Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme553
Share | 
 

 Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6  Next
AutoriMesazh
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 55
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Wed Dec 16, 2009 11:27 pm

jo se keta kane hudhur poshte historine e nje kombi.
kane formue nje kombe me terme serbe ate kosovari
multietnike
po kane me bere ende kompromise ne dem te shqiptareve me te huajt qe ti rujan kolltuqet e tyre....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
feride
Anėtar
Anėtar


Female
Numri i postimeve : 427
Age : 30
Vendi : alanese
Registration date : 13/12/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Thu Dec 17, 2009 10:20 am

Rrofte AKSH
Rrofte uēk,djemt ende i kemi ne gjendje gadishmerie per tu sfidue gjere ne bashkimin e trojeve shqiptare me te njejtet komandanta te uēk .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sun Dec 20, 2009 1:18 am

Tirqet dhe fustanella shqiptare, krenari kombėtare
Fustanella ka origjine te lashte ilire.

Admirali Jurien de la Gravier ka shkruar: "Kostumi shqiptar hyri aq shume ne mode, sa qe edhe osmanet e qarqeve me te larta e mbanin me krenari fustanellen e bardhe te shqipetareve te Jugut. Edhe vete greket, kur djali i dyte i Aliut, Veli Pasha sundonte Morene, e pervetesuan kete kostum si simbol te trimerise dhe e bene uniformen elegante te palikareve."

Historiani anglez Finlay thote: "Asaj kohe nuk ishte e rastit qe ne Greqi e ne Maqedoni te shiheshin femijet e osmaneve me kryelarte, kur visheshin me fustanellat e bardha te toskeve. Prandaj, edhe atje ku sundoi Veli Pasha, djali i dyte i Aliut te Janines, ne More (1807-1812), edhe greket e rinj te shtresave te larta filluan ta mbanin kete kostum, sidomos kur udhetonin, me qe ua bente te mundur te mbanin armet".
Finlay shkruan: "Greket bashkekohore e pervetesuan fustanellen shqiptare si kostum kombetar, te nxitur nga zulma e shqiptareve", d.m.th. fama e trimerive te luftetareve tane , i beri greket qe te marrin fustanellen shqiptare si kostum te tyre kombetar.
Hughes ka shenuar se "shqipetaret me fustanellen e tyre e shikojne me perbuzje boten perreth, dhe, me sjelljen e tyre krekosen ne nje menyre te atille qe mund te verehet, por ne nje mase me te vogel, edhe nder malesoret tane te Kaledonise". Per nje studim arkeologjik te fustanelles shqiptare eshte interesante teoria e baronit Nopcsa. Ai pohon se fustani ka prejardhje thjeshte ilire, mund te kete sherbyer si model origjinal i veshjes ushtarake romake. Nopcsa ben gjithashtu disa verejtje ne lidhje me gjasimin apo ngjashmerine e fustanit shqiptar me kilt-in = KELT


Leka i madh

http://www.youtube.com/watch?v=FszFtWN_LCc&feature=player_embedded


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sun Dec 20, 2009 1:28 am




Mbrapsht nė krye Shko poshtė
voglushja
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Female
Numri i postimeve : 906
Age : 34
Vendi : ngat njanit
Profesioni/Hobi : psikologe
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sun Dec 20, 2009 1:48 am

JETA E ILIRĖVE

Kushtet gjeografike

Toka e banueme prej Ilirėve nuk ka nji karakter unik, por ndryshon nė pikėpamje orografike dhe klimatike.
Nė veri gjinden rrafshina tė mėdha tė pellgut panonik tė plleshme e tė pasuna me prodhime bujqėsore, por me klimė kontinentale.
Pjesa me e madhe e krahinave ilire nė jug tė rrafshinės sė Panonisė asht malore dhe shpesh e pakapėrcyeshme, me nji klimė tė ashpėr dhe tė ftohtė, e pasun me xehe dhe kullosa.
Gjatė bregdetit Adriatik dhe nė ujdhesat e afėrme, sidomos nė jug, sikurse edhe nė rrafshinėn qė e rrethon lumin Vardar, nė Maqedoni, klima, pėrkundrazi, asht mjaft e butė dhe e pėrshtatshme, ideale pėr kultivimin e ullijve, fiqėve dhe bimėve tjera mesdhetare.
Kjo llojllojshmėni e kushteve gjeografike nė pjesėn perėndimore tė Ballkanit dhe nė rrafshinėn e Panonisė ka kushtzue edhe ndryshueshmėni tė madhe nė jetėn ekonomike, kulturore e shoqnore tė Ilirėve, si dhe ndryshueshmėni nė dukuninė fizike, e natyrisht, edhe nė zakone.

Pamja fizike

Nė shkrimet antike, tė dhanat mbi pamjen fizike tė Ilriėve janė shumė tė pakta.Padyshim ata pak kanė ndryshue prej Grekėve e Romakėve tė cilėt tue mos pį te ata asgja tė posaqme ose tė ēuditshme nuk e kanė pa tė nevojshme me shkrue pėr pamjen fizike tė tyne.Megjithate si duket, duhet tė jetė diēka karakteristike kur Plauti, i cili ndoshta ka pasė rast me i njohtė personalisht Ilirėt mbasi ishte i lindun nė Sarsinė afėr Adriatikut, nė nji komedi tė vet thotė pėr nji protagonist se ka "nji fytyrė ilire".Nuk jemi nė gjendje me thanė se ku qėndrojshin kėto karakteristika dhe nuk mundemi me i pėrshkrue nė mėnyrė tė kėnaqshme prej paraqitjeve tė shumta tė Ilirėve qė i gjejmė nė pėrmendoret ma tė vjetra dhe nė ato tė tė periudhės romake.Nji shėnim interesant i Herodianit na informon se Ilirėt kanė qenė me shtat tė gjatė.Kjo asht vėrtetue edhe nė saje tė rezultateve antropometrike.Ma nė fund, tue marrė parasysh krejt ēka mund tė na shėrbejė pėr rekonstruimin e pamjes fizike tė Ilirėve, shkencėtarėt modernė janė tė mendimit qė t'i paraqesin si njerėz tė gjatė, me sy tė kaltėrt, dhe flokė tė verdhė.
Straboni i Amazisė, na informon se ndėr Japodė, sikurse ndėr gjithė Ilirėt, ka qenė i pėrhapun tatuimi.Ky zakon ka qenė i njohtun nė Ballkan qysh nė kohnat e qytetnimit neo-eneolit dhe e kanė pėrdorue gjithė popujt parahistorikė tė kėtyne krahinave.Kėtė e vėrteton Herodoti pėr Thrakasit, Plini plak pėr Sarmatėt dhe Dakėt, dhe asht e ruejtun deri sot nė shumė krahina, sidomos ndėr bashkėsitė krishtene nė Bosnjė.Pėr kėtė pėrdorim ndėr Ilirė e kanė vėrtetue edhe mbeturinat arkeologjike.Vėrtet nė Donja Dolinė dhe Gllasinc janė gjetė shumė gjylpana prej bronze, me tė cilat asht ba tatuimi

Medicina popullore

Edhepse prej tė dhanave tė ruejtuna mundemi me formue nji ide tė zbetė dhe jo tė plotė mbi farmakopenė e pasun popullore ilire, duhet tė pėrmendim bimėt ma tė njohtuna tė cilat janė rritė nė tokėn e tyne dhe qė kanė pasė ni pėrdorim tė gjanė nė botėn antike.Ma e njohtuna asht iris (shpatore) e njohtun nė terminologjinė antike me emrin Iris Illyrica, e cila ka gėzue nji popullaritet, si pėr erė tė kandshme ashtu edhe pėr pėrdorimin mjekues kundėr nji numri tė madh sėmundjesh.Pėr kualitetin e saj tė jashtėzakonshėm flasin Theofrasti nga Erezi nė shek. IV para e.s. mandej sidomos Dioskuridi i Anazarbės dhe Plini Plak.Ilirėt shpesh kanė pėrdorė edhe sanzėn.Kjo bimė asht quejtė me emnin e mbretit ilir Gentit, (Gentiana Lutea), i cili i pari ia ka njohtė vetitė mjekuese

Pijet

Mbi zakonet dhe doket tjera, informata ma tė plota kemi pėrkitazi me nji ves mjaft tė pėrhapun ndėr Ilirė, e ky asht pasioni i tepruem pėr pijet alkoolike.Krahas me kėtė ves tė tyne asht edhe fakti i dėshmuem prej leksikografit tė Aleksandrisė, Hezihiut, simbas tė cilit Peonėt adhurojshin nji perėndi me emnin Dualos, qė pėrputhej me emnin e perėndisė greke tė venės, Dionizin.Spjegimin e emnit tė kėtij hyu qė e ka dhanė vet Hezihiu, e vėrteton edhe shkenca moderne e filologjisė, e cila emnin e Dualos e nxjerr prej tė njajtės rranjė prej kah rrjedh fjala shqipe dej, ( i dejun ) dhe fjala gotike dwals (i ēmendun).
Simbas Strabonit Ilirėt qė kanė banue nė Panoni shkojshin me u furnizue me venė nė Akuile.Ndoshta nė kėtė mėnyrė vena ka hy nė rrafshin e Panonisė shumė kohė para se na lajmėron Straboni.Sidoqoftė Ilirėt qė kanė jetue gjatė detit Adriatik, kanė pasė rast me e njohtė kualitetin e venės greke shumė ma pėrpara.Madje nuk duhet tė pėrjashtohet mundėsija qė Ilirėt gjatė bregdetit Adriatik,jo vetėm qė e kanė pi venėn por e kanė kultivue hardhinė shumė kohė para kolonizimit tė Adriatikut nga ana grekėve.
Taulantėt kanė qenė tė njohtun nė antikė pėr pėrgatitjen e nji pije tė posaēme prej mjalte.Vetė Grekėt janė mėsue prej Taulantėve si me e pėrgatitė kėtė pije.Jo vetėm ky fis por edhe tė tjerėt e kanė pėrdorė si nė kohėn parahistorike ashtu edhe nė periudhėn romake.Historiani bizantin Prisku i cili nė vjetin 448 tė e.r. ka kalue nėpėr Panoni nė rrugė pėr nė rezidencėn e Atilės, na informon se banorėt e kėsaj krahine pijshin nji pije tė fortė, medos, domethanė ujėmjaltė.
Edhe ma e pėrhapun se ujmjalti ka qenė birra, e quejtun sabaia.Simbas Theopompit Ilirėt si meshkujt ashtu edhe gratė e tyne, gjatė gostisė pijshin aq shumė sa deheshin plotėsisht dhe burrat u jepshin liri grave tė tyne me u pėrshėndetė me ēdo tė thirrun tjetėr.
Nji veqori interesante tė lidhun me pėrgatitjen e pijeve qė na pėrmendin, Dion Kasi dhe Straboni, asht ajo se Ilirėt i kanė njohtė vozat e drunit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
voglushja
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Female
Numri i postimeve : 906
Age : 34
Vendi : ngat njanit
Profesioni/Hobi : psikologe
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sun Dec 20, 2009 1:49 am

Shkrimet janė nga libri......libri ėshtė i pėrkthyer nga italishtja nga Zef Mirdita, dhe i botuar nė Prishtinė mė 1967---------------------------------------------------------------------------------------
Muzika

Tė vetmin lajm shkrue mbi kėtė e gjejmė te Straboni, i cili na flet se Dardanėt e kanė kultivue shumė muzikėn dhe kanė pėrdorė instrumente muzikore me frymė dhe me tela.
Nė dy pėrmendore tė vorrezave qė janė gjetė, njana nė Zaostrog afėr Makarskės, dhe tjetra nė nji vend tė panjohtun dalmatin, shohim zotin Silvan tue mbajtė nė dorė nji instrument me frymė nė formė gypi, i ngushtė kah pipi, kurse gjithnji tue u zgjanue kah fundi.

Vallet

Paraqitja ma e vjetėr e nji valleje popullore ilire gjindet e skalitunnė nji urnė tė njohtun funerale nga Ribiqi shek. V-IV p.e.s. ku mund tė shihen pesė figura femnash tė kapuna dorė pėr dore.Pa dyshim kėtu paraqitet nji valle rituale, ku duhet me e dallue formalisht prej valles nė tė cilėn vallėzuesit sillen rrotull tue kėndue.Kjo valle popullore shumė e vjetėr ka qenė e preferueshme nė Ballkan dhe asht ruejtė edhe te popujt e soēėm tė kėtyre viseve, te Sllavėr (kolo) kurse te Shqipėtarėt (valle).Kjo valle tė cilėn e pėrmend edhe Homeri nė Odisenė, paraqitet shumė herė nė histori tė Ballkanit: tue fillue prej shek. V-IV p.e.s. nė urnėn e Ribiqit, mandej shumė herė nė pėrmendoret e kohės romake tė Perandorisė sė vonshme, e ma nė fund nė artin popullor tė pjesės perėndimore tė Ballkanit mesjetar, ose ma saktėsisht, nė pėrmendoret tė quejtuna steēki tė Bosnjes dhe tė Hercegovinės.

Veshja

Veshja qė Ilirėt e kanė bajtė ma sė shumti ka qenė kėmisha e shkurtė dhe gjatė, e kombinueme njikohėsisht, jo gjithėmonė me pelerinė.Pėrveq kėsaj meshkujt kanė bajtė edhe kofsharė.
Kėmisha asht e pėrbame prej dy pjesėve, tė bashkueme nė krahė me dy pulla dhe ka mundė me u shtrėngue nė mes me rryp.Nė tansi kanė qenė shumė tė gjata, por priftat dhe perėnditėilire rėndom janė veshė me kėmisha tė shkurta.Disa autorė janė tė mendimit me e identifikue kėtė veshje ilire me atė dalmatine tė cilėn e kanė marrė Romakėt e qė ka pasė aq fat ma vonė tue hy nė pėrdorim liturgjik nė kishėn krishtene.
Shpeshherė Ilirėt paraqiten me mallotė qė mbahej gjithėmonė mbi kėmishė.Kishte tė gjata e tė shkurta tė ngjashme me togat dhe lacernat romake.Mallotat rrallėherė e kanė pasė edhe kapuēin.Kjo rrobe asht bajtė e hedhun mbi krahėdhe qėndronte nė supin e djathtė e mbėrthyeme ma nji pullė, tue i lanė kėshtu duert tė lira.
Ilirėt shumė rrallė kanė veshė kofsharė.Paraqitjen ma tė vjetėr tė kofsharėve e hasim nė nji fragment tė nji urne tė gjetun nė Ribiq, afėr Bihaqit, nė Bosnje, qė i takon shek. V ose IV p.e.s.
Kostumevet ilire pėr meshkuj u pėrkasin ma nė fund edhe kėsulat.Deri tash janė konstatuar tri tipe kėsulash ilire
- tipi i rrumbullakėt (bereta pa anė) shumė e ngjashme me kėsulėn qė edhe sot e pėrdorin Shqipėtarėt (qeleshja) e qė nė pėrgjithėsi konsiderohet si prejardhje direkte e kėsulės sė vjetėr ilire.
- tipi i dytė ka formėn konike qė i pėrgjigjet kėsulės prej gėzofit, e cila tash pėrdoret te sllavėt e jugut (shubara) dhe te shumė popuj tjerė.
- tipi i tretė me sa duket i pėrdorun vetėm prej ushtarėve, ka qenė i rrumbullakėt, por me anė shumė tė gjanė.

Ilirėt kanė pėrdorė disa tipe mbathjesh, ndėr tė cilat ma e njohtuna ka qenė opinga e thjeshtė, qė pėrbahej vetėm prej nji cope lėkure qė mbulon pjesėn e poshtme tė kambės, tue pėrfshi edhe gishtat, kurse nė pjesėn e epėrme lidhet me disa lidhse lėkure.
Veshja e femnės ilire na zbulon karakteristikat autoktone dhe nji llojshmėni tė tipareve ma tė pasuna se ato tė meshkujve.Kjo veshje ka qenė e pėrbame prej nji kėmishe me mangė tė gjata, prej nji fustani tė gjatė ose tė shkurtė pa mangė, prej pėshtjellaku, shalli, prej marhame nė krye dhe nė fund prej shumė lloj kėsulash.Kėmisha vishej vetėm ose si nėnkėmishė.Fėmijtė e veshėshin vetėm ate.
Mbi nėnkėmishė femnat ilire kanė veshė nji teshė qė nuk ka qenė e qepun nė krahė, por e kapun me pulla dhe e lidhun pėr brezi me rryp.Nėse ishte shumė e gjatė, pjesa e poshtme ēohej dhe hidhej sipėr rrypit.Kjo pjesė e veshjes shtrėngohej pėrsėri me nji rryp.
E njajtė ka qenė veshja qė e bante nė shumė solemnitete perėndsha ilire Thana.Kjo ishte shumė ma e shkurtė dhe palėt e sja nuk bijshin drejt por nė formė tė kumbonės.Pėshtjellaku asht nji element shumė i lashtė i veshjes ilire.Ekzemplarėt ma tė bukur i kanė tri Nimfe tė paraqituna nė nji reljef tė gjetun nė Suhaē, afėr Livnos nė Bosnje.
Shalli asht bajtė mbi krahė, nė paraqitjet monumentale e shohim ose tė kryqzueme nė gjoks ose rreth krahėve, rrallėherė mbulonte dhe kokėn. Marhamėn e kanė bajtė si gratė e martueme ashtu edhe vajzat.Kjo edhe sot pėrban nji pjesė tė pandashme tė veshjes kombėtare nė Gadishullin Ballkanik.
Nė periudhėn romake gratė nė pėrgjithėsi kanė qenė ma konzervatore se meshkujt dhe jo rrallė i shohim tė veshuna me kostumet kombėtare pranė burrit i cili mban veshjen romake.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sun Dec 20, 2009 4:47 am

Vjedhje e grekėrve , edhe veshjen Shqiptare FUSTANELLĖN,
"...the foustanella, the famous Greek kilt, is said by many to be a version of
the Albanian warrior's costume, and is sometimes called the Albanian kilt...
~Dinner with Persephone‎~Patricia Storace 1996 - faqe 164

Even the foustanella, the Greek national costume, is Albanian
~Eurydice Street: a place in Athens‎~by Sofka Zinovieff 2004 - faqe 190[/color
[color=red]The Fustanella is a fold skirt, which is carried particularly in Albania and Greece(by Arvanites), traditionally by men, thus a man skirt. It can appear a short stiff skirt , usually pleated, made of white cotton or linen, and in the country of its origin Albania(or Epirus) we also find the long version. The foustanela was worn by the Albanian fighters of the 1821 revolution. It's been some time now, that the newly created nations, try to claim any Albanian heritage as their own. The following pictures/photos is in response to those false claims and show that this dress is exclusively originated from Albanian folks.





Jean-Léon Gérōme (May 11, 1824 – January 10, 1904)
http://en.wikipedia.org/wiki/Jean-L%C3% ... 9r%C3%B4me
The fustanella, or white kilt, of the traditional Albanian is as common in the
streets of Athens as the private soldier's uniform in London
(The classic and the beautiful from the literature of three thousand years‎ - Page 395
by Henry Coppée - Juvenile Nonfiction - 1895 faqe 395)

"the Albanian fustanella, which was adopted by the Greeks
after their liberation in 1821 as their national costume.."

( The Nomads of the Balkans‎ - faqe 60)


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Mon Dec 21, 2009 6:57 pm

Sė bashku me fustanellen qėllimi propagandės greke ėshtė qė ti pėrvetėsojnė edhe figurat shqiptare qė mbanin veshje antike Fustanella..
p.sh.

Marko Boēari
http://www.youtube.com/watch?v=DgYbP4vPrhg&feature=related
Ja vlen kjo video tė shikohet , ka edhe pėrkthim .


p.sh. The Greek thieves will never stop stealing Albanian culture and heroes:
dhe gjithė tjerėr heronjė figura tė mėedha nė greqi ishin me gjak Shqiptari .
Fustanella nė muzeun e Parizit qė shkruan Albanias e jo kėtyre gabelėve qė vodhėn gjithēka ēka ishte shqiptare .



Zeus10


Shkodran nga viti 1900
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
tosybell
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 148
Age : 26
Vendi : gjakove
Profesioni/Hobi : Fotograf
Registration date : 08/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Tue Dec 22, 2009 12:16 am

arber une e pash viedon pjesen e par po ne pjesen e dyt thot se ky marku ka luftu kunder shqiptarve siq thot aj komentatori turkshqiptar
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Tue Dec 22, 2009 12:23 am

Ky ishte pėr bashkim trojeve tė Shqiptare ( shife librin te tema arvanitėt) , pėrqarjen e futi mė vonė kisha orthodoxe greke , sidomos me Qamėt , shum arvanitas kan marė pjesė nė maskarat e Qamėve .. Edhe psse ishin dy palėt Shqipatrė ishin tė manipiluar nga kisha Greke ..




p.s. mė psyete u pėrgjigja ashtu si e di dhe si shkruan , pėrndrshe i u jam larguar kėsaj historie mes qamėve-arvanitėve, pėrvetėm se mos te mendon kush qė kam urrejtje fetare ..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Tue Dec 22, 2009 12:26 am

Qėllimi ynė ėshtė qė tė kapemi nė rėnjėt tona historike shqiptare , qoftė arvanit, suliot apo qamė , apo gege a toskė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Tue Dec 22, 2009 12:38 am

Grekomania – Mihal Grameno
[img=http://img685.imageshack.us/img685/3262/2rxwl7s.th.jpg]
Dija ėshtė sot vegla mė e shėndoshe e njerėzimit edhe e qytetėrimit, se me dijen kanė harirė tė ndryshojnė jo vetėm faqen e dheut po edhe naturėn, se gjithė ē’na shohin sytė e na deėgjojnė veshėt, janė tė ēpikurat e mendjes sė njeriut. Gjithė me dijen harinė tė xbutin kafshėt e shpesėt gjer nė njė shkallė, sa sot i sjellin njerėzimit ato mė tė mbėdhatė shėrbime.
Me dijen harinė gjithė kombet e dheut tė qytetėrohen, tė pėrparojnė edhe tė rojnė tė lumturė nė kėtė botė. Prapė me dijen harinė tė shpėtojnė njerėzimn’ nga reziku i vdekjes, duke gjetur mikrobet e tmeruarė tė oftikės, kolerės, murtajės edhe gjithė sėmundjeve!
Pra, kur ēuditemi me kėto tė ēpikura tė dijes, nuku munt tė mos qėndrojmė e tė habitemi qė qysh kjo ditė nuku mundi tė gjenjė edhe mikrobne tė grekomanisė?!
Edhe megjithėqė kjo sėmundje ėsht’ė re nė Shqipėri, po, duke mos marė masa kundra saj, kishte zėnė tė pėrparojė e gadalė tė rėnjoset, edhe zot’i math e di sa thesare do tė kishte, po tė mos zgjoheshin e tė kupėtonin reziknė e t’i gjenin njė derman shqipėtarėt kėti mikrobi tė tmeruarė.
Grekomanija, ėshtė njė sėmundje e rezikēime qė shėmbėllen me gangrenėn, tė cilėnė, po s’more masa tė repta qė nė krye, je i dėnuar pėr vdekje!
Grekomanija ėshtė pėrhapur nė krye, si shpėtimi tonė, grekomanija ėshtė pėrhapur, nė krye, si copėtimi tonė edhe kėsisoj nuku vėrenin reziknė po pėrkundra e pushtonin, kur, tani 30 vjet, u ēfaq faqezaj kėjo sėmundje nė Shqipėri.

Mikrobet tė grekomanisė kėtu nė Korēė, ku kanė qendrėn, i prunė, jo korēarėt po ca fanatikė pa ndjenja njeriu ose tė shitur, nga Athina e Greqisė edhe kėshtu hodhė grindjen e zihjen midis vėllazėrisė qė kanė patur gjithė jetėn korēarėt.
Shumė keq mė vjen tė pėrdor fjalė si «trathėtar» e «i shitur» edhe aqė mė shumė pėr vėllezėr shqipėtarė, po faji ėshtė i atyre, tė cilėt janė berė vegla e tė huajve edhe armikėt e kombit tė tyre. Qysh munt ta nemėronj e quanj klikėn ose kamarillėn e Mitropolisė me Efrem Gjinin nga Elbasanin edhe Jani Dardhėn me &-inė?1
Nukė se s’janė korēarė pa flas pėr kėta, po kėta janė shkakėtarė e gjithave ē’kanė ngjarė e ngjasėn nė Korēė. Qysh mundet njerės tė mbaruarė nė shkollat e larta tė jenė kundra kombit tyre, pėrveē se janė tė shitur?
Njė komp pret shėrbime nga tė kėtillė njerės e jo intriga e armiqėsi. Nė thėnēin se me kėtė mėnyrė duan t’i sjellin dobi kombit, kėjo i lakuriqėson edhe mė tepėr qė s’janė tjatėr gjė pėrveē propagandistė tė grekomanisė, se tjatėr soj qysh munt tė mbushin qėllimnė, kur kėrkojnė tė ndajnė orthodhoksėt nga muhamedanėt e nga katolikėt?
Po propaganda e tyre duket faqezaj qė ėshtė pas programit tė megali idhesė, qė tė na grekosin e tė humbasim gjuhėn e bukur tonė, si e panė qė mė s’mbeti lugė pėr grekėrit nė Bullgari, Rumani dhe Serbi.
Mos muhamedanėt u trazuan nė punėrat e kishės e tė shkollavet tė orthodhoksėvet? Pėrse atėherė, kur kishin e kanė qėllim tė mirė, e ndaluanė lėēitjen e ungjillit edhe tė tjerave qė thuheshin shqip? E mallėkonin me katran gjith’ ata qė kuxonin tė thonė qė janė shqipėtarė?
Ē’ishin gjith’ ato amenda2 (geza)3 qė u epnin fėmijės pėr ēdo fjalė qė thoshnin shqip?
Zoti Efrem muntė mė mirė tė ndalonte Elbasanasit, tė cilėt lėēitnin edhe sot nė kishrat shqip, a s’janė dhe ata orthodhoksė? Falje zotit, i cili s’na la tė gjurmojmė kėtė udhė tė shtrembėr e tė njohim njėri-tjetrin. Mjerisht, gjenden akoma nga vėllezėrit korēarė qė gjyrmojnė kėtė kamarille, edhe kjo ėshtė njė turp i math! Ėshtė koha qė tė hapin sytė e tė gjykojnė tė drejtėn pėr tė mirėn e mėmėdheut e tė vėllazėrisė, andaj bėnj thirje duke lutur tė hiqni dorė nga grekomanija e tjatrė sėmundje si kjo, qė tė mos lini emėr tė shkruar me katran.
Sa pėr trathėtoret istorija do t’u ruajnė ēpėrblimnė qė meritojnė!…
«KORĒA», Korēė, nr. 11, 8 maj 1909. Autori: M.G. (Mihal Grameno).
E njėjta gjėndje ekziston dhe sot njė shekull mė pas…
Ti ēdo bėsh? Do lejosh vazhdimin e sėmundjes apo…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Tue Dec 22, 2009 10:41 pm


Cito :
"The Albanians are universally acknowledged as the descendants of the Illyrians who gave the world Alexander the Great, Emperor Constantine, several other Roman and Byzantine Emperors, one of the popes of the Roman Catholic Church, several Grand Vizirs of the Ottoman Empire, Muhammad Ali Pasha, father of modern Egypt, Mustafa Kemal Atatürk, founder of modern Turkey, as well as Mother Teresa destined for sainthood because of her services to the poor of India. Albania was also the only country in Europe that protected all the Jews, i.e. the only European country where the Jewish population was increased during WWII."
Pėrkthim,
"Shqiptarėt janė tė njohur universalisht si pasardhės tė ilirėve qė i dha botės Aleksandri i Madh, Perandori Konstantin, Roman disa tė tjera dhe Perandoret bizantine, njė prej papeve e Kishės Katolike Romake, disa Vizirs tė Madh tė Perandorisė Osmane, Muhammad Ali Pasha, babai i Egjiptit modern, Mustafa Kemal Atatürk, themeluesi i Turqisė moderne, si edhe Mother Teresa destinuara pėr shenjtėri pėr shkak tė shėrbimeve tė saj pėr tė varfėrit e Indisė. Shqipėria ishte gjithashtu i vetmi vend nė Evropė qė tė gjithė tė mbrojtur hebrenjtė, dmth vetmi vend evropian ku popullsia hebreje u rrit gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. "
http://www.americanchronicle.com/articles/view/122210]


Facts about Illyrian: Albania,
as discussed in Albania: The Illyrians:

Cito :
The origins of the Albanian people are not definitely known, but data drawn from history and from linguistic, archaeological, and anthropological studies have led to the conclusion that Albanians are the direct descendants of the ancient Illyrians. Similarly, the Albanian language derives from the language of the Illyrians, the transition from Illyrian to Albanian apparently occurring between...
Origjina e popullit shqiptar , tė dhėnat e nxjerra nga historia dhe nga studimet gjuhėsore, arkeologjike dhe antropologjike kanė ēuar nė pėrfundimin se shqiptarėt janė pasardhėsit e drejtpėrdrejtė tė ilirėve tė lashtė. Nė mėnyrė tė ngjashme, gjuha shqipe rrjedh nga gjuha e ilirėve,

HISTORY MADE EVERY DAY

Cito :
ancient region of Europe which, at its greatest extent, included the western part of the Balkan Peninsula from the Danube River to Epirus. About 1300 bc, Illyrians, people of Indo-European stock who are considered ancestors of modern Albanians..
Shqiptarėt janė konsideruar si pasardhės tė ilirėve, njė indo-evropiane njerėz tė cilėt u vendosėn nė Iliri, njė rajon i lashtė i Evropės nė pjesėn perėndimore tė Gadishullit Ballkanik, rreth 1300 bc. Ilirėt krijuar shtetet e tyre gjatė 5 shekujve dhe 3d bc.
http://www.history.com/encyclopedia.do?vendorId=FWNE.fw..il010200.a#FWNE.fw..il010200.a

Ancient / Classical History
Cito :
Mystery hüllt die genaue Herkunft der Albaner heute. Die meisten Historiker auf dem Balkan glauben, dass die albanische Bevölkerung sind zu einem großen Teil Nachfahren der alten Illyrer, die waren wie die anderen Völker des Balkan, in Stämme und Clans unterteilt. Der Name Albanien ist der Name eines illyrischen Stamm abgeleitet genannt Arber, oder arbėreshe und später Albanoi
Historianėt pėr Ballkanin besojnė qė populli shqiptar ėshtė pasardhėsi nė pjesėn mė tė madhe e ilirėve tė lashtė qė ishin si popujt e tjerė tė Ballkanit, tė ndarė nė fise dhe klane. Shqipėria emri rrjedh nga emri i njė fisi ilir i quajtur Arber...
http://translate.google.de/translate?
hl=de&langpair=en|de&u=http://ancienthistory.about.com/library/bl/bl_albaniaancient.htm

"Ilirėt dhe Iliria te Autorėt Antikė"
Herodoti (seksioni Ilirėt nė veprat e Herodotit)
ishte autor i veprave antike tė filozofisė qė mė vonė nga shumė shkencėtarė ... "Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė" ISBN 99927-1-639-8 ...
4 KB (291 fjalė) - 4 Tetor 2009 19:15
Straboni (seksioni Shiko dhe kėtė)
Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė ISBN 99927-1-639-8 Shiko dhe kėtė : Ndarja e Shqipėrisė sipas Strabonit Kategoria:Historianė tė lashtė ...
3 KB (189 fjalė) - 20 Nėntor 2009 23:46
Shtetet e para Ilire (seksioni Tregtia dhe qarkullimi monetar)
megjithatė Iliria pėr autorėt grekė ... nė mėnyrė intensive dhe qė krahas ... kuptimin mė tė gjerė, ashtu sikurse ndodh shpesh qė autorėt antikė i ...
55 KB (8.821 fjalė) - 18 Mars 2009 07:27
Pharsalia (seksioni Burim i tė dhėnave)
Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė ISBN 99927-1-639-8 Category:Libra.
1.015 B (157 fjalė) - 9 Dhjetor 2006 16:10
Paterculi Historiae Romanae (seksioni Burim i tė dhėnave)
Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė ISBN 99927-1-639-8- Category:Libra.
1 KB (198 fjalė) - 11 Janar 2007 12:03
Bujqėsia dhe blegtoria ilire nė antikė
Lindja e qyteteve i dha njė shtytje tė re zhvillimit tė degėve tė ndryshme tė ... tė minierave dhe tė pėrpunimit tė metaleve ilirėt e njihnin ...
3 KB (418 fjalė) - 12 Gusht 2008 21:34
Shqipėria (seksioni Lidhje tė jashtme)
midis tyre, tė cilat te autorėt e vjetėr njihen me emrat: pellazgė, ... Ilirėt Ilirėt , ... dymijė vjeēarė tė kombėsisė ... e rurale si dhe nga ...
24 KB (2.979 fjalė) - 14 Nėntor 2009 23:00
Gaius Julius Caesar (seksioni Tituj tė veprave)
Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė ISBN 99927-1-639-8 Kategoria:Perandorė romakė Kategoria:Biografi. ro vi. arz:يوليوس قيصر. ...
13 KB (1.635 fjalė) - 21 Nėntor 2009 20:44
Strabonis Geographica (seksioni Burim i tė dhėnave)
Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė ISBN 99927-1-639-8 Shiko dhe kėtė. Ndarja e Shqipėrisė sipas Strabonit Category:Dokumente historike ...
2 KB (323 fjalė) - 29 Shtator 2009 23:50
Dardanėt (seksioni Tė tjera)
Qė tė kėto ... teza, nga autorėt e tyre ... tė vona antike dhe mbi ... ilirėt nė gjirin e kulturės universale romake hynė me njė shkalė tė lartė tė ...
15 KB (2.167 fjalė) - 4 Dhjetor 2009 12:42
Valer Maksimi (seksioni Tituj tė veprave)
Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė ISBN 99927-1-639-8 Category:Historianė.
1 KB (161 fjalė) - 18 Qershor 2007 02:18
Lukani (seksioni Tituj tė veprave)
Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė ISBN 99927-1-639-8 Category:Historianė.
1 KB (191 fjalė) - 18 Qershor 2007 02:18
Vellej Paterkuli (seksioni Tituj tė veprave)
Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė ISBN 99927-1-639-8 Category:Historianė.
1.022 B (149 fjalė) - 18 Qershor 2007 02:18
Thucididis Historiae (seksioni Burim i tė dhėnave)
Nė librin e parė, pas hyrjes, nė tė cilėn autori flet pėr qėllimin e ... Ilirėt dhe Iliria tek autorėt antikė ISBN 99927-1-639-8- Category: ...
2 KB (172 fjalė) - 25 Tetor 2009 20:27
Gai Sueston Trankuili (seksioni Burimi i tė dhėnave)
dhėnė shėnime tė rėdėsishme mbi luftrat e zhvilluara nė trojet e Ilirisė ... "Ilirėt dhe Iliria tek autorėt antikė", Redaksia e Botimeve " ...
2 KB (89 fjalė) - 19 Nėntor 2009 17:28
Pompon Mela (seksioni Tituj tė veprave)
Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė ISBN 99927-1-639-8 Category:Historianė.
1 KB (160 fjalė) - 18 Qershor 2007 02:21
Shega (pėrcjellim Lėngu i shegės, lufton infarktet dhe iktusin)
vogėl gjetherėnėse, frytet e sė cilės kanė njė lėng tė ėmbėl dhe me aromė tė veēantė. ... Iliret dhe Iliria”,etj) , zeje te cilen ata e ...
93 KB (15.980 fjalė) - 14 Dhjetor 2009 15:50
http://sq.wikipedia.org/wiki/Speciale:K%C3%ABrkim/Ilir%C3%ABt_dhe_Iliria_te_Autor%C3%ABt_Antik%C3%AB
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sun Dec 27, 2009 2:05 am

“Epiri ėshtė dhe do tė mbetet gjithmonė shqiptar ashtu si e krijoi natyra dhe historia”
Epiri ėshtė toka e njė populli tepėr tė lashtė , Mitologjia thotė se ata ishin "njerėzit e parė"Pellazgėt:
Si njė popull kryesor,si njė “Hauptvolk”- siē e pat quajtur njė nga themeluesit e ilirologjisė L.G.Thunman,ilirėt morėn pjesė nė proceset themelore shoqėrore e kulturore, nė ngjarjet kryesore politike qė pėrshkruan botėn antike tė Mesdheut.









[b][color=red]page of o book published in Venice in 1636. Found in the National Library of Athens, Greece
Biography of Georgius Castriotus
|Author=Franciscus Blancus
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sun Dec 27, 2009 5:14 pm

’S’ka komb tjetėr tė jetė marrė nėpėr kėmbė kaq pamėshirshėm nga shtetet fqinjė!’’. "Correspondence de Lord Byron",Paris,1825
Epiri ėshtė toka klasike dhe vatra e njė populli tepėr tė lashtė. 1.Straboni.VII,5; Plin, N.H.IV ,1: App. Illyr 1. Qė nė muzgun e kohėrave, nė gadishullin ballkanik endeshin pellazgėt tė mbuluar me njė vel misteri. Mitologjia thotė se ata ishin "njerėzit e parė". Bile helenėt, tė cilėt nė mėnyrė tė padiskutueshme i konsideronin pellazgėt mė tė vjetėr se veten,pėr ta pėrdornin njė epitet tė pashlyeshėm "proselinoi"(parahanėsor),pra mė tė vjetėr se vet Hėna. Kjo figurė e skajshme ėshtė tepėr elokuente pėr lashtėsinė tonė. Fijet e misterit pellazg ndėrthuren nė kohėra,gjersa nė histori pėrmenden ilirėt. Si njė popull kryesor,si njė "Hauptvolk"- siē e pat quajtur njė nga themeluesit e ilirologjisė L.G.Thunman, ilirėt morėn pjesė nė proceset themelore shoqėrore e kulturore, nė ngjarjet kryesore politike qė pėrshkruan botėn antike tė Mesdheut.
Qytetėrimi ilir do tė mbushte shtratin e historisė sė ardhme. Kontrasti me Romėn do t’i evidentonte ilirėt si popull tribunal tė lirisė. Pėr tė nėnshtruar trojet ilire Romės iu desh tė harxhonte gati gjysmėn e kohės me anė tė sė cilės krijoi tėrė perandorinė e saj tė pėrbotshme.
Sulmet shkatėrrimtare tė keltėve, gotėve, visigotėve krijuan pėshtjellime tė mėdha, por ilirėt mbetėn sėrish nė trojet e veta. Vėrshimi shekullor i sllavėve qe i tmerrshėm,porsa i pėrket forcės asimiluese. Procesi i romanizimit u kryqėzua me atė tė sllavizmit, por gjuha dhe vet populli autokton i trevave historike rezistoi dhe e ruajti individualitetin etnik.
Perandoria bizantine, Mbretėria bullgare e serbe qenė mbulesa politike tė sipėrme, nėn tė cilat shqiptarėt jetonin, vepronin e i shqyenin. Kėto mbulesa s’mund tė konsideroheshin si qefin definitiv qė mbėshtillnin njė popull " kufomė". Shqiptarėt nė raport me ngjarjet dhe historinė nuk u diverguan e as humbėn. Ata konservuan vetveten si popull, por nuk u ngurtėsuan si njė relikte muzeore, po me anė tė dinamizmit tė tyre, bėnė Metaforėn e Pavdekshme tė Rezistencės dhe mbijetesės.
Me emrin Epir, nė kohėt e lashta quheshin krahinat nė Jug tė Ilirisė. Qė shtriheshin prej lumit Vjosa e deri te krahinat veriore tė Heladės sė vjetėr 1.Straboni.VII,5;Plin,N.H.IV,1:App.Illyr 1. .
Kufijtė e sipėrm nuk duhet ti marrim si tė prerė, pasi qė nė kohėt e ndryshme ata kanė lėvizur; kėshtu pėr shembull, nė kohėn e sundimit tė Pirros ata janė zgjuar shumė mė pėrtej territoreve tė pėrmendura. Disa nga gjeografėt e shkrimtarėt e kohės sė lashtė i quanin Epir edhe krahinat qė ndodheshin nė bregun e djathtė tė Vjosės dhe i shtynin kufijtė e kėtij shteti deri nė Skraparin e Mallakastrėn e sotme, duke pėrfshirė edhe qytetin e Apolonisė 2.Etol.III,13,44;Strab.VII,325,327 dhe H.Ceka,Perputhje onomastike iliro-epirote,nė "Studime Historike"nr.2,1965,fq.85
.



-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------


-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
'Macedonia, Epirus et Achaia' - harte e vitit 1560 nga G.Mercator (http://www.asommer.de/index.php?id=10&g ... and=Greece)
Epiri vetė SHQIPĖRIA nė harta tė vjetra
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sun Dec 27, 2009 5:42 pm

Vasil Bollano kėrkon greqizimin e Shqipėrisė sė Jugut ...... pushtuar dhe kolonizuar Eprin pellazgo-ilir shqiptar .
Argumentet-dokumentet tregojnė qė nga historianėt antike e deri mė tani qė ėshtė tokė SHQIPTARE , neve akoma heshtim confused





---------------------------------------------------------------------------------
Autor: J. Zuallart
Viti: 1587



----------------------------------------------------------------------------------
ALBANIA AND ITS INHABITANTS.

Albania comprises part of Macedonia, Illyria, Chaonia, and Epirus. Iskander is the Turkish word for Alexander; and the celebrated Scan- derbeg (Lord Alexander) is alluded to in the third and fourth lines of the thirty-eighth stanza. I do not know whether I am correct in making Scanderbeg the countryman of Alexander, who was born at Pella, in Macedon, but Mr. Gibbon terms him so, and adds Pyrrhus to the list, in speaking of his exploits.
~ELEGEANT EXTRAXTS 1827

------------------------------------------------------------------------------------
The country now called Albania is difficult of definition. It was at first confined to the little district of Alba- nopolis,* (now Albassan) in Southern Illyricum, afterwards called New Epirus. From this insignificant origin, the courage of its increasing inhabitants, shown especially during the weak disorderly reigns of the Byzantine emperors, have extended the limits, or rather the name of AlBania over greatest part of Illyricum and Epirus; so that in the present day it borders to the N. upon Bosnia, to the E. upon Macedonia and Thessaly, to the S. upon Acar- uania and the Ambracian Gulf, to the W. upon the lonian Sea and the Adriatic
~TRAVELS IN GREECE AND ALBANIA~Thomas Smart Hughes, 1830, PAGE 102
--------------------------------------------------------------------------------------
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 50
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sun Dec 27, 2009 7:02 pm

ARBER;flm per kto postime se me te vertet i lexoj me endje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sun Dec 27, 2009 7:21 pm

Ska pse Xhema , po une nuk po lodhem , edhe une po i kopjoj nga faqet e internetit e po i sjell kėtu , sidomos nga librat dhe historianėt e vjetėr i japi mė shumė rėndėsi..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sat Jan 02, 2010 1:51 pm





Arnold von Harff (* 1471 auf Schloss Harff, Bedburg; † Januar 1505 ebenda)
http://www.scribd.com/doc/87039/Earl...anian-Language

Konrad Gesner Schweizer “Buch: Mithridas sive de differentiis linguarum” 1555
Andrea de Poza Spanierin 1587 , “Albaner nannte man früher Epiroten”
G. Skaliger Franzose(1540 - 1600) 1599 Buch: Langues europeennes, “die epirotische Sprache von früher ist die albanische Sprache von heute”
Gottfried Wilhelm Leibniz Deutscher Philosoph (1646 - 1716) “albanische Sprache ist die alte illyrische
Hans Tunman Schwedischer Historiker (1746 - 177 Buch: Untersuchungen über die Geschichte der östlichen europäischen Völker “Albaner sind die direkten Nachfolger der Illyrer und wurden nicht romanisiert ”
Johann G.Herde Deutscher Kritiker und Philosoph (1744 - 1803) Buch: Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit 1784 “Albaner Nachfolger der Illyrer”
Conrad Malte-Bruun Däne (1755-1826) Buch: Annales des Voyages de la Geographie et de l`Historie / Paris 1809 “Albaner Nachfolger der Illyrer”
H.Hekard Französischer Diplomat (1814-1866) Buch: Historia et Description de la Haute - Albanie ou Guegarie “Illyrer Vorfahren der heutigen Albaner”
Johann Georg von Hahn (1811-1869)Österreichischer Diplomat, Philosoph und Spezialist in Albanischer Geschichte, Sprache und Kultur “die vorfahren der Albaner sind eindeutig die Illyrer”
Anton Friedrich Busching(1724-1793), German theologian and geographer.[/b]
Ami Bue französischer Geologe (Boue: 1794-1881) “Verbindung der Illyrer mit Albanern”
Eduard Schneider, französischer Spezialist für etruskische Sprache Buch: Paris 1894: “Une race oubliee. Les Pelasges et leurs descendantes” “tiefe Verbindung Albaner und Illyrer. Albanisch die sauberste und glaubhafteste Beweis der pelasgischen Sprache ”
L.Iasmouche Buch: La Peninsule Balkanique” “die Albaner sind die einzigen repräsentierte Nation die von den Illyrern überlebt hat”
Jakob Falmerajer (1790-1866) Deutscher Historiker Buch: “Das albanische Element in Griechenland” “besteht eine Verbindung der Albaner und Illyrern. Albaner bekannt unter den Namen: Albanier, Albaneze, Arvanit, Arnaut, Albania, Arbenia, Arbania. Falmerajer verurteilt die Slawen und Griechen, das sie versuchen international Teile der albanischen Geschichte zu verzerren. Sie beabsichtigen deshalb die Verbindung der Illyrer zu den Albanern, zu den Gegen und Tosken zu verleugnen. Und das die Albaner erst im 3 Jahrhundert im Balkan eintrafen ist falsch und unbeweisbar.
Teodor Mommsen (1817-1903) prominenter deutscher Historiker, Professor auf verschieden unis.
Buch “Römische Geschichte” “die überlebenden der Illyrer sind die Albaner”
Jernej Kopitar (1780-1844)
W.Mayer - Lybcke (1861-1936) Buch: die lateinischen Elemente im Albanischen”
Gustav Meyer
A. Tumbi (1865-1915)
Frank Miklosici Slowene, Universität von Wien “Albanische Forschung”
Gustav Meyer (1850-1900) “Albanische Studien”
Hugo Schuchardt (1842-192 bekannter österreichischer Linguist
K.Bugmann (1849-1919) bekannter deutscher Linguist
S.Bugge, Norweger Albanologe
Paul Kretschmar (1866-1956) deutscher Professor in Wien, Albanologe
Holger Peterson (1867-1953) bekannter dänischer Linguist, Uni Kopenhagen
Norbert Jokoli (1877-1942) bekannter Linguist, Albanologe
Milan Shuflaj / Sufflay (1865-1945) kroatischer Historiker, Professor in Zagreb, Albanologe
Gustav Weigand (1860-1930) deutscher Linguist
Ludwig von Thallczy (1854-1916)
Edtih Durham (1863-1944)
Norbert Jokl (1877-1942) jüdischer Albanologe
Franz Baron von Nopcsa (1877-1933)
Eduard Schneider “albanisch ist der reinste Beweis das sie die nachkommen der Illyrer Pelasger sind”
Carlo Tagliavini (1903-1982)
Giuseppe Schiro, Sizilianer (1865-1927)
Holder Petersen , Däne (1867-1953)
Martin Camaj
Eqrem Cabej

Robert Elsie (Verfasser etlicher Bücher und Artikel aus dem Bereich Albanalogie )
Shaban Demiraj (Sprachwissenschaftler in Tirana Mitglied der albanischen Akademie der Wissenschaften)
Xhevat Lloshi (Sprachwissenschaftler in Tirana)
Wilfried Fiedler (Verfasser des maßgeblichen deutsch-albanischen Wörterbuches)
Pierre Cabanes, Buch “Les Illyriens de Bardylis a Genthios” Paris 1988
Ceka Neritan, Albanologe
Andreas Lippert, Buch: Die Illyrer. Katalog zu einer Ausstellung von archäologischen Funden der albanischen Eisenzeit (12.- 4. Jhdrt v. Chr)
Hansjörg Frommer Buch: Die Illyrer 4000 Jahre europäische Geschichte
Enver Bytyqi, Albanologe
Robert D`Angely, Albanologe
Edwin Jacques, Albanologe
Elena Kocani, Albanologe
Stanislao Marchiano, Albanologe
Aref Mathieu, Albanologe
Hasan Minga, Albanologe
Nermin Vlora Falashi, Albanologe
Alexander Stipcevic, Albanologe
Petro Zheji, Albanologe
Noel Malcolm, Albanologe
Peter siewert, Albanologe
John Wilkes, Albanologe
Staso Forenbacher, Albanologe
Timothy Kaiser, Albanologe
Hermann Parzinger, Albanologe
Anton Mayer, Albanologe
D. Camarda, Italienerin (1821-1882) “albanisch die älteste Sprache der welt”
Mathieu Aref, Franzose, Albanologe
Aristeides Kollias, Griechin, Albanologe
Prof. Minella Shallo, albanischer Geologe
Maximilian Lambertz, österreichischer Albanologe
Peter Schubert, (1938-2003) deutscher Albanologe




Nuoua geografia, Volume 15
Anton Friedrich Busching(1724-1793), German theologian and geographer
.


Pėrlthimi : Shqiperia merr(si territor) Ilirine Greke te lashte,dhe Epirin.Kjo Iliri u bashkangjit Maqedonise nen Mbretin Filip.Emri Epir do te thote kontinent.Albikokat e par(fruta) kane ardhur(origjinen) nga Epiri ne Itali dhe per kete kane emrin Mala Epirotica.Banoret jane ushtare te mire dhe guximtare.Letersia nuk eshte aspak e kultivuar tek ata;por jane shume te afte te bejne ujesjellesa,edhe pse nuk punojne me instrumenta Matematike,megjithate per kete dine te gjejne saktesisht lartesine e Maleve,dhe distancen e vendeve me te njejten saktesi te Gjeometrave.
Menyra e tyre per te sheruar Hernien(semundje) eshte e famshme,por e njejte e hidhur dhe e dhimshme.Per gjithe Turqine dine zanatin e kasapit,aq shume sa nuk eshte e thjeshte te gjesh nje kasap qe mos te jete Shqiptar ose arnaut."
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 104
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Sat Jan 02, 2010 2:10 pm

Pasi erdhi fjala tek ujsjellsat, po sjell disa citime dhe foto nga libri i Fshatit Vranisht qe ka si qender Horren, emri i te cilit perdoret sot ndodhet edhe ne Italine e Jugut kur jetojne Arbereshet e kesaj zone.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 178
Age : 63
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Wed Feb 24, 2010 1:41 pm

Fisi Ilir i Penestėve

Njėri ndėr fiset e shumta Ilire qė kanė jetuar nė Ballkan ka qenė edhe Fisi i Penestėve. Ky fis Ilir shtrihej, duke filluar nga Bukoviku mal nė mes tė Kėrēovės e Gostivarit, ne lindje lumi Treska, (Ilirida) e deri nė Brodin e sotėm. Pastai kufiri i Penestėve vazhdonte drjt malit Barbaras, kalasė sė Debreshtit, kalasė sė Krushevės, kalasė sė fshatit Nerovė dhe drejt Demir Hisarit. Prej aty kufiri vazhdonte drejt Debėrcės ku dilte nė brigjet e Liqenit tė Ohrit, nė mes tė Strugės e Ohrit, nė Orovnik, aty ku sot ėshtė ajroporti i Strugės ku kufizohej me fisin tjeter Ilir Dasaretėt. Nė perėndim kufiri i kėti fisi Ilir vazhdonte nga Struga, rrjedha e lumiot Drin i Zi (Drimon) Orovniku (Dibra e sotme), pastaj rrjedha e lumit Radika , Zhupa, Reka e Epėrme dhe e Poshtme e deri nė Mavrovė.[1]

Se popullata shqiptare qė jeton sot nė Kėrēovė Strugė, Dibėr e fshatrat e Rekės, jėnė pasardhės tė kėtij fisi ilir tregon edhe fakti se kjo popullatė shqiptare fol njė nėndialekt tė njejtė tė gjuhės shqipe, i kanė kėsulat e bardha dhe tė rrafshta, te njohura si kesula dibrane, pėr shkak se ne kohėn e Skėnderbeut i gjith ky teritor ėshtė quajtur “Krahina e Dibrės”. Pastaj edhe tirqit qė i kanė veshur dhe pėrdorur popullata e kėsajė krahine, dallojnė nga tirqit e krahinave tjera tė tokave shqiptare. Kėsula e bardhė kėrēovare, strugane e dibrame dallojne nga kėsula e bardhe dhe e rrafshėt e Shqipėrisė sė Mesme dhe tė Veriut, e cila kėsulė(qeleshe) ėshtė mė e shkurtėr dhe mė e gjėrė[2].

Penestėt qė kanė pasur kryeqytet Uscanėn ,nė veri jėnė kufizuar me Dardanėt qe kryeqytet kanė pasur Skupin, e qė nė kohėn Osmane poashtu ka qene krzeqztet I Vilajetit tė Kosovės, kurse Uscana qė nė mesjete na paraqitet me emėr tė ri dhe pėr herė tė parė, nė vitin 1018 si Kirēava e mė vonė si Kėrēova, nė kohėn osmane I ka takuar Vilajetit te Manastirit.)[3]. Nė shumė lokalitete tė Kėrēovės hasen gjurmė tė vjetra arkeologjike dhe onomastike qė dėshmojnė praninė e hershme tė elementit shqiptar nė kėto troje. Nė Mesjetė, nė fillim nėn romakėt dhe mė vonė nėn bizantinėt,popullatėn Ilire fillojmė ta hasim me emėrin, Arbėr, Arban, Arbanas, Arvanit, i cili emėr ka ardhur nga njė fis Ilir me emrin “Alban” “Albanoi”. Pėr gjurmė tė tilla, edhe sot flasin topikėt, Arbanasi e Arbanisec nė lokalitetet Atishtė, Velmej e Vraneshnicė tė Kėrēovės; Arbanashki nė Dolencėn e Mansatirit; Arbėrkulla (Arapkulla) ne malin Bistra tė Kėrēovės, nė tė cilat jėnė gėrmuar dhe gjetur objekte tė vjetra e artefakte arkeologjike.

Krahas kėtyre mund tė pėrmendim edhe “Tumat”, varreza tumulare ose “Kodėrvarre” nė Zajaz tė Kėrēovės, nė Llagje, pjesė e Zajazit qė nė popullatė ėshtė e njohur “Ke Tuma”, Trojet ne Tuhin, Manastirishte nė Aranjell, Kodra e Sateskės nė trekėndėshin Zajaz-Greshnicė-Kolibar-Llagje, tė cilėt janė njė dėshmi tjetėr pėr gjurmė tė vjetra vendbanimesh nė kėto anė[5]. Jo larg Uskanės (Kėrēovės) ka kaluar dhe rruga e njohur Via Egnatia, qė lidhte Durrėsin me Konstantinopolin (Stambollin) e qė kalonte nėpėr Ohėr, Manastir, Selanik dhe lidhte Perandorinė e Romės me brendinė e Ballkanit, nė drejtim Lindje-Perendim, qė do tė ketė pasur njė rėndėsi shumė tė madhe edhe pėr vetė zhvillimin intensiv e kulturor tė kėsaj zone. Rėndėsi tė ndjeshme nė kėtė periodė kanė pasur edhe rrugėt qė e bėnin Kėrēovėn njė nyje shumė tė rėndėsishme qė lidhte lindjen me perėndimin po edhe veri jug. Me rėndėsi tė veēantė ishtin edhe rrugėt Dibėr-Kėrēovė-Prilep-Stobi,; Ohėr - Kėrēovė- Gostivarė- Tetovė Shkup, ; Manastir – Kėrēovė – Brod - rrjedha e Lumit Treska –Poreēe- Shkup,etj tė cilat nuk kanė shėrbyar thjeshtė, vetėm pėr komunikacion, por kanė pasur edhe rėndėsi strategjike.

Nė mesin e sh.II p.e. Maqedonia Antike dhe Iliria u likuiduan nga Perandoria Romake dhe kėto teritore u shnėdėrruan nė Provinca tė thjeshta romake dhe banorėt e kėtyre vendeve iu nėnshtruan njė asimilimi dhe romanizimi shumė tė ashpėr. Por pas ndarjes sė Romės nė 395, ilirėt mbetėn nėn Bizantin dhe i shpėtuan asimilimit dhe zhdukjes sė plotė. Edhe Uscana mbeti nėn juridiksionin e Perandorisė sė Lindjes-Bizantit dhe nė vitin 1018 nė dokumente paraqitet me njė emėr tė rinjė Kirēava ose si qė e hasim mė vonė nė dokumentet osmane Kėrēova.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme   Today at 6:55 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Ilirėt dhe vendbanimet e tyre tė hershme
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 5 e 6Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -
Kėrce tek: