Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4, 5  Next
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:50 pm

fla






ISUF SELMAN ĒELA































PA RRĖNJĖ NUK KA DEGĖ







































2009





Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:51 pm

Isuf S. Ēela



“PA RRĖNJĖ NUK KA DEGĖ”



Redaktor: Lirim Deda

Recesentė: Xhemil Ēela

Milo Dora Art grafik:








Copyright Isuf S. Ēela, 2009

Shtypur nė Shtypshkronjėn e Shtėpisė Botuese “…………………” Tiranė, 2009





Adresa

Isuf Ēela

Lagjja”15 Shtatori” Tepelenė

Telefon

Fiks ++35581422013

Mobil +0355682750443































Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:52 pm

PĖRMBAJTJA

I. NĖ GJURMĖT E VENDLINDJES DHE TĖ
FAMILJES SĖ SELMAN FELEK ĒELĖS




Shkurt pėr Kurveleshin:

Pozicioni gjeografik i Kurveleshit

Vėshtrim nė ndarjen administrative tė krahinės

Nė gjurmėt e atdhetarisė kurveleshase

Kurveleshi pas Luftės sė Dytė Botėrore



Vendlindja jonė, Gusmari



Familja e Selman Felek Ēelės nė rrjedhat e kohės.

Dy fjalė pėr njė libėr

Pak histori pėr paraardhėsit tanė

Pėr familjen e dajove tė mi

Vėllezėrit dhe motrat e mia

Pėr veten, bashkėshorten, fėmijėt, nipėrit e mbesat e mia



II. PUBLICISTIKĖ

Tė ruajmė si sytė e ballit zakonet e traditat e tė parėve tanė

Tė respektojmė saktėsisht ngjarjet dhe datat historike

Kur e thotė tė vėrtetėn Kryetari ynė?

Njė udhėtim pėr nė njė dasėm me mėhalliotėt

Mjeku qė shėron zemrat me fjalėn e ėmbėl e tė menēur

Nė vatrėn prindėrore

Njeriu i punėve tė mira

Jetė e kaluar me kėngė dhe pėr kėngėn

Profesor Maliq Lila -poeti zemėrdet

Bija e Luzatit

Mirėseerdhe gazeta “Fermeri”

III. KRIJIMTARI

Kėngė (pėr takimin e brezave nė Gusmar)

I palodhur kurdoherė

Ngrehu se tė kėrkon syri

Balsam i plagėve tona

Bashkė si dikur nė kėngė

Nė bust e gjallė

Vend i burrave tė rėndė

Ku gjirin nėna mė fali,

Le tė mė tretet kokalli!

Ajkė e kėngės popullore

Urim zemre

Bukur na shkoi muhabeti

Atje lart nė Kurvelesh



BASHKĖKUVENDIM




a. Pėr njerėzit e mi

Ago Felek Ēelit

O vėlla, na piku malli

Ti moj motėr zemėrmadhe

Ndėr brezat pėrhap kulturė

Marrtė nga ditėt e mia

Urim nė pėrvjetor

Pse syri mė qante vallė?



b. Fjalė zemre mes shokėsh e miqsh

*Mė i thjeshti ndėr tė thejshtėt

*Urime nė pėrvjetorin e lindjes:

Njė shėndet

Gėzuar kėtė pėrvjetor,

Zemra jote ėshtė behar ,

Qendron si mal mė kėmbė

*Pėr shokėt e miqtė e mi tė dashur:

Mjeku i shpirtit njerėzor

Ai di tė falė vetėm mirėsi

Mė jep njė dhimbje tė tė jap njė vepėr

Skalitur si gurė pragu

Sulo Neli Gėrbi

Zemėrmadh e shpirt behari

Malli i emigrimit

Malli i nėnės nuk shteron



*”Penėn ngjeva nė hėnė” (vlerėsime pėr librin me vjersha)











Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:52 pm





PARATHĖNIE


Isuf Ēela njihet tashmė nga lexuesi ynė, jo vetėm si poet e veprimtar i shquar i shoqatės “Labėria”, por edhe si njė bashkėpunėtor i organeve tė shtypit tė pėrditshėm e posaēėrisht i gazetės “Labėria”. Kjo veprimtari ndėr vite i ka dhėnė dorė autorit qė tani sė fundi tė pėrzgjedhė dhe tė mbledhė nė njė botim tė veēantė krijimtarinė e tij mė tė mirė publicistike. Por duke qenė se mbi tė gjitha ai ėshtė poet dhe i kėndon pėrditė zemra, vetvetiu nė kėtė vėllim ka pėrfshirė edhe njė tok krijimesh, sidomos disa kėngė tė hartuara enkas pėr grupet polifonike. Nė tė njėjtėn kohė, nė kėtė libėr do tė gjejmė edhe shėnime e shkrime pėr vendlindjen e tij, Kurveleshin e Gusmarin dhe pėr njerėzit e afėrt e tė dashur tė tij, shoqėruar edhe me pėrkushtime si krijime tė freskėta kushtuar shokėve e bashkėpunėtorėve, ashtu siē do tė gjejmė edhe krijime tė kėtyre poetėve pėr vetė Isuf Ēelėn.

Por kapitujt kryesorė tė librit janė ata qė hedhin dritė pėr gjenealogjinė e familjes Ēeli, ajo familje qė nė gjenezė tejet atdhetare, nga gjiri i sė cilės kanė dalė personalitete tė shquara tė luftrave pėr liri e pavarėsi dhe sidomos tė periudhės sė LANĒ. Autori, i kursyer nė fjalė, por nėpėrmjet tė dhėnave historike pasqyron rrugėn luftarake atdhetare tė bijve dhe bijave tė Ēelaj, nga fshati Gusmar i Kurveleshit, ashtu siē na jep tablo tė kontributit tė shquar edhe tė shumė bijve e bijave tė Gusmarit e Kurveleshit.

Tek i hedhin njė vėshtrim librit mė tė ri tė Isuf Ēelės, kemi pėrshtypjen se nga pjesėt pėrbėrėse tė ndara nė disa kapituj kėtu autori ka synuar qė tė na japė njė tablo artisike tė jetės dhe tė veprimtarisė sė familjes e tė atij vetė si krijues dhe qytetar, duke krijuar kėshtu njė libėr “testament” dhe nga qė teksa ka kapėrxyer tė shtatėdhjetat ndien se mund tė mos ketė mė forca e kohė pėr tė vijuar po me atė zjarr e patos veprėn e nisur qė herėt.

Mbase tė gjitha kėto kanė sjellė nė faqet e librit, jo vetėm adhurimin e autorit pėr tė parėt e tij, por edhe notat e njė lirizmi e epizmi tė thellė qė ia shtojnė librit, jo vetėm ngjyrat, por edhe vlerat estetike e artistike, ku bie nė sy ndjenja e thellė e mirėnjohjes pėr tė gjithė ata trima e trimėresha, tė cilėt u sakrifikuan nėpėr mote pėr njė tė ardhme mė tė denjė tė Kurveleshit e tė gjithė Labėrisė.

Mesazhi kryesor i kėtij libri shquhet qysh nė titullin e zgjedhur, sipas tė cilit nuk mund tė ketė degė tė blerta asnjė lloj peme, nė se nuk ngrihet mbi rrėnjėt e thella, pra udhėtimi i mbarė i njė individi, apo i njė fisi, i njė komuniteti nuk mund tė jetė i garantuar nė se nuk ushqehet nga tipare dhe virtyte qė i shėrbejnė gjakut, traditės, tė ardhmes, krejt mėmėdheut. Ja, kjo ėshtė platforma ideopolitike e artistike e Isuf Ēelės, i cili nė moshėn e pjekurisė, krahas poezive tė tij tė bukura, na jep edhe kėtė libėr tjetėr me kendvėshtrim sa historik, aq edhe letrar e artistik.



Lirim Deda
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:52 pm

Njė dashuri dhe njė pasion i madh mė shtyti qė tė hedh kėto shėnime nė kėtė libėr tė titulluar me simbolizim: me rrėnjė dhe me degė qė gjithmonė buisin dhe janė pėrherė tė gjelbra, pasi jeta ka vijueshmėrinė e saj tė pandėrprerė. Ėshtė njė falenderim pėr Mėmėdheun, pėr Vendlindjen, pėr Labėrinė dhe krenarimin qė linda nė kėto troje, pėr gjakun e dhėnė dhe qumėshtin e pirė; njė nderim pėr tė gjithė njerėzit e ditur e punėtorė qė e gatuan kėtė vend; respekt e nderim pėr atė ēka bėnė tė parėt tanė pėr Shqipėrinė, Kurveleshin, Gusmarin, pėr gjithė njerėzit qė kanė jetuar dhe jetojnė nė kėto troje, njė dhuratė simbolike pėr brezat pėrtėritės qė vijnė….

Isuf S. Ēela
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:53 pm

NĖ GJURMĖT E VENDLINDJES DHE
TĖ FAMILJES SELMAN ĒELA


Familja, tė cilės unė i pėrkas, ajo e Ēelaj e mė konkretisht e Selman Felek Ēelit, me shkallėn tonė tė njohjes dhe duke u mbėshtetur edhe nė studimin e botuar nga Xhemil Ēela “Familja dhe fisi Ēela nė shekuj” (Tiranė, 2005), nė kohėt mė tė largėta, tė paktėn nė tre shekujt e fundit, ėshtė familje autoktone e fshatit Gusmar dhe e krahinės sė Kurveleshit. Si e tillė, ajo ka qenė dhe mbetet e lidhur moralisht e atdhetarisht tepėr ngushtė me vendlindjen, ėshtė pjesė e historisė sė saj me kontributet e ndėrsjellta. Nė ndėrgjegjen time dhe tė parėve tė mi, ata qė kam arritur tė njohė e bisedoj me ta, kjo familje ėshtė tepėr e lidhur me fshatin Gusmar dhe me krahinėn e Kurveleshit. Ajo ka marrė shumė nga krahina e fshati i vet, nga vlerat e tyre natyrore por edhe njerėzore, etnozakonore e atdhetare. Por edhe familja e Ēelaj, duke qenė krenare pėr atė ēka i ka dhėnė krahina e tė parėve dhe me detyrimin moral pėr t’ia shpėrblyer asaj, nuk ėshtė kursyer as pėrpara sakrificave supreme, pėr tė qenė nė shėrbim tė fshatit tė lindjes, Gusmarit dhe tė krahinės sė Kurveleshit e madje, edhe mė gjerė. Nga ky kend edhe unė, me atė ēka kam ndjerė e ndiej pėr Kurveleshin e Gusmarin dhe bijtė e bijat e tij, jam munduar tė jap kontriubutin tim modest me ndonjė shkrim apo edhe ndonjė vjershė pėr bukuritė e krahinės, por edhe pėr njerėzit e saj, pėr mirėsitė por edhe trimėritė e tyre nė shėrbim tė vendlindjes dhe tė Shqipėrisė.

Ndaj dhe trajtesėn historike modeste qė dėshiroj t’i bėj ecurisė sė familjes tė tė parėve e tė pasmėve tė mi nė rrjedhėn e kohės, e shikoj jo tė plotė pėr lexuesin e kėtij vėllimi nė se nuk trajtoj diēka edhe pėr vendlindjen tonė tė pėrbashkėt, Kurveleshin e Gusmarin dhe familjen Ēela nė pėrgjithėsi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:53 pm

SHKURT PĖR KURVELESHIN



Pozicioni gjeografik i Kurveleshit

Kurveleshi ėshtė njė krahinė gjeografike dhe etnografike qė shtrihet nė Shqipėrinė Jugperėndimore, midis Lumit tė Shushicės dhe atij tė Borshit nė Perėndim tė Vjosės nė Veri e Verilindje dhe tė Kardhiqit nė Jug. Emri i sotėm i krahinės ėshtė mė e bindshme ta ketė prejardhjen nga fisi i Korvesejve, fis qė banonte kėtė krahinė nė Mesjetėn e hershme. Pėr vetė karakterin e terrenit ku shtrihet krahina dhe fshatrat qė e pėrbėjnė atė, Kurveleshi ndahet nė Kurveleshi i Sipėrm dhe ai i Poshtėm. Kurveleshi i Sipėrm pėrbėhet historikisht nga 10 fshatra dhe konkretisht: Gusmari, Vėrmiku, Nivica, Rexhini, Progonati, Lekdushi, Golemi, Kaparieli, Picari dhe Kolonja (nė pėrbėrje tė kėsaj tė fundit hyn edhe Medari). Kurveleshi i Poshtėm pėrfshin 5 fshatra: Kuē, Bolenė, Kallarat, Fterrė dhe Ēorraj.

Krahina e Kurveleshit ka sipėrfaqe tė pėrgjithshme prej afro 700 km2. Ėshtė zonė malore, e ndėrtuar kryesisht nga shkėmbinj gėlqerorė tė kretakut e pjesėrisht nga flishi, me reliev tė lartė e tė ashpėr nė pjesėn mė tė madhe tė tij, qė nė Kurveleshin e Sipėrm merr karakterin e njė rrafshnalte shumė tė copėtuar nga pėrrenjtė me shtretėr tė thellė e gryka tė ngushta nė trajtė kanionesh (deri 150 m tė thella), rrėpirash e humnerash (si nė Nivicė, Lekdush etj.). Janė tė pėrhapura shumė dukuritė dhe format karstike si: gropa, puse, galeri, shpella si dhe mjaft fusha karstike (fusha e Progonatit, e Golemit etj.), ku janė pėrqendruar edhe qendrat kryesore tė banimit dhe tokat bujqėsore. Ujėrat e shirave e tė borės sė shumtė, nėpėrmjet hinkave, puseve e tė ēarave tė tjera karstike, depėrtojnė shpejt nė thellėsi tė tokės. Kjo bėn qė, sidomos Kurveleshi i Sipėrm, tė ketė burime tė kufizuara uji. Rrjedhojė i karstit ėshtė edhe varfėria e bimėsisė, sidomos nė Kurveleshin e Sipėrm. Mė e pasur ėshtė zona barishtore me kullota tė shumta, ku gjenden shumė bimė mjekėsore, mjaltesa e aromatike (ēaji, salepi, trėndelina etj.), duke e bėrė Kurveleshin njė vend tė pėrshtashėm pėr zhvillimin e blektorisė, sidomos asaj tė imėt (deles, dhisė etj.).

Kurveleshi e kryesisht ai i Sipėrm, nė pikėpamje natyrore, ėshtė njė kėshtjellė nga ku, pėr tė dalė nė qendėr tė tij, nė Gusmar, mund tė futesh vetėm nėpėr disa drejtime e kryesisht grykash malore si: Gryka e Bėnēės, Gryka e Vėrmikut, Gryka e Borshit pėr nė Kuē e Grykė tė Shurit deri nė Gusmar dhe Gryka e Kaparielit, qė tė nxjerr nė Golem-Gusmar apo edhe Qafa e Kreshtės. Ky pozicion gjeostrategjik e shkėput disi Kurveleshin, sidomos atė tė Sipėrm, nga krahinat e tjera dhe ka favorizuar qėndresėn e armatosur tė kurveleshasve, por edhe ruajtien e vlerave etnokulturore sa mė autoktone.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:54 pm

Vėshtrim nė ndarjen administrative tė krahinės



Kurveleshi, nė tė shumtėn e kohės nė rrjedhėn e shekujve, nuk ka pėrbėrė njėsi mė vete administrative. Fshatrat, qė nė fillimet e pushtimit osman, kohė nga gjenden tė dhėna, ishin tė shpėrndara nė pėrbėrje tė nahijeve tė Gjirokastrės, tė Kaninės, tė Himarės, tė Sopotit, tė Vaveleshit. Dokumentet tregojnė se vetėm nė fundin e shekullit XVI pushtuesit osmanė krijuan njė njėsi administrative mė vete, tė emėrtuar Kurvelesh, me 33 fshatra (sipas regjistrimit tė vitit 1583). Megjithatė, duhet theksuar se banorėt i rreguIlonin marrėdhėniet e ndryshme shoqėrore sipas sė drejtės sė tyre zakonore dhe jo ligjeve osmane, duke u vetėqeverisur, thuajse gjatė gjithė pushtimit osman. Sipas zhvillimeve tė kohės, qendra e krahinės sė Kurveleshit ka lėvizur nga Himara, nė Kuē dhe nė Progonat. Pas Luftės sė Parė Botėrore, mė saktė nė vitin 1923, Kurveleshi u bė sėrish njėsi administrative nė shkallė nėnprefekture, kėtė radhė vetėm me tė 15 fshatrat tradicionalė etnokulturorė, me qendrėn e nėnprefekturės nė Gusmar. Ajo pėrbėhej nga tre komuna apo Krahinari, sikurse quheshin atėhere. Ato ishin: Krahinaria e Kolonjės (me fshatrat Golem, Picar, Kolonjė, Medar e Kapariel), krahinari (komunė) qė nė vitin 1936, pėr shkak tė vėshtirėsive tė komunikmit me qendrėn e nėnprefekturės nė Gusmar, sidomos nė periudhėn dimėrore (qė nė Malėsinė e Kurveleshit zgjaste pėr 4-5 muaj) e me kėrkesėn e tyre, kaloi nė vartėsi administrative, tė krahinės sė Kardhiqit, me qendėr Gjirokastrėn. Krahinaria e Kuēit pėrfshinte fshatrat e Kurveleshit tė Poshtėm (Kuē, Bolenė, Fterė, Ēorraj e Kallarat). Krahinaria e qendrės nė Gusmar pėrfshinte Vėrmikun, Nivicėn, Rexhinin, Progonatin dhe Lekdushin. Nga viti 1946 deri nė vitin 1949 qendra administrative e Kurveleshit, tashmė nė shkallė lokaliteti kaloi nė Kuē. Nė vitin 1949, me organizimin e ri adminitrativ tė Republikės, Kurveleshi u shpėrbė si njėsi e mėvetėsishme administrative, duke kaluar fshatrat nė vartėsi tė rretheve Tepelenė, Gjirokastėr (Kurveleshi i Sipėrm, pėrveē Vėrmikut) dhe Sarandė e Vlorė (Kurveleshi i Poshtėm, pėrfshirė edhe Vėrmikun). Nė fillim tė viteve 1960 Fterra dhe Ēorraj, me kėrkesėn e tyre, kaluan nė vartėsi administrative tė rrethit tė Sarandės, nga varen edhe sot. Qendra e Komunės sė Kurveleshit tė Sipėrm, pėr gati njė gjysmė shekulli, u zhvendos nga Gusmari nė Progonat nė shkallė Lokaliteti. Me ndryshimin e sistemeve, nė fillim vitet ’90 tė shekullit XX, Gusmari u bė sėrish qendėr Komune duke pėrfshirė po ato fshatra qė kishte para vitit 1946 me pėrjashtim tė Vėrmikut.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:54 pm

Nė gjurmėt e atdhetarisė kurveleshase



Historia luftarake atdhetare e Kurveleshit, edhe pse ende e padokumentuar plotėsisht, shtrihet thellė ndėr shekuj. Tė dhėnat e para tė dokumentuara vijnė qė me fillimet e pushtimit osman. Ato, sipas disa studiuesve, fillojnė me kryengritjet nėn udhėheqjen e Gjergj Arianit Komnenit, nė vitet 1431-1435, kur ushtritė osmane pėsuan humbjet e para nė grykat e honet e thella malore tė Kurveleshit. Kurveleshi qėndroi nė krah tė forcave tė Skėnderbeut nė gjithė luftrat antiosmane qė ai zhvilloi. Mė pas, tė njohura janė kryengritjet antiosmane nė Kurvelesh e Labėri si ato tė viteve 1492 (ku u fituan edhe tė drejtat vetqeverisėse apo Venomet, sikurse njihen), 1700-1705, 1715 e 1729, mbėshtetja pėr Ali Pashė Tepelenėn, kryengritjet antiosmane tė viteve 1825-1830 nėn drejtimin e Asllan Kucės dhe Veliko Jaēes, atė tė viteve 1833-1835 nė Kurvelesh e Mallkastėr. Nė vitin 1847 nė Kurvelesh shpėrtheu kryengritja fshatare e Shqipėrisė sė Jugut e udhėhequr nga Zenel Gjoleka, Hodo Aliu, Hoxhė Rexhini qė u pėrhap edhe nė krahina tė tjera. Ēeta tė Kurveleshit zhvilluan luftime pėr mbrojtjen e viseve shqiptare nė vitet 1852-1854 si kundėr synimeve malazeze, nė rajonin e Tuzit e tė Podgoricės, me nė krye Zenel Gjolekėn e Hodo Aliun si dhe nė zonėn e Mecovės, Prevezės me nė krye Hasan Ēakon e tjerė. Vendimtare veprimet luftarake tė kurveleshasve e fushėbardhasve ishin pėr zbrapsjen e sulmeve tė forcave greke tė zbarkuara nga ishulli Korfizit nė Sarandė, nė atė qė quhet “Lufta e Lėkursit” e shkurtit tė vitit 1878.

Kurveleshasit vepruan nėn komandėn e Xhevdet Gjolekės. I shquar pėr qėndrime e veprimtari luftarake antiosmane pėr njė periudhė 50 vjeēare (1820-1880) ka qėnė Ēelo Picari. Kurveleshi dha ndihmesė aktive nė kuadrin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, jo vetėm duke ndihmuar me forca luftarake Degėn e kėsaj Lidhjeje nė Gjirokastėr, por duke dėrguar edhe forca luftarake pėr mbrojtjen e Plavės e tė Gucisė nėn udhėheqjen e Bido Gjolekės (1879-1880). Nė prag tė shpalljes sė pavarėsisė u bė strehė e ēetės atdhetare tė mirėnjohur tė Ēerēiz Topullit dhe ngriti edhe disa ēeta tė saj sidomos nga viti 1906-1912 Demo Eminit qė nė vitin 1908 sulmoi adminstratėn osmane nė Sarandė, tė Shahin Demos e Xheladin Serianit nga Gusmari, qė asgjėsuan nė vitin 1908 ushtarakėt dhe taksidarėt osmanė nė Gusmar. Por ēetat atdhetare tė fshatrave tė Kurveleshit u masivizuan nė kryengritjen e parė antiosmane tė Kurveleshit tė vitit 1911, pas fillimit tė saj nė Porognat mė 17 qershor kur u dha sinjali i kryengritjes “Mushkės ju var zilja” dhe ēetat e Progonatit, Gusmarit, Rexhinit, Nivicės, Vėrmikut e Lekdushit sulmuan dhe pushtuan sarajin osman nė Progonat si dhe ngritėn flamurin kombėtar. Me nismėn e Komitetit tė fshehtė pėr Kurveleshin qė vepronte pranė Klubit “Arbėria” nė Progonat, me nė krye Shaqo Buxon, mė 20 qershor 1911, nė Lisat e Kadhe u bė mbledhja e ēetave atdhetare tė gjithė fshatrave tė Kurveleshit, tė cilat hodhėn poshtė kėrkesat e veliut tė Janinės pėr tė pranur ēarmatosjen dhe kthimin e administratės osmane nė Kurvelesh. Ndėrkohė, me qėllim qė kryengritja tė fitonte shtrirje sa mė tė gjerė, u vendos qė tė thirret njė Kuvend ndėrkrahinor nė Manastir tė Cepos mė 21 korrik 1911. Aty morėn pjesė pėrfaqėsues nga krahinat e Kurveleshit, Gjirokastrės, Vlorės, Delvinės, Ēamėrisė, Pėrmetit e Mallakastrės. Kuvendi miratoi njė Memorandum me 12 pika, tė cilin ia dėrgoi edhe Sulltanit, si dhe pėrfaqėsuesve tė Fuqive tė Mėdha. Pėr shtypjen e kryengritjes Porta e Lartė nisi 8.000 trupa. Por, duke mos patur besim se mund tė pėrballej me forcat kryengritėse, Sulltani, nėpėrmjet pėrfaqėsuesve tė tij Fejzi bej Alizoti dhe Abdyl Ypi, nga fundi i muajit shtator njoftoi Komitetin e nxjerrė nga Kuvendi se pranonte kėrkesat dhe u jepte falje kryengritsve. Kurveleshi mbėshteti shpalljen e pavarėsisė mė 28 Nėntor 1912 nga Ismail Qemali dhe vuri nė dispozicion tė qeverisė sė tij edhe forca nga Kurveleshi, sikurse dėrgoi edhe nė Janinė pėr mbrojtjen e qytetit nga sulmi i forcave greke. Tepėr aktive forcat vullnetare tė Kurvelshit u treguan nė kundėrshtimin me armė pėr pėrballimin e sulmeve tė andartėve grekė nė vitet 1912-1914. Ēdo fshat ngriti ēetėn e tij. Tė ashpra ishin luftimet nė nėntor-dhjetor 1912 nė Sarandė, Himarė, Pilur si dhe nė muajt prill-korrik 1914 nė rajonin e Kolonjės sė Kurveleshit, nė grykėn e Borshit, dhe mė 14-15 korrik 1914 me luftimet e fundit nė Kallarat e nė Lajthizė tė Gusmarit. Qeveria e Princ Vidit, e cila kishte pėrfaqėsuesit e saj nė Jugė tė vendit, duke u gjendur nė mes dy zjarresh (sulmit tė forcave andarte greke nė Jug dhe forcave rebele tė Esat P. Toptanit nė Shqipėrinė e Mesme), e nė pamundėsi tė ndihmonte forcat kryengritėse kundėr andartėve grekė, ju bėri thirrje kurveleshasve: “…. Nė se doni tė bėnet Shqipėria, tėrhiquni pėr nė Vlorė”. Pas kėsaj thirrjeje, paria e Kurveleshit vendosi tė bėjė shpėrnguljen e popullsisė dhe tėrheqjen me luftime tė ēetave nga zona e Kolonjės pėr nė Kurvelesh e Lumin e Vlorės, duke siguruar kėshtu shpėrnguljen e popullsisė pa ardhur forcat greke. Pėr mbi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:55 pm

dy vjet popullsia e gjithė fshatrave tė Kurveleshit u end si muhaxhirė nė Vlorė e rrethina.

Pavarėsisht problemeve tė familjeve tė tyre muhaxhire, burrat e Kurveleshit, duke ju pėrgjigjur thirrjes sė Prefekturės sė Vlorės organizuan ēeta me vullnetarė dhe zhvilluan veprime luftarake kundėr forcave rebele tė Esat Pashė Toptanit nė vitin 1914, duke luftuar qė nga Trevėllazėrit, Ardenica, Mallakastra e deri nė Berat. Shumė bij kurveleshas ranė nė luftime me kėto forca (vetėm nga fshati Picar pati 7 tė vrarė nė Mallakastėr). Familjet kurveleshase u kthyen nė Kurvelesh nė 6 mujorin e dytė tė vitit 1916, ku ēdo gjė e gjetėn zhuritur e tė grabitur.

Nė Luftėn e Vlorės mė 1920 Kurveleshi, nė bashkėpunim me Tepelenėn dhe Vlorėn, shėnoi njė nga kulmet e lavdisė sė tij atdhetare, duke marrė pjesė gjerėsisht me ēeta nga tė gjitha fshatrat kundėr garnizoneve italiane nė Tepelenė, Matohasanaj, Gjorm, Kotė, Drashovicė dhe kundėr garnizonit kryesor italian nė qytetin e Vlorės, deri nė futjen ngadhėnjyese tė forcave kryengritėse nė Vlorėn e ēliruar mė 3 shtator 1920. Kurveleshasit pėrkrahėn Revolucionin Demokratik tė Qershorit, duke krijuar ēeta nė disa fshatra e tė tjerė, duke rrjeshtuar luftėtarė nė formacionet ushtarake tė qeverisė sė Fan Nolit, njė pjesė e tė cilave (rreth 300 veta nėn komandėn e major Ismail Haki Kuēit) veproi deri nė Tiranė e Mat, nė mbėshtetje e mbrojtje tė qeverisė sė re. Pėr kėtė Ahmet Zogu, sapo u rikthye, nė 6 mujorin e parė tė vitit 1925 ndėrmori aksionin pėr ēarmatosjen e nėnshtrimin e krahinės sė Kurveleshit, si dhe duke pėrndjekur e dėnuar shumė kurveleshas fanolistė, krahas tė tjerėve qė u larguan nga vendi.

Kurveleshi mori pjesė aktive nė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, duke u kthyer nė njė nga bazat mė tė fuqishme dhe mė tė hershme tė saj e nga zonat e para tė ēliruara nė shkallė vendi. Nė 6 mujorin e parė tė vitit 1942, 6 muaj pėrpara mbajties sė Konferencės sė Pezės (16 shtator 1942), ku u vendos krijmi i Kėshillave Nacinalēlirimtar nė shkallė vendi, nė Kurvelesh, me nismėn e veprimtarėve tė parė antifashistė si Mustafa Matohiti, Ago Ēela, Ali Lala, Memo Meto, Shefqet Peēi etj., u krijuan kėshillat Kėshillave Nacionalēlirimtar nė tė gjitha fshatrat bashkė me grupet e armatosura; mė 1 prill 1942, nė majėn e Shake pranė Gusmarit, nga 8 djem kurveleshas, u krijua Ēeta e Parė Partizane e Kurveleshit, njė nga tė parat nė shkallė vendi; nga dhjetori 1942 u krijuan ēetat vullnetare territoriale tė ēdo fshati dhe dy batalione territoriale kryesisht nė bazė komune; krahina dhe qendra e nėnprefekturės, Gusmari, u ēliruan nga administrata fashiste qė mė 28 Nėntor 1942. Funksionet e pushtetit nė kushtet e luftės i kryente Kėshilli Krahinor i Kurveleshit, i krijuar nė janar 1943.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:55 pm

Nė luftėn antifashiste e nė krah tė forcave nacionalēlirimtare organizua gjithė populli i Kurveleshit nėpėrmjet pėrfshirjes dhe aktivizimit nė kėshillat antifashiste, nė organizatat e gruas, tė rinisė antifashiste e komuniste, nė ēdo fshat e kryesisht nė grupet e armatosura tė fshatrave ēetat vullnetare territoriale. Nė Kurvelesh, gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, sidomos duke filluar nga gjysma e dytė e vitit 1943, u organizua edhe organizata e Ballit Kombėtar, duke ngritur disa kėshilla dhe nė disa fshatra, si nė Picar, Golem, Nivicė etj. edhe ēetė balliste. Por ndikimi i tyre ishte i vogėl nė popullsinė vendase. Ndaj popullsia e Kurveleshit bashkė me formacionet partizane tė Ushtrisė Nacionalēlirimtare shqiptare qė vepronin nė kėtė krahinė dhe forcat vullnetare territoriale tė fshatrave dhe tė krahinės, krahas pėrballimit tė operacioneve spastruese tė ushtrisė italiane dhe tė qeverive kuislinge nė gusht 1942, dhjetor 1942, operacionit fashist italian tė prillit 1943 etj, pėrballuan edhe dy mėsymje tė mėdha tė ushtrisė gjermane, operacionin nazist gjerman tė Dimrit tė vitit 1943-1944 dhe tė Qershorit 1944, tė cilat, etapėn pėrfundimtare dhe mė tė rėndėsishme e planėzuan dhe u munduan ta realizonin nė Kurvelesh. Nga 15 fshatra tė krahinės dolėn mbi 2000 luftėtarė tė lirisė, duke u rreshtuar nėpėr formacionet partizane dhe ranė nė fushėn e betejės 325 dėshmorė tė Atdheut. Kurveleshi, sikurse vė nė dukje studiuesi amerikan E. Fisher, nė vitin 1944 ishte krahina mė e dėmtuar, mė e djegur dhe mė e shkatėrruar ekonomikisht nga operacionet fashiste gjermane nė gjithė vendin.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:55 pm



Kurveleshi pas Luftės sė Dytė Botėrore



Pas Luftės sė Dytė Botėrore, popullsia e Kurveleshit, pasi riparoi dėmet e luftės, iu fut punės ndėrtimtare, duke ringritur ekonomitė vetjake. Bijtė e bijat e Kurveleshit, krahas rindėrtimit tė krahinės, duke formuar brigada vullnetare, sidomos nė vitet 1945-1956, morėn pjesė aktive nė rindėrtimin, ndėrtimin e rrugėve, hekurudhave dhe objekteve tė ndryshme ekonomike tė Shqipėrisė. Si nė gjithė vendin, edhe nė fshatrat e Kurveleshit u krye sistemi i kolektivizimit tė fshatit (bujqėsisė e blegtorisė) nė mezin e viteve ‘50-tė. Krahas shtrirjes sė sistemit arsimor, u ndėrtuan e u pajisėn muzeumet e fshatrave, qendrat shėndetėsore apo ambulancat nė ēdo fshat si dhe dy spitale rurale (Progonat e Kuē); nė fund tė viteve ‘60-tė Kurveleshi u lidh me sistemin energjetik kombėtar. Nė vitin 1970 pėrfundoi lidhja e tė gjitha fshatrave me rrugė automobilistike. Nė Gusmar, nė fillim tė viteve ’70-tė u hap miniera e fosforit, ku punonin punėtorė nga tė gjitha fshatrat, si dhe rruga e re automobilistike Tepelenė-Gusmar (krahas asaj Tepelenė-Salari-Progonat tė hapur menjėherė pas luftės dhe Progonat-Golem- Kolonjė, tė hapur nė vitet ’60-tė); gjatė viteve ‘60-tė u fut pėr herė tė parė mekanizimi i punimeve bujqėsore (traktorė, makina korrėse e tj); u ndėrtua rezervuari i madh ujitės pranė Gusmarit e Nivicė, duke vėnė nėn ujė thuajse tė gjitha tokat arė nė Kurveleshin e Sipėrm. Nė kėto vite filluan tė futen edhe mjetet elekto-shtėpiake si: radio, televizori (bardhė e zi), lavatriēe, hekura me korent pėr hekurosje etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:56 pm

Njė nga arritjet mė tė shquara nė Kurvelesh ishte arsimimi. Nė vitin 1945 90% e popullsisė ishte analfabete. Qė nė kohėn e luftės e sidomos nė vitet 1945-1953 u organizuan kurse kundėr analfabetizmit, duke e zhdukur atė nė burrat dhe gratė e moshės deri 40 vjeē. Por menjėherė pas Luftės u hapėn shkollat fillore nė ēdo fshat duke i ndjekur ato gjithė fėmijėt e moshės shkollore. Nga fundi viteve ’50 ato u kthyn nė shkolla 7 (Cool vjeēare). Mė pas nė Progonat, Nivicė, Kuē dhe nė Picar u hapėn edhe shkolla tė mesme tė arsimit tė pėrgjithshėm dhe profesional. Ndėrkohė arsimtarėt, nė se deri nga mezi i viteve ’50 ishin nga jashtė fshatrave tė Kurveleshit, deri nga mezi viteve ’60 ata ishtin tėrėsisht kurveleshas. Por shumė bij e bija tė Kurvelesshit vijuan edhe shkollat e larta brenda e jashtė vendit. Njė pjesė e tyre fituan apo mbrojtėn edhe grada e tituj shkencor e deri akademik. Mjafon tė bėjmė njė krahasim.





Sali Neki Leskaj,

Mjek 40 vjet nė Progonat, Tepelenė

Nė se nė vitin 1927 nė Kurvelesh kishte vetėm 4 veta me arsim tė lartė, nė mezin e viteve ’80 ata ishin me mijėra. Kėshtu Kuēi kishte rreth 1000 vetė, prej tė cilėve 30 veta me grada e tituj shkencorė, deri akademik, Fterra 400 vetė prej tė cilėve 11 veta me doktorė shkencas e profesorė shkencash, 2 Mėsues tė Popullit, 2 Mėsues tė Merituar. Po kėshtu nė sport, qė kurveleshasit nuk e njihnin. Vetėm nga Bolena u bėnė 11 sportistė me tituj “Mjeshtėr Sporti” apo rekordmenė kombėtar nė lloje tė ndryshme sporti a garash sportive. Kurveleshi i Sipėrm ngriti edhe klubin e futbollit “Shqiponja”, qė merrte pjesė nė veprimtari nė shkallė kombėtare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:56 pm

Nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX, me gjithė arritjet nė disa drejtime tė jetės kolektive, arsimimit, emancipimit tė gruas dhe tė shoqėrisė nė tėrėsi, ndėrtimit e pajisjen e shtėpive me orendi tė ndryshme, niveli praktik i jetesės sė fshatarėsisė nė krahinė, sidomos pas kolektivizimit edhe tė tufėzave (vitet ‘80-tė), si edhe nė shkallė vendi, u rėndua. Puna dhe pasuria kolektive e humbėn fuqinė e tyre zhvilluese tė fillimit. Nisi gjendja e stanjacionit dhe ulja shkallė-shkallė ekonomike. U shtrua nevoja pėr rrugė tė reja pėr tė mbijetuar. Ndaj, kurveleshasit pėrkrahėn proceset demokratizuese tė ndryshimit tė sistemeve politiko-ekonomike tė fillimviteve ‘90-tė, duke shpėrbėrė sistemin kooperativist e privatizuar tokat dhe blegtorinė, mjetet e punės etj. Kurveleshasit iu rikthyen traditės me kopetė private tė bagėtive, duke mbarėshtruar gjerėsisht bagėtinė e imėt. Numri i bagėtive tė imta gjatė dhjetėvjeēarit tė fundit u shtua sė tepėrmi. Po kėshtu rimori zhvillim edhe bletaria. Nė tė kundėrt, bujqėsia, veē ngastrave tė veēanta dhe kopshteve pranė shtėpive tė mbjella edhe me perime tė shumėllojshme dhe pemė frutore, thuajse ėshtė braktisur. Por emigracioni masiv i rinisė jashtė vendit nė kėto vite, pra i forcės mė tė aftė pėr punė, pengoi pėrmirėsimin e shpejtė tė kushteve tė jetesės me tė ardhurat e vet fshatarėve. Parė nga ky kėndvėshtrim popullsia e Kurveleshit, qė banon ende nė trojet e tė parėve, ėshtė disi e plakur nė mesataren e moshės. Po kėshtu, mė tepėr se gjysma e familjeve kurveleshase, pėr shkak tė kushteve tė vėshtira social-ekonomike, lanė vendlindjen pėr t’u vendosur nė vende ku kushtet e jetesės janė mė tė pėrshtatshme veēanėrisht nė Sarandė, Himarė, Vlorė e Tiranė. Ka fshatra si Vėrmiku e Kaparieli qė tashmė nė to nuk banon mė asnjė familje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:57 pm

Vendlindja JONĖ, Gusmari





Gusmari ėshtė njė nga fshatrat e Kurveleshit, pjesė e Kurveleshit tė Sipėrm. Ėshtė i vendosur nė pjesėn Lindore tė malit tė Kanatait, nė lartėsi 950 m mbi nivelin e detit dhe kufizohet me Nivicėn, Golemin Kuēin, Progonatin dhe Rexhinin. Sot administrativisht, si qendrė Komune, varet nga rrethi i Tepelenės.

Gjatė periudhės 1920–1946, Gusmari ka qenė qendėr e nėnprefekturės sė Kurveleshit, qė pėrfshinte tė 15 fshatrat e kėsaj krahine, dhe komunėn e qendrės tė kėsaj nėnprefekture. Nė vitin 1946 qendra e nėnprefekturės (Lokalitet) kaloi nė Kuē dhe Gusmari u pėrfshi nė lokalitetin e Progonatit. Qė nga viti 1992 ėshtė qendėr e komunės sė Kurveleshit tė Sipėrm, qė pėrfshin edhe fshatrat Lekdush, Progonat, Rexhin dhe Nivicė.Pėr vetė kushtet e terrenit, ku shtrihet Gusmari, ai ka klimė kontinentale. Dimėri zakonisht ėshtė i ftohėt, ndėrsa vera e nxehtė. Ndėrsa nė pjesėn perėndimore Gusmari kufizohet nga male, nė pjesėn lindore tė tij terreni zbret nė humnera, qė krijojnė hone e shpella tė vėshtira e kryesisht tė pamundura pėr tė kaluar nė to. Nė drejtimin Veri-Jug terreni paraqitet disi i sheshtė dhe aty shtrihet vet fshati si dhe tokat arė tė tij si dhe blloqe tė gjera me lajthi. Hapėsira e Gusmarit, thuajse sikurse edhe e gjithė Kurveleshit tė Sipėrm, ėshtė e varfėr nė pyje. Kėtė varfėri e kushtėzojnė edhe shtresat e tokės, por pyjet janė dėmtuar edhe nga vetė njerėzit. Gjithsesi terreni nė Gusmar ėshtė i pasur me kullota verore nė tė cilat ka edhe bimė mjekėsore, mjaltėse, aromatike (ēaji i malit, salepi, trendelina etj). Kullotat mundėsojnė mbarėshtirmin e bagėtisė sė imėt, sidomos tė deles. Pėr vet kushtet e vėshtira tė motit bagėtia veron nė malet e Gusmarit, por pėr dimėrim kopetė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:57 pm

e bagėtive shtegėtojnė nė Bregdet (Himarė, Lukovė), nė Delvinė e deri nė Vlorė. Burimet ujore tė Gusmarit, edhe pse krahina ėshtė nga zonat mė tė lagėshta nė Shqipėri (rreshje tė shumta dėbore e shiu), pėr shkak tė karakteristikave tė terrenit, tė tė ēarave karstike, janė tė kufizuara. Ujėrat e dėborės e tė shirave tė shumta depėrtojnė nė thellėsi tė tokės duke kufizuar ato sipėrfaqėsore. Burimet ujore tė Gusmarit rrjedhin kryesisht nga shpatet e M. Kanatait pėr nė Lindje, duke zbritur nė buza, pėr nė Dėrstila.

Gusmari pėrbėhet nga tri mėhallė: Pargjin, Dukėgjin dhe Reēpalaj, nga tė cilat lagjja Pargjin mendohet se ėshtė mė e vjetėr. Gjatė shek. XX, popullsia e fshatit ka pėsuar ulje dhe rritje, si pasojė e ngjarjeve historike qė ka pėrjetuar. Nė vitin 1914 fshati kishte 95 shtėpi dhe 571 banorė. Pas pushtimit tė parė grek, popullsia e fshatit u pakėsua, si rrjedhim i largimit tė familjeve tė tėra nė qytetet e Shqipėrisė dhe i emigrimit jashtė, kėshtu qė mė 1927 kishte 138 banorė. Nė vitin 1943 kishte 75 familje. Nė fillim tė viteve ‘90 nė Gusmar banonin 133 familje me 490 frymė, ndėrsa nė vitin 2001, pas shpėrnguljeve tė shumta, numri i familjeve zbriti nė 51 dhe i banorėve nė 209, pėr tė rėnė nė vitin 2005 nė 31 familje.

Nė fillim tė shek tė XX popullsia e Gusmarit edhe pse nė masė tė vogėl, ka pasur emigrime jashtė shtetit, si nė Amerikė, Greqi, Turqi, Itali. Por nė pėrgjithėsi ata janė rikthyer nė fshat. Largime mė tė shumta ka pasur nėpėr qytete tė Shqipėrisė, si nė Tepelenė, Fier, Vlorė, Sarandė e sidomos nė Tiranė. Por braktisja mė e madhe e fshatit ndodhi pas ndryshimeve demokratike nė vend si dhe pas trazirave tė vitit 1997.

Nga gjetjet arkeologjike, ende jo tė zbuluara nė imtėsi, del se Gusmari ka qenė i banuar qė nė lashtėsi. Banorėt fillimisht kanė jetuar nė shpellėn e Gusmos, nė Rruēkullare, Vėllua dhe nė Buzėn e Kėmbėsit (nė shpatin jugor tė malit tė Kanatait), pėr tė dalė mė pas nė vendin ku ai gjendet sot.

Banorėt e Gusmarit kanė qenė deri vonė tė krishterė. Dėshmi e kėsaj janė jo vetėm emėrtimet e lagjeve, por dhe mbiemrat e disa fiseve qė ruhen edhe nė ditėn tonė tė tilla, si Gjergjaj, Gjonaj, Gjokaj, Gjokmitaj, Dukaj, Gumenaj etj.; toponime tė objekteve tė ndryshme, si kisha e Mate, kisha mbi shtėpinė e Behe nė afėrsi tė Shkallės sė Plepit, qė ndryshe quhet edhe Qishėra e Mate, vendi ku ėshtė sot burimi i ujit “Qishėr”, kroi i Kaurit nė afėrsi tė Rruēkullarės etj. Por nga fundi i shek. XVII dhe fillimi i shek. XVIII, edhe nė Gusmar, sikurse nė tė gjithė Kurveleshin dhe Labėrinė, u fut gjerėsisht besimi islam, kryesisht bektashizmi. Gjatė kėsaj kohe ėshtė ngritur xhamia nė qendėr tė fshatit dhe mekami i Tahire. Xhamia mbeti vetėm si karabina, pa ndonjė pajisje tė brendshme dhe brenda saj nuk bėheshin ceremoni fetare. Gjatė pushtimit tė Kurveleshit (1914–1916), ajo u prish nga andartėt grekė dhe nuk u ngrit mė. Bektashizmi nė Gusmar ėshtė futur nė mes tė shek. XVIII.

Por, tė gjitha besimet fetare, pėrfshirė edhe besimin e krishterė, qė u ruajt mė gjatė, nuk kanė lėnė gjurmė tė thella nė banorėt e tij, tė cilėt nuk kanė qenė besimtarė fanatikė. Si tė gjithė banorėt e zonave malore, qė merreshin me blegtori, ata i respektonin pak rregullat e ritet fetare. Dėshmi e kėsaj ėshtė edhe ruajtja e disa zakoneve pagane deri nė shek. XX. Edhe pas lejimit tė fesė nė fillim vitet 1990, gusmarjotėt, pėrveē ndonjė simboli, (kryqi te kisha e Behe) nuk ndėrtuan ndonjė objekt fetar dhe nuk ushtrojnė rite fetare.

Pėr herė tė parė, Gusmari pėrmendet nga Fransua Pukėvili (1806) kur flet pėr udhėtimin qė bėri nga Tepelena pėr nė Himarė, duke kaluar nėpėr grykėn e Bėnēės–Gusmar–Shur i Kuēit–Bregdet. Pėrmendet edhe nė njė dokument i kėsaj kohe, qė bėn fjalė pėr njė marrėveshje, sė bashku me Kuēin dhe Kallaratin, pėr tė kundėrshtuar shtypjen feudale tė Ali Pashė Tepelenės dhe pėr kėtė do t’i jepej njė ndihmė prej 6500 pjastrash.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:58 pm

Gusmari ka njė tė shkuar atdhetare tė shquar. Dėshmitė e para pėr veprimtarinė atdhetare tė gusmarjotėve janė tė shek. XIX. Prijėsi gusmarjot dhe burri i kuvendeve Sinan Gjostoja mbėshteti Ali Pashė Tepelenėn mė 1820 dhe mori pjesė nė “Lidhjen shqiptare” qė doli nga Kuvendi ndėrkrahinor i Toskėrisė (Berat) kundėr reformave tė Tanzimatit. Hasan Sinan Gjostoja me ēetėn e tij veproi deri nė Leskovik e Voshtinė. Ai shkoi nė mbėshtetje tė Zylyftar Podės nė Postenan, ku edhe u vra nga osmanėt mė 1831. Nė kohėn e reformave tė Tanzimatit dhe mė pas dallohen komandantė tė tjerė ēetash apo kaēakė nga Gusmari me ēetat e tyre, si Labė Duka, Mehmet Sinani, Mehmet Gjoni, Musa Selmani-Ēeli. Pas dėshtimit tė kryengritjes sė 1947-ės, 11 kryengritės gusmarjotė, me komandantin e tyre Labė Dukėn nė krye, u kapėn me dredhi dhe u ekzekutuan nė Turqi, duke shpėtuar vetėm dy prej tyre.

Gusmarjotėt morėn pjesė nė Luftėn e Lėkurėsit (shkurt 1878), ku 8 syresh qė gjendeshin me bagėti nė zonėn e Delvinės, u futėn nė pėrbėrje tė forcave tė komanduara nga Xhevdet Gjoleka. Nė vitet e Lėvizjes pėr shpalljen e Pavarėsisė, edhe pse jo me ēetė mė vete, gusmarjotėt nėn komandėn e Bido Gjolekės morėn pjesė nė luftimet pėr mbrojtjen e Plavės dhe tė Gucisė (1879–1880) nga forcat malazeze. Nė kėto luftime u vra Avdyl Ēeli.

Gusmari pati ēetėn e tij atdhetare. Shahin Demo e Xheladin Seriani, nė vitin 1908 asgjėsuan forcėn turke nė Gusmar, si dhe vranė edhe taksidarėt, duke dalė malit me disa bashkėfshatarė. Ēeta e tyre bashkėveproi edhe me ēetėn e Ēerēiz Topullit. Pėr kėtė atyre u dogjėn edhe shtėpitė nė fshat. Kjo ēetė nė qershor tė vitit 1911, me fillimin e kryengritjes antiosmane nė Kurvelesh u shumua me luftėtarė deri nė 30 veta, mori pjesė nė sulmin mbi sarajin e Progonatit si dhe nė Kuvendin e Manastirit tė Cepos mė 21 Korrik 1911. Nė luftime te Manastiri i Cepos me forcat osmane plagoset rėndė Arap Ēeli, i cili edhe vdes nga plagėt e marra. Gusmari pati ēetė edhe gjatė pushtimit grek tė viseve tė Jugut mė 1912–1914 e cila luftoi kundėr forcave greke nė Vanovė tė Pilurit, nė Qafė tė Rrėmullės nė Bregdet e deri nė Mansatir tė Cepos. Nė luftime kundėr andartėve grekė u vra komandanti i ēetės Bilal Rukia mė 1912 nė Vanovė, Shahin Demua mė 1914 nė Trushnicė, si dhe dy luftėtarė tė tjerė; nga grekėt u masakruan e vdiqėn 10 vetė dhe, pas largimit tė banorėve tė fshatit nė rajonin e Vlorės, ku qėndruan nga korriku i vitit 1914 e deri mė 1916, u dogjėn tė gjitha shtėpitė (95 shtėpi). Gusmarjotėt, pasi u grumbulluan nė Vlorė. krijuan edhe njė ēetė pėr tė luftuar kundėr forcave rebele tė Esat pashė Toptanit (1914), e cila veproi nė zonėn Trevėllazėr (Vlorė)–Manastiri i Ardenicės (Fier) dhe pati tre tė plagosur (Memo Gjoni, Rrapo Bana dhe Sejdi Braho).

Pas kthimit tė banorėve nė fshat, krahas punės pėr rindėrtimin e shtėpive tė djegura dhe pėrpjekjeve pėr tė normalizuar gjendjen, nė vitin 1917 nė Gusmar u hap shkolla e parė nė gjuhėn shqipe, me mėsues bashkėfshatarin Magrip Bana. Nė vitin 1920 nė Gusmar u mbajt Kuvendi pėr pajtimin e gjaqeve me pėrfaqėsues nga gjithė Kurveleshi.Nė Luftėn e Vlorės mė 1920 kundėr pushtuesve italianė, ēeta e Gusmarit mori pjesė aktive, nga fillimi e deri nė fund tė saj. Nė luftimet pėr tė marrė Vlorėn u vra komandanti i saj Xhafer Meta. Nė vend tė tij u caktua Rakip Duka. Gjatė Revolucionit tė Qershorit 1924
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:58 pm

nė mbrojtje tė qeverisė sė Fan Nolit Gusmari dėrgoi ēetėn e tij, nėn komandėn e Nevruz Metės e Magrip Banės.

Mė 15 prill 1939, njė javė pas pushtimit tė vendit, fashistėt italianė vendosėn nė Gusmar, si qendėr nėnprefekture, administratėn e tyre. Nga fashistėt e bashkėpunėtorėt e tyre u bėnė pėrpjekje pėr fashistizimin e jetės dhe mobilizimin e njerėzve pėr ushtarė nė frontet e pritshme tė luftės nė Ballkan. Pėrdorėn “kulaēin e “kėrbaēin”. Me anė tė mashtrimit se do tė “bashkonin” Shqipėrinė me Ēamėrinė e Kosovėn, mundėn tė bindnin parinė e Kurveleshit tė dėrgonin bijtė ushtarė. Lufta Italo-Greke 1940–1941 ishte zhgėnjim edhe pėr gusmarjotėt, ndaj ata dezertuan nga ushtria italiane. Nė fund tė dhjetorit 1940, fronti i luftės mbėrriti nė Kurvelesh. Gusmari pėr 4 muaj rresht u gjend nė vijėn e parė tė frontit. Familjet, me shumė vėshtirėsi e nė kushtet e njė dimri tė egėr, tė detyruara e nėn shoqėrimin e ushtrisė greke, u shpėrngulėn nga Shuri i Gusmarit, ku ishin strehuar, pėr nė Zhulat. U kthyen vetėm nė mes tė prillit 1941, pasi Greqia kapitulloi. Shtėpitė nė fshat ishin dėmtuar rėndė nga lufta. Pati 4 tė vrarė e 10 tė plagosur, fėmijė nė moshė tė njomė qė vdiqėn nga tė ftohtit, pa llogaritur dėmet nė bagėti e ndėrtesa.

Gjatė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare gusmarjotėt u ngritėn nė luftė kundėr pushtuesve italianė e gjermanė dhe bashkėpunėtorėve tė tyre. Kėshilli Nacionalēlirimtar u ngrit nė shkurt 1942, nė shtėpinė e Felek Ēelit me kryetar Fuat Iljazin e sekretar Ajaz Goron. Nė majėn e malit tė Shake, shumė pranė Gusmarit, u krijua Ēeta e Parė Partizane e Kurveleshit (1 prill 1942), e dyta nė shkallė vendi. Krahas 48 luftėtarėve qė rreshtoi nė radhėt e formacioneve partizane tė UNĒSH, Gusmari pati edhe 58 pjesėmarrės nė ēetėn vullnetare territoriale tė fshatit, tė krijuar nė dhjetor 1942. U krijua organizata e Rinisė Antifashiste me sekretar Neshet Horjeti e mė pas Sami Gjergji dhe Demkė Gumeni, organizata e Grave Antifashiste me kryetare Fato Gumenin e sekretare Lejla Iljazin.

Fshati u hodh tėrėsisht nė krah tė Frontit Nacionalēlirimtar dhe ēdo gjė u vu nė shėrbim tė Luftės. Nė kėtė luftė u shqua Ago Ēela, njė nga organizatorėt e qėndresės sė armatosur nė shkallė krahine e qarku, komisar batalioni partizan, delegat nė Kongresin ANĒ tė Pėrmetit (24 maj 1944), ku zgjidhet anėtar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm ANĒ tė Shqipėrisė, invalid i LANĒ, Fuat Iljazi, komandant ēete dhe i batalionit territorial pėr Kurveleshin e Sipėrm; Mehmet Gjoni dhe Isa Bardhi, i pari komandant e komisar i komandės sė vendit dhe i dyti edhe kryetar i kėshillit krahinor Nacionalēlirimtar tė Kurveleshit; Liri Duka, delegate nė kongresin e Rinisė ANĒ; Ruzanė Mata e Lejla Horieti, delegate nė konferencėn e Grave Antifashite tė Qarkut tė Gjirokastrės.

Mė 28 nėntor 1942, me kryerjen e aksionit kundėr nėnprefekturės sė Gusmarit u ēlirua fshati dhe i gjithė Kurveleshi. Gjatė periudhės 1942–1944, pushtuesit ndėrmorėn 5 operacione ndėshkimore, tė cilat u pėrballuan me sukses, edhe pse me privacione tė mėdha. Popullsia, nėn drejtimin e Kėshillit Nacionalēlirimtar dhe me ndihmėn e organizatės sė rinisė dhe tė grave e tė formacioneve partizane, largohej nga shtėpitė dhe strehohej nė vende tė sigurta larg tij, si nė Zhur tė Gusmarit, nė Qafėe e Vilave, nė Buzat etj. Fshati pėsoi dėme tė mėdha. U dogjėn tė gjitha shtėpitė, ranė 7 dėshmorė, 5 tė plagosur, 5 viktima, 2 tė internuar.Nė Gusmar, si qendėr e nėnprefekturės, Ortganizata e Ballit Kombėtar nuk arriti tė krijonte formacionet e veta, edhe pse kishte disa pėrkrahės, pėrfshi edhe vetė kryetarin e
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:58 pm

kėsaj organizate pėr Kurveleshin, Muharrem Dukėn. Si rrjedhojė, ajo nuk pati forcė t’i kundėrvihej realisht Frontit Antifashiste Nacionalēlirimtar.

Pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, gusmarjotėt rimėkėmbėn ekonominė e dėmtuar rėndė nga lufta, shtuan blegtorinė e imėt (dhen e dhi) dhe gjėnė e trashė, rindėrtuan shtėpitė e dėmtuara nga lufta dhe ngritėn tė reja. Kolektivizimi i bujqėsisė u bė mė 1957. Kooperativa bujqėsore mori emrin e dėshmorit Murat Bardhi. U kolektivizua toka arė, bagėtitė si dhe mjete ndihmėse. Nė fillim tė viteve ‘90 fshati kishte 152 ha tokė bujqėsore (tokė arė 77 ha, pemishte 68 ha, vreshta 7 ha) dhe tokė tjetėr 238 ha; 3700 dhen, 900 dhi, 1200 shpendė, 120 njėthundrakė, 60 gjedhė dhe 60 lopė. Nė fillim tė viteve ‘70 Gusmari hyri nė pėrbėrje tė kooperativės sė bashkuar “Xheladin Beqiri” me qendėr nė Progonat. Drejtimi kryesor i ekonomisė ka qenė dhe ėshtė kryesisht blegtoria e imėt, delet dhe dhitė, ndėrsa bujqėsia ėshtė mė pak e zhvilluar, e pėrqendruar kryesisht nė ngastra tė vogla toke qė nuk plotėsonin as 30% tė nevojave tė domosdoshme tė familjeve. Nė vitet ‘80, nėpėrėmjet rritjes sė rendimenteve, tė sipėrfaqes sė mbjellė si dhe tė plehėrimit kimik, u arrit tė prodhohej buka pėr gjithė vitin. Nė koshtrat dhe oborret e shtėpive u mbollėn edhe mjaft pemė frutore tė cilat nuk kultivoheshin mė parė (ose njiheshin nė gjendje tė egėr) si rrushi, fiku, molla, kumbullat e tj.

Nė vitin 1945 nė Gusmar u hap shkolla fillore dhe mė pas edhe kopshti i fėmijėve, qendra shėndetėsore, baxhoja, muzeu i fshatit, grupet folklorike. Nė vitin 1968 fshati u lidh me sistemin energjetik tė Republikės. Mė pas u zbulua vendburimi i fosforiteve tė Gusmarit, duke hapur minierėn, ku punonin nga tė gjitha fshatrat e Kurveleshit. Fshati u lidh me Tepelenėn me rrugė tė re automobilistike, u ndėrtua rezervuari i madh pėr vaditjen e tokave bujqėsore tė Kurveleshit tė Sipėrm, plantacioni i madh me lajthi prej disa ha ngrit njė bllok i madh mollėsh, qershishė e kumbullash (rreth 44.000 rrėnjė), u kultivua gruri, perimet dhe foragjeret qė nuk njiheshin mė parė, nė vitet ‘70-tė edhe nė arat e Gusmarit u fut traktori, autokombajna e parė, u ngrit vendkomanda rezervė pėr kohė lufte e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė ushtrisė, magazina tė rezervave tė shtetit etj., tė cilat gjallėruan jetėn nė Gusmar e krahinė. Pati pėrmirėsim edhe nė jetėn familjare. Gradualisht u futėn tavolinat, karriket, krevatėt, ēarēafėt e jorganėt pėr fjetje, krahas pėrdorimit ende masiv tė atyre tė leshta tė prodhuara nga vet familjet me avlimend; lugė, pirunė metalik e pjata porcelani pėr ngrėnie (duke zėvėendėsuar ato tė drunjta); radio me korent e gradualisht edhe televizorė bardhė e zi, frigoriferė e lavatriēe e tj. Natyrisht kėto tė fundit gradualisht e sipas mindėsive ekonomike tė ēdo familjeje. Kushtet pėr arsimim nė Gusmar kanė qenė tė kufizuara. Aty, qė nga viti 1917, kishte vetėm shkollė fillore, e cila deri nė vitin 1945, kryesisht pėr shkaqe financiare, mė shumė qėndronte e mbyllur. Pas ēlirimit tė vendit (1944) mbi 85% tė banorėve tė fshatit ishin analfabetė. Krahas kurseve kundėr analfabetizmit pėr banorėt e moshės deri 40 vjeē, u hap menjėherė shkolla fillore e fshatit. Pėr shkak se kontigjenti i fėmijėve ishte i kufizuar, (nė vitet ’50 (ajo u ngrit) nė) shkollėn 7 (Cool vjeēare e mė pas atė tė mesme fėmijėt gusmariotė e ndoqėn kryesisht nė Nivicė, sikurse para luftės nė shumicė shkollėn fillore, e kryenin nė Nivicė ose nė Progonat apo edhe nė Tepelenė. Shumė djem e vajza gusmariote vijuan edhe shkolla tė mesme profesionale nė qytete tė ndryshme tė Shqipėrisė, duke fituar profesione qė u shėrbyen nė jetėn e pėrditshme. Tė tjerė nga fshati apo nga familje tė larguara mė parė nga Gusmari, vijuan studimet e larta (nė Institute, nė Universitet apo nė shkolla ushtarake tė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:59 pm

vendit). Para Luftės sė Dytė Botėrore nuk kishte asnjė gusmariot me arsim tė lartė. Ndėrkohė, nė fillim vitet ’90 tė shekullit XX, kishte mbi 200 gusmariotė me arsim tė lartė, duke patur mes tyre 2 Prof. dr, 2 Prof. asoc. dr, 3 mastera, 2 laureatė tė Ēmimit tė Republikės, pedagogė e shefa katedrash nė shkollat e larta, ushtarakė, inxhinierė, mjekė, agronomė, veterinerė, ekonomistė, arkitekt, mėsues, gazetarė, diplomatė, shkrimtarė, drejtorė shkollash, drejtues tė lartė nė administratė, ekonomi, ushtri etj.

Si nė gjithė fshatrat e Kurveleshit, edhe nė Gusmar ishte i zhvilluar pėrpunimi i leshit tė bagėtisė. Ēdo familje, sidomos para krijimit tė kooperativės bujqėsore, kishte avlimendin e vet. Gratė gusmariote me tė pėrgatisnin jo vetėm veshjen pėr anėtarėt e familjes por edhe pėr paisjen e shtėpisė me qilima, sixhade, rrobet tė ndryshme pėr tė shtruar dhomat e pėr t’u mbuluar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 12:59 pm

Pas shpalljes sė pluralizmit politik dhe rėnies sė sistemit socialist, kooperativa bujqėsore u prish dhe toka e bagėtitė u privatizuan sėrish. Nė periudhėn e tranzicionit (pas vitit 1990), veprimtaritė dhe objektet social kulturore u kufizuan sė tepėrmi dhe njė pjesė u shkatėrruan apo dolėn jashtė pėrdorimit. Nė fshat tashmė (nga viti 1995) ka vetėm shkollė fillore, njėsi tregtare private e komunale. Miniera e fosforit, dikur furnizuesja kryesore me lėndė tė parė e uzinės sė superfosfatit tė Laēit, u braktis plotėsisht. Tokat arė nuk mbillen, veē kopshteve pranė shtėpive. Mjaft objekte kolektive socialkulturore tė ndėrtuara nė sistemin e kaluar u shpėrdoruan apo edhe u dėmtuan sikurseu dėmtuan edhe blloqet me pemė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 1:00 pm

FAMILJA E SELMAN FELEK ĒELIT NĖ RJEDHAT E KOHĖS



Ago Felek Ēeli, Medile Ēeli (kunata), Liri Ēela dalė nė Gusmar me pjesėtarė tė fisit Ēela



Dy fjalė pėr njė libėr

Duke qėnė se libri i Xhemil Ēelit “Familja dhe fisi ĒELA ndėr shekuj”ėshtė libri i parė qė shkruhet pėr familjen e fisin tonė, i pari edhe nė Gusmar pėr njė familje e fis dhe ndėr tė parat nė krahinėn e Kurveleshit, e ndiej pėr detyrim tė theksoj disa fjalė pėr tė e vlerat e tij pėr ne dhe brezat e ardhshėm.

Prej mė se tre vitesh ne e kemi nėpėr duar kėtė monografi. E kemi lexuar e rilexuar, e kemi vlerėsuar e rivlerėsuar brenda vetes tone, por edhe kemi diskutuar pėr ndonjė anė tė veēantė, sidomos sa i pėrket tė dhėnave mė konkrete e mė tė shumta apo edhe kemi rrudhur buzėt pėr diēka apo pėr shumė mė tepėr pėr atė qė secili nga ne mund ta quaj “Trungu im”. Pse jo, me ose pa tė drejtė, kemi kėrkuar nėpėr tė edhe si me “luspė” apo me “laps nė dorė”, sikurse thoshnim dikur, sidomos pėr veten tonė dhe pėr fėmijėt tanė.

Ndoshta lexuesin, si edhe mua, na ka lodhur leximi i 250 faqeve tė librit, faktet e emrat e shumtė qė pėrmenden nga faqja nė faqe nė 7 breza nė linjėn mashkullore e 5 breza nė linjėn femėrore pėr tė gjithė fisin (pėr tė mos ia lėnė harresės). Mund edhe tė na kenė “rraskapitur” shifrat krahasuese nėpėr faqet e librit e mbi 20 tabelat e pjesės sė dytė apo edhe katėr “Pemėt Gjenealogjike” nė mbyllje tė tij, 214 martesat me emrin, atėsinė e mbiemrin e bashkėshortėve, tė krushqive dhe tė fshatrave qė u pėrkasin, emri, atėsia, mbiemri i ēdo pjesėtari tė familjes e tė fisit tė lindur nė dy shekujt e fundit (qė secilit i tregojnė rrėnjėt se nga e ka prejardhjen nė linjėn e atėsisė, por edhe tė mėmėsisė apo tė gjakut e tė qumėshtit). Vėrtet neve mund tė na ketė lodhur leximi e sidomos “pėrtypja” e atij volumi tė madh informacioni krahas kėnaqėsisė sė padiskutueshme qė na ka dhėnė. Por njė pyetje qė ia kam shtruar vetes, pyetje qė ia shtroj edhe lexuesit tė kėtyre radhėve: a e kemi shkuar nėpėr mendje se sa mund, djersė, pėrkushtim i ėshtė dashur autorit pėr tė na e vėnė neve nėpėr duar e nė mėnyrė tė pėrqėndruar sidomos tė kaluarėn, por edhe tė tashmen e familjes dhe tė fisit? Them se kjo e dyta pak na ka preokupuar. Duke u munduar tė hedh nė kėto rreshta ndonjė mendim plotėsues apo sqarues timin pėr familjen e fisin, e kuptoj, ndoshta mė tepėr se shumėkush, ēfarė i ėshtė dashur atij tė pėrballojė. Dhe unė, si pjesėtar nė shumė debate pėr librin me anėtarė tė familjes e tė fisit, veē falėnderimit nuk kam se ēfarė t’i kėrkoj mė nė kėtė fushė autorit tė monografisė. Nga ana tjetėr, me nismėn time pėr tė hedhur kėto radhė, gjykoj se jo vetėm nuk i hyj nė pjesė Xhemilit lidhur me ēka dhe si ai ka shkruar. Nė tė kundėrt, mundohem tė vijoj punėn e tij, natyrisht me shkallėn time tė njohjes dhe me mundėsitė e mia modeste tė shtruarjes sė problemeve. Dhe kėtė e bėj me ndjenjėn e dashurisė dhe tė respektit pėr Xhemilin dhe pėr atė se ēfarė ka bėrė ai por edhe pėr tė gjithė ata qė unė shkruaj, sikurse edhe pėr vendlindjen tonė. Nga ky kend marr edhe guximin e pėrgjegjėsinė morale tė shtjelloj mė tej ndonjė problem, qė nuk merr e nuk mund tė merrte pėrgjigje nė atė libėr lidhur pikėrisht me Trungun tim, pra me familjen e babait tim, tė Selman Felek Ēelit dhe tė fėmijėve, tė nipėrve dhe tė mbesave tė tij e tė mitė. Xhemili, nė vend qė t’i bjerė gjoksit pėr ēka mundur tė na japė nėpėr duar e pa na kėrkuar asgjė, duke na u drejtuar neve, njerėzve tė tij, me shumė dashamirėsi e thjeshtėsi e mbyll librin me shtysat, mėdyshjet e pėrkushtimin qė atė e kanė ndjekur pėr dhjetė vite me radhė. Aty duket qartazi se flet vetė pėr atė ēka ndjen detyrim tė paplotėsuar ndaj ne tė tjerėve pėr tė shkruar mė tepėr pėr “trungun tonė” apo edhe pėr secilin nga ne, tė paktėn
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 1:00 pm

pėr brezin qė i pėrket. Dhe me mirėkuptimin e tij karakteristik pėr ndjeshmėrinė e tė tjerėve, Xhemili, me pamėdyshjen mė tė vogėl se mos ofendohet, kėrkon nga ne qė, “qoftė edhe pėr inat” tė marrim lapsin e tė shkruajmė atė qė ai nuk ka mundur ta bėjė mė tė plotė e deri shteruese pėr ne, pėr tė parėt tanė mė tė drejtpėrdrejtė apo mė sė shumti pėr brezin tonė e veēanėrisht pėr fėmijėt tanė, edhe pse secili nė njė mėnyrė a nė njė tjetėr e gjen veten nė tė. Dhe tė rilexosh me nerva tė qeta mbylljen nė libėr “Thėnė nė pėrfundim” (Shtysa, mėdyshje e pėrkushtim), them se, larg fjalėve shterpė, kemi edhe ēfarė tė mėsojmė sidomos pėr detyrimin ndaj familjes tonė, nė kuptimin mė tė ngushtė pėr t’i lėnė gjėrat tė shkruara. Ndaj, nė vijim e argumentim tė atyre ēka shtrova mė lart pėr librin dhe autorin, po nxjerr disa ide prej tij, pse jo edhe pėr tė argumentuar para lexuesit qė do tė ketė durimin tė lexojė kėto rreshta se pėrse unė, nė kėtė botim, po marr mundimin tė shkruaj diēka modeste pėr vendlindjen, por edhe pėr familjen e trungun qė i pėrkas e mė pėrket.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 1:00 pm



Ja disa mendime tė Xhemilit tė shkėputura nga libri:

*”… Ndiej dhe vlerėsoj krejtėsisht tė pėrligjur qė secili anėtar i familjes e fisit, duke lexuar materialin deri nė faqen e fundit, tė kėrkojė nė tė mė tepėr pėr vete, pėr mė tė afėrmit e mė tė largėtit e tij nė ujdhesėn e gjakut… ”

*”… Ēdo person familjar e fisnor i sė shkuarės, edhe pse mund tė mos ketė qėnė i pėrkryer nė raport me njė tjetėr brenda tyre, ai mbart nė vetvete jo vetėm kujtimin, respektin e dashurinė e pėrligjur tė secilit pasardhės nė rrjedhėn e gjakut e tė qumėshtit, por edhe vlera e virtyte tė padiskutueshme, qė duhen kujtuar e pėrjetėsuar nė letėr pėr brezat. Dhe kjo nuk mund tė realizohet nė njė botim tė vetėm e nga njė njeri i vetėm… ”

*”… Nė se mangėsitė e kėtij botimi do tė shėrbenin, qoftė edhe nė mėnyrė inatēore (nė kuptimin e mirė tė fjalės) pėr tė nxitur kėdo tjetėr tė shkruaj e tė plotėsojė mė tej historikun e familjes, tė fisit e tė degėzimeve tė veēanta tė tij, do tė ndjehesha i lumtur… ”*I hapur ndaj vrejtjeve e sygjerimeve tė bėra gjatė punimit e diskutimit tė librit, autori thekson ”… Me vėrejtjet e mendimet e tyre tė ndryshme, edhe tė kundėrta me mua e deri edhe me qejfmbetje, tė njė a dyanėshme nė debatet (ėshtė fjala pėr mendimet e dhėna nga pjesėtarė tė familjes e tė fisit, pasi ėshtė studiuar maketi disa herė para botimit- I. Ē.), ata, pavarėsisht emocioneve apo shpėrthimeve tė ēastit, nuk bėnė gjė tjetėr veēse mė nxitėn ta rishikoj materialin nga e para. Bėra edhe korrigjime e plotėsime, duke i dhėnė librit vlera tė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11466
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   Thu Jan 08, 2009 1:01 pm

reja. U jam mirėnjohės”. Mė tej ai vė nė dukje se nuk ka lėnė absolutisht asnjė tė dhėnė domethėnėse qė i ėshtė vėnė nė dipsozicion nga degėzime tė veēanta tė familjes e tė fisit pa e reflektuar nė libėr.

Monografia, me sa e ndiej unė, por sidomos me sa e kanė vlerėsuar edhe studiues tė ndryshėm, pėrbėn njė vepėr tė vėrtetė studimore. Atė, shumė veta, e kanė kėrkuar dhe e kanė marrė edhe pėr model pėr nga ndėrtimi strukturor por edhe pėr nga mėnyra e paraqitjes dhe e krahasimit tė tė dhėnave, pėrvojė qė duan ta venė nė themel tė monografive pėr familjet e fisin e tyre. Madje ėshtė rekomanduar edhe si material ndihmės nė fakultete apo edhe nė shkolla tė niveleve tė ulėta pėr probleme tė veēanta, sidomos tė sė kaluarės.

Xhemili, me kėmbėnguljen qė e ka karakterizuar nė jetė e nė punė atėhere, por edhe tani qė ėshtė nė pension, nė pėrgatitjen e monografisė ka zgjedhur rrugėn mė tė vėshtirė, mė tė lodhshme pėr vete por mė tė domosdoshme dhe mė informuese pėr neve qė e lexojmė. Ai shkon thellė nė shekuj (tek ajo qė ėshtė mė e vėshtirė pėr kėdo nga ne) duke e shtrirė vėshtirmin nė kohė pėr gati tre shekuj e gjysmė me tė dhėna tė pėrgjithshme por pėr dy shekujt e fundit me tė dhėna shteruese pėr problemet qė rrok. Pa na mohuar tė dejtėn tė futemi edhe ne nė thellėsinė e shekujve, mė duket se ai na ka shkarkuar thuajse nė mėnyrė shteruese nga kjo barrė e rėndė dhe jo e lehtė pėr t’u marrė me tė dhe na ka lėnė hapėsira qė tė shkruajmė pėr familjet tona, sidomos nė kohėt e pėr protagonistėt qė njohim.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: "Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
"Pa rrėnjė nuk ka degė" nga Isuf Ēela
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 5Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4, 5  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: