Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 GJUHA SHQIPE

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2  Next
AutoriMesazh
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 2:59 pm

Gjuha shqipe sot flitet nė Shqipėri dhe jashtė kufijve tė saj nė Kosovė, nė territorin ndėrmjet Shkupit, Gostivarit, Tetovės dhe Di-brės, nė Preshevė, nė Bujanovc dhe nė Medvegjė, nė Krajė, nė Ulqin me rrethina deri nė Tivar dhe nė Ēamėri. Shqipja, pra, flitet nė viset perėndimore tė Ballkanit, aty ku kryqėzohen rrugėt qė lidhin lindjen me perėndimin, pikėrisht nė atė rajon qė ka qenė djepi i qytetėrimit antik evropian. Gjithashtu, shqipja flitet edhe nė diasporė (nė Itali, nė Greqi, nė Bullgari, nė Ukrainė), edhe nė shumė vende tė tjera tė kontinentit tonė dhe mė gjerė, nė Amerikė, nė Azi dhe nė Australi nga shqiptarė tė vendosur atje nė kohė mė tė hershme ose mė tė vonshme.
Gjuha shqipe i pėrket familjes sė gjuhėve indoevropiane. Rreth dy mijė fjalė tė shqipes janė me origjinė indoevropiane: kokė, ditė, natė, dimėr, ujė, ha, pi, jam, kam, zog, dem, elb etj. Shqipja formon njė de-gė mė vete nė familjen e gjuhėve indoevropiane. Gjuha shqipe pra nuk ka lidhje birėrie me asnjėrėn nga gjuhėt e sotme indoevropiane.
Territori shqiptar ka qenė i banuar qė nga paleolitiku i mesėm (100000 - 40000 vjet para erės sonė). Gjurmėt e para tė rėndėsishme tė qytetėrimit i pėrkasin neolitit (6000-2000 vjet para erės sonė).
Nė fillimet e kohės sė bronzit fiset ilire shfaqen nė njė territor tė gjerė qė shtrihej nga gadishulli i Istrias nė veri deri nė gjirin e Artės nė jug. Nė lindje, kufiri i tyre shtrihej afėrsisht deri te lumenjtė Vardari e Morava. Popullsia ilire eshtė formuar nga popullsi autokto-ne tė epokės sė neolitit, pas ardhjes sė popullsive indoevropiane aty nga fundi i mijėvjeēarit tė tretė para erės sonė. Pra, Ilirėt pėrbėnin njė popullsi shumė tė vjetėr tė vendosur nė perėndim tė Ballkanit. Emrat e dy fiseve ilire, Pajonėve dhe Thesprotėve, i gjejmė tek "Iliada" dhe "Odiseja" e Homerit.
Kjo popullsi del me ketė emėr nė shekullin e pestė para erės sonė. Nė rrethinat e Durrachium-it (Durrėsi i sotėm) u formua nyja e Shtetit tė parė Ilir. Gjuha e kėsaj popullsie ishte ilirishtja.
Shqiptarėt janė pasardhės tė ilirėve dhe gjuha shqipe pasardhėse e ilirishtes.
Nga kjo gjuhė nuk kanė mbetur veēse pak fjalė tė cilat mund tė shpjegohen me gjuhėn shqipe dhe konkretisht sika = thika, peli = pleq, aspetos = i shpejtė. Edhe disa emra gjeografikė dhe emra perso-nash ilirė mund tė shpjegohen me fjalė tė shqipes. Kėshtu p.sh. Dardania ėshtė shpjeguar me shqipen dardhė, Dalmatia me shqipen del me, dele, Ulkin me shqipen ulk, ujk, Dimalum me shqipen di mal dy male, Bardhul me shqipen i bardhė, Daz me shqipen dash..
Nė vitin 168 para erės sonė, Iliria u pushtua nga romakėt. Filloi kėshtu njė periudhė pushtimi qė zgjati pėr mė shumė se pesė shekuj.
Nė shekullin e VII Shqipėria u pushtua nga sllavėt, kurse nė shekullin XV nga turqit otomanė. Pushtimi otoman vazhdoi pesė shekuj deri mė 28 nėntor 1912.
Nė Mesjetė, popullsia e territoreve tė populluara nga fiset ilire, quhej Albanoi dhe vendi Albanon, prej nga ka dalė forma popullore Arbėnesh ose Arbėresh.
Emrat e sotėm Shqipėri, shqiptar, shqip janė shfaqur nė shekullin XVII.
Gjatė kėsaj periudhe tė gjatė pushtimi, gjuha dhe kultura shqiptare kanė qenė nėn ndikimin e gjuhės e tė kulturės latine, greko-bizantine, sllave e turke. Gjenden nė shqipe fjalė me origjinė nga greqishtja e vjetėr, latinishtja, greqishtja bizantine, sllavishtja, turqishtja etj.
Nga greqishtja e vjetėr kanė hyrė fjalė tė tilla si: drapėr, lakėr, qer-shi, shpellė; nga latinishtja: arė, kalė, mbret, furkė, ungj,- nga greqi-shtja bizantine: fis, ikonė, kollogjer, manastir; nga sllavishtja: gjobė, lopatė, pushkė, opingė, rob, si edhe toponime: Berat (bel+grad), Dropull (Drino+polje), Konispol (kon+polje), Velipojė (veliko+polje), Zadrimė (za+Drin), Zagori (za+gor); nga turqishtja: tepsi, pazar, cohė, bahēe, oxhak, sobė, jastėk, ilaē etj.
Ėshtė e vėrtetė qė shqipja ka pėsuar ndikime nga gjuhėt e huaja, sidomos nė leksik, po ėshtė po kaq e vėrtetė qė ajo ka shfaqur aftėsi pėr t'i asimiluar dhe ndryshuar sipas modelit tė vet huazimet, duke treguar forcėn dhe gjallėrinė e saj. Kėshtu fjalėt e greqishtes sė vjetėr drapanon, kerasia, spileon nė shqip dalin drapėr, qershi, shpellė,- nė latinisht arvum, vicinium, impertorem nė shqip arė, fqinj, mbret,- nė sllavisht glob, opanak, ravnica nė shqip gjobė, opingė, rrafshė.
Gjithsesi gjatė periudhės qė vendi ynė, kultura jonė, gjuha jonė ishin nėn influencėn e kulturės e tė gjuhės latine, greko-bizantine, sllave e turke, gjuha shqipe ka ruajtur origjinalitetin e saj si gjuhė indoevropiane me strukturė fonetike, gramatikore e leksikore tė veēantė.
Nė historinė e Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve Rilindaj shqiptare (XIX-XX) zė njė vend tė veēantė. Gjatė kėsaj periudhe, problemet e gjuhės u bėnė pjesė pėrbėrėse e programit tė Rilindjes shqiptare, e cila, me alfabetin e Shoqėrisė sė Stambollit (1878) hodhi bazat pėr zgjidhjen e problemit tė alfabetit tė gjuhės shqipe, i cili pėrfundimisht u zgjidh nė Kongresin e Manastirit mė 1908. Nė bazė tė alfabetit tė gjuhės shqipe ėshtė alfabeti latin.
Dokumentet e para tė shkruara tė shqipes i pėrkasin shekullit XIV. Libri i parė i shkruar ėshtė "Meshari" i Gjon Buzukut qė i pėrket gjysmės sė dytė tė shek. XVI (1555). Ka mundėsi qė tradita e shkrimit tė shqipes tė ketė qenė mė e vjetėr. Shqipja ėshtė shkruar nė dy dialekte kryesore, nė gegėrisht dhe nė toskėrisht. Vepra e parė toskėrisht ėshtė "E mbėsuame e krishterė", shkuar nga Lukė Matrėnga dhe botuar nė Romė mė 1592. Shqipja ka vazhduar tė shkruhet nė dy dialekte deri mė 1972, kur toskėrishtja letrare u shpall gjuhė letrare kombėtare ose gjuhė letrare e njėsuar.


Edituar pėr herė tė fundit nga Vrana Konti nė Thu Feb 19, 2009 7:46 pm, edituar 2 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:01 pm

ALFABETI

Kongresi i Manastirit dhe alfabeti i gjuhes shqipe
Gjatė zhvillimit tė letėrsisė shqipe u hartuan disa alfabete tė ndryshme. Njė nga mė tė fundit ishte ai i krijuar nė Stamboll. Megjithatė, mendimi i pėrgjithshėm ishte se shkronjat jolatine nuk ishin aspak tė pranueshme pėr prodhimin e letėrsisė shqipe dhe gjuhės kombėtare shqipe. Pėr kėtė arsye, shoqėria aktive dhe idealiste ‘'Bashkimi'' nė Manastir, thirri Kongresin e Parė tė Pėrgjithshėm pėr diskutimin e njė alfabeti tė njėsuar. Njė alfabet i njėsuar do tė ishte fillimi i letėrsisė mbarė shqiptare. Prandaj mė 14 Nėntor 1908 nė Manastir u mblodh Kongresi i Manastirit ose Kongresi i Alfabetit.

Nė kėtė kongres ishin tė pranishėm 150 delegatė, tė ardhur nga tė gjitha anėt e Shqipnisė, si dhe nga komunitetet shqiptare nė Rumani, Itali, Greqi, Turqi, Egjypt, Amerikė etj. Kryetar i Kongresit u zgjodh Mithat Frashėri, i biri i Abdyl Frashėrit. Mithat Frashėri ishte nė atė kohė redaktor i dy revistave qė botoheshin nė Selanik: Liria dhe Dituria. Sekretare e komosionit u zgjodh Parashqevi Qiriazi, mėsuese e shkollės sė vashave nė Korēė. Nėnkryetar u zgjodh Grigori Cilka, nga Korēa si dhe 11 antarė tė tjerė. Nė atė Kongres merrnin pjesė shqiptare te fese moslemane, katolike, ortodoksė, protestant, njerės tė ditur dhe te gjithė erdhėn sė bashku tė bashkuar si vėllezėr pėr njė qėllim tė madh kombėtar.

Kumtesa e mbajtur nga prifti katolik Gjergj Fishta, nga Shkodra, preku tė gjithė pjesmarrėsit sa njė hoxhė rendi ta pėrqafonte para tė gjithėve. Kėrkesa e kombėtaristėve shqiptarė ishte qė gjuha jonė Shqipe tė mos shkruhej as me shkronja arabe, as me shkronja greke, por me alfabetin latin, gjė qė nėnkupton mosnėnshtrimin qoftė ndaj otomanėve qoftė ndaj grekėrve. Kongresi vendosi me votė unanime tė lenė mėnjanė alfabetin e Stanbollit, dhe ta shkruanin gjuhėn shqipe vetėm me alfabetin latin me 36 shkronja dhe qė pėrdoret deri mė ditėt tona. Gjithashtu, u vendos qė pas dy vjetėsh tė mbahej njė Kongres i dytė nė Janinė pėr tė shqyrtuar problemet drejtėshkrimore e letrare, si dhe pėr tė bėrė pėrpjekje pėr shkrirjen e dialekteve gegė dhe toskė nė njė gjuhė tė njėsuar shqipe. Duke qenė se para Kongresit tė Manastirit, gjuha shqipe ishte shkruar me shkronja arabe, greke, sllave, apo pėrshtatiet e tyre, vendosmėria e delegatė vepėr t'i kthyer sytė nga perėndimi ishte haptazi njė shpallje kulturore e panvarėsisė, gjė qė nuk kaloi pa u vėnė re as nga qeveria turke e as nga kisha ortodokse greke dhe aleatėt e tyre sllavė.

Ndre Mjeda, njė studiues jezuit, i thurri vargjet, ndoshta mė tė bukura gjuhės shqipe nė atė kohė:

Pėrmbi za, qė lėshon bylbyli,
Gjuha shqipe m'shungullon,
Pėrmbi erė, qi nep zymbyli,
pa da zemrėn ma ngushėllon.
Gegė e toskė, malėsi, jallia,
jan nji komb, m'u da s'duron,
fundė e majė nji asht Shqipnia,
e nji gjuhė t'gjith na bashkon.


Nė Manastir u hap dhe shtypshkronja, e cila financohej nga njė grup tregėtarėsh atdhetar moslemanė shqiptar. Shtypshkronja e Manastirit shpejtė u bė e njohur nė tė gjithė Shqipninė si shpėrndarėse e librave dhe gazetave nė gjuhėn shqipe. Nė kėtė punishte ishin tė punėsuar 17 vetė, tė cilėt punonin me njė makinė tė re elektrike, qė vihej nė lėvizje me dorė, pėr tė shtypur gazetėn e pėrjavėshme Bashkimi i Kombit si dhe abetaret shqipe dhe tekstet shkollore.

Ndėrkohė ēėshtja e gjuhės shqipe shpesh bėhej shkas shpėrthimin e dhunės sė fanatikėve qė sulmonin pa mėshirė pėrparimin e gjuhės shqipe. Babė Dudė Karbunara (1842-1917) i lindur nė Berat, bashkėpunonte ngushtė me Kostandin Kristoforidhin. Babė Karbunara shumė herė filloi gjatė kremtimit tė meshės tė lexonte ungjullin nė gjuhėn shqipe dhe kėshtu i filluan kėrcėnimet e para nga eprorėt klerikė otodoksė dhe mė 1895, fanatikėt i dogjėn tė tėrrė shtėpinė. Prifti ortodoks kapedan Stathi Melani vraponte me librat shqip nė gji dhe me pushkėn nė krah fshat mė fshat nė Shqipninė e jugut pėr pėrhapjen e shkollės shqipe dhe kishėn shqiptare. Veprimtaria e At Stath Melanit ra nė sy tė autoriteteve turke. Tri herė turku ja dogji shtėpinė dhe librat shqip, por At Melani nuk pyeti. Mė 24 Dhjetor 1917 At Stathit i kishin zėnė pritė banda e kusarėve tė Josif Suropullos, tė cilėt e vranė duke i prerė kokėn At Stath Melanit.

Petro Nini Luarasi (1865-1911) ėshtė njė nga atdhetarėt e shquar qė punoi pėr pėrhapjen e gjuhės shqipe nė rrethin e Korēės. Qe drejtor i shkollės sė djemėve nė Korēė. Petro Nini Luarasi shkonte fshati nė fshat pėr pėrhapjen e gjuhės shqipe. Mė 20 Shtator 1892, peshkopi i Kosturit Fillaterri nxorri njė lajmėrim me titull ‘'Mallkimi i shkronjave shqipe''. Mė 1909, qeveria turke mbylli tė gjitha shkollat shqipe dhe dha urdhėr tė prerė tė shuhen nė zjarr tė gjitha librat, dokumentat dhe letėrsia shqipe. Gjendja politike nė vend nė atė kohė ishte kritike pėr tė marrė flakė nga ēasti nė ēast. Pėr atdhetarėt shqiptarė u bė mė se nuk do t'i realizonin dot kurrė qėllimet e tyre tė larta pa hapur mė parė shkollat shqipe pėr formimin e rinisė. Deri nė atė kohė rinia shqiptare kishte qenė objekt i propagandės sė huaj nė shkollat e hapura nga qeveria turke dhe nga kisha greke. Megjithatė, gjatė punės pėr krijimin e sistemit tė tyre shkollor, atdhetarėt shqiptar u ndeshėn me tri probleme tė mėdha, pengesa nga autoritetet turke dhe greke, mungesa e tė hollave dhe mungesa e mėsuesve tė shkolluar.

Shuma tė vogla por tė dobishme tė hollash ishin mbledhur aty-kėtu brenda vendit, kurse ato mė tė mėdha kishin ardhur nga shoqėritė dhe klubet shqiptare nė vendet e tjera. Mirėpo kishte fare pak mėsues tė shkolluar tė gjuhės shqipe. Pėr tė bėrė ballė kėsaj sfide arsimore, Klubi i Selanikut thirri njė tjetėr Kongres nė Elbasan, nė zemėr tė Shqipnis, nga data 20 deri 27 Gusht tė 1909. Nė kėtė Kongres tetėditore, qė kishte synim zhvillimin e lėvizjes arsimore anembanė vendit, erdhėn delegatė nga 28 shoqėri e klube shqiptare. Nė Kongres u vendos qė tė themelohet ‘'Shkolla Normale nė Elbasan'' njė shkollė gjashtėvjeēare pėr pregatitjen e mėsuesve tė rinjė. Njerės tė mėsuar nė Universitetet e huaja Europjane u gjetėn dhe u caktuan pėr tė formuar trupin pedagogjik.

Klubi i Manastirit u caktua si qendra pėr krijimin e njė Federate tė Klubeve Shqiptare nė Shqipni dhe nė kurbet. Qėllimi i Klubeve ishte pėhapja e gjuhės dhe arsimit shqip, pa u pėrzier me politik. Klubi korēar ‘'Pėrparimi'' u caktua si qėndra financiare, qė do tė adimistronte ndihmat dhe shtimin e shkollave tė ditės dhe tė natės. Pėrgjegjėsia kryesore dhe prokupimi i madh ishte mbajtja e Shkollės Normale tė Elbasanit. Kongresi i Elbasanit nxiti tė gjithė shqiptarėt tė futnin gjuhėn shqipe nė shkollat e huaja, tė pėrhapura anemban Shqipnis. Mė 18 Nėntor 1909 u bė thirrja haptazi, ‘'Pėrmbajtjen e Shkollės Normale tė Elbasanit duhen, para, para e mė shumė para''. Nuk ėshtė e vėshtirė tė pėrfytyrohet niveli i ulėt i jetesės sė njerėzve, qė u bėhej njė propozim i tillė! Mirėpo, me ose pa mjetet e pėrshtatėshme, Shkolla Normale Elbasanit vazhdoi tė pregatiste pionierėt e arsimit pėr Shqipnin qė po rilindėte. Drejtori i parė i Normales ishte, Luigj Gurakuqi qė vite mė vonė kjo shkollė u pagėzua me kėtė emėr. Shkolla Normale u hap mė dhjetor tė 1909, me 143 nxėnės.

Shpėrthimi i shqiptarizmit i kaloi tė gjitha parashikimet e armiqėve tė gjuhės shqipe. Nė atė kohė dolėn nė dritė rreth 90 gazeta dhe revista shqipe, qė botoheshin nė Shqipni dhe nė kolonitė shqiptare jashtė vendit. Zhonturqit me kryetarin e tyre Ferit pashėn, tė friksuar nga ky shpėrthim i shpejtė i arsimit shqip, reaguan ashpėr, duke ndaluar shoqėritė, shkollat dhe botimet nė shqip. Nė Vlonė atdhetarėt e ndershėm arestoheshin dhe internoheshin, shkolla e Vlonės u mbyll, kurse drejtori i saj Loni Naēi u largua nga Shqipnia, nga frika e vrasjes. Nė Gjinokastėr pionieri i arsimit shqip kombėtar, Koto Hoxhi, u internua nė kėshtjellėn e Bosforit. Pandeli Sotiri, themelues i sė parės shkollė shqipe nė Korēė, u internua nė Selanik. Zhonturqit i kishin vėnė detyrė vetes pėr tė rrjepurr tė gjallė tė gjithė shqiptarėt e ndershėm qė punonin pėr pėrhapjen e gjuhės shqipe. Gjėrat po shkonin keq mė keq.

Dalja nė pah e gjuhės shqipe, me shkronja latine, provokoi mosleimanėt injorantė e konservatorė. Ata protestuan se shqipja, ashtu si turqishtja, duhen shkruar vetėm me shkronja arabe dhe se preferenca e atdhetarėve shqiptarė pėr shkronja latine perendimore ishte njė pėrēmim pėr fenė moslemane. Njerės tė paditur dhe injorantė formuan me mbėshtetjen edhe tė Qeverisė sė Zhonturqėve nė Stamboll shoqėrinė ''Mahfeli'' me synimin pėr pėrēarjen e shqiptarėve dhe frenimin e arsimit nė shqip. Nė fundė tė vitit 1909, Qeveria turke ndaloi pėrdorimin e gjuhės shqipe me shkronja kombėtare, nė tė gjitha shkollat anemban vendit. Gjithashtu, nxorri njė dekret, sipas tė cilit gjuha shqipe do tė shkruhet vetėm me shkronja arabe. Shoqėria reaksionare ‘'Mahfeti'' me mbėshtetjen e qeverisė turke, shtypi dhe shpėrndau abetaret e para me gėrma arabe. Pėr kėtė arsye, nė shkurt tė 1910, u mbajt nė Elbasan njė miting proteste, ku 7000 njerės protestuan kundra pėrdorimit tė shkronjave arabe pėr gjuhėn shqipe. Kėshtu po atė muaj protestat vazhduan nė Korēė, Berat, ku mbi 15.000 mijė vetė dogjėn nė qendėr tė qytetit abetaret shqiptare me gėrma arabe, tė dėrguara nga Stambolli.
Telegrame tė shumta nga shoqėritė, shqiptare tė Selanikut, Shkupit e Manastirit u shprehėn nė mbrojtje tė alfabetit shqip. Nė Shkodėr, njė grup myslimanėsh u bėnė gati tė organizonin njė manifestim nė pėrkrahje tė shkronjave arabe. Mirėpo ndėrruan mėndje kur 60000 katolikė dhe mysliman tė ndershėm shqiptar, nga Malėsia e Madhe, organizuan ditė mė parė njė manifestim madhėshtor nė pėrkrahje tė shkronjave latine. Protesta tė ngjashme u organizuan nė Pėrmet, Kolonjė, Tepelenė, Frashėrė, Konicė etj. Por turqit nuk deshėn t'ia dinin. Atėherė nė mars tė 1910 u thirr Kongresi i dytė i Manastirit. Aty u vendos qė tė vazhdojė pėrdorimi i alfabetit kombėtar me shkronjua latine dhe protestat kundėr vendimit tė padrejt tė Qeverisė Turke.

Gazeta atdhetare ‘'Shkreptina'' e Kajros botoi njė momerandum tė hartuar nga kryengritėsit qė luftonin nė malet e Shqipnis. Nė tė theksohej se qėllimi i tyre nuk ishte pėr plaēkitur apo pėr tė vrarė, por pėr tė luftuar pėr ‘'lirinė e edukimit nė gjuhėn shqipe dhe me alfabetin kombėtar, lirinė pėr tė hapur tė gjitha shkollat shqipe tė mbyllura nga qeveria turke dhe vėnien nė punė tė shtypshkronjave, si dhe botimin e gazetave tė ndaluara, lirimin e tė burgosurve politikė. Dhe pėrfundonte me mesazhin: “E gjithė bota e qytetėruar dhe veēanėrisht qeveria e perandorisė Otomane le ta dijė mirė se t ė gjithė shqiptarėt, gegė e toskė, kristjan dhe mysliman, nuk do ta pushojnė luftėn pėr kėto tri kėrkesa, derisa qeveria tė na i garantojė ato me siguri”.

Edhe nė kėtė luftė, shkolla shqipe doli fitimtare. Me pak mjete dhe mėsues, por me dėshirėn nė shpirt pėr dituri shkollore shqiptare, midis pengimeve, nga armiqtė e afėrmt dhe tė largėt, shkolla shqipe fitoi nga veriu e deri nė jug tė Shqipnis dhe pregatiti breza tė rinjė atdhedashės. Megjithėse ky zhvillim kulturor ishte pėrfytyruar si jo i dhunshėm, shpejt ai ishte kthyer nė njė zjarr tė rrezikshėm. Qė shqiptarėt trima si Isa Boletini dhe burri i zoti Ismail Bej Qemal Vlona, do nxitonin hapat pėr tė shpallur mėvetėsinė e Shqipnisė mė 28 nėntor tė 1912 nė Vlorė. Mbas pak muajsh filloi Lufta Balkanike dhe Manastiri e Shkupi, dy qytetet historikisht tė banuara nga shumica popullsi shqiptare, u pushtuan nga sllavėt. Tė gjitha dyqanet dhe librat shqip u dogjėn dhe shumica e atdhetarėve shqiptar u therrėn nga serbėt, disa u burgosėn. Popullata moslemane shqiptare u detyrua tė braktiste qytetin e Shkupit dhe tė Manastirit, ata familje ortodokse shqiptare qė mbetėn aty, me kalimin e viteve dhe me dhunė u nėnshtruan duke humbur dinjitetin e tyre shqiptar.

Pėrgatiti Arben LLALLA
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:03 pm

EMRI

Emra quhen fjalėt qė tregojnė qenie tė gjalla: djalė, vajzė, dele, dash, Agron, Mira;
Objekte materiale: gur, dru, libėr, fletore; por shpesh edhe cilėsi: dashuri, liri ose veprime: pastrim, rregullim.
Mjaft formime me prapashtesa funksionojnė nė tė njėtėn kohė si emra dhe si mbiemra: shqiptar, punėtor, fshatar, malėsor etj.
Disa emra dalin me nyje tė pėrparme: i biri, e bija, i ati, e ėma, i vėllai, e motra etj. Po kėshtu, edhe disa emra me origjinė nga mbiemri ose pjesorja e foljeve: i riu, tė rinjtė, e reja, tė rejat, e dashura, i pasuri, i varfėri, i pandehuri, tė ftohtėt, tė kėnduarit, tė folurit, tė ngrėnit.
Emrat e pėrveēėm dhe tė pėrgjithshėm
Emrat ndahen nė emra tė pėrgjithshėm dhe nė emra tė pėrveēėm.
Emra tė pėrgjithshėm quhen emrat qė tregojnė qenie ose sende tė tė njėjtit lloj: djalė, vajzė, dhi, cjap, dhomė, derė, si dhe abstrakte: miqėsi, lumturi, larje, fshirje.
Emra tė pėrveēėm quhen emrat qė tregojnė njė qenie ose njė send tė vetėm, tė dalluar nga tė gjithė tė tjerėt: Tiranė, Prishtnė, Krujė, Naim, etj.
Janė tė pėrveēėm:
-Emrat dhe mbiemrat e njerėzve, pseudonimet: Naim Frashėri, Gjergj Kastrioti, Kostandin Kristoforidhi, Asdreni (pseudonimi i Aleks Stavre Drenova), Migjeni (pseudonimi i Millosh Gjergj Nikolla)
-Emrat e kafshėve: Laro, Balo, Murro;
-Emrat gjeografikė tė shteteve, tė krahinave, tė maleve, tė lumejve, tė qyteteve, tė rrugėve, tė shesheve, tė kontinenteve, tė oqeaneve, tė deteve etj.: Franca, Shqipėria, Kosova, Drini, Korēa, (rruga) Fan Noli, (sheshi) Skėnderbej, Jupiteri, Azia, Paqėsori, Mesdheu;
-Emrat e periudhave dhe tė ngjarjeve historike: Mesjeta, Rilindja, Kongresi i Lushnjės;
-Emrat e institucioneve, tė organizatave e shoqatave: Presidenca, Kuvendi Popullor, Ministria e Financave, Instituti i Gjuhėsisė dhe i Letėrsisė, Shoqata e tė Pėrndjekurve Politikė.
-Titujt e veprave, tė revistave e tė gazetave: "Lahuta e malėsisė", "Albania", "Rilindja demokratike", "Gazeta shqiptare", "Studime filologjike".
Emrat e pėrveēėm zakonisht pėrdoren nė trajtėn e shquar:

Tirana ėshtė kryeqyteti i Shqipėrisė. Nė qendėr tė Tiranės ėshtė sheshi. Aty ndodhen Muzeu Historik Kombėtar, Pallati i kulturės, banka Kombėtare.
Tė gjithė emrat e pėrveēėm dhe emėrtimet e pėrveēme shkruhen me shkronjė tė madhe:
-emrat dhe mbiemrat e njerėzve: Gjergj Kastrioti, Leka i Madh;
-emrat e pėrveēėm tė kafshėve: Baloja, Laroja, Baloshi;
-emrat e planeteve dhe tė yjeve: Marsi, Jupiteri, Ylli Polar, Arusha e Madhe etj.;
-emėrtimet gjeografike tė njė vendi : Gadishulli Ballkanik, Qafa e Thanės, Poli i Veriut, Drini i Zi, Malėsia e Madhe;
-emėrtimet e institucioneve dhe partive: Ministria e Arsimit, Partia Socialiste, Balli Kombėtar;
-emėrtimet e periudhave dhe ngjarjeve historike: Rilindja, Mesjeta, Kongresi i Manastirit;
-emėrtimet e monumenteve tė kulturės: Dea e Butrintit, Xhamia e Et'hem Beut etj.;
-titujt e librave, tė gazetave, tė emrave tė rrugėve dhe firmave vihen nė thonjėza dhe vetem fjala e parė shkruhet me shkronjė tė madhe: "Gazeta shqiptare", "Dėshmorėt e lirisė", por rruga "Naim Frashėri", sheshi "Fan Noli".
Emri i pėrveēėm mund tė pėrdoret si emėr i pėrgjithshėm pėr tė treguar jo mė njė individ, por njė tip njerėzish qė i ngjajnė atij; jo njė krahinė, por send qė lidhet me emrin e kėsaj krahine etj.:

Ky njeri ėshtė tartuf i vėrtetė (hipokrit)
Ai porositi njė shishe kallmet (verė Kallmeti)
Nė kėto raste emrat e pėrveēėm shkruhen me shkronjė tė vogėl: ciceron, donkishot etj.
Emrat e pėrveēėm tė njerėzve dhe tė vendeve tė huaja shkruhen sipas shqiptimit qė kanė nė gjuhėn prej nga janė marrė: Shekspir, Bethoven, Klinton, Sharl dė Gol, Shiler, Nju-Jork, Kajro, Algjeri, Palestinė, Versajė etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:03 pm

Gjinia e EMRIT
1- Gjinia e emrave nė shumicėn e rasteve mund tė dallohet morfologjikisht nga mbaresat qė marrin ata nė trajtėn e shquar tė rasės emėrore tė njėjėsit:
Emrat mashkullorė marrin mbaresėn -i ose -u: plep-i, mendim-i, vėlla-i, burr-i (burrė), gjum-i (gjumė),
zog-u, dhč-u etj.;

Emrat femėrorė marrin mbaresėn -a ose -ja (kėtu ėshtė fjala pėr nė radhė tė parė pėr emrat e pėrgjithshėm).

Gjinia gramatikore e emrave tė pėrveēėm tė njerėzve pėrcaktohen nga seksi i personit pėrkatės, p.sh. Lekė-Leka, Dedė-Deda, Kolė-Kola, Koēo-Koēoja janė emra mashkullorė, megjithėse shkojnė sipas lakimit tė emrave femėrorė, nga ana tjetėr, emra si Nermin-i, Antigoni etj., janė emra femėrorė, megjithėse shkojnė pas lakimit tė emrave mashkullorė.
Po kėshtu disa emra si axhė-axha, dajė-daja, gegė-gega, toskė-toska, qė shėnojnė frymorė tė seksit mashkullor, megjithėse shkojnė pas lakimit tė emrave femėrorė, i pėrkasin gjinisė mashkullore, janė emra mashkullorė tė lakimit tė tretė).
Gjinia gramatikore e emrave tė mėsipėrm, tė pėrveēėm e tė pėrgjithshėm, shprehet sintaktikisht:
Fjalėt pėrcaktuese edhe fjalėt e tjera qė pėrshtaten me kėta emra, vihen nė trajtėn e gjinisė mashkullore p.sh.: Leka i Madh; Kola ėshtė punėtor i dalluar; Nermini ėshtė punėtore e dalluar; axha im; daja i vogėl etj.
2- Ka njė numėr emrash, tė cilėt dikur pėrdoreshin nė tėrė gjuhėn si asnjėanės dhe e formonin trajtėn e shquar tė emėrores me mbaresėn -t, p.sh,: drithė-t, gjalpė-t etj. Kjo formė dėgjohet ende sot nėpėr dialektet e nė tė folurit tė brezit tė vjetėr. Nė gjuhėn letrare tė sotme kėta emra pėrdoren si mashkullorė, d.m.th. e formojnė trajtėn e shquar tė emėrores sė njėjėsit me mbaresėn -j dhe formojnė trajtėn e shquar tė emėrores me mbaresėn -in.

Emrat nė fjalė janė:
ballė - balli - ballin
brumė - brumi - brumin
djathė - djathi - djathin
drithė - drithi - drithin
dyllė - dylli - dyllin
dhallė - dhalli - dhallin
dhjamė - dhjami - dhjamin
grurė - gruri - grurin
gjalpė - gjalpi - gjalpin
lesh - leshi - leshin
miell - mielli - miellin
mish - mishi - mishin
mjaltė - mjalti - mjaltin
ujė - uji - ujin
vaj - vaji - vajin
trajtat asnjėanėse tė kėtyre emrave mund tė pėrdoren nė vepra letrare pėr tė individualizuar ndonjė personazh me anė tė gjuhės ose pėr tė karakterizuar gjuhėn e njė epoke tė kaluar. Ato mund tė pėrdoren gjithashtu edhe nė shprehje frazeologjike, p.sh.: m'u ngjeth mishtė, ose kur kanė marrė njė kuptim tė veēantė, p.sh.: ujėt (nė kuptimin "ujėt e hollė„ ), dhjamėt (nė mjeksi, p.sh.: operoi dhjamėt).

Emri krye, kur pėrdoret me kuptimin "kokė", nė rasėn emėrore ose kallzore, ėshtė kurdoherė asnjėanės dhe formon trajtėn e shquar me mbaresėn -t, p.sh.: mė dhemb kryet, ndėrsa, kur pėrdoret me kuptimin "kryetar, i parė„ ose "kapitull" (libri) ėshtė kurdoherė mashkullor dhe e formon trajtėn e shquar me mbaresėn -u, p.sh.: kreu i vendit, kreu i tretė etj.
3- Njė numėr emrash, tė cilėt janė pėrdorur mė parė edhe si mashkullorė, edhe si femėrorė ose pėrdoren ende keshtu nėpėr tė folme tė ndryshme, kanė kaluar sot pėrfundimisht nė gjininė mashkullore, p.sh.:
borxh-i, djep-i, kryq-i, ligj-i, lot-i, nder-i (pėr kėtė arsye duhet thėnė faleminderit, falemnderit dhe jo faleminderės, falemnderės), pyll-i, qiell-i, shėndet-i, turp-i etj.;
Po kėshtu edhe: problem-i, program-i, komunizm-i, marksizm-i, organizm-i, reumatizm-i, sarkazm-i, etj.

Trajtat femėrore tė tyre, si borxha, djepja, ligja, lodja, ndera, problema, komunizma, reumatizma, sarkazma etj, kanė dalė jashtė normės sė sotme letrare dhe nuk duhen pėrdorur. Emri "furrė" ėshtė i gjinisė femėrore: furra (dhe jo furri).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:05 pm

Shumėsi i emrave mashkullorė
4- Mjetet e formimit tė trajtės sė shumėsit te emrave nė gjuhėn e sotme letrare janė tė larmishme.
Nė pėrgjithsi, trajta e shumėsit formohet me anė mbaresash. Nga kėto mė tė pėrdorshmet janė: -ė, -a, -e, p.sh.: anėtarė, grurė, lekė, shoferė, etj.; dema, fusha, kodra, pėllumba, vegla etj.; aksione, fise, kombe, shtete, etj.
Njė vend tė rėndėsishėm ndėr mjetet e formimit tė shumėsit zėnė edhe mbaresat -nj e -ra, p.sh.: arinj, mullinj, penj, heronj, ftonj, etj.; dhjamėra, fshatra, mallra, ujėra etj.
Njė numėr emrash e kanė trajtėn e shumėsit tė njėllojtė me trajtėn e njėjėsit, p.sh.: njė nxėnės-shumė nxėnės, njė mėsues-shumė mėsues, njė ditė-shumė ditė, njė kala-shumė kala, njė ide-shumė ide, njė shtėpi-shumė shtėpi, njė lagje-shumė lagje, njė depo-shumė depo etj.
Disa emra e formojnė trajtėn e shquar tė shumėsit duke pėsuar ndėrrime tingujsh nė temėn e tyre. Ndėrrimet kryesore janė:
a>e, e>i, k>q, g>gj, ll>nj, r>j.
Njė pjesė nga kėta emra marrin edhe njė mbaresė, p.sh.: breg-brigje, rrezik-rreziqe, kunat-kunetėr, etj;
kurse tė tjerėt nuk marrin mbaresė: dash-desh, mik-miq, plak-pleq, kungull-kunguj, bir-bij etj.

Pėr shkak tė ndikimit tė dialekteve ose tė varianteve letrare tė mėparshme, pėr disa tipa emrash nė gjuhėn e folur e nė gjuhėn e shkruar nganjėhėrė ndeshen ende dy ose mė shumė trajta shumėsi, p.sh.: oficera e oficerė, xhepa e xhepe, nxėnės (trajtė pa mbaresė) e nxėnėsa, dardhė, gjurmė (trajta pa mbaresa) e dardha, gjurma etj. Nė kėto raste zakonisht, vetėm njėra nga trajtat ėshtė nė pajtim me normėn e sotme letrare, ndėrsa trajta tjetėr nuk ėshtė normative dhe duhet mėnjanuar nga pėrdorimi letrar.

SHUMĖSI I EMRAVE MASHKULLORĖ
5- E formojnė shumėsin rregullisht me mbaresėn -ė emrat mashkullorė qė dalin me:
-ac: kupacė, pėrtacė, tullacė etj.;
-: gungaēė, gjembaēė, kulaēė, trazovaēė, (por ilaē-ilaēe)
-af: ēarēafė, fotografė, paragrafė, etj.;
-ak: binjakė, fshatarakė, fusharakė, kapakė, rosakė, ushtarakė, etj.;
-aq: hutaqė, shkataraqė, etj.;
-ash: balashė, gjumashė, larashė, etj.;
-: gjyveēė, kryeneēė etj.;
-ek: byrekė, direkė, dyfekė, dyshekė, fishekė, hendekė, lejlekė, mjekė etj;
-en: hostenė, kapitenė, legenė, sejmenė, sergjenė, etj. (bėjnė pėrjashtim: beden-bedena, liqen-liqene)
-ik: akademikė, calikė, diabetikė, historikė, ibrikė, klerikė, romantikė, zhapikėetj. (por: armik-armiq)
-in: beduinė, kofinė, latinė, pinguinė, qefinėetj.;
-ist: aksionistė, aktivistė, artistė, ballistė, futbollistė, ēiklistė, kapitalistė, specialistė, sportistė, turistė, etj.;
-ok: maēokė, malokė, misėrokė, patokė, shokėetj.;
-or: agresorė, ambasadorė, banorė, dėshmorė, fjalorė, frymorė, profesorė, punėtorė, traktorė, vaporė etj.
(por: auditor-auditore, kor-kore, korridor-korridore);
-osh: baloshė, barkorė, mjekrorė, trimorė, etj. (bėjnė pėrjashtim: kosh-kosha, djalosh-djelmosha);
-ot: despotė, himarjotė, patriotė, suljotė etj. (bėn pėrjashtim lot, qė e ka shumėsin njėsoj si njėjėsin, por nė trajtėn e shquar lot-ėt);
-tar: ēlirimtar, kėngėtarė, lojtarė, luftėtarė, shkrimtarėetj.;
-tor: fajtorė, konsumatorė, kultivatorė, muratorė, punėtorė etj.;
-uk: bishtukė, kopukė etj.
Fjalėt e mėsipėrme formojnė shumėsin me mbaresėn -ė, edhe nė rast se pėrdoren si mbiemra nė gjininė mashkullore p.sh.: djem binjakė, shkrimtarė romantikė, nxėnės punėtorė etj.
E formojnė trajtėn e shumėsit me mbaresėn -ė edhe gjithė mbiemrat e tjerė tė panyjshėm mashkullorė, qė dalin me fundoret e mėsipėrme, p.sh. dredharakė, artistikė, ēamarrokė etj. (Fundore quhet tingulli ose tingujt e fundit tė fjalės qė shėrbejnė si tipar klasifikues a karakterizues i saj).
6- E formojnė shumėsin pėrgjithėsisht me mbaresėn -ė emrat mashkullorė qė dalin me :
-(i)an: aeroplanė, evropianė, fazanė, filxhanė, fizikanė, gjerdanė, jargavanė, jorganė, havanė, hidroplanė, historianė, kazanė, luanė, matematikanė, partizanė, politikanė, republikanė, sahanė, shandanė, shejtanė, timpanė, tiganė, tiranė, etj.;
-ar: barbarė, detarė, fshatarė, hambarė, kalendarė, kėpucarė, korēarė, skenarė, ushtarė, etj.;
-ec: dordolecė, guralecė, memecė, mistrecė, pijanecėetj.;
-er: berberė, fenerė, frigoriferė, kaloriferė, oficerė, shoferė etj.;
-ir: Ilirė, vampirė, zinxhirė etj.;
-ol: gogolė, kaqolė, etj.;
-on: bidonė, timonė, vagonė etj.;
-un: bastunė, majmunė, pirunė, sapunė, spiunė etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:05 pm

Me mbaresėn -ė e formojnė trajtėn e shumėsit edhe mbiemra mashkullorė qė dalin me fundoret e mėsipėrme, p.sh.: djalosharė, grindavecė, barkalecė etj.

Njė numėr emrash qė dalin me tė njėjtat fundore si emrat e mėsipėrm nuk e formojnė shumėsin me mbaresėn -ė po me -a ose me -e. Mė poshtė po shėnojmė mė tė pėrdorshmit prej tyre.

Me mbaresėn -a:
-an: mana, patėllxhana;
-ec: bishtaleca, karkaleca, kastraveca, keca, speca;
-on: gramafona, magnetofona, mikrofona, telefona (dhe tė gjitha fjalėt e huaja tė pėrbėra, qė kanė si gjymtyrė tė dytė -fon), kupona, napolona;
-ol: gola, stola;
-un: ēuna, zhguna.
Me mbaresėn -e:
-an: divane, duhane, dyqane, hane, karvane, mejdane, oqeane, organe, plane, stane, tavane, vullkane (tė gjithė emrat me -an qė e formojnė shumėsin me mbaresat -a ose -e, nuk shėnojnė frymorė.
-ar: honorare, orare, pazare, qilare, seminare, tipare, thesare, visare, zare etj.
-ec: kotece;
-er: dikastere, karaktere, mermere, mindere, mistere, etj.;
-ir: hire, manastire, panaire;
-on: ballkone, ciklone, elektrone, frone, hone, hormone, kone, protone, sallone, shabllone, zakone;
-un: kanune.
7- Emrat qė dalin me -al, -ant, -at, -az, -el, -ent, -ez, -id, -it, -ont,
si rregull , e formojnė shumėsin me mbaresėn -ė, kur shėnojnė frymorė, dhe me -e (ndonjėherė me -a), kur nuk shėnojnė frymorė:
-al ą -ė admiralė, gjeneralė, intelektualė, vandalė, vasalė etj.;
-al ą -e centrale, festivale, ideale, kanale, karnavale, korale, kristale, lokale, male, materiale, minerale, etj.
(por: kuintalė)
-ant ą -ė aspirantė, elefantė, diversantė, gjigantė, kursantė, maturantė etj.;
-ant ą -e diamante, restorantė, variantė etj.;
-at ą -ė argatė, delegantė, diplomantė, kroantė, labeantė, vlonjantė etj. (kunatė - kunetėr)
-at ą -e agregate, aparate, atentate, fosfate, kampionate, kate, kombinate, pallate, silikate, shpate etj. (por: shtrat - shtretėr)
-az ą -ė matrapazė, xhambazė etj.;
-az ą -e kafaze, pullaze etj.;
-el ą -ė dembelė, kriminelė, teveqelė etj. (por: harabela);
-el ą -e akuarele, duele, hotele, pastele, tunele, zabele, etj.;
-el ą -a bela, ēengela, gjela, tegela etj.;
-ent ą -ė agjentė, asistentė, docentė, elementė, klientė, studentė etj.;
-ent ą -e aksidente, argumente, bazamente, dokumente, eksperimente, elemente (kimike), fermente, fragmente, instrumente, komente, kontinente, etj. ;
-et ą -ė atletė, dasaretė-t, deputetė, etj. (por personalitete);
-et ą -e dete, fakultete, marifete, qytete, shtete, tėrmete, etj. (por magnetė, planetė);
-ez ą -ė berlinezė, borgjezė, kinezė, vietnamezė etj
-ez ą -e qymeze, trapeze etj. (por: breza);
-id ą -ė heraklidė-t, invalidė etj.;
-id ą -e hibride, okside, romboide etj.;
-ier - jer ą -ė artiljerė, aventurierė, brigadierė, infermierė, inxhinierė, karrocierė, magazinierė, portierėetj.;
-ier - jer ą -e kantiere, kuartiere etj.;
-it ą -ė gjirokastritė, komitė, parazitė, petritė etj.;
-it ą -e boksite, deficite, fosforite, grafite, pirite, suficite,
etj. (por: satelitė, shirita);
-ont ą -ė kontė, rinocerontė, etj.;
-ont ą -e fronte, horizonte etj.;
Emrat qė mbarojnė me -il, -oz, e formojnė shumėsin me mbaresėn -ė, kur shėnojnė frymorė, dhe me -a, kur nuk shėnojnė frymorė:
-il ą - ė civilė, katilė, kopilė;
-il ą -a fitila, kandila, karafila, trėndafila etj. (por: idile)
-oz ą -ė bajlozė, karagjozė, marangozė, tifozė etj.;
-oz ą -a kavanoza, mitraloza, rrogoza, etj. (por : lloze)
Mbiemrat mashkullorė te panyjshėm qė dalin me fundoret e pėrmendura nė kėtė paragraf e formojnė shumėsin me mbaresėn -ė, idealė, normalė, italianė, injorantė, dembelė, kriminelė, tekanjozė, vitaminozė etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:06 pm

FOLJA

Folje quhen fjalėt qė tregojnė se subjekti vepron ose pėson diēka ose ndodhet nė njė gjendje tė caktuar.
Kur themi motra, macja, e kuptojmė se ėshtė fjala pėr njerėz, kafshė dhe sende, po nuk dimė se ēfarė bėjnė ose ēfarė ndodh me ta. Por kur themi motra punon, mollėt u poqėn, macja fle atėherė prej fjalės punon mėsojmė se motra po kryen njė veprim (punon), prej fjalės u poqėn mėsojmė se mollėt pėsuan diēka (u poqėn), prej fjalės fle mėsojmė se macja ndodhet nė njė gjendje tė caktuar (fle).
Fjalėt punon, u poqėn, fle janė folje.
FOLJET KALIMTARE DHE JOKALIMTARE,

Kalimtare quhen foljet veprimi i tė cilave i kalon njė personi ose sendi tjetėr, d.m.th. qė pranojnė njė kundrinor:
Beni ēdo ditė lexon gazetėn.
Foljet qė pranojnė njė kundrinor tė drejtė janė folje kalimtare tė drejta:
Blerta ēdo ditė vadit lulet.
Foljet qė mund tė marrin kundrinor tė zhdrejtė pa parafjalė janė kalimtare tė zhdrejta:
Iliri i hipi kalit.
Ndodh qė njė folje tė marrė njėkohėsisht njė kundrinor tė drejtė dhe njė kundrinor tė zhdrejtė pa parafjalė, pra tė jėtė njėkohėsisht folje kalimtare e drejtė dhe e zhdrejtė
Ia dhashė librin Zanės.
Ia afrova Zanės tufėn e luleve.

Folje jokalimtare janė ato qė nuk pranojnė kundrinor: fle, eci, rri, qėndroj, dal etj.:
Agroni ecte i shqetėsuar.
Dje fjeta gjithė ditėn.

Disa folje pėrdoren herė si kalimtare, herė si jokalimtare. pėr tė gjetur se cilit grup i pėrkasin duhet parė se nė ē'kuptim janė pėrdorur.

FORMAT VEPRORE DHE JOVEPRORE

Foljet kalimtare tė drejta kanė dy forma , formėn veprore dhe formėn joveprore :
Forma veprore: laj, fshij, thaj
Forma joveprore: lahem, fshihem, thahem
Veprore ( laj, fshij, thaj ) janė foljet qė tregojnė se subjekti vepron ( laj fytyrėn, fshij dhomėn, thaj rrobat )
kurse
joveprore foljet qė tregojnė se subjekti pėson, d.m.th. i nėnshtrohet veprimit tė njė tjetri (lahem nga dikush) ose tregon se subjekti vepron dhe veprimi i tij kthehet po tek ai ( lahem = laj vetveten).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:06 pm

Kohėt e Foljeve
Kohėt themelore tė foljes janė e tashmja, e shkuara, e ardhmja.
E tashmja tregon diēka qė bėhet tani.
Fryn erė dhe bie shi.
E shkuara ka pesė nėndarje: e pakryera, e kryera e thjeshtė dhe e kryera qė shprehin veprime tė kryera para ēastit kur flasim dhe mė se e kryera dhe e kryera e tejshkuar qė shprehin veprime para njė ēasti tė caktuar tė sė shkuarės:
Frynte erė dhe binte shi.
Kishte fryrė erė dhe kishte rėnė shi.
E ardhmja ka dy kohė tė ardhmen
dhe tė ardhmen e pėrparme.
E ardhmja shpreh njė veprim qė pritet tė kryhet pas ēastit kur flasim ose qė do tė kryhet nė tė ardhmen:
Do tė bjerė shi.
E ardhmja e pėrparme shpreh njė veprim qė pritet tė kryhet para njė veprimi tjetėr nė tė ardhmen:
Kur do tė ktheheni ju, unė do t'i kem mbaruar detyrat.
Pėrveē pėrdorimeve themelore kohėt kanė edhe pėrdorime tė tjera mė tė veēanta.
Kohėt e foljeve janė: tė thjeshta dhe tė pėrbėra.

Tė thjeshta janė e tashmja, e pakryera,
e kryera e thjeshtė dhe e ardhmja. Ato formohen kryesisht me mbaresa qė i shtohen foljes: mėso-j, mėso-n, mėso-j-a, mėso-je, mėso-v-a, mėso-v-e
Kohėt e pėrbėra janė:
e kryera
( kam mėsuar ),
mė se e kryera
( kisha mėsuar ),
e kryera e tejshkuar ( pata mėsuar ),
e ardhmja e pėrparme
( do tė kem mėsuar ).
Kėto formohen me ndihmėn e foljeve ndihmėse.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:07 pm

Mėnyrat e Foljeve
Kuptimi i asaj qė shprehet nga folja mund tė paraqitet prej folėsit nė mėnyra tė ndryshme:

- si diēka e realizuar : Ne punuam.
- si diēka e dėshirueshme, e pritshme: Tė punojmė apo tė mos punojmė.
- si urdhėr: Punoni!
- si habi: Punuakan!
Trajtat e ndryshme qė merr folja pėr tė shprehur pikėrisht kėta kuptime quhen mėnyra. Nė gjuhėn shqipe folja ka gjashtė mėnyra:
dėftore, lidhore, kushtore, habitore, dėshirore, urdhėrore.
Mėnyra dėftore e paraqet kuptimin e shprehur prej foljes si diēka tė vėrtetė ose reale, qoftė ky pohim, mohim ose pyetje:


  • Iliri po mėson.
  • Iliri nuk po mėson.
  • A po mėson Iliri ?
Mėnyra lidhore paraqet kuptimin e shprehur prej foljes si diēkaqė dėshirojmė ose presim tė ndodhė


  • Po tė punosh do tė fitosh.
Mėnyra kushtore e paraqet kuptimin e shprehur tė foljes si diēka tė mundshme qė varet (kushtėzohet) nga njė veprim tjetėr:


  • Po tė punoje mė shumė, do ta mėsoje mė mirė kompjuterin.
Mėnyra habitore paraqet kuptimin e shprehur prej foljes si diēka tė papritur qė shkakton habi:


  • Sa qėnka rritur !
  • Ju mėsokeni shumė !
Mėnyra dėshirore paraqet kuptimin e shprehur prej foljes nė formė urimi ose mallkimi:


  • Shkofsh e ardhsh shėndosh !
  • U bėfsh njėqind vjeē !
  • Tė raftė pika !
Mėnyra urdhėrore paraqet kuptimin e shprehur prej foljes nė formė urdhėri, kėrkesė, kėshillė:


  • Punoni mė mirė.
  • Mėsoni mė shumė.
Dėftorja, lidhorja, kushtorja, habitorja, dėshirorja dhe urdhėrorja kanė forma tė veēanta pėr kohė dhe pėr veta tė ndryshme tė ēdo numri.

Veē kėtyre mėnyrave ka edhe forma foljore tė pashtjelluara tė cilat nuk kanė as kohė as vetė as numėr.
Format e pashtjelluara tė foljeve janė: pjesorja, paskajorja, pėrcjellorja dhe mohorja:
- pjesorja: punuar, mėsuar, blerė, gjetur, tharė etj.;
Foljet kanė edhe njė pjesore tė shkurtuar e cila gjendet duke i hequr pjesores prapashtesėn -r, -, -ur, -ė,: punua(r) - punua, bler(ė)- ble(rė), gjet(ur) - gjet
thėn(ė) - thėn.

- paskajorja: pėr tė punuar, pėr tė mėsuar, pėr tė marrė etj.;
- pėrcjellorja: duke punuar, duke mėsuar, duke marrė etj.;
- mohorja: pa punuar, pa mėsuar, pa mėsuar, pa marrė etj.;
Nė kėto trajta, ajo qė shprehet nga folja nuk mund tė paraqitet prej folėsit nė mėnyra tė ndryshme, prandaj ato nuk merren si mėnyra.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:07 pm

Vetat dhe Numrat e Foljeve
Vetė e foljes quhet forma foljore qė tregon se kush e kryen veprimin
(unė, ne, ti, ju, ai, ajo, ata, ato):

Veta I njėjės: unė punoj
Veta II njėjės ti punon
Veta III njėjės ai punon
Veta I shumės: ne punojmė
Veta II shumės: ju punoni
Veta III shumės: ato punojnė
Numėr i foljes quhet forma foljore qė tregon se veprimi kryhet nga njė ose mė shumė qėnie apo sende. Folja ka dy numra, njėjėsin dhe shumėsin:
Unė punoj (Veta I njėjės)
Ne punojmė (Veta I shumės)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:09 pm

Lidhėza
Lidhėzat janė fjalėt e pandryshueshme qė shėrbejnė pėr tė lidhur fjalė, grupe fjalėsh ose fjali midis tyre:
Kur vdiq Skėnderbeu, Sulltani tha: "Tani Evropa dhe Azia janė tė mijat! Mjerė Evropa, se i humbi shpata dhe mburoja".
Sipas kuptimit qė kanė, lidhėzat janė:

- shtuese: e, dhe, edhe, si edhe, as…as…, a, hem…hem…, si…si…, si… ashtu edhe, jo vetėm… por(edhe), jo vetėm qė … por as, le qė… por(edhe), jo qė…po, jo qė… po(r) edhe, jo veē (qė)… por edhe, jo vetėm (qė)… por, jo vetėm (qė)… por as, jo vetėm (qė)… por edhe, jo vetėm (qė)… porse, le qė… por as (qė), le qė… por edhe;

- kundėrshtore: po, por, kurse, megjithatė, megjithkėtė, mirėpo, ndėrsa, teksa, porse, veē, veēqė, veēse, vetėm, vetėm se etj.;

- veēuese: a, apo, ose, daē… daē, ja… ja, ndo… ndo, qoftė… qoftė, ose… ose, o… o;

- pėrmbyllėse: andaj, ndaj, pa
, prandaj, domethėnė, etj.
- ftilluese: se, qė, nė, nėse
;

- vendore: ku, tek, nga, kudo, ngado, tekdo, deri ku, gjer ku, nga ku, qė ku, kudo qė, ngado qė, kurdoherė qė, para se, posa qė, qė kur, qė se, qysh se, sapo qė, sa herė (qė), sa kohė (qė), pėrpara se;

- shkakore: se, sepse, si, pasi (mbasi), derisa, gjersa, pėrderisa, kur, qė, sapo, meqenėse, meqė, ngaqė, ngase, duke qenė se, nga frika se, nga shkaku qė, pėr arsye se, pėr shkak se, posa qė, sapo qė, etj.

- qėllimore: qė, me qėllim qė, nė mėnyrė qė, me tė vetmin qėllim qė;

- krahasore: sa, aq sa, se, sesa, se ē`, nga ē`, nga sa.

- mėnyrore: si, siē, ashtu si(ē), po(r) si, sikurse, sikundėrse, etj.;

- kushtore: nė, po, nėse, kur, sikur, nė qoftė se, nė ėshtė se, nė rast se, po qe se, me kusht qė etj.;

- rrjedhimore: sa, saqė, qė, aq sa, kėshtu qė;

- lejore: megjithėse, megjithėqe, ndonėse, sado(qė), sido(qė), edhe nė, edhe nė qoftė se, edhe po, edhe pse, edhe sepse, edhe sikur.
Lidhėzat mund tė grupohen nė dy grupe tė mėdha: lidhėza qė bashkojnė dy gjymtyrė ose dy pjesė qė kanė tė njėjtėn vlerė nė fjali (lidhėza bashkėrenditėse) dhe lidhėza qė bashkojnė pjesė mė vlera tė ndryshme, njėra kryesore dhe tjetra e varur (lidhėza nėnrenditėse).

Bashkėrenditėse janė lidhėzat shtuese, veēuese, kundėrshtore, pėrmbyllėse.

Nėnrenditėse janė lidhėzat ftilluese, vendore, kohore, shkakore, qėllimore, krahasore, mėnyrore, kushtore, rrjedhimore, lejore.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:09 pm

MBIEMRI

Mbiemra quhen fjalėt qė shėnojnė se ēfarė lloji ėshtė ose ēfarė vetie ka emri (qen i zi, qen i vogėl, ushtria shqiptare, qeveria italiane). Mbiemri pėrshtatet nė numėr, gjini dhe rasė me emrin me tė cilin lidhet:

- pėrshtatje nė gjini :
mjeku i ri
mjekja e re- pėrshtatje nė numėr :
mjekėt e rinj
mjeket e reja
- pėrshtatje nė rasė :
mjeku i ri
i mjekut tė ri
mjekun e ri
mjekja e re
e mjekes sė re
mjeken e re
Mbiemrat e shqipes ndahen nė dy grupe: mbiemra tė nyjshėm dhe mbiemra tė panyjshėm.
Mbiemra tė nyjshėm janė:
- ata qė mbarojnė me -ė : i bardhė, i mirė, i gjatė;
- ata tė formuar me prapashtesat -(ė)m, -shėm, -(ėt): i mesėm, i shėndetshėm, i hekurt, i ftohtė etj.;
- mbiemrat e formuar nga pjesorja: i shkruar, i zėnė, i lodhur;
- disa mbiemra qė dalin me -ėr : i vjetėr, i varfėr, i verbėr, i shurdhėr,
Mbiemra tė panyjshėm janė :
- mbiemrat e formuara nga emrat pėrgjegjės me konversion: tiranas, shkodran, korēar, vlonjat;
- mbiemrat e formuar me prapashtesat -ar, -tar, -ik, -ist, -iv, -or, -tor: bankar, amtar, heroik, feminist, aktiv, verior, baritor;
- mbiemrat e formuar me prapashtesat -(ė)s, -ues, -yes, nga pjesorja ose e tashmja e foljes: djegės, ngjitės, vlerėsues, ushqyes, rrėmbyes;
- tė gjithė mbiemrat e pėrbėrė: zemėrgjerė, zemėrgur, tekniko-shkencor, ekonomiko-shoqėror, largpamės, mirėbėrės etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:10 pm

Ndajfolja

Ndajfolje quhen fjalėt e pandryshueshme qė plotėsojnė para sė gjithash foljen, duke treguar mėnyrė, vend, kohė, shak, qėllim, sasi:
Blendi shkruan bukur, qartė dhe saktė.Ndajfoljet mund tė plotėsojnė edhe njė mbiemėr ose ndajfolje tjetėr:
Detyra ishte tepėr e vėshtirė.
Ata u ngritėn shumė herėt atė ditė.
Por nga kuptimi ndajfoljet janė gjashtė llojesh:
mėnyre, vendi, kohe, shkaku, qėllimi, sasie.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:11 pm

Ndajfoljet e mėnyrės
Ndajfoljet e mėnyrės luajnė rolin e grupeve parafjalore rrethanor mėnyre:
Vjollca e Dritani silleshin natyrshėm (=nė mėnyrė tė natyrshme) me tė gjithė.
Ndajfoljet kryesore tė mėnyrės janė:
- mirė, keq, bukur, pastėr, qartė, shkurt, thjesht, qė tregojnė cilėsinė e veprimit. Tė tilla janė edhe ndajfoljet gėzueshėm, natyrshėm, furishėm, etj.;
Vjollca flet bukur frėngjisht.

- menjėherė, pak nga pak, vazhdimisht, shpesh, papritur, etj. Qė tregojnė ecurinė e veprimit:
Dritani u ngrit papritur.

- cekėt, gjerė, gjtė, thellė, ulėttregojnė pėrmasa:
Toka duhet punuar thellė.

- bujarisht, trimėrisht, artistikisht, besnikėrisht, teorikisht, qė kanė kuptimin e togut nė mėnyrė + mbiemėr: bujarisht (nė mėnyrė bujare), po edhe shqip, frėngjisht, anglisht:
Nė Shqipėri mė pritėn dhe mė pėrcollėn bujarisht (nė mėnyrė bujare).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:13 pm

Ndajfoljet e vendit
Ndajfoljet e vendit luajnė rolin e grupeve parafjalorė plotės vendi.
Ndajfoljet kryesore tė vendit janė:
- afėr, larg, pranė, rreth, djathtas, majtas, aty, atje, diku, gjėkund, gjithkund, anembanė, gjithandej, kudo, ngado, asgjėkund, kurrkund, etj, qė tregojnė vendin ku kryhet veprimi:
Makina u kthye djathtas (nė anėn e djathtė).

- ku, nga:
Ku po shkon ?
Nga je edhe pse ke ardhur ?
Nė tė vėrtetė ku dhe nga janė ndajfolje pyetėse, po merren edhe si ndajfolje vendi!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:14 pm

Ndajfoljet e kohės
Ndajfoljet e kohės luajnė rolin e grupeve parafjalore rrethanor kohe.
Ndajfoljet kryesore tė kohės janė :
- dje, pardje, nesėr, pasnesėr, paradite, pasdite, sot, sonte, tani, vjet, qė tregojnė kohėn e saktė tė kryerjes sė veprimit:
Erdha sot (=ditėn e sotme) nga Tirana dhe do tė nisem nesėr (ditėn e nesėrme).

- njėherė, njė herė e njė kohė, gjithmonė, kurdo, sė shpejti, sė lashti, qė tregojnė njė kohė tė papėrcaktuar:
Sė shpejti do tė organizohet nė Tiranė njė konferencė pėr gjuhėn shqipe.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:14 pm

Ndajfoljet e shkakut
Ndajfoljet e shkakut luajnė rolin e njė grupi parafjalor rrethanor shkaku.

Ndajfoljet e shkakut janė: pėrse, pse tė cilat pėrdoren pėr tė pyetur pėr shkakun e kryerjes sė njė veprimi:
Pse (pėr ēfarė arsyeje) nuk punon edhe ti si tė tjerėt?
Pėrse (pėr ēfarė qėllimi) mė kėrkon?

Kėtu mund tė fshihen edhe fjalėt prandaj, andaj, (=pėr kėtė shkak, pėr kėtė arsye, pėr kėtė qėllim) tė cilat funksionojnė edhe si lidhėza.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:15 pm

Ndajfoljet e sasisė
Ndajfoljet e sasisė luajnė rolin e grupeve emėrore rrethanor sasie.

Ndajfoljet kryesore tė sasisė janė:
- shumė, pak, tepėr, fort, sė tepėrmi, pėr sė tepėrmi, njėherė, dyherė, etj, qė tregojnė nė ē`masė realizohet veprimi:
E njoh mirė Butrintin, se e kam vizituar tri herė.
Gjeta njė libėr shumė tė vjetėr, tė ruajtur shumė mirė.

- fort, tepėr, sė tepėrmi, njėfish, dyfish, trefish, aq, kaq, mjaft, pak, etj. qė shprehin intensitetin ose shkallėn e njė veprimi a tė njė cilėsie.
Dėgjomė, mua plakun, se di mė tepėr se ti.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:16 pm

Shkallėt e ndajfoljeve
Ndajfoljet pėrdoren nė shkallėn pohore, krahasore dhe sipėrore, kryesisht ndajfoljet e mėnyrės: mirė, bukur, qartė, si edhe disa ndajfolje vendi e kohe: lart, poshtė, afėr, larg, vonė, herėt, etj.
Shkalla krahasore dhe shkalla sipėrore e ndajfoljeve formohen me po ato fjalė me tė cilat formohen shkalla krahasore e shkalla sipėrore e mbiemrave.
- Shkalla pohore
Miri ecėn shpejt

- Shkalla Krahasore
e barazisė : Mirri ecėn aq shpejt sa Genti.
e sipėrisė : Miri ecėn mė shpejt se Genti.
e ultėsisė : Miri ecėn jo aq shpejt sa Genti.

- Shkalla sipėrore
Miri ecėn shumė shpejt.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:18 pm

NUMĖRORI
Numėrorė quajmė fjalėt qė tregojnė numėr dhe sasi tė caktuar qeniesh ose sendesh:
njė, dy, tre, : dy fėmijė tri gra, katėr burra, 20 metra

Fjalėt qė tregojnė radhė si: i parė, i dytė, i dhjetė, tė cilat kanė kategoritė gramatikore tė mbiemrave, nuk do tė trajtohen si numėrorė po si mbiemra.

Numėrorėt pėrdoren pėr tė treguar :
- datėn, vitin:
Me sa jemi sot ? - Me 28 Nėntor.
- njė periudhė tė caktuar kohe:-
Kur ke qėnė nė Amerikė ? Nga 1990 deri mė 1997 .
- pėrmasa ose pėrqindje : 0,5 m, 50 pėrqind etj.
- notat nė shkollė :
Cfarė more sot ? - Dhjetė.
-nė domino: katėr-treshi, pesė-gjashta.
Kur pėrdoret me nyjen e pėrparme "tė" numėrori ka njė kuptim pėrmbledhės:
Erdhėn tė dhjetat.
Numėrori pėr tė mos pėrsėritur edhe njė herė emrin e dhėnė nė fjali ose pėr tė mos e zėnė nė gojė fare, pėrdoret i emėrzuar:
C'tė bėnin ata tre kundėr dhjetėve ?
Numėrtori pėrdoret i emėrzuar edhe nė veprime atematike:
Pesa te dhjeta hyn dy herė.
Rrėnja katrore e nėntės ėshtė treshi.
Pėrdoret nė ėmėrtimin e viteve:
A anėtar shoqate i nėntėdhjetekatėrshit.
Numrat njė, dy, tre, emėrzohen me anė tė prapashtesės -sh : njėsh-i, dysh-i, tresh-i.
Numėrorėt janė :
- fjalė tė parme: zero, njė, dy, tre, katėr etj.;
- fjalė tė pėrngjitura: njėmbėdhjetė, dymbėdhjetė, trembėdhjetė etj.;
- fjalė tė pėrbėra: tridhjetė, pesėdhjetė, gjashtėdhjetė;
- lokucione: tridhjetė e njė, pesėdhjetė e katėr etj.
Numėrorėt nė pėrgjithėsi nuk e kanė kategorinė gramatikore tė gjinisė: katėr djem, katėr vajza.
Bėn pėrjashtim numėrori tre i cili e ka kategorinė e gjinisė: tre djem, tri vajza, por edhe njėzet e tre djem dhe njėzet e tri vajza.
Numėrori e ka kategorinė e gjinisė edhe kur ka kuptim pėrmbledhės:
Sa djem erdhėn ? Tė dy(tė tre).
Sa vajza erdhėn ? Tė dyja(tė trija).
Ky dallim ruhet edhe kur numėrori tre/tri pėrdoret pa emrin pėrkatės:
Sa djem ishin ? Tre.
Po vajza sa ishin ? Tri.Numėrorėt kur tregohen si tregues tė emrave, marrin kategorinė gramatikore tė rasės:




RASA
Numėrori
Mashkullore
Femėrore
Emėrore
dy
tė dy
tė dyja
Gjinore
i,e, dyve
i,e,tė dyve
i,e, tė dyjave
Dhanore
dyve
tė dyve
tė dyjave
Kallzore
dy
tė dy
tė dyja
Rrjedhore
dyve
tė dyve
tė dyjave
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:19 pm

Parafjalė
Parafjalė janė fjalėt e pandryshueshme qė qėndrojnė pėrpara emrave, pėremrave, numėrorėve dhe ndajfoljeve duke vendosur marrėdhėnie vartėsie ndėrmjet fjalėve :
Punoj me lopatė.
E njoha nga zėri.
U rreshtuan pėr tre.
Ka ardhur njė ftesė pėr ty.
Beni ėshtė i dashur me tė gjithė.
E njohin pėr mirė.
Parafjalėt, sipas strukturės morfologjike, janė tė thjeshta, tė pėrngjitura dhe shprehje :
- tė thjeshta : me, nė, nga, afėr, brenda, larg, para etj.;
- tė pėrngjitura : nėpėr, pėrmbi, pėrveē, sipas, etj.;
- shprehje : ballė pėr ballė, rreth e qark, nė kundėrshtim me, nė lidhje me etj.
Parafjalėt sipas lidhjeve sintaksore klasifikohen nė:

Parafjalė tė rasės emėrore
Parafjalė tė rasės gjinore
Parafjalė tė rasės kallėzore
Parafjalė tė rasės rrjedhore
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:20 pm

Parafjalė tė rasės emėrore
Parafjalė tė rasės emėrore: nga, te (tek):
Ėshtė nga Tirana.
U rrėzua nga lodhja.
Nga darka do tė dukemi.
Ėshtė i madh nga trupi.
Shtėpitė u ndėrtuan nga vetė banorėt.
Nė krye doli njė nga ish tė burgosurit.
Rrinte te pragu i derės dhe vėshtronte avionėt qė fluturonin.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:20 pm

Parafjalė tė rasės gjinore
Parafjalė tė rasės gjinore : me anė, me anėn, nė sajė, nė vend, pėr arsye, pėr shkak, etj.:
Me anė tė njė miku arrita ta kapėrcej kufirin.
Ekonomia e vendit mbahet nė sajė tė kontributit qė jep populli.
Ju kemi nė vend tė prindėrve.
Shtėpia mbeti pėrgjysėm pėr shkak tė largimit tė vėllait.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:20 pm

Parafjalė tė rasės kallėzore
Parafjalė tė rasės kallėzore: nė, me, pa, pėr, mė, mbi, nėn, ndėr, etj.:
Erdhi vonė shtėpi.
U takua me vėllain Prishtinė.
Nuk rrihet pa punė.
Mira u nis dje pėr Bruksel.
10 qershor kam ditėlindjen.
Mos u ul mbi divan.
U shkau dheu nėn kėmbė.
Parisi ėshtė njė ndėr qytetet mė tė bukura.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   Wed Feb 18, 2009 3:21 pm

Parafjalė tė rasės rrjedhore
Parafjalė tė rasės rrjedhore: prej, ndaj, pėr, etj.
Ishte prej Durrėsi.
Ndaj tij u morėn masa tė rrepta.
E kapi pėr gryke.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
GJUHA SHQIPE
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 2Shko tek faqja : 1, 2  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: