Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9  Next
AutoriMesazh
Arta
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Numri i postimeve : 760
Registration date : 06/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Mar 19, 2008 5:57 pm

SULEJMA DELVINA
Ka qenė patriot ,burrė shteti dhe diplomat.U lind nė Delvinė mė1884.U pėrfshi nė Lėvizje Kombėtare qysh nė bankat e gjimnazit'Zosimea' nė Janinė dhe e vazhdoi veprimtarinė patriotike nė Stamboll.Ishte ndėr figurat qėndrore tė klubit shqiptar tė Stambollit .Bashkė me patriotė tė tjerė iu kundėrvu politikės xhonturke dhe synimeve shoviniste tė monarkive fqinje tė Shqipėrisė.
Nė prill tė vitit 1919 kolonia shqiptare nė Turqi e dėrgoi Sulejman Delvinėn nė Konferencėn e Paqes nė Paris pėr tė mbrojtur nė emėr tė saj interesat e Shqipėrisė.Kongresi Kombėtar i Lushnjes e zgjodhi kryetar tė qeverisė shqiptare .Si kryeministėr i Shqipėrisė ai qėndroi nė pozita patriotike dhe luftoi pėr tė vėnė nė jetė vendimet e Kongresit tė Lushnjes.
Ai e mbėshteti luftėn kundėr bandave esadiste mė 1920dhe ndihmoi pėr pėrfundimin me sukses tė luftės sė Vlorės kundėr pushtuesve italian mė 1920.Mori pjesė nė Revolucionin e Qershorit tė vitit 1924dhe nė qeverinė e kryesuar nga Fan Noliu caktua Ministėr i Punėve tė Jashtme .Pas dėshtimit tė kėtij revolucioni u largua nga Shqipėria dhe u end nė Europė pėr disa vjet si emigrant politik .Mė vonė ,pasi u sėmur u kthye nė Shqipėri dhe vdiq nė Vlorė mė 1932.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu May 08, 2008 3:40 am

Nė kuadėr tė shėnimit tė 10-vjetorit tė rėnies sė dėshmorėve tė kombit, Bahri Fazliu dhe Agron Rrahmani para shumė tė pranishmėve, pjesėtarėve tė familjeve Fazliu dhe Rrahmani, familjeve tė tjera tė dėshmorėve, bashkėveprimtarėve tė dėshmorėve, miqve e shokėve, ish luftėtarėve e invalidėve tė luftės, nė fshatin Llaushė tė Besianės u mbajt njė tubim pėrkujtimor te varret dėshmorėve Bahri e Fahri Fazliu
Para tė pjesėmarrėve u mbajt edhe njė fjalė rasti kushtuar veprimtarisė atdhetare tė heroit tė kombit Bahri Fazliu, i cili u vra heroikisht mė 7 maj 1998 nė bjeshkėn e Bogiēes(trekėndėshi kufitar,Plavė-Kosovė-Shqipėri).
Po e japim nė tėrėsi fjalėn e mbajtur nė kėtė tubim pėrkujtimor.

Sot, mė 7 maj 2008 mbushen plot dhjetė vjet pa heroin e luftės pėr ēlirimin kombėtar, pa Bahri Fazliun. Vijmė nė kėtė pėrvjetor jubilar pėr tė pėrkujtuar njėrin prej themeluesve dhe ideologėve tė Lėvizjes Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės, me emrin e tė cilit ėshtė e lidhur historia mė e re e luftės pėr ēlirimin e popullit shqiptar nga robėria sllave. Me Bahriun ėshtė i lidhur emri Lėvizje, jeta e saj ka marrė trajtė nga pėrkushtimi deri nė vetėmohim i tij, qėllimi i saj ka marrė pėrmbajtje tė veēantė me emrin e tij.
Bahri Fazliu nuk rron mė fizikisht, por ai gjithmonė do tė jetė yll i pashuar qė do t’ua ndriēojė rrugėn e atyre qė duan ta bėjnė realitet idealin e madh tė tij.
Vepra e tij, nuk ėshtė e pavdekshme vetėm pėr atė, qė ai e derdhi gjakun pėr lirinė e popullit shqiptar, kjo vetėm sa e ka madhėruar edhe mė shumė emrin e tij, por, ajo ėshtė shumė e rėndėsishme, pėr idetė dhe konceptet e tij, aspiratat dhe qėllimet e tij. Ajo, ėshtė thjeshtė, njė thesar i ēmuar pėr atdhetarėt e vėrtetė.
Nė kėtė 10-vjetor, heroi Bahri Fazliu na kujton vitet e veprimit nė periudhėn mė tė vėshtirė, atė tė ilegalitetit, vitet kur kėrkohej guxim dhe vetėmohim, shkathtėsi dhe pėrgjegjėsi pėr tė vepruar kundėr pushtuesit, por edhe besnikėrinė dhe zgjuarsinė pėr t’iu ikur ndjekjeve qė forcat e sigurimit serb i bėnin Lėvizjes pėr Ēlirim dhe tė gjithė atyre qė po bėnin gjithēka qė ishte e mundur pėr t’i organizuar forcat pėrparimtare tė kombit qė tė hyjnė nė rrugėn e vėrtetė tė lirisė, atė tė luftės sė armatosur ēlirimtare. Vėrtetė, sot ėshtė e pajustifikueshme, tė sillemi komod, ne qė mbijetuam luftėn, pikėrisht tani 10-vjet pas rėnies sė tij, nė njė kohė kur pėrpjekjet pėr komb e atdhe i kemi shumė mė tė lehta.
Bahri Fazliu-Gėzimi kishte hyrė me njė mendje pėr tė shkrirė tėrė energjitė e tij, dijen dhe guximin nė rrugėn qė fillim e mbarim ishte betejė e vazhdueshme dhėmbė pėr dhėmbė me sfidat e luftės pėr ēlirim. Edhe pse i ri pėr nga mosha, ai do tė dėshmojė aftėsitė e njė udhėheqėsi tė sprovuar, qė nuk tundet nga dallgėt e jetės. Nė tė gjallė Ai u bė frymėzimi mė madh i brezave liridashės, ndėrkaq, pas rėnies heroike ai mbetet mėsues qė edukon mė sė miri vazhduesit e rrugės pėr ta jetėsuar idealin e bashkimit kombėtar.
Bahri Fazliu me shokė ia vuri themelet njė force kombėtare ēlirimtare,LKĒK-sė, nė njė periudhė kur mendjen dhe shpirtin e shumicės sė shqiptarėve e kishte mbėrthyer politika qė lirinė e kėrkonte vetėm me fjalė, duke e ruajtur paqen-robėri me ēdo kusht me pushtuesit serbė. Ai bėri njė punė tė dendur kudo nė trojet e pushtuara shqiptare pėr t’i forcuar kėto themele, pėr ta ndėrtuar kalanė e luftės pėr ēlirim.
Tė gjithė ata qė e njohėn dhe tė gjithė ata qė patėn rastin ta takonin, madje edhe kundėrshtarėt politik, ia admironin qėndrimin, por edhe mendjen e ndritur dhe njohuritė e gjėra tė tij. Tė gjithė ata qė kishin vullnetin e mirė pėr tė bėrė diēka kundėr pushtuesve tė kėtij trualli, ai kishte aftėsi t’i lidhte me ēėshtjen, t’i qartėsonte deri nė fund. Edhe me ata qė mendonin ndryshe, ai kishte kurajėn e madhe tė zhvillonte biseda me durim, por me forcėn e argumenteve dhe fakteve tė cilat i pėrdorte me takt. Fjala dhe sqarimet e tij kishin fuqi tė madhe bindėse, aq sa i ēarmatoste edhe ata qė mbanin me fanatizėm linjėn e pacifizmit. Pra, Bahri Fazliu nuk fyente asnjeri qė e donte lirinė, por secilin prej tyre pėrpiqej ta afronte, ta bashkonte, ta bėnte tė vetėdijshėm dhe tė ndėrgjegjshėm, se ajo fitohet vetėm me luftė dhe jo me lutje.
Bahri Fazliu ėshtė vazhdues i denjė i veprės dhe amanetit tė vėllait tė tij Fahri Fazliut, ndaj tė cilit ai ushqente respekt tė thellė dhe i falej pėrjetėsisht atij pėr mėsimet qė ia kishte lėnė pas jeta dhe vepra e Fahriut. Bahri Fazliun e karakterizonte mendjemprehtėsia, ishte jashtėzakonisht i zgjuar, por asnjėherė egoist. Ishte i dashur me shokėt dhe bashkėpunėtorėt e tij. Pėrmasa e humbjes sė Bahriut, u pa menjėherė pas rėnies heroike tė tij. Vetėm pas datės 7 maj 1998, tė gjithė ne do tė shohim se ēka dhe kė humbėm, lufta dhe kauza jonė, cilin ka humbur. Vetėm pas 7 majit 1998, ne do ta kuptojmė, se ēdo tė thotė tė pėrballesh me humbjen e njeriut qė mbante orientimin dhe timonin e organizatės, e cila veē tani po hynte nė luftėn e drejtpėrdrejtė me pushtuesit.
Tė mos harrojmė se Bahri Fazliu, Agron Rrahmani, heronjtė dhe dėshmorėt e atdheut, kanė bėrė aq shumė sa me veprat e tyre na kanė krijuar kushte optimale qė tė ecim mė sigurt nėpėr procesin e pandalshėm tė bashkimit kombėtar, ku tė gjithė shqiptarėt dhe ata qė do tė jetojnė nė kėtė truall do tė ndjeheshin me tė vėrtetė tė lirė, nė paqe, mirėqenie, tė barabartė nė familjen e kombeve tė lira dhe sovrane.
Prandaj, mishėrimi me porosinė e Bahriut: "Ēdo gjė qė iu intereson tė dini pėr dėshmorėt, ecni nė rrugėn e tyre", ėshtė themeli ku duhet tė mbėshtetet aktualisht e tėrė puna jonė. Ardhja jonė nė kėtė pėrkujtim dhe ky shėnim ka kuptim, nėse sado pak na shėrben neve qė mbijetuam luftėn pėr tė marrė zemėr, forcė morale e shpirtėrore, qė ta ruajmė tė pastėr nė ecjen tonė, kėtė porosi tė madhe. Vetėm kėshtu ne mund ta nderojmė mė sė miri gjakun e kuq tė Bahriut, Agronit, Fahriut dhe tė gjithė heronjve e dėshmorėve tė kombit shqiptar. Vetėm nė kėtė mėnyrė ne do ta nderojmė Kosovėn, Shqipėrinė, atdheun tonė tė dashur e tė shtrenjtė.
Lavdi e pėrjetshme tė gjithė tė rėnėve pėr lirinė e kombit dhe tė atdheut!
Rroftė dhe bashkimi kombėtar!
Llaushė Nė emėr tė Kėshillit organizativ,

Mė 7 maj 2008 materialin e lexoi: Avdi Gėrvalla

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu May 08, 2008 8:01 pm

S'MUND TĖ NDAHEM NGA LUFTA


Me gjithė mallin qė kam pėr ty,nėnė,
me gjithė dhembjen qė ke pėr mua
me gjithė dėshirėn qė kam pėr jetė
megjithėqė njė vajzė shumė e dua.

Megjithėqė mė pėlqen stina e pranverės
megjithėqė dua paqen nė botė,
megjithėqė mė pėlqen tė nxehtėt e verės,
megjithėqė me dėshirė do t'rrija mbi tokė.

S'mund tė ndahem nga lufta kurrė
S'mund tė pajtohem me paqen-robėri
"pashė mė pashė do t'i bie ferrit"
pėr tė shtrejtėn tonė liri.

Edhe vdekjen do ta puth,nėnė,
kur lufta kėtė do ta kėrkojė,
edhe nga varri do tė ngrihem
luftėn kurrė s'do ta pushoj.

1.9.1994

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 1368
Vendi : Dielli lind nga malet!
Registration date : 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu May 08, 2008 8:29 pm

Sofra, te flamnderoj thellesisht nga zemra per keto vargje epiko - lirike te guerilit urban, Deshmorit te Kombit, Bahri Fazliu - Gzimi. Sot isha ne nje akademi perkujtimore ne Institutin albanalogjik kushtuar Gzimit. Vepra e Gzimit eshte mesim per te gjithe ne. Kush deshiron te njohe deshmoret, le te ece rruges se tyre.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Mon May 12, 2008 1:11 am

Faleminderit shoku luboten...

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 1368
Vendi : Dielli lind nga malet!
Registration date : 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed May 14, 2008 7:39 pm

Dhe Sami Frasheri, gjigandi i madh i diturise, enciklopedisiti i shkelyqe, iluministi i permasave boterore meriton dhe i takon piedestali i heronjeve te kombit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
rroni
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1721
Registration date : 09/05/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed May 14, 2008 11:26 pm

sofra mor burr me ato vargje na ke ngjall vertet emocione.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Mon May 19, 2008 1:40 am

rroni janė vargje qė i ka krijuar dėshori Bahri Fazliu tė cilat edhe tek unė ngjallin emocione sa herė qė i lexojė, ka edhe poezi tė tjera si " Elegji pėr Hasan Ramadanin" etj etj.... mund t'i lexosh tek kategoria e letėrsisė tema titullohet " Poezi tė krijuara nga Bahri Fazliu".


Shkruan: Mehmet BISLIMI

AHMET DELIA

(Nė 95-sė vjetorin e rėnies)
Qysh prej Lidhjes sė Prizrenit e deri te viti 1912, ka qenė periudha e intensifikimit tė kryengritjet shqiptare pėr liri. Asokohe qenė mobilizuar nė njė masė tė madhe shqiptarėt e malėsisė sė Drenicės, tė Llapit, Gollakut, Gjilanit, Gjakovės, Prizrenit e tė shumė krahinave tė vendit.



Kryengritėsit tė udhėhequr nga bijtė mė tė mirė tė popullit shqiptar, ishin hedhur fuqishme kundėr forcave ushtarake turke nė veēanti kundėr trupave tė Shemsi e mė vonė edhe tė Maxharr Pashės. Nė ballė tė kėtij organizimit, prinin burrat me nam tė kohės si Hasan Prishtina, Bajram Curri, Isa Boletini, Ahmet Delia e tė tjerė. Kulla e Ahmet Deliut, atdhetarit dhe tribunit popullor ishte e hapur gjithmonė pėr ēlirimtarėt e atdheut. Ahmeti me tė birin Murselin e me shumė shokė e bashkėluftėtarė, prisnin e pėrcillnin krerėt e Lėvizjes sonė kombėtare, tė cilėt nė kullėn e tij, mblidheshin e bisedonin pėr njė kryengritjeje tė pėrgjithshme kombėtare kundėr pushtueseve.

Mė 1912, pėr tė satėn herė Hasan Prishtina kishte shkuar nė kullėn e Ahmet Delisė, ku kishte njoftuar tė pranishmit se Parlamenti Turk nuk kishte dashur as tė dėgjonte zėrin e deputetėve shqiptarė pėr t’i plotėsuar kėrkesat e tyre. Ai sqaroi mė tej, se po atė ditė nė Stamboll, nėn kryesimin e Ismail Qemalit ishte mbajtur njė mbledhje e fshehtė, ku ishte vendosur qė pikėrisht nė Kosovė, sa mė parė tė fillojė njė kryengritje e pėrgjithshme, e cila do tė shtrihej nė tė gjitha viset shqiptare. Tė gjithė krerėt e Drenicės, qė ishin ftuar enkas aty, e pėrkrahėn qėndrimin dhe vendimin e Hasan Prishtinės dhe tė Ismail Qemalit, aty dhanė edhe besėn e burrave se do tė dhėnė ēdo gjė pėr liri tė atdheut. Krerėt e Drenicės tė mobilizuar nė kullėn e Ahmet Delisė tė Prekazit, nisėn pėrfaqėsuesit e tyre pėr nė Kuvendin e Junikut, ku ishin mbledhur tė gjithė krerėt e Kosovės, Dibrės, Shkodrės si dhe krerė tė viseve jugore tė Shqipėrisė. Nė kėtė Kuvend u aprovua programi me kėrkesat tona kombėtare, kėshtu qė kryengritja jonė shqiptare mori kuptimin e vėrtetė tė njė kryengritje tė pėrgjithshme.

Nėn trysninė e vazhdueshme tė kryengritėsve shqiptarė, forcat turke u detyruan tė tėrhiqen nga tokat tona, s’do mend se kjo tėrheqje u kurorėzua me shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė e cila u kurorėzua mė 28 nėntor tė vitit 1912. Nga ana tjetėr, nė mėnyrėn mė tė pa drejt e nė kundėrshtim me tė gjitha parimet ndėrkombėtare mbi tė drejtėn e popujve pėr tė jetuar tė lirė nė shtetet e tyre sovrane, fuqitė e mėdha evropiane, njėanshėm, duke shkelur mbi sovranitetin dhe integritetin territorial tė shtetit shqiptare, njohėn tė “drejtėn” e shteteve fqinje serbe e malazeze pėr copėtimin dhe aneksimin e tokave tė Shqipėrisė! Evropa ndau tokat tona. Populli shqiptarė u detyruan qė tė dalė nė mbrojtje tė tokave tė veta me tė gjitha mjetet qė posedonte atė kohė, pra edhe me mjete luftarake. Nga ana tjetėr, pushtuesit barbarė sllav, tė yshtur nga pasionet e tyre tė ulėta ekspansioniste, kryen masakra, terrorizuan popullatėn shqiptare, me qėllim qė tė shuajnė rezistencėn e tyre dhe t’i shpėrngulin ata, pėr tė bėrė mė vonė edhe spastrime etnike, me qėllim tė ndryshimit tė strukturės demografike nė Kosovė. Prapa kėsaj fshihej qėllimi i pushtetit serb, qė mė vonė tė sillnin kolon serbė e malazezė nė Kosovė, gjė e cila ka vazhduar nė forma tė ndryshme, deri nė fund tė shekullit tė kaluar!

Xhandarmėria e Pashiqit, veē kishte filluar reprezaljet nėpėr disa fshatra tė Drenicės. Nė njėfarė mase, pas shpalljes sė Pavarėsisė, kryengritjet nė Shqipėri sikur kishin pushuar ca. Ahmet Deliu, i vetėdijshėm pėr qėllimet e Serbisė, mblodhi prapė krerėt e Drenicės nė kullėn e tij, dhe sė bashku me trimat, aty bėnė edhe njė Kuvend duke kujtuar besėn e dhėnė!
Ishte fillimjanari i vitit 1913, veprimet e dhunshme tė xhandarmėrisė serbe, sa po shtrėngonin dhe po ashpėrsonin rrathėt e krimeve mbi popullin tonė. Siē e thotė edhe kėnga : “ Ky Ahmeti ēka thanė: a e kem besėn siē kemi dhanė! ”... Aty ishte dhėnė edhe njė herė fjala e burrave se do tė rezistojnė me tė gjitha mjetet e mundshme, pa e kursyer as jetėn nė mbrojtje tė tokave dhe popullatės sonė, duke i dalė nė mbrojtje: vėllai vėllait, fqinji fqinjit, fshati fshatit...

Njė grup prej 13 xhandarėsh serb, pak ditė pasi qė ishte dhėnė “ besa e burrave”, nė kullėn e Ahmet Deliut, kishin mėsyrė Prekazin. Ata kishin terrorizuar dhe plaēkitur dy- tri shtėpi nė Prekaz. Lajmi kishte shkuar tek Ahmet Delia, i cili lėshoi zėrin e mobilizimit, por ai nuk priti as sa tė mblidheshin trimat! I vendosur dhe pa humbur kohė, mori sėpatėn dhe i lėshoi zė tė birit Murselit, qė tė shkonin nė mbrojtje tė Halilit, fqinjit tė tyre!... Kėnga popullore rrėfen pėr kėtė histori tragjike dhe heroike:

...“ Te Halili janė hi shkinia,
Bėrtasin robt, piskasin fėmija,
Po na i ndien Ahemt Delia “...


Ahmeti dhe Murseli, marrin sėpatat shpejt e shpejt, duke vrapuar nė drejtim tė shtėpisė sė fqinjit tė tyre. Nė derėn e oborrit, ata lėnė nė vend rojėn serbe, nė brendėsi tė oborrit. Murseli ia nxjerr pushkėn njė serbi dhe fillon tė godasė me ē rast vret disa xhandar.
Ahmet Delia mėsynė kullėn, Nė tė hyrė tė saj, nė shkallė ndeshet me njė tjetėr xhandar dhe e godet me sėpatė...


...” Me sakicė na i ra nė ballė
Tana trutė ia qiti n’shkallė”...

Pėrleshja ishte e ashpėr. Ndėrkohė Ahmeti plagoset rėndė, kurse trimat tjerė tė Prekazit, si: Ramė Islami , Xheladini, Jetullahu, Hajredini e tė tjerė kishin rrethuar vendin.
...“ Pa u provua nuk njihet trimi,
Dy na i mbyti Xheladini”...


Nė kėtė qėndresė heroike tė burrave tė dheut, tė cilėt kishin lidhur besėn pėr ta mbrojtur atdheun, ra nė altarin e atdheut, Ahmet Delia, e disa tė tjerė u plagosen. Nga ekspedita e xhandarėve 12 mbetėn tė vrarė, ndėrsa shpėtoi njė prej tyre.

...” Prej 12-tėve pshtoi Jovani
Shkon tuej ikė pėr rreth njė gardhi
Banė kuku na faroi Prekazi”...

Jovani, kishte ikur me vrap, dhe pas dy orėve xhandarmėria serbe e rrethit tė Mitrovicės kishin marrė lajmin e hidhur. Ata ishin bėrė gati qė tė sulmojnė fshatin me forca tjera shtesė, mirė po trimave tė Prekazit iu kishin bashkangjitur burrat e besėlidhjes dhe ishin mobilizuar e kishin zėnė pozitat pėr ta mbrojtur fshatin me ēdo kusht. Kur xhandarėt serb po i ofroheshin Prekazit, kishin vėrejtur se do tė dilnin tė humbur. Pėr tė mos u bėrė gjakderdhja mė e madhe, ata sikur i ishin bindur njė grupi xhandarėsh Austro- hungarez, tė cilėt mė tė dėgjuar kėtė lajm, nga Mitrovica kishin shkuar nė Prekaz me njė pajton me dy palė kuaj! Ky grup, pastaj kishte ndėrmjetėsuar mes trimave tė Drenicės dhe xhandarmėrisė serbe. Ishin marrė vesh qė tė dorėzohet vetėm trupi i Ahmet Delisė i cili kishte qenė pa shenja jete, gjoja pėr ta dėrguar nė spital! Forcat e xhandarmėrisė serbe, duke e parė se Ahmeti nuk po jepte shenja jete, atė e groposin atė nė arat e fshatit Tėrnavc, fshat ky rreth 4 km. nė veri tė fshatit Prekaz. Veprimtaria pėr ēlirimin e atdheut nė Drenicė vazhdoi nėn udhėheqjen e trimit tė shquar Shaqir Smakės, ndėrkaq pas rėnies sė tij Lėvizjes i priu Azem e Shote Galica. Gjatė tėrė kohės sė rezistencės pėr ēlirim kombėtar, Murseli i biri i Ahmet Delisė ishte ndėr luftėtarėt mė tė shquar, dhe mu pėr kėtė Azem Bejta e kishte edhe njeriun mė tė afėrt tė tij. Murseli nuk e hoq pėr as njė ēast pushkėn nga krahu. Ai vdiq nė vitin 1930 nė rrethana misterioze nė njė spital tė Shkupit. I vetmi trashėgimtar i Murselit, nga gjinia mashkullore, mbeti i biri i tij, Zeneli i cili nuk jeton mė. E tėrė veprimtaria e Ahmet Delisė ishte nė shėrbim tė organizimit tė rezistencės pėr ēlirimin e atdheut.
Sot kur e pėrkujtojmė Ahmet Delinė, nė 95 vjetorin e rėnies sė tij heroike, kujtojmė edhe rezistencėn e pandėrprerė, gati njė shekullore pėr t’u ēliruar nga okupatori serb.


7 janar 2008

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue May 20, 2008 1:15 am

Ukshin Hoti ( Ende gjall) ?

Sipas disa infornmacioneve tė dėgjuara nė njė emision televiziv ,Vizion Plus emisisni Njerz tė humbur tė shtunen me datėn 17 maj 2008 .
Qė kishte pėrcjell kėt lajm direkt nė kėt emision njė Shqiptar qė jeton nė Gjermani i cili kumton lajmin e marr nga njė Shtetas Boshjak nga Bosnja i cili tash po jetojka nė Gjermani (sipas tijė se kishte njė porosi pėr Shqiptarėt ) dhe i thot se nė vitin 2001 ishte i burgosur nė serbi pikrisht nė burgun famkeq tė Nishit dhe kishte ndejt pėr tre muaj me njė qeli me Ukshin Hotin dhe para largimit kishte marr porosin nga vet Ukshin Hoti qė ta pėrcjell kėt lajm nė Popullin Shqiptar sepse sipas tij kishte thėn Zoti Ukshin se ata e din qė unė jam i vdekur por siq po mė shef unė gjindem ktu ende gjall ,
Dhe tė interesohen tė mė nxerrin nga ktu .

- Shtrohet pytja se sa shtė ky lajm i sigurt ?
dhe sa kan njohuri pushtetarėt e Kosovės pėr kėt gjė (ma merr menjda se hiq bille as qė dojn tė din pėr kėt sepse po tė ishte i gjall dhe tė del nga ajo der e hekurt ktyre do ju prishet kjo rehati dhe jeta lluksose qė po e jetoj )

Dhasht Zoti e tė jet ky lajm i vėrtet ,
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue May 20, 2008 9:53 pm

Deli shkruajti:

Dhe tė interesohen tė mė nxerrin nga ktu .

- Shtrohet pytja se sa shtė ky lajm i sigurt ?
dhe sa kan njohuri pushtetarėt e Kosovės pėr kėt gjė (ma merr menjda se hiq bille as qė dojn tė din pėr kėt sepse po tė ishte i gjall dhe tė del nga ajo der e hekurt ktyre do ju prishet kjo rehati dhe jeta lluksose qė po e jetoj )

Dhasht Zoti e tė jet ky lajm i vėrtet ,

Deli, edhe une kam degjuar per kete lajme, edhe pse vete s'kam pasur raste te shoh pikrishte kete emision ne momentin kur eshte folur per Mr. Ukshin HOTIN. Por, siq e thate edhe ju, se keta "politikant" tane, edhe sikur ta dinin dhe te kishin mundesi te vepronin, do beni te kunderten. Sepse, perveq se do ju prishet rehatia, nuk do te kishin vend me as ne Kosove, per asnjerin, e lere me aty ku gjinden sot.

Uroj qe te vertetohet sa me shpejte ky lajme, dhe nese do na duhej si shkembim per Mr. Ukshin HOTIN, shumicen prej ketyre "politikanve" qe jane sot, une do i jepja, vetem e vetem te kthehet Ai. Edhe ne gjume, do i ndihmoj dhe do kontriboj me shume se keta tjeret kur jane zgjuar....

Per mua do ishte dita me e veqant dhe me e gezuheshme ne jeten time.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Rifat Galica- luftėtar pėr Ēlirim e Bash   Tue Jul 29, 2008 4:10 pm

T“i njohim figurat e shquara kombėtare


Rifat Galica- luftėtar i shquar i Lėvizjes pėr Ēlirim e Bashkim Kombėtar



Shkruan: Prof. Bedri TAHIRI

Prishtinė, 27. 07. 2008


·


Lufta e Drenicės, e udhėhequr nga tribuni popullor, Shaban Palluzha dhe strategu Mehmet Gradica, ėshtė njė kaptinė e veēantė e historisė sonė tė lavdishme, e cila, edhe pse ėshtė trajtuar nga shumė historianė e studiues, ende lė pėr tė dėshiruar. Ajo qe e rrufeshme, e pėrgjakshme dhe shumė kompleksive, andaj pasqyrimi i saj real, gati-gati bėhet i pamundshėm. Pjesėmarrja aq masive e njerėzve nė tė, jep mundėsi pėr vėshtrime nga kėnde tė ndryshme tė saj. Secili luftėtar i atyre betejave, paraqet histori nė vete. I tillė, pa dyshim, ėshtė edhe trimi, udhėheqėsi dhs strategu i shquar i Lėvizjes pėr Ēlirim e Bashkim Kombėtar, Rifat Hyseni- Galica ( 1900- 1945).

Qė nga fėmijėria bashkėjetoi me armėn

Vendlindja e Rifat Hysen-Galicės me kohė ishte bėrė vatėr e rezistencės kundėr pushtuesve tė ndryshėm. Galica qe shndėrruar nė njė kėshtjellė tė pamposhtur lirie dhe u bėnte karshillėk perandorive qė pėr ēdo ditė shkelnin e robėronin shtete e popuj. Tashmė, Azem Galica me Nusen e Maleve- Shotė Galicėn, kishin formuar Ēetėn e tyre kreshnike, e cila shpejt arrin tė bėhet Nėna e Ēetave dhe kryesonte gjithė Lėvizjen Kaēake nė Kosovė, e qė nė gjiun e vet kishte grumbulluar mbi dhjetė mijė luftėtarė nga tė gjitha trojet shqiptare.

Njė natė pa hėnė, tė vjeshtės sė vonė tė vitit 1900, tri krisma pushke trazuan heshtjen memece qė kishte kapluar Galicėn. Ato lajmėronin ardhjen nė kėtė botė tė djaloshit qė do ta pagėzojnė me emrin Rifat. Prindėrit e tij, Hyseni dhe Azizja (ishte motra e trimit tė njohur tė Lėvizjes Kaēake, Lec Gradica) patėn gjashtė fėmijė; tre djem: Feratin, Ahmatin e Rifatin dhe tri vajza: Dinoren, Sofijen dhe Bahtijen.Fėmijėria dhe rinia e djalit tė tyre tė vogėl, Rifatit, qenė tė njėjta me ato tė moshatarėve bashkėvendas. Qė nė djep u nanuris me krisma armėsh, andaj shpirti i tij njomėzak brumosej me ndjenjėn e pastėr tė atdhedashurisė. Bashkė me vallanė mė tė madh, Ahmatin, pėrjetuan dhe mbijetuan Epopenė e lavdishme tė Arbėrisė sė Vogėl, tė kryetrimit drenicas Azem Bejtė Galica, qė u zhvillua mė 15 korrik 1924. Ata, bashkė me galicasit qė pėrballuan atė golgotė tmerruese, po atė ditė, para mė tė dashurėve tė tyre, tė pushkatuar pamėshirshėm nėpėr pragjet e shtėpive nga barbarie serbe, u betuan se kurrė nuk do tė pajtohen me robėrinė dhe se pėrherė do tė jenė nė ballė tė luftėrave dhe pėrpjekjeve pėr liri e bashkim kombėtar. Gjatė viteve 1941- ‘44, pėrreth Kosovės vepronin banda tė shumta ēetnikėsh. Nė afėrsi tė Mitrovicės vepronte divizioni Ēetnik i Ibrit, nėn komanden e Zhika Markoviqit. Mė 15 nėntor 1941 ata provuan pėr tė depėrtuar edhe nė Kosovė. Mirėpo populli ynė, me kohė kishte formuar grupe tė mėdha luftėtarėsh vullnetarė dhe suksesshėm iu kundėrvue sė keqės.
Nė tė vėrtetė, tri ditė pasi Gjermania dhe Italia sulmuan Jugosllavinė monarkiste, pra mė 9 prill 1941, Paria dhe intelektualėt e njohur tė Drenicės dhe tė viseve tė tjera shqiptare, duke parandjerė rrezikun qė u kanosej nga kėto banda shfrenuese, thirren Kuvendin e Palluzhės, i cili u mbajt nė Kullėn trikatėshe tė Shaban Palluzhės. Nė Kuvend morėn pjesė 112 delegatė, tė cilėt morėn vendime tė rėndėsishme. Aty u formua edhe Shtabi Luftarak, nė krye tė tė cilit u emėrua Shaban Palluzha. Qė punėt tė shkonin edhe mė mirė, u formuan edhe Shtabet Regjionale. Kėshtu, Shtabi numėr 5, pėr Galicė, Ashlan e Dubovc kishte kėtė strukturė komanduese: Ahmat Galica, Hazir Gjaka, Sefer Dubovci, nėn udhėheqjen e Rifat Galicės (Azem Hajdini-Xani, Lufta e Artakollit, Prellocit, Skėnderajt…Prishtinė, 2006, f. 28-38). Edhe nė kėtė vazhdė Galica qe prijetare. Burrat e saj, ndėr tė parėt, rrokėn armėt e lirisė dhe i dolėn zot atdheut. Ata, nėn udhėheqjen e Ahmat e Rifat Galicės, qė nė betejėn e parė, qė u zhvillua pėrreth fshatrave Druar, Beēuk, Mihaliq, Strofc, Bivolak e Zhilivodė, u vajtėn nė ndihmė artakollasve pėr t’i zbrapsur ēetnikėt dhe treguan heroizėm tė vėrtetė. Tė mos harrojmė se Artakollin e patėn shpėtuar Mehmet Gradica e Shaban Palluzha me trimat e Drenicės. Kur luftėtarėt e Artakollit, tė prirė nga Fejzullah Sraraēi e Sadri Klinaku, kėrkuan ndihmė nė Drenicė, tė parėt qė shkuan atje ishin trimat e Njėsitit ushtarak “SHQIPONJA”, nėn komandėn e Zukė Xanit dhe Rifat Galicės...

“Nė kuadėr tė Njėsitit ushtarak “SHQIPONJA”, i cili numėron 1.000 luftėtarė, tash pėr tash formohen 5 Njėsi elite- bataloione:

1. Batalioni I- komandant Halil Bajraktari nga Llausha,
2. Batalioni II- komandant Isa Zymberi nga Prekazi,
3. Batalioni III- komandant Zukė Xani nga Palaci,
4. Batalioni IV- komandant Rifat Galica nga Galica dhe
5. Batalioni V- komandant Istref Tema nga Dobrasheci.(Azem Hajdini – Xani: Po aty, f. 69).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue Jul 29, 2008 4:11 pm

Atė ditė, mė 10 prill 1941, aq shumė kishin luftuar tė dy vėllezėrit nga Galica, saqė daja i tyre, trimi Mehmet Gradica, nuk ishte duruar pa u thėnė nė sy tė tė gjithėve: U lumtė pushka, o Ahmat e Rifat Galica!
Me tė hyrė gjermanėt nė Kosovė, shqiptarėt u organizuan dhe filluan tė vendosnin administrimin e vet sundues. Kėshtu, edhe kjo punė sė pari nisi nė Drenicė, mė 15 prill 1941, kur u sulmua stacioni i xhandarmėrisė nė Prellofc, tė cilin e udhėhiqte Krsta Qollakoviqi. “Para se tė fillojė sulmi, Shtabi luftarak i Drenicės, i kryesuar nga Shaban Palluzha, kishte hartuar planin e detajizuar operativ tė luftės me sa vijon:

a) Njėsitė ushtarake, nėn komandėn e Rifat Galicės, Sefer Shabanit dhe Ahmat Galicės, tė rreshtohen nė frontin nė veri tė stacionit tė xhandarmėrisė nė Prellovc;

b) Njėsitė ushtarake, nėn komandėn e Zukė Xanit e Ajet Rexhepit tė pozicionohen nė krahun e djadhtė tė forcave ushtarake tė Rifat Galicės;
c) Njėsitet luftarake, nėn komandėn e Nurė Mehmetit, Ramadan Sejdisė, Rexhep Shabanit dhe Riza Krasaliqit, tė rreshtohen pėrballė stacionit tė xhandarmėrisė dhe objekteve tė tjera, ku forcat e armikut ishin fortifikuar dhe tė sulmohen nga ky pozicion (Azem Hajdini- Xani: Po aty, f. 108).
Sulmi qe i suksesshėm, me ē’rast vritėn njėzet e tre xhandarė serbė e disa kolonė tė armatosur. Nga tanėt u vra Dan Prellofci (Ramadan Sejdiu) dhe u plagos Ahmat Galica Galicasit vazhduan edhe mė tutje. Grupe-grupe vajtėn edhe nė luftėrat e Kolashinit, Sangjakut, Pazarit tė Ri e deri te Rashka. Njė kohė tė gjatė qėndruan nė katundin Ēifllak. Atje u dalluan si luftėtarė: Ahmat e Rifat Galica, Halit Syla, Vesel Galica, Hasan Sinani, Zenel Neziri, Tahir Shabani, Hajrullah Haziri, Jahush e Zenel Haxha, Milazim Osmani, Tafil Islami, Vesel Ferizi, Vesel Ujkani, Sahit Syla, Hashim Bahtiri, Ukshin Halili, Halil Alia, Hajriz Syla, Brahim Ferizi, Murat Velia, Hamzė Zena, Ajet Kamberi etj. Prej tyre, atje ra dėshmor Halit Syla. Betejėn mė tė pėrgjakshme, por edhe mė tė rėndėsishmen ata e zhvilluan pėr ta marrė manastirin e Gjorgjevi Stubės. Ah, ē’luftė qė ishte ajo! Askujt nuk ia merrte mendja tė mėsynte drejt asaj kodre tė mallkuar, qė mbrohej me kokė e me shpirt. Prej saj varej edhe fati i Pazarit tė Ri, andaj ruhej e stėrforcuar. Trimat e Galicės, me pak fishekė, por me zemėrgraniti, e tė udhėhequr nga strategu e trimi sypatrembur, Ahmat Galica, ia dolėn mbanė.
- Rrofshi o trimat e Galicės se gjithmonė jeni kanė e keni me kanė!- u kishte thėnė Shaban Palluzha, kur, vullnetarisht, pranuan ta merrnin atė vijė tė frontit.

Vėrtet qe njė aksion shumė i vėshtirė. Para se tė kalohej tek kodra, ku ishin pozicionuar barbarėt serboēetnikė, duhej kapėrcyer nėpėr njė fushė, e cila lavrohej nga predhat e armikut. Kur arriti Ahmati nė kodėr, nė njė istikam rrethuar me gurė, ende qėndronte njė kryeēetnik, i cili nė kondakun e pushkamitralozit e kishte gdhendur fjalinė: Jetėn e jap e nuk dorėzohem! Ahmati iu hodh sipri dhe ia hoqi kokėn (atė e solli nė qytet dhe tė gjithė u lemėritėn), por edhe vetė mori njė plagė. Vendėsit qanin nga gėzimi dhe i pėrqafonin pėrmallshėm shpėtimtarėt,- rrėfejnė pjesėmarrėsit e asaj beteje.
Ah, ē’trim qė ishte Ahmat Galica! Ishte martuar me Zelihen, bijė e gjakut tė Sherif Tėrstenės, me tė cilėn pati vetėm njė vajzė, Azizėn. Kėtė trim sypatrembur e gjeje kudo nėpėr beteja. Me trupin e lidhur deng, ishte kreshnik fare. Edhe tė tjerėt qė i shkonin pas e harronin frikėn. Pushkėn e kishte djalė e shkuar djalit. Nuk e ndau nga vetja deri nė momentin e rėnies, njė tė shtunė, tė vitit 1942, nė Klysyrėn e Manovit, gjatė njė duel me kapitenin serb, i cili sorollatej kėndejpari, herė- herė edhe me plisin e bardhė shqiptar nė kokė... “Prej luftėtarėve tė Drenicės heroizėm tė madh kanė treguar Ahmat e Rifat Galica. Kurrė nuk harrohet momenti kur ndahej municioni. Rifat Galicės i thanė ty nuk tė takon municion, atė duhet ta kėrkosh pėrmes Bajraktarit tė Shtuticės. Ai u nervozua dhe e mori pa i pyetur hiē, duke u thėnė:”Unė nuk jam bajraktar, por jam nipi i Azem Galicės dhe askush nuk mund tė ma shkel kėmbėn. Ashtu edhe ndodhi, ai me tė vėllanė dhe me trimat e vet e mori manastirin e Gjorgjeve Stubės, pikėn mė tė rėndėsishme”,- rikujton dėshmitari i asaj lufte, Asllan Dibran Jashari nga Prekazi i Poshtėm (nėntor 2007). Pra, siē po shihet, nė tė gjitha kėto aksione tė suksesshme tė luftėtarėve shqiptarė, tė cilėt, po mos t’i pengonin herė- herė nga forcat gjermane do tė shkonin deri nė Rashkė, u dallua edhe luftėtari Rifat Galica.. “Qėndresa dhe lufta pėr mbrojtjen e Pazarit tė Ri nėn komandėn e Aqif Blytės, e ndihmuar nga forcat vullnetare tė Kosovės dhe repartet e Ushtrisė Shqiptare, zgjati rreth pesė javė dhe pėrfundoi me disfatėn e forcave ēetnike. Kėshtu Pazari Ri dhe pjesa mė e madhe e Sangjakut mbeti nė kuadrin e shtetit shqiptar” (Prof. dr. Muhamet Shatri; Mbrojtja e Kosovės dhe viseve tjera shqiptare, E djathta shqiptare nė mbrojtje tė Shqipėrisė Etnike, Prizren, 2007, f. 62).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue Jul 29, 2008 4:11 pm

Krah pėr krah me Shaban Palluzhėn

Nė Kosovė lufta qe edhe mė e ngatėrruar. Nė trojet tona stėrgjyshore kryqėzoheshin edhe interesat e fuqive tė mėdha, andaj, nė tė pėrfunduar tė Luftės sė Dytė Botėrore, kėtu u bė mishmash i vėrtetė, sa nuk e njihte qeni tė zonė. Kur u pėrzunė nazifashistėt, mbi shtatin tonė gjakosur u lėshuan si lukuni ujqėrish brigada tė shumta partizanoēetnike, madje edhe shqiptare. Kėtė hile e kuptuan shpejt edhe shqiptarėt e Kosovės, tė cilėt u tubuan rreth tribunit Shaban Palluzha dhe i dolėn zot atdheut.
Nė tė vėrtetė, Shaban Palluzha, pas takimit me krėrėt e LNĒ-sė, Fadil Hoxhėn, Miladin Popoviqin, Kėrsto Filipoviqin, Ali Shkukrin etj. nė Skėnderaj dhe pasi morė “besėn” e tyre se mė nuk do tė pėrsėriteshin ato veprime makabre, u nisen, kinnse, pėr nė frontin e Sremit. Ato aksione barbare kishin ngjarė veēan nė Drenicė, ku OZN-a bėnte kėrdi mbi krėrėt dhe njerėzit me autoritet. Kėshtu, nė Skėnderaj dallohej pėr tė keq, kolonisti Vllado Kėrstiqi e nė Drenas boshnjaku Zufer Musiqi.
Brigadės sė tij, Brigadės Kombėtare tė Drenicės, gjegjėsisht Lėvizjes pėr Ēlirim e Bashkim Kombėtar, iu bashkėngjitėn tė gjithė ata qė e ndjenin veten shqiptarė... “Vėllazen, do tė shkojmė atje ku jeni tė gatshėm, por, Fadil Hoxha u dashtė tė jetė kėtu, e tė takoheshim me tė. Unė posa fola nė telefon me tė, po tha se ėshtė i zanė nė njė konferencė, ta dini se Fadili na ka tradhtue!(Zahir Kastrati:Lufta e Drenicės, Shaban Palluzha, udhėheqės ushtarak, fejton nė Zėri, 12 korrik 2008). Kėto fjalė ua tha komandant Shaban Palluzha luftėtarėve tė vet nė Podujevė. Fill pas tij folėn edhe Feriz Boja e Miftar Bajraktari. Me ta u pajtuan tė gjithė dhe, tė nesėrmen, mė 21 janar 1945, morėm rrugėn e kthimit pėr nė Drenicė. Nė Lluzhan u dolėn pėrpara udhėheqėsit partizanė tė luftės.

- Pse u ktheve, o Shaban Palluzha?- i thanė ata.

- Qysh mos me u kthye, kur ende pa dalė prej Kosove, filloi kasaphana nė Drenicė. Siē mė lajmėruan, mbrėmė i kishin marrė dhe i kishin pushkatuar nė Mitrovicė tre burrat mė tė mirė tė vendit: Halil Bajraktarin e Llaushės (vėllanė e Miftarit), Halil Haxhinė e Tėrnavcit dhe Sadik Zenelin e Abrisė. Pasataj, kėta burra, as vetė nuk po donė me shkue pėr Serbi e vatrat e veta me i lėnė nė gojė tė ujkut.
“Kur erdhėm nė Fushat e Barilevės, u rreshtuam tė gjithė sipas formacioneve ushtarake. Bora kishte mbuluar gjithēka. Unė isha nė grupin e Rifat Galicės dhe bėnim pjesė nė Batalionin II, tė udhėhequr nga Isė Zymeri i Prekazit, i cili kishte mbi pesėqind ushtarė”,- kujton xha Asllan Jashari.

Dhe, qė nė Babimovc, nisi pėrgjakja e ēlirimtarėve tanė. Brigada e 26-tė serbe sulmoi me mitraloza tė rėndė. Aty ra edhe dėshmori i parė i kėsaj lufte, Imer Sheshivari nga Dubofci dhe u plagosen Xhemė Lutani e Dibran Prekazi,. Edhe beteja e Kollės qe e pėrgjakshme, ku ranė Man Pėrēuku nga Cecelia dhe Isuf Veseli e Ramadan Hetemi nga Kolla. Nga ana e armikut pati mė shumė tė vrarė e tė zėnė robėr...Aty u shqua edhe Rifat Galica,i cili kishte zėnė robėr tri femra partizane serbe, tė cilat ia dorėzoi Shaban Palluzhės e ai i liroi menjėherė, katėr mushka me municion si dhe njė mitraloz tė rėndė italian “Breda”.Nė ndėrkohė Brigadės sė Shaban Palluzhės iu bashkėngjit edhe strategu sypatrembur, toger Mehmet Gradica, i cili kishte qenė nė Shalė tė Bajgorės. ”Njėsitet ushtarake nėn komandėn e Rifat Galicės, Bajram Zukės, Rifat Avdylit dhe Ajet Qirezit, nė orėt e vona tė mbrėmjes, mė 9 janar 1945, u pėrqendruan nė rajonin e ashtuquajtur Fusha e Bjeshkės, nė Qyqavicė...Derisa ata po bėnin plane pėr t’i sulmuar forcat armike, papritmas, aty arrin Mehmet Gradica, i cili kishte vendosur tė bashkohej me Shaban Palluzhėn nė frontin e Drenicės (Azem Hajdini- Xani: Shaban Palluzha...Buroja, 2002, f.142-143).

Pėr heroizėm tė pashoq, trimėri tė rrallė dhe strategji luftarake, SHTABI dhe komandanti suprem , Shaban Palluzha, nė mbledhjen e mbajtur mė 23 janar, nė odėn e Shaq Muzaqit nga Sibofci, Rifat Galicėn e gradojnė major.
Grupi i Galicės, i prirė nga Rifat Galica, pėrherė u gjend nė vijėn e parė tė frontit. Pas betejave tė pėrgjakshme, tė zhvilluara nė Galicė, Mikushnicė, Duboc, Beėiq, Prekaz, Rezallė, Likoc, Makėrmal, Bezheniq, Tėrstenik, Abri, nė Polac e nė Kryshec, ata u nisėn drejt Llaushės. Kapėrcimi i lumthit ishte bėrė gati i pamundur, sepse cerberėt kishin zėnė kodrėn matanė. Tė Klysyra, mbeti i vrarė Hamzė Haziri i Galicės. „Lufta mė e madhe nė mes Nacionalistėve shqiptarė nė njė anė dhe serbėve ēetnikė e disa komunistėve shqiptarė nė anėn tjetėr, tė udhėhqur nga Bashkimi Sovjetik, si supėrfuqi e dytė nė botė, u zhvilla nė Drenicė prej 20 janar deri mė 21 shkurt 1945. Lufta e Drenicės ishte njė mrekulli e rrallė nė trojet shqiptare, luftėtarė vullnetarė pa uniformė, bile as vetė komandanti nuk pati as kėpucė as ēizme, por me tesha nga zhguni dhe me opinga lėkure tė lopės”(Hajriz Demaku; Drenica as qė u pėrkul as qė u shpėrngul nga trojet e veta, E djathta shqiptare nė mbrojtje tė Shqipėrisė Etnike, Prizren, 2007, f.47).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue Jul 29, 2008 4:11 pm

Nata kobtare


Pasi ranė pėr tė mos vdekur kurrė Prijėsit e Lėvizjes pėr Ēlirim e Bashkim Kombėtar, Shaban Palluzha e Mehmet Gradica, edhe Rezistenca shqiptare thuajse u shua dhe mori fund. Megjithatė, shumė luftėtarė nuk u dorėzuan, por ngelėn maleve. Ashtu veproi edhe Rifat Galica. Ai, edhe pas asaj amnistisė sė pėrgjithshme, e cila shpeshherė pėrcillej me gracka e mashtrime, kishte ndarė mendje qė tė qėndronte maleve dhe pėr tė gjallė tė mos binte nė dorė tė tė pashpirtėve. Forcat e OZN-sė dhe kolonisti Spasoje, tė cilit ia kishte rrėnuar themelet qė dhunshėm ishte pėrpiqur t’i nguliste nė tokėn e tij, duke e dėbuar fare nga Galica, ishin vėnė nė ndjekje tė tij... Disa muaj qėndroi nėpėr malet e Galicės, kryesisht nė Gamna e mbi Arat e Kurteshit. Kontaktonte dhe bashkėvepronte me Sefer Haxhinė, Bajram Zukėn, Rexhep Gjelin, Ali Fazlinė, Aziz Zhilivodėn...
Dhe, njė natė kobtare, njė natė tė zymtė tė dhjetorit tė egėr tė vitit 1945, ngjau hataja. Atė natė trimi ishte kthyer nė shtėpinė e vet nė Galicė dhe, pasi ishte ēmallur me fėmijėt e vet, Hatemen dhe Hysenin, e kishte mashtruar gjumi lozonjar (Rifati pati tre fėmijė, Hysnin dhe Hatemen me gruan e parė, Razėn nga Rashani dhe Ahmatin (e la tė palindur) me gruan e dytė, Selimen, gjithashtu nga Rashani. „Natėn, nėpėr terr, erdhi baba dhe u gėzuam shumė, sepse kishte mbi pesė muaj qė nuk e kishim parė. Deri vonė u ēmallem duke llafosur. Dikur vonė na mori gjumi,- rrėfen sot, duke rikujtuar atė natė kobtare, edhe pse ka qenė fėmijė tetėvjeēar, i biri, Hyseni...

Ende pa aguar mirė, ishin dėgjuar krisma nė derė dhe britma lemėritėse: „Dorėzohu, o Rifat Galica, se je i rrethuar nga tė katėr anėt! Tė erdhi fundi edhe ty more ballist i rebeluar. Nuk ke kah t’ia mbash, jo. Mos u mundo kot, se edhe pushkėn e ke tė dėmtuar!“ Trimi u zgjua shpejt dhe, pa u bėrė zė fėmijėve, doli nė oborr, duke kuvenduar me pushkėn e tij besnike.“I dėgjon mori martina ime se ēka po thonė tė pabesėt. Por, unė nuk u besoj kurrė atyre fjalėve. Jo, jo. Deri sot nuk mė ke tradhtuar asnjėherė. Ku shikoja unė, qėlloje ti. Gjithmonė kemi dalė faqebardhė. Nuk tė ndėrrova as me “Dredėn” italiane qė e pata zėnė nė Kollė. E sot, kur jam mė sė ngushti, mos mė lė nė baltė. Por, ndodh qė nuk ke faj ti dhe, ndonjė dorė e keqe e tinėzare, mund tė kėtė punuar ndonjė hile e pabesi”.
Iu afrua dyerėve tė oborrit dhe pa pėrjashta. Pėrplot ushtarė e ēetnikė nėpėr pozicione e njė toger pranė mitralozit tė rėndė kurdisur me tytė drejt derės hyrėse. Grykėn e pushkės e fyti nė njė vrimė gardhi dhe e mori nė shenjė togerin e zi. E ngrehu kėmbėzėn. Ēklek, bėri mekanizmi nė tė thatė. E provoi pėr sė dyti. O Zot, e njėjta gjė. U bind se ishin tė sigurt, andaj kishin marrė guxim tė afroheshin ashtu lirshėm. Me vrap mori drejtimin e kundėrt. Fluturoi mbi avli, duke qėlluar me kondak rojėn e shashtisur, tė cilit i ra pushka nga dora. Nga xhepi nxori bombėn, por nuk arrit ta shkreh, sepse breshėria e mitralozit ia bėri trupin shoshė. Kriminelėt gjakpirės, mė shumė nga frika, iu hodhėn sipri dhe me bajoneta e bėnė copė- copė.
Gjaku qė skuqi dėborėn dhe fėmijėt qė kishin ngelur tė nemitur nė dritare u bėnė dėshmitarė besnikė tė asaj nate kobtare, kur historisė sonė iu shtua edhe njė faqe e lavdisė. “Unė i kam pasur nė dorė ata pesė fishekė tė pashkrehur nga pushka e babait...Mirėpo, kur na lejuan me e varros, sepse nė kėso rastėsh vepronin ndryshe, i dėrgonin e i ekspozonin nėpėr vende publike dhe luanin me trupat e tyre, ne u gėzuam sikur tė ngjallej pėrsėri”- pėrfundon i biri, Hyseni.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sun Aug 03, 2008 1:24 pm

Historia e vėrtetė e Bajo dhe Ēerēiz Topullit
Nipi i Bajo dhe Ēerēiz Topullit hedh dritė mbi figurat e heronjve. Jo thjesht komitė, por edhe intelektualė dhe reformatorė. Njė material i dendur me dėshmitė e kohės mbi vrasjen e Dhespotit tė Korēės, Bimbashit, pėrplasja me Faik Konicėn, deri tek ceremonitė e lamtumirės pėr tė dy figurat
Kėngėt, qė iu kushtuan, trashėguar brez pas brezi, i theksuan edhe mė shumė konturet “fantastike” qė portretizonin kėto dy figura. Por faktet historike tregojnė qė Bajo dhe Ēerēiz Topulli, nuk janė thjesht komitėt qė rrėmbyen armėt e dolėn maleve. Nė njė monografi tė zgjeruar, qė Bajo Topulli (nipi i Topullarėve, qė ka marrė emrin pikėrisht nga xhaxhai Bajo) na tregon se mė sė pari, Ēerēizi e mė sė shumti Bajoja, ishin intelektualėt, qė luftuan jo vetėm pėr mėvetėsinė e Shqipėrisė, por edhe pėr gjuhėn shqipe. Janė diplomatėt, qė shėtitėn kryeqytetet evropiane e Amerikėn, pėr tė gjetur mbėshtetjen ndėrkombėtare dhe pėr tė organizuar shqiptarėt, kudo qė ishin pėr tė ndihmuar ēėshtjen e pavarėsisė. Pėr autorin e librit “Topullarėt e Gjirokastrės: Bajo dhe Ēerēizi - pararendėsit dhe pasardhėsit”, botimi i kėsaj vepre vinte si njė shtysė e brendshme. U rrit me bėmat e heronjve, jetoi nė po ato oda, ku u ulėn kėmbėkryq ata, nė ēdo gėzim gjirokastrit, dėgjoi tė kėndohej e famshmja “Tek Rrapi nė Mashkullorė”, ndėrsa nė qendėr tė qytetit pa tė ngrihej madhėshtor monumenti i Ēerēizit. Gjatė jetės sė tij ndoqi sesi politikat dhe sistemet vepruan me dy xhaxhallarėt e tij heronj, glorifikimin e figurės gjatė diktaturės, por edhe cungimin e historisė sė tyre, duke lėnė jashtė momente tė rėndėsishme nė jetėn e dy vėllezėrve, por edhe figura tė shquara qė shoqėruan nė tė gjallė e nė tė vdekur Topullarėt. Pas ndėrrimit tė sistemit iu desh tė shihte harresėn e qeverive demokratike, rrėnimin e shtėpisė-muze, dėmtimin e varreve. Njė gjendje pėr tė ardhur keq, qė nuk mund ta linte mė indiferent. Nė njė volum prej rreth 460 faqesh na ofrohet njė material i bollshėm mbi historinė e familjes sė madhe Topulli, por mė sė shumti tė Bajos dhe Ēerēizit. Njė material i mbledhur nga burime gojore dhe arkivore. Janė shfrytėzuar Arkivat e Shtetit, por edhe shtypi i kohės, ku bėmat e dy heronjve gjetėn hapėsira tė mėdha. Ka edhe citime nga fjalime e dorėshkrime tė vetė heronjve, nga ato tė pakta qė i rezistuan kohės.
Pėr ta drejtuar lexuesin deri tek Bajoja e Ēerēizi, autori ofron disa faqe histori, qė lidhen me paraardhėsit e Topullarėve, qė nga zbritja e tyre nga veriu i Shqipėrisė, nė jug tė vendit, ndėrrimi i fesė nga katolike, nė ortodokse e mė pas nė islame. Kėtė e dėshmon edhe njė pllakė varri, ku i pari i familjes quhej Vasil Sulioti (gėrma V fshihet mė pas), brez pas brezi, me shndėrrimin e mbiemrit nė Karagjozi e mė tej Topi- Topulli (pėr shkak tė njė beteje tė ashpėr qė Mehmet Karagjozi bėri me Ali Pashė Tepelenėn). E mė pas tregohet mbi njė dokumentacion tė dendur jeta e Bajo dhe Ēerēizit, dy nga 15 djemtė e Ago Topullit.
Mėsohet se qysh 11 vjeē Bajo niset pėr tė studiuar nė Stamboll, ku brumoset me idetė pėrparimtare dhe patriotike tė vėllezėrve Frashėri, Samiut dhe Naimit, por edhe Jani Vretos, tė cilin ai e vlerėsonte shumė. Sipas kėshillave tė tyre ai hidhet nė Selanik, ku fillon njė aktivitet tė gjerė si propagandues i gjuhės shqipe, edhe pse nuk ishte e thjeshtė, duke qenė se ndodhej mes dy zjarresh, atij turk e atij grek. Mė pas, nė vjeshtėn e vitit 1904, Bajon do ta shohim nė Manastir, ku bėhet pedagog dhe nėndrejtor i gjimnazit tė Manastirit. Bashkė me lėndėt mėsimore, nisi t’iu mėsonte edhe gjuhėn shqipe djemve tė gjimnazit e tė shpėrndante libra nė gjuhėn shqipe, edhe pse ishte gjithnjė nė shėnjestėr. Gjatė qėndrimit tė Bajos nė Manastir solli ngritjen e “Komitetit pėr Lirinė e Shqipėrisė”(1905), ku mblodhi rreth vetes patriotė shqiptarė. Nė nyjėn (nenin) e parė tė Kanonizmės sė komitetit thuhej se “qėllimi i kėtij komiteti ėshtė tė ngjallurit e Shqipėrisė, duke mbjellė vėllazėrimin, dashurinė, bashkimin, duke pėrhapur udhėn e qytetėrimit me anėn e librave qė do tė shtypen, duke dėrguar njerėz nė tė gjithė anėt e Shqipėrisė tė mbjellin kėto mendime… pėr mbrothėsinėkombit dhe tė shpėtuarin nga zgjedha dhe errėsira nė tė cilėn gjendet sot”. Do tė ishte po Bajo Topulli, qė disa muaj mė pas do tė ishte vullnetari i parė, nė tė parėn ēetė ēlirimtare, duke u quajtur “Garibaldi i Shqipėrisė”. Pas aktivitetit nė Jug tė Shqipėrisė dhe vrasjes sė Dhespotit tė Korēės, pėr tė larė gjakun e Papa Kristo Negovanit, Bajo Topulli e pati shumė tė vėshtirė qėndrimin nė Shqipėri, ndaj dhe nė fund tė nėntorit, Bajo i shoqėruar nga Ēerēizi dhe Zeman Haskua udhėtojnė drejt Sofjes, ku e priti njė grup shqiptarėsh me nė krye Shahin Kolonjėn. Aty gjejnė njė situatė po aq tė ndezur patriotike, nė Sofje e Bukuresht u njohėn me figura tė njohura, mes tė cilėve dhe Mihal Gramenon (kronikanin e betejave). Redaksia e gazetės “Drita” do tė bėhej njė shkollė e vėrtetė pėr Ēerēizin, i cili pėrmes faqeve tė saj u bėnte thirrje shqiptarėve pėr luftė. Pasi nis Ēerēizin, Mihalin dhe lufttarė tė tjerė drejt Shqipėrisė, Bajo ndėrmerr njė udhėtim tė gjatė nė kryeqendra tė Evropės dhe nė Amerikė (ku u shoqėrua nga Fan Noli), pėr tė gjetur mbėshtetje pėr ēėshtjen shqiptare. Ndėrsa Bajo Topulli merrej me propagandė jashtė vendit, ēeta e drejtuar nga Ēerēiz Topulli, kishte nisur veprimtarinė e saj, madje ishte vėnė nė shėnjestėr. Ndodhi pikėrisht nė kėtė kohė, nė 9 mars tė vitit 1908 kur nė Gjirokastėr vritet Bimbashi turk Halil Musa Beu. Njė ngjarje qė do tė bėnte bujė tė madhe nė atė kohė, por qė do tė shėnohet nė histori si bėma mė e madhe e Ēerēiz Topullit. Nėntė ditė mė vonė, do tė zhvillohej dhe beteja e famshme e Mashkullorės. Por njė ngjarje mė e madhe do tė ndodhte nė po atė vit. Ėshtė Kongresi i Manastirit, ku merrte pjesė dhe Bajo Topulli, madje ai u zgjodh nė komisionin e ngushtė tė Alfabetit, prej 11 vetėsh, ku ndėr tė tjerė bėnin pjesė edhe Fishta, Mjeda, Mit’hat Frashėri, Sotir Peci, etj. Bajo Topulli ishte pėrkrahės i variantit tė alfabetit me gėrma latine, i cili u pranua si njė nga dy variantet, bashkė me alfabetin e Stambollit, qė tė pėrdoreshin mes shqiptarėve. Kjo ngjarje e madhe u pasua me hapjen e shkollave dhe klubeve tė gjuhės shqipe.
Nga autori i librit, por edhe historianė tė tjerė enigmė mbetet mungesa e Bajos dhe Ēerēizit nė ngjarjen e madhe tė shpalljes sė Pavarėsisė, njė moment pėr tė cilin ata kishin luftuar pėr vite tė tėra. Ishte njė tėrheqje e vetė Topullarėve, apo njė “gabim” i Ismail Qemalit? Tė dhėnat historike janė tė mangėta dhe nuk hedhin dritė mbi kėtė fakt. Emri i Ēerēiz Topullit do tė ndeshet sėrish pa shpalljes sė Pavarėsisė, nė disa kryengritje tė armatosura, pėr sprapsjen e grekėve nga tokat e pushtuara nė jug (pas konferencės sė Londrės), por edhe kundėr rebelimit tė Haxhi Qamilit nė Shqipėrinė e Mesme. Nė shtator tė vitit 1914 Ēerēiz Topullin e Muēo Qullin i gjejmė nė Shkodėr, ku mendohet tė kenė shkuar pėr t’ju bashkuar mbrojtjes sė trojeve nga pushtimi serbo-malazez. Arrestohen pėr tė parėn herė nė 28 qershor dhe lirohen shumė shpejt. Por arrestohen sėrish nė 7 korrik. Tre ditė mė vonė do tė ekzekutoheshin duarlidhur rrugės pėr nė Ēetinė. Pėr 20 vjet eshtrat e dy heronjve mbetėn pa varr, nė Shtoj tė Shkodrės, deri sa u zbuluan nė vitin 1936 nga Javer Hrushidi, mik fėminie me Ēerēizin dhe prefekt i Shkodrės aso kohe. Ishte pikėrisht ai qė identifikoi dhe eshtrat e Ēerēizit nga njė dhemb floriri, qė e kishin tė dy tė njėjtė. Autori na thotė se nė zhvarrimin e eshtarve tė tyre mori pjesė edhe Enver Hoxha, i cili mbajti edhe njė fjalė lamtumire nė emėr tė Gjirokastritėve. (Dy vjet mė pare, nė 18 mars 1934, nė Gjirokastėr do tė ngrihej monumenti i tij, i realizuar nga skulptori Odhise Paskali me kontributin financiar tė shqiptarėve brenda e jashtė vendit.) Madhėshtore ishte pėrcjellja e eshtrave tė heronjve nė Shkodėr. Prekėse janė fjalėt e mbajtura nga patėr Anton Harapi e Ernest Koli*** tė pabotuara mė parė nė kohėn e diktaturės. Ndėrkohė, tė dhėnat janė tė pakta pėr aktivitetin e Bajo Topullit pas shpalljes sė Pavarėsisė. Mėsohet se pėr 15 vjet jetoi e punoi nė Tur*** ku pati poste tė larta drejtuese nė kohėn e Mustafa Qemal Ataturkut. Thuhet se shėrbeu si vali e prefekt. Nė vitin 1925 ai kthehet nė Gjirokastėr. Gjirokastritėt shėnuan kandidaturėn e tij si kryetar bashkie, edhe pse Bajo, tashmė i sėmurė nuk e dėshironte njė gjė tė tillė. Megjithė fushatėn e shkurtėr, Bajo Topulli zgjidhet kryetar Bashkie, tė cilėn e drejtoi pėr tri vjet. Gjatė kohės sė drejtimit ndėrmori njė sėrė reformash. E nisi qė me pritjen e popullit nė zyrat e bashkisė, pastėrtia e qytetit, tregjeve, kontrolli ushqimor, ndriēimi, marrja nėn kontroll e rendit publik, pėrkrahja e familjeve tė varfėra, caktimi i ndihmave sociale, ngritja e shkollave, regjistrimi i tė gjitha fėmijėve, heqja e ferexheve tek gratė, shpallja zyrtarisht e sė dielės ditė pushimi, etj. Gjithashtu ai u bė nismėtar i ngritjes tė sė parės shoqėri aksionere tregtare nė Shqipėri, e cila u quajt “Dele”.
I sėmurė rėndė, Bajo Topulli u nda nga jeta nė 24 korrik tė vitit 1930, nė shtėpinė e tė vėllait nė Sarandė. Njė ceremoni lamtumire madhėshtore u organizua qė nga Saranda deri nė Gjirokastėr. “Nė emėr tė djalėrisė vinj t’i them Bajo Topullit lamtumirėn e fundit. Jo me lot grarie do ta varrosim, se sot nuk ėshtė ditė pėr zi. Ne do ta varrosim si burra. Sikundėr thotė i madhi Leonardo da Vinēi: “Sikur njeriu gėzon muzgun e mbrėmjes pas njė dite me punė plot, ashtu dhe vdekja ėshtė lumturi nė fundin e jetės pas njė jete tė pėrdorur mirė”, ashtu edhe ti o shpirt bujar, derdhe tėrė gazin e jetės pėr kėtė Shqipėri dhe tani, hero re dhe do flesh nė kėtė tokė qė t’i e deshe gjithė jetėn mė tepėr sesa shpirtin”. Kėshtu do tė shprehej pėr bajo Topullin, Eqerem Ēabej nė fjalėn e lamtumirės.
Nė ceremoninė e pėrcjelljes sė Ēerēizit
Nga fjala e lamtumirės sė Pater Anton Harapit
“Ndaluni! Ku veni burra?!
Ēerēiz e Muēo, dy fjalė ka me ju Shkodra Kreshnike, ktu nė log tė kuvendit para se tė daheni. Do ta leni Shkodrėn, tė shkoni e tė pushoni atje, ku sė parit pat t’amblat rreze tė diellit, ku, si filiza tė shndoshtė, gėzueshėm e rritėt shtatin, atje prej kah Shqypnija u qiti dhe u ndriti!
…Veē, o burra, *** dekun, flitni, tė metun, njalleni, tė hupun, sod ndritni, kah rreth e rrokull t’i bini Shqypnis, deh, lshonie nji za, at zanin t’uej kumbues si tė luajve, diftoni djelmnis shqiptare shka u ushqeu idealin, shka u mbajti karakterin, shka u bani tė pavdekshėm.
….T’i diftojm, po, botės, se shqyptarėt janė njimend burra; se mund tė jemi Toskė e Gegė, muhamedan e kristjan, e njiherit shqyptarė tė njimendtė.
Zoti i vėrtetė e atdheu le tė na bashkojn, Zoti e atdheu tė na mbajn, me Zot e me Atdhe tė lumnojm!”
Nga fjalimi i lamtumirės sė Ernest Koliqit
E ju, o ju Hije madhore tė Ēerēiz Topullit e tė Mustafa Qullit, nisnju kah vendet jueja tue ngjallun nėpėr tė gjitha buzėt nji kangė shprese. Zgjoni nė kalim zemrat e fjetuna; fuqizoni shpirtrat e ligshtuem. Shka kėrkon djalėria prej Shqypnis? Drejtėsi tė plotė shoqnore.
O ti, Ēerēiz, o ti Mustafa qulli, qė ma t’kuq e batė flamurin tonė me gjakun e pastėr t’uj, shpallnja djalėris se pėrparimi mė i drejtė se drejtėsia ma e plotė shoqnore mund t’arrihen n’emėn tė shqypnis…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Epik
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 83
Age : 26
Vendi : Krusheve/Manastir atypari jam
Registration date : 20/07/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sun Aug 03, 2008 3:43 pm

Figure e pamohueshme e historis sone komtare eshte gjithseqysh edhe Qemal Stafa, nje i ri gjenial.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
rolling
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Male
Numri i postimeve : 2086
Age : 23
Vendi : Shqiptari
Profesioni/Hobi : Revolucionar
Registration date : 17/05/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sun Aug 03, 2008 4:26 pm

ne grupin e me te medhejneve bejne pjese edhe cerciz topulli, bajo topulli dhe mihal grameno qe permendet shume pak.

dhe duhet ta permend qe cerciz topulli ka nqene nje nga idhujt e enver hoxhes, enveri e ka organizuar rivarrimin e tij dhe para varit te tij eshte betuar qe do te luftoje per ta quar ne vend amanetin e tij
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Sep 10, 2008 5:33 pm

Xhevat Korēa: shembull i qėndrimit moral pėr intelektualėt shqiptarė





Xhevat Korēa
Nga Ardian NDRECA


Xhevat Korēa ban pjesė ndėr ato figura qė kanė
pėrshkue qiellin e Shqipnisė gjatė shekullit tė kaluem si meteorite, pa
mujtė me ndriēue me aq dritė sa kishin, por gjithsesi tue e shpenzue
vetveten deri nė fund pėr me dishmue me veprimtari dhe me vetė
ekzistencėn e tyne detyrat e njeriut nė jetė. Xhevat Korēa ishte njeri
i veprimit dhe i mendimit, patriot qė dijti me mbrojtė me pushkė vendin
e tij dhe intelektual qė kuptoi deri nė fund se e ardhmja e Shqipnisė
mvarej ma sė shumti prej kulturės dhe arsimit.

Ai ishte lindė me datė 10 janar 1893 nė Korēė, ku
ndoqi edhe mėsimet e ulta pėr me vijue mandej studimet nė gjimnazin
emėnmirė «Zosimea» tė Janinės, ku u formue nji vistėr e gjatė
atdhetarėsh shqiptarė. Atmosfera thellėsisht patriotike e zonės sė
Korēės dhe shpirti i ndezun i banorėve tė atyne anave shtyne Xhevatin e
ri me marrė pjesė nė ēetat liridashėse tė Themistokli Gėrmenjit dhe
Spiro Bellkamenit. Aktiviteti i kėtyne ēetave pėrfshinte veprime
luftarake kundėr pushtuesve turq, por edhe kundėr ēetave andarte tė
fqinjėve tanė qė herė mbas here kanė krye krime ēnjerzore ndaj vendasve
tė atyne trevave. Pjesmarrja nė kėto ēeta do t’i kushtonte Xhevatit
dėnimin me vdekje si prej turqve ashtu edhe prej grekėve. Pėr trimninė
dhe burrninė qė tregoi Xh. Korēa me shokėt e vet nė kėto ēeta kanė
shkrue edhe Abedin Shkėmbi dhe Kristo Floqi nė shkrime pėrkujtimore tė
atyne luftnave. Mā vonė, mbas shpalljes sė Pamvarsisė nė sajė tė
interesimit tė vetė Themistokli Gėrmenjit, tė mbėshtetun dashamirėsisht
edhe prej Bajram Currit, qeveria e atėherėshme shqiptare dėrgoi
Xhevatin sė bashku me disa djem tė tjerė me studime nė Vjenė, nė
fakultetin e shkencave historike. Xhevatin, i cili kishte ardhė prej
qytetit tė Korēės, filluen me e thirrė Xhevati nga Korēa e kėshtu nė
vazhdim i mbeti mbiemni Korēa qysh prej viteve tė gjimnazit. Por mā
vonė pėr tė mos u dukė si titull i akorduem pėr shėrbime ndaj Portės
Naltė siē mbajshin elementa qė shifeshin me simpati prej saj edhe
zakonisht mbanin emna qytetesh dhe fshatnash, ai e shkruente mbiemnin
me grafi tė ndryshme prej qytetit tė lindjes. Kjo gja sigurisht i
lejonte tė huejt, nė vendin ku ai studjonte, me ja shqiptue fonetikisht
drejt mbiemnin. Tue u nisė prej tė njejtit arsyetim ndėrruen krejt
mbiemnin apo grafinė e tij edhe personalitete tė tjera tė po asaj
periudhė si Dhimitėr Beratti, Mustafa Merlika, Ali Kelsyra etj. Kurse
emnin Xhevati e shkruete Djevat, (shif shkrimet e Faik Konicės ku “xh”
e shkruete me “dj”), simas alfabetit Kongresit Manastirit. Nė vitet e
formimit tė djaloshit korēar, i cili tue u plazmue prej eksponentave mā
nė za tė shkollės historike austro-hungareze, ai do tė fitonte
shprehitė shkencore dhe do tė mbledhte materiale dhe burime pėr me
hedhė dritė mā vonė mbi figurėn e heroit tonė kombtar, Gjergj
Kastriotit Skėnderbeut. Vetė rezultati pėrfundimtar i studimeve me
vlerėsimin «summa cum laude» tregon shkallėn dhe seriozitetin e naltė
me tė cilin djaloshi shqiptar kishte krye kursin e studimeve
universitare. Duhet pėrmendė mes tjerash aktiviteti patriotik i Xh.
Korēės edhe si student. Me 15 dhetor 1918 ai sė bashku me studentėt
shqiptarė Jani Basho, Remzi Baēi, Nush Bushati, Raqi Buda, Fuad
Asllani, Gjovalin Gjadri, Luigj Kakarriqi i paraqitėn presidentit
amerikan Wilson nji lutje ku ndėr tė tjera shkruhej: «Sot, kur fati i
botės varet kaq shumė prej Jush, kur ēdo e vetme minutė e z. Suaj do tė
jetė e zėnė me ēėshtjet e tė ardhmes, natyrisht do tė duket guxim i
pafalshėm qė njė grusht studentėsh tė njė kombi jo shumė tė dėgjuar tė
ju luten pėr njė tė katėrtėn e orės Tuaj shumė tė ēmuar… Duket se jemi
krejt tė harruar, sikur i pėrkasim historisė sė vjetėr. Pak mund tė
jemi, por megjithatė kemi vendosur dhe kemi bėrė be tė bėjmė nė ēfarėdo
lloj kushti ēfarė tė na vijė pėr dore pėr vendin tonė tė dashur. Ai
ėshtė gjithė ēfarė kemi, i tėri qė duam tė kemi dhe qė e lėmė jetėn
tonė me gėzim. Si mė i madhi idealist i shekullit do tė jetė shumė e
lehtė pėr Ju, fort i ndershmi Zotėri, tė ēmoni drejtėsisht qėllimin e
ambicionit tonė, ai ėshtė ideali ynė…» - dhe tue vijue: «... duke qenė
se historia e jonė na la nė mesjetė, nė Errėsirė tė plotė, politikanėt
serbė e grekė gjetėn rastin tė mohojnė tė drejtėn tone pėr njė jetė
politike. Kėta shkuan kaq larg sa tė mos shohin qėnien gjeografike dhe
etnografike tonėn, ata besuan se Europa Perėndimore dhe Amerika duhej
tė lexonin punėt e ngatėrruara tė Ballkanit vetėm mbas shkrimeve tė
tyre edhe tė shohin vetėm me sytė serbė e grekė… Por fatmirėsisht
politikanė tė mėdhenj qė kanė ardhur nė kontakt me Shqipėrinė janė bėrė
mbrojtėsit mė tė fuqishėm tė ēėshtjes tonė, sepse kanė parė tė vėrtetėn
dhe padrejtėsinė qė bėhet kundra nesh. Midis tyre nė radhėn e parė
ėshtė z. Gjergj Fred Uilliams, ish-ministėr i SHBA nė Athinė, i cili
dha dorėheqjen mė 1913 pėr tė protestuar kundėr pėrdorimit tė keq tė
Shqipėrisė prej Fuqive tė Mėdha tė Europės… Zoti President! Nė qoftė se
nė vendimin e paqes njė komb lihet i pambrojtur dhe pėrdoret kaq
mizorisht, a mundet vallė nė atė anė tė botės tė sigurohet paqja?
Shqipėria, sikundėr Konferenca e Londrės ja pėrcaktoji kufijtė, kurrė
s'mundej tė jetonte, ajo kishte farėn e vdekjes nė gjak qysh nė lindjen
e saj…».

Letra mbyllej me fjalėt:

«Zotėri, ju lutemi nė emėr tė djelmėrisė shqiptare e tė kombit shqiptar tė merrni kėtė komb fatkeq nėn mbrojtjen Tuaj».[1]

***

Jemi nė vitin 1922 kur qeveria shqiptare e destinon
nė Shkodėr me detyrėn me themelue gjimnazin shtetnor tė kėtij qyteti.
Nuk ishte nji detyrė aspak e lehtė mbasi nė Shkodėr ekzistonte nji
traditė e konsolidueme arsimore e drejtueme prej franēeskanėve dhe
jezuitėve, e ata tė parėt mbanin liceun «Illyricum», i cili do tė
vijonte me sukses detyrėn e vet deri me ardhjen e komunistave nė
pushtet. Megjithatė Xhevat Korēa ia arriti me gjetė personelin
mėsimdhanės dhe me i dhanė nji ton tė veēantė gjimnazit shtetnor, qė
kishte diēka tė pėrbashkėt me shkollat austriake, nė daē pėr kah
formimi i profesorave n’daē pėr kah programi i ndjekun. Ndėr profesorat
e parė pėrmendim: Anton Palucėn, Kostaq Cipon, Kolė Margjinin, Gabriel
Meksin, Gjergj Kokoshin, Simon Rrotėn etj. Entuaziazmi dhe pėrkushtimi
nė punė i themeluesit nuk ju nda kėsaj vatre tė kulturės shqiptare edhe
mā vonė, deri nė kohėn e transformimeve tė mėdha tė vitit 1944.

***

Ndėr punimet shkencore tė Xhevat Korēės duhet
pėrmendė studimi i tij me titull «Tri pyetje nga jeta e Skėnderbeut»,
shtypun nė vitin 1923 nė shtypshkronjėn Nikaj nė Tiranė.

Tri pyetjet e Xh. Korēės ishin kėto:

1- "A u ka paguar Skender Beu Sulltanėve tė Turqis tribut tė pėrvjetshėm" ?

2- "A u ka proponuar Skender Beu Venecianėve mė 1450 qė t'u lėshojė Krujėn ?"

3- "A e kanė trathtuar Krerėt Shqiptarė Skender Beun
mė 1457 dhe a ka qenė ky i shtrėnguar tė fshihet nė pėr malet pėr tė
shpėtuar jetėn e vet ?"

Pėr me u dhanė pėrgjegje kėtyne pyetjeve shumė tė
koklavituna ai kishte studiue burime biografike dhe arkivore qė i
pėrkisnin heroit tonė kombtar – dhe megjithėse problemi nė fjalė mbeste
ende i hapun nė ekonominė e studimeve skėnderbegiane, citimi i kėsaj
vepre prej Nolit te «Historia e Skėnderbeut» tregon se ndaj kėtij
studimi qarqet e historianėve dhe letrarėve tregonin mjaft konsideratė.
Po tė shikohet vepra e botueme “Tri pyetje nga jeta e Skender Beut, nė
secilėn faqe mesatarisht nji e katėrta e faqes janė referenca
bibliografike qė vėrtetojnė thellėsinė e hulumtimeve tė bame prej
autorit. Viti 1924 solli me vehte shpresat e ndryshimit tė kursit tė
jetės shoqnore dhe politike tė vendit tonė dhe po ai vit shenjoi
zhgėnjimin e atyne shpresave. Xhevati si pėrkrahės i qeverisė sė Fan
Nolit u detyrue me ikė nė mėrgim me gjithė familjen nė Jugosllavi. Edhe
koha e mėrgimit nė kryeqytetin jugosllav pati frytet e veta pozitive,
mbasi ai u inkuadrue prej prof. Henrik Bariqit si lektor i gjuhės
shqipe nė kursin-seminar qė albanologu i shquem sllav mbante asokohe.
Kėshilli i Fakultetit tė Filozofisė pranė Universitetit tė Beogradit,
me nismėn e Prof. Bariqit, kishte aprovue me datėn 31 maj 1925 krijimin
e «Seminarit pėr filologjinė shqipe». Kėshtu nė vitin 1925 Xhevat
Kortsha u caktue prej Bariqit si lektor me honorar pėr gjuhėn dhe
letėrsinė shqipe, ndėrsa gjatė vitit akademik 1927-28 ai mbajti kursin
“Gjuha shqipe pėr fillestarė”. Fryt i kėtij bashkėpunimi janė edhe dy
reēensionet qė Xh. Korēa botoi tek revista e Bariqit: «Arhiv za
arbansku starinu, jezik i etnologiju» nė vitin 1926 (lib. III, n. 1-2),
njeni i botuem serbisht i pėrket «Historisė sė Skėnderbeut» qė Fan Noli
kishte botue nė Boston nė vitin 1921. Ndėrsa tjetri i shkruem
gjermanisht analizon nė mėnyrė kritike pėrkthimin gjermanisht qė Gustav
Weigand-i i kishte ba nė vitin 1925 nė faqet e «Balkan-Arkiv»-it tė tij
disa pjesėve tė «Lahutės sė Malcisė». Mbas tre vjetėsh qėndrimi nė
Beograd, Xhevati sė bashku me familje u detyrue me shkue nė Austri
sepse Zogu dy herė ēoi njerėz nė Beograd me i ba atentat e gjithashtu
Zogu porsa kish nenshkrue edhe nji merrveshje simbas sė cilės
Jugosllavia kish me i a dorzue refugjatėt politikė Zogut. Nė Austri ku
vijoi tė jetonte si emigrant politik u dha i tani mbas pėrkthimit tė
dokumenteve qė ndodheshin nė Arkivėn e Shtetit austriak tė cilat
hidhnin dritė mbi historinė tonė kombtare. Mbas atentatit qė Azis Ēami
dhe Ndok Gjeloshi i bane Zogut nė Vjenė, Xhevat Korēa si shumė
emigranta tė tjerė u pėrzue prej Vjenet dhe shkoi me banim nė Graz.
Tregojnė sesi nė at kohė Xhevat Korēa me miqtė e tij ishin shum aktivė
qė gjygji ndaj atentatorve tė Zogut tė bahej nė nji qytet industrial ku
jurija nuk kish se si me qenė pro monarkike, gja qė nė Vjenė ishte e
sigurtė. Kte e mbėshteste nji avokat austriak i cili ishte shtye aq
shum sa qė kishte botue nė nji gazetė nji artikull tė mbushun me
shpifje kundėr kombit shqiptar, tue pru “fakte” tė marruna andej-kėndej
prej shtypit e tue e akuzue vetė Xhevat Kortshėn personalisht si
“agjent provokues”. Tue lexue atė shkrim fyes ndaj kombit tė vet si
edhe ndaj atij vetė, Xhevati vendos me i ēue menjiherė nji ftesė pėr
duel avokatit mendjelehtė. Dhe ndėrsa shkruente ftesėn, miqtė e tij
Qazim Koculi dhe Riza Dani i thonin qė sė paku tė zgjidhte ai armėn e
duelit, meqė ishte qitės i shkėlqyem, ndėrsa e shoqja qante tue i thanė
se kujt po ja lente atė dhe dy fėmijėt e vegjėl nė mes tė Europės.

Shokėve – Xhevati u pėrgjegjej:

- Do tė qe turp pėr mua tė pėrfitoja nga dobėsia e
tjetrit dhe ta mposhtja kundėrshtarin pėr faktin se jam shenjues i
mirė. Po e pranoi ai pistoletėn, fati im!

- E po zgjodhi ai shpatėn?, - ia pritėn shokėt.

- Nuk ka asnjė problem, un kam tė drejtėn tė kėrkoj tri javė shtyrje dueli. Ndėrkohė do tė marr mėsime shpate.

Ndėrsa sė shoqes qė ishte trishtuar i pėrgjegjej:

- A nuk e kupton se nuk ka asnjė vlerė jeta jonė po lamė qė tė na e nėpėrkėmbin Shqipėrinė?

Por fati deshti qė avokati me ta marrė ftesėn pranoi
ma mirė me kėrkue falje publikisht po te e njejta gazetė ku kishte
botue ma pėrpara shkrimin ofendues dhe tendencioz, edhe ma e
randėsishmja asht se vetė avokati, kur e kuptoi se pse Xhevat Korēa
insistote qė gjyqi tė bahej nė nji qytet industrial e mbėshteti at
kėrkesė dhe gjyqi nuk u zhvillue nė Vjenė ! Pėr shkak tė jetesės shumė
tė shtrenjtueme gjatė krizės sė viteve ’30, Xhevati detyrohet me lanė
Austrinė dhe me kalue nė Itali, ku vendoset nė Fiume. Nė kėtė kohė Zogu
asht pėrpjekė me afrue anmiqtė e tij tė dikurshėm, tue u ofrue atyne
amnisti dhe poste me randsi, por Xhevati ndejti konsekuent deri nė fund
e nuk pranoi kurrė me i ra ndesh parimeve tė tija liberale dhe
demokratike.

Megjithatė kur radioja italiane me 7 prill 1939
jepte komunikatat e pushtimit fashist tė vendit, ai qante pranė radios
dhe pėrzente gazetarėt italianė qė shkonin me e intervistue si emigrant
politik antizogist, tue u thanė:


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Sep 10, 2008 5:34 pm

Vijon:
- Ju lutem na lini nė hallin tonė dhe largohuni nga shtėpia.

N’ato ditė ai kishte kapėrcye urėn qė ndante Fiumen
italiane me qytetin jugosllav Sushak pėr me i telegrafue prej atje
mbretit Zog – mbasi nė Itali ēensura mund ta bllokonte lehtėsisht
komunikimin telegrafik. Objekti i komunikimit ishte kėrkesa qė ai i
bante kundėrshtarit tė vjetėr politik me i hapė kufijtė pėr me lejue
patriotėt e ikun me mbrojtė atdheun. Tė dy kėta momente i ka prue para
Gjygjit Special si dėshmitare mbrojtėse zonja Lejla Bumēi, e shoqja e
kapitenit marinės zotit Rudolf Bumēit, sepse tė sy ata si ēift ishin tė
pranishėm nė apartamentin e Xhevat Korēės kur erdhėn gazetarėt fashistė
edhe i a bane propozimin. Pra, pėr Xhevat Korēėn nė kushtet e
jashtėzakonshme pėr fatet e kombit, kontradiktat e mbrendshme dhe lufta
politike i lente vendin aleancės dhe bashkėpunimit pėr tė mirėn e
atdheut, qoftė edhe me anmikun e betuem politik A.Zogun ! Kthimi i tij
nė Shqipni u ba pesė muej mbas pushtimit fashist, mbasi Xhevati si edhe
shumė shokė tė tij nuk donin me u kthye nė atdhe sė bashku me trupat
italiane. Nė vitin 1940 do tė pranojė emnimin si antar i Kėshillit tė
Shtetit sė bashku me Riza Danin, Sejfi Vllamasin, Omer Nishanin, Fuad
Asllanin, Dhimitėr Berattin etj. – post ky qė me tė qeshun konsiderohej
prej misėve tanė si nji vend pensionistash, mbasi efektivisht ata ishin
kėshilltar sa pėr me dhanė mendime rreth problemesh karakteri tekniko –
juridik lidhun me ndonji gja qė i pėrkiste ndryshimeve nė
legjislacionin e vendit. Nė nji mbramje qė kishte organizue Mėkambėsia
me intelektualėt shqiptarė merrte pjesė edhe Xh. Korēa, e ndėrsa tė
ftuemit rrinin grupe-grupe tue bisedue, grupit ku po rrinte Xhevati i
avitet Lorusso Attoma, (ndihmėsi i Mėkambėsit tė Mbretit), i cili i
drejtohet Xhevatit tue i thanė:

- Profesor, nga ju ne presim tashti, si kundėrshtar
i regjimit tė Mbretit Zog qė keni qenė, tė na shkruani pėr fashizmin
dhe pėr tė mirat qė ai po i sjell Shqipėrisė.

Merret vesht se menjiherė situata u ba e ndeme dhe
askush nuk pipėtinte tue ja dijtė mendjen Xhevatit dhe faktin se ai e
thonte haptas atė ēka mendonte. E nė fakt ai ju pėrgjegj Attomas tue i
thanė premas:

- Zoti Attoma, duhet ta dini se qė me 7 prill tė vitit 1939 penės s’ime i ėshtė thyer maja!

Intelektualėt e tjerė tė pranishėm heshtėn, ndėrsa
aty rrotull ishte edhe Omer Nishani, i cili mbas disa ditėsh botoi nji
artikull te gazeta «Tomori» qė mbyllej me fjalėt: «Rroftė Mbreti ynė
Perandor Viktor Emanueli III! Rroftė Duēja ynė i Madh» (“Tomori", 12
prill 1940, faqe 3). Por ironia mā e madhe asht se mbas tė
ashtuquejtunit «ēlirim» tė Shqipnisė, Omer Nishani u ba president i
vendit ndėrsa Xhevat Korēa u dėnue si tradhtar i atdheut! Me emnimin e
mikut tė tij Mustafa Kruja si kryeministėr i vendit nė vitin 1942,
Xhevat Korēa pranon me ba pjesė nė kabinetin ministerial, tue marrė mbi
vete barrėn e Ministrisė sė arsimit, por me dy kushte :

1- Gjuha italishte tė hiqej si gjuhė e detyrueme prej shkollave fillore tė Shqipnisė edhe tė Kosovės.

2- Tė liroheshin prej kampit internimit nė Ventotene tė Italisė tė gjithė arsimtarėt e internuem shqiptarė.

Pėrgjatė kėsaj vazhde duhet pėrmendė kontributi i
tij tejet pozitiv nė lamije tė arsimit kombtar, qė nisi me vizitėn e
tij nė qendrėn e internimit tė Ventotenes, ku ai shkoi me u tokue me
t’internuemit edhe u bani me dijtė se ata sė shpejti kishin me u lirue
e ku takoi A. Ermenjin, Z. Palin, V. Andonin, S. Butkėn dhe shumė
antifashista tė tjerė, tė cilėt do t’i dėrgote nė vazhdim si mėsuesa nė
Kosovėn qė tashma i ishte bashkue tokės nanė. Qė italianėt nuk kishin
pėr Xh. Korēėn nji ide shumė tė mirė e tregon edhe fakti se nė kohėn qė
ai ishte ministėr gjenerali Dalmazzo kishte lėshue nji qarkore tepėr
sekrete me tė cilėn u kėrkohej organeve kompetente me e gjurmue nė ēdo
lėvizje si person me tendenca komuniste, (dokument i cilli gjindet nė
Arkivin e Shtetit). Edhe simi dyshonte qė Kortsha ishte nji element
nacionalist dhe me qė kishte qenė antar i konares mendohej se kishte
primje komuniste. Nė tė vėrtetė Xh. Korēa ishte thjesht nji patriot
shqiptar me tendenca politike anti-italiane, por gjithsesi nuk kishte
asgja tė pėrbashkėt me idetė komuniste. Nga njena anė janė tė njohuna e
tė dokumentueme qarkoret e tija dhe udhėzimet sesi me ja pre rrugėn
penetrimit tė ideve komuniste nė shkollat shqiptare, nga ana tjetėr ai
nuk hezitonte me transferue ndonji drejtor shkolle tepėr zelltar qė
mbushte korridoret me parulla fashiste. Njiherė atij ju drejtue
patrioti Beso Gega pėr ta ndihmue me lirue prej burgut tė bijėn,
Lirinė, tue i thanė se ajo s’ishte komuniste por thjesht anti-italiane.
Atėherė Xhevati ju drejtue Mark Gjomarkajt, ministrit tė Mbrendshėm pėr
ta nxjerrė prej burgut, por ky ju pėrgjegj se ishte mā mirė qė ajo
vajzė tė rrinte pėr disa kohė nė burg sesa tė dilte maleve partizane,
siē ndodhi sapo ajo u lirue. Kur mbas marrjes sė pushtetit Beso Gega i
burgosun prej komunistave ishte transferue nė burgun e Tiranės dhe e
bija i binte mohit haptazi, Besoja i dėshpėruem i thontė nji ditė
Xhevatit, bashkėvuejtės nė tė njejtin burg:

- Ti mirė e ke qė je nė burg. Ti jo vetėm tradhtove
detyrėn tėnde kur ma lirove vajzėn nga burgu, po duhej tė mė kishe
arrestuar nė vėnd edhe mua kur ndėrhyra pėr tė.

Xhevati s’po kuptonte asgja, kur tė burgosunit e
tjerė i treguen se e bija i kishte ra mohit tė jatit pėr hatėr tė
idealeve tė partisė sė saj e kte i a kishte thanė t’et te hekrat e
burgut nė tokim. Nji tjetėr prej ndėrmarrjeve kulturore me randsi tė
asaj periudhe, nė tė cilėn mori pjesė edhe Xhevat Korēa ishte edhe
themelimi i Institutit tė Studimeve Shqiptare, i cili nėn drejtimin e
Ernest Koliqit mblidhte figura si Mustafa Kruja, Anton Paluca,
Aleksandėr Xhuvani, Lazėr Shantoja, Karl Gurakuqi, Anton Harapi,
Dhimitėr Beratti etj. Qėllimi i kėtij Instituti ishte krijimi i nji
bėrthame akademike pėr t’i shėrbye shkencės sė albanologjisė dhe mā
vonė edhe themelimit tė nji universiteti shqiptar. Vrasja e Qazim
Koculit nė Vlonė shtynė M. Krujėn dhe Xh. Korēėn me dhanė dorėheqjen nė
shenj proteste pėr faktin se mendohej qė italianėt kishin gisht nė atė
vrasje, mbasi Koculi kishte organizue me tė tjerė hedhjen e trupave
italiane nė det nė vitin 1920, luftė pėrgjatė sė cilės Q.Koculi kishte
qenė komandant i saj ushtarak. Me daljen nga qeveria e M. Krujės merr
fund edhe aventura politike e Xhevat Korēės, tė cilin marrja e
pushtetit prej komunistave do ta gjejė nė shtėpinė e tij nė Tiranė.
Menjiherė pason arrestimi i tij dhe i tė birit Gencit, i cili kishte
luftue me batalionin «Besnik Ēano» nė Kosovė kundėr ēetnikėve dhe
partizanėve jugosllavė. Nė prill tė vitit 1945 Xh. Korēa del para
gjyqit special, tė kryesuem prej Bedri Spahiut dhe Koēi Xoxes, ku
akuzohet si tradhtar dhe si i shitun ndaj Italisė fashiste. Gjatė
debatit gjyqsor Xhevati i thotė trupit gjykues se nėse do tė gjenin
edhe nji rresht tė vetėm tė shkruem apo nji fjalė tė thanun pro
fashizmit ai do tė pranonte dėnimin ma tė randė. E kur prokurori e
akuzonte se kishte shpėrdorue fondet e fapit, (fonde pėr arsimin tė
Ministrisė sė asaj kohe), Xhevat Korēa me dokumenta i vėrteton se ai
fond ishte pėrdorė me u dhanė nga nji rrogė tė shtueme tė gjith
arsimtarėve nė Shqipni edhe Kosovė. Prokuror Bedriu atbotė kthehet e i
thotė : E ke bėrė qė t’i bėsh profashistė arsimtarėt, i pandehur ! E
Xh.Korēa pa e prishė gjakun i kthehet me ironi prokurorit e i thotė :

- Paskeni njė konsideratė tė lartė pėr mėsuesat
shqiptarė, meqė mendokeni se me njė rrogė u korruptuekan dhe ndėrrokan
idealet e tyre!

Nė pėrfundim tė atij proēesi farsė, gjyqi e dėnoi me
vdekje (ishte hera e katėrt qė dėnohej me vdekje, mbasi ma parė e
kishin dėnue turqit, grekėt dhe austriakėt) por ma vonė ja kthej
dėnimin nė burgim tė pėrjetshėm. Nji bashkėvuejtės i tij kujton sesi nė
vitin 1949 Xhevati ndodhej i shtruem nė spitalin e burgun sė bashku me
nji farė Teme Shehu, kur papritmas shkoi pėr inspektim nji oficer i
naltė i Sigurimit, i cili i thotė me shpoti:

- Ku jeni o baballarė tė kombit...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Sep 10, 2008 5:35 pm

Vijon
Pėrgjegja qė mori nga Xhevati ishte kjo:

- Le t’ua lemė historianėve pėr tė gjykuar.

Pa vonue ai u nxor nga infermeria e burgut pa pasė marrė asnji mjekim.

Xh. Korēa vuejti nė burgun e Burrelit nė kushtet mā
tė vėshtira tue pasė afėr si tė burgosun Koēo Tasin, Vissarion
Xhuvanin, Mihal Zallarin, Sokrat Dodbibėn, Gjergj Kokoshin, Salih
Vuēiternin, Sami Bitinckėn, Nino Kurtin, Aleksandėr Ēurēinė, At Pjetėr
Mėshkallėn, dom Shtjefėn Kurtin, Gjon Shllakun, Tefik Mborjen, Hysni
Alimerkon, Tahir Hoxhėn, Leonidha Kumen, Qemal Vrionin etj. Pėrditė
shokėt e tij bashkėvuejtėsa ēonin me batanije me vorrosė tek pema mā
famėkeqe e rruzullit, tek Qershija e kampit tė shfarosjes sė Burrelit,
djem e pleq qė vdisnin prej torturave dhe prej kushteve tė tmerrshme tė
atij burgu. Tue vuejt mā fort moralisht pėr dėnimin e padrejtė dhe pėr
ēka ndodhte jashtė mureve tė atij burgu, Xhevat Korēa vendosi me i
dhanė fund jetės me anė tė nji greve urie. Ishte hera e parė qė ndodhte
nji gja e tillė nė burgjet komuniste shqiptare. Vendimi i tij ishte i
pakthyeshėm, me anė tė kėsaj sakrifice ekstreme ai donte me protestue
ndaj padrejtėsive dhe ndaj diktaturės sė pamėshirshme tė instalueme nga
klika terroriste e Enver Hoxhės. Me atė gjest ekstrem ai donte me i
tregue xhelatėve se mbi vetė jetėn qindron diēka ma e fuqishme dhe e
paprekshme, qindron integriteti moral i personit, forca e tė cilit
pėrbuz edhe vetė jetėn pėr me dishmue vlerėn e madhe tė lirisė sė
mbrendshme. Miqtė e dashamirėt e burgut u pėrpoqėn me ja ndėrrue
mendjen por pa sukses. Atėherė vendosėn me i kėrkue ndihmė At Pjetėr
Mėshkallės, i cili gėzonte autoritet tė madh nė burg. Jezuiti i urtė i
shkoi te dysheku dhe ndėr tė tjera i tha:

- Xhevat, tė lutem mos e humbė shpirtin... hiq dorė!

Me za gati tė mekun ai ju pėrgjegj:

- Padre, kam kujtuar se tė kam pasur mik dhe nuk ma
merr mendja qė tani, ndėrsa unė po vazhdoj rrugėn e nisur qė tė mos
bėhem lodėr e komunistėve, ti kėrkon tė mė thyesh. Padres i rrodhėn dy
pika lotė, - kujtonte bashkėvuejtėsi, avokati Xhevdet Kapshtica, e
puthi dhe u largue. Nji ditė tjetėr miqtė e tij provuen me i ēue te
dysheku edhe Gjergj Kokoshin, me tė cilin ai nuk fliste mbasi e
trajtonte si komunist. Tue i ēue Kokoshin miqtė mendonin se ai do ta
konsideronte si nji kėrkesė falje dhe do t’i jepte fund grevės sė
urisė. Gjergj Kokoshi shkoi pranė tij dhe ndėrsa ishte ulė nė gjunjė
dhe i jepte dorėn, nė vend qė t’i mbushte mendjen me e lanė grevėn, i
tha i mallėngjyem:

- Xhevat, ti po e mbyllė jetėn tėnde me kapak floriri, hallall tė qoftė, se po e bėn atė qė ne s’e bėjmė dot.

E tue i pasė thanė kėto fjalė u largue prej tij me
sytė e mbushun me lotė. Ne tue mos dashtė me justifikue nji akt tė
jashtėzakonshėm siē asht vetvrasja, kufizohemi tue thanė se nė rasėn e
Xhevat Korēės sakrifica ekstreme nuk pėrban nė vetvete nji mėnyrė pėr
me i shpėtue dėnimit, por nji mėnyrė pėr me kundėrshtue ligjėshmėninė e
atij dėnimi e bile ma shumė, pėr me hedh poshtė ligjėshmėninė e vetė
sistemit komunist shqiptar.

Disa shenjime rreth sprovave tė para me karakter filozofik tė Xh. Korēės

Deri mė sot nuk ekziston nji bibliografi e plotė dhe
as nji pėrmbledhje e shkrimeve tė botuem dhe tė pabotuem tė Xhevat
Korēės. Gjithsesi tue u mbėshtetė te kontributet e tija rinore tek e
pėrkohshmja «Djalėria», e cila botohej nė Vjenė prej studentave
shqiptarė mund tė krijojmė nji ide rreth formimit dhe rreth
botėkuptimit tė tij filozofik. Tek shkrimi me titull «Koha dhe njerėzt
e mėdhenj» (Djalėria, 1920, n. 3) ai ndalet tue analizue tiparet e
gjeniut dhe raportin e tij me bashkėkohėsit tue nxjerrė nė pah
karakterin pararendės tė ideve dhe tė mendimit tė njerzve tė mėdhaj.
Njerzit simbas Xh. Korēės, i cili nė kėtė analizė ndjek prej afėr idetė
e filozofit gjerman Schopenhauer, ndahen nė tri kategori. Tue
skematizue mund tė themi se nė nji anė janė gjenitė, ata qė s’i
nėnshtrohen kohės nė tė cilėn jetojnė por u hapin udhėn brezave tė
ardhshėm. Mandej kemi ata qė bajnė pjesė aktive nė jetėn kulturore e
shkencore tė kohės por pa mujtė me shtue diēka tė re, e nė fund
rreshtohen ata qė influencohen prej kohės nė tė cilėn jetojnė dhe janė
thjesht instrumente tė momentit historik qė pėrjetojnė e nuk kanė nji
kuptim tė qartė pėr veten dhe pėr epokėn e tyne, kėta tė fundit janė
shumica. Asht interesant fakti se dy figurat e denja pėr t’u shenjue si
njerz gjenial pėr ne shqiptarėt, janė, simbas Xh. Korēės: Mehmet Pashė
Qypriliu dhe Gjergj Kastrioti. Temės sė njerzve tė mėdhaj dhe
kontributit tė tyne nė historinė e kombeve ai do t’i kushtojė edhe nji
artikull tjetėr me titull «Otto von Bismarck» (Djalėria, 1920, n. 5) –
ku himnizon largpamėsinė politike dhe shpirtin aktiv tė shtetarit
prusian, figurėn e tė cilit ai e nėnkupton si tė nevojshme edhe pėr nji
vend si ai i yni. Ndėrsa Skėnderbeut ai i kushton nji artikull
(Djalėria, 1920, n. 1) pėrshkrues nga ana historike por qė meriton
vemendje mbasi ven nė dukje elementin e vullnetit tė fortė tek heroi
ynė kombtar, tipar ky themelor i njerzve tė mėdhaj qė i ndryshojnė
rrjedhėn historisė sė njerzimit. Ndėrsa te shkrimi me titull «Pėsimet e
njerzimet» (Djalėria, 1920, n. 2) ndihen tė forta notat e pesimizmit
pėr “drunin e shtrembtė tė njerzimit” (I. Kant) dhe pėr tė kėqijat e
pashmagnshme qė e rrethojnė atė. E vetmja mėnyrė pėr me moderue tė
kėqijat e kėsaj jete, asht mbjellja nė shpirtin e njeriut e ndjenjės sė
mėshirės, e cila mundet simbas autorit, me drejtue disi rrugėn plot
rreziqe ku i takon me u pėrshkue njeriut tė mjerė. Kurse te artikulli
«Mendime mbi Shqipėrinė» (Djalėria, 1920, n. Cool djaloshi korēar shpreh
nevojėn e nji mbreti mendjendritun pėr vendin tonė, i cili duhet tė
dijė me bashkue dhe plazmue shpirtin tonė kombtar, tue i dhanė nji
trajtė vendimtare edhe vetė shtetit shqiptar – i cili sapo kishte kalue
provėn e zjarrmit dhe pėrpiqej me ba hapat e para nė liri. Mbi shtetin
shqiptar dhe nevojėn e nji reforme dhe nji kursi tė ri nė politikėn e
tij – ai ndalet edhe te fjalimi i tij me rasėn e festės sė Pamvarsisė,
fjalim i mbajtun nė gjinin e shoqatės sė studentave shqiptarė nė Vjenė
(shih: Djalėria, 1920, n. 9). Ēėshtja shqiptare dhe nevoja e
organizimit tė administratės mbi baza racionale si edhe domosdoshėmija
e nji zyre shtypi me detyrėn me i ba tė njohtun botės pėrmes botimeve
nė gjuhė tė hueja tė historisė dhe tė vlerave tona – trajtohet te
artikulli me titull «Dy nevoja urdhėruėse» (Djalėria, 1921, n. 10).
Kurse nė shkrimin me titull «Shėnja pėrparimi tė vertet» (Djalėria,
1921, n. 13) ai vėren me gėzim sesi krijimi i nji shoqate bamirėse tė
grave shkodrane pėr t’i ardhė nė ndihmė fatosave qė morėn armėt pėr me
mbrojtė kufijtė e Shqipnisė asht shenj i zgjimit moral tė shoqnisė
shqiptare. Fakti qė ndėrkaq shembulli i kėtyne grave ishte ndjekė
menjiherė prej grave vlonjate, ban qė publicisti i ri tė ndiejnė
krenari pėr pjesmarrjen nė jetėn politke dhe shoqnore tė vendit tė
grues shqiptare. Ideja se kjo pjesmarrje forcon vetė shoqninė dhe
drejton brezat e ri kah pėrparimi i jep shpresė pendės sė djalit, qė
shkruen: «Pėrvujtėrisht e prej thelbit tė zemrės pėrgėzonj zonjat
Shqiptare pėr veprat e mėdha patriotike, pėr ndjenjat e nalta atdhesore
si dhe ca mė shumė pėr fletoret qė botojn pėr t’u prie Shqiptareve duke
u kallzue rrugėn e kulturimit, detyrėn familiare, mėnyrėn e arėsimit tė
kalamanjve dhe mbielljen e ndjenjave tė nalta e naltėsimin e moralit».
Edhe shkrimi me titull «Gruaja» (Djalėria, 1921, n. 14) pasqyron idetė
pėrparimtare qė vlerėsojnė rolin e grues nė shoqni dhe nė familje. Nga
ana tjetėr autori konsideron realizimin e grues mbrenda natyrės sė vet
e cila pėrplotson atė tė burrit dhe sė bashku me tė ndėrton shoqninė
njerzore. Nderimi pėr gruen, pėr misionin dhe pėr qenjen e saj nė
shoqnin njerzore nė pėrgjithsi dhe nė atė shqiptare nė veēanti mbesin
edhe sot e kėsaj dite aktuale, mbasi edhe pse kanė kalue mā shumė se 80
vjet prej kohės kur asht shkrue ai artikull, grueja shqiptare ende nuk
ka mbėrrijt me i pa tė njohtuna tė drejtat dhe prerogativat e veta
gjinore. Kėto janė vetėm disa oroena tė pėrcipta rreth botėkuptimit
filozofik tė nji djaloshi 28 vjeēar qė mā s’parit ka luftue me pushkė
nė dorė pėr me mbrojtė vendin e vet e mandej ka dijtė me pėrdorė edhe
penden pėr ndriēimin e mendjeve tė bashkėkombėsave tė tij. Me siguri
nji tė nesėrme kur tė njohim edhe pjesėn tjetėr tė shkrimeve tė tija tė
pabotueme si edhe tė atyne qė flejnė ndėr tė pėrkohshme tjera kemi me
mujtė me dhanė nji gjykim mā tė thellė pėr formimin e tij dhe pėr idetė
e tija perėndimore.

***

Xhevat Korēa mbetet nji figurė shumė domethanėse nė
tribunėn politike dhe kulturore tė Shqipnisė sė shekullit XX. Ai asht
mbi tė gjitha nji shembull i qendrimit moral konsekuent qė dijti me vu
nė jetė mėsimet etike tė mjeshtrave tė mėdhaj tė mendimit filozofik
botnor. Kah ana tjetėr meritat e tija nė lamije tė arsimit kombtar e
vendosin atė pėrkrah figurave tjera tė shndritshme qė vepruen nė
hullinė e etėnve tė Rilindjes sonė, tue vu gjithmonė nė krye tė vlerave
atdheun dhe pėrparimin e tij kulturor, moral dhe material.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Sep 10, 2008 5:37 pm

Marie Shllaku bijė e Shkodrės martire e Kosovės





Marie Shllaku
Sokolesha Marie Shllaku (1922 - 1946) njė “nuse” e vetėflijuar pėr Shqipėrinė etnike


Refleksione rreth librit jetėshkrimor: “Marie Shllaku bijė e Shkodrės martire e Kosovės”, tė autorit Tomė Mrijaj

Nga: Klajd Kapinova, New York

Kanė kaluar shumė vite, kur autori, ka hapur skedat
e para, pėr tė hartuar lėnden e librit. Vit pas viti, pas ecejakjeve me
avion nė rrugėtimin New York - Tiranė, New York - Prishtinė, ka
hulumtuar dhe sistemuar tėrė materialin studimor, si njė bletė
punėtore, me durim dhe pėrkujdesje tė veēantė. Ai, pėrpunoi brumin
historik mbi ēdo gjė, qė lidhet me jetėn dhe kontributin e pėrsonazhes
sė vet. Fryt i gjurmimeve, ishin buletinet, gazetat e botuara nė
diasporėn e ShBA sė Evropė, duke konturuar idetė e ndėrtuar fizionominė
e plotė tė veprės. Studiuesi, grishi historinė e shkurtėr tė kohės fakt
pas fakti, rriti dhe zgjeroi strukturėn e veprės, duke futur nė penėn e
tij subjektet, qė janė plazmor nė strukturėn e dorėshkrimit, tashmė tė
kthyer nė njė libėr jetėshkrimor, pėr t’a njohur tė gjithė lexuesit
mbarėshqiptarė.

E parė nė planin e rizgjimit tė traditės atdhetare,
trimėresha e zgjuar sypatrembur Marie Shllaku, i pėrket atij brezi tė
patriotėve shqiptarė, qė fatin e lidhėn ngushtėsisht me atė tė popullit
tė vet, qė zemra e re rrahu gjithė jetėn pėr popullin, gjithēka qė
patėn, si: energjitė, aftėsitė e dituritė i vunė me ndėrgjegje tė
pastėr nė shėrbim tė ēėshtjes nacionale, tė realizimit tė aspiratave tė
ligjshme amtare.

Martirėt, me madhėshtinė e stoicizmit tė tyre tė
gjatė, falė fakteve tė reja, qė ruan nėna histori, dalin nga
labirinthet e heshtjes nė momentin e pėrshtatshėm, kur populli ka
nevojė mė sė shumti pėr ta. Si tė tillė, ata sė bashku futėn nė
historinė nacionale nė vendin e merituar, pranė librit tė madh tė
kujtesės dhe mirėnjohjes sė pėrhershme popullore.

Libri nė fjalė, i autorit Tomė Mrijaj, ėshtė njė
rreze drite nė errėsirėn e madhe, qė ka mbuluar pėr 60 vjet
historiografinė e figurave tė shquara tė nacionalizmit shqiptar, qė
luftuan tėrė jetėn e shkurtėr qė kishin, pėr idealin dhe qėllimin
fisnik tė tė parėve, bashkimin e tėrėsisė sė trojeve etnike shqiptare.

Vepra nė fjalė, ka tė bėjė me portretizimin e
martires Marie Shllaku dhe fushėveprimtarinė e ekipit bashkėluftėtarė
nacionalistė, tė dalluar nė Shqipėrinė e Veriut, nė mesin e shek. XX.

Shumė familje e katunde tė Kosovės, u dogjėn me
themel nga forcat e tė ashtėquajtura partizane. U vranė e masakruan, me
qindra njerėz tė pafajshėm, luftėtarė tė lirisė. Antarėt e familjeve tė
tyre, u ekzekutuan, vetėm pse luftonin komunizmin dhe regjimin
kolonizues tė Serbisė. Nisėn tė vriteshin njė nga njė me kurthe e
trathti, prijėsit e ēetave atdhetare, burra, gra, pleq e shumė fėmijė,
pėr tė zhdukur gjithsesi gjurmėt e krimit vllavrasės, nė emėr tė njė
ideologjie boshe, tė importuar nga stepat e Siberisė bolshevike askohe.


Krimet nė fjalė, ishin tė studiuara me kujdes nga
xhelatėt sllavo - shqiptarė, nė mėnyrė, qė historia tė mos kishte
dėshmitarė tė masakrave tė kryera ditėn pėr diell, nė emėr gjoja tė
“pushtetit popullor”.

Duke e parė veprimin gjakėsor tė komunistėve, ēetat
nacionaliste, filluan tė lidheshin mė shumė me njeri - tjetrin, duke
bashkėpunuar ngushtė politikisht e ushtarakisht. Dhe mė sė miri, kėto
shembuj, i risjell tė freskėta autori, duke u mbėshtetur nė burimet e
kohės, literaturėn e pasur, qė ka dalur nė qarkullim vitet e fundit dhe
ėshtė botuar, nėn kujdesin e studiuesve tė rinj seriozė.

Pasi u pushtua e u aneksua Kosova mė 1945, dhe pasi
u ngrit muri mė makabėr i ndarjes ndėrmjet shqiptarėve, regjimi i
juntės ushtarake serbe, nuk kurseu asgjė, pėr t’a terrorizuar,
masakruar, pėrndjekur dhe asgjėsuar popullsinė e pafajshme shqiptare,
qė u robėrua nga kjo makinė shfarosėse dhe shpesh me ndihmen e
ingranazheve puthadorė e lajkatarė, pėr fat tė keq shqiptarė. Nė kėto
rrethana tė reja tė krijuara, shqiptarėt fituan njė status inferior, nė
krahasim me republikat dhe me popujt e tjerė tė Jugosllavisė.

Pėrkundrejt gjendjes sė re, popullsia autoktone e
dardanėve, ēdo orė, ditė, muaj e vite, kishte grumbulluar njė lėmsh tė
madh zemėrimi tė natyrshėm. Ata, u rilindėn dhe nisėn tė organizojnė
lėvizje, protesta, revolta tė organizuara e spontane dhe filluan t’a
shprehin nė mėnyra tė ndryshme organizimi. Populli u hodh nė
kryengritje, por mercenarėt komunistė tė Titos i shtypėn me gjak. Nga
njė luftė e hapur patriotike, u detyruan, tė ndryshojnė taktikė, duke
kaluar nė ilegalitet. Ata formojnė organizata politike, me pėrmbajtje
tė shėndoshė patriotike, pėr bashkimin e trojeve etnike shqiptare.

Njė nga organizatat e rezistencės antikomuniste, qė
bėri bujė asokohe, ėshtė Organizata Nacional Demokratike Shqiptare
(ONDSh), nė Kosovė, Maqedoni dhe degė nė vise tė tjera shqiptare nė
Jugosllavi, nė gjirin e sė cilės, bėnte pjesė vajza e re Marie Shllaku.


Populli
shqiptar, ka njė histori shumė tė trazuar, e cila, ka kaluar nėpėr
kapėrcej tė ndryshėm kohorė. Kėtė histori e pėrshkojnė momente tė
hidhura tė jetės dhe tė veprave tė shqiptarėve. Pėrkushtimi ndaj
nacionalistėve martirė tė nacionit, pėrbėn njė detyrim, pėr ēdo pendė,
qė tė pėrcjell me pėrkushtim brėndinė e ngjarjeve historike, duke
zbardhur figurėn e pastėr e tė pasur atdhetare tė Marie Shllakut, qė
sakrifikoi ēdo gjė, pėr tė bėrė nacionin e vet tė pavdekshėm dhe
nacioni si shpagim e nderon, duke e bėrė atė tė pėrjetshme.

Nė kėtė aspekt, libri hedh dritė, mbi veprimtarinė e
vajzės shkodrane, qė jetėn ia fali nė lulen e rinisė Kosovės martire,
duke pasur nė mendje e zemėr emblemen e rezistencės, kundėr ballinės sė
pėrbashkėt komuniste tė ashtėquajtur partizan shqiptaro - sllav. Ishte
njė vizionare e kulturuar, pėr njė tė ardhme demokratike, sikurse shumė
shtete tė Evropės Perėndimore dhe i vinte keq, kur shihte ēdo ditė, se
ku ishte katandisur atdheu i saj, nėn kthetrat komuniste.

Libri dhe lufta, pėr vlera tė vėrteta demokratike,
qė burojnė nga kėto dituri tė shkruara, ishin bashkėudhėtare tė Maries.
Kishte njė pasion e vullnet tė madh pėr librat, dashuri dhe respekt,
pėr ēdo vlerė kulturore, tė cilėn pėrpiqej tė merrte sa mė shumė qė tė
ishte e mundur. Shpesh, iu desh tė sakrifikonte nga dėshirat dhe
gėzimet rinore, pėr tė realizuar qėllimin, qė i kishte vėnė vetes, tė
shkollohej dhe t’i shėrbente Atdheut mė shumė me dijet e saj
perėndimore.

Tharmi atdhetar e ndjeshmėria nacionale, ka qenė
model pėr kohėn dhe njė shembull pozitiv pėr brezat e sotshėm nė Kosovė
e Shqipėri. Maria, e tregoi me jetėn e saj, se ē’kulturė atdhetare
kishte zotėruar deri nė ato vite dhe sa e si i shėrbei mėmėdheut, duke
dhuruar jetėn, nė moshėn mė tė bukur tė rinisė.

Ndėrkohė, ky element patriotėsh tė flaktė, pėrmes
odiseve tė ēuditshme, plot ngjarje tė mbushur me ngarkesė luftrash dhe
vėshtirėsish nė jetėn e vėshtirė tė maleve nė ēdo stinė tė vitit, ka
shpėrfillur e pėrballuar me po aq ēudi tė jashtėzakonshme ekspeditat
sllavokomuniste shfarosėse tė stilit mesjetar, tė zjarrit e tė hekurit,
skamjen, terrin, vuajtjen. Rrethimet e shpeshta hermetike, kalitėn
heroizmin, pėrballuan eliminimin e tyre fizik, shpėrbėrjen njerėzore,
nė keqtrajtimin dhe internimin e familjeve tė trimave tė lirisė, pėr tė
vetmin “faj”, pse luftuan kundėr sllavėve e komunizmit.

Zėri dhe vepra e Maries, shėrbei si lėndė e parė, nė
fillim tė shek. XXI, pėr jetėshkrimorin, qė tė rreshtoj dėshmi
tronditėse, refleksione e vlerėsime historike, tė cilat jepen me njė
pėrkujdesje serioze dhe pėrshkrim rrėnqethės nė libėr.

Maria, ishte e mbeti njė zė i fuqishėm, kundėr
dhunės, praktikimit tė metodave tė pushtetit tė diktaturės. Me
shembullin pozitiv, ėshtė njė dėshmi e kėngė krenarie e rezistencės,
mbijetesės dhe vitalitetit tė forcave nacionaliste, qė refuzuan
pandėrprerė pushtetin e juntės komuniste, qė po hidhte me shpejtėsi
rrėnjėn e farės sė keqe. Patriotėt e lirisė e Shqipėrisė etnike,
ekzistencėn e tyre e mbėshtetėn vetėm nė vlerat e pastra dhe tė larta
morale, tė traditės sė kulluar nacionaliste.

Autori Mrijaj, rrėfen fatin e pėrsonazhit kryesorė,
kohėn kur janė zhvilluar ngjarjet, duke dhėnė me njė gjuhė e stil tė
thjeshtė fatet njerėzore, nė luftėn e mbijetesės mbinjerėzore, nė kohėn
mė tė egėr tė komunizmit nė Shqipėri e Kosovė.

Jetėshkrimi i martires sė pushkatuar, plotėson shumė
zbrazėti, zbulon gjėra tė mbuluara dhe njėkohsisht arrin tė qortojė
shumė gjėra tė shkruara keq, veēanėrisht nė vitet e diktaturės
komuniste, ku, historiografia zyrtare abuzive nė Kosovė e trungun amė,
e kishte kthyer nė normė tjetėrsimin e tė vėrtetave historike dhe rasti
i ēetave nacionaliste antiserbo - komuniste, ishte forma mė e dukshme e
kėtij deformimi.

Ky botim, nga njė autor nė diasporėn shqiptaro -
amerikane, pėrbėn njė kontribut tė ri, nė sqarimin e disa momenteve me
peshė historike, nė ēuarjen mė pėrpara tė mendimit tonė historik, sa i
pėrket studimit tė nacionalizmės pėrparimtare shqiptare, si dhe
problemeve tė tjera historike, qė lidhen me figurėn historike tė
atdhetares sė pushkatuar nga sllavokomunistėt.

Kanė kaluar 58 vjet, pėr tė cilėn bėhet fjalė nė
libėr, por kujtesa e historisė, arkivat dhe dėshmitė e rrėfimtarėve
bashkėluftėtarė s’ėshtė dobėsuar. Komunistėt dhe mercenarėt e tyre,
menduan, se i kanė zhdukur tė gjitha, por nė fakt nė zemrat e brejtura,
kanė qėndruar tė fjetura ngjarjet dhe episodet, qė pas viteve 1990,
bėnė tė mundur tė ndėrtohet ky libėr dhe gradualisht tė rishkruhet
historia, sipas dokumenteve e fakteve autentike.

Episodet dhe jeta pėrshkruhet dora - dorės, duke
fituar pėrmasat e njė arkivi tė gjallė. Ndodhitė, zėnė pikėnisje nė
qytetin e Shkodrės, ku, lindi dhe u edukua nė fėmijėri Maria. Secila
prej tyre, fiton mėvetėsinė e tė ekzistuarit, nė njė kohė tė caktuar
dhe me peshė tė dukshme pikėzohen nė atė kohė nė Shqipėri e Kosovė.

Pėrmbajtja, ėshtė e larmishme dhe me tituj joshės,
pėr t’a lexuar deri nė fund me endje. Autori, nė vėshtrimin konceptual,
me njė logjikė tė natyrshme dhe nė lidhje kompakte e ka trajtuar veprėn
e vet, kushtuar nacionalistes mė tė re (e vetme, si femėr nė 55 ēeta
nacionaliste, qė vepronin me pushkė nė dorė nė Kosovė), si njė pjesė e
tėrė dhe jo nė kapituj veēmas.

Rrėfimi fillon me njė pėrshkrim tė qytetit tė lashtė
Shkodrėn, tė njohur pėr vlerat kulturore tė hershme dhe cilėsore nė tė
gjithė Ilirinė, periudhėn e ndritur tė Arbėrisė dhe kudo sot nė trojet
etnike shqiptare. I zhytur nė leximin e stilit narrativ tė autorit,
natyrshėm pėrfshihesh nė pjesėn interesante me titull: “Shkodra dhe
bija e saj”. Ndryshe lexuesi, mund te mendoj, se ne ē’truall tė begatė
u rrit dhe u edukua bija e qytetit antik. Tė gjitha kėto mirėsi tė
vendlindjes, i ndiente nė frymėzimin e shpirtit tė saj fėmija, qė ēdo
gjė, do t’a mėsonte nga stėrgjyshėrit, nėna e babai, gjatė ditėve tė
ftohta tė dimrit, pranė zjarrit dhe sofrės karakteristike bujare
shkodrane.

Komunistėt me tė ardhur dhunshėm nė pushtet, filluan
pėrsekutimin sistematik, kundėr krenarisė, fisnikėrisė e diturisė tė
mijėra intelektualėve qytetarė shkodranė, klerikėve katolikė, duke e
kthyer qytetin nė njė katakomb, truall martirizimi.

Shkodra, u bė epiqendra e rezistencės antikomuniste,
ku, pėr idealet e larta tė lirisė dhe demokracisė, flijuan jetėn shumė
martir tė fesė e atdheut. U mbyllėn shkollat private, u konfiskuan
pasuritė e tundshme dhe tė patundshme. Nė qytetin e Shkodrės nė vitin
1947 u hapėn 12 burgje, pėr tė mbajtur nė qelitė e ftohta bijtė mė tė
mirė tė qytetit tė lashtė, duke iu nėnshtruar hetuesisė, torturave
ēnjerėzore, pushkatimit me radhė e pa radhė dhe me vdekje misterioze tė
organizuar nga forcat partizane dhe Sigurimi i Shtetit, qe po linde me
gjak dhe mbi kufomat e pafajshme te popullit. U dogjėn ose ua dhanė
peshqesh jugosllavėve tė gjitha librat e rrallė, qė ndodheshin nė
Kuvendet e Urdhėrave Katolike (60.000 ekzemplarė e shumė prej tyre
antikuare origjinale nė Shqipni) dhe shtėpitė e zotnive kulturdashės tė
qytetit.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Sep 10, 2008 5:37 pm

Diktatura, e cilėsoi qytetin e banorėt e tij, si
“qendėr reaksionare, trathtarė, bashkėpunėtorė tė Vatikanit, CIA-s,
UDB-sė, KGB-sė, agjentė tė Kinės, etj.”, duke e burgosur, torturuar,
internuar, privuar nga ēdo e drejtė njerėzore, keqtrajtuar pa mėshirė.
Diferencimi filloi mė 28 nėntor 1944 dhe vijon sot, nė mėnyrė tė hapur
apo tė kamufluar, mbasi shpirti dhe geni i zgjuarėsisė, i kulturės sė
trashėguar, shihet si rrezik pėr tė gjithė ata, qė i shtuan kalvarin e
vuajtjeve dje e sot...

Shkodra dhe bija martire Marie Shllaku (1922-1946),
gjithnjė ėshtė dalluar, pėr vlerat e mėdha tė nacionalizmit shqiptar,
duke qenė njė zonjė e rėndė dhe burrat e dheut e thirrshin Shkodėrloca.
Nė kėto lagje rrugica shekullore, janė rritur dhe edukuar, pranė votrės
karakteristike shkodrane, fėmijėt nė djep, qė nėnat e tyre u jepnin
qumėshtin e gjirit, ashtu sikurse thotė legjenda e lashtė e kėshtjellės
Rozafa.

Marie Shllaku, ishte pjesė e qytetit, qė ruante nė
gjirin e saj historinė e lavdishme mijėravjeēare, pikėrisht atėherė,
ku, shumė qytete tė Shqipėrisė jetonin fazėn e embrionit tė tyre. Zoti
e natyra, kishte shtrirė me kohė dorėn e saj bujare, nė drejtim tė
qytetit, qė si shpėrblim i dhuroi atdheut bijtė mė tė mirė,
intelektualė solidė, njerėz me erudicion dhe vizion tė pastėr
atdhetarė, burra tė pushkės e pendės, prijės tė aftė e martir, qė zunė
fill qysh nga lashtėsia e Gentit dhe Teutes sė famshme…

Pėr te, vendlindja ishte ēdo pėllėmbė toke
shqiptare, njėlloj si Shkodra, qė nė dritė e qiti dhe ndoshta mė tepėr
e deshti Drenica. Maria e pėrshkoi Kosovėn anembanė, nė fusha e nė
male, nė qytet e fshatra dhe gjithnjė ndjente kėnaqėsi, kur ishte mes
bjeshkėve tė bukura tė Kosovės, lumenjėve qė gurgullojnė me bardhėsinė
e tyre, pyjet qė harlisen nė shpatet e maleve, qė herė herė mbulohen me
dėborėn e re tė dimrit tė ashpėr. Bashkėpunoi me Legalitetin, Ballin
Kombėtar dhe me tė gjithė ato forca pėrparimtare shqiptare, qė ishin
pėrkushtuar pėr Shqipėrinė etnike, njė shembull ideal sot, pėr secilin
prej nesh.

Faktet, analiza e argumenteve zbardhen dhe shfaqen,
pėr herė tė parė, nė pjesėt e qėlluara shkrimore, por shumė
kuptimplote: “Familja Shllaku dhe historia”, “Kosova dhe Marie
Shllaku”, “Nacionalisti ing. Xhafer Deva zbuloi dhe pėrkrahu
talentin e Maries”, “Profesor Ymer Berisha udhėheqės e martir i
Kosovės”, “Shokėt antikomunist kujtojnė Marien”, “Maria nė Kuvendin e
Dobėrdolit”, “Beteja e qelisė sė Siēevės 12 shtator 1945”, “Maria
aktive nė Kuvendin e Drenicės”, “Martiria shkodrane nė luftėn e
Drenicės”, “Shtypi i kohės flet pėr pushkatimet”, “Nxėnėsia e Fishtės e
priti me qetėsi pretencėn e vdekjes”, “Maria dhe ONDSh”, “Krijimi i
Organizatės Patriotike “Besa Kombėtare” dhe Maria aktiviste”, “Marie
Shllaku bashkėpunėtore e shumė organizatave nacionaliste nė mal”,
“Maria nė Mat’hauz - en dhe Aushvic - in e Jugosllavisė komuniste”,
“Heroina pėr 50 vjet e lėnė nė harresė”, “Njė histori tė dhimbshme, por
krenare shqiptare”, “Maria dhe historia qė do tė flasė pėrsėri”, “Njė
pėrmendore e pavdekshme pėr Marien libri i Kelmendit dhe Gashit”, “Me
histori nė dorė”, etj.

E gjithė jetėshkrimi, ndjehet i freskėt nga rrėfimet
e bashkėkohėsve dhe shoqėrohet me shėnime historike, pėr
bashkėluftėtarėt e pėrsonazhes, njė literaturė e pasur tė hulumtuar nė
Kosovė, Shkodėr, Tiranė e ShBA.

Me pushtimin e Kosovės nga ushtritė serbo -
malazeze, mė 1912, populli shqiptar ra nėn zgjedhėn e njė shtypėsi tė
ri. Aneksimi i trojeve shqiptare, i sanksionuar nga Konferenca e
Ambasadorėve nė Londėr mė 1913, u shoqėrua me vendosjen e njė regjimi
tė egėr tė shtypjes dhe gjenocidit.

Pozita e Jugosllavisė, nėn Mbretėrinė Jugosllave
ishte e konsoliduar. Kjo kishte ardhur menjėherė, pas pėrfundimit tė
Luftės sė Parė Botėrore. Pra, kemi nė kėtė rast njė kontuinim tė
mbretėrisė jugosllave, ku, brenda tyre padrejtėsisht ishin pėrfshirė
njė pjesė e konsiderueshme e trojeve shqiptare. Pas pėrsekutimit dhe
masakrimit fizik nė kohėn e sundimit tė Aleksandrit, shqiptarėt e
Kosovės, provuan nė kurrizin e vet masakrimin nė masė, menjėherė pas
“ēlirimit” tė Jugosllavisė. Vrasjet masive u kryen nga repartet e
ushtrisė popullore ēlirimtare tė Jugosllavisė tė kryesuar nė Kosovė nga
marsha e direkte e Marshallit Tito, i plotėfuqishmi asokohe Fadil Hoxha
me company, me tė cilat do tė bashkohen mė vonė brigadat partizane tė
drejtuar pėr masakra nga komandantet Shefqet Peēi, Shaban Haxhia dhe
komisar politik Ramiz Alia tė nėnės Shqipėri me urdhėr direkt tė Enver
Hoxhės. Nė emėr tė nėnės apo “memėdheut”, ata vranė bijtė mė tė mirė tė
shqipes nė trojet etnike shqiptare, pėr t’i hyrė nė zemėr
sllavokomunistėve tė Titos.

Nė situatėn e rėndė tė krijuar, gjendja nacionale,
sociale, ekonomike e popullit shqiptar erdhi duke u ashpėrsuar.
Shqiptarėt qenė kėsisoj njė ndėr popujt mė tė diskriminuar dhe tė
shtypur nė tė gjithė tė ashtėquajturėn Mbretėri Jugosllave.

Me ardhjen e Italisė fashiste dhe Gjermanisė naziste
nė Kosovė (1939 - 1944), kufiri shqiptaro - shqiptar, midis trojeve
shqiptare, nė pjesėn veriperėndimore tė Kosovės ishte i lirė. Tashmė,
shqiptarėt e ndarė padrejtėsisht, qysh prej vitit 1913 nga Fuqitė e
Mėdha, filluan tė lėvizin lirshėm nė tė dy anėt e pėrbashkėta tė
nacionit arbėror. Sigurisht, ky veprim i rrėzimit tė “murit”
artificial, ishte njė nxitje, pėr zhvillim tė trevave shqiptare, por
nga shovinistėt sllavė nuk shihej me sy tė mirė.

Mbarimi i Luftės sė Dytė Botėrore, nė vend qė tė
zgjidhte problemin e fillimshekullit XX, e thelloi mė shumė trathtinė,
qė vetė udhėheqėsit e PK tė Shqipėrisė, kishin bėrė nė bashkėpunim me
shqiptarėt mercenarėt besnikė tė Serbisė. Ata bėnė aktin mė tė rėndė,
duke e lėnė Kosovėn nėn morsėn shtypėse tė kolonizatorėve barbarė.
Fakti, qė nga viti 1944 - 1990, ku, shqiptarėt ishin tė pushtuar e
pėrligjė trathtinė e regjimit tė polpotit tė kuq sadist Enver Hoxhės
(Kujtojmė, se nė Kamborxhia diktatori Polpot vrau 2.000.000
bashkėkombas kamborxhian nga 7.000.000 banorė qė asokohe kishte vendi,
qė mendonin ndryshe nga regjimi i tij dhe u fut nė enciklopedinė e
krimeve komuniste botėrore kundėr njerėzimit, shėnimi im K. K.) dhe mė
kot mundohen pseudohistorianėt komunistė tė shfajėsojnė Enver Hoxhėn
dhe regjimin e tij.

Ka qenė pikėrisht ky regjim, qė ka dorėzuar me dorėn
e vet kasapit tė Ballkanit gjatė 50 viteve me mijėra vėllezėr kosovarė
(Masakra e Tivarit me 4.500 shqiptarė tė masakruar ditėn pėr diell),
mbushėn burgjet e Burrelit, Spaēit, etj. dhe nė kampet e pėrqendrimit
nė shtetin amė burg... Dhe pėr kėto fakte shiko vargun e gjatė tė
listave nė gazetat: “Pishtari” (Shkodėr), “Liria” (Tiranė) etj., tė
Shoqatės sė ish - Pėrndjekurve Politikė tė Shqipėrisė, shėnimi im
K.K.), qė kishin ikur nga vendlindja, pėr t’i shpėtuar masakrave, por
janė trathtuar nga komunistėt e Tiranės sė kuqe zyrtare, qė kishin
dashuri tė pakufi pėr Titon. Vetė E. Hoxha, (administrata,
institucionet shtetėrore e shkollat), nė zyrėn e vet ka mbajtur
portretin e Titos, Stalinit, Mao Ce Dunit.

Diktatori antishqiptar, e pllakosi pėrtokė krenarinė
e shqiptarit si individ e komb, mėvetėsinė e tij, nė mėnyrėn e tė
menduarit e tė jetuarit, me projektin makabėr tė krijimit tė “njeriut
tė ri” (njė ibrit eksperimental), kryekreje sipas modelit tė komunizmit
ruso - kinez, ka bėrė qė edhe sot disa njerėz tė konsumojnė dollarin nė
ShBA, euro-n nė Kosovė e Shqipėri, pėr ta blerė “artin”, qė i kėndon
largkjoftit. Ai, pas vetės ka lėnė Shqipėrinė njė “kopsht me lule”
(katrahurė), me kujtimet e errėta pėr Burrelin, Spaēin, Ballshin, etj.,
dhe me qindra kampe internimi ne tė gjithė atdheun, duke thithur si
ushujzat gjakun e popullit tė vet pėr 5 dhjetėvjeēarė me radhė. Eshtė
pikėrisht ai, qė e vari, kryqėzoi dhe katandisi shtetin shqiptar nė
ishull kubanez (xhungėl) dhe nė varfėri tė tejskajshme, pasojat e sė
cilės ndihen ende sot...

Duhet vėnė nė dukje, se figura e Maries, nuk mund
tė kuptohet e shkėputur nga dėmi, qė regjimi i Tiranės i ka bėrė
ēėshtjeve tė trojeve etnike shqiptare, duke i detyruar nacionalistėt tė
rrokin armėt, kundėr sllavėve dhe trathtisė shqiptare.

Nė politikėn negative tė jashtme, qė luante Tirana
zyrtare e tė vetėquajturit “gjeneral” Enver Hoxha, ishte ēasti
antishqiptar, kur zyrtarėt amerikanė e pyetėn, se cili do tė ishte
reagimi juaj, fjala vjen, sikur Shqipėria tė kėrkonte, qė tė futej
ēėshtja e Kosovės nė rendin e ditės tė Konferencės sė Paqes? A nuk do
tė mendonit ju, se tė paktėn, ju gėzoni tė drejtėn, qė pretendimi i
juaj tė diskutohet dhe tė studiohej? I shtangur nga kjo analogji e
papritur, Enver Hoxha pėrgjigjet, se: “Analogjia e juaj nuk qendron,
sepse ne nuk kemi pretendime ndaj aleatit tonė Jugosllavisė, pėr
Rajonin e Kosovės”. Tashmė Shqipėria, do tė kishte padronė tė rinj
jugosllavėt e Titos dhe sovjetikėt e Stalinit. Mendoj se s’ka nevoj pėr
koment.

Ajo qė e bėn mė interesant kėtė episod historik,
ėshtė se tani, Shqipėria ndodhej para njė realiteti, ku, Beogradi
nėpėrmjet njė varg traktatesh ekonomike, kishte formuar kompani me
aksione tė pėrbashkėta, kishte hartuar njė program tė barabartė, pėr
unifikimin e ēmimeve dhe kishte filluar bisedimet pėr bashkimin
doganor, unifikimin monetar etj. Gjuha cilirike serbo - kroate, ishte
futur nė shkollė. Sipas planit jugosllav, Shqipėria, do tė ishte
furnizuesja e saj me lėndė tė para dhe shumė shpejt, ajo do tė bėhej
republikė e saj e shtatė... Kjo tashmė nuk ėshtė fshehur as nga vetė
jugosllavėt, qė thonė se asokohe ia hodhėm Shqipėrisė “motėr”!!!

Libri, futet ndėr ato botime tė vlerave tė pėrveēme
dhe njėkohsisht del nga rrethi vicioz, ku, shpesh humbin shkrime tė
llojit tė kujtimeve. Historia mbetet nė rend tė parė, ku, qendrushmėria
e tė dhėnave dhe fakteve, i hapin hapėsirė pasurimit tė biografisė sė
shkodranes Marie Shllaku, duke e ndihmuar nė rizgjimin e historisė.

Mund tė thuhet, se jetėshrimi i deritashėm nė fjalė
sjell njė drejtpeshim nė vlerėsimin objektiv tė figurės sė vajzės sė re
martire.

Ajo mbeti njė femėr legjendare, me tradita tė thella
atdhetare, njė nacionaliste e ndėrgjeshme. U ndal nė Kosovė, me
vullnetin e saj shpirtėror, pėr tė vdekur si patriote e trojeve tė
pėrgjakura tė Kosovės.

Autori, orientohet drejtė nė kohė, duke e parė
martiren e flijuar, pėr ideale tė shenjta atdhetare, si njė figurė
realisht historike, i shmanget natyrshėm mitizimit, d.m.th., ai e
ēmitizon atė, e bėn qėnie tė prekshme, me trup dhe frymė, duke
demostruar kėsisoj njė shembull tė jetėsuar, me punė hulumtuese e
shkrimore serioze.

Historia, ende ka pėr tė thėnė e shkruar, pėr kėtė
pėrsonalitet historik nė tė ardhmen, mbasi ka lėnė gjurmė tė
pashlyeshme, nė vetėdijen e popullit tonė dhe si e tillė pėrkujtohet me
krenari dhe respekt tė veēantė, si qytetare nderi e trojeve etnike
shqiptare.

Botimi i librit ėshtė mundėsuar nga cifti i ri i
porsamartuar, avokati shqiptaro - amerikan z. Nikollė Gjelaj me
bashkėshorten e tij Ardiana Gjelaj (Mrijaj), qė tė prekur thellė nga
historia tragjike e vajzės sė bukur dhe shumė trimėreshė Marie Shllaku,
shprehėn dėshirėn tė sponzorizojnė librin kushtuar heroinės sė
pamposhtur. Martiria shkodrane, ėndėrroj nė vajzėrinė e saj qė tė bėhej
nuse, por ajo zgjodhi si dhėndėrr interesat e larta tė Atdheut, duke
privuar vetvetėn nga dita e nusėrisė.

Libri me 3000 ekzemplarė, ėshtė botuar nė New York
dhe ka 218 faqe ne disa foto, qė botohen pėr herė tė parė. Kopertinat
janė realizuar me mjeshtri nga dizanjeri i talentuar i gazetės
“Illyria” Berat Gashi, ndėrsa lektorimi ėshtė bėrė nga profesori i
Universitetit tė Shkodrės “Luigj Gurakuqi” Dr. Fran Luli, recensent
profesori i Historisė z. Nue Oroshi, konsulent studiuesi i mirėnjohur
dhe botuesi i shumė librave jetėshkrimor e artistik z. Jetish Kadishani
dhe nė kompjuer Donika Mrijaj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Sep 10, 2008 5:52 pm

Baki Ymeri: Xhelal Gjura, legjenda e pavdekshme e Sharrit





Xhelal Gjura
Shembuj tė shenjtė tė atdhedashurisė


Xhelal Gjura, legjenda e pavdekshme e Sharrit

Xhelal Gjura i admironte armėt, mbante
koleksion armėsh nė apartamentin e tij nė Tiranė, dhe e sfidonte me
trimėri djallėzinė e shėrbimeve tė fshehta jugosllave. Nė bazė tė
informative tė tij, nė Shqipėri ekzistonte plani shqiptar pėr ēlirimin
e trojeve etnike. Shqipėria ka dhėnė kontribut tė jashtėzakonshėm mė
1981, kur mbi Kosovė shkallėzonte dhuna serbe.


Nga Baki Ymeri

Thonė
se nė krahasim me gratė, burri ka vokacionin e heroit. Ata janė heronj
tė ideve tė mėdha, dhe emri i heroit ngjitet deri nė qiell, thuajse
burri i pėrket Qiellit, ndėrsa gruaja Dheut. Kėshtu thonė tė tjerėt,
ndėrsa nė themi se shqiptarėt shquhen edhe me heroina, siē shquhen
francezėt apo popujt e tjerė. Edhpse kishte ide tė majta, gjė qė
justifikohej nė kohėn e tij, Xhelal Gjura mbetet njė nga heronjtė mė tė
dashur tė malėsisė sė Sharrit. Rezistenca e tij nė zemėr tė Sharrit i
mahniste miqėt dhe armiqėt. Ata qė e ndiqnin konstatonin se shqiptarėt
dine ta mbrojnė me guxim dheun e vet. Xhelal Gjura, u lind nė
Shipkovicė (1927) dhe vdiq nė Tiranė (1976). Ishte aktivist i paepur
pėr ēėshtjen e arsimit shqip. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje. Nė
Shkup kreu medresen e madhe trevjeēare (gjatė viteve 1939-1941). Gjatė
viteve 1942-1945, Xhelali kreu me sukses Normalen nė Prishtinė. Pas
kėtyre viteve, si student me korrespondencė, arrin tė kryejė Shkollėn e
Lartė Pedagogjike nė Prishtinė. Pėr shkak tė aktiviteteve tė dendura
politike, duke qenė pėrherė nė shėrbim tė shqiptarizmit, detyrohet tė
arratiset nė Shqipėri, nė vitin 1951. Gjatė viteve 1951-1954, arrin tė
kryejė Fakultetin Juridik nė Tiranė. Njė kohė tė gjatė ushtron
aktivitete diplomatike, duke qenė gjatė viteve 1960-1966 atashe i
Ambasadės sė Shqipėrisė nė Kinė. Mė vonė punon si profesor nė
Universitetin e Tiranės, ku edhe i janė botuar dy vepra shkencore pėr
pėrvetėsimin e gjuhės serbokroate. Njė pjesė tė jetės dhe veprės sė tij
e tė Sadudin Gjurės e ka ndriēuar pėr herė tė parė Flaka e Shkupit, si
dhe revista elektronike e Idriz Hamzait, www.shipkovica.com,
ndėrsa burimet elementare lidhur me prezentimin e tij e tė kushėririt
tė tij, i huazuam nga monografia e Shoqatės sė Pedagogėve Shqiptarė tė
Tetovės "Veteranėt e arsimit shqip nė Tetovė e rrethinė prej vitit
1940-1960", qė u botua nė gusht tė vitit 2000, nė Tetovė, vepėr e
sponsorizuar nga Kuvendi i Komunės sė Tetovės.

Ndjekja e Xhelali nėpėr malet dhe bjeshkėt e Sharrit

Xhelal Gjura i admironte armėt, mbante koleksion
armėsh nė apartamentin e tij nė Tiranė, dhe e sfidonte me trimėri
djallėzinė e shėrbimeve tė fshehta jugosllave. Nė bazė tė informative
tė tij, nė Shqipėri ekzistonte plani shqiptar pėr ēlirimin e trojeve
etnike. Shqipėria ka dhėnė kontribut tė jashtėzakonshėm mė 1981, kur
mbi Kosovė shkallėzonte dhuna serbe. Sipas Anila Lelit (Rilindja, 30
gusht 2000), nė Shqipėri ka ekzistuar realisht njė plan lufte pėr
ēlirimin e trojeve shqiptare tė pushtuara nga Jugosllavia. “Lidhur me
kėtė janė shprehur dy prej titullarėve mė tė lartė tė Ministrisė sė
Mbrojtjes. Veli Llakaj, ish/shefi I Shtatmadhorisė sė Ushtrisė
Shqiptare gjatė viteve 1975/1962, nė njė intervistė dhėnė njė tė
pėrditshme shqiptare, pohon se “Me porosi tė Enver Hoxhės, nėn
drejtimin e Mehmet Shehut, bashkė me njė nga zėvendėsministrat e
mbrojtjes, u ngarkaum qė tė hartojmė njė plan pėr tė ēliruar jo vetėm
Kosovėn, port ė gjitha trojet shqiptare tė pushtuara deri atėherė nga
Jugosllavia. Ishte njė detyrė serioze pėrpara sė cilės duhej tė mateshe
mire, t’i peshoje mirė gjėrat, njė detyrė e padėgjuar deri atėherė, por
jo e paimagjinueshme pėrderisa njė pjesė e trojeve tona ishin tė
pushtuara padrejtėsisht. (…). Ishin marrė masa tė rrepta pėr ruajtjen e
fshehtėsisė sė veprimeve dhe drejtimin e fshehtė tė trupave. Gjithsej
pėr kėtė operacion ishin planifikuar 500.000 trupa reserve, veē
rezervave tė tjera nė Shqipėri, por edhe 300.000 tė tjera nė Kosovė,
ndėrsa nė vise tė tjera mė pak”. Kontributi i Xhelal Gjurės pėr hedhjen
e idesė sė kėtij plani ėshtė i jashtėzakonshėm.
Ishte verė e vitit
1952. Xhelali me shokėt e vet kish kaluar kufirin shqiptar dhe
qėndronte diku nė bjeshkėt e Sharrit, tejmatanė brigjeve tė Kodrės sė
Diellit. Kalon Islami Nazifit nga Liseci dhe ua tregon rrugėn nga mund
tė arratisen, qė tė mos bien viktimė e ptarullės jugosllave. Kur
arritėn te Mali Karaxhės, u lulėn nė njė lėndinė pėr ta shuar urinė.
Kalon andejpari me kalin me drurė Hazizi Nazifit dhe i sheh
“diverzantėt” shqiptarė. Xhelali e pėrqafon dhe i thotė: “Kur tė arrish
nė katund, trego se na ke parė!”. Mirėpo, aty pranė kish ndodhur
patrulla e policisė jugosllave, e cila posa i kish parė i kishte
sulmuar. Fillon njė dyluftim i ashpėr, porsi nė kohėn e betejave
partizane. Krismat e prishėn qetėsinė e mbrėmjes. Gjithė natėn
angazhohen forca ushtarako-policore nga Tetova e Popa Shapka (sot Kodra
e Diellit). Sipas urdhėrave indirekte tė UDB-ės, ato i shoqėrojnė edhe
civilė tė shumtė nga fshatrat pėrrreth. U mbushėn malet me ndjekės tė
mashtruar pėr ta zėnė “meteorin” e pakapur. Ishte koha kur perėndonte
vera, vjente vjeshta dhe korreshin thekrat nė Stanabara. Pas gjėmimeve
nė Malin e Karaxhės, tė nesėrmen herėt nė mėngjez, forcat policore e
zbulojnė njė viktimė: Havzi Toplicėn. Kufoma e pafajshme i ekspozohet
dhunės policore. Prej atje e sjellin nė mes tė fshatit, ku edhe aty i
ekspozohet dhunės policore. Thonė se pėrgjatė varrosjes sė saj, policia
sllave i detyron fshatarėt ta mbushin varrin me therra, e pastaj ta
hedhin kufomėn mbi to.
Emri i Xhelal Gjurės ndėrlidhet me burimet
historike tė shqiptarizmit. Emrin e tij na e ripėrkujtoi kushėriri i
tij, Xhema, njė nga luftėtarėt e panumėrt tė lirsiė. Xhelali ishte mik
i ngushtė i Iljaz Kamberit. Ndjekja e e tij nėpėr malet dhe bjeshkėt e
Sharrit vazhdon edhe disa ditė mė vonė. Ai ndiqej, madje edhe fushave
tė Shipkovicės, nė Fushė tė Madhe, rrugės sė Dėrvenit, te Hani Halimit,
nė Marko Livadhe, arrave pėrrreth fshattit, nė Livadh tė Madh,
shpatijeve tė Ballbajės, nė Bigur, nė stane e nė bjeshkė. Kėto ndjekje
vazhdojnė disa ditė me rradhė. Ndjekja qė u zhvillua tė nesėrmen ka
qenė aq e madhe saqė saqė i nxorri nga strofulla e vet edhe egėrsirat e
malit, krejt lepujt, derrat, vjedhullat, ujqit, thuajse ka ndodhur
ndonjė kataklizmė. Nuk ėshtė e hijshme tė flas pėr vete, shton
Nexhbedin Nezir Voka, por nė vendin e quajtur Puēovllaz, njė kope
derrash deshi tė mė pėrbijė me gjithė kalin qė kisha. E krejt kjo u
shndėrrua nė pėrfolje dhe qarje hallesh se ēka do tė ndėrmarrė pushteti
mė tutje. Por dikurė, pas disa ditėsh, ēdo gjė ra nė rrjedhėn normale,
ndėrsa fshatit iu shtua edhe njė element i ri i biografisė sė tij
politike.

Kushtuar Xhelal Gjurės


Veē putra ujqėrish mbi dėborėn e trashė
As kėmbė malėsori, as sopata, as sakica
Po , kush ėshtė ai burrė qė po ecėn i vetėm?
- E njoha! Po vjen Xheladin Shipkovica!

Ē’e ka atė zemėr tė bardhė , si kjo borė
Dhe ecėn mes malesh i bukur dhe trim
Dhe vdekja kėrkon t’ia puthė gjoksin e leshtė
Dhe vdekjes i thotė : “Mė thonė Xheladin!”

Me vete s’mban plumba ky burr i pėrmalluar
Ka libra, revista dhe njė mall tė pafund
Tė gjallė kėrkon qė ta pjekė UDB ja
Kėrkon qiell e dhe, nuk e kapė dot askund

O, Malet e Sharrit, sa borė paski sot
Sa sy udbashėsh qė shohin pėranė!...
Me opinga malėsori kėrkon njė kasolle
Shqiponja e Sharrit qė vjen nga Tirana

Ē’ėshtė ky xham qė troket nė mesnatė
“Kam ardhė tė tė puth e tė ik prap, moj nanė”
“ Kush je ti, oj hije, qė nanė mė thėrret mua?”
“ Po jam Xheladini, moj nanė, nga Tirana!”

Dhe dita agon, dhe laku shtėrngohet
Dhe urdhėra xhindosur po jep gospodari
Po Xheladin Gjurėn s’e kapin dot plumbat
Nuk kapet e gjallė, more, Shqiponja e Sharrit

“Bllokoni kufirin!”, buēet gospodari
Por trimi tash kafe po pi mes Tiranės
Kur nata vjen , Sharri e ka Xhelėn pranė
Tek qeshė aq bukur nė fytyrėn e hanės.

Riza Lahi (Tiranė)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sat Sep 13, 2008 11:30 pm

Azem Hajdarit pas dhjetė vjetėsh i jepet titulli “Gjergj Kastrioti Skėnderbeu”




Presidenti Topi pas ceremonisė sė dekorimit tė Azem Hajdarit (pas vdekjes) me Urdhrin “Gjergj Kastrioti Skėnderbeu”.

Nga Armand Maho


Kanė kaluar dhjetė vjet tashmė. Shumė ujėra kanė rrjedhur, politika nuk ka ndryshuar dhe partia pėr tė cilėn ai luftoi ka ardhur sėrish nė pushtet. E qė prej dhjetė vjetėsh ai nuk jeton mė. Njė dorė kriminale do e qėllonte natėn e 12 shtatorit, njė vrasje e cila do tė trondiste nga themelet politikėn shqiptare. Njė vrasje qė do i hiqte kėtij vendi njė nga figurat mė tė shquara tė lėvizjes pėr demokraci, njė humbje e cila ndihet dhe sot e kėsaj dite. Politikės i mungon ai njeri, i cili nuk bėnte kompromise, i cili besonte se Shqipėria bėhet, i cili e donte lirinė, e donte integrimin, e donte vendin e tij, dhe mbi kėto parime nuk shkelte kurrė. Ishin kėto parime, pėr tė cilat ai luftoi dhe u vra, dhjetė vjet mė parė.

Dekorimi 

Ėshtė dekoruar dje nga Presidenti i Republikės me urdhrin “Gjergj Kastrioti Skėnderbeu” pas vdekjes, Azem Hajdari. Udhėheqės i Lėvizjes Studentore tė Dhjetorit ’90. Nė kėto vite tranzicion Azem Hajdari ka qenė personazhi mė i spikatur i sė djathtės shqiptare, por dhe i politikės nė pėrgjithėsi. Por mė mirė vonė se kurrė, tė paktėn shokėt e tij tė partisė (por jo tė idealeve, ata janė ende larg figurės sė politikanit qė shihte ai), u mblodhėn dje nė Pallatin e Brigadave. Nė ceremoninė e mbajtur me kėtė rast fjalėt ishin tė tepėrta. Tė gjithė nė atė sallė e dinin shumė mirė se kush ka qenė Azem Hajdari, e dinė shumė mirė se ē’ka bėrė ai pėr atė parti dhe pėr kėtė pushtet qė gėzojnė sot. Pas ekzekutimit tė himnit kombėtar tė Republikės sė Shqipėrisė dhe leximit tė dekretit nga Sekretari i Pėrgjithshėm i institucionit tė Presidentit, Aleksandėr Flloko, me motivacionin: “Pėr kontribut tė shquar nė lėvizjen demokratike pėr rrėzimin e diktaturės komuniste, lindjen e pluralizmit politik nė Shqipėri dhe futjen e saj nė rrugėn e zhvillimit demokratik, si njė nga drejtuesit kryesorė tė Lėvizjes Studentore”, presidenti Topi u dorėzoi familjarėve tė Azem Hajdarit urdhrin e lartė sė bashku me dekretin pėrkatės. 

Nė emėr tė familjes e mori fjalėn bashkėshortja e Azemit, Fatmira Hajdari. Nė fjalėn e saj ajo i falėnderoi tė gjithė ata qė bėnė tė mundur dekorimin e Azemit, presidentin, kryeministrin dhe tė gjithė bashkėpunėtorėt e tij. “Besoj qė jo vetėm unė si bashkėshortja e Azemit dhe tre fėmijėt e mi kėtu, dhe familjarėt e tij, ndihemi kaq tė gėzuar dhe tė lumturuar pėr kėtė dekorim kaq tė lartė nga Presidenti i Republikės. Dua t’ju falėnderoj tė gjithėve, kryeministrin Berisha, bashkėpunėtorėt e Azemit, tė gjithė ata qė bėnė kėtė propozim pėr dekorimin e Azemit nė 10-vjetorin e vrasjes sė tij, pasi ata nuk e kishin pėr 10 vjet nė mesin e tyre. Falėnderoj Presidentin e Republikės, qė e mirėpriti kėtė propozim dhe bėri tė mundur dhėnien sot nė 10-vjetorin e Azemit dekoratėn e lartė tė Urdhrit tė Skėnderbeut. Le tė shėrbejė kjo dhuratė e Azemit dhe ky dekorim i Azemit me rastin e 10-vjetorit, pėr tė gjithė demokratėt, pėr tė gjithė shqiptarėt, qė tė bėjnė tė mundur implementimin e mėtejshėm tė demokracisė nė Shqipėri. Ju falėnderoj tė gjithėve pėr pjesėmarrjen. Faleminderit dhe njėherė”, - tha Fatmira Hajdari.

Ekzekutimi 

Azem Hajdari u ekzekutua mė 12 shtator tė vitit 1998 pėrpara selisė sė Partisė Demokratike. Ekzekutorėt e tij, njė klan kriminal nga Tropoja, nė shumicė u vranė, dhe ndonjė tek-tuk ka mbetur pas hekurave tė burgut. Gjithsesi, megjithėse u fol shumė pėr urdhėruesit, ata sėrish mbeten enigmė. As ardhja e demokratikėve, shokėve tė tij tė idealit, nuk mundėsoi gjetjen e urdhėruesve, megjithėse kjo u konsiderua si vrasja e shekullit. Ka dhjetė vjet qė vetėm flitet pėr kėtė vrasje, fjalė dhe asgjė....... Por gjenden ose jo urdhėruesit e vrasjes sė Azem Hajdarit, kjo ėshtė shumė herė mė e parėndėsishme se ajo ēka na la pas ai, besimi qė kishte ai tek e ardhmja, besimi tek idealet e sė djathtės dhe tė vlerave tė demokracisė. Besim, i cili na vlen tė gjithėve.


Biografia

- Azem Hajdari u lind mė 11 mars 1963, nė qytetin Bajram Curri tė Tropojės, Shqipėri. 

- I martuar, me tre fėmijė, Kirardi, Rudina dhe Azemi i vogėl, i lindur katėr muaj pas vdekjes sė Azemit. 

- Shkollėn tetėvjeēare dhe tė mesme i kryen nė vendlindje. 

Mė 1987, pas njė shkėputjeje, fiton tė drejtėn e studimit dhe regjistrohet nė Universitetin e Tiranės, Fakulteti i Shkencave Politike e Juridike. 

Nė vitin 1993 diplomohet pėr filozofi, nė Universitetin e Tiranės. 

Nė vitin 1995 diplomohet si jurist nė Universitetin e Tiranės. 

Nė vitet 1993-1994 ndjek kualifikim pasuniversitar nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, pėr gjuhė angleze e filozofi. 

Mė 1996 ndjek kualifikim pėr politikat e sigurisė e mbrojtjes, nė kuadrin e NATO-s, nė Garmisch-Partenkirchen nė Gjermani. 

Aktiviteti politik 

Dhjetor 1990, Udhėheqės i Lėvizjes Studentore 

Dhjetor 1990-shkurt 1991, Lider i Partisė Demokratike, partia e parė opozitare nė Shqipėri, kryetar i Komisionit Nismėtar tė kėsaj Partie 

1991-1993, Nėnkryetar i Partisė Demokratike tė Shqipėrisė dhe anėtar i Komitetit tė saj drejtues 

31 mars 1991, Deputet i Partisė Demokratike tė Shqipėrisė pėr Shkodrėn 

22 mars 1992, Deputet i Partisė Demokratike tė Shqipėrisė pėr Shijakun 

26 maj 1996, Deputet i Partisė Demokratike tė Shqipėrisė pėr Bulqizėn 

29 qershor 1997, Deputet i Partisė Demokratike tė Shqipėrisė pėr Tropojėn 

1992-1996, Kryetar i Komisionit Kuvendor pėr Rendin Publik dhe SHIK 

Nėntor 1996, Kryetar i Sindikatave tė Pavarura Shqiptare 

Qershor 1997, Kryetar i Komisionit Kuvendor pėr Mbrojtjen Kombėtare 

1995-1998 President i Klubit tė Futbollit “Vllaznia” Shkodėr dhe President i Federatės Shqiptare tė Arteve Marciale 


Vlerėsime 


Pishtar i Demokracisė 

Urdhri “Nderi i Kombit” (2002) 

Medalja e Artė e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit” (2003) 

Mė 10 shtator 2008 organizohet ceremonia pėr dorėzimin e Urdhrit “Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu”, dhėnė nga Presidenti i Republikės 


“Azem ti je gjallė”, shfaqet dokumentari nė kinema “Imperial”

Dje nė mbrėmje, nė ambientet e kinema “Imperial”, u shfaq filmi dokumentar “Azem ti je gjallė” i realizuar nga regjisori Saimir Kumbaro, nė 10-vjetorin e vdekjes sė tribunit tė lirisė, Azem Hajdari. Pas shfaqjes sė filmit, kryeministri Berisha vlerėsoi se ky film dokumentar ishte i realizuar me shumė ndjenjė, dashuri, pėrkushtim dhe me profesionalizėm tė lartė nga Saimir Kumbaro, njėri prej dėshmitarėve dhe vėzhguesve mė tė vėmendshėm tė atyre ngjarjeve tė mėdha dhe njė nga miqtė e heroit, tribunit tė lirisė, Azem Hajdarit. “Ishte me tė vėrtetė njė film dokumentar i shkėlqyer, nė tė cilin u shpalos para publikut gjithė personaliteti i madh, virtytet dhe kontributi historik i tribunit tė lirisė. Me kėtė rast, pėrgėzoj autorin e kėtij filmi dhe tė gjithė ata qė kontribuuan pėr kėtė film dokumentar shumė tė rėndėsishėm”, - tha Berisha.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sat Sep 13, 2008 11:33 pm

Azem Hajdari rrezaton dritė-lirie nė altarin e historisė




Heroi i Demokracisė, Azem Hajdari

Nga Mevlud Buci


Drit' vllaznimi

-drit' lirie

Fatmir Fran Maleti nga Tetaj i Mėrturit, mbante nė celular njė kėngė tė re epike, tė kėnduar nga shqiptarėt e Amerikės, kushtuar martirit tė demokracisė, prijėsit tė shquar nė demonstrata, tė paharruarit Azem Hajdari. Fatmir Maleti, kontrollor nė ujėsjellėsin e Laprakės, krahas Azem trimit, mbante nė celular edhe shenjtorin Dervishin e Luzhės. Besimi dhe liria, drita e vėllazėrimit, drita e demokracisė sė vėrtetė, janė tė shenjta pėr Fatmirin. Tek bisedoj me kėtė mesoburrė, kujtoj ditėn kur bėnim homazhe pėr tė ndjerin, viganin e lirisė Azem Hajdari.

Shtatori 1998 mbeti nė histori, sepse populli mė 12 e 13 shtator brofi nė kėmbė, nderoi veprėn dhe figurėn e ndritur tė demokratit tė lirisė Azem Hajdari. Kėnga e re si buqetė nė 10 vjetorin e rėnies, pasqyron shpirtin atdhetar tė emigrantėve, nderimin pėr rrugėn e vėshtirė e tė ndritur tė martirit tė lirisė:

...Si student u ngrit nė kambė, diktaturės me i ba ballė, bashkė me shokėt e tij tė ri, Nanė Shqipnisė me i sjellė liri.

Kėnga pasqyron edhe shpirtin human tė Azem Hajdarit. Shembullin e tij pėr vėllezėrit kosovar, ndihmėn e vyer dhe guximin atdhetar:

...Nė qershor nėntėdhjetė e tetė, Drenicė trimja flakė u ndez, si fėmija thėrret oj nanė, Azem trimi u ngrit nė kamė, me malėsorėt dert ka ba, hapni dyert e hapni vatrat, pritni vllaznit e pritni motrat...

Fatmir Maleti i Tetaj Mėrturit, gjithė shokėt e tij, sikurse mbarė shqiptarėt e ndershėm e krenarė, kujtojnė dhe krenohen me veprėn e ndritur tė tė paharruarit Azem Hajdari.

Kėnga e re e shpirtit shqiptar e regjistruar nė celularin e birit tė Tetaj-Mėrturit, pasqyron mjaft bukur figurėn polietrike tė martirit tė demokracisė, dhimbjen e thellė popullore, pavdekėsinė e trimit Azem Hajdari. Fatmir Fran Marleti krenohet me traditat atdhetare, me LAN, me gjyshin e tij Zefin, ish luftėtar nė brigadėn e 25 sulmuese tė LAN. Kjo ėshtė edhe arsyeja pėrse Fatmiri i do dhe i ruan tė shenjta figurat e pavdekshme tė heronjve tė kombit, se edhe Azem trimi ishte trim mbi trimat. Nė celularin e tij, gjėmon kėnga, Azem Hajdari rron nė breza, nė zemra :

...O Azem, Azem Hajdari, nuk t'harron n'brezni shqiptari, nuk t'harron Shqipėria mbarė,

n'zemrat tona ti je gjallė...


Janė tė shumta vargjet, kėngėt, kujtimet e mbresat Pėr Azem Hajdarin. Ai ishte njeri i vlerave tė rralla, njeri i guximit, i shpirtit tė lirisė e tė demokracisė. 

Shembulli prej demokrati, fjala dhe drita e shpirtit tė tij, i japin dritė vėllazėrimit, demokracisė dhe lirisė. Kėnga mė e re kushtuar kreshnikut tė lirisė, Azem Hajdari ėshtė pasqyrė e vėrtetė e pėrjetėsisė, e qėndresės dhe guximit tė rrallė pėr demokracinė e vėrtetė:

Kujtoj lulet dhe lotėt, kujtoj dorėn mbi ballė e mbi flamur atė ditė kur po pėrcillnim trimin e lirisė Azem Hajdarin, 10 vite mė parė, mė 13 shtator 1998. Nuk vritet liria, nuk vritet trimi, kėta blerojnė nė kohėra, nė vite, nė zemra, kurdoherė rrezatojnė nė altarin e historisė. Faleminderit Fatmir Fran Maleti, burrit patriot e atdhetar, qė mė frymėzoi tė shkruaj kėtė shkrim me celularin e tij, ku gjėmonte kėnga mė re pėr heroin tonė tė pavdekshėm Azem Hajdarin tė kėnduar nga vėllezėrit tanė mėrgimtarė nė Amerikė. Shqiptarėt kurdoherė nuk i harrojnė martirėt, ata i kanė si drita e syrit, i kanė si blerimi i jetės, si vetė pėrjetėsia:

...Krisma t'kqia kanė kris n'Tiranė, Pa nji djal mbet Shqipnia nana, Qan Shqipnia e qan Kosova, pėr kėt' djal o nga Tropoja, rrallė kėsi burrash o ka vatani, burrė mbi burra Azem Hajdari...

Ky ka me mbet refreni i brezave, refreni i kohėrave, i demokracisė dhe i historisė.

Shpirti dhe muza popullore, vetė historia e ka zgalem tė lirisė, e ka kėngėt e pėrjetėsisė. Lule Azem Kėnga, pėr jetė je nė zemra; ti je drita vllazėrimi, dritė lirie.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Today at 4:39 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 4 e 9Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Histori-
Kėrce tek: