Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Greket dhe Arvanitet.544
Share | 
 

 Greket dhe Arvanitet.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AutoriMesazh
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Fri Dec 11, 2009 10:45 pm



Nėna e Lekės sė Madh ,


Are leaders born or are they made?: the case of Alexander the Great"
By Manfred F. R. Kets de Vries, Elisabet Engellau, Pg 3

-----------------------------------------------------------------------------





Edituar pėr herė tė fundit nga Arbėr. nė Mon Dec 27, 2010 11:12 pm, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Fri Dec 11, 2009 10:47 pm



Edituar pėr herė tė fundit nga Arbėr. nė Mon Dec 27, 2010 11:12 pm, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Fri Dec 11, 2009 11:04 pm


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Fri Dec 11, 2009 11:35 pm

".. burrat qė marshuan nė Babiloni, Persi, dhe Indi ishin paraardhėsit e shqiptarėve dhe Epiri dhe Iliria e pėrbashkėt nė anarki e cila pasoi vdekja e pushtuesit tė madh (Alexander, Madh), i cili ka deklaruar veten si njė Shkypetar, dhe me drejtėsi tė konsiderueshme. "
Wadham Peacock
From: The Fortnightly Review, London, May 1913. Reprinted by the Centre for Albanian Studies, London, October 2000.]



A little later Alexander, the King of the Molossi, in South Albania, made an expedition into Italy, and so brought Rome into contact with the opposite shores of the Adriatic. All these petty kingdoms were evidently merely subdivisions of the same race, and were closely connected with one another. The sister of Alexander, King of the Molossi, was the mother of Alexander the Great; the men who marched to Babylon, Persia, and India were the ancestors of the Albanians; and Epirus and Illyria shared in the anarchy which followed the death of the great conqueror, who has himself been claimed as a Shkypetar, and with considerable justice.
Pyrrhus, the warrior King of Epirus, was undoubtedly a Shkypetar, and some sixty years after his death Agron emerged from the welter as king of Bardyles' old realm and also of Epirus. Like his kinsman, Alexander the Great, he was a first-rate fighting man, and like him he died after a debauch, leaving a widow, Teuta, who was a lady of much force of character. She is said to have stretched a chain across the river Boiana where two hills shut in the stream above the village of Reci, and to have levied a toll on all ships going up and down. The Albanians say that the rings to which she fastened her chains are still to be seen in the rocks. Moreover, she raised an army, built a fleet, and with less than modern Albanian caution set out to capture the island of Issa (now Lissa), which happened to be in alliance with the Romans.
The republic sent an embassy to Teuta, but she slew one of the envoys and defiantly attacked Durazzo and Corfu. The Romans thereupon turned their arms to the Illyrian coast, and made short work of Teuta. She was driven from all the places she had occupied, even from her capital Scodra, and had to accept an ignominious peace. In spite of this the Illyrian Shkypetars had not learned their lesson, nor realised the growing power of Rome. Demetrius of Pharos, who succeeded Teuta as ruler of the country and guardian of Agron's son, although he owed much to Rome, began to rob and pillage the allies of the Republic, and endeavoured to unite the Shkypetar States in one alliance. He failed, and the lands of the Shkypetar fell under the power of the Romans, who contented themselves with exercising a protectorate over the realm of the young king Pinnes. The three Shkypetar States, Illyria, Epirus, and Macedonia, rose against Rome under Philip of Macedon, when Hannibal seemed in a fair way to crush the Republic, only a small portion of what is now Albania south of the Drin remaining faithful to its engagements.

http://www.albanianhistory.net/texts20_1/AH1913_7.html

Ja dhe pėrkthimi i shkrimit mė lart nga i ndreruari Arbri

Pak mė vonė Aleksandėr, Mbret i Molossi, nė Shqipėrinė e Jugut, ka bėrė njė ekspeditė nė Itali, Romė dhe sjellė deri nė kontakt me brigjet e kundėrt tė Adriatikut. Tė gjitha kėto mbretėri tė vogla ishin dukshėm vetėm ndarjeve tė njėjtėn garė, dhe ishin tė lidhur ngushtė me njėri-tjetrin. Motra e Aleksandrit, Mbret i Molossi, ishte nėna e Aleksandrit tė Madh; burrat qė marshuan nė Babiloni, Persi, dhe Indi ishin paraardhėsit e shqiptarėve dhe Epiri dhe Iliria e pėrbashkėt nė anarki e cila pasoi vdekja e pushtuesi i madh, i cili ka qenė deklaruar veten si njė Shkypetar, dhe me drejtėsi tė konsiderueshme.
Pirros, mbreti i Epirit luftėtar, ishte padyshim njė Shkypetar, dhe disa vjet pas vdekjes sė tij gjashtėdhjetė Agron doli nga lėmsh si mbret e mbretėrisė sė vjetėr Bardyles dhe gjithashtu tė Epirit. Ashtu si i afėrm i tij, Aleksandri i Madh, ai ishte njė normė tė parė luftėn kundėr njeri, dhe si, ai vdiq pas njė pirje, duke lėnė njė venė, Teuta, i cili ishte njė zonjė e forcės shumė me karakter. Ajo ėshtė e thėnė tė ketė njė zinxhir i zgjatur nė tė gjithė Boiana lumit ku dy kodrave mbyllur nė lumė mbi fshatin Reci, dhe tė ketė njė taksė tė vetme dhe pėr tė gjitha anijet e sipėr dhe poshtė. Shqiptarėt thonė se unazat nė tė cilėn ajo fastened zinxhirėt e saj janė ende pėr t'u parė nė shkėmbinj. Pėr mė tepėr, ajo ngriti njė ushtri, ndėrtoi njė flotė, dhe me mė pak se sa modern shqiptar kujdes tė pėrcaktuara pėr tė kapur ishullin Issa (sot Lissa), i cili ka ndodhur tė jetė nė aleancė me romakėt.
Republika dėrgoi njė ambasadė tė Teuta, por ajo njė pasojė e tė dėrguarit dhe sulmuan defiantly Durrės dhe Korfuzit. Pėr kėtė arsye romakėt u kthyen armėt e tyre tė bregdetit ilir, dhe e bėri njė punė shumė shpejt e Teuta. Ajo u bė nga tė gjitha vendet e kishte pushtuar, edhe nga kapitali i saj Scodra, dhe kishte pėr tė pranuar njė paqe i turpshėm. Pėrkundėr kėsaj Shkypetars ilire nuk kishte mėsuar mėsimin e tyre, as e kuptuan fuqinė nė rritje e Romės. Dhimitri e Pharos, i cili pasoi Teuta si sundimtar tė vendit dhe kujdestar i biri Agron, edhe pse ai i detyrohej shumė nė Romė, filloi tė vjedh dhe plaēkit aleatėve tė Republikės dhe pėr tė bashkuar endeavoured Shtetet Shkypetar nė njė aleancė. Ai dėshtoi, dhe tokat e Shkypetar ra nėn pushtetin e Romakėve, tė cilėt i kėnaqur veten me ushtrimin e njė protektorat mbi fushėn e Pinnes mbretit tė rinj. Shkypetar tre shteteve, Iliri, Epir dhe Maqedoni, u ngrit kundėr Romės nėn Filipi i maqedonase, kur Hannibal dukej nė njė mėnyrė tė drejtė pėr tė shtypur Republikės, vetėm njė pjesė tė vogėl tė asaj qė ėshtė tani jug tė Shqipėrisė e Drinit mbetur besnik angazhimeve tė saj .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Wed Mar 17, 2010 2:50 pm

Joani Kapodistria, shqiptari qe u zgjodh kryetar i pare i shtetit grek
Nga raca shqiptare kanė dalė burra qė kanė udhėhequr Turqinė, Egjiptin, Italinė, Rumaninė, kanė qenė Papė edhe shumė kryetarė dhe kryeministra tė Greqisė ishin me origjinė shqiptare. Nga 100 heronj tė Kryengritjes greke tė 1821-it, 90 prej tyre janė shqiptarė qė sot njihen me emrin arvanitasit. Greqia disa herė ėshtė udhėhequr nga mbretėrit edhe disa herė ka pasur Kryetar Republike, duke humbur drejtimin nga mbretėrit. Nga studimet e mia shumė vjeēare kam nxjerrė biografitė e disa nga kryetarėt e shtetit grek qė lindėn nga raca shqiptare. Kėshtu, kryetari i parė i Greqisė mė 1828 deri mė 1831 ishte Joani Kapodistria, mė tej kemi mė 1924-1926 admiralin Pavlos Kunduriotin, mė 1926-ėn, gjeneralin Teodor Pangallos, mė 1926-1929 kemi pėrsėri admiralin Pavlos Kunduriotin, 1929-1935 kemi Aleksandro Zaimin, 1971 Jorgo Papadhopulos, edhe sot ēamin Karolos Papuliasin. Pra, nga dymbėdhjetė kryetarė qė kanė udhėhequr republikėn greke nga 1828-ta e deri mė sot 2007, shtatė prej tyre rrjedhin nga familje shqiptare. Sot do tė shkruajmė pėr atė burrė qė u zgjodh Kryetar i Parė i Greqisė sė Pavarur mė 1827-ėn, Joani Kapodistira, i cili lindi nė qytetin e Gjirokastrės nė vitin 1776. Por, disa historianė grekė mėndjengushtė kanė falsifikuar biografinė e Kapodistrisė qė ishte shqiptar, duke u munduar tė fshehin historinė e vėrtetė, por edhe kėtė herė ata nuk ia arritėn qėllimit dashakeqės, sepse nė Greqi ka edhe nga ata studiues qė e pranojnė tė vėrtetėn sado qė e hidhur tė jetė pėr kombin grek.

Origjina shqiptare e Kontit Joani KAPODISTRIA (1776-1831)

Joani Kapodistria lindi nė njė familje gjirokastrite. Familja e tij pėr t’i shpėtuar ndjekjeve tė turqve, u vendos nė ishullin e Korfuzit. Kėtė na e dėshmojnė shumė dokumente tė historianėve grekė dhe shqiptarė. Historiani grek, Panajot Arvantinoit nė enciklopedinė greke vėllimi i pestė, fq. 402 shkruan se Joani Kapodistria, Kryetari i parė i Greqisė ishte nga lagjja Manalat e qytetit tė Gjirokastėr.
Edhe historiani tjetėr grek, Trifon Evangjelidhi nė librin e tij “Historia e Joani Kapodistrias, qeveritar i Greqisė 1828-1831”, shkruan: “Kur u inaugurua nė ishullin e Korfuzit monumenti i Joani Kapodistrias mė 12 prill 1887, gazetarėt grekė nė Athinė shkruanin nė shtypin e kohės se: Joani Kapodisrias e ka origjinėn nga Gjirokastra e Epirit. Ndėr ta, gazetarėt Vasil Zoto, Teodor Bovo dhe Athanas Petrilli nė gazetėn “NEA EFHMERIDHA”(GAZETA E RE) tė datave 10 dhe 12 maj 1887, deklaronin se Joani Kapodistria ishte nga Gjirokastra.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 767
Age: 44
Vendi: Prishtin
Registration date: 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Wed Mar 17, 2010 3:00 pm

Arbėr tė lumt pėr kto shkrime dhe punėn qė po bėn ne nuk mund tė bėjm as gjė mė shum se njė falemnderit ,por pėr kto shkrime do tė jen Histori e gjal dhe fakte tė pa mohueshme qė do mbeten pėrgjithmon nė kujtes tė Popullit je i madh .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Wed Mar 17, 2010 3:05 pm

Cito :
BashKom
Arbėr tė lumt pėr kto shkrime dhe punėn qė po bėn ne nuk mund tė bėjm as gjė mė shum se njė falemnderit ,por pėr kto shkrime do tė jen Histori e gjal dhe fakte tė pa mohueshme qė do mbeten pėrgjithmon nė kujtes tė Popullit je i madh
.
Po dalin ditė pėr ditė fakte te reja qė i kanė fshehur nėpėr arhivat e tyre , bėhet pytje ku janė ''Grekėt'' nė mesjet ?
Kush i bėri ''Grek'' ?
A ekzistonin fare ?
E pamundėshme ėshtė qė tė gjithė heronjt dhe ministrat tė jen 90% shqiptarė e 10% vllehė , ėshtė pėr tu habitur .
.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 767
Age: 44
Vendi: Prishtin
Registration date: 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Wed Mar 17, 2010 3:08 pm

Nga faktet qė po dalin se Grekėt mos vall do jen rrėnje fisifeve Shqiptare po tė konventuar nga tė tjrėt pėr interesa tė tyre ,siq thua edh ty aka vall fare grek tė lasht ?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Wed Mar 17, 2010 3:17 pm

Aty s'bėhet fjalė qė ishin fise shqiptare , por jo kėta ''grek'' tė sodit , kėta nuk jan vendas , nė evrope rracė autoktone me ngjyr tė zezė nė lėkur nuk ekziston , kėtyre nuk i u pėrshtatet as gjuha me greket e vjeter ... Kėta sa mendoj une janė Turq-orthodox , edhe ishte ndrimi i popullsise mes tyre (faqe e pre ne kete topic)..
Nė fashtarat e Palermos Arbreshet qe iken nga Moreja i quajne Grek “Piana Dei Greci”..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Wed Mar 17, 2010 3:27 pm

27 ministra nė ''Greqi'' ishin me origjinė shqiptare !!
TWENTY-SEVEN GREEK PRIME MINISTERS HAVE ALBANIAN DESCENT

Former Greek Foreign Affairs Minister Theodoros Pangalos, a Greek government representative, on occasion openly spoke about his Albanian background

Speaking of Albanians occupying high positions in the Greek government, Ljalja“s investigation has revealed that even the Greek President, Karolos Papuljas is of Albanian descent. According to Ljalja, Papuljas is a Cham (from Chamurija), born in the village Voshtina, one kilometer away from today“s Greek-Albanian border. His ancestors were Muslims with the last name Sulejmani. About 120 years ago Papuljas“s ancestors converted to Christianity and changed their name. Ljalja supports this assertion with evidence which he received from a well-known Albanian actor who studied with Papuljas and with whom the Greek President maintains contact to this day.


The Greek President is Albanian!

Mund ta bėni pėrkthimin kėtu : http://translate.google.com/translate?js=y&prev=_t&hl=en&ie=UTF-8&layout=1&eotf=1&u=http://translate.google.com/%23&sl=en&tl=sq
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Wed Mar 17, 2010 3:41 pm

Kryeministra tė Greqisė qė ishin arvanitas janė mė shumė seē paraqesim nė kėtė pėrmbledhje tė pėrgjithshme, por mjerisht na mungojnė tė dhėnat biografie pėr mė gjerė. Dhe kėto biografi janė marrė nga arkiva e Lidhjes sė Arvanitasve tė Greqisė…



Historikisht arvanitasit kanė dhėnė njė kontribut tė madh nė tė gjitha fushat e jetės politike dhe kulturore tė Greqisė. Shumė prej tyre pėrfshihen nė listėn e emrave mė tė shndritshėm, qė i dhanė lavdi Greqisė sė Re. Gjithnjė nga historia kemi mėsuar se shqiptarėt kanė bėrė karrierė udhėheqėse politike nė Turqi, Rumani, Itali, Egjipt. Por shumė pak ėshtė shkruar dhe folur qė shqiptarėt ose grekėt me origjinė shqiptare ishin shumė kryetarė dhe kryeministra tė Greqisė. Prandaj pėr lexuesit sot kemi zgjedhur tė paraqesim biografitė tė disa kryeministrave tė shtetit Grek qė ishin arvanitas. Qėllimi ėshtė pėr tė ndriēuar rolin historik qė luajtėn arvanitasit pėr drejtimin e mbretėrisė dhe shtetit grek. Kryeministra tė Greqisė qė ishin arvanitas janė mė shumė seē paraqesim nė kėtė pėrmbledhje tė pėrgjithshme, por mjerisht na mungojnė tė dhėnat biografie pėr mė gjerė. Dhe kėto biografi janė marrė nga arkiva e Lidhjes sė Arvanitasve tė Greqisė. Arvanitasit, kėta luftėtar trima, heronj tė Kryengritjes tė 1821, jo vetėm me armėt e tyre luftuan pėr pavarėsinė e Greqisė, por ishin kryetarėt e parė tė shtetit grek, qė drejtuan Greqinė drejtė zhvillimit tė jetės europiane. Shumica e kryeministrave tė Greqisė qė ishin arvanitas janė me origjinė nga ishujt qė historikisht njihen tė banuar dhe banohen edhe sot me shumicė nga popullata arvanitase si Hidra, Speca, Poros, Salamina etj. Nė vitin 1850, arvanitasi Andoni Kryeziu, kur ishte kryeministėr, shpalli Kishėn Autoqefale Greke, duke e shkėputur pėrgjithmonė nga vartėsia e Fanarit tė Stambollit. Arvanitasi tjetėr Dhimitėr Vulgari pasi u zgjodh kryeministėr i Greqisė, u bė e mundur bashkimi i Shtat ishujve me Greqinė. Kryeministri Dhimitėr Vulgari mbėshteti fuqishėm kryengritjen e ishullit tė Kretės pėr tu bashkuar me Greqinė. Po ashtu Kryeministėr tė Greqisė kanė qene edhe arvanitasit Teodoros Pangallos i cili mė tej u zgjodh dhe Kryetar i shtetit grek. Kryeministėr i Greqisė ka qenė edhe anėtari i Akademisė sė Athinės Aleksandėr Diomidhis pėr tė cilin kemi shkruar nė biografitė e arvanitasve qė ishin anėtarė tė Akademisė greke. Ai u zgjodh Kryeministėr i Greqisė mė 30.6.1949 deri mė 6.1.1950. Pra historikisht arvanitasit kanė dhėnė njė kontribut tė madh nė tė gjitha fushat e jetės politike dhe kulturore tė Greqisė. Shumė prej tyre pėrfshihen nė listėn e emrave mė tė shndritshėm, qė i dhanė lavdi Greqisė sė Re. Por sot pozicioni i gjuhės, kulturės dhe i traditave tė tyre nuk e meritojnė vendin qė u ka lėnė shtetin grek. Ku ēdo gjė qė ka lidhje me arvanitasit fshihet, izolohet dhe konservohet nėpėr bodrumet e harresės pėr tė mos dalė mė nė dritė e vėrteta e tyre qė janė zotėr tė Greqisė.

1. Gjergj KUNDURIOTI (1782-1858) lindi nė ishullin e Hidrės. I takon familjes sė Kunduriotėve qė ia dhanė shumė kryengritjes sė 1821. Tok me vėllanė Llazarin, dhanė shumėn prej 1.948.158 franga ari (4/5 tė pasurisė sė tyre) pėr mbėshtetjen tė Kryengritjes tė 1821. Ishte Kryetar i Greqisė nė periudhėn 11.10.1824-6.2.1825. Kryetar dhe anėtar i Komisionit Drejtues mė 1832. U zgjodh kryetar i mbledhjes sė Pleqėrisė sė parė(1844-1845), tė mbledhjes sė Pleqėrisė sė dytė(1845-1846), dhe tė mbledhjes sė tretė(1846-1847). Nė janar tė 1844 u bė kryeministėr dhe ministėr i Marinės. U bė kryeministėr pėrsėri nė vitin 1848, dhe dha dorėheqjen pėr shkak tė mospajtimit me mbretin Otton. Nė vazhdim ishte deputet dhe kryetar i Kuvendit tė mbretėrisė sė Greqisė mė 1856.Vdiq mė 1858 nė ishullin e Hidrės.

2. Andon KRYEZIU (1796-1865) lindi nė ishullin e Hidrės mė 1796. Familja e tij kishte ardhur nė ishull nė shekullin XVII. Rrėnjėt e fisit tė Kryezinjve gjenden nė fshatin arvanitas Krieza tė Eubesė jugore. Qysh nė fillim tė luftės sė 1821 luftoi gjithnjė nė vijėn e parė dhe si dorė e djathtė e admiral Andrea Miauli. Mė 1836 bėhet ministėr i Marinės detare greke,mė vonė bėhet krye kujdestar i oborrit tė mbretit Otton dhe zgjidhet kryeministėr nė 1842-1844, dhe nė vitin1849-1854. Gjatė periudhės qė ishte kryeministėr zgjidhi problemin e madh kishtar tė asaj kohe me shpalljen e Kishės Autoqefale Greke mė 1850 duke e shkėputur pėrgjithmonė nga qendra e fesė ortodokse nė Stamboll. Ishte i pari njeri qė u bė nėnadmiral i Marinės greke dhe u caktua adjutant i mbretit Gjeorgjit tė parė tė Greqisė. Vdiq mė 1865 nė Athinė dhe u varros me nderime tė veēanta tė mėdha.

3. Dhimitėr VULGARI (1801-1877) lindi mė 1801 nė ishullin e Hidrės. Ishte bir i beut tė Hidrės, Gjeorgjio Vulgarit. Nė moshėn 17 vjeē u bė anėtar i Kėshillit tė Hidrės dhe mė 1822, u zgjodh kryetar i pėrfaqėsisė sė Hidrės, u bė dhe drejtues i anijes luftarake nė ishull. Mė 1826 ishte prokuror i Hidrės dhe mė 1848 u bė ministėr i Ekonomisė. Ishte kryeministėr nga viti 1855-1857, 1862-1863, 1863-1864, 1868-1869, 1871-1872, dhe nga 1874-1875. Gjatė periudhės qė ishte kryeministėr u bė bashkimi i Shtat Ishujve me Greqinė, dhe mbėshteti fuqishėm kryengritjen e ishullit tė Kretės. Vdiq mė 1877 nė Athinė.

4. Athanas MIAULI (1815-1867) lindi nė ishullin e Hidrės mė 1815 dhe ishte djali i tė lavdishmit Andrea Miaulit. U rrit pranė babait nė det dhe mėsoi nė anije Fregatė shkrim e kėndim nė gjuhėn greke nga Filip Joanu. Ai mbaroi Fakultetin Ushtarak tė Mynihut nė Gjermani dhe shėrbeu si oficer i marinės greke. U bė adjutant i mbretit Otton dhe ministėr i Marinės nė vitin 1855. Kryeministėr i Greqisė u zgjodh nga viti 1857-1862.Vdiq nė Paris tė Francės nė vitin 1867.

5. Pavlo KUNDURIOTI (1855-1935) lindi nė ishullin e Hidrės mė 1855. Pavloja ishte nipi i Gjeorgjio Kunduriotit dhe bėri karrierė si oficer i Marinės, me njė veprimtari tė gjerė. Nė vitin 1905 u bė adjutant i mbretit Gjeorgjio i Parė, nė prag tė luftės sė 1912 u bė komandant i flotės sė Egjeut dhe nė vazhdim u bė nėnadmiral. Pushtoi ishujt Limons, Tenedos, Tasos, Samothraqit, Psara dhe Mitilini. Mundi flotėn turke nė dhjetor tė vitit 1912 dhe nė janar 1913.Mė 1915 u zgjodh ministėr i Marinės dhe mė 1916 anėtar i Treshes arvanitase Venizellos, Dangėlliu, Kundurioti qė drejtonte lėvizjen mė 1917, dhe u bė ministėr i Marinės. Mė 1920 u bė mėkėmbėsi i mbretit tė Greqisė dhe mė 1923 u bė Kryetar i parė i Republikės Greqisė deri mė1926.Nė vitin 1926 u zgjodh Kryetar i Republikės Greke arvanitasi tjetėr Teodoros Pangallos. Nė vitin 1929 u rizgjodh pėrsėri Kryetar i Republikės sė Greqisė dhe dha dorėheqjen pėr shkaqe shėndetėsore nė dhjetor tė vitit 1929. Vdiq mė 1935 nė Faliro tė Greqisė.

6. Petro VULGARI (1884-1957) lindi nė ishullin e Hidrės mė 1884. Ishte oficer i Marinės nė Luftėrat Ballkanike dhe mik i ngushtė i Pavlo Kunduriotit. U bė nė periudhėn 1926-1935, komandant i pėrgjithshėm i aviacionit tė marinės, komandant i bazės sė nėndetėsve dhe mė vonė atashe ushtarak nė Ankara tė Turqisė. U bė ministėr i Aviacionit nė Qeverinė e Lindjes sė Mesme, dhe nga 8- 4-1945 e deri mė 17-10-1945 u bė kryeministėr i Greqisė. Nuk pranoi kurrė shpėrblimet pėr detyrėn si kryeministėr. Ai vdiq nė Athinė mė 1957.

7. Diomidh QIRIAKO (1811-1869) lindi nė ishullin e Specas nė vitin 1811. Familja Qiriako i dha shumė Kryengritjes tė 1821. Vėllai i tij, Jani Qiriako ishte nėnadmiral i flotės sė ishullit tė Specas dhe u vra nė luftėn e Mesollogjis. Diomidhi studioi pėr drejtėsi nė Universitetin e Pizės dhe tė Parisit. Mė 1835 u bė prokuror i Gjyqit tė Shkallės sė Parė. Nė vitin 1840 u zgjodh i plot fuqishėm i ishullit tė Specas. Ishte redaktori kryesor i Kushtetutės tė vitit 1843 dhe qysh nga viti 1851 ishte profesor i sė Drejtės Kushtetuese. Ishte ministėr i Fesė dhe Arsimit Publik, dhe mė 18-3-1863 deri 29-4-1863 ishte kryeministėr i Greqisė. Vdiq nė Itali nė vitin 1869.

8. Emanuil REPILI (1863-1924) lindi mė 1863 nė Kranidhi. Studioi pėr drejtėsi dhe u muar dhe me gazetari. Ishte kryeredaktor i gazetės “Akropol” dhe ishte artikullshkruesi special pėr mė se njė dekadė. U bė ministėr i Jashtėm mė 1910 dhe mė 1913, nė krah tė kryeministrit Elefterios Venizellos. Ai mori administrimin e pėrgjithshėm dhe organizimin e Greqisė sė Veriut. Nė vitin 1925 u zgjodh ministėr i Ekonomisė dhe mė 1916 ministėr i Punėve tė Jashtme dhe nėnkryetar i qeverisė. Si ministėr i Jashtėm pėrpunoi dhe arriti tė votohet ligji pėr Bashkitė dhe Komunat qė tregonte sistemin e drejtimit tė bashkive dhe komunave. U zgjodh kryeministėr mė 21-8-1917 deri 28-8-1917, dhe nga 19-10-1917 deri 3-1-1918. Vdiq nė Kranidhi mė 1924.

9. Aleksandėr KORIZI (1885-1941) lindi mė 1885 nė ishullin e Poros. Studioi pėr Drejtėsi dhe nė vitin 1903 u emėrua nėpunės nė Bankėn Kombėtare Greke. U bė drejtor i kėsaj banke mė 1921 dhe nėndrejtor i saj mė 1928. Nė vitin 1929 krijoi Bankėn Bujqėsore dhe ishte i pari drejtor i saj. Mė 1936 u bė ministėr i Komunikacionit dhe mė 1939 u bė pėrsėri drejtor i Bankės Kombėtare Greke. Me vdekjen e kryeministrit Metaksait nė janar tė vitit 1941, kur askush nuk ndėrmerrte qeverisjen e Greqisė, mori detyrėn e kryeministrit mė 19-1-1941, dhe mė 18 prill 1941, pas njė mbledhje tė vėshtirė tė Kėshillit tė Ministrave, kur u kthye nė shtėpi, vrau veten.

10. Kiēo XHAVELl (1801-1855), nė s’ėshtė mė i rėndėsishmi i fisit tė madh Suljot tė Xhavellave, ėshtė gjithėse si, mė i rėndėsishmi i Xhavellave qė morėn pjesė nė Revolucionin e 1821. Xhavella mė i rėndėsishėm cilėsohet Fotoja, pėr tė cilin Kollokotroni thoshte: ‘’Marko Boēari nuk kapej, por Fotoja ishte pėrsosmėria. Kiēo Xhavella u rrit nė Kofuz, ku ishin shpėrngulur suljotėt pas pushtimit tė Sulit nga Ali Pasha. Mė 1820 rikthehet nė Sul pas marrėveshjes tė suljotėve me Aliun dhe shpallet kapedan nė moshėn 19 vjeē. Shkonte nė Itali me detyrė tė siguronte municione, por kur u kthye, Ali Pasha ishte vrarė dhe suljotėt, u shkulėn pėrse dyti nga Suli prej turqve tė Sulltanit. Xhavella shkon nė Etolakananidhe merr pjesė nė tė gjitha betejat e rrethinės, qoftė nėn komandėn e Marko Boēarit qoftė dhe vetėm. Kur Gjeorgji Karaiskaqi u bė kryegjeneral i Rumelisė, Kiēo Xhavella me suljotėt e ndoqėn pas, pavarėsisht nga kundėrshtimet fillestare. Mė 1835 mbreti Othon e bėri nėngjeneral dhe Mbikėqyrės i Pėrgjithshėm i Ushtrisė dhe adjutant tė vet. Kiēo Xhavella shėrbeu si prokuror, kryegjeneral pas vdekjes sė Karaiskaqit, ministėr i mbrojtjes mė 1844. Mė 1847-1848 ishte kryeministėr. Vdiq mė 1855 nė Mesologgji. Sot pjesėtarėt e fisit tė Xhavellave i kemi nė Shqipėri, Greqi, SHBA dhe Australi. Ata qė jetojnė nė Shqipėri e kanė ndryshuar mbiemrin nga Xhavella nė Tasho. Trashėgimtarėt e fisit tė Xhavellave ēdo 6 gusht mblidhen nė Melesin nė kishėn e Shėn Sotirit ku festojnė sė bashku dhe kujtuar tė parėt e tyre. Xhavellasit kanė qenė pjesėtarė edhe tė gardės sė Skėnderbeut.

11. Jonani Teodor Kolokotroni (1804-1868) lindi mė 1804 nė Zakintho. Qė nė moshė tė re 17 vjeēare mori pjesė nė kryengritjen kundra turqve. Mori pjesė nė disa beteja tė mėdha pėr ēlirimin e Greqisė si nė Tripoli, Navplio, dhe luftoi pėrkrah arvanitasit Gjeorgjio Karaiskaqit deri nė vrasjen e tij. Pas kėsaj Joani u kthye nė Peloponezi pėr tė luftuar edhe aty kundra turqve. Ishte mik i arvanitasit tjetėr Joani Kapodistrisė dhe u burgosmė vonė nga kundėrshtarėt politik qė kundėrshtoni ardhjen e mbretit Otton. Nė vitin 1836, kur Greqinė e udhėhiqte mbreti Otton ishte gjeneralmajor i ushtrisė sė tij. U zgjodh Kryeministėr i Greqisė nė vitin 1862 dhe luftoi pėr tė mbrojtur mbretin Otton tė cilėt kundėrshtarėt politik donin ta rrėzonin nga pushteti. Me largimin e mbretit Otton nga fronti mbretėror u largua pėr nė Itali. U rikthye nė Greqi pas ardhjes tė mbretit Gjeorgjit tė Parė. Vdiq mė 20 maj 1868
.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Angela
Fillestar/e
Fillestar/e


Female
Numri i postimeve: 33
Age: 28
Vendi: Shqiperi
Registration date: 02/03/2010

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Wed Mar 17, 2010 4:03 pm

http://www.youtube.com/watch?v=qpzESpU8_x4

http://www.youtube.com/watch?v=ShLwiSiOeTQ&feature=related
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Wed Mar 17, 2010 9:25 pm

Lazaros Koundouriotis 1821 dhe quhet "i Ati i Kombit"
Edhe ky me origjinė Shqiptare

Lazaros Koundouriotis fought during the Greek War of Independence 1821 and is
called "the Father of the Nation"


The Koundouriotis family, which produced the first President of the Greek Republic, was Albanian, like many of Idra's early settlers, who fled here from the Turks in the 15th century. Despite popular mistrust of the Albanians today in the face of a new wave of immigration, elements of Albania have penetrated into Greek culture: the foustanella or kilt that's a part of the formal attire of Greek soldiers is based on Albanian fighting gear, and is sometimes referred to as the "Albanian kilt:" http://books.google.com/books?id=CZUhoF ... ka&f=false
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi


Female
Numri i postimeve: 4679
Age: 26
Vendi: Atje ku un dua ..............
Registration date: 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Thu Mar 18, 2010 12:18 am

Grekqija eshte popull i perzire.
ka Turq, bullgare,maqedonas,coban (vlleh) ka pase edhe arab.
pjesa me e madhe e popullsis ka qen me shqiptare por kan qen te perndjekure, kam pare nje emisjon vetem te vjetrit e ruaj traditen e gjuhes Shqipe ate edhe fshehtas.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Greket dhe Arvanitet.   Mon Mar 22, 2010 9:25 pm


Nė vitet 1980 ai e braktis profesionin e tij tė avokatit pėr t'u marrė me studimet historike, folklorike dhe gjuhėsore tė arvanitasve tė Greqisė. Nė vitin 1983 Aristidh Kola zgjidhet kryetar i “Lidhja Arvanitase tė Greqisė” (Arvanitikos Syndesmos Elladas) dhe po atė vit do botonte librin e tij tė parė me titull “Arvanitasit dhe origjina e grekėve” njė libėr i ringjalljes sė vetėdijes arvanitasve nė Greqi, qė do tė ribotohej edhe nėntė herė tė tjera nė gjuhėn greke.

Nė vitin 1985, Aristidhi ishte organizatori kryesor i koncertit tė parė nė Greqi me kėngė arvanitase, ku me Dhimitėr Lekėn dhe kėngėtarin Thanasi Moraitin bėnė tė mundur nxjerrjen e diskut CD tė parė nė historinė shqiptare me kėngė arvanitase “Kėngė Arvanite”.

Nė vitin 1989, boton librin “Gjuha e Perėndive”, dhe mė 1995, Aristidhi themelon shtėpinė botuese “Thamiras”, me qėllim botimin e veprave tė autorėve arvanitas, por edhe tė autorėve nga Shqipėria, dhe midis tyre ėshtė ribotuar vepra e Fan.S.Nolit “Historia e Gjergj Kastriotit Skėnderbek”. Po nė vitin 1995, do botonte librin mė tė suksesshėm nė gjuhėn greke dhe shqipe “Greqia nė kurthin e serbėve tė Millosheviēit”. Njė libėr qė tregon pėr komplotet dhe masakrat ē’njerzore serbe kundėra kombeve tė ish- Federatės Jugosllave dhe kryesisht tė shqiptarve. Nė librin “Greqia nė kurdhin e serbėve tė Millosheviēit” Aristidh Kola do tė paralajmėronte pėr masakrėn qė po pregatiste Millosheviēi dhe bashkėpuntorėt e tij kundra popullit shqiptar tė Kosovės.

Nė vitin 1996 Aristidhi i nderuar do jepte dorheqjen si kryetar i “Lidhjes Arvanitase tė Greqisė” pėr tu marrė vetėm me studimet pellazgjike, dhe nė vitin 1997, Aristidh Kola do botonte i vetėm revistėn tre mujore “Arvanon”. Ku nė kėtė revistė, ai merrte pjesė bashkė me shqiptarėt e Kosovės nė luftėn e drejtė tė tyre.

Me fillimin e luftės nė Kosovė, Aristidh Kola bashkė me arvanitas tė tjerė do tė mbronin ēėshtjen e drejtė tė popullit shqiptar tė Kosovės, pėrballė deputetėve, gazetarve dhe intelektualve grekė qė ishin rreshtuar nė krah tė kriminelėve tė Millosheviēit. Atėhere emigrantėt shqiptarė nė Greqi do shikonin ēdo mbrėmje Aristidhin dhe arvanitas tė tjerė nė ekranet televizive greke duke mbrojtur tė drejtat e shqiptarėve tė Kosovės dhe tė emigrantėve nė Greqi.

Me punėn e tij tė palodhėshme nė ndihmė tė ēėshtjes shqiptare tė Kosovės, ai informonte publikun e painformuar drejtė grek pėr dramėn e dhimbėshme qė po kalonin shqiptarėt nė Kosovė. Pėr kėtė shkak, akuza dhe “shigjeta me helm” do tė hidheshin kundėra Aristidhit, njeriut tė ndershėm dhe tė drejtė. Ai do tė akuzohej nga deputetė grekė si agjent i Shqiprisė dhe i shqiptarėve. Kur dilte nė TV greke shkonte me vetėdije, se po shkonte nė shtigje me rreziqe tė mėdha, por ai i kishte marrė parasysh tė gjitha dhe gjėnė mė tė keqe...!

Me hyrjen e trupave tė NATO-s nė Kosovė, Aristidhi shprehte dėshirėn pėr tė vizituar Kosovėn e lirė. Por dėshira nuk iu realizua, Kosova e lirė mbeti nė zemrėn dhe ėndėrrėn e tij.

Mė 24 maj 2000, njė ditė pėrpara prezantimit tė librit tė tij, kushtuar arbėreshit tė njohur urat Antonio Belushit, me titull “Antonio Belushi dhe magjia e traditės popullore” Aristidh Kola do tė shtrohej urgjentisht nė njė spital tė Athinės i sėmurė rėndė. Veprimtaria pėr prezantimin e librit tė tij u bė pa tė, pa frymėzuesin e atij takimi prekės. Njė sėmundje e pa shėrueshme qė do pėrparonte me shpejtėsi pėr ti marrė jetėn njeriut tė mirė nė mbrėmjen e 11 tetorit 2000 nė spitalin Evangjelizmos nė Athinė ku lėndonte prej njė muaj. Vdekja e Aristidh Kolės goditi zemrat e mijra emigrantėve shqiptarė qė punojnė e jetojnė nė Greqi. Ajo vdekje preku shpirtrat e arbėreshėve kudo qė ndodhen nė botė. Njė vdekje e parakohėshme qė mori jetėn e historianit dhe studjuesit arvanit Aristidh Kola, kėtij avokati tė ēėshtjes shqiptare, qė punoi pėr miqėsinė dhe bashkėpunimin e popujve tė Ballkanit. Pak ditė para se tė vdiste Aristidhi kishte pėrfunduar me dorėshkrim librin “Zeusi pellazgjik dhe mashtrimi indo-europjan”. Nė kėtė libėr tė fundit tė tij, Aristidh Kola na sjell shumė tė dhėna tė rėndėsishme, pėr perjudhėn parahistorike dhe kryesisht pėr paraardhėsit e shqiptarve tė Kosovės qė ishin Dardanėt Pellazgjik.
Nga raca shqiptare kanė dalė burra qė kanė udhėhequr Turqinė, Egjiptin, Italinė, Rumaninė, kanė qenė Papė edhe shumė Kryetar dhe kryeministra tė Greqisė kanė qenė me origjinė shqiptare. Nga 100 heronj tė Kryengritjes greke tė 1821, 90 prej tyre janė shqiptar qė sot njihen me emrin Arvanitasit. Greqia disa herė ėshtė udhėhequr nga mbretėrit edhe disa herė ka pasur Kryetar Republike duke humbur drejtimin nga mbretėrit. Nga studimet e mia shumė vjeēare kam nxjerrė biografitė e disa nga Kryetarėt e shtetit grek qė lindėn nga raca shqiptare. Kėshtu, kryetari i parė i Greqisė mė 1828 deri mė 1831 ishte Joani Kapodistria, mė tej kemi mė 1924-1926 admiralin Pavlos Kunduriotin, mė 1926 gjeneralin Teodor Pangallos, mė 1926-1929 kemi pėrsėri admiralin Pavlos Kunduriotin, 1929-1935 kemi Aleksandro Zaimin, 1971 Jorgo Papadhopulos, edhe sot ēamin Karolos Papuliasin. Pra, nga dymbėdhjetė Kryetarė qė kanė udhėhequr Republikėn Greke nga 1828 e deri mė sot 2007, shtatė prej tyre rrjedhin nga familje shqiptare.

Sot do tė shkruajmė pėr atė burrė qė u zgjodh Kryetar i Parė i Greqisė sė Pavarur mė 1827 Joani Kapodistira i cili lindi nė qytetin e Gjirokastrės nė vitin 1776. Por disa historianė grekė mėndje ngushtė kanė falcifikuar biografinė e Kapodistrisė qė ishte shqiptar duke u munduar tė fshehin historinė e vėrtetė, por edhe kėtė herė ata nuk ia arritėn qėllimit dashakeqės sepse nė Greqi ka edhe nga ata studiues qė e pranojnė tė vėrtetėn sado qė e hidhur tė jetė pėr kombin grek.


Nuk mund ti vihen pranga dritės
e diellin nė varr ta groposin, nuk mund
ndaloni - ai qė keni nė duar
ėshtė njė mal drite
por dhe Himalajė nė shpirtin tonė.

Tepėr i rėndė pėr ta mbajtur gjashtė burra
nė atė arkivol prej drurėve tė kėtij dheu
ėshtė flaka e zjarri i Prometeut
qė u mėsoi popullit tė vet sekretin
si ta ndezin pishtarin e dritės
e pėr ta mbrojtur atė dritė, si tė vdesin.


Pėr kėtė u zemeruan zotėrit e Olimpit
e vranė,
jo nė Kaukazin e largėt
as nė mitologjinė helene
por nė Athinėn moderne
ku natėn tė vrasin e ditėn tė qajnė.

Si mund ta zėrė varri atė farė vigani
atė qė mbi kokė pranonte veē qiellin
qė e pagoi qėllimin me lirinė e jetėn
si mund ai dheun e zi ta durojė
- Mbahuni burra, mos qani, qėndroni
e jo si ushtarė tė drobitur pas beteje
por si ata qė luftėn fillojnė

Jeni arvanites, bijtė e nipėrit e revolucionit
tė Kollokotronit dhe tė Marko Boēarit
qė bėnė epokė permes luftrash e zjarrit
ju shqiponja me krahėt e lirisė
qė ky 11 tetor 2000 akull nė gjoks ju vuri
ndaloni, e puthni nė ballė
i vini nė thilenė e gjaketės trėndafilin
tė kuq si gjaku nė flamurin tonė
t’ua tregojme vrasėve skutave tė Akropolit
se zemra e tij nė zemrėn tonė rron.

Ti themi ne shqiptarėt e gjithė botės:

Ari, ti e di se sa tė deshėm
tek ti kishin dashurinė
ėndrrėn si flamur shprese
se edhe ti ishe si ne
bir i zogut tė qiellit, shqiponjė
kėnga arvanite, kapedanėt e detit
trimat qė bien por kurrė nuk vdesin
Aristidh Kolia, gjaku i gjakut tonė.

Po qan njė arvanitas i vogėl
tek pragu i portės
nė Thivėn ku ti ke lindur, belbėzon
me fjalėt e lashta sa vetė bota:
- Nana du klumėsht! Nana don...

Nuk mund ti vihen pranga dritės
e Diellin nė varr ta groposin, nuk mund!
hijenat e erresirės me kot skėrmitėn
zjarrin qė ti ndeze, ta shuajnė nuk mund!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Greket dhe Arvanitet.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 3 e 7Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -