Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 PROZE- nga autore te ndryshem.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AutoriMesazh
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Sun Oct 19, 2008 12:07 am

Ejup Ceraja  
  
 


MUAJT E VITIT LAVDĖROHEN



TREGIM PĖR FĖMIJĖ

Muajt e vitit seē krenohen, nė prani tė tjerėve si shumė lavdėrohen. Sikur gjelat ata krekosen, kur mes vete ashpėr llafosėn. Secili dėshiron tė jetė i parė, pa i vėnė gjėrat fare nė kandar. Si t’i qesin vlerat nė peshore, kur janė nė varg si dorė pėr dore? I pari tė fundit se dėgjon se largėsia i pengon. Andaj tė gjithė tok sikur brumbull, vendosėn pėr njė ēast tė bėhen grumbull. Pėr tė mos iu larguar sė mbarės, vendosėn tė flasin sipas radhės. Sipas renditjes nė kalendar, foli janari muaji i parė. Dhe, ashtu si ėshtė pritur, u ngrit nė kėmbė e qėndroi gatitur. Nė ballė tė gjithėve sapo u doli, me krenari nisi e foli:

“- Me mua s’ka lojė e mahi, se unė i prij Vitit tė Ri. Kėndej tė gjithė hapni veshėt e mirė mė dėgjoni, sipas urdhrave tė mi duhet tė punoni. Unė mė shumė – u tha – s’po e zgjati, tė mbretėrojė arsyeja e jo inati...”

“- Jo, i thanė nė njė gojė, kot e ke, kemi hyrė nė njė epokė tė re....”

 Ndėr tė gjithė si mė i urti, nuk vonoi shumė e foli shkurti: 

“- T’ua them, tha, sa mė herėt, i kam dy veti qė nuk i keni ju tė tjerėt. Mė sė miri nga fėmijėt dihet, me mua dėbora fillon tė shkrihet. Por edhe nė ēdo tė katėrtin vit, jam mė i zgjatur pėr njė ditė. Kėto veti ju s’i keni dot, tė krahasoheni me mua e keni kot...”

Duke u bėrryl nė ballė u doli, shumė krenar marsi u foli: 

“- Gjykoni vetė sa e kam vlerėn, jam i vetmi muaj qė e sjell pranverėn. Vlera ime matet me okė se ua sjellė uncėn nė tokė. Pra, unė jam pa tė meta, me mua fillon tė ngjallet jeta...”

“- Unė rrezatoi si ylli, me butėsi u foli prilli. Kudo unė ua zdriti fytyrėn, si nuse me lule e stolisi natyrėn...”

“- Unė tė qeshurit mezi po e mbaj, me krenari u foli maj. Kurrė unė ritmin nuk e ndali, me mua fillon tė mugullojė mali. Dita e parė imja ėshtė si kurorė, ditė pushimi pėr punėtorė...”

“- S’ka asgjė pėr t’u ēuditė, me mua fillojnė tė piqen qershitė. Kėtė e tha me mburrje qershori, sapo fjalėn ai e mori. Por edhe dita ime e parė ėshtė ditė e tė Drejtave pėr fėmijėt mbarė. Andaj kudo e gjithmonė, mė sė shumti fėmijėt mė donė...” 

Duke e ngrėnė njė kokėrr fiku, e mori fjalėn krenar korriku: 

“- Jam flori e shkuar floriri, andaj jam muaji mė i miri. Vlera ime nuk ka fre, unė jam muaj i bukės sė re...” 

  Duke i shkuar rrėke lotėt sa grushti, pak me mburrje u foli gushti:  

“- Ngado tė shkoni e kudo tė veni vlerėn time ju s’e keni. Unė jam muaji i pushimeve, po pėr fėmijė edhe i dėfrimeve. Pėr t’u shėrbyer sa mė mirė shėndeti, gjatė kohės sime shkohet nė deti...” 

Me krenari u krekos shtatori, sapo i erdh radha qė tė foli: 

“- Ditėt e mia janė fjolla-fjolla se i tuboi nxėnėsit nėpėr shkolla. Me mua nxėnėsit vit pėr vit fillojnė t’i zgjerojnė diturit. Sa shumė fėmijėt mua mė donė, pyetni ata e do t’ju tregojnė...” 

“- Unė – tha tetori – s’do tė mburrem shumė, po pėr njė orė mė gjatė fėmijėt i lė tė bėjnė gjumė...” 

Kur i erdhi radha qė tė foli, me kėso fjalish iu drejtua nėntori: 

“- Nė ditėt e mia kanė ndodhur ngjarje me shumė rėndėsi, qė kanė mbetur vulė nė histori. Mė 28 Nėntor 1443 me gėzim e bujė, Skėnderbeu e ngriti krenar flamurin nė Krujė. Qė nė histori njihet si Nėntori i parė, andaj kurdoherė jam me kėmbė tė mbarė. Po me tė njėjtėn datė mė 1912, duke i vėnė ēėshtjes shqiptare kurorė, Ismail Qemali me Isė Boletinin e ngritėn serishmi atė flamur nė Vlorė. Qė njihet si Nėntori i dytė, e qė rrezatoi e rrezaton dritė. Nė ditėt e mia, qė janė si ditėt e hirit, u mbajt Kongresi i Alfabetit Shqip i Manastirit... Pra, po e shihni sa tė rėndėsishme i kam vlerat, pa i numėruar edhe ato tė tjerat.” 

“- Unė kam rėndėsi tė posaēme, ndėrhyri dhjetori, i cili sipas radhės i fundit fjalėn e mori. Mund t’ju them me krenari, kudo natyrės i sjell bardhėsi. Pastaj mos harroni si asnjė muaj tjetėr, ua sjell Vitin e Ri, duke ua pėrcjellė Vitin e Vjetėr...”

Cili nga ata epitetin e mė tė mirit e kishte hak, vendosėn ta pyesnin njė gjysh plak. Dhe, sapo gjysh plaku tė gjitha i dėgjoi, me fjalė bujare mes vete i pajtoi:

“- Ju duhet tė jeni tė bashkuar e tė lidhur me unitet, secili e ka vlerėn e patjetėrsueshme nė kohėn e vendin e vet. Mos e tumirni atė qė ju dėmton, po synoni ta zgjedhni me kėmbėngulje atė qė ju bashkon. Qė tė jeni tė hareshėm e pa brenga tė rrini, kujdesuni me tėrė qenien aty ku vendin e kini...”  

“- Tė faleminderit – i thanė – i nderuari gjysh, kėshillat tua gjithnjė do t’i kemi parasysh!...”

(2007)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Sun Oct 19, 2008 12:08 am

 Ejup Ceraja  
  
 


PALLATI MBRETĖROR NĖ MES TĖ PYLLIT



TREGIM PĖR FĖMIJĖ

“Pylli ishte mbuluar i tėri me gjelbėrim. Ndėrsa poshtė tokėn e kishte mbuluar tokėn e kishte mbuluar njė qilim mijėra e mijėra ngjyrėsh tė llojllojshme nga lulet e shumta. qė sapo kishin ēelur... Kudo natyrės i vinte erė e kėndshme mimoze e borziloku. Mė dukej sikur nė ēdo degė, po edhe nė ēdo gjeth, kishte nga njė zog tė vogėl, qė ia thoshin kėngės si nė njė kor gazmor. Nga kjo bukur pėrrallore kisha mbetur gojėhapur... Dhe, papritmas, u shuan ato melodi gazmore... Ēdo gjė ra nė heshtje, si ta kishte ndėrprerė ndokush me njė sustė radioje... “Ua! Ē’u bė tash?!...” - thash mė vete... Sakaq u dėgjua njė zė i thellė thuajse vinte nga thellėsia e njė tuneli tė nėndheshėm:

“- Tė gjitha shtazėt dhe shpezėt e pyllit tė vijnė tek unė sa mė parė, kuptuat?!...” -u tha ariu babaxhan, duke rrahur tokėn me putrat e para...

Dhe, pa njė e pa dy, sa ēel e mbyll sytė, u rreshtuan pėrpara ariut, duke u dridhur si thupra nė ujė: ujqėr, dhelpra, lepuj, derra tė egėr, dhi tė egra, kaproj, ketra, shqartha, bukla, gera, urithė...; sorra, laraska, ēuktha, pėllumba, turreca, vremēa, strinca, harabel, skifterė, madje edhe qyqja dhe shpend nate si bufa, huta etj. Shqiponja erdhi e fundit, krenare dhe tėrė naze. Shpendėt u ngritėn nė kėmbė pa dallim... Madje edhe ariu u lėkund nga vendi sipas zakonit pėr ta nderuar ardhjen...

Pasi u tubuan tė gjitha... dhe zunė vend, ariu, me njė zė prej basi e plot autoritet, u tha:

“- Ju kam ftuar qė tė gjithė sė bashku, ta ndėrtojmė nė mes tė pyllit Pallatin mbretėror tė shtazėve dhe tė shpezėve, qė mos ta ketė shokun nė anė tė anėve...”

Ra njė heshtje e plotė, ēile guri gojėn, asnjė s’pipėtinte...

“Po - ku do ta ndėrtojmė?...” - pyeti mė nė fund ujku plak, qė ishte mbėshtetur mbi bastun sa mezi mbahej..., mė shumė pėr ta larguar frikėn, sesa pėr ta kuptuar vendin...

“- Vendin e pėrshtatshėm dhe projektin do tė na i tregojė arkitekt dreri...” - tha ariu, duke u ngritur nė shputa tė prapme e qė ua kalli datėn tė gjithave. Vetėm shqiponjės s’i bėri syri brof, as qė luajti qerpikėt. 

“- Vendi le tė jetė aty ku jeni Ju, Lartmadhėri, kurse projektin e kam gati qė tani, do tė jetė njė pallat mbretėror tėrė shkėlqim...” - tha dreri, duke iu dridhur buza pėr t’ia mbaruar qejfin ariut... 

“Unė, para se t’jua caktojė detyrat se kush ēka duhet tė punojė, kėrkoj nga ju qė tė betoheni, pėrpara meje, kėtu, pėr dy gjėra:

- se do ta ruani, ta doni e ta nderoni njėri-tjetrin, dhe

- se do tė punoni me nder e pa hile, pasi vetėm kėshtu mund ta ndėrtojmė Pallatin mbretėror qė synojmė - shtėpinė tonė tė pėrbashkėt - ashtu siē na ka hije neve...

“- Betohemi!...” - u dėgjuan mijėra zėra ngjyrash e lartėsish tė ndryshme...

“- Ashtu, pra, ju lumtė!...” - tha ariu, duka marrė laps e fletore...

“- Soji i ujqve, - tha ariu, duke shėnuar me laps nė fletore, - tė bartin gurė, tulla, tjegulla, hekur, rėrė e tė tjera, qė duhen pėr murosje; soji i derrave t’i gėrryejnė kanalet e themeleve dhe tė bėjnė betonimin e tyre; soji i kaprojve ta bėjnė murosjen sipas projektit; soji i lepujve ta bėjnė e ta sjellin horasanin; soji i dhelprave t’i bartin lėndėt nga pylli dhe ta vejnė pullazin; soji i dhive tė egra t’i vejnė dyer e dritare; pastrimin dhe pajisjen me orendi tė Pallatit ta bėjnė sė bashku soji i vjedullave, i ketrave dhe i shqarthave; suvatim nga brenda dhe nga jashtė ta bėjnė tė gjitha shpesėt pa dallim, me pėrjashtim tė sojit tė pėllumbave, qė janė piktorė tė talentuar dhe do t’i mbushin muret nga brenda me piktura e afreske nga mė tė bukurat, qė vetėm ata dinė t’i bėjnė tė tilla; kurse mbikėqyrjen pėrfundimtare do ta bėjė Zonja Shqiponjė...”

- Beni! - mė erdhi si nėpėr dhe zėri i nėnės, sė b ashku me kuisjen e derės, qė hyri brenda, duke mė thėnė:

- Zgjohu, biri i nėnės, mos po vonohesh pėr orė tė parė...

I tregova nėnės pėr atė qė kisha parė nė ėndėrr, duke u veshur fėt e fėt... 

- E sheh, pra, biri im, se tė gjithė duhet tė punojnė... – mė tha nėna, duke m’i pėrkėdhelur flokėt dhe doli... 

____________

*) Ky tregim ėshtė nderuar me Ēmimin e parė nė konkursin pėr tregim pėr fėmijė nė 56-vjetorin e daljes sė gazetės mė me renome ndėr ne kėtu nė Republikėn e Kosovės, “Rilindja”...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Mon Oct 20, 2008 12:41 am

 Din Mehmeti  
  
 


Nė thellėsitė joshėse



Valėt e liqenit i stolis britma e fėmijėve si kundėrvlerė pėr freskin me tė cilėn ato pėrkėdhelin trupat e tyre tė njomė. Kalamajtė ia zbukurojnė njėri – tjetrit trupin me pika uji, tė cilat hijeshojnė lėkurėn e tyre si lule tė lagėshta dhe tė ndritshme. E pranishme ėshtė edhe kėnga e bilbilave e cila herė pas here pushon, thuajse dorėzohet dhe humb betejėn qė ua ka shpalluar qeshjeve dhe britmave lazdrane. Atje larg, njė barkė e vogėl e cila ka ngarkuar diellin me vete dhe zvarrit rrezet e tij duke i derdhur mbi valėt e kaltra si toptha kristali. "Shihni barkėn qė bart diellin!" – bėrtet njė vogėlushe bjonde. "Ajo nuk bart diellin, por zvarit rrezet e tij!" – e korigjon mocaniku i saj dhe merr qėndrimin e burrit i cili nuk lejon fjala t’i bėhet dy. "Mirė de, ajo i bie njėsoj!" – tėrhiqet vogėlushja ashtu si i ka hije zonjės e cila mund tė prek tė paprekshmen – sedrėn burrėrore. Po, dielli pas njė kohe u ngjit edhe mė lart nė qiell, u lodh nga ai lundrim i ngadalshėm nė barkėn e ngushtė dhe shtoi buzėqeshjen.

Zogjtė kėndojnė pandėrprerė. Ndalen vetėm sa tė hanė mėngjesin e rėndomtė; ndonjė mizė tė pakujdesshme nė fluturim e sipėr e cila, pa ia varur veshin rrezikut qė i kanoset dhe joshur nga lartėsitė, ishte nisur t’i shohė rrezet e diellit nga mė afėr. Edhe fėmijėt nuk lėshojnė pe; tė ledhatuar nga valėt e liqenit me mjeshtėri u ikin duarve tė nėnave dhe qortimeve tė prindėrve qė tė kenė kujdes nga thellėsitė e errėta.

Pėrnjėherė kėngėt e bilbilave e gulēoi britma e njė nėne. Ajo jehonte e dhembshme, shtangu qeshjen e lazdranėve tė vegjėl, frenoi fuqishėm gėzimin e tyre dhe i la tė shtangur buzė liqenit.

Gruaja qė dėneste buzė liqenit ishte nėna e trimit i cili, i joshur nga freskia dhe thellėsitė, kishte vendosur tė kridhet deri nė fundin e errėsisė mė tė dendur ku rrezet e pakėta qė depėrtojnė i ngjajnė kristalit tė copėtuar, xixave qė tė shkaktojnė marramendje dhe tė ndalojnė frymėmarrjen. Pas njė kohe, koka e tij e pashpirt u paraqit mbi syprinėn e ujit si lule e posaēelur. Buzėqeshja e tij nė fytyrėn e shtangur fshehte tėrė bukurinė qė i kishte parė atje poshtė, aty ko frikoheshin tė depėrtojnė edhe rrezet e diellit sepse terri i thėrmonte nė xixa. Buzėqeshja e tij mori me vete tėrė qeshjet e lazdranėve tė tjerė qė me frikė shikonin trupin e shtangur tė atij trimi qė pati guxim t’i ndėrprejė tė gjitha lojėrat fėmijėrore vetėm qė tė kėnaqet duke soditur lojėn qė zhvillonin nė fund tė liqenit terri dhe drita. Sytė e tij tė mbyllur shprehnin pmundėsinė qė ajo lojė tė shpjegohet. Dhe e ēuan rrugės sė qytetit tė shoqėruar nga kuja e nėnės sė tij.

Tė gjithė ia lėshonin rrugėn sepse ia ishte udhėtimi i fundit i njė engjulli tė cilin e shoqėronin fluturat e tejdukshme me flatra tė kristalta.

Po, bukuria ende kishte qė tė tri rrathėt e veta tė mėparshme; qiellin nėpėr tė cilin diell nuk ndalte udhėtimin, harkun e largėt tė liqenit ku kaltėrsia e tij derdhej nė kaltėrsinė qiellore dhe degėt e plepave tė lartė tė mbushur me kėngėn e bilbilave. Por asaj tani askush nuk i gėzohej e as qė e vėrente; e mbuloi pėlhura e tejdukshme e vdekjes dhe kukama e njė nėne.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Mon Oct 20, 2008 12:42 am

 Din Mehmeti  
  
 


Tanusha



Ajo nuk ishte Tanusha e kėngėve popullore, por vashė e vėrtetė. Ndoshta edhe mė e bukur se ajo e kėngėve popullore, sepse ishte e pranishme, hapėronte pranė nesh dhe nuk kishte nevojė t’ia trillonim bukurinė. Erdhi nė lagjen tonė si freski mpirėse, si lule nė lule, si ėndėrr nė ėndėrr, bukuri qė zbukuronte tė bukurėn. Erdhi dhe na bėri tė gjithėve t’i harronim vashat me tė cilat me vite kishim thurrur kėshtjellat e kėnaqėsisė e dashurisė sonė. Prishi foletė e dashurisė rinore me kujdes tė thurura. Pėrnjėherė na bėri me dije se as bukuria e as kėnaqėsitė kanė fund. Se ne ishim si peshq tė cilėt as nė detin e bukurisė e sa nė atė tė dashurisė nuk ishin zhytyr nė thellėsitė marramendėse. Ajo na detyroi tė pyesnim veten se si kishim mundur t’i dashuronim vashat qė donim, si kishim qenė aq tė verbėr tė mos i hetonim tė gjitha ata tė meta qė kishin krahasuar me ecjen e saj, me lėvizjen e shtatit, me ngritjen e duarve qė t’i rregullojė flokėt..., me rrezatimin magjepsės qė na la pa gjumė dhe ua ndryshoi drejtimin ėndėrrave tona. Tė gjithė ne e dashuronim ndėrsa ajo e gjora ishte vetėm njė. Nė kėnd tė dashurohej kur ne tė gjithė njėsoj gjunjėzoheshim dhe ishim nė gjendje t’i premtojmė se hėna do ta ndriēonte dhomėn tonė tė dhėndėrrisė e jo poēi elektrik vetėm nėse ajo pranonte tė bėhej nusja jonė. Dhe nuk ishte premtim i kotė; Tanusha do tė ishte hėna qė duhej tė shėndriste dhomėn e dhėndėrrisė.

Sa dashuri shumėvjeēare shkatėrroi Tanusha, sa vasha e mallkonin dhe sa djem i dorėzoheshin gjumit dhe zgjoheshin duke pėrmendur emrin e saj. Tanusha mori pėrmasat e lutjes sė dashurisė, dashuri qė na e shuante etjen njėsoj si gota e parė e freskisė sė mėngjesit pranveror. Ajo ishte lulja nga e cila mblidhnin propolisn shėrues bletėt e dashurisė dhe shėronin varrėt tona djaloshare.

Tanushė, moj Tanushė, t’u thefshin ato kėmbė qė tė mundėsojnė tė ecish si hyjneshė dhe qė na i shkatėrrove foletė vėshtirė tė ndėrtuara tė dashurisė!,

mallkonin vashat e lėna pas dore nga dashnorėt e vet.

Tanushė, moj Tanushė, pse nuk pranon tė tė mė bėhesh lule nė shpirt qė do tė kundėrmojė kėndshėm nėpėr dhomat e qenies sime rinore?, klithnin djemtė.

Vallė kishte ndonjė djalė qė nuk ėndėrronte Tanushan ta ketė nė shtrat? Vallė ekzistonte mashkull qė do t’i kishte thėnė jo Tanushės sikur ajo t’i kishte propozuar takim?

Ku ėshtė nisur Tanusha? Kush e ka lėnduar zemrėn e saj? pyesnin djelmoshat e lagjes sime njėri tjetrin kur e panė Tanushėn me valixhet nė dorė si largohej drejt stacionit hekurudhor duke dėnesuar. I bekukar qofsh o Zot qė na shpėtove prej saj, murmurisnin vashat duke e shikuar me bisht tė syrit.

Unė qėndroja ulur nė kėndin e rrugės qė ēonte drejt stacionit hekurudhor. Dėnesja nė vete. Askush nuk e dinte pse asaj dite qanim unė e Tanusha. Njė natė mė parė ajo mė pyeti se a e dua. Mė tha se mė dashuronte pėr sė tepėrmi. Iu pėrgjigja se fare nuk mendoj nė tė, se as qė e vėrej kur kalon rrugės. Ēka nuk i thash, dhe ēka nuk gėnjeva me qėllim qė sa mė shumė ta ofendoja dhe ta shuaja zjarrin e dashurisė sė saj ndaj meje. Mė hutuan fjalėt e saj, nuk dija ēka tė bėjė me tėrė atė bukuri verbuese tė cilėn ajo posedonte. Thjeshtė, bukuria e saj ishte trishtuese, mallkimi mė i madh qė bartte Tanusha me vete.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Tue Oct 21, 2008 6:33 pm

 Petraq Kote  
  
 


GJAKMERRĖSI



ISHIN NE GJAK.
Ishte agresiv fisi qė kishte hyrė nė gjak.
Nuk ishte fare tjetri.
Njė dhe’ i rriste, njė bukė, njė ujė, njė frymė.Njė hije bėnin prapa vetes.Njė gjuhė, njė zė. Njė gaz, njė vaj.
Vitet shkonin.Shkonin dhe gjaku thahej.
Thahej, thahej, thahej.
Por…binte shi.
Tek kėta, qė gjaku paqtonte, kishte shumė djem.
Kishte edhe njė plak.
Plaku kalonte tė tetėdhjetat. Ura qė e lidhte me jetėn ishte ende e fortė. Ura nuk shėmbej.
Ē’tė bėnte?!
Nuk vdiste.
Nuk vdiste se binte edhe shi. Nuk vdiste se gjaku ē’ thahej. Se gjaku…
Djemtė vazhdonin jetėn. Vazhdonin frymėtarinė…
Ē’ punė kishin me tė djeshmen? Ē’ punė kishin me tė ikurėn? Gjakun s’e shikonin dot me sytė e gjakmarrjes.
Gjaksit s’ i urrenin dot.
Tė gjithė tė martuar. Pa kishin pjellė edhe fėmijė.
Pa ishin edhe fidanuarė. Pa ishin bėrė dhe pyll.
Pa kishte dhe njė kėngė pylli.
Pa mateshin edhe me stuhitė drurėt.
Por …prapė binte shi!... dhe gjaku…
Dhe plaku thirri nusen e tė voglit.
Nusen e oxhakut. Nusen e trarit. Nusen e shtyllės.
Nusen e pragut. Nusen e gurit tė shtėpisė. Se ēdo shtėpi, ka gurin e vet.
Se ēdo shtėpi ėshtė vetgur. Se ēdo shtėpi ėshtė vetgjarpėr, vetruan…
- Nuse , dua qė nga… ajo…familje, tė mė vjedhėsh njė djalė!
Po, po, tė mė vjedhėsh njė djalė!
Askush tė mos e dijė. Unė, ti dhe varri.
Varri, ti dhe unė!
E kupton?
E dėgjon?
Nusja u flakėrua nė gjithė qėnien. U bė prush i turpit. Po ndizej…
Po si ta bėj baba?
Po si ta bėj?
Po, po do ta bėsh!
Vetėm varrit tregoja!
“ Thonė se edhe varri tregon”! – shkoi mendėsh, ajo…
Dhe nusja shkoi nė “ shtrat “ me djalin e gjaksit.
Dhe nusja, vodhi… 
Dhe djali i hajdutosur, lindi.
Dhe plaku u gėzua.
Nuk e la nė gji tė s’ėmės. E pelenosi nė gji tė vetė.
Dhe po shtatej fėmija. Dhe u bė nishantar fėmija.Tre vjeē, lozte me sytė e pushkės.
Dhe djali mbushi shtatė vjeē. Dhe viti mbushi shtatė muaj.
Dhe …binte shi.
Dhe dolėn nė korije tė tre. Djali, pushka, plaku.
A mban mend si tė shėnosh o bir? – Pyeti plaku.
Pyeti gjyshi.
Pyeti urėpaprishuri.
- Mbaj gjysh. Si nuk mbaj!
- Mirė.
A e sheh atė burrin nė majė tė asaj ēatie, atė qė ėshtė duke zėnė pikatėn e… gjakut?
- Ku gjysh?
- Ja, ja.
- Po e shoh, gjysh.
- Po a mund ta shėnosh?
- Po, gjysh.
Dhe djali e shėnoi.
- E shėnova gjysh.
- Atėherė, shkrepe.
Dhe burri ra i vdekur nga ēatia. Nga maja e shtėpisė. Nga maja e gjaktrimit. E ku ta dinte djali se gjyshi i kishte futur fishek nė gojė armės?!
E ku ta dinte djali se kishte vrarė babanė?!...
Dhe nė fshat u hap: Gjaku u mor.E mori shtatė vjeēari dhe viti shtatė muajsh.
E pritėn djalin.
E vranė djalin.
U rigjakėn.
Gjakosėn, kur djali mbushi tetė vjeē dhe viti tetė muaj…
E ku ta dinin se vranė nipin e tyre “dy herė gjaksit” ?!
…Binte shi…

Fier, pranverė 2005
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Tue Oct 21, 2008 6:44 pm

Preē Zogaj  
  
 


Dita kur u ndalua Berisha



Kishte kaluar mesnata dhe njerezit ishin rralluar ne seline e PD-se. Kishin mbetur tre kater drejtues te forumit rinor, dy tre punonjes te administrates, nenkryetarja Jozefina Topalli, zedhenesi Edi Paloka... Natyrisht edhe Berisha me oficeret e rinj te shoqerimit. 

Gjate gjithe pasdrekes, deri vone ne mbremje, Berisha ka marre lajme, ka pritur njerez. Por mysafiri me i afert qe nuk ka levizur asnje cast nga ajo zyre ka qene pikellimi - nje krijese himerike qe sikkur mbahet ne ruajtje vetem brenda atyre kater mureve duke lene gjurmet e prarimit te vet mbi pikturat, orendite dhe vete driten miturake te asaj zyre. Pikellim i shfaqur si melankoli, kjo eshte gjendja qe perjeton rendom Sali Berisha kur numeron ne vetmi plaget qe merr apo shkakton. Publiku e njeh shume pak ne kete pamje qe tradheton nje natyre te ashper, te paperkulur dhe, ne dukje, pa ndjenja. Ai vete kujdeset ta fshehe. Ka frike se do te duket sentimental, se do te percoje dobesi. Madje jo rralle kreshperimet e tij te skajshme politike nuk jane gje tjeter vecse jehonat e nje dyluftimi te rrepte me pikellim kryengrites ku jane tretur mendime dhe dije te tjera per jeten dhe boten. 

Edhe tani se si i duket qe nje njeri eshte vrare dhe dhjetra te tjere jane plagosur ne Tropoje ( diten e 28 nentorit 2000) per kauzen e tij, madje me pak se kaq, per emrin e tij. Ajo jete e humbur, ato plage te hapura, tere ata njerez te rrahur dhe te poshteruar jo me larg se njeqind metra nga selia e PD-se... Jane pesimi i tij i radhes qe nje qeveri brutale dhe kundershtaret e tij brutale ia hedhin mu te kembet per ta sfiduar e ligeshtuar, jane mesimi qe kerkojne t'i japin, jane paralajmerimi dhe lajmerimi i ndeshkimit perfundimtar te nje opozite dhe autoriteti, jane restoja e radhes qe u dashka te ktheje per te shlyer bemat e kohes kur ka qene ne pushtet. Berisha i njeh gabimet qe ka bere, por refuzon te kete borxhe per te shlyer, ca me pak borxhe te papercaktuara qe i lejojne pales tjeter pretendime pa cak. Ato, qe disa social-komuniste i kane konsideruar dhe vazhdojne t'i konsiderojne borxhe te ish presidentit, kane qene kryesisht teprime apo edhe lajthitje tipike te nje natyre shelbuese qe projekton ne mendjen e vet nje republike te virtytit. Keto natyra te fuqishme levizin malet, por bejne edhe deme teksa mitizojne frymezimin dhe injorojne permbajtjen. Dhe vjen nje cast kur, sic thote Stefan Cvajg, "prirjet e tyre shpirterore dhe intelektuale per moralin, per te verteten e drejtesine shformohen per shkak te mungeses se sensit te mases: dashuria per drejtesine shndrrohet ne prepotence, dashuria per te verteten ne fanatizem te mundimshem, nevoja per moral ne nje dogmatizem te akullt, gervishtes... Perhere synojne pertej vetvetes dhe perhere koka e shigjetes, ne rrugen e kthimit, u mbetet ngulur ne mish". 

Sali Berisha i ka paguar gabimet dhe teprimet. Ka dorezuar pushtetin, por nuk mund te dorezoje edhe opoziten, ca me pak t'ua dorezoje opoziten atyre qe i kane marre pushtetin. Pikellimi i tij i rende, tani qe po shtyn minutat i vetem ne zyren e tij, kalon mbi kujtimin e te vrareve, te plagosurve e te torturuarve dhe ndalet ne pallatet e regjimit. Qeveria, a kush djalli e merr vesh, ka vene kamera te fshehta ne pemet para selise se PD-se dhe mban ne pergjim cdo levizje. Trupat e policise jane rreshtuar ne skalione deri ne thellesi te rruges se Elbasanit. Si eshte e mundur qe sillen keshtu kur e dine shume mire se kush ka hyre e kush ka mbetur ne zyrat e partise demokratike? Si eshte e mundur qe kryeministri e marrka kallep informacionin sikur ketu paskan zbarkuar kriminelet me te regjur te Shqiperise? Cfare duan? Nje alibi per te terhequr kembezat e automatikeve? 

Sali Berisha e ka te qarte se Kryeministri Ilir Meta dhe Ministri i Rendit Ilir Gjoni u kane dale per zot operacioneve te asaj dite per shkak te posteve qe mbajne, por protagonistet e prapaskenes jane dy-trefishi i tyre. Ai i njeh me emer e mbiemer. Atyre u ruhet me shume. 

Ka kaluar mesnata. Ne fakt Berisha eshte vonuar qellimshem. Ka dashur t'u jape kohe pushtetareve te qetesohen; ka dashur te evitoje nje ballafaqim te tensionuar me policine qe pret ne rruge. Pritja mund t'i c'mobilizonte ata njerez te manipuluar. Pritja mund t'u tregonte absurditetin dhe kotesine e misionit qe u ishte ngarkuar. 

- Ikim tani, s'kemi c'te rrime me! - shkojne dhe i thone Topalli dhe Paloka. 

- Mire, ikim! - pergjigjet Berisha. Ne dalje nuk harron te porosise serish oficeret e grupit te shoqerimit te ruajne gjakftohtesine. 

Jashte ne oborr ishin rreshtuar makinat qe do t'i conin ne shtepi. Ne te paren hyn Berisha, Paloka, dhe njeri prej truprojeve. Ne te dyten oficeret e grupit te shoqerimit, ne te treten Jozefina Topalli dhe dy punonjese te administrates. Makinat u nisen dhe sakaq nje levizje e zhurmshme si e nje rreshqanori te stermadh pushtoi rrugen nga do te kalonte eskorta e shefit te opozites. Shenjat e kesaj levizjeje shumekembeshe dhe shumekraheshe u ndien edhe ne taracat e pallateve rreth e rrotull dhe ne pemet e parkut perballe, ku ishin pozicionuar snaipere dhe kameramane te sherbimeve sekrete. 

Ne thellesi u ngrit nje oshetime e mbytur kepucesh qe perplaseshin ne asfalt. Ishin trupat speciale qe po pozicionoheshin ne forme hinke ne sheshin e Ibrahim Pashes, disa metra pertej monumentit te ushtarit te panjohur. Por zhurmat e zhvendosjes andej kendej te trupave u mbyten nderkohe me fishkellima gomash dhe kollitje autoblindash. Rruga qe kalonte perbri monumentit te ushtarit te panjohur ishte zene. Makinat e PD-se ndaluan dhe sakaq u gjenden nen nje rrethim te ngjeshur mjetesh dhe policesh me maska. Nje oficer i specialeve u perkul te xhami i makines ku ndodhej Berisha. 

- Ju do te vini me ne ne polici! 

Berisha i kerkoi urdherarrestin e prokurorit. Oficeri i specialeve ia beri me duar "s'kam" dhe shkoi t'i thoshte dicka dikujt qe nuk i dukej fytyra. Shperthyen ca sharje te renda, tensioni i bluve me maska u ngrit. "Kane mendje te keqe" mendoi Berisha, teksa urdheroi shoferin e tij te mbyllte nga brenda dyert e makines se blinduar. Do te qendronte aty pa levizur dhe pa shkembyer asnje fjale me ata oficere dhe police te panjohur, qe ashtu sic nuk dinin nga t'ja fillonin, nuk dinin as ku te ndaleshin. Tani fati i daljes pa probleme nga kjo situate absurde varej nga sjellja e oficereve te grupit te tij te shoqerimit. Maskat e kishin rrethuar makinen e tyre Toyota. Komandanti i forcave speciale, pa maske ne fytyre, u njoftoi kete urdher: 

- Sic jeni, do t'ju cojme ne komisariat per kontroll. 

Arjani, komandanti i grupit te shoqerimit te Berishes, doli nga makina dhe pas tij edhe oficeri tjeter, Brahimi. 

- Zoti Berisha ka statusin e ish Presidentit te Republikes dhe ruhet nga Garda e Republikes. Ne nuk jemi lajmeruar nga Komandanti i Gardes... 

Komandanti i specialeve nuk e kishte parashikuar nje pengese te tille. I kishin thene "merri ne komisariat, po hodhen vickla zbato ligjin". 

- Ti je oficer i Ministrise se Rendit, ne jemi oficere te Ministrise se Rendit. Ti je te specialet, ne te Garda. Ne nuk mund te vijme atje ku thua ti pa urdherin e Komandantit te Gardes, - po vijonin sqarimin dy oficeret e Berishes. 

- Une duhet te zbatoj urdherin qe me eshte dhene mua, - ua ktheu jo pa medyshje komandanti i specialeve. Shkembyen ca batuta per ligjin, per kompetencat... Njiheshin me njeri tjetrin dhe se si u vinte qe po ballafaqoheshin ne ato rrethana. Sakaq policet me maska filluan kontrollin e imet te bagazheve dhe sediljeve te makinave. Dyert e makines se Berishes ishin te mbyllura dhe ata po e nxirrnin dufin ne dy makinat e tjera. Asnje arme, asnje gje e dyshimte. Nga hija e erret e nje pishe te madhe aty afer vinin te shara te renda kunder opozites, Berishes, bashkepunetoreve dhe truprojave te tij. Keta i degjonin, e merrnin me mend se dikush kerkonte t'i acaronte per te provokuar sherr. Por nuk e kthenin koken. Arjani po provonte per disaten here te lidhej me Komandantin e Gardes, por ky i fundit e kishte fikur celularin. 

- Mire, - i tha me ne fund komandantit te specialeve. - Na lejoni te cojme Doktorin ne shtepi dhe pastaj po vijme ku te doni ju! Dakord! 

Edhe ky propozim ishte i papritur per komandantin e specialeve. Ky u hoq dy tre metra menjane dhe u lidh me dike me telefon. Instiktivisht, teksa degjonte pergjigjen e eprorit, e largoi celularin nga veshi. Kishte kerkuar sqarime dhe po merrte te bertitura. E mbylli biseden dhe u kthye serish nga oficeret e Berishes, kesaj radhe me i vendosur se me pare. 

- Jo, jo! - ia beri. Dhe shtoi me ze te larte: Duhet te vini te gjithe ne komisariat. Dhe tani asnje diskutim. 

Brahimi u rrek ta trembte, duke i kujtuar se politika dhe politikanet e gjejne gjuhen nje dite, kurse dhuna e oficerit te policise mbetet e nuk harrohet. 

- E c'do te thote kjo? 

- Do te thote qe kusuret i lajne te vegjlit. 

Ata harxhuan edhe disa minuta te tjera duke u ngrene me fjale dhe ja ku nga shtabi i operacionit mberrinte si furtune nje oficer tjeter, i nje rangu me te larte dhe me nje mandat me te forte se komandanti i dyzuar i specialeve. Ishte Niko Brahimi. Me vone u tha se kishte ardhur ne vendngjarje drejt e nga zyra e Kryeministrit, ne paradhomen e te cilit kishte harruar edhe pistoleten nga nxitimi. Sic e kerkonte lartesia e misionit qe kishte marre persiper, zoti Niko iu drejtua fillimisht makines me dyer te mbyllura, ku po qendronte Sali Berisha. 

- Zoti Berisha eshte nje qytetar i zakonshem! - thirri me ze te larte qe ta degjonin te gjithe. Pastaj leshoi urdherin per specialet qe vinin rrotull: Kryeni punen! 

Urdheri i tij pati efekte kontradiktore. Ne nje ane, maskat e vijes se pare, te etura per t'u dukur, u leshuan mbi oficeret e grupit te shoqerimit te Berishes, te cilet i carmatosen dhe i futen me force ne nje makine policie Iveco. Ne anen tjeter, trupat e vendosura ne forme hinke ne sheshin "Ibrahim Pasha" zbuluan nje mashtrim. I kishin marre me urgjence nga qytete te ndryshme dhe u kishin thene se operacioni special i asaj nate ne kryeqytet drejtohej kunder nje bande shume te rrezikshme qe levizte me makina te blinduara. Detyra e tyre ishte te hapnin zjarr nese makinat e krimineleve do te tentonin t'i shpetonin kontrollit te policise se Tiranes. Mirepo kur degjuan emrin e Sali Berishes ne gojen e Niko Brahimit u stepen dhe kuptuan se ne cfare misioni te ulet ishin thirrur. 

Forcat besnike te Brahimit nuk po dinin si t'ia benin me dyert e mbyllura te makines ku rrinte Sali Berisha. I vinin rrotull si nje disku alienesh, e godisnin me grushta, shanin, kercenonin... Dikush hodhi idene e marrjes se makines me vinc. Kerciten telefonatat per ta gjetur ne fund te dheut mjetin shpetimtar qe do ta ngrinte ne hava Berishen me makinen e tij. Oh, kjo menyre e transportimit te shefit te opozites atje ku donin ata ishte me spektakolare dhe me argetuese se cdo menyre tjeter. Atje, ne vendin e duhur, do ta nxirrnin pastaj si zogun nga levozhga, ose, sic po thoshte nje kuader me kulture i prefektures, i pranishem ne vendngjarje, do t'ja hiqnin kemishen e blinduar qe kujtonte se e mbante si Herkul. 

Vijon
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Tue Oct 21, 2008 6:45 pm

Ndersa disa rrugace te veshur police vetem per ate mbremje po e zhvillonin ne stilin e tyre idene e transportimit te Berishes me vinc, dikush ia doli te hapte deren e pare te makines se tij. Maskat leshuan klithma gezimi, kater pese duar u zgjaten dhe shkulen me force shoferin nga sedilja. Ne sediljen bosh u ul nje punonjes policie qe mbante ne koke nje kapele te ngjeshur shume per te mos u njohur, kurse ne ndenjesen e pasme zune vend dy oficere te tjere te cilet e futen ne mes shefin e opozites. 

- Po beni rrembim personash, ky eshte nje krim i denueshem, - tha Berisha, por askush nuk u pergjigj. Trupat me kallashe qe kishin zene sheshin u hapen, forcat dhe mjetet e disklokuara ne zone u vune ne levizje, personi qe kishte zene vendin e shoferit te Berishes ndezi makinen dhe u nis drejt drejtorise se policise se Tiranes. 

Me nje miresjellje cinike dy oficere te panjohur i thane zonjes Topalli se ajo ishte e lire te shkonte ne shtepi tani. Por Topalli e mbajti drejtimin andej nga po conin perdhunshem kryetarin e partise demokratike. "Nuk e kisha vene re se kishim kaluar reth dy ore ne rrethim", me tha me vone: "Dhe kur mberritem ne drejtori na lane te prisnim perseri gjate ne nje aneks te rendomte. Ndiheshin levizje gjithandej, venin e vinin njerez me uniforme dhe civile, diku me zune syte edhe Prefektin e Tiranes, Taulant Dedjen, i cili kishte ndjekur nga afer te ashtuquajturin operacion te policise. Me erdhi cudi kur e pashe, i fola me ton sigurisht, por ai kaloi pa me kthyer pergjigje". 

Me ne fund drejtori i Policise se Tiranes, Veli Myftari, e thirri Berishen ne zyre. E nisi biseden me sforcim, sipas rregullave te ndalimit te shtetasit ne polici, por gjithcka dukej me shume se absurde ne ate vend, ne ate ore, ne ato rrethana. 

- Emrin 

- ... 

- Emri i babait 

- ......... 

- Mbiemri 

- ........... 

Ashtu si koleget e tij te Ushtari i Panjohur pak me pare dhe si shefat e tij ne qeveri qe po ndiqnin me celularet ne vesh "marrjen ne pyetje" te shefit te opozites, zoti Myftari, kerkonte t'i mbushte mendjen pikesepari vetes se tij se Berisha ishte thjesht nje qytetar i zakonshem. Kjo ishte filozofia e re e fermes "ligjore" ne fuqi: kulti u perkiste policeve, kurse kreret e opozites ishin me te zakonshem se te zakonshmit, sic do te thoshte Xhorxh Oruell. 

- I thuaj atij horrit qe ke te veshi...! - Berisha nuk permendte emra, por Veli Myftari dhe vartesit e tij e dinin ke kishin te veshi, e dinin kush i merrte ne telefon dhe kush i orientonte per cdo gje. Fakti qe Sali Berisha guxonte t'i drejtohej me ate gjuhe kapos se tyre, ne vend qe t'i acaronte, i ligeshtonte, madje edhe i trembte. 

- Perse ne mitingjet tuaja qellohet me gure mbi institucionet? 

- Sepse u rrahin femijet neper komisariate... More zoterinj! Pa te flasim pak se bashku per te drejten e protestes si nje e drejte ligjore, universale. E drejta e protestes... 

- Cdo te na thoni per perpjekjet per te organizuar nje 14 shtator te dyte ne Shqiperi? 

- Une nuk kam informacione, por po te jete keshtu, eshte e palejueshme dhe shihni se mos po e organizon Kupola. Kupola eshte armiku me i madh i rendit dhe qetesise se nje vendi. Pse eshte Kupola armiku i rendit? Jua shpjegoj une... 

- Domethene ju e keni braktisur idene e marrjes se pushtetit me dhune? 

- Nuk e kam patur dhe s'do ta kem kurre nje ide te tille. Nje pushtet qe merret me dhune s'mund te jete ndryshe vecse i dhunshem. Por kjo eshte ne kundershtim me pikpamjet e mia per zgjedhjet e lira dhe shtetin e se drejtes. Une do t'ju them ju disa gjera per shtetin e se drejtes... Po, po! Keni nevoje t'i degjoni. 

Me keto muhabete ku s'merrej vesh cila pale po shijonte talljen me palen tjeter kaluan plot nje ore. Drejtuesit e policise besonin se gjithsesi, edhe pse Berisha po u jepte leksione demokracie, i kishin dhene nje goditje te forte autoritetit te tij duke e ulur ne karrigen e nje qytetari te zakonshem. Nga ana tjeter, Berisha, duke pas patur nje ide te veten per skenarin e asaj nate, ndihej shume me i qete dhe shume me i sigurte se ne rrethimin afer monumentit te Ushtarit te Panjohur. Ne ate zyre, me Veli Myftarin perballe, ishte ne duart e policise se shtetit, e cila kishte detyrimin ta mbronte. 

Jashte prisnin ne ankth bashkeshortja e tij Liria, nenkryetarja e Kuvendit Jozefina Topalli, dy prej truprojave te tij, qe ishin shkarkuar qysh ate nate nga detyra me vendim te Ministrit te Rendit, Ilir Gjoni. Kishte kaluar ora tre e nates. Qyteti dukej sikur po bluante mbeturinat e fundit te nje endrre me makthe para se te jepte shenjat e para te nje zgjimi te ri. 

Kur Berisha po dilte qete-qete nga ndertesa e drejtorise se policise, i percjelle me kortezine e nevojshme kesaj radhe, ne seline e kredhur ne heshtje te Partise Demokratike po hynte ndihmesja e tij, Linda Hisani, nje grua e kultivuar, perkushtimi i se ciles per Sali Berishen zhvleresonte akuzat standarte qe i beheshin atij njeriu. Ishte rikthyer ne zyre per te thirrur shtypin dhe per te dhene shenjen e daljes ne breg te opozites pas "black aut"-it. Disa minuta me vone mberriti edhe Jozefina Topalli dhe mandej drejt e nga shtepia ku kishte qendruar fare pak sa per t'u mbushur me fryme, edhe vete Berisha. Ne mbarim te nje nate, ata ishin kthyer ne pune, qofte edhe per te vertetuar pranine e tyre para nje numri te vogel gazetaresh. 

Ndersa kryeministri Ilir Meta po shkonte te merrte nje sy gjume me ne fund. Lavdi zotit, gjerat kishin shkuar me mire se sa mund te shkonin. Ai do ta perseriste shpesh, edhe shume kohe me vone, kete fjali. Po. Gjerat kishin shkuar me mire se mund te shkonin. Ne Tirane nuk ishte vrare askush dhe selila e partise me te madhe te opozites nuk ishte prekur. Mendimi se Sali Berisha do ta akuzonte te nesermen me emer dhe mbiemer nuk i bente ndonje pershtypje te vecante, madje i dukej nje gje e pashmangshme, gati-gati normale. Ai duhet t'i thote ato, shtoi me vete dhe, sic me tha me vone, i behej te besonte se edhe shteti, edhe qeveria, edhe opozita, edhe vete Berisha kishin kaluar e shpetuar se bashku buze nje humnere. 

Lajmi se pergjate nates ishte "kapur" Sali Berisha shenoi zgjimin e Shqiperise me 29 nentor. I serenditur me lajmet e nje dite me pare, ky per Berishen ishte me sensacionali, me turbulluesi, por edhe me i paqarti, gje qe shumefishonte kureshtjen, ankthin, keqkuptimet. Cfare? Ku? Kush? Si? Pse? Ne mungese te njoftimeve zyrtare, qarkullonin lloj-lloj variantesh me baze keqinformimet ose fantazine. Diku thuhej se policia e shtetit e kishte arrestuar Berishen ne flagrance gjate nje takimi sekret me nje bande kriminelesh te armatosur, te cilet kishte patur ne plan t'i hidhte gjate nates apo ne te zbardhur kunder Kryeministrise, Presidences dhe institucioneve te tjera! Kriminelet ishin bllokuar menjehere ne perpjekjen e tyre per te mos u kapur me presh ne duar, Berishes i ishin hedhur prangat ne vend dhe, sefte, sa per te marre cak, e kishin derguar ne qeline e dikurshme te Fatos Nanos ne burgun 313 para se ta trasferonin ne nje vend tjeter shume me te sigurte. Ky variant dukej sikur ishte qendisur per te gezuar shpirtrat e "socialisteve te vertete" dhe njeheresh disa shoqata joqeveritare ne sherbim te qeverise, qe drejtoheshin nga ish ministra dhe ish funksionare te Partise Demokratike. Varianti ne fjale, shto ketu edhe arsenalin e madh te armeve qe kishte bllokuar policia si prova materiale, vertetonte plotesisht raportet dhe opinionet e ketyre shoqatave prane "Grupit te Miqve" per shnderrimin e Partise Demokratike te Sali Berishes ne nje organizate te dhunshme! 

Por "arrestimi i Berishes ne mbledhje me kriminelet", megjithese i mirepritur sepse si i thone fjales, kur s'ke pulen duhet te hash edhe sorren, i kishte lene disi te helmuar dhe madje te cuditur ekstremistet e majte qe votonin si socialiste, por qe mburreshin si komuniste. Keta enderronin prej kohesh ekzekutimin e shefit te opozites. Dhe ku do gjendej rast me i mire per t'ja numeruar ne lule te ballit se sa duke e kapur ne mbledhje me cubat! Te nesermen do te dilte komunikata e qeverise: kriminelet qelluan te paret, policia u detyrua te kthente zjarrin ne vetembrojtje, pergjate betejes mbeti i vrare edhe shtetasi Sali Berisha. Populli do ta besonte kete deklarate dhe qetesia do te binte ne kete vend edhe per pesedhjete vjet te tjera! Ah, cfare rasti kane humbur, mor aman! E kane patur zogun ne dore dhe s'kane ditur t'ja kepusin koken! Nuk te besohet, per ideal nuk te besohet! 

Gjithsesi, qofte "socialistet e vertete", qofte komunistet fanatike ishin ne nje mendje se dollia e pare ate mengjes duhej ngritur per Ilir Meten, djalin trim dhe me perspektive! "Edhe per te tjeret, edhe per te tjeret, se si i thone asaj fjales se urte te popullit: Trimi i mire me shoke shume". Keta fatkeqe nuk dyshonin fare ose dyshonin fare pak ne variantin e tyre; aq shume i kishte droguar propaganda, sa nuk e perfytyronin asgjekundi tjeter Sali Berishen vecse perkrah krimineleve te armatosur! 

Ne krhaun tjeter, demokratet gjithashtu ishin konfuze per te verteten. Arrestuar apo ndaluar? Eshte i lire apo mbahet brenda? E kane marre me dhune apo me letra? Me te flaktit nder ta, ndersa nxitonin te shkonin vete ne seline blu apo te lidheshin me miqte e tyre atje, krahasonin arrestimin e Berishes nje nate me pare me arrestimin e Fatos Nanos ne vitin 1993. Dhe ketu gjenin konstrastin midis "burrerise" dhe "skutherise". Me faj a pa faj, qeveria jone e arrestoi Fatos Nanon me letra, ne mes te dites, kur rruget e Tiranes ishin plot e perplot me mbeshtetes te tij. Kurse keta kane frike nga hija e tyre, arrestojne vetem naten, kur tjetri eshte vetem! 

Edhe tastiera e "zones gri" merrte pjese me zerat dhe tingujt e vet ne uverturen e perzishme te atij mengjesi. Per te paanshmit shteti kishte kaluar masen nje dite me pare. Asnje argument nuk perligjte rrahjen e qytetareve ne rruge. Gjokset e fryra dhe tonet e ngritura te zyrtareve nuk tregonin force, por arrogance, nuk ngjallnin besim, por frike, nuk jepnin sigurine e mencurise, por pasigurine e aventures. Dhe ja, si te mos mjaftonin teprimet e dites dhe te mbremjes, ne oret ne vijim shteti kishte shkuar me tej ne lajthitjen e vet duke poshteruar e arrestuar kreun e opozites politike te vendit. E gjithe kjo i ngjante nje filmi te pare njehere, madje nuk ishte i njejti film, por plagjiatura e tij e shemtuar. Origjinali dhe plagjiatura mund te trajtoheshin vec e vec thjesht per te diferencuar autoret, por shtysa apo motivi i skenarizimit te tyre buronin nga i njejti handikap i kultures politike shqiptare: mazhoranca dhe qeveria e saj nuk dinin te silleshin me opoziten, gjersa vinte nje moment kur e shihnin te tepert, te panevojshme, te demshme. U dukej me mire te punonin pa te se me te dhe keshtu, si pa e kuptuar, punonin kunder saj. Partite opozitare ne Shqiperi, te cdo kohe dhe ngjyre, megjithe vlerat dhe rendesine e tyre te padiskutueshme, nuk kane mundur ende te krijojne modele sjelljeje. Por nuk ka qene dhe nuk eshte opozita problemi i madh i Shqiperise. Nje opozite e keqe paguan ose thyen koken e vet ne ndeshjen me nje qeveri te mire. Nje opozite destruktive perballe nje qeverie te korruptuar eshte brenda rolit te saj. Nje opozite e moderuar, ne nje vend ku ligji ka humbur cdo vlere, eshte fasada e kalbezimit, pra eshte shume me e keqe se nje opozite destruktive. Opozita shqiptare nuk mund te jene nje perjashtim nga keto aksioma politike. 

Problemi i madh i Shqiperise pluraliste eshte Qeveria, veshtiresia e saj per ta pranuar opoziten ashtu sic eshte, tundimi i saj per ta mposhtur - tundim atavik ku jehon kushtrimi i diktatures ose i rudimenteve te saj. Ne fakt, me 28 nentor, me alibine e lehte te luftes kunder krimit, pushteti u sul te rrezonte opoziten qe kishte prodhuar elektorati shqiptar. 

Nuk ishte e nevojshme te ishte pro Sali Berishes - madje fare mire mund te ishe kunder modeleve te sjelljes se tij - per te perceptuar brenda ngjarjeve te 28 nentorit, kanosjet e reja te pushtetit dhe degradimin e rrezikshem te demokracise shqiptare. 

Rreth ores 11.00 te paradites Berisha dha nje konference shtypi ne hotel Rogner. E shoqeronte Jozefina Topalli, fytyra e hijshme por e serte e se ciles reflektonte kryelartesi dhe sfide. Kurse Berisha ishte qete dhe madje paksa melankolik - nje portret qe tradhetonte perfytyrimet e gazetareve skematike, te cilet prisnin acar, tym dhe duman nga goja dhe syte e tij. Ai kishte sjelle me vete filmimet e dhunes policore te nje nate me pare mbi qytetaret tiranas, te cilat i shfaqi me videoprojektor. Shumicen e kohes e harxhoi duke komentuar skenat e asaj dhune, teksa kishte identifikuar edhe protagonistet e saj. 

- Ky me pelice qe po pergezon xhahilet eshte komandanti i Gardes se Republikes, Albert Cuko. Mbajeni mend kete emer. Ju do te pyesni: Cdo ky njeri ketu ne kete ore dhe pse po i pergezon tontonmakutet e tij? Mos isha une i kercenuar si ish-President i vendit dhe komandanti i gardes ka ardhur te me mbroje ne baze te detyres qe ka? Jo. Ka ardhur te me heqe mua mbrojtjen qe duhet te me jape me ligj, ka ardhur te beje te kunderten e detyres per te cilen paguhet, ka ardhur te dorezoje oficeret e mi te grupit te shoqerimit qe varen prej tij. 

U duk se komenti i serte per Cukon ngriti siparin e komenteve per ngjarjet e pasmesnates. Ne salle ra nje heshtje e thelle sikur te gjithe kerkonin te kapnin ne veze reaksionin e bubullimave qe do te shperthenin pas pak. Por Berisha foli shkurt dhe me njefare percmimi per ndalimin e tij nga policia. Gazetaret e regjimit thane se e kishte marre leksionin dhe s'donte te trazonte uret. Se paku njehere per njehere. Per ata qe e njihnin Berishen, ky shpjegim ishte i siperfaqshem, i njeanshem. Ai i perkiste races se stoikeve qe nuk i tregojne plaget qe marrin vete. As kur ua shkaktojne te barabartet, pale kur ua shkaktojne te vegjlit. Natyrisht, Berisha nuk ishte prej atyre qe turren t'i bien murit me koke per t'u dukur i fuqishem. Llogariste, shkaktonte edhe ai martire dhe viktima ne altarin e ambicieve te veta. Por kur goditjet dhe kundergoditjet binin drejt e mbi te, behej i kursyer ne fjale dhe nuk i kallezonte hollesite, a thua se nuk i kishte pare. Per kete arsye, besoj, i dukej e padenje te deshmonte me imtesi per skenat e nates se njezet e tete nentorit duke gdhire njezet e nenta...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Oct 22, 2008 8:23 pm

Prozė

 

Qytetit Bregdetar

 

  Shkruan: Have ELEZAJ / 30. 06. 2008 

 

  Agonte herėt nė qytetin bregdetar, puhija e ngrohtė qė sillte deti tė guduliste organet e frymėmarrjes. Mėngjeset ishin tė veēanta nė qytetin bregdetar, tė zhurmėshme, dėgjoheshin buritė e makinave, zėra tė shumtė njerėzish, secili shpejton dika, dikush nė punė e tjetri ku me ditė se ku! Shikoja nga dritarja, e cila binte nė rrugėn kryesore tė qytetit, qyteti frymonte, gjallėrohej, njerėzit dhe kalimtarėt e rastit pėrshėndesnin njėri-tjetrin, tregtarėt vendosnin tavolinat e tyre, dėgjohej rrapėllima e hapjes sė dyerve tė dyqanėve, dikush pinte me ngut kafenė e mėngjesit, qytet me plot jetė e ngjyra e kundėrta me qytetin qė kisha lėnė mbrapa, krahasoja zymtėsinė e tij dhe hijen e zezė kanosėse mbi tė me qytetin bregdetar... Njė gjuhė, njė kulturė njė traditė ēdo gjė e njejtė, vetėm njė dallim kishte kėtu, qyteti frymonte lirshėm dhe njerezit e tij thithnin ajrin e lirisė sė tij...  

 

  Po shkilja pėr herė tė parė mbi tokėn e apostujve tanė: Gjergj Kastriotit, Ismail Qemalit, Naim Frashėrit etj. Jetė joshėse, grishėse edhe pse nė brendi secila mbanė stuhitė e veta. Pasi mbaronim mėngjesin, niseshim pėr nė plazhė, ku kalonim tė shumtėn e kohės. Aty fillonte ritmi i vrullshėm i ditės, shpėrthente jeta me shumė ngjyra, secili bėnte ē’ti donte qefi, po ju tek ja thotė kėngės, lozte me top, me domino, bixhoz e lloj-lloj lojėrash. Edhe unė si ndonjėri aty mė pėlqente tė lexoja libra dhe ndėrkohė soditja detin e kaltėrt, valėt e tij tek pėrplasnin bregun e mbushur me rėrė, njerėzit nė mes tė kėsaj kaltėrsie dukeshin si pika tė zeza... Shpesh harroja zhurmėn rrethit, tė qeshurėn ēapkėne tė ndonjė vajze tė re qė ngahej nga ēunat e ri, apo tė qajturėn e ndonjė fėmije tė lodhur pėr gjumė qė nga nxehtėsi e madhe nuk mund tė flinte apo gėrhitjen e ndonjė gjyshi tek ngrohte kocat nė diellin verorė.

 

  Por, njėra qė mė binte nė sy dhe me bėnte tė ndieja valėt e jetės sė mundimėshme ishte shitėsi i vogėl i misrave dhe thirrja e tij:, ,ejani, misra-misra,, Ky ēun i brishtė, por i rrahur nga jeta e i kalitur para kohe mė kujtonte prozėn e Migjenit ,,A don qymyr zotni,, - ende jetonim nė kohėn migjeniane! Sa doja tė zgjasja dorėn tė merrja misrat ēuni mė buzėqeshte me kėnaqėsi qė arriti tė mė mbushė mendjėn edhe sot. Ky ishte rituali i tij i pėrditėshėm e unė u bėra pjesė e ritualit tė tij edhe pse unė nuk isha zotėria qė doja tė blija qymyr, ishte ēuni qė donte e duhej tė shiste misrat pėr tė mbijetuar. Kur fillonte tė afrohej muzgu dhe dielli rrokullisej si lėmsh i zjarrtė nė tė perėnduar, tė gjithė bėheshin gati mė rrėmujė tė iknin nga plazhi,mua mė pėlqente tė shikoja diellin nė perėndim, mė mahniste kjo pamje. Deti nga kaltėrsia shndėrrohej nė tė kuqėrremtė, rrezet e diellit dukeshin, sikur laheshin nė valet e tij, vet dielli dukej, sikur lante trupin nė detė e nga flakėt e tij edhe uji merrte ngjyrė tė pėrflakur, me largimin e tij kjo ngjyrė zbehej dhe deti errėsohej, dukej i mistershėm.

 

  Me rėnien e muzgut anijet nė pritje nuk dalloheshin mirė, ngjanin me nimfat e ujit tė mitologjisė, i krahasoja me to sepse nuk afroheshin buzė detit, por nga largė ndonjėra lėshonte reflektorėt, herė lajmėronin nisjen e ndonjėra edhe arritjen! Kur errėsira kaplonte plazhin ishte qetėsi, dėgjoheshin valėt e detit tek pėrplaseshin mes veti, sikur garonin me njėra tjetrėn. Kujtoja vetėn nė mesin e tyre qė ditėn u dorėzohesha, i leja tė loznin me mua dhe mendoja qė ajo lojė aq sa e kėndėshme mund tė ishte edhe fatale pėr mua, por pėr ēudi tė nesėrmen harroja dhe futesha edhe mė thellė nė brendėsinė e tyre !

 

  Nga kėto meditime me nxirrte zėri i ndonjė qifti tė ri qė kishte dalė pėr shetije buzė valėve tė Adriatikut, tė cilėt me siguri thurnin planet pėr tė ardhmen e tyre se si tė jetė mė e ndritur, apo serenada e ndonjė kėngėtari qė vinte nga lokalet e natės ndanė rrugės... Humbisja kėshtu nė mendime shikoja detin dhe mė kujtoheshin historitė dhe bėmat e trimave tė kohėrave qė rreziku vinte gjithmonė nga andej, nga deti dhe e krahasoja me jetėn e qetė momentale, por nė veshėt e mi kisha vringėllimen e shpatave, mbrohej toka arbnore nga bajlozat e zinj, skuqej deti nga gjaku, lufta ende nuk kishte pėrfunduar qysh atėherė vazhdonin tė kėrcėnonin e tė sundonin ende tokat arbnore baloza tė zi, tash jo vetėm nga deti, por nga tė katėr anėt !

 

  Shkundėsha nga kėto mendime ngadalė dhe niseshim pėr nė banesė pėr tė filluar tė nesėrmen tė njejtin ritual, deri sa njė ditė u dėgjun daullet e shiut, kishte kaluar koha e plazhit, valėt e detit ishin trazuar dukeshin si re tė bardha, tė rrėmbyeshme ! Bashkė me ikjen e kohės sė plazhit ikėm edhe ne, athua vallė ku do jetė ēuni i misrave, vazhdon ai ende refrenin e vet ?!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Thu Oct 23, 2008 3:04 pm

Jakov Xoxa  
  
 


Lumi i Vdekur I



Koha, atė mėngjes, aty qante, aty qeshte.
Karvani dy qerresh i tė zbuarve posa kishte lėnė pas mullirin e beut, kodrėn e Shkozės dhe kishte hyrė nė Fier. Qerret ndaluan pėrpara urės sė gurtė e tė ngushtė tė Gjanikės dhe po pritshin tė kalonte pėrtej vargu i gjatė i grave. Me kanistrat bosh nė duar, po me gojėn plot llafe, ato kthehesin nga kisha e Shėn-Gjergjit pėr nė shtėpi. Shiu sa kishte pushuar, megjithatė, nga ijet e teruara tė buajve, nga halat e gjata tė qepallave tė tyre, nga lelet e shkurtėra, nga veshėt llapushė tė qenit qė kishte zėnė vend atje poshtė qerres, rrėshqisnin rrėke tė holla uji qė vinin e binin mbi llucėn e rrugės. Rrogozet prej kashte frytje, qė mbulonin qerret dhe ruanin robt e plaēkat nga kullimi i reve, si kishin pirė e ishin fryrė tėrė rrugės me shi, tė ngopur, po villnin tani ujėt e tepėrt. Lart, nė qiell, nga njė dritare e madhe hapur pėrmes reve, dielli po vėrviste mbi qytet tufėn e rrezeve tė tija, qė ngjanin me vandakė zhukash tė thata, tė arta, qė njė dorė e fshehtė i flakė poshtė nė fushė.
-Tyt, tė marrtė djalli, tė marrtė!... foli Pilo Shpiragu, nė krye tė qerres, kur bishti i kaut, ngarkuar me njė baltė, i spėrkati mustaqet. Po kafsha s'i kishte faj. Njė mizė kali, e kishte gudulitur keq nėn vehte.
Qetė, sikur t'u kishte folur njeri nė gjuhėn e tyre, morėn pėrpara. Qerrja hyri nė urė. Gratė, qė ndjenė nė vithe frytjen e vakėt tė kafshėve, bėnė mėnjanė tė lemerosura. Njė kanistėr fluturoi nė lumė. Njė tufė borziloku mbetur nga gjithė ē'pati ena e pėrshpėritjes, shkoi tė pagėzohet nė ujėt e turbullt tė Gjanicės.
-Po kėta tė flamosur nuk shikojnė njėherė ē'kanė pėrpara, po ēajnė kėshtu si tė ndėrliqur!... foli njė nuse duke hequr mėnjanė vjehrėn.
-Sikur i preu gjėkafshė, qė i preftė pika, i preftė!... mallkoi plaka.
- Na hodhėt nė lumė, o tė mallkuar, qė mė ju hedhtė perėndia nė ndonjė hendek, o zot!... Qė mos i vafshi tė gjallė, O Shėnmėri!... truante e nėmte njė tjetėr, duke u mbajtur fort pas telave tė ēkundisur tė parmakėve tė urės, kur Gjanica e trubullt, qė shkonte atje poshtė, po ia mirrte mėntė me vehte.
Qerret vazhduan nė udhė tė tyre, si lumi atje nėn urė, qė shkon pa i vėnė veshin njeriut. Vetėm kur dolėn pėrtej e morėn drejt rrugėn e Semanit, Piloja hoqi frymė e mėrmėriti me vehte, sikur nė qerre tė mos kishte tjetėr veē tij:
- Qėkur na mallkoi zoti, s'kanė ē'na bėjnė munxėt e robit... - Mos, mos, o bir, mos truaj dhe ti; kemi nusen nė tė dhėmburat e lindjes e s'ėshtė mirė... S'bėn tė na gjejė ajo orė me mallkim nė buzė.
Kjo qė foli ishte plaka e Pilos.
Nė qerren e parė tė karvanit, ngushtuar nga rregullinat e shtėpisė, pėrveē Pilos qė e ngiste, ishte edhe e reja me tė vjehrėn. Plaka e ndėnjur te koka e nuses, te koka i thėnēin, se gruaja qė po ēaplehej nė tė dhėmburat e hidhura tė lindjes (ku vinte kokėn, s'vinte kėmbėt) kishte kryqosur duart nė krahėror me njė pikėllim tė madh dhe s'dinte ē'tė bėnte. Vetėm kur ranė kambanat e Shėn-Gjergjit, qė lajmėronin se po dilte kisha, plakės iu kujtua zoti i madh dhe filloi t'i lutej shenjtit t'i lehtėsonte dhėmbjet sė resė e t'i ipte lirim tė mbarė. Me gjithė tė keqtė e atij ēasti nuk harroi tė falej qė t'i gėzonte shtėpinė me njė djalė.
Tė gjithė kėto i bėri me mėnt e saj, vetėm kėtė tė fundit e tha me zė, sikur kėrkonte qė ta dėgjonte dhe e reja.
Nusja qė kishte rėnė njė hop nė atė qetim tė shkurtėr nė tė cilin bien rėndom gratė shtatzėna kur janė duke mbledhur fuqi pėr shtėrzimin e fundit, u dha buzėve tė mavijosura njė fije gazi tė hidhur. -Ashtu, vėrtet, moj nėnė, djalė qoftė, ēupė mos u bėftė, se ne gratė na ka nėmur zoti qėkur na bėri gra...
Qerrja qė hidhej sa mė njė krah, mė njė krah nga njė herė nė tjetrėn, po bėnte tė sajėn, lehtėsonte dhe afronte orėn e madhe tė dritės e tė qetėsisė.
Atė hop, kur Piloja shpoi rėndė kazilin qė tė bėnte djathtas e tė linte mėnjanė njė pellg tė thellė me ujė, nusja lėshoi njė klithmė tė thekėshme:
- Uf, nėno moj! - sikur hosteni tė ishte ngulur nė trup tė saj e jo nė lėkurėn e argasur tė kaut.
Kio ndjenjė e ēuditshme e zaptoi menjėherė Pilon, qė nė hop hoqi hostenin nga vithet e kafshės dhe ktheu kokėn tė shikonte ē'kishte e shoqja. Qetė, lėnė nė punė tė tyre, i ranė lerės pėrmes.
Shtatzėna nė tė dhėmbura e sipėr, u shpėtoi duarve tė plakės qė e mbanin tė mos briste e ta dėgjonin bota dhe u kthye mė krah, sikur ashtu do tė gjente lehtėsimin qė kėrkonte. Gjunjėt, mbledhur mbi bark, iu pėrpoqėn nė faqen e njė dengu me plaēka. Rrangullat e shtėpisė u rrokullisėn nėpėr qerre dhe njė trastė shkau e ra nė tokė. Trahanaja e imėt dhe e thatė kėrckė u pėrhap mbi baltė.
-Uaha kazil, uaha kuqo! U foli Piloja qeve qė tė ndalojnė dhe vetė, si pėshteti hostenin nė tokė, u hodh poshtė.
Edhe qerrja e dytė pushoi sė qari. Qetė duke shfryrė jashtė avullin e dendur e tė ngrohtė, zhytėn turinjtė nė trahana dhe nisėn tė pėrtypen me qejf. Njė shkumė e bardhė filloi t'u rrjedhė si zlnxhir i hollė nga tė dy anėt e bulgive.
Nga bishti i qerres sė pasme kėrceu nė rrugė dhe ndau drejt sė parės njė vajzė nja gjashtėmbėdhjetė vjeēe. Pa ngjeruar asgjėkundi, i ra baltės pėrmes dhe doli nė krye tė karvanit. Ishte Vita, ēupa e madhe e Pilos.
- Ē'kėrkon, moj bijė, qė erdhe!... i foli gjyshja. - Nuk bėn tė rrish, kėtu, po shko... je ēupė e rritur tashti...
-Nėna, ē'ka nėna?,...
Prindi, pasi u vuri qeve pėrpara e mė kėmbė hostenin e gjatė, si shėnjė qė s'duhej tė lėviznin nga vendi, i ra qerres rrotull dhe doli nė bisht tė saj.
_Po ty, moj, kush tė thirri tė vish?
Kur vajza pa t'anė kaq tė ngrysur e tek vetulla e mėngjėr i epte fėt-fėt poshtė e lart si pėr kohė tė lirė, uli kokėn dhe mėrmėriti:
-Erdha se mos mė do gjėkafshė nėna... dhe, sikur tė kishte nė duar ndonjė palė kriga, kapėrceu gishtėrinjtė me njėri-tjetrin pa ditur ē'tė bėjė tjetėr.
-Shko, shko te qerrja, se s'mbeti jot'ėmė pėr ndihmėn tėnde! i foli i ati, duke i bėrė me kokė, sikur kėrkonte ta shtynte tutje.
Si u largua ēupa, Piloja iu afrua s'ėmės.
-E, plakė, si duket puna, a do tė mbajė dot gjer nė Seman?
-Zor, o bir.. Mė duket se po e mundojmė e po hyjmė nė gjynah me zotin dhe me tė... Ktheje mė mirė qerren pėr nė Bishtanakė, tek hani. Gjyshja ngriti kokėn dhe pa tė birin nė sy, si pėr t'i zgjidhur mendjen.
-Ma desh zemra tė lindte fėmija nė dhč tė ri, se, kush e di, mund tė na sillte tė mbarė... Po, nejse, kur s'do perėndia, s'ka ē'bėn robi... - tundi kokėn dhe u largua drejt kreut tė karvanit. Mori hostenin, hodhi lart dhe shpoi kuqon qė tė kthente, mė tė djathtė.
Qerrja e parė u nis. Me tė luajti nga vendi dhe mori rrugėn edhe e dyta.
Vita, si ngriti fustanin nja njė pėllėmbė mbi gju, pėshteti kėrcinė mbi kapitalin e pramė, mbėrtheu shtizėn e madhe, i dha vehtes dhe u hodh brenda. Mori pastaj nė dorė tėrkuzėn me tė cilėn ishte pas rrapinės lopa e vetme e shtėpisė dhe e tėrhoqi pėr tė shkurtuar pashin e lirė. Qerrja po kthente udhė dhe ishte frlkė mos lopa mirrte nėpėr hendek.
-Pse qan ata, mos e rrahu tata?... pyeti vėllai i vogėl zgjuar nė kohėn kur qerrja kishte pushuar sė tunduri e pėrkunduri.
-jo, vėllaēko, nuk qan ata, por prit dhe pak, tė shohėsh se kush do tė qajė:vėllai apo motra... iu pėrgjigj Vita, duke tėrhequr me njė dorė tėrkuzėn e lopės dhe me tjetrėn duke shtrirė tė vėllanė.
Qerrja filloi tė lėkundej pėrsėri dhe boshti i palyer ia nisi vajit tė tij: "criu-criu flq..." avaz qė po e mbante qė atė mėngjes kur i zoti i harroi, apo s'pat nge, t'hedhė masėn e katranit. Kjo e qarė zvarrėzvarrė, si ajo tėrkuza e lėshuar e lopės qė Vita e kish lėnė nga dora, shiu i imėt i fushės sė Myzeqesė, qė s'priti gjersa karvani tė zinte Kilin e vogėl. Koka, lėshuar gjumit dhe ėndrrave, po i shkonte sa mėnjanė nga troshitja. 

Reja e dėndur e shiut, qė sa vinte e po afrohej qerreve qė ēanin nė mes tė fushės sė shkretė, kishte mbuluar si nė njė shparg me thekė tė thinjtė gjithė ē'la pas karvani atė mėngjes: Tomorin, Shpiragun, Shėn-Kollin, Fierin. Sytė e vajzės, si kaluan njė ēast vėshtrimin e plogėt e tė qullėt tė kafshės qė vinte pas, u mbushėn pėrnjėherė me lot. Bulzat e ujit mbi faqen e njė pellgu tė rrahur nga shiu, dukeshin si barka tė vogla qė kishin ngritur velat pėr udhėtim, ashtu si lotėt e vajzės qė kishin marrė teposhtė faqeve. Kapur fort pas hunjve tė qerres, kokėn pėshtetur mbi faqen e rrogėzit qė mbulonte plaēkat dhe binte gjer poshtė, vėshtrimin mbytur nė atė re tė madhe shiu, as Vita s'e kuptonte dot kush ja ndillte gjithė kėtė trazim e pikėllim: arratia nga fshati ku kishte lerė e ishte rritur, lėngimi dhe dhembjet e nėnės, apo ndonjė duf i ri qė s'e pati ndierė gjer atė ditė nė kufijt e fshatit tė saj, nė gjerdhet e kasolles sė saj.
E ku kuptohet ndonjėherė nga ēastisin rrėketė qė mbushin lumin dhe e bėjnė tė buēasė nga shtrati dhe udha e tij!...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Thu Oct 23, 2008 3:07 pm

Jakov Xoxa  
  
 


Lumi i Vdekur II



Vita, si tė gjitha vajzat e bujqve myzeqarė, ishte rritur nė mes tė pocaqisė dhe varfėrisė. Po jeta ka rrugėn e vet, qė e ka filluar kush e di se ku e kush e di se si, saqė njeriu ngre supet pėrpara ēudive tė saj. Grizarakja ishte zhvilluar aq mirė, sa qė tė kujtonte atė lekoin e bukur tė kėnetės, qė ēel si pėr mrekulli tė botės mbi ujėt e pocaqisur tė moēalit.
Shtatin e kishte pak si mė tė vėrvitur pėr moshėn e saj dhe pėr kockėn pakėz tė shkurtėr tė femrės myzeqare. Kėmbėt e gjata, (ja, tani, atje, nė buzė tė qerres, kėrcinjtė e saj tė varur jashtė sa nuk mirrnin dhč), i dukeshin akoma mė gjatė nėn fustanin e vjetėr, shkurtuar shumė, se shumė ishte rritur brėnda kėtij viti tė fundit. Thimkat e gjinjėve tė vegjėl, si ai bisku i fasules qė ngre kokėn e fryn tokėn e ardhur nga vakėsia e pranverės, ia kishin hedhur kraharorin pėrpjetė. Vetėm kurrizi i mirrte pak pėrpara, sikur t'i ishte thyer nga barra e punėve tė shtėpisė. Po jo, nė kėtė moshė, s'ka ēi bėn puna shtait tė njė vajze si Vita. Shpatullat e mbledhura varfėrisht e sipėr tė futur e tė fshehur nėn vehte krahėrorin e pėrhedhur, do tė kenė ndonjė shkak tjetėr.
Vita ishte vajza mė e madhe e shtėpisė sė Shpiragajve. Si vajza mė e rritur nė mes atyre djemve nė moshė, ajo ndjente njė lloj drojtje, turpi, pėr ato shenjat e femrės qė me ditė po i piqeshin e me orė po i shquheshin. Andaj nisi, njė nga njė, t'ia fshehė botės: nė fillim, nėn qepallat e gjata, si halė gruri, mbuloi sytė levarashė, pastaj zgjati fustanin nja dy gisht, pėr tė fshehur kufķjtė e kofshėve dhe mė vonė, kur pa se s'po ia dilte me tė ndrydhur e me tė shtypur tė gjoksit qė po shpėrthente pa e pyetur atė, pėrktheu kurrizin pėrpara dhe mundi, njė farė kohe, t'i bėjė ballė sulmit tė moshės sė bukur, po tė paturpshme. Po a e dini? ... Vita sikur t'i kishte bėrė tė gjitha kėto pėr tė hequr mė tepėr sytė e botės: Qerpikėt e ulur pėrgjysmė mbi gropėzat e syve, qė lėshuan mbi mollėzat e faqeve njė hije tė lehtė, thelluan akoma mė tepėr gjallėrinė e bebzave tė saj tė zjarrtė, pothua ashtu si thellon e nxinė nata grykėn e pusit; teksa kurrizi, pėrkulur pakėz pėrpara e pajtuar aq mirė me sytė e ulur pėrgjysmė, i mėsoi njė tė ecur tė drojtur, qė mori, me kohė, hijen e nazes.
Gjithė djelmuria e Grizės shkallonte pas asaj ēupe. Duke fshehur bukuritė qė natyra ia kishte falur me tė dy duart ajo shtonte akoma mė shumė, pa e ditur, nepsin e ēapkėnėve dhe remashėve tė fshatit. Por gjer ahere asnjė s'ia kishte ngritur dot sytė dhe shtatin: siē duket, qerpikėt e Vitės kishin qėlluar shumė tė rėndė.
Ēuditej e linte mėndjen vajza me ato ēupat e qytetit: Si bajamet e pranverės edhe ato... qė s'presin sa tė ēelin lulet e para, pėr tė ndjellur nė gjirin e tyre bletėt qė do t'i trazojnė dhe gudulitin!...
Kurse ajo?... Ajo turpėrohej edhe nga njerėzit e shtėpisė, edhe nga vehtja e saj.
Po gjer kur do ta fshihte e ndrydhte kraharorin?...
Ja pse buza e poshtme, shpėrveshur posi fiera e njomė e trėndafilit nė pisk tė vapės, po i mirrej atė kohė; ja pse po i mbusheshin me lot atė orė. Shiu i dendur qė po fshinte qiellin, fushėn, rrugėn, thua se donte ta shuante nga bebėzat e vajzės gjithēka qė kishte gėzuar e jetuar gjer atė ditė, (njėlloj si shuhen nga dėrrasa e zezė, me njė tė fshirė, shkronjat e bardha) i bėhej se po ja ndrydhte akoma mė shumė gjirin, zemrėn.
Mė duket sikur po e marrim kot nėpėr gojė myzeqarkėn e vogėl. Gjer mė sot asaj s'i kishte rrahur zemra pėr asnjė nga djemtė e fshatit...
Po ah!... Kjo drita e bardhė e dashurisė sė parė ėshtė posi rrezia e yllit tė ditės: duket nė qiell e mbush botėn me dritė edhe pa dalė dielli mirė...
Karvani i qerreve qėndron pėrpara hanit tė Bishtanakės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Eva0506
Hero anėtar
Hero anėtar


Female
Numri i postimeve : 3323
Age : 35
Vendi : Shume larg...!
Registration date : 28/01/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Thu Oct 23, 2008 6:20 pm

Me poshte nje nga perlat e prozes shqiptare: Fan Noli.

Fjalim i mbajtur nga Fan S. Noli nė Parlamanetin Shqiptar nė 1924


E para. Anarkia fetare: katėr fe tė ndryshme qė nuk kanė zėnė rrėnjė nė zemrėn e njė populli pagan.

E dyta. Anarkia sociale: Kėtu s’ka as klasė bejlerėsh, as klasė bujqėsh, as klasė burzhuazie. Kėtu bujku ėshtė mė bej se beu dhe beu mė bujk se bujku. Kemi njė shembull tė bukur pėr partinė popullore e cila mbahet sot nė fuqi prej bejlerėve nga oxhakėt mė tė vjetėr, kurse anatarėt e saj lėvdohen se kanė shpėtuar prej bejlerėve.

E treta. Anarkia morale: Kėtu qeni nuk e njeh tė zonė, kėtu karakteret dobėsohen, qullosen dhe ndėrrojnė formė e ngjyrė dita me ditė si nė kaleidoskop. Kėtu ambicjet janė pa fre e pa kufi, kėtu i padituri i di tė gjitha dhe i pazoti ėshtė i zoti pėr tė gjitha.

E katėrta. Anarkia patriotike: Kėtu brenda njė dite si me magji tradhėtori bėhet patriot dhe patrioti tradhėtor. Kėtu shohim pėrpara syve tanė tė kapėrdisen si patriotė tė mėdhej ata qė kanė luftuar pėr harfet dhe pėr flamurin e babės, qė kanė djegur Shqipėrinė e Mesme ose ata qė janė puthur me andartet e i kanė ndihmuar te shenjtėrojnė anė e mbanė Toskėrinė. Kėtu si mė thoshte njė mik ėshtė mė mirė qė njeriu tė jetė tradhėtor e tė shikojė interesat e tij sepse kėshtu do tė jetė i sigurtė qė tė nesėrmen do tė prokllamohet patriot i madh.

E pesta. Anarkia e idealeve : Kėtu idealet e shtrembėra, tė errėta e tė mumifikuara tė Fanarit e tė Buhares pėrfyten e pėrleshen nė njė luftė pėr jetė a vdekje me idealet mė tė gjalla mė elegante e mė tė nderitshme tė Perėndimit. Na mungojnė vetėm idealet e antropofagėve. Po pėr tė zėnė vendin e tyre kemi kolltukofagėt, krimba tė verdhė me kokė tė zezė, qė rriten me plagėt e infektuara tė Shqipėrisė nė lėngim, kėpushe qė mund ti copėtosh, por jo ti shqitėsh nga trupi qė kafshojnė dhe thėthijnė. Herodi tregon se nė betejėn navale tė Salaminės, njė athinas kapi njė anije persiane me dorėn e djathtė e s’e lėshonte, gjersa ja prenė; atėhere e kapi me dorėn e mėngjėr, ja prenė dhe kėtė, atehere e kapi me dhėmbė e s’e lėshoj gjersa i’a prenė kokėn. Sikur tė ngjallej Herodi pėrsėri do tė shikonte qė kolltukofagėt tanė janė mė tė fortė se ky trim legjendar i vjetėrsisė antike. Qė t’i ēqitėsh kėta tanėt nga kolltuku duhet tė preē jo vetėm duart e kokėn po dhe kėmbėt e trupin.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Mon Oct 27, 2008 10:05 pm

Proza poetike tė Midhat Frashėrit



AH, PO BIE SHI PRAPĖ




Eja, mike, se po bie shi.



Mė duketė sikur qan qielli, sikur derdh lote tė hollė. Edhe zėmra ime sot po qan. Jam vetėm, lotėt e qiellit riedhin jashtė qelqevet dhe po ndjej tė ftohtėt brėnda nė zėmėr.



E mban mėnt, mike, kur ishim bashkė sa shum' e donim shinė? E mban mėnt gazin qė ndjenim afrė dritares kur binin pikat e mbėdha tė shiut? Ti i prisnje ato ditė, se e dinje qė mė pėlqenin; i prisnje ato ditė, mė prisnje mua.



Ahere, kur bota mbytėsh nė lot, ne ishim tė gėzuarė; ahere, kur bota mbulohėsh me ujė tė ftohtė, ne kishim nxehtė nė zėmrėt.



Po tani, nga kjo odė gjysm' e errėt, shikoj pikat qė po kullojnė, dhe po mbėrdhi.



SHKRETINA



Nga njė herė jam si beduini nė shkretinė. Mė ēdo anė shoh qiellin tė pshteturė nė ran'e skuqurė: kurrkund njė nisi shprese; tekdo njė qiell i pėrvėluarė, njė tokė shterpė dhe tė diegurė.



Po ndiek udhėn, i prinur prej yllit tė veniturė qė mė rrėfen shpresa ime. Po ecinj, dit' e natė, dhe shumė herė kėmbėt mė gjakosenė.



Ku vete? Atje tej, mė tutje se kjo ran' e shkretė, m'at' anė kėti qielli tė errėt; po shoh njė qėllim; ylli im po mė rrėfen njė udhė.



Po dal! Njė zė mė pyet: Ėshtė njė qėllim ay, a po njė mirazh?



Edhe shumė herė jam si beduini nė shkretinėt.



MOT' I RI



Ikė, ikė. Qofsh'i nėmur ti qė vjen tė mė urosh motin e ri.



Njė mot akoma! Edhe me qeshje nė buzė, me urime, vjen tė mė thuash se m'u pakėsua njė mot, mė thua pėr shumė vjet.



Dy-mbė-dhjetė hėna! si dije mė duketė ay qė shkoj, pastaj edhe ay mė parė, edhe tjetri akoma!



Lumi qė rrjedh lėshon zallin, deleja qė shkon le gjurmėn, flaka qė digjetė le hinė. Po ti, o kohė, ē'na le? A po kėtė hi mi kokėt tėnė!



Qysh pra, gjithė vuajtjet e mėmės s'ime, gjithė shpresat e saja, shpresat e mija, vuajtjet e mija, gjithė kėto kėshtu do tė shuhenė?



Vargu i vdekjes po mbushetė, kur imi ēdo mot po afėron mė tė kėputurė. Edhe s'mund ta ndaloj kėtė lumė, s'mund ta mbaj kėtė jetė!



Edhe ti ironi, me qeshje nė buzė, vjen tė mė urosh. Ikė, ikė kėtej, se s'dua urime unė, jam pėr rėnkim.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 12, 2008 12:35 pm

"Bisedė e imagjinuar me njė dėshmor tė lirisė" 

Syte e tij kishin njė qendrim te mprehte, fytyra e tij e ftohet qendronte pa levizur, i mbuluar me nje flamur te bukur dukej madheshtor. Ju afrova ngadalė, nuk frigohesha nga ai, sepse heronjet jane edhe te vdekur te bukur janė. Frymemarja e tij kishte pushuar per te mare fryme nje popull i tere, nje popull qe kishte arritur ne kulmin e poshterimeve dhe malltretimeve, nga armiqet me te felliqur qe mund te kishte. 
Ne imagjinaten time e pashe qe u ngrit ne kembe, shikoi gjate ne te gjitha anet dhe dy pika loti i rane mbi fytyren e tij, kreshnike. Me drejtoi syte e tij te imte me aq dashuri saqe per kete moment do te falja te gjitha ēka qe kisha. 

Para se te them nje fjale te vetme, me lejo te te perkulem, me lejo te te falenderoj,te prek doren tende-i thashe. Nuk me erdhi turp te ulem ne gjunj para tij,perkundrazi isha krenar, nje kenaqesi qe nuk do te mund te blihej me te gjitha te hollat e kesaj bote te cuditshme. 
Zgjohu- me tha, zgjohu o vellai im, dua te te shoh te zgjuar, te madh, te lumtur, dua te shoh buzeqeshjen ne fytyren tende, te shoh frymemarjen tende te lire, kjo eshte deshira ime e fundit. U zgjova dhe ne gjoksin tim u mblodhen ndjenja aq te perziera, saqe trupi me dridhej i teri. Ne koken time shihja njerez qe notonin neper ditė, perditshmeria e tyre kishte mare ne rjedhe normale dhe endeshin ne rrugen e tyre duke mos shikuar anash, e as prapa. Me shfaqeshin njerez qe valvitnin flamuj e ju shterrej zeri duke bertitur per demokraci, duke treguar per "trimerite" qe kishin bere; turma qe ju shkonin prapa dhe ne jeten e tyre e sotmja kishte lindur vetem sot, sepse besonin se kishin ndryshuar dhe ishin bere pjese e nje bote moderne, nje modernizem te cilit nuk ja dinin rrenjet. 

Njerez qe kishin bere poshtersine me te madhe, qe do te mund te benin: kishin harruar se shkelnin mbi gjakun e dikujt dhe cdo hap i tyre shkelte mbi trupa trimash qe kishin qendruar dhe rene heroikisht. 
Shikoja fytyra nenash qe ende kishin lote te pathare mbi rudhat e tyre, rudha te jetes e te vuajtjes, te dhimbjes per bijte e tyre. Shikoja njerez qe ngrinin pallate prej tullash, te bukura, te ngrohta...shikoja nerez nen tenda, femije te merdhire, te paveshur dhe nuk mund ta besoja se te gjithe keta jetonin ne te njetin nenqiell. 


E ktheva koken edhe nje here nga vigani i lirise dhe e shikova teper permallueshem, me erdhi aq turp qe isha kujtuar aq rralle per te, me erdhi aq rende kur shikova edhe nje here plagen e tij, aq keq kur pashe rinine e tij te humbur. Qielli sikur m'u ngrys dhe kembet sikur me leshuan. O shpirt i shtrenjte, o jete e pajetuar, ti rruge e jetes sime, si do te mund qe te te harronim? A thua edhe toka e vendlindjes rendohet me hapat tone mosperfilles? Te perkulem o shpirt i paster dhe do te mbaj me vete cdo minute te ekzistenes sime, nuk do te lejoj qe te harroj. 

E di qe kurre nuk do te arrij madheshtine tende dhe une as qe e mendoj kete, por une do te perpiqem qe me cdo hap, me cdo fjale te jem pjese e renies tende, e endrres tende qe po e jetoj une. 
Me shikoi edhe nje here dhe pashe nje dridhje te lehte ne buzen e tij dhe sikur deshironte te me thoshte, jeto o vellai im, sepse tani do te pushoj i qete, sepse tani zemra ime do te ndalet e qete.

Vetem tani do te kuptoj se une kam rėnė, pėr tua sjellur LIRINE. 

Duajeni Lirinė, jetojeni dhe ndertojeni LIRINĖ, ajo ėshtė mė e shtrenjt se Jeta.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 12, 2008 12:37 pm

Monolog i NĖNĖS KOSOVĖ
Mbi qiellin tim notojnė re tė zeza, nėnėlokja qėndron nė kėmbė dhe vėzhgon e thelluar nė mendime. 
"Nuk ua kam besėn kėtyre reve, jo"! 
"Nga vijnė kėto"? 
"Pėrse vijnė"? 
"Nuk ua kam besen, jo"! 
"Sa herė ngryset qielli, sikur mė sillet vėrdallė njė parandjenjė e kobshme, se do ndodh diē e ligė, diē e keqe". 

Ja, kėshtu ishin edhe atė ditė tė zymtė kur vraponin retė e zeza nė qiellin e hapur dhe ra terri i zi mbi tokėn tonė, mbi shtėpinė tonė. Kur vranė Shkėlqimin, qė u kthy nga njė qėndrim i gjatė, nga atje ku qėndroi me vite, atje ku ishte i dashur dhe i respektuar, atje ku mėsoi se ēka ėshtė liria. U kthy ke nėnlokja nė vend tė vet qė edhe populli i tij tė fitoi lirinė, ishte aktiv nė luftė ballė pėr ballė me armikun, luftoi dhe qendroi i patrembur. 

Erdhi nė tokėn mėmė, kaloi dete dhe oqeane, qė bashk me shokė dhe shoqe tė bėj hapin vendimtar drejt lirisė. 
Ashtu siq ishte; i dashur, i ndrojtur dhe fjalėpak, qė vetėm kur e pyesje dėftonte me ngazėllim. 
Nuk mburrej me trimėrinė e vet, por lartsonte veprat e shokėve dhe shoqeve. 

Tregonte pėr Mėrgimen - qė kur iu vra shoqja e ngushtė Merita, dhe iu hargjuan tromblonet anti-tanks, nxori revolen dhe iu vėrsul tanksit me revole nė dorė. 
E ē“ti bėnte me ca plumba si fasule, ati alamet hekuri qė levizte duke mbjellė vdekje kudo. 
Jo jo, ajo nuk deshi ta vriste tankun me dy plumba, ajo deshi ti tregoi se nuk ia ka frikėn. 
Iu afrua e preki me dorė dhe sakaq hypi mbi te, ngrti kapakun dhe me shpejtėsi tė rrufeshme i gostiti armiqt me njė bombė dore. 
Pas njė krisme trishtuese doli njė tym i zi, qė e kishte ngulfatė atė kulqedėr tė hekurt, qė mbeti nė vend. 
Mėrgimja nuk vonoi shumė dhe u kthy nė pozicionin e mėparshėm, ku e pritėn fjalėt qortuese tė komandantit 

“ Je e vetėdijshme ti, ata mund tė tė vrisnin edhe ty”. 

“Ky veprim i yti ėshtė i pamatur mirė”. 
"Kjo tė mbetet, hera e fundit, kuptove"? 
Ajo, drejtoi shiqimin dhe me njė “Ju kuptoi z. Komandant”. Uli kokėn dhe bėri hapin e fundit kah pozicioni i saj. Frymoi njėherė shlirshėm dhe mori kontakt vizuel me pozicionet tjera.
Komandanti vėzhgoi edhe pėr njė ēast me admirim Mergimen, pėr aksionin e rrufeshėm qė pėrfundoi me plot sukses. Ndjehej shumė i lehtėsuar dhe krenar.

Ishin kohra tė vėshtira, por dėshira pėr liri sikur i bėnte mė tė fortė se njė shkėmb graniti. Ishte dėshira e zjarrtė qė edhe populli ynė tė jetoi i lirė, nė tokėn e lashtė tė larė nė gjak ndėr shekuj. 

Dhe vargani i reve tė zeza, ecėn dhe s“ka tė ndalur. 

Por si t“ja kam frikėn gjithēkafit, unė e mjera nėnė? 
A nuk erdhi ende liria e vėrtetė? 
Jo jo, nuk dua tė besoi se ende nuk jemi tė ēliruar. 
Sa gjaku ėshtė derdhur dhe ende muzgu ėshtė i bezdisshėm, i frikshėm ngase errėsira hap krahėt dhe gllabron gjithēka, errėsirės nuk i zihet besė ende. 
Nė errsirė, dora vrastare vepron ende, ajo dorė e zgjatur e armikut, qė ka ngulitur kthetrat e saja prej egėrsire, nė kėtė tokė qė kurr nuk e la tė panjomur me gjak tė bijve tė mi. 

Zemra ime ende rėnkon plagėt e rėnda, pėr gjakun qė ecte rrėke, pėr gjėmat e nėnave dhe lotėt e tyre qė rrodhėn si lum. 
Tani prap lot, deri kur kėshtu ato bisha do mbjellin vdekjen e bijve tė mi? 
Sa fat tė zi qė pata, tė jetoi nė afėrsi tė njė tė pa besi, tė njė armiku qė vetėm me gjakun e bijve tė mi ushqehet dhe nuk ngopet kurrė. 
Qė vetėm me lotėt e mi, shuan etjen e tij prej okupatori. 

Edhe sa kohė kjo dorė e ligė qyqare, do sillet vėrdallė mbi bijt e mi? 
Atėherė kur t“ju shof tė bashkuar, nuk do ia kem mė frikėn muzgut tė mbrėmjeve, as natėve qė do shėndreiten nga qirinjtė qė u shkrinė pėr t“ju bėr juve pakėz dritė. Drita e lirisė do shėndritė anėmbanė vendin tuaj, Shqipėrinė Etnike dhe trojet e mija shekullore, anembanė gadishullit Ballkanik. 

Mbahuni tė fortė, o bijt e mi. 
Kėto re tė zeza, ti luftoni sė bashku, tė bashkuar do jeni mė tė fortė, ashtu si na mėsoi Historia e Lavdishme, prijėsi ynė Legjendar Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu. 
Vetėm atėherė, do agon dita dhe do vij liria - e njėmendtė. 

Asesi mos drejtoni gishtin nga vėllau, mos shani njėri tjetrin, kėte don armiku. 
JU E DINI KĖTE? APO KENI HARRUAR - KAQ SHPEJT!?


Luli 
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 19, 2008 8:18 am

Elvira Dones  
   
  
 
Mė pas heshtja



Andrea mbyll zėrat e impiantit tė montazhit njė e nga njė. Kur mbėrrin nė komandėn pėrfundimtare tė fikjes sė kompjuterit i duhet tė luftojė me dėshirėn e ringarkimit tė programit. Mbathja qė kėtu thotė me zė, nė vend qė tė shohėsh kėto kaseta tė mallkuara.
Vė rregull nė shėnimet e vizionimit tė njė pjese tė materialit tė xhiruar. I ndryn me kujdes nė sirtarin e parė tė skrivanisė. Kalon nga lokalet e tjera tė punės pėr tė pėrshėndetur kolegėt qė kanė mbetur ende nė ndėrtesė dhe del, me hap tė shpejtė tani.
Kish kohė qė nuk shihte material tė xhiruar aq bukur nga kontinenti i saj.
Nė veturė nuk e hap radion. Gumėzhima e motorit i dhuron pak mirėqėnie. Njė mbrėmje tė gjithėn pėr vete, thotė Andrea me molisje. Njė mbrėmje nė kujtim tė kohėve tė shkuara, tė epokės paraErik, njė litar kohe i nyjėzuar i vetmuar i bukur dramatik mizerabėl i pėrqėndruar pėr t'u patur zili.
Erik atė mbrėmje ėshtė pėr darkė me njė mik tė vjetėr tė vetin. E ajo ndihet ēuditėrisht e lehtė.
Por kur hap derėn e apartamentit, trishtimi i ėshtė shtruar mbi ndėrgjegje si njė qilim i lagur.
Pret deri sa bie terri. Dėgjon kohėn qė rrjedh: njė klesidrė e krisur mes duarve. Ka hequr sandalet. Ka vėnė kėmbėt mbi njerėn prej karrigeve dhe vėshtron ngjyrėn e metaltė tė thonjve. Ka lėnė ēantėn e punės mbi tryezė. Kjo e fundit ishte krejt e zbrazėt para pushtimit nga ēanta. Andrea lė kokėn pėr sipėrfaqet e padhunuara, tė lėmuara, esenciale nė ngrohtėsinė e drunjtė. Sikur tė kish mė shumė hapėsirė, tė paktėn njė dhomė mė shumė, do ta kish shndėrruar atė nė njė dhomė-dollap pėr t'iu shmangur mobiljeve me kanata nė dhomėn e gjumit e kuzhinė. Nuk i kanė pėlqyer askurrė dollapet.
Bėn ngrohtė. Ajo ngrihet dhe vėshtron termometrin e murit. Edhe dy gradė mė shumė e do tė ishte nxehtė. Nuhat sqetullėn. Nėn aromėn e djersėmbrojtėsit gjen erėn e njohur tė lėkurės sė vet.
Hap ujin e dushit thuajse tė ftohtė krejt, zhvishet me tė shpejtė dhe futet nė tė. Kėqyr kokrrizat qė i shpėthejnė mbi lėkurė, tė befasuara nga aq mardh i papritur.
Mė pas del nga apartamenti dhe le ēelėsin nėn qilimthin e fshirjes sė kėmbėve. Ndoshta Erik mbaron takimin me shokun shpejt dhe e befason me njė vizitė. Por mosrespektimi i vullnetit tė saj nuk bėn pjesė nė karakterin e tij. Bėhu i paedukatė, psherėtin Andrea, bėhu madje edhe harbut pėr njė herė tė vetme, ėshtė kaq e shkretė mbrėmja pa ty.
Nis tė vrapojė.
Pylli ėshtė i veshur me misteret e tij, ndaj nuk ia vė veshin gruas sė re. Diēka hungėron larg, nė qytet, apo nė autostradėn qė ēon nė veri tė kantonit. Andrea ka rrasur kapelen e lehtė me vrima qė nė strehėz mban tė fiksuar njė llampėzė.
Ai pyll e njeh hapin e saj prej dy vjetėsh. Zbrazėtia e tij gjatė ditėve tė javės i ka ngjallur ngaherė ndrojtje Andreas. Kėrcėnimi qė fshihet mbas dritėhijes sė trungjeve, vrapi i shpejtė i ndonjė qeni ikanak nga shtėpitė rrotull pyllit, kuturisja e saj nė gjirin e tij pavarėsisht nga frika qė ndjen…, Andrea i pėrjeton kėto si njė sfidė pėr tė cilėn jo rrallėherė e ka quajtur veten budallaqe.
Fundjava ėshtė ndryshe, ngaqė vrapuesit derdhen aty nga tė katėr anėt e qytetit. Por atė mbrėmje pylli ėshtė i shkretė. Diku nė mes tė udhės ajo sheh pėrpara saj njė ēift vrapuesish tė tjerė. E ngadalėson hapin pėr tė ruajtur largėsinė. Ēifti duhet tė ketė njė farė moshe, vėren Andrea, siluetat lėvizin me njė zhdėrvjelltėsi tė matur. Hijet e reja nė moshė lėvizin me arrogancė. Ato mė tė moshuarat vrapojnė me urtėsi: kanė rrumbullakėsi nė harqet e pėrshkruara nga krahėt, njė kujdes gati tė dhimbshėm nė kėndėzimin e supeve.
Dy vrapuesit duhet tė kenė pak a shumė moshėn e Ezekiel Ramon Garsias, mendon papritur Andrea. Ndoshta disa vjet mė tė rinj. Ndoshta jo. Ndoshta edhe ai do tė vraponte kėshtu, po ta kish arritur atė moshė. Ase do tė ishte njė burrė dembel e do tė urrente ēdo gjė qė kish tė bėnte me ushtrimin fizik?
Ēfarė profesioni do tė kish zgjedhur ai nė jetė vallė, po t’i kishin lėnė kohė tė dilte nga rinia e parė?
Ishte njėzet e gjashtė vjeē kur ia kishin prerė vrapin nė mes: kish qėnė student i vitit tė fundit nė shkencat politike.
Andrea ndalet. Kėto pėrqasje e therin mė dysh. Sytė ndjekin shpinat vrapuese tė ēiftit, largėsia mes tyre e saj bymehet me shpejtėsi. Llampėzat e vogla mbi ballet lozonjare tė tė panjohurve tallin errėsirėn.
Ajo del me hap tė ngadaltė nga pylli dhe hap portėn e veturės. Kėrkon cigaret nė sirtarthin nga ana e pasagjerit dhe e ndez njė, duke thithur gjatė, pa e lėnė tymin t'i dalė nga gryka. Mbėshtetet nė ijen e shasisė dhe vėshtron natėn.

Ezekiel Ramon Garsia do tė mbartėte mbi supe peshėn e pesėdhjetė e dy vjetėve, po tė ishte gjallė. Do tė ishte njė burrė i bukur, njė pesėdhjetedyvjeēar joshės me tė cilin ajo, Andrea, do tė kish patur mundėsinė tė grindej; ta kundėrshtonte; t'i thosh se ai s'kuptonte asgjė; se kish mbetur mbrapa; se kish ardhur ēasti qė t'i ftillonte mė nė fund idetė e tij tė ndryshkura; se brezat e tyre ishin aq tė ndryshėm, krejt tė ndryshėm e ajo s'dinte ē’tė bėnte me idealizmat e tij.
Quhej Ezekiel Ramon Garsia. Ishte burri qė i kish dhėnė jetėn. Quhet ende Ezekiel Ramon Garsia. Ajo ėshtė e bija e Ezekiel Ramon Garsias dhe Monica Lara Garsias. Ia thotė kėtė natės me zė tė lartė.
Do tė kish bėrė biseda pafund me atė burrė, po t’ia kishin dhėnė atė mundėsi.
Andrea Garsia po e kėrkon ende tė atin, mbas njėzet e gjashtė vitesh nga ēasti i ndarjes.
Duhet tė jetė diku, njė djalė njėzetegjashtė vjeēar nė fotografinė e ngrirė nė kujtesėn prej fėmije tė Andreas: njė djalė i ngujuar nė moshėn e tij, njė nga tė shumtėt qė nuk mundėn tė plakeshin dot pėrveē vjetėrimit tė dy viteve nėn tortura. Masakruar, pėrplasur nga njeri burg nė tjetrin, nga njė stadium nė tjetrin, nga njeri garazh torturash nė tjetrin.
Qe plakur gjatė atyre dy viteve, i ati. Ish e vetmja gjė qė Andrea pati mundur tė mėsonte nga rrėfimet e tė paktėve tė kthyer nga ferri i viteve tė diktaturės ushtarake. Ajo dinte qė nuk e kishin vrarė me njė plumb pas qafe, si tė ėmėn, Monikėn. Ezekieli kish vazhduar tė gjallonte edhe dy vjet mė pas, pa e ditur qė e shoqja tashmė qe ngujuar nė njė mur ēimentoje nė themelet e njė pallati.
Ata kishin shkurtuar jetėn e Monikės dhe kishin plakur jetėn e Ezekielit nė elektroda torturash; kishin djegur mishin e tij nė netė tė ngrohta si kjo.
E ndoshta, mes njė torture e tjetrės, ai nuk kish mundur as tė varroste pak nikotinė nė palat e mushkėrive tė lodhura. Ndoshta i ati nuk e pinte cigaren? Ajo nuk mbante mend ta kish parė me cigare nė dorė.
Ēfarė i kish thėnė pusit tė qelisė netėve, Ezekiel Ramon Garsia?
Do e ketė ulėritur tmerrin e tij?
Do ketė qarė i ēliruar, duke ia besuar territ dobėsinė e frikės njerėzore?
Do ta ketė pritur natėn ai njeri? Apo me avitjen e saj do ketė ndjerė edhe mė ēmeritje se gjatė ditės?
Ē'ka menduar nė ata sekonda, orė, ditė, muaj, vite torturash?
Sa kohė e sa mund u qe dashur xhelatėve para se ta thyenin? E kishin thyer?
Ka ulėritur vallė;
ka kėrkuar mėshirė;
ka mallkuar;
ėshtė pėrpjekur tė vetėvritet;
ka besuar mė nė fund nė Perėndinė, apo e ka pėrēmuar kėtė mė shumė;
ka shprehur njė dėshirė tė fundit;
apo qe gjallė.
Apo qe gjallė?
Apo ėshtė gjallė?
Vallė ende jeton diku, fshehur nga tė gjithė, arratisur nga ferri i sė shkuarės, nga pėrēudnimi i ėndrrave, strukur nga vetvetja, tėhuajtur, pėshtirosur nga e tashmja, arratisur edhe nga ajo vetė, Andrea, bija e vetme qė po e pret prej njėzet e gjashtė vitesh.
E kish menduar ai? Kish thirrur emrin e sė bijės nė terrin e qelive? Apo kish patur frikė mos emri i Andreas lyhej me gjak nė katakombet ku jeta pėrqeshej.
I kish dhėnė ndopak forcė shqiptimi i emrit tė saj, emėr qė ai vetė kish kėmbėngulur t'i vinte? I kish dhuruar domethėnie emri i saj, tek hidhte vallen e vdekjes me elektrodat nė testikuj?
Apo tmerri qe mė i madh se gjithēka, e kujtesa e tij kish mbajtur veē gozhdėn e durimit ngulur nė vėmendje.
Pėrse nuk e kishin dashur aq sa tė mos e linin vetėm, prindėrit e saj? kish pyetur Andrea veten gjatė gjithė atyre viteve.
Pse nuk e kishin dashur tė bijėn aq sa tė mos e linin veten tė arrestoheshin nga xhelatėt e Videlės?
E kishin dashur vallė?
Apo Andrea kish qėnė veē njė aksident nė aktin e tyre dashuror, njė bezdi e pavullnetshme pėr tė cilėn ndoshta mbas kostatimit tė shtatzanisė kishin mėrmėritur dreqi ta marrė.
E kishin dashur thellėsisht mė pas, kur Andrea kish lindur? Apo ajo kish qenė thjesht njė dhembshuri e hutuar qė nėpėrkėmbej mes luftės sė tyre pėr tė ndryshuar botėn?
E kishin dashur vallė, e kishin dashur, idealistė tė njė bote tė pėrdalė?
Andrea e kish masakruar Abuelėn me kėto pyetje pėr vite me radhė. Qenė grindur. Abuela qe zemėruar e qe ndjerė e pafuqishme para dėshpėrimit tė mbesės.
Nė krye e kish qetėsuar, i kish treguar dhjetra hollėsira rreth atyre gjashtė viteve qė kishin jetuar bashkė: Monika, Ezekieli e Andrea. Ia kish pikturuar me ngjyra tė ndezura lojrat qė prindėrit patėn bėrė me tė. I kish treguar fotografitė e tyre: ishin flokėshumė e tė qeshur, me vėshtrime tė qashtra. Andrea kish parė veten: njė fėmijė me kaēurrela bjondė e sytė e stėrmėdhenj qė zinin gjysmėn e fytyrės; Monika qė qesh duke bėrė jo me dorė nė drejtim qė atij qė po i shkrep fotografinė; njė tjetėr Monikė, nė profil tani, nė tė cilin Andrea njeh njė kopje tė hundės sė saj.
Nuk bėnin shumė fotografi prindėrit e tu, shfajėsohej Abuela, ishin si furtuna nė verė, tė gėzuar e kalimtarė.
Por tė kanė dashur zemra ime, oh sa shumė tė kanė dashur.
Nuk tė besoj, i kish bėrtitur ajo. Nuk dua tė tė besoj. Ti nuk je ata. Ti nuk di asgjė rreth tyre, siē nuk dinė shumė prindėr qė kanė fėmijė njėzetvjeēarė.
Tė lutem besomė. Nuk ke si tė mos mė besosh. Ti duhet tė mė besosh. Pse mė mundon kėshtu shpirt i gjyshes? Unė vetėm ty tė kam.
Andrea qe ndjerė nė faj.
Mė fal, e kish pėrqafuar me dhjetra herė, mė fal.
Pak kohė pas largimit tė Andreas pėr nė Evropė, Abuela kish vdekur.
Dhe gjithēka kish mbetur pezull nė jetėn e saj, mbėshtjellė nga njė heshtje pritėse qė pritje nuk ish.

Vite mė pas, tek udhėtonte nė kėrkim tė njė profesioni qė tė kish sa mė pak nevojė pėr fjalė, bashkė me stazhin pėr tė pėrvetėsuar teknikėn e montazhit televiziv, kish mbėrritur tek Andrea e shkruara. Qe tjerrė pak e nga pak si njė fije mėndafshi nė njė klimė armike, pėr t’u shndėrruar nė njė pėlhurė tė madhe, brenda sė cilės ajo qe ndjerė nė mos e shpėtuar, tė paktėn e ngrohtė. Por sa mė shumė shkruante, aq mė shumė i rritej malli pėr tė atin.
Ajo e kish kėrkuar atė burrė. Tė ėmėn nuk kish si ta kėrkonte. Shpresat e Andreas, sado tė verbra e kokėforta, nuk lidheshin dot me Monikėn. E ėma kish njė varr, nėn njė pallat prej betoni. Por Ezekieli endej akoma diku, s’kish rėndėsi se ku.
Nuk kish kaluar ditė e natė nė jetėn e saj qė ajo tė mos e kish kėrkuar Ezekiel Garsian.
Ai i pati premtuar se do tė kthehej. Ia pati premtuar tek dilte nga dera, tek e shtynin me kondakėt e pushkėve drejt daljes: shtėpia njė det i pėrgjakur nga ulėrimat e saj prej fėmije gjashtėvjeēar.
Monikėn e kishin arrestuar njė javė mė parė.
Mos u tremb Andrea, unė do kthehem, mos ki frikė, do kthehem patjetėr, do shohėsh qė do e mbaj fjalėn, shko te Abuela e mė prit atje. Ne do kthehemi! Ne do kthehemi André, shpirt i babit, André, tė dua shumė, mos u tremb, ne do kthehemi, na prit te Abuela, unė do vi patjetėr!
Andrea e pati pritur. Kish qėnė njė pritje e gjatė dymbėdhjetė vjet.
E kish pritur deri ditėn kur mbushi tė tetėmbėdhjetat.
Por Ezekieli nuk kish trokitur mė nė atė portė.
Shtėpia ndėrkohė qe plakur.
Asgjė s'e lidhte mė me Argjentinėn.
Nuk mund tė rrish atje ku tė pret asgjėja.
Dhe pati ikur. Pėr tė mos u kthyer kurrė mė.
Jo, ajo nuk mund t’ia vinte nė fjalė Erikut gjithė kėtė. Nuk mund ta linte tė dashurin tė hynte nė ato labirinte. Ish dashuruar thellėsisht pas tij, i qe mirėnjohėse pėr faktin qė ai kish trokitur nė derėn e saj, por nuk duhej, nuk mundtėte kurrsesi tė shtyhej mė tej, ē'ishte e saj le tė mbetej e saj.

Ndjemė Erik. I tha me zė nė kabinėn e veturės, tek kthehej nė shtėpi. Llampėza nė sedilen e pasagjerit kish mbetur e ndezur e pėrhidhej sipas ritmit tė kurrizeve tė asfaltit.
Asnjė prej tė dashurve tė shkuar nuk kish depėrtuar nė heshtjen e Andreas ngaqė ajo nuk ia kish lejuar kėrkujt. Por ish edhe e vėrtetė qė askush prej tyre nuk qe shndėrruar dot nė njė Erik, sado qė qenė pėrpjekur.
Vetėm njėri syresh kish kėmbėngulur, duke pritur qė asaj t'i bėhej e domosdoshmme prania e tij. Por Andrea e kish shkapėrderdhur kohėn mes duarve, aq sa tjetri kish humbur durimin dhe qe larguar pa dhėnė asnjė shpjegim: pa njė fjalė pėrshėndetje, pa zemėrim.
Andrea nuk kish ndjerė keqardhje.
Por ti mos ik, Erik, ti nuk duhet tė ikėsh, tha me tė hyrė nė prag tė shtėpisė sė saj. Ik tė lutem.
E pėrfytyroi tė dashurin tek flinte, me krahun e majtė nėn faqe, ndoshta fjalorin spanjisht-italisht mbi komodinė, pėr tė kuptuar mė mirė atė qė po lexonte.
Mbas leximit tė romanit, ai do tė qėndronte?
Andrea iu afrua kompjuterit. Kaloi duart mbi tastierė. Silueta e kokės sė vet iu faneps nė ekran, e rregullt dhe e errėt.
Ajo kish humbur pėrgjatė viteve kaēurrelat dhe bjondėsinė e flokėve. Kėta binin tani tė drejtė e tė rėndė, me njė autoritet tė ashpėr. Nga fėmijėria i patėn mbetur vetėm sytė, pėrjetėsisht tė alarmuar, tė mėdhenj.
Ezekiel Ramon Garsia do ta kish njohur tė bijėn nga sytė, edhe pse kishin rrjedhur njėzet e gjashtė vite qė nga ndarja e tyre.

Nga Romani ''Mė pas heshtja''
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 19, 2008 8:22 am

Elvira Dones  
   
  
 
Ditė e bardhė e fyer



Quhem Ilir Bejko. Miku im quhet Maks Bauman e unė nuk di nga t'ia mbaj. Mė duket sikur kam para vetes njė faqe tė bardhė, e gjitha pėr t'u shkruar. U bėnė dy orė qė kruaj kokėn si guak duke pėrtypur fillime rrėfimi si kashtė kali e duke u vėrtitur nėpėr apartament. Sidoqoftė, nuk duhet tė stis kurrgjė. Ajo qė ka ndodhur ka ndodhur, dua apo s'dua unė. Kjo ngjarje rri e strukur pabesisht brenda stomakut tė lodhur nga ulēera shumėvjeēare, qė, me sa mbaj mend, duhet tė ketė nisur tė mė torturojė qė kur isha nė bark tė sime mėje, ndoshta edhe mė parė. 
Ėshtė njė ditė e qetė nė dukje, nga ato qė nuk tė zėnė frymėn me njėmijė gjėra tė vogla, si pėr shembull tė mbushėsh frigoriferin e zbrazur me ushqime, apo tė ēosh pėr mballosje kėpucėt tek kėpucari i vetėm i qytetit e kėshtu me radhė. 
Ėshtė njė ditė e ēliruar nga detyrimet, dhe pikėrisht kėtu qėndron poshtėrsia e saj. Nė kėtė strofkė nuk ka mbetur qoftė edhe njė vrimė e vetme nga ku tė pėrpiqem tė shpėtoj. 
- Rrėfeje njė ditė qė tė jesh mė nge, mė qe lutur Maksi, filloje kur tė kesh kohė, kupton? 
Unė pata tundur kokėn mjaft i nxehur atė ditė dhe i nxehur nuk ėshtė fjala qė ta jep krejt idenė e kacabunėve qė mė patėn ngėrthyer. 
Nuk di nėse ai e kishte tė qartė se ē'po mė hidhte mbi shpatulla duke mė kėrkuar qė tė rrėfeja. Nuk di nėse e dinte qė kėshtu po mė dėnonte me njė vuajtje edhe mė tė madhe se gjithė ajo qė bluaja pėrbrenda prej shekujsh. Por ky ishte Maksi, dhe nuk mund tė ndryshonte. Po tė mos ishte i tillė, sot do tė gjendej vetė i mpleksur me ngjarjen e tij, nė vend qė tė ma hidhte pėrsipėr si njė rrjetė nė det tė hapur e unė tė mbetesha si peshk, i vetmi peshk i rrjetės, qė hap gojėn pėr pak ajėr, tė fundit ajėr, para se tė lėshohet pėrfundimisht nė kuadratet e lagėshta tė kurthit. 
- Jam i lodhur, - pati deklaruar Maksi, sikur vetėm ai tė kishte tė drejtėn tė ishte i lodhur dhe ta shpallte kėtė me zė tė lartė. Sikur njerėzimi tė mos ishte i lodhur nga gjithēka dhe sikur unė tė mos isha i lodhur e sikur tė mos kisha dėshirėn qė ta bėja unė atė qė po bėnte Maksi, sikur unė tė mos kisha tė drejtė tė thosha jam i lodhur, mik. 
- Jam i lodhur, mik, dhe ti do ta rrėfesh kėtė… gjė, kėtė jetė, kėtė miqėsi, kėtė… Ti do ta rrėfesh, mik! 
Kishte javė qė Maksi nuk mė thėrriste mė nė emėr, por me fjalėn mik, sikur kėshtu t'i siguronte vetes apo mua faktin qė, meqė isha mik, meqė mė quante mik, kjo do tė shėrbente si kapistall, do tė ishte mjaft lidhėse, detyruese pėr mua, dhe unė do ta kapja fillin e ngjarjes e do ta tirrja deri nė fund. 
- Ti do t'ia tregosh Aleksit tė gjitha. 
Mė kish gozhduar me sy. 
Ishte njė ditė e bardhė. Dielli ishte i bardhė. Retė qė i qėndronin rrotull diellit, pa guxuar t'ia zinin fytyrėn, gjithashtu. Edhe qielli ishte i bardhė. Maksi kishte veshur njė kėmishė tė bardhė, mbi pantallonat xhins blu tė ēelėt, tė ngushta mbi trupin e hollė me muskujt nervozė nėn fanellatėn e kėmishės. Kjo ishte e gjerė. Mėngėt i kishte shpėrveshur deri sipėr bėrrylave, por e kishte lėnė mjaft tė hapur nė gjoks dhe lėkura mbi krahėrorin e tij, zakonisht e bardhė qumėsht, qe nxirė nga dielli i atij korriku aq tė pazakontė. Nuk di pse nė atė ēast e vėshtrova thellėsisht, me intensitet, si do tė thoshin nga kėto anė. Me njė sy ndoshta prej fotografi. Imtėsia e atij vėshtrimi mė tha se Maksi ishte njė burrė i bukur nė kuptimin e plotė tė fjalės. Jo se kėtė gjė nuk e kisha dėgjuar shpesh nga vajzat qė i vinin rrotull, apo nga Aleksi, por kurrė s'i kisha dhėnė rėndėsinė e duhur. 
Unė e kisha parė Maksin – nė ato dy vjet miqėsie kishim kaluar mjaft kohė bashkė, netė tė thata dimri, netė tė dehura nėpėr rrugėt e shkreta tė Luganos, netė tė dėshpėruara, kur unė qėndroja mbi kryet e Maksit ndėrsa ai flinte duke mos ma lėshuar dorėn dhe unė pyesja veten se ē'po bėj kėtu, nė zemėr tė natės, kur ky zullap zvicerani fle pėr shtatė palė qejfe e unė duhet tė ngrihem me natė pėr tė shkuar nė punė – por nuk e kisha kėqyrur Maksin nė kuptimin estetik tė fjalės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 19, 2008 8:22 am

Nuk di pse nė atė ēast mora hua njė palė sy gruaje dhe e kėqyra mikun. Ajo kėqyrje kishte diēka femėrore. Hollėsitė qė vura re ishin tė tilla dhe u binda se ajo qė thoshte Aleksi ishte e vėrtetė. Maksi qe i bukur. Flokė biondė nė ngjyrė gruri tė pjekur plotėsisht, tė shkurtėr, veshė tė ngjitur pas kokės, njė fije mjekre e sapodalė qė ai e rruante me kujdes duke lėnė gjithmonė vetėm atė shtresė tė hollė, sapo tė dukshme.
- Sikur tė rruhesha kėshtu si ti do tė dukesha qose e shkuar qoses, - qeshte ai. 
Kishte blerė njė nga ato makinat pėr rruajtje qė kushtojnė njė djall e gjysmė.
- Do tė dukesha…, si i thua ti nė gjuhėn tėnde? 
- Zullap. 
- Tamam zullap. Sekreti i kėsaj bote janė hollėsitė, njė milimetėr qime mė shumė dhe dukesh mashkull, njė milimetėr mė pak e dukesh zullap e qose. Sekreti i bukurisė sė kėsaj bote janė hollėsitė, jo tėrėsia. Tėrėsia, e gjitha, totalja tė bėn tė vjellėsh. Pra, ti do t'i rrėfesh hollėsitė e kėsaj gjėje, mik, apo jo? 
Pata pohuar me kokė, pa mundur tė gjeja zė nė kordat e grykės, ndėrsa kordat e shpirtit po ulėrinin pa pikė fuqie. 
- Ti do t'ia rrėfesh Aleksit gjithēka qė ndodhi nė muajt e fundit? 
Aleksi kishte ikur nė Zelandėn e Re. Ku tė gjeja unė mundėsinė tė flisja me njė femėr qė kishte hapur njė vrimė nėn kėmbė e kishte depėrtuar me njė tryelė derisa nga ana tjetėr e tokės kishte gjetur Zelandėn e Re, vetėm e vetėm qė tė ishte sa mė larg Maksit? Si t'ia rrėfeja Aleksit kėto ditė tė fundit? Ku t'i gjeja gjithė ato fjalė? Unė isha njė picier i thjeshtė, gatuaja pica e aq. Isha edhe njė farė zdrukthtari, edhe pak murator. Isha edhe refugjat. Njė refugjat i pėrjetshėm. Por kjo ishte njė gjė qė nuk tė jepte aftėsi rrėfimi. Shumė-shumė mė pajiste me njėfarė aftėsie analizuese tė cilėn e kisha zbuluar brenda vetes veē kohėt e fundit. Por pėr kėtė, ndoshta, do tė flas mė vonė. 
Tė kthehem tek dita e bardhė. 
Nėn lėbyrjen e saj bukuria e tij dilte nė pah me gjithė tė fshehtat e saj. Kishte futur duart nė xhepat e xhinseve dhe bardhėsia disi e zymtė e ditės i jepte blusė sė syve tė tij njė nuancė tė zbėrdhylur. Kaltėrsia e tyre qe zbehur, si kthesa e fundit nė jetėn e Maksit. Emri i tij i vėrtetė ishte Massimo. Ashtu si Aleksi quhej nė tė vėrtetė Alessia. Nga kjo anė e Evropės e kishin zakon t'i shkurtonin emrat italianė apo mesdhetarė duke u dhėnė atyre njė theks verior, prusian, celtik apo diēka tė kėtillė. Emrat me tingull tė kėndueshėm gjatė cungimit merrnin diēka ushtarake: Alessia kthehej nė Aleks, Franēesko shkurtohej nė Franko ose Frank (ishte njė emėr me tingull e kthehej nė njė lemzė), Massimo nė Maks, Mikele nė Maik apo edhe mė zi, Maikh, me h-nė gjermane nė bisht tė emrit qė tė shkulte bajamet vendit gjatė shqiptimit. Por kėto janė gjėra subjektive, ndoshta isha vetėm unė qė i shihja kėshtu ngaqė ndjeshmėria ime qe krejt e ndryshme nga ndjeshmėritė e kėtyre anėve. 
Maksi mė vėshtroi e mė vėshtroi, pa folur, ndonėse kjo ishte njė ditė nga ato pėr tė folur deri sa tė tė bėhej gjuha shkrumb nga dėrdėllitjet. 
Zot, se ishte njė ditė pėr tė folur ajo! 
Mund tė flisje pa patur nevojė tė kuptoheshe. Edhe pa t'u lipsur qė tė nxirrje pasaporta e tė thoshe: vij nga filan zullum apo fistek parajsė. Ishte njė ditė kur mund tė flisje, i sigurt se bota do tė tė kuptonte. Gjithė ferret e gjithė parajsat, nėn butėsinė prej puplash tė atij qielli, ishin njėlloj tė rrėfyeshme. Por ne Tė Dy e humbėm atė mundėsi dhe vazhduam tė vėshtroheshim njė copė herė aq tė gjatė, sa kjo tinzare na e gėlltiti atė nė barkun e vet tė thellė sa fundi i oqeanit nėpėr tė cilin qe zhdukur Aleksi. 
Qėndruam njė copė herė kėshtu, me nofullat mbėrthyer, si njė ēast para se dentisti tė tė urdhėrojė qė tė tregosh thellėsinė e qenies para dritės sė ftohtė qė tė qėndron e pamėshirshme mbi kokė nė ndenjėsen e studios sė tij. Disa adoleshentė mbi patinat me rrota na kaluan pėrbri duke na hedhur syve njė vrundull ajri tė nxehtė e tė lagėsht, por ne nuk ua varėm. 
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 19, 2008 8:23 am

Maksi lėvizi nofullat dhe unė u ndera pėrpara si pėr tė lehtėsuar lindjen tingullore tė atij shterzimi aq tė vėshtirė. Por ai nuk polli fjalė. Tė dy hodhėm sytė nga liqeni i Luganos. Barkat sorollateshin si tutkune pa adresa, me turistė tė ēoroditur lėkurėskuqur pėrsipėr. Pjesa mė e madhe ishin gjermanė. Zėrat mbėrrinin deri nė breg. Nuk e kuptoja gjuhėn, por dija tė dalloja fare mirė theksin e gjermanishtes sė gjermanėve tė Gjermanisė nga ajo e gjermanėve tė Zvicrės. Kot nuk jetoja nė kėtė vend prej pesė vjetėsh. U humba njė ēast tė gjatė, aq sa gati mė erdhi gjumė. Kur ktheva kokėn unė, e ktheu edhe Maksi. Sėrish u gozhduam nė bebėzat e shoshoqit.
E pyeta me sy se kush i kishte shpikur fjalėt. Ai kishte njėzet e tetė vjet qė jetonte nga kjo anė e botės, ca gjėra ndoshta do t'i kishte mėsuar mė nė fund. Por ai, o ngaqė nuk e kuptoi pyetjen time, o ngaqė nuk deshi tė pėrgjigjej, ruajti me kokėfortėsi heshtjen. 
Dikur iu zbut vėshtrimi i inatosur duke iu shndėrruar nė diēka midis ėmbėlsisė dhe pėrhumbjes.
- Ajo qė unė prisja tė mė ndodhte ka kaluar, mik, - tha mė nė fund. - Unė… prisja tė hynte diēka nė jetėn time. 
Vėshtroi sėrish rrotull. Njė mjelmė po kalonte madhėshtore para kėmbėve tona, ende e lagur prej ujėrave tė liqenit. Maksi nxori duart nga xhepat e xhinseve duke i nderur ato pėrgjatė ijeve si fėmijė i turpshėm, i ngathėt.
- Prisja tė ndodhte diēka nė jetėn time, por ajo shkoi pa ardhur mirė. E' passata gią, amico. E' gią passata, ormai. 
- S'ėshtė e vėrtetė, - iu pėrgjigja pa e ditur pse i thashė ashtu.
- Ēfarė s'ėshtė e vėrtetė?
- Qė ka kaluar ajo qė po prisje. Tė flet vetėm dėshpėrimi.
- U bė njė copė herė qė… njė copė herė tė shkuar, kupton?
Nuk e kuptoja, por nga pėrvoja dija se nė raste tė tilla, edhe sikur t'ia pohoja moskuptimin, ai nuk do tė mė ndihmonte qė tė kuptoja. Ndaj e lashė atė punė. Prita mos thoshte diēka tjetėr dhe, ndėrsa prisja, zemra filloi tė mė rrudhosej si njė leckė e qullur. 
- Pse nuk flet, - kėrkoi tė kruhej Maksi.
- E ē'tė them?
- Ē'tė duash, atė qė tė ka qejfi.
- Maks, mjaft tani, po mė kall frikėn. 
Por kėtė ia thashė nė shqip. Ai nuk kuptoi dhe kjo e acaroi. Ia pėrktheva fjalinė.
- Ah, - bėri, - pra po tė fus frikėn, e pse?
Heshta, dhe sepse mė erdhi njė shkulm dėshire qė tė isha larg qė aty, ndoshta nga ana tjetėr e botės. Do tė kishte nė kėtė rruzull njė qoshe tė vetme ku unė tė qėndroja larg tokės sime, larg kėsaj toke ku jetoja prej vitesh e qė ende s'i qe mbushur mendja tė mė pranonte nė gji tė saj, larg dhimbjeve dhe gėzimeve, atje ku tė mund tė gjalloja pa gjithė kėto, por ama tė gjalloja. Fundja kush e kishte thėnė se duhej jetuar me kujtime, dhimbje, gėzime e mė the e tė thashė? Nuk mund tė jetohej dhe aq? Pa asgjė. Do tė isha i lumtur tė jetoja pa asgjė. 
- Ē'po mendon? - u bė kureshtar Maksi.
- Ėshtė ca e…, ėshtė e koklavitur, nuk di si tė ta them. 
- Ti provo tė ma thuash.
- Lėvizim qė kėtu, - iu luta me njė zė qė doli i pėrgjėruar, - u bė gjysmė ore qė jemi ngulitur kėtu si gozhdė tė ndryshkura. 
- E pse tė ndryshkura?
Sytė e tij qenė bėrė tė kėqij, cytės, gjė qė e njihja mjaft mirė dhe me tė cilėn mė qe dashur tė luftoja shpesh nė vitin e fundit.
- Maks, jam i lodhur vėlla, mjaft tani. 
- Edhe unė, mik.
- Thirrmė nė emėr, pash zotin.
- Pse, mik tė duket njė fjalė e papėrshtatshme?
Nisa tė ec me tė shpejtė duke u pėrpjekur tė kontrolloja ankthin qė mė kishte kaplluar e qė po mė komandonte kėmbėt drejt parkingut ku kisha lėnė rrangallėn. Ai mė ndoqi pa mė ndalur. Dihaste sikur tė ishte nė pikat e fundit tė oksigjenit. Por nuk mė erdhi keq. Vazhdova tė eci deri sa ajri i lagėsht m'i qulli mushkėritė si tenxhere me avull. Kur u ndala Maksi po i thoshte mirėdita dikujt pas meje. Nuk u ktheva dhe, siē e prisja, ai mė doli karshi. Lodhja po mė vinte poshtė. Pas njė ore duhej tė paraqitesha nė punė dhe njė natė mė parė kisha mbyllur sy vetėm dy orė. 
- Mė fal. Nuk e di as vetė ē'mė zuri kėshtu.
- Nė rregull.
- Mund tė vij me ty? 
- Jo.
- Mė bėn tė marr autobusin nėpėr kėtė vapė?
- Puna jote.
- Do tė shihemi sot nė darkė? 
- S'ma merr mendja. 
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 19, 2008 8:23 am

Ia preva, ndonėse dėshira pėr tė ndenjur me tė qe e madhe. Sidoqoftė, qeshė aq i lodhur, sa e dija qė nuk do tė kisha patur fuqi tė pėrballoja digėn e pėrhumbjes sė tij dhe ato qė doja t'i thosha prej kohėsh do tė ktheheshin nė fjali tė rėndomta e pa lidhje. Nuk isha njeri me shkollė e as me ndonjė aftėsi tė lindur, merre me mend pastaj tė lidhja mendime bindėse pėr tė mbushur kokėn prej mushke tė Maksi Baumanit. Shumė-shumė ajo qė i njihja vetes ishte njė lloj aftėsie pėr t'i vėnė re gjėrat. Ishte observimi aftėsia ime, por edhe ky mbetej nė njė shkalle embrionale dhe mjaft vetjake. Kur prej kėtij observimi kėrkohej qė tė shprehte vetveten, gjithēka bllokohej. Dhe nė vend qė tė rrėfeja edhe atė pak qė kisha kuptuar prej dukurive apo ngjarjeve, tregohesha idiot nė fuqi tė katėrt, mė mbyllej goja e, bashkė me tė, edhe gryka e rrėfimit. 
- S'ma merr mendja, Maks, pėrsėrita. 
Tani ishim nėn hijen e mimozave buzė rrugės qė ēonte drejt parkingut tė madh nė deltėn e liqenit nė lagjen Kasarate. E bardha e ditės kishte marrė njė pamje tė zymtė, tė njė grije edhe mė tė shpėlarė e pa pikė karakteri. 
- Tė lutem, - tha ai.
- Jo. 
Iu pėrgjigja thatė dhe aq prerė, sa ndjeshmėria e tij, qė unė e njihja mirė, nuk do tė kėmbėngulte tė mė mbushte mendjen per tė kundėrtėn. Kėshtu ndodhi. Nuk vazhdoi mė tutje. 
Tani e di se, po tė ma kishte bėrė atė lutje edhe njė herė tjetėr, unė do t'i isha bindur si pulė, duke i falur Maksit netė e netė tė tjera, nė njė zinxhir tė mundimshėm zemėrhapjeje qė tashmė njihja pėrmendsh. 
Por i lodhur nga endja e kotė qė kisha bėrė nė kėtė jetė, e sė cilės ende nuk i shihja njė fund tė qartė, atė ditė u tregova i patundur. Ndoshta pėr herėn e parė dhe tė fundit nė tridhjetė vjetėt qė shkela koren e tokės unė u tregova i patundur. 
Thua tė ketė qenė hera e vetme kur Nuk Duhej tė isha treguar i tillė? Thua po tė isha takuar me tė atė natė, e nesėrmja do tė qe gdhirė ndryshe?! 
Ai mė nguli gishtin tregues nė gjoks. 
Kishte duar prej pianisti, me gishta tė gjatė, tė fortė, nervozė, ndonėse nuk kisha parė ndonjėhere nga afėr duar pianisti, Maksi ma kish fryrė kokėn aq shumė me incizime koncertesh pėr piano, sa kjo gjė mė kishte bėrė tė krijoja njė ide rreth duarve tė tyre. Sesilė Bauman ishte pianiste. Ajo kishte tė njėjtat duar, si Maksi, por nė version femėror. Nga koncerti i fundit qė kishte dhėnė nė Nju Jork i kishte dėrguar tė vėllait para tre muajsh njė fotografi ku nė plan tė parė i kishin marrė duart. Nė kurriz tė fotografisė Sesila pati shkruar mė ka marrė malli, dėshiroj t'i vė nė shpatullat e tua, mė ka marrė malli pėr shpatullat e tua vėllaēko.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 19, 2008 8:24 am

Duke e shtyrė gishtin nė mes brinjėve Maksi tha: 
- Premtomė qė do ta tregosh kėtė ngjarje. Pėr Aleksin dhe pėr Sesilėn. Nė rregull?
- Mjaft tani me kėto budallallėqe se mė ēave kokėn! 
Kisha ulėritur, por askush nuk ktheu kokėn, veē Maksi mbeti njė ēast nė mėdyshje, pastaj iu ndezėn sytė. 
- Kur mbaron punėn sonte?
- Si gjithmonė, nė orėn dy.
- Nė Nju Jork ora dy e mėngjesit ėshtė ora dhjetė e mbrėmjes.
- Dhe ēė?
- Domethėnė se Sesila mund tė jetė nė shtėpi e ti mund t'i dėrgosh njė e-mail nga ana ime.
Kur niste tė qahej me kėtė ton mė vinte ta zija me shuplaka. Sikur tė kisha njė shtrat a diēka tė tillė, do tė shtrihesha mu nė mes tė trotuarit e do t'ia merrja njė gjumi nga ata qė ndodhte t'i bėje vetėm njė herė nė jetė. Fėrkova qepallat duke u munduar tė vija nė vete. 
- Shkruaji ti Sesilės, pse mė fut mua nė kėtė mes?
- Mos bėj sikur s'e di.
U pamė si dy gjela deti qė i kanė detyruar tė zhvokshin shoshoqin me sqepa nė njė ndeshje klandestine nė ndonjė oborr tė pocaqisur tė ndonjė lagjeje po aq tė pocaqisur metropolitane. 
Maksi ia plasi gazit dhe kjo sikur ma nxori pak gjumin. 
- Ē'ka kėtu pėr tė qeshur? - e pyeta sa pėr tė thėnė diēka.
- Po flasim kodra pas bregut, - m'u pėrgjigj duke iu mbushur sytė me lot, gjė qė ndolli edhe mė pezm.
- Ika Maks, duhet tė shkoj tė ndėrrohem dhe tė nxitoj pėr nė punė. 
- Do t'i shkruash Sesilės?
- Nė rregull. 
- Ma ke premtuar. Mirė mbeē mik, - tha Maksi dhe m'u hodh nė qafė. 
Fiiufiuuu, fishkėlleu njė grup vajzash qė nė atė ēast po kalonte pas shpinės sė Maksit dhe para syve tė mi tė lagur nga mallėngjimi.
- Nuk kuptoj ēfarė do tė thuash Maks Bauman, i thashė dhe u shkėputa duke ndier nė gishtat e duarve mungesėn e dėshirės sė shpatullave tė tij pėr t'iu larguar pėrqafimit. 
Grija e ditės tani i kishte bėrė njė aureolė rreth kokės dhe unė, pa mundur ta ndaloja veten, iu hodha nė qafė sėrish, pėr tė mbledhur nė kraharorin tim prej shqiptari tė vetmuar vetminė e tij prej evropiani, qė unė jo rrallėherė kisha patur zili nė kėto vite, ngaqė mė ishte dukur njė vetmi e pėrballueshme dhe disi e kotė. E unė me gjithė shpirt do tė kisha dashur tė kisha njė vetmi tė kotė brenda e rreth vetes. A mund t'i thuhej njė miku mashkull tė dua pa patur frikė se kjo gjė mund tė keqkuptohej, apo tė merrej si diēka tepėr patetike? Natyrisht qė nuk ia thashė. Mentaliteti im prej ballkanasi nuk mė la ta shqiptoja kėtė dashuri qė ngrohej prej kohėsh mes brinjėve. Por brenda vetes betohem qė ia thashė, ia thashė fort, nė tė dyja gjuhėt. Tė dua Maks, i thashė nė shqip; ti voglio bene Maks, i thashė nė italisht dhe tani isha unė ai qė me vėshtirėsi shkėputej prej krahėve erėmira tė tij. 
- Nuk kuptoj ē'do tė thuash me kėto fjalė koti, byrazer. Nganjėherė vėrtet dukesh sikur tė mungon njė dėrrasė. Do tė shihemi nesėr mbasdite, mirė? 
- …
- Nesėr nė mėngjes mos ec tė mė zgjosh se do tė jem i vdekur pėr gjumė. Nesėr mbasdite shkojmė tė pijmė diēka bashkė. 
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 19, 2008 8:24 am

- Maks, nė rregull?
- Nesėr mbasdite nuk do tė shihemi dot, - tha ai me sytė gjetkė. 
Mora tė iki duke ndier se si po shqyeja mishrat e shpirtit tim. Kėto po zvarriteshin pas, copėra tė mbetura nė nofullat makabre tė kėsaj hiene me emrin jetė. Kisha humbur. Nė atė ēast doja veē t'i shpėtoja dėshtimit tim. 
Ika. Duke vrundulluar nė ajėr ēelėsat e veturės, nė tufėn e madhe qė ndrynte nė rrethin e metaltė ēelėsin e picerisė, ēelėsin e apartamentit, ēelėsin e lokalit ku rrinte e ndryrė rrobalarėsja e pėrbashkėt e banorėve tė pallatit, ēelėsin e pishinės nėntokėsore nė tė cilėn gjatė fundjavėve punoja si pastrues pėr tė rrumbullakosur ca rrogėn. 
Maksi mė ndoqi prapė. 
Njė furgon i Kryqit tė Gjelbėr ndezi papritur sirenėn dhe turfulloi rrugėve si njė grua histerike nė kulm tė nervave. Mė mirė qė u ndez ajo sirenė, pėr tė mos ndier pas shpine dihatjen prej ndjekėsi tė Maksit dhe rėnkimin tim prej burracaku. 
Kur mbėrrita nė parking njė gjobė mė priste mbi xhamin e pėrparmė tė rrangallės.
- Phu, ta dhjefsha racėn!
- Ilir, - tha Maksi me zė fare tė ulėt. 
- Ah, pra e paskam njė emėr. 
- Ti rrėfeje ngjarjen nė vetėn e parė, sikur ti tė ishe ti dhe ti tė ishe unė. 
- Tė ka hipur temperatura qė flet pėrēart? 
- Rrėfeje nė vetėn e parė.
- Unė nuk i ha kėto broēkulla, dėgjove? Mė ka ardhur nė majė tė hundės nga dokrrat e tua, deri kėtu jam mbushur, - bėra me dorė sipėr flokėve. 
Ik, i thashė vetes, ē'pret, nuk je mėsuar me kurthet e tij? Ē'pret qė s'ia mbath njė herė e mirė nga ky i ēmendur, nga ky qytet, nga ky kanton, nga ky vend, nga ky kontinent, nga ky qiell, nga kjo galaktikė? Pse nuk i le targėn gjithēkaje, edhe vetvetes? 
Por qėndrova aty si mė i madhi i tuafėve qė kishte lindur nėna ndonjėherė. 
E kam tė qartė qė s'po kuptoni kurrgjė nga ky rrėfim qė i ngjason mė shumė njė lemze. Ma bėni hallall, unė gjėrat qė mund tė rrėfehen me njė rrokje i tjerr njė vit tė tėrė, e ato qė lipsen tė rrėfehen me hollėsi i cungoj pėr ibret. 
Qėndrova aty, pra, si tuafi mė i pafuqishėm i pjellė nga nėna Pafuqi. Dhe pėr njė ēast Maksi mori njė pamje tė qartė, tė kthjelltė, tė prerė, racionale, qė e vishte me autoritetin e njė profesori matematike. Zot sa i shkonte ajo pamje, edhe pse binte nė kundėrshtim me sytė e tij prej fėmije tė lindur nė njė ditė tė hutuar. Nuk dukej se po kėrkonte tė mė mbante me fjalė nė ato ēaste. Pika ēuditėse nė cepat e buzėve tė tij qe definitive, si thuhej nga kėto anė.
- Tani po iki, Maks, vėrtet, jam aq vonė, sa…
- Po iki edhe unė. Nė vetėn e parė, mos harro.
- Ma hėngre shpirtin o rob njeriu. Tregoji vetė menderet e tua, dėgjove? Nė ēfarė vete qė tė duash, mua mė mjaftojnė tė miat. Ika tani se u bėmė si ato plakat qė s'dinė si ta shtyjnė gallatėn e pensionit dhe dėrdėllisin gjithė ditėn e perėndisė. 
- Tė pickoi zekthi qė more zjarr kėshtu? 
- Mė pickove ti. Ma bėre trurin dhallė ma bėre, hajt me tė mira mbeē.
Hipa nė veturė dhe ndeza motorin duke ulur xhamin e dritares, njėkohėsisht. Vura marshin retro por Maksi nuk shkulej nga vendi dhe unė nuk mund tė lėvizja pa e cikur me ijet e veturės. 
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 19, 2008 8:25 am

 Hiqu, de, qė andej.
- Tė kujtohet ai koncerti pėr piano qė tė dhurova para njė muaji?
- Po, Brahms a ku di unė.
- Koncerti nė re minor, opus 15.
- E ēė pastaj? 
- Dėgjoje nesėr mbrėma.
- Nuk do tė shihemi nesėr, thamė?
- Ti the, unė s'thashė asgjė.
- Djalo, ti ia ke ngenė, mua mė duhet tė nxjerr bukėn e gojės. 
- Ditėn e mirė.
- Dita gati iku.
- Epo mirė, si tė duash. Mbeē me tė mira.
- Edhe ti. E mos bėj budallallėqe sonte, se s'kam ndėr mend tė tė bredh pas, dėgjove?
- Si urdhėron mami. 
- Mami i sat'ėme.
Maksi qeshi dhe unė ia pasova. Mė nė fund u spraps e unė dola nga parkingu duke u ndier papritur i lehtėsuar, me njė lehtėsi prej budallai. 
Kėshtu u ndamė. Ato qenė fjalėt e fundit qė shkėmbyem nė kėtė jetė. E pashė nga pasqyra pasvėshtruese tek zvogėlohej e zbėrdhylej nė bardhėsinė e asaj dite pėr t'u harruar.
Ngava si i ēmendur deri nė shtėpi. Bėra njė dush tė shpejtė, vesha rrobat e punės dhe lava dy pjatat e njė nate mė parė kur i kisha gatuar Maksit e vetes nga njė pjatė spageti me hurdhėr, vaj ulliri e piper djegės, gjė qė na e kishte vėnė shpirtin nė vend, ndonėse bėnte njė vapė prej derri. 
Kuzhina kishte nevojė pėr njė dorė tė mirė pastrimi, ndoshta gjatė fundit tė javės do tė mė vinte pak dėshirė pėr ta sjellė nė terezi atė tė bekuar strofkull, qė shyqyr qė e kisha, sė bashku me punėn nė piceri dhe kokėn mbi shpatulla. 
Para se tė dilja i hodha njė sy sirtarit ku mbaja ato pak disqe qė kisha blerė nėpėr vite, ato pak herė kur ia kisha lejuar vetes tė thosha: nė dreq tė vejė kursimi e gjithė tė tjerat. 
Kish raste kur mė kapte edhe mua gripi i dorėshpuarjes. Qe e vėrtetė qė isha refugjat, por kjo nuk ma hiqte deri nė fund ndjenjėn keqbėrėse qė ende tė isha njeri. Refugjati duhej tė mbetej refugjat, dakord. Por ēdo rregull kishte mė shumė se njė pėrjashtim dhe unė kisha pėrfituar nganjėherė duke pėrdorur njėrin prej kėtyre pėrjashtimeve. Kisha vendosur qė pėr njė fragment tė vogėl gjallese mund ta quaja veten njeri, se s'bėhej kiameti. Por edhe sikur tė bėhej, nė tė s'ėmės. 
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 19, 2008 8:25 am

Nė tė s'ėmės, i thashė apartamentit me mllef. 
Kėrkova me duar nė gjysmėterr diskun qė mė kishte kujtuar Maksi. Johannes Brahms, Piano Konzert No.1, op 15, d-Moll. Hajde koklavitje! Edhe klasikja mė duhej mua qė mezi kisha mėsuar marifetet e kėsaj ane tė botės me gjithė ato formularė pėr tė mbushur, rregulla pėr tė ndjekur, ultimatume pėr tė respektuar e tė tjera e tė tjera. 
Them nė gjysmėterr se nga e nxehta e madhe pata mbyllur grilat pėrgjysmė, gjė qė e errėsonte dhomėn duke i dhėnė pisllėkut dhe rrėmujės njė pamje gati fisnike. 
Maksi ma kishte dhuruar atė disk nė njė vrundull tė pafrenueshėm pėr tė mė emancipuar nga ana muzikore, sipas tij. Unė kisha luajtur gjithė teatrin qė meritonte njė dhuratė e tillė, domethėnė ide e shkėlqyer vėrtet, pse jo? Ku ėshtė e shkruar qė unė nuk duhet tė kuptoj diēka mė shumė nga gjithė ato pallavra me tė cilat ti hallakat minutat e orėt e jetės sime, vėllaēko. (Kėtė e kisha thėnė nė shqip.) Ti ma rokandis qė ma rokandis kokėn, tė paktėn tė gdhendem edhe unė, tė bėhem qytetar i botės, apo jo? 
Por nė tė vėrtetė, ajo dhurate kishte njė arsye tjetėr. Ai kishte njė mall tė ēmendur pėr Sesilėn, qė tashmė qe bėrė njujorkeze dhe qė ato kohė po luante koncertin numėr njė tė Brahmsit nė d-Moll a nė re minor apo kush dreqin e di ēfarė, nė atė tė famshmen Juilliard School. Dhe Aleksi qe nisur pėr nė Zelandėn e Re. 
Ta vė apo jo kėtė disk, i thashė vetes. Vetėm fillimin, sa tė kujtoj si ėshtė. Ashtu bėra. 
Ai filloi, madhėshtor e rrėmbyes edhe pėr njė vetmitar si unė. Qėndrova mes pocaqisė sė dhomės dhe m'u duk vetja mbret. Mbylla sytė. 
Pėrfytyrova tokėn qė nuk shihja prej pesė vjetėsh. Sipas rregullave tė Zvicrės nuk mund tė dilja jashtė vendit bujtės, po tė mos doja tė humbisja tė drejtėn tė hyja pėrsėri. 
Mė erdhėn nė mend si njė e vjellė e fuqishme aromat dhe ngjyrat e Tiranės, para se kjo tė dėshpėrohej pėrfundimisht nė marrėzinė e saj vetvrasėse. Atėhere kur Tirana kishte ende shpresė dhe ne gdhiheshim bashkė me tė, tė dehur, duke rrokur trupin e saj mes njė dashurie syhapur, duke gėlltitur si kanibalė tė rinj agimet e botės, tė kėsaj bote qė deri atėhere nuk kishte ditur se ne ekzistonim e as qė donte t'ia dinte. Por ne kėtė nuk e dinim. Nuk e dinim se bota as qė e ēante kokėn pėr ne, pra injoranca e saj ishte e vullnetshme e jo e imponuar. Po si mund t'i dinim, kush tė na i thoshte vallė gjithė kėto gjėra? 
Mė erdhėn nė shqisa kėto aroma dhe turfullova nga larg me njė mall prej luani. Sikur ta kisha Tiranėn pranė atė ēast do ta kisha shqyer nga dashuria. Fat qė ajo ishte larg, ndryshe do t'i kishin mbetur vetėm rreckat e pėrgjakura.
E solla veten nė vete dhe u kujtova qė po tė mos nisesha menjėherė pėr nė punė mund edhe ta quaja veten njė njeri tė vdekur. Pasi pushimi nga puna pėr mua asokohe donte tė thoshte dėnim me vdekje. 
Shtypa dhunshėm tastin fund, futa kompakt-diskun nė kutinė e vet tė hollė e nervoze dhe u nisa. 
Ndonėse nuk ndihesha fort mirė, rregulli numėr njė ishte: mos i dėfte padronit, as kolegut, hallet e tua. Kėshtu qė hyra nė restorant me njė buzėqeshje prej debili. 
Ishte ora pesė e dhjetė minuta. Duhej tė kisha shkelur pragun nė orėn pesė fiks. Kjo vonesė donte tė thoshte se nė mbrėmje, pas mbylljes sė restorantit, duhej tė zvarritesha si kėrmill duke dėftyer njė zell edhe mė tė madh se zakonisht, pėr tė bėrė qė tė mė falnin dhjetė minutat e vonesės. Ashtu bėra. Ndoshta picat atė mbrėmje mė dolėn edhe mė tė mira se herė tė tjera. Kėtė nuk jam nė gjendje ta vėrtetoj me siguri, ndonėse u pėrpoqa. 
Disa herė gjatė orėve tė punės buzėqeshja mė rrėshqiti nga fytyra si ēorape najloni e cilėsisė sė dobėt duke m'u varur nėn mjekėr. Padroni atė ditė i kishte curullahet edhe mė tė ngritura se zakonisht dhe kamarierėt e shkretė nuk po dinin si t'i shmangeshin. Kėshtu qė m'u desh t'i jepja njė tė shkundur vetes dhe ta ngjisja buzėqeshjen, bashkė me vėmendjen, nė pjesėn veriore tė qenies sime fizike. Duhet t'ia kem dalė mbanė nė njė farė mėnyre, pasi shefi i kuzhinės nga mbarimi i darkės erdhi dhe mė llomotiti njė si biēim pėrgėzimi qė vinte nga njė tryezė e madhe nė fund tė sallės, ku kolegėt e njė qendre pune bėnin njė picambrėmje nga ato tė tipit le tė duhemi tė gjithė shumė meqė na zuri rrota bishtin, mor aman. 
Nė fund unė dhe ēiraku i ri qė kishte filluar punė para njė jave pastruam, vumė rregull, morėm pluhurat, vumė larėsen e pjatave nė punė, lamė gjithė tenxheret, tavat e tė tjera me radhė qė nuk po i tregoj kėtu me hollėsi, ndryshe mė merr tė qarėt, dizinfektuam, mbyllėm thasėt e plehrave dhe i nxorėm deri nė qendrėn e grumbullimit. Dhe shqyem nga trupi pėrparėset e punės. T'i hiqje kėto tė fundit pa ndrojtjen se bosi mund tė tė shihte shtrembėr ishte njė kėnaqėsi mė vete, qė, kush nuk e ka provuar, nuk mund ta dijė se ē'ėshtė. Por bosi ndėrkohė me siguri flinte, apo grindej me gruan dhe ora ishte tre e mėngjesit e unė, mbasi ēiraku u largua duke llomotitur njė pėrshėndetje qė mė shumė i ngjasonte njė plaē-i, i thashė natės:
- Sikur tė isha nė vendin tėnd, o natė, do t'i lija njerėzit rehat e nuk do t'ua haja shpirtin me mendime pa kuptim.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Numri i postimeve : 4058
Registration date : 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 19, 2008 8:25 am

Ja fillove me kopi paste hahahha keshtu e kane tredhetaret humbin toruan tani ruje nazote
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 106
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   Wed Nov 19, 2008 8:26 am

Kjo nuk ma vari. Por unė, si njeri i duruar qė isha, prita se mos ndoshta ajo ndėrronte mendje, nė mos pėr tjetėr, pėr edukatė, meqė tė gjithė nga kjo anė e kontinentit pėlcisnin qė ta dėftenin veten tė edukuar. Por nata hiē. Vazhdoi tė mos ma varte, kėshtu qė e pashė tė udhės t'i bėja njė kėrkesė edhe mė tė saktė, meqė kjo e fundit ishte nė thelb gjėja qė kisha mė pėr zemėr. 
- Mbroje Maks Baumanin sonte, nesėr nuk tė kėrkoj mė gjė, - i thashė.
Si duket, natės do t'i ketė bėrė pėrshtypje kjo kėrkesė e pazakontė, sepse me sa munda tė mbledh mė vonė gjurmėt e ngjarjeve, kjo e paskej lėnė tė qetė Maks Baumanin. Madje qenkej shtyrė edhe mė shumė: ia paskej zbrazur mendjen nga kruajtjet dhe ai paskej fjetur si engjėll.
Sikur t'i kisha kėrkuar edhe tė nesėrmes qė t'i jepte njė dorė mikut tim, ndoshta edhe e nesėrmja do tė mė kishte ndihur.
Sikur tė kisha pranuar ftesėn e tij qė atė mbrėmje tė shiheshim, qė donte tė thoshte se ai vinte nė restorantin ku punoja, hante njė picė qė ia paguaja unė me tė drejtėn e tridhjetėpėrqindėshit tė uljes sė ēmimit, priste deri sa unė tė mbaroja turnin e mė ndihmonte tė vija rregull e tė pastroja. 
Ishte maniak i madh i pastėrtisė, aq sa nė apartamentin e tij tė zinte lemeria nga steriliteti i objekteve e mobiljeve tė pakta nė stil esencial. E pastaj mė rokandiste kokėn me problemet e tij pafund. 
Sikur ta kisha pranuar atė ftesė! Ndoshta sot nuk do tė gjendesha nė kėtė hall tė madh qė ta rrėfej ngjarjen tonė ku unė tė isha unė dhe sikur po unė tė isha Maksi.
Sikur Aleksi tė mos ishte larguar pėr nė Zelandėn e Re dhe marrėdhėnia e tyre tė vazhdonte, hiq e mos kėput, si mė parė, por tė vazhdonte!
Sikur Sesila tė mos gjendej nė qendėr tė Mollės sė Madhe e pėrpirė nga perfeksionimi pianistik nė shkollėn me emrin Juilliard!
Sikur mua tė mos mė qe dukur pėrhumbja e Maksit atė mbasdite njėlloj si tė tjera ēaste krizash qė rėndom kisha hequr mbi lėkurė, sidomos gjatė vitit tė fundit! 
Por me sikuret mund edhe tė fshija prapanicėn se asgjė nuk ndryshonte. Dhe asgjė nuk ndryshon. 
Dikur, para nja tetė a dhjetė muajsh, i kishim premtuar shoshoqit qė tė mos gėnjenim. Ndėrkohė ai mė ka gėnjyer aq herė, sa, sikur tė mund t'i depozitoja nė bankė profkat e tij, sot do tė isha aq i pasur, sa tė mė dilte kamja pėr veshėsh. Por unė nuk mund ta bėj njė gjė tė tillė, se burri pėr fjale mbahet, tė paktėn njė farė burri nė kategorinė e tė cilit rrekem ta pėrfshij veten.
Kėshtu qė mė duhet tė mbaj premtimin pėr ta rrėfyer ngjarjen, apo ngjarjet, nė vetėn e parė njėjės. E, meqė zotėria i tij Maks Bauman ka ēarė ferrėn, mė duhet tė vihem edhe nė kėmbė tė tij dhe tė shtrydh trutė e mushkėritė pėr ta bėrė kėtė gjė.
Po si mund tė flas sikur tė isha ti kur nuk jam e nuk kam qenė kurrė nė kokėn tėnde?
Kėshtu si tė them unė, bėje e aq!
Njė fjalė goje.
Hė mor burrė, mos i fry gjėrat kėshtu si deve me barrė!
Ashtu tė duket ty? 
Ashtu ėshtė, jo ashtu mė duket mua. Gjėrat janė mė tė thjeshta nga sa pandeh. Ti do tė mbetesh gjithmonė mbi kėtė tokė, kurse unė jam vetėm njė kalimtar. Pra, kush mbetet rrėfen, kush ka ikur nuk mund tė rrėfejė, pasi gojėn e tij e ka marrė me vete. 
Kishim qenė tė dehur paq atė natė. Njė nga netėt e shumta tė shkapėrderdhjeve, kur unė dehesha pėr tė harruar e ai dehej pėr t'u ndier esėll. Por edhe kjo ėshtė e vėshtirė pėr t'u rrėfyer. E vėrteta ėshtė qė tani duhet ta kullandris nė njėfarė mėnyre e nuk kam forca, nuk kam ku t'i marr hua forcat.
Ato kanė vdekur bashkė me njė pjesė tė shpirtit tim. Kjo qė mė ka mbetur ėshtė vetėm rezerva e fundit, si mielli i vjetėruar nė fund tė njė sėnduku ushqimesh. (...)

Nga Romani ''Ditė e bardhė e fyer''
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: PROZE- nga autore te ndryshem.   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
PROZE- nga autore te ndryshem.
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 3 e 4Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: