Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1 ... 5, 6, 7 ... 10 ... 14  Next
AutoriMesazh
Arta
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Numri i postimeve: 760
Registration date: 06/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed Mar 19, 2008 3:57 pm

SULEJMA DELVINA
Ka qenė patriot ,burrė shteti dhe diplomat.U lind nė Delvinė mė1884.U pėrfshi nė Lėvizje Kombėtare qysh nė bankat e gjimnazit'Zosimea' nė Janinė dhe e vazhdoi veprimtarinė patriotike nė Stamboll.Ishte ndėr figurat qėndrore tė klubit shqiptar tė Stambollit .Bashkė me patriotė tė tjerė iu kundėrvu politikės xhonturke dhe synimeve shoviniste tė monarkive fqinje tė Shqipėrisė.
Nė prill tė vitit 1919 kolonia shqiptare nė Turqi e dėrgoi Sulejman Delvinėn nė Konferencėn e Paqes nė Paris pėr tė mbrojtur nė emėr tė saj interesat e Shqipėrisė.Kongresi Kombėtar i Lushnjes e zgjodhi kryetar tė qeverisė shqiptare .Si kryeministėr i Shqipėrisė ai qėndroi nė pozita patriotike dhe luftoi pėr tė vėnė nė jetė vendimet e Kongresit tė Lushnjes.
Ai e mbėshteti luftėn kundėr bandave esadiste mė 1920dhe ndihmoi pėr pėrfundimin me sukses tė luftės sė Vlorės kundėr pushtuesve italian mė 1920.Mori pjesė nė Revolucionin e Qershorit tė vitit 1924dhe nė qeverinė e kryesuar nga Fan Noliu caktua Ministėr i Punėve tė Jashtme .Pas dėshtimit tė kėtij revolucioni u largua nga Shqipėria dhe u end nė Europė pėr disa vjet si emigrant politik .Mė vonė ,pasi u sėmur u kthye nė Shqipėri dhe vdiq nė Vlorė mė 1932.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu May 08, 2008 1:40 am

Nė kuadėr tė shėnimit tė 10-vjetorit tė rėnies sė dėshmorėve tė kombit, Bahri Fazliu dhe Agron Rrahmani para shumė tė pranishmėve, pjesėtarėve tė familjeve Fazliu dhe Rrahmani, familjeve tė tjera tė dėshmorėve, bashkėveprimtarėve tė dėshmorėve, miqve e shokėve, ish luftėtarėve e invalidėve tė luftės, nė fshatin Llaushė tė Besianės u mbajt njė tubim pėrkujtimor te varret dėshmorėve Bahri e Fahri Fazliu

Para tė pjesėmarrėve u mbajt edhe njė fjalė rasti kushtuar veprimtarisė atdhetare tė heroit tė kombit Bahri Fazliu, i cili u vra heroikisht mė 7 maj 1998 nė bjeshkėn e Bogiēes(trekėndėshi kufitar,Plavė-Kosovė-Shqipėri).


Po e japim nė tėrėsi fjalėn e mbajtur nė kėtė tubim pėrkujtimor.





Sot, mė 7 maj 2008 mbushen plot dhjetė vjet pa heroin e luftės pėr ēlirimin kombėtar, pa Bahri Fazliun. Vijmė nė kėtė pėrvjetor jubilar pėr tė pėrkujtuar njėrin prej themeluesve dhe ideologėve tė Lėvizjes Kombėtare pėr Ēlirimin e Kosovės, me emrin e tė cilit ėshtė e lidhur historia mė e re e luftės pėr ēlirimin e popullit shqiptar nga robėria sllave. Me Bahriun ėshtė i lidhur emri Lėvizje, jeta e saj ka marrė trajtė nga pėrkushtimi deri nė vetėmohim i tij, qėllimi i saj ka marrė pėrmbajtje tė veēantė me emrin e tij.

Bahri Fazliu nuk rron mė fizikisht, por ai gjithmonė do tė jetė yll i pashuar qė do t’ua ndriēojė rrugėn e atyre qė duan ta bėjnė realitet idealin e madh tė tij.

Vepra e tij, nuk ėshtė e pavdekshme vetėm pėr atė, qė ai e derdhi gjakun pėr lirinė e popullit shqiptar, kjo vetėm sa e ka madhėruar edhe mė shumė emrin e tij, por, ajo ėshtė shumė e rėndėsishme, pėr idetė dhe konceptet e tij, aspiratat dhe qėllimet e tij. Ajo, ėshtė thjeshtė, njė thesar i ēmuar pėr atdhetarėt e vėrtetė.

Nė kėtė 10-vjetor, heroi Bahri Fazliu na kujton vitet e veprimit nė periudhėn mė tė vėshtirė, atė tė ilegalitetit, vitet kur kėrkohej guxim dhe vetėmohim, shkathtėsi dhe pėrgjegjėsi pėr tė vepruar kundėr pushtuesit, por edhe besnikėrinė dhe zgjuarsinė pėr t’iu ikur ndjekjeve qė forcat e sigurimit serb i bėnin Lėvizjes pėr Ēlirim dhe tė gjithė atyre qė po bėnin gjithēka qė ishte e mundur pėr t’i organizuar forcat pėrparimtare tė kombit qė tė hyjnė nė rrugėn e vėrtetė tė lirisė, atė tė luftės sė armatosur ēlirimtare. Vėrtetė, sot ėshtė e pajustifikueshme, tė sillemi komod, ne qė mbijetuam luftėn, pikėrisht tani 10-vjet pas rėnies sė tij, nė njė kohė kur pėrpjekjet pėr komb e atdhe i kemi shumė mė tė lehta.

Bahri Fazliu-Gėzimi kishte hyrė me njė mendje pėr tė shkrirė tėrė energjitė e tij, dijen dhe guximin nė rrugėn qė fillim e mbarim ishte betejė e vazhdueshme dhėmbė pėr dhėmbė me sfidat e luftės pėr ēlirim. Edhe pse i ri pėr nga mosha, ai do tė dėshmojė aftėsitė e njė udhėheqėsi tė sprovuar, qė nuk tundet nga dallgėt e jetės. Nė tė gjallė Ai u bė frymėzimi mė madh i brezave liridashės, ndėrkaq, pas rėnies heroike ai mbetet mėsues qė edukon mė sė miri vazhduesit e rrugės pėr ta jetėsuar idealin e bashkimit kombėtar.

Bahri Fazliu me shokė ia vuri themelet njė force kombėtare ēlirimtare,LKĒK-sė, nė njė periudhė kur mendjen dhe shpirtin e shumicės sė shqiptarėve e kishte mbėrthyer politika qė lirinė e kėrkonte vetėm me fjalė, duke e ruajtur paqen-robėri me ēdo kusht me pushtuesit serbė. Ai bėri njė punė tė dendur kudo nė trojet e pushtuara shqiptare pėr t’i forcuar kėto themele, pėr ta ndėrtuar kalanė e luftės pėr ēlirim.

Tė gjithė ata qė e njohėn dhe tė gjithė ata qė patėn rastin ta takonin, madje edhe kundėrshtarėt politik, ia admironin qėndrimin, por edhe mendjen e ndritur dhe njohuritė e gjėra tė tij. Tė gjithė ata qė kishin vullnetin e mirė pėr tė bėrė diēka kundėr pushtuesve tė kėtij trualli, ai kishte aftėsi t’i lidhte me ēėshtjen, t’i qartėsonte deri nė fund. Edhe me ata qė mendonin ndryshe, ai kishte kurajėn e madhe tė zhvillonte biseda me durim, por me forcėn e argumenteve dhe fakteve tė cilat i pėrdorte me takt. Fjala dhe sqarimet e tij kishin fuqi tė madhe bindėse, aq sa i ēarmatoste edhe ata qė mbanin me fanatizėm linjėn e pacifizmit. Pra, Bahri Fazliu nuk fyente asnjeri qė e donte lirinė, por secilin prej tyre pėrpiqej ta afronte, ta bashkonte, ta bėnte tė vetėdijshėm dhe tė ndėrgjegjshėm, se ajo fitohet vetėm me luftė dhe jo me lutje.

Bahri Fazliu ėshtė vazhdues i denjė i veprės dhe amanetit tė vėllait tė tij Fahri Fazliut, ndaj tė cilit ai ushqente respekt tė thellė dhe i falej pėrjetėsisht atij pėr mėsimet qė ia kishte lėnė pas jeta dhe vepra e Fahriut. Bahri Fazliun e karakterizonte mendjemprehtėsia, ishte jashtėzakonisht i zgjuar, por asnjėherė egoist. Ishte i dashur me shokėt dhe bashkėpunėtorėt e tij. Pėrmasa e humbjes sė Bahriut, u pa menjėherė pas rėnies heroike tė tij. Vetėm pas datės 7 maj 1998, tė gjithė ne do tė shohim se ēka dhe kė humbėm, lufta dhe kauza jonė, cilin ka humbur. Vetėm pas 7 majit 1998, ne do ta kuptojmė, se ēdo tė thotė tė pėrballesh me humbjen e njeriut qė mbante orientimin dhe timonin e organizatės, e cila veē tani po hynte nė luftėn e drejtpėrdrejtė me pushtuesit.

Tė mos harrojmė se Bahri Fazliu, Agron Rrahmani, heronjtė dhe dėshmorėt e atdheut, kanė bėrė aq shumė sa me veprat e tyre na kanė krijuar kushte optimale qė tė ecim mė sigurt nėpėr procesin e pandalshėm tė bashkimit kombėtar, ku tė gjithė shqiptarėt dhe ata qė do tė jetojnė nė kėtė truall do tė ndjeheshin me tė vėrtetė tė lirė, nė paqe, mirėqenie, tė barabartė nė familjen e kombeve tė lira dhe sovrane.

Prandaj, mishėrimi me porosinė e Bahriut: "Ēdo gjė qė iu intereson tė dini pėr dėshmorėt, ecni nė rrugėn e tyre", ėshtė themeli ku duhet tė mbėshtetet aktualisht e tėrė puna jonė. Ardhja jonė nė kėtė pėrkujtim dhe ky shėnim ka kuptim, nėse sado pak na shėrben neve qė mbijetuam luftėn pėr tė marrė zemėr, forcė morale e shpirtėrore, qė ta ruajmė tė pastėr nė ecjen tonė, kėtė porosi tė madhe. Vetėm kėshtu ne mund ta nderojmė mė sė miri gjakun e kuq tė Bahriut, Agronit, Fahriut dhe tė gjithė heronjve e dėshmorėve tė kombit shqiptar. Vetėm nė kėtė mėnyrė ne do ta nderojmė Kosovėn, Shqipėrinė, atdheun tonė tė dashur e tė shtrenjtė.

Lavdi e pėrjetshme tė gjithė tė rėnėve pėr lirinė e kombit dhe tė atdheut!

Rroftė dhe bashkimi kombėtar!


Llaushė Nė emėr tė Kėshillit organizativ,


Mė 7 maj 2008 materialin e lexoi: Avdi Gėrvalla

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu May 08, 2008 6:01 pm

S'MUND TĖ NDAHEM NGA LUFTA


Me gjithė mallin qė kam pėr ty,nėnė,
me gjithė dhembjen qė ke pėr mua
me gjithė dėshirėn qė kam pėr jetė
megjithėqė njė vajzė shumė e dua.

Megjithėqė mė pėlqen stina e pranverės
megjithėqė dua paqen nė botė,
megjithėqė mė pėlqen tė nxehtėt e verės,
megjithėqė me dėshirė do t'rrija mbi tokė.

S'mund tė ndahem nga lufta kurrė
S'mund tė pajtohem me paqen-robėri
"pashė mė pashė do t'i bie ferrit"
pėr tė shtrejtėn tonė liri.

Edhe vdekjen do ta puth,nėnė,
kur lufta kėtė do ta kėrkojė,
edhe nga varri do tė ngrihem
luftėn kurrė s'do ta pushoj.

1.9.1994

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 1368
Vendi: Dielli lind nga malet!
Registration date: 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Thu May 08, 2008 6:29 pm

Sofra, te flamnderoj thellesisht nga zemra per keto vargje epiko - lirike te guerilit urban, Deshmorit te Kombit, Bahri Fazliu - Gzimi. Sot isha ne nje akademi perkujtimore ne Institutin albanalogjik kushtuar Gzimit. Vepra e Gzimit eshte mesim per te gjithe ne. Kush deshiron te njohe deshmoret, le te ece rruges se tyre.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sun May 11, 2008 11:11 pm

Faleminderit shoku luboten...

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 1368
Vendi: Dielli lind nga malet!
Registration date: 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed May 14, 2008 5:39 pm

Dhe Sami Frasheri, gjigandi i madh i diturise, enciklopedisiti i shkelyqe, iluministi i permasave boterore meriton dhe i takon piedestali i heronjeve te kombit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
rroni
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve: 1721
Registration date: 09/05/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Wed May 14, 2008 9:26 pm

sofra mor burr me ato vargje na ke ngjall vertet emocione.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7550
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sun May 18, 2008 11:40 pm

rroni janė vargje qė i ka krijuar dėshori Bahri Fazliu tė cilat edhe tek unė ngjallin emocione sa herė qė i lexojė, ka edhe poezi tė tjera si " Elegji pėr Hasan Ramadanin" etj etj.... mund t'i lexosh tek kategoria e letėrsisė tema titullohet " Poezi tė krijuara nga Bahri Fazliu".



Shkruan: Mehmet BISLIMI

AHMET DELIA

(Nė 95-sė vjetorin e rėnies)
Qysh prej Lidhjes sė Prizrenit e deri te viti 1912, ka qenė periudha e intensifikimit tė kryengritjet shqiptare pėr liri. Asokohe qenė mobilizuar nė njė masė tė madhe shqiptarėt e malėsisė sė Drenicės, tė Llapit, Gollakut, Gjilanit, Gjakovės, Prizrenit e tė shumė krahinave tė vendit.



Kryengritėsit tė udhėhequr nga bijtė mė tė mirė tė popullit shqiptar, ishin hedhur fuqishme kundėr forcave ushtarake turke nė veēanti kundėr trupave tė Shemsi e mė vonė edhe tė Maxharr Pashės. Nė ballė tė kėtij organizimit, prinin burrat me nam tė kohės si Hasan Prishtina, Bajram Curri, Isa Boletini, Ahmet Delia e tė tjerė. Kulla e Ahmet Deliut, atdhetarit dhe tribunit popullor ishte e hapur gjithmonė pėr ēlirimtarėt e atdheut. Ahmeti me tė birin Murselin e me shumė shokė e bashkėluftėtarė, prisnin e pėrcillnin krerėt e Lėvizjes sonė kombėtare, tė cilėt nė kullėn e tij, mblidheshin e bisedonin pėr njė kryengritjeje tė pėrgjithshme kombėtare kundėr pushtueseve.

Mė 1912, pėr tė satėn herė Hasan Prishtina kishte shkuar nė kullėn e Ahmet Delisė, ku kishte njoftuar tė pranishmit se Parlamenti Turk nuk kishte dashur as tė dėgjonte zėrin e deputetėve shqiptarė pėr t’i plotėsuar kėrkesat e tyre. Ai sqaroi mė tej, se po atė ditė nė Stamboll, nėn kryesimin e Ismail Qemalit ishte mbajtur njė mbledhje e fshehtė, ku ishte vendosur qė pikėrisht nė Kosovė, sa mė parė tė fillojė njė kryengritje e pėrgjithshme, e cila do tė shtrihej nė tė gjitha viset shqiptare. Tė gjithė krerėt e Drenicės, qė ishin ftuar enkas aty, e pėrkrahėn qėndrimin dhe vendimin e Hasan Prishtinės dhe tė Ismail Qemalit, aty dhanė edhe besėn e burrave se do tė dhėnė ēdo gjė pėr liri tė atdheut. Krerėt e Drenicės tė mobilizuar nė kullėn e Ahmet Delisė tė Prekazit, nisėn pėrfaqėsuesit e tyre pėr nė Kuvendin e Junikut, ku ishin mbledhur tė gjithė krerėt e Kosovės, Dibrės, Shkodrės si dhe krerė tė viseve jugore tė Shqipėrisė. Nė kėtė Kuvend u aprovua programi me kėrkesat tona kombėtare, kėshtu qė kryengritja jonė shqiptare mori kuptimin e vėrtetė tė njė kryengritje tė pėrgjithshme.

Nėn trysninė e vazhdueshme tė kryengritėsve shqiptarė, forcat turke u detyruan tė tėrhiqen nga tokat tona, s’do mend se kjo tėrheqje u kurorėzua me shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė e cila u kurorėzua mė 28 nėntor tė vitit 1912. Nga ana tjetėr, nė mėnyrėn mė tė pa drejt e nė kundėrshtim me tė gjitha parimet ndėrkombėtare mbi tė drejtėn e popujve pėr tė jetuar tė lirė nė shtetet e tyre sovrane, fuqitė e mėdha evropiane, njėanshėm, duke shkelur mbi sovranitetin dhe integritetin territorial tė shtetit shqiptare, njohėn tė “drejtėn” e shteteve fqinje serbe e malazeze pėr copėtimin dhe aneksimin e tokave tė Shqipėrisė! Evropa ndau tokat tona. Populli shqiptarė u detyruan qė tė dalė nė mbrojtje tė tokave tė veta me tė gjitha mjetet qė posedonte atė kohė, pra edhe me mjete luftarake. Nga ana tjetėr, pushtuesit barbarė sllav, tė yshtur nga pasionet e tyre tė ulėta ekspansioniste, kryen masakra, terrorizuan popullatėn shqiptare, me qėllim qė tė shuajnė rezistencėn e tyre dhe t’i shpėrngulin ata, pėr tė bėrė mė vonė edhe spastrime etnike, me qėllim tė ndryshimit tė strukturės demografike nė Kosovė. Prapa kėsaj fshihej qėllimi i pushtetit serb, qė mė vonė tė sillnin kolon serbė e malazezė nė Kosovė, gjė e cila ka vazhduar nė forma tė ndryshme, deri nė fund tė shekullit tė kaluar!

Xhandarmėria e Pashiqit, veē kishte filluar reprezaljet nėpėr disa fshatra tė Drenicės. Nė njėfarė mase, pas shpalljes sė Pavarėsisė, kryengritjet nė Shqipėri sikur kishin pushuar ca. Ahmet Deliu, i vetėdijshėm pėr qėllimet e Serbisė, mblodhi prapė krerėt e Drenicės nė kullėn e tij, dhe sė bashku me trimat, aty bėnė edhe njė Kuvend duke kujtuar besėn e dhėnė!
Ishte fillimjanari i vitit 1913, veprimet e dhunshme tė xhandarmėrisė serbe, sa po shtrėngonin dhe po ashpėrsonin rrathėt e krimeve mbi popullin tonė. Siē e thotė edhe kėnga : “ Ky Ahmeti ēka thanė: a e kem besėn siē kemi dhanė! ”... Aty ishte dhėnė edhe njė herė fjala e burrave se do tė rezistojnė me tė gjitha mjetet e mundshme, pa e kursyer as jetėn nė mbrojtje tė tokave dhe popullatės sonė, duke i dalė nė mbrojtje: vėllai vėllait, fqinji fqinjit, fshati fshatit...

Njė grup prej 13 xhandarėsh serb, pak ditė pasi qė ishte dhėnė “ besa e burrave”, nė kullėn e Ahmet Deliut, kishin mėsyrė Prekazin. Ata kishin terrorizuar dhe plaēkitur dy- tri shtėpi nė Prekaz. Lajmi kishte shkuar tek Ahmet Delia, i cili lėshoi zėrin e mobilizimit, por ai nuk priti as sa tė mblidheshin trimat! I vendosur dhe pa humbur kohė, mori sėpatėn dhe i lėshoi zė tė birit Murselit, qė tė shkonin nė mbrojtje tė Halilit, fqinjit tė tyre!... Kėnga popullore rrėfen pėr kėtė histori tragjike dhe heroike:

...“ Te Halili janė hi shkinia,
Bėrtasin robt, piskasin fėmija,
Po na i ndien Ahemt Delia “...


Ahmeti dhe Murseli, marrin sėpatat shpejt e shpejt, duke vrapuar nė drejtim tė shtėpisė sė fqinjit tė tyre. Nė derėn e oborrit, ata lėnė nė vend rojėn serbe, nė brendėsi tė oborrit. Murseli ia nxjerr pushkėn njė serbi dhe fillon tė godasė me ē rast vret disa xhandar.
Ahmet Delia mėsynė kullėn, Nė tė hyrė tė saj, nė shkallė ndeshet me njė tjetėr xhandar dhe e godet me sėpatė...


...” Me sakicė na i ra nė ballė
Tana trutė ia qiti n’shkallė”...

Pėrleshja ishte e ashpėr. Ndėrkohė Ahmeti plagoset rėndė, kurse trimat tjerė tė Prekazit, si: Ramė Islami , Xheladini, Jetullahu, Hajredini e tė tjerė kishin rrethuar vendin.
...“ Pa u provua nuk njihet trimi,
Dy na i mbyti Xheladini”...


Nė kėtė qėndresė heroike tė burrave tė dheut, tė cilėt kishin lidhur besėn pėr ta mbrojtur atdheun, ra nė altarin e atdheut, Ahmet Delia, e disa tė tjerė u plagosen. Nga ekspedita e xhandarėve 12 mbetėn tė vrarė, ndėrsa shpėtoi njė prej tyre.

...” Prej 12-tėve pshtoi Jovani
Shkon tuej ikė pėr rreth njė gardhi
Banė kuku na faroi Prekazi”...

Jovani, kishte ikur me vrap, dhe pas dy orėve xhandarmėria serbe e rrethit tė Mitrovicės kishin marrė lajmin e hidhur. Ata ishin bėrė gati qė tė sulmojnė fshatin me forca tjera shtesė, mirė po trimave tė Prekazit iu kishin bashkangjitur burrat e besėlidhjes dhe ishin mobilizuar e kishin zėnė pozitat pėr ta mbrojtur fshatin me ēdo kusht. Kur xhandarėt serb po i ofroheshin Prekazit, kishin vėrejtur se do tė dilnin tė humbur. Pėr tė mos u bėrė gjakderdhja mė e madhe, ata sikur i ishin bindur njė grupi xhandarėsh Austro- hungarez, tė cilėt mė tė dėgjuar kėtė lajm, nga Mitrovica kishin shkuar nė Prekaz me njė pajton me dy palė kuaj! Ky grup, pastaj kishte ndėrmjetėsuar mes trimave tė Drenicės dhe xhandarmėrisė serbe. Ishin marrė vesh qė tė dorėzohet vetėm trupi i Ahmet Delisė i cili kishte qenė pa shenja jete, gjoja pėr ta dėrguar nė spital! Forcat e xhandarmėrisė serbe, duke e parė se Ahmeti nuk po jepte shenja jete, atė e groposin atė nė arat e fshatit Tėrnavc, fshat ky rreth 4 km. nė veri tė fshatit Prekaz. Veprimtaria pėr ēlirimin e atdheut nė Drenicė vazhdoi nėn udhėheqjen e trimit tė shquar Shaqir Smakės, ndėrkaq pas rėnies sė tij Lėvizjes i priu Azem e Shote Galica. Gjatė tėrė kohės sė rezistencės pėr ēlirim kombėtar, Murseli i biri i Ahmet Delisė ishte ndėr luftėtarėt mė tė shquar, dhe mu pėr kėtė Azem Bejta e kishte edhe njeriun mė tė afėrt tė tij. Murseli nuk e hoq pėr as njė ēast pushkėn nga krahu. Ai vdiq nė vitin 1930 nė rrethana misterioze nė njė spital tė Shkupit. I vetmi trashėgimtar i Murselit, nga gjinia mashkullore, mbeti i biri i tij, Zeneli i cili nuk jeton mė. E tėrė veprimtaria e Ahmet Delisė ishte nė shėrbim tė organizimit tė rezistencės pėr ēlirimin e atdheut.
Sot kur e pėrkujtojmė Ahmet Delinė, nė 95 vjetorin e rėnies sė tij heroike, kujtojmė edhe rezistencėn e pandėrprerė, gati njė shekullore pėr t’u ēliruar nga okupatori serb.


7 janar 2008

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Mon May 19, 2008 11:15 pm

Ukshin Hoti ( Ende gjall) ?

Sipas disa infornmacioneve tė dėgjuara nė njė emision televiziv ,Vizion Plus emisisni Njerz tė humbur tė shtunen me datėn 17 maj 2008 .
Qė kishte pėrcjell kėt lajm direkt nė kėt emision njė Shqiptar qė jeton nė Gjermani i cili kumton lajmin e marr nga njė Shtetas Boshjak nga Bosnja i cili tash po jetojka nė Gjermani (sipas tijė se kishte njė porosi pėr Shqiptarėt ) dhe i thot se nė vitin 2001 ishte i burgosur nė serbi pikrisht nė burgun famkeq tė Nishit dhe kishte ndejt pėr tre muaj me njė qeli me Ukshin Hotin dhe para largimit kishte marr porosin nga vet Ukshin Hoti qė ta pėrcjell kėt lajm nė Popullin Shqiptar sepse sipas tij kishte thėn Zoti Ukshin se ata e din qė unė jam i vdekur por siq po mė shef unė gjindem ktu ende gjall ,
Dhe tė interesohen tė mė nxerrin nga ktu .

- Shtrohet pytja se sa shtė ky lajm i sigurt ?
dhe sa kan njohuri pushtetarėt e Kosovės pėr kėt gjė (ma merr menjda se hiq bille as qė dojn tė din pėr kėt sepse po tė ishte i gjall dhe tė del nga ajo der e hekurt ktyre do ju prishet kjo rehati dhe jeta lluksose qė po e jetoj )

Dhasht Zoti e tė jet ky lajm i vėrtet ,
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue May 20, 2008 7:53 pm

Deli shkruajti:

Dhe tė interesohen tė mė nxerrin nga ktu .

- Shtrohet pytja se sa shtė ky lajm i sigurt ?
dhe sa kan njohuri pushtetarėt e Kosovės pėr kėt gjė (ma merr menjda se hiq bille as qė dojn tė din pėr kėt sepse po tė ishte i gjall dhe tė del nga ajo der e hekurt ktyre do ju prishet kjo rehati dhe jeta lluksose qė po e jetoj )

Dhasht Zoti e tė jet ky lajm i vėrtet ,

Deli, edhe une kam degjuar per kete lajme, edhe pse vete s'kam pasur raste te shoh pikrishte kete emision ne momentin kur eshte folur per Mr. Ukshin HOTIN. Por, siq e thate edhe ju, se keta "politikant" tane, edhe sikur ta dinin dhe te kishin mundesi te vepronin, do beni te kunderten. Sepse, perveq se do ju prishet rehatia, nuk do te kishin vend me as ne Kosove, per asnjerin, e lere me aty ku gjinden sot.

Uroj qe te vertetohet sa me shpejte ky lajme, dhe nese do na duhej si shkembim per Mr. Ukshin HOTIN, shumicen prej ketyre "politikanve" qe jane sot, une do i jepja, vetem e vetem te kthehet Ai. Edhe ne gjume, do i ndihmoj dhe do kontriboj me shume se keta tjeret kur jane zgjuar....

Per mua do ishte dita me e veqant dhe me e gezuheshme ne jeten time.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 103
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Rifat Galica- luftėtar pėr Ēlirim e Bash   Tue Jul 29, 2008 2:10 pm

T“i njohim figurat e shquara kombėtare


Rifat Galica- luftėtar i shquar i Lėvizjes pėr Ēlirim e Bashkim Kombėtar




Shkruan: Prof. Bedri TAHIRI

Prishtinė, 27. 07. 2008


·


Lufta e Drenicės, e udhėhequr nga tribuni popullor, Shaban Palluzha dhe strategu Mehmet Gradica, ėshtė njė kaptinė e veēantė e historisė sonė tė lavdishme, e cila, edhe pse ėshtė trajtuar nga shumė historianė e studiues, ende lė pėr tė dėshiruar. Ajo qe e rrufeshme, e pėrgjakshme dhe shumė kompleksive, andaj pasqyrimi i saj real, gati-gati bėhet i pamundshėm. Pjesėmarrja aq masive e njerėzve nė tė, jep mundėsi pėr vėshtrime nga kėnde tė ndryshme tė saj. Secili luftėtar i atyre betejave, paraqet histori nė vete. I tillė, pa dyshim, ėshtė edhe trimi, udhėheqėsi dhs strategu i shquar i Lėvizjes pėr Ēlirim e Bashkim Kombėtar, Rifat Hyseni- Galica ( 1900- 1945).

Qė nga fėmijėria bashkėjetoi me armėn

Vendlindja e Rifat Hysen-Galicės me kohė ishte bėrė vatėr e rezistencės kundėr pushtuesve tė ndryshėm. Galica qe shndėrruar nė njė kėshtjellė tė pamposhtur lirie dhe u bėnte karshillėk perandorive qė pėr ēdo ditė shkelnin e robėronin shtete e popuj. Tashmė, Azem Galica me Nusen e Maleve- Shotė Galicėn, kishin formuar Ēetėn e tyre kreshnike, e cila shpejt arrin tė bėhet Nėna e Ēetave dhe kryesonte gjithė Lėvizjen Kaēake nė Kosovė, e qė nė gjiun e vet kishte grumbulluar mbi dhjetė mijė luftėtarė nga tė gjitha trojet shqiptare.

Njė natė pa hėnė, tė vjeshtės sė vonė tė vitit 1900, tri krisma pushke trazuan heshtjen memece qė kishte kapluar Galicėn. Ato lajmėronin ardhjen nė kėtė botė tė djaloshit qė do ta pagėzojnė me emrin Rifat. Prindėrit e tij, Hyseni dhe Azizja (ishte motra e trimit tė njohur tė Lėvizjes Kaēake, Lec Gradica) patėn gjashtė fėmijė; tre djem: Feratin, Ahmatin e Rifatin dhe tri vajza: Dinoren, Sofijen dhe Bahtijen.Fėmijėria dhe rinia e djalit tė tyre tė vogėl, Rifatit, qenė tė njėjta me ato tė moshatarėve bashkėvendas. Qė nė djep u nanuris me krisma armėsh, andaj shpirti i tij njomėzak brumosej me ndjenjėn e pastėr tė atdhedashurisė. Bashkė me vallanė mė tė madh, Ahmatin, pėrjetuan dhe mbijetuan Epopenė e lavdishme tė Arbėrisė sė Vogėl, tė kryetrimit drenicas Azem Bejtė Galica, qė u zhvillua mė 15 korrik 1924. Ata, bashkė me galicasit qė pėrballuan atė golgotė tmerruese, po atė ditė, para mė tė dashurėve tė tyre, tė pushkatuar pamėshirshėm nėpėr pragjet e shtėpive nga barbarie serbe, u betuan se kurrė nuk do tė pajtohen me robėrinė dhe se pėrherė do tė jenė nė ballė tė luftėrave dhe pėrpjekjeve pėr liri e bashkim kombėtar. Gjatė viteve 1941- ‘44, pėrreth Kosovės vepronin banda tė shumta ēetnikėsh. Nė afėrsi tė Mitrovicės vepronte divizioni Ēetnik i Ibrit, nėn komanden e Zhika Markoviqit. Mė 15 nėntor 1941 ata provuan pėr tė depėrtuar edhe nė Kosovė. Mirėpo populli ynė, me kohė kishte formuar grupe tė mėdha luftėtarėsh vullnetarė dhe suksesshėm iu kundėrvue sė keqės.
Nė tė vėrtetė, tri ditė pasi Gjermania dhe Italia sulmuan Jugosllavinė monarkiste, pra mė 9 prill 1941, Paria dhe intelektualėt e njohur tė Drenicės dhe tė viseve tė tjera shqiptare, duke parandjerė rrezikun qė u kanosej nga kėto banda shfrenuese, thirren Kuvendin e Palluzhės, i cili u mbajt nė Kullėn trikatėshe tė Shaban Palluzhės. Nė Kuvend morėn pjesė 112 delegatė, tė cilėt morėn vendime tė rėndėsishme. Aty u formua edhe Shtabi Luftarak, nė krye tė tė cilit u emėrua Shaban Palluzha. Qė punėt tė shkonin edhe mė mirė, u formuan edhe Shtabet Regjionale. Kėshtu, Shtabi numėr 5, pėr Galicė, Ashlan e Dubovc kishte kėtė strukturė komanduese: Ahmat Galica, Hazir Gjaka, Sefer Dubovci, nėn udhėheqjen e Rifat Galicės (Azem Hajdini-Xani, Lufta e Artakollit, Prellocit, Skėnderajt…Prishtinė, 2006, f. 28-38). Edhe nė kėtė vazhdė Galica qe prijetare. Burrat e saj, ndėr tė parėt, rrokėn armėt e lirisė dhe i dolėn zot atdheut. Ata, nėn udhėheqjen e Ahmat e Rifat Galicės, qė nė betejėn e parė, qė u zhvillua pėrreth fshatrave Druar, Beēuk, Mihaliq, Strofc, Bivolak e Zhilivodė, u vajtėn nė ndihmė artakollasve pėr t’i zbrapsur ēetnikėt dhe treguan heroizėm tė vėrtetė. Tė mos harrojmė se Artakollin e patėn shpėtuar Mehmet Gradica e Shaban Palluzha me trimat e Drenicės. Kur luftėtarėt e Artakollit, tė prirė nga Fejzullah Sraraēi e Sadri Klinaku, kėrkuan ndihmė nė Drenicė, tė parėt qė shkuan atje ishin trimat e Njėsitit ushtarak “SHQIPONJA”, nėn komandėn e Zukė Xanit dhe Rifat Galicės...

“Nė kuadėr tė Njėsitit ushtarak “SHQIPONJA”, i cili numėron 1.000 luftėtarė, tash pėr tash formohen 5 Njėsi elite- bataloione:

1. Batalioni I- komandant Halil Bajraktari nga Llausha,
2. Batalioni II- komandant Isa Zymberi nga Prekazi,
3. Batalioni III- komandant Zukė Xani nga Palaci,
4. Batalioni IV- komandant Rifat Galica nga Galica dhe
5. Batalioni V- komandant Istref Tema nga Dobrasheci.(Azem Hajdini – Xani: Po aty, f. 69).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 103
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue Jul 29, 2008 2:11 pm

Atė ditė, mė 10 prill 1941, aq shumė kishin luftuar tė dy vėllezėrit nga Galica, saqė daja i tyre, trimi Mehmet Gradica, nuk ishte duruar pa u thėnė nė sy tė tė gjithėve: U lumtė pushka, o Ahmat e Rifat Galica!
Me tė hyrė gjermanėt nė Kosovė, shqiptarėt u organizuan dhe filluan tė vendosnin administrimin e vet sundues. Kėshtu, edhe kjo punė sė pari nisi nė Drenicė, mė 15 prill 1941, kur u sulmua stacioni i xhandarmėrisė nė Prellofc, tė cilin e udhėhiqte Krsta Qollakoviqi. “Para se tė fillojė sulmi, Shtabi luftarak i Drenicės, i kryesuar nga Shaban Palluzha, kishte hartuar planin e detajizuar operativ tė luftės me sa vijon:

a) Njėsitė ushtarake, nėn komandėn e Rifat Galicės, Sefer Shabanit dhe Ahmat Galicės, tė rreshtohen nė frontin nė veri tė stacionit tė xhandarmėrisė nė Prellovc;

b) Njėsitė ushtarake, nėn komandėn e Zukė Xanit e Ajet Rexhepit tė pozicionohen nė krahun e djadhtė tė forcave ushtarake tė Rifat Galicės;
c) Njėsitet luftarake, nėn komandėn e Nurė Mehmetit, Ramadan Sejdisė, Rexhep Shabanit dhe Riza Krasaliqit, tė rreshtohen pėrballė stacionit tė xhandarmėrisė dhe objekteve tė tjera, ku forcat e armikut ishin fortifikuar dhe tė sulmohen nga ky pozicion (Azem Hajdini- Xani: Po aty, f. 108).
Sulmi qe i suksesshėm, me ē’rast vritėn njėzet e tre xhandarė serbė e disa kolonė tė armatosur. Nga tanėt u vra Dan Prellofci (Ramadan Sejdiu) dhe u plagos Ahmat Galica Galicasit vazhduan edhe mė tutje. Grupe-grupe vajtėn edhe nė luftėrat e Kolashinit, Sangjakut, Pazarit tė Ri e deri te Rashka. Njė kohė tė gjatė qėndruan nė katundin Ēifllak. Atje u dalluan si luftėtarė: Ahmat e Rifat Galica, Halit Syla, Vesel Galica, Hasan Sinani, Zenel Neziri, Tahir Shabani, Hajrullah Haziri, Jahush e Zenel Haxha, Milazim Osmani, Tafil Islami, Vesel Ferizi, Vesel Ujkani, Sahit Syla, Hashim Bahtiri, Ukshin Halili, Halil Alia, Hajriz Syla, Brahim Ferizi, Murat Velia, Hamzė Zena, Ajet Kamberi etj. Prej tyre, atje ra dėshmor Halit Syla. Betejėn mė tė pėrgjakshme, por edhe mė tė rėndėsishmen ata e zhvilluan pėr ta marrė manastirin e Gjorgjevi Stubės. Ah, ē’luftė qė ishte ajo! Askujt nuk ia merrte mendja tė mėsynte drejt asaj kodre tė mallkuar, qė mbrohej me kokė e me shpirt. Prej saj varej edhe fati i Pazarit tė Ri, andaj ruhej e stėrforcuar. Trimat e Galicės, me pak fishekė, por me zemėrgraniti, e tė udhėhequr nga strategu e trimi sypatrembur, Ahmat Galica, ia dolėn mbanė.
- Rrofshi o trimat e Galicės se gjithmonė jeni kanė e keni me kanė!- u kishte thėnė Shaban Palluzha, kur, vullnetarisht, pranuan ta merrnin atė vijė tė frontit.

Vėrtet qe njė aksion shumė i vėshtirė. Para se tė kalohej tek kodra, ku ishin pozicionuar barbarėt serboēetnikė, duhej kapėrcyer nėpėr njė fushė, e cila lavrohej nga predhat e armikut. Kur arriti Ahmati nė kodėr, nė njė istikam rrethuar me gurė, ende qėndronte njė kryeēetnik, i cili nė kondakun e pushkamitralozit e kishte gdhendur fjalinė: Jetėn e jap e nuk dorėzohem! Ahmati iu hodh sipri dhe ia hoqi kokėn (atė e solli nė qytet dhe tė gjithė u lemėritėn), por edhe vetė mori njė plagė. Vendėsit qanin nga gėzimi dhe i pėrqafonin pėrmallshėm shpėtimtarėt,- rrėfejnė pjesėmarrėsit e asaj beteje.
Ah, ē’trim qė ishte Ahmat Galica! Ishte martuar me Zelihen, bijė e gjakut tė Sherif Tėrstenės, me tė cilėn pati vetėm njė vajzė, Azizėn. Kėtė trim sypatrembur e gjeje kudo nėpėr beteja. Me trupin e lidhur deng, ishte kreshnik fare. Edhe tė tjerėt qė i shkonin pas e harronin frikėn. Pushkėn e kishte djalė e shkuar djalit. Nuk e ndau nga vetja deri nė momentin e rėnies, njė tė shtunė, tė vitit 1942, nė Klysyrėn e Manovit, gjatė njė duel me kapitenin serb, i cili sorollatej kėndejpari, herė- herė edhe me plisin e bardhė shqiptar nė kokė... “Prej luftėtarėve tė Drenicės heroizėm tė madh kanė treguar Ahmat e Rifat Galica. Kurrė nuk harrohet momenti kur ndahej municioni. Rifat Galicės i thanė ty nuk tė takon municion, atė duhet ta kėrkosh pėrmes Bajraktarit tė Shtuticės. Ai u nervozua dhe e mori pa i pyetur hiē, duke u thėnė:”Unė nuk jam bajraktar, por jam nipi i Azem Galicės dhe askush nuk mund tė ma shkel kėmbėn. Ashtu edhe ndodhi, ai me tė vėllanė dhe me trimat e vet e mori manastirin e Gjorgjeve Stubės, pikėn mė tė rėndėsishme”,- rikujton dėshmitari i asaj lufte, Asllan Dibran Jashari nga Prekazi i Poshtėm (nėntor 2007). Pra, siē po shihet, nė tė gjitha kėto aksione tė suksesshme tė luftėtarėve shqiptarė, tė cilėt, po mos t’i pengonin herė- herė nga forcat gjermane do tė shkonin deri nė Rashkė, u dallua edhe luftėtari Rifat Galica.. “Qėndresa dhe lufta pėr mbrojtjen e Pazarit tė Ri nėn komandėn e Aqif Blytės, e ndihmuar nga forcat vullnetare tė Kosovės dhe repartet e Ushtrisė Shqiptare, zgjati rreth pesė javė dhe pėrfundoi me disfatėn e forcave ēetnike. Kėshtu Pazari Ri dhe pjesa mė e madhe e Sangjakut mbeti nė kuadrin e shtetit shqiptar” (Prof. dr. Muhamet Shatri; Mbrojtja e Kosovės dhe viseve tjera shqiptare, E djathta shqiptare nė mbrojtje tė Shqipėrisė Etnike, Prizren, 2007, f. 62).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 103
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue Jul 29, 2008 2:11 pm

Krah pėr krah me Shaban Palluzhėn

Nė Kosovė lufta qe edhe mė e ngatėrruar. Nė trojet tona stėrgjyshore kryqėzoheshin edhe interesat e fuqive tė mėdha, andaj, nė tė pėrfunduar tė Luftės sė Dytė Botėrore, kėtu u bė mishmash i vėrtetė, sa nuk e njihte qeni tė zonė. Kur u pėrzunė nazifashistėt, mbi shtatin tonė gjakosur u lėshuan si lukuni ujqėrish brigada tė shumta partizanoēetnike, madje edhe shqiptare. Kėtė hile e kuptuan shpejt edhe shqiptarėt e Kosovės, tė cilėt u tubuan rreth tribunit Shaban Palluzha dhe i dolėn zot atdheut.
Nė tė vėrtetė, Shaban Palluzha, pas takimit me krėrėt e LNĒ-sė, Fadil Hoxhėn, Miladin Popoviqin, Kėrsto Filipoviqin, Ali Shkukrin etj. nė Skėnderaj dhe pasi morė “besėn” e tyre se mė nuk do tė pėrsėriteshin ato veprime makabre, u nisen, kinnse, pėr nė frontin e Sremit. Ato aksione barbare kishin ngjarė veēan nė Drenicė, ku OZN-a bėnte kėrdi mbi krėrėt dhe njerėzit me autoritet. Kėshtu, nė Skėnderaj dallohej pėr tė keq, kolonisti Vllado Kėrstiqi e nė Drenas boshnjaku Zufer Musiqi.
Brigadės sė tij, Brigadės Kombėtare tė Drenicės, gjegjėsisht Lėvizjes pėr Ēlirim e Bashkim Kombėtar, iu bashkėngjitėn tė gjithė ata qė e ndjenin veten shqiptarė... “Vėllazen, do tė shkojmė atje ku jeni tė gatshėm, por, Fadil Hoxha u dashtė tė jetė kėtu, e tė takoheshim me tė. Unė posa fola nė telefon me tė, po tha se ėshtė i zanė nė njė konferencė, ta dini se Fadili na ka tradhtue!(Zahir Kastrati:Lufta e Drenicės, Shaban Palluzha, udhėheqės ushtarak, fejton nė Zėri, 12 korrik 2008). Kėto fjalė ua tha komandant Shaban Palluzha luftėtarėve tė vet nė Podujevė. Fill pas tij folėn edhe Feriz Boja e Miftar Bajraktari. Me ta u pajtuan tė gjithė dhe, tė nesėrmen, mė 21 janar 1945, morėm rrugėn e kthimit pėr nė Drenicė. Nė Lluzhan u dolėn pėrpara udhėheqėsit partizanė tė luftės.

- Pse u ktheve, o Shaban Palluzha?- i thanė ata.

- Qysh mos me u kthye, kur ende pa dalė prej Kosove, filloi kasaphana nė Drenicė. Siē mė lajmėruan, mbrėmė i kishin marrė dhe i kishin pushkatuar nė Mitrovicė tre burrat mė tė mirė tė vendit: Halil Bajraktarin e Llaushės (vėllanė e Miftarit), Halil Haxhinė e Tėrnavcit dhe Sadik Zenelin e Abrisė. Pasataj, kėta burra, as vetė nuk po donė me shkue pėr Serbi e vatrat e veta me i lėnė nė gojė tė ujkut.
“Kur erdhėm nė Fushat e Barilevės, u rreshtuam tė gjithė sipas formacioneve ushtarake. Bora kishte mbuluar gjithēka. Unė isha nė grupin e Rifat Galicės dhe bėnim pjesė nė Batalionin II, tė udhėhequr nga Isė Zymeri i Prekazit, i cili kishte mbi pesėqind ushtarė”,- kujton xha Asllan Jashari.

Dhe, qė nė Babimovc, nisi pėrgjakja e ēlirimtarėve tanė. Brigada e 26-tė serbe sulmoi me mitraloza tė rėndė. Aty ra edhe dėshmori i parė i kėsaj lufte, Imer Sheshivari nga Dubofci dhe u plagosen Xhemė Lutani e Dibran Prekazi,. Edhe beteja e Kollės qe e pėrgjakshme, ku ranė Man Pėrēuku nga Cecelia dhe Isuf Veseli e Ramadan Hetemi nga Kolla. Nga ana e armikut pati mė shumė tė vrarė e tė zėnė robėr...Aty u shqua edhe Rifat Galica,i cili kishte zėnė robėr tri femra partizane serbe, tė cilat ia dorėzoi Shaban Palluzhės e ai i liroi menjėherė, katėr mushka me municion si dhe njė mitraloz tė rėndė italian “Breda”.Nė ndėrkohė Brigadės sė Shaban Palluzhės iu bashkėngjit edhe strategu sypatrembur, toger Mehmet Gradica, i cili kishte qenė nė Shalė tė Bajgorės. ”Njėsitet ushtarake nėn komandėn e Rifat Galicės, Bajram Zukės, Rifat Avdylit dhe Ajet Qirezit, nė orėt e vona tė mbrėmjes, mė 9 janar 1945, u pėrqendruan nė rajonin e ashtuquajtur Fusha e Bjeshkės, nė Qyqavicė...Derisa ata po bėnin plane pėr t’i sulmuar forcat armike, papritmas, aty arrin Mehmet Gradica, i cili kishte vendosur tė bashkohej me Shaban Palluzhėn nė frontin e Drenicės (Azem Hajdini- Xani: Shaban Palluzha...Buroja, 2002, f.142-143).

Pėr heroizėm tė pashoq, trimėri tė rrallė dhe strategji luftarake, SHTABI dhe komandanti suprem , Shaban Palluzha, nė mbledhjen e mbajtur mė 23 janar, nė odėn e Shaq Muzaqit nga Sibofci, Rifat Galicėn e gradojnė major.
Grupi i Galicės, i prirė nga Rifat Galica, pėrherė u gjend nė vijėn e parė tė frontit. Pas betejave tė pėrgjakshme, tė zhvilluara nė Galicė, Mikushnicė, Duboc, Beėiq, Prekaz, Rezallė, Likoc, Makėrmal, Bezheniq, Tėrstenik, Abri, nė Polac e nė Kryshec, ata u nisėn drejt Llaushės. Kapėrcimi i lumthit ishte bėrė gati i pamundur, sepse cerberėt kishin zėnė kodrėn matanė. Tė Klysyra, mbeti i vrarė Hamzė Haziri i Galicės. „Lufta mė e madhe nė mes Nacionalistėve shqiptarė nė njė anė dhe serbėve ēetnikė e disa komunistėve shqiptarė nė anėn tjetėr, tė udhėhqur nga Bashkimi Sovjetik, si supėrfuqi e dytė nė botė, u zhvilla nė Drenicė prej 20 janar deri mė 21 shkurt 1945. Lufta e Drenicės ishte njė mrekulli e rrallė nė trojet shqiptare, luftėtarė vullnetarė pa uniformė, bile as vetė komandanti nuk pati as kėpucė as ēizme, por me tesha nga zhguni dhe me opinga lėkure tė lopės”(Hajriz Demaku; Drenica as qė u pėrkul as qė u shpėrngul nga trojet e veta, E djathta shqiptare nė mbrojtje tė Shqipėrisė Etnike, Prizren, 2007, f.47).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 103
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Tue Jul 29, 2008 2:11 pm

Nata kobtare


Pasi ranė pėr tė mos vdekur kurrė Prijėsit e Lėvizjes pėr Ēlirim e Bashkim Kombėtar, Shaban Palluzha e Mehmet Gradica, edhe Rezistenca shqiptare thuajse u shua dhe mori fund. Megjithatė, shumė luftėtarė nuk u dorėzuan, por ngelėn maleve. Ashtu veproi edhe Rifat Galica. Ai, edhe pas asaj amnistisė sė pėrgjithshme, e cila shpeshherė pėrcillej me gracka e mashtrime, kishte ndarė mendje qė tė qėndronte maleve dhe pėr tė gjallė tė mos binte nė dorė tė tė pashpirtėve. Forcat e OZN-sė dhe kolonisti Spasoje, tė cilit ia kishte rrėnuar themelet qė dhunshėm ishte pėrpiqur t’i nguliste nė tokėn e tij, duke e dėbuar fare nga Galica, ishin vėnė nė ndjekje tė tij... Disa muaj qėndroi nėpėr malet e Galicės, kryesisht nė Gamna e mbi Arat e Kurteshit. Kontaktonte dhe bashkėvepronte me Sefer Haxhinė, Bajram Zukėn, Rexhep Gjelin, Ali Fazlinė, Aziz Zhilivodėn...
Dhe, njė natė kobtare, njė natė tė zymtė tė dhjetorit tė egėr tė vitit 1945, ngjau hataja. Atė natė trimi ishte kthyer nė shtėpinė e vet nė Galicė dhe, pasi ishte ēmallur me fėmijėt e vet, Hatemen dhe Hysenin, e kishte mashtruar gjumi lozonjar (Rifati pati tre fėmijė, Hysnin dhe Hatemen me gruan e parė, Razėn nga Rashani dhe Ahmatin (e la tė palindur) me gruan e dytė, Selimen, gjithashtu nga Rashani. „Natėn, nėpėr terr, erdhi baba dhe u gėzuam shumė, sepse kishte mbi pesė muaj qė nuk e kishim parė. Deri vonė u ēmallem duke llafosur. Dikur vonė na mori gjumi,- rrėfen sot, duke rikujtuar atė natė kobtare, edhe pse ka qenė fėmijė tetėvjeēar, i biri, Hyseni...

Ende pa aguar mirė, ishin dėgjuar krisma nė derė dhe britma lemėritėse: „Dorėzohu, o Rifat Galica, se je i rrethuar nga tė katėr anėt! Tė erdhi fundi edhe ty more ballist i rebeluar. Nuk ke kah t’ia mbash, jo. Mos u mundo kot, se edhe pushkėn e ke tė dėmtuar!“ Trimi u zgjua shpejt dhe, pa u bėrė zė fėmijėve, doli nė oborr, duke kuvenduar me pushkėn e tij besnike.“I dėgjon mori martina ime se ēka po thonė tė pabesėt. Por, unė nuk u besoj kurrė atyre fjalėve. Jo, jo. Deri sot nuk mė ke tradhtuar asnjėherė. Ku shikoja unė, qėlloje ti. Gjithmonė kemi dalė faqebardhė. Nuk tė ndėrrova as me “Dredėn” italiane qė e pata zėnė nė Kollė. E sot, kur jam mė sė ngushti, mos mė lė nė baltė. Por, ndodh qė nuk ke faj ti dhe, ndonjė dorė e keqe e tinėzare, mund tė kėtė punuar ndonjė hile e pabesi”.
Iu afrua dyerėve tė oborrit dhe pa pėrjashta. Pėrplot ushtarė e ēetnikė nėpėr pozicione e njė toger pranė mitralozit tė rėndė kurdisur me tytė drejt derės hyrėse. Grykėn e pushkės e fyti nė njė vrimė gardhi dhe e mori nė shenjė togerin e zi. E ngrehu kėmbėzėn. Ēklek, bėri mekanizmi nė tė thatė. E provoi pėr sė dyti. O Zot, e njėjta gjė. U bind se ishin tė sigurt, andaj kishin marrė guxim tė afroheshin ashtu lirshėm. Me vrap mori drejtimin e kundėrt. Fluturoi mbi avli, duke qėlluar me kondak rojėn e shashtisur, tė cilit i ra pushka nga dora. Nga xhepi nxori bombėn, por nuk arrit ta shkreh, sepse breshėria e mitralozit ia bėri trupin shoshė. Kriminelėt gjakpirės, mė shumė nga frika, iu hodhėn sipri dhe me bajoneta e bėnė copė- copė.
Gjaku qė skuqi dėborėn dhe fėmijėt qė kishin ngelur tė nemitur nė dritare u bėnė dėshmitarė besnikė tė asaj nate kobtare, kur historisė sonė iu shtua edhe njė faqe e lavdisė. “Unė i kam pasur nė dorė ata pesė fishekė tė pashkrehur nga pushka e babait...Mirėpo, kur na lejuan me e varros, sepse nė kėso rastėsh vepronin ndryshe, i dėrgonin e i ekspozonin nėpėr vende publike dhe luanin me trupat e tyre, ne u gėzuam sikur tė ngjallej pėrsėri”- pėrfundon i biri, Hyseni.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 103
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.   Sun Aug 03, 2008 11:24 am

Historia e vėrtetė e Bajo dhe Ēerēiz Topullit

Nipi i Bajo dhe Ēerēiz Topullit hedh dritė mbi figurat e heronjve. Jo thjesht komitė, por edhe intelektualė dhe reformatorė. Njė material i dendur me dėshmitė e kohės mbi vrasjen e Dhespotit tė Korēės, Bimbashit, pėrplasja me Faik Konicėn, deri tek ceremonitė e lamtumirės pėr tė dy figurat
Kėngėt, qė iu kushtuan, trashėguar brez pas brezi, i theksuan edhe mė shumė konturet “fantastike” qė portretizonin kėto dy figura. Por faktet historike tregojnė qė Bajo dhe Ēerēiz Topulli, nuk janė thjesht komitėt qė rrėmbyen armėt e dolėn maleve. Nė njė monografi tė zgjeruar, qė Bajo Topulli (nipi i Topullarėve, qė ka marrė emrin pikėrisht nga xhaxhai Bajo) na tregon se mė sė pari, Ēerēizi e mė sė shumti Bajoja, ishin intelektualėt, qė luftuan jo vetėm pėr mėvetėsinė e Shqipėrisė, por edhe pėr gjuhėn shqipe. Janė diplomatėt, qė shėtitėn kryeqytetet evropiane e Amerikėn, pėr tė gjetur mbėshtetjen ndėrkombėtare dhe pėr tė organizuar shqiptarėt, kudo qė ishin pėr tė ndihmuar ēėshtjen e pavarėsisė. Pėr autorin e librit “Topullarėt e Gjirokastrės: Bajo dhe Ēerēizi - pararendėsit dhe pasardhėsit”, botimi i kėsaj vepre vinte si njė shtysė e brendshme. U rrit me bėmat e heronjve, jetoi nė po ato oda, ku u ulėn kėmbėkryq ata, nė ēdo gėzim gjirokastrit, dėgjoi tė kėndohej e famshmja “Tek Rrapi nė Mashkullorė”, ndėrsa nė qendėr tė qytetit pa tė ngrihej madhėshtor monumenti i Ēerēizit. Gjatė jetės sė tij ndoqi sesi politikat dhe sistemet vepruan me dy xhaxhallarėt e tij heronj, glorifikimin e figurės gjatė diktaturės, por edhe cungimin e historisė sė tyre, duke lėnė jashtė momente tė rėndėsishme nė jetėn e dy vėllezėrve, por edhe figura tė shquara qė shoqėruan nė tė gjallė e nė tė vdekur Topullarėt. Pas ndėrrimit tė sistemit iu desh tė shihte harresėn e qeverive demokratike, rrėnimin e shtėpisė-muze, dėmtimin e varreve. Njė gjendje pėr tė ardhur keq, qė nuk mund ta linte mė indiferent. Nė njė volum prej rreth 460 faqesh na ofrohet njė material i bollshėm mbi historinė e familjes sė madhe Topulli, por mė sė shumti tė Bajos dhe Ēerēizit. Njė material i mbledhur nga burime gojore dhe arkivore. Janė shfrytėzuar Arkivat e Shtetit, por edhe shtypi i kohės, ku bėmat e dy heronjve gjetėn hapėsira tė mėdha. Ka edhe citime nga fjalime e dorėshkrime tė vetė heronjve, nga ato tė pakta qė i rezistuan kohės.
Pėr ta drejtuar lexuesin deri tek Bajoja e Ēerēizi, autori ofron disa faqe histori, qė lidhen me paraardhėsit e Topullarėve, qė nga zbritja e tyre nga veriu i Shqipėrisė, nė jug tė vendit, ndėrrimi i fesė nga katolike, nė ortodokse e mė pas nė islame. Kėtė e dėshmon edhe njė pllakė varri, ku i pari i familjes quhej Vasil Sulioti (gėrma V fshihet mė pas), brez pas brezi, me shndėrrimin e mbiemrit nė Karagjozi e mė tej Topi- Topulli (pėr shkak tė njė beteje tė ashpėr qė Mehmet Karagjozi bėri me Ali Pashė Tepelenėn). E mė pas tregohet mbi njė dokumentacion tė dendur jeta e Bajo dhe Ēerēizit, dy nga 15 djemtė e Ago Topullit.
Mėsohet se qysh 11 vjeē Bajo niset pėr tė studiuar nė Stamboll, ku brumoset me idetė pėrparimtare dhe patriotike tė vėllezėrve Frashėri, Samiut dhe Naimit, por edhe Jani Vretos, tė cilin ai e vlerėsonte shumė. Sipas kėshillave tė tyre ai hidhet nė Selanik, ku fillon njė aktivitet tė gjerė si propagandues i gjuhės shqipe, edhe pse nuk ishte e thjeshtė, duke qenė se ndodhej mes dy zjarresh, atij turk e atij grek. Mė pas, nė vjeshtėn e vitit 1904, Bajon do ta shohim nė Manastir, ku bėhet pedagog dhe nėndrejtor i gjimnazit tė Manastirit. Bashkė me lėndėt mėsimore, nisi t’iu mėsonte edhe gjuhėn shqipe djemve tė gjimnazit e tė shpėrndante libra nė gjuhėn shqipe, edhe pse ishte gjithnjė nė shėnjestėr. Gjatė qėndrimit tė Bajos nė Manastir solli ngritjen e “Komitetit pėr Lirinė e Shqipėrisė”(1905), ku mblodhi rreth vetes patriotė shqiptarė. Nė nyjėn (nenin) e parė tė Kanonizmės sė komitetit thuhej se “qėllimi i kėtij komiteti ėshtė tė ngjallurit e Shqipėrisė, duke mbjellė vėllazėrimin, dashurinė, bashkimin, duke pėrhapur udhėn e qytetėrimit me anėn e librave qė do tė shtypen, duke dėrguar njerėz nė tė gjithė anėt e Shqipėrisė tė mbjellin kėto mendime… pėr mbrothėsinėkombit dhe tė shpėtuarin nga zgjedha dhe errėsira nė tė cilėn gjendet sot”. Do tė ishte po Bajo Topulli, qė disa muaj mė pas do tė ishte vullnetari i parė, nė tė parėn ēetė ēlirimtare, duke u quajtur “Garibaldi i Shqipėrisė”. Pas aktivitetit nė Jug tė Shqipėrisė dhe vrasjes sė Dhespotit tė Korēės, pėr tė larė gjakun e Papa Kristo Negovanit, Bajo Topulli e pati shumė tė vėshtirė qėndrimin nė Shqipėri, ndaj dhe nė fund tė nėntorit, Bajo i shoqėruar nga Ēerēizi dhe Zeman Haskua udhėtojnė drejt Sofjes, ku e priti njė grup shqiptarėsh me nė krye Shahin Kolonjėn. Aty gjejnė njė situatė po aq tė ndezur patriotike, nė Sofje e Bukuresht u njohėn me figura tė njohura, mes tė cilėve dhe Mihal Gramenon (kronikanin e betejave). Redaksia e gazetės “Drita” do tė bėhej njė shkollė e vėrtetė pėr Ēerēizin, i cili pėrmes faqeve tė saj u bėnte thirrje shqiptarėve pėr luftė. Pasi nis Ēerēizin, Mihalin dhe lufttarė tė tjerė drejt Shqipėrisė, Bajo ndėrmerr njė udhėtim tė gjatė nė kryeqendra tė Evropės dhe nė Amerikė (ku u shoqėrua nga Fan Noli), pėr tė gjetur mbėshtetje pėr ēėshtjen shqiptare. Ndėrsa Bajo Topulli merrej me propagandė jashtė vendit, ēeta e drejtuar nga Ēerēiz Topulli, kishte nisur veprimtarinė e saj, madje ishte vėnė nė shėnjestėr. Ndodhi pikėrisht nė kėtė kohė, nė 9 mars tė vitit 1908 kur nė Gjirokastėr vritet Bimbashi turk Halil Musa Beu. Njė ngjarje qė do tė bėnte bujė tė madhe nė atė kohė, por qė do tė shėnohet nė histori si bėma mė e madhe e Ēerēiz Topullit. Nėntė ditė mė vonė, do tė zhvillohej dhe beteja e famshme e Mashkullorės. Por njė ngjarje mė e madhe do tė ndodhte nė po atė vit. Ėshtė Kongresi i Manastirit, ku merrte pjesė dhe Bajo Topulli, madje ai u zgjodh nė komisionin e ngushtė tė Alfabetit, prej 11 vetėsh, ku ndėr tė tjerė bėnin pjesė edhe Fishta, Mjeda, Mit’hat Frashėri, Sotir Peci, etj. Bajo Topulli ishte pėrkrahės i variantit tė alfabetit me gėrma latine, i cili u pranua si njė nga dy variantet, bashkė me alfabetin e Stambollit, qė tė pėrdoreshin mes shqiptarėve. Kjo ngjarje e madhe u pasua me hapjen e shkollave dhe klubeve tė gjuhės shqipe.
Nga autori i librit, por edhe historianė tė tjerė enigmė mbetet mungesa e Bajos dhe Ēerēizit nė ngjarjen e madhe tė shpalljes sė Pavarėsisė, njė moment pėr tė cilin ata kishin luftuar pėr vite tė tėra. Ishte njė tėrheqje e vetė Topullarėve, apo njė “gabim” i Ismail Qemalit? Tė dhėnat historike janė tė mangėta dhe nuk hedhin dritė mbi kėtė fakt. Emri i Ēerēiz Topullit do tė ndeshet sėrish pa shpalljes sė Pavarėsisė, nė disa kryengritje tė armatosura, pėr sprapsjen e grekėve nga tokat e pushtuara nė jug (pas konferencės sė Londrės), por edhe kundėr rebelimit tė Haxhi Qamilit nė Shqipėrinė e Mesme. Nė shtator tė vitit 1914 Ēerēiz Topullin e Muēo Qullin i gjejmė nė Shkodėr, ku mendohet tė kenė shkuar pėr t’ju bashkuar mbrojtjes sė trojeve nga pushtimi serbo-malazez. Arrestohen pėr tė parėn herė nė 28 qershor dhe lirohen shumė shpejt. Por arrestohen sėrish nė 7 korrik. Tre ditė mė vonė do tė ekzekutoheshin duarlidhur rrugės pėr nė Ēetinė. Pėr 20 vjet eshtrat e dy heronjve mbetėn pa varr, nė Shtoj tė Shkodrės, deri sa u zbuluan nė vitin 1936 nga Javer Hrushidi, mik fėminie me Ēerēizin dhe prefekt i Shkodrės aso kohe. Ishte pikėrisht ai qė identifikoi dhe eshtrat e Ēerēizit nga njė dhemb floriri, qė e kishin tė dy tė njėjtė. Autori na thotė se nė zhvarrimin e eshtarve tė tyre mori pjesė edhe Enver Hoxha, i cili mbajti edhe njė fjalė lamtumire nė emėr tė Gjirokastritėve. (Dy vjet mė pare, nė 18 mars 1934, nė Gjirokastėr do tė ngrihej monumenti i tij, i realizuar nga skulptori Odhise Paskali me kontributin financiar tė shqiptarėve brenda e jashtė vendit.) Madhėshtore ishte pėrcjellja e eshtrave tė heronjve nė Shkodėr. Prekėse janė fjalėt e mbajtura nga patėr Anton Harapi e Ernest Koli*** tė pabotuara mė parė nė kohėn e diktaturės. Ndėrkohė, tė dhėnat janė tė pakta pėr aktivitetin e Bajo Topullit pas shpalljes sė Pavarėsisė. Mėsohet se pėr 15 vjet jetoi e punoi nė Tur*** ku pati poste tė larta drejtuese nė kohėn e Mustafa Qemal Ataturkut. Thuhet se shėrbeu si vali e prefekt. Nė vitin 1925 ai kthehet nė Gjirokastėr. Gjirokastritėt shėnuan kandidaturėn e tij si kryetar bashkie, edhe pse Bajo, tashmė i sėmurė nuk e dėshironte njė gjė tė tillė. Megjithė fushatėn e shkurtėr, Bajo Topulli zgjidhet kryetar Bashkie, tė cilėn e drejtoi pėr tri vjet. Gjatė kohės sė drejtimit ndėrmori njė sėrė reformash. E nisi qė me pritjen e popullit nė zyrat e bashkisė, pastėrtia e qytetit, tregjeve, kontrolli ushqimor, ndriēimi, marrja nėn kontroll e rendit publik, pėrkrahja e familjeve tė varfėra, caktimi i ndihmave sociale, ngritja e shkollave, regjistrimi i tė gjitha fėmijėve, heqja e ferexheve tek gratė, shpallja zyrtarisht e sė dielės ditė pushimi, etj. Gjithashtu ai u bė nismėtar i ngritjes tė sė parės shoqėri aksionere tregtare nė Shqipėri, e cila u quajt “Dele”.
I sėmurė rėndė, Bajo Topulli u nda nga jeta nė 24 korrik tė vitit 1930, nė shtėpinė e tė vėllait nė Sarandė. Njė ceremoni lamtumire madhėshtore u organizua qė nga Saranda deri nė Gjirokastėr. “Nė emėr tė djalėrisė vinj t’i them Bajo Topullit lamtumirėn e fundit. Jo me lot grarie do ta varrosim, se sot nuk ėshtė ditė pėr zi. Ne do ta varrosim si burra. Sikundėr thotė i madhi Leonardo da Vinēi: “Sikur njeriu gėzon muzgun e mbrėmjes pas njė dite me punė plot, ashtu dhe vdekja ėshtė lumturi nė fundin e jetės pas njė jete tė pėrdorur mirė”, ashtu edhe ti o shpirt bujar, derdhe tėrė gazin e jetės pėr kėtė Shqipėri dhe tani, hero re dhe do flesh nė kėtė tokė qė t’i e deshe gjithė jetėn mė tepėr sesa shpirtin”. Kėshtu do tė shprehej pėr bajo Topullin, Eqerem Ēabej nė fjalėn e lamtumirės.
Nė ceremoninė e pėrcjelljes sė Ēerēizit
Nga fjala e lamtumirės sė Pater Anton Harapit
“Ndaluni! Ku veni burra?!
Ēerēiz e Muēo, dy fjalė ka me ju Shkodra Kreshnike, ktu nė log tė kuvendit para se tė daheni. Do ta leni Shkodrėn, tė shkoni e tė pushoni atje, ku sė parit pat t’amblat rreze tė diellit, ku, si filiza tė shndoshtė, gėzueshėm e rritėt shtatin, atje prej kah Shqypnija u qiti dhe u ndriti!
…Veē, o burra, *** dekun, flitni, tė metun, njalleni, tė hupun, sod ndritni, kah rreth e rrokull t’i bini Shqypnis, deh, lshonie nji za, at zanin t’uej kumbues si tė luajve, diftoni djelmnis shqiptare shka u ushqeu idealin, shka u mbajti karakterin, shka u bani tė pavdekshėm.
….T’i diftojm, po, botės, se shqyptarėt janė njimend burra; se mund tė jemi Toskė e Gegė, muhamedan e kristjan, e njiherit shqyptarė tė njimendtė.
Zoti i vėrtetė e atdheu le tė na bashkojn, Zoti e atdheu tė na mbajn, me Zot e me Atdhe tė lumnojm!”
Nga fjalimi i lamtumirės sė Ernest Koliqit
E ju, o ju Hije madhore tė Ēerēiz Topullit e tė Mustafa Qullit, nisnju kah vendet jueja tue ngjallun nėpėr tė gjitha buzėt nji kangė shprese. Zgjoni nė kalim zemrat e fjetuna; fuqizoni shpirtrat e ligshtuem. Shka kėrkon djalėria prej Shqypnis? Drejtėsi tė plotė shoqnore.
O ti, Ēerēiz, o ti Mustafa qulli, qė ma t’kuq e batė flamurin tonė me gjakun e pastėr t’uj, shpallnja djalėris se pėrparimi mė i drejtė se drejtėsia ma e plotė shoqnore mund t’arrihen n’emėn tė shqypnis…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Figurat mė tė njohura tė historisė sonė kombėtare.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 6 e 14Shko tek faqja : Previous  1 ... 5, 6, 7 ... 10 ... 14  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -