Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2  Next
AutoriMesazh
Orfe@
V.I.P
V.I.P


Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 105
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Mon Oct 06, 2008 5:54 am

Kosova s’ka dėshmorė, dėshmorėt e UĒK-sė janė,

  • dėshmorė tė Shqipėrisė

  • Pėrshtatja e manifestimeve pėr dėshmorėt e kombit!



    · "Si pjesėtar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, betohem se do tė luftoj pėr ēlirimin e tokave tė pushtuara tė Shqipėrisė dhe bashkimin e tyre; do tė jem pėrherė besnik, luftėtar i denjė i lirisė, vigjilent, guximtar dhe i disiplinuar, i gatshėm qė nė ēdo kohė, pa kursyer as jetėn, tė luftoj pėr t'i mbrojtur interesat e shenjta tė Atdheut. Nėse shkel kėtė betim, le tė ndėshkohem me ligjet mė tė ashpra tė luftės dhe nėse tradhtoj, qoftė i humbur gjaku im. Betohem!" (Betimi i ushtarit tė UĒK-sė)



    Shkruan: Albin Kurti - Prishtinė, 04. 10. 2008
    Manifestimet e ndryshme pėr dėshmorėt e kombit dallojnė shumė nga njėra-tjetra. Disa manifestime janė mė modeste kurse disa tė tjera mė pompoze. Kjo nuk ka tė bėjė vetėm me heroizmat dhe kontributin e dėshmorėve. Nuk ka tė bėjė aq as me ndjenjat lokaliste tė komandantėve tė shndėrruar nė politikanė, qė duan tė ngrisin veten pėrmes dėshmorėve tė anės sė tyre. Diēka tjetėr e pėrcakton dallimin ndėrmjet vėmendjeve qė u kushtohen dėshmorėve pėrmes manifestimeve pėr ta. Nė masėn nė tė cilėn familja apo shokėt e gjallė tė dėshmorit i nėnshtrohen kursit tė politikės zyrtare, nė atė masė ngrihet rėndėsia posteriori e dėshmorit tė caktuar. Pra, nėse familja apo shokėt e gjallė tė dėshmorit tė kombit janė dakord qė nė manifestim tė intonohet himni i Kosovės 'Evropa', tė valojė flamuri i Kosovės, kori i fėmijėve t'i ketė ngjyrat 'kaltėr e verdhė' e jo 'kuq e zi', tė thuhet qė dėshmorėt e kombit e dhanė jetėn pėr kėtė liri qė po e gėzojmė sot, tė thuhet se ėndrra e ideali i dėshmorėve u realizuan, t'u jepet fjala eventualisht edhe atyre qė kanė qenė kundėr luftės ēlirimtare (ose sė paku qė nuk e kanė ndihmuar atė), vetėm atėherė tė vijnė nė manifestim kryetari, kryeministri me ndonjė ministėr dhe kuadrot e larta partiake.

    · Pėrdhosja e figurės sė Komandantit Legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari! (Sh.B)

    · Keqpėrdorimi i dėshmorit tė kombit Zahir Pajaziti (Sh.B)
    E, aty ku janė ata, vijnė edhe RTK-ja e mediat e tjera, tė cilat mė parė se manifestimet pėr dėshmorėt i ndjekin paraqitjet publike tė pushtetarėve. Aty ku merr pjesė kryetari a kryeministri, aty ku vjen edhe RTK-ja, dhe ai manifestim mandej s'mund tė jetė dosido, apo jo? Prandaj shtohen pėrgatitjet dhe investimet pėr manifestimin i cili del mė madhėshtor, mė impozant, dhe tė cilin e sheh gjithė Kosova e diaspora pėrmes televizorit. Pėr pasojė, ai dėshmor na shfaqet i rėndėsisė sė veēantė nė krahasim me dėshmorėt e tjerė. Qytetarėve tė Kosovės u sajohet nė kokat e tyre njė hierarki e caktuar e dėshmorėve tė kombit, e me kėtė edhe njė version i caktuar i historisė. Pėrderisa analistėt po diskutojnė pėr nevojėn e rishkrimit tė historisė, shkrimi i saj i shtrembėruar tashmė po ngjan (sėrish).



    Po qe se i vizitoni ose i takoni familjet e dėshmorėve menjėherė do ta kuptoni se ēfarė do tė jetė manifestimi pėr tė birin a vėllain e tyre dėshmor. Sa mė shumė qė ka familjarė tė dėshmorit tė kooptuar nė sistemin aktual politik, aq mė e pasur materialisht ėshtė familja e dėshmorit dhe aq mė lart posteriori ngrihet dėshmori. Manifestimet mė modeste pėr dėshmorėt bėhen atėherė kur familja e dėshmorit ėshtė e varfėr dhe nuk ėshtė e integruar nė sistemin politik e nė projektet e tij. Pra, kur familja e dėshmorit nuk ka anėtarė tė punėsuar nėpėr ministri, PTK apo Aeroport. Nga manifestimet e dėshmorėve qė i kanė edhe sot e kėsaj dite familjet e varfra ka fare pak apo aspak raportime tė mediave. Rrjedhimisht, pėr ata dėshmorė nuk mėsojmė shumė dhe mėsojmė gjithnjė e mė pak.



    Nė anėn tjetėr, kjo mėnyrė e manifestimeve pėr dėshmorėt i pėrjashton automatikisht dėshmorėt nga Kosova qė dhanė jetėn nė Luginė tė Preshevės apo nė Maqedoni si pjesėtarė tė UĒPMB-sė apo Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare. Shumica e qytetarėve tė Kosovės sot nuk janė nė gjendje ta thonė emrin e asnjė dėshmori nga Kosova i cili u vra nė Luginė tė Preshevės apo nė Maqedoni. Manifestimet pėr dėshmorėt e kombit pėrkrahen nga Qeveria pėr aq sa ato mund tė funksionalizohen pėr nevojat e politikės zyrtare. Qeveria e Kosovės i mbėshtet vetėm dėshmorėt e kombit, familjet e tė cilėve lejojnė qė ata dėshmorė tė kosovarizohen post mortum.



    Qeveria sigurisht se nuk e ka lehtė. Sepse, Kosova nuk ka dėshmorė. Dėshmorėt e UĒK-sė janė, nė fakt, dėshmorė tė Shqipėrisė. Lexojeni betimin e ushtarit tė UĒK-sė dhe binduni: "Si pjesėtar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, betohem se do tė luftoj pėr ēlirimin e tokave tė pushtuara tė Shqipėrisė dhe bashkimin e tyre; do tė jem pėrherė besnik, luftėtar i denjė i lirisė, vigjilent, guximtar dhe i disiplinuar, i gatshėm qė nė ēdo kohė, pa kursyer as jetėn, tė luftoj pėr t'i mbrojtur interesat e shenjta tė Atdheut. Nėse shkel kėtė betim, le tė ndėshkohem me ligjet mė tė ashpra tė luftės dhe nėse tradhtoj, qoftė i humbur gjaku im. Betohem!" Nė asnjė vend nuk
    pėrmendet Kosova.

    Nėse Hashim Thaēi organizon ndonjė forcė tė armatosur pėr t'i kontrolluar kufijtė e Kosovės e pėr ta marrė veriun, atėherė Kosova do tė mund t'i ketė dėshmorėt e parė tė saj. Mirėpo, natyrisht se kjo gjė nuk do tė ndodhė. Qeveria e Hashim Thaēit s'e ka ndėrmend t'u bėjė gjė as strukturave tė Serbisė nė Graēanicė (pėrveēse t'ua ruajė rrogat), e lėre mė atyre nė veriun e Kosovės. Kjo Qeveri nuk e ka preokupim tokėn e territorin e Kosovės, ajo s'brengoset pėr hapėsirėn e Kosovės. Kjo Qeveri e ka nė thumb kohėn e Kosovės, historinė e saj, tė cilėn dėshiron ta pėrdorė nė shėrbim tė jetėgjatėsisė sė vetes. Politikanėt e qeverisjes aktuale pėr tė mbetur qeveritarė kanė dėshmuar se janė tė gatshėm tė qeverisin edhe me dėshmorėt.



    Prandaj, nuk ėshtė e drejtė qė ēfarėdo trajtimi i historisė, sidomos ai me synim rishkrimin e saj, tė bėhet thuajse shkrimi i politizuar i historisė i takon historisė, pra tė kaluarės; dhe, thuajse e tashmja qė deponohet si shumėsi faktesh pėr historinė e ardhshme s'do tė ketė nevojė tė rishkruhet pėrsėri nė tė ardhmen. Diskutimi pėr rishkrimin e historisė mund tė bėhet vetėm prej atyre njerėzve qė e kuptojnė se edhe pozita e tyre nė tė sotmen nuk ėshtė imune, se nuk ėshtė pozitė e njė epoke postideologjike a postpolitike, prej nga do tė ishin tė sigurt qė ta kenė komoditetin e analizės sė pastėr dhe absolutisht objektive. Nuk mund tė ketė vėshtrim kritik pėr historinė e shkruar dhe as konstatim kredibil pėr nevojėn pėr rishkrimin e cilėsdo pjesė tė saj, pa e pranuar se edhe kritikuesi edhe e sotmja e tij nuk janė pėrjashtim dhe s'paraqesin kurrfarė veēantie.
    Pierre Bourdieu me tė drejtė thoshte se i gjithė progresi nė njohjen e objektit ėshtė progres nė njohjen e subjektit qė njeh, dhe anasjelltas. Diktaturat nė tė kaluarėn dhe mundėsitė pėr diktatura nė tė ardhmen nuk duhet tė trajtohen thuajse e sotmja ėshtė njė kohė pa diktaturė. Madje, pikėrisht ajo mėnyrė do tė bėnte qė diktaturat e shkuara tė harrohen pėr shkak tė atyre qė do tė na vijnė.
  • Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    Driola
    Anėtar i Besueshėm
    Anėtar i Besueshėm


    Numri i postimeve : 1062
    Registration date : 25/06/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Wed Oct 08, 2008 11:36 am

    HAXHI HOTI- NJERI I THJESHTĖ QĖ BĖRI VEPĖR TĖ MADHE
    (2. 4. 1967 – 8. 6. 1998)


    “ ...njerėzve tė thjeshtė u zbulohen
    sekretet vetėm pasi tė vdesin,
    ndėrsa tė zgjedhurve s’u mbetet
    asgjė sekret, sepse zbulohen ende
    pa e bėrė hapin e parė... “

    Haxhi Halil Hoti u lind mė 2 prill 1967 nė Rogovė tė Hasit, nė njė familje me tradita kombėtare. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, ndėrsa tė mesmen nė Gjakovė. Pas pėrfundimit tė shkollės sė mesme merr rrugėn e kurbetit dhe shkon nė Perėndim, mė saktėsisht, vendoset nė Zvicėr, e mė pas kalon nė Gjermani.
    Me fillimin e luftės nė Kosovė, Haxhiu i pėrgjigjet besnikėrisht thirrjes sė atdheut dhe kthehet nė Kosovė, duke parė se mė tepėr do t’i ndihmojė atdheut nė Kosovė. Kėshtu, nė dhjetor tė vitit 1997 kthehet nė Rogovė dhe kontakton me krerėt e UĒK-sė, nga tė cilėt emėrohet koordintor i kalimit tė kufirit Kosovė – Shqipėri, nė rajonin e Hasit. Prej dhjetorit tė vitit 1997 e deri nė mars tė vitit 1998, Haxhiu kalon kufirin disa herė me radhė me grupe mė tė vogla tė ushtarėve tė UĒK-sė, tė cilėt nisėn bartjen e armatimit, por pas rėnies sė komandantit legjendar Adem Jashari, maleve tė Pashtrikut iu drejtua njė numėr mė i madh i ushtarėve tė UĒK-sė, tė cilėt i priste dhe i pėrcillte Haxhi Hoti drejt kufirit nė Shqipėri. Haxhiu, me ushtarėt e UĒK-sė, nė fillim tė vitit 1998, nėpėr Shqipėri bėnte edhe grumbullimin e armatimit, e pastaj edhe deponimin e armėve nė fshatin Vlahėn.
    Kalimet mė tė shpeshta tė kufirit filluan nė mars tė vitit 1998, nė veēanti me ushtarėt e Zonės Operative tė Drenicės, e mė pas edhe me ata tė Zonės Operative tė Pashtrikut. Nė mes tė marsit tė vitit 1998, Haxhiu ngarkohet koordinator i kufirit pėr malet e Pashtrikut kėndej Pashtrikut dhe disa herė me radhė, sė bashku me luftėtarė tė njohur tė UĒK-sė, kalon kufirin dhe del nė Shqipėri pėr t’i caktuar pikat furnizuese dhe grumbulluese tė armatimit.
    Nė muajin prill, kremtimin e ditėlindjes e bėri nė malet e Pashtrikut. Pas disa ditėsh, njė ditė e gjeti tė lirė dhe shkoi nė shtėpinė e tij e u takua me nėnė Nafien. Ajo sapo e pa tė birin , tė cilin nuk e kishte takuar gati se njė muaj, iu drejtua:
    - Po nuk gjete more bir njė ditė tė lirė e tė shkosh te doktori nė mėnyrė qė ta kesh njė fėmijė, sepse ėshtė kohė lufte dhe nuk i dihet jetės!
    Haxhiu me buzėqeshje ia ktheu nėnės: „Unė e di moj nėnė se ty tė preokupon kjo ēėshtje, qė nuk kam fėmijė, por jam shumė i sigurt se tė gjithė fėmijėt e Kosovės, qė po rriten nėn thundrėn e okupatorit serb, po mė bėhet se po mė drejtohen: “ Xhaxhi Haxhi, na ndihmo qė tė ēlirohemi, sepse edhe ne mund ta ndihmojmė Kosovėn pėr bashkimin e trojeve shqiptare dhe kjo mė detyron qė unė tė mos mendoj pėr veten, as pėr gruan e as pėr familjen, sepse tė gjithė fėmijėt e Kosovės mė bėhet se janė tė mitė dhe unė i tyre”.
    Nė prill tė vitit 1998, numri i ushtarėve tė UĒK-sė, qė nisen pėr nė Shqipėri, nis tė rritet dhe gjatė kėtij muaj nėpėrmjet Haxhi Hotit kaluan kufirit rreth 15 mijė ushtarė. Haxhi Hoti, jo vetėm se u printe ushtarėve tė UĒK-sė shtigjeve tė lirisė pėr bartjen e armatimit, por ai bėnte edhe bartjen e ushtarėve tė plagosur, sė bashku me shokėt dhe i nxirrnin nė Shqipėri pėr t’u shėruar. Pėr njė periudhė tė gjatė disamujore ai bashkėpunon me Mensur Zyberin, nga Drenoci, tė cilėt bėnin koordinimin e lėvizjes sė ushtarėve nga tė gjitha zonat pėr nė drejtim tė Shqipėrisė, por edhe kalimet e shumė drejtuesve tė UĒK-sė.
    Herėn e 32-tė tė kalimit tė kufirit, me 80 ushtarė tė lirisė, mė 6 qershor, niset nga Rogova me njė grup ushtarėsh, nė mesin e tė cilėve kishte edhe ushtarė tė plagosur. Tė nesėrmen, mė 7 qershor, deri nė vijėn kufitare i pėrcjell dy grupe ushtarėsh tė ngarkuar me armatim, ndėrsa vetė kthehet sėrish nė Vlahėn pėr tė pritur ardhjen e armatimit nga Durrėsi dhe njė grup ushtarėsh, tė cilėt po vinin nga vise tė ndryshme tė shteteve tė Perėndimit pėr tė hyrė nė Kosovė, pėr t’iu bashkuar radhėve tė UĒK-sė. Nė mbrėmjen e 8 qershorit, pasi marrin armatimin e shumėpritur, nė mesin e tė cilit kishte edhe tre topa, Haxhiu, si pėrcjellės i kėsaj kolone prej 80 ushtarėve, kujdeset pėr armatimin, nė veēanti pėr topat qė po hynin nė Kosovė. Gjatė kėtij udhėtimi tė gjatė dhe tė mundimshėm nė njė moment kolona e ushtarėve ndalet, ngase kali nė tė cilin ishte ngarkuar armatimi u rrėzua. Haxhiu, duke ditur se armėt ishin mė se tė nevojshme, nga rreshti i parė i kolonės ndahet dhe shkon pėr tė parė se ē’kishte ndodhur me armatimin. Shkon nė mes tė kolonės dhe pasi ringarkon armatimin nė kalė dhe sapo niset kolona, njė breshėri plumbash tė okupatorit e qėllojnė pėr vdekje Komandant Lleshin, duke e ndarė nga shokėt, por duke e pėrjetėsuar nė pavdekėsi.
    Herėn e fundit, Haxhiu i kishte dhėnė vetes detyrė qė kėsaj radhe t’i armatoste edhe dhjetėshet e shtabeve lokale tė Hasit, sepse e shihte se nga dita nė ditė kalimi i kufirit po bėhej mė i vėshtirė pėr ushtarėt e UĒK-sė.
    Nė krye tė detyrės bie heroikisht mė 8 qershor 1998 nė Majėn e Kurorės, nė malet e Pashtrikut, nė tė cilin vend njė vit mė parė kishte rėnė heroikisht pishtari i UĒK-sė Luan Haradinaj.
    Haxhi Hoti-Lleshi kishte njė dashuri tė madhe dhe tė zjarrtė pėr atdheun e tij, pėr Shqipėrinė. Nė njė rast, kur ai pasi kishte rrahur ato shtigje tė vėshtira dhe tė ashpra tė Pashtrikut dhe kishte arritur nė qytezėn e Krumės, qendėr e Hasit, e kishte ndaluar pėr disa ēaste policia shqiptare me njė grup shokėsh. Kur e kishte pyetur njėri prej tyre se pėrse kanė ardhur nė Shqipėri, ai me njė gjakftohtėsi dhe seriozitet do t’i pėrgjigjet policit: „Kam ardhur pėr vizitė nė shtetin amė, tė cilin e dua mė shumė se vetveten“. Kjo deklaratė e tij e nėnshkruar nga ai dhe grupi qė ishte me tė, dėshmon mė sė miri se sa shqiptarėt e Kosovės e duan Shqipėrinė, se sa tė qetė e ndjejnė veten kur janė nė tokėn e lirė tė shtetit tonė.
    Rėnia heroike e Haxhiut la zbrazėti tė madhe nė frontin mė tė vėshtirė tė luftės, atė tė bartjes sė zjarrit tė lirisė. Lleshi tregoi vullnet tė madh dhe bėri njė jetė shumė tė dendur pėrplot angazhime, sakrifica, mundime, por edhe plot suksese, cilėsi kėto qė dėshmuan karakterin e fortė dhe bindjen e thellė qė dėshmoi ai.
    Haxhi Hoti luftoi pėr idealet mė tė larta tė ēlirimit dhe bashkimit kombėtar, pėr realizimin e kėtyre idealeve, tė cilat janė edhe aspiratė e kahmotshme e popullit shqiptar. Ai dha jetėn e tij, gjakun dhe hyri nė historinė tonė mė tė re si vazhdues i denjė i rrugės sė lirisė qė e ndoqėn tė parėt tanė. Ai vulosi veprimtarinė e tij me gjak dhe hyri nė armatėn e pavdekshme tė dėshmorėve tė kombit. Djaloshi trim nga Hasi ra pėr liri dhe rėnia e tij nė kėtė rrugėtim tė shenjtė ndriēon rrugėn qė kanė detyrim tė madh ta vazhdojnė ata qė mbijetuan, shokėt dhe bashkėluftėtarėt e tij.
    Hasi ėshtė vendi i larė me gjakun e dėshmorėve, ėshtė ura qė afroi e lidhi vėllezėrit e njė gjaku, ėshtė vatra e madhe qė priti e pėrcolli breza qė lanė vepėr tė madhe. Kjo trevė shqiptare e ndarė dhunshėm dhe e mbajtur e ndarė me “murin” absurd, ėshtė pengesa qė Lleshi me shokė e shembėn. Rrahu me kėmbė kėto shtigje tė vėshtira Lleshi dhe bashkėkohanikėt e tij, shkeli ēdo pėllėmbė tė tokės sė Hasit, duke kaluar pengesat e pritat me shumė mund, djersė, me gjak. Pjesa, ku e kontrollonin pushtuesit e qė banorėt e quajnė “Hasi i Thatė”, u njom me gjakun rrėke qė u derdh pėr ta bėrė Hasin njė dhe tė pandarė, pėr ta bėrė atdheun tonė tė lirė, pėr tė jetuar e lirė Shqipėria dhe pėr tė jetuar i bashkuar nė njė shtet kombi shqiptar.
    Toka jonė ende qan pėr bijtė e vet mė tė mirė, ajo ende kėrkon liri, rėnkon nga mungesa e saj dhe nga ēizmet e huaja qė e shkelin.
    Bijtė si Komandant Lleshi ia lanė borxhin tokės qė i lindi, popullit qė i rriti e i edukoi, duke u flijuar pėr tė. Porosia e madhe e tyre kumbon si kushtrim, prej tė gjithė neve kėrkon punė, pėrkushtim, besnikėri e sakrificė tė re pėr ta bėrė realitet qėllimin pėr tė cilin u bėnė themel ata. Ne s’mund tė themi qė kemi bėrė ende diēka sa kohė qė nuk e realizojmė idealin e dėshmorėve. Ne atė qė kemi pėr ta thėnė sot pėr veten tonė, tė mos e themi, sepse fjalėt do t’i marrė era shpejt dhe do tė ndjehemi tė gjithė keq pėrballė realitetit qė na rrethon. Liria ende nuk erdhi nė Kosovė, trojet shqiptare ende nuk u ēliruan nga sundimi sllav, Shqipėria ende nuk u bė lule, njė dhe e bashkuar, siē e deshi Komandant Lleshi dhe luftėtarėt dėshmorė tė tė gjithė brezave.
    Rreshtimi nė pėrpjekje pėr ta ndryshuar realietin e sotshėm ėshtė domosdoshmėri e momentit historik, detyrė e vetme qė na vė mbi shpatulla koha. Rreshtimi ynė nė kėtė front tė vetėm pėrbėn thelbin e pėrpjekjeve tona, tė cilat do ta pėrballojnė me sukses shtegtimin drejt lirisė. Nė kėto shtigje do ta kemi mbėshtetjen e madhe qė buron nga frymėzimi atdhetar e luftarak i veprės sė dėshmorėve tė kombit. Mbi kėto pėrpjekje tė paprera do tė lindė e rritet liria. Ta sfidojmė kohėn e ligė qė po e bėjnė armiqtė e lirisė apo t’i japim mundėsi qė tė blejė kohė armiku i pamėshirshėm i lirisė, kjo ėshtė ēėshtja sot, tė cilėn duhet ta kryejmė pa humbur kohė. Ta mposhtim tė keqen, pra, qė tė kemi tė drejtė tė themi se jemi nė frontin e punės dhe tė luftės qė shpie idealin e dėshmorėve drejt jetėsimit nė praktikė.


    Nexhat ĒOĒAJ
    __________________
    BAC,U KRY!
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    Ago Muji
    Ushtarak
    Ushtarak


    Numri i postimeve : 2974
    Registration date : 07/03/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Wed Oct 08, 2008 11:55 am

    Faleminderit Biligoa, une u irritova nga reagimi i Migjen Kelmendit mbi shkrimin e zoteriut Albin Kurti, kur ai (M.K) ne menyren me te poshter u shpreh duke thene se Albini eshte barabar me Sheshelin. Si duket atij sben me i prek fare ne Kosovarizem, ati ju ka ba gjaku uj.
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    feratkoca
    Anėtar
    Anėtar


    Male
    Numri i postimeve : 294
    Age : 27
    Vendi : Shqiperi/Mitrovicė
    Registration date : 21/10/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Thu Oct 30, 2008 4:16 am

    po dihet se kush eshte Migjen Kelmendi nje UDB-ash i cili nje tradhetar i kombit qe e la serbia per te futur perqamje ne mes popullit ndersa ne anen tjeter dihet se kush eshte trimi Albin Kurti dihet vepa e tij te lumt o trim Albin vetem perpara
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    http://www.feratkoca.multiply.com
    feratkoca
    Anėtar
    Anėtar


    Male
    Numri i postimeve : 294
    Age : 27
    Vendi : Shqiperi/Mitrovicė
    Registration date : 21/10/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Thu Oct 30, 2008 4:54 am

    Kosova nuk ka dėshmor dėshmoret janė tė Shqiperisė dhe jo te Kosoves prandaj pajtohem me ty z.Albin Kurti njeri i dijes dhe guximit i vendosur trim keni nje merit qe pak persona e kan ne trojet shqiptare nju lumte
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    http://www.feratkoca.multiply.com
    Sofra
    Admin
    Admin


    Male
    Numri i postimeve : 7564
    Registration date : 13/08/2007

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Thu Oct 30, 2008 5:30 am

    Migjen Kameleoni mashtrohet nėse mendon se populli ka harruar, se ideja pėr ndamje nė"albanci i shiptari" vinte nga Beogradi, pandaj Migjeni sot po mundohet me apo pa vetėdije ta pėrmbushi amanetin e beogradit. Dikur kėsaj ideje ju patė kundėrvėn Adem Demaēi, siē po ju kundėrvihet sot haptas tė gjithėve por edhe idesė pėr "Kombin Kosovar" Lėvizja Vetvendosja me nė krye Albin Kurtin.

    _________________
    Ėshtė diēka qė vlen...

    mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    agim__barja
    Anėtar i Besueshėm
    Anėtar i Besueshėm


    Male
    Numri i postimeve : 1410
    Age : 53
    Vendi : shqiperiaveriore
    Profesioni/Hobi : EXSPERT I CESHTJESE KOMBETARE
    Registration date : 24/10/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Thu Oct 30, 2008 12:08 pm

    VRASJA E MEHE UKES NE KRYE TE DETYRES NE LUSHTE

    Mehe Uka ne dhjetore te vitit 1996 ishte ne shteoin e tij ne fshatin BAJGORE kishte rene debore e madhe rruget ishin te mbyllura por detyren e besuar duhej kryer Meha me 28 dhjetore 1996 ne mengjez u nis nga Bajgora per ne MITROVICE ate dite kishte kryer detyra qe i kishte planifikuar dhe u pergadit qe te nesermen te shkonte ne PREKAZ ne mbrembje serisht u kthye ne BAJGORE .DARDANIT djalit tij ja kishte bler nje automat LODER qe edhe si femij te pergaditej per lufte dhe te behe ushtar i lirise .Resmijes,bashkeshortes se tij i tregoi se edhe te nesermen duhej te shkoj ne MITROVICE dhe ne PREKAZ se kishte nje detyre shume me rendesi .ME 29-12-1996 ishte ngritur heret ne mengjes dhe neper deboren e madhe dhe acar i ftohet shume kaloi ne kembe 20 km .SABRIJES motres se tij i tregoi se kishte shume qe te kryente dhe se nuk dinte se kur do kthehj nga kjo ndarje e deri te vrasja e tij kane mbetur te panjohura shume rrethana te cilat nuk jan ndricuar edhe ne ditet e sotme .Ata qe e dijn nuk flasin dhe Meha eshte i vdekur e i vdekuri nuk fole. te tjeret pysin:SI U VRA MEHE UKA?A KISHTE HILE?A KISHTE TRADHETI dhe me dhjetra pytje te tjera .Te gjitha keto MEHEN nuk e ngjallin ,nuk e kthejne ne jete ,por familja ,shopket e tij qe e kane dashur deshirojne ta dijn te verteten.
    Te shkojme me rradhe:
    Meha e huazoi veturen per shkuarje ne MITROVICE tek nje person me emere e mbiemer M-H por nuk eshte bere e ditur se kush ishte vozitesi i tij, sepse Meha nuk ka pase patent shoferi
    Meha ne Prekaz nuk u takua me Sahit Jasharin ,i cili sipas nje deshmije ishte i plagosur ate dite ne rastesi dhe nuk ka pase mundesi te takohej dhe deshmia tjeter se ate dite ishte nje grua e semure dhe e kishin derguar ne spital.Keto shpjegime nuk jane me rendesi por me rendesi ishte se MEHA nuk u takua me JASHARET per te kryer detyren per te cilen kishte shkuar ne PREKAZ;
    DERI SOT KA MBETUR E PA SHPJEGUAR SE A ESHTE VRARE MEHA NE RRUGE GJATE KTHIMIT NGA PREKAZI PER NE MITROVICE ose e kane arrestuar ne Mitrovice.Po te ishte i vrare gjate kthimit do te vritej edhe vozitesi i tij por kjo nuk ndodhi?!VAZHDON
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    agim__barja
    Anėtar i Besueshėm
    Anėtar i Besueshėm


    Male
    Numri i postimeve : 1410
    Age : 53
    Vendi : shqiperiaveriore
    Profesioni/Hobi : EXSPERT I CESHTJESE KOMBETARE
    Registration date : 24/10/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Thu Oct 30, 2008 12:09 pm

    rrethe vrasjes se MEHE UKES munde te shtrohen me dhjetra pytje te tjera dhe ato kerkojne pergjigjeje per kete vrasje qe u be ne rrethana misterioze dhe te prgaditura mire nga policia serbe dhe sigurisht e ndihmuar edhe nga dy ose tre shqiptare qe edhe sot jane gjalle edhe nga dy qe jane te vdekur ka mbetur enigm kush e hapi banesen e tij ne mitrovice ku ai e ruante dokumentacioni e tij te veprimtaris ilegale.ne kete banes ishte e parapar te mbahej mbledhja ne mes perfaqesueseve te LKCKse dhe te UCKse Meha pas kthimit nga prekazi duhej te shkonte ne prishtin dhe ti mirrte Avni Klinakun dhe Fatmir Humolli dhe ti sillte ne Mitrovice dhe mbledhja duhej te fillonte rreth ores 19 dhe te gjitha planet u prishenmarveshja ne mes LKCKse dhe UCKse U SHTY DERI ME 11 MAJ 1998 dhe nga aktoret qe e filluan punen ishin vrare ose burgosur shume veta dhe ne liri ishin vetem Fatmir Humolli dhe Sahit Jashari marveshja u nenshkrua ne rrethana te reja edhe kjo eshte deshmi per rolin dhe autoritetin qe gezonte Meha ne subjektet te ndryshme te veprimtarise ilegale ne levizjen dhe luften per clirimin e te gjitha trojeve shqiptare te SHQIPERISE ETNIKE.
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    agim__barja
    Anėtar i Besueshėm
    Anėtar i Besueshėm


    Male
    Numri i postimeve : 1410
    Age : 53
    Vendi : shqiperiaveriore
    Profesioni/Hobi : EXSPERT I CESHTJESE KOMBETARE
    Registration date : 24/10/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Thu Oct 30, 2008 12:19 pm


    Vuajtjet dhe torturat qe i perjetoi MEHE UKA dy dekada rresht nga pushtuesi serb,nuk e dobesuan,por perkundrazi,e forcuan shpirtin e tij luftarak ne menyre qe te kalitej pastaj per betaja edhe me te renda ne te ardhmen.
    perkunder torturave te egra te ushtruara nga organet e hetuesise,MEHE UKA ishte i pathyeshem dhe u be tmerr per armikun,edhe gjate viteve te mbajtjes ne kazamatet e serbise ai shquhej per qendrim burreror per afersi me shoket e burgut per largpamsi ne qendrimet politike .Vuajtjet e denimeve do ti mbaje ne MITROVICE,PRISHTIN,PRIZREN,ZRENJANIN,E SE FUNDIT NE SOMBORE,prej kur lirohet ne pranveren e vitit 1990.Edhe pse lirohet ne vlugun e pacifizmit,MEHE UKA qe ateher ishte shume i qarte rreth zgjidhejes se ceshtjes kombetare.Qe nga fillimi ishte kundershtare i vendosur i clirimit te kosoves me konferenca per shtyp dhe pa bere asgje prandaj pa hezituare fare i bashkangjitet ilegales shqiptare te kosoves.
    Ne nderkohe do ti vazhdoje studimet ne fakultetin e shkencave matematiko-natyrore,ne katedren e matematikes ne vitin 1990-1991 me krijimin e UNIONIT TE PAVARUR TE STUDENTEVE,ai emertohet kryetar i pare i unionit studentor ne krye te ketij organi ai shquhet per seriozitet dhe vetmohimte pashoq ne kryerjen e detyrave perkunder veprimtaris ilegale qe kryente ai ne vitin 1990 aktivizohet edhe ne organizaten ilegale Fronti i rezistences ku vepron deri ne burgosjen e antareve te sajQe nga viti 1992 e deri ne vdekje punon arsimtar i fizikes MEHA bjen ne kontakt me LKCKne dhe shume shpejt behet antari i saj duke kryer detyra shume te rendesishme ne veprimtarin e kesaj levizje.Deshir e tij e madhe ishte qe te bashkohej levizja ilegale andaj ne mesin e detyrave qe i ngarkohen nga KP i LKCKse ishte kontakti me UCKne AI DERI NE VDEKJE KREU ME SUKSES ROLIN E KORDINATORIT NE MES LKCK-se dhe te UCKse duke qene perher aktiv dhe i pandaleshem ne veprimtarin atdhetare UDBja nuk arriti ta ndryshije MEHE UKEN vendosi ta likuidoje fizikisht incidenti i montuar gjoja se i ndodhejes se aksidentit ne trafik tregon me se miri se vrasja e tij nuk ishte vrasje e rastesishme ai ra ne krye te detyres
    sot e shohim MEHEN ne shtatore ne sheshin qe mbane emrin e tij MEHE UKA ketu ne MITROVICEN E ndare ai u vra njeher ne menyre qe te rilindet njemijhere ardhja e tij nga TIRANA ne MITROVICE ka nje simbolike te vecante qe pergjason ne kerkesen historike per bashkimin e trojeve shqiptare e qe do te ndodhe ne nje te ardhme te shpejt ketij ideali ia kushtoje tere jeten e tij prej luftetari dhe u flijua MEHE UKA perkunder gezimit per ngritjen e shtatores se tij ne shoket dhe bashkeluftetaret e tij familja dhe qytetaret e te gjitha trojeve shqiptare qe jemi tubuare sot ne shtepin e kultures REXHEP MITROVICA ne shenje perkujtimi ne 6 vjetorin e renise te tij ndjejm zbrazeti te madhe ne shpirt na mungojn me te dashurit e MEHE UKES zogjet e tij sic thoshte ai femijeve ,DARDANI,SHOTA ARTA DHE MEHA I VOGELi cili lindi pas vrasjes se tij na mungon edhe bashkeshortje e jetes dhe e idealeve te MEHES, poetesha Resmije Uka na mungon i ati i tij i cili un masakrua nga barbaret serbe ne kohen e luftes se UCKse por na mungojn edhe shume shoke te tij qe idealin per liri e lane me gjakun e tyre mungojn edhe sot mbase kesaj lirije femijt e tij qe ne pamundesi qe te bejn jete te ndershme ketu ne kosove per te cilen i ati i tyre dha gjakun ata jane te detyruar te bejn jete kurbetcari ilegale apo refugjateve derisa meshira e atyre qe i mbajne ne shtetet e tyre harxhohet nje dite na mungojn pra me te dashurit e tij shenjat e para te tij dhe sakrifica sublime te tij ngase shoqeria shqiptare qe po ndertohet ne kete kosove e protetoruar nuk gjeti force dhe guxim qytetar qe te beje dicka per ta se paku nje kulum mbi koke ne menyre qe te shkollohen ne gjuhen e nenes nese jo me shume ngase ase per te tjeret do te thote per familjet e deshmoreve te tjere nuk eshte bere dicka me shume na mungojne ngase sic po shihen punet nuk eshte ne mode te jeshe femije deshmori per lirin e kosoves sic nuk eshte ne mode te jeshe familje deshmori sepse pengueka dike nga nderkombetaret por edhe nga shqiptaret e kosoves vetem ky fakt mjafton te thuhet se kosova ende nuk eshte e lire e aqe me pak e pavarur ngase nuk eshte e zonja ose thene me mire nuk ka guxim qytetarie ti sjell ne atdheun e tyre as edhe femijet e deshmorit MEHE UKA shtatoren e te cilit e perurojm sot emrin e te cilit e mbane nje shesh ne kete MITROVICEN e pergjysmuar qe te gjason me pergjysmim
    in historik te gjeografise kombetare te shqiptarev MEHE UKA bashke me luftetaret e tjere te lirise qe dhane jeten per lirin e kosoves nuk luftua dhe nuk u sakrifikuan qe Mitrovica te jete e ndare nuk luftuan per nje kosove me plot enklava qe ne kosove te punoje nje parlament i cili nuk mund te vendos as per femijt e deshmoreve qe te kene nje kulum mbi koke dhe te drejt shkollimi ne gjuhen e nenes nuk luftuan per nje kosove multietnike te qeverisur nga nga te huajt ngase multietnicitetin ne e kemi perjetuar me shume se 50 vjet si vellezerim bashkim ideologjiik nuk kane luftuar dhe nuk jane sakrifikuar qe ne kosoven e tyre te barazohen kriminelet me clirimtarete por mos te harrojme kjo kosove dhe kosova e neserme qe do te jete plotesishte e lire ne radhe te pare eshte kosova e deshmoreve te lirise se saj te femijeve te tyre kudo qofshin ata pastaj edhe e jona andaj edhe gezimi yne sot eshte i pergjysmuar shokeve te MEHE UKES nuk i ka hije te rrijne dhe te bejne sehir se cka po ndodhe sot ne kosoven atyre u ka hije ta ngrisin zerin ne menyr qe te mos luhet me vlerat themelore te jetes dhe te ekzistences sone te USHTRISE CLIRIMTARE TE KOSOVES dhe gjakum e deshmoreve te lirise te jeni te bindur kjo liri ose do jet e plot ose nuk quhet me liri
    pa ribashkimin e trojeve shqiptare nuk do kete liri amanetin e deshmoreve duhet quar ne vende ende kemi per te bere vazhdo rrugen mos u ndal per te mos vdekur kurre per bashkimin e te gjitha trojeve shqiptare
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    agim__barja
    Anėtar i Besueshėm
    Anėtar i Besueshėm


    Male
    Numri i postimeve : 1410
    Age : 53
    Vendi : shqiperiaveriore
    Profesioni/Hobi : EXSPERT I CESHTJESE KOMBETARE
    Registration date : 24/10/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Thu Oct 30, 2008 12:31 pm

    ARRESTIMI DHE GJYKIMI I MEHE UKES NE PRISHTIN
    ARRESTIMI I PJESTAREVE TE ILEGALES TE LEVIZJES PER REPUBLIKEN SOCIALISTE TE SHQIPTAREVE NE JUGOSLLAVI RESPEKTIVISHT TE LEVIZJES POPULLORE PER REPUBLIKEN E KOSOVES SI DO QUHET ME VONE FILLOI ME 7-JANAR TE VITIT 1984 KUR ARRESTOHET ENVER TOPALLI STUDENT I FAKULTETIT EKONOMIK NGA FSHATI GREME KOMUNA E FERIZAJT PASTAJ ARRESTOHET KADRI OSAMANI ME 11 JANAR 1984 DHE KESHTU ME RRADHE U ARRESTUAN RRETH 20 VETA POR DISA U LIRUAN DHE NE BURG MBETEN 14 VETA GJYKIMI NE GJYQIN E QARKUT NE PRISHTIN FILLOI ME 26 QERSHORE DHE ME AKTGJYKIMIN E SHPALLUR ME 29 QERSHORE TE VITIT 1984 U SHPALLEN FAJTORE PER VEPER PENALE DHE U GJYKUAN 14 VETA KADRI OSMANI,ENVER TOPALLI,ABDULLAH RRUSTOLLI,RAIF QELA,RRAHIM RAMA ,REMZI BUNJAKU,AJET DULI,MEHE UKA,NEXHMEDIN GERGURI,MAHMUT IBRAHIMI ,IBUSH VISHI,BEHXHET IMISHTI,RAM BUJA,DHE AGIM VISHI NGA GRUPI 12 PREJ TYRE U GJYKUAN PER VEPER PENALE NGA NENI 136.PARAGRAFI1,PERKATSISHT 2 TE LP TE RSFJse dhe u pergjigjen nga nene 131,paragrafi1,perkatsisht 4, u shpallen fajtore dhe iu shqiptua denimi prej 117 vjet burg.

    Keni kujdes me shkronjat kapitale ( te medha ), nuk jan te lejuara.

    Me mirekuptim Stafi.
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    petritkola
    Hero anėtar
    Hero anėtar


    Male
    Numri i postimeve : 3261
    Vendi : Shqiperi
    Profesioni/Hobi : Mbushes Topi
    Registration date : 01/09/2007

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Thu Oct 30, 2008 11:31 pm

    Jane deshmore te Shqiperise Natyrale...
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    Eva0506
    Hero anėtar
    Hero anėtar


    Female
    Numri i postimeve : 3323
    Age : 34
    Vendi : Shume larg...!
    Registration date : 28/01/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Thu Oct 30, 2008 11:47 pm

    Ata jane deshmoret e Shqiperise pa diskutim, engjej qe kurre nuk harrohen, nuk kane moshe, qe na sjellin lote dhimbjeje, dashuri dhe krenari, qe i kemi gjithmone ne zemra dhe jane mes nesh.
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    kacimix
    Anėtar i ri
    Anėtar i ri


    Male
    Numri i postimeve : 104
    Age : 38
    Vendi : Albania
    Profesioni/Hobi : Sporti , Muzika
    Registration date : 26/10/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Fri Oct 31, 2008 2:03 am

    Unn sjom plotesisht i mendimit tuaj !! Normal ata sakrifikuan jeten e tyre per bashkim kombetar me Shqiperine, por per mbrojten e trevave shekullore dardane sot te Kosoves , kshtu qe ata jane heronj jo vetem kosovar , mendimi im eshte heronj i te gjithe shqipetareve anembane qe jan !!Wink
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    zeriatdheut
    Hero anėtar
    Hero anėtar


    Numri i postimeve : 4058
    Registration date : 28/12/2007

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Fri Oct 31, 2008 3:14 am

    Deshmore i pare I UCK,se ESHTE ADRIAN KRASNIQI LUAN HARADINAJ QE KANE RENE NEN EMBLEMEN E UCK
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    MUHAMETII
    Anėtar i Besueshėm
    Anėtar i Besueshėm


    Numri i postimeve : 1106
    Registration date : 07/05/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Fri Oct 31, 2008 5:45 pm

    Lavdi gjithe deshmoreve te shqiptarise.
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    sela-mi
    Fillestar/e
    Fillestar/e


    Male
    Numri i postimeve : 20
    Age : 34
    Vendi : Belgjikė
    Registration date : 06/12/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Sat Dec 06, 2008 9:08 pm

    Juve lexues dhe juve forumiste ju pershendes per temen n e te cilen se paku nje fjale e shkruar me pelqeu,TITULLI SME PELQEU FARE! nese thoni a pyetni se cila eshte ajo fjale, ska dyshim fare se ajo fjale eshte "dėshmorėt".

    Pra, te shkruhet per deshmoret eshte respekt,
    te shkruhet per deshmoret eshte edhe krenari
    por nese tash ndaleni ne pika a presje dhe debatoni kot se te kujte na qenkan keta vallė....te kosoves a shqiperise kjo seshte asgje tjeter pos loje dhe gjepura ngase ata jane te gjithe te njejte dhe se ata jane

    DESHMORET E KOMBIT SHQIPĖTAR.

    LAVDI DESHMOREVE TE KOMBIT SHQIPTAR
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    zeriatdheut
    Hero anėtar
    Hero anėtar


    Numri i postimeve : 4058
    Registration date : 28/12/2007

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Tue Jan 13, 2009 4:05 pm

    shpreson tė Me daljen nė dritė tė vėllimit tė parė tė monografisė “

    ”, lexuesit shqiptar i jepet mundėsia tė njihet me jetėn dhe veprėn e dėshmorėve tė rėnė nėn emblemėn dhe me betimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė luftėn e udhėhequr prej saj pėr ēlirimin e trojeve tė pushtuara shqiptare.

    Hapin pėr botimin e monografisė "

    ", Redaksia

    e ka marrė duke u mbėshtetur nė vendimin e Kuvendit Themelues tė Veteranėve tė Luftės tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, i mbajtur mė 23 shtator 2000, nė Prishtinė.

    Redaksia

    pėr botimin e monografisė "

    " ka marrė hapin ta fillojė kėtė punė kolosale duke u nisur nga obligimi qė duhet tė ndijė secili shqiptar para veprės heroike tė dėshmorėve tė rėnė nė luftė pėr lirinė kombėtare, gjaku i tė cilėve qėndron nė ēdo shkėndijė lirie qė ne gėzojmė sot dhe nė themelin e lirisė tė cilėn do ta gėzojnė brezat e ardhshėm.

    Nismėn pėr ngritjen unksionimin e Redaksisė pėr botimin e monografisė "

    ", do ta servojė vetėm lėndėn e parė pėr shkrimin e historisė pėr kėta dėshmorė dhe materialin bazė, mbi tė cilin do tė mund ta marrin fillin vepra tė mėdha historike, letrare e artistike. Po t'ia arrinte kėtij qėllimi, Redaksia do tė ndihej e lehtėsuar nga barra e rėndė qė me vetėdashje ia ka ngarkuar vetes dhe njėkohėsisht do tė ndihej e gėzuar pėr shlyerjen e njė pjese tė obligimit tė pėrjetshėm qė kemi ndaj atyre qė dhanė jetėn dhe derdhėn gjakun pėr lirinė dhe bashkimin e kombit.

    ", qė ka njė rėndėsi tė veēantė kombėtare. Mbi bazėn e kėtij legjitimiteti, Redaksia do tė funksionojė deri nė krijimin e kushteve dhe tė rrethanave, tė cilat do tė mundėsojnė marrjen nėn pėrkujdesjen institucionale tė kėtij projekti. Me ngritjen dhe funksionimin e strukturave qeverisėse nė tė gjitha nivelet e Kosovės, Redaksia

    forcohet e tė pėrkrahet edhe mė fuqishėm nė punėn e saj, duke qenė pjesė obliguese e institucionit pėrkatės pėrgjegjės.

    E ndėrgjegjshme se do ta kryejė vetėm njė pjesė tė obligimit tepėr tė madh dhe se do tė mbetet edhe shumė mė tepėr pėr tė bėrė pėr dėshmorėt tanė tė mėhershėm e pėr ata tė ardhshėm, Redaksia

    e ka vlerėsuar si nevojė tė ngutshme dhe ka parashikuar si tė mundshėm botimin e monografisė "

    ", nė tė cilėn do tė pėrfshihen tė gjithė dėshmorėt e evidentuar deri tash nė regjistrat zyrtarė tė dėshmorėve tė rėnė, qė nga paraqitja e parė publike e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, mė 27 nėntor 1997, e deri nė pėrfundim tė tėrheqjes sė shpallur tė forcave tė pushtuesit serb nga Kosova, mė 21 qershor tė vitit 1999

    . Meqenėse Redaksia

    nuk ėshtė kompetente t'ia pėrcaktojė ndokujt statusin e dėshmorit, gjatė punės sė saj, ajo do t'i konsiderojė si zyrtare regjistrat pėr dėshmorėt tė formuluar nga shtabet e zonave tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (derisa ekzistonte ajo) dhe nga shtabet e Trupave tė Mbrojtjes tė Kosovės, mė pas.

    Evidentimi nė kėta regjistra i dėshmorėve tė UĒK-sė dhe tė luftės sė saj nuk ėshtė kompetencė e Redaksisė. Shpallja e tyre dėshmorė ishte e drejtė e komandave dhe e shtabeve tė rendimeve ushtarake tė UĒK-sė, e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė saj gjatė periudhės sė luftės, si dhe e pushtetit vendor pas konstituimit tė tij. Regjistrat janė siguruar nga ish-shtabet dhe komandat e batalioneve e tė brigadave tė zonave operative tė UĒK-sė dhe mė vonė nga ato tė Trupave tė Mbrojtjes tė Kosovės. Po ashtu, Redaksia ka shfrytėzuar edhe regjistrat ekzistuese tė dėshmorėve, tė pėrpiluara nga organet pėrkatėse tė pushtetit vendor.

    Redaksia

    ka parasysh faktin se kėta regjistra nuk do tė jenė pėrfundimtarė dhe se numri i dėshmorėve tė lirisė tė periudhės sė luftės tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės do tė rritet krahas ndriēimit tė argumenteve tė reja mbi sakrificat e atyre qė u flijuan pėr Kosovėn e pėr trojet shqiptare. Ajo, po ashtu, ka parasysh edhe faktin tjetėr, se ky numėr i dėshmorėve do tė ndryshojė edhe pas krijimit tė institucioneve tė Kosovės dhe pėrcaktimit nga ana e tyre tė kritereve ligjore lidhur me statusin e dėshmorit tė atdheut. Prandaj, nė vėllimet e monografisė "

    ", Redaksia nuk do ta pėrkufizojė numrin e dėshmorėve tė kėsaj periudhe nė vetėm rreth 1800, sa ai konsiderohet sot. Nė kėto vėllime do tė pėrfshihen edhe ata qė nesėr, nė bazė tė kritereve tė caktuara, do ta gėzojnė statusin e dėshmorit. Prandaj, nė kėtė drejtim, puna e filluar nga Redaksia

    do tė jetė njė ndihmė e ēmueshme edhe pėr strukturat e ardhshme tė pushtetit lokal e tė atij qendror nė Kosovė, sepse do ta bėjė mė tė lehtė procesin e korrigjimeve e tė plotėsimeve tė nevojshme nė listat e dėshmorėve tė rėnė nė luftėn e udhėhequr nga Ushtria Ēlirimtare e Kosovės.

    Gjatė punės sė mėtejme, Redaksia

    parasheh botimin e vėllimeve tė posaēme edhe me biografitė e dėshmorėve tė rėnė para dhe pas periudhės sė pėrfshirė nė monografinė "

    ". Duke u pėrqendruar nė fillim, brenda kėsaj periudhe, ajo nuk harron faktin se dėshmorėt qė dje ranė gjatė luftės nė Kosovė, kishin pėr ideal jo vetėm ēlirimin e saj, por edhe bashkimin kombėtar. Ishte ky ideal shekullor, qė pastaj u ndez nė luftėn pėr liri nė trojet shqiptare nėn pushtimin serb, nė Preshevė, Medvegjė e Bujanoc dhe nėn atė maqedonas, nė Ish-Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė. Vazhdimi i luftės nė kėto troje, ndonėse, pėr shkak tė rrethanave tė caktuara kombėtare e ndėrkombėtare, nėn uniformat e modifikuara tė Ushtrisė Ēlirimtare, ishte njė pėrpjekje dhe vazhdim pėr ta jetėsuar aspiratėn e tė gjithė atyre qė mė parė u flijuan nė Kosovė, nėn emblemėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Duke pasur parasysh kėtė element shumė tė rėndėsishėm, Redaksia, dėshmorė tė radhėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės i ka konsideruar edhe tė gjithė ata dėshmorė qė dikur kishin luftuar nė kuadrin e kėsaj ushtrie, porse mė vonė kanė rėnė duke luftuar si pjesėtarė tė UĒPMB-sė ose tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare. Po pėr kėtė arsye, ajo ka synuar qė monografinė kushtuar dėshmorėve tė lirisė tė rėnė nė Kosovė, gjatė luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ta titullojė me titullin, domethėnia figurative e tė cilit do ta pasqyronte nė mėnyrėn sa mė tė qartė rizgjimin dhe ringjalljen e idealeve tė tyre. Ėshtė Vlerėsuar se emėrtimi

    simbolizon nė mėnyrė tė kėnaqshme figurėn e pėrjetshme tė dėshmorėve dhe idealin e tyre.

    Seria nė vėllime “

    " fillon me regjistrin e dėshmorėve tė luftės sė UĒK-sė, si nė asnjė rast tė ngjashėm tė kėtij lloji. Redaksia u pėrcaktua qė ky botim tė niste me kėtė veēori, pasi Kosova, duke qenė nėn protektorat, nuk i ka ende strukturat e veēanta tė ligjshme, tė cilat do t'i evidentonin normalisht dėshmorėt e luftės. Pėr shkak tė kėsaj rrethane, ėshtė vlerėsuar se renditja nė regjistėr, sipas radhės alfabetike, e jo sipas numrit rendor, do tė jetė mė e qėlluar. Renditja alfabetike nis me emrin dhe jo me mbiemrin e dėshmorit, duke pėrfillur specifikat e traditės shqiptare nė kėtė ēėshtje. Nė krye tė renditjes alfabetike tė dėshmorėvė qėndron emri i

    , i cili, qė nga shpėrthimi i luftės nė Kosovė u bė legjendė, jo vetėm pėr popullin e Kosovės e pėr luftėtarėt e UĒK-sė, por edhe pėr gjithė kombin tonė. Shqiptarėt, pa asnjė porosi institucionale, pa asnjė dekret shtetėror dhe pa asnjė imponim tė ēfarėdoshėm, kudo filluan ta radhitin portretin e tij pėrkrah atij tė Skėnderbeut. Pavarėsisht se institucionet shkencore dhe ato ligjore, ende nuk e kanė vėnė nė rendin e ditės pėr diskutim vlerėsimin e kėsaj figure madhėshtore, Redaksia

    e respekton vendimin e kėsaj vetėvendosjeje mbarėkombėtare.

    Vėllimi i parė i monografisė "

    ", me regjistrin e emrave tė dėshmorėve, paraqet tė dhėnat pėr vitin e pėr vendin e lindjes, si dhe pėr vitin e pėr vendin e rėnies. Tė dhėnat e tjera biografike janė parashikuar tė jepen nė monografitė e shkurtra e tė veēanta, qė do tė vijojnė nė vėllimet pasardhėse. Numri i dėshmorėve, biografitė e tė cilėve do tė botohen nė secilin vėllim vijues, ėshtė paraparė tė pėrcaktohet nė bazė tė kritereve tė caktuara, duke pėrfillur edhe pėrfaqėsimin proporcional nė pėrputhje me numrin e dėshmorėve tė rėnė sipas zonave ushtarake. Me qėllim qė secili vėllim tė jetė gjithėpėrfshirės pėr tė gjitha krahinat e Kosovės e tė trevave tė tjera shqiptare nga kanė ardhur vullnetarė nė radhėt e UĒK-sė, nė ēdo vėllim do tė ketė dėshmorė nga tė gjitha kėto vise, nė bazė tė raportit qė ata zėnė nė numrin ekzistues tė regjistrit tė pėrgjithshėm tė dėshmorėve tė kėsaj periudhe.

    Hartimi i biografisė sė dėshmorėve do tė bėhet duke u mbėshtetur mbi materialin faktografik tė mbledhur nė terren, sipas tė dhėnave tė parashtruara nė pyetėsorin e formuluar nga Redaksia. Pėrpunimi i kėtyre tė dhėnave do tė jetė rezultat i punės sė pėrbashkėt tė kolegjiumit tė Redaksisė. Pėr pasqyrimin sa mė tė plotė tė jetės dhe tė veprės sė dėshmorėve, si material shtesė faktografik, Redaksia do t'i shfrytėzojė edhe burimet e ndryshme tė shkruara, sikurse qė janė publikimet e veēanta nė shtypin e pėrditshėm e nė atė periodik, si dhe botimet e ndryshme monografike, letrare, historike, publicistike e tė tjera. Nė treguesin e emrave e tė tė dhėnave, nė fund tė secilit vėllim tė monografisė, Redaksia do tė shėnojė emrin e autorėve, publikimet e tė cilėve janė shfrytėzuar. Nė vėllimin e parė tė monografisė "

    ", toponimet pėr vendlindjet dhe pėr vendin e rėnies sė dėshmorėve janė tė periudhės sė paraluftės e tė gjatė luftės tė bėrė nga Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Kjo mėnyrė e shkrimit tė kėtyre toponimeve u kushtėzua pėr shkak tė vėshtirėsisė teknike qė krahas tyre tė vendoseshin edhe toponimet e reja. Mirėpo, ky korrigjim do tė realizohet nė monografitė e veēanta pėr secilin dėshmor, ku krahas emėrtimit tė vjetėr, tė vendosur brenda kllapave, pėr ēdo fshat, komunė, qytet, krahinė e tė tjera, do tė shėnohet edhe toponimi i ri.

    Kushtet nė tė cilat Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ka zhvilluar njė luftė, skajshmėrisht tė pabarabartė me pushtuesin serb, kanė bėrė qė njė numėr i pjesėtarėve tė saj tė bijnė nė fushėn e nderit, e qė tė dhėnat pėr ta tė mos mund tė kompletohen sot e kėsaj dite. Disa prej tė rėnėve janė trajtuar, apo edhe mund tė trajtohen ende si persona tė zhdukur. Redaksia ka bėrė pėrpjekje qė regjistrat me emrat e dėshmorėve, tė vėnė nė dispozicion nga shtabet e zonave, tė verifikohen hollėsisht pėrmes bashkėpunėtorėve nė terren dhe tė ekipeve tė saj tė posaēme. Megjithatė, ajo nuk ka arritur t'i kompletojė shėnimet e domosdoshme pėr tė gjithė dėshmorėt nė regjistėr, madje pėr disa prej tyre nuk ka arritur ta sigurojė asnjė shėnim tė vetėm. Arsyeja pse njė numėr dėshmorėsh tė evidentuar mbetet pa tė dhėna tė plota qėndron nė faktin se familjet dhe tė afėrmit e tyre tashmė ndodhen nė vendbanime tė ndryshme pa adresė, kurse disa prej tyre edhe jashtė Kosovės. Arsyeja tjetėr e mungesės sė plotė tė tė dhėnave qėndron nė faktin se ata figurojnė nė regjistrin e dėshmorėve, ashtu siē kanė mundur tė shėnohen pas rėnies nė vijėn e frontit, vetėm me emėr e mbiemėr, apo vetėm me emėr e me mbiemėr tė pasaktė e tė pėrgjithėsuar dhe pa asnjė tė dhėnė tjetėr. Me gjithė keqardhjen pėr kėto mangėsi, Redaksia e ka vlerėsuar tė nevojshme paraqitjen e emrit tė kėtyre dėshmorėve nė vėllimin e parė tė monografisė "

    ", me po aq tė dhėna sa ka pėr ta, me shpresė dhe me kėmbėngulje qė nė botimet dhe nė vėllimet e tjera tė kėsaj monografie, tė dhėnat pėr ta tė paraqiten tė plota. Shpresojmė se lexuesi dhe sidomos familjet dhe tė afėrmit e kėtyre dėshmorėve do tė kenė ndjenjė mirėkuptimi ndaj vėshtirėsive nė tė cilat ka hasur Redaksia nė kėtė drejtim, me bindjen se mė e mirė ėshtė njė rreze e vetme drite, se njė terr i plotė.

    Duke iu qasur punės pėr ndriēimin e jetės e tė veprės, tė idealit e tė sakrificės sublime tė dėshmorėve tė rėnė si pjesėtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė monografinė "

    ", Redaksia

    nuk pretendon ta rishkruajė historinė, tė cilėn kėta dėshmorė e kanė shkruar me gjakun e rrjedhur nga damarėt e zemrave tė tyre. Ajo, me monografinė "

    " e mori njė grup intelektualėsh profesionesh tė ndryshme, politikisht tė shėndoshė, e partiakisht tė paanshėm, i cili rreth vetes arriti ta afrojė njė numėr kuadrosh, qė edhe gjatė kohės sė luftės qė bėri Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, kishin dėshmuar zell e profesionalizėm, duke kryer me sukses obligimet kombėtare.

    Duke marrė parasysh faktin mbi aktivitetin qėllimmirė, por tė pakoordinuar, nė pasqyrimin dhe pėrjetėsimin e veprės sė dėshmorėve tė UĒK-sė, si dhe mungesėn e pėrkujdesjes pėrkatėse institucionale, Kėshilli Nismėtar kishte projektuar ngritjen e njė redaksie nė nivel vendi, me njė kuadėr profesionalisht tė pėrgatitur, e cila do t'i qasej punės pėr publikimin, nė dhjetėra vėllime, tė shėnimeve tė domosdoshme faktografike e dokumentare pėr tė gjithė dėshmorėt e luftės qė udhėhoqi Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Ngritja e Redaksisė u bė pas prezentimit tė kėtij projekti, gjithsesi ambicioz, para asociacioneve pėrkatėse siē janė: Shtabi i Pėrgjithshėm i TMK-sė, Shoqata e Veteranėve tė Luftės tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Shoqata e Invalidėve tė Luftės tė UĒK-sė, Shoqata e Familjeve tė Dėshmorėve tė Luftės sė UĒK-sė, si dhe para personaliteteve kyēe, politike e ushtarake, drejtuese tė luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Nėnshkrimet e pėrfaqėsuesve tė kėtyre asociacioneve e tė kėtyre personaliteteve, nė shenjė pėlqimi tė kėtij projekti, kishin domethėnien e legjitimitetit moral pėr Redaksinė e ngritur dhe pėr punėn e filluar nga ajo. Si e tillė, ajo ėshtė dhe do tė jetė derėhapur pėr tė gjithė ata krijues, individė e institucione, tė cilat shprehin vullnet dhe angazhim pėr tė ndihmuar nė realizimin e projektit pėr botimin e monografisė "
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    zeriatdheut
    Hero anėtar
    Hero anėtar


    Numri i postimeve : 4058
    Registration date : 28/12/2007

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Tue Jan 13, 2009 4:07 pm

    asociacioneve e tė kėtyre personaliteteve, nė shenjė pėlqimi tė kėtij projekti, kishin domethėnien e legjitimitetit moral pėr Redaksinė e ngritur dhe pėr punėn e filluar nga ajo. Si e tillė, ajo ėshtė dhe do tė jetė derėhapur pėr tė gjithė ata krijues, individė e institucione, tė cilat shprehin vullnet dhe angazhim pėr tė ndihmuar nė realizimin e projektit pėr botimin e monografisė "Feniksėt e lirisė", qė ka njė rėndėsi tė veēantė kombėtare. Mbi bazėn e kėtij legjitimiteti, Redaksia do tė funksionojė deri nė krijimin e kushteve dhe tė rrethanave, tė cilat do tė mundėsojnė marrjen nėn pėrkujdesjen institucionale tė kėtij projekti. Me ngritjen dhe funksionimin e strukturave qeverisėse nė tė gjitha nivelet e Kosovės, Redaksia Dėshmorėt e forcohet e tė pėrkrahet edhe mė fuqishėm nė punėn e saj, duke qenė pjesė obliguese e institucionit pėrkatės pėrgjegjės.

    * * *


    E ndėrgjegjshme se do ta kryejė vetėm njė pjesė tė obligimit tepėr tė madh dhe se do tė mbetet edhe shumė mė tepėr pėr tė bėrė pėr dėshmorėt tanė tė mėhershėm e pėr ata tė ardhshėm, Redaksia Dėshmorėt e UĒK-sė e ka vlerėsuar si nevojė tė ngutshme dhe ka parashikuar si tė mundshėm botimin e monografisė "Feniksėt e lirisė", nė tė cilėn do tė pėrfshihen tė gjithė dėshmorėt e evidentuar deri tash nė regjistrat zyrtarė tė dėshmorėve tė rėnė, qė nga paraqitja e parė publike e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, mė 27 nėntor 1997, e deri nė pėrfundim tė tėrheqjes sė shpallur tė forcave tė pushtuesit serb nga Kosova, mė 21 qershor tė vitit 1999*)(Nė kėtė monografi do tė pėrfshihen, gjithashtu, edhe dėshmorėt qė kanė rėnė nė luftėrat e mėvonshme pėr ēlirimin e trojeve shqiptare nė Preshevė, Medvegjė e Bujanoc, si dhe nė Maqedoni). Meqenėse Redaksia Dėshmorėt e UĒK-sė nuk ėshtė kompetente t'ia pėrcaktojė ndokujt statusin e dėshmorit, gjatė punės sė saj, ajo do t'i konsiderojė si zyrtare regjistrat pėr dėshmorėt tė formuluar nga shtabet e zonave tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (derisa ekzistonte ajo) dhe nga shtabet e Trupave tė Mbrojtjes tė Kosovės, mė pas. **)(Redaksia do t’i konsiderojė si zyrtare, po ashtu, edhe regjistrat e pėrpiluara nga organet pėrkatėse tė pushtetit vendor, pas konstituimit tė tij). Evidentimi nė kėta regjistra i dėshmorėve tė UĒK-sė dhe tė luftės sė saj nuk ėshtė kompetencė e Redaksisė. Shpallja e tyre dėshmorė ishte e drejtė e komandave dhe e shtabeve tė rendimeve ushtarake tė UĒK-sė, e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė saj gjatė periudhės sė luftės, si dhe e pushtetit vendor pas konstituimit tė tij. Regjistrat janė siguruar nga ish-shtabet dhe komandat e batalioneve e tė brigadave tė zonave operative tė UĒK-sė dhe mė vonė nga ato tė Trupave tė Mbrojtjes tė Kosovės. Po ashtu, Redaksia ka shfrytėzuar edhe regjistrat ekzistuese tė dėshmorėve, tė pėrpiluara nga organet pėrkatėse tė pushtetit vendor.

    Redaksia Dėshmorėt e UĒK-sė ka parasysh faktin se kėta regjistra nuk do tė jenė pėrfundimtarė dhe se numri i dėshmorėve tė lirisė tė periudhės sė luftės tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės do tė rritet krahas ndriēimit tė argumenteve tė reja mbi sakrificat e atyre qė u flijuan pėr Kosovėn e pėr trojet shqiptare. Ajo, po ashtu, ka parasysh edhe faktin tjetėr, se ky numėr i dėshmorėve do tė ndryshojė edhe pas krijimit tė institucioneve tė Kosovės dhe pėrcaktimit nga ana e tyre tė kritereve ligjore lidhur me statusin e dėshmorit tė atdheut. Prandaj, nė vėllimet e monografisė "Feniksėt e lirisė", Redaksia nuk do ta pėrkufizojė numrin e dėshmorėve tė kėsaj periudhe nė vetėm rreth 1800, sa ai konsiderohet sot. Nė kėto vėllime do tė pėrfshihen edhe ata qė nesėr, nė bazė tė kritereve tė caktuara, do ta gėzojnė statusin e dėshmorit. Prandaj, nė kėtė drejtim, puna e filluar nga Redaksia Dėshmorėt e UĒK-sė do tė jetė njė ndihmė e ēmueshme edhe pėr strukturat e ardhshme tė pushtetit lokal e tė atij qendror nė Kosovė, sepse do ta bėjė mė tė lehtė procesin e korrigjimeve e tė plotėsimeve tė nevojshme nė listat e dėshmorėve tė rėnė nė luftėn e udhėhequr nga Ushtria Ēlirimtare e Kosovės.

    * * *
    Gjatė punės sė mėtejme, Redaksia Dėshmorėt e UĒK-sė parasheh botimin e vėllimeve tė posaēme edhe me biografitė e dėshmorėve tė rėnė para dhe pas periudhės sė pėrfshirė nė monografinė "Feniksėt e lirisė". Duke u pėrqendruar nė fillim, brenda kėsaj periudhe, ajo nuk harron faktin se dėshmorėt qė dje ranė gjatė luftės nė Kosovė, kishin pėr ideal jo vetėm ēlirimin e saj, por edhe bashkimin kombėtar. Ishte ky ideal shekullor, qė pastaj u ndez nė luftėn pėr liri nė trojet shqiptare nėn pushtimin serb, nė Preshevė, Medvegjė e Bujanoc dhe nėn atė maqedonas, nė Ish-Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė. Vazhdimi i luftės nė kėto troje, ndonėse, pėr shkak tė rrethanave tė caktuara kombėtare e ndėrkombėta
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    zeriatdheut
    Hero anėtar
    Hero anėtar


    Numri i postimeve : 4058
    Registration date : 28/12/2007

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Tue Jan 13, 2009 4:08 pm

    ndėrkombėtare, nėn uniformat e modifikuara tė Ushtrisė Ēlirimtare, ishte njė pėrpjekje dhe vazhdim pėr ta jetėsuar aspiratėn e tė gjithė atyre qė mė parė u flijuan nė Kosovė, nėn emblemėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Duke pasur parasysh kėtė element shumė tė rėndėsishėm, Redaksia, dėshmorė tė radhėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės i ka konsideruar edhe tė gjithė ata dėshmorė qė dikur kishin luftuar nė kuadrin e kėsaj ushtrie, porse mė vonė kanė rėnė duke luftuar si pjesėtarė tė UĒPMB-sė ose tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare. Po pėr kėtė arsye, ajo ka synuar qė monografinė kushtuar dėshmorėve tė lirisė tė rėnė nė Kosovė, gjatė luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ta titullojė me titullin, domethėnia figurative e tė cilit do ta pasqyronte nė mėnyrėn sa mė tė qartė rizgjimin dhe ringjalljen e idealeve tė tyre. Ėshtė Vlerėsuar se emėrtimi “Feniksėt e lirisė” ***)(Feniksi ėshtė zog mitologjik, i cili ka vetinė tė digjet e tė ringjallet nga hiri i tij) simbolizon nė mėnyrė tė kėnaqshme figurėn e pėrjetshme tė dėshmorėve dhe idealin e tyre.

    * * *


    Seria nė vėllime “Feniksėt e lirisė" fillon me regjistrin e dėshmorėve tė luftės sė UĒK-sė, si nė asnjė rast tė ngjashėm tė kėtij lloji. Redaksia u pėrcaktua qė ky botim tė niste me kėtė veēori, pasi Kosova, duke qenė nėn protektorat, nuk i ka ende strukturat e veēanta tė ligjshme, tė cilat do t'i evidentonin normalisht dėshmorėt e luftės. Pėr shkak tė kėsaj rrethane, ėshtė vlerėsuar se renditja nė regjistėr, sipas radhės alfabetike, e jo sipas numrit rendor, do tė jetė mė e qėlluar. Renditja alfabetike nis me emrin dhe jo me mbiemrin e dėshmorit, duke pėrfillur specifikat e traditės shqiptare nė kėtė ēėshtje. Nė krye tė renditjes alfabetike tė dėshmorėvė qėndron emri i Komandantit Legjendar, Adem Jashari, i cili, qė nga shpėrthimi i luftės nė Kosovė u bė legjendė, jo vetėm pėr popullin e Kosovės e pėr luftėtarėt e UĒK-sė, por edhe pėr gjithė kombin tonė. Shqiptarėt, pa asnjė porosi institucionale, pa asnjė dekret shtetėror dhe pa asnjė imponim tė ēfarėdoshėm, kudo filluan ta radhitin portretin e tij pėrkrah atij tė Skėnderbeut. Pavarėsisht se institucionet shkencore dhe ato ligjore, ende nuk e kanė vėnė nė rendin e ditės pėr diskutim vlerėsimin e kėsaj figure madhėshtore, Redaksia Dėshmorėt e UĒK-sė e respekton vendimin e kėsaj vetėvendosjeje mbarėkombėtare.

    Vėllimi i parė i monografisė "Feniksėt e lirisė", me regjistrin e emrave tė dėshmorėve, paraqet tė dhėnat pėr vitin e pėr vendin e lindjes, si dhe pėr vitin e pėr vendin e rėnies. Tė dhėnat e tjera biografike janė parashikuar tė jepen nė monografitė e shkurtra e tė veēanta, qė do tė vijojnė nė vėllimet pasardhėse. Numri i dėshmorėve, biografitė e tė cilėve do tė botohen nė secilin vėllim vijues, ėshtė paraparė tė pėrcaktohet nė bazė tė kritereve tė caktuara, duke pėrfillur edhe pėrfaqėsimin proporcional nė pėrputhje me numrin e dėshmorėve tė rėnė sipas zonave ushtarake. Me qėllim qė secili vėllim tė jetė gjithėpėrfshirės pėr tė gjitha krahinat e Kosovės e tė trevave tė tjera shqiptare nga kanė ardhur vullnetarė nė radhėt e UĒK-sė, nė ēdo vėllim do tė ketė dėshmorė nga tė gjitha kėto vise, nė bazė tė raportit qė ata zėnė nė numrin ekzistues tė regjistrit tė pėrgjithshėm tė dėshmorėve tė kėsaj periudhe.

    Nė kėto vėllime synohet tė pėrfaqėsohet tėrė Kosova, por edhe tė gjitha trevat shqiptare qė dėrguan djemtė e tyre pėr ēlirimin e saj .

    * * *
    Hartimi i biografisė sė dėshmorėve do tė bėhet duke u mbėshtetur mbi materialin faktografik tė mbledhur nė terren, sipas tė dhėnave tė parashtruara nė pyetėsorin e formuluar nga Redaksia. Pėrpunimi i kėtyre tė dhėnave do tė jetė rezultat i punės sė pėrbashkėt tė kolegjiumit tė Redaksisė. Pėr pasqyrimin sa mė tė plotė tė jetės dhe tė veprės sė dėshmorėve, si material shtesė faktografik, Redaksia do t'i shfrytėzojė edhe burimet e ndryshme tė shkruara, sikurse qė janė publikimet e veēanta nė shtypin e pėrditshėm e nė atė periodik, si dhe botimet e ndryshme monografike, letrare, historike, publicistike e tė tjera. Nė treguesin e emrave e tė tė dhėnave, nė fund tė secilit vėllim tė monografisė, Redaksia do tė shėnojė emrin e autorėve, publikimet e tė cilėve janė shfrytėzuar. Nė vėllimin e parė tė monografisė "Feniksėt e lirisė", toponimet pėr vendlindjet dhe pėr vendin e rėnies sė dėshmorėve janė tė periudhės sė paraluftės e tė gjatė luftės tė bėrė nga Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Kjo mėnyrė e shkrimit tė kėtyre toponimeve u kushtėzua pėr shkak tė vėshtirėsisė teknike qė krahas tyre tė vendoseshin edhe toponimet e reja. Mirėpo, ky korrigjim do tė realizohet nė monografitė e veēanta pėr secilin
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    zeriatdheut
    Hero anėtar
    Hero anėtar


    Numri i postimeve : 4058
    Registration date : 28/12/2007

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Tue Jan 13, 2009 4:11 pm

    dėshmor, ku krahas emėrtimit tė vjetėr, tė vendosur brenda kllapave, pėr ēdo fshat, komunė, qytet, krahinė e tė tjera, do tė shėnohet edhe toponimi i ri.

    * * *




    Kushtet nė tė cilat Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ka zhvilluar njė luftė, skajshmėrisht tė pabarabartė me pushtuesin serb, kanė bėrė qė njė numėr i pjesėtarėve tė saj tė bijnė nė fushėn e nderit, e qė tė dhėnat pėr ta tė mos mund tė kompletohen sot e kėsaj dite. Disa prej tė rėnėve janė trajtuar, apo edhe mund tė trajtohen ende si persona tė zhdukur. Redaksia ka bėrė pėrpjekje qė regjistrat me emrat e dėshmorėve, tė vėnė nė dispozicion nga shtabet e zonave, tė verifikohen hollėsisht pėrmes bashkėpunėtorėve nė terren dhe tė ekipeve tė saj tė posaēme. Megjithatė, ajo nuk ka arritur t'i kompletojė shėnimet e domosdoshme pėr tė gjithė dėshmorėt nė regjistėr, madje pėr disa prej tyre nuk ka arritur ta sigurojė asnjė shėnim tė vetėm. Arsyeja pse njė numėr dėshmorėsh tė evidentuar mbetet pa tė dhėna tė plota qėndron nė faktin se familjet dhe tė afėrmit e tyre tashmė ndodhen nė vendbanime tė ndryshme pa adresė, kurse disa prej tyre edhe jashtė Kosovės. Arsyeja tjetėr e mungesės sė plotė tė tė dhėnave qėndron nė faktin se ata figurojnė nė regjistrin e dėshmorėve, ashtu siē kanė mundur tė shėnohen pas rėnies nė vijėn e frontit, vetėm me emėr e mbiemėr, apo vetėm me emėr e me mbiemėr tė pasaktė e tė pėrgjithėsuar dhe pa asnjė tė dhėnė tjetėr. Me gjithė keqardhjen pėr kėto mangėsi, Redaksia e ka vlerėsuar tė nevojshme paraqitjen e emrit tė kėtyre dėshmorėve nė vėllimin e parė tė monografisė "Feniksėt e lirisė", me po aq tė dhėna sa ka pėr ta, me shpresė dhe me kėmbėngulje qė nė botimet dhe nė vėllimet e tjera tė kėsaj monografie, tė dhėnat pėr ta tė paraqiten tė plota. Shpresojmė se lexuesi dhe sidomos familjet dhe tė afėrmit e kėtyre dėshmorėve do tė kenė ndjenjė mirėkuptimi ndaj vėshtirėsive nė tė cilat ka hasur Redaksia nė kėtė drejtim, me bindjen se mė e mirė ėshtė njė rreze e vetme drite, se njė terr i plotė.

    * * *


    Duke iu qasur punės pėr ndriēimin e jetės e tė veprės, tė idealit e tė sakrificės sublime tė dėshmorėve tė rėnė si pjesėtarė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nė monografinė "Feniksėt e lirisė", Redaksia Dėshmorėt e UĒK-sė nuk pretendon ta rishkruajė historinė, tė cilėn kėta dėshmorė e kanė shkruar me gjakun e rrjedhur nga damarėt e zemrave tė tyre. Ajo, me monografinė "Feniksėt e lirisė", do ta servojė vetėm lėndėn e parė pėr shkrimin e historisė pėr kėta dėshmorė dhe materialin bazė, mbi tė cilin do tė mund ta marrin fillin vepra tė mėdha historike, letrare e artistike. Po t'ia arrinte kėtij qėllimi, Redaksia do tė ndihej e lehtėsuar nga barra e rėndė qė me vetėdashje ia ka ngarkuar vetes dhe njėkohėsisht do tė ndihej e gėzuar pėr shlyerjen e njė pjese tė obligimit tė pėrjetshėm qė kemi ndaj atyre qė dhanė jetėn dhe derdhėn gjakun pėr lirinė dhe bashkimin e kombit.



    Redaksia ėshtė e vetėdijshme se nė kėtė vėllim, nė tė cilin janė publikuar emrat e dėshmorėve, mund tė jenė pėrvjedhur gabime, andaj ajo do t’u jetė mirėnjohėse tė gjithėve qė me vėrejtjet dhe sugjerimet e tyre do tė ndihmonin pėr korrigjimin e kėtyre gabimeve me rastin e botimit nė vijim tė vėllimeve tė monografisė.
    Redaksia










    Emri dhe mbiemri Viti dhe vendi i lindjes Viti dhe vendi i rėnies







    Adem Shaban Jashari 1955 Prekaz 1998 Prekaz

    Abaz Isuf Thaēi 1964 Ozdrim 1999 Koshare

    Abdullah R.Tahiri 1956 Malishevė 1999 Dubravė

    Abdullah Sh. Baftiu 1965 Dubravė (Kaē.) 1999 Biēec

    Abdumexhid Shahini 1987 Sllupēan 2001 SllupēanAbdumexhid Shahini - Sllupēan 2001 Sllupēan

    Abdurrahman Xh. Gerdelaj 1974 Rrenc 1999 Gorozhup

    Abdyl Islam Duēi 1937 Ponoshec 1998 Smolicė

    Abdyl R. Nimani 1954 Reēicė 1999 Demahmet

    Abdyselam A. Ahmeti 1979 Greme 1999 Mollopolc

    Abedin A.Vojvoda 1958 Llaushė 1998 Qyqavicė

    Abedin Bujupi 1978 Arllat 1998 Negroc

    Abedin Dervishaj 1967 Zabllaē 1999 Vrellė

    Abedin Hysen Murtezi 1975 Mollopolc 1999 Koshare

    Abedin Isė Salihaj 1970 Shushicė 1998 Shushicė

    Abedin S. Rexha 1969 Vojnik 1998 Kllodernicė

    Abedin Sh. Ferizi 1943 Pasomė 1998 Pasomė

    Abedin Tahir Merlaku 1978 Gremnik 1999 Dubėl

    Abedin Ukė Sumaj 1975 Strellc 1998 Strellc

    Abit Isuf Rrahmani 1978 Lubovec 1999 Mitrovicė

    Abit P. Sinani 1980 Murgullė 1999 Ahishtė

    Abit R. Dullovi 1966 Biēec 1999 Kaēanik

    Abush Liman Loku 1978 Kotlinė 1999 Koshare

    Adem Ajet Lushtaku 1960 Prekaz i Po. 1998 Qyqavicė

    Adem Feriz Gashi 1961 Bajqinė 1999 Kolovicė

    Adem Hysni Trepēa 1965 Vidishiq 1999 Bajgorė

    Adem Isuf Morina 1958 Drenoc 1998 Drenoc

    Adem Misin Delia 1956 Zhebel 1999 Zhebel

    Adem R. Kamberi 1948 Jashanicė 1999 Pejė

    Adem Ramadan Ademi 1968 Galicė 1998 Padesh
    Adem S. Berisha 1963 Buqe 1999 Prizren



    Adem S. Rakoci 1959 Kaēanik 1999 Rakoc

    Adem Sadik Bajrami 1956 Ponoshec 1998 Smolicė

    Adem Shaban Mulaj 1940 Tėrstenik 1999 Tėrstenik

    Adem Zeqė Ukėhaxhaj 1964 Carrabreg 1998 Carrabreg

    Adile Bahtjar Jashari 1959 Prekaz 1998 Prekaz

    Adnan Adem Berisha 1971 Pozhar 1998 Pozhar

    Adnan Ilmi Maliqi 1979 Orllan 1999 Miradi

    Adnan N. Krasniqi 1981 Prizren 1999 Nerodime

    Adnan R. Loku 1978 Kotlinė 1999 Kotlinė

    Adnan Sadik Shyti 1979 Oshlan 1999 Pirē

    Adnan SH. Bunjaku 1979 Studime 1999 Studime

    Adonis Haxhi Beci 1979 Gjakovė 1999 Devė

    Adrian Rexhep Krasniqi 1972 Vranoc 1997 Kliēinė

    Afėrdita S. Ukshini 1976 Rahovec 1999 Bellacerkė

    Afete Hamėz Jashari 1981 Prekaz 1998 Prekaz

    Afrim B. Krasniqi 1958 Leskovec 1999 Nė burg (Dubravė)

    Afrim Bahtir Isufi 1972 Shtuticė 1998 Baks

    Afrim Bislim Selmanaj 1978 Savrovė 1999 Koshare

    Afrim Buēaj 1963 Lladrofc 1998 Luzhnicė

    Afrim Fazli Hajdaraj 1975 Abri e Epėrme 1998 Abri

    Afrim Haki Morina 1973 Istog 1999 Istog

    Afrim Halil Behrami 1967 Izbicė 1999 Izbicė

    Afrim Halim Thaēi 1972 Poterk 1999 Poterk

    Afrim I. Musliu 1970 Belinc 1998 Pashtrik

    Afrim Isa Gagica 1969 Gjilan 1999 Gjilan

    Afrim Isė Berisha 1976 Tėrstenik 1999 Trubuhoc

    Afrim Krasniqi 1975 Lladroviq 1998 Rahovec

    Afrim M. Krasniqi 1968 Tėrpezė 1999 Koshare

    Afrim Miftar Kiqina 1970 Baicė 1998 Abri

    Afrim Qazim Meshi 1967 Lubozhdė 1999 Lubozhdė

    Afrim Rrahim Krasniqi 1966 Sibofc 1999 Sibofc

    Afrim Sadri Gashi 1978 Kryshec 1998 Llaushė

    Afrim Selim Gjuraj 1970 Radafc 1999 Bukel

    Afrim Sinan Hajrizi 1965 Mitrovicė 1999 Vaganicė

    Afrim Syla 1975 Reēak 1999 Reēak

    Afrim V. Kalanica 1980 Jezerc 2001 SllupēanAfrim V. Kalanica 1980 Jezerc 2001 Sllupēan

    Afrim Vitia 1981 Marec 1999 Bullaj

    Afrim Xh. Bajraktari 1971 Polluzhė 1998 Polluzhė

    Afrim Xhafer Gashi 1969 Ajvali 1999 Koshare

    Agim A. Matoshi 1976 Greme 1999 Doganaj (Kaē.)

    Agim A. Nalli 1972 Krushė 1999 Krushė

    Agim A. Shala 1970 Jeshkovė 1998 Jeshkovė

    Agim Abaz Mazrekaj 1970 Sllup 1998 Koshare

    Agim Ajet Duraku 1954 Burojė 1999 Dubravė

    Agim Ali Selmanaj 1978 Gllogjan 1999 Ratishė

    Agim Bardh Zeneli 1962 Jabllanicė 1999 Rogovė

    Agim Brahim Gashi 1961 Sferkė 1999 Dush

    Agim Brahim Zekaj 1970 Raushiq 1998 Myleshec

    Agim E. Bajrami 1971 Randobravė 1999 Randobravė

    Agim H. Ramadani 1963 Zhegėr 1999 Koshare

    Agim Halil Mėziu 1974 Morinė 1998 Nė kufi

    Agim Hasan Sadiku 1976 Vidishiq 1999 Studime

    Agim I. Kelmendi 1973 Bellacerkė 1998 Bellacerkė

    Agim Jusufi 1968 Dumnicė 1999 Uglar

    Agim Murat Islami 1971 Taraxhė 1999 Taraxhė

    Agim Nebiu 1977 Haraēinė 2001 Haraēinė

    Agim Q. Bajrami 1964 Stagovė 1998 Gabrricė

    Agim Rrahim Ramadani 1960 Prekaz i Epėrm 1998 Oshlan

    Agim Sadri Dervishi 1960 Qikatovė e Vj. 1999 Verbofc

    Agaim Nebiu 1977 Haraēinė 2001 Haraēinė

    Agron Berisha 1976 Therandė 1999 Bukosh

    Agron H. Krasniqi 1975 Hoēė 1999 Nagafc

    Agron Halil Gashi 1978 Sferkė 1999 Dush

    Agron I. Bytyēi 1978 Prizren 1999 Romajė

    Agron Ismet Rama 1969 Shkabaj 1999 Shkabaj

    Agron M. Ramadani 1972 Godanc 1999 Godanc

    Agron Niman Mehmetaj 1978 Gllogjan 1998 GllogjanAgron Osman Ramaj
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    zeriatdheut
    Hero anėtar
    Hero anėtar


    Numri i postimeve : 4058
    Registration date : 28/12/2007

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Wed Jan 14, 2009 2:49 am

    Zahir Pajaziti
    E shtune, 02-02-2008, 08:56am (GMT)

    (Komandanti i parė i Shtabit Operativ tė UĒK-sė)
    (1.11.1962 - 31.1.1997)*



    Perjetesia Zahir Pajaziti
    Familja Pajaziti, nga fshati Turuqicė e Podujevės, ėshtė njė familje e vjetėr nė kėto anė. Kjo familje njihej pėr atdhedashurinė dhe bujarinė e saj. Nė kėtė familje u lind Zahiri, i cili ishte fėmija i pestė me radhė i babait Qerimit dhe nėnės Fatime, tė cilėt kishin katėr djem dhe tri vjaza: Bajramin, Hafien, Miradien, Ejupin, Zahirin, Agimin dhe Bastrien.
    Nė Luftėn e Parė dhe tė Dytė Botėrore pati pjesėtarė nė luftė nga kjo familje, tė cilėt ēdoherė ishin nė anėn e forcave progresive tė asaj kohe, kėshtu njė ndėr ta ishte edhe babai i Zahirit, Qerimi.
    Gjendja e keqe ekonomike nė kėtė familje ishte ēdoherė prezente, ishte vėshtirė sidomos pėr vijimin e shkollimit tė gjeneratave tė reja. Qerimi me vėshtirėsi tė mėdha arrinte qė ta sigurojė ekzistencėn pėr pasardhėsit, sepse duhej tė shkollohej njė gjeneratė e tėrė. Pėrkundėr kėsaj gjendjeje, Qerimi arriti t`i shkollojė tė gjithė djemtė dhe vajzat e tij dhe njėkohėsisht kujdesej qė tek fėmijėt e tij nė radhė tė parė tė ketė atdhedashuri dhe respekt ndaj ēėshtjes kombėtare.
    Zahiri u lind mė 1 nėntor tė vitit 1962. Shkollėn fillore nė fshatin e tij, kurse tė mesmen, shkollėn e policisė, e regjistroi mė (1976-‘77) nė Vushtrri. Edhe pse ishte njė ndėr nxėnėsit mė tė dalluar tė asaj shkolle, e pėrjashtojnė nė vitin e dytė tė shkollimit, me pretekst se bėnte sjellje tė papranueshme ndaj organit tė shkollės. Pas kėsaj vazhdoi vitin e dytė nė Orllan, kurse dy vitet e tjera i mbaroi nė QAMO “8 Nėntori” nė Podujevė, sepse nė Orllan kishte vetėm dy vite tė shkollimit tė mesėm. Nė vitin shkollor 1981-‘82 e regjistroi gjuhėn angleze pranė Fakultetit Filologjik nė Universitetin e Prishtinės, tė cilin, pėr shkaqe ekonomike dhe tė aktivitetit tė tij politik, nuk arriti ta pėrfundojė. Pas regjistrimit tė vitit tė parė tė studimeve dėrgohet nė shėrbimin ushtarak, ku qėndroi pėr 12 muaj. Mė vonė, nė vitin 1985, i vazhdoi edhe tre muaj tė tjerė tė po kėtij shėrbimi, nė Beograd.
    Zahiri ndjenjat patriotike dhe kombėtare i krijoi qysh nė fėmijėri, nė familjen e tij, por edhe nga familja Zejnullahu e fshatit Lladofc, si dhe gjatė shkollimit tė tij. Kurse idolė kishte Skėnderbeun, Jusuf Gėrvallėn, Afrim Zhitinė, si dhe Hasan Ramadanin.
    I prirur nga ēėshtja kombėtare, nė vitin 1980, Zahiri, sė bashku me dy shokėt e tij, Raif Sfishtėn dhe Nexhmi Dabinofcin, shkuan nė Ulqin, e nga atje kaluan lumin Buna dhe arritėn nė Shqipėri. Atje e burgosin nė Shkodėr, ku e mbajtėn pėr 18 ditė radhazi. Shtatė ditė pasi kthehet nė shtėpi, arrestohet nga policia e Orllanit, dhe dėnohet si i mitur me 15 ditė burgim. Sa ishte nė burg ishte maltretuar shumė nga inspektori i Sigurimit Shtetėror tė Jugosllavisė Lorenc Selmani 1). E gjithė kjo ndodhi gjatė kohės kur Zahiri ishte nė vitin e tretė tė shkollės sė mesme, pėrkatsisht gjatė muajve korrik-gusht.
    *) - Agim Ēeku. Nė akademinė pėrkujtimore organizuar me rastin e tre vjetorit tė rėnjės, mbajtur nė Prishtinė
    Qerim Pajaziti. Deklaratė dhėnė autorit.
    Nė vitin 1981 Zahirin e gjejmė nė mesin e demonstruesve nė Podujevė, ku shprehte haptazi mllefin pėr vuajtjet e popullit. Mė vonė, nė tė gjitha demonstratat qė mbaheshin nė atė kohė, Zahiri ishte nė mesin e tė parėve dhe njė ndėr organizatorėt e parė tė tyre.
    Gjatė gjithė asaj kohe, gjer nė vitin 1989, Zahiri merrej me ēėshtjet organizative dhe bėnte shpėrndarjen e trakteve tė ilegales, tė cilėn punė e kryente sė bashku me Hakif Zejnullahun dhe Bahredin Berishėn dhe me shokė tė tjerė.
    Vitet 1988-‘89 janė vite kur Zahiri filloi aktivitetin e tij nė formė shumė mė tė dendur dhe mė tė organizuar. Kėshtu, gjatė kohės kur pushteti jugosllav pėrgatiste ndėrrimin e Kushtetutės sė Kosovės, Zahirin e gjejmė kudo, si nė Prishtinė, Podujevė, Orllan e vende tė tjera. Nė Orllan organizoi demonstratėn e parė antijugosllave nė kėto anė.
    Gjatė asaj kohe, Zahiri, nė tubimet e ndryshme me masėn, fliste gjithmonė pėr gjendjen dhe pozitėn e rėndė tė popullit dhe vazhdimisht kėrkonte bashkimin e njerėzve nė njė fjalė dhe nė njė qėndrim.
    Kur nė Kosovė fillojnė tė formohen parti politike tė ndryshme, tė cilat legalisht angazhoheshin pėr realizimin e ēėshtjes shqiptare, Zahiri dha kontributin e tij tė jashtėzakonshėm, sepse thoshte se kjo ėshtė njė lėvizje e pėrbashkėt shqiptare. Mirėpo, ai asnjėherė nuk u pajtua qė nė kėto radhė antarėsoheshin njerėz tė cilėt mė parė nė njė apo formėn tjetėr kishin dėnuar kėrkesat shqiptare tė asaj kohe (nė atė kohė shumė nga anėtarėt e LKJ-sė dorėzuan librezat e tyre tė anėtarėsisė dhe u anėtarėsuan nė LDK dhe parti tė tjera). Ky edhe ishte njė motiv qė Zahiri nuk u radhit nė radhėt e LDK-sė, e cila posa ishte formuar nė Orllan 2), mirėpo ai nuk i shkėputi marrėdhėniet me individė tė dėshmuar tė ēėshtjės kombėtare dhe menjėherė filloi tė punojė nė formimin e Parlamentit Rinor, tė cilin e themeloi si degė edhe nė Orllan (mė vonė, nė vitin 1994 themeloi Partinė Parlamentare tė Kosovės, Dega nė Orllan, e cila ishte e lidhur drejtpėrsėdrejti me Prishtinėn).
    Zahiri, pėrveē qė ishte aktiv nė jetėn legale politike, dha njė kontribut tė madh nė organizimin e aksionit tė pajtimeve tė gjaqeve, dhe aksioneve tė ndryshme, e veēanėrisht pėr meremtimin e rrugėve nė fshatrat e asaj ane, ku pėrmes kėtyre aksioneve ai mundohej ta afrojė sa mė shumė popullin, sepse ai parashihte rrezikun qė ofrohej, prandaj nė kėte drejtim organizonte tė rinjtė edhe nė veprimtaritė ilegale ushtarake. Pėr kėte qėllim punoi veēanėrisht pas shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės.
    Pas kėtij akti tė popullit shqiptar, Serbia filloi t’i mbyllė nė mėnyrė sistematike institucionet e ndryshme shqiptare, largimin e punėtorėve nga vendet e tyre tė punės, pėrndjekjet nė masė etj. Kėshtu, si rezultat i tėrė kėsaj dhune u paralajmėrua greva e pėrgjithshme shqiptare, mė 3 shator 1990.
    Ishte ky njė moment mjaft i vėshtirė pėr mbarė popullin shqiptar, partitė politike, por edhe pėr ilegalen e asaj kohe, sepse i obligoi qė tė pėrkujdesen pėr marrjen e masave adekuate tė sigurisė. Nė kėtė drejtim antarėt e ilegales (LPRK) fillojnė organizimin ushtarak, me qėllim qė, nėse vie deri tek konflikti, tė kenė shtrirje dhe organizim nė tėrė Kosovėn.
    2) -Fadil Pajaziti, Ismajl Sejdiu, Bajram Zejnullahu.
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    zeriatdheut
    Hero anėtar
    Hero anėtar


    Numri i postimeve : 4058
    Registration date : 28/12/2007

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Wed Jan 14, 2009 2:51 am

    Deklaratė dhėnė autorit.
    Kontribut tė rrallė nė kėtė drejtim gjatė asaj kohe, kanė dhėnė, pos Zahirit edhe Fatmir Humolli, “X personi” nga Podujeva, i cili ishte ndėr udhėheqėsit e LPRK-sė dhe Shtabit tė Podujevės, pastaj Fidaim Gashi, Faik Ajeti, Nazmi Zuka etj. 3).
    Si nė gjithė anėn e Llapit, edhe nė Orllan, nė atė kohė ishte formuar Shtabi i Njėsive Guerile, dhe meritorė pėr kėtė ishin Zahiri dhe Nazmi Zuka. Ky shtab pėrbėhej nga njėmbėdhjetė anėtarė dhe pėrfshinte pėrfaqėsuesit e Orllanit dhe fshatrave pėrreth. Secili anėtar i shtabit kishte “treshen” e vet, qė nėnkupton se nė kėto anė vepronin 33 pjesėtarė.
    Detyrat mė tė rėndėsishme tė njėsiteve ishin zbulimi dhe pėrcjellja e bashkėpunėtorėve tė pushtuesit, lėvizjet e forcave policore-ushtarake, krijimi i vendstrehimit tė mjeteve mjekėsore, krijimi i strehimoreve tė armatimit, krijimi i bazave tė sigurta pėr tė plagosurit nė rastet e nevojshme, kontrollimi i zonės kufitare, dhe pėrgatitja fizike (pėrgatitjet kryheshin nė fshatin Brainė, te “Kodra e Qarrit”). Detyrė tjetėr ishte edhe sigurimi i mjeteve pėr armatim.
    Tė gjithė anėtarėt e shtabit betimin mbi detyrat e dhėna e kishin bėrė nė pranverėn e vitit 1991, nė fshatin Ballaban, nė malet e quajtura “Shkozė”. Betimi ėshtė bėrė para flamurit kombėtar dhe eprorit tė tyre. Nė ato kohė, Zahiri kėrkonte qė tė ndėrmerren aksione konkrete, mirėpo njė gjė e tillė nuk kryehet, sepse nuk lejohej nga Shtabi i Njėsiteve Guerile. Nė kėte organizim Zahir Pajaziti ishte gjer nė vitin 1991 (muaji tetor), kur shkoi nė Shqipėri pėr stėrvitje ushtarake.
    Nė vitin 1991, pas njė organizimi serioz qė ishte bėrė nga i gjithė spektri politik legal dhe ilegal, Zahiri shkoi nė Shqipėri, me qėllim qė tė pėrgatitej ushtarakisht, si dhe tė studioheshin vijat e furnizimit me armė pėr ushtarėt e ardhshėm tė lirisė. Nė kėtė kontekst pėrgjegjės pėr rajonin e Llapit nė ato kohėra ishte Isa Berisha. Gjatė qėndrimit njėmujor nė Shqipėri, Zahiri propozoi qė nga atje tė ktheheshin me armatimin qė e kishin, por kjo nuk u miratua nga shokėt e tij. Pas kthimit nė Kosovė (nė fillim tė vitit 1992), arrestohen disa nga shokėt e tij, qė kishin qenė sė bashku nė Shqipėri, tė tjerėt kalojnė nė shtetet e tjera, kurse Zahiri kalon nė ilegalitet pėr disa muaj. Gjatė asaj kohe, me shumė pėrkushtim filloi punėn pėr formimin e njėsiteve tė reja, pėr fillim nė anėn e Llapit dhe Gallapit e mė vonė nė mbarė Kosovėn. Kjo ishte njė pėrvojė e re pėr Zahirin, kėshtu qė falė punės sė tij gjatė asaj kohe arriti qė tė krijojė njėsitet guerile, tė cilat vepronin nė rajonet e pėrmenduara, dhe nga tė cilat ai mendonte tė krijohej ushtria e ardhshme e Kosovės. Gjatė muajve janar-qershor 1992 (LPRK) bėri furnizimin e parė me armatim tė kėtyre njėsiteve guerile (tė Orllanit), pėrmes Nazmi Zukės. Mė vonė, nė vitin `93, shumė nga kėta persona burgosen, kurse disa prej tyre kalojnė nė Shqipėri.
    Pėrkundėr kėsaj, gjatė asaj kohe Zahiri kujdes tė veēantė i kushtonte furnizimit me armatim, pėr ēfarė shumė herė kishte marrė rrugėn pėr nė Shqipėri (maj 1994, dhjetor 1994, shkurt 1995, dhjetor 1995, mars-prill 1996 dhe sė fundi dhjetor 1996 - 20 janar 1997).
    3) -Fatmir Humolli nė intervistėn dhėnė gazetės “Kombi”. Nazmi Zuka, Fadil Pajaziti. Deklaratė dhėnė autorit.
    Atje kishte kontakte me njerėzit e ilegales, tė cilėt ishin larguar pas arrestimeve qė ishin bėrė qė nga vitet 90-tė, e gjer nė vitin 1993, si me Fatmir Humollin (ku Zahiri qėndronte gjatė kohės sa ishte nė Shqipėri), Nazmi Zukėn (nga i cili kėrkonte sqarim pėr armėt qė i kishte dėrguar LPRK, nė vitin 1992), Ismet Abdullahun, me tė cilin mbante lidhjet e mėhershme dhe i cili e ndihmoi nė tė gjitha mėnyrat deri nė vdekjen e Zahirit, Nazmi Ajetin etj.
    Kohėn tė cilėn Zahiri e kalonte nė Shqipėri, e shfrytėzonte mė sė tepėrmi nė bisedime me shokėt, dhe preokupim kryesor i tyre ishte furnizimi me armatim, si dhe realizimi dhe shtrirja e radhėve tė njėsiteve guerile (ushtrisė), me njerėz tė dėshmuar tė ēėshtjes kombėtare. Nė maj tė vitit 1994 arrestohet nė Shqipėri nga policia e pushtetit tė atėhershėm tė Sali Berishės, pėrkatėsisht nė Krumė zihet duke bartur armatim (kishte me vete dhjetė granata dore, tė cilat i kishte marrė nga Nazmi Zuka). Pėr lirimin nga burgjet e kėtij pushteti, bashkėpunėtorėt e tij intervenuan duke dhėnė edhe ryshfet, kėshtu qė Zahiri lirohet pas njė muaji. Nė ato kohė, nė Shqipėri, Zahiri kishte shkuar me Naser Azemin, i cili nga ajo kohė ndodhet nė Gjermani 4). Pas kthimit nga Shqipėria, armėt e kėrkuara nga Nazmi Zuka i mori nga Kadri Pajaziti (nga fshati Kushevicė), me tė cilin vazhdimisht mbajti kontakte, por i cili nuk ishte i kyēur drejtpėrdrejt nė veprimet e mėvonshme tė UĒK-sė (deri para vrasjes sė Zahirit). Nga kjo kohė, Zahiri filloi t’i formonte njėsitet guerile, nga tė cilat mė vonė u formua Ushtria Ēlirimtare e Kosovės.
    Ndėr shokėt e parė tė cilėt ndihmuan nė realizimin e kėtij qėllimi janė: Hakif Zejnullahu, Nazmi Zuka, Avni Ajeti – Sokoli, si dhe shumė shokė tė tjerė nga tė gjitha anėt e Kosovės. Vlen tė theksohet se njėri ndėr bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Zahirit ishte Hakif Zejnullahu, i cili ishte edhe zėvendės i tij dhe i cili ēdo herė ishte pranė tij, duke e ndihmuar nė kryerjen e ēdo aksioni, duke e shoqėruar nė rrugė dhe nė bisedime.
    Pas kthimit nga Shqipėria, Zahiri, nė fundvitin `94 dhe nė fillim tė vitit `95, zgjeroi fushėveprimtarinė e tij edhe nė anėt e tjera tė Kosovės, si nė Dukagjin 5), me Lahi Ibrahimin dhe Sokol Bashotėn, nė Drenicė me Rexhep Selimin 6), si dhe udhėhiqte me njėsitet nė Shishman tė Gjakovės dhe nė Gjakovė 7), pastaj nė Ferizaj Cool, si edhe me Xheladin Gashin e Mujė Krasniqin. Nė realitet, kjo edhe ishte celula e parė e ushtrisė (Shtabi i saj), e cila tani kishte filluar tė quhej UĒK 9). Gjatė asaj periudhe, ėshtė punuar nė planin operativ pėr shtrirjen e UĒK-sė nė tėrė territorin e Kosovės. Kėshtu mund tė themi se ky vit ishte vit i shtrirjes dhe rritjes sė UĒK-sė, si dhe parapėrgatitje pėr marrjen e aksioneve kundėr pushtuesve serbė dhe kolaboracionistėve tė tyre.
    4)-Fadil Pajaziti, Fatmir Humolli, Nazmi Zuka
    5)-Lahi Ibrahimi
    6)-Rexhep Selimi
    7)-Lahi Ibrahimi
    Cool-Rrustem Mustafa- Remi
    9)-Rexhep Selimi
    Deklarata dhėnė autorit
    Struktura e Shtabit tė Pėrgjithshėm ėshtė formuar ashtu qė t’u adaptohet kushteve te njė lufte guerile. Kjo ka qenė njė strukturė jo e zgjeruar. SHP i UĒK-sė ka qenė i formuar nė atė mėnyrė qė nė pėrbėrje tė tij kanė qenė tė gjithė pėrfaqėsuasit e zonave, tė cilėt kanė pasur tė drejtė tė bėjnė shtrirjen e UĒK-sė edhe nė territoret e tjera tė Kosovės 10).
    Zahiri nė kėte drejtim u shqua me punėn e tij organizative dhe me guximin e tij, i cili pos qė kontribuoi pėr themelimin e UĒK-sė nė Zonėn e Llapit, ai kėtė e bėri edhe nė territoret e tjera, si nė Shishman tė Gjakovės dhe nė vet qytetin e Gjakovės, nė Ferizaj dhe nė Vushtrri. Kurse gjatė kohė, para vrasjes sė tij, ishte nė formim e sipėr tė njėsiteve tė UĒK-sė edhe nė Gjilan11).
    Tė gjithė anėtarėt e kėtij shtabi kanė qenė tė barabartė nė hierarkinė e strukturave tė tij dhe nė marrjen e vendimeve, e ēdo vendim ka qenė kolektiv, metodė ndoshta qė nuk i pėrngjante shumė njė ushtrie, por ka qenė njė fillim dhe ka qenė disponim kolektiv dhe disponim shokėsh, por nuk ėshtė bėrė fjalė pėr vendime dhe sidomos nuk ėshtė bėrė fjalė pėr urdhėra.
    Prandaj, gjatė punės dhe zhvillimit tė strukturave tė UĒK-sė, vetė puna e tij Zahirin e renditi nė Komandant tė Operativės pranė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė.
    Strategjia e organizimit dhe e luftės sė UĒK-sė ka qenė e bazuar nė njė strategji origjinale tė paimponuar dhe njė strategji e cila ishte e ndėrtuar qė tė jetė shumė e pakapshme pėr armikun, prandaj kanė triumfuar dhe kanė ecur tė pazbuluar. Ka qenė njė strategji e modelit origjinal, e adaptuar direkt kėtu, dhe njė strategji qė e kanė bėrė njerėzit qė kanė pasur njė vullnet dhe moral tė fortė, qoftė moral nė konspiracion dhe nė aksione. Kanė pasur njė karakter qė tė mos flasin shumė dhe tė mos lavdėrohen. Kėto kanė qenė pėrparėsitė tė cilat e kanė ruajtur konspiracionin 12).
    Zahiri ēdo herė ishte aktiv dhe i palodhur nė ēdo pore tė jetės, duke kontribouar pėr ēėshtjen kombėtare, kryente tė gjitha punėt pėr tė cilat vlerėsohej se ishin nė interes tė popullit, dhe atė duke vepruar edhe nė KMDLNJ, nė partitė politike etj.
    Por, mbi tė gjitha angazhohej rreth krijimit tė ushtrisė, pa tė cilėn thoshte se nuk mund tė realizohej pavarėsia e Kosovės dhe vlerėsonte se duhet tė krijohet njė ushtri tė cilės duhet t’i paraprijė njė logjistikė e shėndoshė dhe e fuqishme nė tė gjitha anėt e Kosovės (Zonat qė formohen mė vonė), duhet tė bėhėn depo tė mėdha tė armatimit dhe materialeve tė tjera pėrcjellėse pėr luftėn, dhe ky armatim tė shpėrndahej pėr ushtarėt e rinj, varėsisht prej evolimit tė situatės dhe suksesit tė aksioneve guerile. Zahiri thoshte se ushtria nuk guxon tė ketė ngjyra partiake e ideologjike 13).
    10)-Lahi Ibrahimi
    11)-Sabit Zejnullahu
    12)-Rexhep Selimi, Lahi Ibrahimi, Qerim Kelmendi
    13)-Rrustem Mustafa-Remi, Naim Haziri– Dilaveri
    Deklarata dhėnė autorit
    Kėto jo vetėm qė ishin qėndrime tė Zahirit, por ai kishte punuar pa ndėrprerė nė kėto drejtime, e sidomos nė krijimin e bazave tė armatimit, dhe tė cilat i kishte planifikuar sipas njė strategjie shumė tė pėrsosur, duke i vendosur nėpėr fshatrat e Llapit dhe Gallapit. Njė ndėr bazat e para tė armatimit ishte ajo nė fshatin Lladofc, nė rrethin e familjes Zejnullahu, pastaj nė fshatin Brainė, nė fshatin Ballaban, ku ishte edhe baza e radiolidhjeve e tė cilėn nuk kishte arritur qė ta montonte, si dhe nė fshatin Sharban tė Prishtinės.
    Zahiri kujdes tė posaēėm i kushtonte pėrgatitjeve fizike dhe ushtarake tė pjesėtarėve tė njėsiteve guerile tė UĒK-sė, si dhe aftėsimit tė tyre pėr pėrdorimin e armėve. Ushtrimet fizike i kryenin “Te pishat” nė afėrsi tė kishės nė Podujevė. Kurse ushtrimet, duke provuar edhe gjuajtjet me armė, i kryenin te “Ēuka e Dragės”, nė afėrsi tė Turiēicės (vendlindja e Zahirit).
    Gjatė asaj kohe (mesi i vitit 1994 - fillimi i vitit 1996), Zahiri kishte punuar pa e zvogėluar intensitetin e punės sė tij, duke shtuar numrin e bashkėpunėtorėve tė rinj edhe jashtė Zonės sė Llapit, si: Adrian Krasniqi, Qerim Kelmendi etj., dhe numrin e atyre me tė cilėt bashkėpunonte nė anėn (Zonėn) e Llapit, dhe tė cilėt ishin: Rrustem Mustafa, Muharrem Ismajli, Sejdi Rama, Shukri Ismajli, Selim Haziri, Ilir Konushevci, Shaip Haziri, Naim Haziri, Naim Hyseni (i cili pas vrasjes sė Zahirit shkoi nė Gjermani), Refik Jashari, Avdi Kiēmari dhe Hamdi Pollomi.
    Qė nga kjo kohė, mund tė thuhet se UĒK-ja krijoi konturat e njė ushtrie me njė fizionomi tė re, sepse tani ēdo aktivitet politik, por edhe veprimet nė terren kryheshin nė bazė tė qėndrimeve unike, tė cilat vendoseshin dhe koordinoheshin nga Shtabi Qendror.
    Prandaj, mund tė konstatohet se nė vijimėsi tė vitit 1996 u kryen shumė aksione tė koordinuara, duke mbuluar pothuaj nė tėrsi territorin e Kosovės. Ishin kėto aksione tė cilat e tronditėn pushtetin e instalur serb nė Kosovė, dhe njėherit paralajmėronin se UĒK-ja do tė jetė nė tė ardhmen e afėrt njė subjekt i cili do tė shtrihet nė mbarė vendin dhe do tė ketė rol vendimtar nė realizimin e aspiratave kombėtare.
    Pėr tėrė kėtė duhej njė punė dhe aktivitet i shtuar, i cili nuk mungonte, sidomos nga ana e Zahirit. Pas kthimit nga Shqipėria, mė 20 janar 1997, nė kohėn kur pritej tė bėhej koordinimi i shumė punėve dhe nisma e realizimit tė vendimeve tė Shtabit Qendror tė UĒK-sė, mė 31 janar, Zahiri, sė bashku me Hakif Zejnullahun dhe Edmond Hoxhėn, vritet nė njė pritė tė organizuar nga pushteti okupues serb, nė afėrsi tė Vushtrrisė, pėrkatėsisht nė fshatin Pestovė.
    Zahir Pajaziti ka qenė figura qendrore, figura identifikuese e luftės ēlirimtare nė Kosovė dhe njėra nga figurat qendrore tė gjithė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Por, njėkohėsisht ka qenė figura mė militante e asaj kohe, sepse tė gjitha aksionet deri nė rėnien e Zahirit lidheshin pėr emrin e Zahirit, pėr gishtin e tij dhe pėr zjarrin e pushkės sė tij. Ēdo aksion ėshtė kryer prej tij. Vetėm kur janė kryer dy e mė shumė aksione pėrnjėherė, atėhere Zahiri nuk mund tė ishte nė tė gjitha aksionet. Pėrndryshe, ēdo aksion qė ėshtė kryer nė Llap, Zahiri ka qenė aty me shokėt e tij, me tė cilėt bashėkpunonte. Rėnia e Zahirit ėshtė humbje e madhe pėr Shtabin, pėr Zonėn e Llapit, por edhe pėr gjithė UĒK-nė, sepse pas rėnies sė tij shumēka nuk ishte mė ashtu sikur ai ishte i gjallė, ishte njė ngecje nė realizimin e aspiratave kombėtare dhe pėr ēlirimin e vendit.
    Pėr kėte vrasje UĒK-ja lėshoi njė komunikatė tė veēantė, nė tė cilėn thuhet: mė 31 janar 1997, nė orėt e vona tė pasdites, tre pjesėtarėt e njėsive tona ushtarake: Hakif Zejnullahu, Zahir Pajaziti dhe Edmond Hoxha, rrugės pėr nė detyrat e karakterit tė veēantė, u ndeshėn ballėpėrballė me forcat e shumta tė policisė okupatore serbe. Pas njė qėndrese heroike, nė njė betejė tė pabarabartė, dhanė jetėn pėr ēlirimin e vendit.
    Gjaku i tyre i njomė edhe mė tepėr do ta forcojė unitetin dhe vendosmėrinė tonė pėr tė luftuar edhe mē me ngulm deri nė fitoren e plotė. Dhembja pėr ta ėshtė e madhe, por nuk ajo nuk do tė na dėshpėrojė, pėrkundrazi do tė na japė forcė nė rrugėn e undimshme, por tė sigurt drejt lirisė... Lavdi jetės dhe veprės sė tyre!
    Prishtinė 3.2.1997, Shtabi Qendror i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės
    Ja se si e kishte pėrjetuar vrasjen e Zahirit, bashkėluftėtari i tij, Adrian Krasniqi, tani dėshmor i Kosovės, i cili nė letrėn dėrguar vėllait tė tij, Ilirit nė Gjermani, pėr Zahirin theksonte: “ ...u vra Zahiri, udhėheqėsi i Shtabit Qendror tė UĒK-sė, trimi i paepur dhe i cili ishte atentatori numėr njė nė Kosovė. Ka qenė trim e shkuar trimit, dhe trimėritė e tij njė ditė do tė dalin sheshazi”.
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    delick
    Fillestar/e
    Fillestar/e


    Female
    Numri i postimeve : 45
    Age : 26
    Vendi : macedonia
    Registration date : 14/02/2009

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Mon Feb 16, 2009 1:19 am

    Te gjithe deshmoret jane betuar per nje Shiqiperi etnike. Dhe pa dyshimin jane deshmoret e Shqiperise dhe duhet tia ruajm amanetin per liri...
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    Qerim Klmendi
    Fillestar/e
    Fillestar/e


    Male
    Numri i postimeve : 13
    Age : 49
    Vendi : Peje
    Registration date : 04/02/2009

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Mon Feb 16, 2009 4:16 am

    Siqerishte e theme me keqarje se perjudha 10 vjeqare pas luftes,e cila eshte shoqruar me mija akademi perkujtimore per Deshmoret e Kombit te rene gjate luftes ēlirimtare kane bere qe shume histori te qena dhe te paqena te prezentohen neper keto Akademi perkujtimore.Arsyeja pse kemi heshtur ne shume keto Akademi ka qene natyra e ndjeshmeris qe i shoqronte keto Akademi perkujtimore.
    Sot qytetaret dashamires te Kosoves dhe te Viseve tjera shqiptare,pa fajin e tyre,sherbehen me keto Referante te shumta qe ne te shumten e rasteve u zhvilluan nga nje garnitura e perseritur e njerzve,e te cilet ne keto Akademi kane provuar ta promovojne veten,duke keqperdorur Deshmoret.
    Jo ne te gjitha rastet jane bere keqperdorime te tilla,por qe ka patur shume keqperdorime dhe shume devijime te fakteve,ne keto akademi,kjo tash me eshte e vertetuar.
    Tash kur eshte shpallur kjo fare Pavarsia e brizht e Kosoves,shume nga keta referues te njete te cilet na kane shitur patriotizem per dhjet vjet rrjeshte,ne keto akademi perkujtimore,vetem e vetem per ta promovuar dhe imponuar vetveten ne opinion,pra keta patriota artificial duhet ta kuptojne se koha e promovimeve te identitetit te tyre ka perfunduar,sepse shume nga ata qe i kane kaperbire devijimet e shumta historike,ne keto akademi,tash pas shpalljes se kesaj pavarsije te brizht,nuk kane arsye madhore qe te vazhdojne te heshtin.Prandaj kujdesi duhet te vkleje per te gjithe...
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    kercova
    Fillestar/e
    Fillestar/e


    Male
    Numri i postimeve : 20
    Age : 25
    Vendi : Kercove
    Registration date : 05/12/2008

    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Thu Mar 26, 2009 7:47 pm

    deshmoret e UCK jane deshmor te SHQIPERIS ETNIKE!!!!!
    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
    Sponsored content




    MesazhTitulli: Re: Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė   Today at 5:05 am

    Mbrapsht nė krye Shko poshtė
     
    Dėshmorėt e UĒK-sė janė,dėshmorėt e Shqipėrisė
    Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
    Faqja 1 e 2Shko tek faqja : 1, 2  Next

    Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
    Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Histori-
    Kėrce tek: