Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Wed Aug 06, 2008 11:18 pm





DUARTROKITJET TONA



(Poemth tendencioz)


Nga Jorgo S. TELO




1.

Sa herė

Vezullantėt trupa qiellorė

Bujarisht na dhuronin rreze drite,

Aq herė

Ne, xhaketėgrisurit tokėsorė

Ushqenim nepsmėdhenjtė

Me frenetiket duartrokitje,

Me delirantet brohoritje…



2.

Sa herė

Tė uritur nėpėr dhjetėvjeēarė

Ėndrrat gėlltisnim nėpėr dremitje…

Aq herė

Gjithmonė turreshim si tė marrė,

Tė kėnaqnim Prijėsit tanė

Me tė nxehtat duartrokitje

Me tė ēmendurat brohoritje.



3.

Sa herė

Verbėrisht ecnim kėmbėzbathur

Rrugė e pa rrugė, tė etur pėr jetėngjitje,

Aq herė

Ne zorrėthatėt buzėplasur

Nuk reshtnim sė faluri “Cimėdhenjve”

Nga mė tė kolmet duartrokitje,

Nga mė tė sojmet brohoritje.



4.

Sa herė

Nėpėrkėmbeshim emėr pėr emėr

E nė gjoks ndienim plasaritje,

Aq herė

Cipėplasurit pa shpirt e zemėr

Tejnginjeshin prej turmės

Me tė pasosurat duartrokitje,

Me tė vrullshmet brohoritje.



5.

Sa herė

Si punėtorė, bujq e blegtorė

Rėnkonim tė kredhur nė djersitje,

Aq herė

O, sa jemi shfaqur shembullorė,

T’i velnim partiako-pushtetarėt mizorė

Me shpėrthimtaret duartrokitje,

Me gjėmimtaret brohoritje.



6.

Sa herė

Si nxėnės dhe ushtarė

Me drejtqėndrim ndėr rreshtat klasike,

Aq herė

Degdisnim drejt madhorėve sharlatanė

Tė pandalshmet duartrokitje,

Tė hovshmet brohoritje.



7.

Sa herė

Ne, tė shkelmuarit prej shkelmėtarėve vrastarė

Zėrin ēonim mbi tė egrat skėrmitje…

Aq herė

Pėrballeshim me persekutorėt barbarė,

Qė na detyronim t’u falnim duartrokitje,

Qė na nxisnin tė lėshonim brohoritje.



8.

Sa herė

Nė aksione rropateshim duke gulēuar

Me kėngė nė gojė… edhe pse nė sfilitje,

Aq herė

Jemi ndjerė poshtėrsisht tė dhunuar,

Pa guxuar mė tė voglėn “pėshpėritje”.

Se lypseshin vetėm duartrokitje

Se pėlqeheshin vetėm brohoritje.



9.

Sa herė

Sajoheshin koncerte e festivale,

E “Profetėt” tanė nuk lejonin”plasaritje”;

Aq herė

Eh, ē’diktat ndaj rapsodėve, kėngėtarėve!

Veē hymne pėr Epokėn e tė Parin e tė Parėve…

Gjithēkaja tė mbyllej me duartokitje,

Domosdo dhe me brohoritje…



10.

Sa herė

Kujtojmė tė sertėn Diktaturė,

Atė propagandė, ato dėrdėllitje…

Aq herė

Kujtesėn shtrydhim si moskurrė

(Sistemi s’rritej pa shushunja e spiunė)

Rregjimi s’mbahej dot pa duarokitje,

Duarrokitjet s’kishin kuptim pa brohoritje.



11.

Sa herė

Pėrdhuna nga lart e rriste trysninė,

E me shvatje e skamje na shtonte drobitjet,

Aq herė

Me imagjinatė thyenim pranga, zinxhirė,

Ndiznim greva, protesta, kryengritje.

Sytė prej Lindjes i kthenim nė Perėndim,

Pėr tė shpėtuar shuplakat nga duartrokitjet,

Pėr tė ēliruar gurmazet nga brohoritjet.



12.

Kėsohere

Gati menduan se ndryshoi “klima”

E se s’do nxirrnin me krye veset patetike…

Si gjithherė

Iku mjegulla, por mbeti bryma.

Kemi mbushur sheshet me mitingje

Kur politiksit na kanė mbledhur veē e bashkė,

Kur kemi pritur miq nga jashtė.

Dhe flamuj, o sa flamuj neper duar,

Veē mė sė shumti flamuj tė huaj

e shumėngjyrėshit flamujt partiakė,

Frymėn po i marrin kombėtarit bajrak

E nwn flamuj veēduartrokitje,

E nwn flamuj veē brohoritje…



13.

Sa herė

Rrugėt tokėsore-ujore na ndėshkojnė…

na mungon uji i pijshshėm

e ēmimet njohin veē ngjitje;

Aq herė,

Rendim pas liderėve tė partive politike

Rendim me duartrokitje

Si dikur dhe me brohoritje.

14.

Sa herė

Shpirtin e xhepin na i grin ēdo korrupsion,

Korenti dhe puna na mungon;

Aq herė

Shpėrfillim vuajtjet, e… pa pyetur

pėr mungesat mė jetike,

turremi si tė ēartur nėpėr sheshe e salla,

ku degjojme, mashtrime, genjeshtra e pėrralla

Dhe i shoqėrojmė ato me duartrokitje

Doemos dhe me tė paharruarat brohoritje…



15.

Sa herė

Krimi e maskat na nxijnė jetėn.

e mitmarrjet na pėrthajnė “kuletėn”;

Aq herė

Pėrgėzojmė partiakė e pushtetarė,

Si tė dehur nga pije magjike…

Tė etur pėr duartrokitje

Tė etur pėr brohoritje.



16.

Kėsohere

Prisnim:duartrokitjebrohoritjet

t’mbeteshin rudimente.

Mjaft mė…ne dhe rregjimi genjyem vetveten

Na mbetėn nėpėr kėmbė…Po, pse, vallė?

E shpjegon njė thėnie menēurore:

“Nėse ngjyra e qimes ndėrrohet shpejt,

Zakoni nuk harrohet krejt…”

Ndaj nuk reshtin durtrokitjet,

Ndaj nuk reshtin brohoritjet.



17.

Pėrfundherė

As duhet tė shmangim veten nga marrėritė?

As duhet tė shohim pėrpara nė liri e dritė?

Pėrfundherė

Le t’i ēlodhim te gjorat shuplaka,

Le t’i ēlirojmė gurmazet e ngrata.

Pa rėnė nė “kurthin” e qetėsisė Olimpike:

Mjaft mė me bajatet duartrokitje!

Mjaft mė me delirantet brohoritje!



Korrik-gusht 2008
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: shqiperi, nene fatkeqe! (Poezi per polifoni - Jorgo S. TELO)   Wed Aug 06, 2008 11:26 pm



SHQIPĖRI, NĖNĖ FATKEQE!



Mėmėdhe, shumė i duruar,

O djep historitrazuar,

Sot ē’po tė mundon?



Shqipėri, Nėnė fatkeqe,

Pse njė komb e disa shtete?



Ē’po kujtojn’ malet e lartė?

Ē’po dremisin fushat gjatė?

Vallė ē’i trishton?



Shqipėri, Nėnė fatkeqe,

Pse njė komb e disa shtete?



Na ngjan toka si pa pyje.

Na ngjan nata si pa yje.

Ē’ndodh nė shpirtin tonė?



Shqipėri, Nėnė fatkeqe,

Pse njė komb e disa shtete?



Ethe kanė rrėnjėt e thella;

Hyn meraku nė humbella…

Diēka nuk po shkon…



Shqipėri, Nėnė fatkeqe,

Pse njė komb e disa shtete?







Europ’, me Shqiponjėn ē’pate?

Pse u zhyte nė mėkate?

Mos u shfajėso!



Shqipėri, Nėnė fatkeqe,

Pse njė komb e disa shtete?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Thu Aug 07, 2008 12:41 am

Pergezime i nderuar, poezi shum te mire, pune te mbare.
SHQIPĖRI, NĖNĖ FATKEQE! kjo me pelqu shum
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Thu Aug 07, 2008 6:55 am

Pėrgėzime pėr poezitė shumė tė mira qė solle i nderuari Jorgo S. Telo.
Pavarsisht se me poezinė e parė nuk kemi tė njejtin mendim pėr tė kaluarėn.

Suksese edhe nė tė ardhmen.

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...


Edituar pėr herė tė fundit nga Sofra nė Fri Aug 08, 2008 5:31 pm, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
tom sojer
V.I.P
V.I.P
avatar

Male
Numri i postimeve : 945
Vendi : Albania
Profesioni/Hobi : Teacher of English/Book writer
Registration date : 20/09/2007

MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Fri Aug 08, 2008 4:33 pm

Jorgo, Shqiperi Nene Fatkeqe, me pelqen kjo vjershe, por nuk mund te them per vjershen Duatrokitjet. Tendencioziteti vertet eshte negativ ketu. Nuk mund te fajesosh nje karakter populli, apo ta besh kaq demonian pushtetin e popullit. Tendenca jote godet ne te dy krahet dhe e them mendimin hapur. Pavaresisht nga teknika e ndertimit qe me pelqen, nuk mund ta pranoj si mesazh apo moral sepse nuk mendoj se e shte e drejte. Ju gjykoni te shkuaren me idete e hapura ku e ku te cmendura qe media ushqen njerezit. Nuk jam dakord.

Suksese gjithesesi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 107
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Sat Oct 18, 2008 11:53 am

Publicistike Nga Jorgo S.telo 





Jorgo S. TELO

E FOLMJA ZAGORITE
PORSI NJĖ FLLADITJE

(Meditime gjuhėsore 
dhe Humor ZAGORIT) 


HYRJE

Prej vitesh mė ngacmonte ideja e trajtimit sa mė tė hollėsishėm e tė pranueshėm tė kėsaj teme qė ka nė thelb “gjuhėn e mėmės”, kėtė gjuhė qė na bėn tė komunikojmė lirshėm e bukur me veten, me pjesėtarėt e familjes, tė afėrmit, miqtė, gjithė ata qė kemi pėrqark afėr e larg…
Me njė ndjesi tė tillė nė shpirt, pas disa vitesh krijimtarie nė rrafshin letrar, poezi e prozė, u vetėbinda, se, falė njohjes teorike tė grumbulluar gjatė studimeve e mė pas nė mėnyrė autodidakte, i plotėsoja disa kushte minimale pėr njė sipėrmarrje tė tillė modeste qė veē meje, ndihmon gjithkėnd qė merret me shkencat filologjike e sidomos me krijimtari tė mirėfilltė.
Shtysėn mė tė hovshme ma jep fakti i pamohueshėm se krahina ku jam lindur e rritur ka nderin e veēantė tė jetė kryezonjė e gjuhės letrare shqipe.
Kėtė ndjesi ma pėrforcon ekzistenca e qartė e kufinjve gjuhėsorė(izoglosave), tė cilėt nė fakt u pėrngjajnė, sipas mendimit tim atyre dhėmbėzimeve qė kanė pjesėt e kafkės sė kokės, qė, pėr tė siguruar ngjizjen, ingranohen pėrsosmėrisht bashkėrisht, duke mos lejuar kufinj si tė prerė me thikė…
Nuk mund tė ekzistojnė kufinj gjuhėsorė nėndialektorė mė prerje precise, siē ndodh me kufijtė shtetėrorė.
Duke u nisur nga faktet fonetike, themi se mė sė shumti kemi tė bėjmė jo me ndarje strikte, por me zona kalimtare me tendencė njėsimi jo tė plotė.
Siē ndahen ėmbėl dy dialektet kryesorė me njėri-tjetrin ashtu, natyrshėm lidhen edhe nėndialektet.
Tė folmen zagorite e gjejmė nė mjaft nuanca tė shqiptimit tė pėrafėrt me atė tė zonės sė Pėrmetit e deri nė trevat e Korēės dhe Elbasanit (pra njė shtrirje tepėr e gjerė…)
Nė kėtė zonė tė gjerė nėndialektore ku shtrihet toskėrishtja, pa lėnė mėnjanė disa treva tė jugut e labėrisė mė e qenėsishme si veēori dalluese ėshtė shqiptimi…
Le tė bėjmė njė krahasim mbi bazėn e njė pėrfytyrimi: Vizatojmė njė shirit tė errėt nė letėr apo nė kompjuter, duke nisur nga e zeza e fortė tek e zeza e ēelėt, gati gri… Kėshtu ndodh dhe me shqiptimin e zanorės”ė”(tė theksuar ose jo)nga labėria perėndimore drejt toskėrisė lindore, pra vjen duke u shqiptuar drejt njė artikulimi tė zvetėnuar, aqsa nuk dallon ndonjėherė, nėse je duke mėshuar tek”ė-ja” apo tek “a-ja” ose “e-ja”.
Duke e dėgjuar tjetrin pa e parė pėrmes telefonit, jemi nė gjendje tė dallojmė menjėherė se cilit nėndialekti i pėrket. Kėshtu themi: ky ose kjo ėshtė pėrmetar-korēar ose filani do jetė nga labėria e Vlorės apo ajo e Kurveleshit… 
Ku e mbėshtes kėtė mendim?
Realisht, duke e gjykuar nė rrafshin etnolinguistik, krahina e Zagorisė ka nderin tė jetė pjesė e denjė e dialektit tosk; madje si zogorit qė jam do tė shtoja nėn arsyetimin subjektiv se nėndialekti zagorit duhet tė pėrbėjė bėrthamėn e toskėrishtes e pse jo edhe tė krejt gjuhės letrare kombėtare…
Ngado qė ta kapėsh vėshtirė tė gjesh trevė tjetėr me kėtė pastėrti gjuhe sidomos nė shumicėn e sistemeve gramatikorė. Nėse ka ndonjė veēori tė sajėn nė suazėn e sistemit fonetik tė tė folurit, nė aspektin shkrimor tendenca ėshtė tek vetėpastrimi e konsolidimi i pandėrprerė, duke i merituar plotėsisht tiparet e tė qenit bėrthamė e tė folmes letrare zyrtare e mė tė pranueshme pėr shumicėn e shqipfolėsve e sidomos atyre qė shkruajnė nė shqip.
Ndodh jo rrallė qė nė zagoritēen e kthjellėt , pėr shkaqe tė panjohura saktė, tė kenė depėrtuar dhe lėmizhde, siē rastis qė nė rakinė ose verėn “ekstra” tė tė kapė syri ndonjė mikrohedhurinė, qė tė bėn tė shtrembėrosh buzėt e tė parathartosh fytyrėn, para se tė provosh pijen…
Po e shembėllzoj:
Si shqiptohet e si duhet shqiptuar emėrtimi i krahinės sonė?
Mua mė vret veshin, kur dėgjoj: “Jam nga Zagorieja” ose “Do vete nė Zagorie” etj, kur mė e pranushmja do ishte: “Jam nga Zagoria” ose “Do vete nė Zagori”.Zagori(a)si Shqipėri(a).
E njėjta dukuri shtrembėrimi ngjet edhe me toponimet e fshatrave pėrgjatė tė folurit apo tė kėnduarit:
Dėgjojmė: “Alqi Kondi nivjanoti, 
krahas me Themonė qe…”
Pa tė ndalemi: Ē’do me thėnė “nivjanoti”? Ne nuk kemi ndonjė fshat me emrin Nivjan, por Nivan, tė cilit i shtohet prapashtesa pėrkitėse “-ioti”, qė tė drejtshqiptohet “nivanioti. Po fshatrat e tjerė? Le t’i pėrmendim:
Sheperi +iot (bie njė “i” e mbetet “sheperiot)
Ndėrani +iot (bie njė “i” e mbetet normalisht “ndėraniot” e jo “ndėrjanot” 
Koncka + iot ( bie fonema bashkėtingėllore “k” me nyjen shquese e mbetet “konciot”)
Zheji +ot (bie fonema zanore e patheksuar “i” e mbetet (zhejot)
Lliari + iot (bie fonema zanore e patheksuar “i”e mbetet (lliariot)
Kurse Doshnica, Topova, Hoshteva pranojnė tė tjera prapashtesa: 
Hoshtevė + iat (hoshteviat) (duke rėnė zan. “a”)
Doshnica + iar (doshniciar) (bie zanorja “a”)
Topova + it (bie fonema zanore e patheksuar “a” e bėhet (topovit)
Ndėrsa kur duam tė drejtshqiptojmė a drejtshkruajmė pėr krahinėn, mė e pranueshme do tė ishte:

Vithuqi + ot (bie fonema zanore e patheksuar “i”e mbetet (vithuqot)
Sipas parapėlqimeve tė vetė bonorėve tė kėtij fshati vihet re, se, meqė historikisht ka qenė fshati mė i vogėl i krahinės, quhet edhe “Fshati i Vogėl”, ose disa e kanė konsideruar preardhjen e toponimit nga vithisjet qė ishin tė shpeshta e kėsisoj i mbeti “Vithuq” ose “Vithyq”, tjetėr qė shpesh shqiptohet dhe gabim si ‘Bythyq”jo nga ndonjė e folme dialektore, por, ndoshta e shkaktuar nga e folmja e individit tė veēantė, apo idiolektit.
Zagori-a + it (Siē veprojmė pėr “topovit”; mundet edhe “zagoriot”)
Na shtohet pėlqesa dhe krenaria kur kėto emėrtime bazė nuk i shohim tė deformuara si nė literaturė, nė shkresa zyrtare, nė shtyp etj e aq mė keq kur na i dėgjon veshi…)
Jemi mėsuar tashmė qė folėset nė televizion, nga qė nuk i njohin trevat tona “ia kėpusin katundit” sidomos nė theksin qė kanė realk,isht kėto toponime. E vendosin theksuin bazė ku t’u teket e neve na vret veshin e na sėmbon njė dukuri e tillė…
Kur duam tė theksojmė gjatė shqiptimit emėrtimin e toponimit ku jemi duke shkuar, atėherė ekzaktėsisht do tė dallojmė tė pashquarėn e secilit: Po shkoj nė Zagori, Sheper, Nivan, Konckė, Vithuq, Hoshtevė, Zhej, Lliar, Topovė, Ndėran. E mbi kėtė bazė krijohen rast pas rasti qoftė trajta e shquar, nėpėrmjeėt mbaresės, qoftė produktet gjuhėsore tė sė folmes sė emėrtimeve tė atyre qė banojnė nė kėto vende e qė prej tyre marrin dhe enėrtimin objektiv tė logjikshėm: Zagoria, Sheperi, Nivani, Koncka, Vithuqi, Hoshteva, Doshnica, Lliari, Zheji, Topova, Ndėrani.
Mė tej thirren nė ndihmė prapashtesat fjalėformuese, mė tė cilat realizohen pėr bukuri e saktėsisht: zagorit, topovit (vepron prapashtesa: -it), sheperiot, nivaniot, konciot, lliariot, vithuqot (vepron prapashtesa –ot); kurse pėr emėrtimet : hoshteviat, doshniciar (veprojnė pėrkatėsisht prapashtesat “-at” dhe “-it”)
Vihet re njė dukuri e veēantė tek fjala “konciot”, ku duket sikur shpėrbėhet paksa rrėnja e fjalės “Konckė”, duke u “arratisur” bashkėtingėllorja “k”. Kjo me sa shihet vjen ngaqė del ģ vėshtirėsuar artikulimi po t’ģ permbaheshim strikt rregullsisė sė fjalėformimit. Sa e bezdissghme do tė bėhej po tė flitej “konckiot”!
Sipas pėrsiatjeve gjuhėsore tė mėsuesit tė merituar, Zotit Stefan Bulo, tė trajtuara filimisht nė gazėetėn “Zagoria”, cilido lexues zagorit jep pėrgėzime e konsiderata vlerėsuese tė pėrligjura pėr qėmtuesin dhe studiuesin. 


Meqė sapopėrmendėm “idiolektin”, e shoh tė udhės tė shtjellohem tek disa veēanėsi tė tė folmeve individuale, qė mund tė jenė rrjedhojė e nivelit kulturor e pėr mė tepėr pėr shkaqe anatomike tė organeve tė artikulimit. Po sjell dy-tre shembuj:
Njė bashkėmoshatari im, kur isha nxėnės nė shtatėvjeēaren e Sheperit ishte nė shqiptim deridiku “thuthuq” Ai kur donte tė thoshte “ēaj mali, ēaj ēobani…ēaj me lule, ēaj pa lule” e shqiptonte: “Thaj mali, thaj thobani, thaj me lule, thaj pa lule” Kur e pyesnim: “Si ja bėn zogu?” na pėrgjigjej: “Dhogu ia bėn thiu, thiu, thiu” nė vend tė “Zogu ia bėn ciu, ciu, ciu!”
Kėshtu qė natyrshėm e vetvetiu i mbeti nofka “Thiu.”
Nė Nivan (siē mė tregonte nėna ime) njė djalė nga kondajt fonemėn bashkėtingėllore “k” e konvertonte gjatė tė folurit nė “t” e sidomos kur i merrej pak goja: Thoshte: “To-tozma Tondi ta nė toqe tė tuqe nė vesh.” (Kozma Kondi ka njė **** tė kuqe nė vesh) Neve na dukej si lojė- shaka…
(kėtė shėmbull nuk e kam cilėsuar pėr tė ofenduar ndokėnd, por pėr tė trajtuar shembuj tė idiolektit. Kėrkoj ndjesė)
Idiolektet nuk pranohen nė fondin dialektor ose nėndialektor.
Kur isha i vogėl mė bėnte pėrshtypje e folura e njė plake nė Zhej. Kur i thėrriste djalit tė saj, dėgjoja: “O Basil, po ku je boreee!” (O Vasil , po ku je moreee?)
Ka dhe mėnyra tė tjera tė foluri, qė nuk mund tė fitojnė tė drejtėn tė hyjnė nė fondin e tė folmes nėndialektore zagorite.
Vetėkuptohet qė tė folmen burimore do ta gjejmė mė tė saktė tek ato shtresa popullate qė sė paku kanė mbaruar shtatė e tetėvjeēaren, ndryshe do hasėsh me persona qė heqin apo i shtojė “ė-tė” me vend e pa vend…
Ekzistojnė dhe imitime apo sajime grupindividėsh, pėr tė mos u kuptuar nga tė tjerėt, dmth, ashtu siē kanė lindur zhargonet, ashtu dhe kėto, por duket sikur marrin mė shumė trajtėn e lojnave gjuhėsore…
Le tė pėrmendim disa shembuj:
Ēdo fjalė copėtohet nė rrokje e pas ēdo rrokjeje me shqiptim tė pėrshpejtuar shtohet qėllimisht njė prapashtesė me mision ngjyrimi e gjymtimi tė fjalės bazė, psh:
“A mė do? (A-fa/ mė-fė / do-fo?)
Ky lloj komunikimi individual realizon synimin e fshehtėsisė, duke u artikuluar fjalėt disi me njė shjpejtėsi mė tė dukshme se e folura e zakonte, qė pėrbėn njėfarėsoj mashtrimi akustik apo sugjestioni iluzor pėrgjat lėshimit tė frazave dhe aftėsisė pėrthithėse tė tyre nė njėsinė e kohės prej organit dėgjiomor tė bashkėbiseduesit. 
Ky synim mund tė realizohet edhe me tė tjera prapashtesa lodruese qė mund t’ģ pėrzgjedhė qoftė dhe pėr humor folėsi, si:
“A mė do sa tė dua unė? (A-nxri / mė-nxri /do-nxri, / sa-nxri, tė-nxri,/ du-nxri/ a-nxri/ u-nxri/ nė-nxri?) Siē shihet prapashtesat gjymtuese “-fa”dhe “-nxri” arrijnė ta ngatėrrojnė dėgjuesin qė ky tė mos kuptojė qė tė rinjtė me kėtė farsė komunikimi duan t’i shprehin ndjenjat njėri- tjetrin.
xxx

Nė kushtet si hyn e del dimri nė Zagori, ka ndikuar tek banorėt pėr gjetje mundėsish, pėr ta kaluar sa mė kėndshėm trishtimin qė sjell moti i keq e nata e pambarimtė dimėrore pėrqark vatrės me zjarr.
Lindėn kėshtu disa lodra vendi gjuhėsore:
Loja e pėrhapur gjithandej e “kungulleshkave” ka qenė parėsore ndėr tė tillat.
E fillonte njė pjesėmarrės, qė merrte pėrsipėr rolin e drejtuesit (-es) qė ia niste: Tani do mbajė secili mend numurin e vet… “Kisha njė kungullore e si i bėra ysmet, m’u bėnė katėr kungullore… “Pse katėr? - ndėrhyn shpejt numri katėr. “Po sa? “Tetė.” “Pse tetė? – ndėrhyn teta…. 
E kėshtu loja vjen rrotull. Digjet kush nuk ndėrhyn shpejt e kush ngatėrron numrin. qė del jashtė loje.
2) Loja “Pe lepur?” Qė ndikon nė tė folurit pa u ngatėrruar…pra si lojna tė tipit “Kupa me kapak, kupa pa kapak” tė cilat Zagoria i ka tė shumta…
E para: “Pe lepur?
E dyta: “pashė.”
E para: “kishte bisht?
E dyta: “pe lepur?
E para: “pashė”
E dyta: kishte bisht?”
E para: pe lepur?
E dyta: pashė.
E para: “Kishte bisht?
E dyta: “pe lepur?”
E kėshtu vijimėsia e lojės varet nga ngatėrrimi ose mosngatėrrimi i partnerit tė lojės dyshe…
Ndonjėherė brenda familjeve tona pėrsėritet dhe njė zhargon (doganēe) i pėrcjellė si mėnyrė pėr tė ngacmuar tė qeshura ēlodhėse si: 
“O gjitoneee!
“Orseeee!
“A mė jep njė ēikė cilifuqin, ta fut nė tė kuqin, se mė ka ardhė kokomblaqi i sime bije e do t’i bėj ca pemė bythe?! 

(“Okomshie!
“Urdhėro!”
“A mė jep njėēikė tiganin, ta vė nė zjarr, se mė ka ardhė dhėndri e do t’i bėj ca vezė?)
“Llaf ėshtė ai? Eja ta marrē! 

Kurse fraza e bashkim fjalėsh qė pėrdoren pėr pėrmirėsim tė artikulimit nė ligjėrim, krahina jonė ka disa:
E shumėpėrhapura: 
“Kupa me kapak, kupa pa kapak.
“Merr njė gur e qėllo rrapin, merr dy gurė e qėllo rrapin, merr tre gurė….. (Kush e thotė pa u ngatėrruar gjer tek dhjetė gurėt, fiton lojėn)
“Plepi plak palcė pak…plepi plak i plasur i plasur pak palcė pat pasur… (tė pėrsėritet dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Vdiq evgjiti, vdiq evgjiēka” (Dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Hėngra dhinė e lashė minė, minė e lashė, dhinė e hėngra.” (Fiton kush e thotė sa mė shpejt dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Pashė njė dele bythėpėrputhur, pashė dy dele bythėpėrputhura, (vazhdon gjer nė dhjetė dele pa u ngatėrruar, por edhe pa e prishur ritmin)
“E shes thesin, s’e shes thesin…”
“Njė kra me dru njė kra me shkarpa”
“Me mė the e me tė thashė, nuk ngrė dot njė thes me kashtė…” (Disa herė)

Shėnim:
Ėshtė e vėrtetė qė zagoriti nuk ka mundur tė “honepsė” fonemėn bashkėtingėllore, tė shurdhtėn “h” pėrmidis zanoresh, ndaj as qė e shqipton fare: “Ik, ftou nė tajare!” (kur e rregullt ėshtė “ftohu”)Nėse nė shqiptimin e pėrditshėm mund tė tolerohet pėrsa po themi pėr kėtė fonemė, nuk mund t’ia lejojmė vetes nė tė shkruar e sidomos kur duam tė bėjmė letėrsi normale. Po kėshtu ne shqiptojmė, fshiu me peshqir, nė vend tė fshihu ose “fsheu, se tė panė!” nė vend tė fshehu, “lejnė qėntė” nė vend tė lehin qentė etj.
(VAZHDON)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 107
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Sat Oct 18, 2008 11:53 am

E FOLMJA ZAGORITE PORSI NJE FLLADITJE (Publicistike nga Jorgo Telo) 






Jorgo S. TELO

E FOLMJA ZAGORITE
PORSI NJĖ FLLADITJE

(Meditime gjuhėsore 
dhe Humor ZAGORIT) 


HYRJE

Prej vitesh mė ngacmonte ideja e trajtimit sa mė tė hollėsishėm e tė pranueshėm tė kėsaj teme qė ka nė thelb “gjuhėn e mėmės”, kėtė gjuhė qė na bėn tė komunikojmė lirshėm e bukur me veten, me pjesėtarėt e familjes, tė afėrmit, miqtė, gjithė ata qė kemi pėrqark afėr e larg…
Me njė ndjesi tė tillė nė shpirt, pas disa vitesh krijimtarie nė rrafshin letrar, poezi e prozė, u vetėbinda, se, falė njohjes teorike tė grumbulluar gjatė studimeve e mė pas nė mėnyrė autodidakte, i plotėsoja disa kushte minimale pėr njė sipėrmarrje tė tillė modeste qė veē meje, ndihmon gjithkėnd qė merret me shkencat filologjike e sidomos me krijimtari tė mirėfilltė.
Shtysėn mė tė hovshme ma jep fakti i pamohueshėm se krahina ku jam lindur e rritur ka nderin e veēantė tė jetė kryezonjė e gjuhės letrare shqipe.
Kėtė ndjesi ma pėrforcon ekzistenca e qartė e kufinjve gjuhėsorė(izoglosave), tė cilėt nė fakt u pėrngjajnė, sipas mendimit tim atyre dhėmbėzimeve qė kanė pjesėt e kafkės sė kokės, qė, pėr tė siguruar ngjizjen, ingranohen pėrsosmėrisht bashkėrisht, duke mos lejuar kufinj si tė prerė me thikė…
Nuk mund tė ekzistojnė kufinj gjuhėsorė nėndialektorė mė prerje precise, siē ndodh me kufijtė shtetėrorė.
Duke u nisur nga faktet fonetike, themi se mė sė shumti kemi tė bėjmė jo me ndarje strikte, por me zona kalimtare me tendencė njėsimi jo tė plotė.
Siē ndahen ėmbėl dy dialektet kryesorė me njėri-tjetrin ashtu, natyrshėm lidhen edhe nėndialektet.
Tė folmen zagorite e gjejmė nė mjaft nuanca tė shqiptimit tė pėrafėrt me atė tė zonės sė Pėrmetit e deri nė trevat e Korēės dhe Elbasanit (pra njė shtrirje tepėr e gjerė…)
Nė kėtė zonė tė gjerė nėndialektore ku shtrihet toskėrishtja, pa lėnė mėnjanė disa treva tė jugut e labėrisė mė e qenėsishme si veēori dalluese ėshtė shqiptimi…
Le tė bėjmė njė krahasim mbi bazėn e njė pėrfytyrimi: Vizatojmė njė shirit tė errėt nė letėr apo nė kompjuter, duke nisur nga e zeza e fortė tek e zeza e ēelėt, gati gri… Kėshtu ndodh dhe me shqiptimin e zanorės”ė”(tė theksuar ose jo)nga labėria perėndimore drejt toskėrisė lindore, pra vjen duke u shqiptuar drejt njė artikulimi tė zvetėnuar, aqsa nuk dallon ndonjėherė, nėse je duke mėshuar tek”ė-ja” apo tek “a-ja” ose “e-ja”.
Duke e dėgjuar tjetrin pa e parė pėrmes telefonit, jemi nė gjendje tė dallojmė menjėherė se cilit nėndialekti i pėrket. Kėshtu themi: ky ose kjo ėshtė pėrmetar-korēar ose filani do jetė nga labėria e Vlorės apo ajo e Kurveleshit… 
Ku e mbėshtes kėtė mendim?
Realisht, duke e gjykuar nė rrafshin etnolinguistik, krahina e Zagorisė ka nderin tė jetė pjesė e denjė e dialektit tosk; madje si zogorit qė jam do tė shtoja nėn arsyetimin subjektiv se nėndialekti zagorit duhet tė pėrbėjė bėrthamėn e toskėrishtes e pse jo edhe tė krejt gjuhės letrare kombėtare…
Ngado qė ta kapėsh vėshtirė tė gjesh trevė tjetėr me kėtė pastėrti gjuhe sidomos nė shumicėn e sistemeve gramatikorė. Nėse ka ndonjė veēori tė sajėn nė suazėn e sistemit fonetik tė tė folurit, nė aspektin shkrimor tendenca ėshtė tek vetėpastrimi e konsolidimi i pandėrprerė, duke i merituar plotėsisht tiparet e tė qenit bėrthamė e tė folmes letrare zyrtare e mė tė pranueshme pėr shumicėn e shqipfolėsve e sidomos atyre qė shkruajnė nė shqip.
Ndodh jo rrallė qė nė zagoritēen e kthjellėt , pėr shkaqe tė panjohura saktė, tė kenė depėrtuar dhe lėmizhde, siē rastis qė nė rakinė ose verėn “ekstra” tė tė kapė syri ndonjė mikrohedhurinė, qė tė bėn tė shtrembėrosh buzėt e tė parathartosh fytyrėn, para se tė provosh pijen…
Po e shembėllzoj:
Si shqiptohet e si duhet shqiptuar emėrtimi i krahinės sonė?
Mua mė vret veshin, kur dėgjoj: “Jam nga Zagorieja” ose “Do vete nė Zagorie” etj, kur mė e pranushmja do ishte: “Jam nga Zagoria” ose “Do vete nė Zagori”.Zagori(a)si Shqipėri(a).
E njėjta dukuri shtrembėrimi ngjet edhe me toponimet e fshatrave pėrgjatė tė folurit apo tė kėnduarit:
Dėgjojmė: “Alqi Kondi nivjanoti, 
krahas me Themonė qe…”
Pa tė ndalemi: Ē’do me thėnė “nivjanoti”? Ne nuk kemi ndonjė fshat me emrin Nivjan, por Nivan, tė cilit i shtohet prapashtesa pėrkitėse “-ioti”, qė tė drejtshqiptohet “nivanioti. Po fshatrat e tjerė? Le t’i pėrmendim:
Sheperi +iot (bie njė “i” e mbetet “sheperiot)
Ndėrani +iot (bie njė “i” e mbetet normalisht “ndėraniot” e jo “ndėrjanot” 
Koncka + iot ( bie fonema bashkėtingėllore “k” me nyjen shquese e mbetet “konciot”)
Zheji +ot (bie fonema zanore e patheksuar “i” e mbetet (zhejot)
Lliari + iot (bie fonema zanore e patheksuar “i”e mbetet (lliariot)
Kurse Doshnica, Topova, Hoshteva pranojnė tė tjera prapashtesa: 
Hoshtevė + iat (hoshteviat) (duke rėnė zan. “a”)
Doshnica + iar (doshniciar) (bie zanorja “a”)
Topova + it (bie fonema zanore e patheksuar “a” e bėhet (topovit)
Ndėrsa kur duam tė drejtshqiptojmė a drejtshkruajmė pėr krahinėn, mė e pranueshme do tė ishte:

Vithuqi + ot (bie fonema zanore e patheksuar “i”e mbetet (vithuqot)
Sipas parapėlqimeve tė vetė bonorėve tė kėtij fshati vihet re, se, meqė historikisht ka qenė fshati mė i vogėl i krahinės, quhet edhe “Fshati i Vogėl”, ose disa e kanė konsideruar preardhjen e toponimit nga vithisjet qė ishin tė shpeshta e kėsisoj i mbeti “Vithuq” ose “Vithyq”, tjetėr qė shpesh shqiptohet dhe gabim si ‘Bythyq”jo nga ndonjė e folme dialektore, por, ndoshta e shkaktuar nga e folmja e individit tė veēantė, apo idiolektit.
Zagori-a + it (Siē veprojmė pėr “topovit”; mundet edhe “zagoriot”)
Na shtohet pėlqesa dhe krenaria kur kėto emėrtime bazė nuk i shohim tė deformuara si nė literaturė, nė shkresa zyrtare, nė shtyp etj e aq mė keq kur na i dėgjon veshi…)
Jemi mėsuar tashmė qė folėset nė televizion, nga qė nuk i njohin trevat tona “ia kėpusin katundit” sidomos nė theksin qė kanė realk,isht kėto toponime. E vendosin theksuin bazė ku t’u teket e neve na vret veshin e na sėmbon njė dukuri e tillė…
Kur duam tė theksojmė gjatė shqiptimit emėrtimin e toponimit ku jemi duke shkuar, atėherė ekzaktėsisht do tė dallojmė tė pashquarėn e secilit: Po shkoj nė Zagori, Sheper, Nivan, Konckė, Vithuq, Hoshtevė, Zhej, Lliar, Topovė, Ndėran. E mbi kėtė bazė krijohen rast pas rasti qoftė trajta e shquar, nėpėrmjeėt mbaresės, qoftė produktet gjuhėsore tė sė folmes sė emėrtimeve tė atyre qė banojnė nė kėto vende e qė prej tyre marrin dhe enėrtimin objektiv tė logjikshėm: Zagoria, Sheperi, Nivani, Koncka, Vithuqi, Hoshteva, Doshnica, Lliari, Zheji, Topova, Ndėrani.
Mė tej thirren nė ndihmė prapashtesat fjalėformuese, mė tė cilat realizohen pėr bukuri e saktėsisht: zagorit, topovit (vepron prapashtesa: -it), sheperiot, nivaniot, konciot, lliariot, vithuqot (vepron prapashtesa –ot); kurse pėr emėrtimet : hoshteviat, doshniciar (veprojnė pėrkatėsisht prapashtesat “-at” dhe “-it”)
Vihet re njė dukuri e veēantė tek fjala “konciot”, ku duket sikur shpėrbėhet paksa rrėnja e fjalės “Konckė”, duke u “arratisur” bashkėtingėllorja “k”. Kjo me sa shihet vjen ngaqė del ģ vėshtirėsuar artikulimi po t’ģ permbaheshim strikt rregullsisė sė fjalėformimit. Sa e bezdissghme do tė bėhej po tė flitej “konckiot”!
Sipas pėrsiatjeve gjuhėsore tė mėsuesit tė merituar, Zotit Stefan Bulo, tė trajtuara filimisht nė gazėetėn “Zagoria”, cilido lexues zagorit jep pėrgėzime e konsiderata vlerėsuese tė pėrligjura pėr qėmtuesin dhe studiuesin. 


Meqė sapopėrmendėm “idiolektin”, e shoh tė udhės tė shtjellohem tek disa veēanėsi tė tė folmeve individuale, qė mund tė jenė rrjedhojė e nivelit kulturor e pėr mė tepėr pėr shkaqe anatomike tė organeve tė artikulimit. Po sjell dy-tre shembuj:
Njė bashkėmoshatari im, kur isha nxėnės nė shtatėvjeēaren e Sheperit ishte nė shqiptim deridiku “thuthuq” Ai kur donte tė thoshte “ēaj mali, ēaj ēobani…ēaj me lule, ēaj pa lule” e shqiptonte: “Thaj mali, thaj thobani, thaj me lule, thaj pa lule” Kur e pyesnim: “Si ja bėn zogu?” na pėrgjigjej: “Dhogu ia bėn thiu, thiu, thiu” nė vend tė “Zogu ia bėn ciu, ciu, ciu!”
Kėshtu qė natyrshėm e vetvetiu i mbeti nofka “Thiu.”
Nė Nivan (siē mė tregonte nėna ime) njė djalė nga kondajt fonemėn bashkėtingėllore “k” e konvertonte gjatė tė folurit nė “t” e sidomos kur i merrej pak goja: Thoshte: “To-tozma Tondi ta nė toqe tė tuqe nė vesh.” (Kozma Kondi ka njė **** tė kuqe nė vesh) Neve na dukej si lojė- shaka…
(kėtė shėmbull nuk e kam cilėsuar pėr tė ofenduar ndokėnd, por pėr tė trajtuar shembuj tė idiolektit. Kėrkoj ndjesė)
Idiolektet nuk pranohen nė fondin dialektor ose nėndialektor.
Kur isha i vogėl mė bėnte pėrshtypje e folura e njė plake nė Zhej. Kur i thėrriste djalit tė saj, dėgjoja: “O Basil, po ku je boreee!” (O Vasil , po ku je moreee?)
Ka dhe mėnyra tė tjera tė foluri, qė nuk mund tė fitojnė tė drejtėn tė hyjnė nė fondin e tė folmes nėndialektore zagorite.
Vetėkuptohet qė tė folmen burimore do ta gjejmė mė tė saktė tek ato shtresa popullate qė sė paku kanė mbaruar shtatė e tetėvjeēaren, ndryshe do hasėsh me persona qė heqin apo i shtojė “ė-tė” me vend e pa vend…
Ekzistojnė dhe imitime apo sajime grupindividėsh, pėr tė mos u kuptuar nga tė tjerėt, dmth, ashtu siē kanė lindur zhargonet, ashtu dhe kėto, por duket sikur marrin mė shumė trajtėn e lojnave gjuhėsore…
Le tė pėrmendim disa shembuj:
Ēdo fjalė copėtohet nė rrokje e pas ēdo rrokjeje me shqiptim tė pėrshpejtuar shtohet qėllimisht njė prapashtesė me mision ngjyrimi e gjymtimi tė fjalės bazė, psh:
“A mė do? (A-fa/ mė-fė / do-fo?)
Ky lloj komunikimi individual realizon synimin e fshehtėsisė, duke u artikuluar fjalėt disi me njė shjpejtėsi mė tė dukshme se e folura e zakonte, qė pėrbėn njėfarėsoj mashtrimi akustik apo sugjestioni iluzor pėrgjat lėshimit tė frazave dhe aftėsisė pėrthithėse tė tyre nė njėsinė e kohės prej organit dėgjiomor tė bashkėbiseduesit. 
Ky synim mund tė realizohet edhe me tė tjera prapashtesa lodruese qė mund t’ģ pėrzgjedhė qoftė dhe pėr humor folėsi, si:
“A mė do sa tė dua unė? (A-nxri / mė-nxri /do-nxri, / sa-nxri, tė-nxri,/ du-nxri/ a-nxri/ u-nxri/ nė-nxri?) Siē shihet prapashtesat gjymtuese “-fa”dhe “-nxri” arrijnė ta ngatėrrojnė dėgjuesin qė ky tė mos kuptojė qė tė rinjtė me kėtė farsė komunikimi duan t’i shprehin ndjenjat njėri- tjetrin.
xxx

Nė kushtet si hyn e del dimri nė Zagori, ka ndikuar tek banorėt pėr gjetje mundėsish, pėr ta kaluar sa mė kėndshėm trishtimin qė sjell moti i keq e nata e pambarimtė dimėrore pėrqark vatrės me zjarr.
Lindėn kėshtu disa lodra vendi gjuhėsore:
Loja e pėrhapur gjithandej e “kungulleshkave” ka qenė parėsore ndėr tė tillat.
E fillonte njė pjesėmarrės, qė merrte pėrsipėr rolin e drejtuesit (-es) qė ia niste: Tani do mbajė secili mend numurin e vet… “Kisha njė kungullore e si i bėra ysmet, m’u bėnė katėr kungullore… “Pse katėr? - ndėrhyn shpejt numri katėr. “Po sa? “Tetė.” “Pse tetė? – ndėrhyn teta…. 
E kėshtu loja vjen rrotull. Digjet kush nuk ndėrhyn shpejt e kush ngatėrron numrin. qė del jashtė loje.
2) Loja “Pe lepur?” Qė ndikon nė tė folurit pa u ngatėrruar…pra si lojna tė tipit “Kupa me kapak, kupa pa kapak” tė cilat Zagoria i ka tė shumta…
E para: “Pe lepur?
E dyta: “pashė.”
E para: “kishte bisht?
E dyta: “pe lepur?
E para: “pashė”
E dyta: kishte bisht?”
E para: pe lepur?
E dyta: pashė.
E para: “Kishte bisht?
E dyta: “pe lepur?”
E kėshtu vijimėsia e lojės varet nga ngatėrrimi ose mosngatėrrimi i partnerit tė lojės dyshe…
Ndonjėherė brenda familjeve tona pėrsėritet dhe njė zhargon (doganēe) i pėrcjellė si mėnyrė pėr tė ngacmuar tė qeshura ēlodhėse si: 
“O gjitoneee!
“Orseeee!
“A mė jep njė ēikė cilifuqin, ta fut nė tė kuqin, se mė ka ardhė kokomblaqi i sime bije e do t’i bėj ca pemė bythe?! 

(“Okomshie!
“Urdhėro!”
“A mė jep njėēikė tiganin, ta vė nė zjarr, se mė ka ardhė dhėndri e do t’i bėj ca vezė?)
“Llaf ėshtė ai? Eja ta marrē! 

Kurse fraza e bashkim fjalėsh qė pėrdoren pėr pėrmirėsim tė artikulimit nė ligjėrim, krahina jonė ka disa:
E shumėpėrhapura: 
“Kupa me kapak, kupa pa kapak.
“Merr njė gur e qėllo rrapin, merr dy gurė e qėllo rrapin, merr tre gurė….. (Kush e thotė pa u ngatėrruar gjer tek dhjetė gurėt, fiton lojėn)
“Plepi plak palcė pak…plepi plak i plasur i plasur pak palcė pat pasur… (tė pėrsėritet dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Vdiq evgjiti, vdiq evgjiēka” (Dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Hėngra dhinė e lashė minė, minė e lashė, dhinė e hėngra.” (Fiton kush e thotė sa mė shpejt dhjetė herė pa u ngatėrruar)
“Pashė njė dele bythėpėrputhur, pashė dy dele bythėpėrputhura, (vazhdon gjer nė dhjetė dele pa u ngatėrruar, por edhe pa e prishur ritmin)
“E shes thesin, s’e shes thesin…”
“Njė kra me dru njė kra me shkarpa”
“Me mė the e me tė thashė, nuk ngrė dot njė thes me kashtė…” (Disa herė)

Shėnim:
Ėshtė e vėrtetė qė zagoriti nuk ka mundur tė “honepsė” fonemėn bashkėtingėllore, tė shurdhtėn “h” pėrmidis zanoresh, ndaj as qė e shqipton fare: “Ik, ftou nė tajare!” (kur e rregullt ėshtė “ftohu”)Nėse nė shqiptimin e pėrditshėm mund tė tolerohet pėrsa po themi pėr kėtė fonemė, nuk mund t’ia lejojmė vetes nė tė shkruar e sidomos kur duam tė bėjmė letėrsi normale. Po kėshtu ne shqiptojmė, fshiu me peshqir, nė vend tė fshihu ose “fsheu, se tė panė!” nė vend tė fshehu, “lejnė qėntė” nė vend tė lehin qentė etj.

VAZHDON
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 107
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Sat Oct 18, 2008 11:54 am

E FOLMJA ZAGORITE PORSI NJE FLLADITJE (Publicistike nga Jorgo Telo) 
KREU I PARĖ

SKICIM I SHPEJTĖ GJEOGRAFIKO-HISTORIK I ZAGORISĖ

Sipas studiuesve tė mirėfilltė Evien Peri, Dhame Ēapi, Stefan Bulo, Ilia Laska e studimeve vetiake, sidomos sipas realitetit, gojdhėnave e trashėgimisė folklorike krahina e Zagorisė ka qenė e banuar qė nė periudhat prehistorike. Janė gjetur dokumente materiale qė vėrtetojnė prejardhjen ilire tė kėtyre trevave qė gjeografikisht i pėrkasin lartėsive juglindore tė Shqipėrisė. Si zonė e banuar prej shekujsh ka qenė e lakmuar pėr pasuritė natyrore e njerėzore prej administratash tė ndryshme; kryesisht ka qenė nėn administrimin qė zotėronte Gjirokastrėn e Tepelenėn; veē kurrė nuk arriti t’i pėrulej administrimit otoman. 
Historia nė kėtė rrafsh nuk lė pa pėrmendur (ndonėse historianėt nuk kanė arritur tė nxjerrin nė pah faktet historikė qė e dėftejnė Zagorinė njė kėshtjellė tė pamposhtur , qė bėri qėndresė tė admirueshme ndaj hordhive osmane e bashkėpunėtorėve tė tyre, ku si monument shembullor qėndrese, rezistence e vetmohimi mbeti kapedani legjendar Kiēo Vlashi nga Hoshteva, kapedanė tė tjerė si Ndreu, Llania etj, i cili me ēetėn e vet luftoi deri sa ra nė fushė tė luftės, duke mbrojtur Zagorinė nga hordhitė turke e nga rrjepja pėrmes taksave tė shumta.
Kapedanė nė shekullin XVII-XVIII nxori pothuajse ēdo fshat. Jo mė kot zagoritėt u lidhėn dhe me Ali Tepelenėn; fakt qė rrėfen zgjuarsinė e vendasve pėr t’u mbrojtur nga mė tė egrit barbarė…Shembull pėr lidhje tė rafinuara me Alinė ishte dhe mbeti i shquari Dedė Gjoni nga Ndėrani, ku, siē e ka pėrshkruar dhe intelektuali potencial, ndėranioti z. Viktor Dervishi, del nė pah jo vetėm menēuria e zagoritit pėrballė situatash tė befta. Dedė Gjoni arriti ta shfrytėzojė “dobėsinė” e pėrkohshme tė Ali Tepelenės, jo pėr interesa tė ngushta vetiake meskine, por pėr tė evidentuar realisht edhe shpirtin bujar tė zagoritit edhe pėr tė krijuar terren favorizuas pėr tė ardhmen e fshatit e krejt krahinės, siē ndodhi nė tė vėrtetė, kur Aliu me pushtet tė fortė arriti qė mirėsinė ta shpėrblente me mirėsitė qė i shkonin pėrdorė, duke lėnė disa ura, mullinj bloje, manastirin e Nivanit, shtėpi nė Doshnicė, Ndėran e Hoshtevė etj. 
Duke u nisur nga lartėsia nė relievin brenda kėtij “djepi” krahina jonė ka dhe njė nėndarje mė dysh: Zagori e sipėrme, ku pėrfshihen fshatrat Sheper, Nivan, Ndėran, Konckė, Topovė, Vithuq e qė vijėn ndarėse me Zagorinė e poshtme e pėrbėjnė pėrroi Pacomiteve nga perėndimi e pėrroi Prasek nga lindja, ku bėjnė pjesė Vithuqi, Hoshteva, Doshnica, Lliari dhe Zheji.
Qė tė hysh nė luginė natyra ka konturuar katėr “porta”simbolike qė pėrkojnė pėrkatėsisht me katėr grykat e qafat e vargmaleve shekullorė e konkretisht: Qafa e Ēajupit, gryka e Selckės, Gjurmėmushka, qafa e Dhėmbelit dhe ajo e Pirros nė zonėn ku bashkohet lumi Dhėmbel me Vjosėn e qė i takon Malėshovės. 
Mbrojtja fizike e Zagorisė ndikoi katėrcipėrisht edhe nė mbrojtjen e ruajtjen e gjuhės, zakoneve, fesė ortodokse (kur po pėrhapej e pėrqafohej gjithandej feja islame), pra u mbrojt me qėndresė tė fuqishme edhe trashėgimia burimore shpirtėrore e kėtij populli qė ai e dinte se si mbijetonte nė ato skėrka e gėrxhe, ku “hante pula strall” e ku uratėn e kish marrė ferra e rigoni…
Janė tė pallogaritshme vlerat mendore, shpirtėrore tė burrave e sidomos grave burrėresha zagorite, qė arritėn tė sfidojnė kundėrshtarė natyrorė, njerėzorė e sidomos izolimin prej vendndodhjes si zona mė e thellė e trevave tė Gjirokastrės.
Gruaja zagorite, veē vlerave tė lindura e tė trashėguara arriti tė pėrftonte tė tjera vlera brilante fizike e shpirtėrore, duke u kalitur me halle e vėshtirėsi mbijetese, duke u pozicionuar edhe nė rolin e mashkullit tė shtėpisė nė mjaft procese brenda e jashtė shtėpisė, gjer tek mirėrritja dhe edukimi i fėmijėve me frymėn atdhetare e me tiparet e kulturės sė mirėfilltė, pėr t’u krijuar brezave tė rinj konceptin e tė jetuarit me frutet e djersės sė ballit e jo me grabitje e tė tjera vese…
Ajo s’e lėshonte naxhaken nga brezi, pėr tė ruajtur familjen e gjenė e gjallė…
E imagjinoj veten nė njė helikopter, nga dritarja e tė cilit kundroj krahinėn tonė tė bekuar e tė pazėvendėsueshme pėr cilindo zagorit.
Brenda njė kuadrati prej 15 kilometrash gjatėsi e mesatarisht 6-7 kilometra gjerėsi syri i etur arrin tė rrokė nė fokus njė luginė nė trajtėn e njė djepi gjigand, ku pėr parete tė tij shėrbejnė dy vargmalet mė tė pėrmendur tė kėsaj zone gjeografike e konkretisht nga lindja kurorėzon vargmali Trebeshinė- Dhėmbel- Nemėrēkė e nga perėndimi vargmali tjetėr vigan: Shėndėlli-Lunxhėri-Bureto.
Duke kundruar me ėndje tė veēantė tė krijohet pandehma sikur pllaja famoze e Ēajupit kryen e mban pozicionin e “nėnės” qė mbėshtetet kokėn pas djepit, duke i pėrkundur ėmbėl tė dhjetė fshatrat pėrkundruall njėri – tjetrit, si tė vendosur me dorė nė pozicion valleje, ashtu, tė zėnė dorė pėr dorė duke ia shkulur kėngės nė valle, duke kujtuar historinė, duke kėngėzuar femrėn e bukur zagorite, ujin e kristaltė, erėn flladidėse, puhizėn e beharėve tė papėrsėritshėm dhe begatinė e florės shumėngjyrėshe e tejet tė larmishme…
Kėngė nė valle, ku shpresa motivon lėkundjen e trupit, flatrimin e fustanit e fustanellės, ku ėndrrat e mėtimet pėr begati e liri, i japin eshkė e strall tokės, pėr t’u pėrndezur nėn kėpucėt me xhufkė.

VAZHDON
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 107
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Sat Oct 18, 2008 11:54 am

E FOLMJA ZAGORITE PORSI NJE FLLADITJE (Publicistike nga Jorgo Telo) 
KREU I DYTĖ

MARRĖDHĖNIE TĖ NDĖRSJELLTA PĖRMIDIS ZAGORTĒES
DHE ERUDITIT ILIA DILO SHEPERI…

Arkitekti i gjuhės shqipe, Ilia Dilo Sheperi dhe e folmja zagorite kanė ekzistuar dhe ekzistojnė pėrjetėsisht, sikur tė jene lindur pėr tė qenė tė ngjizur pazgjidhshmėrisht e reciprokisht, madje domosdoshmėrisht ndėrmjet tyre. 
Gjuhėtari i mirėfilltė i shqipes u limd e u rrit nė njė mjedis e komunitet gjuhėpastėr e gjuhėpasur e me njė dhunti tė veēantė qė kish tė bėnte me etjen, pėr tė pėrthithur dije tė shumta nė kėtė fushė.

Sipas te nderuarit studjues Petrit Kola, banues nė Filadelfia,te cilin nuk e njoh personalisht, citoj:

“Del pastaj njė trim i bukur nga Zagoria Ilia Dilo Sheperi e i qendis Portės sė Lartė njė memorandum historik… E shkroi profesor Diloja me dorėn e tij tė bardhė nė njė greqishte tė kulluar qė ta kuptonin mirė, fanariotėt dhe Patriarkana, adresuar nė emėr tė patrikut Joakin. E u kujton tė gjithėve se ai (autori) dhe orthodhoksėt shqiptarė i pėrkasin racės sė bukur iliriane… (i pėrfytyroj tė bardhė me sy tė kaltėr e flokėverdhė si e thotė kėnga: "Treqind lebėr leshraverdhė, nė grykė tė Kuēe u derdhė..").., i pėrkasin fesė sė tyre kristiane qė nga fillesat; se myslimanėt shqiptarė nuk janė turq e katolikėt nuk janė latinė… e tė gjithė ne kemi njė rrėnjė tė pėrbashkėt, njė histori, tė cilėn do ta vazhdojmė sa tė ekzistojmė mbi faqe tė dheut …”
(Me rastin e ribotimit tė gramatkės sė shkencėtarit ILIA DILO SHEPERI, ai vazhdon):
“Gėzohem qė keni shkruar dhe qė keni ribotuar librin. Unė e kam gjetur ribotimin e vitit 1972 nė arkivat e bibliotekės sė Filadelfias (Free Library of Philadelphia) dhe e kam skanuar nė format elektronik sepse mė duhej ta ktheja librin nė bibliotekė. Pėrveē ekspertizės rreth gramatikės sė asaj kohe, mė ka bėrė shumė pėrshtypje interesimi i Ilia Dilo Sheperit pėr studimin e gjuhės shqipe, tė dy dialekteve, me qėllim qė tė arrihej njė standard dhe tė pėrparonte nė tė njėjtin nivel me gjuhėt e tjera evropiane.”

Kurse Ukshin Zajmi ka shkruar: 
“Odisejadat e shqiptarėve janė tragjike. Ata nė vend qė tė jetojnė e krijojne nė vendlindje detyrohen tė arratisėn, duke pėrjetuar tmerre tė ndryshme. Njė fat tė tillė e pėrjetoi edhe familja Dilo nga Sheperi i Zagorisė sė Shqipėrisė- Zagorisė sė Ēajupit, e sė bashku me familjen edhe Anxhela Dilo si 7-vjeēare.
Historia e familjes Dilo, ėshtė mjaft tragjike dhe tragjeditė e pėrcollėn dekada me radhė. Megjithė kėto krajata kjo familje krenohet me Ilia Dilon-autorin e Gramatikės sė Gjuhės shqipe e shkruar nė vitin 1927, me Jani Dilon- eprorin ushtarak qė deri nė vdekje luftoj pėr ēlirimin e Shqipėrisė, e sė fundit edhe me Anxhela Dilon, qė nė shtator tė kėtij viti u shpall Poetja famoze e vitit 2005, sė bashku edhe me 19 moshatare tė saja.” 
xxx

Gjuha nė tėrėsinė e paraqitjen e vet abstrakte apo konkrete ėshtė mediumi, me anėn e tė cilit realizohet komunikimi ndėrnjerėzor, ndėrpersonal nė ēdo mjedis shoqėror, zyrtar, ndėrkomunitar, familjar e gjithandej. 
Gjuha ėshtė dhe evidentuesja mė prestigjoze e njė kombi nė dallim nga kombet e tjerė, e njė populli nė gjirin e popullatės heterogjene tė botės…
Si mjeti mė specifik ģ komunikimit, pra ģ marrdhėnieve bisedore, shkrimore, gjuha e ēdo kombi aktualisht e pėrherė ka pasur e ka veēanėsitė e veēoritė dalluese, e lidhur ngushtė me historinė e ēdo kombi e ēdo komuniteti.
Siē dihet nga ēdokush ėshtė vėrtetuar katėrcipėrisht se gjuha ka qenė dhe ėshtė pėrcaktuesja mė domethėnėse e identitetit personal e komunitar, pra si pėr grupet njerėzore edhe pėr individėt veēmas. 
Ky konstatim u bė domosdoshmėri nėpėr tėrė procesin e krijimit dhe konsolidimit tė shoqėrisė njerėzore nė pėrgjithėsi… Ėshtė njė akt jo formal qė ėshtė realizuar e kryhet pėrmes artikulimit tė fjalės si shprehje e mendimit, gjė qė ėshtė materializuar nėpėrmjet tė folurit (me gojė ose me shkrim).
Tė tilla konstatime, duke pėrparuar edhe mė tej me qėmtimet e studimet e veta, i gjejmė bindshėm tek i madhėrishmi dhe i pėrndrituri gjuhėtar, Ilia Dilo Sheperi, i cili e ka pėrshfaqur qysh nė fillesat e shekullit XX menēurinė e vet tė sintetizuar nė parathėnien e librit “GRAMATIKA DHE SINTAKSA E GJUHĖS SHQIPE” – botim i vitit 1927 nė VLORĖ, ribotim i vitit 1972 nė Romė dhe i vitit 2001 nė Tiranė:

Midis tė tjerash gramatikani nė hyrje ka theksuar:
= Njerėzit merren vesh me njėrijetrin me anen e gjuhės.
= Gjuha shqipe vjen nga gjuha e vjetėr e Pellazgėve dhe fillimi i saj arrin vjetėrsinė mė tė lashtė, kohėn, nė tė cilėn dhe motrat e sajė greqishtja dhe latinishtja formoheshin secila nė qarkun e vetė” (Kėtu autori citon Angelo Masc-in nga “Sur l’origine de la nation Albanaise”) 
= Gjuha shfaqet me tė folur e me tė shkruar.
= Gramatika pėrmbledh regullat, pas tė cilave kombi pėrgjithėsisht e ka folur dhe e flet gjuhėn e vetė dhe nė bazė tė tė cilave kėjo gjuhė ėshtė shkruar dhe shkruhet pagabimisht.
= Gjuha qė pėrdorin nė tė shkruar intelektualėt e kombit tė tėrė, quhet gjuhė letrare; kėjo ėshtė gjuhė e pėrbashkėt, kurse ndryshimet qė eksistojnė nė tė folmet e popullit sipas vendit, pėrbėjnė dialektet (tė folmet) e njė gjuhe. 
= Dialektet e shqipes janė dy: gegėnishtja dhe toskėnishtja.
Shėnim 1. Ndryshimet midis gegėnishtes dhe toskėnishtes janė shumė mė tė vogėla nga ndryshimet qė kanė dialektet e mė tė shumave nga gjuhėt e tjera tė botės, nė mėnyrė qė shpejt do tė jetė e mundur tė ketė dhe shqipja njė gjuhė letrare tė pėrbashkėt, si dhe gjuhėt e tjera. 
Shėnim 2. Edhe dialekti flitet me ndryshime tė vogėla sipas vendit, duke pėrbėrė nėnėdialekte ose idioma. Kėshtu toskėnishrja ka idiomat e Ēamėrisė, tė Labėrisė, tė shqiptarėve tė Greqisė e tė Italisė. 

Pra, siē shihet, nga kėto pak fraza plot intensitet, qė shprehin intensitetin e mendimit shkencor te gramatikanit te shquar, vėrejmė ethe thellėsinė e aryetimit tė tij edhe laergpamėsinė e e tė ardhmes sė kėsaj gjuhe drejt njėsimit tė saj nė gjuhė letrare tė pėrbashkėt qė ende sot e kėsaj dite nuk po mundet tė pėrmbushė kėtė ėndėrr parashikimi tė arkitektit fisnik…
Ėshtė pėr t’u pėrmendur shndritshėm, se Sheperi i Zagorisė ka tė drejtė tė krenohet e mburret me dy princat famozė: A.Z.Ēajupin dhe Ilia Dilo Sheperin, qė morėn dhe i dhanė tepėr e mė tepėr gjuhės shqipe… Ata janė e do tė mbeten idhuj pėr dhjetra e dhjetra studiues-gjuhetarė, shkrimtare e poetė qė e kanė pėr ndėr origjinimin nga Zagoria e gjuhės sė flladitur nga erėra e puhiza malore e tė spėrkatura nga ujėrat e bores, apo gjuhės sė aromatizuar nga shumėllojshmėria e leuleve tė kopshtijeve, lėndinave, pllajave, kodrinave e shpatmaleve zagorite… 
Shpreh bindjen time se kjo gramatikė pėrligj njė revolucion tė vėrtetė nė fushėn e toskėrishtes sė shkruar e tė folur e tė krejt gjuhės shqipe tė tėrėsinė e saj brenda e jashte kufinjve shtetėrorė, ku bėn pjesė kryelartėsisht dhe e folmja zagorite.

VAZHDON
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 107
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Sat Oct 18, 2008 11:54 am

E FOLMJA ZAGORITE PORSI NJE FLLADITJE (Publicistike nga Jorgo Telo) 
(Vijim)
KREU I TRETĖ

ZAGORITĒjA – GJUHĖ BAZĖ E KOMUNIKIMIT TĖ KĖNDSHĖM NDĖRZAGORIT E NDĖRKRAHINOR

Ėshtė mėkat tė mos sirtarosėsh nė kujtesė kėtė thesar krahinorizmash kaq tė pasur e tė larmishėm qė e ka Zagoria, kur korifenj letrash si “Bilbili i Dhėmbelit – ĒAJUPI”, Arkitekti i gramatikes, Ilia Dilo SHEPERI, na kanė lėnė edhe tė shkruara qindra faqe. Poeti i madh dhe gramatikani i pėrkushtuar i janė dorėzuar e kanė pėrqafuar tejet tė folmen burimore zagorite tė pėrthithur prej tyre qė nė fėmijėri, pra atė tė folme qė pėrbėnte bazėn e komunikimit nė krahinė qysh nė hershmėri e gjer nė mbarim tė shekullit XVIII e nė fillesat e shek XIX, XX e nė vijimėsi…
Ėshtė e tepėrt tė sqarojmė origjinėzimin e kėtyre bartjeve leksikore, frazeologjike, kur ndėrmendim etjen pėr ta mirėpėrdorur, pėr ta pastruar e pasuruar ketė tė folme e tė shkruar qė nga Ēajupi, Ilia Diloja, Jorgo Buloja, Vasil Bici, Alqi Jani e gjer te Angela Dilo etj.; (Tė jetė rastėsi qė janė sheperiotė tė larpėrmendurit?!)... Pena e tyre dhe e dhjetra zagoriteve te tjerė tė fushės sė letrave shqipe rrėshqiste e rrėshqet herė dhimbshėm e herė hareshėm mbi fletėn e bardhė… 
Gjithashtu edhe personalitete tė tjerė vendas apo mbledhės tė hershėm tė folklorit shqiptar kanė mundur t’i rrokin drejpėrdrejt nga burimi i pashushunjėzuar fjalėt e shprehjet nėndialektore qė i ēertifikohen Zagorisė e qė rrėfejnė me gurgullimė zėri se sa tė begatė e kemi pasur dhe e kemi gjuhėn tonė tė vendlindjes, qė mund tė krahasohet pėr nga vlerat vetėm me natyrėn e margaritartė…qė i ka falur Zoti. 
Nga ēasti fatlum, kur foshnja nis bėlbėzimin e artikulon fjalėt e para ėshtė gjuha e nėnės ajo qė e shoqėron besnikėrisht gjer nė amėshim…

VAZHDON
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 107
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Sat Oct 18, 2008 11:55 am

E FOLMJA ZAGORITE PORSI NJE FLLADITJE (Publicistike nga Jorgo Telo) 
KREU I DYTĖ

MARRĖDHĖNIE TĖ NDĖRSJELLTA PĖRMIDIS ZAGORTĒES
DHE ERUDITIT ILIA DILO SHEPERI…

Arkitekti i gjuhės shqipe, Ilia Dilo Sheperi dhe e folmja zagorite kanė ekzistuar dhe ekzistojnė pėrjetėsisht, sikur tė jene lindur pėr tė qenė tė ngjizur pazgjidhshmėrisht e reciprokisht, madje domosdoshmėrisht ndėrmjet tyre. 
Gjuhėtari i mirėfilltė i shqipes u limd e u rrit nė njė mjedis e komunitet gjuhėpastėr e gjuhėpasur e me njė dhunti tė veēantė qė kish tė bėnte me etjen, pėr tė pėrthithur dije tė shumta nė kėtė fushė.

Sipas te nderuarit studjues Petrit Kola, banues nė Filadelfia,te cilin nuk e njoh personalisht, citoj:

“Del pastaj njė trim i bukur nga Zagoria Ilia Dilo Sheperi e i qendis Portės sė Lartė njė memorandum historik… E shkroi profesor Diloja me dorėn e tij tė bardhė nė njė greqishte tė kulluar qė ta kuptonin mirė, fanariotėt dhe Patriarkana, adresuar nė emėr tė patrikut Joakin. E u kujton tė gjithėve se ai (autori) dhe orthodhoksėt shqiptarė i pėrkasin racės sė bukur iliriane… (i pėrfytyroj tė bardhė me sy tė kaltėr e flokėverdhė si e thotė kėnga: "Treqind lebėr leshraverdhė, nė grykė tė Kuēe u derdhė..").., i pėrkasin fesė sė tyre kristiane qė nga fillesat; se myslimanėt shqiptarė nuk janė turq e katolikėt nuk janė latinė… e tė gjithė ne kemi njė rrėnjė tė pėrbashkėt, njė histori, tė cilėn do ta vazhdojmė sa tė ekzistojmė mbi faqe tė dheut …”
(Me rastin e ribotimit tė gramatkės sė shkencėtarit ILIA DILO SHEPERI, ai vazhdon):
“Gėzohem qė keni shkruar dhe qė keni ribotuar librin. Unė e kam gjetur ribotimin e vitit 1972 nė arkivat e bibliotekės sė Filadelfias (Free Library of Philadelphia) dhe e kam skanuar nė format elektronik sepse mė duhej ta ktheja librin nė bibliotekė. Pėrveē ekspertizės rreth gramatikės sė asaj kohe, mė ka bėrė shumė pėrshtypje interesimi i Ilia Dilo Sheperit pėr studimin e gjuhės shqipe, tė dy dialekteve, me qėllim qė tė arrihej njė standard dhe tė pėrparonte nė tė njėjtin nivel me gjuhėt e tjera evropiane.”

Kurse Ukshin Zajmi ka shkruar: 
“Odisejadat e shqiptarėve janė tragjike. Ata nė vend qė tė jetojnė e krijojne nė vendlindje detyrohen tė arratisėn, duke pėrjetuar tmerre tė ndryshme. Njė fat tė tillė e pėrjetoi edhe familja Dilo nga Sheperi i Zagorisė sė Shqipėrisė- Zagorisė sė Ēajupit, e sė bashku me familjen edhe Anxhela Dilo si 7-vjeēare.
Historia e familjes Dilo, ėshtė mjaft tragjike dhe tragjeditė e pėrcollėn dekada me radhė. Megjithė kėto krajata kjo familje krenohet me Ilia Dilon-autorin e Gramatikės sė Gjuhės shqipe e shkruar nė vitin 1927, me Jani Dilon- eprorin ushtarak qė deri nė vdekje luftoj pėr ēlirimin e Shqipėrisė, e sė fundit edhe me Anxhela Dilon, qė nė shtator tė kėtij viti u shpall Poetja famoze e vitit 2005, sė bashku edhe me 19 moshatare tė saja.” 
xxx

Gjuha nė tėrėsinė e paraqitjen e vet abstrakte apo konkrete ėshtė mediumi, me anėn e tė cilit realizohet komunikimi ndėrnjerėzor, ndėrpersonal nė ēdo mjedis shoqėror, zyrtar, ndėrkomunitar, familjar e gjithandej. 
Gjuha ėshtė dhe evidentuesja mė prestigjoze e njė kombi nė dallim nga kombet e tjerė, e njė populli nė gjirin e popullatės heterogjene tė botės…
Si mjeti mė specifik ģ komunikimit, pra ģ marrdhėnieve bisedore, shkrimore, gjuha e ēdo kombi aktualisht e pėrherė ka pasur e ka veēanėsitė e veēoritė dalluese, e lidhur ngushtė me historinė e ēdo kombi e ēdo komuniteti.
Siē dihet nga ēdokush ėshtė vėrtetuar katėrcipėrisht se gjuha ka qenė dhe ėshtė pėrcaktuesja mė domethėnėse e identitetit personal e komunitar, pra si pėr grupet njerėzore edhe pėr individėt veēmas. 
Ky konstatim u bė domosdoshmėri nėpėr tėrė procesin e krijimit dhe konsolidimit tė shoqėrisė njerėzore nė pėrgjithėsi… Ėshtė njė akt jo formal qė ėshtė realizuar e kryhet pėrmes artikulimit tė fjalės si shprehje e mendimit, gjė qė ėshtė materializuar nėpėrmjet tė folurit (me gojė ose me shkrim).
Tė tilla konstatime, duke pėrparuar edhe mė tej me qėmtimet e studimet e veta, i gjejmė bindshėm tek i madhėrishmi dhe i pėrndrituri gjuhėtar, Ilia Dilo Sheperi, i cili e ka pėrshfaqur qysh nė fillesat e shekullit XX menēurinė e vet tė sintetizuar nė parathėnien e librit “GRAMATIKA DHE SINTAKSA E GJUHĖS SHQIPE” – botim i vitit 1927 nė VLORĖ, ribotim i vitit 1972 nė Romė dhe i vitit 2001 nė Tiranė:

Midis tė tjerash gramatikani nė hyrje ka theksuar:
= Njerėzit merren vesh me njėrijetrin me anen e gjuhės.
= Gjuha shqipe vjen nga gjuha e vjetėr e Pellazgėve dhe fillimi i saj arrin vjetėrsinė mė tė lashtė, kohėn, nė tė cilėn dhe motrat e sajė greqishtja dhe latinishtja formoheshin secila nė qarkun e vetė” (Kėtu autori citon Angelo Masc-in nga “Sur l’origine de la nation Albanaise”) 
= Gjuha shfaqet me tė folur e me tė shkruar.
= Gramatika pėrmbledh regullat, pas tė cilave kombi pėrgjithėsisht e ka folur dhe e flet gjuhėn e vetė dhe nė bazė tė tė cilave kėjo gjuhė ėshtė shkruar dhe shkruhet pagabimisht.
= Gjuha qė pėrdorin nė tė shkruar intelektualėt e kombit tė tėrė, quhet gjuhė letrare; kėjo ėshtė gjuhė e pėrbashkėt, kurse ndryshimet qė eksistojnė nė tė folmet e popullit sipas vendit, pėrbėjnė dialektet (tė folmet) e njė gjuhe. 
= Dialektet e shqipes janė dy: gegėnishtja dhe toskėnishtja.
Shėnim 1. Ndryshimet midis gegėnishtes dhe toskėnishtes janė shumė mė tė vogėla nga ndryshimet qė kanė dialektet e mė tė shumave nga gjuhėt e tjera tė botės, nė mėnyrė qė shpejt do tė jetė e mundur tė ketė dhe shqipja njė gjuhė letrare tė pėrbashkėt, si dhe gjuhėt e tjera. 
Shėnim 2. Edhe dialekti flitet me ndryshime tė vogėla sipas vendit, duke pėrbėrė nėnėdialekte ose idioma. Kėshtu toskėnishrja ka idiomat e Ēamėrisė, tė Labėrisė, tė shqiptarėve tė Greqisė e tė Italisė. 

Pra, siē shihet, nga kėto pak fraza plot intensitet, qė shprehin intensitetin e mendimit shkencor te gramatikanit te shquar, vėrejmė ethe thellėsinė e aryetimit tė tij edhe laergpamėsinė e e tė ardhmes sė kėsaj gjuhe drejt njėsimit tė saj nė gjuhė letrare tė pėrbashkėt qė ende sot e kėsaj dite nuk po mundet tė pėrmbushė kėtė ėndėrr parashikimi tė arkitektit fisnik…
Ėshtė pėr t’u pėrmendur shndritshėm, se Sheperi i Zagorisė ka tė drejtė tė krenohet e mburret me dy princat famozė: A.Z.Ēajupin dhe Ilia Dilo Sheperin, qė morėn dhe i dhanė tepėr e mė tepėr gjuhės shqipe… Ata janė e do tė mbeten idhuj pėr dhjetra e dhjetra studiues-gjuhetarė, shkrimtare e poetė qė e kanė pėr ndėr origjinimin nga Zagoria e gjuhės sė flladitur nga erėra e puhiza malore e tė spėrkatura nga ujėrat e bores, apo gjuhės sė aromatizuar nga shumėllojshmėria e leuleve tė kopshtijeve, lėndinave, pllajave, kodrinave e shpatmaleve zagorite… 
Shpreh bindjen time se kjo gramatikė pėrligj njė revolucion tė vėrtetė nė fushėn e toskėrishtes sė shkruar e tė folur e tė krejt gjuhės shqipe tė tėrėsinė e saj brenda e jashte kufinjve shtetėrorė, ku bėn pjesė kryelartėsisht dhe e folmja zagorite.

VAZHDON
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 107
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Sat Oct 18, 2008 11:55 am

E FOLMJA ZAGORITE PORSI NJE FLLADITJE (Publicistike nga Jorgo Telo) 

KREU I kATĖRT

ZAGORITĒJA SI DEGĖZIM I DENJĖ I DIALEKTIT TOSK, APO SI QENDĖRZIM I KĖTIJ DIALEKTI?

Nuk ka arsye tė na vendosin sipas berihait nė pozicionin qė meritojmė qoftė gjeografikisht, qoftė nė aspektin burimor gjuhėsor.
Ne vetveten e njohim siē jemi: na takon qendra… e kėtu s’ka pse xhelozohet kush, kur faktet e tė dhėnat gojore e shkrimore janė kokėforte…
Kush ėshtė mė pranė tė folmes letrare? A nuk ėshtė e folmja toske dhe brenda saj a nuk ėshtė zagoritēja ajo qė vetėm me disa nuanca tė rralla dallon nga standardi i gjuhės sė sotme shqipe, sė paku nga ardhmėria e saj.
Pėr tė mbrojtur kėtė mendim nuk kėrkohet as tė rrokim armėt por penat t’i mbushim me bojė e lapsin ta mprehim mirė…
Toskėrishtja veriore e jugore e njohin mė mirė dhe i japin ē’i takon toskėrishtes qendėr-lindore, ku hyn zagoritēja.
Mirėfilli e pohojnė breznitė aktuale tė popullatės, tė cilat shkollimin e vet e kanė nisur me poezitė e krijimet e tjera tė Ēajupit, qė fituan popullaritet tė menjėhershėm, sapo mbėrritėn nga Egjypti nė Shqipėri.
Lebrit, ēamėt, gjirokastritėt, pėrmetarėt, beratasit, kolonjarė e korēarė… duke mėsuar deri pėrmendėsh vargjet e librit “Baba Tomori”, nuk patėn ndonjė vėshtirėsi nė shqiptim; pėrkundėr i asimilonin shpejt e me etje vargjet qė buronin e tingėllonin kumbueshėm e pastėr nė shpirtin e gjithkujt.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 107
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Sat Oct 18, 2008 11:55 am

MIREDITA, GJIROKASTER!(Cikel poetik per Gjirokastren) nga Jorgo Telo 
MIRĖDITA, GJIROKASTĖR!
(Cikėl poetik pėr Gjirokastrėn nga Jorgo S. TELO)

Gėzime e trishtime rėndshėm mban mbi supe.
Tė tėra dritė-hijet
ke mbartur ti gjithherė…
Pėrqark Kėshtjellės askurrė s’u tute;
Nursojmja fisnike nė gjoks tė Malit tė Gjerė.

Njė fundgusht herėt rrugėtova
I pari largim
nga Zagoria.
Isha i padalė; sa shumė u lodha.
Mė ēlodhi pamja jote…mrekullia.

Iu ngjita Palortosė nė mesditėn plot diell.
Tė fola si nė ėndėrr:
“Mirėdita, Gjirokastėr!
Ja, erdha tek Ty, te mė japėsh dije;
pėr tė qenė i mprehtė dhe i qashtėr…”


Eca per tek Ty me rripaqka mjerane,
kur vesha sė pari 
kemishė me jakė, 
pantallona e xhaketė doku bajate,
pėr tė dalė mesues me gravatė…”


E quajta fat atė lloj arsimimi.
Katėr vjet tė plotė
nė vatrėn e Ēabejt.
Aty ku u lind e studioi Ismaili.
Aty ku menēuria pėrshfaqet krejt.


“Pandeli Sotiri” me shtyjti pėr mė tej.
Me priti Tirana,
t’i shtoja dituritė.
Rinia e dhuntitė mė vėrshonin nėpėr dej.
Siē pėrftova, tė pėrhapja edhe unė dritė…

Jehonshėm mė erdhi, eh, njė zė princeshe.
Sakaqherė ndjeva
tėnden bujari.
Dhe kėng’ e kalldrėmeve jo, jo nuk tė reshtte.
Mė hyri nė palcė, mė dha gjallėri.


Kaluan shumė vite, tė erdha sėrish.
Eshtrave tė gjyshit
t’u gjendesha pranė…
Derte e gėzime pėrballa shqiptarisht
O qyteti gri,
I qytet i bardhė!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 107
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   Sat Oct 18, 2008 11:56 am

Pishtare Nder Breza 
2) PISHTARĖ NĖ BREZA
(Pėr kėngė)

(Nga Jorgo S. Telo)

Shqiponja shqiptare me shqipen nė buzė
Donte abetaren. Lirinė, flamurė.
O Rilindasit e shquar,
Shkronjat ndezėt flakė.
E grisėt koren e natės
Me pen’ e me shpatė.

Penėn – vetėtimė ngjyet nė det loti.
Nėpėr fletė zemrash ģ dhatė shkronjat Kombit.
Gjuha shqipe tė mos shuhej,
Bėtė besa-besė.
Nė themel vutė shpirtin tuaj, 
o e imja shpresė!

Koton sot kujtojmė edfhe Pandelinė.
Ēajupin dhe Dilon, trime Uraninė…
Shkronjat shqipe pėrmbi korba
aDerdhėt breshėrimė.
Taė artat, tė nxehtat shkronja
Do zgjonin lirinė.

Kujtojm’ Bashon, Harxhin, 
Div – EQREM ĒABEJNĖ…
Lindi Gjirokastra… sa e sa tė tjerė…
Nėpėr breza sa t’jet’ jeta 
Do mbeten pishtarė.
Shqipja me krahėt e lehta.
Ģ nderon me radhė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
DUARTROKITJET TONA (Poemth kuptimplote nga Jorgo S. TELO)
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: