Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2  Next
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:14 pm

Aleks Llambro







Fshat i bukur, por i ndarė









Koshovica

























Shtėpia botuese «Argjiro», 2006 Gjirokastėr





Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:15 pm



Aleks Llambro

«Fshat i bukur, por i ndarė»

Koshovica

Monografi



Redaktor: Kristaq F. Shabani

Recesent: Kosta Gaxhoni

Konsulentė: Kristo Voko

Vangjel Kolo,

Vangjel Vozdo,

Ollga Llambro

Ideoi kopertinėn dhe

art grafik: Nevi Kore

Ilustrimi fotografik: Zydi Hyka

Libri u pėrgatit nė kujdesin e Lidhjes sė Krijuesve «Pegasi» Gjirokastėr





Copyright Aleks Llambro 2006

Libri u shtyp nė Shtypshkronjėn e Shtėpisė botuese “Argjiro»









Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:15 pm



Njė ndėrmarrje e mirė dhe sipėrore evidentimi



Para thėnies sė Aleksit



Paraqitje tė dhėnash tė njohura apo tė panjohura qė ndriēojnė hapėsirėn dhe jetėn...

Kėshtu ndodh edhe me librin e Aleks Llambros “Fshat i bukur, por i ndarė”. Ėshtė njė peng i madh dhe njė pezm njėkohėsisht, i cili kalon nė njė rėng prerje me vilarė tė verdhė tė tokės. Jo pa qėllim, nė njė libėr me kėtė titull, unė kam shkruar se si coptoheshin tokat dhe krijoheshin prerjet drastike tė gjithēkaje nga kėta prerės tė figuracionuar “Vilarė tė verdhė”. Kėshtu i ndodhi edhe fshatit tė bukur Koshovicė tė Dropullit. Ishte njė prerje marrėmendėse kryekėput. A mund tė jetonte dhe tė merrte frymėmarrje trupi i Koshovicės me dy bronke tė ndara me njė prerje tė jeshiltė gjysma kėtej e gjysma andej. Gjysmė e fshatit me fruta dhe gjysma e fshatit me varrezat. Ku do tė ēoheshin lulet tek tė dashurit e zemrės? Ē’barbari e paskrumbullt e kriijuar nga fantazi e Konferencave tė Ambasadorėve qė vendosnin ndasitė. Koshovicarėt u ndanė, nė gjysmė fis kėtej, gjysmė andej, nė gjysmė prona, nė gjysmė kodra, nė gjysmė … Gjysma ishte Kryefjala e kėtij makabriteti meskin dhe tė palodhur. Tė hidhje sytė e bukur andej dhe tė mos dalloje e tė bisedoje me tė tutė … Njė ndarje e pabesė , e paskrumbullt! Fshati nuk i kishte tė dy sytė, mbeti me gjysmė gojė, me gjysmė nderim, me gjysmė gjithēka dhe secila lagje e tij vijonte tė perėndonte pa perėnduar ende dielli i zakonshėm dhe hėna nė gjendjen e saj e prerė, gjysmėhėnės apo e plotė, nuk e ndiente kurrsesi veten mirė, por kishte tė prera … Lagjja e pėrtejme “Ajo Marinė” mbeti pa lėmė, pa rrap dhe filloi improvizimin e shėmbėllesės.

Kaluan kėshtu shumė vite, gjysmė shekull dhe ikjeve edhe takimeve u priteshin gjunjėt, ndėshkoheshin, por Koshovica e mbetur hidhte nė letrat e kujtesės kujtimet e saj dhe Ajo Marina nė shtetin Grek hidhte histori dhe tashmė tė dyja, paēka se tė zhvilluara dhe tė dukura nė pamje si shumė tė largėta si kushėrinj tė pesėmbėdhjetė, po ktheheshin nė origjinėn e mirė…

Autori Aleks Llambro ka dhimbje tė pamatė, tė sforcuar emocionalisht pėr kėtė ndarje tė djallėzuar dhe ndėrmori aksionin udhėrrėfyes dhe lidhės tė tregojė pėr fshatin e bukur, por tė ndarė. Hodhi nė kėtė libėr kujtimet e tij me njė stil tė qetė, tė kuptueshėm dhe pėrdori metodėn e tij tė rrėfimit tė ėmbėl dhe tė dhimbshėm, duke treguar ēiltėr. Qėllimi nuk ka qenė qė tė rroket gjithēka pėr Koshovicėn, por tė evidentohen disa evenimente qė lidhen me pozicionimin e Koshovicės, tė preket pak lashtėsia e saj, traditat, zakonet dhe doket e saj, tė bėhej njė pasqyrim real i disa dukurive dhe i pėrpjekjeve tė koshovicarėve pėr liri e demokratizim shoqėror, tė “mbillen” toponimet” e bukura koshovicare si dhe tė arkitekturohet e tė ringrihet njė fshat me pėrmasa tė moderuara. Gjithsesi kujtesa dhe e sotmja duhet tė shkruhet, Ėshtė pra njė ndėrmarrje e mirė dhe sipėrore evidentimi. Unė duke u nisur nga marrėdhėniert e mira, sipėrore, me dropullitėt, iu pėrkushtova seriozisht skicimit, konturimit dhe paraqitjes arkitekturore dhe substancore tė kėtėj libri, pasi Koshovica dhe koshovicarėt e meritonin kėtė pėrkushtim. Madje duhet tė pėrmendet edhe fakti qė kjo sipėrmarrje tė pasohet edhe me libra tė rinj, qė tė mundėsohet hedhja e kujtesės historike tė njė minoriteti prezent, tė gjallė, aktiv, qė ka dhėnė leksion nė marrėdhėniet brenda vetes dhe jashtė vetes e duke konturuar njė arkitekturė tė re, moderne marrėdhėniesh. Ėshtė aftėsi qė tė pasqyrosh kėtė realitet qė rrit vetveten nė prezencė e gjiththka.



Kristaq F. Shabani, shkrimtar, Kryetar i Lidhjes sė Krijuesve “Pegasi” Gjirokastėr,Anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve Ndėrkombėtarė (IWA)Ohajo, SHBA

Anėtar Nderi i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Poetėve “Zbardhėsi- Zaloni” Athinė, Greqi











Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:15 pm



Nisma ime kontribut pėr ruajtjen e kujtesės



Fillesė e nevojshme

Nisur nga njė dėshirė e madhe mora njė nismė pėr tė pasqyruar sadopak fshatin tonė Koshovicė, pėr tė pasur ēdo koshovicar nė dorė, tė paktėn njė botim tė nevojshėm, i cili do tė lozė njė rol tė padiskutueshėm historik, ku brezat e ardhshėm do tė kėrkojnė tė dinė pėr prejardhjen e fshatit, tė fiseve tė tyre dhe cilat kanė qenė arritjet e tyre gjatė kohėrave. Po kėshtu gjithmonė brezat, nė kushte tė caktuara, do tė interesohen pėr traditat, zakonet e tė parėve madje edhe do tė krenohen. Kėshtu ka ndodhur nė tė kaluarėn dhe kėshtu do tė ndodhė edhe nė tė ardhmen, pavarėsisht, se tani ka njė farė zbehje, e cila vjen edhe nga faktorė ekonomikė e socialė, nga shkėputja totale dhe zbrazja e fshatrave, apo largimi nga vendi i tė parėve, nesėr patjetėr dhe, pėr kėtė nuk shprehim dyshim, njerėzit do t’i kthehen fshatit me metoda tė tjera mė tė moderuara dhe do tė ndjejnė, pa dyshimin mė tė vogėl, nostalgjinė pėr bukuritė dhe prezencėn e fshatit tė tyre. Ėshtė e natyrshme, krejt normale dhe kėshtu ky fenomen ka ndodhur edhe nė vendet e tjera: njerėzit, kur ngopen me modernen u kthehen prezencave tė sė vjetrės, e cila ėshtė ndėrtuar dhe ajo mjaft bukur, pra vlerave muzeale. Nė kėtė kontekst ndėrmora kėtė akt, tė cilin e konsideroj tė efektshėm, paēka nga tė dhėnat qė munda tė grumbulloj, sepse vėshtirėsitė e evidentimit ekzistojnė. Nuk ėshtė bėrė njė punė e guximshme nė kėtė drejtim evidentues, paēka nga puna e bėrė mė parė pėr historikėt e fshatrave e nė kėtė kuadėr edhe tė fshatit tonė apo nga puna e bėrė pėr muzeun, i cili nė vite tė mprapshta ėshtė sulmuar dhe zhveshur. Ėshtė detyrė numėr njė e tė gjithė banorėve tė njė qendre tė banuar qė tė shpalosin vlerat gjatė kohėrave dhe ēdo individ tė shprehė, tė shkruajė kujtimet e tij pėr t’i pėrcjellė nė kohėra. Ne, sė toku me konsulentėt, kėshtu krijojmė pėr herė tė parė njė vepėr tė shkruar pėr kujtesėn historike. Sa e kemi arritur, ju do ta shikoni dhe me vėrejtjet dhe konsultat tuaja, nė tė ardhmen, kjo vepėr do tė plotėsohet dhe do t’i shėrbejė komunitetit tonė. Ne kėshtu paraqesim njė histori dhe krenohemi qė ndėrmorėm njė akt tė tillė tė guxuar. E rėndėsishme ėshtė qė me pranimin nė UNESKO tė qytetit muze tė Gjirokastrės, pėr vlerat qė ka nė kompleksitet, e rėndėsishme pėr vizitorėt dhe turistėt e huaj do tė jetė edhe prezenca historike e rrethinave tė kėtij qyteti, ndaj kėto vlera ne duhet t’i paraqesim para jo vetėm njerėzve tanė, por edhe tė huajve. Ky transmetim edhe nė kėtė kuadėr merr njė vlerė tė pallogaritshme.

Autori

Gjirokastėr, prill 2004- nėntor 2006













Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:16 pm



Njė pėrshkrim poetiko- gjeografik



Fshati im i bukur

1.

Ėshtė njė fshat i bukur,

nė fund tė Murganės,…

Koshovica luftėtare

s’iu trėmb tramundanės…

2.

Ėshtė e Dropullit, ballkon,

pamja kaq madhėshtore;

ka tė drejtė tė krenohet

me pamjen aq bukurore.

3.

Pranvera plot me lule

nga pemėt qė s’i ka bota,

verė me freski tė madhe

me rrap e ujėra tė ftohta.

4.

Vjeshta plot me fruta

plot me vreshta e fiq…

Dhe nė dimėr bie borė,…

Ėshtė bukur, kėtu, o miq!

5.

Dhe nė qendėr krenar

rrapi me degė tė argjenda…

Pale lėmi, ē’bukuri!

Ejani, urdhėroni brenda!…

6.

Nga veriu: Dropull’ i punės,

nga jugu: Parha, Pandora,

nga lindja: fshati Kastanjani,

nė perėndim: Steno dhe Guva…

(Natyrė, tė lumtė dora!)

7.

Fshatarėt e mi janė

tė qejfit, historishumė.

Tė gjithė janė tė dashur

dhe s’u trėmbėn kurrė…

8.

Me bejlerėt janė ndeshur

i pėrzunė, s’u kthyen prapė,…

Fshati im i mėsuar

Ka pasur tė tė mirin fat….

9.

Qoftė turqit dhe gjermanėt

nuk i shkelėn kėto troje,

sepse tė gjithė fshatarėt

ishin nė kėmbė, roje…

10.

Nė qendėr shikon lėmin

dhe rrapin kapardisur;

pak mė tutje kisha, shkolla…

Sa bukur janė qėndisur!…

11.

Dhe burimet e ftohta

janė nė tė gjithė krahėt,…

Eh, kjo Koshovica ime,

pėrherė me zemrėn afėr!





















Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:16 pm



I. Pozita gjeografike







Koshovica bėn pjesė nė krahinėn e Dropullit, nė nėndarėsinė gjeografike Dropulli i Sipėrm dhe shtrihet nė krahinėn malore - jugore tė vendit dhe rajonizohet nė rrethin e Gjirokastrės. Nga pikėpamja e pozicionimit gjeografik kufizohet nga: fshati Kastanjani (Greqi) nė L, Mali i Murganės nė P, fshati Llongo dhe fusha e Llongos nė V dhe Ajo Marina dhe Llavdhani ( Greqi), nė Jug.

Karakterizohet nga njė klimė mesdhetare kontinenentale.

Nė dhjetor– janar- shkurt zakonisht bie borė njė javė rresht, me njė trashėsi 0,2 - 05 m. Gjatė kėsaj periudhe bėn shumė ftohtė, formohen stalagtite dhe stalagmite. . Temperaturat mė tė ulta: nga 15 dhjetori deri nė fund tė shkurtit, ndėrsa temperaturat mė tė larta janė vėrejtur nė muajin korrik- gusht. Po kėshtu edhe rreshjet mė tė shumta bien gjatė stinės sė dimrit dhe pranverės.

Si rrjedhojė e kėsaj klime prezente shtėpitė e tyre banorėt e Koshovicės i pajisnin me oxhaqe dhe kėshtu realizonin edhe ngrohjen me dru zjarri.

Me drurin e e pishės realizohej edhe ndriēimi. Ndriēimi elektrik erdhi tepėr vonė.























Histori



Shfaqjet e para tė Koshovicės



Lind pyetja: Kur u krijua fshati Koshovicė? Cilat ishin familjet e para? Si u rrit fshati, fiset, njerėzit? Si ishte fshati, si u nda mė dysh nė dy shtete? Si u rrit popullata sipas viteve? Emigracioni kur dhe si? Popullata sot. Emigrantėt dhe ku?

Kėto janė disa pyetje qė kėrkojnė natyrisht pėrgjigje tė sakta dhe tė bazuara mbi tė dhėna historike dhe objekte prezente qė mbartin me vete peshėn e viteve.



* * *

Sipas tė dhėnave gojore, tė shkruara apo tė lidhura organikisht me ndėrtesa fetare (objekte kulti) tė shekujve tė ndryshėm, rezulton se krijimi i fshatit Koshovicė u realizua nė shekullin XII - XIII qė llogaritet para dhe pas Perandorisė Bizantine. Kėshtu Manastiri i Panajasė (Shėn Marisė) i Zaglikuēos ėshtė i stilit bizantin. Ai ėshtė meremetuar para 600 vjetėsh, i ndėrtuar nė VP tė fshatit. Atje ndodhet kisha me kube.

Koshovica, nė kėtė kuadėr konsiderohet fshat i vjetėr. Kjo pohohet dhe vėrtetohet katėrcipėrisht edhe nga prezenca dokumentare, pra nga tė dhėna tė rėndėsishme historike, tė cilat janė botuar nė libra tė ndryshėm.

1. Despoti Simion Paleologu nė librin e tij qė dėrgoi nė vitin 1361 pėr Krishtlindje te bashkėpunėtori i tij Jani Ursiono Dhuka, i cili kishte dijeni pėr tė drejtat e ēdo fshati, midis tė cilave pėrmend nė kėtė libėr edhe fshatin e quajtur Kosovo (Koshovica e sotme). Sipas pėrcjelljeve gojore Koshovica nė fillesėn esaj ėshtė quajtur “Hrisovo”, e cila analitikisht zbėrthehet nga ana kuptimore si “fshat i florinjtė’.

2. Nė regjistrat e parė turk tė popullatės sė Epirit, nė vitin 1431, shkruhet shprehimisht: “Koshovica kishte atėherė 15 familje dhe ditėn e regjistrimit i kishte tė shpėrndarė…”, (kupto banorėt e kėtij fshati ishin shpėrndarė Shėnimi im A. Ll). Kjo do tė tregojė se, pėr arsye tė cilėsive luftarake dhe tė kundėrshtesės sė kėtij fshati, koshovicarėt ishin tė shpėrndarė me qėllim dhe tė detyruar, pėr tė mos krijuar vatra tė forta rezistence, siē e kanė treguar edhe mė vonė.

3. Dėshmia e tretė ėshtė njė pllakatė tre faqesh e vjetėr prej druri e gjendur nė Manastirin e Drianos (Zervat), ku mbi kėtė pllakė kallojerėt shkruanin emrat e dhuruesve nga tė gjithė fshatrat , midis tė cilėve edhe nga Koshovica.

* * *

Fshati Koshovicė, pra praninė e tij tė parė e pėrkon me atė qė theksuam mė lart, por me kalimin e viteve dhe tė shekujve Koshovica u pozicionua nė territorin aktual. Nė fillim kishte vetėm 7-9 shtėpi(familje): Kalivejt, Ēufejtė, Maritejtė, Miēejtė, Dumejtė, Dakejtė, Papajanėt, tė cilat ishin tė shpėrndara nė tė gjithė rajonin e fshatit. Pastaj erdhėn sipas migrimeve: Zaharejtė, Jorjanejtė, Gaēejtė, Nakejtė, Papadhopullenjtė, Karjanitejtė. Pas kėtyre erdhėn dhe u vendosėn nė fshat edhe fise tė tjera si : Vozdejtė, Shendejtė, Biēunejtė, Gogonejtė, Naēejtė e tjerė dhe fshati arriti nė rreth 100 familje nė shekullin e XX. Kėshtu filloi rritja demografike brenda pėr brenda fiseve dhe popullsia arriti nė rreth nga 27 familje nė fillesė nė afro rreth 500 veta.

Zhvillime tė mėdha pati sidomos pas Luftės sė Dytė Botėrore dhe me mbylljen e kufirit. Kėshtu qė emigrimi nė vendet e tjera si nė: Greqi, SHBA,Turqi nuk realizohej mė. Kjo solli qė edhe numri i nxėnėsve tė shkollės, pra i fėmijėve, pati njė rritje tė madhe dhe si rrjedhojė u rrit frekuentimi nė shkollė.

Pas fillimit tė proceseve demokratike nė vitet ’90 tė shekullit tė kaluar, filloi procesi i emigrimit, sidomos nė Greqi, Itali, ku edhe sot aktualisht janė rreth 400 veta, ndėrsa Koshovica ėshtė e zbrazur dhe e prezantuar demografikisht vetėm me prezencėn mė tė vogėl tė banorėve tė saj deri nė 80 -90 veta.

Pėrveē kėtyre, duhet theksuar dhe evidentuar se ka dhe lėvizje stinore, ku popullsia pėson ngritje e zbritje nė prezencė si nė festat e fundvitit, Krishtlindje, Pashkėn e Krishtit, Shėn Marisė e tjera. Po kėshtu duhet evidentuar se tė gjithė koshovicarėt e largur apo tė emigruar po rikonstrukturojnė e ndėrtojnė shtėpi tė reja dhe investojnė pėr fshatin, nė kuadrin infrastrukturor, si nė qendrėn e fshatit, kishė dhe nė ēezmat e fshatit e tjera. Aktualisht sot Koshovica ka vetėm 3 nxėnės nė shkollėn fillore nga njė prezencė e madhe e tyre nė vitet e mėpėrparshme nė rreth 60 nxėnės, nė shkollėn 9 vjeēare tė fshatit. Por kjo nuk do tė thotė se fėmijėt koshovicarė nuk po arsimohen. Ata arsimohen nė vendet ku kanė emigraur provizorisht ose definitivisht, ku nė Greqi ėshtė shumica e tyre. Po kėshtu nė Greqi kanė pėrfunduar nė kėto 15 vitet e fundit studimet nė shkollat e larta shumė studentė koshovicarė nė profesione e degė tė ndryshme tė arsimimit. Tė shumtė janė studentėt koshovicarė, tė cilėt janė dalluar pėr rezultate tė larta nė arsim dhe nė kualifikim tė tyre. Kėtė e ka dėshmuar mė sė miri edhe pjesėmarrja e tyre nė konkurse kombėtare e ndėrkombėtare, ku shumė prej syresh janė dalluar dhe kanė zėnė vende tė para, duke u stimuluar edhe me mbajtjen e flamurit kombėtar grek nė paradat arsimore tė fundvitit qė zhvillohen herė pas herė nė Greqi. Kėshtu mund tė pėrmendim : vajzat e Mihal Gaēos, (Sofia Karjanit), Thanas Hilėn, qė sot punon nė Ministrinė e Zhvillimit tė Greqisė, Aleksandėr Llambro, i cili me konkurs fitoi shkollėn e lartė pėr jurisprudencė e shumė e shumė tė tjerė. Kėto shembulla reale janė stimuluese, jo vetėm pėr komunitetin koshovicar, por edhe mė gjerė.

Demografi

Fshati Koshovicė gjithsej ka 109 familje. Aktualisht banojnė sot nė fshat rreth 49 familje. Po kėshtu prezenca e familjeve koshovicare nė qytetet e Shqipėrisė ėshtė kjo:

Gjirokastėr 11, Tiranė 9, Tepelenė 1, Durrės 2, Sarandė 3, Lushnjė 1, Berat 2.

Siē e kemi pėrmendur edhe mė lart, si rrjedhojė e emigrimit dhe preferencės, sidomos pėr Greqinė, ėshtė ky pasqyrim demografik:

Nė Greqi, para ēlirimit, banonin 17 familje, ndėrsa sot janė shtuar 23 familje, pra gjithsej 40 familje me banim tė pėrhershėm. Po kėshtu, duhet theksuar se, familjet koshovicare, tė cilat kanė emigruar nė Greqi dhe punojnė aktualisht atje, janė si mė poshtė: nė Athinė 78 famil;je, Selanik 2, Janinė 5, Patėr 1. (kėtu pėrfshihen edhe familjete krijuara rishtas Shėnimi im A. LL)

Nė vendet e tjera tė emigrimit:

Turqi 9, Itali 2 dhe SHBA 7 familje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:17 pm

Panorama dhe bukuria e fshatit Koshovicė



Siē pėrmendėm edhe mė lart fshati Koshovicė ėshtė shumė i vjetėr dhe vjen pas Selosė (Selosė sė vjetėr) dhe Llovinės sė vjetėr, tė cilat sot janė kthyer nė gėrmadha mbi Llovinėn, nga ana e perėndimit tė saj. Fshati Koshovicė ndodhet nė fund tė kufirit jugor tė Shqipėrisė, nė afėrsi tė malit “Mesovuni”, qė ėshtė pjesė e Murganės, pothuajse nė fund ose nė kėmbėt e tij. Ai ėshtė i pozicionuar nė faqen e kodrės kufitare “Parga” dhe “Kodra e Leles”, prapa “Pendarasė” dhe nga ana e veriut faqja e tij kryesore lagjja “Dumaj” te kodra e”Vromi”-t , kurse anėt nga lindja lagjja Dakajt dhe fshati Kastanjani dhe nga perėndimi “Guva”, “Stenoi” dhe Manastiri. Nga ana e veriut ėshtė e hapur dhe pamja e tij fokuson apo kap komplet Dropullin, Lazaratin, Gjirokastrėn, Libohovėn, Lunxhėrinė dhe Humelicėn, Picarin, Kolonjėn e deri nė grykėn e Subashit. Pra nga Veriu, Verilindja dhe nga Veriperėndimi dominon komplet kėtė zonė ose kėtė territor tė madh. Nga vetė pozicioni, siē e kemi pėrmendur, Koshovica quhet «Ballkoni i Dropullit». Nga ana e jugut shikon komplet luginėn dhe nga juglindja malin e Kasidhjarit dhe fshatrat si Llavdhanin, Stratinista e tjera deri nė kufi me Janinėn. Theksojmė se, si Gjirokastra dhe Janina nė largėsi nga Koshovica, pathuajse, janė nė distancė tė barabartė, afėr 8 orė nė ecje me kėmbė. Pra, fshati Koshovicė ka privilegj se ndodhet nė mes tė tyre.

Nga ana e lindjes ka nė kufi fshatin Kastanjan dhe territorin e tij, ku ndarja tokėsore bėhet pothuajse komplet me kufirin shqiptaro - grek. Kufiri midis tyre ėshtė i veshur me shkurre e sidomos me koēimare dhe me mė pak tė pranishėm lisin dhe cemerdelin.

2. Rruga, qė tė ēon nga fshati nė Kastanjan, pra, nė fshatin fqinj nga lindja, nisej nga qendra e fshatit drejt poshtė nga Lindja dhe kur arrin nė kodrėn e Vromit, kthehet poshtė drejt Varikoit, qė ishin dhe shtėpitė e Zisajve e tė Kaēullės, dhe pastaj drejt rrugės me dredha e pas pak merrej e pėrpjeta pėrsėri rrugė me dredha, duke qenė e veshur me shkurre koēimaresh e pak lisa dhe arrinte nė shtėpitė e para tė fshatit fqinj, Kastanjan, afėr qendrės sė tij. Ky fshat ishte nė territorin grek dhe bėhej me fshatin tonė, vinim e shkonim, pėrveē krushqirave qė nuk bėnim me tė dhe arsyen e saktė nuk e dimė (Me pėrjashtim tė njė nuseje nga fisi Bakalejve shėnimi im A.LL.). Pas viteve 1945 - 46 me bllokimin e kufirit nga tė dy anėt u prenė marrėdhėniet midis dy fshatrave.

Nga perėndimi ėshtė kufizuar komplet me malin e Murganės, ku nė afėrsi tė fshatit janė vargjet malorė, qė dalin nga Murgana, siē pėrmendėm ai i Mesovunit, i Ēukės, tė cilėt kanė nė fund tė tyre afrimin e plotė si ai i Mesovunit dhe ai i Ēukės nga ana e jugut, qė, pothuajse, bashkohen nė kėmbėt e tyre. Kėtu, nė vendin afėr takimit me emrin «Steno», kalohet dhe del nė njė hapėsirė tepėr tė madhe dhe rrethore nga kėta dy male dhe arrin hapėsira e madhe deri te mali tjetėr i Murganės, qė quhet ”Beci», ku prapa tij ėshtė fshati Sotirė. Nė drejtim tė Mesovunit, drejt pėrpjetė, pas majės sė tij, arrin nė vendin gropa – gropa, ku ka dhe njė burim tė pakėt uji dhe drejt lart arrin nė krye tė malit, pa shkėmbenj qė quhet “Vėrtop” e prapa tij drejt poshtė kurrizit nė fshatin Baburi tė Thesprotisė. Nga maja e “Vėrtopi”-t shikon detin dhe Korfuzin. Kėto male janė tė veshur nė shumicė me bredha dhe brenda tyre ka dhe pemė tė tjera si shkozė tė butė e tjera. Bredhi ėshtė i pėrshtashėm pėr lėndė ndėrtimi si: pėr trarė, mahi, dhogė, pėr tavane dhe ndarje. Si dru ėshtė i lehtė shpohet lehtė nga gozhdat dhe nuk ēahet. Vetėm se ky dru nuk duron nė lagėshti, pasi kalbet shumė shpejt, kurse nė tė thatė s’ qėndron, s’ėshtė rezistent pėr shumė vite.





Atje ku bashkohen dy malet “Mesovuni” dhe “Ēuka” ėshtė gryka qė vjen lumi (gryka qė del nga ana e perėndimit, siē thamė mė parė ėshtė mali i “Becit” dhe nga JP ėshtė mali “Vėrtopi”). Prej tyre niset lumi i fshatit me emrin «Havo i thatė», qė sjell shumė zhavor dhe kėtu nė grykė humbiste uji. Fshati me largimin e beut dhe me ndihmėn e Harrallamb Papadhopullit, vendosi qė nė kėtė grykė tė bėjnė njė pritė tė thellė me beton qė uji tė delte sipėr dhe kėshtu bėnė. Punuan fshatarėt dhe si teknik drejtonte Stefo Shendi, kurse materialet i sillte H. Papadhopulli. Pas disa muajsh kėtė e realizuan. Uji doli sipėr dhe muret e bėra me ulluqe me dhoga nga vetė fshatarėt u bė deri te mulliri i fshatit, deri sa u realizua kalimin i zhavorrit tė lumit, pastaj futej nė kanalin tokėsor dhe shkonte pėr ujitjen e bimėve tė asaj fushe zhavorishte qė kishte fshati. Shumė herė, kur binte ndonjė shi i madh, nė fund tė vjeshtės, dilte lumi, i cili merrte dhe ulluqet me zhavorin qė sillte. Nga kjo lumi mori dhe emrin «Agai» qė «grabiste» ulluqet. Fshatarėt detyroheshin tė bėnin ulluqe tė reja dhe kėshtu vepronin herė pas herė. Tani nė rrėzė tė Stenosė ėshtė njė sistem mė i pėrparuar me tubacione me seksion tė gjerė metalik, tė cilat realizojnė atė proces qė kishin realizuar me ide mė primitive tė parė dhe kėshtu qė uji kalon nė tubo nė Sagri del nėn shpellat e Guvės ku degėzohet: njė degė shkon drejt fshatitdhe realizon edhe vaditjen e kopshteve tė fshatit, dhe tjetra zbret te mulliri nėpėr kanale dhe vadit edhe fushėn e fshatit Koshovicė, qė nga mulliri deri te Jatrovo.



Nga ana e Veriut dhe e Lindjes, sapo del nga ajo copė fushė, dhe matanė lumit fillojnė kodrinat njėra pas tjetrės, tė cilat janė tė veshura tėrėsisht me shkurre, ku predominojnė koēimaret, prallėt dhe llojet e tjera me pakicė. Pra, kėto shkurre qė janė tė gjelbra, si nė verė dhe nė dimėr, bėhen bazė e fortė pėr ushqimin e blektorisė, sidomos tė dhisė. Prandaj dhe fshati mbante zakonisht nė njė raport tė tillė dhi - dhėn: rreth 70 - 80% dhi dhe 30 - 20% dele.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:17 pm

Lagjet e fshatit dhe banorėt e tyre kryesorė



Edhe fshati Koshovicė, si gjithė fshatrat e tjerė, ka pasur ndėrtimin e tij nė formė lagjesh qysh nė fillesė tė themelimit tė tij. Nė pėrgjithėsi lagjet e fshatit janė emėrtuar sipas qendrės sė tyre, e cila pėrkon me ndonjė gjė karakteristike apo tipike tė rėndėsishme nė atė territor ose sipas fisit kryesor qė u vendos pėr herė tė parė atje prej vitesh.



Mesohori ėshtė qendra e fshatit. Kėtu ėshtė prezent «lėmi» i fshatit i shtruar me pllaka guri tė bardhė, i rrethuar me mur guri dhe nė lartėsi tė karriges. Sipėr ky ėshtė shtruar me rrasa guri dhe nė njė pjesė tė tij edhe me shtesė muri pėr mbėshtetjen e njerėzve, pėr tė marrė karakteristikat e njė pozicionimi ndenjės.

Kėtu rrinin pleqtė, paria e fshatit si dhe personat e ardhur si miq. Po kėshtu preferencė ndėnjeje ishte edhe pėr personat mė me autoritet tė fshatit si: arsimtarė, prifti e tė tjerė.

Lėmi i konstrukturuar me art arkitekturor ka dy hyrje ose dalje. Ky ishte njė vend pikant dhe organizoheshin festa masive pėr tė gjithė fshatin. Kėtu merrej e hiqej vallja koshovicare tipike apo vijonte dasma, kur dilej nga kurorėzimi nė kishė. Gjithashtu nė kėtė vend organizoheshin kuvendet me rėndėsi tė veēantė dhe vendimmarrėse pėr fshatin. Po kėshtu nė kėtė vend ėshtė prezent edhe rrapi shekullor, i cili ka njė diametėr trupor tė dukshėm, afėrsisht 5 m me 3 - 4 degė kryesore. Lartėsia e tij ėshtė mbi 20 m.





Rrapi ka kurorė tė madhe me degė, tė cilat shkojnė nga lart - poshtė ose anash dhe poshtė, qė varen bukurisht rreth 2 - 2,5 m mbi sipėrfaqen e kurorės me ato tė sipėrfaqes sė tokės. Ky rrap pėr efekt mbrojtės ka njė rrethim me mur guri dhe tė shtruar me rrasa guri rreth e rrotull trungut nė njė gjatė 20 m. Nė hijet e tij bėheshin dhe bėhen ahengje pėr disa lagje ose pėr gjithė fshtatin nė periudhėn kohore prill - shtator; organizoheshin gjithashtu dreka tė festave ose ahengje tė natyrave tė tjera nė kėtė hije tė mrekullueshme qė “prodhonte” ky rrap autoritar. Kėtu hidheshin edhe vallet gjatė festave dhe ahengjeve, sidomos nė kohėn e vapės. Si lėmi dhe sheshi i rrapit janė afėr 5 -7 m me njėri - tjetrin dhe me sipėrfaqe tė mjaftueshme. Kėshtu sipėrfaqja e lėmit ėshtė mbi 100 m 2, kurse sheshi i rrapit ka njė sipėrfaqe rreth 300 – 400 m2. Duhet theksuar se te muri rrethues i rrapit ėshtė dhe njė ēezmė, e cila ėshtė e rikonstruktuar.



Te kjo lagje banojnė: fisi i Vozdejve, i Maretejve (Llambrejve), Kalcejve, Peēanejve, Maēangojve, Shendajve, Njakarenjtė, Miēenjtė (Panajoti) e tjerė.

2. Lagjja «Konstandini», e cila ėshtė e kufizuar sipas njė vije reale:

shkon nga rruga prej lėmit drejt poshtė nga Veriu, ku ėshtė prezent dhe sheshi i vogėl. Kėtu nė kėtė lagje banojnė fiset e: Konstandinėve, Karjantejve, Ēufejve, Gaēos, Mastakejve dhe Biēunajt.



Lagjja e Jorgaqajve shtrihet nė kėtė vijė kufizuese:

fillon nga Kaēejtė shkon drejt perėndimit, kthehet poshtė e deri te Bakallejtė. Kėtu janė tė vendosur: fisi i Biēunajve, Kaēajve, Kitejve, Miēejve, Jorgaqajve, Kallkanejve deri te Balkallejtė.



Lagjja e Vrihomėhallės ( kjo lagje ėshtė e emėrtuar nė kėtė mėnyrė nga emri i ēezmės tepėr tė ftohtė tė fshatit nė behar). Kėtu banojnė: Petranejtė, Zaharejtė, Kukurejtė, Gaēejtė, Ēatejtė dhe Kosta Biēuni dhe Jani Nako.



Lagja e Katomėhallės

Niset nga lėmi drejt poshtė nga lindja, ku banojnė: fiset e Dumejve, Bixejve, Drazhejve, Xhavidhejve, Jorjanejve, Papajve. Kėtej drejt lindjes e nė vendin “Vromi”, shkon drejt veriut dhe zbret nė njė fushė zhavorishtė, ku banojnė edhe disa fise si: Zaharejtė, Micullejtė, Kolejtė, Gaēejtė dhe Shendejtė.



Lagja e Mukomėhallės ose e Pafillasve

Kėtu banojnė fiset e Kostenjve, Gixhojve, Stolajve, Minxhillojve, Mukojve si dhe fisi i ish Kalivejve, nė tė cilat sot nuk janė as shtėpi dhe s’ka as banorė nga ky fis. (Nga ky fis ishte dhe Kryetrimi i fshatit, djali i Kalivajt, qė pėr tė ėshtė thurur edhe kėnga si:





(Tė gjithė koshovicarėt

kush me pistoletė

dhe kush me shigjetė

dhe djali i Kalivait,

me dy pistoleta

dhe dy shigjeta).



Lagja e Vokojve

Edhe kjo merr kthesė nga nisja pėr nė lagjen Mukomėhallė kthehet drejt perėndimit, ku banojnė: fisi i Vokojve dhe fisi i Stolajve dhe Vasilajve. Matanė kėtyre shkon rruga drejt e nė ēezmėn e Lekės, pėrsėri dhe kjo me ujė shumė e ftohtė, nga e sot merr ujė nga ky burim i gjithė fshati.



Lagja e Dakajve dhe e Papadhejve



Niset nga pėrroi drejt kishės sė fshatit Ajos Jorgjios me sheshin e saj.



Nė lagjen e Dakejve dhe Papadhejve banonin e banojnė kėto fise: Papadhopullejtė, Papadhejve, Jorgo Ēito, Dakejve, Ēamejtė(Kromidhenjtė, ku nga ky fis ishte dhe kapedan Kromidha, i cili u shqua nė luftėn kundėr turqve, sė bashku me Theodhori Karjanin, qė nė kėtė luftė plagosi Dhimitėr Dakėn. Shėnimi im A. LL.) Gogonejtė njė djalė nga fisi i Karjanejve dhe mbi ēezmė janė Kostanaēejtė dhe Frėngjejtė.

Kėtu ėshtė dhe shkolla e fshatit si dhe muzeu i tij. Kjo ishte kishė dhe shkolla pėr gjithė fshatin mėmė dhe bijėn e saj, Ajo Marinėn, qė para 1913 ishin njė dhe me formimin e shtetit shqiptar u vu kufiri shtetėror, ndėrmjet Shqipėrisė dhe Greqisė ndėrmjet fshatit Koshovicė dhe lagjes mė tė madhe, sepse fshati andej kishte tokat e tij deri nė fshatin grek tė Llavdhanit. Kishte shtėpi me gjithė familje si ato tė Kshurajve, Bixejve, Mastakejve, Deēkejve, Budaliejve, Qiricejve, Prendejve, Gonejve, Shanejtė e shumė tė tjera, qė arrinin nė 40 - 50 shtėpi, pėrveē haureve tė shumta pranė tokave tė tyre nga familjet, qė banonin nė fshatin mėmė, nė Koshovicė.

Kisha, shkolla dhe varrezat vazhduan tė pėrbashkėta deri nė vitin 1915 qė ajo lagje e madhe bėri kishėn e saj te ish Manastiri i Ajo Marinės, si dhe shkollėn e saj dhe varrezat. Me gjithė kėtė vazhdohej si mė parė dhe ishte fshat i pėrbashkėt si nė festat, ahengjet, dasmat e tjera si dhe nė varrimet. Ky proces i pėrbashkėt festimi vijoi deri nė vitin 1945 - 46, kur kufiri u bllokua dhe u pre krejt komunikimi i fshatit mėmė me fshatin bijė dhe kėshtu bija u bė fshat mė vete e mori emrin “Ajo Marina” kėshtu si quhet edhe sot.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:18 pm

I I.

Prezenca e objekteve tė kultit nė Koshovicė dhe Ajo Marinė

1. Manastiri i Panajasė nė Zaglikuēo

2. Manastiri e Makri Aleksit ( nė kufi me fshatin Povlla)

3. Manastiri i Apostollut (nė fshatin Ajo Marinė)

4. Kisha e Ajo Marinės

5. Kisha e Vangjelizmoit ( te vreshtat e reja )

6. Kisha e Shėn Gjergjit (brenda nė fshat)

7. Kisha e Shėn Nikollės ( te varrezat e fshatit)

8. Konizma te Jorgaqėt

9. Konizma e Karjani

10. Nė kufirin greko - shqiptar ėshtė ndėrtuar kjo konizmė. I ėshtė dedikuar Shėn Kozmait (Etolos), sepse nė atė vend ai foli gjuhėn e Perėndisė dhe profetizoi apo parashikoi se, nė Dropull do tė bėheshin shumė gjėra tė kėqia (tė liga). Kėtė kondizmė e ndėrtoi pėr kujtim tė tij fshati i Koshovicės pėr Shėn Kozmain, ku sponsorizoi familja shumėanėtarshe e Kalivait tė dėgjuar, pjesėtarėt e sė cilės, mė vonė, u shpėrndanė nė tė gjithė Dropullin.





Shėrbesat fetare realizoheshin sipas periudhave nga priftėrinj tė origjinuar nga fshati Koshovicė si: Papadhopullenjtė, madje kishte nga ky fis edhe me grada fetare Arhimadrit; Papajanėt nga Mastaqenjtė Nikolla Papa, i cili ka shėrbyer edhe nė Berat.

Ėshtė e mira qė pėr tė dhėnė njė panoramė tė qartė tė shėrbesės fetare nė Koshovicė duhet tė bėjmė njė radhitje tė tė gjjithė atyre fetarėve, tė cilėt kanė shėrbyer nė Koshovicė.

Ekonomi Papakosta dhe djemtė e tij. Papa Aristoteli dhe dhe Papa Jani, papa Nikolla (ishte prift nė Gjirokastėr dhe mėsues nė Berat si dhe dhe nė Krioner tė Dropullit). Vozdo Papavangjeli dhe Papa Nikolla nga Krioneri.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:18 pm

Pak histori pėr manastirin e Koshovicės tė Panajasė (Zaglikuēo)



Manastiri i Hyrėlindėse (Panajasė) ėshtė rindėrtuar mbi bazėn e atij ekzistues nga Zali Kuēi (ndaj edhe quhet i Zalikuēos), emėr i marrė nga rindėrtuesi i tij, i cili ishte nga Kuēi i Vlorės dhe qė iku nga ky fshat i madh dhe erdhi nė Koshovicė , pėr arsye se turqit e kishin detyruar tė ndėrronte besimin. Me vete Zaliu mori dhe familjen e tij dhe njė pjesė tė pasurisė, ndėrsa pasurinė e tij kryesore ua la kuēiotėve. Pra ai, duke mos pranuar njė ofertė tė tij turke, i detyruar la vendlindjen e tij dhe arriti me shumė mundime me familjen e tij nė Koshovicė. Zgjedhja e kėtij banimi tė ri, siē duket, ishte i studiuar qysh mė parė. Zaliu kishte dėshirė qė kėtė ikje dhe largim tė detyruar ta shpėrblente me njė veprim tė shenjtėruar. Ndaj, me qėllim qė tė tregonte edhe shkakun e largimit nga vendi i tij, iu pėrkushtua tėrėsisht ringritjes dhe rikonstrukturimit tė manastirit ekzistues tė Koshovicės. Ky ishte njė bekim i madh dhe i zgjuar i kuēiotit, me tė cilin edhe nė periudhat e mėvonshme forcoi edhe lidhjen e bashkėpunimin vėllazėror midis atyre dhe koshovicarėve. Ky akt dhe kjo ngjarje ndodhi nė vitin 1450.

Mbi bazėn e ekzistuesit u ndėrtua Manastiri i cili mori dhe emrin e ndėrtuesit tė vet. Kishte pėrmasa shumė mė tė mėdha se manastiri ekzistues.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:19 pm



Festat fetare

Koshovica feston Shėn Panajanė mė 15 gusht ku edhe organizohet takimin e brezave, duke ardhur nga gjithė vendi dhe emigrimi. Kjo festė ėshtė kthyer nė njė festė tė madhe tė traditės jo vetėm fetare, por edhe tė takimit tė brezave nė Koshovicė.





Zjarri i festės i ndezur



rreth 15 gushtit



Nė rrėzė tė Murganės, atje nė tė mirin vend dhe nė ujin e ftohtė

pėrhap reklamėn e bukur Koshovica, i bukuri fshat.

Ka djem qė punojnė, kudo nė qytete e fshatra larg

dhe nė rreshta si ushtarakė ngjiten nė tė pėrpjetė

dhe thonė diēka tė gėzueshme…

Diskutojnė si mė 15 gusht gjithmonė mundohen tė marrin lejė

dhe nė fshatin e tyre tė bukur tė shkojnė, tė bashkohen me gėzimin.

Kanė pėrdorur tė gjitha mundėsitė qė lejė tė marrin.

Disa bėhen tė sėmurė, tė tjerėt veprojnė me heroizėm

pėr tė arritur objektivin qė dėshirojnė.

* * *

15 gushti po gdhihet dhe pėrpjetė nė Sfaqes njerėzit ngjiten,

si varg i bukur me veshje nga mė tė mirat

rruga pėr nė Manastir shndrit si diell;

bėjnė qyfyre rrugės nė ngjitje.

Violi, pije, ushqime dhe gjithė tė mirat

ē’mund tė pėrgatisin njerėzit pėr festimet;

nė krye, si gjithmonė, Jorgo Vokoja prin.

Llambi Gaēoja ndan mishrat,…

Oh, Stoli Gaēos ,sa bukur i shkon mbrostella,

Jorgo Ēito ndan verėn dhe rakinė…

Dhe kėshtu puna mirė shkon,…

Oh ,sa mirė! Ē’lezet ka festimi, ē’lezet ka dreka!

Kaq vjet vanė qė unė jetoj nuk kam parė prift kaq tė hapur,

i pirė dhe marrėzira tė bėjė si nė festėn e 15 gushtit,

ky prifti ynė Jani…

Kur tė shikosh Llazon me shami tė bardhė

u thotė vėllėzėrve: “Hajdeni…”

Dhe pastaj nga gazi Llambi me Kriston qėllonin

si trima me pistoletė nė drejtim tė qiellit tė hapur e me plot diell;

prapė te “Pushas”, nė tė pėrpjetė.

Gėzon festėn dhe vetė Manastiri i Panajasė.

2.

Mbasditja e emrit prapė nė fshat,

e lumtur ishte dhe qendra e fshatit

tė gjithė filluan tė bėjnė qejf …

Nė lėmė vazhdonte vallja me tre herė rrotullime…

vallen e kėndonte kėnga…

Kur erdhi nata kishte llampa dhe mburojė…

Kėtu vallja me tre rreshta shkoi

dhe lėmi vetė u kėnaq nga populli entuziast,

por e kishte vėshtirė tė mbante

gjithė kėta njerėz dėfryes qė festonin.

Ē’vapė, djersė ėdhe mundime tė bukura nė festėn e Panajasė!

Tė ekzaltuar njerėzit i thėrrisnin Pafillos : “Mbushe gėrnetėn…”

Nė mes tė natės vallen e lamėdhe populli ishte i gjithi nė humor e nė qejf ,

duke thėnė se kėshtu pėr mot do ta festojnė Shėn Panajanė…

Thoshnin se sot nuk ėshtė Papadhopulli me Lefterin

se dhe mė shumė zjarrin e festės do ta kishin ndezur…

Do tė vazhdonte festa e Shėn Panajasė gjer nė tė gdhirė…

“Alfas”, gusht 1950



* * *

Duhet tė pėrmendet edhe ky fakt qė ndodhte gjatė periudhės moniste nė Shqipėri. Shumė fshatarė vinin dhe ngjiteshin nga ana greke deri nė Murganė (pllajat e saj) dhe kundronin luginėn e Dropullit, Drinosit, duke parė 35 fshatart e saj.



Fshati ynė e ka paguar



Fshati ynė e ka paguar,

Fshati i ndarė mė dysh, krejt,

nė vitin 1914

gjysmė kėtej, gjysmė andej…



Nė Shqipėri fshati, vorrezat,

kisha dhe shkolla mbetėn,

dhe nė Greqi kodrat, arat ,

shtėpitė, hauret e “shkreta”.



Na ndanė evropianėt ,

pa iu dhėmbur fare koka

dhe pastaj me gardh i ndarė,

kaq vjet i mjeri nė dy copa!



Tani erdhi demokracia,

u hap kufiri sėrish,

fshatarėt e mi shko e kthehu,

tė gėzuar dhe tė lirė.



(Megjithėse prapė

nė dy shtete ndarė).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:19 pm

III.



Rezistenca e koshovicarėve nė shekuj



Siē e kemi shprehur edhe mė lart, gjatė trajtimit tė pozicionimit gjeografik, Koshovica ka parėsitė e saj dhe nė kuadraturėn e saj mbrojtėse, atje ku ėshtė pozicionuar. Dhe vetėkuptohet qė ky pozicionim ėshtė i zgjedhur nga vetė koshovicarėt pėr tė mbijetuar nė liri. Kėshtu qė Koshovica ka qenė njė objektiv i caktuar dhe synim pėr t’u okupuar gjatė sundimit tė gjatė osman. Mali i Stugarės nga Perėndimi, tė cilat janė tė veshura me bredha dhe lloje tė tjera pemėsh dhe me prezencė burimesh gjė qė lehtėsonte sė tepėrmi maskimin e plotė tė koshovicarėve nė rast sulmesh. Fshati varej administrativisht nga Pashallėku i Janinės. Gjithashtu edhe nga lindja, veriu e jugu fshati rrethohet plotėsisht nga kodra dhe kodrina tė veshura me shkurre sidomos me koēimare. Edhe kėto kodra kanė njė pozicion tė tillė sikur janė ndėrtuar me qėllim mbrojtės, qė ėshtė shfrytėzuar gjatė gjithė kohėrave me zgjuarėsi nga koshovicarėt. Shkallėzimi i tyre ka qenė njė faktor i rėndėsishėm pėr tė organizuar mbrojtjen dhe thyerjet e jashtme tė sulmeve sporadike, tė veēuara. Njė faktor tjetėr i rėndėsishėm ka qenė edhe karakteri i fortė i koshovicarėve, tė cilėt nuk pranonin kurrsesi tė kishin njeri mbi kokė qė t’i sundonte nė vatanin e vet, pra ata nuk nėnshtroheshin edhe s‘komandoheshin nga tė tjerėt, por njėkohėsisht ishin edhe shumė atdhedashės dhe shumė tė dhėnė pas armės dhe trimėrisė dhe kjo historikisht qė nė kohėn e Turqisė. Kjo u manifestua katėrcipėrisht dhe nė Mbretėrinė e Zogut, nė ardhjen e Italisė fashiste si dhe nė pjesėmarrjen e gjerė nė Luftėn e madhe Antifashiste Nacionalēlirimtare. Dhe pėr kėto qėndrime atdhedashėse dhe tė qėndresės sė tyre historikisht ka dhe kėngė, por edhe fenomene, tė cilat, ndoshta nė ndodhi janė tė rralla dhe qė mund tė bėjnė pėrshtypje shumė nė ēdo kohė historike.

Njė diēka evidente: Koshadhet turke tė Pashallėkut tė Janinės me gjithė urdhrat me shkrim nga Pashai pėr tė djegur Koshovicėn dhe pėr tė vrarė tė gjithė meshkujt qė nė moshė fare tė vogėl, nuk u arrit kurrė tė realizohej njė urdhėr i tillė agresiv e keqdashės. Ky urdhėr buronte nga njė djallėzi e paparė qė kėto troje tė mbeteshin pa mbrojtje dhe gjinia tjetėr tė shfrytėzohej. Njė maskaradė e madhe dhe e paprinciptė e pabazuar nė asnjė ligjėsi shoqėrore. Ato nuk arritėn tė shkelin Koshovicėn, por lere ta prekin atė. Ose njė rast tjetėr po evident; Agai, Haki Beu, qė erdhi nė Koshovicė si pronar i gjithė tokės disponuese tė fshatit, i atyre mė tė mirave, iku para kohe dhe ka kėngė pėr kėto ngjarje dhe veprime luftarake.



Shėnim: Te “Mesohori” ose nė qendėr tė fshatit ishte dhe kulla e Agait. Agai i fundit ishte Haxhi beu nga Libohova. Te kjo kullė rrinin trimat e beut qė ishin nga Libohova, Nepravishta dhe lagjja «Palorto» Gjirokastėr. Beu u largua nė vitin 1899, kur fshati u ngrit kundėr tij, sa qė nė pėrleshjet e zhvilluara u vranė disa trima tė tij dhe djali i Theodhori Papait, Vangjeli, si dhe shoku, si vėlla i Vangjelit, Hazizi, nga Palortoja, i cili anonte nė ndihmė tė Vangjelit. Pėr kėtė ngjarje do tė flasim mė poshtė nė pėrshkrimin e rezistencės se fshatarėve tė Koshovicės, sipas viteve dhe okupatorėve.





Nė kohėn e okupimit turk Koshovica, sipas turqve, kronikanėve tė tyre, nė fillim njihet nė vitin 1430 nė ndėrmarrjen e regjistrimit dhe gjer nė mars tė vitit 1913 kur u ēlirua nga ushtria greke. Koshovicarėt nė vitin 1913 futeshin nė ēiflikun e beut si dhe shumė fshatra tė tjerė tė Dropullit. Ky ishte Halil Pasha i fundit, i cili ia dha pronė ēiflikun e tij nipit tė tij, Haki beut nga Libohova. Evidentohet edhe njė grindje e madhe, qė u bė midis bekshinjve tė beut tė ēifligarit tė Koshovicės, Haki beut dhe fshatarėve, e cila pėrfundoi nė vrasje.

Fshatarėt vit pėr vit mblidhnin rrushin pa paguar asgjė te bekshinjtė e beut. Nė vitin 1898 ndodhi e njėjta procedurė mospagimi . Bekshinjtė e beut i panė fshatarėt tek vilnin prodhimet e rrushit dhe kjo ishte shkak i zėnke shumė tė madhe , e cila pėrfundoi keqas. Ky episod i gjaktė pasqyrohet me hollėsi nė gazetėn “Foni tis Epirit” (Zėri i Epirit) qė delte gjatė kėsaj periudhe nė Athinė. Nga kjo gazetė po japim disa pjesė tė shkurtra.

“… Nė Pogon, Voshtinė, mė 25 -26 dhjetor 1898, u bė njė dramė e madhe e tmerrshme e koshovicarėve, vrasja e Vangjel Papadhopullit. Shkaqet e vrasjes. Njė skenė tragjike. Nė kėtė fshat familja mė e madhe ishte ajo e vėllezėrve Petro dhe Theodhori Papadhopulli, i cili jo vetėm pasuri ka, por edhe pronėn e Llavdhanit , por mbi tė gjitha kėtė familje e lėvdonin pėr trimėritė e tyre.

Theodhori Papadhopulli mori punėtorėt pėr tė mbledhur rrushin nė vreshta. bekshijtė shkuan tė ndalonin vjeljen e rrushit duke u thėnė fshatarėve se kėto vreshta janė tė agait tonė dhe se ne do t’i mbrojmė kėto prona. Njė nga kėta qė u doli para fshatarėve ishte dhe Petro Petrani me shokė qė mbronte kėtė tezė. Atėherė pėr pak do tė shkaktohej vrasje. Bekshijtė e Haki beut ishin Hazizi, Ismaili dhe Buēua. Ata shkuan qė tė keqpėrdornin familjen e Theodhori Papadhopullit siē kishin vepruar edhe mė parė duke trajtuar keq djalin Koēo Papadhopulli. Ditėn e Krishtlindjeve mė 25 dhjetor 1898 bekshitė kanė shkuar shtėpi mė shtėpi duke pirė e duke qenė plotėsisht tė dehur, kanė dalė nga shtėpia e Kristo Muselimit dhe po drejtoheshin nė drejtim tė kullės sė beut….

Ēfarė ndodhi mė vonė?

Vangjeli u fut nė klubin e Petranit, ku ishte dhe Hazisi , njė nga bekshinjtė e beut,i cili me Vangjelin kishte shoqėri. Kjo u bėri pėrshtypje bekshinjve tė tjerė, tė pirė, tė cilėt nuk e donin Vangjelin. Pėr qenien e tij te Petrani njoftuan Haki beun , i cili ia kishte ndaluar shkeljen e klubit, nė territorin e tij, Vangjelit dhe pjesėtarėve tė tjerė tė familjes sė kėtij tė fundit, sipas njė marrėveshje tė tij me familjen e Papadhopullejve, qė e shprehur mė saktė , meqėnėse ishte “shtėpi e fortė’ kishin ndarė nė njė farė mėnyrė zonat e influencės dhe territoret. Por Vangjeli ishte trim dhe nuk i bindej kėsaj marrėveshje. Hera herės shkonte te klubi i Petranit, nė qendėr tė fshatit dhe lozte letra. Kėshtu veproi dhe kėtė herė…

Petro Petrani , pra , duke e parė Vangjelin qė kishte kaluar

“kufirin e hekurt”, lajmėroi Haki Beun pėr kėtė shkelje. Haki beu me zėmėratė urdhėroi, nėpėrmjet rojave tė tij qė, Vangjeli tė largohej nga territori qė i pėrkiste atij. Vangjeli, duke parė kėtė situatė kėrcėnuese, u largua nė drejtim tė pėrroit tė Kaēit i shoqėruar edhe nga Hazizi. Njė nga rojat i drejtoi armėn Vangjelit dhe Vangjeli nė kėtė ēast i rrezikuar nxjerr pistoletėn pėr t’u mbrojtur dhe duke u ndier i kėrcėnuar hap zjarr nė drejtim tė tij. Roja vritet dhe pastaj Hazisi u mundua tė pushonte kėtė gjakderdhje. Roja i dytė drejtoi armėn qė tė vriste Vangjelin, i cili i vrau shokun, qėlloi dhe pėr fat tė Vangjelit plumbi kapi Hazisin, i cili u plagos pėr vdekje. Ndėrkohė, njeriu i dytė i Haki beut, duke parė kėtė situatė, ku dy bekshijtė e beut, shokė tė tij, ishin vrarė, me shpejtėsi vajti tė lajmėroi Haki beun pėr kėtė ngjarje dramatike. Ai, sipas tė thėnave, e informoi beun se, Vangjeli kishte vrarė dy shokėt e tij. Vangjeli me shpejtėsi kaloi pėrroin e Kaēit dhe vajti nė shtėpinė e tij pėr tė realizuar mbrojtjen. Haki beu i egėrsuar sė tepėrmi, pėr kėtė ngjarje, lajmėroi forcat, tė cilat rrethuan shtėpinė e Papadhopullenjve dhe filloi pėrleshja midis dy palėve: forcave qė mbanin tė rrethuara shtėpinė dhe burrave qė ndodheshin brenda nė shtėpi: Theodhoriu dhe Vangjeli.

Natėn vonė, pasi i mbaruan fishekėt, Vangjeli i kėrkoi municion tė atit, por ai nuk i dha dhe si rrjedhojė Vangjeli mori kandilin dhe doli nė oborr pėr tė kontrolluar nė kamaret pėr municion. Nė atė kohė u diktua drita e kandilit dhe nga vrima e ēelėsit u mor nė shenjė nga ata qė e kishin rrethuar shtėpinė dhe Vangjeli vritet. Ishte njė dramė e vėrtetė. Me vrasjen e Vangjelit forcat qė kishin rrethuar shtėpinė u tėrhoqėn. Koshovica ishte nė zi tė vėrtetė. Ishte vrarė njė nga trimat e saj, Vangjel Papadhopulli, dhe nga njerėzit e beut Hazizi dhe njė tjetėr.

Pėr kėtė ngjarje dhe pėr vrasjen e djalit Theodhori fshati ngriti kėngė, ku tregoi me vargje:

(Kėnga e fshatit):

Koshovica, pafsh mavrinė

U vra Vangjel Theodhorina…

Theodhori, e ke fajin vetė,

qė nuk i dhe djalit fishekė,

qė tė vriste edhe dhjetė…

* * *

Hazizi ishte miku vėllazėror i Vangjelit, qė, siē theksuam mė lart, u vra para Vangjelit. Vangjeli, kur ishte i rrethuar nė shtėpinė e tij, porositi tė tijtė qė, po tė vritej dhe ai (siē ndodhi realisht) tė varroseshin tė dy me Hazizin nė varrezat e fshatit. Por, duke qenė se feja nuk e lejonte njė gjė tė tillė, prifti nuk lejoi qė Hazizi tė vihej nė varrezat e fshatit. Familja e Vangjelit ra dakort me familjen e Hazizit qė ky tė varrosej nė sheshin pėrkarshi varrezave me emrin «Vromi», qė u quajt «Sheshi i Hazizit». Beu dhe trimat e tij, kur u larguan, territorin e kėtij agai e bleu fshatari Harallamb Papadhopulli, i cili i shpėrbleu fshatarėt, sipas pronėsisė qė kishin fshatarėt me gjysmėn e ēmimit.

* * *

Edhe nė vitet e mėpastajme koshovicarėt nuk e kanė ulur kurrė kokėn dhe kanė treguar trimėri tė paparė dhe shumėvlerėsuese! Herė pas herė niseshin koshadhe turke nga Janina pėr tė zaptuar Koshovicėn, sepse, siē theksuam mė lart, koshovicarėt ishin bėrė problem dhe nuk lejonin karvanet turke tė lėviznin tė qeta nė rrugėkalime tė tilla si Kalbaq- Kakavijė e tjera. Sulmet e koshavicarėve ishin tė ripėrsėritura, ndaj pashai turk i Janinės urdhėroi qė, ndaj kėtyre (pra koshovicarėve ) tė merreshin masa tė rrepta, duke eliminuar tė gjithė djemtė dhe burrat. Pėr kėtė ai urdhėroi njė operacion tė shpejtė. Por koshovicarėt, nėpėrmjet rrjetit tė tyre zbulues, arritėn ta kuptonin kėtė operacion tė Pashait, ndaj me shpejtėsi kryen evakuimin e popullatės nė drejtim tė vendit tė quajtur pėrroi I Panajotit, matanė lagjes ku banojnė Jorjanejtė, …… dhe nė rast depertimi tė forcave turke, deri nė kėto vende, tė shfrytėzonin vendet e tjera tė fshatit si Guvėn dhe Stenonė. U organizua dhe njė bashkėveprim forcash, tė cilat u vendosėn nė njė pozicionim tė tillė:

Kapetan Marino me forcat e tij u vendosėn nė kodrat e Boēit.

Kapetan Kromidha dhe Theodhori Karjani u vendosėn kodrat e Vromit.

Nga ana matanė lumit, nė kodrat mbi vreshtat e Konstandinaj u vendosėn forcat e Vasil Kollovoit nga Sotira, pasi koshovicarėt dhe fshatarėt e Llongos kishin lidhur shumė procese martesore.

Duke bėrė njė pėrqėndrim dhe pozicionim tė tillė tė forcave u arrit qė, forcat turke tė futen nė njė thes tė vėrtetė dhe nė momentin qė u futėn nė kėtė kurth tė pėrgatitur ranė boriet nė tė gjitha drejtimet. Turqit u shthurėn qė nė fillim tė veprimit luftarak, pasi nuk e prisnin kėtė organizm luftarak tė forcave tė pėrkushtuara pėr tė mbrojtur Koshovicėn dhe ndryshuan drejtimin, duke mos u futur dot nė Koshovicė pėr tė organizuar reprezalje tė urdhėruara nga Pashai i Janinės. Ishte njė fitore e bukur, e cila firmoste pėrsėri mos shkeljen e Koshovicės. Nė kohėn qė po ndodhte ky proces, Kapedan Theodhori Karjani plagosi, pa dashje, nė kėmbė njė koshovicar tė quajtur, siē e pėrmėndėm dhe mė lart Dhimitėr Dakėn, pasi e pandehu turk. Ai donte ta lajmėronte kapedanin pėr tėrheqjen plot turp tė turqėve.

Pėr kėtė ngjarje luftarake poeti laik Petro Shendi ka shkruar njė vjershė:



Bravo kapedan Marino

qė shkėlqen si lule krino ,

tė solli tek ne fati ,

qė na shpėtoi fshati…

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:20 pm

Episodike

Ilustrime historike

Ngjasi

Petro Papai «Pasha Kauri» me nam tė Koshovicės

Fshati Koshovicė kishte edhe njerėzit e vetė potencialė, kurajozė.

Njė nga mė tė dėgjuarit, i cili duhet pėrmendur kėtu, nė kėtė monografi, ka qenė Petro Papai, i mbiquajturi «Pasha Kauri» nga pėrfaqėsues tė lartė tė Perandorisė Osmane, pėr vetė aftėsinė e tij intelektuale dhe veprimeve tė tij plot nerv. Vendosja e njė emri tė tillė tregon aftėsinė vetiake tė Petros dhe lartėsinė e tij tė vlerėsimit.

Llambi dhe Theodhori Papadhopullo ishin djemtė e Petros.

* * *

I biri i Kalivait ishte njė figurė e shquar e mjaft trime, i cili ka dhėnė njė kontribut tė madh nė zgjimin e ndjenjės kombėtare dhe fitimit tė lirisė. Ai ka drejtuar me kompetencė veprimet antiturke dhe veprimet kundėr agallarėve, tė cilėt donin tė merrnin nėpėr kėmbė koshovicarėt. Kalivai kishte njė diēka shumė karakteristike, qė binte menjėherė nė sy. Ai mbante gjithmonė me vete 2 pistoleta (revole) dhe dy harqe (dyshigjetash) . Pra i pėlqente numri ēift 2.



Dėftesat e veshėmbathjes dhe dhėnia e titullit nga Sulltani



Petro Papadhopulli kishte njė dyqan tregtimi nė qendrėn kryesore, nė Gjirokastėr, nė tė cilin merrej me tregtimin e opingave dhe stoqeve tė tilla me veshėmbathje si: pandallona, kėmisha, bluza dhe tė brendshme, tė cilat i siguronte me njė art tė veēantė tregtar, duke patur parasysh kėrkesat e shumta qė kishte popullata pėr kėto mallra. Ai kaloi nė planin e njohjes, u bė tepėr i njohur, kur ushtarėt e ushtrisė turke ishin shpartalluar nė njė betejė me Pashėn e , i cili krahas eliminimit fizik tė mjaft turqėve gjatė betejės, robėrit e zėnė, pasi i zhveshi, i la vetėm me tė mbathura pėr t’i diskretituar e pėr tė treguar se osmanllinjtė janė tė thyeshėm. Pastaj i la tė lirė qė tė transmetonin lajmin ogurzi pėr turqit dhe fatlum pėr tė: Fitoren dhe shpartallimin e ushtrisė turke. Turqit e liruar kalonin afėr dyqanit tė Petros dhe drejtoheshin pėr tek ai tė rivisheshin me rroba, duke eliminuar atė lakurqėsi tė imponuar nga Pashai. Ushtarėt turq dhe komandantėt e tyre nuk kishin para qė ta paguanin veshmbathjen qė tė rivisheshin. Petrua e kapi shpejt kėtė situatė, duke e kthyer nga ana e tij. Si mjeshtėr nė tregtimet e tij ai filloi tė procedonte me zgjuarsi duke bėrė tolerime nė dhėnien e vlerave. Kėshtu ai i furnizonte oficerėt dhe ushtarėt turq me veshėmbathje, pastaj kėrkonte deftesa pėr sasinė e veshėmbathjes qė jepte dhe, pėr tė vėrtetuar kėtė veprim, merrte edhe firmėn e komandantėve tė tyre. Duke proceduar kėshtu dhe me njė natyralitet tė admirueshėm, ai mblodhi shumė dėftesa tė tilla, qė justifikonin mallin e dhėnė te efektivat turke. Kėtė akt tė madh bujarie iu transmetua dhe e mori vesh vetė Sulltani, i cili vlerėsoi zgjuarsinė e Petros. Kėshtu me kėtė akt, qė solli njė veprimtari tė madhe, Petro Papadhopullo u bė i njohur. Pas realizimit tė njohjes sė studiuar tė personit tė tij, njė ditė ai u nis pėr nė Stamboll, duke dorėzuar gjithė dėftesat e marra dhe tė nėnshkruara. Jo vetėm qė i mori tė gjitha paratė, por me ferman tė veēantė Sulltani e titulloi «Pasha» dhe meqėnėse e quanin Petro, e quajtėn «Pasha Kauri». Pėrveē kėsaj Petroja ndėrtoi njė shtėpi karakteristike nė Gjirokastėr, nė Pazarin e Vjetėr, e cila ėshtė edhe sot dhe quhet shtėpia e “Pasha Kaurit”.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:20 pm

Kostena Njakarina, kapedania koshovicare



Sipas ritit tė Pashkėve, pas pėrfundimit tė meshės, apo tė ceremonisė fetare nė kishė, koshovicarėt e vijonin festimin nė lėmin karakteristik tė fshatit. Por atė vit njė gjė e tillė nuk u lejua, pasi agai i fshatit, Haki agai, dha urdhėr tė prerė me anė tė trimave tė tij, tė cilėt ishin vendosur nė qendėr tė fshatit , pranė rrapit gjigand dhe lėmit, nė shtėpinė dykatshe tė agait. Koshovicarėt, siē qenė dėgjuan urdhėrin e agait , i cili nuk do tė lejonte festimin te lėmi, ku ishte parashikuar dhe ku do tė derdhej lumi i festuesve, sepse gjoja nuk ndihej mirė dhe shqetėsohej. Kapedania Kostena Njakarina, (kėshtu ėshtė quajtur me emrin e burrit shėnimi im A.LL), doli nė njė tribunė tė improvizuar dhe u tha : “Koshovicarė dhe koshovicarė, ne do tė festojmė patjetėr sot, te lėmi ynė, pavarėsisht se nuk dėshiron agai! Le tė jetė sot dita e festės edhe dita e shporrjes sė Haki agait nga fshati ynė…” Pasi tha kėto fjalė, ajo u bėri thirrje grave tė lidheshin dorė pėr dorė dhe duke kėnduar e vallėzuar tė shkonin drejt lėmit, ndėrsa burrave u tha qė tė pėrgatitnin revolet dhe harqet e shigjetave pėr t’u mbrojtur nga sulmet e rojave tė agait… “Pra, - u tha ajo ju burrat, ju tė mbroni gratė dhe gjithė turmėn te lėmi. Pėr kėtė bėni kujdes dhe pa dyshim qė ne tha ,- Kostena Njakarina, - do tė fitojmė edhe lirinė!”. Tė gjithė u pėrbetuan se do t’i respektonin fjalėt e kapedanes trime, e cila me trimėrinė dhe vendosmėrinė e saj u bė kapedane e tė gjithėve. Dhe kėshtu u veprua. Kostena nė krye tė valles , gratė tė zėna dorė pėr dore duke vallėzuar e kėnduar dhe iu drejtuan lėmit. Burrat morėn masat e tyre mbrojtėse, rrethuan lėmin dhe u vendosėn nė pika vrojtimi tė volitshme pėr tė mbajtur nėn kontroll gjendjen. Kėnga dhe vallja po i afrohej lėmit. Haki Agai u inatos me kėtė veprim kundėrshtues tė koshovicarėve. Nė krye tė tyre ishte kapedania. Por s’kishte ē’t’u bėnte festuesve. Ishte mė i vogėl nė numėr dhe, dashje pa dashje, u pajtua, por tė nesėrmen pagdhirė mirė Haki agai u largua njė herė e pėrgjithmonė nga Koshovica.

Ja pra se ē’bėri njė trimėri, njė grua trime. A nuk ngjason kjo me Bubulinėn dhe tė famshmen Zhan D’Ark, njė shėmbėlltyrė e tyre e fuqishme, qė solli njė liri qė u kishte munguar koshovicarėve, tė cilėt ishin tė detyruar qė tė paguanin taksat dhe Haki again me prodhimet qė prodhonin nė tokat e tyre.

Ja se ē’thotė krijimi i mėposhtėm pėr kėrė ndodhi tė pazakontė nė historinė e koshovicare.

Ngrehuni, o koshovicarė,

kush me pistoletė

e kush me hark shigjetar

dhe gjithė ju , o qymyrxhinj

pėr tė shporrur aganė.

Mė thonė Kostena Njakarina,

Nuk trembem as nga plumbat,

s’trėmbem as nga uria,

jam kėtu me trime dhe trima!

Dėgjo mirė, ti, aga Haki,

banorėt quhen koshovicarė,

kėtė ta dish mirė”.

Pėr 10 minuta u rrethua kulla

dhe flisnin tė gjithė njė gojė:

“ Ngrehu, ti, aga me tė mirė,

se do tė bėhet kasaphanė!…”

Iku agai nė tė gdhirė,

iku rrugės e shkoi

dhe nuk u kthye kurrė pėrsėri.

Dhe kėshtu koshovicarėt

bėnė jetėn nė liri.

A nuk ėshtė dėshmi kjo kėngė historike e viteve tė kundėrshtimit tė zjarrtė dhe tė rritjes sė protestės madhore me aspiratė njė jetė tė lirė dhe tė pavaruar?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:20 pm

IV.



Kodrat, pirgjet dhe festa e gjithė fshatit



Kodrat e Koshovicės janė me mbulesė vegjetale si malet me bredha dhe kreu i tyre pa pemė, vetėm me bar e shkurre tė vogla, tė lojeve tė ndryshme. Po kėshtu kodrat janė tė veshura me shkurre tė ndryshme e duke qenė me vegjetacion gjithėvjetor. Si pemėt e maleve dhe ato tė kodrave tė japin njė panoramė e njė bukuri tė mahnitshme dhe njė pamje tė mrekullueshme dhe, po t’i bashkosh me pemėt frutore, vreshtat dhe tė mbjellat e tjera, tė del njė bukuri dhe njė panoramė marrarendėse. Kėto tė “prira’ nga ajri i freskėt, prezenca e diellit gjatė gjithė ditės si dhe me ujėrat e burimeve tė ftohta e tė pastra si qelq, e kombinuar kjo me mikpritjen dhe dashamirėsinė e koshovicarėve, tė bėjnė ta duash fshatin, ta vizitosh dhe tė qėndrosh gjatė periudhės verore, sidomos nė gusht – shtator, sa tė jetė e mundur mė shumė. Prandaj edhe fshatarėt emigrantė nė fshat vijnė pėr festa dhe me leje tė zakonshme pėr tė marrė pjesė nė dasma e fejesa. Nė kėtė periudhė vijnė shumė miq dhe dashamirės nga vende tė tjera dhe mbeten tė kėnaqur nga efektet e mira klimatike. Nė fshat ka dhe dy kodrina, tė cilat janė tė pozicionuara njė nga lindja dhe tjetra nga perėndimi dhe quhen respektivisht: kodra e “Pendarasė” dhe kodra e “Guvės”. Kėto kodra janė tė “ndara” nga njėra tjetra nga lagjet e fshatit. Fshati kėshtu ndahet nė mes. Ēdo lagje vepronte pėr tė ndihmuar nė konkurrim tė rinjtė e saj.

Nė kėto kodra, vit pėr vit, mė datat 20 - 22 qershor bėhej njė veprim mahnitės dhe i plotė. Rinia e lagjeve, sipas pėrkatėsisė sė kodrave, njė javė para ose mė shumė nga data e caktuar e finales konkurruese, grumbullonin shkurre tė ndryshme dhe bėnin dy tre pirgje tė gjera e tė larta. Secila palė pėrpiqej qė pirgjet t’i bėnte sa mė tė mėdha e mė tė gjata qė tė bėnin flakė shumė e kjo flakė tė mbante sa mė shumė kohė. Caktohej datėn e konkurrimit nga grupi i pėrbashkėt vėzhgues i tė rinjve. Kėtė ditė tė rinjtė e tė dy grupeve mblidheshin nė vendin e caktuar tė secilit dhe nė orėn pėrcaktuar vinin zjarrin te pirgjet. Tė rinjtė kėtu kėndonin, vallėzonin dhe brohorisnin pėr fitoren e tyre nga secili grup. Nė fund shpallej fituesi, qė, nė pėrgjithėsi fitonin ata tė kodrės sė Guvės. Por duhet thėnė se kėta kishin edhe shansin e tyre, sepse mbi kėtė kodėr shtrihej Mali i Mesovunit, qė ishte veshur me bredha. Kėshtu kėtu prisnin dy copė tė gjata dhe rreth tyre bėhej pirgu me shkurre, pra ishin mė tė gjata dhe mė tė gjera. Pas kėsaj tė nesėrmen bėhej ahengu i pėrbashkėt i gjithė tė rinjve tė fshatit, i cili vazhdonte deri natėn vonė, duke marrė pjesė dhe populli i gjithė fshatit.



V. Koshovica, fshati i burimeve dhe i frutave



Nga vetė pozicioni i saj i “pėrzgjedhur” nė konturimin relievor, Koshovica, ėshtė konsideruar si “Ballkoni i Dropullit”. Kjo pėr vetė faktin qė, nga “ky ballkon natyror” sheh gjithēka nė pėllėmbė tė dorės. Duke qenė prezent i lartėsuar dhe Mali i Murganės nė kufizimet apo prezencėn e tij ėshtė kėnduar nga vendasit nė greqisht:

O Murgana, O Murgana

Koshovica andarto mana

(O Murgan, O Murgan,

Koshovica mėma e luftėtarėve tė lirisė).

Kjo kėngė e ka zanafillėn e saj nė mosarritjen e qėllimeve dhe tentativave tė shumta tė Perandorisė osmane, e cila nuk pati sukses dhe nuk iu krijua mundėsi tė ndėrhyjė nė kėtė fshat – kala, pėr tė realizuar qėllimet e saj tė shumta me theks sidomos pėr islamizimin e fshatit dhe pėr tė realizuar njė “pykė myslimane “ nė zonėn e Dropullit, qė historikisht ėshtė prezent besimi ortodoks i spikatur. Kėtė tė vėrtetė historike e ilustrojmė realisht me fermanin turk (Pashallėku i Janinės), i cili urdhėronte zaptimin e saj dhe ēkishėrimin, duke pėrdorur qoftė edhe masat mė tė rrepta tė kėtij qėllimi deri nė reprezalje, duke mos mbetur mashkull i kėtij fshati nė “kėmbė”. Kjo do tė sillte si pasojė “ njė ringjallje tė re mashkullore importuese” dhe realizim tė aspiratės sė mentalitetit tė programit osman. Ndoshta ishte planifikuar nė thelb njė “migrim i brendshėm musliman”, njė plan ky, qė nuk u realizua kurrė, paēka nga pėrpjekjet dhe sulmet mbi kėtė fshat “kėshtjellė”, i cili, pra, ishte i detyruar qė tė merrte masa kundėrshtuese tė forta. Kėtu, pra, del ajo e vėrtetė e madhe e njė pėrleshjeje midis njė perandorie tė madhe me njė fshat tė vogėl qė kishte tempull Malin e Murganės…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:21 pm

* * *

Tokat e fushės ishin me ujė dhe kishin njė sipėrfaqe totale rreth 30 ha qė Haki beu, pronari i fshatit, merrte rreth 20%tė prodhimeve. Ai merrte gjithashtu dhe arrat (kokrrat) nga zona e Guvės dhe e Pargės. Tokat matanė lumit si nė: Rrėzė, Pusha, Kriovris dhe Pollovinjė ishin tė Manastirit tė Panajasė. Administruesi i Manastirit merrte 10 % tė prodhimeve bujqėsore, arrave dhe gėshtenjave. Mbasi grupoheshin kėto prodhime evidentoheshin dhe shiteshin nė fshat dhe me paratė e grumbulluara realizoheshin shpenzimet pėr drekat, pėr gjithė fshatin, mė 15 gusht nė Manastirin e Panajasė dhe nė ditėn e dytė tė Kreshmės, nė Pashkė. Me diferencat e mbetura paguheshin rojat, personeli shėrbyes dhe njė pjesė shkonte pėr ndihmesė tė tė varfėrve. Tokat e fushės ishin me ujė qė sillej nga Havua, i cili burimin e kishte nga Stenoja dhe kalonte pjesėn prej 150-200 m me korita qė formoheshin 2 - 2,5 m nga dhogat me tre copė secila. Kėto u zėvėndėsuam mė vonė nė sajė nismės tė Kristo Vokos, Leonidha Petranit dhe Aleks Llambros me tuba tė ēelnikta nga Stenoja, rrėzė malit, dhe te mulliri e pastaj me kanalin ekzistues, i cili u pėrmirėsua totalisht duke u bėrė me ēimento qė nga mulliri e deri nė fushė qė tė mos humbisnin prurjet pėr vaditje ( kjo ishte rreth 400-500 m). Po kėshtu u bė dhe kanali i ri me ēimento rrėzė Guvės e deri nė fshat qė vaditeshin kopshtet e fshatit. Nė fushė, nė vendin e Varikoit banonin edhe Zisajt, Vasajt, Jorganajt, Kaēulejtė. Kėta u hoqėn mandej nė vitin 1946 qė u mbyll kufiri, se ishin shumė afėr tij dhe u sistemuan nė shtėpitė boshe tė fshatit.

* * *

Nė kopshtet e tyre fshatarėt, pėrveē pemėve frutore mbillnin edhe tė gjitha llojet e perimeve dhe zarzavateve si: domate, speca, patllixhane, presh, lakėr me kokė, fasule tė njoma dhe tė thata. Ishte dhe njė lloj fasule qorre, qė duronte thatėsirėn e hahej e njomė dhe thatė. Kjo quhej qorre pasi nė fillim tė saj kishte njė shenjė tė zezė. Tani nuk ekziston as si farė. Nė tokat e thata (mbi ujė) tė fshatit mbillej grurė, thekėr, elb si dhe thjerza dhe njė lloj misri, i quajtur Lano. Mbillej edhe urof qė pėrdorej shumė si kokėr pėr tė ushqyer bagėtinė gjatė dimrit, kur binte borė dhe ato mbaheshin brenda nė dimėr.



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:21 pm



VI.
Prurjet burimore





Fshati Koshovicė pėr vetė prurjet e tij burimorekonsiderohet e motivohet nga studiuesit (sidomos ata tė hidrografisė dhe tė frutikulturės) si “fshati i ujėrave tė ftohta dhe frutave”. Kjo ėshtė e ndėrlidhur me prezencėn e ujėrave e tė burimeve qė pėrcillet nėpėrmjet “ēezmave” tė kategorizuara si dhe tė bollėkut kualitativ; tė prezencės tė shumė pemėve frutore. Le ta ilustrojmė kėtė me shembuj konkretė: Kėshtu nė Koshovicė ekzistojnė: Ēezma “Vriha” dhe “Leka”, tė cilat kanė ujin mė tė ftohtė nė kuptimin temperaturial. Karakteristikė kjo qė zbulohet lehtėsisht, duke bėrė njė provė tė thjeshtė. Kur vendos dorėn nė kėtė burim ujor tė pijshėm nuk e mban dot dorėn as 5’. “Kalbaqi” ėshtė njė burim tjetėr, i cili ka njė ujė i quajtur nga koshovicarėt si ujė “mesatar”. Ėshtė shumė i shėndetshėm pėr stomakun. Kjo shpjegohet nga cilėsitė dhe pėrbėrja kimike e tij. Pasuria ujore e Koshovicės vijon me burimin e quajtur “Brimi”.

Nė Koshovicė, nė krah tė familjes Jorjani, ekziston njė burim tipik qė ka rrjedhje (prurje) tė njėjtė nė tė gjitha stinėt e vitit. Karakteristikė cilėsore e kėtij uji: ėshtė ujė i rrjedhshėm nė tė dy anėt me nocione tė ngjyrimit si e bardha e vezės dhe s’ka kurfarė shije nė tė pirė. (Ky burim nga pikėpamja e prezencės gjeografike ndodhet nė fund tė fshatit nė jug).

Nė fushėn e Koshovicės, qė kufizohet me Llongon nga V ėshtė njė burim tjetėr me emėr “To Jatrovo” .

Po kėshtu nė Koshovicė ėshtė prezent dhe uji i malit tė Stugarės, i quajtur «To nero tu Havu»,* uji qė lėviz me oshėtimė, pasthirrmim, dhe qė sjell shumė zall nė dimėr. Ky ujė ėshtė quajtur nga fshatarėt me sinonimin e kėndshėm: «Agai i Ujit».Tendenca e koshovicarėve ka qenė disiplinimi i kėsaj oshėtime. Pėr tė realizuar kėtė tendencė (frenim tė oshėtimės) si dhe vetė prurjet maksimalisht tė ujit, bashkonin nė ēdo tri metra ulluqe me dhogė. Por me gjithė pėrpjekjet e tyre, prapė se prapė, prurjet e ujit ishin tė shumta dhe i bllokonin kėto ulluqe.

Po kėshtu te manastiri ekziston njė burim brenda nė territorin e tij si dhe ndėrmjet Rrėzės dhe Pushajve njė burim tjetėr. Burimi i « Havos” ishte te vendi i quajtur «Brunjari».

Havua ynė bashkohet me ujėrat, tė cilat derdhen nė lumin e Sotirės, nėn klubin dhe dyqanet e Llongos.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:21 pm

VII.

Prezenca e pemėve frutore nė Koshovicė



Kjo ishte njėra anė e medaljes (pasuria burimore), por nė Koshovicė pemėt frutore janė tė shumėllojta. Rriten tė gjitha pemėt, me pėrjashtim tė dardhave, tė cilat janė tė pakta nė numėr dy - tre rrėnjė, njė sasi realitivisht shumė e vogėl sa pėr shenjė, qė shėrben vetėm pėr tė identifikuar prezencėn. Vlen tė pėrmendet prezenca e fiqve. Mbizotėrues varieteti i bardhė, i cili nuk arrin tė bėhet ēepella si dhe varietete tė tjerė fiqsh me ngjyrime tė bardhė, tė kuq, tė zinj, tė cilėt janė tė shumtė dhe koshovicarėt kanė pasur traditė dhe janė shquar nė pėrpunimin e tyre dhe pėr servirjen nė tavolina gjatė festave apo festimeve tė tjera tė ndryshme, duke pėrmendur kėtu edhe festimet e pėrvitshme tė emrave apo festave fetare…

Prezenca e hardhive ( e rrushit) nė formė vreshte dhe pjergulla nė shtėpi ėshtė mjaft e pranishme. Nė kėtė kuadėr mund tė pėrmendet «Ēukarokopello» (1 dylym), ku ėshtė shquar vreshtari autoritar nė kėtė kultivim Kristo Llambro, i cili arriti nė njė kufi maksimal jetese 117 vjeē dhe ajo, qė duhet evidentuar ėshtė se, deri nė momentin e fundit tė jetės sė tij aktive u mor me vreshtin. Kjo pėrvojė e madhe kapitale e kėtij vreshtari tė pasionuar u eksperimentua dhe nga tė tjerėt nė Koshovicė si dhe nga brigata e frutikultiurės, e cila e zgjeroi sipėrfaqen e vreshtave nė Koshovicė. Pra kjo ishte njė eksperiencė qė u aplikua me shumė sukses.

Varietet e rrushit janė tė shumtė, por nė veēanti spikatin: «Razakia», «Debina». Rrushi varietet «Vokos» ka qenė shumė i pėrhapur nė Koshovicė. Ky varietet ėshtė sjellė nė fshat nga Ēito Voko, nga Turqia; u pėrhap nė tė gjithė fshatin dhe s’kishte si tė mos quhej “Voko”.

Po kėshtu fshati ėshtė shquar pėr prezencėn e shumė qershive me «ngjyrime” tė ndryshme si: me ngjyrė tė bardhė, tė verdhė, tė kuqe dhe tė zezė. Vlen tė pėrmendet edhe prezenca e arrės dhe e gėshtenjės. Kjo ėshtė e dukshme te Manastiri i Koshovicės, ku ka njė sipėrfaqe me rreth 50 rrėnjė, ndėrsa arrat janė prezente, jo vetėm nė fshat, por edhe nė fushė edhe nė Pallombello e tjerė. Kėshtu qė Koshovica i ka prezente tė gjitha llojet e pemėve frutore mė me zė. Dua tė pėrmend prezencėn e manave me ngjyrė tė bardhė, kokėrmadh, me ngjyrė tė kuqe tė hapur dhe nė pakicė mana me ngjyrė tė kuqe nė tė zezė, tė cilėt piqeshin mė vonė dhe ngjyra e tyre nuk hiqej lehtė.

Koshovicarėt, me kėtė prezencė tė madhe frutore, ishin mjeshtėr tė produkteve tė marra nga kėto pemė frutore. Kėshtu mund tė ilustrojmė:

Mė rrushin e varieteve tė ndryshme prodhonin verė dhe raki si dhe bėnin pekmez. Pra, ishin mjeshtėr nė kėtė kuadėr. Pėrveē kėsaj ata pėrpunonin edhe stafidhen. Ishin mjeshtra tė mbajtjes sė rrushit nė gjendje “freskėt” edhe nė periudhėn dimėrore, duke e varur nė tavane. Kėshtu vepronin me varitetin “Razaki”, tė cilin e varnin nė tavane, e linin bisht tė gjatė dhe me njė a dy fletė, tė cilat i shtonin periudhėn e qėndrimit dhe mos prishjes dhe nė kėtė mėnyrė rrush nė Koshovicė gjeje deri nė prill.

Koshovicarėt, siē theksuam mė lart, ishin mjeshtra tė bėrjes sė rakisė dhe verės. Kėtė e pėrpunonin me njė teknikė shumė tė pėrsosur. Ata e ruanin identitetin e rrushit, duke mos e trazuar me asnjė frut tjetėr dhe kėshtu rakia dhe vera koshovicare ishin shumė cilėsore, karakteristikė kjo, qė ruhet e paprekur edhe sot si njė traditė e mirė. Kėto cilėsi koshovicarėt i servirnin nė tavolinat e tyre, sidomos nė miqėsi, dasmė e tjera. Duhet pėrmendur edhe fakti kokėfortė qė dhe verėn edhe rakinė e mbanin sipas cilėsive, pa i trazuar njėra me tjetrėn dhe kjo krijoi atė bindje tė madhe qė tė thuhet se, koshovicarėt janė mjeshtra tė verės dhe tė rakisė nė tė gjithė krahinėn e mė gjerė. Kjo traditė e mirėfilltė ėshtė pėrcjellė edhe nė ditėt tona , ku njė nga shembėlltyrat mė tė mira ėshtė puna pasionante e pėrpunimit tė rrushit nga z. Vangjel Koloi. Kjo nuk do tė thotė qė s’ka dhe tė tjerė tė kėtij niveli pėrpunues. Kishte shumė grupe koshovicarėsh, tė cilėt mbanin nė shtėpitė e tyre mjetet e pėrgatitjes dhe tė pėrpunimit si: voza druri, kazanė rakie, tanzana qelqi tė importuara nga jashtė vendit.

Pėrveē kėsaj, koshovicarėt merreshin me art dhe me pėrpunimin e frutave si me qershitė, tė cilat bėheshin reēelna, gliko karakteristike pėr t’u servirė; po kėshtu me ftonj bėheshin reēel dhe prevede, gliko, kurse mollėt i varnin nė tavane dhe i mbanin gjithė dimrit. Me me arra bėheshin reēel nė kohėn, kur ishin me cipė tė gjelbėr dhe sapo zihesh fruti. Me fiqtė, gjithashtu, bėheshin bukėfiq, vargje me ēepella, si dhe fiq tė tharė, tė hapur.















Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:22 pm



VIII.



Prezenca e pyjeve

Flora e Koshovicės ėshtė e pasur me pėrfaqėsues tipik drunor bredhin

Pyjet mė tė mira, pra, ishin ato tė bredhave, nė malin e Mesovunit dhe nė tė Ēukės. Kėto tė gjitha zinin njė sipėrfaqe rreth 300 ha. Me kėtė lėnde druri ndėrtoheshin shtėpitė nė fshat si materialet drusorė tė ēative, dyshemetė, penxheret, po kėshtu edhe tavanet. Koshovicarėt shquheshin dhe ishin mjeshtra tė tavaneve. Rrapishtaja e lumit Havo ishte me gjėrėsi 20 - 30 m mesatarisht dhe rreth 2 km e gjatė, e cila e fillonte shtrirjen nga mulliri i fshatit e deri nė kufi me Llongon. Edhe nga kjo rrapishte merrej lėndė druri pėr dyshemetė, por pėrdoreshin edhe pėr dru zjarri.

Kodrat matanė lumit nga veri perėndimi e deri nė kufirin tokėsor me Llongon ishin tė mbuluara me shkurre e kryesisht me koēimare, pralle dhe zelenje. Po kėshtu me kėtė mbulesė vegjetale ishin dhe vendet qė shtriheshin nė lindje, nė kufi me Llongon, me Kastanjanin dhe me Ajo Marinėn, e cila siē theksuam edhe mė lart, u bė fshat mė vete. Edhe sot pėrsėri kėto sipėrfaqe janė me shkurre e kryesisht dominon koēimarja e rrallė, ku brenda saj janė edhe disa lisa tė rritur nė njė grupim; ndėrsa nė kufijtė jugorė me Ajo Marinėn si kodrat dhe faqet e Leles, matanė, prezente ėshtė shkoza dhe rrallė lisa. Dhe po kėshtu edhe faqet e Pargės janė me shkurre ku mbisundon shkoza e egėr gjethengushtė. Pyjet me bredha dhe nė ato tė shkurreve pėrdoren pėr kullotjen e bagėtive tė imta si nė behar edhe nė dimėr, sepse koēimaret dhe prrallet mbajnė gjethet tė jeshilta dhe nė dimėr. Po kėshtu nga kėto shkurre pritej gjethja pėr tė ushqyer bagėtinė gjatė dimrit, kur bagėtia mbahej brenda nė ditėt me dėborė qė siē dihet nė Koshovicė ishte shumė ftohtė. Po kėshtu nga ky territor i shkurreve, sidomos i koēimareve, siguroheshin edhe drutė e zjarrit pėr gjithė dimrin nga fshatarėt.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:22 pm

IX.



Bimėt medicinale tė Koshovicės



Koshovica ka dhe prezencė tė disa bimėve medicinale me emėr, tė cilat rriten nė faqet e malit apo nė rrėzat e tij.

Sherebeli

Rritet nė faqet e maleve Mesovuni, Ēukės dhe Guvės e tjerė. Nė kohėn afėr pjekjes fshatarėt vilnin gjethet, i trasportonin nė shtėpi, i hapnin pėr t’u tharė nė hije, jo nė diell, pasi u ikte ngjyrimi i fletės. Kėshtu realizohej tharja, pastaj mblidhesh sherebeli i tharė nė thasė tė pėrgatitur enkas, tė cilėt mbusheshin me 10-15 kg. Thesi ishte prej beze tė pastėr, cohė. Fshatarėt e dorėzonin sherebelin nė pikėn e grumbullim- shitjes qė ishte nė fshat. Atje bėhej sondazh apo provohej cilėsia nė kontekstin e disa elementėve pėrbėrės dhe vlerėsohej kualiteti si dhe u jepeshin paratė individėve qė mblidhnin kėtė bimė. Vjelja e kėsaj bime medicinale ishte i planifikuar dhe i pritshėm, pasi edhe NG kishte plan shkėmbimi dhe shitjeje, tregtimi me tė huajt.

Ēaji

Bimė qė rritet kryesisht nė malin e Koshovicės si nė: Mesovun, Ēukė dhe Guvė. Pėr tė realizuar grumbullimin e ēajit, ai pritej me kujdes nė kėrcell, pasi shpesh herė ndodhte qė e shkulin me rrėnjė, duke minimizuar prezencėn e kėsaj bime shumė tė nevojshme, e cila, nė radhe tė parė, ėshtė njė bimė qė duke u zier pihet nė tė gjitha stinėnt. Ajo nė Koshovicė thahej dhe shitej me dorėza.

Rigoni

Edhe ky ėshtė prezent nė vende mė tė ulta se ēaji. Mblidhej nė tufa, thahej dhe i thėrmohej lulja, ose mbahej ashtu i tharė dhe pastaj tregtohej. Rigoni ėshtė shumė i pėrdorshėm nė kuzhinėn koshovicare, sidomos pėrdorej nė gjellėrat me thjerza, nė sallatat e tjera.



Dafina

Ėshtė e pakėt nė Koshovicė. Jorgo Vozdo ėshtė shquar pėr kultivimin e saj, pasi nė Koshovicė ka pasur shumė pak rrėnjė tė tilla. Sot Jorgoja ėshtė njė mjeshtėr i krijimit tė fidanishtes nė Koshovicė, ku ai rrit e tregton bimė dekorative, zbukuruese.



X. Tė dhėna tė tjera

*

Bletėt nė Koshovicė nuk trajtoheshin shumė,por me gjithė atė kishte shtėpi qė kishin deri nė 10 zgjoj blete. Kėshtu mund tė pėrmendim familjet e Shendajve dhe Spiro Biēunin.



*

Mulliri i blojės i Koshovicės

Ėshtė i vendosur anės lumit nė krye tė Palombillos (te rrepet).

Kėtu ėshtė shquar si mullixhi profesionist Llambi Petrani edhe mė pas tij Stefo Shendi. Mulliri punonte ditėn me ujė qė vinte nga Havo.

Kėtu ka pasur edhe njė hidrocentral tė vogėl, i cili u ngrit pėr tė ndriēuar fshatin, pasi elektrifikimi dihet qė erdhi nė vitin 1969.

*

Statistikė e tokave nė Koshovicė

a. Nėn ujė

Nr. Emėrtimi Njėsia Sasia nė ha

1. Fusha ha 30

2. Varkoi ha 3

3. Palomilo ha deri nė 5 ha



a. mbi ujė

1.Rrėza e malit tė Ēukės deri poshtė deri nė 20 ha

2. Pusha ha deri 8 ha

3. Ēukarokopello deri nė 5 ha

Kriovrisi (uji i ftohtė) ha 2 ha

Polovinja dhe Kriovrisi ha deri 10 ha



* * *

Koshovica ėshtė shquar edhe pėr mjeshtrat e saj tė mėdhenj si dhe pėr ushtrimin e shumė profesioneve, tė cilat ishin tė transmetuara apo tė mėsuara nė vendet, ku koshovicarėt kanė emigruar. Karakteristike tipike ėshtė se kėta profesionistė , secili nė zanatin e tij, mbahen nė kujtesė. Po veēojmė disa prej syresh:

Specialitetet

Rrobaqepės: Theodhori Karjani, Leonidha Kaēi dhe Hariklo Karjani, e cila shquhej nė qepjen e rrobave dropullite.

Muratorė: Jorgo Biēuni dhe Nikolla Biēuni

Marangozė: Jani Ēami dhe Theodhori Shendi.

Sharrėxhi: Stefo Shendi. ……

Kėpucar: Koēo Vozdo

Infermier :Kosta Vozdo

Mullixhinj : Llambi Petrani, Stefo Shendi, Jani Nako, Kosta Jorjani.

Nė Koshovicė prodhohej edhe qymyr, i cili pėrpunohej duke pėrdorur koēimare. Ndiqej njė praktikė e tillė. Grumbulloheshin drutė e koēimares nė vendin e piketuar, pėr tė realizuar qymyrin. Mandej hapej gropa, hidheshin drutė, ndizej zarri, i cili shndėrrohej nė prush. Pastaj mbulohej dhe rrinte kėshtu ca ditė dhe dilte qymyri. Ky qymyr i prodhuar shitej edhe pėr fitim, por pėrdorej edhe nga vetė fshatarėt koshovicarė pėr t’u ngrohur nė shtėpitė e tyre, sidomos gjatė dimrit.

*

Njerėzit mė me potencė nė fshatin Koshovicė

1. Petro Papadhopulli, Thanas Dumi, Kostena Njakarina, Thoma Papdhopulli, Lefter Karjani, Kristo Voko, Amalia Miēi, Stefo Shendi, Katerina Pasko.





XI.

Shquarja nė aspektin kulturor

Shkolla e Koshovicės ėshtė shumė e vjetėr. Bėhej mėsim nė fillim nė hajatin e kishės dhe pastaj nė njė dhomė qė quhej qelė, te Manastiri i Panajasė. Kėtu mėsohej kryesisht lexim dhe shkrim qė drejtohej nga prifti dhe kallojeri. Pastaj u shtuan mėsimet e tjera si: Historia e Greqisė sė Vjetėr, aritmetika, gjeografia dhe fizika. Nė kėtė shkollė dhanė mėsim:

Mihail Papadhopulli Bularat, Tasidhi nga Kastanjani, Thanas Dumi nga Koshovica, Andon Pando nga Sotira, Anastasia Lefi nga Korfuzi, Papa Dhimitėr Ikonomi nga Llongo, Jani Vuzopullos nga Klishari, Vasil Burzis nga Sotira, Kostandinos Evangjelidhis nga Llongo, Dhimosten Naēi nga Klishari, Petro Dralo nga Sotira, Kristo Dhoqos nga Dhuvjani.

Nė vitin 1936 nė Koshovicė dhanė mėsim: Vangjel Mano nga Derviciani bashkė me Athanasios Gumenin.

Duhet shtuar se qė nga viti 1872 nxėnėsit mėsuan nė njė shkollė tė madhe tė bukur me dy klasa, qė u ndėrtua nga shoqėria “Adhelfotita” dhe kisha “Agapi”. Kjo shoqatė koshovicare u krijua nė Konstandinopojė nga fshatarėt koshovicarė tė emigruar.

Procesi i emigrimit jashtė vendit ka qenė i pėrhershėm dhe gjithmonė koshovicarėt pėr tė rregulluar e pėrmirėsuar jetėn e tyre merrnin rrugėn e kurbetit.

Pas vitit 1821 shumė koshovicarė tė tjerė emigruan nė Konstandinopojė, duke punuar atje dhe duke vėnė ndonjė para mėnjanė. Kėta interesoheshin pėr anėn kulturore dhe infrastrukturėn e fshatit. Prandaj krijuan kėtė shoqėri. Me ndihmėn e tyre, duke pėrdorur edhe kuotat ndaj shoqėrisė si dhe nga dhurimet nė para u arrit tė sigurohej njė kapital i mirė, tė cilin e dėrguan nė fshat pėr nevojat e shkollės dhe tė kishės. Pas humbjes tė Azisė sė Vogėl shumė koshovicarė dhe dropullitė kanė ikur nga Stambolli dhe vanė nė emigracion nė Athinė dhe nė Amerikė.

Nė Athinė koshovicarėt krijuan, nė vitin 1925, shoqatėn “Adhelfotita” tė Koshovicės. Qėllimi i saj ishte, nė bazė tė nenit 2 tė statutit tė saj: “ Inisiativa, marrje pėrsipėr, por edhe zbukurimi i ēdo vepre pėr fshatin e Koshovicės tė siguruara nga ndihmat e anėtarėve dhe pjesėtarėve tė tjerė qė ndodheshin nė emigrim.” Dhanė gjer nė dy ndihma bursė pėr nxėnėsit e shkėlqyer pėr tė mėsuar sa mė parė profesionin nė bujqėsi, blegtori, nė bletėri, nė profesionin e mėsuesit e tjerė. Kjo ishte njė ndihmė nė tė holla kujdestare pėr tė realizuar qėllimin e shkolllimit. Po kėshtu ndihma jepeshin edhe pėr njerėzit qė ishin tė varfėr nga ana ekonomike.

Kėshilli i parė organizativ i shoqėrisė u formua prej: N. Dhaka , kryetar, I. Papadhopulli sekretar, Petro Lidhopulli arkėtar dhe Foto Minxillonin, Harallamb Gixho, Miēo Dumin dhe Harallamb Muselimo si anėtarė.

Mė 1920 shoqėria “Adhelfotita” dhanė dhe bėnė bamirėsi, sė toku me bashkėfshatarėt e Amerikės dhe shpaguan gjithė territorin e fshatit qė, siē thamė, ishte ēiflik i Haki beut. Pėr tė realizuar kėtė u caktua njė kėshill fshatar i pėrbėrė prej tre vetėsh, tė cilėt ishin: Papadhopullos Harallambos, argjendar nė Gjirokastra, Miēo Panajoti veprimtar dhe Thanas Dumi. Nė vitin 1977 shoqata “Adhelfotita” kishte nė krye Kristo Njakarin , kryetar dhe Dhimitėr Maretin, sekretar.

Kjo shoqatė vazhdon veprimtarinė e saj dhe nė bazė tė statutit nė vitin 1977 rindėrtoi kishėn e Shėn Apostolit (Ajo Marinė ) Greqi. Pėr kėtė rindėrtim janė dhėnė falas nga shoqata 200.000 dhrahmi tė asaj kohe, qė kishin vlerė tė madhe.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:23 pm

Dashuria koshovicare pėr artin



Karakteristikė tipike nė Koshovicė, nė kohėn e Luftės sė Madhe Antifashiste Nacionalēlirimtare ka qenė lėvrimi dhe dashuria pėr teatrin; pėr tė interpretuar role, duke zgjedhur tema dramash qė tė pėlqeheshin nga koshovicarėt dhe mė gjerė. Kjo ishte njė traditė e kahershme e zhvilluar nė fshat. Ekzistonte grupi teatral i tė rinjve, qė jepte shfaqje nė Dropullin e Sipėrm. Janė shquar nė kėtė aspekt: Jorgo Voko, Theodhurulla Gaēo, Vasil Konomi, Vangjel Vozdo (tė rinj). Krahas kėtij grupi ekzistonte dhe Grupi i Pionerėve, i cili, pasi pėrgatitej mirė, jepte shfaqje fshat mė fshat, duke pėrvijuar dhe lidhur shfaqet e brezave. Kjo ka ndodhur, siē theksuam mė lart, sidomos gjatė Luftės, duke u bėrė njė faktor pėr zgjimin e ndėrgjegjes njerėzore pėr tė ndier sa mė mirė lirimin nga shfrytėzimi dhe okupimi.

Me qėllim qė jeta tė ishte sa mė e larmishme, nė Koshovicė, ekzistonte dhe grupi i valleve dhe i «sfilimit» tė veshjeve. Kjo ishte njė traditė e koshovicarėve, e cila ishte perfeksionuar gjatė kohėrave. Kėto grupe jepnin shfaqje nė festat e shumta qė kremtoheshin nė fshatin tonė, pėrfshi dhe ato fetare. Veshja e bukur karakteristike me fustanella, opinga me xhufkė, kapele me dy maja (dy koko) tė zeza ishte gjithmonė prezente dhe e hijshme. Ishte njė gjė shumė e bukur, kur interpretoheshin dhe rolet me kėngė si nė rolin interpret tė dhėndrit Jani Ēami; nusja interpretohej nga Theodhori Shendi, vjehrra nga Stefo Shendi, i cili lozte role femėrore. Interpretime tė tilla plot zjarr dhe pathos realizonin atė qė spektatorėt tė pėlqenin pjesėt e interpretuara, t’i duartrokisnin shfaqjet dhe, madje, tė krenoheshin pėr aktorėt koshovicarė.

Pėr tė realizuar repertorėt e shfaqjeve tė ndryshme merrnin pjesė tė rinjtė mė tė hedhur dhe qė u jepej pėr kėtė punė. Grupi teatral u pėrgatit nė vitin 1944. Nė filim u gjetėn temat qė do tė trajtoheshin dhe u angazhuan ata qė theksuam mė lart, tė cilėve u jepej tė krijonin tekste, duke prekur ēėshtje tė mėdha dhe qė kishin edhe brenda humor. Pėrgatitja e programeve (repertorėve) bėhej nga Vangjel Vozdo dhe Vasil Konomi. Pėrgatiteshin repertorėt dhe pastaj fillonte tė pėrgatitej grupi. Kjo vazhdoi nga viti 1944 deri nė vitin 1945. Nė praktikėn e punės tė veprimtarive kishte dhe gjithpėrfshirje. Kėshtu organizoheshin dhe konkurrime nė Sotirė nė rang Dropulli , ku merrni pjesė rreth 15 fshatra tė tij. Juria e gjithė ishte nga Dropulli dhe, pasi konkurronin tė gjitha grupet, jepeshin vlerėsimet pėrkatėse.

Cilėt ishin interpretuesit?

1. Theodhorulla Gaēo

2. Jorgo Voko

3. Vasil Konomi

4. Kaliopi Gogoni e tė tjerė.

Ollga Shendi merrte kėngėn nė grupin e kėngėve tė organizatės sė Rinisė. Eterpi Gaēo ishte kėngėtare. E merrte kėngėn e grupit tė rinisė dhe Vangjel Vozdo. Kthyesi mė i mirė ishte Jorgo Shendi.

Pėrveē grupit teatral nė Koshovicė ekzistonte edhe gazet “Jefira” (Ura) me kryeredaktor Vangjel Vozdon dhe Vasil Konomin. Nė redaksinė e kėsaj gazete ishte edhe Aleks Llambro, i cili ishte gjithashtu edhe pėrgjegjėsi i Zogjve tė Shqiponjės (“Etopulla”).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:24 pm

Grupi i kėngėve dhe valleve

Burra

E mirrte Vangjel Vozdo, e kthente Jorgo Shendi, e hidhte Andrea Dumi.

Gratė

E merrte Ollga Shendi, e kthente Kaliopi Gogoni, e mbushte Vasiliqi Gaēo.

Tė dy kėto grupe formonin grupin e kėngėve dhe valleve, tė pėrbashkėt, pasi po kėta kėrcenin valle shumė mirė,

Kėto grupe filluan tė funksionojnė qysh nga viti 1944 dhe vazhduan edhe mė pas, pas ēlirimit, nė vitin 1945, ku nė kėtė grup kanė marrė pjesė: Jorgo Shendi, Vangjel Vozdo, Ollga Shendi dhe Kaliopi Gogoni, tė cilėt janė aktivizuar me sukses edhe nė Festivale Kombėtare. Mė vonė si marrėse e mirė u shtua edhe Efterpi Jorjani, e cila mori pjesė edhe nė Festivalin e Gjirokastrės.











XII.

Shqipėria dhe Koshovica nė periudhėn 1939-1944



Nė prill tė viit 1939 Italia fashiste sulmoi dhe pushtoi shtetin tonė. Ky pushtim u prit keq nga i gjithė populli shqiptar, pra edhe nga Minoriteti, duke pėrfshirė kėtu dhe fshatin tonė Koshovicėn, nė skajin jugor tė Shqipėrisė.

Qysh nė fillim, nė Durrės, invaduesit fashistė me gjithė supermacinė ushtarake nė njerėz dhe armatim luftarak qė kishin, u pritėn me armė nė dorė nga luftėtarėt popullorė si Mujo Ulqinaku me njerėzit e tij e shumė e shumė tė tjerė, tė cilėt u shkaktuan fashistėve me dhjetra tė vrarė e tė plagosur si dhe u morėn mjaft armatim luftarak. Kjo rezistencė vazhdoi, jo vetėm nė Durrės, por kudo qė shkonin fuqitė fashiste italiane si rrugės drejt Tiranės apo drejt Kavajės nė Vlorė. Nė Sarandė e kudo fashistėt ndesheshin me goditjen dhe urrejtjen popullore. Edhe fshatarėt e Koshovicės kėtė pushtim e pritėn me urrejtjen dhe betimin se do tė luftonin deri nė fund. Nė fshatin tonė fashistėt italianė erdhėn nė prill tė viit 1940, si shtesė nė postėn kufitare, pa prekur forcat shqiptare tė postės dhe u strehuan nė njė shtėpi bosh, nė qendėr tė fshatit (te shtėpia e Samarait), duke bėrė pėrforcim dhe vrojtim tė organizuar nė lėmė tė fshatit. Urdhėruan gjithashtu mbylljen me mur tė dritareve, qė ishin karshi tyre, tė shtėpisė sė Evjeni Llambros. Ata, madje, vendosėn edhe ca rregulla tė tjera lėvizjeve pėr fshatarėt nė orėt e vona tė natės. Fshatarėt tanė e urrenin kėtė vendosje tė italianėve dhe si rrjedhojė nuk e pėrfillnin dhe s’e respektonin kėtė pushtim. Pėr tė siguruar njė rezistencė sa mė tė organizuar u krijua njė grup luftarak ilegal prej 7-9 veta, me nė krye Lefter Karjanin dhe Stefo Shendin, i cili kishte pėr detyrė dhe vrojtonin lėvizjet dhe sjelljet e tyre, pėr tė evituar ēdo sulm ndaj popullatės. Kjo tregonte shpirtin luftarak dhe mospėrkuljen koshovicare, e cila kishte trashėgimi tė madhe dhe veti pėr mospėrulje dhe nėnshtrim. Kėto I kishte treguart gjatė gjithė ekzistencės. Nė tetor, kur italianėt sulmuan Greqinė filluan tė mbroheshin ushtarakisht dhe vepronin me mjaft kujdes dhe frikė. Kjo zgjati deri sa filloi tėrheqja e tyre nga toka greke dhe pastaj u larguan edhe ata fashistė qė ishin nė fshat nė mėnyrė tė fshehtė. Italianėt nuk erdhėn mė nė fshatin tonė edhe kur Greqia u pushtua nga gjermanėt dhe u tėrhoq ushtria greke.

Nė kėtė periudhė shumė shqiptarė edhe minoritarė luftuan kundėr fashistėve italianė. Po kėshtu edhe fshatarėt tanė: Llambi Vozdo, Pavllo Llambro, Llazo Dumi, Llazo Kshura e tė tjerė luftuan fashistėt italianė nė territorin dropullit. Pėr ēudi nė periudhėn e mėvonėshme nė territorin e Koshovicės nuk u panė asnjėherė as nazistėt gjermanė.



Koshovica nė Luftėn Antifashiste Nacionalēlirimtare



Me qėllim qė tė mos kalojė nė proces harrese ajo luftė e madhe Antifashiste Nacionalēlirimtare dhe pėr tė evidentuar edhe pjesėmarrjen aktive nė kėtė luftė tė koshovicarėve, po japim njė pasqyrė tė shkurtėr tė krijimit tė organizmave drejtuese dhe luftarake qė patėn bazimin nė fshatin tonė.

Kėshilli Nacionalēlirimtar i fshatit u krijua nė muajin nėntor tė viit 1942 nė dhomėn e Stefo Shendit. Nė mbledhjen e parė u zgjodh kryetar i kėtij kėshilli Lefter Karjani, sekretar Llazo Mastaka. Pėrgjegjės i Njėsitit pėr mbrojtjen e fshatit, u caktua zv/kryetari Stefo Shendi. Anėtarė tė kėtij kėshilli u zgjodhėn: Llazo Dumi, Amali Miēi dhe Llazo Kshura. Grupi edukativ u krijua nė dhjetor tė vitit 1942. Pėrgjegjės i kėtij grupi u caktua Lefter Karjani, i cili mė vonė , nė janar tė vitit 1943, u zėvendėsua nga Kristo Voko,

Nė kėtė grup merrnin pjesė:

1.Llazo Mastaka

2. Theodhorulla Gaēo

3. Llazo Kshura

4. Andrea Dumi

5.Jorgo Jorgaqi

6, Kaliopi Gogoni

7. Jorgo Voko



Mė vonė nė kėtė grup, i cili u zgjerua, morėn pjesė dhe :

1.Krisanthi Stoli

2.Llazo Dumi

3.Vangjel Vozdo

4.Jorgo Shendi

5.Aleks Llambro



*

U formua njėsiti partizan i fshatit nė muajin dhjetor tė vitit 1942.

Pėrgjegjės i kėtij njėsiti u zgjodh Stefo Shendi,

Llazo Kshura zv/vendės, Llambi Vozdo zv/vendės



Nė kėtė njėsit nė fillim merrnin pjesė:

1.Kristo Gaēo,

1. Jani Pasko,

2. Strati Papa

3. Jorgo Shendi

4. Leonidha Petrani

5. Kosta Nako

6. Jorgo Jorgaqi

7. Jani Bakalla

8. Llambi Konomi

9. Dhimitri Karjani

10. Vangjel Vozdo

11. Vasil Konomi.



Korrierėt e pėrhershėm tė kėtij njėsiti ishin caktuar:

1.Jorgo Voko

2. Aleks Llambro

3.Ollga Shendi

4.Vasiliqi Gaēo.



Detyrat e Njėsitit partizan:

1. Tė siguronte armatimin e nevojshėm.

2. Tė zhvillonte pėrgatitje ushtarake.

3.Tė mbronte fshatin nga sulmet e jashtme.

4. Tė vendoste e tė pėrcaktonte pikat mbrojtėse strategjike dhe t’i fortifikonte e t’i ndėrlidhte ato.

5.Tė caktonte pikat e strehimeve nė raste kritike dhe kėto tė ishin tė njohura nga grupet e fshatarėve qė shkonin te ato nė rrugėt e fshehta e tė shkurtra tė vajtjes tė pėrcaktuara qysh mė parė.

6.Tė ėprcaktonte qartė ku do tė vendosej blegtoria dhe sa grupe si dhe personat qė do tė merreshin, angazhoheshin me blegtorinė.

7. Ushqimet, rrobat, ujin e tjera, qė do tė duheshin nė vendet e strehimit si dhe ruajtja e tyre.

8. Pėrcaktimi i strehimet mė tė sigurta pėr fėmijėt dhe pleqtė

9. Ruajtja e popullatės nė rast rreziku sulme ajrore a tokėsore.

10. Kėto detyra ishin tė programuara, tė ndara te njerėzit pėrgjegjės dhe korrjerėt e komunikimit

Po kėshtu kėto detyra dhe masa organizative tė njėsitit shtroheshin dhe miratoheshin nga Kėshilli Nacionalēlirimtar dhe bėheshin tė njohura nga organizata dhe popullta pėr t’i mėsuar dhe vepruar nė raste kėercėnuese.

Pėrgatiteshin edhe plane bashkėpunimi edhe lidhje bashkėveprimi me fshatrat fqinj dhe kėtej kufirit me Llongon, Sotirėn e Llovinėn dhe me ato matanė kufirit si: Kastanjanin, Llavdhanin, Barburin si dhe me lagjen e madhe Ajo Marinėn.



Fronti Antifashist Nacionalēlirimtar u formua nė nėntor tė vitit 1942

Kryesia e tij:

1.Llazo Mastaka, Kryetar

2. Jorgo Shendi, N/Kryetar

3.Mitro Xhavidhi, anėtar

4.Jorgo Jorgaqi, sekretar



Organizimi i rinisė

Nė fillim u ngritėn dy organizata:

b. Organizata e Rinisė komuniste e djemve

c. Organizatae Rinisė Komuniste tė vajzave.

Kėto tė dyja si organizata u formuan nė dhjetor tė vitit 1942. Nė organizatėn e Rinisė Komuniste tė djemve u bėnė zgjedhjet ku doli kjo kryesi:

1.Andrea Dumi, sekretar

2.Jorgo Voko, zėvendėssekretar

3.Vangjel Bozdo, anėtar

4.Kosta Nako

5.Leonidha Petrani

6.Jani Pasko

7.Dhimitėr Karjani





Nė organizatėn e Rinisė Komuniste tė Vajzave:

1.Theodhorulla Gaēo, sekretare

2. Krisanthi Stoli, zėv/sekretare

3. Kaliopi Gogoni, anėtare

4. Vasiliqi Gaēo, anėtare

5. Urani Bakalla

5. Aspasia Jorgaqi

6. Ollga Shendi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:24 pm

Krijimi i i organizatės sė Rinisė Antifashiste Nacinalēlirimtare

U krijua nė dhjetor tė vitit 1943

Kjo organizatė pėrshiu tė dy organizatat, atė tė Rinisė Komuniste tė djemve dhe atė tė vajzave. Nė tė nėjjtėn kohė u bė u bė dhe shtimi i saj me anėtarė tė rinj e tė reja tė tjerė, pra u kompletua organizata e rinisė sė fshatit.

Nė kryesinė e saj u zgjodhėn:

1. Vangjel Bozdo, sekretar

2.Theodhuralla Gaēo zėv/sekretar

3.Kaliopi Gogoni anėtare

4.Ollga Shendi, anėtare

5. Aleks Llambro, anėtar

6. Jani Pasko, anėtar



Krijimi i organizatės sė pionierėve u formua nė dhjetor 1943

Nė kryesinė e kėsaj organizate u zgjodhėn:

1. Aleks Llambro, sekretar

2.Urani Bakalla zėv/ sekretar

3. Nikolla Voko, anėtar

4. Vasiliqi Gaēo, anėtare

5. Qimo Papadhopulli, anėtar

Krijimi i gazetės sė Rinisė ‘Jefira” (Ura)

U krijua nė dhjetor 1943

1. Vangjel Vozdo pėrgjegjės

2.Aleks Llambro, zėv/pėrgjegjės

3Vasiliqi Gaēo, anėtare

4. Vasil Konomi, anėtar

5. Andrea Dumi, anėtar



Koshovica



Formimi i njėsitit tė parė partizan i krahinės sė Dropullit tė Sipėrm

Ky njėsit nė fillim u formua nga njėsitet e fshatrave Koshovicė, Llongo, Sotirė, Llovinė, Kallogoranxi (Krioner). Vendi i formimit ishte nė kishė (manastir), jashtė fshatit Llongo. Nga fshati ynė morėn pjesė nė kėtė njėsit:

1.Lefter Karjani, i cili u zgjodh dhe komisar i parė i Njėsitit.

2 . Jorgo Voko u caktua dhe korrjer i pėrhershėm i njėsitit.

3. Stefo Shendi u caktua dhe komandant i njėsitit tė fshatit Koshovicė.

4. Llambi Bozdo

5. Jorgo Jorjani

Nė grupin e drejtimit politik pėr krahinėn e Dropullit tė Sipėrm nga fshati ynė ishte Kristo Voko.



Partizanėt tė dalė nga fshati ynė me armė nė dorė:

Nga fshati ynė kanė qenė partizanė efektiv nė Luftėn e madhe Antifashiste Nacionalēlirimtare

1. Pavllo Llambro 1942

2. Lefter Karjani 1943

3. Kristo Voko 1943

4. Kristo Gaēo 1943

5.Jani Pasko 1943

6. Strati Papa 1943

7. Kristo Biēuni 1944

8.Thoma Jorjani1944

9. Llambi Ēami 1944

10. Jani Nako 1944

11. Jorgo Voko 1944

12. Llambi Bozdo 1944

13. Leonidha Petrani 1944

14. Nikolla Voko 1944

15. Jorgo Karjani



Mė pas nė Njėsitin e parė tė Dropullit tė Sipėrm u caktuan dhe anėtarė nga fshatrat e Dropullit tė Poshtėm, krahas atyre tė Dropullit tė Sipėrm si: Gligor Barka, Kristo Dralo e tjerė.

Nga Dropulli i Poshtėm erdhėn nė kėtė njėsit dhe Spiro Xhai, i cili zėvendėsoi dhe komisarin Lefter Karjanin, i cili u sėmur si dhe Kosta Karanxha, Vangjel Nasto e tė tjerė. U shtuan dhe korrjerėt e pėrhershėm pėr Lidhjen me njėsitet e fshatrave: Kristo Dralo, Aleks Llambro, Kosta Gaxhoni, pak mė vonė, me pėrgjegjės Jorgo Vokon.

Nė vendkomandėn e vendit nga fshati ynė ishin: Stefo Shendi, Llambi Vozdo.Nė vitin 1943 anėtar i kėshillit krahinor tė Dropullit ishte dhe Kristo Voko, i cili nė pranverėn e vitit 1944 me formimin e Komandės sė Vendit tė rrethit tė Gjirokastrės, e krijuar nė Poliēan, u zgjodh Komisar i Komandės sė Vendit.



Dėshmorėt e fshatit tonė brenda vendit



1.Eleni Kito 1943 (Kjo e vetmja grua dėshmore pėr gjithė Dropullin).

2.Thoma Jorjani 1945

Jashtė vendit:

1. Epaminonda Shendi

2.Panajot Mareti (Llambro)



Ranė viktima gjatė luftės

1.Fani Stoli 1944

2.Kostandina Biēuni 1943



Viktima jashtė vendit

1. Athanas Gaēo

2. Kristo Jani llambro

Internuar nga italianėt

1.Thoma Ppadhopulli nė Porerto Romano

Tė burgosur nga italianėt

1. Jani Ēami

2. Stefo Shendi



Internuar nga gjermanėt nė Gjermani (1944)

1.Jorgo Veno

2. Apostol Gaēo

3. Jani Marko

4. Nikolla Frango







XIII.

* * *

Duke qenė njė fshat me pozicion strategjik e mjaft i bukur, siē e kemi pėrmendur edhe mė lart, koshovicarėt kanė qenė shumė tė pasionuar ndaj arsimit, si para ēlirimit tė vendit dhe pas ēlirimit. Ndaj ata kanė intesifikuar pėrpjekjet pėr njė arsimim sa mė tė plotė dhe tė aftė pėr kohėn. Nė pasqyrėn e mėposhtme jepen disa tė dhėna tabelore pėr arsimimin dhe specialitetin e marrė gjatė kėtij arsimimi.



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:25 pm

Nė fushėn arsimore





Koshovica ka pasur 17 arsimtarė. Tė gjithė janė shquar nė veprimtarinė e tyre profesionale, por duhet tė veēojmė Thanas Dumin, i cili ka mėsuar shumė breza nxėnėsish, qė kanė pėrfunduar studimet dhe janė specializuar nė profesione tė ndryshme, duke shėrbyer me devocion, atje ku janė caktuar. Po kėshtu duam tė veēojmė edhe Thoma Papadhopullin, i cili ishte i shkolluar nė Greqi, ku ishte pajisur me njė kulturė tė gjerė, pra shquhej pėr diturinė e tij. Veprimtaria e tij ėshtė shumė e gjerė si pėr fshatin e tij dhe pėr gjithė Republikėn, pasi arriti tė jetė dhe Inspektor i Ministrisė sė Arsimit tė Republikės sė Shqipėrisė. Thoma Papadhopulli ka ushtruar profesionin e mėsuesit nė Kuē dhe sot sheshi i shkollės quhet “Thoma Papadhopulli”.

Vangjel Vozdo, mėsues i zoti, i cili ka dhėnė njė kontribut tė madh, sidomos nė zonat kufitare dhe nė periudha tė vėshtira pas ēlirimit.





* * *



Gjithsej Koshovica ka pasur 4 mjekė. Ėshtė konsideruar mė i pėrsosuri Dhimitėr Kukura, mjek i pėrgjithshėm, i specializuar edhe si kardiolog. Kryesorja nė cilėsitė e tij humanitare ėshtė vėrejtur njė komunikim i shkėlqyer me njerėzit (pacientėt). Mjeku tjetėr patholog Jorgo V. Llambro, i cili ka pėrfunduar studimet nė SHBA, ku ėshtė diplomuar. 3.Thanas Naēi, Mjek 4. Jorgo Llambro , mjek 5. Vangjel Miēi, stomatolog.

* * *

Fshati Koshovicė kishte dhe agronomėt e vet: 5 agronomė, qė i dhanė tonin jetės nė kėtė fushė tė rėndėsishme, e cila siguron, midis tė tjerash, dhe jetesėn njerėzore. Nga mė tė njohurit me aftėsi tė shquara profesionale nė kėtė fushė tė rėndėsishme evidentohen: Aleks Llambro, i cili dha njė kontribut tė madh nė fushėn e bujqėsisė nė gjithė rrethin e Gjirokastrės dhe mė gjerė, duke qenė i ngarkuar me detyra tė rėndėsishme qė nga Shef i Seksionit tė bujqėsisė tė Rrethit Gjirokastėr e deri Drejtor i SMT, i Ndėrmarrjes sė Ujėrave si dhe N. Pyjore. Vangjel Kolo, njė agronom me maft prakticitet, i cili, po kėshtu, dha njė kontribut tė jashtėzakonshėm nė zhvillimin e vreshtarisė dhe zhvillimin e pemėve frutore nė fshatin Koshovicė dhe mė gjerė. Ky ka qenė njė nga mė tė spikaturit nė kėtė fushė. Nė pasqyrėn e mėposhtme jepen emrat e agronomėve tė tjerė.

Koshovica nga fondi i saj i kulturimit nxori mjaft teknikė, tė cilėt dhanė kontribut dhe u specializuan nė sektorė tė ndryshėm tė Ndėrmarrjeve tė rrethit tė Gjirokastrės. Kishte rreth 24 tė tillė.



* * *

Kuadrot me arsim tė lartė

1.Thanas Dumi, arsimtar

2.Andrea Dumi, arsimtar

3.Kristo Dumi, arsimtar

4.Vangjel Kolo, Agronom frutikulture

5.Jani Pasko, inxhinier

6.Vangjel Miēi, stomatolog

7.Thoma Bixa, filolog

8.Kristo Njakari, Ekonomist

9.Jorgo Llambro , mjek

10.Kosta Llambro, inxhinier

11.Koēo Shendi, arsimtar

12.Vangjel Bozgo arsimtar

13.Aleks Llambro, agronom

14.Angjelo Miēi, agronom

15.Enriketa Llambro, kimiste

16.Tasi Mastaka, agronom

17.Vasil Bakalla, arsimtar

18. Spiro Gaēo ,ekonomist

19.Kristo Voko, jurist

20.Julia Voko, arsimtar

21.Ermioni Voko, arsimtare

22.Thoma Papadhopulli, arsimtar

23.Kulla Papadhopulli, arsimtare

24.Erifili Papadhopulli, arsimtare

25.Qimo Papadhopulli, Kulturė

26.Gaqo Papadhopulli, arsimtar

27.Erminea Papadhopulli, ekonomiste

28.Kristo J. Llambro, pianist

29.Stavro Bozdo arsimtar

30.Julia Llambro, Matematikė- Fizikė

31.Nikolla Kaēi, Biokimi

32.Dhimo Voko, ekonomist

33.Efijeni Papadhopulli, farmacist

34. Thanas Naēi, Mjek

35. Kristo A. Llambro, biolog

* * *

Me shkollė tė mesme ka rreth 70 veta me profesione tė ndryshme si: agronom, kimist, elektromekanik, arsimtar, zooveteriner, teknik pyjesh, ekonomist e tė tjerė dhe prej kėtyre 40% janė vajza. Si familje mė arsimdashėse dhe qė kanė mė shumė veta nga familja dhe si fis: 1.E. Papadhopulli me 8 veta. 2. Llambrejtė me 6 veta 3. Vokojt m e 5 veta



XIV.

“Miss Bukuria” koshovicare

E kam pėrmendur edhe gjatė trajtimit nė kėtė libėr se femrat koshovicare janė shquar nė tė gjitha aspektet e jetės. Ato janė pėrpjekur qė tė shtrijnė veprimtarinė e tyre gjerėsisht dhe nė momente tė caktuara kanė qenė mjaft pėrcaktuese pėr familjen dhe komunitetin. Nė mungesė tė burrave ato kanė marrė nė dorė drejtimin e familjeve dhe janė kujdesur pėr mirėrritjen dhe edukimin tėrėsor tė fėmijėve tė tyre. Po kėshtu janė shquar pėr pritjen e pėrcjelljen, pėr nikoqirinė e tyre, pėr punimet, qėndisjet, pėr veshjet e bukura, pėr trimėritė e tyre, pėr pėrballesėn e jetesės me kushte tė vėshtira. Nė kėtė aspekt ato janė shquar. Nuk mund tė mos pėrmendet aftėsia e tyre e lidhur kjo pazgjidhshėmrisht me burrat nė tė gjitha kahjet e jetės. Por femra koshovicare gjatė gjithė ekzistencės ėshtė shquar edhe pėr bukurinė e saj, ndaj ajo ishte shumė e kėrkuar qė tė bėhej bashkėshorte e jetės. Ajo nuk mundi tė sfilonte nė podiume pėr tė reflektuar bukurinė e saj, gjatė gjithė kohėve. Por, njėrės prej tyre, nė ditėt e sotme iu dha rasti dhe fitoi pėr bukurinė e saj. Kjo ėshtė e bukura Katerina Pasko, Miss i shpallur larg trojeve koshovicare nė NEĖ YORK, por qė ruan identitetin koshovicar. Dhe pėr kėtė fakt real bukurie, qė sfiloi unė kam hedhur vargjet e mėposhtme, tė cilat evidentojnė kėtė fakt tė bukur.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   Thu Jan 15, 2009 12:25 pm



Pėr tė bukurėn Kateriana Pasko



“Miss Pavarėsia e Greqisė” nė vititn 2001 nė Neė York



Koshovica i bukur fshat, Katerina Pasko e jotja vajzė

E bukura mbesė e Kosta Paskos, e bukura vajzė e Jorgo Paskos,

sot Miss u shpall!



Gostisni, koshovicarė, me verė dhe me raki

pėr shėndetin, bukurinė e saj, pėr tė shquarėn bukuri!



Gostitni, koshovicarė, nderi ėshtė yni edhe i asaj!

Koshovica jonė e bukur sot ka Missin e saj!



Mė 3 mars 2001, vajza jonė Katerinė,

o ē’gėzim, sa i madh bekim nga Perėnditė!



Katerinė- Miss i Pavarėsisė, Lulja ti e Bukurisė

E bekuara e Perėndisė, krenare , o Koshovicė!



Trimėreshė Kosta Njakarina, luftoi aganė pėr tokė e liri

dhe ti vajza jonė Katerinė ndeze nė Neė York bukuri…



Urojmė shėndet dhe bukuri, t’i gėzohet nėna dhe babai

bukurisė tėnde- lule maji

T’i gėzohet bukurisė xhaxhi Jani dhe tė tjerėt,

Ti, o frut i dashurisė tė jesh pėr tė gjithė idhull!



Gėzuar, grekė nė tė gjithė botėn pėr bukurinė e saj si greke,

dhe ne tė gjithė koshovicarėt, bashkė me tė gjithė minoritarėt.



Katerina Bukuria shėmbyll yt tė jetė shembull pėr tė gjithė,

le t’i mbushė me krenari dhe tė pėrpiqen pėr mė mirė….











Kuriozitet

Rekordet jetėsore nė Koshovicė

Cili tėshtė kulmi i jetė gjatėsisė sot nė Koshovicė?

Nė kėtė kuadėr mund tė pėrmendet Kristo Llambro, i cili arriti nė njė kufi maksimal jetese 117 vjeē dhe ajo, qė duhet evidentuar ėshtė se, deri nė momentin e fundit tė jetės sė tij aktive u mor me vreshtin.

Eftalia Gaēo kryeson rekordin e sotėm tė jetėgjatėsisė e pasur nga Amalia Miēi.

Rekordin, pra tė moshės sot e mbajnė dy gra: Eftalia Gaēo 97 vjeē, Amalia Miēi 95 vjet.

Karakteristike ėshtė se njėra banon nė fshat lart dhe tjetra nė fushė poshtė fshatit, ku ėshtė krijuar njė grupim i ri shtėpish.

Nuset e tyre qė kujdesohen pėr to thonė shprehimisht: “I duam dhe kujdesemi shumė pėr to. Pse? Sepse ato gjithmonė na kanė dashur dhe na kanė trajtuar si vajzat e tyre, pavarėsisht se ishim nuset e djemve tė tyre”.

Nė Dropull edhe nė Koshovicė ka pasur njė respekt reciprok midis vjehrrave dhe nuseve.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Fshat i bukur, i ndarė, monografi, Aleks Llambro
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 2Shko tek faqja : 1, 2  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: