrimet e Vendikut dhe tė tė atit. Mė 1430 pas njė inkursioni shkatėrrimtar, Kastriotėt humbėn thuajse gjithė zotėrimet qė iu nėnshtruan tani regjimit tė timarėve, kurse edhe Gjoni vetė u detyrua tė pėrqafonte islamin. Por pėr tė qetėsuar qėndresėn e fortė qėndresėn e fortė qė haste nė kėto zona kufitare Veri-Perėndimore mė tė largėta tė pushtimeve tė tyre, Murati I i la Gjon Kastriotit njė pjesė tė vogėl tė zotėrimeve tė dikurshme nė formėn e njė ziameti - Krahinė e Mysjes nė Perėndim tė Krujės deri nė bregdet. Vetė Skėnderbeu u emėrua po pėr kėtė qėllim qeveritar (subash) i vilajetit tė Krujės, ku iu la gjithashtu njė feud mė vete.
Vala e kryengritjeve popullore qė pat pėrshirė pas v. 1432 viset jugore, u shtri edhe nė viset e posanėnshtruara nė Veri; kėto rrethana e nxitėn Gjon Kastriotin tė vihej pėrsėri nė lėvizje. Nė kėtė periudhė kastriotėt sulmuan Krujėn, por pėrpjekja nuk pati sukses. Situata nė ish zotėrimet e tyre mbeti e turbullt; edhe pse vetė Skėnderbeu nuk pėrmendet nė kėto ngjarje kryengritėse me emėr, nuk mundė tė dyshohet se ai nuk ishte i lidhur me veprimet e tė atit. Pėr kėtė flet fakti qė Murati II iu shtuan dyshimet kundrejt Skėnderbeut; pas vdekjes sė Gjonit (1437) atij iu mohua trashėgimi i ziametit tė Mysjes, pėr tė cilin ngriti pretendime, madje iu hoq edhe feudi qė kishte pas mbajtur dhe mė nė fund u largua mė 1438 edhe nga posti i qeveritarit tė vilajetit tė Krujės. Kėsaj situate Kastriotėt u pėrpoqėn t'i pėrgjigjen duke kėrkuar mbėshtetje tek Venediku dhe Raguza. Po kėsaj kohe i pėrkasin ndoshta edhe kontaktet e para me mbretėrinė e Napolit. Me kėto masa Skėnderbeu dhe Stanisha qė kishin mbetur nga tė katėrt djem, pėrgatiteshin pėr perspektivėn e njė aksioni qė do tė zbatohej mė vonė, nė kushte mė tė favorshme. Pas viti 1439, emrin e Skėnderbeut nuk e gjejmė tė pėrmendet mė tokat shqiptare; siē duket, Murati II qė e kishte sjellė pėr tė qetėsuar zotėrimet e paqeta tė Kastriotėve, e largoi tani nga Shqipėria, siē bėri nė tė njėjtė kohė edhe me njė pinjoll tė njė shtėpi tjetėr sunduese, Jakup Bej Muzaka. Ka mundėsi qė Skenderbeu tė ketė qenė dėrguar si sanxhakbej nė njė zonė jo tė largėt tė gadishullit Ballkanik.
Pėrvoja e 30 vjetėve tė parė tė shek. XV i kishte treguar Skėnderbeut gadishmėrinė e masave popullore pėr tė luftuar, po i kishte treguar edhe se lufta e veēant e zotėruesve tė ndryshėm feudal si edhe kryengritjes e popullore nė krahinat e ndryshme veēmas, sado tė fuqishme tė kishin qenė, nuk ishin nė gjendje tė ndalnin pushtimin osman dhe tė ēlironin vendin. Po ashtu ishte bėrė e qartė pėr Skėnderbeun se sulltani nuk lejonte nė asnjė mėnyrė qė zotėrimet e Kastriotėve tė mbeteshin tė bashkuara qoftė nė formėn e njė ziameti mė veti nė kuadrin e njė Sanxhakut shqiptar, qė ishte formuar mė 1431.
Kėto ishin rrethanat nė tė cilat u zhvillua ajo kthesė vendimtare dhe filloi ajo etapė e re mė lartė nė luftėn kundėr pushtimit osman dhe nė gjithė historinė e Shqipėrisė qė lidhet me emrin dhe veprėn e Skėnderbeut. Kjo kthesė qė zhvillohet mė vitet 1433-1444, i ka rrėnjėt nė kushtet objektive e subjektive tė brendshme, por u favorizua edhe nga disa rrethana tė jashtme.
Pėrparimi osman nė viset qendrore tė ballkanit drejt Danubit, pushtimi i tokave serbe mė 1439, goditjet e njėpsanjėshme tė Mbretėrisė Hungareze, e detyruan tė kalonte qė nga v. 1442 nė njė politikė kundėrsulmesh tė fuqishme kundėr osmanėve. Pėrfaqėsues i kėsaj politike u bė Janosh Huniadi, i cili pas Skėnderbeut u bė njė nga figurat mė aktive tė luftės antiosmane. Nėn udhėheqjen e tij, njė ushtri hungareze nė vjeshtė tė vitit 1443 kaloi Danubin. Pėr t'i siguruar asaj mbėshtetje nė kėto vise, u zhvillua njė veprimtari e gjallė diplomatike, nė tė cilėn u pėrfshi edhe Shqipėria. Nė dritėn e tė dhėnave duhet tė mendohet se edhe Skėnderbeu ishte nė dijeni tė saj qė po pėrgatitej, ndonėse emri i tij nuk pėrmendet. Qėndrimi i Skėnderbeut nė betejėn e Nishit nė ditėt e para tė nėntorit 1443, ku forcat osmane pėsuan disfatė, nuk ishte njė veprim i lindur spontanisht, por rezultat i njė plani tė paramenduar. Nė kėtė ndeshje nė tė cilat mori pjesė me repartet e veta si gjith sanxhakbejt e tjerė, Skėnderbeu u tėrhoq me forcat shqiptare qė kishte me vete, ose qė mundi tė mblidhte. I pajisur me njė ferman qė ia mori me forcė, siē na thonė shumė burime, sekretarit tė vulės sė Bejlerbeut, me shpejtėsi tė rrufeshme Skėnderbeu mori rrugėn e kthimit pėr nė atdhe, rrugėn e kryengritjes sė hapur kundėr sulltanit.
Gjithēka varej tani nga vendosmėria dhe shpejtėsia e veprimit, pėr tė ngritur nė kėmbė masat, pėr tė zėnė nė befasi garnizonet e armikut, pėr t'u marrė atyre kalatė, pikėmbėshtetjet e tyre tė fuqishme nė tė katėrt anėt e vendit. Faktori vendimtarė qė e lehtėsoi planin e Skėnderbeut ishte pėrgjigja qė e gjeti qė nė hapat e parė ky veprim nė tokat shqiptare. Mobilizimi masiv qė i forcave qė filloi sė pari nė Dibėr dhe erdhi duke u zgjeruar prej andej valė valė nė gjith vendin, ishte prova se kėtu ishte fjala pėr njė veprim qė u kthye brenda pak kohe nė njė kryengritje tė pėrgjithshme. Nė kėtė gjenin shprhje aspiratat dhe interesat e shtresave mė tė gjera tė shoqėrisė shqiptare - tė masave fshatare mbi tė cilat rėndonte prej kohėsh pesha kryesore e sundimit tė huaj, por edhe tė asaj pjese tė klasės feudale qė ishte shpronėsuar tashmė ose nė rrezik tė shpronėsohej me zgjerimin e mėtejshėm tė pushtimit osman. Nė muajt e parė tė kthimit, Skėnderbeu zhvilloi njė veprimtari tė ethshme, tė palodhshme dhe vendimtare deri nė skajet mė tė largėta. Brenda tre muajsh u morėn kalatė e mėdha dhe u ēlirua principata e Kastriotėve si dhe pjesa mė e madhe e trevave shqiptare prej viseve nė veri tė matit deri nė Dibėr, Rekė e Polog, deri nė Ēermenikė e Malet e Mokrės, nė krahinat midis luginės sė epėrme tė Devollit e Semanit. Bashkė me viset deri atėherė tė papushtuara nė Veri-Lindje tė Drinit si dhe nė Kosovė, kėto zona pėrbėnin pjesėn kryesore tė trojeve tė banuar prej shqiptarėve..
Se sa lartė e ēmonte Skėnderbeu gadishmėrinė luftarake tė masave popullore, sipsa Barletit, nė ēastet solemne kur nė kėshtjellėn e Krujės sė ēliruar, mė 28 nėntor 1553 u ngrit pėrsėri flamuri i Kastriotėve me shqiponjėn e zezė dykrenore me fushė tė kuqe, qė u bė tani e tutje flamuri hiostorik i luftėtarėve pėr liri i popullit shqipėtarė: "Lirinė nuk jua solla unė, por e gjeta kėtu nė mes tuaj...armėt nuk ua ngjesha unė, por ju gjeta tė armatosur, lirinė e kishit kudo, nė krahror, nė ballė, nė shpatė, nė hushtat!"
Duke nxjerrė mėsime nga pėrvoja e dhjetra vjetėsh luftimesh e dėshtimesh nė planin shqiptar dhe ndėrkombėtar dhe duke u pėrgatitur pėr tė ardhmen, Skėnderbeu vuri tani nė jetė pėrfundimin e madh, qė u bė guri themeltarė i gjith veprimtarisė sė tij si burrė shteti dhe udhėheqės ushtarak nė vitet e ardhme, se pa kapėrcyer pozitat e vjteruara politike tė pėrēarjes sė vendit nė njė varg zotėrimesh tė veēanta, pa krijuar njė bazė politike-ushtarake tė organizuar e tė qėndrueshme, pa bashkėrenditur veprimet e brendshme me lėvizjet antiosmane qė organizoheshin nė plan tė jashtėm, lufta nuk do tė kishte perspektivėn e fitores. Ishte merita e madhe e Skėnderbeut qė u bė shprehėsi dhe zbatuesi i qartė, mė i ndėrgjegjshėm dhe i vendosur i kėsaj domosdoshmėrie qė impononte situata objektive.


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Thu Oct 18, 2007 3:59 am, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Oct 18, 2007 3:59 am

Pas fitoreve tė para tė viteve 1443-1444 filluan gjithnjė e mė tė forta kundėrgoditjet e ushtrive osmane, nė tė cilat niseshin nga bazat e tyre tė mėdha nė portat e trojeve shqiptare, nė Ohėr, Manastir, Kostur e Shkup me forca gjithnjė e mė tė mėdha, me ekspedita tė organizuara vit pėr vit me njė rregullsi tė paramenduar, nė kohėn e mbjelljeve e tė korrave, pėr tė shterrur forcat njerėzore dhe mundėsitė ekonomike tė
vendit.



Detyrės mė urgjente sė vendit, i shėrbeu thirrja e Kuvendit nė Lezhė (2.3.1444) dhe themelimi i njė besėlidhjeje tė sundimtarėve shqiptarė si organ politik dhe krijimi i njė arke lufte pėr tė mbajtur ushtrinė e pėrbashkėt tė Lidhjes.
Me autoritetin e vet si udhėheqės i kryengritjes sė pėrgjithshme dhe nismėtar i mbledhjes, si pėrfaqsues i njėrės nga principatat mė tė rėndėsishme tė vendit nga pikėpamja politike dhe ushtarake-ekonomike, Skėnderbeu mundi t'u imponohej sundimtarėve feudal dhe pėrfaqsuesve tė krahinave tė vetėqeverisura pėr tė kapėrcyer divergjencat qė kishin midis tyre. Lidhja e Lezhės u bė kėshtu i pari bashkim politik nė shkallė mbarshqiptare qė njihet nė historinė e Shqipėrisė. Skėnderbeu u zgjodh kryetar i Lidhjes dhe Komandant i saj i pėrgjithshėm. Nėn udhėheqjen e Skėnderbeut ushtria qė ai organizoi, kaliti e komandoi, u bė njė armė e fuqishme tejet e shkathėt pėr mbrojtjen e vendit. Tokat shqiptare pėr mė se 25 vjet mundėn t'u bėnin ballė vėrshimeve tė njėpasnjėshme, betejave masive, bllokadave dhe rrethimeve qė organizuan Murati II dhe i biri Mehmeti II, tė mbiquajtur "pushtues tė botėve", pėr tė zhdukur kėtė vatėr qėndrese e front tė ri qė u hap nė brinjėn e tyre perėndimore, nė njė kohė kur vėmendja e osmanėve ishte drejtuar parasegjithash drejt Veriut, Danubit. Nė Shqipėri dėshtoi politika e tyre e frikėsimit, e mbėshtetur nė epėrsinė numerike dhe tė armatimit.
Duke shfrytėzuar veēoritė e terrenit shqiptar, luftėn tradicionale popullore dhe duke e kombinuar si mjeshtėr i artit luftarak me operacione tė mėdha strategjike-taktike dhe ndeshje frontale, Skėnderbeu kundėrshtarin e lodhur me pusi e kurthe, alarme e shqetėsime tė vazhdueshme, e godiste me sulme tė fuqishme e tė befasishme dhe e shkatėrronte pėrfundimisht. Me kėtė strategji tė mbrojtjes aktive, me parimin "mbrohu duke sulmuar", ai arriti rezultatet tė shkėlqyera me njė ushtri relativisht tė vogėl, duke vėnė nė jetė parimin e tij "se kush nuk ėshtė nė gjendje ta mundė armikun me njė ushtri pre 10-12000 vetash, nuk do tė mundė ta bėnte kėtė as edhe me njė ushtri shumėfish mė tė madhe". Kjo ushtri bashkonte vrullin e njė ushtrie popullore me pėrvojėn e reparteve tė zgjedhura, tė specializuara pėr detyra tė veēanta tė njė ushtrie tė qėndrueshme, tė rroguar, me komandant tė dalė nga radhėt e popullit qė u rritėn e u kalitėn bashkė me ushtrinė nėn komandėn e Skėnderbeut.

Me kėto forca komanda shqiptare arriti tė fitonte dhjetėra beteja kundėr ushtrive kufitare osmane. Fushat e Pologut, tė Dibrės, tė Ohrit e tė Domosdovės, grykat dhe luginat e Drinit e Shkumbinit sidomos nė vitet 1444-48, 1450-56, 1462-65, fushat e Ujit tė Bardhė (1457), tė Livadit pran Ohrit (1462), tė Vajkalit (1465) etj. u bėnė sheh disfatash tė ushtrive tė rėndėsishme osmane.
Me kėto koncepte taktike-strategjike Skėnderbeu arriti tė prapste e tė thyente edhe forcat kolosale tė ushtrive perandorake tė llogaritura nė mbi 100 000 veta, qė erdhėn me Muratin nė krye pėr rrethimin e Sfetigradit (1448) dhe tė Krujės (1450), si dhe Mehmetin e II pėr rrethimin e dytė e tė tretė tė saj mė 1466-1467.
Taktika e shkatrimit sistematik tė vendit, masakrat masive tė zbatuara sidomos, nga Mehmeti II (nė Ēidhėn u vranė mė 1467 mėse 10 000 pleq, gra e fėmijė), nxitja e lėkundjeve dhe konflikteve midis anėtarėve tė Lidhjes Shqiptare nuk mundėn tė pėrēanin bashkimin e Skėnderbeun nė krye. Kėto momente krikite udhėheqėsi i luftės mundi t'i pėrballonte me sukses, sepse kishte mbėshtetjen masive tė qėndrueshme nga ana e shtresave tė gjera sidomos tė fashatarėsisė, qė shihnin nė luftėn konsekuente tė udhėhequr nga Skėnderbeu rrugėn mė tė efektshme pėr tė pėrballuar rrjedhimet shkatrimtare tė luftės. Uniteti politik dhe ai ushtarak kushtėzonin njėri-tjetrin. Kryetari dhe komandanti i Lidhjes sė Lezhės, i cili nė njė fazė tė parė nuk kishte qenė veēse "njė i parė midis tė barabartėve", u detyrua tani tė ndėrhynte kur qe nevoja, nė interes tė luftės sė pėrbashkėt, nė zotėrimet e aleatėve tė tij, duke cenuar autonominė e tyre, ēka ēoi, sidomos nė vitet 50, nė konfliktet me Arianitėt, Muzakėt, Dukagjinėt, ndonėse ishin tė lidhur me lidhje farefisnie me Kastriotėt, madje midis vet kėtyreve, konfliktet qė shkuan deri nė tradhėti (M. Golemi 1456, Hamza Kastrioti 1457 etj.). Kėto rrethana e detyruan Skėndebeun tė merrte masa energjike madje duke vėnė dorė mbi tokat e tyre dhe duke marrė masa shtrėngimi, deri edhe dėnimi me vdekje.
Me njė evolucion tė brendshėm, besėlidhja e sundimtarėve shqiptar filloi tė kthehej nė njė aparat shtetėror, nė njė shtet tė pėrqėndruar, qė kishte si bėrthamė zotėrimet e Kastriotėve. Nė gjirin e klasės sunduese, nė kėto kushte, pozita kryesore nė aparatin politik-shtetėror e ushtarak kaluan kryesisht nė duart e feudalėve tė vegjėl, tė cilėt qėndronin besnikėrisht prapa pėrfaqsuesit tė pushtetit qendror. Qė nga fundi i viteve 50, nė vartėsinė e kėtij shteti hynė edhe zotrimet e njė vargu sunduesish qė ishin pėrpjekur tė ruanin pozitėn e vet duke kėrkuar mbėshtetje nė forca tė jashtme.
Formimi i kėtij shteti ishte njė hap i rėndėsishėm pėr bashkimin politik tė shqiptarėve, edhe pse nuk pėrfshinte gjith trojet shqiptare; jashtė tij mbeteshin viset nė Jug tė vijės Seman-Vjosė ku prapa krahėve tė osmanėve gjendeshin njė varg zonash tė lira qė pėrbėnin vatra qėndrese, pjesė tė luftės sė pėrgjithshme. Principata e Kastriotėve nėn sundimin e Skėnderbeut pėrfshiu kėshtu nė njė shtet politikisht tė pavarur pjesėn mė tė madhe tė trojeve shqiptare tė papushtuara nga osmanėt. Duke iu referuar historisė Skėnderbeu deklaronte veten si pasardhės e vazhdues i veprės sė bashkimit politik, qė kishin ndėrmarrė nė fund tė shek. XIV sundimtarėt nga dinastia e Balshajve.
Fuqizimi dhe konsolidimi i shtetit tė pėrqėndruar shqiptar e bėri atė njė faktor politik e ushtarak tė rėndėsishėm aktiv edhe nė marrėdhėniet ndėrkombėtare.
Lufta qė zhvillohej nė Shqipėri ishte pjesė e asaj lufte pėr liri me tė cilėn popujt e Evropės Jug-Lindore, e midis tyre nė rradhė tė parė shqiptarėt, duke gozhduar forca tė mėdha nė trojet e tyre u bėnė njė ledh mbrojtės kundėr vėrshimit shkatėrrues tė agresionit, i cili vinte nė rrezik fatet e qytetėrimit evropian nė pėrgjithsi.
Pėr Skėnderbeun ishte e qartė se njė nga kushtet ndihmėse pėr zhvillimin e luftės antiosmane nė Shqipėri ishte bashkėpunimi me forcat e jashtme, tė interesuara pėr t'iu kundėrvėnė vėrshimit osman. Qė mė 1443-44 e mė tej 1448-56 Skėnderbeu krijoi lidhje me Huniadin pėr tė arritur njė front tė pėrbashkėt nė Kosovė, dhe pėr t'i ndihmuar forcat hungareze qė luftonin nė Belgrad. Nuk mungonin poashtu lidhje bashkėpunimi me sundimtarėt e fundit ballkanas, mbretin e Bosnjės, despotėt e Sėrbisė dhe tė Artės, me kryepeshkopin e Ohrit, tė cilėt qenė nė fakt ata mė tė interesuar tė pėrfitonin nga lufta qė zhvillohej nė Shqipėri. Vėmndje u kushtoi Skėnderbeu sidomos pėrpjekjeve pėr tė tėrhequr nė njė bashkėpunim efektiv shtetet perėndimore mė tė afėrta - Republikėn e Venedikut, Mbretėrinė e Napolit, Papatin e Romės, duke llogaritur se ishte vet interesi i kėtare shteteve qė tė ndihmonin aktivisht, materialisht e ushtarakisht luftėn nė Shqipėri pėr tė siguruar krahėt nga sulmet osmane prej Ballkanit. Por kėto shtete synonin vetėm tė pėrfitonin nga lufta e popujve ballkanas, duke ua lėnė atyre gjithė barrėn e duke i pėrcjellė me fjalė tė mira e urime. Republika e Venedikut i trembej pėrforcimit tė Lidhjes Shqiptare e tė pozitės sė Skėnderbeut qė mundė tė vinte nė rrezik zotėrimet e saj nė Shqipėri. Ajo bėri kundėr Skėnderbeut njė luftė tė fshehtė qė synonte vrasjen e tij dhe pėrēarjen e Lidhjes dhe arriti deri nė luftėn e hapur nė dy fronte, tė kombinuar nga osmanėt mė 1445. Edhe kur Republika hyri nė luftė me sulltanėt mė 1463 dhe u lidh me marrėveshje me Skėnderbeun dhe Hungarinė, ajo e konsideronte luftėn nė Shqipėri vetėm si njė aksion pėr tė lehtėsuar frontin e saj nė Peloponez. Skėnderbeu i dėnoi ashpėr kėto qėndrime sidomos nė situatėn e vėshtirė tė rrethimit II e III tė Krujės (1466-1467), duke deklaruar se "nuk kishte besuar qė mundė tė ekzistonte njė shpirtligėsi e tillė siē e treguan kėta priftėrinjė" dhe se "duhej luftuar mė tepėr kundėr kėtyre se kundėr turqve". Edhe Mbretėria e Napolit ishte e interesuar t'ia hapte rrugėn ekspansionist tė saj drejt Mesdheut Lindor, me anė traktatesh tė lidhur me njė varg sundimtarėsh ballkanas, me traktatin e Gaetės tė pėrfunduar mė 1451 me Skėnderbeun, Alfonsi i V i Argonisė i premtonte sundimtarit shqiptar ndihmėm ushtarake financiare kundėr osmanėve, ndėrsa Skėnderbeu po tė plotėsohej ky kusht do tė njihte Alfonsin si kryezot, me cilėsinė e vasalit pėr tokat qė do tė ēliroheshin me forca tė pėrbashkėta. Ky bashkėpunim qė nuk cenonte politikėn e pavarur tė Skėnderbeut pa u realizuar; lufta qė synonte Skėnderbeu kėrkonte njė angazhim tėrėsor tė forcave qė Alfonsi s'kishte ndėrmend ta bėnte.
Njė orvatje tė dytė pėr tė angazhuar Napolin dhe aleatėt e tij, Milanon, Papatin, nė njė aksion tė pėrbashkėt kundėr osmanėve, bėri Skėnderbeu nė vitet 1460-62 me ekspeditėn ushtarake nė ndihmė tė Ferdinandit kundėr banorėve kryengritės nė Italinė e Jugut, duke treguar qartė, siē ishte qėllimi itij, vlerėn luftarake tė forcave shqiptare pėr atė aksion. Nė mendimin politik tė njerėzve mė tė qartė tė kohės po bėhej gjithnjė e mė e dukshme rėndėsia e Shqipėrisė si kryeurė pėr kalimin e osmanėve drejt Perėndimit. Invazioni i Evropės ėshtė i sigurtė, shkruante nė kėtė kohė njė ushtarak anglez, sepse s'ka fuqi qė mundė tė bėjė rezistencė po tė bjerė kėshtjella shqiptare". Ndėrgjegjja pėr funksionin evropian tė luftės sė shqiptarėve gjeti shprehje nė planet qė u hartuan nė konferencėn e disa shteteve evropiane nė Mantova mė 1458 si dhe mė vonė mė 1464, kur u hodh ideja pėr njė front tė gjerė politik e ushtarak antiosman, qė do tė pėrfshinte Burgonjėn e disa shtete kryesore italiane, Shqipėrinė dhe Hungarinė si dhe kundėrshtarėt e Mehmetit II nė Azi. Por politika dritėshkurtėr veēanėrisht e shteteve italiane bėri qė tė dėshtonin kėto plane. Pėr kėtė fuksion evropian tė luftės sė shqiptarėve ishte i ndėrgjegjshėm vetė Skėnderbeu kur i deklaronte njė princi italian se "po tė mos ishte lufta jonė, ato vende qė thoni se janė tuajat, do tė kishin rėnė prej kohėsh nė duart e turqve". Skėnderbeu vdiq i sėmurė nė Lezhė, ku do tė organizohej njė kuvend i krerėve shqiptarė, dhe u varros po aty.
Personaliteti i Skėnderbeut si burrė shteti, strateg e mjeshtėr i artit luftarak dallonte me tiparet e veta karakteristike nga princėrit feudal bashkėkohės tė Perėndimit. Luftėtarė i thjesht midis luftėtarėve, ai luftonet me "mėngė tė shpėrvjelura", nė krye tė njė kalorėsie qė vepronte me shpejtėsi tė jashtėzakonshme nė krahasim me ushtritė e rėnda feudale, bartės i njė emri me famė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue Oct 23, 2007 1:19 pm



Ali Pashe Tepelena,


Luani i Janines

Shekulli i XVIII i gjeti trevat Shqiptare ne nje kohe atonomie te theksuar nga pushteti Osman i Stambollit dhe pa nje fuqizim te madh te bejlereve dhe pashallareve Shqiptare ne qeverisjen e tyre ne Shqiperi. Shqiptaret qe tashme kishin krijuar ne Stamboll lidhje te forta politike, krijuan edhe ne Shqiperi baza te forta autonomie, ku familje te ndryshme Shqiptare, si ato te Vlorajve, Velebishtajve, Ngurzajve etj filluan qe te bejne nje politike autonome nga Stambolli. Shekulli i XVIII pa ne Shqiperine e Jugut qytetin e Janines qe te marre rrolin e kryeqytetit te Shqiperise ku lojerat politike mes pashallareve Shqiptare u zhvillonin, ne kete qytet qe ishte nder me kozmopolitanet dhe me i zhvilluari ne te gjithe Ballkanin. Grindjet e Pashallareve Shqiptare per kontrollin e Janines, arriten pike vendimtare te tyre, kur Janina ra ne duar te Pashait Mehmet Karakushi ku morri tipare te nje pashalleku dhe u shkeput nga sanxhaku i Terhalles. Vdekja e Mehmet Pashes, e la qytetin e Janines ne vakum, te cilin e shfrytezoi Ali Tepelena, qe u mbiquajt ‘Asllan’ apo Luani i Janines, dhe qe me pas morri edhe titullin Pasha. Ali Pashe Tepelena, personi qe aq shume preku penen e orientalisteve Evropjane, coi inspiratat e Shqiptareve, u be sebep i fitores se Grekerve, dhe qe aq shume shqetesoi Sulltanet e Stambollit.


Ali Pashe Tepelena

me pamje Luani



Karriera

Nuk asnje dyshim se figura me e rendesishme dhe me e famshme e historiografise Shqiptare neper kohera eshte figura e Ali Pashe Tepelenes, Pashait Shqiptar, sundues te Shqiperise se Mesme dhe Jugore, te fundshekullit te 18 deri me 1822.

Ali Pashe Tepelena qe mendohet te kete lindur diku mes intervalit te 1740 deri me 1750, ishte bir i nje familje aristokrate Shqiptare nga Tepelena. Gjyshi i Ali Pashes i qujatur Mukhtar, ishte nje komandant i zoti ne ushtrine Osmane, gje te cilen ai e pati treguar ne rrethimin e Korfuzit me 1716. I jati i Mukhtarit, Mucoja (apo Mustafai) ka qene Be nga Gjirokastra dhe besohet te kete qene muteselim(nen-guvernator) i nahijes se Tepelenes qytet qe ishte pjese e Sanxhakut (rrethit) te Vlores.

Mukhtari, gjyshi i Aliut si Be qe ishte, kishte nen kontrollin e tij prona dhe ushtare te shumte. Me vdekjen e Mukhtarit, titulli i Beut dhe pronat e Mukhtarit i kaluan te jatit te Aliut, Veliut. Gjate nje sherr qe Veliu i jati i Aliut pati me kusheririn e tij te pare, Islam Beun qe ishte edhe mutessarrifi Delvines, coi ne vrasjen e Islamit nga Veliu me 1759, gje qe coi Porten e Larte (ne Stamboll) qe pas 3 vitesh ta caktoje Veliun si mutessarrifi Delvines.

Ali Pasha qe u lind ne kete rreth aristokratik Shqiptar qe nje raport ndaj Hapsubrgeve te 1783 permendet se familja e Aliut ishte “familja me nobel e Toskeve te te gjithe Epirit” nuk pati fat qe te gezoje shume. Ne moshen 10 vjecare vdekja e babait te Aliut e coi familjen e tij qe te gjendet e vetme ne mes te kater rrugeve, te braktisur dhe varferuar. Familjes se mbetur pa burre te Aliut, armiqte e te atit te tij filluan qe ti benin lloj-lloj poshtersishe. Per kete arsye, e ema e Aliut, Hankoja qe rridhte nga fshati i Konices, tashme u detyrua qe te marre rrolin e burrereshes ne familje dhe u mundua qe te mbronte nderin dhe pronat e saja nga armiqte e te shoqit. Por ne nje konfrontimet qe ajo pati me bandat e Kardhiqioteve dhe Harmoveve, ajo ra viktime e pabesise se Kardhiqioteve qe e turperuan Hankon sebashku me te motren e Aliut, Shanicen duke i marre peng dhe c’nderuar.

Aliu i vogel qe ne kete kohe mendohet qe te kete qene mes 10 deri me 15 vjec arriti qe te shpetoje nga kurthi i Kardhiqoteve, por pasiqe ai ishte i pafuqishem dhe i vogel, ai nuk mundi qe te shpetonte dot nenen dhe motren e tij nga poshtersite e Kardhiqoteve. Motra dhe e ema e Alit u lirua nga Kardhiqotet vetem pasi nje tregtar Grek nga Gjirokastra shkoi ne Kardhiq dhe i pagoi Kardhiqotet per lirimin e dy femrave te marra peng.

Hidherimi qe Aliu i vogel morri ne shpirt nga kjo poshtersi, dhe kerkesa e Hankos per te marr hak per nenen e tij, ndoshta ishin edhe shkaqet kryesore qe cuan Aliun qe te rritej si nje djale ambicioz dhe me inspirime ne jete. Duke qene se ai rridhte nga nje familje e varfer, por me tradite aristokratike, Aliu rinine e tij sipas shume tregimesh e nisi si ‘bandit’ qe shquhej per trimeri dhe zgjuarsi. Ne kohen e rinise se Aliut Shqiperia e Mesme policohej nga ‘armatolet’ qe ishin mercenare Greko-ortodoks, qe shquheshin per kurrupsion dhe hajdutllek te madh mes tyre.

Ali Pasha sipas disa tregimesh mendohet qe te kete qene kryetar i nje bande cubash me ndikim nė Thesali dhe anės se maleve tė Pindit gjate rinise. Perderisa keto krahina ne ate kohe administroheshin nga Pashallėku i Beratit me nė krye Ahmet Kurt Pashėn, nje dite, Aliu u zu rob dhe e pru nė Berat. Pashait te Beratit, Ahmetit, i bėri shume pėrshtypje bukurija dhe mencuria e Aliut. Per kete arsye Ahmeti, e punesoi Aliun si roje personale ne shtepine e tij. Por pas disa kohesh pune ne Pashallekun e Beratit, Aliu qe transmetohet te jete merzitur me Pashain, te cilit ai i kerkoi vajzen e tij, por qe Pashai ia rrefuzoi, u largua nga Berati dhe u bashkua me shoket e tij te mehershem. Me pas Aliu kaloi ne Delvine ku aty u martua me te bijen e Kapllan Pashes, (Pashait te Delvines qe ishte ne lufte me Ahmet Kurtin), Gjylsymen. Duke qene i ri ne moshe (24 vjec) dhe nje njeri me ambicje dhe zgjuarsi, Kapllani pa tek Aliu nje njeri te afte per te bijen e tij.

Disa kohe pas marteses se Aliut ne Delvine, i vjerri i Aliut, Kapllani, vdiq. Vendin e Kapllanit e zuri kunati i Aliut, qe quhej Ali dhe ishte martuar me te motren e Aliut, Shanicen. Por kunati i Aliut pas pak kohesh vdiq ne nje konflikt, kurse i vellai i tij Selimi nuk u lejua qe te behej Pasha nga Padishau i Stambollit, keshtu qe posti i shkoi Aliut nga Tepelena. Pak kohe pas marrjes se postit te Pashait te Delvines, me 1787, Ali Pashes iu caktua posti i Derbendler Bashbugut(shefi i policise se rrugeve malore). Zotesia e Aliut dhe sinqeriteti i tij ne pune jo vetem qe shtoi besimin e Portes se Larte ne aftesite e Aliut, por mbi te gjitha i solli zonave qe ai policonte qetesi dhe siguri qe kishte munguar prej kohesh, kjo fale ndershkimeve te rrepta qe Aliu iu dha hajduteve e kacakeve te kohes. Duke rekrutuar nje force Shqiptaresh te perbere nga 4.000 veta, Aliu vendosi rregull qe nga Janina e deri ne Thermofilat. Duke pasur kete post, sebashku me postin e mutessarrifitte sanxhakut te Terhalles te cilin Aliu e kishte marre ne 1786, Aliu marshoi drejt Janines me 1788 ku zoteronte anarkia. Me vendosjen e rregullit dhe qetesise ne Janine, Aliut iu dha posti i Pashait apo Vezirit te Janines, qe perpara tij u mbante nga Izet Pasha.

Ky post qe ishte edhe posti me i larte qe Aliu do te gjente ne karrieren e tij coi ne themelin e shtetit autonom Shqiptar qe Ali Pasha krijoi dhe udhehoqi gjate jetes se tij, prej moshes 44 vjec e deri ne vdekje.

Ndertimi i Shtetit Shqiptar

Me marrjen e Janines, Ali Pashe Tepelena, filloi edhe ndertimin e shtetit autonom Shqiptar qe do te shtrihej nga Durresi ne Veri deri ne gjirin e Korintit ne Jug. Duke nenshtruar Konicen, Permetin, Kelcyren, Libohoven, Arten dhe me vone me acarimet e Osmaneve me Bushatllinjte e Shkodres dhe fuqite Evropjane, Aliu morri kazane e Korces, nenshtroi Himaren, Gjirokastren, Beratin, Vloren dhe Delvinen.

Ne kete periudhe Aliu i vuri nje vemendje te madhe infrastruktures se vendit. Ai ndertoi rruge, hane, ura e ndertesa te reja neper fshatra e qytete. Sic shume agjente, e visitor Evropjan transmetuan ne kohe te Aliut, ne Pashallekun e tij nje mireqenie dhe ringjallje e tere kulturore morri pjese. Sipas Hobhousonit (1813) Aliu e beri zakon qe ta vizitonte cdo fshat e qytet te Pashallekut te tij, te pakten njehere ne vit. Duke ruajtur nje autonomi te gjere nga qeveria e Stambollit, Aliu diti me saktesi sesi te shuaje konfliktet, vjedhjet dhe hajdutlleqet ne Pashallekun e tij, dhe u soll si nje princ i vertete. Kujdesja e Aliut per infrastrukturen dhe zhvillimin e Shqiperise ne kohe te tij, coi ne lindjen e nje vale te madhe artizanesh, zejtaresh, tregtaresh dhe per me teper shume vizitoresh te huaj u shtyne qe te vizitonin Shqiperine.

Nga kapitali i Pashallekut te Aliut, Janines tregtare dhe agjente tregtare nga Venecja, Ankona, Padua etj, vendosen lidhjet e tyre qe ne ate kohe u shqua per pasurine e madhe. Nga Janina tekstile, mendafsh, flori, argjend e shpata dhe arme u eksportuan per ne Itali dhe viset e Ballkanit. Limone, portokalle, lesh e vaj ulliri qe shpesh vinin nga Saranda e Delvina u kaluan ne kohe te Aliut nga Janina per ne tregjet e Evropes. Ndersa kafeja, sheqeri erdhen ne Janine nga Trieste, rrobat erdhen nga Gjermania dhe Franca. Ne kete kohe portet e Durresit, Vlores e Prevezes sherbyen si pikat me te rendesishme nga ku mallrat i erdhen kapitalit te Ali Pashes.

Pasuria ne kohen e sundimit te Ali Pashes ne Janine u shtua shume. Sipas Cifutit te konvertuar ne Islam, Ibrahim Mansur Effenidese, qe sherbeu si sekretar i Aliut, Ali Pasha vete personalisht kishte mese 500.000 dele dhe 600.000 dhi. Ne kohen e Aliut, fushat e Terhalles dhe Larises qe me pare rronin ne frike dhe skamje, u mbushen plot me drith e prodhime bujqesore. Edhe pse ligjet Osmane te kohes e ndalonin eksportin dhe monopolizimin e grurit, vizitore te kohes se Aliut vune ne dukje se Aliu ishte nje nga biznesmenet dhe eksportuesit me te medhenje te grurit ne Pashallekun e tij.
Nese perpara ardhjes se Aliut ne pushtet ne trevat e Shqiperise, shume veta nuk paguanin taksat ndaj shtetit (Osman) me ardhjen e Aliut sistemi i taksave u riperteri ne te gjithe vendin. Aliu pervec taskave qe njerezit duhet te paguanin ndaj qeverise se Stambollit, vuri edhe taksa per pashallekun e tij, taksa me te cilat ai mbante shtetin dhe investimet ne vend. Personat qe rrefuzonin te paguanin taksat u ndershkuan shume rrepte nga Aliu qe i burgoste dhe denonte rrepte ata qe nuk paguanin detyrimet.

Pervec permiresimeve ekonomike, Aliu mbante nje elite te gjere intelektuale ne pallatin e tij. Sekretaret e Ali Pashes ne shume raste ishin Grek te shkolluar, Evropjan te konvertuar ne Islam, dhe Shqiptare me eksperience. Pasiqe jetonte ne Janine ku kishte shume Greker, gjuha zyrtare qe Aliu perdorte ne pallatin e tij per dokumentime ishte Greqishtja dhe Turqishtja, pasiqe Shqipja nuk kishte zhvilluar nje alfabet te qarte te vetin. Por gjuha e perditshme qe Aliu perdorte ne ishte Shqipja te cilen Aliu e perdori per dokumentimet e tij, por duke e shkruar me germa Greke. Ne kohen e pashallekut te Aliut ne Janine, Janina u kthye ne qendren me te edukuar te te gjithe Ballkanit. Ne Janine u shkolluan me mijera Shqiptare, Grek e Turq. Me dhjetra shkolla u hapen, shkolla ne te cilat edhe shumica e rilindasve Shqiptare te shekullit te 19-20 u edukuan.

Ne fushen e administrates se Aliut, nuk duhet te harrohet Divani qe ai themeloi per administrimin e shtetit te tij, ku rrolin e kryeministrit te Aliut e luante Omer Pashe Vrioni qe ishte edhe kryekomandant i ushtrise se Aliut.

Ne politike Aliu e tregoi veten e tij si nje nga pashallaret me te afte te kohes se tij. Ashtu si edhe Mehmet Ali Pashe Cami ne Egjypt, Ali Pasha ishte ne gjendje qe Pashallekun e tij ta kthente ne nje shtet kuazi te pavarur nga Osmanet. Nga Janina, Aliu hynte ne marreveshie me Ruset, Anglezet e Francezet kur te donte ai, dhe pashallekun e tij e konsideronte si token e tij dhe jo si toke Turke. Edhe pse Ali Pasha mbante marredhenie te mira me Porten e Larte, sidomos me Valide Sulltanin (nenen e Sulltanit), te ciles ai i dergonte edhe dhurata here pas here, ai ishte virtualisht i pavarur nga Stambolli. Per kete edhe Anglezet, Francezet e Ruset derguan ambasadoret e tyre ne Janine, qe iu drejtonin Ali Pashes ne termat e nje princi te pavarur.

Duke qene i shkathet dhe i mprehte ne politike, Ali Pasha diti ne shume raste sesi ti luaje Anglezet kunder Francezeve, dhe ne shume raste te marre edhe ndihma e dhurata prej atyre, duke iu premtuar aleanca dhe mbeshtetje.

Ne kohen kur ne Evrope lufta me Napoleon Bonaparti ishte ne maksimum, Aliu ishte ne kontroll te plote te Shqiperise Jugore dhe te Mesme me bijte e tij mutassarrif ne Tėrhalle dhe Lepant (Mukhtari dhe Veliu). Ne keto kohe Aliu pati kontakte te gjera me Anglezet dhe Francezet me te cilet ne 1797 pati edhe kontaktin e pare. Pushtimet e Francezeve ne detin Jon, te: Prevezes, Vonices, Pargės dhe Butrinti qe me pare ishin koloni Veneciane e coi Aliun qe te hyje ne kontakt me Francezet duke i pergezuar ata. Ne kete kohe, Aliu qe arriti te marre ndihma militare dhe leje per te dale ne det nga Francezet, e cuan ate qe te shtypte kryengritjet ne Himarė, gje per te cilen, Porta e Larte e shperbleu Aliun me titullin Asllan – Luan.

Sulmi i Francezeve ne Egjypt e coi shtetin Osman qe te hynte ne lufte me Frenget, gje e cila shtyu edhe Aliun qe te sulmoj Prevezen dhe Vonicen dhe te detyroje Francezet qe te dorezohen. Me kete fitore mbi Frenget dhe me rregullimin e mevonshem te marredhenieve Turko-Frenge, Sulltan Selimi i III e gradoi ate si guvernator te te gjithe Rumelise (te tokave Osmane ne Evrope) me qender ne Manastir, ne Prill te 1802. Ambicjet e Aliut per ta larguar Francen nga deti Jon e cuan ate qe te hyje ne aleance me Angline qe ashtu si Aliu donte te largonte Francezėt nga ishujt e detit Jon. Bashkepunimi i Aliut me Anglezet e cuan ate qe te marre ndihme militare nga Anglia, ku ndermjet te tjerash ai morri nje dhuratė prej 20 topash.

Ne fushen e religjionit Ali Pasha, ashtu si edhe shumica e Shqiptareve te kohes se tij ishin, praktikuan Islamin si fene zyrtare te pashallekut, qe ishte feja e rraces sunduese - Shqiptare. Pervec Shqiptareve Musliman, ne pashallekun e Aliut kishte edhe Grek Ortodoks dhe disa Cifute. Edhe pse Greket Ortodoks gezonin lirite e parapara nga Islami, shpesh shume prifterinje Grek u ankonin se Aliu ishte shume i dhene pas Shehjlereve dhe Dervisheve, dhe sipas shume bashkekohesve te tij, ai iu dhuronte atyre shume para. Edhe pse ka disa tregime qe rrefejne per Aliun qe te kete detyruar disa Grekofile Shqiptare qe te Shqiptarizohen / Islamizohen me force, e verteta eshte se Aliu ishte shume tolerant ndaj jo-Islamo / Shqiptareve ne Pashallekun e tij, saqe tregohet se ai i lejonte Grekerit Ortodoks qe te vishnin rroba ekstravagante ne kohen e tij (edhe pse kjo nuk lejohej nga ligjet e kohes), gje qe e coi edhe nje Dervish qe te ankohet tek Aliu per tolerancen e madhe qe ai tregonte per ata. Te njejten tolerance fetare ne e gjejme nga Aliu edhe ne Haremin e tij, qe sic transmetohet Aliu ne ate kishte nje Shqiptare Kristiane nga Tepelena, qe Aliu e lejonte te kryente ritet e saja fetare ne pallatin e tij, me prifterinje.Megjithate ne sarajet e Ali Pashe Tepelenes shume Evropjane pranuan Islamin. Nder ata ne mund te kujtojme Marko Kurinin qe ishte premtuar qe te behej Peshkop i Bombeit ne Indi, por pasiqe ai sherbeu si sekretar i Napoleon Bonapartit per disa kohe ne Egjypt, me vone gjate nje rruge per ne Evrope ai u morr si skllav nga disa pirate Ulqinak, te cilet e shiten ne Janine. Ali Pasha qe e bleu Kurinin si skllav, e Islamizoi ate dhe me pas e punesoi ne sarajet e tija. Si pasoje e pranimit te Islamit, Kurini e ktheu emrin e tij ne Mehmed Effendi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue Oct 23, 2007 1:40 pm

Megjithe tolerancen qe Aliu tregonte per fete, dhe sipas disa tregimeve qe flitet edhe per konsumimin e alkolit nga ai, vizitoret qe vizitonin Aliun gjate Ramazanit ne Tepelene, njoftojne se Aliu agjeronte te gjithe Ramazanin, dhe gjate vizitave qe Aliu bente ne Tepelene, ne vendin e rinise se tij, ai behej konservativ ne fe. Edhe pse shkrues si puna e Haxhi Serretit e tregonin luften e Aliut kunder tradhetareve Suliote qe luftuan ne krah te Grekerve dhe Frengeve, si lufte kunder ‘qafirave’ (te pafeve), faktet ne kete argument nuk jane shume bindes.

Ne fundin e jetes se tij, tregohet qe Aliu i eshte kthyer shume fese, devocionit fetar dhe mesimeve te Islamit. Sipas Ibrahim Mansur Effendise, Aliu fundin e jetes se tij e kaloi prane nje mistiku Persian (Sheikh Ali), te cilit pas vdekjes, Aliu i ndertoi edhe nje mazoleum.

Fragmente nga jeta ne Pashallekun e Aliut

Toke e Shqiperise! Lere shikimin tim te derdhet ne ty
Ne ty, me njerez te ashper kujdestare
Kryqet bien, minaret lartesohen
(Lord Bajron, Peligrinazhi i Chaild Haroldit)

Jeta ne Pashallekun e Ali Pashes, ishte nje jete mjaft e bukur me ngjyra orientale Shqiptare qe ndezi shume kureshtjet e orientalisteve qe edhe shkruan per ate. Bukuria e Shqiptareve, krenaria e tyre, kultura e ndryshme nga ajo e Evropes, dhe per me teper zgjuarsia dhe personaliteti i Ali Pashes ishin nga faktoret me terheqes qe udhetare Evropjan si Bajroni, gjeten ne Pashallekun e Ali Pashes. Historite qe bashkekohes te Aliut shkruan per bemat e tij jane te shumta… Shume jane te pabesueshme, prekese, por qe ne fund tregojne karakterin e Ali Pashes dhe te jetes ne pashallekun Shqiptare te Janines. Bajroni nder te tjera ne kujtimet e tija kujton se:

Nuk do tė harroj kurre ditėn kur hym nė Tepelenė, ne oren pese tė mbremjes, ndėrsa dielli ishte duke perėnduar. Mė erdhi nė mėndje, me pak ndryshime nė veshjen, pėrshkrimi i Branstone Castle nė nje nga librat e Walter Scott. Veshja ndryshon mbas kombėsise sė trimave qė janė nė shėrbim tė Vezirit. Shqiptarėt kanė petkun ma tė mrekullueshėm tė botės me fustanellėn e bardhė, me jelekun prej kadifeje tė qendisur me ar, me xhamadanin prej stofe tė zezė dhe me koburen dhe kamėn me doreza prej argjendi tė punuar. Tartarėt me qylafet e gjatė mbi krye; Turqėt me ēallmat dhe kaftanėt e veshun me gėzof pėrmbrėnda. Te gjithe kėto kostume tė bukur plot ngjyra dhe shkėlqim, ashtu edhe banesa e Ali pashės formonin nji pamje fort tė kandshme pėr nje tė huej. Mė futėn nė nje dhomė qė ishte shtrue mjaft bukur dhe Sekretari i Vezirit mė pyeti pėr shėndetin mbas modės turke. Nuk mė lejuan tė paguaj as pėr fjetjen, as pėr ushqimin dhe as pėr ndonje send tjetėr.

Kurse Hobhousi shkruante rreth Aliut:

Veziri ishte nji burrė i shkurtėn dhe mjaft i trashė. Kishte nji fytyrė shume tė kendshme me cipė tė bardhė dhe trajtė tė rrumbullakėt. Syte i kishte tė kaltėrt me lėvizje tė shpejta qė tė banin me kuptuar menjiherė se nuk gjindesh pėrpara nji Pashai oriental. Mjekrėn e kishte tė bardhė dhe tė gjatė sa i binte pėrmbi gjoksin... Na priti me nji kortezi tė jashtezakonshme dhe na mori aq me tė mirė sa me na quajtur djem te tij. Ishte fare nė qejf pėr nje njeri ne ate pozitė. Nė sa vise tė Turqise qė vizituem nuk pashė nje pasha tjetėr tė qeshte nė ate mėnyrė. Nuk kishte ndonji roje tė posaēme, por vetėm katėr a pesė djem tė veshun me petkun e bukur shqiptar dhe me flokėt e gjatė qė u binin mbi supe.

Prostituta qe u kthye ne Shenjtore

Nje nga ngjarjet qe shumica e Evropjaneve vune shenim ne mbresat e tyre ne Pashallekun e Ali Pashes, ishte edhe historia e Grekes Frosine dhe birit te Aliut, Mukhtarit. Sipas tregimeve, mesohet se djali i Aliut, Mukhtari ishte qejfli i madh. Duke u nisur nga ky fakt, nje Greke e quajtur Frosine, qe ishte gruaja e nje tregtari Grek, ishte nje nga shume femrat qe shkonin me Mukhtarin. Duke patur deshiren e saj qe ta vidhte Mukhtarin sa me shume qe ajo mundtte, Frosina nje dite iu lut Mukhtarit qe ishte ne dashuri me ate si i cmendur, qe ti jepte asaj unazen e floririt qe Mukhtar Pasha mbante. Mukhtari i verbuar nga pasionet, kujtoi se Frosina ia kerkonte atij kete unaze ne shenje dashurie, por Frosina ne te vertet pasiqe ia morri unazen Mukhtarit, shkoi menjehere tek nje argjendar per ta shitur mallin e marre.

Argjendari qe e pa unazen qe Frosina ia coi atij, pasiqe e kuptoi vleren e madhe te saj, shkoi menjehere ne pallatin e Pashait per ta shitur kete mall te cmuar tek gruaja e Mukhtarit, Pashoja. Pashoja qe e njohu unazen e te shoqit, u be si e marre dhe e pyeti argjendarin se kujt ia kishte marre ai kete unaze. Argjendari i tregoi se ia kishte dhene grekja Frosine. Pashoja si grua e ndershme dhe me dinjitet, qe tashme ishte ne kulmet e xhelozise, shkoi menjehere tek i jati i Mukhtarit, Aliu dhe i tregoi atij historine. Ne kete kohe, Mukhtari u therrit nga Stambolli per te shtypur Pashain e Adrianopojes ne Turqi qe ishte cuar ne rrebelim. Aliu qe u informua nga nusja e birit te tij Pashoja, per herezite e te shoqit me putanat Greke, pasiqe kreu nje hetim dhe i gjeti te gjitha prostitutat me te cilat i biri shkonte, i morri ato, i lidhi dhe i mbyti ne liqenin e Janines per shkak te pabesive bashkeshortore dhe prostitucionit qe ato kryenin, i cili sipas Aliut dhe ligjeve te kohes ishte nje krim i madh.

Greket qe i urrenin Shqiptaret ne kulm, ndershkimin e prostitutave Greke dhe te Frosines, i kthyen ne terma fetare, dhe per kete arsye Kisha Ortodokse Greke e shpalli prostituten Frosine Shenjtore, duke shtuar edhe metej urrejtjen Greke kunder Shqiptareve, tashme te shenjterizuar me nje prostitute, dhe duke satanizuar Shqiptaret dhe Ali Pashen te cilit Greket i dhane pershkrime si gjarper, satana etj.

Hakmarrja ndaj Kardhiqoteve

Si Shqiptar i ndershem dhe me gjak qe ishte, Aliu qe nga vegjelia e tij, mbajti me vete gjithnje nje enderr ne vete, ate te marrjes se hakut per nenen dhe motren e tij qe ishin c’nderuar nga Kardhiqotet kur ai ishte ende i vogel. Deri nė shtratin e vdekjes Hankoja, e ema, i kujtonte Aliut turpin qe i kishin vene Kardhiqotet asaj dhe i kerkonte atij qe tia vinte nderin ne vend. Dhe momenti i venjes se nderit ne vend i erdhi Aliut me 1812, mbi 40 vjet pas turperimit qe Kardhiqotet i kishin bere familjes se tij.

Per kete ai rrethoi Kardhiqin dhe ekzekutoi 60 vete te cilet i kishte marre peng. Me pas Aliu hyri nė qytet nė krye tė ushtrise dhe iu kėrkoi qė tė gjithe burrat ti pėruleshin. Gjashteqind burra tė ēarmatosur i shkuan atij pėrpara dhe i ofruan njohjen si sundimtar te tyre, te nje Han jashte Kardhiqit (Hani i Valias, ndermjet Kardhiqit dhe Janines). Aliu i quajti Kardhiqiotet vellezėr dhe djem tė tij, dhe i fali. Por mes fytyrave te atyre qe ai pa ne ate tubim, ai njohu ata qė i kishin poshteruar nenėn. I ndezur nga ndjenja e hakmarrjes, Aliu u dha urdhėr ushtarve tė tij qe ta rrethonin hanin dhe tė masakronin te gjashteqind burrat. Por ushtarėt e Aliut rrefuzuan me qelluar mbi njerez tė ēarmatosur. Per kete arsye, disa Greker tė kryesuar nga Thanas Vaja, e kryen gjakmarrjen kunder gjashteqind Kardhiqiotve.

Renia e Pashallekut te Janines

Ardhja ne pushtet ne Stamboll e Sulltan Mahmudit te II, pervec te tjerash i solli shtetit Osman ri-centralizimin e kontrollit nga Stambolli. Mahmudi qe ne jeten e tij perjetoi rrevoltat e Jenicereve ne Stamboll, u be i vendosur ne shkaterrimin e tyre dhe te cdo fuqie tjeter ne shtetin Osman. Ne kete kohe Pashallaret te ndryshem kishin krijuar shtete nen – shtete ne Devletin Osman. Nder keta, dy me te fuqishmit mund te shihen dy pashallaret toske Shqiptare, njeri ishte Mehmet Ali Pasha i Egjyptit, dhe i dyti Ali Pashe Tepelena i Janines.

Per kete arsye qe me 1812 Ali Pasha u shpall si shkarkuar nga posti i mutessarifitte Janines dhe u urdherua qe te shkoje ne Tepelene, por me nderhyrjen e Anglise Aliu mbijetoi. Duke patur paranoje nga planet e ardhshme te Stambollit, Ali Pasha iu dha dore te lire militanteve Greke ne trevat e tija qe te benin rremujra kunder Stambollit. Por Greket nga ana tjeter, pasiqe arriten edhe qe te depertojne ne pallatin e Ali Pashes, shpresonin qe ta shfrytezonin luften e Ali Pashes me Turqit ne dobi te tyre.

Nderkohe, nje pasha Shqiptar qe quhej Ismail Pasho Beu pronat te cilit i ishin marre nga Ali Pashe Tepelena, pas shume ankesave qe ai beri ne Porten e Larte, dhe pas nje atentati te deshtuar qe Ali Pasha beri kunder tij, arriti qe te kete audience me Sulltanin te cilit i tregoi per demet qe i kishte bere Ali Pasha. Sulltan Mahmudi pas kesaj audience, dhe me deshiren e tij per te centralizuar pushtetin ne shtetin Osman, e shpalli Ali Pashen dhe bijte e tij si te jashteligjshem.

Per kete arsye, ne qershor te 1820, nje ushtri e komanduar nga Ismail Pasho Beu sulmoi Janinen. Ne kete kohe shume gjenerale te Aliut e dezertuan ate, nder ata 15.000 veta me Omer Bej Vrionin. Forcat bashibozuke (policore) te Aliut bene nje rrezistence te dobet, gje qe e detyroi Ali Pashen qe me besniket e tij te mbyllet ne dy keshtjella prane qytetit. Gjithashtu, djemte e Aliut; Veliu dhe Myftari ne kete lufte u dorezuan shpejte. Nen udheheqjen e Hurshid Pashes nga Morea qe ishte armik personal i Aliut dhe forcave te Bushatllinjve nga Shkodra rrezistenca e tij u be e pashprese. Per kete arsye Ali Pasha filloi negociatat e dorezimit ne menyre qe ti falej jeta, por Hurshid Pasha e mashtroi ate dhe ushtaret e tij e vrane Aliun ne momentet kur ai e kuptoi se ishte tradhetuar.
Vdekja e Aliut, dhe perqendrimi i ushtrive Osmane dhe Shqiptare ne lufte kunder Ali Pashes, i dhane shans rrebeleve Grek qe te fillonin dhunen e tyre ne Epir dhe Greqi per krijimin e shtetit Helen. Ne kete rrebelim shume Shqiptare ortodokse morren pjese, si suliotet Marko Bocari etj, te cilet luftuan perkrah Grekerve per krijimin e shtetit fondamentalist Helen, shtet i cili me vone do te shtypte dhe vriste Shqiptaret egersisht, pervec debimeve masive dhe masakrave qe ky shtet do te bente kunder Shqiptareve Musliman ne Epirin e Jugut dhe te Veriut, egersi qe ne i pame edhe ne shek. e XX dhe po e shohim ne te XXI. Shume nga ata Shqiptare ortodoks qe luftuan per Grekun, me pas u helenizuan dhe humben lidhjet e tyre Shqiptare, keshtuqe sot Greket, suliote si Marko Bocari etj, i shpallin heronje Grek.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Kosovarja
Admin
Admin


Female
Numri i postimeve: 4833
Age: 28
Vendi: Jashtokėsore!
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Oct 25, 2007 1:18 pm

Azem dhe Shote Galica

Azem Bejta u lind me 10 dhjetor 1889. I rritur ne gjirin e nje familje me tradita luftarake e patriotike, qe nga fillimi u percaktua per lufte te pakompromis me secilin qƃʒƂĀ« do tƃā€šĆ‚Ā“i cenoje vatrat e te pareve.

Si femije perjetoi ngjarje te hidhura dhe tragjike. Turqit ia vrane babane dhe ia dogjen shtepine, duke i lene te pastrehe. Rropatjet e kesaj familjeje neper dallget e egra te jetes ia forcuan ndjenjen e atdhedashurise dhe ia ngriten ne nje ideal te pashuar, per te cilin e dha edhe jeten.

Tiparet e nje trimi te paepur dhe te nje vizionari tƃʒƂĀ« mprehte u manifestuan qe ne rinine e hershme te ketij djaloshi. Si i vogel dallohej nga moshataret. Ishte i zgjuar e i shkathte. I pelqenin shume kenget e trimerise dhe rrefimet e pleqeve per ngjarje te ndryshme nga historia kombetare. Ne odat tona - shkolla, mori mesime te mira. Ky shpirt i shendoshe qendronte ne nje trup te shendosh, sic do thoshin latinet. Edhe per zhdervjelltesi ua kalonte te gjitheve. Ne mundje, me eobane ishte i pari. Por mbi te gjitha ate e cilesonin trimƃʒƂĀ«ria dhe guximi. Ende pa i mbushur 11 vjet me pushken e dajes, e pati plagosur nje serb te Selacit, (Stojanin) te cilit ia kishin friken te gjithe.

Shumehere burrat e Selacit (dajet e tij) dhe te Galices bisedonin rreth asaj se kujt i ka ngja Azemi, dajeve apo babait? Kur nxeheshin shume i qetesonte plaku i urte i Galices, mixha Rexhep duke u thene: ƃā€šĆ‚Ā«O burra, pse po lodheni aq shume. Kah tƃā€šĆ‚Ā“gan mire asht, dajte tirma e baben trim.ƃā€šĆ‚Ā»

Gjate viteve 1910 - 1912 shperthyen kryengritjet e pergjitheshme per pavaresine e tokave shqiptare. Me 5 maj 1912 Hasan Prishtina doli ne Drenice, ku e dha kushtrimin per nje lufte mbarkombetare kunder PerandorisƃʒƂĀ« osmane.

Edhe Azemi, 20-vjeƃʒƂĀ§ar, u radhit ne cetat kryengritese te Drenices, te udhehequra nga Ahmet Delia i Prekazit. Kur drenicasit dhe shaljanet ishin nisur per lufte perbri tyre marshonte Isa Boletini, hipur mbi kale e i shoqeruar nga disa trima. Ne mes te shume trimave i ra ne sy djaloshi sypatrembur e i etshem per lufte.

- I kujt eshte ai djale? -pyeti Isa Boletini.

- I biri i Bejte Galices, Azemi - iu pergjigj njeri nga trimat qe e shoqronte.

Isa e ngau kalin dhe iu afrua Azemit.

Pasi u pershendet me te ia vuri doren ne krah dhe e pergezoi: - Te lumtƃʒƂĀ« ore djalosh trim. Ti paske vendosur ta dergosh ne vend amanetin e babait tend, ta vazhdosh, rrugen e tij luftareke. Kjo eshte rruge e veshtire por e lavdishme dhe e ndershme. Zemra mu be mal nga gezimi, sepse Bejta nuk paska vdekur. Shpirtin e tij luftarak po e shoh ne syte e tu te etshem per liri. Ai e paska lene nje trim qe do ta nderoje Kosoven dhe mbare kombin. Me fat rruga e lavdise, se nje vend qe lind brezni trimash nuk do te humbet kurre...

B e t e j a t e atyre viteve qene te veshtira dhe te pergjakshme. Shtetet fqinje sodisnin dhe benin plane djallezore per copetimin e trojeve shqiptare. E formuan aliancen ballkanike dhe atehere kur bisha evro-aziatike po bente perpelitjet e fundit, ne njeren ane, dhe shqiptaret ishin molisur nga betejat e pareshtura, ne anen tjeter, ato u inkuadruan ne lufte. Keshtu, mbi tokat e posacliruara shqiptare, u versulen si nje lukuni ujqerish grabitqare ushtrite serbo-malazeze. Secila mundohej te kafshoje nje cope me te madhe nga trupi i gjakosur.

Nese lufterat ballkanike per disa popuj ishin fatlume, se ua sollen lirine, per shqiptaret e Kosoves ishin te kobshme, sepse u sollen roberi te reja. Fitorja e 28 Nentorit ishte gjysmake.

K o s o v a u pushtua nga Serbia dhe Mali i Zi. Ato filluan terrorizmin mbi popullaten shqiptare. U sulmuan cdo gje kombetare: gjuha, flamuri, zakonet, feja, toponime e te tjera, me qellim qe te behen shperngulje nga Kosova. Krahas atyre u hapen edhe shume burgje e kampe turture. Ne Drenice kampi me famekeq ishte ai i Runikut, ku u keqtrajtuan shume dernicas.

Azem Bejta te gjihta keto ngjarje i perjetoi vete, ne vijen e frontit. Kurr nuk iu nda luftetareve te lirise. Mori pjese edhe ne Betejen Legjendare te Merdarit, beteje kjo shume e ashper ku mbeten mijera te vrare.

Posa ishte kthyer nga betejat ishte arrestuar dhe burgosur. Disa dite ishte mbajtur ne stacionin e Ternavcit. Per cdo dite e detyronin te punoj ne rrugen Mitrovice - Peje. Nj dite derisa po punonin ne Vojtesh ra ne konflikt me xhandarin qe i shoqeronte (ruante). E qelloi ƃʒƂĀ§ekan duke e plagosur per vdekje. Atehere e derguan ne kampin e Runikut. Atje kalonte shume keq. Jeta ishte e rende dhe e mundimshme. Te burgosurit i kishin futur ne nje balte te madhe midis nje livadhi te rrethuar me tela xhembace e me roje te dyfishuara. Shume vdisnin nga mundimet dhe torturat. Nje dite drenicasit e sulmuan kampin. Organet shteterore, te mllefosur, i qesin ne pushkatim te burgosurit. Azemi arrin te shpetoj midis plumbave. Ishte fundi i vitit 1913.

Xhandarmria serbe, e ndihmuar edhe nga nje spiun shqiptar, vehet ne ndjekje te tij. E hetojne dhe e rrethojne ne malet e Mikushnices. I parmatosur dhe duarlidhur plagoset ne dorn e majte (nga ky moment gishtat e kƃʒƂĀ«saj dore i mbeten tƃʒƂĀ« palevizshem). Pas disa oresh kapet dhe dergohet ne burgun e Mitrovices.

Te nesermen ia arrestojne edhe te dy vellezerit: Seferin dhe Zenelin dhe bashke me shume te rinj nga Drenica i burgosin. Pas disa ditesh te gjithe i nisin per ne Serbi. Pak dit i mbajne ne Zajecar e pastaj i transferojne pr ne Pozharevc, ne burgun me te rende te kohes.

Ne burg jeta ishte e mjerueshme. I ushqenin sa per te mos vdekur. Mbi nje vit e kaluan ne vetmi te plote, neper qelite e nendheshme perplote lageshti, erresire e myk. Krahas tyre mbi ta per cdo dite ushtrohej edhe shume torture barbare e tipit mesjetar. Por, megjithate, ata ishin te paepur.

Azemi ishte optimist dhe mbante qendrim burreror. Kurre nuk u gjunjezua as nuk humbi krenarine. Ne zemren e tij kishte zene vend dashuria per Kosoven. Ajo dashuri e mbante duke ia ushqyer shpirtin e tij qe po vuante prapa grilave te hekurta. Tashme ajo ishte shendrruar ne nje ideal te pashuar jetesor. Gjithnje shpresonte se nje dite do te kthehet ne Kosove dhe do ta vazhdonte luften per clirimin dhe pavarƃʒƂĀ«simin e trojeve Shqipetare. Shpesh e endrronte Kosoven e lire. Kete ua thoshte edhe shokeve. E shihte veten te lire duke vepruar drejt saj. Si ne vegim e degjonte zerin e mekur te nene-lokes qe e thirrte ne rrugen e nderit, ne rrugen e pavdekshmerise...

Dhe, nuk vonoi shume, ajo dite e bardhe agoi. U keputen prangat, u shkallmuan dyert, u mbyten rojet dhe, u kapercyen telat. Trimi vete i shtati u gjend jashte grilave ne ajre te paster, i lire, si shqipja e Alpeve shqiptare ...

Organet serbe, ai mengjes pranveror i gjeti te hutuar. Linja telefonike ishte e ngarkuar me zera te shqetesuar e tere ankth:

- Alo...alo Komanda e Mitrovices, a me degjoni? Jam drejtori i burgut te Pozharevcit. Te lutem, degjo me kujdes! Dje pasdite na ka ndodh nje skandal shqetesues. Nje grup te burgosurish eshtƃʒƂĀ« arratisur. Te gjithe jane nga rrethi juaj. Atyre u prine ai djaloshi mustaqezi i quajtur Azem. Dy rojtare i kemi gjetur te mbytur perdhunisht. Te lutem shume, merri te gjitha masat per tƃā€šĆ‚Ā“i kapur, se po e mori vesh lartmadheria e pat jeta ime...

- Cfare, cfare?! -u carkedis komandanti - ikje nga burgu thua? Mos je i dehur... apo po tallesh me mua? Azem Bejta te arratiset nga ai burg me gjithe ato labirinthe enigmatike e mu ne zemer te mbreteris sone. A guxon te ndodhe kjo ore sylesh? Jo, jo ende nuk me besohet se perndryshe do te cmendem. Kjo eshe e tmerrshme, kjo eshte fatale. Medet cƃā€šĆ‚Ā“na paska gjetur ne qe do te kemi pune me te. Kurre me organet tona nuk do te kene qetesi ne keto ane. Lirisht xhandaret e postkomandave tona le ta leshojne Drenicen. Sƃā€šĆ‚Ā“do te kete qetesi ase krali yne nƃʒƂĀ« Beograd. Phu, ju marrte djalli, ju marrte, more kukuvajkat e dreqit!...

Te arratisurit ecnin drejt vendlindjes pa care koken cƃā€šĆ‚Ā“po ndodhte ne qarqet shtetrore. Pas nje udhetimi te gjate e te mundimshem, naten e diten, maleve e fushave, te lodhur e te uritur, arriten ne Kosoven e dashur. Ishte pranvera e vitit 1915.

Azemi pa humbur kohe, ende pa kaluar muaji, vendosi ta formaojƃʒƂĀ« ceten e vete luftarake. Bashke me dy vllezerit dhe disa trima nga fshartrat perreth qƃʒƂĀ« u grumbulluan ne Galice. Nen hijen e Qarrit qindravjecare (Lisi i vorreve) e shtruan sofrƃʒƂĀ«n dhe u ulen rreth saj. Nena Sherife ua solli flamurin shqiptar, qe e kishte ruajtur ne fund te arkes dhe pasi e shpalosi mire e shtroi mbi sofer. Trimat me doren e majte ne zemer e me te djathten mbi flamur njezerit u betuan:

ƃā€šĆ‚Ā«Betohemi ne kete flamur te shenjte se sa te jemi gjalle do te luftojmƃʒƂĀ« per lirine e ketyre trojeve.

Betohemi dhe bejme be se per Kosove japim jeten sikurse me leƃā€šĆ‚Ā».

Kjo cete, e cila me vone do te behet ƃā€šĆ‚Ā«Nena e cetave kacake te Kosovesƃā€šĆ‚Ā», menjeher filloi aksionet e veta luftarake. Keshtu nisen edhe ditet e tmerrit per xhandaret e posteve ne Drenice dhe per spiunet. Dhe gjate trembedhjete vjeteve, sa ekzisoi kjo cete, arriti tƃā€šĆ‚Ā“i zhviloj mbi shtatedhjete beteja te suksesshme e fitimtare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
azzurra
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve: 1294
Vendi: Kosove e dashure
Registration date: 28/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu Oct 25, 2007 9:27 pm

ymer Haxhi Prizreni
Ymer Haxhi Prizreni, (ose njohur si Ymer Drini ose si Ymer Prizreni)


Portreti i Ymer Haxhi Prizrenitlindi nė vitin 1826 dhe vdiq nė vitin 1886, ishte veprimtar i shquar i Lėvizjes Kombėtare, njė nga udhėheqėsit kryesorė tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe kryetar i qeverisė sė pėrkohshme tė formuar nė periudhėn e fundit tė saj.

Pasi kreu studimet pėr teologji islamike, punoi nė medresenė e Prizrenit ku u shqua qysh herėt si pėrkrahės i shtresave tė ulėta kundėr padrejtėsive tė administratės osmane. Sapo filloi Lufta Ruso-turke (1877-1878), u ngrit sė bashku me patriotė tė tjerė shqiptarė pėr tė mbrojtur tėrėsinė territoriale tė Shqipėrisė dhe pėr tė kėrkuar tė drejtat e saj kombėtare. Organizoi komisionin e vetėmbrojtjes pėr sanxhakun e Prizrenit, i cili, si dhe komisionet e tjera qė u formuan nė Kosovė, mori pėrsipėr tė kundėrshtonte synimet aneksioniste tė Serbisė dhe tė sistemonte muhaxhirėt e shumtė qė u dėbuan nga ushtria serbe.

Mė 1877 u zgjodh deputet nė parlamentin e dytė osman. Po atė vit hyri dhe nė Komitetin Qendror tė Stambollit qė u formua nėn kryesinė e Abdyl Frashėrit, me tė cilin u lidh deri nė fund. Nė pranverė tė vitit 1878 kryesoi komisionin qė organizoi nė Prizren mbledhjen e Kuvendit tė Pėrgjithshėm, i cili themeloi Lidhjen Shqiptare. Kuvendi e zgjodhi Ymer Prizrenin anėtar tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm nė gjirin e tė cilit u rreshtua krahas patriotėve tė rrymės radikale. Nė tetor 1879 u zgjodh kryetar i Lidhjes Shqiptare, kurse nė janar tė vitit 1881, kryetar i qeverisė sė pėrkohshme autonome. Si kryetar i saj drejtoi veprimtarinė politike qė ēoi nė vendosjen e administratės shqiptare nė vilajetin e Kosovės dhe nė organizimin e qėndresės sė armatosur tė Lidhjes kundėr ushtrive osmane nė pranverė tė vitit 1881.

Pas shtypjes sė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, Ymer Prizreni u arratis pėr tė mos rėnė nė dorė tė autoriteteve osmane. U vendos nė Ulqin dhe nuk pranoi tė kthehej, megjithėse sulltani i premtoi falje e ofiqe tė farta. Vdiq nė Ulqin ku gjendet dhe varri i tij.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve: 1178
Registration date: 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sat Nov 24, 2007 3:58 pm

M E T U SH K R A S N I Q I

19 .08. 1928 - 15 . 10. 1986

Metush Krasniqi u lind mė 19 .08. 1928, nė Dajkoc,fshat i cili kufizohet me Muqivercin,Bllaten dhe Qarakovcin, pra i takon fshatrave te Komunes se Dardanes (ish Kamenices). Ciklin e ulet te shkolles fillore e kreu ne fshatin Hodonoc (Komuna e Dardanes) edhe ate ne gjuhen serbe, ndėrkaq nga klasa e peste e deri ne te teten dmth nga viti 1942-1946 i vijoi dhe kreu nė Gjilan nė gjuhėn shqipe.


Gjate viteve ‘47-‘49 bace Metushi do te kryej njė kurs pedagogjik nė qytetin e Pejės e tė Gjakovės ku me pastaj ne vitin 1950 merr diplomėn per mesimdhenes mėsues nė Shkollėn Normale tė Gjakovės.

Nė vitin 1950-1951, filloi punėn si mėsues nė shkollėn fillore nė fshatin Shipashnicė tė Epėrme diku 6 km larg Dajkocit. Aty ku do te vepronte e punonte i madhi bace Metush Krasniqi, menjehere krijonte miqe dhe bashkpunetore dhe rendom nendeja e oda temat e bisedes ishin ato te historise, pra qeshtja kombetare shqiptare.I frymėzuar nga shume veprimtarė te LNDSH, nė Shipashnicė sė bashku me kolegėt e vet themelon orgnaizatėn ilegale "Partia Revolucionare pėr Bashkimin e Tokave Shqiptare me Shtetin Amė". Autoritetet e arsimit, vetėm njė vit mė vonė Metushin e transferojnė nė shkollėn e Strezovcit njeashtu ne Komunen e Dardanes por shume me larg vendlindjes se tij . Aty punoi njė vit dhe u transferua nė Hogosht, ku e gjeti arsimtarin e gjuhės shqipe Ndue Nekajn. Pas njė viti Metushin e transferuan nė shkollėn fillore tė Muēivercit dhe nė vitin shkollor 1955/56 me vendimin e organeve arsimore tė Rrethit tė Dardanes(ish-Kamenicės), shkolla 8 klasėshe e Muēivercit, me gjithė arsimtarėt e mjetet mėsimore u bart nė Roganė dhe pėr ēudi po me atė vendim, M.Krasniqi u emrua drejtor i pare i shkollės fillore nė kėtė fshat.

Nė vitin 1957 pas ndjekjeve dhe burgosjeve detyrohet tė shpėrngulet nė Shkup. Atje krahas punės nė arsim me pėrkushtim vepron nė organizatėn "Partia Revolucionare..." Nė nėntor 1958 burgoset dhe dėnohet me 18 vjet burg tė rėndė, prej tė cilave i mbanė vetėm 8 vite. Pas daljes nga burgu Metushi i kaloi disa vjet nė fshatin e lindjes nė Dajkoc, ku i kryente tė gjitha punėt e fshatit. I entuziazmuar nga hovi qė kishte marrė shkollimi, Metushi mė pas regjistrohet nė Fakultetin Juridik nė Prishtinė, dhe nė vitin 1970 u punėsua nė shkollėn e mesme teknike "19 Nėntori" nė Prishtinė. Mirėpo, atė nuk e lanė tė punoj i qetė. Me vendim tė Dushan Ristiqit - Kryetar i KK tė LKJ tė Prishtinės dhe tė kryeudbashit nė Gjilan Aleksandar Cana Periq, Metushi u largua nga arsimi.

Metush Krasniqi meqė gėzonte njė autoritet tė madh nė mesin e rinisė shkollore dhe universitare nė Kosovė por edhe nė Maqedoni, ai kishte formuar njė rreth tė gjerė shokėsh besnik si: Hasan Dermakun, Rexhep Malėn e Skender Kastratin nga Hogoshti; Njazi Korēėn nga Gmica, Kadri Zekėn nga Poliēka, Ethem e Fehmi Bajramin nga Malisheva e Gjilanit; Rexhep Elmazin e Rafet Bajramin nga Gjilani; Jusuf Gėrvallėn, Zeqir Gėrvallėn e Sabri Novosellėn nė Prishtinė e shumė tė tjerė. Nė vitin 1976 Metush Krasniqi vihet nė krye tė Organizatės "Lėvizja Nacional-Ēlirimtare e Kosovės dhe e Viseve tjera Shqiptare nė Jugosllavi".


Gjatė atyre viteve bėnė pėrpjekje pėr bashkimin e tė gjitha grupeve ilegale nė njė organizatė tė fuqishme. Metush Krasniqi gjatė viteve tė 80-ta punoi nė ilegalitet tė thellė, por megjithatė UDB-a permes informatorėve shqiptar,dinte pėr aktivitetin e Metushit dhe mė 4 nėntor 1981 burgoset,torturohet rėndė nga udbashi Selim Brosha e shumė tė tjerė.

Pas katėr muaj lirohet nė gjendje tė rėndė shėndetėsore. Shume here gjate ndejave me miqe e shoke te idealit Bace Metushi thoshte se shume me lodhin e malltretojne me keto biseda informative, qeshte me e keqja shumica e provokatoreve dhe gjakpirseve jane shqipfoles- shqipetare.

Mė 4 nėntor 1985 ne mengjes forca policore te sistemit te atehershem serish ia mesuejne shtepise se tij ne Prishtine, Metush Krasniqi sėrish burgoset dhe gjatė shtatė muaj e pesėmbėdhjetė ditėve sa e mbajtėn nė burgjet e Prishtinės e tė Mitrovicės, rrahet e torturohet nė mėnyrat mė mizore. Pasi e kishin dėrmuar pėr vdekje UDB-a mė 16 qershor 1986 e liron nga burgu dhe mė 15 tetor 1986 ky atdhetar i devotshėm,simboli i rezistences kombetare duke mos pasur shėrim ndėrroi jetė. Varrimi i tij u bė sipas amanetit te tij nen dardhen e Jahise ne fshatin e lindjes Dajkoc.


Ndonese varrimi i tij eshte bere ne prezence te forcave poicore, pjesmarrja e shokeve te idealit dhe rrethit nuk kishte munguar, qeshte me e keqja nga frika shume adhurues, dashamire dhe njerez te rretit nuk ishin ne varrim thone familja e tij. Me kujtohet se te pranishmit ne pershendetjen e fundit dhene mesuasit dhe atdhetarit te tyre nderonin me rite fetare Bace Metushin por kurr sdo ta harroj figuren e Sabit Kastratit (i Ati i deshmorit Isa Kastrati) dhe te vellait Qemajlit nga Hogoshti ku i bene nderime disa here me radhe dhe fytyrat e tyre ishin te lara me lote…

Ndrron jete simboli i rezistences Metush Krasniqi me deshiren e tij qe trojet shqiptare te bashkohen nje dite, pas vete la bashkeshorten dhe femijet Xhevatin, Mitatin (Mjek ne Gjermani) Besnikun (tani ne Australi) dhe vajzat Lulja e Teuta. Pas vete kalene edhe nje mori deshmishe dhe letrash nga burgu.

Pas vepres dhe aktivitetit plot nje jete te Bace Metushit shume bashkeatdhetare e kujtojne me krenari sakrificen e tij, ne vitin 1998’1999 me iniciative te disa bashkeatdhetareve ne Gjermani themelohet shoqata atdhetare “Metush Krasniqi” me seli ne Dortmund, bartesit e saj ishin nga Komuna e Dardanes si Shaip Thaqi, Ramadan Latifaj, Asllan Krasniqi, Njazi Biqku e shume e shume te tjere. Me pastaj disa rruge kane marre emrin e Metush Krasniqit si ne komune edhe me gjere megjithekete shkolla fillore ne Rogaqice(Rogane) ku edhe ishte drejtori i pare i saj sot me plot krenari mban emrin e bashkevendasit te saj Metush Krasniqi.


Torturat kunder Bace Metushit

Metush Krasniqi u torturua dhe u rrah ne menyren me te vrazhde dhe me mizore Ai rrefente se"Ditėn e natėn mė mbanin nė birucė tė errėt, ku dridhesha nga tė ftohtit e fryma mė zihej nga lagėshtia. Natėn mė merrnin nė pyetje, mė torturonin nė mėnyrat mė brutale: mė sillnin me kėrbaē, me shqelma, me shufra tė hekurit... dhe ashtu tė dėrmuar mė hudhnin nė birucė. Betoni i lagsht kundėrmonte erė mbytėse. Biruca ishte shumė e ngushtė. Rrija tė shumtėn galuc. Sapo mė futnin nė birucė menjėherė mė merrte gjumi, por kriminelėt nuk mė linin tė qetė as aty. E kishin hapur nė tavanin e birucės njė vrimė dhe ēdo 15 minuta prej andej pikonte pika e ujit tė ftohtė - ditėn e natėn. Ashtu i dėrrmuar nga torturat e marrjes nė pyetje qė zgjatnin orė tė tėra pa ndėrprerje, i rraskapitur, pa ngrėnė e pa pirė, pa gjumė njė kohė tė gjatė, mė merrte gjumi menjėherė. Por, sa mė merrte gjumi, pika e ftohtė e ujit pikonte pėrsėri nė fytyrė, nė dorė ose nė ndonjė pjesė tjetėr tė trupit - mė dilte gjumi\".');

KUSH E TRADHTOI METUSH KRASNIQIN?!',

Metush Krasniqi ndonese e rrahin dhe e dėrmojne shpeshherė pėr vdekje,kurr asnjė fjalė nuk e foli pėr bashkėpunėtorėt e vet dhe ansjėri prej tyre nuk u arrestua me atė rast.
Nė kohė tė fundit Metush Krasniqi dhe orgnaizata e tij kishin informata se MEHMET NUREDIN DERMAKU mund tė kishte hyrė nė shėrbim tė UDB-ės, por nuk donin ta besonin. Nė tė vėrtet Mehmeti ishte vėnė nė shėrbim tė saj, ngase mė 3 nėntor 1958 pėrgaditi arrestimin e bace Metushit nė njė lokal (nė Shkup) nga disa inspektor tė UDB-ės. Ndėrkaq njė ditė mė pėrpara, mė 2 nėntor 1958 burgoset Mark Gashi nė Preshevė, kurse mė vonė mė 19 nėntor-burgoset Sejdi Kryeziu nė Topanicė, mė 20 nėntor Mehmet Ajeti nė Zarbicė, e tė nesėrmen edhe Qemajl Kallaba nė Roganė. Gati pas tre muajve, mė 29 janar 1959, burgoset edhe spiuni i UDB-ės - Mehmet Nuredin Dermaku, nė Shipashnicė tė Epėrme. Me rastin e bastisjes sė shtėpive tė Metushit, tė Markut, tė Sejdiut, tė Qemajlit e tė Mehmet Ajetit, policėt e udbashėt nuk gjetėn asnjė material qė lidhet me organizatėn. Ndėrkaq te Mehmet N.Dermaku (tė cilit iu ėshtė besuar ruajtja dhe fshehja e materialit) nė arkėn e petkave tė bashkėshortes sė tij, UDB-a - gjeti referatin qė kishte mbajtur Metush Krasniqi nė mbledhjen e organizatės sė tyre, skicėn e formacionit ushtarak - Brigadės sė Anamoravės Lindore, Proklamatėn e drejtuar popullit shqiptar tė Kosovės e trojeve etnike shqiptare, trakte e disa poezi tė Metushit dhe njė shqiponjė tė vizatuar .
Tė gjitha kėto materiale mjaftuan qė UDB-a t“i zhvillonte hetimet, e prokurori ta qėndiste aktakuzėn, kundėr veprimtarėve tė "Partisė Revolucionare pėr Bashkimin e Tokave Shqiptare me Shtetin Amė".


Lavdi jetes dhe vepres te atdhetarit tonė Metush Krasniqi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sat Dec 01, 2007 4:12 pm

HASAN PRISHTINA




RIBASHKIMIN E KEMI TESTAMENT NGA HASAN PRISHTINA




Nga treva e Drenicės, nga Polaci, ishte edhe familja e Hasan Prishtinės (1878-1933). Ky ideolog, i shquar dhe udhėheqės i palodhur i kryengritjeve tė pėrgjithshme pėr Pavarėsinė e tokave shqiptare, tėrė pasurin dhe jetėn e dha pėr tė mirėn e kombit. Lirisht mund tė thuhet se veprimtaria e tij luftarake gjatė muajve maj-gusht 1912 e pėrgatiten ngritjen e Flamurit nė Vlorė. Nė pėrfundim tė kėsaj flete po e citojmė shkrimtarin tonė tė njohur Hivzi Sulejmanin, i cili shkruan: Kurrė ky vend, kjo anė me male dhe lugina mesatare, kjo Drenicė e papėrkulur, nuk ka dashur tė dijė pėr asnjė pushtet pėrveq pushtetit tė vet. Kurkujt pra nuk i ėshtė nėnshtruar. E prej ligjeve njerėzore qė vlenin aty diqka ishte vetėm njė: Ai i Lekės

"Luftėn dhe kundėrshtimin ndaj coptimit, do ta ndaloj vetėm kur tė ēlirohet dhe tė bashkohet kombi im" (Hasan Prishtina)


Hasan bej Prishtina ka qenė njė nga personalitetet dhe figurat mė tė shquara tė Lėvizjes sonė Kombėtare. Mbiemri i vėrtet i Hasan Prishtinės ka qėnė Berisha. Me largimin e gjyshit tė tij Haxhi Ali Berisha nga Polaci (Drenicė) nė Vushtri, mbiemrin e ndryshoi nga Berisha nė Polaci. Por mbas zgjedhjes sė Hasan beut deputet nė Kuvendin Popullor Turk, mbiemri u kthye nga Polanca nė Prishtina pra, dhe u njoh si Hasan bej Prishtina. Shovinizmi i xhonturqėve kundėr shqiptarėve dhe Shqipėrisė, nxiti njė urrejtje tė deputetėve shqiptarė, antarė tė Kuvendit Popullor turk, tė cilėt ndėrrmorėn njė takim tė fshehtė pėr fillimin e Kryengritjes (1909-1912) nė Shqipėri.

Esat Pashė Toptani morri pėrsipėr krahinėn e Shqipėrisė sė Mesme dhe krahinėn e Mirditės, Myfti Beu, Azis Pasha dhe Syrja Beu, morrėn pėrsipėr krahinėn e Toskėrisė. Ismail bej Qemali u nis pėr nė Europė, pėr tė mbledhur tė holla dhe armė pėr kryengritjen. Hasan bej Prishtina morri pėrsipėr organizimin e kryengritjes nė Kosovė, bashkė me Barjam Currin dhe Isa Boletinin. Kjo kryengritje do tė kurorėzonte mė 28 nėntor 1912 shpalljen e pavarsisė sė Shqipėrisė sė zvogėluar.

Hasan Prishtina ka qenė drejtor i sė pėrditshmes ’’ZUKRE’’ (Afėrdita) qė ka dalė mė 1911. Pėr arėsye tė gjendjes sė jashtėzakonshme brenda dy vjetėve gazeta e ndėrroi emrin rreth 20 herė, ku dolėn 412 numra. Dhe emri i drejtorit shkruhej gabimisht si; ’’Pessembe Mebusu Hasan’’ (deputeti sė enjtes).

Nė vitin 1914, kur vjen pėr tė drejtuar Shqipėrinė princ Vidi, Hasan Prishtina zgjidhet ministėr i punėve botėrore tė qeverisė sė Durrėsit. Mė 1918, Hasan Prishtina, Kadri Prishtina (Hoxhė Kadriu), Bajram Curri dhe shumė tė tjerė formojnė Komitetin ’’Mbrojtja Kombėtare e Kosovės’’ me pėrfaqėsuesit e tyre nė Romė dhe nė shtetin mėmė Shqipėri.

Hasan Prishtina mė 7 dhjetor 1921 u zgjodh nga Kuvendi Popullor Shqiptar kryeministėr dhe ministėr i jashtėm, por mė 10 dhjetor 1921 ai jep dorėheqjen mbas kundėrshtimeve tė disa deputetėve qė i kryesonte Ahmet Zogu. Kėshtu, pėr tė shmangur gjakderdhjen midis shqiptarėve, Prishtina mbetet vetėm deputet i atij Kuvendi.

Me vendosjen e marrėdhėnieve midis Shqipėrisė dhe Mbretėrisė Serbo – Kroate - Sllovene mė 1922 Qeveria e Ahmet Zogut dhe e Xhaferr Ypit u hoqi tė drejtėn e deputetit nė Kuvendin Popullor shqiptar, Hasan Prishtinės, Bajram Currit, Hoxhė Kadriut dhe shumė udhėheqėve tė tjerė nga Kosova dhe filloi ndjekja pėr eleminimin e tyre. Kjo ishte marrėveshja qė bėri kryeministri Ahmet Zogu me ministrin e jashtėm tė mbretėrisė Jugosllave z.Ninēiē mė 1922.

Nė janar tė vitit 1922 qeveria e Tiranės lidhi marrėveshjen qė ushtria serbe ta ndiqte Hasan Prishtinėn dhe udhėheqėsit e tjerė kosovarė edhe brenda territorit tė shtetit shqiptar.

Nė fund tė muajt shkurt 1923, Hasan Prishtina dhe Barjam Curri u ngritėn kundėr rregjimit serb nė Kosovė. Kjo kryengritje u shtyp sepse qeveria e Ahmet Zogut nuk i mbėshteti. Mbas kėsaj 3500 shqiptarė tė Kosovės u pėrzunė nga trojet e tyre pėr nė Turqi.

"TRADHĖTARI" HASAN PRISHTINA

Mė 26 shtator 1924 krahas Fan Nolit, Luigj Gurakuqit ishin dhe Hasan Prishtina, Bajram Curri, Bedri Pejani nė Lidhjen e pestė tė Kombeve nė Gjenevė.

Pėrfaqėsuesit e Kosovės Hasan Prishtina, Bajram Curri dhe Bedri Pejani kundėrshtuan pėr genocidin qė ndiqte Beogradi ndaj popullit shqiptar nė Kosovė. Mbas rrėzimit tė qeverisė sė Nolit mė dhjetor 1924 dhe ardhjen e Zogut me ndihmėn e serbėve Hasan Prishtina largohet pėrgjithmonė nga toka e mėmėdheut, pėr t’u vrarė mė 13 gusht 1933 nė Selanik nga dorėsi i Ahmet Zogut.

Deri nė vitin 1962 Hasan bej Prishtina ishte cilėsuar tradhėtar i kombit shqiptar. Kėshtu mbreti Zog e vrau, atėherė qeveria e asaj kohe e Enver Hoxhės e rivrau, sepse pseudohistorianėt shqiptarė shfrytėzuan deri mė 1962 dokumenta jugosllave dhe ruse pėr tė bėrė historinė e Shqipėrisė dhe vlerėsimet e disa figurave tė ndritura politike shqiptare. Shumė dekada pas vrasjes sė Hasan Prishtinės, eshtrat u sollėn nga Selaniku pėr t’u rivarosur nė njė copė tokė nė Kukės, pranė kufirit me Kosovėn



PASURIA E HASAN PRISHTINĖS NĖ SELANIK

Hasan Prishtina ka qenė shumė i pasur, por pasurinė ai e shkriu pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare. Ai pat mbledhur tė holla pėr tė ēuar nė shkollėn normale tė Elbasanit’ djemtė shqiptarė nga Kosova. Pasuri e patundėshme qė i ka ngelur ende dhe qė njihet botėrisht ėshtė njė ndėrtesė shumė e madhe qė ndodhet nė qendėr tė Selanikut, anės detit nė rrugėn Vasilis Ollga (dikur zonė e privilegjuar). Ndėrtesa ėshtė trekatėshe dhe rrethohet prej njė oborri gjigant me siperfaqe rreth 1500 m katrorė, vlera e saj nė tregun e shitjeve tė banesave me truall arrin nė shumė miljon dollarė amerikan. Thuhet se mjaft vite mė parė pronėn e kėrkoi e mbesa e Hasan Prishtinės, por shteti grek nuk ia dha. Sot shtėpia ėshtė pronė shtetėrore dhe funksionon si shkollė dhe Instuticion bamirės pėr personat shurdhmemecė dhe tė verbėr. Kjo ndėrtesė pėr shqiptarėt ka njė vlerė historike. Vendosja nė murin e saj tė jashtėm e njė pllake memoriale ėshtė gjėja mė elementare pėr indentitetin e ndėrtesės dhe kujtimin e kėtij personaliteti. Ėshtė e drejtė dhe detyrė qė pėrfaqėsuesit e Kosovės tė kėrkojnė qė kjo pronė e njeriut qė nuk e ndali luftėn pėr bashkimin e trojeve shqiptare tė njihet dhe tė zotėrohet. Hasan Prishtina pranoi ma mirė me vdekė nėpėr malet e Kosovės, se sa kolltukun e turpit nė njė ministri nė Stamboll. Dhe fitimi i sė drejtės do tė ishte njė shpėrblim i merituar, njė peng nderimi pėr kėtė burrė tė shquar shteti.

PĖRSHKRIMI I ATENTATIT NGA GAZETA GREKE "MAQEDONIA E RE" Shkrimi i mė poshtėm ėshtė marrė nga gazeta greke "Maqedonia e Re’’ e datės 14 gusht 1933, njė ditė mbas vrasjes sė Hasan Prishtinės, nė Selanik, ku ėshtė shėnuar se ai ėshtė pronar i ndėrtesės sė sotme "Shkolla e tė Verbėrve’’. Gazeta e kohės pėrshkruan vdekjen tragjike tė atdhetarit, politikanit tė madh Hasan Prishtinės. Ja dhe pėrshkrimi: "Njė tjetėr vrasje qė u bė nė rrugėn Ēimisqi, tronditi Selanikun. Politikani shqiptar Hasan Prishtina u vra nė qoshen Ēimisqi nė Vogaxhiku, pėrpara bakallhanes ’’IVI’’. Shqiptari Ibrahim Ēelo, 28 vjeēar, i papunė, qėlloi pesė herė ish-kryeministrin shqiptar Hasan bej Prishtinėn. Vrasja u krye nė orėn 2 mbas dite mė datė 13 gusht 1933. Nė rrugėn Ēimisqi u pa njė zotėri i moshuar, i mbajtur mirė dhe me tipare simpatike, tė ecte pėrkrah e tė fjaloste me njė person tė veshur mirė, i gjallė, sa e tradhėtonte dhe toni i zėrit. Arritėn nė kryqėzimin e rrugės Ēimisqi-Vogaxhiku dhe po drejtoheshin pėr tek bakallhane ’’IVI’’ dhe nė largėsi dy hapa nga kinkaleria e invalidit J.Janopullo. Njeriu me pamje tė zymtė nxorri rrufeshėm revolverin e markes ’’SMITH’’ dhe shtiu kundrejt bashkėbiseduesit, i cili ishte Hasan bej Prishtina, qė ra nė trotuar. Kalimtarėt e mbledhur nga tė dy tė shtėnat, panė vrasėsin tė turret me mizori tė parrėfyer mbi viktimėn dhe t’i zbrazė edhe tre plumba tė tjerė, dy nė kraharor dhe tė tretėn nė kokė, si e shtenė vdekjeprurėse, pėr tė qenė i sigurtė pėr pėrfundimin e aktit tė vrasjes. Fill pas krimit tė tij vrasėsi, qė ti ikė rrezikut prej turmės sė mbledhur qė u vu pėr ta kapur, ia dha vrapit nga rruga Vogaxhiku. Nga tronditja ai ra nė vitrinėn e tregėtores ’’Beharnae’’ tė cilės ia dėmtoi tendėn, por rimori veten, pėr t’u turur drejt rrugės ’’Paleon Patron’’ ku u rrethua nga turma, qė e ndiqte me synime tė errėta. Vrasėsi hyri nė banesėn e mjekut z.Dukidhis, ku dhe ju dorėzua rojes sė policisė. Por nuk mundi t’i ik egėrsimit tė turmės. Kalimtarėt qė e ndoqėn dhe banuesit fqinjė tė ēdo moshe, shtrese, pa ditur indetitetin e tij dhe as motivet e vrasjes, tė indinjuar ndaj egėrsisė qė tregoi vrasėsi ndaj viktimės, sa panė tė vije skuadra e policisė, u turrėn dhe ata duke thirrur: - Shqyjeni, shqyjeni, vrasėsin. Ndėrsa polici mė kot pėrpiqej tė shpėtonte antentatorin, turmat u turrėn ndaj tij dhe nisėn ta grushtojnė, duke i shkaktuar mavijosje nė pjesė tė ndryshme tė trupit. Do ta kishin ēarė pėrgjysėm vėrtet, nėse nuk do ia mbėrrinte tė hynte nė njė tjetėr shtėpi, nė rrugėn ’’Paleon Patron’’, ku u strehua nga i zoti i shtėpisė, i cili nxitoi tu mbyllte derėn e jashtme turmave tė zemėruara. Pas pak mbėrriti sekretari i policisė, nėntogeri z.Zografo, dhe vrasėsin e transferuan me motoēikletė nė Seksionin e tretė tė policisė. Hasan Prishtina, i mposhtur nga plagėt, u dėrgua ndėrkohė nė Spitalin Popullor, ku trupit tė tij iu bė autopsia. Nė orėn 2.50 minuta pas dite oficeri Sotiriu nisi hetimet me pėrkthyes, pyeti vrasėsin nėse e njeh gjuhėn greke, ai u pėrgjigj se njeh gjuhėn shqipe, frėnge dhe gjuhėn turke. Vrasėsi nėnvizoi se akti i tij u dedikohet motiveve politike. Ndėrkaq pretendoi se ish-kryeministri i atdheut tė tij ishte komit dhe bashkėpunonte me komitetin bullgaromaqedonas me qėllim qė tė vrisnin mbretin e Shqipėrisė Ahmet Zogun. Planet, thotė antetatori, m’i tregoi Hasan Prishtina pėrpara pesėmbėdhjet ditėve, kur po vinim prej Vjene (Austri) dhe mė bėnte presion qė tė bėhesha unė kryetar i bandės komite dhe tė shkoja nė Tiranė ku tė vrisja mbretin Ahmet Zogun. Prishtina, vijon vrasėsi, mė premtoi shpėrblim mujor dhe njė shpėrblim dhuratė mbas aktit tė vrasjes, por unė i kundėrshtova kėto propozime tė tij, sepse jam pro regjimit te mbretit Ahmet Zogu dhe nuk dėshiroja tė bėhem vegėl e Hasan Prishtinės, tė cilin nė Shqipėri e quajne tradhėtar. Ibrahim Ēelo jetonte nė Nikea tė Francės dhe ishte tregėtar frutash, ishte i martuar me njė spanjolle, me tė cilėn kishte dhe fėmijė. Atje u njoh pėrpara disa vitesh me Hasan Prishtinėn, qė ish shpėrngulur nė Nikea pėr hir tė shlodhjes dhe kishin lidhur marrėdhėnie familjare. Gjatė njohjes midis tyre Hasan Prishtina i kish treguar pėr rininė, vėrshtirėsitė qė kishte kaluar pas largimit nga Shqipėria nė Turqi dhe Bullgari. Nė Turqi pat gjetur miq tė vjetėr dhe bashkėluftėtarė kundėr xhonturqve. Morri pjesė nė njė shoqatė tė fshehtė me bashkatdhetarėt e vet pėr ēėshtjen shqiptare".
__________________

HASAN PRISHTINA

NJI SHKURTIM KUJTIMESH
MBI KRYENGRITJEN SHQYPTARE TE VJETIT 1912


Shkodėr
SHTYPSHKRONJA FRANCISKANE
1921

(Ribotim i parė)
SHTEPIA BOTUESE "EURORILINDJA" 1995

Redaktor: Ramadan Musliu
Pėrgatiti
pėr botim: Adem Istrefi


Parathānė
Tue lanė botimin e nji libri mā tė plotė per atė herė kur kam me pasė nė dorė dokumentat q'i perkasin kryengritjes shqyptare tė vjetit 1912, tė cilat mė gjinden nė Stambollė e Kosovė; tesh pėr tesh, po e shoh tė nevojshme vetėm me qitė ket broshurė me qėllim pėr me ndritsue pjesėsisht mendimin e pėrgjithėshėm e me forcue pa vjeftsin e disa ēpifjeve pa-logjikė qi pėrfliten pėr punė tė kesaj kryengritje.
Fitimin qi ka me u nxjerrė prej kėsaj broshure, kam m'e kushtue pėr sigurim t'arėsimit tė fėmivet jetima tė Kosovės, Dibrės e tė Ēamėris qi gjinden nė Shqypni.

Hassan Prishtina.

_____
Shėnim: - Tue kėnė se gjyshi i em, Haxhi Ali Berisha, para 150 vjetve ka ardhė nė Vulēitirn nga katundi Polancė (Drenicė), prandej mbi-emni em duhet me kenė "Polanca ". Por mbas qi u zgjodha deputet i Prishtinės e mbrapa, ndeper shkrime, fletore e tjera mė quejshin Hassan Prishtina, pėr ket shkak po me vazhdon gjithnji ky mbi-emen.

Nji shkurtim kujtimesh mbi kryengritjen shqyptare tė vjetit 1912

I.
Shkaqet e kryengritjes:

Shkaqet e kryengritjes janė tė shuma e shum nduersh. Por po i shkurtojmė ndėr kėto qi janė mā kryekreje:
1) Shovinismi i komitetit "Jeune-Turc".
2) Pa pajtimi i traditionevet e zakonevet tė Shqypnis, sidomos tė Gegnis, me konditionet e liris tyrke.
3) Intrigat panislamike t'administrationit.
4) Tė pėrzimunit t'ushtris nė politikė.
5) Mizorit tyrke tė vjetit 1910.
6) Shvillimi i ndėrgjegjes komtare nė Shqypni.
7) Systemi mizuer e i pa ligjėshėm qi ndoqi qeverija e tyrqvet tė rij ndėpėr zgjedhje tė vjetit 1912.

II.
Para lėvizjes s'armatisun.



Nji ditė historike nė Parlament Othoman.
Nji mizori pa farė frźni mbretnonte nė Shqypni fill prej asaj dite qi operationi i Turgut Pashės (1910) mori fund me fitim tė plotė tė Turkis.
Nuk kish ma nė Shqypni as klube, as komitete e shkolla. Bashkimxhit (emėn qi u epshin tyrqit nacjonalistve shqyptarė), ishin shperda e krejt organizimi komtar nuk shėnonte veē se nji shkatrrim; kėsaj gjendjeje tė dishprueme i dhanė deri diku nji shkas positiv lėvizja malcore e vjetit 1911, veprimi i komitetit bullgar ndėr viset e Makedonis, ngatrresat qi paten le e u shvilluen nė mes t'elementave othomanė mbas themelimit tė partis "Marrveshtje e Liri" e lufta Italo-Turke qi plasi pėr ēashtjen e Tarabullusit.
Kah fundi i vjetit 1911, tue u frymėzue nga idhnimet e mizoris turke, partija kundreshtare bani nji pyetje mbi gjendjen e Shqipnis e e ngushtoi Hakki Pashėn me dhanė hesape mbi ket pikė pėrpara Parlamentit.
Shumica e deputetėnvet tė Shqypnis mė paten ngarkue me i ba ball shpjegimevet tė Vizirit tyrk, tue i u mbėshtetė dokumentavet qi kishim mbledhun pėrmbi kėto mizorina.
Biseda u hap e qysh nė fillesė shkoi tue u ashprue. Ēashtja kishte nji landė tė pa kufizueme. Na ishim tė fortė nė lamė tė logjikės e me prova tė gjalla nė dorė. Mora pra edhe unė fjalėn. Kritikova ashprisht politikėn tė turpshme qi po ndiqej nė Shqypni. I derdha arėsyenat qi mė shtyjshin nė ket kritikė kaq tė rreptė e ma nė fund tue permbledhė krejt energin t'eme i a lidha kryet me ket frasė:
"Nė kjoftė se Qeverija nuk ndrron politikė e administrim nė Shqypni, nė kjoftė se shqiptarėt nuk i gėzojnė tė drejtat e tyne politike, asht pėr t'u vu oroe qi kanė me shpėrthye nji varg ndodhinash tė pėrgjakėshme e t'idhta".
Nji deputet arab ma priti:
"Ē'kuptoni me fjalėn ndodhina tė pėrgjakėshme e t'idhta?"
I pėrgjegja:
"Po due me thanė qi nė kjoftė se "Tyrqit e Rij" vijojnė nė zbatim tė kėtij systemi mizuer nė lamė tė politikės sė pėrmbrendėshme, kam me kenė njeni, e ndoshta i pari i atyne, qi kam pėr t'a ngrehė flamurin e kryengritjes".
Ky deklarim pėrpara ma se dy qind deputetėnve, kabinetit tyrk e mija ndigjuesve u bani efektin e njij bombe.
Hakki Pasha u ēue nė kambė e tha:
"Hasan begu t'a kishte pėrdorue kėt fjalė pėr dobi tė vendit pat me krye nji shėrbim tė madh. Por, Hasan begu me kėto fjalė ka pėr qėllim me i a shti zjarmin krejt Perandoris".
I a prita:
"Pashė, Pashė, nuk po flas veē se nji tė vėrtetė. Nė kjoftė se nji ditė themelohet nė ket vend nji liri e vėrtetė, vendi i yt e i shokvet t'uej nuk ka pėr tė kenė kėtu; por nė Gjygj tė Naltė (divan alii)". Kur duelem nga Parlamenti, deputetent e Shqypnis e shqyptarėt e Stambollit rrėfyen nji gėzim tė pa kufizuem e mė pėrshendetėn me nji sympathi krejt tė posatshme.
Ismail Kemal begu mė pėrgėzoj nxehtėsisht e mė proponoi me u gjetė nė darkė nė shpi t'eme pėr me pasė shteg me bisedue pak ma gjatė mbi situation tė ri.
Kėshtu mbaroi kėjo ditė historike qi nuk pat lanė shteg pajtimi nė mes tė Shypnis e tė Komitetit "Jeune-turc".
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sat Dec 01, 2007 4:14 pm

Vendimi
Ismail Kemal begu, sikur m'a pat dhanė fjalėn, u gjet nė shpi t'eme pėr darkė dhe e kaluem natėn sė bashku.
Gjanė e gjatė biseduem mbi fatin e Shqypnis e ma nė fund venduem me i dhanė mbarim mizorivet tyrke me nji kryengritje. Biseda u mbyll me kėto fjalė:
Ismail Kemali begu: "Hassan beg, i besoi fetarisht karakterit tė Zotnis s'Ate. Ky besim mė ka shty me i shkrue nė zemėr t'eme me ato fjalė qi i pėrdorove nė Parlament tue thanė: kam me kenė njeni e ndoshta i pari i atyne qi kam pėr t'a ngrehė flamurin e kryengritjes"!...I pėrgjegja:
"Ismail beg, para se me folė nji fjalė matem shum e mbasandej flas; por, mundem me Ju sigurue qi zakon i em asht me mbajtė nji fjalė qi mė del nga goja. Pra mbassi edhe Zotnija e Juej po e ndin nevojėn e njij kryengritje, ndoshta vetėm vendimi i ynė nuk mund tė mjaftojė pėr me qitė nė krye ket qėllim, e mė duket qi do tė na duhet me u bashkue edhe me katėr, pesė vetė rreth ketij vendimi".
Ismail Kemal begu mė pėrgjegji: - "Poh, edhe unė jam nė mendim tė Zotnis s'Ate".
Mbasandej mė proponoi me u gjetė n'e nesre nė Hotel "Pera Palace" e me vijue bisedėn aty mbi ket pikė.


Nė Hotel "Pera Palace".
Tė nesermen kuvendi nė mes t'Ismail Kemalit e meje zgjati ma se tre sahat e, nė fund, venduem me mbajtė nji kuvend tue pasė me vedi kėta Zotnij:
Myfid beg Libohovėn, Esad Pashė Toptanin, Aziz Pashė Vrionin e Syreja beg Vlonėn.
Me disa prej tyne u muer vesh Ismail begu e me disa unė. Kur kuptuem se kėta zotnij mendoheshin si na tė dy, venduem me ba nji mbledhjė nė shpi tė Syreja begut, nė Taksim.


Komploti i Taksimit
Mbledhja u mbajtė nėn kryetari t'Ismail Kemalit.
Tue marrė para sysh randėsin e ēashtjes qi kishim pėr tė bisedue proponova me u betue tė gjith para se tė fillojshim kuvendin.
Ky proponim u pranue dhe betimi u ba tue dhanė fjalėn e nderes seicili prej nesh mos me i kallxue kurrkuj shka do t'u flitte e t'u vendote n'at mbledhje.
Mbas betimit filloi kuvendi.
U numruen e u pėrmenden dhe nji here krejt mizorit e "Jeune-turqvet" nė Shqypni e politika e tyne nė ēashtje tė shkollavet e tė shkrolavet qi pat shkue gjithnji tue u rreptėsue.
Sa per ndonji privilegj politik e administruer jo me u marrė vesh, por nuk ish punė as me hy nė bisedė me 'ta.
Pra kuvendi nuk zgjati shum e tė gjith shokėt u bashkuen mbi ket pikė:
"Per me i dhanė fund politikės tyrke nė ēashtje tė kultures komtare e pėr me sigurue disa privilegje politike pėr Shqypni nuk ka tjetėr mjet veē se me fitue mė nji kryengritje tė pėrgjithėshme".
Kėshtu pra u vendue qi t'u organizonte kryengritja e biseda nisi me rrjedhė mbi ket pikė tė dytė: Qysh do t'u organizonte kėjo lėvizje e kur kishin me fillue veprimet?
Ne ket mes rolin ma tė ēmueshem kishte pėr t'a luejtė Kosova.
Pėr ket arėsye u vendue me gjetė e me i futė ndėpėr Mal tė Zi nė Kosovė pesė-mbėdhetė mijė pushkė "mauzer" e me mbajtė n'urdhen t'em, posė ketyne, edhe dhetė mijė napoleona ari.
Zbatimin e kėtij vendimi e mori mbi vedi Ismail Kemal begu qi pat tėfaqė nji uzdajė tė fortė me sigurue ket punė ndepėr Europė.
I sigurova shokėt se kisha per ta organizue kryengritjen ndepėr tė gjitha krahinat e Kosovės e kėjo kryengritje kishte pėr tė plasė kur armėt e tė hollat do t'i kishe nė disposition t'em. Me gjith kėtė, per me fitue ma mirė e ma shpejt, menduem se nuk kishte me mjaftue nji lėvizje e kufizueme vetėm nė Kosovė. Pra, shtova, se kishte me i u dashtė si Toskėnis ashtu edhe Shqypnis sė Mesme me marrė pjesė nė kryengritje disa dit mbas Kosovės.
Esad Pasha, tue u pėrgjegjė, siguroi me dalė vetė e me i pri Shqypnis sė Mesme e Mirditės.
Sa per Myfid begun, Aziz Pashėn e Syreja begun edhe kėta zotnij dhan fjalėn me u gjetė nė krye tė ēetavet tė Jugut drejtė pėr sė drejti.
Ismail Kemal u detyronte me mbetė n'Europė e me na ndihmue me armė e me tė holla tue sjellė nė tė mirė tė lėvizjes s'onė mendimin e pėrgjithėshėm t'Europės.
Kėto ishin fjalėt t'ona para se me dalė prej shpis sė Syreja begut:
Tue i u perdrejtue shokvet u thaēė!
''Jam i bindun, se tė gjith jeni tė ndershėm; por, po ju deklaroj edhe nji herė qi, ku tė dalė le tė dali, unė kam pėr tė kenė nė mal kur ka me tingllue ēasi i kryengritjes. Per kėte kam vu peng pak pėrpara fjalėn t'eme tė nderes. Ju lutem pra mos me mė lanė vetėm, pse jeni betue edhe Ju.
M'u pėrgjegjen tė gjith me nji heri:
"Mundeni me kenė tė sigurt se edhe na kemi pėr t'a krye detyrėn t'onė".
Kėshtu mori fund kuvendi e u mbyll komploti i Taksimit.


Nji pritje prej anės sė Sulltanit (audience).
Nuk ishin vetėm shqyptarėt qi i kundėrshtoheshin sundimit "Jeune-turc", por krejt elementat e perandoris, edhe nji pjesė e popullit tyrk, punė kėjo qi na i lehtėsonte mė nji mėnyrė tė posatshme veprimet nė lamė tė pėrgatimevet e na siguronte sympathin e krejt elementavet tė Shtetit tė Turkis nder minuta tė para tė kryengritjes.
Pra: per me i dhanė nji shkas pak ma tė gjallė lėvizjes antijeunėturke, me initiativė tė grupit shqyptar u formue nji deputation prej pesė deputetensh (shqyptarė, arabė, tyrk, qyrd, armen) per me ia paraqitė Sulltanit ankimet e partis kundėrshtare.
Mora pjesė nė ket deputation edhe unė.
Nafi Pasha, pėrfaqėsuesi i grupit arab, kritikoi me ashprim politikėn e partis Jeunė-turke dhe shtoi se kėjo politikė heret a vonė kishte per t'i tronditė themelet e Perandoris.
Kur Nafi Pasha i mbaroi fjalėt e veta, mora fjalėn unė tue i thanė Sulltanit:
"Mbreti i im, nė kjoftė se nuk i nepet fund nji orė e ma para politikės sė shtrembėt qi po ndjekė partija Jeunė-turke ndepėr tė gjitha krahinat e Perandoris, vendi ka per t'u ba lama e shumė ndodhinave tė pėrgjakėshme dhe do tė heci me vrap kah njij rrėnim i plotė. I vetmi shpėtim per t'a pritė ket rrezik asht tė largumunit e partis sė turqvet tė rij nga fuqija".
Fjalėt e mija ban nji pėrshtypje aqė tė thellė sa Sulltanit i u pėrlotuen syt.
Audienca muer fund mirė, por, fitimi mbeti fjeshtė moral, pse Sulltani nuk e kishte at fuqi sa me shkatrrue sundimin Jeunė-turk. Kėte, muejtem me e kuptue tė nesermen kur "Tanini", organi i partis Jeunė-turke, botoi nji artikull tė rreptė kundra mejet me ket titull:
"Hassan begu nga Vulēitirni, deputeti i Prishtinės, filloi me na kercnue (tehdidė) perpara Mbretit".

Nji ftim nė dyluftim (duel)
Ky artikull, tue mė shtrėngue me pėrgjegjė, hapi nė shtyp tė Stambollit nji polemikė t'ashpėr qi u pėrfundue me nji ftim nė dyluftim (duel) qi i a ēova Hysein Xhahidit, drejtorit tė "Taninit".
Sheih-islami, mbi kėtė, botoi nji fetva me tė cillen kundėrshtoi tue gjykue duel-on kundra parashkresave (presceiptions) tė Sheriatit e Mbreti, jo vetėm ndaloi me ba duel, por dhe na shtrengoi me u pajtue.
U pajtuem me Hysein Xhahidin e "Tanini" nuk shkroi ma as kundra mejet as kundra shqyptarvet.


Partija "Marrveshtje e Liri" e kryengritja Shqyptare.
Tue i u mbėshtetė levizjes vepruese qi paten pasė nder kėto
kohna komplotistet e Taksimit ndeper konflikte tė partis
"Marrveshtje e Liri" me partin "Bashkim e Perparim" shumė
zotnij paten pretendue ma vonė se kryengritja 1912 u organizue
me dijeni e me bashkpunim tė partis "Marrveshtje e Liri"
Kėjo dava asht fare kundra sė vėrtetės, pse as na nuk ishim aqė tė pa mendė sa me i lajmue tyrqit mbi nji komplot shqyptar, as tyrqit nuk kishin pranue qi shqiptarėt t'i rrokshin armėt kundra ushtris sė tyne.
Komplotistėt kanė pėrfitue nga antagonismi i partivet politike, por pa i a bjerrė me as nji mėnyrė karakterin fjeshtė komtar Komplotit.
Partija "Marrveshtje e Liri" ka muejtė me dijtė aq sa partija sunduese d.m.th, "jeune-turke'"
Roli i komplotistvet nė ket mes asht kufizue mė kėte: Me e ndezė me ēdo mėnyrė antagonismin e kėtyne dy partivet kryesore tė politikės othomane.


Tė shpėrdamit e Parlamentit othoman.
Partija kundėrshtare ishte tue fitue dita me ditė, antagonismi pat mėrrijtė mė nji shkallė aq t'ashpėr sa partis Jeunė-turke nuk i pat mbetė tjetėr armė pėr veē se me shpėrda parlamentin, mjet qi mund tė quhet fysheku i dishprimit qi i takon me provue ase me kerkue me provue ēdo partije politike nė tė bjerrun tė davas.
Partija Jeunė-turke pėrfitoi nga karakteri i vet revolutionar e guximtar dhe e pėrdoroi me fitim ket fyshek tė mbramė.
U shpėrda pra parlamenti tue lanė mbrapa nji pezmetim tė pashoq nder rrethe t'oppositionit.
Mė ket rasė u thashė deputetenvet arabe e qyrdė qi Xhemeitxhit kanė pėr tė kerkue tė fitojnė ndeper zgjedhjet e reja tue perdorue mėnyra tė pa ligjėshme e ndoshta edhe mjetet e terrorismit e kėshtu nuk ka me na mbetė ne veē se me i rrokė armėt pėr me i dalė zot tė drejtavet t'ona politike.
Qėllimi i em me ket propogandė ishte, me i u dhanė guxim e me i shty edhe ata kah udha e kryengritjes.


Komiteti bullgar i Makedonis e kryengritja e 1912-ės.
Mbassi u shpėrda parlamenti othoman, Ismail Kemal begu u nis per Europe e unė pėr Kosovė, tue vendue me permbajtė korrespodencėn ndepėr mjet tė Konsulatės Britanike tė Shkupit.
Kur arrijta nė Shkup puna e parė qi m'u desht me krye kje me qitė nji hap tė njimendėshėm per nji tė marrėm-vesh Shqiptar-Makedonas.
E kerkova dhe u poqa me Z.Pavlof, ish-deputetin e Shkupit nė kohė tė Turkis e ambassadori i Bullgaris pranė Mbret Wied-it mė 1914.
Kėtu po shkurtoi proponimin qi i bana:
'Tyrqit, mbas konstitutionit 1908, kanė ba e po "bajnė mjaft mizori nė Shqypni e nė Makedoni".
"Nuk i kanė nderue kurrqysh tė drejtat e shqyptarvet e tė bullgarvet".
"Terrorismi i tyne po shkon gjithnji tue u ashprue e po ndjekun nji politikė fjeshtė panturkiste. Pra, mė duket se ka arrijtė koha me pėshtue prej kėsaj zgjedhe mizore ndeper mjet tė njij kryengritje tė pėrbashkėt tue pasė pėr qėllim me krijue nji shtet autonom shqyptar-makedonas".
"Mė duket shumė e nevojshme qi mos t'a bjerrim ket rasė e unė jam aq i sigurėt qi kemi pėr tė fitue tue kenė se po pranoni tė merrni pjesė nė kryengritje vetėm atė-herė kur keni pėr tė pa se shqyptarėt po fitojnė".
Z.Pavlof m'u pėrgjegj:
"Proponimi i zotnis sė Juej ka nji randėsi aq tė madhe sa nuk mundem me Ju pėrgjegj pa dergue nji njeri tė posatshėm nė Sofje e pa marrė urdhna prej qendrės sė pėrgjithėshme tė Komitetit t'ynė. Qandra e Shkupit nuk ka kompetencė me vendue mbi nji ēashtje kaq tė randėsishme. Ju lutem pra me mė dhanė lejė deri sa tė mė kėthehet njeriu".


Tė pėrpjekunat me Konsulin e Anglis tė Shkupit.
Tue pritė pergjegjen e Z.Pavlof i u perdrejtova Konsulit Britanik tė Shkupit dhe i bana ket deklaration me gojė:
"Na shqiptarėt, pėr me i dhanė fund mizoris tyrke nė Shqypni si edhe pengimevet qi po na bahen nė ēashtje t'alfabetit e kultures s'onė komtare, kemi zgjedhė si tė vetmin mjet shpėtimi me ba nji lėvizje t'armatisun kundra sundimit turk.
Mė ket rasė tė rrezikėshme kemi nevojė tė madhe per pėrkrahjen e Anglis.
Ju lutem pra tė lajmoni Ministerin t'Uej tė Punėvet tė Jashtme mbi ket deklaration".
Konsuli ish nji zotni shumė liberal. Mė pergjegji tue mė thanė se kishte per t'i a komunikue me nji herė ket deklaration qeveris sė vet e cilla sigurisht nuk kishte per t'a kursye nji pėrkrahje tė gjallė nė tė mirė tė njij Shqypnije qi rrokė armėt pėr liri.
"Me gjith ketė, shtoi Konsuli Britanik, kam me muejtė me ju dhanė nji pergjegjie tė kėputme mbassi tė marr pergjegjen e Londrės"
_____
Shėnim: - Mbas disa ditesh Konsuli Britanik mė ftoi nė ēajė me anen e dragomanit tė tij z.Haxhi Havadis e me tha se Qeverija e tij i kishte pėrgjegjun mbi deklarationin t'em tue thanė se Anglia nuk ka interes nder ēashtje Ballkanike, prandaj s'ishte as kundra as antare e nji kryengritje sė Shqyptarvet.

Tė parėt e Kosovės.
Nė Kosovė mbretnonte nji pezmetim shumė i ashpėr kundra Xhemjetit. Pra, kujdo qi i a hapa nevojėn e njij levizje me armė m'u pėrgjegj positivisht.
Kuvendova me shumė Zotnij nga Parija mbi shvillimin e njij kryengritje; por damas e me reservė tė madhe. Ēashtja ish shumė e randė e sberthimi i saj kerkonte nji mėshehtėsi e mjeshtri sa as nji punė tjetėr. Pra, ata qi u merrshe fjalėn nuk muejshin me njoftė shoqishoin e tė gjith ishin lidhė nė mue.
Tue kenė se nji pjese e kėtyne zotnive rrnon edhe sot nė Kosovė, ku po mbretnon mizorija sllave, nuk kam se si me permende kėtu veē se emnat e atyne qi kanė dekė, ase qi nuk mund tė kenė ndonji dam prej sundimit barbar tė Serbis.
Riza beg Kryeziu nga Gjakova, Zeinullah begu, im kushėri, nga Vulēitirni, Isė Boletini, Xhemal beg Prishtina, Halim beg Deralla, Ahmed beg Gjakova, nji nga nji, u besatuen me mue qi kanė pėr tė hecė deri nė fund. Kėshtu m'a dhanė besen dhe krent e Llapit e tė Drenicės.
Kryengritja kishte per tė fillue at ditė qi unė kishe me i mbathė opengat e me dalė nė Drenicė (Malci e Vulēitirnit e e Mitrovices). Mbas mejet kishin me i marrė malet krejt ata qi mė patėn dhanė besėn.


Ismail Kemali.
Koha e shėnueme pėr kryengritje u afronte gjithnji.
I shkrova Ismail Kemalit qi t'a kryente detyrėn. M'u pergjegj me sot e neser e me premtime tė thata.
Unė, aqė rreptas i pata hy punės sa nuk muejshe me bjerrė as nji minutė nga friga sidomos qi mos po dishprohen e mos po lodhen ata qi ishin betue.
Kėshtu, bjen fjala, mė ngjau me Nexhip beg Dragen.
Ky zotni m'a pat dhanė fjalen si tjetėr: Nji ditė mė vjen Selim Fanda e mė thotė: "Nexhip begu mė ndeshi te Ura e Gurit e mė tha: "A po shef Selim aga qi policėt po duen me mė xanė!"
"A thue Nexhip begu ka dijeni mbi kryengritje qi organizohet?"
"Jo" i thashė, nuk din gja. "T'ishe kenė polic, m'a priti Selim Fanda, kishe me nxjerrė shumė sende e punė nga tuta qi diktova te ky zotni".
Me gjith qi ket lajm e prita me gjak tė ftohėt, kuptova mirė qi kishe nevojė me qetėsue Nexhip Begun. U poqa me zotnin e tij nė Kafe t'Izzetit prej nga shkuem nė Kafe "Turati". Aty, mbassi hapem biseden tue kuvendue mbi disa punė tė pa randėsishme, gjeta rendin dhe i thashė: "Me gjith qi Ju pata diftue se do tė na u lypte me u pergatitė per nji kryengritje tė pergjithėshme, kam muejtė me kuptue tash vonė se realisimi i kėtij mendimi nuk asht i mundėshem veē se mbas dy vjetve e per hesap t'em kam hjekė dorė tash per tash nga caktimi qi kishim;'"
Me ket dredhi i dhashė fund tutes sė Nexhip begut.
Mė tjetren anė, per tė holla e pėr armė nisa me ngushtue Ismail Kemal begun pak ma seriozisht.
Nder kėto ditėt ma tė kritikėshme tė pergatimevet z.Pavlof-i mė bani nji vizitė nė shpi e mė lajmoi se bullgarėt nuk mundshin kurrsesi me marrė pjesė mė nji kryengritje. U ēudita e kurrqysh nuk muejta me marrė vesh pse Makedonasit refusojshin me u lidhe me ne kur ata, mė nji kohė jo shumė larg, kanė pasė kundershtimin ma tė madh prej nesh nder lėvizje tė tyne pėr librim tė Makedonis. 1)
Kėjo pergjegje tue u bashkue me apathin qi diftoi Ismail Kemal begu nė tė kryemunit tė detyres sė vet, na pat krijue nji gjendje gadi tė dishprueshme.
Nuk kishe veē se krejt pak tė holla e puna qi i pata hy ishte shumė e madhe. M'u lypte me gjetė tė holla e me gjetė pa hall! Nuk mė pat mbetė veē se nji rrugė: me i shitė magazet qi kishe nė Shkup e me fillue veprimin e kryengritjes me ket kapital.
I shita pra magazet e me pretekst tė zgjedhjevet u nisa pėr Vulēitirn bashmė me Nexhip beg Dragen qi shkonte pėr nė Mitrovicė.
Prej Vulēitirni ēova mė katėr anė njėrės per me i lajmue besnikėt e lidhjes se ishte afrue ēasi i veprimit.
_____
1) Lidhja Ballkanike qi u tfaq kahė fundi i vjetit 1912 na jep dorė me gjetė shkakun e vertetė tė pergjegjes negative tė Z.Pavlof-it.
Nuk mund tė mirret me mend se ēfarė ndryshimit pat me i pru kohės s'onė ma se historike tė kishte pasė kėjo pėrgjegje nji natyre tė pėrkundėrt.
Tue u gjetun nji herė nė Vjenė mė ra rasa me kuvendue me nji njeri tė famshėm tė diplomacis austro-hungare mbi ēashtjen e propozimit t'em bullgarve pėr nji marrveshtje mbi autonomin shqyptare-makedone. Diplomati austro-ungar mė tha se po t'a kishin pranue bullgarėt propozimin t'em e po t'ishte realizue ky mendim, pėr sigurė se jo vetem lufta ballkanike nuk do tė kishte ndodh, por edhe lufta botnore kishte muejtė me u zgjatė pėr shumė kohė.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 4 e 14Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5 ... 9 ... 14  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -