Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
feneri
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 2101
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Thu Dec 25, 2008 2:24 pm

Shkruan Mr. Ilmi VELIU









Nė bazė tė artikullit qė ka botuar gazeta “Java” janr 1937, nga Sefedin Kėrēova, informohemi se “Kolonia Shqiptare Kwrēovare” qė ka vepruar nė Bukuresht ka qenė e udhėhequr nga Mulla Nashit Zajazi dhe Rexhep Novosella. Nė kryesinė e kėsajė shoqate kanė qenw edhe Emin Zajazi, Hysen Haxhi Sadiku nga Zajazi, Rexhep Fasku nga Greshnica, Mefmedali Haranjelli, Jusuf Hoxha i Tuhinit, Kamerr Limku i Sėrbicės etj. Nga tė dhėnat qė na jep Sefedin Kėrēova nė artikullin e tij, shihet se kjo shoqatė e themeluar para vitit 1900, ka qenė e organizuar mirė dhe ka bashkėpunuar me tė gjithė klubet dhe shoqatat shqiptare qė kanė vepruar nė atė kohė nė Bukluresht.

Sefedin Kėrēova na informon se kjo shoqatė pėrveē botimit dhe shpwrndarjes tė librave dhe gazetave shqip, mblodhi edhe ndihma financiare tė cilat i dėrgoi nė Manastirė pėrmes Mulla Nashit Zajazi dhe Rexhep Novosella tė cilėt poashtu i pėrcollėn punimet e Kongresit. Shkaku i aktiviteteve tė shumta patriotike, jashta Kwrēovws po edhe nw Kwrēovw, Mulla Nashit Zajazin, nė vitin 1917 bullgarėt e burgosin e dėnojnė nė gjygjin e Manastirit dhe e vejnė nė litarė te Ura e Gurit nw Shkup. Nga kjo shihet se sa njeri i madh ka qenė ai, dhe se Historia e Popullit Shqiptarė aspak nuk e ka pėrmendur, edhepse ai nė Bukuresht ka pasur pasuri tė madhe dhe nuk ka pasur nėvojė qė tė vinte kėtu dhe tė rrezikonte jetėn e tij. Sėpaku tė ja kujtojmė emrin Mulla Nashit Zajazit, hoxhė i shkolluar dhe intelektual shumw i madh, nga familja Liman Hoxha nė Zajaz tė Kėrēovės. Sipas asajė qė na tregon Sefedin Kėrēova nė vazhdim tė artikullit tė tij del se e njejta shoqatė e ksihte pritur edhe Ismail Qemalin dhe i kishte shtruar darkė kur ai nga Stambolli shkoi nė Bukluresht pėr tu takuar me disa krerė tė vendit dhe prej aty pastai shkoj nė Vienė e Vlorė pėr ta ngitur flamurin
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
feneri
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 2101
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Thu Dec 25, 2008 2:25 pm

Nė mesin e kėrēovarėve, qė dha kontribut tė madh pėr ēėshtjen shqiptarė ėshtė edhe Jusuf Ali Premka ose si qė nėnshkruhej disa herė edhe Jusuf Albani. Ai ka jetuar dhe vepruar nė Sofje tė Bullgarisė. Aty ka botuar edhe gazetėn “Albania” nė bullgarishtė dhe shqip. Ėshtė pjesėmarrės i kuvendit tė Lidhjes sė Prizrenit, dhe deri mė tash nuk kemi hasur ndonjė dokumet qw do tw na tregonte pwr pjeswmarrjen e tij nw Kongresin e Manastirit. Ka qenė njeri i shkolluar dhe oratorė shumė i madhe, dhe jam mw se i bindur qw Jusuf Ali Premka tė ketė qenė prezent nė kėtė ngjarje kaq tė madhe pėr shqiptarėt.

Prof. Dr.Nexhat Abazi merret me hulumtimin e jetws dhe veprimtarisw sw kwtij veprimtari tw madh, dhe tw shpresojmw se ai do tw gjejw dokumente tw nevojshme nw arhivat e Bullgarisw pwr ta zbardhur plotwsisht veprimtarinw e tij patriotike..

Kur flasim pėr kontributin e kėrēovarėve dhwnw ēėshtjes shqiptare, duhet tė pėrmėndim katėr dietėrt shumė tė mėdhenjė tė pjesės sė parė tė sh.20; Ali Dila nga Zajazi, Mulla Zada nga Cėrvica, Mulla Qamili i Prapadishtit dhe Mulla Qerimi i Mafmutajve tw shkolluar nw Stamboll. Ėshtė gjetur njė dokument osman ku shihet se Ali Dila nga Zajazi i Kerēovės me shokwt e tij, ka marrė hua disa tė holla nga njė bankė osmane, dhe ne nuk do tė kuptonim kurgjė nga ky dokument, po tė mos ishte zbuluar njė letėr e shkruajtur nė osmanishtė, po nga Ali Dila dhe tre shokėt e tij, qė kanė qenė pėr studime nė Stamboll qw nga viti 1900, dėrguar Afmet Hoxhės,nw Swrbicw tw Kwrēovws. (babai i Prof. Dr. Hasan Kaleshit). Tw gjitha kwto jwnw gjetur nw mesin e librave tw Afmet Hoxhws i cili nw pleqwri u shpwrngul nw Turqi ku edhe ndwrroj jetw.

Nė fund tė letrės thuhet se tė hollat jėnė marrw hua nga “Osmanli Tucaret bankasi”, dedikur si ndihmė tubimit qw do tw mbajnw shqiptarwt nė Manastir, dhe se tė hollat ti dorzohen Hafiz Ibrahim Efendi Shkupit e qw ai pastaj tw ja dorzoi Fehim Zavalanit nw Manastirw.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
feneri
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 2101
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Thu Dec 25, 2008 2:26 pm

Duke hulumtuar pwr Hafiz Ibrahim Efendi Shkupin, kwrkova ndihmw nga historianwt e Shkupit, ku historiani Skender Hasani mw informoi se sipas dokumenteve qw ai i posedon, Hafiz Ibrahimi ka qenw nw studime nw Stamboll, dhe pasi kthehet nw Shkup, diku para vitit 1908, emrohet antarw i kryesisw sw klubit Shkupi, dhe njwkohwsisht pwrfaqwsues i kwtij klubi nw Kongresin e Manastirit. Ai, i veshur nw uniformw tw hoxhws, del para delegatwve dhe e pwrqafon Gjergj Fishtwn, duke dhwnw tw kuptohet se shqiptarwt myslimanw nuk jwnw kundwr,qw alfabeti latin tw pranohet si alfabet i shqipes.

Xheza i Abaz Lilės, nga Zajazi (mbi 105 vet) tregon se pas vitit 1912, ata qw ishin kthyar nga Stambolli dhe kishin tw marrw ksi lloj kredishw, u detyrun nga pushteti serbw qw tė vazhdonin ti kthenin kreditė e tyre, edhe pse tash ishin si nėnshtetas tė Sėrbisė. Si duket ka pasur tw nwnshkruar ndonjw marrwveshtje nw mes tw Swrbisw dhe Turqisw pwr kwtw punw.



Ashtu kishte qenė marrėveshja nė mes tė Sėrbisė dhe Turqiaė, . Ne si pasardhės tė Ali Dilės nuk e kemi ditur kėtė gjest kaq patriotik tė tij me shokė sepse ai ishte shumė i tėrhekur dhe i heshtur, dhe asnjėherė nuk ka biseduar pėr kėto ēėshtje. Hoxhėt e asaj kohe kishin presion shumė tėmadh nga pushteti serb e bile disa edhe ishin detyruar qė tė punonin pėr pushtetin duke u quajtur si imamė tė shtetit (Drzhavni imam) e qė rrogėn e kan marrė nga shteti dhe kanė punuar pėr shtetin. Nė kėto tefterė nuk figuron emri i Ali Dilės, sepse ai kurrė nuk pranon tė bėhet imam i ndonji xhamije edhe pse ka qenė njeiu mė i shkolluar i kėsajė ane. Ati nė zajaz i mungonin njerzit e shkolluar me tė cilėt do tė mund tė bisedonte pėr ēėshtjet qė e rėndonin kėtė popull. Ai nuk ka mundur tė bėnte muhabet me Sefer Zajazin qė vrau izbashin nė mes tė Zajazit, vėllezėrit Kalosh e Lazam Dan Zajazi tė cilėt e kishin lidhur “Naēalnikun” pėr bishtit tė kalit dhe e kishte tėrhiekur zvarrė deri nė vdekje, pastaj >Ku len dielli perendon hana Sadin Selmanin nuk e ban nana<, Ali Dedja, Tahir Rihani, Mefailat e Zajazit, Begzat Vuli, Halim Mangupi, dhe bėhet rendi shumė i gjatė dhe pa sakaj nėse i pėrmendim tė gjithė. Ali Dila ishte i lapsit, fesė dhe i shkencės, i filozofisė dhe astronomisė, dhe dinte tu tregonte kėtyre burrave tė Zajazit pėr Lidhjen e Prizėrenit, Kongresin e Manastirit, alfabetin, shkollimin, por kėto burra ishin vetem tė gishtit dhe nuk e dinin Prizrenin e Manastirin, por vetem atė se liria vjen nga gishti, dhe se gishti duhej mbajtur vazhdimisht nė kamzėn e pushkės dhe qė ta plotėsonte edhe kėtė detyrė Ali Dila ia kishte falur njė djalė ēetės sė Mefailit, Jonuz Ali Dila i cili asnjėherė nuk iu nda komandantit tė pėrgjithshėm Mefail Sheh Zajazit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
feneri
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 2101
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Thu Dec 25, 2008 2:27 pm

Duke folur pwr Kongresin e manastirit, do tw ishte padrejtwsi e madhe nėse nuk pėrmendim kaēakėt e Zajazit, Kalosh e Lazam Dani tė cilėve nė bashkėpunim me Elez Isufin nga Dibra dhe Rasim Drenova nga fshati Drenovė rrethi i Krushevės, kishin marrė pėrsipėr tė siguronin pjesėmarrėsit nė kongres. Kwte e ka vwrtetur nipi i Kalosh Zajazit, Luftim Dani (Celiku) i cili wshtw djali i vllaut tw kalosh Danit, Rasim Dani, i cili ka qenw ushtarw i rregullt nw ēetwn e Kalosh Zajazit dhe i ka lwnw tw shkruara memoaret e veta, tw cilat memoare, djali i tij Luftimi wshtw i gatshwm t;ia dorzojw Muzeut tw Lirisw nw Shkup. Poashtu kamw kontaktuar edhe me disa nipwr tw largwt tw Rasim Drenovws, tw cilwt trasmetojnw fjalwt e pasardhwsve tw Rasimit se ai me ēetwn e tij kishte marrw pjesw bashkw me Kalosh Zajazin dhe Elez Isufin nw sigurimin e objektit dhe delegatwve, gjatw tw gjitha ditwve qw ka zgjatur kongresi. Djali i vllaut tw Kalosh Danit, Xhabir Dani, qw jeton nw Zajaz, tregon se Kalosh Dani ka marrw pjesw nw luftwn e Karbunicws, 1903, bashkw me babain Dan Celiku,nw kuadwr tw ēetws sw Sefer Zajazit. Nw konsulltim me Xhabirin, konstatojmw se ai do tw duhet tw ketw qenw i moshws 25 vjet, dhe nw kohwn e Kongresit tw Manastirit 28 vjetwsh.Kalosh Zajazi,
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
shaban cakolli
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 8740
Registration date : 23/08/2007

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Thu Dec 25, 2008 11:44 pm

sipas shkrimeve qe kam lexuar,ishin kontradiktore
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Uskana
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Female
Numri i postimeve : 141
Age : 36
Vendi : Uskanė
Registration date : 08/12/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Fri Dec 26, 2008 1:07 am

shaban cakolli shkruajti:
sipas shkrimeve qe kam lexuar,ishin kontradiktore

Pajtohem plotėsisht Shaban! Ky shkrimi duket se eshte i krijuar nga njė historian shqiptarė. Mirė ėshtė tė sjellish atė variantin tjetėr tė bindemi pėr kontradiktoren !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 178
Age : 64
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Mon Dec 29, 2008 2:48 pm

I nderuar, Cakoli...!
Artikulli wshtw shkruar nw bazw tw hulumtimeve mw tw reja nw arkivat e Stambollit dhe tw Sofjes, materijale pwr tw cilat deri mw tash nuk wshtw shkryar. Nwse ju posedoni ndonjw dokument arkival qw vwrteton tw kundwrtwn, wshtw mirw tw na e prezentoni qw unw tw mund ta krahasoj me dokumentat qw posedoj.Te fala , Ilmi Veliu,historian dhe hulimtues i periudhws sw Skwnderbeut.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 1368
Vendi : Dielli lind nga malet!
Registration date : 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Mon Dec 29, 2008 6:56 pm

z.Ilmi Veliu pershendetje dhe mirsevini ne forum!

Ju cmoj dhe ju respektoj juve shume. Jam i interesuar te di nje cike me shume per ate zbulimin e afreskes se Skenderbeut ne nje xhami diku ne Kercove. Nese keni ndonje studim a material mbi kete ceshtje, do te ishim shume te nderuar po ta sillnit ketu ne forum.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 178
Age : 64
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Tue Dec 30, 2008 3:47 pm

I nderuar Leka...!
Pas vitit tw ri do tw shkruaj mw gjwrwsisht pwr kwtw temw. Wshtw fjala pwr njw kishw nw rrethinwn e Kwrcovws qw popullata w quan "Kwrrnia" aty kam gjetur elemnte tw shqiptarwve.Unw tentoj tw vwrtetoj nw mwnyrw shkencore se tw gjitha kishat e ndwrtuara para sh.15 jwnw tw shqiptarwve sepse ta i kanw ndwrtuar dhe se krishterizmin sllavwt e morwn nga shqiptarwt. Bullgarwt jwnw kryqwzuar nw sh.9 dhe deri atwherw kanw qenw tw pa fe. Swrbwt dhe maqedonwt e sotwm edhe mw vonw dhe nuk kan tw drejtw atw tw thonw se kishat jwnw tw tyre sepse i kanw uzurpuar nga shqiptarwt. Homatian thotw se sllavwt kur erdhwn nw Ballkan erdhwn si tw pa fe dhe i shkatwrruan objektet fetare tw ilirwve tw cilwt objekte Ilirwt i rindwrtuan.Pwr kwtw tem kam mbi 250 faqe qw e pwrgatis pwr botim dhe e kam pasur disertacion doktorature. Tw fala Ilmi Veliu.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 1368
Vendi : Dielli lind nga malet!
Registration date : 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Tue Dec 30, 2008 7:58 pm

Ju falemnderit z.Ilmi

Pergjigjja juaj eshte bindese dhe shkencore. Se shqiptaret i kane ndertuar keto kisha kjo eshte fakt. Dhe kete fakt e deshmon pikerisht ky zbulimi dhe argumentimi juaj mbi ate kishe, ku dhe eshte gjetur nje afreske me Skenderbeun. Pra, ky eshte nje argument i cili tregon se kishat dhe manastiret ortodokse cfaredoqofshin kane qene shqiptare.

Z.Ilmi, meqenese ju jeni historian, kam deshire te dij mendimin tuaj lidhur kete ceshtje: a eshte ortodoksizmi apo katolicizmi feja e pare e shqiptareve?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhavo_
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 782
Registration date : 20/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Tue Dec 30, 2008 8:03 pm

Leka i Madh shkruajti:


Z.Ilmi, meqenese ju jeni historian, kam deshire te dij mendimin tuaj lidhur kete ceshtje: a eshte ortodoksizmi apo katolicizmi feja e pare e shqiptareve?

Asnjėra ska qenė feja e parė e shqiptarėve! Ato kanė qenė fe te njė pjese te shqiptarėve, por asnjėhere s'kan dominuar plotėsisht tek shqiptarėt. Po ashtu lufta mes kėtyre dy kishave pėr dominim ne mesin e shqiptarėve i ka hapur rrugė pėrhapjes se shpejtė tė Islamit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
eri M
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Numri i postimeve : 737
Registration date : 02/04/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Tue Dec 30, 2008 8:13 pm

Islami ėshtė feja e parė ! Me tė lindi Ademi as. Ndaj besoj nė krijuesin e vet dhe i ra nė sexhde. Djalli, nuk u perkul nga krijimi i Ademit dhe u be pabesimtar!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 1368
Vendi : Dielli lind nga malet!
Registration date : 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Tue Dec 30, 2008 8:35 pm

xhavo_ shkruajti:


Asnjėra ska qenė feja e parė e shqiptarėve! Ato kanė qenė fe te njė pjese te shqiptarėve, por asnjėhere s'kan dominuar plotėsisht tek shqiptarėt. Po ashtu lufta mes kėtyre dy kishave pėr dominim ne mesin e shqiptarėve i ka hapur rrugė pėrhapjes se shpejtė tė Islamit.

Une, xhavo_ , me provat qe kam ne dispozicion, them se duke qene se trevat shqiptare u paten ndodhur ne perandorine romake te Lindjes iu pat imponuar ortodoksizmi. Dmth, ata ne fillim paten perqafuar ortodoksizmin per ta perfaqesuar vende vende edhe katolicizmin. Dihet mjaft mire se shteti i Arberit me Progonin ne krye ka qene i ritit ortodoks. Me vone djemte e tij Dhimtiri dhe Gjini kaluan ne ritin katolik sebeti i maredhenieve me shtetthet italiane te kohes. Madje, nje numer i madh faktesh deshmon per kete. Por jane serbet, bullgaret e greket ata qe e monopolizuan secili per vete ortodoksizmin dhe kesisoj i kercenuan me tjetersim edhe shqiptaret ortodoks. Keshtu qe shqiptaret u ndodhen para nje situate: po te vazhdonin akoma me mbajtjen e ortodoksizmit, ata o te beheshin serb, o bullgar o greker. Prandaj, feja islame u pa si nje anije me vela te sigurta per ti bere balle asimilimit. Por, ama ky rol i islamit nuk mund te thuhet se e luan edhe sot, se mjerisht ne Sanxhakun e Pazarit te Ri, ne Plave e Guci e Rozhaje, nje numer shqiptaresh muslimane jane boshnjakizuar me c'rast vetem shqiptaret katolik kane mbetur akoma shqiptare. Mirepo, e ceka edhe me lart, kalimi i shqiptareve ne islam ka qene nje nga aktet me racionale (ne kuptimin rrethanor) per ti shpetuar asimilimit.

Kurse, nje numer i madh shqiptaresh qe ishin ortodoks fatkeqesisht u sllavizuan, si pershembull fisi i Kuqeve ne Malin e Zi. Kesisoj edhe ne Iliride, nje numer i madh shqiptaresh ortodoks u bullgarizuan si pasoje e Ekzarkatit bullgaro ortodoks. Poashtu edhe si pasoje e Patriarkanes se Fanarit te Stambollit, u greqizua nje pjese e shqiptareve ne jug te Camerise, me Terhalle etj etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 178
Age : 64
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Thu Jan 08, 2009 3:28 pm

Tė nderuar forumistė...Leka, Xhavo e tė tjerė.
E kamė pak ca tė vėshtirė tė mbetem nė hap me ju sepse jam shumė i zėnė me punėt e mija shkencore e profesionale, edhepse temat qė ju i diskutoni dhe pyetjet qė i bėni jėnė me njė rėndėsi shumė tė madhe dhe unė ju pėrshėndes, mirpo pėr tiu pėrgjigjur njė pyetje qė bėnė Leka dhe i pėrgjigjet Xhavo, per mua si historian do pakė mė tepėr kohė dhe pėrgjithe mė tė thuktė. Unė e shoh se forumistėt nė fjalė kanė njohuri tė mira rreth kėsajė teme, por pėrgjigjėja ime si historian, qė merrem kryesisht me kėto tema ėshtė kjo: Shėn Pali thotė se e pėrhapa krishterizmin deri nė Ilirik. Do tė thotė se ilirėt e pranuan krishterizmin ne shekujt e parė kur e pranuan edhe romakėt. Dihet se nė fillim kjo fe ishte e ndaluar nga P.Romakėt dhe Konstantini ishte ai qė e legalizoi si fe zurtare tė shtetit romak. Nė fillim pra ka mbretėruar vetėm kisha katolike me qendėr nė Romė dhe kėsajė kishe i ėshtė nėnshtruar e gjith Perndoria Romake dhe meqė nė kuadėr tė kėsjė P. kanė qenė shqiptarėte, dhe ata (iliro-arbėrit) i kanė takuar kėsajė kishe dmth se kanė qenė tė gjithė katolikė. Me ndamjen e P.Romake nė dy pjesė, nė Romake dhe Bizantine, mė vonė ndahet edhe kisha nė katolike dhe ortodokse. Shqiptarėt edhe pse mbetėn nėn P.Bizantine ata vazhduan tė ishin tė lidhur me Romėn. Ai qė me dhune i detyroi shqiptarėt tė kalonin nė ritin ortodoks ishte Kral Milutini 1280 dhe pas tij Car Dushani 1350 tė cilėt shqiptarėve mė dhunė ua ndėrruan fenė,i sllavizuan toponimet shqiptare dhe i detyruan qė shqiptarėt tė mos pėrdornin emar katolikė si mė herėt por emra sllavė. Edhe sot nė Shqipėri kemi toponime sllave si Novoselo, Golobrda e tj, dhe tė mos flasim pėr tokat jashta Shqipėrisė. Edhe pėrkundėr presioneve tė mėdha njė numėr i shqiptarėve e rujtėn fshehurazi ritin katolik nė veri tė Shqipėrisė dhe Kosovė.Pajtohem me Xhavo dhe lekėn se lufta e vazhdueshme nė mes tė kėtyre kishave dhe lufta e vazhdueshme e shqiptarėve kundėr serbise, mundėsuan qė shqiptarėt masovikisht ta pranonin Islamin e qė ėshtė e vėrtetė se Islami pastai i ruajti qė tė mos sllavizoheshin dhe greqizoheshin dhe pastai poashtu ėshtė e vėrtetė se shqiptarėt qė shkuan nė Turqi dhe ata tė Novi Pazarit, Tutinit, Bielopoles, Rozhajės u boshnjakizuan. Ne duhet ta pranojmė se feja, cila doqoftė ajo llogaritet si e shenjėtė dhe secilin popull qė i takon asajė feje e drejton ose tėrhiekė drejt ati populli qė ka tė njejtėn fe. Pra myslimanin e tėrhekė drejt myslimanėve, ortodoksin drejtė ortodoksėve dhe katolikun drejt katolikėve. Por neve si popullatė shqiptare Islami na ka ndihmuar dhe na ka mbrojtur qė tė mos sllavizoheshim dhe greqizoheshim dhe nėse Turqinė apo arabėt do ti kishim pasur afėr me kufi ndoshta do tė ishim asimiluar nė arbė e turqė. Por duhet cekur edhe ate se shqiptarėt, qė jetuan nėn Turqinė 6 shekuj nuk u turqizuan dmth se nuk e humbėn gjuhėn pėr shkak tė fesė. Nė vitin 1992 nė Kondovė tė Shkupit u mbajtė njė simpozium i historianėve nga tė gjitha tokat shqiptare me temė 'Shqiptarėt e Maqedonisė' dhe u konkludua nė mėnyrė shkencore se shqiptarėt kėtu i ruajti Islami qė tė mos bullgarizoheshin dhe u morėn si shembull shqiptarėt ortodoks tė Mavrovės dhe Rekės qė sot deklarohen si maqedonė dhe prindėrit e tyre nė fshat flasin shqip. Nėse kėto pak rreshtat tė mitė do tė ndihmonin qė puna e fesė tek shqiptarėt, sadopak tė kthjellohet, sepse njerėzit e kanė shumė tė mjegulluar, unė do tė isha i kėnaqur.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 178
Age : 64
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Tue Jan 13, 2009 1:31 pm

Ja edhe njė temė qė mundė tė jetė me interes e qė unė nuk di se nė cilėn rubrikė do tė ishte mė mirė qė tė postohet. Ndoshta atė do tė mund ta bėnte administratori i forumit.

M-r Ilmi Veliu, Historian

Historia e Gjuhės Shqipe

Kumtesė me rastin e 100 vjetorit tė Kongresit tė Alfabetit nė Manastir.


Shqiptarėt flasin dhe shkruajnė njė gjuhė qė ėshtė shumė e veēantė dhe ndėr gjuhėt mė tė vjetra tė Ballkanit dhe tė Evropės. Shqipja i takon familjkes sw gjuhwve Indoevropjane qė kishte lidhje diku mė tė afėrt dhe diku mė tė largėt me gjuhė tė tjera tė gadishullit Balkanik dhe tw Evropws. Jėnė konstatuar elemente tė pėrbashkėta sidomos me thrrakishten.
Nga shumė teori qė jėnė pėrmendur deri mė tani mbi origjinėn e ilirėve dhe ilirishtes, padyshim teorija mė e pėrhapur ėshtė ajo tė cilėn mė sė qarti e formuloi Alojz Benac nga Saraeva.Bosnje. Ai thotė se nga Pellazget dhe pelazgjishtja rrjedhin parailirėt, protoilirėt, ilirėt e lashtė dhe ilirėt, me gjuhėn e tyre ilirishten. Ky ka qenė njė proqes shumė I gjatė I lindjes sė ilirėve dhe ilirishtes thotė ai.
Kjo vėrtetohet duke studjuar hulumtuar dhe analizuar mbeturinat materijale tė zbuluara nė varrezat dhe themelet e objekteve tė lashta qė i kanė pėrdorur Ilirėt dhe duke studjuar gjuhėt tė cilat gjuhė i kanė pėrdorur popujt e lashtė dhe sė bashku me ta edhe gjuhėn e Ilirėve.
Shkėnctarėt si Straboni, Julius Pokorni, Qiro Truhellka duke hulumtuar origjinėn e Ilirėve kan ardhur nė pėrfundim se Ilirėt e kanw origjinėn nga Pellazgėt dhe ata nga Arianwt, qw ka qenw njė popull shumė i lashtė, parapellazgjik dhe ka jetuar nė Azinė Qėndrore ose Veri tė Indisė. Arianėt, nė fillim te kohės sė Bronzit kanė filluar tė shkėputen nga vendbanimi i parė dhe tė dynden drejt perėndimit. Nė Evropėn Perėndimore dhe Jugore takohen me popullatė vendase dhe pas njė kohe tė gjatė vjen deri te pėrzierja e tyre dhe lindja e njė populli tė rinjė qė nė histori njihet me emrin Pellazgėt.
Gjuhtarėt mendojnė se Arianėt nė gjuhėn e tyre kanė pėrdorur fjalė qė jėnė tė gjuhėve japetike e qė jėnė tė ngjajshme me ata tė shqipes,qw na mundwson tw kuptojmė se tė njejtėn gjuhė e kanė pėrdorur pellazget dhe Ilirėt.
Duke u mbėshtetur nė vėrtetimet gjuhėsore dhe dėshmitė historike, vėrtetohet se shqiptarėt bėjnė pjesė nė bashkėfisėrinė e gjuhwve Japetike dhe nga ana tjetėr se jėnė pasardhės tė vėrtetė tė Arianėve prej tė cilėve lindwn Pellazget dhe prej tyre Ilirėt.
Gjeografi i njohur Straboni ka thėnė se Pellazgėt kanė qenė njė popull i madh ose njė shtet i madh e qė kanė qenė stėrgjushėrit e shqiptarėve tė sotėm dhe kanė qenė tė pėrhapur edhe nė Azinė e vogėl, nė Thrraki, Maqedoni, Epir, dhe Iliri. Ishujt e Detit Mesdhe, Greqi, e Itali.
Historiani bizantin Julius Pokorny mendon se ilirėt kanė lindur dhe jėnė formuar nė fillim, rreth lumit Iler nė Gjermani dhe mw vonė shpėrngulen nė Ballkan dhe nga ky lum e marrin edhe emrin Ilir dhe gjuha e tyre Ilirishte.
Arkeologu nga Bosna, Qiro Truhelka mendon se emri Ilir spjegohet me fjalėn shqipe tė jeshė i lirė dhe se gjuha shqipe ka qenė ajo qė e kanė pėrdorur ilirėt dhe se emri Ilir ėshtė i kohės pellazgjike ose edhe ariane.
Njė varg dietarėsh tė shquar, historianė, arkeologė e gjuhtarė kanė sjellur njė sėrė argumentesh historike dhe gjuhėsore pėr origjinėn e shqiptarėve dhe tė gjuhės sė tyre. Sintezėn mė tė plotė, tė shoqėruar me vėshtrimin kritik tė mendimeve pėr origjinėn e gjuhės shqipe e ka dhėn gjuhtari I shquar Eqrem Qabej I cili ka sjellur edhe argumente tė fuqishme shkencore nė mbėshtetje tė tezės ilire. Ai nė studimet e tia ka dhėn tri teori rreth origjinės sė shqipes e qė jėnė kėto:
-Shqiptarėt rrjedhin nga Ilirėt dhe shqipja nga Ilirishtja
-Shqiptarėt dhe gjuha shqipe rrjedhin nga Thrrakėt dhe thrrakishtja
-Shqiptarėt dhe shqipja jėnė pėrzierje Ilirothrrakase dhe gjuha shqipe ėshtė pėrzierje ilirothrrakishte.
Eqrem Qabej thotė se shqiptarėt banojnė sot nė njė pjesė tė trojeve, ku nė periudhėn antike kanė banuar popullsi ilire dhe nga ana tjetėr nė burimet historike nuk njihet ndonjė emigrim I shqiptarėve nga viset e tjera nė trojet e sotme dhe njė pjesė e elementeve gjuhėsore si emra vendesh, fisesh, njerzish etj, janė njohur si ilire, gjejnė shpjegim me anė tė gjuhės shqipe. Format e toponimeve tė lashta tė trojeve Ilire-shqiptare tė krahasuara me format pėrgjegjėse tė sotme, provojnė se ato janė zhvilluar sipas rregullave tė fonetikės historike tė shqipes, dmth. Kanė kaluar pa ndėrprerje nėpėr gojėn e njė popullsie shqipfolwse, marrėdhėniet e shqipes me greqishten e vjetėr, latinishten, tregojnė se shqipja ėshtė formuar dhe ėshtė zhvilluar nė fqinjėsi me kėto dy gjuhė kėtu nė brigjet e Adriatikut dhe tė Jonit.. Tė dhėnat arkeologjike dhe materijale e shpirtėrore dėshmojnė se ka vijimsi kulturore.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Begu
Fillestar/e
Fillestar/e


Numri i postimeve : 62
Registration date : 15/04/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Tue Jan 13, 2009 2:50 pm

Zoti Ilmi, ky Ali Dila qe e thua mos ishte Ali Dedja bre. Se Ali Dila vetem ke mullini ka punu! Me nderime!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 178
Age : 64
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Tue Jan 13, 2009 4:51 pm

Zotwri Begzat,
Kur kwrkojnw nw polici qw Beqir Tufka tw nwnshkruhet pwr ta marrw letwrnjohtimin, ai thotw se unw jam nga Zajazi dhe se nw Zajaz vazhdimishtw kanw punuar vetwm dy gishta, ai i madhi pwr tu nwnshkruar, dmth pwr tw vwnw gisht dhe ai tregues pwr ta hek pushkwn. Dhe Ali Dedja ka qenw i pushkws tw cilit i ka vepruar vetwm gishti treggues pwr ta hiekur pushkwn dhe Ali Dila ka qenw i shkolluar dhe i ka punuar vetwm gishti qw ka pwrdorur lapsin. Ali Dedja i takon plejadws sw kacakwve bashkw me Nexhip Mulen, Xhemwn e Zylit,Zenko Dokla, Bajram Qupi dhe tw tjerw. Jwnw tw kohws sw Sefer Zajazit i cili ngriti krye kundwr Tanzimatit turk dhe mw vonw komitwve bukllgarw dhe u vra nw Karbunicw kry pwr kry me Jordan Piperkwn. Une e kam gjetur edhe fotografinw e Ali Dedes, tw Sefer Zajazit, po edhe tw Ali Dilws.Kjo wshtw histori lokale e Kwrcovws dhe nuk dwshiroj ti lodh mw tepwr forumistwt e nderuar, e nwse ti don mw tepwr tw dhwna pwr Historinw e Kwrcovws kwrko librin "Kwrcova nwpwr shekuj" tw cilin e kamw shkruar unew, ku jam munduiar qw me fakte tw shkruaj se kush cka ka ba dhe sa ka kontribuar per kombin,qw shumw shpejtw do tw dalw nga botimi. Pwr informata mw tw hollsishme paraqitu nw adreswn time elektronike Ilmiveliu@Yahoo.com. Tw fala ty po edhe tw tjerwve
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
feneri
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 2101
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Tue Jan 13, 2009 6:43 pm

Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit

nga Begu Today at 12:50 pm
Zoti Ilmi, ky Ali Dila qe e thua mos ishte Ali Dedja bre. Se Ali Dila vetem ke mullini ka punu! Me nderime!




Ilmi Veliu shkruajti:
Zotwri Begzat,
Kur kwrkojnw nw polici qw Beqir Tufka tw nwnshkruhet pwr ta marrw letwrnjohtimin, ai thotw se unw jam nga Zajazi dhe se nw Zajaz vazhdimishtw kanw punuar vetwm dy gishta, ai i madhi pwr tu nwnshkruar, dmth pwr tw vwnw gisht dhe ai tregues pwr ta hek pushkwn. Dhe Ali Dedja ka qenw i pushkws tw cilit i ka vepruar vetwm gishti treggues pwr ta hiekur pushkwn dhe Ali Dila ka qenw i shkolluar dhe i ka punuar vetwm gishti qw ka pwrdorur lapsin. Ali Dedja i takon plejadws sw kacakwve bashkw me Nexhip Mulen, Xhemwn e Zylit,Zenko Dokla, Bajram Qupi dhe tw tjerw. Jwnw tw kohws sw Sefer Zajazit i cili ngriti krye kundwr Tanzimatit turk dhe mw vonw komitwve bukllgarw dhe u vra nw Karbunicw kry pwr kry me Jordan Piperkwn. Une e kam gjetur edhe fotografinw e Ali Dedes, tw Sefer Zajazit, po edhe tw Ali Dilws.Kjo wshtw histori lokale e Kwrcovws dhe nuk dwshiroj ti lodh mw tepwr forumistwt e nderuar, e nwse ti don mw tepwr tw dhwna pwr Historinw e Kwrcovws kwrko librin "Kwrcova nwpwr shekuj" tw cilin e kamw shkruar unew, ku jam munduiar qw me fakte tw shkruaj se kush cka ka ba dhe sa ka kontribuar per kombin,qw shumw shpejtw do tw dalw nga botimi. Pwr informata mw tw hollsishme paraqitu nw adreswn time elektronike Ilmiveliu@Yahoo.com. Tw fala ty po edhe tw tjerwve


Nuk e kam ditur se ky Begu kaq ngucakeq do dalė ! Megjithatė kėtu ia paska qėllu!

Duke ditur rrethanat se Historiani Ilmi Veliu ma shumė ka tendenca te nxjerr nė shesh Ali Dilėn, se sa Ali Dedjen, sepse prej aty ka gjenezėn, ani ia falim! Megjithatė Ali Dedja, vėrtet duhet analizuar nė prizmėn e profilit qė dha pėr pėr shqiptarinė.

Ali Dedja ėshtė vrasėsi i policėve sėrbė qė hordhia e tyre pastaj te djegė fshatin Llapki Doll i Epėrm ! Ali Dedja, ėshtė vrasėsi , gjegjėsisht njeriu qė mori hakun mbi Jordan Piperkėn qė vrau Sefer Husen, dhe njė Zajaz qė kushedi ku e shpie zėrin , nuk doli tė marrė hak! Ali Dedja, ishte ai qė drejtoi pėrballjet kundėr Mickut tė LLatovės, e pastaj, me bijtė e tij, duke qenė nė atė traditė, i prinė udhėheqjes pėr tė mbrojtur parimet dhe ligjshmėrinė e Shqipėrisė Etnike!

Kėndohet dhe kėnga:

O mor Mickoja i Llatovės
a i pe burrat e Kėrēovės!

Unė e di, se do tė goditem pėrse mbroj kėto qėndrime, por, s'ka gje! Gjaku nuk behet ujė. Edhepse e verteta kėshtu eshte! Edhe sot, kur mbrohen pikėpamjet e drejta, dalim nė relacione te kundėrta. Nė atė kohė kur Ali Dedja, me gjithe ata qė pėmend historiani, z. Ilmiu, mbajti lidhjet direkte me Kryesinė e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, dhe pastaj, raportonin nė Vilajetin e Manastirit, pėr tė mbijetuar e pėr tė mbajtur fitoren dhe lirinė ndėr shqiptarė, atyre qė nuk u permendej zėri kurrė nga njerėzit ma nė zė , siē ishte plaku i urtė Liman Dedja, antologjia e kronikes historike, dalin si kėrpudhat dhe ngriten heronj, edhepse disa prej tyre, tė yshtur nga Sulltani turk, pergatitėn Atentate kundėr Abdyl Frashėrit!

Nuk e kam se dua tė mohoj, por, do te perpiqem tė vė nė raportin e dritės sė vėrtetė veprimin , perkushtimin, vuajtjet qė pėrjetuan shumė liridashes, por nga kėnde tė ndryshme akoma perjetojnė anatemėn qė u erdhi nga shtypėsit, dhe vazhdon po ajo edhe nga bashkėpunėtorėt e tyre qė pėrpiqen tė bėjnė shtete tė huaja, duke rrahur gjoksin se janė liridashėsit e shqiptarėve.

Duke njohur rrethanat, jam per zhvillimin e debatit qė e vėrteta historike e shqiptarėve nė Kėrēovė tė dalė si i ka hije!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 178
Age : 64
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Wed Jan 14, 2009 12:16 pm

Po, po keni te drejte. Eshte e vertete se jam nipi i Ali Diliės (nga vajza e tij) por jam edhe dhenderr i Ali Dedes, dhe do te mundohem te jemė i pa anshėm. Ja edhe nje punim tjeter per kerēovarėt.

M-r. Sc.Ilmi VELIU

Simpozium Ndėrkombėtarė organizuar nga Universiteti I Tetovės Tetovė.mars,2008.
Tema:

PJESĖMARRJA E SHQIPTARĖVE NĖ LUFTĖN E II BOTĖRORE

Qė tė kuptohemi mė mirė nga historianėt e huaj, ėshtė mirė qė ēdo shkrim historic, qė ka tė bėjė mė pjesėmarrjen e shqiptarėve nė Luftėn e II Botėrore, ta fillojmė me Mesjetėn, e qė mė vonė tė kuptohet se pse shumica e shqiptarėve, gjatė Luftės sė II Botėrore u rreshtuan kundėr Rusisė dhe Partisė Komuniste tė organizuar nė kėto troje nga Rusia me qėllim qė tė mbroheshin interesat slave nė Ballkan e Evropė.
Branko Panov nė librin e tij “Sredovekova Makedonija”, botim i Shkupit, nė faqe 496 duke cituar Prokopie Cezaresin thotė se “...Vojskata na slovenita vo 548 godina ja premina rekata Istar-(Danub) i izvrshi strashni zlostorstva nad site Iliri, sve do Epidamn (Draē) Ushtria sllave mė 548 e kaloi Danubin dhe bėri masakra tė pa para ndaj Ilirėve, deri nė Durrės, duke i vrarė pleqtė gratė dhe fėmitė, e duke i robėruar tė gjith tė rriturit. Pra, kėtu ėshtė zanafilla e luftės sė shqiptarėve pėr mbrojtjen e tokavė tė tyre nga sllavėt, gjatė gjithė 1400 viteve tė ardhshme.
Sllavėt vazhdojnė me masakrat ndaj shqiptarėve dhe nė shekujt 12-13 por tash tė konsoliduar nė njė shtet tė quajtur shteti serbė i Mesjetės i udhėhequr nga Kral Milutini nė fund tė sh 13 dhe nga Car Dushani nė fillim tė sh,14 i pushtuan tokat shqiptare deri nė Durrės duke i sllavizuar tė gjitha emrat e qyteteve, fshatrave, lumenjėve e bile edhe emrat personal tė shqipyatrėve.
Feudalėt shqiptarė kur e kuptuan se Perandoria Osmane kishte nė shėnjestėr Sėrbinė dhe feudalėt serbė, shumica e tyre kaluan nė anėn osmane duke u bėrė vassal tė saj, si Karl Topia me feudalėt tjerė shqiptarė, mė vonė Gjon Kastrioti e tė tjerė. Pra feudalėt shqiptarė shpresuan se Osmanėt njiherė e mirė do ti ēlironin ata nga regjimi shumė i ashpėr i Dushanit dhe pasardhėsėve tė tij.
Pas Lidhjes sė Prizrenit 1878, shqiptarėt vendosėn tė bashkėpunonin me shtetet sllave tė Ballkanit, Sėrbinė, Bullgarinė, Malin e Zi nė luftė kundėr Osmanėve por u tradhėruan dhe u therėn nga kėto shtete pas vitit 1912.
Shqiptarėt e mbetur jashta kufirit politik tė Shqipėrisė sė sotme, edhe Hitlerin e pritėn si ēlirimtarė, sepse ishin theruar nga serbet e Jugosllavisė sė Parė mė tepėr se njė ēerek shekulli. Ata asnjėherė nuk do tė mund ti besonin Partisė Komuniste tė instaluar nga Rusia dhe tė udhėhequr nga Sėrbia nė kėto troje.Edhe sot shqiptarėt jashta Shqipėrisė e pritėn Amerikėn si ēlirimtare dhe shpėtuese tė tyre
Pra ndryshonte situata e shqiptarėve tė Shqipėrisė dhe situata e shqiptarėve jashta shqipėrisė. Sa herė qė tė flasim apo tė shkruajmė pėr pjesėmarrjen e shqiptarėve nė Luftėn e II Botėrore do tė duhet ta bėjmė kėtė dallim dhe ta kuptojmė shkakun se pse shqiptarėt e kėsajė ane aq ashpėr e luftuan Partinė Komuniste tė udhėhequr nga serbėt edhe kėtu nė Maqedoni.

DOKUMENTE SEKRETE NGA MUZEU I KĖRĒOVĖS KU SHIHET SE JUGOSLAVĖT PLANIFIKUAN LIKUIDIMIN EDHE TĖ KOMUNISTĖVE SHQIPTARĖ

8Gusht 1943
Letėr e Svetozar Vukmanoviq Tempo, drejtuar Komitetit tė PKM nė Kėrēovė
...Me shtabin kryesor tė Shqipėrisė u takova. U skjarova se ne nuk kimi shansė tė hymė ne Kerēovė.Dhe pas shumė debatesh dhe mospajtimeve,arrita ti bindė qė njė aradhė partizane nga Shqipėria nėn komandėn e Haxhi Lleshit, tė vinte nga Elbasani drejt Dibrės Strugės e Kėrēovės, dhe me flamurin shqiptarė e parolla shqip tė hynte nė Kėrēovė e Zajaz. Kjo ėshtė mėnyra e vetme pėr tė hyrė nė kėto troje tė mbrojtura nga Mefail Zajazi. (CK,KPJ. Origjinali i shkruar nė sėrbisht).
Ky plan i kėtij spiuni serb ka qenė shumė i suksesėshėm. Kur vinė aradhat shqiptare, me flamuramurin shqiptar nė jug tė Kėrēovės, askush nuk u del pėrpara, dhe ata lirshėm hynė nė Kėrēovė e Zajaz. Ali Ramė Dedja, bashkluftėtarėve i Mefail Zajazit, qė ende ėshtė gjallė dhe ka qenė prezent aty, tregon se Mefail Zajazi u takua me Xhemė Gostivarin nė Bukovik, pėr herė tė fundit. Prezent ka qenė edhe Nafi Sulejmani, komandant i brigadės IV shqiptare dhe Nexhat Agolli, komesar politik.. Xhema e Mefaili u kishin thėnė nė atė takim se ata kurrė nuk do tė pranonim qė kėto toka tua dorzonim forcave sllave pėr pa u shuar tė tėrė, por tash pasi ėshtė nė pyetje aradha shqiptare mė flamur shqiptar, ne do tė ja dorzojmė tokat tona me shpresė qė Shqipėria pastaj ti mbrojnė, e ne do tė vdesim mė ndėrgjegje tė pastėr se kėto toka nuk ua dorzuam komunistėve jugosllavė.

4 gusht 1944
Letėr e Asan Pėrmetit, ku shihet se ka qenė antar i Komitetit tė rrethit tė PKM nė Kėrēovė, dėrguar Zlate Treneskit, sekretar i tė njejtit komiteti.
“… Shok i dashur Zllate,
Jemi para njė rreziku shumė tė madh. Dje, i gjith Zajazi ėshtė ngritur nė kėmbė dhe ka shkuar te Rexhė Rushit Zajazi, dhe kanė kėrkauar qė tė pajtoheshin ballistėt dhe komunistėt shqiptarė,e Mefaili tė bėhej komandanti kryesor i kėsajė ane. Ata e kishin pyetur Xha Rexhan se e pret Rusinė apo Sėrbinė. Ai u kishte thėnė se ju mund tė bėni si tė doni por unė jam i pa fuqishqm qė nė kėtė rast tė ndryshoi diēka, por do tė mundohem....Duhet tė veprojmė sa mė shpejt qė tė pengojmė pajtimin dhe bashkimin e shqiptarėve tė Kėrēovės....”

7 gusht 1944
Letėr e Asan Pėrmetit antar i Komitetit tė rrethit tė PKM Kėrēovė. Deri te Zlate Treneski Sekretar i tė njejtit komiteti.
“Me datėn 7 tė kėtij muaji, Mefaili mbajti njė fjalim nė Kėrēovė ku kerkoi qė tė gjithė tė armatosen, sepse pas tėrhekjes sė gjermanėve ne vetė do tė luftojmė kundėr komunistėve, dhe do ti mbrojme tokat tona. Fjalime mbajtėn edhe Afmet Haxhi Sadiku, kryetari i Kėrēovės, Himet Limani sekretar, dhe tė tjerė. Populata e do shume Mefailin, por ne kemi marrė aktivitete tė shumta qė tė shpifim dhe ngatėrrojmė nė mes veti ushtarėt e Mefailit dhe ti largojme prej ti, duke popullarizuar Partinė Komuniste”.
Nė bisedė me Hamza Halilin, veteran i arsimit shqip, Ali Ramė Dedja dhe Xhezo Dauti, luftėtarė tė ēetės sė Mefailit, kam vėrtetuar se Hasan Pėrmeti ka qenė i ardhur nga Shqipėria dhe ėshtė deklaruar si antarė i Ballit Kombėtar. Edhe kto persona qė e kanė njohur e dinė si veprimtarė tė zjartė tė Balit, kurse nga ky dokument del se ai i ka raportuar shefit tė OZN pėr Kėrēovėn, njė farė Pepi Jovanoskit, pėr tė gjitha aktivitetet dhe planet e Mefailit me shokė duke e pėrdorur edhe pseudonimin e tij si “Milēento” nga italishtja “Njėmijėenjiqind”.
Kur komunistėt maqedonas fillojnė ti likuidojne edhe komunistėt shqiptarė, qė tė mos u pengonin nė rregullimin e shtetit pastėr maqedonas, si komandantin e zonės sė parė Hamdin Dema, komesarin politik tė Brigadės sė IV(mė vonė Brigada e VII) shqiptare dhe ministėr nė qeverinė e parė tė Maqedonisė sė atėhershmė Nexhat Agolli, vllaun e tij Qemal Agolli, Hazem Morana; pastaj likuidimin edhe tė Emin Kallnaga, Rexhė Rushit Zajazi e Mehmet Mehmeti me shokė tė tjerė, ky far Asan Pėrmeti kishte ikur pėr nė Shqipėri.

12 shtator 1943
Leter e Dobrivoje Radosavleviq, instruktor i KQ tė PKJ deri te Strahil Gigov, antar i shtabit kryesor tė LNC nė Maqedoni.
Tė dashur shokė,
“…Мефаил Шеху, некако да го убедиме и примиме под наша команда, и после да го пратиме на граница (со бугарите) каде че можеме и да го ликвидираме. Прво добро да се процени расположението на албанците према него и после да се види некако дали може да се исчисти”.
“…Со Џемо, ако имаме сили да се прими борба а ако немаме тогаш да се преговара со намера да се тој приближи до градот и после да се ликфидира”.
Nga luftėtarėt e Mefailit tregohet se pas kapitulimit tė Italisė, dhe me kėmbėnguljen e Tempos е Radosavleviqit, Mefail Zajazin e kishin bindur qė tu bashkangjitej partizanėve. Ata si detyrė i ja kishin caktuar qė ta mbronte kufirin ndaj ushtrisė bullgare qė ishte i vendosur nė lindje tė Kėrēovės. Pasi kishte filluar tė dyshoi nė planet e komunistėve sllavė, ai e braktis kufirin, takohet me forcat tė Xhemė Gostivarit nė Bukovik dhe e kishin marrė Kėrēovėn nga forcat poartizane pėr tė pestėn herė.
Si duket Mefail Zajazi e kishte kuptuar grackėn qė i ėshtė pėrgatitur nga vėllezėrit jugosllavė. Po tė mos i kishte braktisuar partizanėt, edhe ai do tė pėrfundonte si komunistėt shqiptarė qė i pėrmendėm mė lartė e qė u akuzuan se kishin luajtur nga vija partiake, sėbashku me shumė shqiptarė tė tjerė nga Maqedonia, tė cilėt u kishin besuar gėnjeshtrave tė Tempos, Mugoshės, Popoviqit dhe Llazar Kolisheskit.
Autori ėshtė drejtor i Muzeut tė Kėrēovės dhe nėnkryetar i Shoqates se Historinėve Shqiptarė ne Maqedoni.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 178
Age : 64
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Fri Jan 23, 2009 12:08 pm

Nga Laura Papraniku
Zbulohen gjurmėt shqiptare nė Republikėn e Krushevės

Ilmi Veliu, magjistėr i shkencave tė Historisė dhe hulumtues e zbulues i rrėnjėve shqiptare, kėtu nė Maqedoni, ka arritur qė nė Arhivin Qėndrorė tė Maqedonisė tė zbulojė dhe identifikojė njė fotograsfi ku shkruan se ėshtė flamuri i Republikės sė Krushevės, e qė nė tė ėshtė e paraqitur njė figurė e njė shqiptari me kėsulė tė bardhė, tirēi e xhamadan, qė jėnė veshje kombtare shqiptare.
Z.Ilmi si qėndrojnė punėt nė kėtė drejtim?
Deri mė tash asnjė historian shqiptarė nuk e ka pasur nė dorė Manifestin origjinal tė Republikės sė Krushevės. Nėse ai dokument nuk ėshtė humbur, dhe nėse do tė nxirrej nga sirtarėt secret tė Arhivit tė Maqedonisė do tė mund tė shihet se Kryengritjen e Ilindenit dhe Republikėn e Krushevės e kanė organizuar kryesisht Shqiptarėt. Ai Manifest ėshtė mėshehur ndhe nuk paraqitet nė librat e historisė sė shkollave fillore apo tė mesme po as edhe nė tekstet tjera universitare.Histporianėt maqedonas prezentpjnė njė manifest tė falsifikuar ku nuk figurojjnė emrat e shqiptarėve ose dikund figuron vetėm emir I njė Nikolla Bojari pėr tė cilin njė autor bullgarė thotė se ka qenė shqiptar..
Ku mund tė gjejmė ndonjė tė dhėnė nė lidhje me kėtė temė.?
Ėshtė njė autor bullgarė Angell Dinev, pjesėmarrės nė kryengritje, I cili I pėrmend me emėra shqiptarėt qė kanė marrė pjesė nė kėtė kryengritje e qė kanė qenė nga Zajazi e Cėrvica e Kėrcovės, nga Nerova dhe fshatra tjerė shqiptarė tė Krushevės, nga Korēa etj. Ai tregon se shqiptarėt me kuaj e mushka kanė dėrguar armatime dhe municione nė Krushevė sepse si ata musliman, kanė mundur tė lėvizin mė lirshėm nė terren dhe nuk kanė qenė shumė tė kontrolluar nga policia turke.
A keni ndonjė personalitet shqiptarė qė mund tė na pėrmendėni pėr kėtė rast?
Rilindasi dhe diplomati I madh kėrēovarė, Jusuf Ali Bej Kėrēova, ose nė botimet e tij ėshtė prezentuar edhe si Jusuf Albani, e qė ka jetuar nė Sofje dhe aka botuar revistėn e tij “Albania” dhe sipas njė proklamate tė vitit 1887 shihet se ai ka themeluar nė Sofje njė organizatė qė ėshtė quajtur “Organizata Revolucionare shqiptaro Maqedone” qė do tu kundėrvehej planit grek “Megali Idea” dhe ati sėrbė “Naēertanija” sipas tė cilave plane do tė duhej tė ndaheshin tokat shqiptare nė mes tė Sėrbisė dhe Greqisė. Pra ky ka pranuar tė bashkėpunonte me “maqedonėt” e sotėm, qė atėherė jėnė prezentuar si bullgarė, tė luftonin sėbashku kundėr Turqisė, Sėrbisė e Greqisė dhe pastaj do tė merreshin vesh nė mes vedi se a do tė jetonin maqedonėt e sotėm nė kuadėr tė shtetit shqiptarė apo nė kuadėr tė shtetit bullgarė. Njė ksi marrėveshje shqiptarėt kishin edhe me maqedonėt e jugosllavėt gjatė Luftės sė II Botėrore e qė pastaj nuk e pėrfillėn. Proklamatėn qė ka dhėnė kjo organizatė e qė ekziston dokumenti nė arhivin e Sofjes e qė ėshtė nė gjuhėn shqipe, thirren shqiptarėt e bullgarėt (Maqedonėt e sotėm) qė tė ngriteshin nė kryengritje nėn flamurin e Skėnderbeut dhe flamurin e Republikės sė Krushevės, ku pas ēlirimit pastaj do tė merreshin veshtė pėr krijimin e shteteve tė tyre nacionale.
Pėr Kryengritjen e Ilindenit?
Duke u bazuar nė parimet e organizatės qė e pėrmendėm, ėshtė organizuar edhe Kryengritja e Ilindenit dhe Republika e Krushevės. Dmth se shqiptarėt kanė luajtur rol kyq nė mos edhe kryesorė. Kjo shihet edhe nga fotografia ku bullgarisht shkruan se ėshtė flamuri i Republikės sė Krushevės, e ku ėshtė e vendosur figura e njė shqiptari I veshur me tesha kombėtare shqiptare.
Historikisht, tirēit xhamadani dhe kėsula e bardhė (ēeleshja) qoftė e rrafshėt ose e rrumbulklak, ėshtė kryekėput veshje kombėtare shqiptare e trashiguar nga Ilirėt dhe nuk e posedon asnjė popull nė botė. Nė fotografi personi ėshtė me kėsulė tė bardhė tė rrafshėt qė e kanė bajtur kryesisht shqiptarėt e Vilajetit tė Manastirit, Kėrēova, Krusheva, Manastiri, Prilepi, Struga, Ohri,Dibra.
Tė pėrsėrisim edhe njiherė se kjo fotografi ėshtė njė document I pa mohushėm se shqiptarėt kanė luajtur rolin kryesorė nė Kryengritjen e Ilindenit dhe organizimin e Republikės sė Krushevės dhe nėse nuk ishte ashtu atėherė si mundi tė arrijė qė simboli dhe flamuri I kėsajė republike tė jetė figura e njė shqiptari me kėsulė tė bardhė. Unė vetėm e fillova kėtė “shamatė” dhe ėshtė detyrė edhe e kolegėve tė mijė qė tė vazhdojme hulumtimet nė kėtė drejtim.Nė pėrgjithėsi jemi shumė mbrapa dhe na duhet punė e madhe pėr ta shkruar historinė tonė kėtu nė kėto troje ku kemi jetuar gjithmonė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Fri Jan 23, 2009 12:29 pm

Ilmi Veliu tė pėrgėzojė pėr kėto materiale kaq tė vlefshme qė ke sjellur pėr lexim....

Nuk di a ekziston ndonjė forografi nė lidhje me flamurin e Republikės sė Krushevės... sepse emri Krushevė ka shumė lidhje me Dardhanin tė cilin emėr me kohė sllavėt e sllavizojnė nga Dardhani nė Krusheva.

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit   Today at 7:59 am

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Kontributi i kerēovarėve per Kongresin e Manastirit
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Histori-
Kėrce tek: