Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE551
Share | 
 

 Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4  Next
AutoriMesazh
shaban cakolli
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 8740
Registration date: 23/08/2007

MesazhTitulli: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Sun Aug 26, 2007 10:17 am

Bardhyli-mbreti i pare i ilireve
Para 2500 vitesh fiset ilire te enklejve,taulanteve,ardianeve,dardaneve,formuan shtetin e tyre te quajtur"MBRETERIA ILIRE".
Bashkimi i fiseve dhe formimi i mbreterise se pare ilire lidhet me emrin eBardhylit.Para se te behej mbret,ai ishte qymyrgji.Ne nje kryengritjete madhe te asaj kohe ai u vue ne krye te luftetareve,qe e perkrahen dhe e zgjodhen mbret.Bardhyli ishte i pa anshem dhe gjykonteme drejtesi.
QENDRA E MBRETERISE ILIRE,kur qembret Bardhyli,ishte praneliqenit te Ohrit,ku jetonte fisi i enkelejve.Gjate kohes se mbreterise setij,Bardhyli udheheqte Ilirine me sukses,ani pse ishte i rrezikuar vazhdimisht nga maqedonasit.Ai per shume vjet me radhe luftoi kunder tre mbreterve maqedonas.

GLAUKIA FORCOI MRETERINE ILIRE
Pas vdekjes se Bardhylit,Qendra e Mbreterise Ilire kaloj ne anen e taulanteve.Nje nga mbreterit me te shquar taulant ishte Glaukia,i cili gjate sundimit te tij,vuri nezotim disa krahina ilire,te cilat ishin te pushtuara dhe mbaheshin me pare nga Maqedonasit.Duresi dhe Apolonia,u nxoren mezotesine e Glaukise,nga pushtimi maqedon.Ai nxori monedhen prej bronzi dhe argjendi dhe zhvilloj mardhenje tregtare me gjitha krahinat e Ballkanit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7555
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Fri Sep 14, 2007 1:42 am

I nderuari Shaban Cakolli ke hapur njė temė shumė tė mirė ku postuesit mund tė postojnė gjithēka nga historia jonė Shqiptare e cila Histori ende pikon gjak pėr t'i fituar tė drejtat e tija qė i takojnė me konventa ndėrkombėtare....

Populli jonė gjatė historisė mijėvjeēare asnjė herė nuk i ka pushuar luftėrat pėr liri.
Ilirėt tė parėt tanė, kishin bėrė luftėra kundėr pushtuesve tė asaj kohe ...Pastaj Skėndėrbeu bėri luftėn e suksesėshme kundėr fuqisė mė tė madhe tė asaj kohe Perandorin Osmane i cili ia ndriti faqen Historisė sonė me luftėn tė cilėn e bėri rresht 25 vjet duke mos pėsuar asnjė humbje.
Rilindja Kombėtare si lėvizje ideore, kulturore bėri qė tė ngritet vetdija kombėtare e mė pas tė formohet Lidhja Shqiptare e Prizrenit e cila ishte lėvizje politiko-ushtarake pėrmes sė cilės lidhje u bėnė luftat e viteve 1909 deri nė vitin 1912 kur edhe u krijua Shteti Shqiptar.
Gjysma e trojeve shqiptare mbetėn tė pushtuara nga sllavėt, populli jonė mbet i pushtuar por pėr gati njė shekull vazhdon pėrpjekjet pėr t'u ēliruar nga pushtuesit sllav dhe pėr t'u bashkuar nė njė shtet.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
shaban cakolli
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 8740
Registration date: 23/08/2007

MesazhTitulli: KUSH ISHIN PARAARDHĖSIT E SHQIPTARĖVE?   Wed Oct 24, 2007 9:13 pm



Trualli i banuar sot nga shqiptarėt filloi tė popullohej shumė heret,qė nė e pokėn e paleolitit(Gurit tė vjetėr)
mbi 100.000 vjete mė parė.Nė Shqipėri vendbanimet mė tė hershme janė vėrtetuar nė Shpellėn e Gajtanit(Shkodėr) nė Konispol,nė malin e Dajtit dhe nė vendbanimet e Xarės(Sarandė):Shqiptarėt kanė kaluar epoka tė ndryshme dhe pėr tu pėrmendur janė periudha e Paleolitit dhe Neolitit.



Dini diqka mė tepėr pėr kėtė? Nėse po,mos ngurroni-shkruani.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 5729
Vendi: Zvicėr
Profesioni/Hobi: no money no honey
Registration date: 09/09/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Wed Oct 24, 2007 11:24 pm

Ne keto vendbanime jane gjetur vegla pune primitive te bera prej stralli, te cilat i kane sherbyer njeriut primitiv per te plotesuar nevojat e tij kryesore, per sigurimin e ushqimit dhe te veshjes.

Ne epoken e bronzit dhe te hekurit ne territorin e Ballkanit Perendimor u formua popullsia vendase ilire. Mbi hazen e te dhenave arkeologjike, gjuhesore dhe te burimeve te shkruara eshte arritur ne perfundimin se iliret kane origjine vendase.
Ata linden dhe u formuan gjate mijevjecarit te dyte dhe te pare para eres se re.
Ne fund te epokes se hekurit u arrit te formohet nje bashkesi e qendrueshme ilire, e cila ne burimet e autoreve te hershem antike permendet me emrin bashkesi ilire.

Iliret banonin ne tere pjesen perendimore te Ballkanit. Kufiri i tyre verior shkonte deri te deget e Danubit (Sava dhe Drava), kurse ne jug, duke perfshire edhe Epirin, kufiri shkonte deri ne gjirin e Ambrakise (Preveza). Ne lindje, si kufi natyror ishin lumenjte Morava dhe Vardar dhe ne perendim, brigjet e Adriatikut dhe te Jonit. Grupe te vecanta fisesh ilire u vendosen edhe ne Italine e Jugut (mesapet dhe japiget).

Fiset me te rendesishme ilire ishin Taulantet, Ardianet, Aardanet, Dalmatet, Penestet, Moloset, Kaonet, Thesprotet etj. Thesprotet banonin rreth gjirit te Ambrakise; ne veri te tyre ishin kaonet, qe shtriheshin perafersisht ne rrethet e sotme te Sarandes dhe Gjirokastres; moloset banonin ne pllajen e Janines. Taulantet ishin nje fis i madh qe shtriheshin ne zonen bregdetare, qe nga Vjosa deri ne Mat; ne shpinen e tyre ishin partinet, desaretet, enkelejte, kurse gjate brigjeve te Adriatikut te mesem banonin ardianet. Ne viset e Ballkanit Qendror ishin dy rise te medha dhe te rendesishme: paionet, ne luginen e mesme te Vardarit, dhe dardanet.

Nga mesi i shek. V para eres se re iliret hyne ne rrugen e zhvillimit
skllavopronar, kurse gjate shek. IV-II para e. se re u vendosen marredheniet skllavopronare dhe u formua shteti ilir. Ai ushtroi pushtetin e vet ne nje territor te gjere qe perfshinte krahinat prej lumit Naretva ne veri dhe deri ne lumin Vjosa ne jug, me nje shtrirje ne lindje deri ne liqenet Luhnid ne kufi me Maqedonine. Ne veri kishte si kufi Mbreterine Dardane. Me vane qendra e shtetit ilir levizi per nga juglindja, ku u formua Mbreteria e Enkelejve, ne jugperendim ne Mbreterine e Taulanteve dhe me vone tek ardianet ne krahinat veriore.Ne krahinat jugore u formua shteti i Epirit, ndersa ne krahinat e brendshme jugore dhe qendrore ilire u formuan tri mbreteri te vogla: e pajoneve, e dardaneve dhe e atamaneve.

2.Shteti ilir (shek. V-III para e. se re)
Mbreteria ilire u formua ne fund te shek. V para eres se re ne shpine
te Durresit, nen udheheqjen e dinastise mbreterore te taulanteve. Ne kohen e fuqizimit te saj, ajo zinte nje territor qe kishte si kufi jugor Lidhjen Molose (lumi i Vjoses) dhe kufi verior Federaten Liburne (lumin Narona). Ne lindje kufizohej me shtetin maqedon dhe me Mbreterine Dardane.

Ne anen perendimore ndodheshin dy qytet-shtetet me te rendesishme te Adriatikut: Dyrrahu dhe Apolonia. Qysh ne fillim aristokracia ilire synoi te perfshinte edhe Dyrrahun ne kufijte e shtetit te vet. Per kete arsye mbreti i taulanteve u perzie ne luften civile qe plasi ne Dyrrah, ne vitin 436 para e. se re ndermjet aristokrateve dhe demokrateve, duke mbajtur anen e aristokrateve. Keshtu, duke u nisur nga Dyrrahu, filloi konflikti i gjate i njohur ne histori me emrin "Lufta e Peloponezit", ndermjet dy koalicioneve te medha greke te kryesuara nga Athina dhe Sparta (431-411 para eres se re).
Peshen kryesore te kesaj lufte, nga ana e ilireve e mbajten enkelejte, te cilet banonin ne treven e liqenit Lyhnid (Ohrit). Per shkak te rolit qe luajten ne kete lufte, ne krye te shtetit ilir u vune mbreterit e dinastise enkelejase. Nen udheheqjen e tyre ne vitin 423 para eres se re iliret korren nje sukses te madh, pasi thyen ne kufijte e tyre lindore forcat e bashkuara maqedonase dhe spartane.

Ne vitet 393-350 para eres se re ne krye te mbreterise te enkelejve erdhi Bardhyli, i cili u shqua si komandant ushtarak dhe udheheqes politik. Ai i shkeputi Maqedonise mjaft taka dhe i detyroi mbreterit e saj te paguanin tribute.

Iliret kishin artin, ku1turen dhe zakonet e tyre. Artin e gjejme te rea1izuar ne enet prej batte, ne punimet prej bronzi, argjendi e me rralle prej ari. Ne Lepenice te Vlores dhe ne Tren te Korces jane gjetur piktura shkembore te bera me boje.

Gjate periudhes qytetare Ilire, arti u zhvillua ne perputhje me artin bashkekohor. U shfaq sku1ptura prej guri, qe paraqiste shtatore me veshje ilire. Perhapje te gjere mori punimi i figurinave prej batte, te cilat paraqitnin kryesisht kultet qe adhuronte popullsia ilire.
Si te gjithe popujt e 1ashte, edhe iliret, ne epoken prehistorike ishin pagane, pra, besonin ne shume perendi. Nder me te perhapurit ishte kulti i diellit. Shume i perhapur ka qene edhe kulti i gjarprit.
Nen ndikimin e ku1tures greke, ne besimet ilire u futen edhe kultet e perendive greke. Iliret adhuronin Zeusin, Poseidonin, Aferditen, Artemisin etj. Ketyre perendive iliret u veshen atribute vendase, te cilat deshmohen ne veshjen vendase ogene elemente te tjera artistike.

Ne kohen e Perandorit Romak Konstadin me origjine nga Durresi, feja e krishtere u asimilua nga popullsia Ilire dhe per kete pasoje u ngriten kisha te krishtera ne Apolloni. Thuhet se vete apostulli Pal ka bredhur viset Ilire ne vizitat e tij te hershme ne kishen Maqedonase.

Ne nje varg Biblik Pali shkruan “Nga Jeruzalemi e deri ne Iliri nuk ka rreshtur te predikoj Ungjillin e Jezus Krishtit..”

Gjuha Ilire
Iliret flisnin nje gjuhe indo-evropiane, qe dallohej nga gjuhet e tjera
te kohes se lashte te Ballkanit. Deri me sot nuk eshte zbuluar asnje mbishkrim i plate i shkruar ne ilirisht. Me themelimin e kolonive greke dhe zhvillimin e qyteteve ilire, perhapje te gjere mati gjuha e shkruar greke e me pas gjuha 1atine. Ne keto mbishkrim,e ka shume emra njerezish qe shpjegohen me ilirishten (Teuta, Gent, Agron, Artan). Gjuhetaret kane zberthyer kuptimin e shume fja1eve dhe te emrave ilire qe shpjegohen me ane te gjuhes shqipe, si p.sh. fjalet lirisht:,bi1e=bije, sika=thika, aran=are etj. Gjithashtu, emri i fisit da1mat lidhet me fja1en shqipe dele, i qytetit Ulkinon (U1qin) me fja1en ulh-ujk etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
shaban cakolli
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve: 8740
Registration date: 23/08/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Thu Oct 25, 2007 10:31 am

flm.Beton,ishte pėrgjegjėja juaj shumė e kėnaqshme,dhe vetėm nė kėtė formė shtjellimi i temave tona merr formėn mė tė kompletuar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
schumi
Pėrjashtuar
Pėrjashtuar


Male
Numri i postimeve: 123
Age: 34
Registration date: 15/11/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Thu Nov 15, 2007 8:17 pm

HISTORI QĖ NIS ME PIRUSTĖT

MIRDITA ARKEOLOGJIKE

Arkeologjia ėshtė njė shkencė historike, e cila zbulon dhe analizon gjurmėt e njerėzimit nė kulturat parahistorike, para lindjes sė dokumentave tė shkruar. Gėrmohet pėr tė gjetur vendbanime tė lashta e varre, pėr tė zbuluar materialet dhe teknikat e ndėrtimit tė tyre, stolitė, veglat e punės, armėt etj. Forma, ngjyra, dekoracioni, mjeshtria ndryshojnė me kalimin e viteve, duke u dhėnė mundėsi shkencėtarėve qė tė datojnė gjetjet e lashta. Kėshtu epokat arkeologjike nė Europė dallohen:
- koha e gurit deri rreth vitit 2600 p.e.s.
- koha e bakrit deri nė vitin 2100 p.e.s.
- koha e bronzit pas vitit 2100 p.e.s.
- koha e hekurit midis viteve 1100-500 p.e.s.
- periudha e qyteteve Ilire, rreth viteve 500-200 p.e.s.
- periudha e pushtimit romak nga viti 200 p.e.s. deri nė vitin 400 e.s.
- periudha e hershme bizantine, rreth viteve 400-500 e.s.
Nėpėr kėto periudha lėviz dhe arkeologjia shqiptare dhe ajo e Mirditės.
Monumentet arkeologjike tė Mirditės i pėrkasin kryesisht mesjetės sė hershme shqiptare, qė njihet ndryshe me emrin: Periudha Arbėrore. Dėshmi janė varrezat e shumta zbuluar pothuajse nė gjithė territorin e Mirditės: Kaēinar, Bukmirė, Shpal, Bukėl, Malaj, Tarazh, Sheshaj, Pėrlat, Prosek, Baz etj. Varret e kėsaj treve janė nė traditėn e tė ndėrtuarit tė varreve nė Shqipėri qė nga periudha e hershme e bronzit, rreth 2000 vjet p.e.s. Nė to janė zbuluar sende tė pėrdorimit tė pėrditshėm, ku ndėr mė tė rėndėsishmet vlerėsohen veglat e punės, stolitė, armėt (thika, sopata, maja heshtash e shigjetash, mburoja, fibula, vathė, varėse etj.)
Materiali arkeologjik i vorrezave arbėrore ka ngjashmėri me fondin e kulturės ilire tė gjetur dhe ne treva tė tjera tė Shqipėrisė.
Nė Mirditė ka mjaft monumente arkeologjike qė presin eksplorimin e mėtejshėm, siē ėshtė fusha Papėrdhok nė Kalor etj.

Gjetjet arkeologjike tė Pėrlatit, Gėziqit, Mėrkurthit, Bukmirės etj, janė dėshmitė e para tė jetesės nė kėtė trevė. Ato i pėrkasin periudhės sė gurit tė latuar dhe datohen rreth 4500-2500 vjet p.e.s. Tė dhėnat janė zbuluar kryesisht nė shpellat e Mėrkurthit, tė Valit etj, ēka flet se vendbanimet e para kanė qenė shpellat. Nė tė gjitha periudhat qė nga neoliti i vonė, bronzit, e hekurit kemi vijimėsinė e jetės nė Mirditė. Jetesa me ato ēka u dhuronte natyra, pėr shumė kohė u shoqėrua edhe me pėrgatitjen e veglave tė punės dhe tė armėve.
Dalja e bakrit e sidomos e bronzit, sjell transformime tė rėndėsishme jo vetėm nė sigurimin e ushqimit dhe mbrojtjen nga egėrsirat, por dhe mbrojtjen nga grupet rivale, tė cilat kishin filluar tė pėrvijonin ngulimet e tyre, por dhe kėrkonin vazhdimisht ngulime tė reja mė tė pėrshtatshme pėr jetesė. Nė kėtė mėnyrė, filloi organizimi i njerėzve nė grupe dhe fise qė zotėronin territore ende tė papėrcaktuara. Nė kėtė periudhė kemi dhe ngjizjen e fisit tė pirustėve me njė shtrirje relativisht tė gjerė. Gėrmimet arkeologjike tė kryera nė vende tė ndryshme si nė Pėrlat, Baz, Urakė etj, flasin pėr njė prani tė madhe tė popullsisė ilire qė nga shekulli VIII-VII p.e.s.

PIRUSTĖT

Gjeografėt dhe historianėt i vendosin Pirustėt nė Mirditėn etnologjike si dhe nė Matin e mesėm. Territori i tyre ishte kodrinor,malor dhe mineralmbajtės. Kėta banorė duke shfrytėzuar pasuritė natyrore, tė cilat duhet tė kenė qenė mė sė shumti nė sipėrfaqe, filluan mjeshtėrinė e pėrpunimit tė metaleve, bakrit, arit, argjendit. Dėshmi janė tė dhėnat pėr ekzistencėn e minierave tė Bulgėrit dhe tė Fanit, por dhe mbetjet e shumta tė shkrirjeve, si dhe emėrtimet qė kanė lidhje me zejet e metaleve: farkė, gurė etj. Mbėshtetur nė kėtė mjeshtėri tė njohur tė tyre, perandori romak Trajani transferoi shumė pirustė nė Transilvani pėr pėrpunimin e arit.
Iliria, duke zėnė territorin mė tė madh tė Ballkanit, tėrhoqi vemendjen e Romakėve qė ishin tė etur pėr pushtim territoresh dhe pasurim tė vazhdueshėm. Fillimisht Pirustėt qėndruan asnjanės ndaj sulmeve qė romakėt bėnė ndaj fiseve tė tjera ilire, por kjo s’do tė vazhdonte gjatė, pasi do tė kėrcėnoheshin dhe ata. Lufta politike midis Pompeut dhe Qezarit joshi Pirustėt pėr tė sulmuar zotėrimet e Qezarit nė jug dhe pasi i zotėruan ato u drejtuan drejt Romės. Qezari nuhati pasojat, ndėrpreu luftėn me Galinė dhe pėrqėndroi tėrė forcat kundėr pirustėve tė cilėt pėr afro 50 vjet nuk u ngritėn mė, por ruajtėn territoret e tyre nga ndonjė sulm i mundshėm. Pas luftrave tė shumta dhe qėndresės sė fiseve Ilire dhe tė Pirustėve, ata nė vitin 12 tė e.s. u mundėn keqas. Lufta me Romėn fisit tė Pirustėve i kushtoi shtrenjt, popullsia u pakėsua dukshėm qoftė nga lufta, por dhe nga skllavėrimi i banorėve, djegjet, plaēkitjet etj. Krahina e rralluar prej banorėve ėshtė ripopulluar nė kohėt e mėvonshme, si nga shtesa natyrore e popullsisė, ashtu dhe nga ardhjet prej territoreve tė tjera, siē lėvizin njerėzit nė ēdo kohė tė historisė.
Kėshtu dalėngadalė vendin e bashkėsive fisnore e zunė bashkėsitė fshatare. Formimi i kėtyre bashkėsive ēoi nė ngushtimin e territorit tė fisit tė Pirustėve dhe kėshtu shfaqet njė emėrtim i ri nė pėrputhje me gjeografinė e re - Ndėrfandė. Sipas gjasėve, i njėkohshėm me kalimin e emėrimit Iliri nė Arbėri.
Gjetja e objekteve tė njejta nė tė gjithė territorin nė tė cilin shtrihet Mirdita etnologjike, ėshtė tregues i jetės nė vijimėsi tė pandėrprerė nga i njejti popull.
Zbulimet arkeologjike jo tė pakta nė Prosek, Pėrlat, Kaēinar, Bukėl, Tarazh, Malaj, Bukmirė, Kodėr Rrėshen etj, dėshmojnė pėr njė kulturė tė zhvilluar materiale nė mesjetėn e hershme dhe midise. Veglat e gjuetisė dhe tė punės janė treguesit mė tė rėndėsishėm tė zhvillimit tė kėsaj popullsie, duke mos pėrjashtuar kėtu dhe zbukurimet e veshjeve tė grave tė kėsaj treve

SHTETI I ARBĖRIT

Ndėr gjetjet mė me vlerė, jo vetėm tė Mirditės, ėshtė Stema e Arbėrit e zbuluar nė Gėziq, nė rrėnojat e kishės sė vjetėr tė Ndėrfanės. Stema ėshtė njė shqiponjė me njė kokė, me vėshtrim djathtas. Sipas tė dhėnave ėshtė simbol i Dukagjinėve. Sė bashku me kėtė, ėshtė gjetur dhe Mbishkrimi epigrafik i arkitraut tė Bazilikės sė Shėnpremtes sė Ndėrfanės. Dokumentet, sėpari pėrmendin Progonin, i cili kishte hedhur themelet e shtetit qė nė fund tė shekullit XII dhe kishte sunduar Arbėrinė pėr 9 vjet, deri nė vitin 1199, kur do t’ia linte drejtimin e shtetit djalit tij tė madh Gjinit, i cili pėr gjatė 8 vjetėve sundim do t’a konsolidonte kėtė shtet. Mė pas ėshtė Dhimitri, qė po 8 vjet do tė jetė nė krye tė shtetit, deri nė vitin 1215, nė kulmin e lulėzimit tė tij.
Ku e kishte selinė Shteti i Arbėrit? Tė dhėnat e derisotme janė nė favor tė Ndėrfanės, pasi nė kėtė kohė ishte njė qendėr e rėndėsishme fetare dhe mbishkrimi i gjetur mund tė hedhė dritė mbi princėt e Arbėrisė dhe epiqendrėn e shtetit tė tyre.
Arbėrit dhe territoret qė zotėronin shpesh u bėnė lakmi e interesave tė Perandorisė Romake tė lindjes dhe princėve tė ndryshėm tė perendimit, por dhe e mbretrive tė sllavėve tė jugut. Lufta me pushtuesit Anzhuinė ishte fillimi i njė lufte tė re, qė do tė ndiqej nga pushtime tė tjerė. Viti 1279 ėshtė viti i humbjes sė parė pėr arbėrorėt, pasi humbėn nė luftė dy pėrfaqėsues tė shquar tė dy dyerve tė mėdha tė kohės: Vlad Blinishtin dhe themeluesin e derės sė Dukagjinėve, Duka Gjin Tanushin.
Familja Blinishti shfaqet fillimthi si dera mė me zė e mesjetės. Ka dhe njė fshat nė Zadrimė qė quhet Blinisht me banorė tė shpėrngulur nga malet e Mirditės. Nė shekullin XII-XIV, kur kjo familje pati zenitin e saj, Shėnpali, vetėm dy kilometra prej Blinishtit, kishte Kuvendin Benediktin, njė nga kuvendet mė tė rėndėsishėm tė Arbėrisė nė kohėn e mesjetės. Nuk ka tė dhėna se kishte njė kuvend tė tillė nė Blinisht tė Zadrimės (kisha e kėtij fshati mban emrin e kishės sė Blinishtit tė Mirditės, Shėn Shtjefni). Familja Blinishti falė diplomacisė sė saj zgjeroi mjaft territoret. Mirėpo rritja e kėsaj dere solli konflikte tė shumta midis sundimtarėve tė tjerė arbėrorė, por dhe me serbėt, duke humbur dhe luftėn me kėta tė fundit.
Njė ndėr dyert qė po rivalizonte hapur me atė tė Blinishtėve ishin Dukagjinėt. Pas kreyngritjeve tė viteve 1319-1336, kur nė territoret e Blinishtėve po vendoseshin Dukagjinėt, njė pjesė e popullsisė pėr t’i shpėtuar sundimtarit tė ri u nis drejt fushės ,duke u vendosur kryesisht nė Zadrimė e duke marrė me vete dhe emrin e fshatit prej nga erdhėn, tipar ky i mjaft banorėve qė shpėrngulen nga njėri territor nė tjetrin. Dukagjinėt siguruan daljen nė Adriatik dhe sunduan mjaft territore. Jemi nė njė periudhė kur ka mjaft lėvizje tė popullsisė nga njėri territor nė tjetrin, nxitur nga pushtimet e ndryshme, por dhe pėr tė siguruar kushte mė tė mira jetese. Kėsisoj nis e shfaqet dukuria e dobėsimit tė fisit dhe e krijimit tė bashkėsive fshatare mbi bazė territoresh tė pėrbashkėta. Pėr shumė kohė territori qė zotėronin Dukagjinėt do tė pėrkonte me territorin qė do tė quhej Mirditė mė vonė. Toponimet e shumta me emrin Lekė nė Mirditė, qė ēojnė tek Lekė Dukagjini, janė njė dėshmi qė nė kėto troje sundimtarė kanė qenė Dukagjinėt. Kuvendet Benediktine tė Shpalit dhe i Shėnllezhdrit nė Orosh, Stema e Arbėrit nė Ndėrfanė, janė tregues se zotėrit e kėtyre territoreve, pavarėsisht emrave tė tyre, e kanė patur epiqendrėn nė kėtė vijė qendrash tė afėrta me njėra-tjetrėn.
Nė vitin 1417 pėr herė tė parė nė rregjistrat kadastralė tė Venedikut, gjejmė emrin Mirditė, si mbiemėr i Gjon e Pjetėr Mirditės, nė Manzabardh tė Shkodrės, tregues ky se emri i fshatit apo krahinės, ka qenė i formėsuar mė parė se ata tė linin trojet e tyre, tė paktėn qė me rėnien e derės sė Blinishtėve, derė e cila ka qenė shumė afėr vendit prej tė cilit mendohet se ka dalė e ka marrė pėrhapje emri Mirditė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
besa-bese
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve: 1178
Registration date: 27/10/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Thu Nov 15, 2007 8:24 pm

Nė vitin 1417 pėr herė tė parė nė rregjistrat kadastralė tė Venedikut, gjejmė emrin Mirditė, si mbiemėr i Gjon e Pjetėr Mirditės, nė Manzabardh tė Shkodrės, tregues ky se emri i fshatit apo krahinės, ka qenė i formėsuar mė parė se ata tė linin trojet e tyre, tė paktėn qė me rėnien e derės sė Blinishtėve, derė e cila ka qenė shumė afėr vendit prej tė cilit mendohet se ka dalė e ka marrė pėrhapje emri Mirditė.



spo mundem ta kufizoj veten pa ia percjell nje pershendetje schumi-t edhe ne shenje respekti per materialin e ofruar ne kete teme tejet me rendesi , si dhe t'i deshiroj mireseardhje ne forumin tone gjithėkombtar

Bashkimi Kombetar

respekte, suksese dhe vazhdoni me postimet tuaja, kerkoj ndjese per dalje nga tema por kete e bera meqe schumi e meritoi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve: 1408
Vendi: Kosovė
Registration date: 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Sun Dec 02, 2007 11:52 pm

“Shkena historiografike botėrore e pranon njėzėri qė trualli ynė ,ka qene I banuar TE PAKTEN qysh prej 30 000 vjetesh (nga filimii I paleolitit).Sė kėtejmi rrjedh pa njė pa dy,se te ne kan gjalluar njerėz shumė mijė vjet para ilirėve ,parailiret-Pellazgėt.
Gjurmimet mė tė rėja tė shkencės ekzakte tė antropologjisė dokumentojnė qartazi gjithashtu rrembat parailire,parahelene,pellazge,tė shqiptarve tė sotėm”
“Prej njė karvani kumtimesh nga mė tė stėrlashtat,parailirėt autokton,pellazgėt,cilėsohen shprehimisht si bij tė tokės,tė mbirė prej dheut,madje si “para-hėnor”,si tė gdhirė nė Evropė qė pėrpaa shfaqes sė hėnės nė hapsirat qiellore.”
Marr nga “Pellazgėt , origjina jonė e mohuar “ Prof.Dhimitri Pilika

Ndėrsa ja se q’shkruan Mr.George Fred Williams pėr origjinėn tonė
(ishte Ambasador I Amerikės ne Greqi dhe Mal tė Zi mė 1914)

“Shqiptarėt-“
"-Origjina e Shqiptarėve
Nė kohėt prehistorike,para se poetėt e Homerit tė kėndonin pėr Zotat e tyre dhe heronjtė e pėrrallave, pėrpara se tė shkruhej gjuha greke, rronte njė popull I quajtur Pellazg, Herodetus ((484-426)p.k. historian grek) ju hedh Pellazgėve historinė e cila kėto I pėrmend shumė mė parė se sa civilizimin e grekėve, punimi I ashpėr qė mbulon anet e Parthenon nė Athinė akoma quhet pellazgjik. Kėto muret e mėdha qe ne I quajm Cyclopean, dhe pėr tė cilat thotė professor Pococke qė janė ndėrtuar shumė mė pėrpara se tė egzistonin grekėt e Homerit.
Prej kėsaj race tė fortė prehistorike mbetėn vetėm shqiptarėt.Vetėm nė kohė tė vona u shkoqit se pellazgėt qenė ilirianėt e vjetėr, e para degė indo-europiane, perandoria e tė cilėve shtrihej qe nga Azia e Vogel e deri nė Adriatikdhe nga veriu deri ne Danub. Nga studimet e shkencėtarve tė rinjė siProf.Max. Miller, Prof.Pot, nė gjuhen shqipe u stabilizua kjo origjinė . Kėta ilirian u shpėrndanė edhe ne Itali si Toskė ,rrojnė akoma ne Shqipėri .Nė Itali rrojnė si Toscs ,Tuscans,Etruscans.
Ėshtė e kotė tė kėrkohet pėr Zotėt e Greqisė nė etimiologjinė e gjuhes sė saj;nė gjuhen shqipe kėta janė shume tė qartė dhe domethėniet e tyre shume tė drejta.
Psh.”Chaos” eshte hapėsi (Kaopsi)-hapėsirė, Erbus(son of Chaos –I biri iKaaosit)
Er-het-os- me ba ‘errėt uranos-I Vranos,zana e reve (vranėt),Zeus,Zaa,Zot-Zot, za rrufe; Athena –E thėna,me thanė fjale; Nemesis,nemes-nam,thirrje e djallit ; Muse ,Mosois-Mėsuesi; Aphroditė,Afėrditė-afėr ditės (Agim)
Kurt ė jetė studuiar mirė gjuha shqipe dhe kur tė jenė cvarrosur gojėdhėnat e saj, atėherė shumė nga veprat e Homerit do tė rishikohen dhe ca nga to do ė jetė nevoja edhe tė korrigjohen.Herodotus nuk e dinte qė heronjėt e veprave te Homerit ishin fare qartė nė gjuhen pellazgjike.E deri tė emir I vetė Homerit mund tė gjurmohet nė gjuhen shqipe “I mirė”-qė nė formė “Imir-os” dmth “Poezi e mirė”
Nė gj.sh. ėshte Agamnos?,Aigemendon,-ai qė mendon, Ajax si – I-gheacehs – gjaks, gjakderdhės; Prijamos Bir i-amės, me kuptom ironic Bir I Tokes; Achilles-I qielles,njė I zbritur nga qielli; Odysseus,I-oudhes, I udhės,udhėtari; Ithaka, I-Thakė-idhėnak; Droilos, ai qė druhet….
Shumė tė tjera mund t’I shtohen kėsaj liste.Nuk ėshtė cudi nėse njerėzit qė kan studuiar gj.shqipe tė thonė se ajo ėshtė gjuha origjinale e Homerit, qė grekėt morėn nga poetėt pellazgjik tė shumtėn e kėngėve trimėrie dhe heroikė.
Kėta dhe shuė diveracione tė tjera provojnė qė shqiptarėt sot janė nė token e tė parėve dhe flasin gjuhen stėrgjyshore tė tyre edhe para se dega helene njihej nė mallet e Thesalisė.Shkodra qyteti kryesor I Shqipėrise pa dyshim kryeqyteti I mbretėrisė madheshtore tė Ilirisė;shqipja qe gjuha amtare e Aleksandrit tė Madh qė zaptoibotėn dhe e Pirros sė Epirit,njė nga gjeneralėt mė tė mėdhenjė qe pėrmend historia…….

Njė tragjedi pėrtej imagjinacionit tė tragjedistit,ėshtė ajo qė njė rracė e vjetėr dhe e fortė erdhi nė njė gjendje kaq tė keqe dhe mizore , gjė e cila shikohet si skandal I civilizimit evropian.Nuk ėshtė tepėr cudi qė otomanėt nuk lejuan asnjė gėrmim nė token shqiptare,gjė qė mund t’I sillte nder mend ketij populli lulėzimin e parė……."
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7555
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Mon Dec 03, 2007 12:33 am

Helenėt pushtuan ato troje nė tė cilat jetonin tė parėt tanė Pellazgėt. Me ardhjen e tyre nė trojet tona ata shkatrruan dhe e shpėrndan popullaten e atjeshme. Ata dogjėn Biblotekėn e Aleksandris ata zhdukėn edhe kulturėn Pagane pas sė cilės helenėt dhe romakėt i pėrvetsuan tė gjitha besimet Pagane dhe i shpėrndan nėpėr Evropė dhe botė si tė Krishtere qė nga muajt kalendarik, stolisjen e bredhit, baba dimritn, dita e tė dashuruarve etj etj.....

Hans Tunom arriti nė pėrfundim se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire,qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.
Johan Fan Han 1811-1869, austriak i diplomuar
Franc Bop 1791-1867.p Uni Berlin
Dhimitėr Komorda filolog,italian
Gustar Majer 1850-1900 austriak,
Eduard Shmejder frances
Holder Pedersen 1867-1953 danez
Norbert Pedersen 1867-11942 gjuhėtar austriak
Zef Skiro 1865 1927 filolog i shquar italian.
Tė gjithė kėta studjuan dhe nxorėn argumente tė forta, duke vulosur se gjuha shqipe ėshtė gjuha mėmė indoevropiane dhe nė ndihmė pėr tė vėrtetuar vjetėrsinė e gjuhės dhe historisė vijnė shkencat e gjuhėsisė dhe arkeologjisė.
Gotfrik Lajbnik 1646-1717 ishte filolg dhe deklaroi se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja.
Hans Tunom 1746-1778 historian suedez profesor nė Univerzitetin e Halles tė Gjermanisė,ishte albanologu i parė qė studioi shkencėrisht origjinėn e gjuhės sė popullit shqiptarė. Ai bėri kėrkime nė burimet greke ,latine,bizantine dhe studjoi fjalorin tre gjuhėsh sllave-greke-shqipe tė Theodor Kavalioti tė vitit 1770....dhe arriti nė pėrfundim se ;Nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe pastaj nė shqipe ėshtė trashėguar dhe ruajtur gjuha shqipe mė e vjetėr nė Evropė .Pėr kėtė as Grekėt linguist nuk kanė se ēka tė thonė, ashtu siē e ulėn kokėn nė njė tubim nga studjuesit Evropian tė mbajtur nė Suedi, mbetėn kokulur grekėt sepse po u dalin dal nga dal falsifikimet nė sipėrfaqe.....ske se ēka ti bėsh, gėnjeshtra i ka kėmbėt e shkurtėra para fakteve, dhe tė len kokulur apo jo ??? Nuk munden falsifikimet greke gjatė mijėvjeēarit nė tė kaluarėn, tė zhdukin ēdo gjurmė historke.Madje nė kėto kohė tė cilat po rrugtojm tė flasėsh ashtu, siē flasin grekėt me gjuhėn hegjemoniste dhe kavallin mesjetar,ėshtė ēudi si nėpėr pėrrallat me shkopin magjik,apo lufta e Don Kishotit me Mullinjt e erės!!!!!!
Tė kthehemi edhe pak e shkurt, vetėm ti pėrmendi ca tė dhėna pėr lexuesit tė cilėt janė tė interseuar e t'i lexojnė edhe anėn e kundėrt tė medales e cila ėshtė e vėrtet dhe e ndritur tė nderuar.
Unė ju preferojė qė ta lexoni librin "Enigma" tė autorit francez Robert D'Angely; librin e autorit amerikan Edvin E.Zhak "Shqiptarėt";librin e autorit arvanitas Aristidh Kolia "Arvanitėt dhe prejardhja e grekėve" dhe "Gjuha e Zotit";


Edhe diēka me shumė rėndėsi ....

Tuqiditi,Heroditi,Hesiodi,Heloniku,Straboni,Dionizi ,pos tjerash shkruajn pėr pellazgėt qė kishin njė kulturė tė lartė, nga kėta, helenėt mėsuan kultin e perėndive dhe emra perėndish pellazge, emra vendesh e qytetesh tė trashėguara nga pellazgėt si ;Tyrren,Agro,Larissu etj.
Ndėrsa vendbanimi ma i hershėm i pellazgėve ishte "Arkadia".
Homeri i cilėson pellazgėt me prejardhje Hyjėnore, kurse helenėt i cilėson tė ardhur .
Hesiodi pellazgėt i cilėson tė mbir nga dheu .

me respekt Sofra> Shpatii.


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Mon Dec 03, 2007 1:39 am, edituar 2 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 5729
Vendi: Zvicėr
Profesioni/Hobi: no money no honey
Registration date: 09/09/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Mon Dec 03, 2007 1:24 am

Miller, Prof.Pot, nė gjuhen shqipe u stabilizua kjo origjinė . Kėta ilirian u shpėrndanė edhe ne Itali si Toskė ,rrojnė akoma ne Shqipėri .Nė Itali rrojnė si Toscs ,Tuscans,Etruscans

Euridika:
Shume e vertet eshte qe keta ilirian Toske u shperdane edhe ne Italy dhe kemi fakte ne Italy qe qyteti i
TOSCANA ne Italy qe mbane kete emer ka mare emrin nga keta Ilirian Toske,nuk me kujtohet ne cilin liber kam lexuar po jam me se i bindure qe kam lexuar per qytetin e TOSCANA ne Italy qe ka mare emrin nga keta ilirian toske.

Disa rreshta qe me kujtohen ne ate qe kame lexuar qe ne qytetin TOSCANA te Italys ne ate kohe kyshte mberetruar nje mbret shume po shume qe i ka mare me kercnime si Skllave kete populle ilire toske.
Kete mbret ky populle e mbyte dhe shume e shume kohe qyteti i Toscanes ka qene i njohure si Toske,ne vitet e fundite Toscana eshte zhvilluar me nje ekonomi me diverse ne ate qe shume qytete italiane kete ekonomi kyshine shume vite me heret se ne TOSCANA.

Unė ju preferojė qė ta lexoni librin "Enigma" tė autorit francez Robert D'Angely; librin e autorit amerikan Edvin E.Zhak "Shqiptarėt";librin e autorit arvanitas Aristidh Kolia "Arvanitėt dhe prejardhja e grekėve" dhe "Gjuha e Zotit";

Sofra:
Jame shume kohe ne hulumtime te kety libri nuk e gjeje dote edhe ne biblioteken me te vjeter te Zürichut kam kontaktu nje person qe me premtoi qe kyshte edhe kontakte me disa biblioteka ne Tirane por eshte e kote nuk kame ende ne dore kete liber.

Ju lus te gjitheve nese e keni apo mundeni me gjete kete liber me lajmroni ju lutem..

..by Beton
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7555
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Mon Dec 03, 2007 2:15 am

Beton nė gjermanisht kam arritur tė vėrtetoj se ėshtė libri " Enigma" ....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve: 5729
Vendi: Zvicėr
Profesioni/Hobi: no money no honey
Registration date: 09/09/2007

MesazhTitulli: Fiset Ilire   Wed Dec 12, 2007 1:44 am



Te njihemi me fiset Ilire ne kete teme.


JAPODET:
Fis ilire qe banonte ne krahinat veriore te Ilirise,ne shpine te liburneve.
Ne shek.IV p.e.r u perzien me kelter,Staboni quan fis ilir kelt.Per nje kohe te gjate ne shek.II-I p.e.r.Japodet kundershtuan me arme ne dore pushtuesit romake.
Ne sulmin e Romakeve kunder JAPODEVE dhe ilireve te tjere te V me 35 te e.r. ka mbetur si shembull i madhe lufta per mbrotjen e Metulit,qytetit kryesore te tyre.
Romaket munden te pushtonin qytetin vetem kur u shkatrrua i teri dhe u vrane ne lufte te gjithe mbrojtsit e tij.
Grate metulase me femijet e tyre,per te mos rene ne duart e pushtuseve u hodhen ne zjarrin qe digjte qytetin.

JAPYGET:
Fis ilir.i shperngulur rrethe fillimit te mivjeēarit te fundit p.e.r ne Italin e Japyge.
U vendosen ne fillim ne gadishullin e Garaganos,pastaj ne Pulia (Kalabria antike)dhe u ngulen perfundimishte ne Japyge te saj,ne hyrjen e ngushtices se Otrantos.
Autoret antike emrin e Japyge e kan perdorur si emertim permbledhes per nje varg popullsishe:mesapet,selentinet,kalabret,pericezet,dhe daunet,qe banonin ne Puglia.
Shpeshe emri i Japyge eshte ngatrruar me mesapet qe u vendosen ne kete krahin me vone se Japyget por moren epersi mbi ta.


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Thu Dec 13, 2007 1:41 am, edituar 2 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7555
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Wed Dec 12, 2007 7:41 am



BANORET E LASHTE TE SHQIPERISE Iliret

1. Gjurmet me te hershme te banimit
Gjurmet me te hershme te ekzistences se njeriut ne territorin e
Shqiperise shfaqen ne kohen e gurit te vjeter, rreth 100000 vjet me pare.
Deshmite arkeologjike per kete epoke i kemi nga vendbanimi i Xares (Sarande), nga shpella e Gajtanit (Shkoder) etj. Ne keto vendbanime jane gjetur vegla pune primitive te bera prej stralli, te cilat i kane sherbyer njeriut primitiv per te plotesuar nevojat e tij kryesore, per sigurimin e ushqimit dhe te veshjes.

Ne epoken e bronzit dhe te hekurit ne territorin e Ballkanit Perendimor u formua popullsia vendase ilire. Mbi hazen e te dhenave arkeologjike, gjuhesore dhe te burimeve te shkruara eshte arritur ne perfundimin se iliret kane origjine vendase.
Ata linden dhe u formuan gjate mijevjecarit te dyte dhe te pare para eres se re.
Ne fund te epokes se hekurit u arrit te formohet nje bashkesi e qendrueshme ilire, e cila ne burimet e autoreve te hershem antike permendet me emrin bashkesi ilire.

Iliret banonin ne tere pjesen perendimore te Ballkanit. Kufiri i tyre verior shkonte deri te deget e Danubit (Sava dhe Drava), kurse ne jug, duke perfshire edhe Epirin, kufiri shkonte deri ne gjirin e Ambrakise (Preveza). Ne lindje, si kufi natyror ishin lumenjte Morava dhe Vardar dhe ne perendim, brigjet e Adriatikut dhe te Jonit. Grupe te vecanta fisesh ilire u vendosen edhe ne Italine e Jugut (mesapet dhe japiget).

Fiset me te rendesishme ilire ishin Taulantet, Ardianet, Aardanet, Dalmatet, Penestet, Moloset, Kaonet, Thesprotet etj. Thesprotet banonin rreth gjirit te Ambrakise; ne veri te tyre ishin kaonet, qe shtriheshin perafersisht ne rrethet e sotme te Sarandes dhe Gjirokastres; moloset banonin ne pllajen e Janines. Taulantet ishin nje fis i madh qe shtriheshin ne zonen bregdetare, qe nga Vjosa deri ne Mat; ne shpinen e tyre ishin partinet, desaretet, enkelejte, kurse gjate brigjeve te Adriatikut te mesem banonin ardianet. Ne viset e Ballkanit Qendror ishin dy rise te medha dhe te rendesishme: paionet, ne luginen e mesme te Vardarit, dhe dardanet.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7555
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Wed Dec 12, 2007 7:42 am

Lindja e shtetit ilir

Nga mesi i shek. V para eres se re iliret hyne ne rrugen e zhvillimit
skllavopronar, kurse gjate shek. IV-II para e. se re u vendosen marredheniet skllavopronare dhe u formua shteti ilir. Ai ushtroi pushtetin e vet ne nje territor te gjere qe perfshinte krahinat prej lumit Naretva ne veri dhe deri ne lumin Vjosa ne jug, me nje shtrirje ne lindje deri ne liqenet Luhnid ne kufi me Maqedonine. Ne veri kishte si kufi Mbreterine Dardane. Me vane qendra e shtetit ilir levizi per nga juglindja, ku u formua Mbreteria e Enkelejve, ne jugperendim ne Mbreterine e Taulanteve dhe me vone tek ardianet ne krahinat veriore.Ne krahinat jugore u formua shteti i Epirit, ndersa ne krahinat e brendshme jugore dhe qendrore ilire u formuan tri mbreteri te vogla: e pajoneve, e dardaneve dhe e atamaneve.

2.Shteti ilir (shek. V-III para e. se re)
Mbreteria ilire u formua ne fund te shek. V para eres se re ne shpine
te Durresit, nen udheheqjen e dinastise mbreterore te taulanteve. Ne kohen e fuqizimit te saj, ajo zinte nje territor qe kishte si kufi jugor Lidhjen Molose (lumi i Vjoses) dhe kufi verior Federaten Liburne (lumin Narona). Ne lindje kufizohej me shtetin maqedon dhe me Mbreterine Dardane.

Ne anen perendimore ndodheshin dy qytet-shtetet me te rendesishme te Adriatikut: Dyrrahu dhe Apolonia. Qysh ne fillim aristokracia ilire synoi te perfshinte edhe Dyrrahun ne kufijte e shtetit te vet. Per kete arsye mbreti i taulanteve u perzie ne luften civile qe plasi ne Dyrrah, ne vitin 436 para e. se re ndermjet aristokrateve dhe demokrateve, duke mbajtur anen e aristokrateve. Keshtu, duke u nisur nga Dyrrahu, filloi konflikti i gjate i njohur ne histori me emrin "Lufta e Peloponezit", ndermjet dy koalicioneve te medha greke te kryesuara nga Athina dhe Sparta (431-411 para eres se re).
Peshen kryesore te kesaj lufte, nga ana e ilireve e mbajten enkelejte, te cilet banonin ne treven e liqenit Lyhnid (Ohrit). Per shkak te rolit qe luajten ne kete lufte, ne krye te shtetit ilir u vune mbreterit e dinastise enkelejase. Nen udheheqjen e tyre ne vitin 423 para eres se re iliret korren nje sukses te madh, pasi thyen ne kufijte e tyre lindore forcat e bashkuara maqedonase dhe spartane.

Ne vitet 393-350 para eres se re ne krye te mbreterise te enkelejve erdhi Bardhyli, i cili u shqua si komandant ushtarak dhe udheheqes politik. Ai i shkeputi Maqedonise mjaft taka dhe i detyroi mbreterit e saj te paguanin tribute.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7555
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE   Wed Dec 12, 2007 7:43 am

Arti dhe besimet
Iliret kishin artin, ku1turen dhe zakonet e tyre. Artin e gjejme te rea1izuar ne enet prej batte, ne punimet prej bronzi, argjendi e me rralle prej ari. Ne Lepenice te Vlores dhe ne Tren te Korces jane gjetur piktura shkembore te bera me boje.

Gjate periudhes qytetare Ilire, arti u zhvillua ne perputhje me artin bashkekohor. U shfaq sku1ptura prej guri, qe paraqiste shtatore me veshje ilire. Perhapje te gjere mori punimi i figurinave prej batte, te cilat paraqitnin kryesisht kultet qe adhuronte popullsia ilire.
Si te gjithe popujt e 1ashte, edhe iliret, ne epoken prehistorike ishin pagane, pra, besonin ne shume perendi. Nder me te perhapurit ishte kulti i diellit. Shume i perhapur ka qene edhe kulti i gjarprit.
Nen ndikimin e ku1tures greke, ne besimet ilire u futen edhe kultet e perendive greke. Iliret adhuronin Zeusin, Poseidonin, Aferditen, Artemisin etj. Ketyre perendive iliret u veshen atribute vendase, te cilat deshmohen ne veshjen vendase ogene elemente te tjera artistike.

Ne kohen e Perandorit Romak Konstadin me origjine nga Durresi, feja e krishtere u asimilua nga popullsia Ilire dhe per kete pasoje u ngriten kisha te krishtera ne Apolloni. Thuhet se vete apostulli Pal ka bredhur viset Ilire ne vizitat e tij te hershme ne kishen Maqedonase.

Ne nje varg Biblik Pali shkruan “Nga Jeruzalemi e deri ne Iliri nuk ka rreshtur te predikoj Ungjillin e Jezus Krishtit..”

Gjuha Ilire
Iliret flisnin nje gjuhe indo-evropiane, qe dallohej nga gjuhet e tjera
te kohes se lashte te Ballkanit. Deri me sot nuk eshte zbuluar asnje mbishkrim i plate i shkruar ne ilirisht. Me themelimin e kolonive greke dhe zhvillimin e qyteteve ilire, perhapje te gjere mati gjuha e shkruar greke e me pas gjuha 1atine. Ne keto mbishkrim,e ka shume emra njerezish qe shpjegohen me ilirishten (Teuta, Gent, Agron, Artan). Gjuhetaret kane zberthyer kuptimin e shume fja1eve dhe te emrave ilire qe shpjegohen me ane te gjuhes shqipe, si p.sh. fjalet lirisht:,bi1e=bije, sika=thika, aran=are etj. Gjithashtu, emri i fisit da1mat lidhet me fja1en shqipe dele, i qytetit Ulkinon (U1qin) me fja1en ulh-ujk etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Shfletojmė historinė-MBRETĖRIA ILIRE

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 4Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -