Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Ezmerka me topuz

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Nov 06, 2008 12:08 am

Kristaq F. Shabani studimet e mesme i ka pėrfunduar nė Teknikumin e Delvinės, shkollė kjo ėndrrimtare, ku poeti botoi nė shtypin e Kohės. Nga Delvina startoi mė tej.

“Esmerka me Topuz” ėshtė njė poemė e sfondit lirik, e cila nuk ėshtė njė substancė apo “produkt” pėrjetimi i poetit, por njė materializim dhe njė “dekor” letrar ndjesi e moshės sė adoleshencės tė moshatarėve tė tij, e cila lind shikime, ėndėrrime puthje; “marrėzon” zemra pa pėrvojė, pėlqesė lulesash tė saposhpėrthyera, vrapon nė ėndrra parajsore. Nė qendėr tė poemės autori ka vėnė vetveten me qėllim qė tė shmangė ēdo pėrqasje, por ēdo teknikumas “delvinjot” do tė gjej vetveten. Mesazhi mė i madh, i cili pėrcillet nga kjo poemė lirike ėshtė sė dashuria do tė gjejė bukurizim mė tė madh nė kohėrat qė vinė...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Nov 06, 2008 12:13 am

Doja ta bėja pronė tė gjithėve kėtė poemė lirike, e cila tashmė ėshtė e njohur nga shumė lexues, studiues dhe pasionantė tė artit magjik tė fjalės jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė vende tė tjera, pasi ėshtė dhe e pėrkthyer...dhe e botuar sipas rregullave tė botimit. Nisja apo postimi i saj sot ka domethėnie.
Pres mendimet tuaja...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Apr 23, 2009 10:22 pm

Simpozium Nderkombetar

“Mirėseerdhet nė Gjirokastėr, nė Simpoziumin Ndėrkombėtar “MUZA POETIKE PEGASI 2009”! “





Manifestim i shpirtit tė bukur poetik, trasformues i botės



SIMPOZIUMI NDĖRKOMBĖTAR “MUZA POETIKE “PEGASI 2009”

2-5 PRILL GJIROKASTĖR, BUTRINT (SARANDĖ), TEPELENĖ, PĖRMET



nga Kristaq F. Shabani, President i Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI”, Anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Poetėve Ndėrkombėtarė me qendėr nė OHAJO (SHBA) dhe anėtar I Lidhjes sė Poetėve Bashkėkohorė tė Globit (W.P.S)





Organizimi i niveleve tė kėtij lloji kėrkon njė mendim hapėsirėgjerė si dhe njė njohje e studim tė detajuar tė nivelit tė letėrsisė sot nė botė. Falė pėrvojės sė akumuluar dhe lidhjes disavjeēare me simotrat mė prestigjioze letrare sot nė botė si dhe tė lajtmotivit: “PĖR NJĖ FRYMĖMARRJE NDRYSHE NĖ LETĖRSI”, Lidhja e Krijuesve “PEGASI” ALBANIA hyri e motivuar plotėsisht nė Simpoziumin me temė (objekt ): “POEZIA BASHKĖKOHORE”. Pėrzgjedhja e kėsaj teme erdhi si rrjedhojė e njė studimi analitik tė fenomeneve prezente nė poezinė e sotme, tė rrugėtimeve dhe “fluturimeve “ tė saj, tė rritjes sė prezencės sė poezisė filozofike dhe tė ndryshesės nė trajtė, e figurim tė poezisė liriko- epike, por edhe tė prezencės sė letėrsive tė tjera si asaj paradoksale, numerike e tjerė. Katedra e poezisė e Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI” pėr tė realizuar kėtė mison letrar hartoi njė program tė detajuar me prezencė pėrfshirėse tė elementėve tė rinj si dhe hyri nė lidhje me figurat pėrfaqėsuese mė dinjitoze sot nė botė tė letėrsisė dhe sidomos tė poezisė postmoderne (bashkėkohore). Studimi analitik, kontakti me Lidhjen e Shkrimtarėve dhe Artistėve Ndėrkombėtar (I.W.A) Ohajo SHBA, organizacionet letrare nė SHBA (I.W.A, U.P.L.I, POETAS DEL MUNDO (Amerika Latine)), Kinė, Brazil, Meksikė, W.P.S (Lidhja e Poetėve Bashkėkohorė tė Botės), Itali si dhe ato nė Kinė, Indi, Evropė e tjerė, njohja gjithashtu me ecuritė dhe trajtesat e realizuara edhe nė Simpoziumet apo Kongreset e Simotrave, plotėsia e informimeve si dhe pėrfshirja tė autorėve tė Pegasit nė shumė Antologji me gjithėpėrfshirje bortėrore si dhe dalja e Antologjisė sė parė “KORSI E HAPUR” Autorė tė “PEGASI”-t dhe nga vendi e Bota , ku pėrfshiheshin rreth 274 poetė, prej tė cilėve 84 nga bota , poetė kėta prestigjiozė; shfaqja e kėsaj Korsie edhe nė gjashtė gjuhė me poezi pėrfaqėsuese nga shumė poetė, bėri tė mundur qė tė skicohej Simpoziumi dhe tė pėprgatitej ai nė nivel.

Njė nga synimet tona ishte dalja nė pah e figurave tė reja prestigjioze poetike, duke u shkėputur nga tė vėnit “emėr” vetėm nga shėrbesa e bėrė nė drejtim tė sistemit tė mėpėrparshėm, katalogimit dhe klasifikimit hamendės, pikėsynim ky, jo vetėm pėr letėrsinė shqiptare, por edhe pėr Kosovėn, Maqedoninė , Malin e Zi e tjerė. Dhe nė pėrfundim u vėrtetua se sa e drejtė ishte kjo sipėrmarrje.

Njė punė e studiuar e kujdesshme u bė nė hartesėn e programit, i cili u kompozua me kumte, tė cilat do tė mbaheshin jo vetėm nė mėnyrė klasike nė auditore, por edhe nė mjedise tė lėvizshėme, duke shfrytėzuar epėrsitė e natyrės perlė, qė ofrojnė viset jugore tė Shqipėrisė. Kėshtu u mendua qė tė shfrytėzohen nė kėtė drejtim kalaja e Gjirokastrės, mahnitėsia e kėtij qyteti, qendrat e reja rurale si Asim Zeneli, skena e amfiteatrit tė Butrintit, bazorelievi i poetit Bajron nė Tepelenė, mjediset lulorė tė qytetit tė Pėrmetit e tjerė, apo udhėtimi turistik, por edhe poetik nė itinerarin Gjirokastėr - Butrint- Sarandė- Gjirokastėr- Tepelenė – Pėrmet. Meqenėse prezenca pėrfaqėsuese ishte nga shumė vende u mendua dhe u detajua qė kumtet, recitimet e krijimeve tė vetė autorėve apo rrėfimi poetik individual, i cili do tė aplikohej gjėrėsisht pėr tė njohur pasurinė kreative tė secilit pjesėmarrės, tė realizohej nė disa gjuhė e kryesisht shqip, anglisht, greqisht, fėrngjisht, italisht, gjermanisht, serbokratisht e tjerė. Ēdo kumt qė do tė referohej do tė pėrmbyllej edhe me njė krijim vetiak tė kumtuesit –poet a studiues. Kjo u realizua praktikisht falė pėrkthyesve tė talentuar: Iljaz Bobaj (greqisht), Aleksandra (Majlinda) Shabani (anglisht, italisht), Dritan Kardhashi (anglisht), Altin Dova (anglisht), Sinan Vaka (italisht), Kosta Gaxhoni (greqisht) Reshat Sahitaj (frėngjisht), Remzi Salihaj (gjermanisht), Sejda Beganovic (serbokratisht), Kalosh Ēeliku, Anton Gojēaj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Apr 23, 2009 10:29 pm

Njė nga pikėsynimet kryesore nė hartesėn e programit ishte kontakti me kumtuesit(poetė) nga Bota. U aktivizuan me kumtet e tyre tė nivelit Nadja Cella – Pop (Rumani), Patrich Sammut (Maltė), Prof. Dr. Florentin Scamaradache ( Universiteti i Meksikos SHBA), Adolf Shvjedēikov (Rusi, Los Anxhelos), Hadaa Sendo (Mongoli), Prof. Flavia Lepre (Universiteti i Aronės, Itali), Tito Cauchi, Itali, Itali, Cristina Santos (Brazil), Alejandra Craules Breton (Meksikė) si dhe kumteve nga IRJ MAQEDONI Prof. Dr. Nehas Sopaj, poeti dhe Kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptarė nė Maqedoni, Kalosh Ēeliku, kumteve pėrfaqėsuese nga Kosova tė Reshat Sahitaj, N/Kryetar i Lidhjes ė Kosovės, Halil Haxhosaj, Muharrem Kurti, Kryetar i Klubit “Gjon Nikollė Kazazi” Gjakovė, Anton Gojēaj poet, studiues nga Mali i Zi, Remzi Salihu, poet, studiues, kritik me banim nė Zvicėr pėr elementėt pėrfaqėsues tė poezisė sė sotme gjermane, Angelo Manita (Itali) pėr prezencėn e poetėve bashkėkohorė kalabrezė, antologji poetike e poetit dhe studiuesit Domenico Defelice (POMEZIA NOTIZIE) ITALI. Duhet theksuar se nė kėtė Simpozium u planifikuan edhe pjesėmarrje indirekte tė prof. Rexhep Qoses, Ismail Kadare, Ali Podrinjės, Prof. Nasho Jorgaqit e tjerė, vlera kėto pėrfaqėsuese dhe analizuese tė letėrsisė.

Njė rėndėsi e veēanėt iu kushtua fjalės sė mirėseardhjes (poeti Dino Ēiēo), fjalės sė ēeljes sė Simpoziumit dhe referatit me temė poezinė bashkėkohore shqipe (poeti dhe shkrimtari Kristaq F. Shabani), kumteve pėr poezinė tė poeteve Mimoza Ahmeti e Enrieta Sina, poetit Lulzim Logu Tropojė si dhe poetėve referues nga “Pegasi” Gjirokastėr, Tepelenė, Pėrmet dhe Sarandė e tjerė. U pėrgatitėn pėr kėtė Simpozium reth 48 kumte, 20 analiza tė shkurtra tė antologjive tė dala gjatė periudhės 2005-2008, 10 prezantime librash poetikė, 15 rrėfime poetike, 4 “oktete” interpretative tė poetėve mė me zė nga vendi dhe nga bota, 6 skenare pėr interpretatim tė poezive pėrfaqėsuese, ku u pėrfshi e dhe akti i dramatizuar i shkrimtarit grek Dino Kubatis nga romani i tij i fundit “Dashuri nė Butrint”, i cili po pėrkthehet nė shqip nga pėrkthyesi Kosta Gaxhoni, akt ky i interpretuar me nivel tė lartė nga aktoret greke Anastasia Komna dhe Evi Moskavaki.



Lidhjet e shkrimtarėve nga Greqia fqinje qė do tė pėrgatiteshin pėr kėtė eveniment ishin: “Kafeja e Ideve “ e kryesuar nga shkrimtari dhe poeti i mirėnjohur Dino Kubatis, organizator i disa Kongreseve pėr Letėrsinė dhe Simpoziumeve dhe “Xasteron “ Athinė Greqi poetja Panajota Zaloni , presidente dhe botuese e revistės sė njohur letrare ‘KELENO”, organizatore e Olimpiadės pėr letėrsinė nė Greqi , viti 2004, paralelisht me zhvillimin e Olimpiadės sė Lojėrave Olimpike. U pėrgatitėn prej tyre dy referenca pėr letėrsinė postmoderne greke, tjetri pėr lidhėsinė e letėrsisė moderne greke me atė shqiptare, 14kumte po pėr letėrsinė greke, duke evidentuar figura tė mėdha tė kėsaj letėrsie si Odhise Elitis, Ilia Simopullos, Taso Sidheris e tjerė. Pėrgatitja e tė gjithė referueseve ishte e njė niveli tė lartė dhe tė kėnaqshėm. Po kėshtu njė rėndėsi e veēantė iu kushtua dhe organizmit tė Ekspozesė sė Librit Internacional, ku vetėm pėr pesė muaj nė Lidhjen e Krijuesve “PEGASI” u dėrguan rreth 700 libra nga rreth 400 poetė me zė nga bota ( rreth 40 vende) si dhe rreth 3000 tituj nga vendi, Kosova , Maqedonia, Mali i Zi, Kroacia, Serbia, Bosnja, Hercegovina, Turqia, Rumania e tjerė dhe nga tė gjitha vendet pjesėmarrėse nė kėtė Simpozium. Nė kėtė kontekst kjo ekspoze kishte karakter universal dhe rriti vlerat e Simpoziumit dhe i dha Simpoziumit karakter botėror plus pėrshėndetjet nga mbi rreth 50 organizma letrare botėrore tė ardhura para, gjatė dhe pas Simpoziumit. Karakteristike ishte se simotrat interesoheshin dhe kėrkonin informacione pėr zhvillimin e punimeve tė kėtij simpoziumi, pėr tė cilin ishin lajmėruar mbi 112 vende tė botės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Apr 23, 2009 10:29 pm

2 prill, ditė e enjte

Fillesa e kėtij Simpoziumi u parapri mė datėn 2 prill nga njė mbasdite tė mirėfilltė letėrsie nė Komunėn Antigone, me qendėr nė fshatin Asim Zeneli, ku nė pallatin e Kulturės sė kėsaj treve u organizua njė takim mbresalėnės me pjesėmarrjen e rreth 50 poetėve tė ardhur nga vende tė ndryshme dhe nga vendi si dhe me pjesėmarrje tė artdashėsve tė librit dhe tė letėrsisė sė fshatit Asim Zeneli. Kryetari i komunės, z. Ylli Muho, i njohu poetėt me Antigonenė, vlerat e saj shumėplanėshe, e tashmja dhe perspektiva. Gjithashtu kėtu u mbajtėn dy kumtime nė shqip dhe anglisht pėr romanin e “ILIANA JETA JONĖ PĖRFUNDON TE TANKET” (i pėrkthyer nė shqip) , vepėr e shkrimtarit Dino Kubati, nga poeti dhe shkrimtari Kristaq F. Shabani si dhe njė kumt pėr Letėrsinė e sotme shqipe tė Prof. Nasho Jorgaqit (sipas parathėnies sė Antologjisė sė Letėrsisė Shqipe). U bėn pėrshėndetjet e rastit nga poetėt grekė , tė cilėt u befasuan nga pritja nė kėtė komunė. Gjithashtu pjesėmarrėsit dėgjuan njė intepretatim tė poezive tė poetėve shqiptarė , duke filluar nga poeti i madh Ismail Kadare e tjerė si dhe krijime tė vetė nxėnėsve. Ky interpretim u vlerėsua nga pjesėmarrėsit. Mė vonė u prezantua libri “LIRIA DHE BUKA” i autorit Zaho Boga, pėrgatitur nga poeti dhe shkrimtari Petro Dudi, i cili mbajti dhe njė kumtim pėr vlerat e kėtij libri si dhe recitoi njė fragment nga poema e tij pėrfshirė nė kėtė libėr. Prezantimi i kėtij libri u shoqėrua me emocione tė mėdha. Kryesia e Lidhjes sė kkrijuesve “PEGASI” ALBANIA e nderoi kėtė libėr me ĒMIM SPECIAL. Ēmimin e mori djali I autorit, Ing. Filip Boga, i cili falėnderoi pėr kėtė nderim. Gjithashtu Kryetari i Komunės organizoi njė kokteil- letrar, ku u shkėmbyen mendime si dhe u dhuruan mjaft libra nga poetėt, por edhe poetėve iu dhuruan disa dhurata simbolike, punime artizanale, qendisma tė prodhuara nė Qendrėn Artizanale e fshatit Asim Zeneli. Takimi ishte mbresėlėnės dhe suprizoi tė gjithė pjesėmarrėsit. Poetėt shprehėn mendimin e tyre qė nė ardhjen e tyre tė dytė nė vitin 2010 infrastruktura rrugore qė lidh kėtė qendėr rurale me Gjirokastrėn duhet tė pėrsoset.



Nė ora 17.00 mbėrritėn nė Gjirokastėr poetėt e tjerė pjesėmarrės nga disa vende. Midis tė ardhurve edhe poetesha njohur posmoderne shqiptare Mimoza Ahmeti, poetesha tjetėr Enrieta Sina, poete , botuese e gazetės “Oroskopi” dhe Kryetare e Shoqatės “OPINION”.

Nė ora 18.30 u zhvillua Konferenca e shtypit pėr evenimentin , nė tė cilin morėn pjesė pėrfaqėsuesit e tė gjitha vendeve pesėmarrėse nė Simpozium, ku Presidenti i Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI” ALBANIA, njohu pjesėmarrėsit dhe gjithė opinionin publik me zhvillimin e kėtij simpoziumi. Gjithashtu u evidentuan; programi, risitė, objekti dhe synimet. Kjo konferencė shtypi u transmetua nė TV lokale tė Gjirokastrės.

Nė ora 17.30 nė ambientet e hotel “THE FIRST” nė katin e shtatė tė tij, njė hotel i vlerėsuar me ēmime nga Gjermani adhe Franca, i pronarit Ing. Bashkim Tola, u hap sipari i Simpoziumit Ndėrkombėtar nė njė atmosferė tepėr entuziaste. Fjalėne mirėseardhjes e mbajti NēPresidenti i Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI” ALBANIA poeti dhe fabulisti Dino Ēiēo ,



Poeti dhe fabulisti Dino Ēiēo

i cili foli nė gjuhėn shqip, ndėrsa materiali i pėrkthyer nė anglisht u lexua nga poetja dhe pėrkthyesja Aleksandra Shabani. Nė kėtė material, nė mėnyrė pėrmbledhur, flitej pėr Gjirokastrėn dhe gjithė Shqipėrinė e Poshtme, pėr vlerat, figurat pėrndritėse tė saj, roli, e tashmja dhe perspektiva si dhe vlerat arkitektonike tė qytetit tė Gjirokastrės. Njė rėndėsi tė veēantė iu kushtua njė pėrmbledhjeje veprimtarisė sė Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI” Albania, arritjet e saj njėmbėdhjetėvjeēare. U pėrmend prioriteti i Lidhjes si njė lidhje me organizim modern letrar dhe me njohje botėrore. Fjala u duartrokit herė pas herė.









2 prill 2009



Fjala pėrshėndetėse nė Pritjen e poetėve nė FIRST-FOOD e N/Presidentit tė Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI” Albania, poetit, fabulistit dhe studiuesit Dino Ēiēo W.P.S, Anėtar Lidhjes sė Poetėve bashkėkohorė tė Globit.

Anėtar i kėshillit Bashkiak tė qytetit tė Gjirokastrės

Ne shqiptarėt, mbas Perėndisė, nderojmė mikun dhe, kur miku na ikėn, ne e urojmė jo “Rrugė e mbarė!”, por “Mirėardhsh!”, sepse e duam sėrish mikun tė na vijė. Dhe ne urojmė : “Mirėardhshi vit pėr vit dhe ēdo vit mė shumė!”









Tė nderuar miq!

Zonja dhe zotėrinj!

Ėshtė njė eveniment i rėndėsishėm i ditės sė sotme qė nė kalldrėmet e gurta tė shkelin kaq shumė kėmbė e “fjalė pėrshėndetėse” miqsh nga shumė vende tė botės, por edhe vėllezėrit shqiptarė nga Kosova, nga ish Republika Jugosllave e Maqedonisė, nga Mali i Zi dhe nga diaspora. Sė pari dua tė shpreh atė thėnien e zotit tė shtėpisė, tė cilėn e thonė tė gjitha vendet, kombet dhe kombėsitė e botės: “Mirėseardhėt! Mirėseardhėt nė qytetin tonė!”

Kjo ėshtė Gjirokastra. Ky ėshtė qyteti ynė. Krejt i veēantė, me njė pamje madhėshtore, fisnike dhe intelektuale. Gjirokastra ėshtė metropoli i Shqipėrisė sė Poshtme dhe historia e saj nuk mund tė kuptohet pa historinė e qyteteve dhe krahinave tė tjera. Ajo nuk mund tė kuptohet pa Tepelenėn, Pėrmetin, Delvinėn dhe Sarandėn. Gjirokastra ėshtė njė vend proverbial i tolerancės fetare, por edhe kaq proverbiale ėshtė toleranca etnike. Nė kėtė trevė jeton minoriteti grek, etnitė rome, arumune dhe egjiptiane. Nė asnjė rast dhe nė asnjė kohė nuk ka patur qoftė dhe pėrplasjen mė tė vogėl. Prandaj dhe jemi krenarė kurdoherė dhe kudo. Na ėshtė dashur tė pėrplasemi me egėrsi tė shekujve dhe tė pushtimeve armike dhe kemi mundur tė mbijetojmė. E kemi paguar shtrenjtė, por, se e kemi paguar shtrenjtė prandaj dhe liria ėshtė e shenjtė. Edhe nė kėto kohėra tė egra Gjirokastra ka nxjerrė figura madhore, qė janė vendosur nė Panteoni Kombėtar. Nga kjo trevė kanė lindur Udhėheqėsi ideor i Rilindjes Kombėtare, Sami Frashėri, Poeti Kombėtar, Naim Frashėri, si dhe udhėheqėsi ushtarak i Lidhjes sė Prizrenit, Avdul Frashėri.

Pėrballė kemi Malin e Ēajupit dhe krahinėn e bukur tė Zagorisė, ku lindi poeti tjetėr i madh, Andon Zako Ēajupi, qė plotėsoi Naimin e madh. I pari rektor i Universitetit tė Stambollit, matematicieni dhe astronomi i madh Hoxha Tahsini ishte pikėrisht nga kjo trevė. Kur flasim pėr figura tė letrave shqipe si poetė, shkrimtarė, publicistė dhe studiues, gjuhėtarė, janė tė vėrtetė, tė pakrahasueshėm: Faik Konica, Fan Noli, Jani Vreto, Koto Hoxhi, Vangjel Meksi, Xhevat Kallajxhi, Ilia Dilo Sheperi, Lame Kodra (Sejfulla Malėshova), Nonda Bulka e tjerė e tjerė, qė mund tė pėrmendim me dhjetra e dhjetra.

Gjirokastra ėshtė vendlindja e njėrit prej korifenjve tė Letėrsisė Shqipe, Ismail Kadaresė, por, po Gjirokastra, ėshtė edhe vendlindja e shkencėtarit tė madh gjuhėtar, Eqrem Ēabej. Ne mund tė mburremi me figura si: Dalan Shapllo, Musine Kokalari, Vedat Kokona, Bekim Harxhi, Petro Zheji, Gjergj Zheji, Pandeli Sotiri, Rauf Fico, Jorgo Bulo e tjerė. Por mund t’ju them se bijtė e bijat e Gjirokastrės dhe tė tė gjithė kėsaj treve, sot po punojnė nė tė gjitha disiplinat e shkencės, nė letėrsi e nė artet figurative, nė artin skenik e nė muzikė. Mjafton t’ju them se Artisti i Popullit, Kadri Roshi, ėshtė biri ynė, ashtu siē ėshtė dhe Timo Flloko, apo Mumtaz Dhrami, Skulptor i popullit, Feim Brahimi, kompozitori i famshėm e tjerė. Bijtė dhe bijat po tregojnė forcėn e tyre krijuese, jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė ato vende qė punojnė dhe jetojnė si nė Greqi dhe Itali e mė gjerė.

Gjirokastra ėshtė “Qytet muze” dhe pėr nga vlerat e saj ėshtė nėn mbrojtjen e UNESCO-S si pasuri botėrore. Po nė mbrojtjen e UNESCO-S ėshtė dhe Iso-Polifonia, e cila ėshtė njė formė e tė kėnduarit nė trevėn e Shqipėrisė sė poshtme. Vetėm nė rethin e Gjirokastrės ka 21 kostume tradicionale, ku mbizotėron pėr burrat fustanella e bardhė me jelek tė qendisur, por veshjet e grave janė nga mė fantastiket, duke pėrmendur kėtu edhe veshjen e Dropullit. Folklor i pasur nė kėngėt lirike dhe epike edhe vallet mahnitėse si ajo e sinisė apo e Osman Takas, vallet dyshe me tė kėnduar e burrave apo vallet dyshe me tė kėnduar tė burrave, apo vallet e grave pėrbėjnė, jo vetėm krenarinė tonė, por edhe bazėn e fuqishme tė njė turizmi kulturor. Qytetet e lashta si Butrinti, qė edhe ai ėshtė nė mbrojtjen e UNESCO-S, Antigonea, kėshtjellat e lashta si ajo e Gjirokastrės, Palokastrės, Libohovės, Shėndriadhės, Tepelenės e tjerė, shtėpitė kėshtjella tė Gjirokastrės dhe deri te rrugica mesjetare tė qytetit shtruar me kalldrėm pėrbėjnė njė bazė tė veēantė pėr turizmin. Duhet tė evidentojmė kėtu edhe Kishėn e Shėn Mėrisė nė Labovė tė Kryqit, njė pasuri e madhe fetare, kultuore dhe arkitektonike. Nė kėtė aspekt vetė vendet me njė bukuri natyrore tė papėrsėritshme si: pllaja e Ēajupit, ujėrat termale tė Bėnjės, bukuritė e Llufės, “Syri i kaltėr” dhe dhjetra e dhjetra vende tė tjera, janė aq tėrheqėse sa qė tė detyrojnė tė vish sėrish pėr t’i admiruar.

Tė nderuar miq! Nė kushtet mė tė vėshtira ekonomike qė po kalonte vendi ynė, por edhe nė kushte trazirash politike njė grup i vogėl krijuesish krijuan Lidhjen e Krijuesve “PEGASI”, kėtu nė Gjirokastėr. Kjo Lidhje ishte njė shkėndijė nė errėsirėn nga e cila po dilte vendi ynė. Shumė skeptikė buzėqeshnin me ironi pėr hapat e para qė hodhėm ne. Por ne nuk u ndalėm. Filluam veprimtaritė tonė tė njėpasnjėshme: botuam gazetėn letrare “PEGASI”, organin tonė letrar. Radhėt po shtoheshin, siē po shtoheshin edhe botimet tona nga autorė tė rinj me njė predispozicion nėn moton: “PĖR NJĖ LETĖRSI NDRYSHE”. Sot ne jemi mbi 439 anėtarė tė kategorizuar nė lėvizjen profesioniste dhe amatore, i kemi dhėnė parėsi zgjerimit tė frymėmarrjes dhe lidhjes me organizmat botėrore letrare. Kemi botuar mbi 1000 tituj librash brenda dhe jashtė vendit, rreth 30 gazeta periodike; autorė tė Lidhjes kanė botuar dhe pėrfaqėsuar Shqipėrinė nė Antologji poetike nė Evropė e Azi, Amerikė e gjetkė. Madje kemi pėrfaqėsuar letėrsinė shqiptare nė Simpoziume e Kongrese letrarė nė Greqi e Itali, Kosovė e tjerė. Tematika e librave tė botuar ėshtė shumė e larmishme e nė shumė gjini si: poezi, romane, novela, vėllime tregime, vėllime me fabula, monografi, epigrame, hajk, pa pėrmendur kėtu artikuj, intervista tė botuar nė shypin qendror shqiptar, por edhe tė huaj si nė Greqi, Itali, SHBA, Brazil, Maltė, Rumani, Meksikė, Bolivi, Rusi, Mongoli e tjerė. Ne kemi qenė lider nė dhėnien e mbėshtetjes qė poetė me zė nga Kosova, Mali i Zi, ish Republika Jugosllave e Maqedonisė, nga Diaspora dhe nga poetėt e emigruar, tė bėhen pjesė e organizmave letrare, tė cilėt operojnė sot nė botė. Gjithashtu duhet tė theksojmė shkėmbimin universal tė vlerave, ku vetėm nga Greqia dhe Italia janė pėrkthyer nė gjuhėn shqipe mbi 200 poetė, po kėshtu numri rritet duke evidentuar edhe botimin e Antologjisė Poetike “Korsi e Hapur” Autorė tė Pegasit dhe tė tjerė nga vendi e bota, ku nė kėtė antologji marrin pjesė, duke folur nė shqip, rreth 84 poetė e poete nga gjithė bota… Ne kemi shumė miq nė botė, tė cilėt e shprehėn dhe gjatė kėsaj periudhe intesive, kur ne po pėrgatnim Simpoziumin Ndėrkombėtar. Njė shikim me vlerė nga anėtarėt e Lidhjes ėshtė hedhur edhe nė grumbullimin e folklorit tė trevės sonė. Pėrkthimet tona rrokin disa gjuhė tė huaja si: anglisht, greqisht, italisht, spanjisht, frėngjisht e tjera. Njė shembull i qartė ėshtė dhe botimi i fundit “PEGASIADA” qė paraqitet nė kėtė Simpozim.

Nė gjirin tonė ne kemi krijues tė spikatur, jo vetėm nga numri i librave tė tyre, por pėr nivelin e tyre artistik dhe konkurrues si: Kristaq F. Shabanin, Izet Ēullin, Petro Dudin, Anton Paplekėn, Jorgo Telon, Agron Shelen, Kastriot Hadėrin, Hadėr Mevlanin, At Theodhori Nikolla, Murat Memallėn, Aleko Papa, Agim Bashaj, Iljas Bobaj, Novruz Shehun, Dhimitėr Mitin, Dashnor Selimin, Sinan Vakaj, Lulzim Logun, Gjon Neēaj e tjerė.

Njė dukuri qė na bėn tė ndiejmė veten se po ecim nė njė rrugė tė drejtė ėshtė se krijimet janė njė “bum” edhe te bota femėrore. Tė befasojnė krijimet e Enriela Sinės, Yllka Pondes, Aleksandra Shabanit, Majlinda Ramės, Ardita JatruAlmona Bajramit, Irena Gjonit, Anila Mihalit. Mimoza Llavdanitit, Anila Krutit, Klodiana Metushit, Dhurata Themelit, Luljeta Xhaxhiut, Florentina Skėndaj e tjera. Duke pėrmendur emrat e njė pjese tė vogėl krijuesish do tė mė falin ata, ato qė nuk i kam pėrmendur, jo se veprat e tyre janė tė dobėta, por edhe pėr tė mos mėrzitur miqtė tanė.

Ne kemi pėrkthyes tė talentuar si: Kosta Gaxhoni (greqisht), Kristo Ndrico (greqisht) Avjerini Papa (greqisht); Shon Thompson, Dritan Kardhashi, Sazan Gjomema, Alqi Beqo, Altin Dova, Mirela Dudi (anglisht), Aleksandra Shabani (anglisht, italisht), Leonard Mero (frėngjisht) e tjerė, qė po na bėjnė tė flasim ne edhe me gjuhėt e tjera, dhe poetėt nga bota tė flasin shqip, pra kanė pėrkthyer mbi 200 libra. Krahas rritjes nė numėr tė krijuesve dhe cilėsisė krijimtarisė kemi pasuar nė qendėr tė vėmendjes edhe zgjerimin gjeografik. Sot ne si Lidhje “Pegasi” shtrihemi pothuajse nė tė gjithė Shqipėrinė, por edhe nė vendet e tjera si Mal i Zi, Ish Republika Jugosllave e Maqedonisė, Kosovė, nė vendet ku kanė emigruar poetėt tanė pėrkohėsisht. Ndėrsa Lidhja jonė Internacionale e krijuar mbi bazėn e Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI” ka edhe rreth 100 poetė nga shumė vende tė botės anėtarė. Pėr tė mos folur pastaj sa tė shumta janė lidhjet tona me lidhje simotra, organizma letrare, revista letrare e tjerė.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Apr 23, 2009 10:30 pm

Miq tė mrekullueshėm!

Pjesa mė e madhe e Ballkanit doli nga ferri komunist, por fatin mė tė keq e kemi patur ne shqiptarėt qė provuam diktaturėn mė tė egėr. Mjafton t’ju them se dy poetė, ngaqė i kėnduan jetės dhe nuk ishin dakort me kupolėn komuniste, nė vitin 1988 u dėnuan me varrje dhe u varrėn! Sa larg ishim dhe sa afėr jemi! Po tė dalim nė malin e Tomorrit dhe tė pėrshėndesim “Tungjatjeta Ballkan!” menjėherė na pėrgjigjen PINDET e Greqisė, KARPATET rumune, Ballkanet bullgare apo Dalmatet e Kroacisė. Po tė pėrshėndesim : “Tungjatjeta Evropė!” do tė pėrgjigjen: Apeninet, Pirenjejtė, Malet skoceze, Fjordet norvegjeze e deri te Uralet ruse. Kjo ėshtė Europa, kaqe vogėl, por kaq tė panjohur jemi. Kėsaj panjohurie duhet t’i bėjmė sfidė! Fillimi i kėsaj slide ėshtė nga dita e sotme. Ne nuk jemi ambasadorė tė vendeve tona te vendet tuaja apo anasjelltas, sepse ambasadorėt emėrohen dhe shkarkohen. Jo, ne nuk jemi ambasadorė… Si pjesė e shpirtit tė popullit, i cili na ka nxjerrė, ne pėrfaqėsojmė atė shpirt dhe jemi pjesė e kėtij shpirti qė shkon dhe pėrfaqėson shpirtin, idealet, qėllimet e popullit tonė te popujt e tjerė. Nuk duhet tė harrojmė se popujt nuk ndryshojnė shumė, janė tė mrekullueshėm, tė gjithė popujt duan paqe, liri dhe miqėsi. Ata ndryshojnė vetėm nga gjuha, kultura, doket dhe zakonet. Jemi ne ata, qė duam tė njohim kėto dhe t’i afrojmė popujt tanė, kulturat e tyre, jo duke i njehėsuar, por duke i nderuar e respektuar.

“ Si i duam miqtė?” – pyeste Aristoteli i madh.

“Si i duam ne qė tė jenė ata pėr ne”, ishte pėrgjigja e tij.

Ne shqiptarėt, mbas Perėndisė, nderojmė mikun dhe, kur miku na ikėn, ne e urojmė jo “Rrugė e mbarė!”, por “Mirėardhsh!”, sepse e duam sėrish mikun tė na vijė. Dhe ne urojmė : “Mirėardhshi vit pėr vit dhe ēdo vit mė shumė!”



Dino Ēiēo

Asgjė nuk ėshtė mė e shtrenjtė



I brodha vendet me etje dhe shumė serioz,

Ballkanit dhe botės pash mė pash,

kam fjetur nė hotelet mė grandioz’,

por edhe nė plevica, nė gropat me sillazh.



I pashė muzetė tė ngritur shekuj para,

ku rėndonin stenda nga reliket,

mendimit njerėzor tė evoluar

nga modernet deri te antiket.



Piramidat e Aleksandrisė,

edhe Sfinksin qė unė e kam parė,

Kullėn e Ejfelit nė Paris,

Katedralen nė Madrid, nė Spanjė.



Dhe nė Budė kam qenė edhe Pest,

Nė Venēesllav tė Pragės isha mik,

kam parė teatėr dhe nė Bukuresht,

Kam pirė kafe dhe nė Selanik.



Nė Versajė kam qenė dhe nė Sorbonė,

Nė Kembrixh dhe nė Hollivud,

Nė tė famshin Kolose nė Romė,

nė Pallat tė Dimrit nė Petėrsburg.



Jacenkiangun e kam parė nėn hėnė,

dhe nė Bramaputra unė jam larė,

Nė Balkal tė Siberisė kam qenė,

kėmbėt mė janė djegur rėrės nė Saharė.



Ku s’kam qenė ?! Nė Ande e Amazonė,

Edhe nė rafshnaltėn eAustralisė,

Nė Madegaskar dhe nė Lisbonė,

nė Bosfor dhe Rur tė Gjermanisė.



Tė gjitha ē’pashė meritojnė respekt,

Ata popuj meritojnė nderim,

Por,… pėr mua?!

Asgjė nuk ėshtė e shtrenjtė,

nuk i ndėrroj kurrė me qytetin tim.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Apr 23, 2009 10:30 pm

Honored guests!

Ladies and gentlemen!

It is an important event of this day that in the stony pavements step so many feet and many “greeting words” of the guests from many different countries of the world, but even from our Albanian brothers from Kosovo, Macedonia, Montenegro and diaspore. First of all I would like to express the saying of the host, a saying expressed from all the countries and nations of the world: “Welcome! Welcome to our town!”

This is Gjirokastra. This is our town. Quite special, with a magnificient, noble and intelectual view. Gjirokastra is the metropol of Lower Albania and its history cannot be understood without the history of other towns and regions. It cannot be understood without Tepelena, Pėrmeti, Delvina and Saranda. Gjirokastra is a proverbial town of the religious and ethnical tolerance. In this region lives the Greek minority, Roma, Romanian and Egiptian ethnities. There have never been any clashes between the ethnities. This is why we are proud whenever and wherever we are. We have been forced to face the wild enemy invasions and we have managed to survive. It has cost us dearly, and that is why the freedom is sacred. Even during these wild times many briliant figures have emerged, figures placed at the national pantheon. The leader of the ideas of Renaissance, SamiFrasheri, the national poet Naim Frasheri and the military leader of the Prizren League Avdul Frasheri were born in this region.

In front of us is the mounting of Ēajup and the beautiful region of Zagoria, the place where another great poet Andon Zako Ēajupi, was born. The first rector of the University of Istanbul, the mathematician Hoxha Tahsin was from this region. When we talk about the men of leters like poets, writers, publicists and swots, linguists, they are indeed uncomparable: Faik Konica, Fan Noli, Jani Vreto, Koto Hoxhi, Vangjel Meksi, Xhevat Kallajxhi, Ilia Dilo Sheperi, Lame Kodra (Sejfulla Malėshova), Nonda Bulka etc, etc, we can count tens of them.

Gjirokastra is the birthplace of one coryphaeauses of the Albanian Literature, Ismail Kadare; it is the birthplace of the great linguist Eqrem Ēabej. We can boast with figures like: Dalan Shapllo, Musine Kokalari, Vedat Kokona, Bekim Harxhi, Petro Zheji, Gjergj Zheji, Pandeli Sotiri, Rauf Fico, Jorgo Bulo and many others. But I can say to you that the sons and the daughters of Gjirokastra and all this region, today are engaged in all the disciplines of science, in literature and the figurative arts, in scenic art and in music. It is enough to say that the great artists, such as Kadri Roshi, Timo Floko, Mumtaz Dhrami, Feim Brahimi etc, are our sons. Our sons and daughters are demonstrating their creative power, not only in Albania, but also in those countries where they work and live such as in Greece, Italy etc.

Gjirokastra is a museal town and owing to its values it is taken under the care of UNESCO as a world heritage. UNESCO-S si pasuri botėrore. under the care o UNESCO is also Iso- Poliphony, which is a form of singing in the region of the Lower Albania. Only in the district of Gjirokastra there are 21 traditional costumes. A rich folklore in lyric and epic songs and the amazing dances such as that of the “tray” or that of Osman Taka, or dances of women constitute not only our pride, but also a powerful basis for the cultural tourism.

The ancient towns such as Butrint, Antigonea, ancient castres such as that of Gjirokastra, Palokastra, Libohova, Shėndriadha, Tepelena etc, fortified houses of Gjirokastra and medieval pavements constitute a special basis or the tourism. We must distinguish here the church of “Shen Meria” at Labova e Kryqit”, a great religious, cultural and architectional heritage. In this aspect the places with an unprecedented natural beauty sych as: Plateau of Ēajupi, thermal waters of Bėnja, beauties of Llufa, “Syri i kaltėr” (the blue eye) and tens of other places, are so much attractive that they force you come back again to admire them.



Honored guests! In the most difficult economic conditions and political turmoil, a small group of authors founded the Literary Association “PEGASI” here in the town of Gjirokastra. This Association was a spark in the darkness from which our country was emerging. Many sceptics smiled ironically for the fisrt steps we undertook. But we did not stop. We began our successive activities: We published the literary newspaper “PEGASI”, our edition. Our circles began to expand, the same way as our publishings did, with new authors with a predisposition under the slogan: “FOR A DIFFERENT LITERATURE”. Today we are over 439 members categorized in the amateur and professional movement, living priority to the establishing of ties with international literary organisms. We have published over 1000 titles of books in our country and abroad as well as 30 periodical newspapers; authors of the Association have published and represented Albania in the Anthology of Poetry in Europe and Asia, Usa and elsewhere. We have represented Albania in literary symposiums and Congresses in Greece, Italy, Kosovo and many other places. The set o subjects of the published books is highly variegated and covers many genres such as: poems, novels, stories, short stories, volumes of fables, monographies, epigrams, without mentioning here articles, interviews published in the Albanian press as well as in the foreign press such as Greece, Italy, USA, Brasil, Malta, Romania, Mexico, Bolivia, Russia, Mongolia etc. We have been liders in our support for the distinguished poets from Kosovo, Montenegro, Macedonia, from diaspore and emigrant poets become members of the literary organisms that operate nowadays in the world. We should also stress the Universal Exchange of Values, at a time when only from Greece and Italy are translated in Albanian language over 200 poets, and this number is growing mentioning here the publishing of Poetical Anthology “Open Lane” Authors of ‘Pegasi’ and others from Albania and the world, where in this anthology take part, speaking in Albanian, 84 poets and poetesses from all aroubd the world… We have many friends throughout the world, who expresses that even during this intensive period while we were preparing the Internacional Symposium. A good and valuable work is done by the members of the Association in assembling the folklore o our region. Our translations encompass some foreign languages such as: English, Greek, Italian, Spanish, French etcétera. A clear example is the last publishing “PEGASIADA” which is introduced in this Symposium.

In our bosom we have distinguished authors, considering not only the number of their books but also their artistic and competitive level. It is worthy mentioning some of them: Kristaq F. Shabani, Izet Ēulli, Petro Dudi, Anton Papleka, Jorgo Telo, Agron Shele, Kastriot Hadėri, Hadėr Mevlani, At Theodhori Nikolla, Murat Memallaj, Aleko Papa, Agim Bashaj, Iljas Bobaj, Novruz Shehu, Dhimitėr Miti, Dashnor Selimi, Sinan Vakaj, Lulzim Logu, Gjon Neēaj and many others.

A phenomenon that makes us feel that we are in a right path is the great interest of the females’ world in writting. The Works of Enriela Sina, Yllka Ponde, Aleksandra Shabani, Majlinda Rama, Ardita Jatru, Almona Bajrami, Irena Gjoni, Anila Mihali. Mimoza Llavdaniti, Anila Kruti, Klodiana Metushi, Dhurata Themeli, Luljeta Xhaxhiu, Florentina Skėndaj etc, surprise you. Mentioning the names of a small number of authors, I’d like to appologize those whose names are not here.

We have talented translators such as: Kosta Gaxhoni (greek), Kristo Ndrico (greek) Avjerini Papa (greek); Shon Thompson, Sazan Gjomema, Alqi Beqo, Altin Dova, Mirela Dudi (English), Aleksandra Shabani (English, Italian), Leonard Mero (French) and many others, who made it possible for us to deliver oyur message in other languages, and the other poets who now speak Albanian. They have translated over 200 books. In addition to the increasing of the number of the authors and the quality of the creation, our attention has been the geographic expansion. Nowadays we, as an association extend almost in all the Albanian territory, as well as in other palces, such as Montenegro, Macedonia, Kosovo, in places where our poets have emigrated temporarily.

Whereas our International Association created on the basis of the Literary Association “Pegasi” has over 100 poets from many different countries as members. We have many ties with literary associations, literary magazines etc.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Apr 23, 2009 10:31 pm

Noble guests!

A great part of Balkan Peninsula escaped from the communist hell, but unfortunately we Albanians experienced the wildest of the dictatorships. It is enough to say that two poets who sang for life and did not agree with the communist dictatorship, were sentenced with hanging in 1988! How far they were and how close we are! If we come up to the mountain of Tomorr and call: “Hallo Balkan!” we get an immedeate reply by the Pindus mountain in Greece, Carpathian mountains of Romania, Balkans of Bulgaria or the Dalmatian mountains of Croatia. If we greet: “Hello Evrope!” we will get the answer from the Apennines, pyrenees mountains, the Skotish mountains, Norwegian Fjords up to the Russian Urals. This is Europe, so smal, but unknown we remain. We must challenge this situation. The beginning of this challenge starts from this day. We are not ambasadors of our country to your countries or vice verca, because the ambasadors appointed and dismissed. No we are not ambasadors… As e piece of the people’s soul, we represent and are part of that spirit, which in itself represents the spirit, ideals, intentions of our people towards others we must not forget that peoples do not change a lot, they are wonderful, all the peoples love peace, freedom and friendship. They differ from the tongue, culture, habits and customs. It is us who want to know these differences and work to get our peoples close to each other, their cultures, not by integrating them, but by honoring and respecting them.

The great Aristotle was asked: - “ How do we love our guests?”

“How we want them to be for us”, was the answer.

We Albanians, after God, honor the guest and when the guest leaves we wish him not only “Good luck!” but also “Welcome back!”, because we want the guest to visit us again. And we wish you: “Welcome back each year and many more each year!”



Dino Ēiēo

Nothing is dearer



I wandered thirstly all the countries,

In every corner of Balkans and Europe,

I have slept in the most grandious hotels,

But even in the hay sheds, in the holes with silage.



I saw the museums raised centuries before,

the stands weighted heavily from relics,

the developed human thought mendimit

from the moderns to the antiquity.



Pyramides of Alexandria,

And the Sphinx I have seen,

The tower of Eiphel in Paris,

The cathedral in Madrid, in Spain.



I have been in Budha also, and in Pest,

in Venēesllav of Prague as a guest,

i have seen a theatre in Buchurest,

i have drank coffee in Thessaloniki.



In Versaille I have been and in Sorbone,

In Cambridge and in Holywood,

In the famous Colosseum in Roma,

In the Palace o Winter in Petersburg.



Jacenkiang I have seen under the moon,

And in Bramaputra I am washed,

In Balkal of Siberia I have been,

My feet were burned in the sends of Sahara.



Where haven’t I been?! In Andes and Amazona,

In the plateau of Australia, too,

In Madegaskar and in Lisbona,

In Bosphor and Rur in Germany.



Everything I saw deserve respect,

Those people deserve to be honored,

but,… for me?!

Nothing is dearer,

I never change them with my town.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Apr 23, 2009 10:31 pm

Pas kėsaj fjalėn e mori poetja e mirėnjohur shqiptare Mimoza Ahmeti, e cila e vlerėsoi kėtė Simpozium si njė ngjarje e rėndėsishme, jo vetėm e letėrsisė shqiptare. Poetja i pėrshėndeti tė pranishmit me poezinė e saj tė bukur si dhe me dy kėngė karakteristike, njėra, midis tė cilave, kishte karakter epik dhe befasoi pjesėmarrėsit nė sallė, tė cilėt ishin mbi 150 poetė, shkrimtarė, gazetarė, studiues. Shpėrthyen pėrshėndetjet me njė formė tė veēantė “poezi ndjenje” nga tė gjithė poetėt e shteteve pjesėmarrėse, tė cilėt “konkurronin” nė interpretim. Pėrkthyesit loznin rolin e tyre. Po kėshtu poetėt e poetet: Panajota, Dinua, Panajoti, Kaloshi, Nehasi, Sejda, Remziu, Artemisi, Hari, Lulzimi e shumė tė tjerė. Njė manifestim i gjallė i shpirtit tė zjarrtė, i shpirtit, i cili lidh dhe synon pėr njė ardhmėri tė sigurt tė gjithė popujve. Lexohen pėrshėndetjet e para tė mbėrritura nga Meksika, Brazili, SHBA, Franca e tjerė.

Muzikė dhe poezi, shėndete dhe urime tė panumėrta. Midis poetėve dhe Ylli Muho, i cili realizoi dhe pritjen e shkėlqyer ne Antigonenė me emėr, Bashkim Tola, njė intelektual praktik dhe dashamirės i tejskajshėm i letėrsisė. Valle karakteristike kėrcime…

Mirė se erdhėt, miq poetė nė Gjirokastėr! Mungojnė pushtetarėt vendorė nė hapjen e kėtij evenimenti tė madh. Si duket janė “tė zėnė” nė punė pėr fatet e vendit! Por mos qenia e tyre prezente kalohet dhe s’vihet re. Nuk bėn pėrshtypje. Poetėt kanė “qeverisjet” e tyre figurative. Lidhen midis tyre, siē shprehet poetja e talentuar Vassiliki Kalahani, me njė dritė e brendshme. Shkrepje blicesh… Miqėsi e krijuar me ndjenja tė menjėherėshme nėpėrmjet vargjeve …. “Poetėt e njohin njėri tjetrin me shikim dhe me vargje tė ndjera…”, thotė njė poet. Fillon kėshtu njė ngjarje e madhe, jo vetėm pėr Gjirokastrėn dhe Jugun e Shqipėrisė, por pėr tė gjithė Shqipėrinė…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Apr 23, 2009 10:32 pm

E premte, 3 prill 2009, ora 9.00



Nė lulishten e qytetit, Kėndin e lojėrave me emėr tė pronarėve Sokol e Vasilika Baco, edhe kėta dashamirė tė letėrsisė, nė njė mjedis gjelbėrues dhe frymėzues ēelet Ekspozeja e Librit Internacional. Frymėmarrje… Njė respekt i madh pėr tė gjithė poetėt nga bota qė s’kanė reshtur, brenda 5 muajve, tė dėrgojnė kontributet e tyre dhe t’i reklamojnė. Tė gjithė poetėt e ardhur kanė sjellė libra tė shumtė, tė cilat i ekspozojnė… Kaq shumė libra, kaq shumė tituj…Recitohet Ismail Kadare, Rexhep Qose, Dritėro Agolli, Jani Ricos, Odhise Elitis, Seferis, Eminesku, Uitmani, Sharl Bodler, Dante Aligeri e shumė tė tjerė…

Nė ora 10.00, nėn tingujt e njė muzike me “theks tė veēantė poetik, hapet Simpoziumi, dita e parė e tij me kumtime pėr “POEZINĖ BASHKĖKOHORE”. Niko Naka filmon ēdo sekuencė. Poetja dhe gazetarja e TV “Gjirokastra”, Yllka Ponde dhe kameramani Ylli Ēapi fiksojnė momentet mė pikante pėr t’ua paraqitur teleshikuesve. Fjala hyrėse e poetit Kristaq F. Shabani, president i Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI” ALBANIA, duartrokitet





3 prill 2009 (ditė e premte) BAR –LULISHTE, GJIROKASTĖR

Fjala pėrshėndetėse nė hapjen e Siparit tė SIMPOZIUMIT NDĖRKOMBĖTAR



Tė nderuar, miq tė veēantė tė Artit magjik tė fjalės ngjyrore, tė shpirtit dinamik e tė bukuruar!

Tė nderuar poetė e studiues bashkėkombas dhe nga Bota! Tė nderuar bashkėnismėtarė pėr kėtė eveniment rėndėsor dhe historik pėr Letėrsinė! Tė nderuar poetė tė Greqisė fqinje, miqt tanė tė mirė dhe tė shtrenjtė qė, sė toku, kemi rreth 11 vjet me shumė gjallėri e dashuri kemi folur figuratisht nė gjuhėt tona tė vjetra dhe gjeniale. Sakrificat, shpesh herė janė tė bukura e sidomos, kur arkitekturohen pėr artin e figurimit! Tė gjithė ju, qė jeni sot kėtu dhe disa qė s ‘janė ėshtė e pamundur tė mos jeni shqiptuar nė shqip dhe ne nė gjuhėn e Homerit. Sė pari, doja tė falėnderoja Ju, qė jeni sot kėtu duke sakrifikuar pėr njė gjė tė shenjtė dhe tė adhurueshme, tė falėnderoj gjithashtu tė gjithė poetėt dhe poetet kudo nė botė, tė cilėt dhanė ndihmesėn e tyre me intelektin dhe kapacitetet e tyre mendore si: znj. Teresinka Pereira (Ohajo SHBA), Beniamin Uzon, Handa Sendoo (Mongoli), Adolf Shvjedēikov (Rusi, Los Anxhelos), Nadia Cella -Pop (Rumani), Patrick Sammut (Malta), Cristina Akeza Santos (Brazil), Jose Roberto Seki (Brazil), Alejandra Craules Breton (Meksikė), Fransua Azuela (Bolivi); konsideratėn e lartė pėr Sekretarin General tė Poetas Del Mundo, zotin Luiz Aranzo, i cili shprehu gatishmėrinė e tij pėr pjesėmarrje, por i papranishėm pėr mungesė, si gjithmonė, financiare pėr poetėt qė janė ngjitur nė majat e organizmave letrarė botėrorė, Giovanna di Volti Lombardi (ALIAS Australi), Choi Shealung, poeten e mrekullueshme kineze, e cila kėto ditė mori dhe krijimet e pegaistėve pėr t’i vendosur nė Antologjinė botėrore pret 900 faqesh tė I.W.A… Disa prej kėtyre, qė pėrmendėm mė lart. janė tė pranishėm sot kėtu me kumtet e tyre si: Nadia Cella - Pop, Patrich Sammut qė, pėr arsye familjare serioze, nuk mundėn tė marrin pjesė nė kėtė Simpozium. Jam i obliguar tė falėnderoj punėn e shkėlqyer te Prof. Dr. Florentin Smaradache, i cili, pėrveē kumtit, ka dėrguar pėr Panairin Ndėrkombėtar librat e tij pėr letėrsinė paradoksale.

E nderuara Panojota Zaloni, sė fundi Ju dhe miqtė e mi dhe tė gjithėve jeni nė Shqipėrinė, pėr cilėn aq shumė pyetėt, aq shumė botuat dhe qė tashmė po nisni ta njihni realisht, kėtė shpirt tė madh poetik, kėtė zjarr tė madh epik, kėtė tonizim tė ndritur lirie. Ju botuat nė revistėn tuaj edhe nė gjuhėn shqipe, duke dhėnė njė mesazh tė madh universalizmi vlerash dhe sot jeni kėtu si Princeshė letrare… Dhe nisja e njohjes, plotimit tė ėndrrėn, pėr njohje tė Shqipėrisė nis, kėtu nga ky vend, qė tė ēudit dhe tė ngroh shpirtėrisht.

Miku ynė, Dino Kubati, njė lidhėsi tė impulson pėr trajektore poetike, njė shembėlltyrė dinamike e ngrohtėsisė dhe e lidhėsisė midis dy flokėzbardhurve tė Ballkanit… Ja ēfarė bėn letėrsia: ajo bashkon, dinamizon, shpejton nė progres, hap sytė e atyre qė e ndjekin, tė verbėrit i syzon, gjuhėprerėt i bėn tė lodrojnė me fjalėn e figurshme, sakatėt i ēsakatėzon… Jo mė kot njė parabolė e pasurisė sime kreative thotė: “Sakatėria nuk ėshtė sakatėri, kur nė trup njė pjesė tė mungon, sakatėria ėshtė sakatėri, kur truri lėviz nga vendi i tij (te “Kryefjala e Fatales”roman). Kėtu, nė kėtė mjedis, kemi poetin e “Ehu”-sė sė zgjatur dhe e ngrohtėsisė lirike, Kalosh Ēelikun, i ardhur nga Shkupi bashkė me Prof. Dr Nasip Sopaj, kalaveshin e pjergullės sė letėrsisė shqiptare nė Mal tė Zi, poetin dhe studiuesin, Anton Gojēaj, po kėshtu dhe poetėt kosovarė tė figurshėm , dinamikė dhe tė zjarrtė. Dua qė nė emrin tuaj tė pėrshėndes gjithė pasionanėt e letėrsisė, tė gjithė krijuesit kudo qė janė , tė gjithė tė pranishmit, tė cilėt e duan letėrsinė dhe tė gjithė ata dhe ne kemi njė shpirt shumė tė madh, tė bukur dhe shumė tė pasur. Shpirti i bukuruar kurrė nuk vdes. Shembuj tė tillė ka mbarė nė botė. Ja Molieri, ja Leon Tolstoi dhe shumė plejada jetėsore…

Prilli ėshtė nė fillesėn e tij, nė shpėrthesė lulimi, kur po celebrohet njė eveniment, qė mund tė pėrvijohet e tė rrugėtohet nė tė ardhmen me njė pėrsėritje gjithnjė e mė tė bukur. Ishte njė ide tė njerėzve tė letrave tė tė dy flokėzbardhurve tė Ballkanit. Ky qytet me zemėr tė pavdekshme, me imagjinatė lartėsuese, fantazi pjellore, fantazi konturore dhe pushtetshmėrues nė shtatė kodrime tipike, ngjasuese me njė javė inteligjente –hėnė - e diel dhe pėrsėritje tė magjikshme.

Shpėrthen bukurishėm nga kraharori malėgjerė, pėrcillet nga mjaltizmi gojor dhe fonik, nga arkitektura e montuar me shpirt urim i mirėseardhjes: “ Erdhėt nė kėtė qytet, tashmė dimė ne se si t’ju shtojmė kėnaqėsitė nė kraharorėt tuaj tė ndjeshėm , nė sytė tuaj vėzhgues… Kur tė largoheni, duke parė kėtė hapėsirė fanitėse, kėtė ngjitje qiellore, kėtė pėrshtashmėri releviore, kėtė dritim menēurie, do tė prodhoni skicime, tregime, reportazhe , dedikime… Dhe ju poetėt e njė pjese tė botės qė jeni kėtu dhe ata qė s’mundėn tė vinin nga distancat e largėta, paēka nga dėshirat e mėdha pėr tė qenė sot kėtu, kanė ardhur me kumtet e tyre, me vargjet e derdhura nė pėrshėndetjet, me librat e tyre dhe antologjitė, ku kanė thėnė gjithēka ndjeshėm … Ky qytet, sado i lashtė qė ėshtė, s’ka parė kurrė kaq shumė poetė, njerėz tė civilizuar tė Globit…

Njė ardhje e tillė poetike ėshtė thellėsisht e ndjeshme nė qytete tė kulturuara me kapacitete tė praktizuar e tė vendosur nė pika madhėshtie historie e plot tradita si Gjirokastra, e cila ėshtė motivuar jo vetėm figurativisht qytet i ēuditshėm, apo i prodhimit tė ēudisė sė ngjizur. Kėtu, nė kėtė arkitekturė dinamike, nė kėtė qilizim guror, nė kėtė pėrfaqėsi tė asaj ēka dinė tė bėjnė banorėt e kėtij qyteti tė ēuditshėm… , apo nė kėtė libėr gjigant me gėrma, me formate tė habitshme guri, ku formati emblematik i kudruar nga qielli, nga toka, nga afėr dhe larg tė mbreson, tė stopon tė kėndvėshtrosh e tė lexosh “anuaret”, tė ēelėsh arkivat me ēelės hijerėndė.

Artėzimi i fjalės shqipe i kombinuar me tė folurit nė gjuhė dinamike, kryezonja greqisht, anglisht, sllave, italisht e tjera do tė tregojnė se rrugėtimi i shkėmbimit universal tė vlerave do tė ndrijė shpirtrat tanė dhe do tė provojė se ne, mė mirė se kushdo, dimė tė merremi vesh njėri me tjetrin, dimė tė universalizojmė vlerat, shquhemi pėr ecuri, pasi jemi tė aftė dhe tė shkolluar me politikėn mė tė guximshme mė dritėdhėnie, pa hijėzime, politikėn letrare… Ne jemi ajka e ajkės dhe shoqėria duhet tė kthejė vėshtrimin nga ne, pasi e ardhmja e saj pa prezencėn e bollėkut tonė kualitativ shoqėror dhe progresiv kėnetėzohet, rakitikėzohet…

Udhėtim tė mbarė nismės sonė tė bukur, tė frikshme, humbėsfituese….Nė mėngjes ēelėn mijėra lule, duke gazmuar dhe sytė lotuese tė shumė njerėzve kudo nė BOTĖ… Ne dimė tė depertojmė te njėri- tjetri dhe nė shpirtin njerėzor me njė diplomaci lirike…

Dua qė kėtė pėrshendetje ta mbyll me dy ndjenjėzime :
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Apr 23, 2009 10:32 pm

I gurti i magjikshėm

Gjirokastrės

Qyteti im i thinjur,

mosnjohjen e shemb

me ėmbėlsi ngadalė,

fytyra jote e trimtė…

vulosur me vulėn “Kala”

rrezatim tėrė dritė shpėrndan…

Qyteti im i xhevahirtė

me ndėrtim tė ēudimtė

nė trupin tėnd: qilimii gurtė,

bredh magjia si nė pėrrallė…

Hap sytė nė mahnitje: “Lulja e parė!”

Qyteti im i filozoftė

me damarė tė gjaktė,

Trėndafil i gurtė Argjirua,

sfidon dhe Piramidė Keopsi,

hap konxhet nė Enciklopeditė…

Qyteti im i shpirtė

me kokė mbėshtetur te Perėnditė.

Nė kokėn e gurtė vė dhimbjen pėr IKJEN,

ēel guri nė martesat dhe lindjet!

Mė ke mbėrthyer tėrė mall me duart e gurta,

mė ngjajnė duart me duar prej “mishi”,

s’ma lė dorėn tė largohet nga burimi,

s’ma lė zemrėn tė ma pushtojnė rrahjet!

Qyteti im labirint…

Simfoni tė hapura,…

Nota tė simfonisė: vetė Yjet!

Marrė nga “Pulsi i Dhimbjes”








La pietrosa magica



A Girocastro

La mia citta canuta,

l’ignoranza l’abbatte piano con dolcezza,

il tuo volto valoroso

timbrato con il timbro “Castello”

radiazione luminosissima distribuisce…

La mia citta di brillanti,

con una construzione meravigliosa,

nel tuo corpo: il tappeto pietroso;

girando la magia come in una favola…

Apre gli occhi meravigliato:

“Il primo fiore!”

La mia citta’ filosofica,

con vene sanguinose,

Rosa pietrosa Argiro,

sfida anche la Piramide di Cheopsi,

sboccia le gemme nelle Enciclopedie…

La mia citta generosa,

con la testa appoggiata negli Dei

Nella testa pietrosa porre il dolore’ per la FUGA,

sboccia la pietra per il matrimonio e le nascite!

Mi hai afferrato con molta amore con le mani pietrose,

che mi sembrano come mani “carnose”,

non me la lacsia la mano che si allontana dalla fonte,

non me la lascia il cuore che me l’ occuppano il tremacuori!

La mia citta labirinto…

Sinfonie aperte ,

Note della Sinfonia: Solo le stelle!

Girocastro, 1993
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Apr 23, 2009 10:33 pm

April 3, 2009 (Friday) BAR –LULISHTE, GJIROKASTĖR

Greeting speech for the opening of the Internacional Symposium



Honored guests of the magic art and the colored word, of the beautified dynamic spirit!

Honored poets and schoolars natives and foreigners! Honored co-initiators for this important and historic event for Literature! Honored poets of the neighboring Greece, our dearest friendo who together, we have almost 11 years that we have spoken figuratively with the language of peace and love in our brilliant, ancient tongues. The sacrifices often are beautiful especially when the get architectured for the art of figuration! All of you, present here today and some of them who could not come, it is imposible the fact that you are not translated in Albanian language and in the tongue of Homer. Firstly, I would like to thank you, for your presence here today sacrificing for a sacred and adorable thing, I would like to thank also all the poets wherever they are in the world, who gave their support with their intellect and their mental capacities, such as: Mrs. Teresinka Pereira (Ohio USA), Beniamin Uzon, Handa Sendoo (Mongolia), Adolf Shvjedēikov (Russia, Los Anxhelos), Nadia Cella -Pop (Romania), Patrick Sammut (Malta), Cristina Akeza Santos (Brasil), Jose Roberto Seki (Brasil), Alejandra Craules Breton (Mexico), Fransua Azuela (Bolivia); a great consideration for the Secretary General of Poetas Del Mundo, Mr. Luiz Aranzo, who expressed his readiness for his participation in this Symposium, but for objetive reasons could not be present today, for the poets who have reached the peaks of the International literary organisms, Giovanna di Volti Lombardi (ALIAS Australia), Choi Shealung, the wonderful chinesse poetess, these days received the works of Pegasi members in order to place them into the World Anthology which consists of 900 pages an editorial of IWA. .. Some of the above mentioned are here today through their speeches, such as: Nadia Cella - Pop, Patrich Sammut which for objective reasons could not be able to participate physically in this Symposium. I am obligated to express my gratitude for the splendid work of Prof. Dr. Florentin Smaradache, who, besides his speech, has sent for the International Fair his books on the paradoxal literature.



Honored poetess Panojota Zaloni, at last you and my friends are in Albania, a place for which you asked so much, published so many works and now you begin to know truly this great poetical spirit, this great epic fire, this shiny key of freedom. You published in your magazine articles in Albanian language, by deliviring a great message for the generalization of values and today you are here like a literary Princess… and the beginning of the acquaintance, fullilment of dream, or and acquaintance with Albania starts here from this place, that amazes you and warms you spiritually.



Our friend, Dino Kubati, a bond impulsates you for poetical trajectory, a dynamic image o the warmth and the relationship between the two grey – haired men o Balkan… this is what literature does: it unites, opens the eyes of those who follow it, gives light to the blind, raises the cripple… A parable says: “Infirmity is not when you lack a part o your body, infirmity is infirmity when the brain moves from its place. Here in this place we have the poet Kalosh Celiku, who comes from Scopje together with Prof. Dr Nasip Sopaj, the poet and scholar Anton Gjocaj, as well as poets from Kosovo. I ask your permission to greet in your name all the readers, and all the authors wherever they are, all those present who love literature, whose spirit is beautiful, great and rich. The beautiful spirit never dies. We have many examples all over the world. Molier, Tolsoi and many others…

We are in the irst days o April, when flowers sprout, when an event is celebrated which can happen again in the future. This town has an immortal heart, with a highly – valued imagination, with an outlined fantasy.



The wish of welcome comes rom our open hearts: “you came to this town, we already know how to add pleasure to your sensitive hearts, to your observant eyes… When you leave, you shall write down your impressions in sketches, stories, dedications… You poets of a part of the world who are present here and those who couldn’t come from the far distances, despite their wish to be present today here, they are present here with their speeches, with their books and anthologies… This town, despite its old age, has never seen so many poets, civilizad people of the Globe…



Such a poetic coming is deeply sensible in towns with culture, with capacities and traditions such as Gjirokastra, which is motivated figuratively a strange town. Here, in this dinamic architecture, in these stony streets, in the representation of that what the inhabitants of this strange town know to make, or in this giant book of big stony letters, impresses you, you stop to think.



The art of the Albanian word combined with speaking in dynamic languages such as Greek, English, Sllavic, Italian etc, Hill show that the journey towards the Universal exchange of values will shine in our hearts and will prove that we, better than anyone, know how to understand each other, how to generalize the values, because we are educated with the most courageous policy, the literary policy.



Let us wish a luck to our beautiul intiative… In the morning many flowers bloomed, adding joy to the tearfull eyes of many people in the world… We know how to penetrate to each other and in human souls with a lyric diplomacy.

I would like to close this with two meditations:





Magical stony town

To Gjirokastra

My grey – haired town,

Your brave face

Knocks down unawareness

Slowly and mildly,

stamped with the stamp “castle”

you spread radiation…

my jeweled town

with a strange building

in your body: the stonny carpet,

the magic wanders as in fairy tale…

I open my eyes amazingly: “The first flower!”

My philosopher town

With bloody vains,

Argjiro, a stony rose,

challenges the pyramid of Keops,

opens its buds in the enciclopedies…

my breathing town

with your head resting at gods.

In your stony head you place the pain for your leaving,

the stone blooms in the weddings and births!

You have gripped me tightly with your stony hands,

They resemble like “fleshy” hands,

You don’t let my hand get away from the spring,

You don’t let my heart be occupied by the beats!

My labirinth town…

Open symphonies,…

The note of symphony: the Stars!

Taken from “Pulse of Pain”

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Thu Apr 23, 2009 10:33 pm

e mandej pėrshėndetje nga Presidentja e Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve Ndėrkombėtarė me qendėr nė OHAJO, SHBA, poetja brazilane – amerikane Teresinka Pereira, pėrshėndetje tė tė gjithė pėrfaqėsuesve tė vendeve pjesėmarrėse dhe tė lidhjeve prezente.



Pėrshėndetje

Simpoziumit nė Gjirokastėr, nė Shqipėri 2- 5 prill 2009



Z. Kristaq F. Shabani dhe gjithė pjesėmarrėsve tė Simpoziumit, tė devotshėm drejt kulturės universale, simpoziumi shėnon shoqėrinė me garantuesit pėr kryerjen me sukses tė lavdėrueshėm tė ėndrrave intelektuale tė tė gjithė qytetarėve tė vendit. Nuk kam mundėsi pėr tė marrė pjesė nė kėtė shkėlqim tė tillė ndėrkombėtar, ngjarje kulturore dhe e solidaritetit. Unė jam duke u dėrguar kėto “vargje” tė gjithė atyre qė shkojnė nė Gjirokastėr.



Ēmimet dhe dhuratat e mia imagjinare,

Kurorė e gėrshetuar lulesh fantastike tė Amazonės,

njė grusht rėre e koloruar nga shkretėtira e Arizonės,

Kostum bari “Mardi” magjepsės nga parade e New Orleans

dhe dėshirat e mia tė sinqerta

qė tė gjithė ju ndani dituri,

ēmime yjesh dhe kėnaqėsish

tė tė qenurit besnikė dhe tė devotshėm

tė mbėshtetjes sė kėtij simpoziumi tė madh

tė vėllazėrimit dhe tė dashurisė universale.



TERESINKA PEREIRA

PRESIDENTE E I.W.A

LIDHJA E SHKRIMTARĖVE

DHE ARTISTĖVE NDĖRKOMBĖTARĖ (OHAJO, SHBA)



Pėrshtypėzim bėri pėrshėndetja e N/Kryetarit tė Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės, shkrimtarit Reshat Sahitaj, i cili u duartrokit gjatė.





Mandej u vijua me referenca pėr poezinė bashkėkohore…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Sat May 16, 2009 3:48 pm

“Njė vėshtrim mirėfillor i historisė poetike shqiptare dhe ecurisė sė saj nė postmodernizėm”

referencė



Nga Kristaq F. Shabani

Anėtar Nderi i Lidhjes ė Shkrimtarėve dhe Artistėve Ndėrkombėtarė



Dikur kishim njė ėndėrr tė hapėsironim dhe tė bashkonin shtrėngueshėm duart pėr tė fluturuar sė toku… Ishte njė shtysė e prodhuar nė segmente ndjenjėsore, por qė ngadalshėm dhe pjekshėm u gjallėrua e biskoi vrullshėm… E ndjemė se ishim tė gjithė ėngjėj dhe krijuam premisat pėr t’u nisur nė njė planet shpirtėror tė pushtetshėm me diell e ndriēim vezullues, tė nisnim njė rrugėtim ndryshe pėr njė “Letėrsi Ndryshe” me njė tjetėr frymėmarrje, sens, gjallesė, freski, ventilim, sprovė, tentim, hapėsirė, ikur nga mbyllja dhomėsore, fantazore dhe spontane nė kahje epike, lirike e sense tė panjohura… Bazimi pėr njė tejrritje tė kėsaj letėrsie ishte i zbehtw, i brishtw dhe kjo na shtonte pwrgjegjwsinw pwr gjetje tw reja dhe tw ndritshme,

Ndjenim se kthetrimet e sė kaluarės, pushteti i “poetėve edhe “pėrkėdhelės” thurės tė lavdeve, prodhimit jo tė klasit tė spontaneitetit dhe tė mirėfillisė, por tė diktimit potent, ecjes korsive dhe “mjeshtėrokėve” tė latimit tė vargjeve dėshirorė-diktaktorė dhe krijuesve pararendės ishte i fortė, paēka nga shembja e tij. Edhe poetėt oborrtarė ndryshuan ngjyrimin sa hap e mbyll sytė… Filluan tė jeshilonin nė livadhizimin tėrė lulesa tė lirshme, duke hedhur pas krahėve “derdhjet deri nė buzim e detajim artific“ tė ndjenjave pėr figurina tė krijuara artificialisht e shumėheras pa kapacitet, tė ngulura si piketa ruajtėse tė “parcelave tė mbjella me farė lejfeniste” dhe huazim… Shumė krijues tė detyruar apo tė indokrinuar thurėn vargėzime, vallėzuan, u dritėsuan me ndritimin bardhė-kuq, u pėrkėdhelėn, u trajtuan me ligjėsi, u shpėrblyen me lejė kreative dhe u mitizuan duke u standartėzuar si krijuesit “potencialė”, “arritės”, “majėkapės”, “bindės”. “korsorė”, shprehės tė aspiratės sė ndryshesės”. Tashmė nė krijimin e njė klimatizim tė ri, tė njė kryefjalėzim dhe tė njė studimi tė metodologjisė sė mendimit kritik real dalin tė “shpėlarė”, tė ēngjyruar. Kėshtu “elita poetike” e klasifikuar si e tillė, pas shoshitjeve nė sitime me vrimėzime kalibrore tė vogla u ēkallajizua… Mitet e mėdha tė krijuara artificialisht u shkėputen nga konturet… Nga kjo pjesėmarrje kreative nė Shqipėri nuk shpėtuan edhe mė tė mirėt, duke pėrmendur edhe poetin e shkrimtarin Ismail Kadare, i cili, paēka nga tentimet dhe pėrēapjet individuale pėr tė shmangur korsimin e njėtrajtshėm nė poezi, u ndalua, ndonjė rast u pėrēdunua, duke u arritur deri te pika krasitėse tentuese… Kur shembėllohet kėshtu pėr tė madhin e letrave, si mund tė guxohet tė flitet pėr poetė tė tjerė, nė rast se do t’i motivonim kėshtu qė gjithė krijimtaria poetike ishte totalisht e ideologjizuar, e diktuar, e ngjasive tė marrėdhėnieve kontraktuale me ideologjinė, e shėrbesės dinamike pėr ecurinė nė rrugėn e paraqitur dhe tė idealizuar. Pra shpėrthimeve tė tilla nuk i shpėtoi as Dritėro Agolli, as Xhevahir Spahiu, paēka se ky nė njė rast doli me tezėn sartiane ēudinuese, as Moikom Zeqo, as Fatos Arapi, as , as…, pa le pastaj tw flasim pwr zwrat evegjel letrarw qw “panteonoheshin” me dwshira vetiake, tė cilėt edhe sot kanė mbetur nė klasifikacione vėshtirėsuese, por nuk hiqen nga muret si parrullat e dikurshme… ne vuajmw nga emrat dhe klasifikacionet e mbetura : “Janw tw mwdhenj, pa ditur ekuptuar brendinw dhe thelbin…Shumė nga vėllimet e tyre tė prodhuara mbajnė “erė” e shpėrndajnė tymnaja tė ndjenjėzimit artific, tė kthyer nė pasionim… Megjithatė duhet evidentuar shpirti edhe pse i nxitur qė nė kėtė lumnajė prurjes nė njė drejtim gjendej me kandil figuracion-shtat pėr “MAJĖN”…

Njė tjetėr anėsi qė duhet evidentuar e nxjerrė nė plan ėshtė edhe dukuria e shfaqur qė duke rėnė nė dorė njė vėllim shqip tė prodhuar jashtė trojeve, nė diasporė, apo nė gjuhė tė huaj, disa tė quajtur poetė filluan tė bazoheshin tek kėto substrate, duke transformuar e duke stilizuar mbi bazėn e kėtyre “steriotipeve poetike” e duke dalė kėshtu me njė tė ashquajtur “origjinalitet”, por qė kishte origjinale veē disa figuracione tė trevave nga dolėn kėta krijues. Kjo ishte mė e zhvilluar nė trevat veriore tė Shqipėrisė…, ndėrsa nė vendet e tjera i mėshohej fort rimimit, vargut tė standartizuar, me fjongo”popullore”, madje duhet thėnė se disa “krijues” ishin profilizuar nė “mjeshtėrokė tė vargut, duke hequr e “duke gdhendur” vargjet nė kahje ideologjike. Tė tillė ka pasur edhe nė zonėn jugore tė Shqipėrisė, ku krijimet e kėtyre poetėve janė tė vakta, paēka se janė lavdėruar shumė, janė me vargje proliksė, ngjitėzime, pa frymėmarrje figurative, paēka se kritika e thėnė si kritikė e bazuar nė disa parime absurde i mbronte dhe i lėvdonte tejskajshėm. Ēuditėrisht mendimi estet dhe kritik letrar kishte nė majė njė matematicien me titullime letrare! Nė poezinė e krijuesve tė tjerė shfaqeshin nota edhe tė rrebelimit, tė largesės… Ovidėt thurrnin vargje largur nga Fabia dhe i fshehnin nė fletorkat e tyre me synim: dalje nė hapėsirėn letrare ndonjė ditė, kur tė kishte rėnė agmi.

Njė fenomen i pėrjetueshėm ka qenė dhe “ shfrytėzimi i pasurisė kreative “ tė talenteve tė reja, tė cilėt dėrgonin krijimet e tyre nė redaksi tė gazetave apo revistave letrare, tė cilat paēka nga niveli kreativ, letrar, talentor, asqė mund tė botoheshin, por vileshin nga redaktorėt, qė hiqeshin si krijues mirėfillorė, hidheshin nė koshat e letrave dhe idetė apo figuracionet befasuese shfrytėzoheshin (pėrvetėsoheshin) nė krijimet e poetėve redaktorė; ėshtė njė vargan i gjatė redaktorėsh tė kėtyre revistave, tė cilėt kanė luajtur rol persekutor ndaj vargjeve, duke marrė shembėlltyrat e tė aftėve nga lartėsia e paaftėsisė totale. E njėjta gjė mund tė thuhet edhe pėr vėllimet poetike, tė cilėt botoheshin miqėsisht nė tė vetmen Shtėpi botuese nė Tiranė me emėr madhor tė Poetit Kombėtar “Naim Frashėri”, ku redaktorėt s’kishin nivelin qė kėrkohej dhe nuk ishin njohės tė poezisė dhe tė natyralitetit tė saj… Ishin pėrzgjedhur njerėzit e besuar. Kjo nuk ėshtė anatema dhe as hedhje tė vlerave tė krijuara gjatė sistemit tė mėpėrparshėm, ku edhe u krijuan edhe vlera tė mirėfillta nė poezi, tė cilat janė pasuri e poezisė sonė kombėtare, e cila duhet tė shihet me sy kritik si vlerė e formuar dhe me klorofilė. Nėse do tė merreshin nė dorė dhe ato poezi tė poetėve elitarė dhe do tė shiheshin me njė kėndvėshtrim tjetėr sot, duke flakur partishmėrinė pėrvėluese dhe humbėse tė ngjyrimit poetik, do tė dallosh lehtazi se vargjet tam-tam-tym-tym prishin elegancėn e poezisė, realizojnė proliksitetin… Vargje tė tillė s’kanė frymėmarrjen reale poetike, por tė dala me sforco dhe ndonjėherė edhe me naivitet. Poezi me tituj tė drejtuar, tė njėjtė, tė padallueshme, (sikur tė ishte diktim i njė teme hartimi) se janė bėrė nga filan autor… Parastartimi i krijimit nga njė fillesė startimi, nga njė stacion ēlodhjeje, nga njė stacion finishi… Njė zhveshje e tillė do t’i bukuronte edhe kėto vjersha tė ndjenjėzuara me shtysė. Kjo kėrkon njė analizė deduksionale tė profileve poetike. Por duhet thėnė se poezia shqipe ka bukuri tė jashtėzakonshme nė vargjet naimianė, ēajupianė, mjedianė, fishtianė, konicianė, nolianė, migjenianė, (njė nga etalionet poetikė mė tė suksesshėm, tė dridhshėm, mė vibracionues, mė mesazhues), kadareinanė (ata pa ngjyrėzim politik), lagushjanė nė profilin lirik e tjerė. Poezia shqipe kurrė s’ka qenė e vakėt, por impulsive dhe udhėheqėse shpirtrash e krijime udhėmbara duke pėrvijuar botė tė gjjera njerėzore. Duhet thėnė realisht se shumė nga ata, qė e kanė hequr dhe e heqin veten nė elitacion kanė shfrytėzuar pasurinė kreative tė talenteve tė vendit, qė, vetėm pas ndryshesės sė sistemit, arritėn tė dalin bujshėm, hijshėm dhe frytshėm nė arenėn poetike me stilin dhe origjinalitetin prezent, duke konkurruar denjėsisht; ata, tė cilėt tashmė i kanė pėrballė tė tulatur, tė mefshtė, qė s’e mbledhin dot veten dhe qė po e kuptojnė me “dorėheqjet” nga poezia e duke u marrė me fluidime nė drejtime tė tjera, qoftė edhe duke karrierėzuar nė politikė, nė njė front qė po u fute nuk del lehtė, paēka se parametrat s’i ke pėr kėtė “lodrim dinamik”.

E njėjta klimė, por mė e ashpėr nė drejtim tė pėrdorimit dhe tė cenzurimit tė botimit nė gjuhėn shqipe ka qenė e dhe nė Kosovė , Maqedoni, Mal tė Zi, ku ekzistonte, veē tė tjerash edhe persekucioni gjuhėsor, veprimet tunduese, trallitėse ataviste, ekzistencialiste pėr minimizim gjuhėsor… Nė kėto vende, paēka nga disa tė drejta minoritare, kishte njė etje pushtuese delirante, shfrenuese me objekt ēekuilibrimin. Megjithatė krijuesit e kėtyre trevave u martirizuan, pasi krijuan edhe nė gjuhėn e kombit dhe, si rrjedhojė e hapėsirimit, fluturuan ėngjėllsisht dhe mė lirshėm, falė edhe kontaktit me botėn qė i lejonte kryesimi i botės sė tretė nė zhvillim… Megjithatė, pėrpjekjet pėr dalje mė nė dritė nė kėtė periudhė, kur janė situar shumė tė drejta, duhet tė provohet dhe tė promovohet lartėsia krijimtare, pasi shumė vėllime edhe tė sotme poetike kanė njė uniformitet, kompozicional, njėtrajtėshmėri tė krijuar nga “censurizmi’ i dikurshėm, ka njė njė stanjacion diabolik, shpesh herė nuk pėrpunohet fraza, fjala qė fjalėsi shqip i ka nė burime kristalore… Krasitėsi duhet tė njohė mirė gjuhėn e tij dhe tė pėrdorojė kėshtu fjalėt e bukura figurative, qė ndriēojnė dhe llamburojnė kreaturėn dhe studiuesit tė vjelin neologjizmėn… Por edhe studiuesit janė statikė, pasi ende nuk kanė pėrvetėsuar artin e vjeljes, artin e mendimti tė kritikės, artin e gjallėsimit, pasi tashmė ka humbur “ekuilibri i kritikės letare”. Lėvdimi i ka zėnė vendin mendimit kritik, njė lėvdim qė, hera - herės kthehet nė vulgarizim tipik, kur vetė mos kapaciteti vlerėson kapacitetin. Duhet tė evidentote se nė letėrsinė e vendeve tė lartpėrmendura, ka ndikuar dhe letėrsia e shtetit tė ashquajtur mėmė, ku krahas anėve specifike dhe tė transmetueshme, kanė mbetur nė parcelat letrare elementė dobėsues tė poezisė, qė i gjen sot tė pranishėm nė krijimet e shumė krijuesve. A ėshtė realizuar shkėmbimi universal (midis komuniteteve), ndėrsa krijues tė tjerė vijojnė me formulimet rimike tė dikurshme, me formate tė pranishme dhe nė vendet e tjera. Nga kjo duhet tė largohemi dhe poezisė t’i futim tharm. Ėshtė detyrė e kopentencė e organizmave letrare dhe, sidomos, e vet individėve letrarė pėrkatės qė tė organizojnė t’harrjen dhe arkitekturojnė poetikėn.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Sat May 16, 2009 3:59 pm

A ka dukuri tė poezisė moderne nė pasurinė kreative?

Akti i dytė
Poetit qė ia kishin ndaluar zėrin apo i kishin vrarė vargjet tentuese nė korsinė krijuese hodhi vargjet:
Hedh tre vargje nuk i bėj katėr, se ē’mė shfaqet koha e largėt… Nuk i duroj dot dhimbjet e njerėzve, dhimbjet e tokės… Ku ėshtė pjesa e re e kokės?!
Dhe tė vjetrit dhe shėrbyesit prekėn kokėn me dorė… Shigjetoheshin artistikisht…
Dikur frazohej se ky ėshtė poet i njohur, motivimet vinin me emėrime… Tė shprehesh drejt kėta poetė njiheshin nė njė sipėrfaqe”dhome“ me kuadraturė tė vogėl dhe mendimi kritik i sistemuar me parimezime i korifenjonte… Vlera e tyre e situr dhe Madhėshtia e hiperbolizuar shihet sot. Sot secili noton me pajisjet e veta dhe me botėn e tij tė veēantė… kėtu nuk kemi tė bėjmė aspak me kundėrshtinė brezive , por me nivelacionin poetik.
Tashmė ka njė angazhim total pėr tė shkruar. Secili ka pėlqesė pėr tė lėnė diēka tė shkruar, por shkruarja e poezisė mbetet art i veēantė, mėvetėsi, talent , art buresė prej dhuntisė. Tė shkruash poezi do tė thotė tė kesh talent maksimal. Nė kėtė periudhė tė ndryshesės dhe tė rifitimit tė drejtės sė fjalės sė figurshme dolėn nė arenėn e poezisė “shumė gladiatorė dhe gladiatore”, tė cilėt dhe ecėn. Shija nuk ėshtė e njėjtė pėr tė gjithė. Kuptesa e njė poezie po e tillė ėshtė. Vlerėsimi buron nga menēuria e trajtesės, nga sensi kapės dhe njohjes plotore tė elementėve kritikė tė poezisė. Poezia sot ėshtė disaformėshe. Ajo ndonjėherė apo herė- herė shkruhet siē vjen…
Por ai i humbet bukurimi?… Tė vritet bukuria? Kortezh i vargjeve tė mia. Sot nė Shqipėri ka mjaft poetė qė shprehin poezisht jetėn dhe qė ecin. Emrat e tyre do tė pėrmenden mė poshtė ,por duhet tė themi se dhe kėta emra tė rinj u klasifikuan nga tė rėnit e sistemit tė mėpėrparshėm, tė cilėt s’hoqėn dorė nga parėsitė, nga tė ashtėquajturit “testament poetik klasifikues”, por u thoshnin ” duke zėnė njė pritė,ku prisnin “talentet” e reja qė dukeshin nė horizontin gjysmėkuq- gjysmė blu, njė gjysmim i nevojshėm…
U shfaqėn “kthesarėt” nė Shqipėri dhe vijueshmėritė . Poezia e re tashmė pėrfaqėsohej nga Mimoza Ahmeti, Visar Zhiti, (i cili u mor me poezinė e ganxhimit, tė prangimit), Luljeta Leshanjaku, Flutura Aēka, Ervin Habipi (zbulesa e Kadaresė qė nė moshė tė vogėl, duke e veshur me perspektivė tė madhe), tė cilėt filluan tė fluturonin nė hapėsira tė panjohura dhe me njė liri shkrimore qė s’kishte qenė kurrė. Kėshtu qė filloi tė motivohej kjo. Ndryshuan takt vjershėrimi dhe lirie Skėnder Rusi, Xhevahir Spahiu, Moikom Zeqo, Anton Papleka, Faslli Haliti, e tjerė duke kėrkuar vetveten dhe konkurrencėn. Tė qenurit e disave nė metropol ishte vetėm njė ankorim qė nuk do tė promovonte vlerėn. Shumė poetė tė tjerė u fashitėn, u tėrhoqėn nga beteja e poezisė, duke e konsideruar atė tė rėndė, por Fatos Arapi nxitoi tė sillte krijime tė reja. Pėrēapje tė reja ngulmoi edhe Dritėro Agolli, i cili pėr vargun e tij tė rimuar, me anėn kuptimore tė lehtė dhe tė asimilueshme mbetej njė nga poetėt e quajtur “Tė Mėdhenj”, ndėrsa shkrimtari Ismail Kadare, s’dihet ku e kishte lėnė vargun e fundit. Ishte hedhur totalisht nė krijimtarinė e prozės. Njė grupim tjetėr talentor la guximshėm Atdheun dhe krahas emigracionit, i vuri vetes njė obligim madhor: tė pėrvijonte rrugėn e nisur…
Dhe pikėrisht nė kėto vite nė Athinė lindėn veprat “Pulsi i dhimbjes”, “Seli nė qiejt”, “I vij rrotull Pomonės” , “Oaz” tė Kristaq F. Shabanit, nderuar me ēmime; “I pafat kėrkon fat” poemė trallisėse e poetit Petro Dudi dhe “Dritė” e Udha pėr nė zemėr” dhe ‘S’di ē’tė bėjė me mendjen njeriu”; “Vdekja e thikave”e poetit tepelenas Novruz Shehu

Veēanėsi, spikatėsi dhe evidentime tė poezisė sė sotme mbarė shqiptare:

Larmiteti gjithpėrfshirės i ndriēuar duke rrokur edhe ecjen e formacioneve ekonomike shoqėrore dhe pasurinė kreative, pėrzgjedhja dhe selektimi, pėrngulitja, dinamika, trajtesa, modulimi, largesa nga karficėzimi, bardhėsia dhe liria e vargėzimit, ndriēimi fytyror i poezisė, stisja nė arkitekturė, mendimi filozofik i pranishėm, kapėrcimet nė thurjet me pengesa, shfaqe tė moduleve tė reja, fluturimet me krahė tė shtrirė e pa i tundur, gjallėria frazore, prezenca e tejllojeve figurative, pėrdorimi i shenjave ortografike pėr tė shprehur ndjenjėsoren, fluturesa nė mendim, lėnia e atraktives tė fushatojė e tė betejėzojė nė disa variante kuptimore, shfrytėzimi i pasurisė krimore tė krijuara nė kohė, legjendėzimi, thyerja e korracės dhe barrierės, kalkulimi matematikore, folja, fjala figurativ, pėrkujdesja ndaj saj edhe me numerėzim, epigramim, fabulim, hajk, paradoksim, futja e detajit figurativ dhe fluturimi pindarik tokė –qiell, anasjelltas, pushhtesa e tė gjithė ambienteve dhe kėrkesa pėr tė rigjetur hapėsira tė reja pėr ecuri, lirizmi i artėzuar, epizmi me njė tjetėr sens dhe theks, shfaqe tė puritantizmit letrar, tė dallgėzimit mendimor, tė narrativitetit shumėplanėsh dhe shumėpolenėsh, fluturimi akrobatik letrar, skicim pikturor nė grafikimin e poezisė, futja e elementėve logjikė, mendėsorė dhe hamėndėsor, dalja nė det tė hapėt dhe futje nė laguna, pushesa dhe ndalesa takti dhe sensi; legjendėzimi, pėrralla, krijesat mendėsore.

A mund tė pėrdorim njė klasifikim jo tė plotė pėr kėto elementė? Natyrisht kumti a e lejon, por kjo kėrkon motivim?
Shpesh nė daljet e para tė vėllimeve poetike edhe tė kėtij boshti kohor lėvdojmė, por mė vonė kryefjalė kemi natyrisht vlerėsimin tėrėsor tė veprės.
Vėllimet poetike sot shquhen qė nga liria e titullimit, nga gama e rrokjeve, nga depertimi nė labirinthe, nė skutat mė errėsorė, por edhe trajta ėshtėshumė dimensionale, ka krahė shumė , flasim pėr tė talentuarit; edhe po shpata tenton prerjen i talentuari shumohet. Pėrapjet janė tė shmta pėr tė penetruar nė tė frikurėn trembshme. Tė kėndosh sot nė poezi tė mirėfilltė do tė thotė tė mendohesh mirė, tė daltosh. Dihet qė shumė “prodhojnė” vargje, por disave dhe vargje u thėnshin. Latimi i vargut e melodizon atė e nis fluturimth nė nisje apo aventurė tė dridhshme. Shumkush sot mendon se ēdo njeri prej syresh, qė do tė kishte dėshirė tė shkruante dhe tė botonte njė libėr nuk do tė ishte i privuar nga dėshirimi i kėsaj natyre, por me kalimin e kohėve do tė shihte se tentimi ishte njė stacionim nė vend, qė ai s’e ndiente, por ishte futur pėr tė nxjerrė mineral nė njė vend ku kakariset qeshshmėn. Poezia e sotme ėshtė kontribut i kapaciteteve tė larta, i tė talentuarve , tė cilėt edhe sikur ti “karantinosh” nuk e di ai i mban dot nė dhomėn karantore. Talenti ėshtė shpėrthyes atėherė atėherė, kur ka disponabilitet e ēeluri lulesh. Doja qė nė kėtė mbyllje tė kėsaj referente tė shkurtėr, e cila do tė konturohet plotėsisht me sipėrmarrjet kumtive tė referuesve tė tjerė tė pėrmendja me tė drejtė dy shigjėrime: Njėra: m’u mbush biblioteka me libra tė palexueshme tė autorėve qė duan tė bėjnė emėr nė klasifikim tė talentimit pa talent (vjershė realiste e Prof. Dr. Nasip Sopaj) dhe pritėsi, seleksionuesi , i cili ėshtė tulatur duke u privuar edhe nga klasifikimi i gjendjes ekonomike. T’i kthehemi librit qė tė na ndriēojė mendjen dhe shpirtin, por edhe autorėt qė lėvrojnė poezinė tė mendohen mirė nė arkitekturimin e tij…. Zėrat e rinj le tė bėjnė dallesėn dhe tė pėrvijojnė ecjen qė poezia, kjo sentencė figurative tė frymėmarrė ndryshe. Mendimi i ri kritik le tė pasurohet sot me pėrvijime tė reja dhe ta ndiejė veten se dhe ai ekziston dhe kėtė mendimkritik tė formuluar bindshėm, mund ta bėjnėvetėm ata krijuesit, tė cilėt “pasurinė e tyre kreative” ta shohin me kėndvėshtrimin e duhur.
Njerėz tė Kontinentit tė rrudhur harrojeni Janusin lezet , gjysmė tė rreckosur , gjysmė mbret…
Kėtej nga ky qytet i ēuditshėm le tė japin mesazhin e madh tė ndryshesės dhe tė selektimit tė pėrvojės poetike, pasi referuesit dhe shembėlltyrat dinamike tashmė janė ekzigjente dhe frymėmarrin.


[/i][/b]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Sat May 16, 2009 4:00 pm

“A proper look on the Albanian history of poetry and its continuance in postmodernism”
Reference

By Kristaq F. Shabani
Honorary member of International Writers’ Association

Long ago we dreamed to unite our hands and ly together… It was a push produced in sensacional segments, but slowly and matured it became lively and sprouted with a burst of energy… We felt that we were all angels and created our premises to set off towards a spiritual and powerful planet, to start a different journey for a “Different Literature” with another way of breathing, sense, freshness, challenge, space, abandoning the room enclosure, fantasy and spontaniety in epic and lyric directions with unknown senses… The basis for an overgrowth of this literature was dimmer, fragile and this made us more responsable for new and shiny findings.

We felt that the clutches of the past, the power of the “Carresing poets”, not the production of spontaniety and genuinity, but that of the potent dictation, walking in the lanes and “masters” of the smoothing of verses dedicated to the dictators and the orerunning creators were strong, despite their knocking down. Even the court poets changed colors in an eye shut… They abandoned feelings for artifical figures mostly without capacity…Many authors whether forced or indoctrinated knitted verses, they were carresed and were treated lawully, and became myths in the standards of the “poetential” authors, “expressing the aspiration of change”. Now with the creation of a new climate, of a new real critical thought, they become “washy” and colorless. This way “the ellite of poetry” classified as such, after the sifting in the sieve with small calibred holes, was untinned… the greatest myths created artificially fell… from this active participation did not escape even the best ones, mentioning here the great poet Ismail Kadare, who, despite the individual endeavours to change the uniform course in poetry, he was stopped, for a moment he was disfigured… when such a thing can be said for the master of letters, how dare we speak about other poets, in cas that we motivate them this way that all the poetic creation was totally ideologised, dictated, of dynamic service for the continuance in the shown path given idealized. Thus even Dritero Agolli did not escape such explosions, neither did Xhevahir Spahiu, Moikom Zeqo, Fatos Arapi…, not speaking about the small literary voices, which remain today in a very hard position of difficult classification, but the still remain on the walls like the slogans of tha past… we suffer from the names and the remaining classifications: “they are great, without knowing and understanding the essence…many of their volumes produced smell and spread smokes of the artificial feeling, transformed to passion…
Another side is the phenomenon appeared when Albanian volumes produced in diaspora or in foreign languages, some people called poets began to create on the basis of these substrates, by transforming and stylizing on the basis of these “poetic strereotypes” by so appearing with a so called “genuinity”, but what was original in addition to some figures of the regions that emerged from these authors. This was more developed in the Northern regions of Albania…, whereas in other regions was more stressed the rhyming and the standardized verse, stanzas carved ideologically. There have been such even in the southern region of Albania, where the creations of these poets are dimmer, despite the fact that they are many, their verses are without figurative breathing, despite the fact that the critics based on some absurd principles supported them. Strangely the aesthetic adn critical thought had in the top a mathematician with literary titles!

Another phenomen has been “the exploiting of the creative heritage” of the new talents, who have sent their creations in the editorials of newswpapers or literay magazines, which despite their creative level, were not published but we stolen by the editors. There are many of these editors who have played a presecutive role towards the verses, by wearing the image of the capables from the height of the total incapability.
The same thing can be said for the poetic volumes, which were friendly published in the sole publishing house named “Naim Frashėri”, where the editors did not possess the due level and were not have knowledge of poetry and its naturality… this is not the anatheme aqnd not dropping of the values created in the past system, where were created genuine values in poetry, which are a heritage of our national poetry, which is seen with a critical eye as a true formed value. If the poetries of the ellite poets would be observed with a new eye today, you would easily distinguish that the stanzas tam-tam-tym-tym spoil the ellegance of poetry… Such stanzas do not have the real poetical breath, but they are created forcefully and sometimes with naivity. Poems with directed titles, sama, undistinguished, (as if it were a dictation or a subject of a composition) because they are made by the author so and so… Yet we should say that the Albanian poetry has an extraordinary beauty in the verses of Naim, Cajup, Mjeda, Konica, Noli, Migjeni, Kadare, Lasgush Poradeci etj. Albanian poetry has never been faint, but always impulsive and always a leader of souls. We can say with certainty that many of them who claim to be part of the ellite have exploited the creative heritage of the new talents, who after the change of the system, managed to appear boastfully, and fruitfully in the poetic arena with the present originality and style, competing worthily;
The same climate, yet more hostile in the use of censure for publishing in Albanian language has been in Kosovo, Macedonia, Montenegro, where among others existed the persecution of language, aiming at the minimization of language… In these places, despite some right for the minorities, there existed a occupational, delirious thirst aiming at imbalance. Despite of that the authors of these regions became marthyrs, because they created in the language of their nation and, as a result of space and contact with the world, they flied freely… Although, the endeavours to come to light in this period, when many rights are sieved, it must be proved and promoted the creative level, as many poetic volumes of today have a compositional uniformity, created by the past censuring, it has a diabolic stagnation, oftentimes the phrase is not developed… The author should know better his language and use the beautiful figurative words, which shine the creature and the scholars harvest neologism… But even the scolars are statics, as they have still not adopted the art of harvesting, the art of criticism, because now the “ekuilibrum of the literary criticism” is lost. Praising has taken the place of critical thought. Duhet tė evidentote that the literature of the state called motherland has influenced in the literature of the above mentioned countries, where besides specific and transmited sides, exhaustive elements of poetry remain in the literary parcels, which you can find them in the works of many authors. Is the universal exchange (among communities) realized yet, while other authors continue their past rhythmic foumulations, with formats existing even in other countries. We must get away from this and continue with the true poetical theme. It is a duty and competence of the literary organisms and especially, of the certain individuals of letters to organize and architecturate poetry.
Do there exist phenomena of the modern poetry in the creative heritage?

Second act
The poet who was prevented of his voice or his attempting verses in the creative were forbidden, he wrote:
I write three stanzas, not four, because the fare time appears to me… I cannot bear the people’s sorrows, the pain of the earth… Where is the new part of the head?!
And the servants and elders touched their heads with their hands…
In the past we heard of distinguished poets, the motivations came with nominations… to speak stright these poets were known in a surface with a small quadrature and the critical thought systemized with principles made them great… their value and hyperboilzed greatness is evident today. Today everybody swims with his equipments and with his special world… here we don’t have to do with clash of generations, but with the poetic level.
Today we observe a great interest in writing. Each person desires to leave something written, but writting of poetry remains something special, a special art, a talent. To write poetry means to have a great talent. In this period of change and the right to write appeared in the scene many gladiators, who could mae their way forward. The taste is not the same for all. Understanding poetry the same. The evaluation springs from the wisdom of treatment, a total acknowledgement of the critical elements of poetry. Poetry is of different forms. Oftentimes it is written as it comes…

But does it loose its beauty?… Can the beauty be killed? Today in Albania there are many pooets who express life poetically and whop continue writing. Their names will be mentioned later, but we should say that these names were classified from the fall of system, who did not leave the priorities, the so called “classified poetic testament”.
The new poetry now is represented by Mimoza Ahmeti, Visar Zhiti, Luljeta Leshanjaku, Flutura Aēka, Ervin Habipi, who began to fly in unknown spaces and with a freedom of writing that had not existed before. Other poets who changed tact of writing and freedom are Skėnder Rusi, Xhevahir Spahiu, Moikom Zeqo, Anton Papleka, Faslli Haliti, e tjerė who sought themselves and competition. Being of someone in the metropol was only an anchorage, which did not promote the value. Many other poets surrendered, they retreated from the battle of poetry, considering it difficult, but Fatos Arapi hurried to bring in light new creation. New attempts were observed in Dritėro Agolli and Ismail Kadare.
It was in these years in Athens where the works “Puls of pain”, “A seat on Heaven”, “Oasis” of the author Kristaq F. Shabani, awarded with prices; “Unlucky seeking luck” by the poet Petro Dudi and “Light” e “the path to the heart” and “Death of knoves” by the poet Novruz Shehu.

Distinctive characteristics of the Albanian poetry of today.

All inclusive diversity enlightened by grasping the social economic formations and the creative heritage, selection, dynamism, treatment, freedom of creation, enlighting of the face of poetry, architecturing, the present phylosophical thought, appearance of new modules, phrasal vividness, presence of the figurative kinds, use of the orthographic signs in the expression of feelings, flying thought, letting of the attraction to campain and and battle in various meaning variants, breaking of the barriers, mathematical calculation, verb, figurative word and the care about it, insertion of the figurative detail, occupation of all the environments, and the need to discover new spaces to move forward, artistic lyrism, epics with another sense and stress, emergence of the literary puritanism, acrobatic literary flying, insertion of logical elements, halts of tact and sense, legends, tales, mind creatures.

Can we use a partial classification or these elements? Naturally the speech allows us, but this seeks motivation?
Often we praise the first published works nowadays, yet later our subject is the complete evaluation of the work.
The poetic volumes today are distinguished by the freedom of titling, by the diversity of syllables, the penetration in labirynths, in the darkest corners; we are talking of attempting, yet even the sword attempts to cut the talented people. To sing a geniune poem nowadays means to thing deeply, to chisel. It is a known fact already that many people produce verses, yet many of them do not deserve to be called verses. Chiseling of the stanza gives it melody by making it fly towards an adventure. Everybody thinks that they would like to write or publish a book and we cannot deprive him by doing so, yet as time passes he will observe that his attempt led to an inevitalbe halt, a fact that he could not observe. The poetry o today is a contribute of the high capacities, of the talented people. The talent is explosive only when there is disposition and blooming of flowers. I wanted in the end of this short speech, which will be contured completely with speeches of other participants, I would like to make a few sugesstions: Firstly: My library is filled with unreadable books of the authors who want to make a name in the classification of talent (realist verses of Prof. Nasip Sopaj) and the Walter, the selectionist, who is deprived even by the classification of the economic condition. Let us return to the book to enlight our mind and soul, but let the authors who write poetry think well for the architecturing of the book…. Let the new voices make the distinction and go on writing in order that poetry, this figurative sentence, might breathe differently. Let the new critical thought get enriched today with new outlines and feel it itself that it exists, and only the genuine authors can deliver this critical thought formulated convincingly, who must see their “creative asset” with a appropriate point of view.
People of the wrinkled continent forget Janus, half ragged, half king …
Here from this stranger town let us give the great message of change and selection of the poetical experience, as the referees and the dynamic images are already breathing.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Sat May 16, 2009 4:00 pm

Vijojnė kumtet, sipas programit tė Simpoziumit, tė cilat janė tė pėrkthyera nė gjuhėt e pjesėmarrėsve. Njė punė tejet e madhe qė entuziamon. Enrieta Sina, poetja nga Tirana, njėkohėsisht drejtore dhe botuese e gazet ės me emėr “Oroskopi”mban kumtimin e saj pėr poezinė e sotme lirike si poezi e shpirtit tė lirė dhe kontributin pegasian nė letėrsi.
“LIRIKA - POSMODERNISTE,
BUKURIA E SHPIRTIT TĖ LIRĖ”
Nga Enrieta Sina
Akademia e Shkencave e Republikės sė Shqipėrisė
Ndihem mirė qė ndodhemi kėtu bashkė, me dėshirėn e mirė t’i shėrbejmė kėtij realiteti tė zhurmshėm, tė cilin vetėm arti di dhe duhet ta kthejė nė harmoni. Vėrtetėsisht s’e kisha parė mė parė vizionin e frymėzimit dhe tė lirikės sime, tė ngrihet me jush dhe tė kėrkojė sytė e saj nė vėshtrimin e vargjeve tė dhjetėra e dhjetėra poetėve lirikė qė po i shėrbejnė shpirtrave njerėzit me dije dhe optimizėm, me ndjesi dhe ėmbėlsi nė kėtė mėnyrė kaq tė butė dhe tė kėndshme njerėzore. Ciceroni ka thėnė: “Historia ėshtė dėshmitarja e kohėve, drita e sė vėrtetės, mėsuesja e jetės, lajmėtarja e lashtėsisė. Tė mos dimė ēfarė ngjarjesh kanė ndodhur para nesh ėshtė njėsoj sikur tė mbetemi gjithnjė fėmijė…” Kėtė thėnie qė mbetet aktuale pėr kohėrat dhe prej tė cilės shikojmė vizionet tona, e shikojnė nė atė ēfarė dimė dhe ēfarė na duhet tė dimė edhe nė kėtė epokė kur modernia ka hapur dyert e saj, bashke me lirinė e mendimit dhe tė shpirtit nė frymėzimin tonė.
Ndėr vite kam marrė pjesė nė konferenca dhe kongrese tė talenteve tė reja, por atė vėrshim lirikė qė kam ndjerė si botuese nė kėta shtatėmbėdhjetė vite nuk do ta krahasoja me asnjė riti zhvillimi. Dimė qė poezia e Eseninit ėshtė burimi i stepės, pyllit tė blertė, shtegut tė humbur, berjozės sė vetmuar, aromės sė barit dhe klithmės sė ndjenjės nė pafundėsi. Na ėshtė dukur sikur Esenin e lindi Rusia pėr tė hymnėzuar bukurinė fshatarake dhe atė shpirtėrore. Po pas tij renditen me dhjetėra poetė lirikė qė zėnė vend nė letėrsinė ballkanike me opsionet e tyre nė luftė pėr tė shpėtuar pastėrtinė shpirtėrore, paragjykimet e kontradiktat sociale e psikologjike, pėr tė evidentuar evoluimin e duhur pėr njė jetė ndryshe. Pas tij, tė gjithė jemi njohur me vargjet lirike tė Robert Bėrns apo tė autorėve tė tjerė grekė, polak, maqedonas, kosovar qė pėrcjellin bukurinė shpirtėrore duke sfiduar egėrsinė kontradiktore tė njė politike agresive apo kundėrshtuese. Sa e butė dhe e ėmbėl ėshtė rrjedha e jetės sė njė poeti lirik, sa tė duhura dhe bashkėkohore janė vargjet e tilla qė pėrcjellin vetėm rilindje. Si poete por dhe si botuese kam pasur mundėsinė tė kaloj ndėr duar vargjet lirike tė shumė autorėve shqiptarė, tė vjetėr dhe tė rinj,brenda dhe jashtė Shqipėrisė,qė tė lehtėsojnė shpirtėrisht duke tė hapur si me rubinet, hapėsira tė reja qiellore. Lirikat e hershme tė Ismail Kadaresė, Dritėro Agollit, Fatos Arapit, Xhevahir Spahiut, deri tek poetja postmoderniste Mimoza Ahmeti, Kristaq F. Shabani e mė tė rinj si Hiqmet Mehmeti, Agim Bajrami, Flora Meēe e dhjetėra e dhjetėra tė tjerė tė bėn tė shikosh me sy evoluimin e pashmangshėm tė njė lirike tė ėmbėl dhe tė duhur. Nga Amerika Kolec Traboini pėrcjell vargje tė mrekullueshme qė i pėrkasin postmodernizmit tė lirikės duke befasuar me frymėzimin e tij shumė poetė tė tjerė dhe marrė vlerėsime pėr kėtė. Janė dhjetėra shqiptarė tė shpėrndarė pas viteve 90-tė nė shumė shtete nėpėr botė qė lirizmi nė vargje i ka bėrė tė jetojnė mė kėndshėm dhe ėmbėl jetėn duke pėrcjellė motivime pėr tė tjerė..Ajo qė ėshtė evidente nė shumė konkurse brenda dhe jashtė Shqipėrisė ėshtė stili modern me njė shpėrthim ideor dhe artistik. Stili ėshtė veshja e mendimit dhe tė gjithė e dimė se njė mendim i paraqitur bukur ėshtė si njė njeri i veshur mirė qė para nesh ka paraqitje. Ėshtė kjo arsyeja qė ndėrsa bisedojmė dhe evidentojmė lirikės posmoderniste flasim pėr stilin e ri, pėr bashkėkohores nė takimet tona shoqėrore. Lirika ėshtė e nevojshme pėr njeriun, sepse i jep frymėzim dhe e bėn ta dėshirojė atė. Ai qė nuk dashuron lirikėn mendoj se ka njė shpirt tė zbrazėt, sepse kėto vargje janė si muzikė pėr shpirtin. Por menēuria e njė poeti lirik nė kushtet e jetės sė sotme ėshtė tė dijė tė evidentojė se ēfarė i duhet tė bėj mė tej. Bukuria, forca, rinia, janė lule qė nėse nuk bėjnė kujdes i shohim tė vyshken. Detyra, besimi dhe dashuria janė rrėnjė gjithmonė tė gjelbėrta. Ne tė gjithė si poet dimė tė evidentojmė frymėzimin tonė, detyrat tona, besimin qė kanė tė tjerėt tek ne, nė pėrkushtimin tonė, nė dashurinė e bashkėkohorėve, mirėsinė tė shprehur nė vargje.
Tė jesh poet i vėrtetė dhe pėr mė shumė poet lirik nuk ėshtė e lehtė. Por kam mendimin se vetėm ai qė synon absurden,modernen do tė arrijė tė pamundurėn deri dje, sepse nuk ka frikė tė provojė pėrvoja tė reja. Historikisht dimė qė ishin amatorėt ata qė ndėrtuan arkėn e Noes dhe ekspertėt qė ndėrtuan Titanikun. Poetėt duhet tė kėmbėngulin dhe tė kalitin vullnetin pėr tė hapur edhe pse me vėshtirėsi shpirtrat mė tė egėrsuar nė kohė. Kėmbėngulja pėr kėtė ėshtė dhe mbetet themeli i virtytit.
Nė antologjinė e autorėve tė Lidhjes sė Krijuesve “Pegasi” nė shumė poezi lirike gjen pikėrisht atė forcė qė gjithkush dėshiron ta ndjen nė zemėr. Poezia lirike postmoderniste e ditėve tona ėshtė sentencė figurative, dhuratė e ēastit magjik dhe ylli i dėshirueshėm i njė nate pa hėnė edhe pse ndėrsa i lexojmė kuptojmė qė janė ngacmim ideor dhe projektor realiteti. Nė lirikėn moderne, nga bisqet e reja shikojmė deri nė shpėrthim fjalėn e zgjedhur, figuracionin dhe mesazhin. Kėshtu kjo lirikė shėrben me forcėn e saj, tė papriturėn dhe energjiken, tė bukurėn dhe ėndėrrimtaren, tė djeshmen dhe tė sotmen pore dh tė ardhmen. Mendoj se Lidhja e Krijuesve “Pegasi” me qendėr nė Gjirokastėr ėshtė njė pemė e rrėnjosur nė njė truall tė lashtė poetic, ku degėt e saj gjelbėrojnė ndėr stinė nė mėnyrė mė tė kėndshme dhe tė kohore pėr tė na pėrcjellė atė rrymė tė plotė frymėzuese, tek e cila gjejmė kėnaqėsinė e dashurisė sonė pėr jetėn, pėr Atdheun, pėr mirėsinė, tradicionalen dhe novatoren, modernen dhe klasiken.
Ėshtė gjė e kėndshme pėr ne tė gjithė qė jemi anėtar tė kėsaj lidhjeje. Duke shkėmbyer mendimet tona si poetė, shkrimtar, lirikė apo epikė, shohim mė mirė vlerat e poezisė qė i bėnė popujt tė qėndrojnė mė afėr njėri-tjetrit nė njė harmoni tė plot jetėsore. Nė shumė vargje tė Pirro Loli, Jorgo Telo, Dino Ēiēo, Rajmond Taho, Frosina Dhima, Yllka Pone, Tatjana Qurku e dhjetra tė tjerė janė gėrshetuar elementė tė poezisė epike dhe lirikės moderne, tė nxjerra prej aty si perlat qė i duhen kohės, letėrsisė sė sotme e cila si njė fėrshėllimė e lehtė sjell tek tė gjithė atė ajėr tė pastėr me aromė pranvere. Dihet se si nė ēdo fushė edhe tek poetėt suksesi nuk vjen Brenda njė dite, as pėr njė kohė tė shkurtėr. Ai ėshtė rezultat i njė pėrpjekjeje tė vazhdueshme dhe tė qėndrueshme dhe duke pėrjetuar kėtė vizion kemi mė tepėr mundėsi inkurajimi. Nė art, ndofta mė dukshėm se nė fushat e tjera tė jetės duhet tė jemi shumė tė aftė ndaj apeleve qė pėrcjellim sepse nėpėrmjet tyre ne mund dhe duhet tė arrijmė tė motivojmė tė tjerėt. Asnjė poet lirik apo epik, nuk duhet tė nėnvlerėsojė fuqinė e pikėpamjeve dhe tė ideve tona, tė ndershme dhe tė qėndrueshme. Nė njė farė mėnyre lirika moderne ashtu si dhe rrymat e tjera nė krijimtari ėshtė duke i shėrbyer tė pėrgjithshmes novatore. Nėpėrmjet vargjeve apelet emocionale mund tė jenė shumė mė tė fuqishme duke ndikuar nė momente tė ndryshme tė zhvillimit shoqėror duke shtuar emocionet dhe duke dhėnė mė shumė dashuri. Secili prej nesh nė plan tė parė i duhet qė pėr tė arritur deri kėtu tė pėrpunojė frymėzimin dhe ta ēel hapėsira nė njė vizion shumė tė qartė. Persona mė i varfėr nė botė ėshtė ai qė nuk ka vizion. Nėse rilindėsit tanė dhe poetėt e zhvillimeve kohore janė tė suksesshėm, kjo ka ndodhur sepse kanė pasur njė vizion pozitiv, sepse ėshtė pikėrisht ky qė shton vlerat e punės krijuese. Ėshtė rasti tė pėrgėzoj gjithė krijuesit, poetėt qė janė nė kėtė takim, lirikėt modernist qė dinė tė zhbirojmė dhe tė frymėzojnė nė ēdo moment. Tė pėrgėzoj vizionarėt e kėsaj epoke sepse tė gjithė e dimė se nėse tė mungon vizioni ti do tė befasohesh nga e ardhmja dhe erėrat e ndryshimeve do tė hedhin sa andej-kėtej. Njė filozof gjerman ka thėnė: “Sytė e dobėt e kufizojnė pamjen tuaj, vizioni i dobėt kufizon veprat tuaja… Pėr kėtė na duhet gjithnjė tė jemi studiues dhe dėgjues tė mirė. Nė kėtė takim ne do tė shkėmbejmė pėrvojat e vizioneve tona, tė mendimit pozitiv dhe tė iniciativave qė na kanė treguar rrugėn e vėrtetė tė frymėzimit. Ne do tė dimė tė jemi nė lirikat tona pėrherė tė motivuar duke dhėnė emocionalisht nga idetė dhe qėllimet tona, nga dėshirat dhe vizionet tona, nga dashuritė tona tė pėrhershme dhe jetike.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Sat May 16, 2009 4:01 pm

Duartrokitet Dino Kubatis, Panajota Zaloni, Leta Kucohera (POETE PIKTORE), poetja greke Artemis pėr kumtin e saj poetik- filozofik.
Jepet njė mesazh i madh: “ Me poezinė tonė dymijėngjyrėshe le tė hedhim nė erė gjithė hidhėrimin e Botės”. Duartrokitje tė gjata. Poeti Petro Dudi mban kumtimin e tij interesant: “Prirjet poetike nė hapėsirėn e lirė krijuese dhe konkurrimi; duatrokiten pėr kumtimet e tyre interesante: Lulzim Logu(Tropojė), Anton Gojēaj (Mal i Zi), Halil Haxhosaj (Gjakovė, Kosovė) interpretimet e poetit grek Panajotis Kapnistis, poetes bosnjake Sejda Beganoviē e tjerė… Referohen kumtet e Nadja Cella Pop (Rumani), Patrich Sammut (Maltė ), Florentin Scamarache(SHBA), Tito Cauchit, Prof. Flavia Lepre (Itali) e tjerė… Nivel i lartė analitik. Suksesim pati kumti i poetit dhe fabulistit Iljaz Bobaj “Pėrsiatje pėr poezinė bashkėkohore tė poetėve shqiptarė nė emigracion”. Po kėshtu u ndoq me shumė interes interpretimet e pėrgatitur nga nxėnėsit e shkollės pedagogjike “Pandeli Sotiri” Gjirokastėr “Seli nė qiejt” poemė e Kristaq F. Shabanit (nė anglisht) si dhe interpetimet: Krijime nga poetėt e mėdhenj grekė (nė greqisht).
Nė ora 13. 00 nis udhėtimi i bukur nė qytetin e gurtė. Mahnitje. Ēudi. Pėrshtypėzime. Shkrepje blicesh. Kujtime dhe impresione. Vizitė nė kala.



Natasha Komna thotė: “ Po tė ngrė dorėn do tė kap kėtė qiell tė bukur”. Ioana Fotiadhu, poetja tjetėr greke, hedh vėshtrimin e saj mbi qytetin e Gjirokastrės dhe entuziazmohet nė kulm. Poetja Ioana Serene, e cila ėshtė dhe njė specialiste e turizmit grek, e cila ka shkruar disa libra me kėtė objekt, na thotė : “Ky vend i tėrheq turistėt. Ėshtė i mahnitėshėm”. Fotografi nė kala. Bashkėbisedime. Ciceronėt tanė cicėrojnė historinė…. Nė program janė parashikuar disa kumtime dhe rrėfenja vetiake poetike, njė formė e re e paraqitjes tė bėhet nė skenėn e festivalit. Tė gjithė zėnė vend. Fillojnė kumtime nė njė “skenė natyrale”, duke marrė karakter intepretativ. Kėnaqėsitė shtohen. Nė fytyrat e gjithė secilit sheh impresionimin, bukurinė qė lėviz po bukurishėm. Kėtu mbahet njė kumtim interesant pėr figurshmėrinė e gjuhės shqipe, pėr pasurinė dhe koloritetin e saj, sipas veprės sė fundit “ Krizantemė” (lule bardhė - verdhė e vjeshtės) hajk paradoksal, ku jepet njė mesazh i madh: “Tė pėrdorim fjalėn e figurshme shqipe, pa rėnė nė harresė tė saj” ; pastaj vijohet me interpretime nga shkrimtari i talentuar Reshat Sahitaj, i cili reciton njė kolazh nga poetėt mė me zė tė Kosovės. Duartrokitje frenetike. Intepreton pastaj Anastasia, njė aktore greke, e cila vallėzon poetikisht nė skenėn e festivalit. Njė dalje e bukur nga klasicizmi dhe shpėrthesė e romantizmit… Recitohen nė tetė gjuhė tė botės, gjuhė tė letėrsisė. Shqipja e bukur midis tyre. Shqipja i ka ftuar gjuhėt e tjera dhe komunikon miqėsisht me to. Vijojnė prezantimet dhe rrėfenjat poetike. Ngjiten nė skenė rreth tridhjetė poetė nga vende tė ndryshme qė interpretojnė krijimet e tyre, tė shkurtra, tė cilat impresionojnė … Vijon udhėtimi turistik njohės nė qilimet e gurta tė Gjirokastrės dhe nė qafėn e famshme tė pazarit… Sy kundrues dhe blice… Kaq shumė poetė ecin poetikisht nė qytetin e gurtė. Vizitohet nga gjithė poetėt Muzeu Etnografik, cep mė cep. Ciceronia bėn njė pėrshkrim interesant impresionues. Mandej vizitohet shtėpia. “Ky ėshtė njė qytet me traditė dhe me elementė tė hershėm civilizues…”, shprehen tė befasuar poetėt tė emocionuar nga shtėpia, elementėt e saj funksionalė, dhomat, pajisjet, ornamentet popullore, qendismat e bukura e tjera. Njė zbritje nga “Sokaku i tė marrėve” dhe kontakti me shtėpinė nė konstrukstim tė shkrimtarit tė madh Ismail Kadare…

Interesim pėr shkrimtarin e madh shqiptar dhe shumė tė njohur.
“Bukur, - shumė bukur, impresionuese ėshtė Gjirokastra… S’ngopesh duke e parė kėtė qytet,” shprehet Anton Zaloni, pėrkthyes dhe piktor grek, i cili merr poza tė panumėrta…
Simpoziumi vijon nė mbasdite, sipas programit.. Kumte, diskutime pėr poezinė bashkėkohore, recitime tė ndėrsjellta nga tė gjithė palėt… Recitohen poezi nga Teresinka Pereira, Beniamin Yzon, Hadaa Sendoo, Lulzim Logu, Gjon Neēaj, Choi Shealung, Fiorentin Smarandache, Mimoza Ahmeti, Eftihia Kapardheli, Vassiliki Kalahani, Enrieta Sina, Iljaz Bobaj, Spiro Xhavara, Hasije Selishta Kryeziu, Shqipe Hasani, Remzi Salihu, Nebih Bunjaku, Panajota Zaloni, Osman Buzo, Jorgo Petropulos, Kadrush Radogoshi, Izet Ēulli, Kastriot Hadėri, Aleksandra Shabani, Nadja Cella Pop, Patrich Sammut Lidhja e Krijuesve “PEGASI” ka realizuar 5 antologji edhe nė gjuhėt anglisht, italisht, greqisht, frėngjisht, spanjisht. Ide, mendime, ndjehet poezia te njėri - tjetri. Vijojnė rrėfimet poetike dhe recitimet konkurruese.
Emocione sollėn nė auditor recitimi i disa poezive nė greqisht tė poetit Kristaq F. Shabani marrė nga vėllimi poetik “Virtyti i thyer” dhe “Pulsi i dhimbjes”(nė greqisht) recituar nga poetja greke Artemis.
Nė mesditė vjen nga Tirana gazeta letrare “PEGASI” e datės 3 prill, e cila jep njė pasqyrė tė gjallė tė veprimtarisė sė datės 2 dhe 3 prill si dhe jepet i plotė nė gjuhėn shqipe dhe anglisht Programi i Simpoziumit, i bėrė i njohur ky edhe nėpėrmjet Internetit, disa kohė mė parė.
Qyteti i Gjirokastrės ishte mbushur me postera pėr Simpoziumin. Kėrshėria e qytetarėve pėr tė parė poetėt ishte e madhe. Shėrbesa nė hotel “THE FIRST”, “GRIN” dhe mjediset si Bar – Restorant “Gold”, apo Bar- Restorant “GRIN” ishte e nivelit tė kėnaqshėm.
Nė mbrėmjen vonė tė datės 3 prill organizatorėt realizojnė njė bisedė konkluzive pėr zhvillimin e ditės sė parė tė Simpoziumit, njė ditė e lodhshme, plot ngarkesė, por e vlerėsuar me nota shumė pozitive dhe kontribuese. Jepen udhėzime pėr ditėn e nesėrme datė 4 prill, njė ditė e ngjeshur me program dhe turne poetik nė disa qytete tė jugut.
“Na pėrshtypėzoi qetėsia admiruese gjirokastrite, njerėzit e saj, tė cilėt reflektojnė kulturė dhe civilizim,”- shprehet juristja greke Eleni Kapnistis.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Sat May 16, 2009 4:29 pm

E shtunė 4 prill 2009…

Punimet e Simpoziumit zhvendosen nė Butrint dhe nė Sarandė. Ora 8.30 autobuzat dhe makinat e vogla presin poetėt pėr t’u nisur nė rrugėtimin poetiko- turistik pėr nė dy perla. Pjesėmarrėsit vizionohen nga programi i ditės. Merren tė gjitha masat pėr t’i njohur me luginėn e Dropullit, fshatrat e minoritetit, Muzinėn, Delvinėn, Syrin e Kaltėr, Bistricėn. (Dikush e quan Bistricėn tė shpejtė duke e zbėrthyer nga zanafilla, nga rusishtja, por Dino Ēiēo shprehet jo, nuk shpjegohet nė kėtė mėnyrė. Ai thotė variantin e tij. “Bistėr nė shqip do tė thotė e rreptė”…. Bėhet njė pėrnjohje e terrenit. Mbresalėnės fusha, rrugė me kthesa, male, pėrthyerje, lumenj njė tė shpejtė… Njė poet pyet: “Pse Bistrica sot ėshtė e turbullt?” Poeti Dino shpejton tė pėrgjigjet: “E ka fajin dashuria e parė e njė poeti”. Fjala ėshtė pėr poemėn lirike “Ezmerka me topuz”… Natyra sot tregohet zemėrgjerė. “Dielli shkėlqen se i do poetėt,”- shprehet figurshėm nė rusisht poetja boshnjake, Sejda Beganovic…

Udhėtimi vijon, shpėrthejnė kėngėt lirike shqiptare, pastaj ato greke e kėshtu me radhė… Sejda merr njė kėngė bosηnjake, e shoqėron Kaloshi, Nehasi, Remziu dhe gjithė tė tjerėt. Pastaj poeti bard, autori i librit “Qeshte syri me qepallė” (E mbajta nė duar gjithė jetėn miken) Vasil Zėra, shpėrthen nė kėngėt e tij lunxhote. Mbajnė iso tė gjithė pėr rrushin Debinė qė bėn rakinė… Me vete Vasili ka marrė dhe raki e arra.
“Sa cipuro cilėsore qenka kjo! Me aromė, “ thonė poeti- mjek grek Aleksandros Serenes dhe Mosxos Kefalias… Tė njėjtin vlerėsim shpreh edhe poeti Haris Meletas,… Edhe poetit Kostas Baletas i pėlqen rakia shqiptare. Ai na afrohet dhe na thotė: “Unė gjatė kėtyre ditėve vetėm raki do tė preferoj tė pi!”
Nė kėtė cast, poetja Enrieta Sina merr mikrofonin dhe reciton dy vjersha tė bukura lirike. Duartrokitet nga tė gjithė. Tė gjithė e kuptojnė gjuhėn e lirikės. Shfaqet Saranda, ciceronėt prezantojnė nė shqip, greqisht dhe nė gjuhė tė tjera. Dino Kubatis u shpjegon grupit tė poetėve grekė gjithēka di pėr Sarandėn, po kėshtu edhe Dinoja ynė, Ēiēoja. “Jemi tre Dino,- thotė gjirokastriti, - Dino Buzati, unė Dino Ēiēo dhe i treti ėshtė Dino Kubati…”
Tė gjithė qeshin me aludimin.
*
Shfaqet para syve poetikė qyteti i Sarandės me magjinė e tij. Shumė prej poetėve e shihnin Sarandėn pėr herė tė parė. Disa prej syresh kishin ardhur edhe herė tjetėr dhe befasoheshin me ndryshimin e madh, me ndėrtimet e reja, me bukurinė qė po shpalosej… Njė vend, qė ka ndryshuar gjatė kėtyre vjetėve, si rrjedhojė dhe e nismės individuale private…
“Nuk do tė ndalemi nė Sarandė, do tė ecim drejt Butrintit, sipas programit…,” - u thotė pjesėmarrėsve nė mikrofon tė autobuzit Ciceroni. Sytė kundrojnė djathtas dhe majtas. Arrihet nė Ksamil, pastaj vijohet rruga pėr nė Butrint. Dhe mė sė fundi shfaqet Butrinti. Pothuajse pjesa mė dėrmuese e poetėve nuk kanė qenė nė Butrint. Marrim kontakt me portalin hyrės. Kėrkojmė qė tė grupuar ta vizitojmė. Presim biletat, tė cilat janė “tė thekura” dhe vetėm kanė “lejen hyrėse”. Asnjė ciceron pėr tė shpjeguar historinė. Pėr fat tė keq ne kemi vende shumė tė bukura, historike, trashėgueshmėri botėrore dhe organizimi ėshtė ende i dobėt. Orientimi i vetėm me disa shkrime tė vendosura gjatė rrugėve nėpėr Butrint. Kjo e pafalshme. Por poetėt gjithēka dinė dhe fillojnė tė pėrsillen nė mjediset dhe tė soditin deri nė pore prezencėn. Kėshtu vijohet me shpjegim tė grupuar rreth gjysmė ore, mandej tė gjithė mblidhen te amfiteatri i Butrintit. Krahas poetėve edhe turistė nga disa vende tė botės, tė cilėt marrin vesh se nė amfiteatėr do tė shfaqet pjesa me njė akt “Dashuri nė Butrint”, pjesė e dramatizuar sipas romanit tė fundit, ende tė pabotuar, tė shkrimtarit Dino Kubatis. Vetė Dinoja e ka skenarizuar. Tė gjithė ulen nėpėr vende dhe presin. Ėshtė Dita e Prozės Poetike. Kumtohet kumti “Magjia e pėrkthimit “ nė shqip dhe anglisht, ku tregohet organizimi dhe veprimtaria pėrkthyese e Lidhjes sė Krijuese “PEGASI” pėr tė realizuar shkėmbimin universal tė vlerave. Evidentohet edhe realizimi i pėrkthimit nė shqip tė disa krijimeve tė poetėve pjesėmarrės nė Simpoziumin Ndėrkombėtar. Evidentohen veprat prozė poetike ”Kryefjala e Fatales”, roman i shkrimtarit Kristaq F. Shabanit”, “Shtegtim nėpėr mjegull” i shkrimtarit Petro Dudi, “Jeta e dyfishtė” e shkrimtarit Reshat Sahitaj, “Sekreti i njė gruaje tė ēuditshme” novelė nga shkrimtari Thoma Papa, “Gruaja haluēinante” roman i shkrimtares dhe poetes Mimoza Ahmeti, “Hapat e Klarės” ”Imazhi i rremė” romane tė Agron Sheles,…………….roman i Jorgo Telos e tjerė. Dhe pastaj prezantohet “Dashuri nė Butrint” romani i Dino Kubatis. Njė paraqitje e tij realizohet nga vetė autori dhe fjala e tij pėrkthehet nė shtatė gjuhė, me qėllim qė pjesėmarrėsit dhe turistėt e ulur nė shkallė tė amfiteatrit tė kuptojnė atė qė po “ngjet”. Pastaj ilustrimi: Shfaqja e pjesės me njė akt “Dashuri nė Butrint”. Njė gjetje, njė risi, njė shfrytėzim me plot intelekt i programuar nga organizatorėt, i cili tėrheq vėmėndjen. E kemi pėrmendur dhe mė lart interpretimin virtuoz tė aktoreve greke Anastasia Komna dhe Evi Moskovaki, tė cilat duartrokiten shpesh. Pėrkthyesit vijojnė punėn. Blicet shkrepen. Kamerat filmojnė sekuencat e bukura. Fjala poetike interpretuar me finesė gjallon. Dramacitet. Duartrokitje. Dalje triumfuese e aktoreve dhe e shkrimtarit. Pėrgėzohet shkrimtari Dino Kubatis nga tė gjithė pėr pėrmbajtjen shkrimore poetike tė aktit… Pastaj diskutohet dhe si ēdo herė njė fiksim fotografik pėr t’iu mbajtur mend gjatė, mbresat dhe impresionet qė sjellin ēaste tė tilla marramendėse dhe impozante. Tė gjithė janė tė gazmuar. Por ky ėshtė vetėm fillimi. Niko Dede, poeti 74 vjeēar, qė, nė njė ditėlindje tė tij, para katėr vjetėsh, poetėt e Lidhjes” Pegasi”, ia “zbritėn” 20 vjet tė prangimit nė sistemin postkomunist, duke i uruar: “Ta gėzosh 50 vjetorin e ditėlindjes!” dhe ai lotoi nga ai urim i papritur e plot figuracion , sot ka ardhur me makinėn e tij… Po kėshtu edhe Iljaz Bobaj, Dashamir Malo e tė tjerė. Tė gjithė hipin nė autobuza tė impresionuar. Nisemi sėrish drejt Sarandės nė njė lokal buzė detit, ku do tė organizohet vijimi i kumteve dhe prezantimi i krijuesve postmodernistė sarandiotė. Njė lokal i bukur, buzė detit. Vendosen posterat. Midis poetėve pjesėmarrės tė Simpoziumit dhe poetėt sarandiotė Bardhyl Maliqi, Timo Mėrkuri, Dashamir Malo e tė tjerė. Poeti Bardhyl Maliqi, i cili ėshtė edhe kryetar i Shoqatės sė sapokrijuar tė Shkrimtarėve “Jonianėt” tė Sarandės, mban kumtimin” Pėrsiatje mbi krijimtarinė e poetėve postmodernė sarandiotė” si dhe njė ekspoze tė librave tė tyre. Ai i njeh pjesėmarrėsit edhe me qytetin e Sarandės, vlerat e tij turistike potenciale. Vijon njė drekė poetike funksionale, e bukur nė Sarandė. Recitohen poezi nga poetėt grekė, shqiptarė, sarandiotė, kosovarė, maqedonas, boshnjakė si dhe krijime tė tjera tė poetėve nga bota miq tė Lidhjes sė Krijuesve “Pegasi”. Recitohen nė shqip: Nadja Cella Pop (Rumani), Vassiliki Kalahani (Greqi), Kurt Svatek dhe Carla Craus(Austri), Paulo Colvacalves Pereira (Brazil), Biblab Majumbar, Dr.T. Ashok Chakravarthy (Indi), Amando Rojo Leon (Marok), Goro Ihara (Japoni), Bernard Jackson (Egland), Ramadan Sinani (Tetovė)… Poetja dhe pėrkthyesja Aleksandra Shabani flet nė shqip dhe nė anglisht pėr librin “A zbrazet shpirti nga kėnga “ tė poetes (bardes popullore) dhe kėngėtares sė mirėnjohur Katerina Kulo e grupit “Jonianėt” si dhe dy poezi tė saj nė anglisht. Poetėt njihen me poezinė e poetit Timo Mėrkuri, tė pėrkthyer nė greqisht. Njė interes i madh i tyre. Poeti Dino Ēiēo reciton dy poezi tė bukura njė pėr birbilenjtė dhe njė pėr…….. e vdekjes”.
Shpėrthen kėnga popullore shqiptare. Ora ka kaluar shumė shpejt dhe pa kuptuar. Akrepat fiksojnė 16.30. Simpoziumi do tė zhvendoset nė qytetin e Tepelenės, ndaj organizohet nisja. Niko Dede ka dėshirė qė tė gjithė simpoziumistėt tė kthehen nė shtėpinė e tij nė Vrion pėr njė kafe dhe raki. Por nuk ka kohė… Njė kthim i bukur, i cili papritur merr trajtat e njė dhimbjeje, qė ndihet te tė gjithė. Poetit Spiro Xhavara i ka ndodhur njė aksident me fėmijėt e tij. Ai banon nė Athinė. Jepet informacioni se tė dy fėmijėt janė shtruar nė spital, por pa rrezik pėr jetėn. Ky lajm, i cili erdhi fillimisht shumė tronditės, u lehtėsua pak… Poeti mjek, Aleksandros Serenes, kontakton me Spiron, i cili e njeh atė me adresėn e spitalit, ku janė shtruar fėmijėt e tij. Mjeku merr Drejtorinė e Spitalit dhe bisedon si profesionalist. Nga ana tjetėr i thonė se po marrin tė gjitha masat. Vetėkuptohet qė Spiroja duhet tė niset. Tė gjithė e pėrqafojnė dhe i ndodhen pranė. E njohin, pasi ai nė ditėn e djeshme mori pjesė aktive nė Simpozium duke bėrė njė pasqyrim tė mirėfilltė tė veprimtarisė sė tij poetike dhe publiciste. Poeti dhe pėrkthyesi Iljaz Bobaj e merr nė makinė dhe niset pėr nė Κakavijė qė t’i mundėsojė Spiros nisjen pėr nė Athinė. Njė manifestim i fuqishėm i humanizmit dhe i shpirtit tė poetit.
Kalohet Dropulli, dhe i drejtohemi Gjirokastrės. Disa poetė kosovarė: Muharrem Kurti, Tahir Bezhani, Halil Haxhosaj dhe poetėt tropojanė Lulzim Logu e Gjon Neēaj do tė ndahen pėr arsye pune nga Simpoziumi. Ata pėrqafohen me miqtė e rinj poetė dhe poete. Nė autobus jepen diploma tė pjesėmarrjes nė Simpozium nga Lidhja e Krijuesve “PEGASI” Albania dhe Diploma Nderi nga “Kafeja e Ideve “ tė Salaminės, Greqi… Duartrokasin gjithė poetėt… Nė Gjirokastėr ata zbresin nga autobuzi dhe pėrshėndeten pėr t’u nisur nė ora 23.00 nė drejtim tė Tiranės.
Fillon udhėtimi pėr nė Tepelenė. Nga aparati televiziv i autobuzit fillon njė kolazh kėngėsh popullore dhe tė muzikės sė lehtė nga kėngėtarėt mė pėrfaqėsues tė Shqipėrisė. Shfaqet Rovena Dilo, Ardit Gjebrea, Ema Qazimi, Gaqo Ēako, Ylli Baka, e tė tjerė. Gjatė rrugės ciceronėt pėrsėri njohin pjesėmarrėsit me gjithēka shfaqet majtas dhe djathtas autostradės sė bukur Gjirokastėr- Tepelenė. Shfaqet Uji i ftohtė dhe shkrimtari Kubatis bėn njė pėrshkrim tė hollėsishėm.
Ka rėnė muzgu nė Tepelenė. Njė ndalje e organizuar te shtatorja e Ali Pashė Tepelenės, shkrepje blicesh nga tė gjithė dhe njė fotografi e pėrbashkėt. Mandej njė udhėtim poetik nė rrugėn kryesore tė Tepelenės dhe njė ndalje te bazorelievi i poetit tė madh anglez, Xhorxh Bajron… Edhe kėtu pozime, si dhe njė kumt i shkurtėr pėr letėrsinė tepelenase dhe pėrfaqėsuesit kryesorė tė saj. Poetėt pėrshtypėzohen nga bustet e heronjve tė Luftės sė madhe Antifashiste Nacionalēlirimtare dhe tė Selam Musait… Duhet shpejtuar…Nis sėrish udhėtimi nė drejtim tė qytetit tė Pėrmetit. Ora fikson 20.00. Kalohet ura e Dragotit. Dėgjohet gurgullima e lumit Vjosa. Shfaqet Kėlcyra dhe pas kėsaj mė sė fundi Pėrmeti. Fillon akomodimi i organizuar te Hotel “Ramizi” dhe hotel “Dhėmbeli”. Pas akomodimit njė darkė, ku “mbretėron” mishi i kecit, aq i lakmueshėm . Pėrsėritet programi pėr ditėn e nesėrme. Nga Tirana vjen gazeta “PEGASI” e datės 4 prill, e cila pėrfshin kumtet e mbajtura mė datėn tre dhe disa tė datės 4 prill. Poeti Agron Shele ėshtė nė aktivitet. Do qė tė nderohet. Krahas detyrės si Sekretar i Pėrgjithshėm i Lidhjes Ndėrkombėtare tė Poetėve, Shkrimtarėve dhe Artistėve “PEGASI” Albania, ai ėshtė edhe Drejtor i Qendrės Kulturore tė Pėrmetit dhe insiston qė programi i datės 5 prill tė realizohet me sukses. Pasi pėrfundon darka e pėrbashkėt, poetėt bisedojnė njėri me tjetrin dhe e vlerėsojnė ditėn e 4 prillit si njė ditė shumė tė sukseshme tė Simpoziumit.
Fillon pushimi i pjesėmarrėsve pėr tė kaluar nė ditėn pėrmbyllėse tė 5 prillit. Organizatorėt kanė shumė punė. Pėrgatisin gjithēka duhet pėr tė nesėrmen: diplomat, marrin krijimet e poetėve pjesėmarrės nė Mitingun e Madh tė Poezisė Bashkėkohore, qė organizohet pas prezantimit tė Antologjive Poetike nga vendi dhe Bota. Por pėr kėtė miting ėshtė bėrė njė parapregatitje e madhe, pasi njė sasi e konsiderueshme krijimesh edhe tė poetėve nga Bota qė kanė dėrguar krijimet e tyre pėr konkurrim, janė recituar nga recitueset e Lidhjes. Vendosen posterat dhe programi nė Bar “Ramizi” , njė lokal me parametra bashkėkohorė. Vendosen dhe librat pėr Ekspozenė e Librit Internacional. Pas kėsaj Sinan Vaka dhe Agron Shele marrin postėn elektronike… Shumė pėrshėndetje nga organizmat letrare nė botė, interesim i tyre, por edhe njoftime pėr veprimtari ndėrkombėtare si Kongresi i Letėrsisė nė Rumani… dhe Kongresi i Letėrsisė nė Nikaragua i U.P.L.I.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Sat May 16, 2009 4:30 pm

5 prill 2009, ditė e diel.

Tė gjithė nė Pėrmet janė njoftuar se nė qytetin e luleve kanė mbėrritur pjesėmarrėsit e Simpoziumit Ndėrkombėtar “Muza Poetike “Pegasi 2009”. Ėshtė bėrė njė publikim para do kohėsh. Njė interes i madh edhe i qeverisjes vendore me nė krye Kryebashkiakun, z. Edmond Komino.


Ora 8.30 hap siparin dita e fundit e Simpoziumit Ndėrkombėtar.
Sokol Meshini, anėtar i Lidhjes si dhe fotograf dhe kameraman i saj, ka marrė masa pėr foninė. Tė gjithė krijuesit pėrmetarė nė sallė. Po kėshtu nga Tirana ka ardhur dhe poeti pėrmetar Niko Tyto. Pėrshėnden krijuesit pėrmetarė dhe Pėrmeti nga Kryetarėt e Lidhjeve prezente tė vendeve tė ndryshme si dhe lexohet nė anglisht pėrshėndetja e poetes greke Vassiliki Kalahani. Pėrshėndet Simpoziumin kryetari i Bashkisė sė Pėrmetit, zoti Edmond Komino. Mandej kalohet nė njohjen me propozimet e I.W.A pėr Ēmimin Nobel pėr poezi dhe pėr paqe. Tė propozuar Gora Ihara, poet japonez dhe Frei Breto, poet bolivian.
Recitohet nė shqip nga Aleksandra Shabani poezia e Dino Kubatis “SHQIPĖRI”, e cila impresionoi pjesėmarrėsit, mandej vetė autori e recitoi nė greqisht. Poezi kjo e shkėputur nga libri “Duke udhėtuar nė Shqipėri”.
Vijojnė kumtimet pėr letėrsinė postmoderne: Mosxos Kefalia, Panajotis Rizopulos, Iro Aleksandraki (vajza poete e poetit tė mirėnjohur Taso Sidheris), Kostas Baletas, Leta Kucohera, Ioana Serene, Aleksandros Serenes.
Jota Fotiadhi, Leta Kacohera kanė botuar libra nė shqip. Lexohen dy vjersha nga librat e tyre.
Libri i Jotės titullohet “Me hėnė tė plotė ti u ngjize”.
Mandej nxėnėsit e shkollės sė mesme “Sami Frashėri” recitojnė krijime tė poetėve italianė tė pasqyruar nė Antologjinė poetike “Korsi e Hapur” tė Romeo Francesco Guzzeta, Adriana Mondo, Sandro Alegrini, Sandro Angeluci, Maria Elena Di Stefano, Loreta Bonuci, Ana Vetura, Giovana Mulas, Vitorio Bacelli. Vijohet me Rozmari C. Wilkinson (SHBA), Hsu Chi Ceng (Kinė), David Stone(SHBA), Choi Laisheung (Kinė); Giovanna Li Volti Guzzardi, Australi, Marie Aprile, Australi; Amerigo Iannacone, Bianca Madeccia, Gabriella Gianfelici, Ruggero Lazzari, Itali. Krijohet kėshtu njė plotėsi ndėrkombėtare.
Pėrshėndet Simpoziumin Kryetari i komunės sė Frashėrit, vendlindja e Poetit tė Madh Kombėtar, Naim Frashėri, i cili i fton pjesėmarrėsit qė, mbas pėrfundimit tė punimeve tė Simpoziumit, tė vendoset njė kurorė me lule nderimi pėr poetin e madh Naim Frashėri. Salla miraton kėtė akt.
Mė tej vijohet me prezantimet e Antologjive poetike.
Fillimisht nxėnėsit recitojnė krijime tė poetėve pėrmetarė, tė cilėt janė tė shumtė: Lliko Nano, Agron Shele, Lumo Kolleshi, Dhimitėr Miti, Sinan Vaka, Ylli Hoxha, Janaq Jano, Dhoskė Ilia, Paskal Zoto, Anila Mihali, Ethem Bundo, Ligor Shyti, Rustem Keko, Anila Kruti, Niko Tyto, Muharrem Kamani, Riza Dade, Eduart Ymeri, Trifon Dafa, Rrapo Kėlliēi, Xhafer Korro, Josif Nika, Hajdar Ēafka, Riza Ēato.
E merr fjalėn pastaj Agron Shele, Sekretar i Pėrgjithshėm i Lidhjes Ndėrkombėtare tė Poetėve, Shkrimtarėve dhe Artistėve “PEGASI” ALBANIA, njėkohėsisht edhe Kryetar i Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI”, Dega Pėrmet, i cili mban kumtimin: ”Antologjia poetike “KORSI E HAPUR”, Autorė tė Pegasit dhe tė tjerė nga vendi dhe bota. Sinan Vaka vijon me kumtimin “Antologjia e Poezisė italiane”. Poetja dhe botuesja Panajota Zaloni prezanton dy antologjitė “Nė flakėn e Krijimit” tė Lidhjes sė Poetėve “XASTERON” Athinė si dhe libri universal nė trembėdhjetė gjuhė “Paqe… friksohem”. Kėtė tė fundit e prezanton sė toku me poeten dhe pėrkthyesen Aleksandra Shabani. Mandej vijohet me prezantimin e antologjisė “Krijuesit bashkėkohorė grekė” tė ideuar dhe tė botuar nga poeti dhe shkrimtari Dino Kubati, njė nismė e madhe, qė do tė pasohet edhe me botime tė tjera evidente nga poetėt e vendeve tė ndryshme. Njė rėndėsi e veēantė iu dha prezantimit tė Antologjisė sė Poezisė Greke” , Kiato 2009, pėrgatitur nga poetja dhe pėrkthyesja Vassiliki Kalahani. Vend nė paraqitje zuri almanaku “Voice of Kolkata “ Indi i poetit Biplab Majumbar; Almanaku me poetėt e Botės 2008, i pėrgatitur nga Hadaa Sendoo, Mongoli, ku pėrfshihen edhe katėr poetė pegasianė. Kuriozitet pati dhe paraqitja e Antologjisė poetike tė pėrgatitur nga Domenico Defelice me “Fletė nga poezia kalabreze e shekullit tė XX” me njė analitikė tė shkurtėr preference tė poetit Angelo Manita. Prof. Dr. dhe njėkohėsisht poet, studiues dhe kritik Nehas Sopaj paraqiti “Antologjinė e pastėr shqipe” pėrgatitur prej tij dhe botuar nė Shkup.
Anila Mihali foli pėr antologjinė e poezisė bashkėkohore amerikane dhe pėrfaqėsuesit e saj.
Interesante ishin kumtimet e Rustem Kekos dhe Lumo Kolleshit. I pari foli mbi pasurinė kreative tė poetėve pėrmetarė dhe i dyti mbajti kumtin: ”Ne vijmė nga shekulli i XX”( Pėrsiatje pėr poezinė bashkėkohore).
Mandej filloi Mitingu i Madh i Poezisė Bashkėkohore, nė tė cilėn recituan krijimet e tyre mbi 100 poetė, ku u ndanė dhe ēmimet pėrkatėse sipas meritės sė krijimit. U dhanė gjithashtu ēmime pėr interpretimin e poezisė, pėr aktrimin, pėr artin grafik dhe kombinacionin me poezinė, pėr antologjitė e tjera. Pėr tė gjithė pjesėmarrėsit qė morėn pjesė nė Simpoziumin Ndėrkombėtar “Muza Poetike PEGASI 2009” me objekt “ POEZIA BASHKĖKOHORE” u ndanė diploma nga Lidhja e Krijuesve “PEGASI” ALbanai dhe “Kafeja e Ideve” Athinė, Greqi.
Mandej u zhvillua njė analitikė pėr ditėt e Simpoziumit Ndėrkombėtar, ku u evidentua puna e lavdėrueshme e organizatorėve si dhe aktivizimi i pjesėmarrėsve, si dhe shpalosja e bukurisė sė vendeve shqiptare. Njė rėndėsi iu dha improvizimit tė suksesshėm dhe shfrytėzimit tė vendeve me rėndėsi arkitektonike , pasurisė dhe vlerės kulturore dhe mjediseve fantastike tė Jugut tė Shqipėrisė.
U shpall edhe Krijimi i Lidhjes Ndėrkombėtare tė Poetėve, Shkrimtarėve dhe Artistėve “PEGASI” Albania, nė tė cilėn kėrkuan tė anėtarėsohen tė gjithė pjesėmarrėsit, poetė nga vende tė ndryshme. U hodh ideja qė nė tė ardhmen tė kėmbėngulet qė, nė Shqipėri, e pikėrisht nė Gjirokastrė tė organizohet edhe njė Kongres i Shkrimtarėve me pjesėmarrje tė poetėve dhe shkrimtarėve nga gjithė Bota, nga organizmat me tė cilat Lidhja e Krijuesve “PEGASI” ALBANIA ka lidhje.
Simpoziumi u mbyll me njė fjalė pėrbyllėse tė Presidentit tė Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI” Albania.
Mandej u kalua nė njė pasdite lamtumire, pėr t’u riparė sėrish, ku pjesėmarrėsit e Simpoziumit kėrcyen e kėnduan sė toku.
Nė qytetin e Pėrmetit nga gjithė poetėt u bė njė homazh nderimi te busti i poetit tė madh Kombėtar tė Shqipėrisė Naim Frashėrit.
Ra sipari i ngjarjeje tė madhe pėr letėrsinė…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Sat May 16, 2009 4:30 pm

Antologjia e Domenico Defelices
ITALI
Angelo Anitta

Kur unė vendosa pėr tė shkruar kėto jetė e bėra pėr dobishmėri ndaj tė tjerėve, por tashmė mė ndodh qė tė vazhdoj tė insistoj nė kėtė punė edhe pėr dobinė time, derisa duke parė nė pasqyrėn e historisė kėrkoj dhe konfirmoj tė bėj uniforme nė ndonjė mėnyrė jetėn time me virtyte tė personazheve tė mėdha tė tyre. Puna ime mė shfaqet tamam si njė bashkėbisedė, njė i jetuar i pėrditshėm nė intimitet, kur pėr tė rrėfyer unė i marr pothuajse dhe i mirėpres nė radhė si mik njė e nga njė duke shqyrtur madhėshtinė e cilėsisė dhe duke zgjeruar pėrmes veprimeve ato qė dukeshin mė tė rėndėsishme dhe mė tė denja pėr t’u bėrė tė njohura. Kėshtu shkruante nė fillimet e shekullit tė dytė pas Krishtit, historiani Plutarku duke future koncepte, tw cilat mundet tė pėrshtaten mirė kėto edhe pėr autorėt kalabrezė tė shek XX qė Domenico Defelice ka formuar nė rrjedhėn e viteve qė tani dalin nė dritė. Trajtohet nė fakt pėr profilet kritike, tė linduara nga njė kėrkim rigoroz dhe shpesh njerėzor direkt pėr tė ofruar njė tablo sinjifikative tė autorėve qė kanė shėnuar jetėn kulturore tė njėkrahinė. Kalabria ėshtė njė nga krahinat mė tė bukura tė Italisė, qoftė pėr bukuritė e saj natyrale si pėr pyjet e gjelbra tė saj, pėr bregdetet e mrekullueshme tė mahnitshme, qoftė pėr kulturėn e saj antike. Mjafton qė tė mendosh pėr qytetet tashmė si Bari, Krotone, Metaponte, Hipponion dhe e njejta krahinė qė tashmė edhe sot….. tė famshmit e bronzit dėshmi tė njė epoke tė shkelqyer edhe tė artit. Gjatė mesjetės ka qenė gjallė flaka shkėndija e mendimit tė Xoskinodo Fiore qė nė pwrshkrimin e rrugės sė tij filozofike dhe vazhdon nė epokėn moderne me Korado Alvaron qė i do njerėzit dhe token e tij ashtu mirė si] nxirret nė pah qartėsia nė Njerėz tė malit tė ashpėr dhe me autorė tė vegjėl. Pikėrisht Defelice kalabrez nė origjinė, por prej dhumw kohw nw rezidencw nė Romė na bėn tė njohur nė njė ndėrmarrje strukturore tė lindur (tė shtrwnguar) absolutisht padashur tė mbyllet nė njė lokalitet. Vepra ėshtė njė galeri personazhesh secili nga tė cilėt nė hapėsirėn (zonėn) tė vogėl tė madhe tė tyre, krijon, ndėrton njė mozaik. Drithėret, ringjall figura imazhe tė miqve letrarė me tė cilėt shpesh ka qenė nė kontakt, duke e lejuar lexuesin tė krijojė njė ide tė qartė tė personazhit tė trajtuar me thjeshtėsi dhe kapacitet kritik. Raportet njerėzore nė rrjedhėn tė njė jete dhe tė lidhur me njė kujtesė tė fortė me njė kushtrim nderim ndjenje, kundrejt universit kulturor kalabrez qė brof nga zemra dhe nga mendja dhe qė synon nė dhe nė njohjen e njė…. tė artit dhe poezisė qė pėrndryshe do tė kishte mbetur e panjohur. Kalabria sigurisht do tė meritonte mė shumė nga pjesa e kritikės zyrtare dhe duket se pėr tundur kėtė palėvizėshmėri lėviz vetė D. Felice. Nė njė botė qė synon tė bwjė tė zhduket ose tė dalė mbi ujė librin tė shtypur ėshtė nė kėtė moment qė autori tamam pėr t’i ofruar lexuesit magjinė e njė libri tė nxjerrė nga njė raft librash tė pluhurosura me pluhur tė rigjetur nė vetvete nė autor tė prezantuar (tė paraqitur). Librat duken tulla letrash amorfė dhe tė pandjeshėm, por njėherė, kur fillohen tė lexohen bėhen tė shkallė, pulsojnė (u rreh pulsi) pėrmes duarve bashkė me personazhet qė rrimarrin jetė dh e …. mendjen, nė njė udhėtim tė zbulimit tė vetveteve tona, tė tokės sonė, tė origjinave (fillesave) zanafillave tona, tė njė botė ideale, nė njė raport marrėdhėnie tė ndjenjave e kujtimeve qė kalojnė kapėrcejnė gabimet (mashtrimet tė virtytit dhe tė paragjykimeve kulturore. Qartėsohet, evidentohet (vepėr)… shpejt kjo punė ėshtė njė gjest dashurie pėr njė tokė qė ka vuajtur dhe vazhdon tė vuajė, nė tė cilėn njerėzia ėshtė e detyruar pėr tė emigruar, por jo pėr kėtė ajo e ka braktisur, e ka lėnė mėnjanė duke treguar njė Kalabri tė kulturės, qė rithėrret mendimin e Klajd Levishauss: ”Tė gjithė kulturat janė rezultate i pėrzjerjeve, tė huave tė ndryshme qė nuk kanė pushuar qė tė krijojnė, tė prodhojnė, megjithėse me ritme tė ndryshme nga origjint e kohėve. Defelice, nė njė tė kėrkuar nė fill …. Ship e Arianės pėrmes labirinthit tė veprave dhe tė pendimeve na pėr dore e ndal shikimin tonė tė fundit qė reflekton nė tė tashmen, nė njė pėrshkrim rrugė logjike dhe vijues me autor qė shėnojnė karaktere tė thella tė njė krijimi tė dallueshėm. Bėhet fjalė pėr njė letėrsi qė shpesh ofron dėshmi, tė njė jete tė jetuar e tė idealeve tė pėrqafuara , tė betejave tė luftimeve, tė drejtuara tė udhėhequra, tė propozimeve tė pushtimeve, tė fitimeve tė bėra nėpėrmjet rrahjes tė poezisė, tė rrwfimit, tė kritikės, njė galeri personazhesh qė prezanton, kalim matanė tė ndėrgjegjeve dhe nėpėrmjet pjesėve autobiografike, shpesh herė nė tragjikėn e tė ekzistuarit ose nė nėnshtrim, pothuajse njė krijues i lidhur me studimet, kėrkimet operative, stilistike e koncepteve pėr sugjerime tė reja dhe tė ndryshme. Janė faqet dhe dėshmitė e forta tė fuqishme pasionante, por qw shpesh herė nga rrethanat e situatat e personalizuara dhe unike (tė vetem) qė na joshin, bėjnė pėr vete nė takime tė kapura nė befasi me efikasitet pėrfaqėsues (paraqitės) e dėshmi e qartė tė kohės prezente.
Pėrmes leximit tė veprave tė autorėve tė ndryshėm autori Domenico Defelice kėrkon qė tė mbledhė ndjenjat e tyre, emocionet e tyre, pikė tė nisjes pėr njė studim psikologjik e historik tė identifikimit personal. Nga mijėra zėra ngrihet pothuajse njė zė i vetėm unik, njė identitet qė pasqyron nė kolektivitetin krahinor, nė njė shpirt universal qė projektohet nė botė pėrmes…. Dhe njė vazhdimėsi i pjellorisė sė fjalėve. Introspektimi dhe ndjeshmėria marrin efikasitetin e autorėve nėpėrmjet poezisė sė tyre, mendimit tė tyre dhe studimit rrėfyes.
Ky repertory qė vepron qartėsisht i merituar ėshtė ngushtėsisht nė rend alfabetik dhe nqs prsonazhetve i ėshtė dedikuar hapėsirė e ndryshme nga ana e Domenico Defelice ėshtė dashur shpesh qė nė bazė tė dukurive tė tyre, nė bazė tė frekuencave dukurive tė tyre pak a shumė tė gjata me ato jo se numėr tė veprave tė marra tashmė nė shqyrtim…




Luixhi Alikuo- Lenzi, Francesco Albanese Corrado ettore Alvaro, Etore Alvaro, Rafaele Aversa, Rozario Belcaro, Xhuzepe Benedeto, Lorelei Rozita Boruto, Enzo Bruzi, Roko Kambareri,Domenico Antonio Kardone, Xhuzepe Masimo Kashiano,
Rino Karminara Antonio Cirkosta, Antonio Kopola,Luixhi Cunsolo, Domeniko Kutri’, Domenico Destito, Fran/isko Distilo, Rroko Distilo,Umberto Di Stilo, Francesko Fumara, Alba Florio, Alfonso Franxhipane, Rafaela Franxhipane. G. Batista Froxhiao, Mikelanhel Ganxhemi, Xhusepe Ginestra, Domenico Xhustra, Tiberio Gulluni, Fran/eskoLarufa. Maria Tereza Liuzo, Rafaele Mangano, CKarmelo mano, Feli/e Mastrojani, pietro Milone, paskuale moltalto, Antonio Orso, Antonio Piromali, Pietro Pizareli, Xhovani Pratiko,Salvatore paolo Putorti’, Franco Ri/io, Franko Saka, Saverio Skutela, Xhuzepe Selvaxhi, Mario Serxho, Rafaele Serxho, Saverio Strati, Xhepo Tedeski. Xhuzepe Tympani.
Rrėfime poetike (Pėr veten): poetical narrations (self narration)



05. 04. 2009 Pėrmet
1. Njė shpalosje universale vlerash
“KORSI E HAPUR“

Agron Shele

Sekretar i Pėrgjithshėm i Lidhjes Internacional “Pegasi“

Mendimi universal nė letėrsi dhe unifikimi vlerave reale kanė mundėsur sot koncepte dhe ide nga mė madhoret, kanė krijuar tendenca pėrafrimi nė shumė kultura, kanė paracaktuar modalitete bashkėkohore dhe kanė krijuar mundėsi tė jashtėzakonshme bashkėpunimi dhe komunikimi.
Nėn kėtė nismė dhe me motivim tė qartė u realizua projekti “Korsi e hapur“ Antologji poetike e Lidhjes sė Krijuesve “Pegasi“ Albania Autorė tė Pegasit dhe autorėve tė tjerė nga vendi dhe bota (rreth 170 autorė vendas dhe 84 autorė tė huaj nga 22 vende tė ndryshme tė botės), tė cilėt me prurjet e tyre letrare nė 11 gjuhė tė huaja, arritėn tė flisnin pėr herė tė parė nė gjuhėn shqipe dhe tė plotėsonin njė mozaik letrar nga mė tė larmishmit.
Botimi i kėsaj antologjie nuk ėshtė i rastėsishėm, por erdhi si rrjedhojė e shtrirjes sė Lidhjes sė Krijuesve “Pegasi“ brenda dhe jashtė vendit, e komunikimit permanent me simotrat dhe organizmat e tjera letrare, tė cilat shtrihen nė tė gjitha kontinentet, e shpalosjes universale tė vlerave, fenomen ky aktiv, i cili ėshtė bėrė evident dhe mjaft sinjikativ.
Ėshtė interesant dhe dhe mjaft premtues lloji i ri i komunikimit midis autorit tė ri global, i cili operon pėrbrenda rrymave bashkėkohore letrare, shkėmben pėrvojė, hulmuton me prurjet dhe gjetjet e reja, debaton pėr anėn kompozicionale dhe atė fabulore, pėr imazhin, fabulėn, kompozicionin, konturon idetė dhe profeksionon stilin.
Le tė bėjmė njė anlitikė tė shkurtėr tė antologjisė poetike dhe tė konkludojmė pėr dinamizmin e krijuar duke u endur nga njė autor tek tjetri, nga njė kulturė tek tjetra, nga njė ndjenjėsi nė njė ndjenjėsi tjetėr.
Pse e shtroj kėtė paratezė tė nderuar, kolegė?
Pėr shumė arsye, tė cilat tė shtyjnė drejt konturimit tė njė Letėrsie ndryshe.
- Letėrsi qė ėshtė domosdoshmėrisht e aplikueshme dhe qė perfomon pareshtur frymėn kontemporane tė shpirtit poetik te sotėm.
- Letėrsi qė duhet tė ridimesionojė vetveten dhe tė krijojė komunikim mė tė gjerė nė hapėsirė dhe kohė.
- Letėrsi qė duhet tė pėrafrojė kultura dhe kombe ( pėrfshi 22 vende tė ndryshme tė botės, qė pėrfaqėsohen denjėsisht)
- Letėrsi komunikuese dhe mundėsuese pėr shkėmbime tė ndėrsjellta vlerash.
Le tė ndalemi nė njė moment tjetėr, i cili shėrben pėr tė konfiguruar elementė kyē tė njė projekti tė tillė, projekt qė konsiston nė paraqitje tė pėrbashkėta dhe nė eventualitete tė ndryshme.
Ē“duhet tė kuptojmė me elementė qė ndikojnė dukshėm nė perfomancėn e njė vepre kaq tė gjerė dhe nė paraqitjen e saj grafike:
Ėshtė mė se e kuptueshme qė elementėt bazė, treguesit e nivelit artistik, tė jenė sa mė cilėsorė duhet:
- Niveli i pėrkthimit tė jetė pėrbrenda standarteve (Rast konkret shqipėrim+ruajtje kompozicioni +ruajtje mesazhi) perfomancė, i cili u mbėshtet fort nga Kongresi Internacional i Salaminės, Greqi 2008 nė lidhje me vėshtirėsitė nė fushėn e pėrkthimeve, por ne kemi krijuar njė katedėr tė mirė pėrkthyesish, tė cilėt kanė treguar vlera katėrcipėrisht.
-Harmonizimi i prurjeve dhe gjetjeve letrare tė autorėve vendas me ata tė huaj.
-Rikonceptimi i artit me autoritetin krijues.
Jo pa qėllim pėrbrenda veprės letrare ndeshesh me emra tė tillė si: Teresinka Perriera, Presidente e Lidhjes Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Botės IWA (USA) dhe candidate pėr Ēmimin NOBEL, Domeniko Defeliēe dhe Flavia Lepre (Itali), Adolf Shvjedēikov (Rusi), Kristina Santos Akeza (Brazil), Dr. Ashok (Indi), Hju Ēi Ēeng (Kinė), Benard Xhekson (Angli), Armando Roje Leon (Marok), Goro Ihara (Japoni), Ēan Sirisuit (Tajlandė), pėr tė ardhur tek poetėt grekė Dimitris Kraniotis, President i Lidhjes sė Poetėve Bashkėkohorė tė GlobitĖ.P.S. , Dinos Kubatis, Panajota Zaloni, Zaharulla Gaitanaki, kandidatet pėr ēmim Nobėl Choi Shealung (Kinė) dhe Nadia Ēela Pop (Rumani), autorėt kosovarė Kadrush Radogoshi, Rushit Ramabaja, Muharrem Gashi, autorėt e Lidhjes sė Krijuesve “Pegasi” qė pėrfaqėsohen denjėsisht e kryesisht me antarė tė Lidhjes ĖPS si dhe shumė tė tjerė, tė cilėt janė nga Shqipėria, por nuk janė anėtarė tė Lidhejs sonė.
Kjo konglomeratė autorėsh, tė cilėt nuk njohin as shtet dhe as komb, por pėrfaqėsojnė universalitetin e vlerave njerėzore pėrbėn rast tė papėrsėritshėm pėr kulturėn e sotme letrare dhe kėtė e vėrteton mė sė miri Simpoziumi Internacional “Muza poetike “Pegasi 2009”
Me kėtė rast do citoj njė ekstrakt tė shkurtėr, i cili sintetizon peisazhin me madhėshtinė e forcės krijuese, harmonikėn poetike me magjinė e natyrės Guri Qytetit (Stone of Town).
Pragu i gurtė, i qytetit tim/ Larė nga dallgėt, valė, turfullim, /Ballkon i ngritur, gjer nė shenjtėrim /Shquan mbi retė, tutje pėshtjellim./ Me feksjen e dritės, si nė njė rrėfim,/Zgjat duart qė teren, herėt nė agim, /Pėr tokėn dhe qiellin falje pa pushim, /Pėr jetėt qė flasin: Ja Pėrmeti ynė.
Sė fundi mendoj se “Korsi e hapur“ ėshtė pikėnisje e atributeve dhe prurjeve tė qindra poetėve, tė cilėt pėrbrenda mendimit tėyre kanė nisur dukshėm dhe bindshėm shkėmbimin universal tė mendimit letrar mbarėkombėatr.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Delia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv
avatar

Numri i postimeve : 514
Registration date : 13/01/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Sat May 16, 2009 10:12 pm

Pershendetje dhe vazhdim te mbare Kristaq F.Shabani.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   Wed Aug 28, 2013 10:57 am

Faleminderit, i nderuar Delia!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Ezmerka me topuz   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Ezmerka me topuz
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 6 e 6Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: