Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next
AutoriMesazh
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 4058
Registration date: 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Fri Aug 01, 2008 11:49 pm

Arton Guraliu ? Poradec 2001 Shkup

Asret Sylė Poniku 1964 Prizren 1998 Prizren

Avdullah Adem Ēerkezi 1969 Stanovc 1999 Stanovc

Avdyl Ali Osdautaj 1963 Isniq 1999 Myleshc

Avni Bislim Kutllovci 1977 Sfėrēak 1998 Nė Kufi

Bafti Nexhip Haxhiu 1965 Gjylekreshtė 1999 Gorozhup

Bahri Fazliu 1971 Llaushė 1998 Nė kufi

Bahri Ferat Kuqi 1971 Dolak 1999 Sukė -Balincė

Bahri Gallopeni 1978 Therandė 1998 Reshtan

Bahti Buēaj 1956 Lladroc 1999 Lladroc

Bahti Shala 1969 Mushtisht 1999 Bukosh

Bahtir Jahiri 1975 Verbicė (Gjilan) 1999 Marec

Bahtjar Avdyl Morina 1975 Lubizhdė 1999 Rugovė

Bahtjar S. Gashi 1953 H. e Vogėl 1999 Zaqisht

Bajram A. Murati 1937 Llapashticė 1998 Llapashticė

Bajram B. Sallahaj 1959 Koznik 1999 Rahovec

Bajram H. Sylejmani 1965 Sadovinė 1998 Jezerc

Bajram H. Veliu 1967 Rahovec 1998 Bllot

Bajram Hakif Latifi 1962 Dumnicė 1999 Prishtinė

Bajram Jashar Berisha 1958 Shtuticė 1998 Shtuticė

Bajram Mehmet Aliu 1968 Likoc 1999 Verbofc

[size=9]Bajram Metė Kastrati 1955 Polluzhė 1999 Skėnderaj


Bajram Rr. Lataj 1974 Carrabreg 2000 Deēan

Bajram Rrustem Gashi 1974 Vėrmicė 1999 Negroc

Bajram Rrustem Gogaj 1943 Deēan 1998 Deēan

Bajram T. Rexhepaj 1968 Zaberxhė 1999 Aēarevė

Bajram Thaēi 1963 Lubeēevė 1999 Lubeēevė

Bajram Ukė Musliaj 1969 Shaptej 1999 Shavare (Shalė)

Bajram Xh. Musa 1981 Bajgorė 1999 Maja e Zezė (Shalė)

Bajram Xhemė Zekaj 1963 Abri 1999 Abri

Bajrush R. Mehmeti 1972 Jabllanicė 1999 Rakoc

Baki Sali Pacolli 1955 Marec 1999 Marec

Bardhyl Osmani 1972 Gjilan 2001 RahovicėBardhyl Osmani 1972 Gjilan 2001 Rahovicė

Bashkim Avdi Leku 1972 Baicė 1998 Junik

Bashkim Azemi 1967 Zllakuqan 1998 Gorozhup

Bashkim I. Suka 1976 Bllacė 1998 Jeshkovė

Bashkim Idriz Kerolli 1971 Polac 1998 Nė kufi

Bashkim J. Krasniqi 1962 Hoēė 1999 Nagafc

Bashkim Kabashi 1979 Leshan 1998 Hoxhaj-Shqipėri

Bashkim Krasniqi 1977 Zllakuēan 1998 Nė kufi

Bashkim Mustafė Idrizi 1967 Gjakovė 1999 Koshare

Bashkim Qazim Meshi 1966 Lubozhdė 1999 Lubozhdė

[size=9]Bashkim R. Vishi 1977 Kaēanik 1998 Jezerc


Bashkim Ramadan Jasiqi 1977 Jasiq 1999 Koshare

Bashkim S. Emini 1976 Vojnovc 1998 Planejė

Bashkim Tahir Muleta 1971 Korroticė 1998 Vasilevė

Bashkim Xh. Mehmetaj 1976 Rudicė 1998 Dobėrdol

Bashkim Xh. Selishta 1971 Kranidell 1999 Miresh

Basri Hajzer Beqiri 1975 Okrashticė 1998 Nė kufi

Bastri Beqir Hyseni 1970 Skromė 199 Studime

Bastri Canolli 1976 Marec 1999 Marec

Beamir Rr. Memaj 1973 Zhur 1998 Buēe

Bedri Ahmeti 1969 Llapashticė 1999 Llapashticė

Bedri Bajram Berisha 1977 Volljakė 1999 Nafafc

Bedri Bajrami 1974 Shtedim 1999 Majanc

Bedri H. Gashi 1967 Arllat 1999 Pashtrik

Bedri Hajdin Mustafa 1974 Siēevė 1999 Dobėrdol

Bedri I. Bislimi 1976 Ballofc 1999 Ballofc

Bedri Isuf Deliu 1959 Rezallė 1999 Rezallė

Bedri Maloku 1956 Bradash 1999 Bradash

Bedri Musli Demaku 1976 Arbri 1999 Abri

Bedri Veli Shala 1969 Gjergjicė 1998 Junik

Bedrush A. Gashi 1964 Drenoc 1999 Drenoc[/size][/size]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 4058
Registration date: 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Fri Aug 01, 2008 11:51 pm

Behetjar Avdyl Morina 1975 Lubizhdė 1999 Rogovė

Behram Hazir Morina 1959 Gllobar 1998 Ēirez

Behram S. Behrami 1954 Pollatė 1999 Pollatė

Behxhet Brajshori 1961 Sharban 1999 Sharban

Behxhet I. Karaxha 1969 Ēitak 1998 Gllobar

Behxhet Shaban Hamza 1965 - 1999 Koshare

Bejtė A. Kajdomēaj 1959 Lugishtė 1999 Koshare

Bejtė N. Nebihu 1973 Damanek 1999 Plluzhinė

Bejtė Pajazit Rexhepi 1974 Korroticė 1999 Vasilevė

Bejtė Xhemajl Rexhepi 1972 Korroticė 1999 Vasilevė

Bekė Sefer Hadėrgjonaj 1976 Sllup 1998 Koshare

Bekim A. Sylka 1972 Rahovec 1999 Rahovec

Bekim Ahmet Doroci 1974 Braboniq 1999 Zmiē (Mitrovicė)

Bekim Bekteshi 1981 Samadraxhė 1998 Zaqisht

Bekim Fazli Berisha 1967 Graboc 1998 Junik

Bekim H. Mani 1973 Pėrpllac 1999 Pėrpellac

Bekim H. Osmani 1979 Jezerc 1998 Jezerc

Bekim Halil Kelmendi 1973 Llabjan 1999 Staradran

Bekim Halit Krasniqi 1975 Negroc 1999 Negroc

Bekim I. Gashi 1976 Krushė e M. 1999 Krushė

[size=9]Bekim Lushaku 1978 Podujevė 1998 Dobratin


Bekim Lutfi Thaēi 1968 Dushanovė 1999 Padesh

Bekim Fazli Berisha 1967 Graboc 1998 Junik

Bekim M. Berisha 1971 Lez 1998 Lez

Bekim Maliqi 1976 Batllavė 1998 Kaqandoll

Bekim Nezir Toverlani 1968 Klinac 1999 Koshare

Bekim Q. Bytyēi 1978 Denjė 1998 Pashtrik

Bekim Salih Alia 1974 Hereē 1998 Koshare

Bekim Sefer Mavraj 1977 Staradran 1999 Trubuhoc

Bekim Sh. Isma 1971 Rahovec 1999 Rahovec

Bekim Shaban Zenuni 1973 Beēiq 1999 Beēiq

Bekim Shaqir Kodra 1981 Prekaz 1999 Llapushnik

Bekim Shefqet Mazrekaj 1976 Sllup 1998 Koshare

Bektesh Nuhė Haliti 1975 Gllavotinė 1998 Apterushė

Beqė Binak Lokaj 1968 Sllup 1998 Koshare

Beqė Sefer Gashi 1959 Buēan 1999 Zhebel

Beqir Brahim Rexhepi 1968 Ēirez 1998 Likoshan

Beqir Haxhė Qufaj 1977 Prejlep 1998 Prejlep

Beqir Kamer Hyseni 1959 Skromė 1999 Studime

Beqir Losh Mehmetaj 1969 Isniq 1998 Mylyshec

[size=9]Beqir Sefė Gashi 1966 Mleēan 1998 Nė kufi


Beran M. Gashi 1974 Prizren 1999 Gorozhup

Besim A. Kabashi 1972 Opterushė 1999 Dubravė

Besim Ali Rama 1963 Batushė 1999 Shishman

Besim Berisha 1976 Sharban 1999 Sharban

Besim Bilall Ukėhaxhaj 1962 Carrabreg 1998 Carrabreg

Besim Daut Halilaj 1967 Tėrdec 1998 Llapushnik

Besim Hamėz Jashari 1982 Prekaz 1998 Prekaz

Besim Isė Vitia 1969 Marec 1999 Viti

Besim Ismail Nuka 1972 Mitrovicė 1999 Koshare

Besim M. Berisha 1970 Rogovė 1999 Rogovė

Besim M. Bishtazhini 1968 Gjakovė 1999 Gjakovė

Besim M. Krasniqi 1972 Negroc 1998 Baicė

Besim Parallangaj 1972 Lugishtė 1999 Lugishtė

Besim R. Shala 1963 Jeshkovė 1998 Jeshkovė

Besim Rexhep Muleta 1975 Korroticė 1998 Vasilevė

Besim Rizah Tiku 1977 Verbofc 1999 Shtuticė

Besim S. Qarri 1979 Greiēec 1998 Koshare

Besim Saqip Rexhepi 1974 Ferizaj 1999 Koshare

Besim Sh. Sopa 1979 Gjurkovc 1999 Zborc

Besim T. Fazliu 1970 Koshare 1999 Ferizaj[/size]

Beqir Nebih Mehaj 1936 Prekaz 1999 Ēubrel[/size]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 4058
Registration date: 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Fri Aug 01, 2008 11:56 pm

Beslim M. Aliaj 1970 Dujakė 1999 Gllogjan

Besnik L.Begunca 1972 Gabrricė 1998 Gabrricė

Besnik Musė Lajēi 1971 Pepaj 1999 Qafė e Hajles

Besnik Pėrzhaku 1977 Studenēan 1999 Samadraxhė

Besnik S. Muēaj 1972 Korishė 1999 Vraniq

Besnik Salih Jasiqi 1981 Jasiq 1999 Prishtinė

Besnik Veli Maroca 1975 Druar 1999 Marec

Bexhet Ajet Shabani 1965 Baks 1999 Koshare

Bilall Ali Shala 1950 Ngucat (Malish.) 1998 Nė burg (Ferizaj)

Bilall Idriz Mazrekaj 1972 Drenoc 1998 Prejlep

Bislim Kamer Imeri 1975 Gurbardh 1998 Gurbardh

Bislim Maliq Trepēa 1958 Vidishiq 1998 Tamnik

Bislim Zekolli 1953 Bllacė 1998 Bllacė

Blerim Agim Saraēi 1980 Gllavatin 1999 Strofc

Blerim Ahmet Likaj 1974 Irzniq 1998 Carrabreg

Blerim Ali Ahmeti 1981 Kralan 1999 Kralan

[size=9]Blerim Miftar Durmishi 1978 Shipol 1999 Shipol


Blerim R. Raka 1965 Kaēanik 1999 Kaēanik

Blerim Ramė Januzaj 1968 Dujakė 1998 Koshare

Blerim Selman Lokaj 1975 Prejlep 1998 Drenoc

Blerina Hamėz Jashari 1981 Prekaz 1998 Prekaz

Brahim Avdullah Nura 1945 Prellofc 1999 Prellofc

Brahim Islam Gashi 1952 Drenoc 1999 Drenoc

Brahim Selman Mazreku 1969 Malishevė 1999 Lladrofc

Brahim Tafė Demaliaj 1949 Strellc 1998 Strellc

Bujar Beqir Shala 1979 Rashiq 1999 Shishman

Bujar Buzhala 1979 Budakovė 1998 Budakovė

Bujar Esat Sylaj 1974 Gjakovė 1999 Shishman

Bujar Haki Roka 1974 Gjakovė 1999 Gjakovė

Bujar RexhepVisoēi 1979 Llukafc (Istog) 1999 Vrellė

Bujar Rrahman Neziri 1978 Tėrstenik 1999 Trubuhoc

Bujar Salih Jasiqi 1979 Jasiq 1999 Zhare

Bujar Sh. Thaēi 1978 Reti 1999 Samadraxhė

Burhan M. Dervishaj 1980 Irzniq 1998 Mylyshec

Burhan M. Zeneli 1975 Kaēanik 1999 Kaēanik

Burim A. Greiqeci 1980 Prishtinė 1999 Koshare

Burim Ilaz Vitia 1980 Marec 1999 Viti

[size=9]Burim Rr. Veliqi 1981 Polluzhė 1999 Rezallė


Burim S. Rexha 1981 Kaēanik 1999 Kaēanik

Burim Sadik Mustafaj 1977 Gllogjan 1999 Dashinoc

Burim Zenun Hamza 1981 Smolicė 1998 Smolicė

Bylbyl Hazir Breqani 1974 Markaj 1999 Shkozė

Bahtije Jashari ? Prekaz 1998 Prekaz

Baki Shefqet Hoxha 1970 Domanek 1999 Verboc

Bejzat Zenel Krasniqi 1967 Negroc 1998 ?

Bekim Xhmajl Hysenaj 1974 Drenas 1999 Terstenik

Beqir Bajram Jashari 1958 Prekaz 1998 Prekaz

Besim Faiku ? Tėrnoc 2001 Tėrnoc

Bislim M. Aliaj 1970 Dujakė 1999 Gllogjan

Blerim Ahmet Dėrvishaj 1974 Irzniq 1998 Gramaēel

Blerim Zenė Jashari 1993 Prekaz 1998 Prekaz

Brahim Ademi 1973 Koshare 2001 Tanushė

Bujar Hoxha 1977 Shalė 1999 Mekoc

Canė Mehmet Ēelaj 1967 Strellc 1998 Strellc

Cen E. Loku 1964 Kaēanik 1999 Kotlinė

Cen Tafil Dugolli 1966 Nekoc 1998 Nė burg (Ferizaj)

Curr Asllan Aliēki 1973 Kosuriq 1999 Kotradiq

Ēaush Sinan Dakaj 1977 Cerovikė 1999 Cerovikė

[size=9]Dalip H. Alshiqi 1945 Sharban 1999 Sharban


Dalip Isuf Behra 1962 Krushė 1999 Krushė

Danush M. Kurtaj 1961 Gabrricė 1999 Nė burg ( Dubravė)

Dashmir A. Krasniqi 1982 Gjakovė 1999 Qabrat

Daut I. Pllana 1973 Bardh i Madh 1998 Bardh i Madh

Daut I. Zagragja 1971 Banjė(Istog) 1999 Rogovė

Daut Rakoci 1956 Kaēanik 1999 Rakoc

Daut Sh. Dervishi 1946 Kopiliq 1999 Kopiliq

Daut Z. Halilaj 1933 Tėrdec 1999 Tėrdec

Demė Avdyl Shala 1966 Dujakė 1999 Nė burg ( Dubravė)

Demir B. Haziri 1954 Jashanicė 1999 Burojė

Demir Demiraj 1971 Samadraxhė 1999 Samadraxhė

Demir J.Vitia 1979 Marec 1999 Viti

Demush Kamer Mavraj 1949 Staradran 1999 Kashicė

Dervish Sylė Sylaj 1965 Ratishė 1999 Dubravė

Dinė Rexhep Aliaj 1935 Hereē 1998 Hereē

Dominik Tush Pėrgega 1982 Gjakovė 1998 Gllogjan

Driton Azemi 1979 Bradash 1999 Llapashticė

Driton G. Loku 1979 Kaēanik 1999 Hani i E.

Driton Kadri Islami 1975 Talinofc 1999 Slivovė

[size=9]Driton Musli Demaku 1982 Arbri 1999 Tėrdec


Driton Mustafė Veliu 1971 Mitrovicė 1999 Mitrovicė

Driton Shaban Ibrahimi 1976 Prekaz 1998 Dubofc

Driton Shaban Paēarizi 1981 Dragobil 1999 Kleēkė

Driton V. Krivaēa 1977 Kamenicė 1999 Kamenicė

Dukagjin Ruzhdi Vula 1978 Gjakovė 1999 Koshare

Driton Gani Veliu 1971 Polac 1999 Nė Kufi

Edmond Hysni Hoxha 1975 Junik 1997 Pustovė

Ejup Dibran Ukshini 1957 Prekaz 1999 Vojtesh

Ejup Hasan Dushkaja 1961 Kaēanik 1999 Rakoc

Ejup Jakup Kryeziu 1972 Pagarushė 1999 Senik

Ekrem Ibėr Berisha 1976 Shaptej 1999 Shavare

Ekrem Ramė Berisha 1974 Ruhot 1999 Nabėrgjan

Ekrem Sh. Gudaēi 1960 Stagovė 1999 Stagovė

Ekrem Zekė Lulaj 1980 Berliq 1998 Mylyshec

Elez Mustafė Berisha 1976 Ruhot 1999 Jabllanicė

Elez Ramė Geci 1951 Llukė 1999 Pozhar

Elfir Behrami 1977 Metohi 1999 Kaqandoll

Elham Curri 1981 Hani i Elezit 2001 MalinėElham I. Curri - Hani i Elezit 2001 Malinė

Elhami Sh. Hasani 1973 Ferizaj 1999 Jezerc

Elmaz M. Peci 1964 Rahovė 1999 Rashan[/size]

Driton Mujė Zeneli 1972 Piskotė 1998 Jabllanicė[/size][/size][/size]

Blerim Bajram Ukshini 1976 Morinė 1998 Morinė

Blerim Bekteshi - Ferizaj 1998 Nė kufi

Blerim Halil Kelmendi 1977 Llabjan 1999 Dobrushė

Blerim Hamėz Jashari 1985 Prekaz 1998 Prekaz

[size=9]Blerim Miftar Durmishi 1978 Shipol 1999 Shipol


Blerim R. Raka 1965 Kaēanik 1999 Kaēanik

Blerim Ramė Januzaj 1968 Dujakė 1998 Koshare

Blerim Selman Lokaj 1975 Prejlep 1998 Drenoc

Blerina Hamėz Jashari 1981 Prekaz 1998 Prekaz

Brahim Avdullah Nura 1945 Prellofc 1999 Prellofc

Brahim Islam Gashi 1952 Drenoc 1999 Drenoc

Brahim Selman Mazreku 1969 Malishevė 1999 Lladrofc

Brahim Tafė Demaliaj 1949 Strellc 1998 Strellc

Bujar Beqir Shala 1979 Rashiq 1999 Shishman

Bujar Buzhala 1979 Budakovė 1998 Budakovė

Bujar Esat Sylaj 1974 Gjakovė 1999 Shishman

Bujar Haki Roka 1974 Gjakovė 1999 Gjakovė

Bujar RexhepVisoēi 1979 Llukafc (Istog) 1999 Vrellė

Bujar Rrahman Neziri 1978 Tėrstenik 1999 Trubuhoc

Bujar Salih Jasiqi 1979 Jasiq 1999 Zhare

Bujar Sh. Thaēi 1978 Reti 1999 Samadraxhė

Burhan M. Dervishaj 1980 Irzniq 1998 Mylyshec

Burhan M. Zeneli 1975 Kaēanik 1999 Kaēanik

Burim A. Greiqeci 1980 Prishtinė 1999 Koshare

Burim Ilaz Vitia 1980 Marec 1999 Viti

[size=9]Burim Rr. Veliqi 1981 Polluzhė 1999 Rezallė


Burim S. Rexha 1981 Kaēanik 1999 Kaēanik

Burim Sadik Mustafaj 1977 Gllogjan 1999 Dashinoc

Burim Zenun Hamza 1981 Smolicė 1998 Smolicė

Bylbyl Hazir Breqani 1974 Markaj 1999 Shkozė

Bahtije Jashari ? Prekaz 1998 Prekaz

Baki Shefqet Hoxha 1970 Domanek 1999 Verboc

Bejzat Zenel Krasniqi 1967 Negroc 1998 ?

Bekim Xhmajl Hysenaj 1974 Drenas 1999 Terstenik

Beqir Bajram Jashari 1958 Prekaz 1998 Prekaz

Besim Faiku ? Tėrnoc 2001 Tėrnoc

Bislim M. Aliaj 1970 Dujakė 1999 Gllogjan

Blerim Ahmet Dėrvishaj 1974 Irzniq 1998 Gramaēel

Blerim Zenė Jashari 1993 Prekaz 1998 Prekaz

Brahim Ademi 1973 Koshare 2001 Tanushė

Bujar Hoxha 1977 Shalė 1999 Mekoc

Canė Mehmet Ēelaj 1967 Strellc 1998 Strellc

Cen E. Loku 1964 Kaēanik 1999 Kotlinė

Cen Tafil Dugolli 1966 Nekoc 1998 Nė burg (Ferizaj)

Curr Asllan Aliēki 1973 Kosuriq 1999 Kotradiq

[size=9]Dalip H. Alshiqi 1945 Sharban 1999 Sharban


Dalip Isuf Behra 1962 Krushė 1999 Krushė

Danush M. Kurtaj 1961 Gabrricė 1999 Nė burg ( Dubravė)

Dashmir A. Krasniqi 1982 Gjakovė 1999 Qabrat

Daut I. Pllana 1973 Bardh i Madh 1998 Bardh i Madh

Daut I. Zagragja 1971 Banjė(Istog) 1999 Rogovė

Daut Rakoci 1956 Kaēanik 1999 Rakoc

Daut Sh. Dervishi 1946 Kopiliq 1999 Kopiliq

Daut Z. Halilaj 1933 Tėrdec 1999 Tėrdec

Demė Avdyl Shala 1966 Dujakė 1999 Nė burg ( Dubravė)

Demir B. Haziri 1954 Jashanicė 1999 Burojė

Demir Demiraj 1971 Samadraxhė 1999 Samadraxhė

Demir J.Vitia 1979 Marec 1999 Viti

Demush Kamer Mavraj 1949 Staradran 1999 Kashicė

Dervish Sylė Sylaj 1965 Ratishė 1999 Dubravė

Dinė Rexhep Aliaj 1935 Hereē 1998 Hereē

Dominik Tush Pėrgega 1982 Gjakovė 1998 Gllogjan

Driton Azemi 1979 Bradash 1999 Llapashticė

Driton G. Loku 1979 Kaēanik 1999 Hani i E.

Driton Kadri Islami 1975 Talinofc 1999 Slivovė

Driton Mujė Zeneli 1972 Piskotė 1998 Jabllanicė[/size]

Ēaush Sinan Dakaj 1977 Cerovikė 1999 Cerovikė[/size][/size]

Blerim Hamit Zuēaku 1968 Vushtrri 1999 Vushtrri
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 4058
Registration date: 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Fri Aug 01, 2008 11:58 pm

Driton Musli Demaku 1982 Arbri 1999 Tėrdec

Driton Mustafė Veliu 1971 Mitrovicė 1999 Mitrovicė

Driton Shaban Ibrahimi 1976 Prekaz 1998 Dubofc

Driton Shaban Paēarizi 1981 Dragobil 1999 Kleēkė

Driton V. Krivaēa 1977 Kamenicė 1999 Kamenicė

Dukagjin Ruzhdi Vula 1978 Gjakovė 1999 Koshare

Driton Gani Veliu 1971 Polac 1999 Nė Kufi

Edmond Hysni Hoxha 1975 Junik 1997 Pustovė

Ejup Dibran Ukshini 1957 Prekaz 1999 Vojtesh

Ejup Hasan Dushkaja 1961 Kaēanik 1999 Rakoc

Ejup Jakup Kryeziu 1972 Pagarushė 1999 Senik

Ekrem Ibėr Berisha 1976 Shaptej 1999 Shavare

Ekrem Ramė Berisha 1974 Ruhot 1999 Nabėrgjan

Ekrem Sh. Gudaēi 1960 Stagovė 1999 Stagovė

Ekrem Zekė Lulaj 1980 Berliq 1998 Mylyshec

Elez Mustafė Berisha 1976 Ruhot 1999 Jabllanicė

Elez Ramė Geci 1951 Llukė 1999 Pozhar

Elfir Behrami 1977 Metohi 1999 Kaqandoll

Elham Curri 1981 Hani i Elezit 2001 MalinėElham I. Curri - Hani i Elezit 2001 Malinė

[size=9]Elmi B. Kamberi 1981 Reēak 2001 Sllupēan
Elmi B. Kamberi 1981 Reēak 2001 Sllupēan

Elmi M. Lestrani 1976 Baicė 1999 Baicė

Elmi Sadri Aliu 1964 Izbicė 1998 Jashanicė

Elton Gėzim Zherka 1979 Gjakovė 1998 Junik

Emėrllah Mexhid Kuēi 1976 Kotlinė 1999 Kotlinė

Emin I. Troshupa 1969 Godanc 1999 Belinc

Emin Mic Berisha 1945 Tėrstenik 1999 Trubuhoc

Emin Ruzhdi Kryeziu 1975 Rogoēicė 1999 Padesh

Emredin I. Ēengaj 1964 Prizren 1998 Jeshkovė

Emri Pajazit Curri 1971 Han i Elezit 1999 Koshare

Emrush Buzhala 1968 Budakovė 1999 Vraniq

Emrush Ēeta 1972 Trubohoc 1999 Rogovė

Emsale Zijadin Frangu 1981 Kaēanik 1999 Rakoc

Enver Olluri 1979 Kroimir 1998 Nė kufi

Enver B. Topalli 1959 Greme (Ferizaj) 1999 Nė burg (Dubravė)

Enver Bytyēi 1977 Peēan 1999 Semetisht

Enver E. Duraku 1979 Krushė 1999 Pagarushė

Enver Hasan Avdimetaj 1969 Strellc 1998 Strellc

Enver Hasan Halilaj 1962 Gllogjan 1998 Gllogjan

Enver Hyzri Rashiti 1977 Petrovė 1999 Reēak

[size=9]Enver Jahir Tahiri 1977 Strofc 1999 Qyqavicė


Enver Malė Dobraj 1968 Carrabreg 1999 Dashinoc

Enver Metė Kastrati 1958 Polluzhė 1998 Galicė

Enver N. Maloku 1960 Batllavė 1998 Batllavė

Enver Nebi Buēaj 1975 Dushanovė 1999 Dushanovė

Enver Sh. Berisha 1970 Siēevė 1999 Grashticė

Enver Sh. Miftari 1974 Verbicė (Gjilan) 1999 Verbicė

Enver Sinan Bajra 1973 Izbicė 1999 Izbicė

Enver T. Gashi 1960 Shtime 1999 Shtime

Enver Tahir Alaj 1975 Drenoc 1998 Loxhė.

Ernest S. Zariqi 1972 Prishtinė 1999 Koshare

Ersan M. Mazreku 1981 Prizren 1999 Reti

Esat Ali Shabani 1966 Sferkė 1999 Trubuhoc

Esat Berisha 1965 Godishnjak 1999 Dyz

Esat I. Berlajolli 1971 Pejė 1998 Drelaj

Esat Maliq Imeri 1977 Shipol 1999 Shipol

Esat Muhamet Meholli 1976 Melenicė 1999 Melenicė

Esat Rr. Kastrati 1978 Zatriq 1998 Zatriq

Esat Sami Axhami 1967 Kaēanik 1999 Llanisht

Eset H. Ibrahimi 1967 Dumnicė 2000 Klinė

[size=9]Eset Xhafer Ibishi 1969 Bajgorė 2000 Lugmir


Eshfredin R. Kastrati 1979 Drenoc 1998 Drenoc

Estref Ramadan Emini 1973 Belinc 1999 Belinc

Edmond Hysni Dabiēaj 1976 Prejlep 1998 Gllogjan

Ejup Tafil Kosumi 1976 Stanofc 1999 Gorozhub

Elfije Sadik Jashari 1970 Prekaz 1998 Prekaz

Elheme Jashari 1953 Prekaz 1998 Prekaz

Emin P. Sinani 1949 Murgull 1999 Murgull

Emin Sadri Krasniqi 1947 Negroc 1999 Negroc

Enver Salik Kukaj 1955 Terstenik 1999 Poklek
Fadil A. Krasniqi 1966 Negroc 1998 Negroc


Fadil Bajram Jakupi 1974 Livoē 1999 Livoē

Fadil Bajram Nimani 1967 Gjakovė 2001 Vaksincė

Fadil Bajrush Rashiti 1975 Petrovė 1998 Pashtrik

Fadil Elshani 1956 Sopi 1999 Sopi

Fadil Halil Maloku 1978 Gjocaj 1999 Koshare

Fadil Ismet Deliqi 1956 Mitrovicė 1999 Vaganicė

Fadil Kabashi 1959 Sopi 1999 Bukosh

[size=9]Fadil S. Krasniqi 1968 Pastasel 1999 Pastasel


Fadil Sejdiu 1972 Bradash 1998 Kaqandoll

Fadil Tafil Franca 1968 Mitrovicė 1999 Shipol

Fadil Xhevat Bunjaku 1966 Biēec 1999 Biēec

Fadil. Izahir Ēaka 1961 Bobaj 1999 Rakoc

Fahri Bici 1979 Prishtinė 1999 Prishtinė

Faik Ali Dragaj 1979 Leqinė 1999 Leqinė

Faik B. Hajrizi 1972 Kotor 1998 Radishevė

Faik Beqir Ēabrati 1982 Planejė 1999 Koshare

Faik H. Rama 1972 Rahovec 1998 Rahovec

Faik Ibrahimi 1981 Kumanvė 2001 Mateē Faik Ibraimi - Kumanovė 2001 Mateē

Faik Imer Goxhuli 1976 Makėrmal 1999 Tėrstenik

Faik Jahė Ukėhaxhaj 1963 Carrabreg 1998 Carrabreg

Faik Qabrati 1982 Planejė 1999 Pashtrik

Faik Tafil Mjekiqi 1964 Grabofc 1998 Grabofc

Faruk Brahim Murati 1981 Treboviq 1999 Sejnovė

Faruk I. Rama 1976 Shkabaj 1999 Shkabaj

Faruk Kamer Elezi 1977 Gjergjevik i V. 1998 Grabanicė

Faruk Nazmi Beqiri 1974 Ceceli 1999 Melenicė

Faruk Vesel Dogani 1968 Kaēanik 1999 Rakoc

[size=9]Fatime Hamėz Jashari 1989 Prekaz i Po. 1998 Prekaz i Po.


Fatime Zeqir Hetemi 1977 Bistricė( Shalė) 1998 Gllanasellė

Fatmir Avdyl Horuni 1956 Biēec 1999 Kaēanik

Fatmir F. Berisha 1969 Prizren 1998 Jeshkovė

Fatmir H. Hyseni 1976 Sllatinė 1999 Guri Bardhė

Fatmir Ibishi 1964 Uglar 2001 KonēulFatmir H. Ibishi 1964 Uglar 2001 Konēul

Fatmir Hajrush Ahmeti 1976 Lubovec 1998 Lubovec

Fatmir Haki Kėrēeli 1969 Softaj 1999 Koshare

Fatmir Imer Hoti 1974 Jashanicė 1998 Burojė

Fatmir Jonuz Krasniqi 1974 Pagarushė 1999 Pagarushė

Fatmir R. Isufi 1970 Qikatovė 1998 Baicė

Fatmir Rexhep Doēi 1978 Tropojė 1998 Smolicė

Fatmir Sh. Selmani 1976 Repė 1999 Repė

Fatmir Smajl Nimanaj 1973 Gllogjan 1999 Zhebel

Fatmir Xh. Shala 1971 Kopiliq 1998 Kopiliq

Faton Nazif Xhylani 1981 Baicė 1998 Junik

Faton Qerim Gashi 1978 Sferkė 1999 Sferkė

Faton Zeqir Nikqi 1978 Hereē 1999 Shtupeq

Fatos E. Zhuniqi 1955 Bellacerkė 1999 Bellacerkė

Fatos Muhamet Ademaj 1980 Katundi i Ri 1999 Padesh

Fatos Sherif Krasniqi 1970 Negroc 1998 Negroc[/size]

Faruk Zymer Zekaj 1978 Radafc 1999 Jabllanicė[/size]

Fadil M. Balaj 1979 Rimanishtė 1999 Rimanishtė

Fadil Muhamet Balaj 1977 Korishė 1998 Pashtrik

Fadil R. Ferati 1963 Randbravė 1999 Randobravė[/size]

Eset I. Maloku 1957 Bradash 1999 Bradash[/size]

Enver Istref Musa 1971 Vushtrri 1999 Melenicė [/size]

Elhami Sh. Hasani 1973 Ferizaj 1999 Jezerc

Elmaz M. Peci 1964 Rahovė 1999 Rashan
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 4058
Registration date: 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Sat Aug 02, 2008 12:09 am

Neser vzhdon lista e DESHMOREVE TE RENE
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
MUHAMETII
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve: 1106
Registration date: 07/05/2008

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Sat Aug 02, 2008 9:28 pm

Zoti i shperblefte gjithe keta deshmore.

Familjet e tyre meritojne me shume. Nuk duhet te nenqmohen nga shteti.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 103
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Xhafer Leci: E djathta shqiptare kurrė nuk e ndėrpreu luftėn   Wed Aug 13, 2008 3:30 am

Xhafer Leci: E djathta shqiptare kurrė nuk e ndėrpreu luftėn pėr bashkimin e trojeve tė Shqipėrisė Etnike

VEHBI IBRAHIMI 23.5.1938 nė Uglar- Gjilan- 10.10.1981 nė Bruksel-Belgjikė)/ DĖSHMOR I KOMBIT SHQIPTAR DHE USHTAR BESNIK I IDEALIT TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE


E DJATHTA SHQIPTARE KURRĖ NUK E NDĖRPREU LUFTĖN PĖR BASHKIMIN E TROJEVE TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE

PSE DĖSHMORI VEHBI IBRAMI U LARGUA NGA AUSTRIA PĖR T’U VRA NĖ BELGJIKĖ?!
VEHBI IBRAHIMI 23.5.1938 nė Uglar- Gjilan- 10.10.1981 nė Bruksel-Belgjikė)
DĖSHMOR I KOMBIT SHQIPTAR DHE USHTAR BESNIK I IDEALIT TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE


Kongresi i -II-tė i Partisė Besėlidhja Kombėtare Demokratike Shqiptare qe mbajtur nė Frankfurt
tė Gjermanisė, mė 14-15 -IV-1979, Vehbi Ibrahimi ishte nėnkryetar i Komitetit Qendror.

Shkruan: Xhafer Leci


Vehbiu i ndjerė nė Kosovė ishte themelues i shoqėrisė "Ismail Qemali", diku nga vitet e `60-ta. Mė 1969, kalon nė Austri, gjithnjė duke punuar nė shėrbim tė ēėshtjes shqiptare, i cili veprimtarinė e vet nė Belgjikė e ka vazhduar edhe pas largimit nga Austria. Nė mbledhjen e mbajtur mė 18.06.1977, nė Bruksel nėnshkruhet Marrėveshja e bashkimit tė Besėlidhjes Kombėtare Demokratike Shqiptare, Lidhjes sė Vardarit, Lidhjes sė Prizrenit - Dega nė Francė dhe Shoqėrisė Demokratike Shqiptare "Ismail Qemali". Nga ky bashkim ėshtė vendosur qė organizata tė quhet, ORAGANIZATA KOSOVARE REVOLUCIONARE NACIONAL-DEMOKRATIKE SHQIPTAE- (O.K.R.N.D.SH.), ndėrsa pas dy vjetėsh nė Frankfurt, mė 15.04.1979 Vehbiu zgjidhet nėnkryetar i Komitetit Qendror tė Besėlidhjes. Qė nga kjo datė pėrsėri organizata u emėrua me emrin e vjetėr tė Besėlidhjes (B.K.D.SH), kryetar i sė cilės ishte dhe ende ėshtė zotni Emin Fazlija, i njohur me pseudonimin Arben Kosova e mė vonė Emil Kastrioti. Emini ishte njė veprimtar dhe patriot i pa lodhur, i burgosur politik, ku nga gjyqi ushtarak i Kroacisė nė Zagreb, mė 1960 dėnohet me 8 vjet burg dhe bashkė me tė dėnohen edhe disa shokė tė tij shqiptarė. Mė 1966, Titoja, pas rrėzimit nga pushteti tė ministrit tė brendshėm jugosllav, kriminelit serb Aleksandėr Rankoviq, amniston shumė tė burgosur politikė, nė mesin e tyre edhe Emin Fazliun. Emini mė 1970 kalon nė Gjermani, por kurrė nuk e ndėrpreu veprimtarinė e tij pėr formimin e njė Shqipėrie etnike dhe demokratike.

Dėshmori dhe atdhetari nacionalist, antikomunisti Vehbi Ibrahimi, nė vitet e `70-ta punonte si gjellėbėrės nė hotelin "Breitenhof", nė Thiersse, Austri, vend malor turistik, diku 7 km. larg nga qyteti Kufstein. Reshat Sahitaj, gazetar, nė fejtonin e tij nė tri vazhdime tek "Epoka e Re"; 26, 27 dhe 28 nėntor 2002, ndėr tė tjera shkruante se "dy persona tė dyshimtė me pamje aziatike tė porositur nga UDB-ja, kishin shkuar pėr ta vra Vehbiun, por qė atje ishte vend skijimi dhe pa e kaluar kontrollin e policisė nuk mund shkohej atje".

Unė e kam bėrė poashtu njė shkrim rreth fejtonit tė gazetarit zotni R. Sahitaj tek "Bota sot", mė 23.03.2003, f. 13, me titull "Luftėtari i lirisė nuk mund tė jetė terrorist"! Dhe kjo qė tani shkruaj nuk ėshtė thėnė ose shkruar atėherė. Pra, kėtu dua tė shtoj si mė poshtė vijon:


Vehbi Ibrahimin e kam njohur diku nė vitin 1971. Ai ishte i dashur dhe i afėrm me tė gjithė. Fliste gjithherė pėr ēėshtjen tonė kombėtare me ata tė cilėt ai i konsideronte si kombėtarė dhe sidomos me rininė. Vehbiu kishte dhe lexonte literaturė nga mė tė ndryshmet, por punėtorėt shqiptarė tė asaj kohe, shumica frikėsoheshin dhe nuk kishin guximin t’i lexonin, bile kishte edhe tė atillė qė u iknin kontakteve me Vehbiun. Ato qė ka sjellė Reshati, unė nuk i di, por njė gjė ėshtė e sigurt: se atje ku punonte Vehbiu asokohe mund tė shkohej pa ndonjė problem, pra pa asnjė kontroll policie, si nė ēdo qytet ose fshat tė zakonshėm tė Austrisė. Nė Thiersse, afėr hotelit ku punonte Vehbiu, kishte njė liqen tė vogėl, shumė i bukur dhe karakteristik pėr turistėt dhe shumė vėshtirė dallohej uji nga bari i gjelbėr pėrreth, sa qė njeriu i pavėmendshėm lehtė mund tė binte nė liqe.

Vehbi Ibrahimi ėshtė larguar nga Austria pak pas themelimit tė klubit jugosllav "Xhemajl Bjediq" nė Kufstein tė Austrisė, diku nė vitin 1973, apo mė vonė. Unė, nga viti 1972, kur kalova nė Gjermani, i pata humbur lidhjet me Vehbiun. Ditėn kur mblidhen punėtorėt pėr themelimin e klubit, Vehbiu duke e ditur se nė Kufstein kishte mė shumė punėtorė shqiptarė se sa tė tjerė jugosllavė, merr pjesė nė atė tubim dhe propozon qė klubit t’i vihet emri "Ismail Qemali". Dikush nga serbėt propozon emrin e "Car Llazarit" etj. Ndėrsa, dikush nga boshnjakėt propozon emrin e Xhemajl Bjediqit, dhe ky propozim pėrkrahet nga konsulli jugosllav i asaj kohe, i cili kishte ardhur nga Kllagenfurti pėr ta pėrcjellė kėtė tubim. Masa e tubuar nga frika apo me dėshirė e kishte pėrkrahur propozimin e boshnjakut dhe miratimin nga konsulli serbo-jugosllav. Nga kjo ditė fillojnė hetimet kundėr Vehbi Ibrahimit, sepse kur i vjen koha e vazhdimit tė pasaportės, konsullata jugosllave nė Kllagenfurt nuk ia vazhdon mė pasaportėn. Asokohe ēdo vit duhej vazhduar pasaportėn, kėshtu qė as organet kompetente austriake nuk kanė mundur t`ia vazhdojnė lejen e qėndrimit dhe as tė punės pėr Austri. Prandaj, Vehbiu detyrohet tė largohet nga Austria pėr tė shkuar nė Belgjikė dhe kjo, pra, ka qenė arsyeja e largimit tė tij nga Austria.

Por Vehbiun UDB-ja jugosllave e pėrcjell kėmbakėmbės deri kur edhe e vrasin, mė 10 tetor 1981 nė Bruksel. Nga Emin Fazlija kam mėsuar se atentatori i cili ka provuar vrasjen e Vehbiut, ėshtė kapur nga organet e policisė austriake dhe ėshtė larguar nga Austria, tė cilit i ėshtė ndaluar pėr 20 vjet hyrja nė Austri. Kjo ishte vrasja e parė e njė shqiptari nė Perėndim nga UDB-ja jugosllave. Kėtė qė rrėfeva pėr largimin e Vehbiut nga Austria nė Belgjikė, e kam mėsuar nga daja im, Ramadan Buca, kushėri i parė i nėnės time. Ramadani dhe shqiptarė tjerė kanė marrė pjesė nė tubimin e themelimit tė klubit nė fjalė.

Procese, regjistra dhe shkresa tjera tė Vehbiut sot gjenden tek kryetari i BKDSH z. Emin Fazlija, tek i cili kam parė shumė emra tė punėtorėve shqiptarė, tė cilėt unė i kam njohur atėherė nė Kufstein tė Austrisė. Aty figuronte edhe emri im i regjistruar mė 12.02.1972. Vehbiu, jo pėr tė gjithė kishte pasur mendime tė mira. Ai disa personave ua kishte vėnė nga njė pikėpyetje (?), qė nėnkuptonte se ende nuk e ka verifikuar personin se a ėshtė nė shėrbim tė kombit apojo? Kishte edhe tė dyshimtė, tė cilėt mund tė kishin qenė nė shėrbim tė agjenturave tė huaja. Vehbiu ka qenė mik e shok i idealit me Metush Krasniqin etj. Unė dėshiroj ta pėrkujtoj dėshmorin Vehbi Ibrahimi, dhe tė pėrshkruaj drejt atė pjesė, qė unė e di, por qė interpretohet apo shkruhet gabim, nga kushdo qoftė, me apo pa qellim


Kongresi i -II-tė i Partisė Besėlidhja Kombėtare Demokratike Shqiptare qe mbajtur nė Frankfurt tė Gjermanisė, mė 14-15 -IV-1979, Vehbi Ibrahimi ishte nėnkryetar i Komitetit Qendror




Zotni Emin Fzlija, ka qenė shoku, miku dhe bashkėpunėtori mė i ngushtė i tij, dhe as kush nuk di mė shumė sesa Emini pėr veprimtarinė dhe jetėn e Vehbiut. Emini ka shkruar e folur, dhe ka shumė materiale tė gatshme rreth veprės dhe jetės sė Vehbiut, tė cilat njė ditė do t`i zbardhė me botimin e librit tė tij.

Emini, Vehbiu e tjerė djathtistė, kanė folur, shkruar e organizuar demonstrata nėpėr perėndim, por qė ishin shumė tė penguar dhe tė pėrcjellė nga dy sistemet komuniste, ai titoist e ai enverist. Pėr dallim nga majtisto-komunistėt enveristė, tė cilėt ishin tė pėrkrahur dhe te furnizuar me literaturė propagandiste antidjathtiste nga shteti amė, Shqipėria. Djathtistėt luftoheshin kudo, edhepse ata luftonin kundėr okupatorit sebo-sllavo-grek, pėr njė Shqipėri tė bashkuar Etnike.

Zotni Emin Fazlija, amanetin dhe obligimin moral e njerėzor e kreu si burrat, pasi qė nga Brukseli solli nė vendlindjen e tij Uglar, eshtrat e trupit tė Vehbiut pas 20 vjetėsh, pikėrisht mė 1 prill 2002, u varros me nderimet te larta, sipas meritės dhe veprės sė tij kombėtare. Kurse fshati Uglar mė 28 Nėntor 2002, ia ngriti shtatoren Vehbiut.

I kam lexuar dy fejtonet e zotit Milazim Arifi tek gazeta "Bota sot", me titull: "Kujtimet nga katrahurat e viteve tė burgjeve", nė 11 vazhdime; 28. 09 - 07.11.2004 f. 13, i cili nė dy ditėt e fundit nuk ka dalė nė diasporė, por kishte vazhduar tė dalė nė Kosovė, kėshtu mė kanė thėnė tė afėrmit e mi. Fejtoni i dytė nė 17 vazhdime 13 - 30.05.2005, f.19-20 me titull: "Skifter Arifi, luftėtar, dėshmor i tri luftėrave

pėr liri".
Unė gjithherė me vėmendje i lexoj fejtonet e luftėrave shqiptarė, sepse janė tė dhimbshme dhe i ndjej nė shpirt, sikur t’i kisha pėrjetuar vetė. Por fejtonet e Milazimit mė kanė prekur thellė nė shpirt, sepse e kam njohur Milazimin, vėllain e tij Ibrahimin dhe kushėririn Sefer Seferi, qė nga viti
Austri, Thiersee, Hoteli dhe vendi ku ka punuar, jetuar dhe vepruar Vehbi Ibrahimi
1970. Seferi dy herė mė ka dhėnė nga njė paqetė cigare t`ia dėrgoja axhės tim, Zukė Lecit. Zuka ka qenė pleqnar dhe kishte marrė pjesė nė njė pajtim pėr hakmarrje gjaku, nė familjet Arifi-Seferi, nė njė fshat tė Preshevės, nuk mė kujtohet emri. Unė kam dėgjuar se diku mė 1975, Milazimi ėshtė burgosur me Begzad Osmanin, vėllain e shumė tė vuajturit tė ndėrgjegjes Kadri Osmanit, i cili ka vuajtur 17 vjet burg. Milazimi kishte luftuar me dy djemtė e tij nė shumė fronte tė Kosovės, Kosovės Lindore dhe nė Maqedoni. Pra, duke i lexuar kėto fejtone mė kthyen nė kohėn e para 36 vitesh kur isha nė Kufsteinin turistik e romantik tė Austrisė. Atje, nė vitin 1969, kur i isha 20 vjeē, kam njohur me dhjetėra shqiptarė, ku para syve tė mi paraqitej Milazimi, njė burrė dy metra i gjatė, i ri dhe i bukur, me tė cilin kurrė mė nuk jam takuar. Kur e shihja nė fotografi mė dukej sikur nuk ėshtė ai Milazimi qė e kam njohur dikur, dukej i kėrrusur dhe i lodhur. Para syve tė mi paraqiteshin shumė e shumė shqiptarė tjerė si, Vebi Ibrahimi me atė mjekrėn e zezė qė mbante atėherė, qyteti i Kufsteinit me bukuritė e tij, etj. Eh, sikur tė kthehej edhe njėherė ajo kohė, mė thotė nganjėherė mendja, e t’i takoja edhe njėherė ata njerėz qė i kam njohur, do tė isha njeriu mė fatlum nė jetė. E di se kjo tani ėshtė e pa mundur, mbase kur jeton gjatė nė mėrgim edhe ėndrrat tė bėhen shumė tė rėnda si vetė jeta e mėrgimtarit.
E di se Milazimi e ka njohur Vehbi Ibrahimin, por nuk mė ka rėnė tė lexoj nė fejtonet e lartpėrmendura qė ta ketė pėrmendur diku emrin e Vehbiut? Ndoshta ėshtė harresa nė pyetje. Shfrytėzoj rastin qė Milazimit, me anė tė kėtij shkrimi, t’i shpreh ngushėllimet e mia mė tė ēiltra pėr vdekjen e birit tė tij dėshmor, Skifterit, i cili ra nė Fushėn e Nderit pėr lirinė e Shqipėrisė etnike.
Milazimin, pasi qė mora vesh se po jetuaka nė Gjilan, do ta vizitoj nė shtėpinė e tij, ku do tė bisedojmė nė retrospektivė: t`i evakuojmė kujtimet tona pėr shokėt tanė tė pėrbashkėt, tė gjallė e tė rėnė.


Austri, Thiersee, Hoteli dhe vendi ku ka punuar, jetuar dhe vepruar Vehbi Ibrahim
i
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 103
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Wed Aug 13, 2008 3:57 am

Dėshmori Naser Hajrizi


I lindur mė 7. 07. 1962 dhe i regjistruar mė 29.08.1962, nė Henc tė Fushė-Kosovės.

I ati i tij, Beqir Hajrizi, u lind mė 1933 nė Strofc tė Vushtrrisė kurse e ėma, Fatime Saliu- Hajrizi ka le mė 1935 nė Gradicė tė Drenasit (ish Gllogocit).

Axha i Beqirit, Zymber Hajrizi, ishte pushkatuar nga forcat serbe mė 1921, sepse kishte ndihmuar luftėn e ēetave tė Azem Galicės, kurse axha i Shefkijes, Milazim Saliuka ishte dėnuar mė 1949 me pesė vjet burg, si pjesėtar i Lėvizjes Nacional-Demokratike Shqiptare.

I biri i Zymber Hajrizit, Zenel Hajrizi, kishte luftuar nė brigadat shqiptare pėr ēlirimin e Kosovės nga fashizmi, pastaj nė radhėt e kryengritėsve tė udhėhequr nga atdhetari Shaban Polluzha dhe mė 1960 bashkė me Zeqir Hajrizin, axhėn e Naser Hajrizit, si pjesėtarė tė Komitetit Revolucionar pėr Bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė, tė udhėhequr nga Kadri Halimi dhe Ali Aliu, kishin formuar dy aradhe tė armatosura nė rajonin e Artakollit, tė gatshme pėr veprime luftarake, ēlirimtare.

Naser Hajrizi qė nė moshėn 12 vjeēare angazhohej nga veprimtarė tė Grupit Revolucionar tė Kosovės (organizatė ilegale e lėvizjes sė atėhershme kombėtare), pėr bartjen dhe ruajtjen e materialeve konspirative.

Mė 1979 ai kishte organizuar njė grup tė tė rinjve, tė cilėt vepronin kundėr pushtuesit nėpėrmjet propagandimit tė ideve tė lirisė dhe me shpėrndarje tė literaturės e shtypit ilegal. Naseri u organizua pastaj nė radhėt e Organizatės Marksiste-Leniniste tė Kosovės, kurse me kolegėt e vet vazhdonte veprimtarinė pėrgatitore pėr organizim mė serioz. Ndonėse i ri, si maturant i Shkollės sė Mesme Elektroteknike “Miladin Popoviq” nė Prishtinė, Naseri i furnizonte me literaturė dhe me shtypin ilegal edhe profesorėt e vet, si Ahmet Qeriqi, Zenun Gjocaj etj.

Naser Hajrizi ka marrė pjesė nė tė gjitha demonstratat e vitit 1981 nė Prishtinė. Mė 2 prill 1981 Naser Hajrizi dhe Asllan Pireva ishin organizatorėt e demonstratave tė shkollarėve tė Elektroteknikės. Dyert e shkollės atė ditė ishin mbyllur, por nxėnėsit dolėn nga dritaret. Nė pėrleshje me kordonin policor, Naseri plagoset por masa demonstruese marshon drejt qytetit ( Shkolla ndodhej afėr parkut Gėrmia, nė periferi tė Prishtinės). Ai shkon nė familjen e Adem Kurteshit, lidh plagėn dhe pasi i zė kolegėt, vihet nė ballė tė demonstratės nė qendėr tė qytetit. Pas ndėrhyrjes sė forcave serbe, demonstruesit ndahen nė grupe, njėri prej tė cilėve ishte nė sheshin midis Bankės Popullore ( Sot Kryeministria) Shtėpisė sė Mallrave dhe Postės, tė cilit i prinin Naser Hajrizi dhe Asllan Pireva. Dy tė rinjtė, rreth orės nėntė, para dite, u vranė nga oficerė ushtarakė, tė vendosur nė objektin e Bankės.


Nga kujtimet e Mehmet Hajrizit

Mė 1974 veprimtaria e organizuar po intensifikohej. Xhafer Shatri vendosi ta lėshonte konviktin, ku banonte dhe u vendos me qira nė njė banesė private, afėr shtėpisė sime. Kjo lidhje e ngushtė, bashkėpunimi i pėrditshėm dhe jeta pothuaj e pandarė, pėrbėnin njė kusht shumė tė rėndėsishėm tė sukseseve tona fillestare. Duke qenė afėr, Xhaferi u njoh me gjithė familjen time, e cila kishte goxha anėtarė. Vėllezėrit e mi, Beqiri, Bahtiri, Zeqiri dhe Tahiri ishin tė martuar dhe kishin nga disa fėmijė, pėrveē Tahirit. Xhaferi, nga gjithė fėmijėt e vėllezėrve e donte veēanėrisht, ndoshta pėr bukurinė dhe shkathtėsinė e tij, djalin e madh tė Beqirit, Naserin, i cili mė 1974 ishte 12 vjeē.

Ky djalė, Beqirit dhe Fatimes u lindi pas 11 vjet martese. Atėherė kur po humbnin shpresat pėr tė pasur njė fėmijė ky ēift bashkėshortor, lindja e njė djali, pėrbėnte njė gėzim tė madh jo vetėm pėr familjen tonė, por pėr gjithė farefisin. Naseri i vogėl po rritej me pėrkujdesjen e veēantė tė tė gjithė anėtarėve tė familjes, si njė fėmijė i shėndetshėm dhe shumė inteligjent. Nė shkollė mėsonte mirė dhe po bėhej shumė i dashur me mėsuesit, nxėnėsit dhe familjen. Njė mbrėmje tė vjeshtės 1973, sapo isha kthyer nė shtėpi, erdhi Naseri i vogėl te unė dhe mė thotė se ai xhaxhi Xhafer ka udhėtuar diku, por mė ka lėnė njė porosi pėr ty dhe ma solli njė pako me nja 10-12 libra tė ndaluara dhe disa materiale konspirative tė organizatės sonė. I habitur e pyeta ku i kishte mbajtur deri atėherė, por ai si tė ishte i rritur mė tha se nuk dinte pėr to askush, as prindėrit, sepse kėshtu ishte porositur. Muajve nė vijim, Naseri kishte kryer disa herė shėrbime pėr organizatėn, duke dėrguar materiale fshehurazi nga njė veprimtar te tjetri. Ky ishte angazhimi i parė i njė fėmije qė mė vonė do tė bėhet njė nga militantėt mė tė mirė tė organizatės dhe dėshmor i Kosovės, duke rėnė nė ballė tė demonstratave tė vitit 1981.

Nė demonstratėn e 2 prillit ranė dėshmorėt e parė tė organizatės sonė, Naser Hajrizi dhe Asllan Pireva. Gjatė vitit 1980 kam qenė i angazhuar me Naser Hajrizin. Jahir Hajrizi kishte filluar prej kohėsh tė punonte me Naserin, por ai kishte shkuar nė shėrbim ushtarak dhe lidhjet organizative i mbaja unė dhe Haxherja me tė. Naseri ishte lexues i pasionuar. Ne kishim njė bibliotekė prej rreth 1200 librash. Disa dollapė ishin pėr letėrsinė pėr fėmijė, me qindra libra. Asnjė nga kėto libra pėr fėmijė nuk kishte lėnė pa e lexuar Naseri, qysh si nxėnės i fillores. Tashti qė ishte goxha djalė, lexonte literaturė serioze, duke pėrfshirė literaturėn e ndaluar qė siguronte organizata jonė. Thėnė sinqerisht, nuk isha shumė i interesuar tė ngutesha nė organizimin e plotė tė tij, por ai ecte vetė disa hapa pėrpara planit tim. Kėshtu ai zgjeroi grupin e shokėve tė tij gjysmilegal aq shpejt, sa pėrbėnte rrezik zbulimi, prandaj u deshtė qė vetė Naseri tė organizohej tėrėsisht nė radhėt tona, kurse lidhjet e tij t’i rishikonte edhe njėherė, duke i seleksionuar elementėt mė tė pėrparuar pėr t’i organizuar edhe ata. Sa mė kujtohet nga gjithė shokėt e tij, mė afėr i mbante lidhjet dhe punonte me Asllan Pirevėn, Sylė Loshi, Hashim Hajrizin dhe njė a dy vajza, emrat e tė cilave nuk mė kujtohen. Ai kishte krijuar lidhje edhe me dy profesorė tė tij, Ahmet Qeriqin dhe Zenun Gjocajn, tė cilėve u jepte libra tė ndaluara dhe botimet ilegale tė organizatės sonė. Naseri ishte njė militant i palodhshėm i radhėve ilegale tė lėvizjes kombėtare. Nė shtėpinė e tij thėrriste natėn vonė shokėt nė takime ilegale, ose mungonte shpesh pėr tė shkuar gjetkė nė takime me ta. Veprimtaria e tij, sikur edhe e bashkėveprimtarėve tė tjerė konsistonte nė ngritjen teorike, edukimin atdhetar e politik, zgjerimin e radhėve dhe pėrhapjen e ideve tė luftės pėr liri. Ai propagandonte kėto ide jo vetėm nė shkollė, por kudo qė arrinte, duke sqaruar njerėzit pėr ēėshtjen e pazgjidhur kombėtare tė shqiptarėve, gjendjen nė tė cilėn ndodhej Kosova dhe pėr nevojėn e organizimit popullor pėr kėputjen e prangave tė robėrisė. Nė shkollėn e mesme (ish Normalja e Prishtinės) ku ndiqte mėsimet e vitit tė katėrt, ai kishte respekt dhe autoritet, jo vetėm nė klasėn e tij, por edhe nė tė tjerat. Pas vrasjes sė Naserit, pothuajse gjithė nxėnėsit e kėsaj shkolle vinin pėr ngushėllime nė shtėpinė tonė, shumė prej tė cilėve deklaronin se e kishin njohur mirė atė, prandaj citonin fjalė qė u kishte thėnė pėr nevojėn e organizimit e tė rezistencės dhe betoheshin se do t’u pėrmbaheshin gjithė jetėn porosive tė tij. Naseri na e ka mėsuar rrugėn dhe ju betohem se do ta ndjekim deri nė vdekje, mė kishte thėnė solemnisht njėri prej tyre.

Naseri, nga 26 marsi nė tė gjitha demonstratat e vitit 1981 ka marrė pjesė aktive. Mė 1 prill, nė mbrėmje vonė i kishte thėnė axhės sė vet, Tahirit, se fitorja jonė tashmė ėshtė siguruar, sepse ėshtė ngritur nė kėmbė i gjithė populli bashkė me ne. Ai ia kishte kujtuar edhe njėherė poezitė nga “Kėngėt e Lirisė” qė i pat recituar aq bukur para xhaxhallarėve dhe babait, tė cilat pėrshkoheshin nga optimizmi i fitores sė luftės sė drejtė tė popullit tonė tė robėruar. Asnjė nga xhaxhallarėt, por edhe babai dhe motra e tij nuk kishin munguar nė demonstrata, prandaj kjo i jepte njė kėnaqėsi tė veēantė Naserit entuziast.

Mė 2 prill Naseri dhe Asllani organizojnė kolegėt e tyre tė shkollės nė demonstratė. Nė ish normalen e Prishtinės ishin mbyllur dyert, por nxėnėsit shpėrthyen nėpėr dritare dhe u pėrleshėn me kordonėt e policisė pėrreth shkollės. Naseri plagoset nė pėrleshje me policinė, por nuk ndalet. Demonstruesit marshojnė drejt qytetit. Ai ndalet nė familjen e Adem Kurteshit, lidh plagėn dhe i zė shokėt. Nė qendėr tė qytetit, Naseri dhe Asllani me flamur nė dorė vihen nė ballė tė demonstratės.

Mė 2 prill rreth orės tetė para dreke, ndodhesha bashkė me vėllain tim, Zeqir Hajrizi, midis demonstruesve para teatrit tė Prishtinės. Para se tė grumbulloheshim aty, na kishin kėrcėnuar me tyta armesh oficerė ushtarakė rreth ndėrtesės sė Kuvendit, por demonstruesit i injoronin duke vazhduar marshimin. Edhe objekti i sotėm i Qeverisė, atėherė i Bankės Popullore, ishte i mbushur pėrplot ushtarė, tė cilėt kishin mbėrritur gjatė natės. Unė kisha qenė rreth kėtij objekti nė orėn gjashtė tė mėngjesit dhe kisha parė ushtarakė tė zdėrvajur nė sallėn e madhe tė objektit, rrethuar me xhama. Pas gjysmė ore thirrjesh e brohoritjesh tė demonstruesve, filluan krismat ngjashėm me mbrėmjen e kaluar, kur na kishin shpėrndarė me tym ngulfatės dhe krisma nga tė gjitha anėt. Por tashti pėrdornin edhe plumbat, sepse dalloheshin krismat. Njė pjesė e demonstruesve u tėrhoqėm pėrgjatė lumit, Vellushės, nga lindja dhe te teatri i sotėm „Dodona“, me alarme dhe nė shpejtėsi kaluan dy makina, jo tė policisė siē menduam nė fillim, po tė ndihmės sė shpejtė. Shkonin nė drejtim tė spitalit. Pak minuta mė vonė thanė se i kishin vrarė dy tė rinj nė ballė tė demonstratės, nė sheshin midis Shtėpisė sė re tė mallrave, Postės sė vjetėr dhe Bankės Popullore. Kishin shtėnė nga objekti i Bankės. Edhe sot duken shenjat e plumbave nė shtėpinė dykatėshe kundruall kėtij pallati. Mė vonė morėm vesh se ishte vrarė Naser Hajrizi dhe bashkėveprimtari i tij, Asllan Pireva... Kujtimi i pėrjetimit qė kisha do tė mė shoqėrojė deri nė varr.

Me shumė peripeci arritėm qė mė 3 prill tė nxirrnim kufomėn e Naserit nga Morgu i Spitalit tė Prishtinės, kurse mė 4 prill bėmė homazhet dhe ceremoninė e varrimit, duke u betuar tė gjithė tė pranishmit para trupit tė tij lapidar. Betimin po e udhėhiqja unė, pasi kisha thėnė disa fjalė pėr dėshmorin. Vetėm njėri nga tė pranishmit, derisa bėhej betimi, thėrriste me shqetėsim, „amani lėreni kėto se po rrezikohemi“. Ato ditė nuk lejonin tė shkohet nė grup prej tre vetash, kurse nė varrim lejonin vetėm katėr pėrcjellės tė kufomės. Ne kishim siguruar njė kamion tė mbuluar, me tė cilin shkuam te varrezat e qytetit mbi njėzet vetė. Tė tjerėt individualisht shkuan drejt varrezave...

Pas demonstratave, nė vendin ku u vranė heroikisht dy dėshmorėt, regjimi ngriti njė nevojtore publike me dy hyrje. Sot aty s’ka mė nevojtore, por as monument qė tė shėnonte dhe kujtonte historinė e vitit 1981. Janė vetėm dy drunj, lisa qė rrinė nė kėmbė si dėshmorėt dhe pėrballė, duket shenja e plumbave gjakatarė...

Pas rėnies sė dėshmorėve nė ballė tė demonstratave mė 1981, si Naser Hajrizi e Asllan Pireva, organizatorė dhe militantė tė lėvizjes kombėtare, Xhelal Maliqi e Salih Abazi (Nė Prishtinė, mė 2 prill 1981), Salih Mulaku ( Zeka) e Ruzhdi Hyseni (Vushtrri, mė 3 prill 1981), Rizah Matoshi e Sherif Frangu (Ferizaj, mė 3 prill 1981), dhe mė vonė, Tahir e Nebih Meha (Prekaz, mė 13 maj 1981), Nesimi Dervishdana (Gjakovė, 26 korrik 1981), Ibrahim Krasniqi, Afrim Abazi (i mbytur nė burg mė 20 mars 1982), Xhemaili Berisha (i mbytur nė burg), nė vitet vijuese vriten udhėheqės tė shquar tė lėvizjes, si Kadri Zeka dhe Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, Rexhep Malaj e Nuhi Berisha, Bajram Bahtiri, Afrim Zhitia e Fahri Fazliu dhe shumė tė tjerė qė ranė pėr tė mos vdekur kurrė.


Poezi pėr Naser Hajrizin


Hydajet Hyseni


Pranverė me plagė


Njė pranverė me plagė,

Gjėmė e gjak e vragė,


Nė lule, nė kurorė,

Flakė, flakė e borė...


Njė zile zėzezė,

Nuk bie, por dėnesė;

Jo nuk tringėllon,

Qan, qan edhe rėnkon.


Njė klasė e shtangur,

Njė bankė e zbrazur;


Dhe banka rėnkon,

Aty dikush mungon.


Aty askush nuk ulet,

Aty- vetėm lulet;


Lule e freski,

Mbi to dhjetėra sy.


Sytė aty takohen,

Njomen, turbullohen.


Njė vajzė si e hutuar,

Njė grusht i shtrėnguar.


E shtrėngon shaminė,

Nė tė lotėt i bien.

Shami e qėndisur,

Ėndėrr grisur.

Lot vajzėrorė;

Flakė, flakė e borė.


Njė njome e pėrdėllyer,

Lule prilli e thyer.


Njė kėngė e ujitur,

Lot zemre tė zhuritur:

Qan lulja, o bo-bo,

Pėr lulėn, o bo-bo!


Mėsuesi kujdestar,

Nė ballė akull e zjarr;


Bankėn e lėmon,

Lotin e kafshon.


Fjalėt nė grykė i ngelin;

Si ta bėjė apelin!?


Jo zė, po ēirrmė nxjerr,

Kur thėrret Naser...!


Ku janė Naseri, Asllani[1][1], ku!?

Tėrė klasa gjegj: Kėtu!


Kėtu!, kthehet jehona,

Kėtu nė zemrat tona!

Jashtė kuis njė erė,

Gufon njė pranverė;

Njė pranverė me plagė,

Borė e flakė, e flakė, e flakė!

1983, CZ

Hydajet Hyseni: Paraverė nė katėr pamje, LSHK, Prishtinė 2006 f. 163


Ismail Syla


Shqipja e furtunės

( Naser Hajrizit)[2][2]


Ti e deshe jetėn, tokėn njerėzit, pranverėn

Ėndrrat t’i skuqi dielli i zjarrtė jugor

Tufė rrezesh tė arta, miliona margaritarė

Shndriste nė syrin tėnd ylli mėngjesor.


Udha e dritės vinte thellėsive shekullore,

Shtrihej kalldrėmeve tė eshtrave dhe gjakut,

Mėngjeset e ndritura i zinte nata mjegullore,

Terri i zi, kuēedra, sfidė i bėnin agut.


Atė dite hidhej vallja fluturim shqiponjash,

Nėn qiellin e egėrsuar, nga erėrat e tė ftohtit veri,

Mes tyre vallen hodhe sup mė sup si malet,

Krenar i patundur si lisi nė stuhi.


Veriu mes prillit derdhte suferinė,

Akull e breshėr mbi lulet e njoma,

Qė toka e shqipeve tė mos ketė tjetėr stinė,

Qė tė thahet blerimi, tė zhduket aroma.


Vallja e shqiponjave e rėndė atė ditė hidhej,

Zemra strall shkreptinte vetėtimė,

Pėrflakej horizonti, qielli i turbullt ndizej,

Marshimi i shqipeve gjėmonte bubullimė.


Nė ēdo rrebesh ka fluturim shqiponjash,

Dhe fluturimet hapin shtigjet e lirisė,

Varganit i shkėputet njė shqipe, bie,

Edhe njė gurė kėshtjellės, njė emėr pavdekėsisė.


Nė ēdo stinė moj shqipe ėndrra tė mbeti njė,

Sa vjeshta, sa dimra ta argasėn rininė,

Ta thyen buzėqeshjen,ėndrrėn ta trazuan,

Dhe pėr pranverėn, ta rritėn dashurinė.


Jashtė kuiste veriu, zemra merrte plagė,

Pranvera ėndėrr, vegim i bukur ishte,

Dallėndyshet fluturonin, kudo dritė e ag,

Ti ėndėrroje nė dimėr, ėndrra e re ishte.


Buzėqeshja jote – lule, karafil,

Zbukurues i kėsaj toke me zjarre,

Nė ballin flamur-plagė trėndafil,

Ti pishtar i ndezur nė netėt kosovare.


Dhe tokės sate qė aq shumė e deshe,

Me strall, plisa tė bardhė, shqipe zėbilbili,

Me male, legjenda, krisma, rrebeshe,

Njė gurrė gjaku i fale atė ditė prilli.


Shumė herėt rinia t’u thye o vėlla,

Dhe ike mbi krah shqiponjash fluturim,

Qiellit tė pėrskuqur, stuhi vetėtimash,

Vezullim yjesh, lulėkuqe shkėmbi, dritė, agim.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 103
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Agim Bajrami- Dėshmor i kombit nė 10 vjetorin e rėnies   Fri Aug 15, 2008 7:25 am

Agim Bajrami- Dėshmor i kombit nė 10 vjetorin e rėnies
( 12 shkurt 1964- 10 gusht 1998 )

Tė shkruash pėr figurat madhore, siē janė dėshmorėt e kombit, nė radhėt e tė cilėve dėshmori Agim Bajrami- Komandant Zefi, zė vend nderi, nuk ėshtė aspak e lehtė, aq mė pak privilegj. Ėshtė e kundėrta, ėshtė pėrgjegjėsi e dyfishtė pėr faktin se ata bėnė tė pamundurėn pėr ne dhe pėr ēėshtjen e madhe kombėtare. Agimin e kemi pasur shok e bashkėveprimtar nė radhėt e organizatės sė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, ushtarė tė denjė, organizator dhe Komandant tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ai ishte i pėrkushtuar pėr tokėn mėmė, ai sė bashku me bashkėluftėtarėt e vet bėri qė ne sot tė marrim frymė mė lirshėm, nga se pushtuesin tonė shekullor me tytėn e pushkėve tė lirisė e shporrėn nga trojet tona, ata bėnė qė brezi ynė i ri tė shijoj lirinė pa ndrojtje nga thundra pushtuese e fashizmit serb.

Veprat heroike tė Dėshmorėve tanė edhe mė ēartė forcojnė bindjen
dhe mendimin filozofike se nuk ka gjė mė humane se tė luftosh e tė pėrpiqesh pėr lirinė e popullit dhe tė vendit tėnd. Kėtė e ēmon e mbar bota liridashėse dhe demokratike pėr shkaku e thjeshtė tė formėsimit dhe tė vetėdijesimit se; njė populli i robėruar nuk do tė prosperoi kurrė as politikisht, as ekonomikisht, as moralisht, as do tė ngritėt nė atė shkallė tė duhur tė vetėdijesimit, nga se ai do tė pengohet vazhdimisht nga pushtuesi. Vetėm popujt e lirė mund tė prosperojnė, tė zhvillohen ekonomikisht dhe politikisht dhe tė ndikojnė pozitivisht nė pėrparimin e rendit tė ri demokratik dhe pa dyshim vetėm ata mund t’i kontribuojnė paqes mbarė botėrore. Njė gjė tė tillė nuk mund ta bėjnė as pushtuesit gjakataret tė kėtij globi me qėndrimet e tyre barbare tė cilėt po ia zėnė frymėn lirisė dhe pėrparimit tė botės civilizuese. Ata po e ngufasin progresin dhe lirinė e popujve me rivalitetin e tyre tė ulėt e agresivė pėr tė dėshmuar fuqinė e forcės sė tyre, por as edhe njė herė fuqinė e arsyes sė tyre!

Gati gjatė njė shekulli robėrie nėn pushtuesin serb, sigurisht se njė pjesė e popullit tonė humbi, ose thėnė mė mirė, rrėshqiti nga dinjiteti i vet, dinjitet tė cilin lejoi qė pushtuesi t’ia nėpėrkėmbė nė formėn mė tė ulėt tė tė nėnshtruarit! Nė fakt, bijtė dhe bijat e tokės shqiptare, qėllim tė jetės sė tyre kishin lirinė e vendit. Tė vetėdijshėm se kjo rrugė do sakrifica tė shumta, ata ju pėrveshėn punės dhe prishėn rehatinė e pushtuesit serb, njėkohėsisht edhe qetėsinė apatike tė shėrbėtorėve tė tyre, duke i dhėnė konotacion tė duhur ēėshtjes sonė kombėtare nė kohė dhe hapėsirė. Nė vazhdėn e kėtij lumi luftėtarėsh dhe atdhetarėsh tė denjė, printe edhe Agimi ynė i mirė- Komandat Zefi, me flamurin e fitoreve tė pėrgjakshme tė popullit tonė, por me krenari tė paprekshme kryelartė e triumfuese nder shekuj!
Agimin, nė fakt, e kam njohur mė pak fizikisht, pėr mė shumė e kam njohur atė shpirtėrisht: Si emėr e veprimtar tė denjė, si organizator e kontribuues tė madh, si njeri tė sakrificės e qė nė fakt i tillė edhe ishte ai. Agimi ishte shpirtmirė para se gjithash, sepse pa qenė shpirtmirė, nuk mund tė jesh i devotshėm. Ai kishte njė natyrė tė butė, gjithnjė i buzėqeshur, i qetė, i heshtur dhe kisha pėrshtypjen se Agimi nė jetėn e vetė nuk kishte lėnduar njeri. Ky ishte shpirti njerėzor i Agimit pėr t’u kombinuar me anėn tjetėr tė medaljes me Agimin luftarak e tė ashpėr kundėr pushtuesit Serb, me Agimin e sakrificave mė sublime nė shėrbim tė atdheut, me Agimin e betejave tė pėrgjakshme pėr liri, me Agimin qė la jetėn e tij nė altarin e lirisė si dėshmi qė ky popull deshi lirinė mbi tė gjitha, pra edhe me ēmimin e jetės! Ky qe Agimi me shokėt e tij tė cilėt morėn armėt nė dorė duke i dalė zot atdheut. Ata, kėtė e bėnė pa bujė e zhurmė, pa bubullima e mburrje, pa rrahagjokseje e krekosje, ai se bashku me shokėt shkuan nė Kosovėn e pėrflakur dhe u pėrjetėsuan nė shkėmbinjtė e Kaēanikut legjendar, nė Kaēanikun e Mic Sokolit e Idriz Seferit, ku mes kėtyre dy burrave tė dheut Agimit dhe shokėve tė tij, Besnik Beguncės e Xheladin Kurtajt iu la vendi i lavdisė, vendi i pėrjetėsisė, vendi i nderit!...

Agimi la Zvicrėn, la jetėn e luksit tė Evropės nė kėmbime me lirinė e atdheut, Agimin la edhe fėmijėt e tij tė dashur, la gruan e tij shpirtmadhe, la punėn dhe jetėn qė me mund e djersė e kishte krijuar atje nė perėndimit. Agimi, la ēdo gjė tė bukur tė kėsaj bote qė i thonė jetė, pėr tė shkuar te shokėt e idealit, te luftėtarėt e lirisė pėr t’u bashkuar atje me ta nė altarin e lirisė nė lumin e pavdekėsisė... A ka diēka mė tė madhe nė jetė se kjo qė bėri Agimi sė bashku me qindra luftėtarė tjerė tė lirisė?!

Veprimtaria atdhedashėse Agimit ėshtė shumė e gjatė, mbi njėzetvjeēare nė shėrbim tė atdheut dhe tė lirisė sė tokave shqiptare, nė mėnyrė qė njė ditė kėtė liri ta gėzojnė fėmijėt e Agimit, fėmijėt e dėshmorėve tanė, fėmijėt e Kosovės dhe tė tėrė shqiptarisė!
Agimi ishte i palodhshėm, ai kurrė nuk ndalej sė vepruari. Ai nuk hamendej, ai fliste pak, por vendimet qė merreshin, Agimi kurrė nuk i kthente prapa.
Kurrė nuk do ta heq nga kujtesa njėrin nga takimet qė kam pasur me Agimin nė Cyrih. Meqė unė nė atė kohė shkruaja pėr “Zėrin e Kosovės”, krahas shkrimeve publicistike, mbaja edhe rubrikėn e humorit me nofkėn “Ngucakeqi”. Si duket, Agimit i kishin pėlqyer batutat e mia, dhe mė njė rast mė tha: “Ngucakeq, mirė kishe shkruar, por me ē’shoh unė, kėta nuk do tė marrin vesh nga shkrimet, krahas shpotisė u bėn mirė edhe ca dajak kėtyre!... ”, dhe me atė buzėqeshjen e tij karakteristike iku...
Ende nuk kam parė buzėqeshje mė tė natyrshme dhe mė njerėzore se buzėqeshjen e asaj dite tė Agim Bajramit. Edhe sot dhe pėrgjithmonė mė ėshtė fiksuar nė mendje dhe nuk mė hiqet pėrjetė para syve tė mi ajo buzėqeshje aq njerėzore e Gjeneralmajor Agimit atė ditė!...
Buzėqeshjen e Agimit e shoh sot nė sytė e fėmijėve tė Kosovės, nė sytė e fėmijėve tanė qė njė ditė padyshim se do ta gėzojnė lirinė e plotė, e shoh nė sytė e popullit tim se po vijnė ngadalė por sigurt Agimet e lirisė sė madhe tė popullit shqiptar!

Mė respektim mė tė madhe njerėzor pėr Dėshmorin e kombit, Gjeneralmajor Agim Bajrami dhe pėr tė gjithė Dėshmorėt tjerė tė kombit tonė!

10 gusht 20

Lavdi deshmorit
AGIM BAJRAMIT

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 103
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Wed Oct 01, 2008 10:59 pm

AZEM VEHBI BEHLULI (10.5.1968 - 22.4.1999)
Azemi lindi me 10.5.1968 ne Mushtisht. Ishte fėmija i gjashtė i prindėrve Vehbi dhe Ferdeze Behluli. Kur i kishte vetėm gjashtė muaj i vdes babai, kėshtu qė nė moshė te njomė ai nuk shijon dashurinė atėrore. Fėmijėrinė e hershme e kalon ne njė skamje tė madhe, sepse te gjithė vėllezėrit e motrat (Haxhiu, Musliu, Hajrushi, Shyqeria e Elfia) ishin te mitur. Origjina e Azem Behlulit trashėgohet nga gjeni patriotik i nėnės sė tij, Ferdezes, e cila ishte mbesa e Eqrem Mustafes, bashkėluftėtar i Bajram Currit, si dhe trashėgimi nga babai, Vehbi Behluli, i cili, pėr shkak tė ndjenjave atdhetare, ka qene i leēitur nga regjimi titist deri nė vdekje.
Shkollen fillore Azemi e kryen nė Mushtisht, ndėrsa tė mesmen nė Therandė. Studion nė Fakultetin Ekonomik tė Prishtines, por pėr shkak tė rrethanave qė u krijuan atėbotė nga regjimi serb, nuk arrin te diplomojė. Prej vitit 1992 punon nė ndėrmarrjen "Afėrdita SH", ndėrsa prej vitit 1995 deri me 1997 do ta udhėheqė kėtė ndėrmarrje.
Veprimtaria e kėsaj ndėrmarrjeje ka qenė - pėrgatitja dhe editimi i audio programeve muzikore, kryesisht te kėngetares Shkurte Fejza dhe te kėngetareve qė kanė kultivuar muzikė tė mirėfillte shqiptare.
Qė prej fillimit tė luftės sė Ushtrise ĒIirimtare tė Kosovės ka ndihmuar kėtė ushtri me mjete materiale derisa ėshtė inkuadruar edhe vetė drejtėpėrdrejtė nė radhet e saj.
Me rastin e Thirrjes sė Shtabit tė Pėrgjithshem tė UĒK-sė pėr mobilizim tė pėrgjithshem, me 1.4.1999, Azem Behluli, me shumė djem tė tjerė tė fshatit Mushtisht, si Bafti Shala, Gazmend Aliu, Mehdi Jakupi etj., vesh uniformen e UĒK-sė. Azemi iu bashkua radhėve te UĒK-sė nė fshatin Maēitevė, nė Kompanine 11\ te Batalionit 1I te Brigades 123 te Zonės Operative te Pashtrikut.
Qė nga 23 marsi i vitit 1999, sidomos pas sulmeve te NATO-s mbi caqet e ushtrisė e 18 policisė serbe, forcat serbe fillojne njė ofensive nė shkalle tė gjėrė kundėr pozicioneve tė Ushtrise Ēlirimtare tėe Kosovės. Pėrballjet e UĒK-sė me forcat armike nė drejtim te kėtij fshati fillonin nga Brezovica e Shtėrpca, nga Varret e Krushqve mbi Biti, nga Guri i Dellocit, nga Bjeshka e Bukoshit dhe nga Padeshi. Ushtaret e UĒK-sė mbronin pozicionet pėrballė Gurit te Kuq, Gurėve tė Tahirit, nė Kodren e Studenices dhe mbi Mushtisht. Nga kėto pozicione luftėtaret e lirisė i thyen shumė herė forcat serbe, duke iu shkaktuar humbje tė mėdha nė njerėz dhe nė armatim, madje gjatė njė ofensive iu pat mbetur edhe flamuri i tyre ne Kodren e Studenices.
Nė shtator te vitit 1998, kompania e lartpėrmendur e pati goditur helikopterin e policise, kur ai kalon mbi pozicionet e UĒK-sė te Guri i Kuq nė ahishtat e Bugogllaves.
Nė betejat e egra e tė fuqishme tė 19, 20, 21 dhe 22 prillit, qė ishin njė vazhdimėsi e pakėputshme e tyre, mbrojtja e pozicioneve te UĒK-sė dhe e popullates zgjati plot 43 ditė pandėrprerė derisa forcat serbe u thyen definitivisht dhe lėshuan Kosovėn. Nė shumė nga kėto beteja ranė ushtarė tė UĒK-sė. Vetėm nga Batalioni i dytė nė Budakove kanė rėnė 31 dėshmorė.
Nė njėren nga kėto beteja tė ashpra, e cila zhvillohet afėr Shkolles Fillore tė fshatit Gurkuq dhe e cila kishte filluar me sulmet e forcave serbe nė mėngjesin e 20 prillit, bie heroikisht, me 22 prill 1999, nė orėn 16:30, trimi i kėtyre anėve, Azem Behluli. Azemi me shokėt e tij nuk kishte lėvizur nga istikami pėr tri ditė rresht, derisa goditet nga nje plumb snajperi. Po atė natė, Azemi ėshtė varrosur nga luftėtaret e lirisė, me nderime ushtarake, nė varrezat e fshatit Maēitevė, i bartur dy-tre kilometra nėn breshėrinė e plumbave nga bashkėluftėtaret: Jakup Jakupi, Bekim Avdylaga, Mehdi Jakupi, Kujtim Jakupi, Medrit Mustafa dhe Avdi Jakupi. Nė momentin e rėnies nė istikam, afėr tij kanė qenė, pėrveē luftėtarėve tė lartpėrmendur, edhe Burim Abazi, Hysen Bajselmanaj e Faruk Kokaj. Nėnė Ferdezja lajmin e kobshėm e mori nė Tiranė, atje ku ishte deportuar nga forcat kriminale serbe sė bashku me qindra-mijėra shqiptarė tė tjerė. Ajo nuk u ligėshtua, pėrkundrazi, gjeti forcė e i tha kėto fjalė: "Edhe pse e rrita me thonj tė duarve, hallall i qoftė gjiri qė ja kam dhėnė, e paskam pasė rritur pėr Kosovėn!".Tė njėjtėn ditė, me 22 prill 1999, pėrkrah dėshmorit Azem Behluli, plagosen edhe luftėtarėt e lirisė: Jahir Ndrecaj, Hysen Ndrecaj dhe Azem Aliu. Nė kėtė betejė te ashpėr e tė pabarabartė, armiku pati shume tė vrarė e tė plagosur. 
Bashkėluftetarėt ruajnė kujtime tė paharrueshme pėr Azemin Ja si e kujton kėtė luftetar Sadik Halitjaha, zv. komandant i ZOP, ish komandant dhe themelues i Batalionit tė Dytė tė Budakovės, Njėsisė sė cilės i takonte dėshmori Azem Behluli: "Dėshmorin Azem Behluli e kujtojmė si dėshmorin mė tė sakrificės, mė tė pėrkushtuarin e mė trimin tė Njėsisė se UĒK-sė".Komandanti i Kompanisė 111 e bashkėluftetar i Azemit, Halil Krasniqi, ndėr tė tjera, kėshtu e kujton kėtė luftėtar tė lirisė: "Kjo ditė ka qenė dita mė e lumtur e Azemit. Ai qė nga mėngjesi me nxitim dhe guxim tė paparė hidhej i pari nė istikam duke thėnė: "Edhe sot, edhe sot, se me s'do tė shkelė kėmbė shkjau nė Kosovė". Azem Behluli na del pėrpara me pamjen e tij qė shembėllente ushtarin e pervjetshem, qė i thėrret lirisė "Edhe sot..., edhe sot, pastaj do te fluturojmė nė qiellin e lirė tė Kosovės, istikamin tim mos ma zini, aty unė pėrsėri do tė vigjiloj". Azemi bie, duke dhėnė shembullin mė tė rrallė se si luftohet burrėrisht, se si krijohet pavdekėsia.Trupi i dėshmorit Azem Behluli prehet sė bashku me 72 dėshmoret e Therandės nė Varrezat e Dėshmoreve, ku ėshtė rivarrosur me 18.9. 1999.Ai ėshtė pėrjetesuar nė pllaken pėrkujtimore te vendi i renies nė Gurkuq, afėr shkollės, nė lapidarin e 31 dėshmorėve nė Budakovė dhe nė lapidarin e fshatit ku lindi, nė Mushtisht, sė bashku me Bafti Shalen dhe Gazmend Aliun.Dėshmori Azem Behluli ka lėnė pas bashkėshorten, Naxhijen dhe tri vajzat: Adean, Zaninen dhe Azren, tė cilat do tė jenė pėrherė krenare pėr veprėn e babait tė tyre.Pas rėnies, Qeveria e Pėrkohshme e Kosoves-Ministria e Mbrojtjes i ka dhėnė Mirėnjohje. Fakulteti Ekonomik, student i te cilit ishte Azemi, e ka shpallur Student dėshmor. Shoqata e Produksioneve Muzikore e Kosoves ka marre emrin e dėshmorit Azem Behluli. Kuvendi i Komunes i Therandes i ka dhėnė Mirėnjohje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 103
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Wed Oct 01, 2008 11:01 pm

 LULĖZIM SHAIP GUTA (28.3.1980 - 28.9.1998)
Lulėzim Guta u lind me 28 mars tė vitit 1980, nė Therandė (ish-Suharekė), nė njė familje me tradita inelektuale e patriotike. Shkollėn fillore e kreu nė Therandė, ndėrsa tė mesmen nė Prizren, dega e mjekėsisė sė pėrgjithshme.

Nė bankat e shkollės fillore, Lulėzimi ishte nxėnės shembullor, me mėsime e sjellje. Nė vitin 1994/95 vazhdon mėsimet nė shkollen e mesme te Mjekėsisė nė Prizren. Edhe aty tregoi sukses nė mėsime. Ishte i sinqert dhe me tė gjitha virtytet e mira tė njė tė riu tė edukuar mirė. Pėr herė tė parė kur filluan krismat e para pėr liri, Lulėzimin e gjetėn tė gatshėm pėr t'ju bashkuar luftes ēlirimtare.

Familja e Lulėzimit ishte pėrparimtare dhe intelektuale. Babai, Shaipi kishte punuar nė arsim dhe ėshtė veteran i arsimit si dhe pjėsmarrės i demonstratave me 1968, 1981, 1989, 1990.

Prindėrit e Lulėzimit, Shaipi dhe Elhamja mburren dhe janė krenare me idete dhe veprėn e tė birit Lulėzimit. Mburren me guximin dhe trimėrinė qė nė moshėn 18 - vjeēare ra dėshmor pėr vendin e vet.

Gjithashtu edhe nėna e Lulėzimit ėshtė mėsimdhėnėse.

Nė korrik tė vitit 1998, Lulėzimi me njė vullnet tė madhė u kyētė nė radhėt e UĒK -sė. Banorėt e Jezercit, krahas shumė tė rinjve qė ishin rekrutuar nė radhėt e UĒK -sė, ishin mobilizuar me tė gjitha forcat nė shėrbim tė atdheut. Ata u morėn sė bashku me ushtarėt, nė rregullimin dhe ndėrtimin e sistemit mbrojtės tė kanalizimit dhe bunkerizimit tė pozicioneve, tė furnizimit me gjėra tė ndryshme ushqimore, tė dhenies sė mjeteve tė punes nė dispozicion tė nevojave tė ushtrisė dhe pėrgatitjes sė bukės pėr luftėtaret e lirisė.

Organizimi i tillė ushtarak ishte treguar shumė i efekshėm, sepse pas hyrjes sė forcave tė UĒK -sė nė Jezerc, sulmet e pushtuesit serb, ishin tė vazhdueshme, por falė guximit, trimėrisė dhe vetėmohimit te ēlirimtareve, forcat armike asnjėhere nuk arritėn t'i mposhtin luftėtarėt e lirisė.

Duke parė qėndresėn stoike tė luftėtarve tanė, armiku e kishte tė qartė se nuk mund te depėrtonte lehtė nė territorin e lirė tė Jezercit, prandaj vendosi tė mobilizonte forca tė mėdha ushtarake policore si dhe teknikėn e tij mė moderne dhe armatimin modern.

Pushtuesit serbė, nga data 25-28 shtator 1998 filluan njė ofensivė tė fortė kundėr forcave tė UĒK -sė. Asokohe Jezerci ishte i rrethuar nė tre rrathė prej forcave armike. Fillimisht sulmet serbe filluan prej granatimeve tė ashpra prej vendpozicioneve tė ndryshme, si nga bashkimi i lumenjėve, nga "Maja e Buqes" nga "Podi i Gėshtenjave" dhe nga pishat e Shtimes e nga Duhla, nga "Antena" qė gjendej mbi fshatin Jezerc, pastaj nga pozicionet serbe tė fshatit Sushicė, prej Livadheve tė Burrnikut, prej Semajes, staneve tė Doganit, nga "Ujėsjellsi i Pleshinės" dhe nga kazerma ushtarake e Ferizajt.

Nė kėto kushte, i gjithė efektivi ushtarak i Nėnzones Operative tė Neredimes, nė bashkėveprim me komanden e Kaēanikut ishte i mobilizuar si asnjėherė mė parė nė luftė kundėr forcave serbe.

Pas sulmeve me armė tė artilerisė sė rėndė, forcat serbe filluan tė sulmojnė edhe me kėmbėsori, e cila mbėshtetej me makineri dhe teknike tė sofistikuar luftarake. Kėshtu qė, me 27 dhe 28 shtator, forcat serbe me kėmbėsori dhe teknike luftarake sulmuan nga drejtimi i Neredimes, pikat 1 dhe 2 nga drejtimi i Dremjakut dhe Mollopolcit. Forcat e kėmbėsorisė sulmuan drejt pikes 3 nga drejtimi i Budakoves dhe antenės mbi Jezerc. Me kėmbėsori dhe teknike te rėndė luftarake u sulmua pika 6. Kėto luftime tė ashpra nė mes forcave te UĒK -sė dhe atyre serbe, u zhvilluan deri nė momentin kur arsenali luftarak i forcave tona ishte shpenzuar dhe luftėtaret tanė nuk kishin me ēfare tė luftonim.

Nė njė gjendje tė tille, shtabi i Nėnėzones Operative tė Neredimes, komanda pėr Ferizaj dhe Kaēanik, vendosi tė vėrė nė zbatim planin e tėrheqjes taktike, i cili parashihte qė tė gjithė ushtarėt, nga pikat mbrojtėse tė terhiqeshin duke marrė me vete edhe popullatėn civile, me tė cilen do tė depėrtonin nė drejtim tė barakave tė rojeve tė pyllit, qė gjendeshin nė thellesi tė fshatit. Prej aty duhej te lėviznin nė drejtim tė maleve tė Sharanikut.

28 shtatori i vitit 1998, ishte dita e zhvillimit tė njė beteje tė pėrgjakshme. Efektivi ushtarak i Nėnzones, i pėrbėrė prej 400 ushtarėsh dhe i pajisur me armatim tė lehtė, lufėtonte kundėr njė ushtrie me mijėra militare. Nė kėto luftime tė pėrgjakshme, forcat armike pėsuan humbje tė mėdha nė njerėz dhe nė teknikė luftarake.

Armiku kishte njoftuar se nė kėto luftime ishin vrare militarėt: Nebojsha Jeftiq (30) nga Obrenovei, Sasha Simeunoviq (29), prej Beogradit, Zhelko Joviqiq (32) nga Sopoti. Kėto dėshmi tė cilat i ka pranuar armiku gjinden ne librin "Zloēini Albanskih terorista 1995 - 1998", "Jedinstvo", Prishtine, janar 1999.

Nga goditjet e luftėtareve tanė nė pikat mbrojtese 1, 2, 3 dhe 6 u vranė me dhjetėra pjesėtarė tė forcave armike dhe u plagosen shumė tė tjerė.

Nė kėtė betejė tė ashpėr, nė pikėn e pestė mbrojtėse, bie ushtari Lulėzim Guta, si dhe bashkėluftetarėt e tij: Arsim Zeqiri dhe Sali Baliu nė pikėn e Gjashtė, Gursel Sylejmani nė pikėn e Tretė, Sejdi Sejdiu, Bashkim Vishi dhe Nazim Terziu nė piken e Dytė, Bajram Sylejmani dhe Kemajl Hetemi nė pikėn e Parė. Ndėrsa, plagosen Daut Ilazi dhe Islam Hasaj. Nga radha e popullatės civile humben jetėn dy tė moshuar, njėri prej tyre i paralizuar, i cili u ekzekutua, ndėrsa tjetrin serbėt e dogjėn nė shtėpinė e tij.

Pllaka pėrkujtimore pėr dėshmorin Lulėzim Guta ėshtė ngritur ne Jezerc, nė vendin e rėnies, ndėrsa trupi i tij pushon nė varrezat e dėshmorėve nė Ferizaj. Familjes sė tij i ėshtė ndarė mirėnjohje nga Qeveria e Pėrkohshme e Kosovės dhe nga Shtabi i Zonės. Lulėzimi pas vetes la babanė, Shaipin, nėnėn, Elhamen dhe vėllezėrit: Zenelin e Ilirin.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve: 9104
Age: 103
Vendi: Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi: Bum - Bum bum !
Registration date: 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Wed Oct 01, 2008 11:04 pm

FETAH AHMET GEGA (5.11.1964 - 2.5.1999
Me 5 nėntor tė vitit 1964, Ahmet Geges, nga Studenēani i komunės sė Therandes (ish-Suharekė), i lind djali, tė cilin e pagėzon me emrin Fetah. Asokohe familja e Ahmet Geges dhe e shumė atdhetarėve tė tjerė ishte vėnė nė shėnjestėr tė dhunės dhe tė represionit nga regjimi antishqiptar i Titos.
Fetah Gega mėsimet fillestare i mori nė vendlindje, ndėrsa shkollen e mesme e mbaroi nė Therandė. Ishte nxėnės nė vitin e tretė kur shpėrthyen demonstratat e marsit dhe tė prillit tė vitit 1981 nė Kosovė. Me 2 prill tė atij viti, Fetahu sė bashku me Ilaz Kadollin, Xhavit Bajraktarin e shume nxėnės tė tjerė, merr pjesė nė demonstratat qė ishin zhvilluar nė Suharekė, Gjatė viteve tetėdhjetė, Fetahu mban kontakte te pandėrprera me shoket e ilegales patriotike. Asokohė ishte anėtaresuar nė Lėvizjen Populloe pėr Republiken e Kosovės.
Me bashkėmendimtarėt e tij e veēmas me lIaz Kadollin, Gafurr Elshanin, Besim Baraliun, Xhavit Bajraktarin, Mehmet Balen e tė tjerė, merret me shpėrndarjen dhe propagandimin e shtypit ilegal, ēė asokohė veprimtaret e Lėvizjes e sillnin nga Perėndimi nė Kosovė.

Pas mbarimit tė Shkollės sė mesme, Fetah Gega regjistrohet ne Shkollen e Lartė Pedagogjike nė Prizren, por pėr shkak tė kushteve tė rėnda ekzistenciale nė familje, detyrohet tė largohet nga vendlindja.
Ashtu sikurse edhe shumė tė rinj tė Kosovės, edhe Fetahu merr rrugen e kurbetit. Nė fillim zė punė nė Slloveni, mirėpo edhe atje vepronte dora e fshehtė e Sigurimit serb. Fetahu, kalon kufirin dhe vendoset nė Austri. Krahas punes fizike, pėr ta mbajtur familjen, ai zhvillon aktivitet edhe nė radhet e LPRK-sė (mė vonė LPK).
Jehona e krismave Ēlirimtare tė kryetrimit tė kohes sonė Adem Jashari, kishte sfiduar ndėrgjegjen e Ēlirimtarėve kudo nė trojet shqiptare dhe nė mėrgatė, Fetah Gega nga SIlovenia arrin nė Kosovė dhe futet nė radhet e Ushtrisė ĒIirimtare tė Kosovės, ne Anadrin. Ne pranverė tė vitit 1998, Fetah Gega, Ilaz Kadolli, Xhavit Bajraktar Mehmet Bala dhe disa luftėtare tė tjerė, formojnė njėsitin ushtarak "Ēeliku 50", nė fshatin Ilirion (ish-Dobėrdelan).
Me qėllim tė pėrforcimit tė vijave tė frontit, eprorėt marrin vendim qė Fetah Gega tė angazhohet nė njėsitet diversante tė Jetullah Qarrit, i njohur si komandant "Guri", Nė pikėn luftarake te Greiēecit, Fetahu me bashkeluftėtarė ka shkruar faqe te ndritshme tė luftės sė Ushtrisė ĒIirimtare tė Kosovės Asokohė, pėr zhdėrvjelltėsinė dhe sulmet e rrufeshme tė Fetahut ishte mėsuar edhe Ismet Jashari, komandant "Kumanova", i cili thote:
Ky trim mė duhet mua, se e ka dorėn e djathtė dhe lufta i shkon mbarė.
Me rastin e luftimeve ne Gryken e Llapushnikut, Fetah Gega gjendet nė vijen e parė tė luftės krahas Imer Alushanit, Isak Musliut, i njohur si komandant "Ēerēizi", Ali Zogajt, Faik Bujupit e shumė luftetarėve tė tjerė.
Hapėrimi luftarak i Fetahut nga njė zonė e luftimeve nė zonėn tjetėr ishte hapėrim i pandalshėm, ishte si rrufeja qė kriste pėr sė kthjellti mbi kokėn e pushtuesit serb.
Nė shtator tė vitit 1998, Fetahu me bashkėluftetarė, riorganizon njėsitet ushtarake tė rrethines sė Therandes dhe me urdhėr tė Shtabit te Pėrgjithshem tė Ushtrisė ĒIirimtare tė Kosovės emėrohet komandant Toger i Njėsise Speciale.
Nė tetor te vitit 1998, Fetah Gega, Sabit Gashi, Shefki Hoda, Xhavit Bajraktari, Vahid Jashari e luftėtare tė tjerė, kryejne sulm mbi forcat serbe nė vendin e quajtur Bunari i Vehapit, nė fshatin Samadrexhė. Njė sulm tjetėr tė befasishem Fetahu me njėsitin e tij diversant e ndėrmerr edhe nė vendin e quajtur te Ura e Reshtanit, nė fillim tė nėntorit tė po atij viti, ku nė shenjė hakmarrjeje pėr luftėtarin e mirėnjohur Xhelal Hajda "Toni" dhe bashkėluftetarin e tij Selajdin Mullabazi "Mici", shpartallon nė befasi postbllokun serb nė Reshtan, njėrėn ndėr pikat mė tė fortifikuara tė ushtrisė okupatore nė ato anė. Pėr asgjėsimin e atij postblloku famėkeq, urdhri ishte dhėnė nga Shtabi i Pėrgjithshem i Ushtrisė ĒIirimtare tė Kosoves.
Fetah Gega, luftėtar i pėrkushtuar i luftes ĒIirimtare, ka marrė pjesė nė luftime edhe nė Budakovė, nė Zoqisht, nė Carralevė, nė Bllacė, nė Dobėrdelan dhe kudo nė zonat e luftimeve nė Rrafshnalten e Drenicės, nė Anadrin e nė Pashtrik.

Me rastin e intervenimit tė NATO-s kundėr forcave policore dhe ushtarake serbe, me 24 mars te vitit 1999, Fetah Gega ndodhet ne Studenēan.
Asokohe njėsitet e Ushtrisė ĒIirimtare tė Kosovės intensifikojnė sulmet kundėr bandave krininale tė armikut, tė cilat filluan tė masakrojne popullaten civile shqiptare, me qėllim tė pėrhapjes sė panikut dhe tė dėbimit tė saj pėr nė Shqipėri.
Fetah Gega me njėsitin e tij intervenues hapėron pandalshėm, nė tė gjitha pikat luftarake tė Anadrinit si ne: Bukosh, nė Gjinoc, nė Budakove, nė Studenēan, nė Semetisht e gjetiu.
Nė fillim tė majit tė vitit 1999, Fetahu sė bashku me Xhavit Bajraktarin, Ilaz Kadollin, Isuf Krasniqin, Habib Elshanin, Vahid Jasharin, Murat Kodren etj. ndodhej nė afeėrsi tė Bukoshit, nė rrugė pėr t'u kthyer nė drejtim tė Studenēanit.
Pasi errėsohet, Fetah Gega, Xhavit Bajraktari, Ilaz Kadolli me bashkėshorten dhe me dy fėmijėt e tij nė rruge nėpėr livadhin e Shirokės, nė afėrsi tė Mullirit, bien nė pritė tė forcave serbe, te cilat sulmojnė nga pozicioni pėrballė mullirit. Derisa pararoja nė krye me Xhavitin, Fetahun, Murat Kodren dhe Vahid Jasharin po rezistonin, kolona, neė mesin e tė cilėve kishte edhe gra dhe fėmijė, arrin te prapakthehet, shtrirė nėpėr vijėn e njė pėrrocke.
Gjate luftimeve, kishin rėnė duke luftuar trimėrisht, Fetah Gega e Xhavit Bajraktari dhe ishin plagosur Vahid Jashari dhe Murat Kodra.

Forcat serbe kishin arritur t'i marrin trupat e tė vrarėve dhe i varrosin nė Varrezat e Therandės. Pas luftės, bashkėluftetaret e Fetah Geges dhe tė Xhavit Bajraktarit, trupat e dėshmoreve i rivarrosin nė Varrezat e Dėshmoreve nė Therandė.
Nė shenjė nderimi e respekti, bashkėluftetaret dhe familjaret u kanė ngritur pllake pėrkujtimore, nė Shirokė, pėrballe vendit ku ata rane trimėrisht.
Pėr kontribut te ēmuar nė luften Ēlirimtare, Fetah Geges, post mortum, ėshtė dhėnė mirėnjohje nga:
Qeveria e Pėrkohshme e Kosoves, Zona e Dytė Mbrojtėse e TMK-sė,
Brigada 124 "Gani Paēarizi", Drejtoria e Radios-Kosova e Lirė.
Fetahu la pas vetes Fitimin, Ēlirimin dhe Fetahun, i cili ka lindur pas rėnies sė dėshmorit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 4058
Registration date: 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Wed Oct 01, 2008 11:09 pm

KUJTOJ VELLAUN SHOKUN MIKUN DHE BASHKELUFTETARIN E TOKES MEME ME SHPIRTE E NERGJEGJE QE AMANETIN E TIJ DOTE BEJM REALITET ZERIATDHEUT
KOMANDANT SHPENDI



Nena te ka mal

Por s“te pushton dot

Nena flet pa fjale

Nena s“ka me lot...


Keto vargje te tmerreshem dhe po aq te bukur, deri ne ekstremitetet e poezise, jane lexuar dhe duartroikut ne heshtje dhe papushim nga e ter salla e Pallatit te Kongreseve me 31 tetor, kur u perkujtua ditlindja e djaloshit Skerdilajd , nga familja shume e vjeter tiranase Llagami, rene ne lufte. Rene ne njeren nga te trija luftat qe mori pjese ky "Shpend" , ky shpend luftarak qe kapeente nga llogorja ne llogore, nga fshati ne fshat, mespermes plumbave, ne lufte per lirine e Kosoves, te lugines se Presheves dhe ne formacionet luftarake te Ali Ahmetit, kur luftohej dhe derdhej gjak ne Republiken e Maqedonise.

Skerdilad Llagami, ky cun tirone, si te gjith te tjeret, I lindur ne vitin 1968, ka luajtur dikur rrugicave te qytetit te tij, ka shkuar ne kopesht e ne cerdhe, ka qene nxenes ne nje shkolle ketu, pikerisht ne ate "Mine Peza", ka marre nota te mira dhe mesatare, ka bere kalamalleqe, dikush I ka terhequr ndonjehere veshin per ndonje prapesire e dikush tjeter I ka falur nje karamele apo disa leke qe te shkonte ne kinema me shoket a te blente nje akullore.

Mirepo, jeta e fenijerise eshte , sa e bukur e naļve, aq edhe e shkurter shume. Ai u burrerua shpejt, edhe nen perkujdesjen e nje edukatori te mrekullueshem sikurse I ati, Bardhyli dhe...

Ne vitin e tmerrshem 1997, kur shteti I Shqiperise sone te shtrenjte u shkermoq, duheshin burra qe t“i dilnin asaj per zot. Ishte e kollajte qe te ikje me gomone; te ikje me nje vize diku dhe te sodisje nga larg , sigurisht me lote, atdheun tend se si digjej dhe humbiste gjak ne ate hemorragji dhe, sesi, prej asaj hemoragjie, te shihje kanibalet e atdheut tend, me maska, te vidhnin e te vrisnin kalimtaret duke e shtene memen tone Shqiperi ne dhjetperqindeshin e vendeve me te rrrezikeshme te rruzullit.

Shqiperia kerkonte burrat e saj. Skerdilad Llagami, qe njeri nga ata. Shqiperise sone nuk I kane munguar burrat kurr. Edhe kur njerezit plot deshperim, donin te largoheshin nga ajo, si te ishte nje nene lebroze. Por nuk eshte, more nene lebroze nena jone Shqiperia! Edhe te ishte Shqiperia jone toke e shkrete e pa nje fije bar, ajo eshte nene burrash qe dine te vdesin per `te. Qe dine t“ia lemojne ballin,t“I vene atje nje kompreso te lagur me lote, atehere, kur te gjithe duan ta shqyejne dhe ta hedhin mbatane si nje qenie pa fryme. Shqiperia ndersa lengonte na ate nentedhjete e shtate, kerkonte cunat e Tiranes se saj, te Vlore,Shkodres, Korces, Elbasanit, Kavajes...Kerkonte Skerdilajdet e saj qe u kishte mesuar gjuhen e embel shqipe kur ata sa kishin nisur te belbezonin.

Skerdilad Llagami pjestar I forcave te "Briskut", levizte me autoblind sa nga njeri cep I Tiranes ne tjetrin, pa patur koe te takoje as nenen e shtrenjte - qe rrinte ,e shkreta , kete pervjetor te ditlindjes se djalit, ne radhen e pare te pallatitte Kongreseve, shihte nderet e pafund qe I beheshin te birit, por nuk kishte fuqi te dilte para mikrofonit, se paku, as nje fjale te mos thoshte, por vetem te psheretinte.

Skerdialdit nuk I shkoi mendja kurr te ikte emigrant. A, po, te largohej nga Tirana e tij, popo. Vecse, te largohej ne trevat shqiptare perqark. Atje ku qe mbledhur rinia dhe burreria kosovare per lirine nga fashizmi serb...Atje ku kerkohej , jot e shitej djerse, port e derdhej gjak.

Babi I deshmorit Skerdilajd Llagami , me zemer ne dore I kujtoi dicka peresidentit Putin. I kujtoi se ai ishte babai I nje deshmori te rene ne lufte kunder fashizmit serb te Sllobodanit, sikurse edhe Rusia dha kaq e kaq djem nenash kunder fashizmit. Shteti serb u suall me te gjitha parametrat e fashizmit kunder popullit kosovar.

Vetoja ruse kunder pavaresise se Kosoves, eshte ne favor te shtetit serb qe ende nuk ka mundur t“I beje dot nje operacion te thelle kirurgjikal fashizmit te trasheguar qe ne kohen e Titos .

Skerdilad Llagami ishte I ndergjegjshem per ate qe po bente dhe po kerkonte. Ai, sikur po kerkonte me ngulm vdekjen e tij duke kapercyer, si shpend, nga njera lufte ne tjetren, nga njera llogore ne tjetren, ashtu, me trupin prej ushtruesi te sporteve te renda dhe veshur, sic thoshte kenga e nje grupi femijesh te ardhur nga Tetova, "veshur me gur, te luftoje si burr" .

" E vrane komandant Shpendin " - tha Bardhyl Llagami - " duke lene dy pleq te mjere si kercuj ne vater dhe dy vajza te mitura. Duke na e nxire jeten ne , te dy prinderve te tij, qe nuk eshte e mundur te qeshim dot me. Por, ata nuk mund kurr ti vrasin pavdeksine djalit tim, qe ka trupin ne nje varreze te Tiranes se tij dhe shpirtin, qe fluturon papushim , shko e eja, qenga parajsa e qiellit, neper trevat shqiptare"
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 4058
Registration date: 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Wed Oct 01, 2008 11:28 pm

Deshmore ose jo, si te doni me quani,
por amanetin per liri, vellezer ma ruani.
(Fadil Nimani)

Gjate historise qindvjeēare te popullit tone,rajoni i Dugagjinit dhe veēmas te Gjakoves eshte i njohur per lufera te rrepta kunder pushtuesve te ndryshem. Ne fshatin Gergoc te ketij rajoni per trimeri,bujari dhe per atdhetarizem eshte e njohur familja Nimani, qe nga gjiri i vet ka nxjerre trima dhe atdhetare , por edhe deshmore....
Nga kjo familje eshte i njohur edhe emri i Fazli Mete Nimanit, i njohur per rezistencen e tij kunder pushtuesve sllave, qe denohet dhe mbahet ne burgun famkeq te Goli Otokut.Por, gjurmeve te te pareve te tij, do te shkoje edhe Fadil Bajram Nimani, i cili sikur te paret e tij, dikur edhe ai nuk u pajtua me okupimin dhe nenshtrimin e shqiptareve nen thundrren sllave.
Fadil Nimani lindi me 07.04.1967 ne fshatin Gergoc te komunes se Gjakoves.Shkollen fillore e kreu ne vendlindje ,kurse te mesmen dy vjet ne Gjimnazin e Cermjanit, kurse dy vjet te tjera per te vazhduar ne shkencat matematiko-natyrore ne Gjakove. U shqua per vyrtytet me te larta te bujarise , trimerise,atdhedashurise.Pas mbarimit te shkolloes se mesme behet studenent ne SHLP "Bajram Curri" ne Gjakove,drejtimi i histori gjeografi ku diplomoi dhe mori titullin e arsimtarit.
Gjithnje i vetedijshem se vetem zjarri i pushkes do ta ēlironte Kosoven, ai pa ngurrim ne vitin 1996 futet ne radhet e UĒK-se per te marre pjese ne shum aksione te asaj kohe qe kryente UĒK-ja.Duke pare aftesite e tij intelektuale dhe ato ushtarake e emertuan komandant te njesitit TIGRAT, njesit qe operonte ne rajonin e Dushkajes.
Fadilin nuk mundte ta pengonte propaganda e eger, qe bente Beogradi dhe qe se bashku me kete e benin edhe disa "politikan shqiptar" qe gjithnje thirreshin ne emrin e popullit, se jan per lirine dhe pavarsine e Kosoves, por ne anen tjeter ,ata ishin nenshtruar perveē roberise, edhe poshterimit ne tersi.
Fillimi i luftes frontalete vitit 1998 shtronte nevoje te furnizimit me arme per luftetaret e UĒk-se, prandaj Fadili qindra here do te kaloje kufirin shqiptaro-shqiptar, per t'u sjelle arme shokeve te tij qe luftonin ne vijat e fronit.Ne qershor te vitit 1998 Komanda e Zones Operative te Dugagjinit Komandant TIGRIN e emeroi Komandant te Policise Ushtarake, mirepo ne kete kohe ai komandonte edhe batalionin "Rrufeja".
Ky battalion ishte stervitur ne Shqiperi nga oficere te Armates Shqiptare dhe ishte i gatshem per ēdo perballje me armikun.
Por, fundi i luftes nuk erdhi ashtu siq e kishte menduar Komandant Tigri dhe shume bashkeluftare te tij, ende nuk kishte permuhuar betimi i dhene para flamurit. Ne thundrren sllave ende rrenkonin tokat shqiptare.
Kosova Lindore kishte mbetur nen regjimin serb, shqiptaret e Ilirides te njejtin fat, andaj shum liridashes nuk mund ta duronin kete.Nje ndihme te madhe dhe ne furnizim per te drejtat e tyre te IJRM nuk mundi t'a pengonte asgje dhe ai menjehere iu bashkangjite shokeve te tij atje.
Keshtu fillimisht formacionet te Ushtrise Ēlirimtare Kombetare Fadili iu bashkangjite si ushtare, por duke pare aftesite e tij ushtarake ai emertohet Komandant i Brigades 113, qe mbante emrin e deshmorit qe ra ne lufte per lirine e Kosoves Ismet Jashari-Kumanova.
Po ashtu ishte komandat i Njesitit Special "Skenderbeu", detyre te cilin e krey me nder dhe pergjegjsi te larte deri ne renien e tij heroike me 25 Maj 2001 ne Vaksince te Kumanoves.

Renia heroike e Fadil Nimanit- Komandant Tigrit ne Vaksince te Kumanoves dhe Ismet Jasharit-Komandant Kumanoves ne Kosove, tregon me se miri se si duhet luftuar per atdhe dhe per BASHKIM KOMBETAR.

Lavdi Komandant,
Pusho dhe prehu i Qete se amanetin tend qe ke dhene me goje per Liri, vllezrit liridashes nuk do ta harrojn kurre...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 4058
Registration date: 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK   Wed Oct 01, 2008 11:47 pm

Lefter Bicaj nga BERATI (Komandant Teli)ka luftuar ne Maqedoni ne pjesen e kumanoves dhe ne funde doli per te sulmuar SHkupin ka mare pjese ne BETEJEN E HARACINES ne SHkup e ka udhehequr luften bashkkeluftaret e tij thonin pa TELIN beteja e Haracines nuk do te ishte e sukseshme .Teli ka qene tmer per slavet shpeh ka hy ne teritoret e armiqve dhe i ka sulmuar gjdohere ka mbajtur nga dy topa dore ,ne betejen e haracines nje dite nga rrallet e policise maqedone hikin dy shqipetare (kane qene ne njesine speciale para lufte dhe te detyruar te luftojne ne haracine)dhe ju bashkohen UCK ne Haracine me aritjen e tyre ata menjehere kerkojne ta takojne Komandant Telin posa e takojne ata tregojne se si eshte bere tmer per policine maqedone se si shpesh policet nga friga thojnne begaj begaj ide zhica (hikni hikni vjen teli)fatkeqesisht si xhdohere trimat tone jane vrare ne tradheti edhe Komandant Telin e vrane maqedont me ndihmen e tradhetareve shqipetare,disa dite mbas vrasjes se Komandant Telit shoket e tij sulmuan disa autobus me vullnetare maqedon dhe sulmi ishte aq i ashper saqe shumica e vullnetareve sllave nga brigada e Prilepit qe quhej ishin djegur se gjalli kjo ishte hakmarja per Komandant Telin .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

DĖSHMORĖT - QĖ MORĖN PJESĖ NĖ UĒK

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 5Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

 Similar topics

-
» Modestia ėshtė pjesė e besimit

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: -