Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Sociologjia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Sociologjia   Sun Aug 24, 2008 2:05 am

Sociologjia
Sociologjia (Fjala Sociologji rrjedh nga bashkimi i fjalės Latine “Socius“ qė do tė thotė “Shoqėrues“ dhe fjalės Greke “Logos“ qė do tė thotė “Shkencė” ) ėshtė shkencė e cila merret me studimin e shoqėrise njerėzore dhe tė dukurive tė saj. Problemet, fenomenet dhe konfliktet shoqėrore apo ndėrnjerėzore janė pjesa qendrore e studimeve sociologjike.

Historia dhe zanafilla e Sociologjisė
Si shkencė e vecantė, sociologjia zyrtarisht njihet aty nga fundi i shekullit tė 19. Ajo u shkėput si shkencė e veēantė nė atė kohė nga Filozofia, Shkencat ekonomike, Etnografia. Zanafila e krijimit tė saj si shkencė ėshtė e lidhur ngushtė me zhvillimet e shoqėrisė qytetare nė Europėn e shekullit tė 19. si dhe me industrializimin progresiv. Mendimtarėt e hershėm dhe ato tė mesit tė shekullit tė 19. si Henri de Saint-Simon, Karl Marx, Herbert Spencer, edhe sot e kėsaj dite llogariten si mendimtarėt klasik tė sociologjisė.

Emėrtues i sociologjisė ishte shkencėtari francez Auguste Comte me librin e tij (Systčme de politique positive, ou Traité de sociologie, instituant la religion de l'humanité, 4 Bde., 1851-1854).

Ndarja e Sociologjisė
Sociologjia nė njė ndarje tė thjeshtė ndahet nė:

Sociologjia e pėrgjithshme
Temat kryesore tė Sociologjisė sė pėrgjithshme janė psh: Veprimi social,Interaksioni social, Shkėmbimi social,Ndryshimi social, Mobiliteti social, Struktura sociale,Pushteti, Hegjemonia, Elitat, Grupet, Rolet sociale, Klasat, Socializimi etj.


Sociologjitė e veēanta
Ndėr mė tė rėndėsishmet nga sociologjitė e veēanta janė: sociologjia e Punės, sociologjia e Familjes, sociologjia Politike , sociologjia juridike. Nga diferencimi i vazhdueshėm edhe i vet sociologjisė ,dita ditės formohen edhe sociologji tė tjera tė veēanta.


Metodat Sociologjike
Numėri i madhė i instrumenteve metodike tė sociologjisė empirike ndahet si vijon:
* Metodat Kualitative
* Metodat Kuantitative
* Metodat Historiko-Krahasuese(komparative)

Shumė shpesh pėrdoren kombinime tė kėtyre 3 Metodave (Metodat mixe/tė pėrziera).

Ndarja e Sociologjisė sipas Temės qė trajton
Makrosociologjia
* Sociologjia Marxiste
* Strukturalizmi
* Funksionalizmi
* Strukturfunksionalizmi
* Teoritė Kritike
* Teoritė Sistemore
* Teoritė Kulturore

Mikrosociologjia
* Sociologjia e Konfliktit
* Interaksionizmi Simbolik
* Dinamika e Situates
* Sociologjia e Fenomenit
* Individualizmi Metodologjik
* Sociologjia Figurative
* Etnometodologjia

Mesosociologjia
Ky nocion ėshtė shumė pak i definuar dhe pėrshkruan psh. Sociologjinė e Institucioneve, tė Ritualeve dhe Organizatave.


Marrur nga:
wikipedia.


Edituar pėr herė tė fundit nga Vrana Konti nė Sun Aug 24, 2008 11:19 pm, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 22
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Sun Aug 24, 2008 12:03 pm

Jam duke pergatitur nje shkrim ne lidhje me Socilogjine.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 22
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Sun Aug 24, 2008 4:46 pm

Ketu po paraqes mendimin tim per zhvillimin shoqeror prej fazeave me te thjeshta komuniste e deri tek kapitalizmi i sotem, ku po shkon me hapa te shpejt drejt imperializmit. Mendimet e mija lidhur me kete pune i kam paraqitur copa-copa neper tema te ndryshme.

Ne fillimiet e saja shoqeria njerezore ka ecur neper fazat me thjeshta komuniste, thujase ne nje komunizem primitiv, po ta shpjegoja mendimin tim nepermes figuracionit mendoje se do te ishim shum me te qart.
Gjithsej marrim tri peme, dhe nje are te madhe (e marr kete per arsye se me peme nuk mund ta shpjegoj mire tepricen ne prodhim), pemet perbehen nga frute jo te njejta, ne kete kohe, pra ne fazen e pare shoqerore, njerezit ne te tri pemet ushqeheshin bashkarisht dhe i plotesonin shum mire nevojat e tyre jetesore, te gjith ushqeheshin neper peme pa rregull dhe secili
hante sa i nevojitej. Gjithashtu kjo ndodhte edhe ne are ku te gjith korrnin grurin me draper dhe e shfrytezonin bashkarisht. Prona private qe eshte nje nder bazat kapitaliste u krijua atehere kur nje nga ta, deshironte te merrte me shum kapital se sa i nevojitet, deshironte te rrinte ne nje vend me te mire sa ishte e nevojshme etj, ne kete rast njeri nga 100 njerezit
(t'i marrim gjithsej 100 njerez te ndar ne tri pemet) u sistemua ne nje peme dhe ate e beri kapital vetem te tij nga lakmia apo arsye tjeter, ne kete rast lindi prona private, rrezikshmeria per permbysjet e pushtetit te tij ishte shum e madhe sepse nuk kishte mjete ta mbronte ate, prandaj armet te cilat deri atehere ishin perdorur per luftimin e kafsheve tash perdoren per mbrojtjen e kapitalit.
Dhe keshtu cdo burim ushqimi u be prone i nje apo nje grup te vogel personash. Menjehere pas ketij hapi gjgand per nga ana negative e shoqerise lindi feudalizmi.
Feudalizmi eshte nje sitem shoqeror qe vejn pas skllavo-pronarise ku edhe ketu feudali kishte pronesin mbi bujkrboerit dhe i shfrytezonte me keq se sa kapitalizmi puntoret.Gjithashtu Feudali kishte te drejte per te ushtruar pushtet ne tokat e bujkroberve. Ky ishte nje hap drejt kapitalizmit.
Ende po ecte shoqeria, shoqeria gjithmone reagon dhe permbys sistemet qe nuk ju pershtaten, pas ketj sistemi u krijua nje sistem te themi ashtu me liberal qe ishte Monarki, ku te gjith pushtetin mbi pemen dhe Aren e mbante nje person, qe konsiderohej perende, dhe te gjith punonin, dhe luftonin per mbrojtjen e pasurise se tij.
Shtresat shoqerore linden pikerisht nga keta pronar te pemeve dhe Ares. Ata te cilet ne ate kohe detyroheshin me dhune t'i punonin aren dhe mblidhnin frutet e pemeve, me te till njerez u krijua klasa puntore e cila ishte me e shtypura nga dy klasat para saj, edhe per shkak te pageses per punen e tyre, por edhe per shkak punes se veshtire.
Klasa e mesme apo mikrobrogjezia ishin ata te cilet nuk punonin por e mbikqyrnin punen e puntorve, kjo lloj klase fitonte shum me shum se sa e para, dhe kishte pune me te lehte.
Kurse klasa e cila i shfrytezonte dy klasat e para per forcimin e kapitalit ishte borgjezia, klasa e te pasurve-kapitalistet. Keto tri klasa nuk ekzistojne vetem tek pemet dhe tek ara jone imagjinare por ne cdo fabrike e monopol te madh prodhues, ne kapitalizem keto duhet t'i kete me do e mos. Vetem keto burime ushqimi me sitemin e tyre te prodhimit 100-fishoj-ky eshte nje shtet kapitalist.
Duke u avancuar shoqeria dhe duke u krijuar dhe perparuar dalngadal shkenca, u permiresuan mjetet e prodhimit ( pershembull per korrjen e grurit), gje qe qon direkt ne nje tepric prodhuese, kete teprice pronari i kapitalit e mbante per vete, thujse shum pak nga ky permiresim shoqeror fitonin puntoret dhe mikroborgjezet. Prandaj edhe sot ne boten tone reale shkenca perparohet jo per te miren e shoqerise por per forcim kapitali.
Keshtu u nda bota neper cdo peme dhe ne are ekzistonte ky rende shoqeror, por megjithe keto shtypje per nga dobia nuk kishte te krahasuar me Skllavo-pronarin, Feudalizmin, dhe Monarkine.Por ende shtypja ekzistonte.
Tash pas shum ketyre fjaleve qe thash shtrohet nje pyetje si u krijua shteti?
Shteti nuk eshte asgje tjeter vec se nje apart dhune ne duart e kapitalisteve, me te cilin synohet shtypja dhe dhe mos zhvillimi i klasave te meposhtme shoqerore, kete shtypje mund ta beje permes: Policise, Ushtrise e shum e shum pjeseve perberese te kapitalizmit. Pse eshte i nevojshem shteti? Shteti nuk eshte aspak i nevojshem per sohqerine, vec se eshte i demshem.
D.m.th Kapitalizmi eshte sistem ekonomiko-shoqeror ku per baze ka pronen private dhe zhvillohet me ane te shtypjes se klasave.
Marksi ishte ai i cili utopine e socializmit, e cila ishte vetem nje enderr qe te behet, nuk paramendohej se mund te vinte, e kthej ne shkence dhe formoi nje fillozofi te re te cilen e quajn "Marksizem", kurse Lenini ishte i pari qe e zbatoi ne praktik, prandaj edhe shpesh here quhet Marksizem-Leninizmi.
Nga pamundesia per ta quar boten direkt ne Komunzem per arsye se se pari duhet perbysur klasa borgjeze me ane te revolucionit, kete faze paraprake ku vec se fillon te behet barazia shoqerore Marksi e quajti socializem si faze paraprake e komunizmit.
Perderisa sistemin e nje vendi je i detyruar ta mbrosh me arme nuk mund te keshe komunizem, deri sa te arrihet ajo shkall vetdijsimi shoqeror sa nuk jane te nevojshme armet dhe bota fillon te bashkohet, atehere arrihet edhe barzia shoqerore dhe secili fiton aq sa ka nevoje, sikurse ne fazat e thjeshta e primitive ne fillimet e kohes qe thame.
Kthehemi tek pemet, revolucioni proletar ben permbysjen fillimisht te klases se Kapitalisteve, dhe ka vetem nje klas-puntore ku eshte edhe sunduese. Pra kete sistem je i detyruar ta mbrosh me arme- prandaj ketu humb koncepti i komunzmit, derisa arrihet paqja e perhershme.
Marksi nje njeri qe doli nga klasa puntore parashikon se bota me do e mos do te shkoj ne komunizem, sepse kjo eshte faza me e avancuar shoqerore, ku zhduken 100% te gjitha dukurit negative.
Shoqeria gjithmone zhvillohet, gjithmone shkon drejt rruges se perparimit, vetem shpejtesia e ecjes mund te ndryshoje, prandaj edhe bota komuniste eshte e garantuar.

Ju pershendes
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
MUHAMETII
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1106
Registration date : 07/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Sun Aug 31, 2008 2:09 pm

guximi ju pershendes,

me pelqeu menyra kronologjike qe keni zgjedhur, t'i renditni format e rendeve shoqerore,
por desha te te pyes, se paragrafin e fundit "Shoqeria...", a keni pretenduar ta keni si mendim tuajin, apo thjesht e keni cituar Marksin?
Sepse bota nuk eshte duke ecur nga komunizmi por indistrualizmi, liberalizmi, globalizmi...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 22
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Sun Aug 31, 2008 5:31 pm

Muhameti gjithashtu te pershendes.

A pranon se bota gjithmonė shkon duke u zhvilluar?
Industrializimi nuk ka te beje me kete pune, eshte krejt tjeter gje, ne po flasim per sisteme shoqerore, menyra se si udhehiqet nje ekonomi e caktuar. Keto jane tjeter gjera.

Tung
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
MUHAMETII
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1106
Registration date : 07/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Mon Sep 01, 2008 12:57 pm

Pershendetje guximi

ka si nuk ka te beje, ne bote shumica e shteteve jane kapitaliste dhe pake jane komuniste, ndersa une te pyeta se: a mendoni ju personalisht, apo citoni Marksin, kur thate se bota komuniste eshte e garantuar.
...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 22
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Mon Sep 01, 2008 1:04 pm

Muhamet pershendetje

Une mendoj si Marksi dhe e citoi Marksin.
Vende komuniste nuk ka hiq asnje, as socialiste, por kjo absolut nuk do te thot se bota nuk do te shkoj ne komunizem. Shoqeria ece me hapa e jo me kercime gjigante, siq eshte komnizmi.

Une kam thene se shoqeria gjithmone shkon duke u avancuar, domethen edhe sistemi kapitalist eshte sistem "lul' ne krahasim me monarkine, skllavo-pronarine, dhe feudalizmin, por shkon ende duke u avancuar, ti ndash quaje komunizem ndash kapitalizem, faza ku klasa puntore do te jete sunduese dhe gjithcka qe do te jete shoqerore eshte e garantuar, ti quaje edhe monarki ndash sepse kjo eshte vetem fjale.

Ti po thua: tani ka me shum vende kapitaliste. Pse ti pret qe me magji e gjith bota te shkoj ne sistemin me te avancuar shoqeror,jo, kjo shkon dalngadal.

Te pershendes.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
MUHAMETII
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1106
Registration date : 07/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Mon Sep 01, 2008 1:36 pm

pershendtje guzimi

Si po mendon se nuk ka vende komuniste! Eshte per tu cuditur se si nje ithtar i komunizmit nuk e din se Kina dhe Kuba jane shtete komuniste, por mund te kete edhe te tjera.

As une nuk e mohoj se shoqeria gjithnje shkon duke u avancuar, por se do te shkon drejt komunizmit kete harroje, komunizem nuk do te thote vetem te sundoj klasa punetore.

Me t'mira
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 22
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Mon Sep 01, 2008 1:54 pm

Pershendetje Muhameti.

Eshte me qudi qe ti nuk e di se nuk eshte njesoj t'i thuhet vetes komunist a praktikisht te mos jesh, komuniste nuk munden me qene hiq se hiq, vetem socialiste eshte fjala, por as socialiste nuk jane, sepse ne te gjitha vende "komuniste" sundon prona private si ne Kine ashtu edhe Kube, gjithashtu sundojne klasat shoqerore prandaj hiq nuk mund me qene socializem, ende sundon aparati klasor, dhe borgjezia, harroje kete pune.

A ne Komunizem deri tani asnje vend te bote nuk ka arritur, as Rusia Leniniste-Staliniste, vetem ne socializem si faze paraprake. Tash po dyshoj se ti nuk e di se ceshte komunizmi.

Pse nuk shkon drejt komunizmit?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
MUHAMETII
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1106
Registration date : 07/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Wed Sep 03, 2008 12:07 pm

Nuk po them se jane vende tipike komuniste, por me shume anojne kah komunizmi sesa kapitalizmi.

Vend komunist i zyrtarizuar ka qene Shqiperia zotri.

Sepse ne komunizem sundon nje parti, nuk eshte shtet i pluralizmit.
Mangesite me te medhe te komunizmit mendoj une, jane ndalimi i fese dhe zoterimi i prones shoqerore, por ka edhe tjera.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 22
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Wed Sep 03, 2008 4:32 pm

Pershendetje Muhameti.

Gabohesh, Shqiperia ka qene vend socialist jo komunist, sepse nuk mund te jete vetem nje shtet komuniste simbas Marksizmit, sepse je i detyruar ta mbrosh me arme, prej kapitalisteve e imperialisteve, ketu humb koncepti i komunizmit. Prandaj Marksi e formesoi socializmin si faze paraprake. Ne qastin kur bota do te jete krejtesisht unike dhe arrihet nje shkalle e caktuar e vetdijesimit shoqeror atehere mund te ecet perpara drejt komunizmit. Nuk arrine shteti ne komunizem, eshte krejtesisht e pamundur dhe jasht cdo llogjike, problem qendorn qe ne komunizem ose arrin e gjith specia njerezore ose nuk arrine askush, keshtu thot Marksizmi. A ne Socializem po.

Komunizmi teritikisht nuk e ndalon fene, pershembull ne Rusine Socialiste feja ka ekzistuar, u eshte lejuar besimtarve t'i kryejn veprimet e tyre fetare. Vetem ne Shqiperi ajo eshte permbysur nga vete rinia shqiptare. Ne komunizem nuk eshte se ndalohet feja por ajo shuhet vet, sepse nuk luan kurrfar roli.
NUk dua te them se e perkrahu botekuptimin fetar, perkundrazi mendoje qe eshte e panevojshme, por une tregova vetem nje realitet.
Perse eshte mangesi prona e perbashket?

Kalofsh mire.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
MUHAMETII
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1106
Registration date : 07/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Fri Sep 05, 2008 12:27 pm

guximi tha:

"problem qendorn qe ne komunizem ose arrin e gjith specia njerezore ose nuk arrine askush, keshtu thot Marksizmi"

Nje gje e tille do jete e pamundur, te sugjerosh te mos shpresosh ne kete sistem se do arrihet ndonjehere ashtu sic ka thene marksi.

Me t'mira
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 22
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Fri Sep 05, 2008 2:18 pm

Muhameti, jo, une po them ashtu siq ka thene edhe Marksi, nuk eshte nje gje e till e pamundur, perkundrazi eshte shum e mundure.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
MUHAMETII
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1106
Registration date : 07/05/2008

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Sat Sep 06, 2008 6:30 pm

Te presim pra guximi, se a do te dale ashtu sic po mendoni ju...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve : 5729
Vendi : Zvicėr
Profesioni/Hobi : no money no honey
Registration date : 10/09/2007

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Fri Sep 12, 2008 2:10 am

Tema dhje synimi i persijateve mbi trajten e homo sociologius-it jane :
kerkimi i nje kategorie elementare per analizen e pavarure sociologjike te problemeve te veprimit social.Nese ,,, ''faktet sociale '' te Dukheimit jane me shume se nje fiksion ,ateher duhet te jete e mundeshme qe keto te pershkruhen me te gjithe akupulozitetin e metodikes se pervojes shkencore dhe te spjegohen ne kuadrin e lidhjeve te caktuara te ndersjellta te problemeve.

ju keshilloj te lexoni librin

Njeriu Sociologjik

Ralf Dahrendorf
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
laloni
Anėtar
Anėtar


Male
Numri i postimeve : 259
Age : 24
Vendi : gjilan
Profesioni/Hobi : leximi
Registration date : 12/03/2009

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Thu Mar 12, 2009 1:37 pm

sociologjia eshte ANATOMIA e shoqerise.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
elisa
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Numri i postimeve : 2298
Registration date : 10/07/2008

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Thu Mar 12, 2009 1:47 pm

''Sociologjia eshte studim i jetes se grupeve shoqerore '' (Earl Babbie )
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Kushtra
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 4
Age : 24
Vendi : Kercove
Registration date : 04/11/2009

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Wed Nov 04, 2009 1:32 am

mirse ju gjej n forum jam antar i ri krkoj kush mundet tem ndohmoj kam
nje tem mature ``organet me t larta t shteti- ndarja e pushtetit`` per
organet mt larta shkurtimisht per kryetarin e shtetit dhe kopetencat
kurse per ndarjen e pushtetit pak m gjersisht ju faleminderit .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
shahini
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 195
Age : 35
Vendi : jordani
Profesioni/Hobi : Mi shkel ne fyt ata qe spionojne kundra vellaut
Registration date : 06/11/2009

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Sat Nov 07, 2009 12:48 am

Shteti ėshte nje aparat i pavarur politike, administrativ,
legjistrativ dhe qeverisės i ndėrtuar dhe mbajtur nė funksion
nga popullsia e njė hapėsire gjeografike e pacenushme nga jashta.

Krikimi i shteit ka zanafillen qysh moti si qellim per
tu mbrojtur popullata e asj bashkesies nga tjeret.
Se pari njerezit jane bashkue ne grupe e pastaje ne fshata e me vone fshat
qytet(polisat),dhe ne fund shtete te medhaja si federatat dhe konfederatat
Sot per ti plotesue kushte nje shtet ai popull duhet te kete nje teritor
te caktuar qe ti tregoi
bashkeise qe jemi nje popull kompakt,kemi gjuhen tone,
traditat,zakonet,moralin,si dhe teritor te caktuar.
Aparati politik ka te beje qe me ēdo kushte ta bind popullaten
qe tu besoje ne qeverisjen e tij.Organet administrative te shteiti
kane te bejne me
zbatimin e ligjit dhe urdherojn qytetaret qe ti permbahen atij .
Organet legjislative nxjerrin ligje dhe urdherojn administraten qe ti zbaton ato.
Qeverisja dhe sistemi shoqeror caktohet nga shumica.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Burrelsja
Fillestar/e
Fillestar/e


Female
Numri i postimeve : 12
Age : 20
Vendi : Burrel
Registration date : 01/01/2014

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Wed Jan 01, 2014 2:56 pm

Test Pyetjesh nga Sociologjia
1.Shkruani per metoden sociometrike dhe mekanizmat ndihmes te saj-kuptimin etyre ?
1.Me sociometri, ne kuptimin metodologjik, kuptohet faktikisht matja e dukurive dhe proceseveshoqerore.- Kjo metode konstaton simpatine edhe antipatine,terheqesine dhe refuzimin e individevebrenda grupit.- Mekanizmat ndihmes te metodes sociometrike jane :sociodrama,psikodrama dhe sociogrami .- SOCIODRAMA ėshtė formė e lojės nė tė cilėn marrin pjesė tė gjithė pjestarėt e grupit, ndėrsagrupi tjetėr pėrfaqėson publikun.PSIKODRAMA ėshtė eksperiment sociometrik nė tė cilėn individėve tė caktuar u jepte te luajnėndonjė rol nė pėrputhjet me rolet e tyre nė jetėn e rėndomtė.SOCIOGRAMI ka tė bėjė me mardhėnjet e njerzeve nė mes grupeve.
2.Shenoni format e metodes se te verejturit dhe shkruani per metoden e teverejturit ne pergjithsi ?
2.Metoda e tė vrejturit ėshtė njė ndėr metodat mė tė vjetra dhe mė tė natyrshme e cilapėrdoret hulumtimin e shoqėrisė dhe dukurive tė saj edhe pėr grumbullimin e fakteve tėmaterialeve pra metoda e te vrejturit nė sociologji nė kuptimin shkencor kuptohet pėrfshirjandijore nė mėnyrė tė planifikuar dhe sistematike e fakteve,- Forma tė tė vrejturit siciologjik janė : tė vrejturit sinteti,direkt,me pjesmarrje , masovik ,tevrejturit e rasteve tė veqanta tė tjera.
3.Herbert Spenseri dhe qasja evolucioniste e tij ?
3.Spenseri dhe qasja evoluniste e tij- njėri nga dijettarėt e shquar qė me punėn e tij kontribojpėr themelimin e shkencės sė sociologjis e nė veqanti pėr themelimin e drejtimit evolucionistnė sociologji ka qenė bashkohaniku I kontit filozofi anglez Herber Spenser,lėnda e sociologjisėnė frymėn e parimeve evolucioniste sipas Spenserit ėshtė rritja,zhvillimi,funksionimi dhestruktura e grupit shoqėror.
4.Shkruani pėr metodėn e intervistės,dhe ne cilat raste pėrdoret intervista e hapurdhe ajo e mbyllyr
4.Intervista ze vend te rendesishem ne procesin e rritjes se interesimit per hulumtimin empiricte dukurive qenese dhe proceseve kryesore, te cilat jane karakteristike per shoqerine.- Metoda e intervistes perdoret ne sociologjine bashkekohore per verifikimin dhe themelimin eshenimeve te cilat me pare jane fituar me ndihmen e metodave te tjera hulumtuese.- Intervista eshte njera nder format kryesore te komunikimit shoqerore ,me ane te se cileshulumtuesi I ben pyetje te ndryshme individit mbi dukurite e caktuara shoqerore.- Intervistat e hapura apo te lira perdoren kur I pyeturi ka te drejte dhe ka liri te plote nepergjigjjet e veta te cilat mund te jene te shkurtra ,por nga ana tjeter mund te beje edhe neforme bisede
5.Shkruaj per kuptimin e kombit dhe llojet e saj?
Kombi eshte komunitet specific popullor I njerzeve I lindur ne baz te ndarjes shoqrore teprones,perkatsisht me shthurjen e shoq.feudale dhe fillimin e shoq.kapitalisteElementet e kombit :Origjina e perbashket,gjuha e perbashket,lidhja e gjakut,territori,kultura,zakonet,simbolet e perbashkta,historia e perbashket etj….
6.Sipas Tomas Hobsit njeriu per njeriun eshte ujk ( gjendja natyrore sipas Hobsit?)
6.Sipas Hobsit gjendja natyrore qe i parapriu shtetit qe i karakterizohet me luftene e te gjithvekunder te gjithve,me kete tregon se njeriu nuk eshte shoqeror per nga natyra sic ka cek
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Burrelsja
Fillestar/e
Fillestar/e


Female
Numri i postimeve : 12
Age : 20
Vendi : Burrel
Registration date : 01/01/2014

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Wed Jan 01, 2014 2:58 pm

SOCIOLOGJIA E DEVIJIMIT DHE E ARDHMJA E SAJ

Afrim Haliti Prezantim i shkurtėr - marrė nga Trendet

Devijimi ėshtė koncept i zgjedhur nga sociologėt pėr tė pėrfshirė format e ndryshme tė sjelljes njerėzore tė cilat janė tė definuara nga pjesėtarėt e sistemit shoqėror si tė gabueshme, tė kėqija, tė pamoralshme, ilegale, apo qė meritojnė mospajtim dhe ndėshkim, ndėrsa sociologjia e devijimit ėshtė studimi i forcave dhe proceseve sociale qė pėrfshihen nė formulimin e standardeve tė tilla vlerėsuese, thyerjeve tė kėtyre standardeve dhe reaksioneve ndaj thyerjeve tė tilla. Ēėshtjet specifike nė mėnyrė ordinare pėrfshijnė studimet e sjelljeve tė definuara si ilegale (krimi dhe delinkuenca) dhe format e sjelljeve qė janė tė papajtueshme apo tė stigmatizuara nga njė pjesė e konsiderueshme e pjesėtarėve tė shoqėrisė si pėr shembull vetėvrasja, sėmundjet mendore, disa forma tė orientimit seksual, dhe forma tė caktuara tė shfrytėzimit tė alkoolit dhe drogave. Edhe pse koncepti ėshtė bėrė njė term kritik publik, sociologėt fillimisht e kanė adaptuar kėtė koncept si kategori mė objektive dhe konceptualisht mė neutrale se sa ato qė shfrytėzohen nga publiku.

Qė tė dyja, disiplina e kriminologjisė (e definuar si studim i ndėrtimit tė ligjeve, thyerjes sė ligjeve, dhe reaksioneve ndaj thyerjes sė ligjeve) dhe sociologjia e devijimit merren me sjelljet ilegale, mirėpo sociologjia e devijimit ėshtė e veēantė nė brengosjen e sajė me temat dhe principet qė supozohet se do tė duhej tė aplikoheshin nė thyerjet e ndryshme tė standardeve tė pėrbashkėta. Nė tė vėrtetė, studimi mė i dalluar nė evolucionin e hershėm tė sociologjisė sė devijimit ka qenė studimi i Emile Durkheim-it, Vetėvrasja (Suicide) nė vitin 1897. Edhe pse vetėvrasja ėshtė trajtuar si krim nė disa shoqėri nė kohė tė caktuara, ajo si e tillė nuk ėshtė e pėrfshirė nė kategoritė ą la mode tė sjelljes kriminale dhe rrjedhimisht nuk studiohet nga kriminologėt. Megjithatė, sociologjia e devijimit vazhdon tė jetė e interesuar nė vetėvrasje dhe sjelljen vetėvrasėse. Aq mė tepėr, pasi qė nuk ėshtė e kufizuar vetėm nė sjelljet e definuara me ligj si kriminale, sociologjia e devijimit inkurajon edhe konsiderimin e marrėdhėnieve tė mundshme nė mes tė formave tė ndryshme... 1
tė devijimit. Pėr shembull, Durkheim ka shtruar hipotezėn se vrasja dhe vetėvrasja veprojnė si dy ‘rryma’ tė ndryshme tė devijimit, pėr shembull popujt qė kanė shkallė tė lartė tė vetėvrasjes kanė shkallė tė ultė tė vrasjeve. Nė tė njėjtėn mėnyrė, kur tė shtrohet pyetja mbi marrėdhėniet nė mes tė sjelljeve siē ėshtė dhuna kriminale dhe formave jokriminale tė devijimit siē janė sėmundjet mendore dhe pėrdorimi i alkoolit, pėrgjigjja do tė kryqėzohej nga studimet e devijimit dhe ato tė krimit. Shkurtimisht, sociologjia e devijimit pėrfshinė studimet e marrėdhėnieve nė mes tė thyerjeve kriminale dhe jokriminale tė standardeve vlerėsuese tė pėrbashkėta (normave) dhe angazhohet nė gjetjen e principeve apo temave tė pėrgjithshme qė do tė mund tė aplikoheshin pėrgjithėsisht nė devijimin.

Temat dhe teoritė themelore

Temat mė themelore tė sociologjisė sė devijimit pėrfshijnė vėshtrimet se:

1. Format specifike apo shembujt e sjelljeve qė bien nė kategoritė e tilla ndryshojnė me kohėn dhe janė tė ndryshme nė shoqėri tė ndryshme (relativiteti kulturor dhe material);

2. Ekziston njė konsensus mė i madh shoqėror mbi parregullsinė e disa formave tė sjelljes kundrejt tė tjerave (konsensusi i ndryshueshėm normativ);

3. Disa pjesėtarė dhe grupe brenda njė sistemi kanė mė tepėr influencė se sa tė tjerėt nė definicionet dhe reaksionet ndaj formave specifike tė devijimit (fuqia) dhe

4. Pėrfshirja nė format e sjelljeve tė papranueshme nuk ėshtė e pėrhapur rastėsisht, por ėshtė e pėrcaktuar nga socializimi i ndryshueshėm, mėsimi social, mekanizmat e kontrollit social si dhe influencat tjera sociale.

Secili libėr mbi sociologjinė e devijimit pėrmban dhe ėshtė i shkruar mbi disa versione tė kėtyre temave themelore.

Pėrveē temave themelore, ekziston njė konsensus i pėrgjithshėm mbi kategoritė e veēanta tė teorive sociologjike tė devijimit. Tri kategori tė teorive tė brengosura me shkaqet e formave kriminale dhe jokriminale tė devijimit qė mundohen qė tė sqarojnė variacionet e kalkulueshme dhe tė vėshtrueshme tė sjelljes devijante kanė dominuar diskursin sociologjik:
1. Disorganizimi social;

2. Asociacioni diferencial - konflikti kulturor dhe

3. Shtytja strukturale – kulturore.

2
Secila nga kėto tri lloje tė teorive ka karakteristika tė veēanta dhe secila fokusohet nė veēori tė ndryshme tė shoqėrisė, grupeve dhe kategorive tė njerėzve me qėllim tė shpjegimit tė diferencave tė vėrteta nė sjellje. Pėrveē kėtyre teorive mbi shkaqet, sė paku dy lloje tė mėdha tė perspektivave kanė qenė kritike ndaj fokusimit nė shkaqe dhe pėrqendrimit nė variacionet e kalkulueshme tė sjelljeve:

4. Konstruksionizmi social dhe

5. Teoritė radikale dhe feministe.

Kur ėshtė prezantuar koncepti i disorganizimit social, ėshtė konsideruar tė ketė qenė gjendje e fshehtė qė shpjegonte konvergjencėn e njė sėrė formash tė sjelljes devijante nė territore ekologjike tė identifikueshme. Ėshtė aplikuar nga sociologėt e Universitetit tė Chicagos nė fillim tė viteve 1900 nė shpjegimin e krimit, delinkuencės dhe problemeve tjera shoqėrore. Rritja dhe ndryshimet shumė tė shpejta u shikuan si kontribut i forcave “disorganizuese” apo “disintegruese” nė dobėsimin e edukimit dhe mėsimit tė “rregullave sociale” (Thomas and Znanieki, 1918). Edwin Sutherland pėrdori konceptin e disorganizimit social pėr tė shpjeguar rritjen e krimit qė shoqėronte transformimin e shoqėrive mė tė ulta dhe mė tė varfra ku “influencat nė persona ishin stabile, uniforme, harmonike dhe konsistente” nė civilizim perėndimor i cili sipas tij karakterizohej nga jokonsistenca, konflikti dhe “disorganizimi” (1934: 64). Edhe pse sjelljet kriminale dhe delinkuente ishin qendrore nė zhvillimin e kėsaj teorie, Robert E. L. Farris (1948) e zgjeroi konceptin e disorganizimit social pėr tė shpjeguar “patologjitė sociale” pėrfshirė kėtu krimin, vetėvrasjen, sėmundjet mendore dhe dhunėn.
Deri nė vitin 1939 Sutherland kishte modifikuar teorinė e tij dhe propozoi shpjegimin i cili nėnvizonte 1) definicionet kundėrthėnėse tė sjelljes sė pėrshtatshme dhe tė papėrshtatshme si qendrore nė pėrhapjen e krimit nė mes tė subjekteve shoqėrore dhe 2) se asociacioni diferencial me njerėz qė komunikonin definicione kundėrthėnėse shpjegonte variacionet e kriminalitetit. Elaborimi sistematik i teorisė nga Sutherland-it mbi krimin dhe kriminalitetin nė nėntė propozime fundamentale bėri qė ai tė konsiderohej si njė nga kriminologėt teorik mė me influencė tė shekullit 20. I aplikuar nė delinkuencė, propozimi qendror i asociacionit diferencial ishte se ‘njė person bėhet delinkuent pėr shkak tė numrit tė madh tė definicioneve qė pėrkrahin thyerjen e ligjit kundrejt definicioneve qė nuk pėrkrahin thyerjen e ligjit.’ Edhe pse propozimet e tij merreshin me sjelljen kriminale dhe delinkuente, kjo teori veēonte mekanizmat normal tė interaksionit simbolik qė aplikohet nė tė gjitha format e sjelljeve (devijante apo jo-devijante). Nga fundi i viteve 1930 nocioni qė disa pjesė tė qyteteve ishin kriminogjenike pėr shkak se ishin tė disorganizuara u zėvendėsua me nocionin qė kėto pjesė ishin tė organizuara nė mėnyre diferenciale, pra pjesėt e qyteteve me shkallė tė lartė tė krimit kishin tradita tė ndryshme apo tradita subkulturore konkurruese dhe nė ...

3

konflikt. Kriminologu Thorsten Sellin me studimin e tij nė Kultura, Konflikti dhe Krimi (Culture, Conflict and Crime) nė vitin 1938, luajti njė rol shumė me rėndėsi pėr tė shtyrė ndėrrimin e shpjegimit tė krimit nga disorganizimi social drejt normave kundėrthėnėse subkulturore.
Njė traditė e dalluar teorike qė veēonte njė lloj specifik tė disorganizimit ėshtė elaboruar nga Robert K. Merton nė vitin 1938. Mertoni u zgjerua nė argumentimin e Durkheim-it se krizat dhe fluiditeti ekonomik mund qė tė shtyj njerėzit pėr tė u vetėvrarė pėr shkak se rregullat qė rregullojnė sjelljen do tė destabilizoheshin, dhe ambiciet do tė shmangeshin nga realiteti. Duke aplikuar tė njėjtėn logjikė, Mertoni argumentoi se shkallėt e larta tė devijimit gjenerohen nė sisteme shoqėrore anomike ku ka vėmendje tė thellė nė suksesin ekonomik sė bashku me pabarazinė nė mundėsitė pėr tė realizuar kėtė sukses nė mėnyrė legjitime. Ndjekja e suksesit me mjete ilegale inovative shihet si njė adaptim nė kėtė formė tė disorganizimit. Inovacioni ilegal nė ndjekje tė atyre qėllimeve qė zakonisht njihen si tė suksesshme ėshtė i perceptuar si reagim apo pėrgjigje e zakonshme e klasės sė ultė ndaj ambicieve tė frustruara, por Mertoni argumentoi se ka edhe mėnyre tjera pėr tė u adaptuar. Disa njerėz mund qė tė i adaptohen shtytjes sė tillė duke hequr dorė nga ndjekja e suksesit dhe duke u ngushėlluar me pėrdorimin e drogės, vetėvrasjen apo me sėmundje mendore. Nė anėn tjetėr tė tjerėt mund qė tė rebelohen dhe tė mundohen qė tė ndėrrojnė sistemin. Logjika e teorisė sė Mertonit pėr tė veēuar qėllimet qė pėrgjithėsisht njihen si tė suksesshme sė bashku me mundėsitė e pabarabarta janė baza pėr ta dalluar atė si teori tė ‘shtytjes’1. Teoricientėt tjerė kanė pėrcjellur tė njėjtėn logjikė duke prezantuar edhe forma tė tjera tė papėrputhshmėrisė nė mes tė qėllimeve dhe tė mjeteve si burim i ambicieve tė frustruara.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Burrelsja
Fillestar/e
Fillestar/e


Female
Numri i postimeve : 12
Age : 20
Vendi : Burrel
Registration date : 01/01/2014

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Wed Jan 01, 2014 2:59 pm

Nė njė mėnyrė apo tjetėr, kėto teori themelore kanė mbijetuar dhe reflektohen nė teoritė e vonshme tė cilat supozojnė qė variacionet e vėrteta nė forma tė kalkulueshme tė sjelljes tė shpjegohen me tipare tė kalkulueshme tė botės sociale. ‘Kontrolli shoqėror’ modern dhe ‘Teoritė e vetė-kontrollit’2 ndajnė tė njėjtat veti me teorinė e disorganizimit social nė atė se ato veēojnė mungesėn e pėrkufizimeve shoqėrore dhe personale si variacione themelore nė shpjegimin e devijimit kriminal dhe jo-kriminal. Kėto teori fokusohen nė tė gjitha format e forcės dhe tė mashtrimeve, dhe format jo-kriminale tė thyerjes sė ligjit i konsiderojnė si indikator tė hershėm tė mungesės apo mospranisė sė kontrollit. Teoria moderne e mėsimit social elaboron nė punėn e Sutherland-it3 duke diferencuar njė sėrė mekanizmave tė mėsimit qė kanė konsekuenca tė ndryshme pėr devijim. Mekanizmat aplikohen si nė sjelljet jo-devijante ashtu edhe nė krim dhe delinkuencė dhe nė format tjera tė devijimit. Nė fund, versionet moderne tė teorisė sė Merton-it veēojnė konceptet sikurse “anomia

1 Ose teori e Funksionalizmit Struktural

2 p.sh. Hirschi 1969; Gottfredson and Hirschi 1990

3 Shiko Akers 1997; 1998 dhe Ankers and Jensen 2003, 2006
4

institucionale” (Messner and Rosenfeld 1997) dhe “shtytja e pėrgjithshme” (Agnew 1992), dhe mundohen qė tė specifikojnė llojet e ndryshme tė reaksioneve devijante ndaj rrethanave frustruese. U paraqitėn edhe ide tė reja, por kornizat sqaruese themelore qė ofroheshin nga kėto tri tradita mbijetuan pėr mė tepėr se gjashtė dekada.

4 Nė kriminologji, ‘pozitivizmi’ ka dy domethėnie: a) nė mėnyrė specifike i referohet supozimeve evolucionare dhe metodave shkencore tė ‘shkollės pozitiviste’ tė kriminologjisė; b) mė pėrgjithėsisht pėrdoret pėr tė karakterizuar tė gjitha qasjet nė kriminologji tė cilat thelbėsisht brengosėn me pyetjet e etiologjisė, dhe tė cilat besojnė se fenomeni shoqėror mundet dhe duhet qė tė shpjegohet nė formė tė shkencave natyrore.

Siē ėshtė shėnuar mė lartė, kėto teori tė shkaqeve supozojnė se ekzistojnė variacione reale dhe tė vėshtrueshme nė sjelljen qė thyen normat e pranuara qė mund tė shpjegohet me veti apo tipare tė kalkulueshme tė shoqėrisė, grupeve dhe/ose njerėzve. Megjithatė, ekziston njė perspektivė e popullarizuar mbi devijimin gjatė 30-40 viteve tė fundit e cila fokusohet nė konstruktimin dhe aplikimin e etiketimeve devijante dhe konsekuencat pėr ata qė janė tė etiketuar. Kjo perspektivė ėshtė quajtur ‘teoria e etiketimit’, ‘teoria konstruksioniste’ dhe ‘teoria interaksioniste’. Edhe pse nuk ka ndonjė definicion autoritativ mbi kėtė perspektivė, karakteristikat themelore tė saj janė tė kuptuara dhe tė pranuara pėrgjithėsisht nga sociologėt. Definim shumė i thjeshtė i konstruksionizmit social nė studimin e devijimit ėshtė paraqitur nė deklaratėn e Rubington dhe Weinberg (2005: 1-2) se konstruksionistėt social e shikojnė devijimin si ‘subjektivisht problematik’ kundrejt ‘objektivisht tė thjeshtė’. Goode (1994a: 32-33) propozon qė “pėr konstruksionistėt, definicionet nuk kanė vlerė objektive absolute” dhe se “realiteti varet prej perspektivės, e perspektiva deri nė njė masė ėshtė subjektive dhe arbitrare”. Warren dhe Karmer (2005: 4) propozojnė qė ‘logjika e hulumtimit kualitativ’ ėshtė konstruksioniste dhe specifikojnė dy supozime themelore tė logjikės qė pranon pikėvėshtrimin se ‘analiza e shoqėrisė ėshtė e bėrė nga njė pikėvėshtrim apo perspektivė qė informon analizėn’ dhe se ‘konstruksionistėt social pėrdorin metoda kualitative qė tė kuptojnė domethėnien qė njerėzit e sjellin nė botėn qė ata e banojnė dhe e konstruktojnė.’

Mėnyra tipike e pasqyrimit tė vetive tė perspektivės konstruksioniste ėshtė qė tė vihet nė kontrast me tė kundėrtėn, d.m.th alternativės ‘tradicionale’ dhe ‘kuantitative’ tė i referohet nėn termet si ‘absolutizėm’, ‘realizėm’ apo ‘pozitivizėm’4. Kur tė shikohet nga ana ekstreme, pozitivistėt e pranojnė qė problemet apo njerėzit problematik qė studiohen pėrnjėmend ekzistojnė dhe se njerėzit hyjnė nė kėso kategori tė paragjykuara sepse kanė thyer normat pėrgjithėsisht tė pranuara shoqėrore. Pėr shkak se kėto probleme dhe njerėzit
5

5 Shiko: Tayler, Walton, dhe Young 1973, 1975; Quinney 1975, Platt 1975, Chambliss and Mankoff 1976)

6 Shiko Meda Chesney-Lind and Shelden 2004; Daly and Chesney-Lind 1988; Daly 1994.

problematik janė reale, pozitivistėt vėnė nė pyetje se cilat karakteristika kalkuluese tė njerėzve apo tė botės sė tyre shoqėrore kanė determinuar kėtė realitet. Edhe pse hulumtuesit qė adoptojnė kėso qasje metodologjike nuk e shohin vetėn si ‘pozitivist’, hulumtimet kuantitative nė shkaqet dhe korrelacionet e sjelljes devijante tė bazuar nė vėshtrime apo tė dhėna nė mikro-, meso- apo makro- nivele, nė mėnyrė tė pėrgjithshme definohen nga konstruksionistėt si veti qendrore e asaj epistemologjie.

Kritika konstruksioniste ndanė shumė veti me njė kritikė tjetėr qė mė sė pari u paraqit nė sfidat nga ‘kriminologėt radikal’ dhe mė vonė nė sfidat nga pėrkrahėsit e perspektivės ‘feministe’. Si kriminologėt Amerikan ashtu edhe ata Britanik5 ndėrmorėn sfida radikale ndaj teorive dhe metodave kriminologjike tradicionale, dhe lokalizuan burimin e problemeve shoqėrore nė sistemet ekonomike dhe politike kapitaliste. Krimi nė mesin e tė pafavorizuarve ishte vetėm rezultat i margjinalizimit tė tyre ekonomik. Me shumė pak pėr tė humbur, shumė pak alternativa premtuese, dhe presion tė vazhdueshėm pėr tė dėshmuar vlerėn e dikujt me anėn e posedimeve materiale, kriminaliteti bėhet njė zgjedhje relativisht racionale dhe atraktive. Kritikėt radikal poashtu besonin se fokusimi i kriminologjisė nė krimet e rrugės dhe nė krimet e tė pafuqishmėve e pengonte atė qė tė merrej me problemet mė fundamentale kriminogjenike nė shoqėri si pabarazia dhe racizmi. Sikurse edhe konstruksionistėt, ata sfiduan vlerėn e tė dhėnave qė kinse kalkulonin ndryshimet e vėrteta tė sjelljes dhe kontestuan rezultatet e hulumtimeve qė pėrdornin metodologji kuantitative. Argumenti themelor ishte se hulumtimet kriminologjike shėrbenin interesat e klasės udhėheqėse nė dėm tė grupeve tjera dhe se tė dhėnat dhe metodat qė shfrytėzoheshin ishin tė njėanshme.
Kritikat feministe janė zgjeruar nė kėtė argument dhe kritikojnė fokusimin e hulumtimeve nė meshkuj si dhe dominimin e metodologjive tė shkencave natyrore nė studimin sociologjik tė devijimit. Ata zgjeruan kritikėn nė metodat tradicionale duke pėrfshirė kėtu edhe njėanshmėrinė nė vetitė e botės femėrore tė studiuar nga kriminologėt dhe hulumtuesit e devijimit6. Kritikėt radikal akuzojnė kriminologėt pėr injorimin e krimit tė ‘klasės sė lartė’ dhe pėrforcimin e ndryshueshėm tė ligjeve nga klasa shoqėrore. Kritikėt feminist argumentojnė se krimi femėror ka qenė i injoruar dhe se shumė mostra hulumtuese tė vėshtruara janė produkt i pėrforcimit tė ndryshueshėm tė ligjit nė bazė gjinore. Ata poashtu argumentojnė se teoritė e zhvilluara pėr tė shpjeguar kriminalitetin dhe delinkuencėn mashkullore injorojnė dimensionet e botės dhe eksperiencave femėrore qė janė relevante nė shpjegimin e shkallės sė ultė tė dhunės dhe krimit serioz pronėsor si dhe strategjive ekzistuese sikurse prostitucioni dhe rrėmbimi.

6

7 “An Obituary” (1994)

Disa kritik tradicional nė sociologjinė e devijimit kanė propozuar qė ēėshtja e subjektit tė jetė sjellja dhe aranzhimet shoqėrore qė thyejnė “tė drejtat e individėve qė janė historikisht tė determinuara (Schwendinger and Schwendinger 1975).” Nė vend qė tė studiohen ‘tė poshtrit’, ‘perversėt’, ‘kurvat’ (Liazos 1972: 132), kritikėt radikal tė definicioneve normative tė devijimit paraqesin njė grup specifik tė normave duke definuar tė drejtėn apo ‘tė drejtat’ si standardet mė ‘objektive’ dhe ‘universale’ pėr tė gjykuar dimensionin e sjelljes problematike. Kėso definicione paraqesin nocione tė ligjit tė natyrės nė tė cilėn njerėzit kanė tė drejta qė mund tė pėrdorėn pėr tė determinuar tė drejtėn dhe tė padrejtėn dhe kėso standardesh shihen si universale. Llojet e situatave tė pėrfshira nga perspektiva e tyre mbi tė drejtat pėrfshinė si karakteristikat e sistemit shoqėror ashtu edhe ato tė sjelljes individuale. Pėr shembull, sistemi shoqėror nė tė cilin ndėshkimi ėshtė i varur nga fuqia dhe resurset qė kanė njerėzit apo organizatat, nga perspektiva e sė drejtės do tė konsiderohej si devijant. Nėse anėtarėt e sistemit shoqėror definohen si ata qė kanė ‘tė drejta’ nė tė ardhura jetėsore, sistemi shoqėror ku kjo e drejtė do tė injorohej, do tė ishte devijant. Ata qė promovojnė perspektivėn e tė drejtės shpesh veēojnė tė drejtat vetė-evidente tė pa-transferueshme dhe universale dhe tė drejtat e tilla mund qė tė definohen si tė atilla qė pėrfshijnė edhe jetėn jonjerėzore. Inovacionet e propozuara
Ky prezantim i shkurtėr nė ēėshtjet kryesore tė sociologjisė sė devijimit zbulon njė specialitet sociologjik qė karakterizohet me temat e pėrbashkėta si dhe vazhdimėsinė nė mes tė versioneve mė klasike tė teorive dhe aplikacioneve mė moderne. Shpesh bėhen debate tė nxehta mbi forcėn dhe dobėsinė e koncepteve tė ndryshme, metodologjive, apo subjektit kyē, por kėto ēėshtje mund tė gjinden nė tė gjitha fushat e specializimeve nė sociologji. Megjithatė, thuhet se kjo fushė ėshtė duke vdekur. Colin Sumner e nėntitulloi pamjen e tij tė pėrgjithshme mbi sociologjinė e devijimit si ‘Njė Pėrkujtim (In Memoriam)’7, ndėrsa Joel Best (2004: ix) ofron evidencė se pėrdorimi i konceptit tė devijimit nė zhurnalėt e pėrgjithshme tė sociologjisė ka rėnė qė nga kulminacioni qė kishte nė vitet e 70-ta. Goode propozon se brengat rreth ‘korrektėsisė politike’ kanė shtyre shumė mendimtarė qė tė i ikin termit ‘devijim’ sepse ėshtė bėrė koncept publik qė pėrdorėt pėr tė stigmatizuar dhe ‘patologjizuar’ disa forma tė ndryshme tė sjelljes. Goode poashtu thotė se ai ėshtė “i bindur qė fusha e sociologjisė sė devijimit nuk ėshtė teoretikisht inovative

7

sikurse qė kishte qenė njėherė

Edhe pse nuk ka asnjė mėnyrė qė tė paramendohet nėse propozimet e tanishme do tė kenė sukses si ‘ide tė mėdha’ me influencė, kėtu do tė veēohen tri tentativa nė vitet e fundit pėr tė qenė teoretikisht inovative brenda sociologjisė sė devijimit pėr shkak se ato merren me konceptin e devijimit dhe propozojnė koncepte tė reja apo tė modifikuara tė devijimit: 1) zgjerimi i propozuar i konceptit tė devijimit pėr tė pėrfshirė ‘devijimin e adhuruar’ dhe ‘devijimin pozitiv’; 2) elaborimi i Tittle dhe Paternoster-it mbi devijimin si thyerje e normave tė klasės sė mesme, dhe 3) zhvillimi i teorisė sė ‘balansit-kontrollit’ sė Tittle-it qė pėrmban njė sėrė formash tė devijimit.

Devijimi pozitiv, devijimi i adhuruar dhe devijimi negativ Devijimi pozitiv, devijimi i adhuruar dhe devijimi negativ

Librat mbi devijimin nė mėnyrė rutinore theksojnė se sjellja qė mund tė konsiderohet si konformuese ndaj normave shoqėrore (p.sh. mundi pėr tė u dalluar, pėr tė u njohur, puna e rėndė, mundi pėr tė i kėnaqur tė tjerėt) mund qė tė rezultojė nė shprehje tė mospranisė dhe nė etiketime negative (p.sh. koprrac, laritės etj). Synimi pėr tė iu pėrshtatur normave qė cilėsojnė paraqitje tė pranueshme dhe tė pėrshtatshme mund qė tė kaloj nė njė realitet tė devijimit (p.sh parregullsitė nė ushqim, pėrdorimi i steroideve, obsesioni me pastėrti etj.). Kur format e sjelljes, paraqitjes dhe shprehjes qė janė tė pranuara nė shoqėri marrin kualitete tė papranueshme dhe qė nuk meritojnė pėrkrahje shoqėrore, ato bien nė realitetin e temave tė pėrfshira nė studimin e devijimit. Poashtu, sjellja qė thyen standardet normative mund qė tė adhurohet nga njė audiencė e caktuar (p.sh. operacionet e plaēkitjeve apo mashtrimeve inteligjente).

Pranimi qė ndaj sjelljes e cila ėshtė konsistente me standardet normative mund tė reagohet nė mėnyrė negative dhe qė ndaj sjelljes e cila ėshtė devijante mund qė tė reagohet pozitivisht, ėshtė bėrė parim qendror nė argumentet pėr zgjerimin e sociologjisė sė devijimit pėr tė pėrfshirė edhe devijimin ‘pozitiv’ dhe devijimin e ‘adhuruar’. Heckert dhe Heckert (2004) propozojnė qė ‘devijimi pozitiv’ ėshtė ‘njė stėrkonformitet i pėrgjigjur nė mėnyrė konforme’, dhe ‘devijimi i adhuruar’ ndodh atėherė kur njerėzit e ēmojnė devijimin pozitivisht (p.sh. banditėt si Robin Hood etj.). Ata argumentojnė se kategoria nė tė cilėn bie personi ndryshon me grupet, pėr shembull mėsuesit duke lavdėruar nxėnėsit e mirė ndėrsa nxėnėsit tjerė duke i konsideruar kėta nxėnės tė mirė si tė nėnshtrueshėm ndaj mėsuesve dhe jo modern. Ata poashtu propozojnė sė “ėshtė e rėndėsishme qė tė analizohet se pse nėn-konformiteti apo mos-konformiteti mund qė tė rezultojė nė vlerėsime pozitive (devijim i adhuruar) apo vlerėsime negative varėsisht nga koha,

8

vendi apo grupi shoqėror i pėrfshirė” dhe se “e njėjta vlen edhe pėr stėr-konformitetin (2004: 213)”.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Burrelsja
Fillestar/e
Fillestar/e


Female
Numri i postimeve : 12
Age : 20
Vendi : Burrel
Registration date : 01/01/2014

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Wed Jan 01, 2014 3:00 pm

Edhe pse pretendimet pėr tė krijuar njė tipologji tė re nė tė cilėn vlerėsimet janė tė pavarura nga devijimi janė gjithsesi ‘inovative’, koncepti i devijimit pozitiv duhet qė akoma tė pranohet gjerėsisht si njė pėrparim nė kėtė fushė pėr disa arsye. Sė pari, Best-i argumenton se sa mė i madh qė tė jetė rrethi i njerėzve dhe aktiviteteve tė tyre tė pėrfshirė nėn konceptin e devijimit, aq mė vėshtirė do tė jetė pėr tė identifikuar principet e pėrbashkėta qė do tė mund tė justifikonin sociologjinė e devijimit (2004: 34). Sė dyti, pyetjet kyēe qė shtrohen si shembuj tė praktikalitetit heuristik tė njė tipologjie tė tillė, pėrfshirė devijimin e adhuruar dhe atė pozitiv, shtrohen pa koncepte tė tilla. Fakti qė ndaj sjelljeve tė njėjta reagohet nė mėnyra tė ndryshme nga grupe tė ndryshme ėshtė qendror nė temėn e pranuar tė relativitetit. Sjellja mund qė tė definohet si negative por megjithatė tė adhurohet kur ekzistojnė standarde kolektive qė pėrcaktojnė mėnyrėn me tė cilėn ėshtė thyer. Pėrkufizimi i devijimit si koncept i sjelljes sė papranuar apo sjelljes qė thyen normat duke nxitur reaksione negative, nuk na ndalon qė tė pyesim se pse disa forma tė pranuara tė sjelljes mund qė tė jenė tė papranuara nga grupe tė caktuara dhe nė situata tė caktuara. Apo as qė na ndalon qė tė pyesim se si disa forma tė konformitetit mund qė tė nxisin vlerėsime pozitive nga disa grupe tė caktuara ndėrsa tė tjerat mund qė tė nxisin vlerėsime negative. Sė treti, pėrcaktimi i devijimit pozitiv si stėr-konformitet qė vlerėsohet pozitivisht, dhe adhurimit tė devijimit si nėn-konformitet apo mos-konformitet tė vlerėsuar pozitivisht na lė pa pėrgjigje ne njė pyetje shumė tė rėndėsishme. Si mund qė tė determinohen konformiteti, mos-konformiteti dhe nėn-konformiteti? Heckert dhe Heckert duket qė janė duke e rishfaqur konceptimin e devijimit statistikor tė devijimit gjė qė ka qenė gjerėsisht e papranuar nga sociologėt. Determinimi i ‘stėr’ dhe ‘nėn’ konformitetit kėrkon njė lloj tė ‘vlerėsimit shoqėror’ pėrveē nėse ato determinohen nė terme tėrėsisht statistikore. Kuptimi i ‘stėr’ kur tė i bashkohet ‘konformitetit’ ėshtė i determinuar nga standardet vlerėsuese apo reaksioneve negative qė e vendosin atė nėn pėrcaktimet tradicionale tė devijimit.

Njė argument tjetėr i paraqitur si pjesė e racionales pėr konceptin e devijimit pozitiv ėshtė nocioni gjerėsisht i cituar se devijimi mund qė tė shėrbej funksione pozitive. Librat mbi devijimin vazhdimisht pėrdorin argumentet e Durkheim-it dhe artikujt e Dentler-it dhe Ericson-it mbi funksionet e devijimit nė grupe (1959) pėr tė nėnvizuar ironinė qė ngjarjet e kėqija mund qė tė kenė konsekuenca (funksionale) tė ‘mira’. Krimi pėrdoret si shembull nė atė qė ndonjė ngjarje kriminale mund qė tė i bashkoj njerėzit dhe tė rrisė solidaritetin e grupit. Megjithatė, logjika e argumenteve tė tilla zbulohet shumė rrallė dhe ato bėhen pjesė e folklorit akademik tė padiskutueshėm nė sociologjinė e devijimit. I vetmi pėrjashtim ėshtė “Funksioni i Mitit tė Krimit” (The Function of Crime Myth (1977)) nė tė cilin Bob Roshier paraqet rėndėsinė e

9
8 Shiko Jensen 1988

mbajtjes sė dallimeve nė mes tė koncepteve sociologjike tė devijimit dhe tė kontrollit shoqėror. Ai propozon qė funksionet qė i janė veshur ‘devijimit’ kanė dalė qė tė jenė funksione tė ‘kontrollit shoqėror’. Argumenti tipik se krimi apo devijimi shėrben nė funksionin e bashkimit tė komunitetit, duke rritur solidaritetin, ėshtė thirrje mbi mospranimin e devijimit (formė e kontrollit shoqėror), dhe jo funksioneve tė devijimit si tė definuara pavarėsisht nė atė reaksion. Ėshtė pra kjo pėrgjigje ndaj kėrcėnimit qė shpjegohet funksionalisht, dhe jo vetė kėrcėnimi8.

Normat e ‘klasės sė mesme’

Meqenėse ‘normat’ zėnė njė vend qendror nė definimin e devijimit si sjellje qė thyen normat, ekzistojnė merita tė konsiderueshme pėr synimet pėr tė definuar nė mėnyrė me precize standardet tė cilat thyhen. Standardet e tilla duken tė qarta kur fokusimi bėhet nė krimet serioze, vetėvrasjen, pėrdorimin e substancave tė dėmshme, dhe nė disa forma tė sjelljes bizare tė ngjashme me sėmundjet mendore. Megjithatė, shumė pak kujdes i ėshtė bėrė nėnvizimit tė llojeve tė normave tė thyera. Njė hap madhor nė kėtė drejtim ėshtė bėrė nė studimin e Tittle-s dhe Paternoster-it nė “Devijimi Social” (Social Deviance (2000)) ku ata mundohen qė tė nėnvizojnė normat e ‘klasės sė mesme’ dhe sjelljet qė thyejnė kėto norma. Ata propozojnė dhjetė norma dominuese: lojalitetin ndaj grupit, intimitetin (hapėsirėn private), urtėsinė, konvencionalitetin, pėrgjegjėsinė, pjesėmarrjen, moderimin, sinqeritetin, paqėdashjen dhe mirėsjelljen.

Kėtu nuk mund tė specifikohet interpretimi i secilės normė, mirėpo duhet qė tė adresohen meritat dhe problemet e njė liste tė tillė. Njėra ndėr meritat ėshtė se njė listė e tillė inicon njohjen e komplikimeve tė pėrfshira nė determinimin nėse shembujt specifik tė sjelljes pėrshtatėn nė kategorinė e thyerjeve normative. Pėr shembull, lojaliteti i grupit mund qė tė kėrkoj sjellje qė janė nė kundėrshtim me ‘normat’ tjera si sinqeriteti, konvencionaliteti dhe pėrgjegjėsia. Sociologjia e devijimit do tė kishte pėrfitim nga specifikimi i arsyeshėm i normave shoqėrore dhe aplikimi i tyre nė situata tė ndryshme.
Problemi me njė tentativė tė tillė nė momentin e pikėrishėm ėshtė se ende nuk ėshtė tentuar as propozuar ndonjė metodologji pėr tė determinuar standardet e tilla normative. Tittle dhe Paternoster (2000) nuk ofrojnė tė dhėna tė hulumtuara tė asnjė lloji pėr tė justifikuar listėn e tyre. Aq mė tepėr, ata theksojnė qė klasa e ultė ndan shumė, nėse jo shumicėn, e kėtyre normave, por nuk ofrojnė tė dhėna nė pėrkrahje tė ndonjė distribuimi tė veēantė shoqėror, e as ndonjė arsye specifike pėr tė i quajtur ata ‘klasė e mesme’. Si

10

krahasohen kėto ‘norma’ me sistemet tjera normative sikurse ‘kodi i rrugėve’ i Elijah Anderson-it? Kodi i rrugėve pėrfshinė ndalimet ndaj informuesve, pret lojalitet ndaj grupit si dhe poashtu pret qė tė rinjtė tė mbrojnė vetėn fizikisht nga sulmet nė mbrojtje tė nderit tė tyre personal. Cilat ‘norma tė klasės sė mesme’ janė pra tė pėrbashkėta pėr meshkujt dhe femrat, tė bardhėt dhe tė zinjtė, tė favorizuarve dhe tė pafavorizuarve? Kategorizimi i tyre si ‘klasė e mesme’ shumė sociologėve iu duket arbitrare.

Teoria e balancit tė kontrollit
Njė veti e tipologjisė sė Merton-it mbi llojet e devijimit qė shpesh nuk vihet re ėshtė se ai e ka definuar ‘konformitetin’ si veprim tė orientuar nė qėllime, me standarde tė pėrshkruara. Konformiteti ndaj standardeve tė pėrshkruara kur asnjė rezultat racional nuk duket qė tė shėrbehej, ishte formė e devijimit, ‘ritualizėm’. Njerėzit qė nė mėnyrė fanatike iu nėnshtrohen rregullave edhe atėherė kur njė konformitet i tillė ka qėllim tė vogėl (p.sh nėnshtrimi fanatik ndaj rregullave burokratike, pastėrtisė fanatike, disa forma tė ‘sėmundjeve mendore’) bien nė kategorinė e ‘devijimit’. Konformiteti ‘real’ ishte sjellje e qėllimshme.

Charles Tittle ka adaptuar strategji tė ngjashme nė atė se ai propozon gjashtė lloje tė devijimit qė mund tė vihen nė kontrast me ‘njohjen e vetėdijshme tė rregullave me nėnshtrim tė studiuar’ (konformiteti): nėnshtrimi apo bindja, kundėrshtimi apo mosbindja, grabitja, eksploatimi, plaēkitja dhe dekadenca (Tittle 1995). Ai argumenton se njerėzit kanė mė sė paku mundėsi qė tė jenė devijant kur ‘pėrpjesėtimi i kontrollit’ ėshtė i balancuar; do tė thotė, sasia e kontrollit qė ata e pėrdorin ėshtė e balancuar me sasinė e kontrollit qė pėrdoret ndaj tyre. Kėshtu kur njė person nuk ka liri veprimi dhe mundėsi pėr tė ushtruar kontroll, devijimi merr formėn e ‘nėnshtrimit’. Nėnshtrimi shihet nga Tittle si devijim pėr shkak se individi nuk nėnshtrohet vullnetarisht (p.sh. nėnshtrimi i grave tė rrahura). Nė shoqėrinė moderne, nėnshtrimi ka gjasa mė tė mėdha qė tė vlerėsohet negativisht.

Njerėzit qė janė tė kontrolluar nga tė tjerėt nė mėnyre modeste, por qė kanė njė sasi tė vogėl tė autonomisė, ka gjasa qė tė mos jenė ‘tė bindur’ qė tė shprehin hidhėrim pėr rrethanat e tyre, apo qė vullnetarisht tė provojnė qė tė ikin apo tė arratisėn. Devijimi grabitės (p.sh. vjedhja, dhunimi, dhuna) ka gjasa qė tė ndodhė mė tepėr nė mes tė atyre qė janė mė pak tė kontrolluar, por qė kanė ca autonomi. Qė tė tri kėto (nėnshtrimi, mosbindja dhe grabitja) ndodhin nė mesin e njerėzve me deficit tė kontrollit. Nė anėn tjetėr, edhe njerėzit qė kanė mė tepėr fuqi bėhen devijant, por kjo merr forma tjera. Ata me fuqi tė vogla i eksploatojnė tė tjerėt; ata me fuqi modeste plaēkitin tė tjerėt dhe ata me fuqitė mė tė mėdha adaptojnė stile dekadente tė jetės.
11

Tittle e pėrkrah me shembuj teorinė e tij dhe tenton qė tė aplikoj kėtė teori nė shpjegimin e variacioneve brenda grupeve shoqėrore-demografike nė llojet e devijimit. Nė kėtė moment kohor, nuk ėshtė pėrcaktuar ndonjė operacionalizim i pėrshtatshėm i koncepteve, e as qė janė specifikuar teknikat pėr identifikimin e formave tė fshehta (maskuara) tė formave tė devijimit si p.sh nėnshtrimi. Megjithatė, teoria e Tittle-s adreson ēėshtjet qė dallojnė teorinė e balancit tė kontrollit nga teoritė e krimit nė atė se forma tė ndryshme tė devijimit propozohet qė janė tė gjeneruara nga kombinacione tė ndryshme tė mekanizmave tė njėjtė elementar. Drejtime pėr tė ardhmen

Temat, teoritė dhe ēėshtjet e diskutuara mė lartė ofrojnė njė prapavi pėr njė sėrė propozimesh qė besohet se do tė ripėrtėrijnė sociologjinė e devijimit nė shekullin 21. Besohet se taktikat mė tė mira pėr rivitalizim pėrfshijnė: 1) ‘Atributet e fenomenit tė devijimit’ si qasje nė konceptimin e devijimit; 2) demonstrimet empirike qė studimi i devijimit jo-kriminal e pėrmirėson kuptimin e sjelljes kriminale; 3) njė elaborim mė preciz dhe aplikim i koncepteve themelore sociologjike si dhe forcave dhe proceseve qė justifikojnė zbulimin e sociologjisė sė devijimit; 4) pėrpjekja e zgjeruar pėr tė lidhur specializimet brenda sociologjisė, dhe 5) njė vlerėsim i kujdesshėm i tensioneve kualitative – kuantitative nė kėtė fushė pėrmes njė dialogu tė organizuar mbi metodologjinė qė saktėsisht prezanton qė tė dy qasjet pozitiviste dhe kualitative.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Burrelsja
Fillestar/e
Fillestar/e


Female
Numri i postimeve : 12
Age : 20
Vendi : Burrel
Registration date : 01/01/2014

MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Wed Jan 01, 2014 3:02 pm

Atributet e fenomenit devijant

Deri nė kėtė fazė janė paraqitur disa konceptime tė ndryshme tė devijimit, duke pėrfshirė devijimin statistikor, thyerjen e normave me anė tė sjelljeve, etiketimin e njerėzve dhe sjelljes, cenimin e tė drejtave, stėr-konformitetin, moskonformitetin dhe nėnkonformitetin e vlerėsuar pozitivisht dhe negativisht, dhe thyerjen e normave tė klasės sė mesme. Edhe pse sociologėt nuk mundohen qė koncepti tė jetė njė shprehje e mospajtimit personal, fakti qė publiku pėrdor termin e devijimit si etiketė diskredituese ka shtyrė disa kritik qė tė vėnė nė pyetje vlerėn e konceptit. Deklaratat se njė formė e sjelljes thyen normat e pranuara dhe tė pėrbashkėta nė mesin e sociologėve nuk ka qėllimin qė tė jetė njė kualifikim i diskreditimit dhe censurės publike.

Fatkeqėsisht, shumė sociolog kanė kontribuar nė pėrdorimin e konceptit si term publik diskreditues dhe jo si koncept akademik. Njė hyrje tipike nė librat mbi devijimin apo sjelljet devijante, nuk ka qasje nė kėtė koncept si

12

koncept teorik apo koncept qė ėshtė qendror nė fushėn e studimeve akademike, por si term i pėrdorur nė kulturėn popullore. Pėr shembull, njė ndėr librat mė tė popullarizuar mbi sjelljen devijante fillon me njė shembull tė njė gruaje me peshė shumė tė madhe dhe pyet nėse “ajo ėshtė devijante pėr shkak se ka peshė tė madhe?” kėsaj pyetjeje i ėshtė e pėrgjigjur duke theksuar se “disa njerėz do tė thonin po, por tė tjerėt do tė thonin jo” dhe se “tė tjerėt do tė thonin se janė gjykuesit e sajė ata qė janė devijant (Thio 2004: 3)”. Deklarata tė tilla janė udhėheqėse nė vėshtrimin e rėndomtė se “ka njė mospajtim tė madh nė mes tė njerėzve nė atė se ēka ata konsiderojnė si devijante (Thio 2004: 4)”. Hyrje tė tilla mund qė tė gjinden edhe shumė mė herėt, ndoshta qė nga studimi i J.L Simmon-it (1969), nė tė cilin studim ai raportoi rezultatet e studimit nė tė cilin kishte shtruar pyetjen “Kush ėshtė devijant?”. Ai morri aq shumė pėrgjigje tė ndryshme sa qė erdhi nė pėrfundim se “Devijimi, sikurse edhe bukuria, qėndron nė sytė e vėshtruesit (Simmons 1969: 3-4).” Natyrisht, pėr tė u kualifikuar plotėsisht si formė e devijimit si e definuar nė sociologji, fenomeni i quajtur si i tillė duhet qė tė thyej normat shoqėrore tė pėrbashkėta dhe tė pranuara nga tė gjithė (d.m.th duhet qė tė ketė mė tepėr se njė vėshtrues). Pyetjet direkte se ēka ėshtė ‘devijante’ e paraqesin konceptin si kategori publike dhe e injorojnė origjinėn e saj akademike.
Inicimet e tilla tė studentėve nė studimin e devijantėve, devijimit, apo sjelljes devijante janė tė popullarizuara sepse ato promovojnė diskutimet e njė numri tė madh njerėzish dhe sjelljeve qė janė tė papranueshme apo tė stigmatizuara nga ‘popullata’ tė ndryshme dhe veēojnė ‘relativitetin’ e devijimit. Megjithatė, si njė udhėzim pėr zhvillimin e sociologjisė sė devijimit nė shekullin 21, rekomandimi i parė qė do tė bėhet nė kėtė seksion ėshtė rishikimi i origjinės disiplinore tė konceptit dhe tė iniciohet njė diskutim i ri mbi marrėdhėniet nė mes tė ilustrimeve tė ndryshme akademike tė devijimit. Tė paktėn, studimi i pėrdorimit publik i kėtij termi duhet qė tė dallohet nga pėrdorimi sociologjik.

Pėr shkak se disa konceptime akademike tė devijimit janė gjeneruar nė vlerėsimet kritike tė mungesave nė definicionet normative, koncepte tė ndryshme shikohen si duke bėrė garė njėra me tjetrėn. Pėr shembull, konceptimi ‘reaktiv’ i devijimit ėshtė i ilustruar si “pronė e pėrfolur mbi kėto forma nga audienca e cila i pėrjeton tė njėjtat nė mėnyre direkte apo indirekte (Erickson 1962: 308)”. Fokusimi nuk ėshtė nė atė se ēka bėjnė apo kanė bėrė kundėrvajtėsit, por se si njerėzit apo sjellja ėshtė bėrė qė tė definohet apo etiketohet nė mėnyra tė caktuara. Ky konceptim i shtyn sociologėt qė tė interesohen nė ēėshtjet qė injorohen kur definicioni normativ ėshtė edhe definicion ekskluziv. Subjekti me rėndėsi ėshtė zbulimi, seleksionimi dhe manipulimi i besimeve qė definojnė sjelljen si tė keqe, mėkatare, kriminale apo tė ngjashme, si dhe seleksionimi i njerėzve nė kėto kategori. Nė anėn tjetėr, audienca ėshtė e gatshme qė tė vė nė diskurs njė sasi tė etiketimit publik tė bazuar nė standardet e mėsuara normative. Veēantimi mund qė tė

13

ndryshoj, por standardet normative nuk mund qė tė anashkalohen si pjesė e procesit.
Nė vend qė tė debatohet mbi definicionet mė tė mira apo mė tė pėrshtatshme tė devijimit, duhet qė tė vihet nė pah se secili konceptim nėnvizon ēėshtje dhe pyetje tė veēanta mbi atributet e fenomenit devijant. Njėra ndėr arritjet mė me konsekuencė nė shkencat fizike ka qenė njohja se drita mund qė tė analizohet si nė formė tė valėve ashtu edhe nė formė tė grimcave. Nė tė njėjtėn mėnyrė, fenomeni i pėrfshirė nėn konceptimet e ndryshme tė devijimit ka disa atribute tė dalluara dhe tė ndryshme. Reaktivistėt dhe konstruksionistėt pėrqendrohen nė llojet e konflikteve nė grup, negociatat dhe vendimet qė bėhen nė procesin e pėrcaktimit tė episodeve, ngjarjeve, sjelljeve dhe njerėzve si shembuj tė disa llojeve tė devijimit siē ėshtė krimi, apo mėkati. Kjo komponentė ‘reaktive’ e fenomenit tė devijimit mund qė tė i nėnshtrohet principeve tė veta pavarėsisht prej komponentės sė sjelljes. Perspektiva normative pėrqendron vėmendjen nė bazėn e sjelljes nė atė se sjellja aktuale qė thyen normat shoqėrore dhe legale ėshtė njė ndėr predikuesit mė tė mirė pėr tė pėrcaktuar njerėzit si kriminel nga audienca tė ndryshme, e aktivitetet qė thyejnė normat e pranuara gjerėsisht dhe besimet mbi tė drejtat kanė njė histori tė gjatė tė ndalesės nė aktet legale. Dhe megjithate, natyra e ndryshueshme e normave shoqėrore dhe legale si dhe pėrcaktimi legal i tė drejtave ndalon njė mėnyrė tė qėndrueshme tė vlerėsimit tė sė mirės dhe tė keqes, tė drejtės dhe tė padrejtės. Tė drejtat e vetėkuptuara njerėzore mund qė tė ofrojnė standarde mė universale pėr vendime tė tilla, por kjo qasje nuk eliminon mospajtimet mbi natyrėn e vėrtetė tė atyre standardeve tė vetėkuptueshme e as nė gjykimin e rregullt nė mes tė standardeve kundėrthėnėse atėherė kur tė drejtat janė nė konflikt.

Duke pėrdorur definicionet tradicionale tė devijimit (thyerjet e papranueshme tė normave) si themel, njė sėrė pyetjesh tė rėndėsishme do tė mund qė tė parashtroheshin pa kėrkuar definicione mė tė reja apo mė tė gjėra tė devijimit. Pėr shembull, nė vend qė tė krijohen kategori tė reja tė devijimit pozitiv ose tė devijimit tė adhuruar, fokusimi duhet qė tė bėhet nė identifikimin e standardeve specifike normative qė pėrndryshe definojnė sjelljen konforme si tė papėrshtatshme apo qė shtyn nė adhurimin e sjelljes ‘devijante’. Nė vend qė tė formojnė ‘tipologji’, sociologėt duhet qė tė shtrojnė pyetjen se si sjellja e cila duket qė tė jetė konform standardeve normative mund tė bėhet e papranueshme dhe poashtu duhet qė tė vėshtrojnė normat tė cilat thyhen atėherė kur njerėzit ‘stėr’ konformojnė.
Njė drejtim pėr kėrkime nė bazat normative pėr pėrcaktimin e fenomenit tė devijimit ėshtė skicimi i kategorisė specifike tė normave qė dominojnė vlerėsimet publike tė marrėveshjeve shoqėrore dhe eksperiencave personale, ‘tė drejtat’ ose ‘normat e sė drejtės’. Nocioni i ‘tė drejtave’ si themel pėr definimin e subjektit tė pėrshtatshėm nė studimin e devijimit dhe problemeve

14

9 Emile Durkheim, Suicide, (1897)

shoqėrore nuk e pėrjashton apo neutralizon vlerėn e definicionit tradicional. Nė tė vėrtetė, pyetjet themelore qė shtrohen nga perspektiva e tė drejtės nuk kėrkojnė ndonjė fjalor tė ri. Pikėpamja se ka njė sėrė normash tė drejtėsisė qė definojnė tė drejtat e pėrbashkėta nė shoqėritė njerėzore ėshtė aq pyetje empirike sa edhe dyshimi se ato ndryshojnė sistematikisht me kohėn nė mes tė kategorive tė njerėzve. Variacionet nė zgjerimin e tė drejtave tė tilla nė botėn jo-njerėzore duhet qė akoma tė themelohen.

Pyetjet mbi lidhjet nė mes tė devijimeve apo variacioneve tė vėrteta ‘statistikore’ dhe devijimit si thyerje e standardeve tė pėrgjithshme normative mund qė tė shtrohen pa paraqitur definicione tė reja. Pėr shembull, shumica e tė rinjve ka vjedhur nėpėr shitore nė ndonjė kohė tė caktuar, por prapė se prapė janė nė gjendje qė tė definojnė njė sjellje tė tillė si thyerje tė normave tė pėrbashkėta mbi pronėn. Dhe akoma, ka shumė pak diskutime apo edhe kėrkime nė atė se si janė ruajtur normat edhe atėherė kur shumica e anėtarėve tė sistemit i thyejnė ato. Para njė gjysme shekulli, Sykes dhe Matza (1957) nė punimin e tyre mbi ‘teknikėn e neutralizimit’ propozuan ‘arsyetime tė situatės’ specifike qė moderuan apo ‘neutralizuan’ influencėn e obligueshme tė normave mė tė pėrgjithshme. Teoria e tyre ėshtė njė ndėr tė paktat qė njeh kompleksitetin normativ dhe normat kundėrthėnėse si tipare tė rėndėsishme tė njė tabloje kulturore. Skicimi i mekanizmave qė i lejon njerėzve qė tė thyejnė standardet e pėrbashkėta, ka fituar njė kujdes shumė tė vogėl nė punimet mė tė reja. Nė tė njėjtėn mėnyrė, standardet normative qė transformojnė sjelljen statistikisht tė rrallė nga poli ‘pozitiv’ i variacionit nė atė tė sjelljes sė papranueshme duhet qė akoma tė hulumtohet.
Ndėrlidhja e formave tė devijimit

Kriminologjia ėshtė zhvilluar si njė disiplinė e veēantė pėr shkak se fokusohet nė sjelljet e definuara me statute legale dhe kur ka konsensus tė konsiderueshėm mbi kualitetet e tyre ‘devijante’. Megjithatė, sociologjia e devijimit pėrfshinė njė sėrė sjelljesh dhe karakteristikash qė nuk pėrfshihen nga ligji dhe ndaj tė cilave ka pikėpamje shumė tė ndryshme. Aq mė tepėr, shumica e kėtyre sjelljeve jo-kriminale por devijante, kanė “specialistėt” e tyre. Nė pikėpamjen e specializimeve tė tilla, mundi kryesor qė konfronton sociologjinė e devijimit ėshtė zhvillimi i teorive qė mund tė aplikohet nė llojet dhe/apo specifikimin e rrethanave qė strukturojnė format tė cilat mund tė i marr devijimi.

Ky argument nuk ėshtė i ri, dhe nė tė vėrtetė ishte qendror nė studimin klasik nė sociologjinė e devijimit mbi vetėvrasjen nga Emile Durkheim (1897)9.

15

10 Hirschi, Causes of Delinquency, (1969)

11 Shiko Unnithan, Corzine, Corzine and Whitt 1994, Batton and Oggles 2003

Argumente themelore tė Durkheim-it mbi vetėvrasjen janė modifikuar dhe aplikuar nė njė formė apo tjetėr ndaj devijimit dhe krimit nė pėrgjithėsi. Studimi mė i cituar i shekullit 20 nė kriminologji ka qenė “Shkaqet e Delinkuencės” nga Hirschi10, dhe Hirschi ėshtė mbėshtetur shumė nė idetė e Durkheim-it mbi konsekuencat penguese tė integrimit moral dhe shoqėror. Merton-i (1938) poashtu mbėshtetej nė Durkheimin gjatė zhvillimit tė teorisė sė tij tė shtytjes strukturale mbi devijimin, ndėrsa Agnew (1992) dhe Messner dhe Rosenfeld (1997) vazhdojnė qė tė ndėrtojnė mbi kornizėn Mertoniane.
Megjithatė, aplikimet e tilla janė bėrė pa njohur qė Durkheim-i ka propozuar qė disa forma tė devijimit shkaktohen nga rrethana tė kundėrta. Ai nė mėnyrė specifike ka argumentuar qė vrasja ėshtė e gjeneruar nga rrethanat qė janė tė kundėrta me ato qė gjenerojnė vetėvrasjen. Idetė e tij mbi vetėvrasjen janė zgjeruar nė krimet pronėsore, dhunėn, dhe disa forma tė ndryshme tė forcės dhe mashtrimeve pa ndonjė tentim pėr tė adresuar faktin qė ai propozonte kushte tė kundėrta shkaktuese.

Sociologėt e vetėm qė kanė pėrcjellur rrugėn e Durkheim-it nė kėtė ēėshtje janė teoricienėt tė ndryshėm qė kanė propozuar hipotezat mbi drejtimin e dhunės vdekjeprurėse11. Idetė e tilla nuk kanė qenė qendrore nė kriminologji pėr njė arsye tė thjeshtė se dhuna vdekjeprurėse e drejtuar nga vetvetja nuk ėshtė ilegale. Dhe, nėse spekulimet e Durkheim-it janė tė sakta, shkalla e vrasjeve mund qė tė mos jetė e pavarur nga shkalla e vetėvrasjeve. Po qė se tregohet se ky ėshtė rasti, atėherė modelet kriminologjike tė vrasjes duhet qė tė adresojnė format tjera tė devijimit jo-kriminal pėr tė shpjeguar nė mėnyrė adekuate vrasjen.

Si mundet qė tė pėrkryhet ri-integrimi dhe demonstrimi i vitalitetit tė sociologjisė sė devijimit si disiplinė integruese? Duke marrė parasysh kėto merita tė qėndrueshme tė traditės Durkheimiane, njė taktikė do tė ishte qė tė punohej nė kornizėn themelore tė sugjeruar nga analogjia e tij e rrymave. Cilat forma tė devijimit rrjedhin sė bashku dhe prezantojnė rryma tė ndara? Nėse ato rrjedhin nga njė burim i njėjtė, ēka i shtyn ato pastaj nė rryma tė ndryshme? Kjo analizė mund qė tė filloj me vetėvrasje dhe me vrasje pasi qė ka njė literaturė tė gjerė hulumtuese qė merret me kėtė ēėshtje. Si lidhen kėto dy forma tė dhunės vdekjeprurėse nė kohėt moderne? Ēfarė janė tiparet e sistemeve shoqėrore qė strukturojnė shkallė tė ndryshme tė dhunės vdekjeprurėse? A ėshtė i saktė spekulimi i Durkheim-it mbi pasionin fetar si burim i shkallės sė lartė tė vrasjeve por i shkallės sė ultė tė vetėvrasjeve? Duke u fokusuar nė ēėshtjet specifike qė pėrfshijnė forma tė ndryshme tė devijimit, rėndėsia e studimit tė integruar tė formave ‘divergjente’ tė devijimit mund qė tė zbulohet nė disa shkallė pėr njė herė.
16

12 Individualised deviance

Fakti qė njė sėrė fenomenesh mund tė kategorizohen nėn njė rubrikė tė njėjtė konceptuale, nuk do tė thotė qė shpjegimet do tė jenė tė njėjta dhe as qė tė gjitha format e devijimit do tė jenė nė korrelim pozitiv me njėra tjetrėn. Ngjashmėria konceptuale nuk mandaton izomorfizmin kauzal. Konsideroni dy forma tė devijimit ku mekanizmat kauzal duken tė jenė tė ndryshėm, vrasja seriale dhe vetėvrasja. Qė tė dyja pėrfshihen ne kapitullin e Tittle-s dhe Peternoster-it mbi devijimin e individualizuar12. Vrasja ėshtė kategorizuar nėn dhunimin e intimitetit nė thyerjen e normave tė klasės sė mesme, e vetėvrasja ėshtė kategorizuar nėn thyerjen e normave tė ‘pjesėmarrjės’. Megjithate, gjatė konstruktimit tė kapitujve specifik nė studimin e tyre mbi devijimin shoqėror, vrasja seriale dhe vetėvrasja janė tė kategorizuara sė bashku sepse qė tė dyja janė shembuj tė devijimit tė individualizuar. Mund qė tė ketė disa arsye teorike dhe empirike pėr tė u marrė me kėto lloje tė devijimit nė njė kapitull tė njėjtė, porse vetėm njė ngjashmėri ėshtė e theksuar, dhe relevanca e skemave tė tyre pėr tė identifikuar ngjashmėritė asnjėherė nuk ėshtė diskutuar. Ndryshe nga pėrcaktimi i tyre si tė ‘individualizuara’, mundėsitė e tipareve tė pėrbashkėta tė kėtyre dy formave tė ndryshme tė devijimit nuk janė tė specifikuara.

Kur tė adresohen pronat e pėrbashkėta tė formave tė ndryshme tė devijimit, megjithatė, ide tė reja interesante dalin nė pah. A ka vrasja seriale mė shumė tė pėrbashkėt me vetėvrasjen se sa me format tjera tė vrasjes? ‘Vrasjet normale’ tė gjeneruara nė situata shoqėrore tė konflikteve interpersonale, konkurrenca seksuale, dhe/ose mbrojtja e nderit dhe territorit ndryshojnė thelbėsisht nga ‘vrasjet abnormale’ tė kryera nė fshehtėsi me sekuenca tė viktimave tė izoluara. A ėshtė e shpėrndarė vrasja seriale ndryshe nga vrasja normale? A ėshtė shpėrndarja mė e ngjashme me vetėvrasjen se sa vrasjen normale? Pėrsėri, sociologjia e devijimit mund qė tė mbajė pavarėsinė e sajė dhe origjinalitetin teorik duke adresuar marrėdhėniet nė mes tė formave tė ndryshme tė devijimit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Sociologjia   Today at 4:01 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Sociologjia
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: -
Kėrce tek: