Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 C'ESHTE HISTORIA..?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 61
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: C'ESHTE HISTORIA..?   Thu Jan 29, 2009 12:31 pm

Historia si shkencė

Historia ėshtė shkencė shoqėrore e cila merret me studimin e tė kaluarės njerzore, prej paraqitjes sė njeriut tė parė nė tokė e deri mė sot.
Fjala “Histori” rrjedh nga latino-greqishtja qė don tė thotė hulumtim dhe studim i tė kaluarės shoqėrore. Shkenca e historisė ndryshe quhet edhe “Historiografi” e ata qė e studjojnė tė kaluarėn quhen historianė ose historiografė.


Llojet e Historive

Sipas lėndės sė studimit, kemi dy lloj historishė:

1.Historia e pėrgjithshme, ėshtė ajo histori e cila studjon ngjarjet dhe tė kaluarėn e tė gjithė popujve tė botės, pa dallim kombėsie.

2.Historia Kombėtare, ėshtė ajo histori e cila strudion historinė e nje kombi. Psh. Historia e kombit gjerman, kombit francez, rus, kinez etj. Psh. Historia e kombit tonė quhet “Historia e popullit Shqiptar”
Historinė e mėsojmė qė ta kuptojmė mė mirė kohėn e tashme dhe tė pėrgatitemi pėr tė ardhmen.
Pa histori nuk do ti dinim veprat mė tė mėdha tė tė parėve tanė, as kush jėnė heronjtė e tė kaluarės sonė dhe ēfar ka qenė mė e rėndėsishme nė jetėn e tyre.
Pa histori nuk do tė dinim se si ka qenė bota, ēka ka ndodhur nė botė dhe ēfar ndryshimi ka psuar njeriu dhe shoqėria deri mė tash.


Si e ndajmė tė kaluarėn njerzore qė e studjon
shkenca e historisė ?

Gjithė tė kaluarėn njerėzore, historianėt e kanė ndarė nė dy periudha tė mėdha kohore:
1.Parahistoria, fillon nga paraqitja e njeriut tė parė mbi tokė e deri te zbulimi I shkrimit. Nė kėtė periudhė nuk kemi kurgjė tė shkruar dhe bazohemi vetėm nė burime matėrijale (Vegla, armė, stoli qė I kanė pėrdorur njerėzit) qė I gjejmė nė varreza tė ndryshme ose themele tė objekteve tė lashta.
2.Historia, fillon me zbulimin e shkrimit e deri nė ditėt tona.Kjo periudhė kryesisht bazohet nė burime tė shkruara.
Si ndahet “Parahistoria” ?


Parahistoria ka zgjatur disa miliona vjet. Ndryshe quhet edhe periudha e bashkėsisė primitive njerzore. Ajo ndahet nė dy periudha kohore:
1.Koha e Gurit, dhe
2. Koha e Metalit.

-Quhet Koha e Gurit sepse njeriu I parė e ka pėrdorur vetėm gurin si vegėl pėr punė ose si armė pėr gjueti.
-Quhet Koha e Metalit, sepse, pasi qė zbulohet metali njeriu fillon armėt dhe veglat e tij ti bėjė nga metali.


Si ndahet Koha e Gurit ?

Koha e Gurit ndahet nė :
1. Koha e vjetėr e gurit--Paleoliti dhe
2. Koha e re e gurit –------ Neoliti.
Quhet koha e vjetėr e gurit, sepse njeriu e pėrdorte gurin ashtu si e gjente nė natyrė. Pra nuk kishte mundėsi ta gėdhendė dhe ti japė formė sipas nevojės.
Quhet koha e re e gurit sepse njeriu fillon ta gėdhend gurin, ta lėmojė, tė bėjė vegla dhe armė sipas nevojės. Copėn e gurit e gėdhendėte, I vente dorzė dhe e pėrdorte si shatė, ose bėnte shigjetė pėr tė gjuajtur.


Si ndahet koha e metalit ?.

Koha e metalit ndahet nė:
1. Koha e bakrrit, Nė fillim njeriu e zbulon dhe e pėrdor bakrrin, sepse ka qenė mė I butė pėr ta pėrpunuar, por ai nuk ka qenė shumė I qėndrueshėm.
2. Koha e bronxit, Bronzi ka qenė mė I fortė se bakrri, dhe veglat e armėt kanė qenė mė tė qėndrueshme.
3. Koha e hekurit, Me zbulimin e xeheve tė hekurit dhe pėrpunimin e tij njeriu pėrparon shumė sepse I pėrmirson veglat e punės dhe shtohet prodhimi.


Si ndahet “Historia” ?

Histori quhet koha prej shpikjes sė shkrimit e deri mė st. Ajo ka filluar para rreth 4 mij vjetėsh, para erės sonė, kur zbulohet shkrimi, dhe vazhdon edhe sot. Historinė e ndajmė nė katėr peridha historike, ose kohė historike:

1.Koha e vjetėr ose shoqėria skllavopronare qė fillon me paraqitjen shkrimit ose paraqitjen e shteteve tė para e deri me rėnien e Romės, 476 era e re.
2.Koha e mesme, ose shoqėria feudale, fillon nga viti 477 e deri nė fund tė sh. XV.
3.Koha e Re, fillimi i sh XVI e deri nė vitin 1815 dhe
4.Koha mė e Re ose “Historia moderrne” nga viti 1815 e deri nė ditėt e sotme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 61
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: C'ESHTE HISTORIA..?   Thu Jan 29, 2009 12:32 pm

Cilat jėnė burimet historike ?

Burim quhet ēdo send qė na jep tė dhėna, materijale ose te shkruara dhe fakte tė ndryshme pėr tė kaluarėn e shoqėrisė njerzore. Burimet ndahen nė:

1.Burime materijale, jėnė veglat, stolitė, armėt dhe sendet tjera tė gjetura nė varreza dhe themele tė objekteve tė vjetra e qė i kanė pėrdorur njerzit e lashtė. Burimet materijale mund tė jenė sende prej guri, hekuri, bronzi, argjendi dhe ari. Nė bazė tė kėtyre materijaleve mund tė konstatjmė se shoqėria njerzore nė ēfar niveli tė civilizimit dhe zhvillimit ka qenė. Burimet materiale i zbulon shkenca e posaqme qė quhet “Arkeologji” dhe pastai i’a jep historisė qė ti pėrdorė. Tė gjitha sendet e gjetura
ruhen nė vend tė posaqėm qė quhet “Muze”
2.Burimet e Shkruara, jėnė tė gjitha shėnimet qė janė lėnė nė gurė, mermer, ēeramikė, pllaka dheu, pergamenė, papiruse, letėr etj. Kėto lloj burimesh jėnė mė tė sakta dhe historia i pėrdor mė sė shumti.

3.Burimet gojore, jėnė tė gjitha tregimet, kėngėt, legjendat, pėrrallat qė kanė ardhur deri te ne, gojė pas goje. Kėto burime nuk pėrdoren shumė, sepse nuk jėnė tė sakta dhe jėnė shumė tė stėrmadhuara. psh. Mujė Halili ka kėrcyer me kalin e tij nga njė mal nė tjetrin. Shpata e Sknderbeut ka peshuar 100 kilogram etj.

Llogaritja e Kohės.

Historia kėrkon tė pėrgjigjemi nė tri pyetje:
1.Kur ndodhi ?
2.Nė cilin vend ?
3. Si pėrfundoi ?
Koha nė histori ėshtė me rėndėsi kryesore dhe doemos duhet ta dimė. Pra koha qė ka kaluar llogaritet me ditė, muaj, vite etj. Dhjetė vjetė quhen dhjetėvjeqarė, njėqind vjetė njė shekull, njėmijė vjetė njė milenium.
Egjiptasit i kanė numruar vitet sipas sundimit tė faraonėve, helenėt sipas lojėrave olimpike,duke fillusr ngs viti 775, p.e. maqedonėt antikė sipas sundimit tė mbretėrve, kurse romakėt nga themelimi i Romės.753.para erės sonė
Kalendari musliman llogaritet sipas hėnės dhe ka filluar nga koha qė quhet “Hixhret” (Kjo ėshtė koha kur Muhammedit as. shpėrngulet nga Mekka nė Medine, viti 622 era e Re. Sipas kėti kalendari jemi viti 1425.
Kalendari krishten llogaritet sipas diellit dhe fillon me lindjen e Isaut (Jezu Krishtit) sh. I era e re. Sipas kėti kalendari jemi viti 2005.
Pėr ngjarjet qė kanė ndodhur para lindjes sė Isaut (Jezu Krishtit) themi Para erės sė re (P.e.) dhe pas Isaut Era e re.(E.re.)
Vitet para erės sė re llogariten prapsht, nga numri i madh drejt numeit tė vogėl, psh. Sh.XV, XIV, XIII, 9, 8, 7. kurse vitet nė erėn e re llogariten nga numri i vogėl drejt numrit tė madh: Sh. 10, 11, 12, VIII, IX, X, etj.




Krijimi I njeriut
Teza e pare qė e besojnė tė gjitha fetė ėshtė ajo se njeriun e parė Ademin e krijoi Perėndia nga disa matrje qė gjinden nė tokė, prej tė cilave materje njeriu edhe ushqehet. Nga rebra e Ademit Zoti zh.sh. krijoi edhe bashkėshorten e tij Havėn. Njeriut dhe krijesave tjera nė tokė, Perėndia u krijoi kushte, si ajrin ujin, diellin, qė ata tė mund tė jetonin.
Teza e dytė ėshtė ajo se njeriu, nė mėnyrė evolutive ėshtė krijuar nga njė lloj majmuni. Kjo ėshtė teoria marksiste e cila me rėnjen e komunizmit ra edhe kjo teori.


Bashkėsitė e para njerzore.

Hordhia
Njerzit e lashtė, nė kohėn e Paleolitit jetonin nė shpella qė tė mbrohen nga tė ftohtit.Pėrdornin gurin si mjet pėr punė dhe gjueti dhe lėviznin nė grupe prej 15-20 njerėz qė quheshin “Hordhi”. Kėshtu ndjeheshin mė tė sigurtė pėr ekzistencėv dhe mbrojtjen e tyre nga kafshėt dhe nga fitet tjera. Nė fillim njerzit ushqeheshin me prodhimet qė I mbėlidhnin tė gatshme nė natyrė: pemė, perime tė ndryshme, rrėnjė dhe gjethe qė mund tė haheshin. Kur e bėri harkun dhe shigjetėn filloi tė merret me gjueti dhe peshkim. Kjo ėshtė edhe koha e Matriarkatit dhe Patriarkatit. Matriarkati ėshtė koha kur babai shkonte nė gjueti dhe nėna kujdesej pėr bashkėsinė njerzore. Patriarkati ėshtė koha kur njeriu fillon tė merret mė bujqėsi dhe tė vendoset nė njė vend, nė kasolla, koliba etj.

Klani
Nė kohėn e Neolitit, njerzit fillojnė tė merren me blegėtori dhe bujqėsi. Nė kėtė kohė njeriu fillon ta gėdhendė gurin, drurin dhe tė bėjė vegla e armė. Fillojnė tė bashkohen nė bashkėsi mė tė mėdha se hordhitė tė cilst quhen “Klane”. Tė gjithė antarėt kanė qenė nė lidhje gjaku dhe tė barabartė. Me bashkimin e mė tepėr klaneve ėshtė formuar “Vėllazėria” dhe me bashkimin e mė shumė vėllazėrive ėshtė formuar “fisi”. Nė krye tė fisit ishte udhėheqėsi qė quhej “Kryeplaku I fisit”.
Edhe sot nė disa vende tė botės ka popuj qė jetojnė nė mėnyre primitive si nė kohėn e lashtė.

Besimi dhe kultura e njeriut parahistorik
Njerzit e parė Ademi dhe Hava po edhe pasėardhėsit e tyre kanė besuar nė nje Perėndi. Por me kalimin e kohės njeriu e humb besimin e vėrtetė dhe fillon tė besojė nė diellin, hėnėn, vetėtimen, bubullimėn dhe sende tjera nga te cilat ai ėshtė friguar.Kjo formė e besimit tė tyre ėshtė quajtur “Totemizėm”
Njeriu ka filuar tė merret me art figurativ qė nė kohėn e lashtė. Nė disa shpella tė Francės dhe tė Spanjės janė gjetur vizatime me skena nga gjuetia dhe skulptura tė vogla prej guri.
Mėnyra e tė ushqyerit, Bujqėsia dhe blegtoria f. 5

Njeriu I lashtė ushqehej me pemė qė I gjinte tė gatshme nė natyrė, rrėnjėt e bimėve, gjethet dhe lulet qė mund tė haheshin. Pastai ėshtė ushqyer edhe me mishin e kfshėve tė egra, mishin e peshkut qė e gjuante nė lumenj e nė liqene. Me zbulimin e zjarrit ai filloi ta pjekė mishin. Nga lėkurat e kafhsėve pregatitnin veshmbathje kurse nga eshtrat dhe gurėt bėnin armė pėr gjueti. Gjuetinė e lehtėsoi shumė zbulimi I shigjetės dhe harkut.
Nė kohėn e Gurit tė Ri njeriu filloi ti braktiste shpellat dhe tė bėnte kolibe e qė shpesh ishin tė ndėrtuara nė lum ose liqen, mbi hunj druni.Nė kėtė mėnyrė ishin tė mbrojtur nga kafshėt e egra qė mund ti sulmonin natėn.
Pastai njeriu zbuloi edhe llojet e drithėrave qė I mbillte dhe I pėrdorte pėr ushqim. Pra filloi tė merret me bujqėsi dhe blegėtori. Kur veglat filluan tė bėhen prej hekuri, u shtua edhe prodhimi I drithit, tė cilin njeriu filloi ta shiste duke e ndėrruar mallin me blegtorėt.

Koha e Metalit dhe shkatrrimi I bashkėsisė primitive.
Njeriu zbuloi xehen e metalit dhe filloi ta pėrdorte ate.Ky ėshtė shkaku qė kjo periudhė u quajt “Koha e Metalit” dmth mjetet dhe veglat e gurit u zėvendsuan me ato tė metalit. Ata qė e pėrpunonin metalin dhe bėnin vegla prej tij quheshin “Zejtarė”. Rreth vitit 1000 p.e. u zbulua metali I ri qė u quajt :Hekuri”. Ky ishte mė I fortė dhe mė I pėrshtatshėm pėr ta pėrdorur nė bujqėsi dhe vende tjera.
Me zbulimin e hekurit u zhvillua bujqėsia, u shtua prodhimi dhe filloi tė zhvillohet edhe tregėtia.
Ata qė ishin vendosur nėpėr fusha u bėnė bujqė, dhe ata nėpėr malė u bėnė blegtorė, kurse ata qė u vendosėn nė qytete merreshin me tregėti dhe u bėnė tregėtarė. Kjo ndihmoi qė tė shkatėrrohen bashkėsitė e para primitive dhe tė fillojnė tė formohen vendbanimet e para tė quajtura fshatra dhe qytete.
U paraqitėn tė pasurit ose skllavopronarėt dhe skllevėrit qė nuk kishin kurfar tė drejtash por punonin pėr skllavopronarin, vetėm pėr kafshatėn e bukės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 61
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: C'ESHTE HISTORIA..?   Thu Jan 29, 2009 12:34 pm

Ballkani dhe popujt qė kanė jetuar aty nė “Parahistori”

Nė Gadishullin Ballkanik po edhe mė gjėrė nė kohėn e bronzit, nė Evropė ka jetuar njė popull shumė I lashtė me emrin “Pellazgėt” Nga trungu I kėtij populli rrjedhin Ilirėt, Helenėt Maqedonėt e Lashtė dhe Thrrakasit.
Faqe 6.
Nga Ilirėt rrjedhin shqiptarėt. Helenėt me vonė pėrzihen me fiset Dore, Eolie dhe formojnė grekėt e sotėm, maqedonėt e lashtė, pasi bien shteti I Lekės sė Madh, zhduken sepse pėrzihen me ilirėt dhe helenėt, dhe nga thrrakasit rrjedhin rumunėt e sotėm.
Nė Ballkan jėnė zbuluar shumė vendbanime tė vjetra qė tregojnė se aty kanė jetuar Ilirėt, para-ardhsit e shqiptarėve.
Maqedonėt qė jetojnė sot kėtu nė Ballkan nuk kan asnjėfarė lidhje me “Maqedonėt antikė” sepse kėta jėnė sllavė dhe kanė ardhur kėtu nė sh. 8-10 era e re kurse maqedonėt antikė kanė jėtuar nė shk 4 para erės soėn.
Kėto maqedonė vetėm jėnė vendosur nė tokėn e ilirėve dhe maqedonėve antikė dhe e kanė vjedhur emrin e tyre.Kėte e tregon ajo se kėta pėrdorin gjuhėn slave dhe shkrimin sllav, kurse maqedonėt antikė kanė pėrdorur shkrimin latin dhe gjuhėn pellazge.


Civilizimet e Para nė Lindje

Popujt e kohės sė vjetėr mė tepėr jėnė vendosur pran lumenjve tė mėdhenj, nė Azi dhe Afrikė.
Populli Sumer dhe babilonas kanė jetuar pranė lumenjve Tigėr dhe Eufrat nė Mesopotami, ne Irakun e Sotėm.
Egjiptasit pran lumit Nil, popujt e indisė pran lumenjve Ind dhe Gang, kinezėt pran lumenjve Huang Ho dhe jang Cent Jang. Kėta popuj kanė themeluar edhe qytetet dhe shtetet e para.
Pėr rreth luginave tė kėtyre lumenjve, popujt merreshin me bujqėsi sepse toka ishte shumė pjellore. Nė kėto vende toka mbillej edhe dy herė nė vjet sepse klima ishte shumė e ngrohtė. Kjo mundėsoi qė disa njerėz tė pasurohen kurse tė tjerėt tė mbesin mė tė varfėr. Kėshtu qė kėmi paraqitjen e dy klasave shoqėrore: pasanikėt qė quheshin skllavopronarė dhe ata qė punonin tokėn dhe nuk kishin asnjėfarė tė drejte e qė quheshin skllevėr.

E gj i p t i
Egjipti u themelua pėrreth lumit Nil. Nė tė dy anėt e Nilit toka ishte shumė pjellore dhe kishte mundėsi tė mbillej dy herė nė vit. Egjiptasit e kanė besuar Nilin si perėndi sepse prej atij lumi mvarej ujitja e tokės, dmth. jeta e tyre. Egjiptasit kryesisht jėnė marė me bujqėsi dhe blegėtori.
Egjiptasit kanė ndėrtuar penda pėr ta ndalur ujin e Nilit dhe kanale pėr tė ujitur tokėn. Shpesh, nga shirat, uji I Nilit dilte nga shtrati I lumit, I prishte pendat dhe kanalet pėr ujitje dhe ata detyroheshin ti bėnin pėrsėri. Nė kėto kanale punonin edhe skllevėrit tė cilėt nuk kishin asnjėfar tė drejte njerzore.

Shteti I Egjiptit Shteti I Egjiptit u formua rreth vitit 3200 para erės sė re. Nė fillim ishin dy shtete: Egjipti I Poshtėm dhe Egjipti I Epėrm. Mbreti nė Egjipt quhej Faraon dhe Faraoni I Egjiptit tė Epėrm –Menesi, nga fundi I sh. IV p.e. e pushtoi Egjiptin e Poshtėm duke krijuar njė shtet me emrin Egjipt dhe kryeqytetin Memfis.
Egjptasit faraonin e kishin mbret, gjykatės supreme, ligjvėnės por edhe e besonin si perėndi. Pra fjala e tij ishte ligj.
Fuqinė mė tė madhe Egjipti e arriti nė kohėn e sundimit tė faraonit Tutmesi i III i cili nė vitin 1472 p.e. i pėrzuni “Hiksėt” tė cilėt e kishin mbajtur Egjiptin tė pushtuar rreth 100 vjet, pastai pushtoi Palestinėn, Sirinė dhe krijoi shtetin mė tė fuqishėm nė Lindje.
Egjiptasit besonin zotin e diellit e qė e quanin “Amon Ra”, pėrdornin shkrimin e Heroglifeve (shkrim egjiptas me shenja) dhe kishin shumė tė zhvilluyar medicinėn. Faraoni pėr vehte bėnte varrezė familjare qė quhet Piramidė. Jėnė tė njohura piramida e Zoserit, Keferit e Mikerit, por mė e madhja ėshtė piramida e Keopsit e lartė 146 m.
Ky shtet I madh dhe I fuqishėm filloi tė dobėsohet dhe tė shkatėrrohet nga fundi I mijėvjeqarit II p.e. Nė fillim e pushtuan Asirasit, nė vitin 525 p,e. pastai e pushtuan Persianėt dhe fati pėrfundimtar I Egjiptit u mbyll me rėnien e tij nėn sundimin e Lekės sė Maddh, nė vitin 333 para e.re.

Fenikia
Nė fillim tė mijvjeqarit tė I p.e. filloi njė zhvillim I shpejtė I disa qyteteve dhe shteteve nė lindje tė detit Mesdhe. Njėri nga shtetet mė tė njohura tė kėsaj pjese tė Detit Mesdhe ka qenė Fenikia. Ajo shtrihej nė bregdetin e sotėm te Sirisė. Qytetet mė tė mėdha tė kėtij shteti ishin Tir, Sidon, Biblos, etj. Fenikasit zhvilluan zejtarinė dhe trgėtinė, dhe vendosėn lidhje tregtare me tė gjitha qytetet e Detit Mesdhe. Fenikasit arritėn ta pushtonin qytetin e Kartagjenės qė ėshtė Tunisi I sotėm nė Afrikė dhe ta bėnin si koloni tė veten, prej ku pastai vazhdonin lundrimin drejt Evropės. Alfabetin grek tė parėt e shpikėn Fenikasit e pasraj grekėt e pėrsosėn dhe e pėrvetėsuan.

Palestina
Palestina shtrihej nė teritorin ku sot ėshtė Izraeli. Lumi Jordan e ndante nė dy pjesė. Fisi qė banonte kėtu ėshtė quajtur “Filistin” dhe ka luftuar me shumė fise tjera tė cilat I kanė sulmuar, sidomos me Hebrejt (jahuditė)
Me ndihmėn e Amerikės dhe Anglise, izraelitėtve iu ndihmua qė nė teritorin e palestinezėve tė formojnė shtetin e tyre tė quajtur Izrael. Feja e palestinezėve sot ėshtė ajo “Islame” kurse e Izraelitėve “jahudite” Lufta e palestinezėve pėr tu ēliruar nga izraelitėt vazhdon edhe sot.


GREQIA
Greqia e lashtė gjindej nė jug tė Ballkanit, ujdhesat e detit Egje, detit Jon dhe brigjet e Azisė sė Vogėl.
Nė fillim tė mileniumit te dytė p.e. nė Greqi, erdhėn nga veriu dhe u vendosėn fiset e para tė quajtur Ahejt. Burimet materijale qė na kanė lėnė Ahejt u quaj “Kultura Mikenase” sepse jėnė zbuluar nė Mikenė. Rreth vitit 1200 p.e. kėtu erdhėn edhe tre fise tjera: Dorėt, Jonėt, dhe Eolėt. Kėta fise u pėrzien mė Ahejt dhe filluan ta quanin vehten Hellas kurse vendin e tyre “Hellada”. Pėr shkak se vendi ishte malor, popullata kryesisht merrej me tregėti dhe detari
Pėr historinė e Helladės mė shumė dimė nga veprat e Homerit, “Ilijada dhe Odisea. Nė Iliadė flitet pėr luftėn e Trojės nė mes tė Akejve dhe Trojanve pėr qytetin e Trojės. Trimi mė I madh I Akejvė ka qenė Akili kurse I trojanve Hektori. Akejt me dredhi, nėpėrmes tė kalit tė Trojės e pushtuan Trojėn.
Nė Odise flitet pėr kthimin e trimit ahejas Odiseut, mbretit tė Itakės nė shtėpi poas mbarimit tė luftės sė Trojės. Ai dhjetė vjetė shetiti nėpėr detrat I humbur dhe mė nė fund arriti tė arrinte te gruaja dhe djali I tij qė e kishin pritur.
Hellada ishte e ndarė nė shumė qytete tė vogla e qė ishin shtete mė vehtė tė qyajtura Polise. Polis do tė thoshtė qyteti qė kishte mbretin e vet , gjygjin dhe ushtrinė. Poliset mė tė mėdha ishin Sparta dhe Athina.

SPARTA
Qyteti I Spartės u themelua nė sh. IX, p.e. nė jug tė Helladės nė krahinėn qė quhej Lakonia.Banorėt e morėn emrin sipas enrit tė qytetit “Spartianė”.
Popullsia e Spartės ndahej nė :
1.Spartiatė,
2.Periekė,
3.Helotė.
Spartiatėt ishin ata qė udhėhiqnin me shtetin dhe e kishin tė gjith pushtetin nė duar tė tyre.Ata merreshin vetėm me ushtrime ushtarake dhe ishin gjithnji tė gatshėm pėr nė luftė.
Periekėt merreshin me bujqėsi, zejtari dhe tregėti.
Helotėt ishin skllevėr tė shtetit dhe punonin vetėm pėr shtetit dhe spartiarėr.
Nė krye tė shtetit ishin dy mbretėr. Gjatė luftės ata komandonin me ushtarėt.Krahas mbretėrve ishte edhe “Kėshilli I Pleqėve” nga 28 burra qė ishin mbi 60 vjet dhe qė kishin tė drejtė tė shpallnin luftė dhe tė lidhnin paqė. Ishte edhe Kuvendi Popullor, ku bėnin pjesė tė gjith spartanėt qė ishin mbi 30 vjet.
Nė Spartė, fėmijėt jetonin me prindėrit deri nė moshėn 7 vjeqarė.Pastaj I merrte shteti dhe I shkollonte nė shkolla tė veqanta qė quheshin Gjimnaze.Aty djemt ushtroheshin me ushtrimet mė tė rėnda, dathur e xhveshur, nė borė e shi me qėllim qė tė bėheshin sa mė tė qėndrushqėm pėr luftė. Kurse vajzat mėsonin si tė qėndisnin , bėnin ushtrime gjimnastikore dhe tė bėheshin mė vonė nėna tė edukuara dhe tė dinin ti edukonin fėmijėt e vet qė tė bėheshin sa mė trima.
Njė gruaje tė Spartės, lajmtari I luftės I tha se I ishin vra tė pesė djemt. Ajo I tha ēka bėni atdheu. Ai I tha se fitoi.Atėherė kam fituar edhe unė e edhe djemt e mij tha ajo.



ATHINA

Athina u themelua nė gadishullin e Greqisė tė quajtur ATIKA. Popullsia e Athinės merrej me tregėti, zejtari, dhe detari. Ajo ndahej nė:
1. Aristokratė qė ishin tė pasurit,
2.Demos qė ishin populli I rėndomtė dhe
3. Skllevėrit qė ishin njerzit pa tė drejta dhe bėnin punėt mė tė vėshtira nė shtet.
Nė krye tė shtetit qėndronte vetėm njė mbret I cili ishte komandant po edhe gjykatės. Pastai Ishte edhe kėshilli I eprorėve nga aristokratė tė njohur. Ishte edhe Kuvendi Popullorė ku merrnin pjesė tė gjith burrat e aftė pėr punė.
Nė sh,VI, p.e. Demosi fitoi kundėr aristokratėve dhe nė Athinė u vendos rregullimi demokratik I udhėhequr nga Kuvendi Popullorė I cili I zgjidhte tė gjitha organet e shtetit me shumicė votash. Zhvillimin mė tė madh Athina e arriti nė kohėn e Perikliut kur u bė qendra ekonomike dhe kulturore e gjith Helladės.


LUFTA GREKO-PERSIANE
Greqinė e sulmoi Persia. Lufta fillo mė 499 p.e dhe pėrfubdoi mė 449, dmth plotė 50 vjet. Athina dhe Sparta edhepse tė pėrqara u detyruan tė lidhnin aleancė dhe tė luftonin sėbashku kundėr Persiė.
Pėrleshja e parė u ba te vendi I quajtur Maratona tė cilėn e fituan grekėt. Lajmėtari I luftės Filipidi vrapoi 42 kilometra , lajmėroi pėr fitoren nė Athinė dhe vdiq. Pėr nder tė tij filluan tė organizohet ngarendja e Maratonės.
Pas dhjetė vjetėsh, nė vitin 480 p.e pėrsianėt e fituan luftėn te vendi I quajtur Termopile. Pastai persianėt I humbėn betejat tjera kundėr grekėve, tė Sallamina 479, Pllatea dhe vendi I quajtur Mikale mė 478.


LUFTA E PELOPONEZIT

Poliset greke u bashkuan nė mes vedi dhe krijuan dy aleanca:
-Aleanca e Peloponezit e udhėhequr nga Sparta dhe
-Aleanca Detare e e udhėhequr nga Athina.
Nė pjesėn e dyte tė sh. V p.e.filloi njė luftė nė mes dy shteteve mė tė fuqishme tė Greqisė, Spartės dhe Athinės e qė u quajt “Lufta e Peloponezit” Shum qytete u rrėnuan dhe vendi u shkretėrua. Sparta e fitoi luftėn dhe vendosi sundimin nė tėrė Helladėn.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 61
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: C'ESHTE HISTORIA..?   Thu Jan 29, 2009 12:35 pm

KULTURA HELENE

Filozofėt mė tė mėdhenjė tė Greqisė kanė qenė: Sokrati, Platoni, dhe Aristoteli. Historiani mė I madh ka qenė Herodoti e qė ėshtė quajtur edhe babai I Historisė.
I kanė besuar si zot Apollonit, Zeusit, Atena, Afėrdita. Helenėt organizonin solemnitete tė ndryshme pėr nderė tė perėndive tė tyre. Mė tė njohura kanė qenė Lojrt Olimpike.Ato organizoheshin ēdo kaėr vit pėr nderė tė Zeusit. Lojrat olimpike organizohen edhe sot dhe zgjasin pesė ditė. Bėhen gara nė vrapime, kėrcime, mundje, hedhje tė shtizės, tė diskut, vrapime me kuaj etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mirushe
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Female
Numri i postimeve: 149
Age: 29
Vendi: Prizren
Registration date: 17/09/2008

MesazhTitulli: Re: C'ESHTE HISTORIA..?   Fri Jan 30, 2009 11:16 am

Ilmi Veliu shkruajti:
KULTURA HELENE

Filozofėt mė tė mėdhenjė tė Greqisė kanė qenė: Sokrati, Platoni, dhe Aristoteli. Historiani mė I madh ka qenė Herodoti e qė ėshtė quajtur edhe babai I Historisė.
I kanė besuar si zot Apollonit, Zeusit, Atena, Afėrdita. Helenėt organizonin solemnitete tė ndryshme pėr nderė tė perėndive tė tyre. Mė tė njohura kanė qenė Lojrt Olimpike.Ato organizoheshin ēdo kaėr vit pėr nderė tė Zeusit. Lojrat olimpike organizohen edhe sot dhe zgjasin pesė ditė. Bėhen gara nė vrapime, kėrcime, mundje, hedhje tė shtizės, tė diskut, vrapime me kuaj etj.

Helenet ma te madhen kultur e kane vjedhjen.

Ma nalt Ilmi Veliu shkruajte per historin e Ballkanit, pse nuk permenden shqiptaret ne kete lloj historie te shkruar kur dihet se shqiptaret jane denbabaden ne keto troje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 61
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Ceshte Historia   Wed Feb 11, 2009 12:18 pm

Lexoni temen "Iliret tek autoret antike.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

C'ESHTE HISTORIA..?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Histori-