Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare 5 5 2
Share | 
 

 LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AutoriMesazh
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Thu Feb 19, 2009 8:50 pm

Sami Frashėri Jeta dhe Vepra (1850 - 1904)



Dijetari i madh dhe ideologu i shquar i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare Sami Frashėri, u lind nė katundin Frashėr tė Shqipėrisė nė qershor tė vitit 1850. Mėsimet e para Samiu i nxuri nė Frashėr nga muderrizi Mahmut Efendi Tetova. Nė moshėn nėntėvjeēare i vdiq i ati, e dy vjet mė vonė, pra mė 1861 edhe e ėma. Tė mbetur kėshtu, pa prindėr, pėr tė dhe pėr tėrė familjen (gjithsej ishin gjashtė vėllezėr dhe dy motra), sipas traditės shqiptare, duhej tė kujdesej vėllai mė i madh, Abdyli. Meqė Frashėri, vend malor, Abdyli nuk shihte ndonjė perspektivė tė madhe aty, prandaj, pėr t'ua mundėsuar shkollimin vėllezėrve tė tij, mė tė vegjėl dhe pėr tė krijuar kushte mė tė mira, vendosi tė transferojė familjen nė Janinė, kryeqytet i vilajetit tė atėhershėm.

Posa u vendosėn nė Janinė nė vitin 1861, Samiu, krahas mėsimit tė turqishtes, arabishtes dhe persishtes te muderrizi Jakup Efendiu, bashkė me tė vėllanė, Naimin, u regjistrua nė gjimnazin e njohur Zosimea, tė cilin e mbaroi para kohe; pėr shtatė vjet nė vend pėr tetė sa ishte paraparė, gjė qė tregon forcėn intelektuale tė tij. E mbaroi mė 1868 qė e dėshmon edhe diploma e cila mban datėn e 14 korrikut tė kėtij viti , e jo mė 1871, siē e marrin disa. Samiu kėtu kishte mėsuar edhe njohuri tė reja: greqishten e vjetėr dhe tė renė, frengjishten, italishten, latinishten, pastaj, gjeografinė, historinė, matematikėn, kozmografinė, historinė e natyrės dhe anatominė.

I pajisur kėshtu me njė kulturė tė Lindjes, nga njėra anė, dhe tė Perėndimit, nga ana tjetėr, tre vjet pas mbarimit tė gjimnazit, shkoi nė Stamboll, nė kryeqendrėn e Perandorisė Osmane, ku do tė vazhdojė punėn e tij krijuese plot 33 vjet, deri nė vdekje, nė qershor tė vitit 1904. Kur erdhi nė Stamboll Samiu nuk i kishte mė shumė se 21 vjet; i ri pėr nga mosha, por i pjekur dhe i ngritur pėr nga dituria, pa u menduar shumė, ia nisi punės pėr tė botuar pas njė viti veprėn e tij tė parė dhe njėherėsh romanin e parė nė letėrsinė turke "Taa½½uk-i Talat ve Fitnat” .

Sami Frashėri shkroi shumė, mbi 60 vepra: shqip, turqisht, arabisht, persisht, disa prej tyre me shumė vėllime . Pastaj, revistat “Aile” (Familja) dhe “Hafta” (Java), revistat mė serioze tė kohės, ishin kryekėput tė tijat, po edhe nė gazetat e tjera tė kohės artikujt e Samiut zinin vendin kryesor.
Veprimtaria e Samiut ėshtė e shumanėshme, vėllimore, por ē'ėshtė mė e rėndėsishme, cilėsore, origjinale dhe gjithnjė aktuale. Veprat e tij nė gjuhėn shqipe, pa pretendim se do t'i pėrmendim tė gjitha, nė krahasim me veprat qė i shkroi nė gjuhėn turke, janė tė pakta, mirėpo kėtu Samiu i preku ēėshtjet mė tė ndieshme, mė tė domosdoshme dhe mė me interes pėr popullin shqiptar: hartoi alfabetin shqip, shkroi gramatikėn shqipe, siē e quan ai, “Shkronjėtore e gjuhėsė shqip” , qė kishte rėndėsi jo vetėm shkencore, por edhe mė gjerė. Pastaj shkroi veprėn, ose mė mirė tė themi kryeveprėn e veprave shqip “Shqipėria ē'ka qenė, ē'ėshtė dhe ē'do tė bėhet” ? Sa i kthjelltė, ēfarė force intelektuale dhe sa largpamės ka qenė Samiu, pa dyshim, mund tė shihet nė kėtė vepėr, ku para njėqind e sa vjetėsh i shtron pikėpamjet e veta pėr njė shtet tė fortė, demokratik dhe tė organizuar shqiptar.

Ndėrkaq, nė veprėn nė gjuhėn turke Samiu, thuajse nuk la fushė tė shkencės pa e shkelur, nė shumė prej tyre ishte edhe pioner. Shkroi vepra letrare, filologjike, linguistike, dialektologjike, islamologjike, didaktike, leksikologjike etj . Sa pėr kuriozitet po i pėrmendim vetėm veprat nga fusha e leksikologjisė, ku hartoi fjalorėt: Frengjisht-turqisht me afėr 50 mijė fjalė; Turqisht-frengjisht me afėr 35 mijė fjalė; Arabisht-turqisht ; Fjalori i gjuhės turke me 1575 faqe, me afėr 45 mijė fjalė, i punuar me njė metodologji bashkėkohore; jep etimologjinė e fjalėve, llojin e fjalėve (emėr, mbiemėr, folje etj.), kuptimet e fjalėve sipas rėndėsisė sė tyre (1,2,3 etj.), frazeologjizmat, kuptimet figurative, pėrdor shenjat diakritike pėr shkronjat arabe - osmane, tė cilat nė gjuhėn turke kanė mundėsi tė lexohen nė disa mėnyra, i vokalizon fjalėt qė kanė mundėsi tė lexohen nė mėnyra tė ndryshme etj. Ky ėshtė fjalor normativ i gjuhės sė atėhershme turke dhe do tė shėrbejė si bazė pėr shumė fjalorė tė mėvonshėm. Nė kėtė fushė Samiu fitoi famė tė madhe. Megjithatė, vepra e cila e bėri Samiun shkencėtar nė suaza ndėrkombėtare; vepra e cila e kishte shty tė shėtisė bibliotekat e shumta tė kohės dhe tė gjurmojė edhe librat tė cilėt i kishte mbuluar pluhuri; vepra e cila e kishte lodhur mė sė shumti, pa dyshim ėshtė: KĀMŪS AL-A'LĀM
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Thu Feb 19, 2009 8:50 pm

Shqipėria ē'ka qenė, ē'ėshtė e ēdo tė bėhet


Ėshtė njė nga veprat madhore tė Rilindjes, manifesti politik e ideologjik i saj. U botua nė Bukuresht mė 1899, nė prag tė ngjarjevetė mėdha do tė ēonin nė fitoren e pavarėsisė. Pėr kėtė, shqiptarėt duhet tė ishin tė pregatitur, tė kishin programin e luftės dhe tė ndėrtimit tė shtetit tė ri. Duke pėrgjithsuar pėrvojėn e gjerathershme tė lėvizjes kombėtare, kjo vepėr e plotėsonte mė sė miri kėtė mision.

Siē tregon titulli, vepra pėrbėhet nga tri pjesė.

Pjesa e parė i kushtohet historisė sė kaluar tė Shqipėrisė. Qėllimi i autorit ėshtė tė provojė se populli shqiptar ėshtė nga popujt mė tė vjetėr tė Evropės, me njė gjuhė nga mė tė vjetrat e mė tė bukurat, me kulturė e tradita tė pasura, qė ka tė drejtė tė jetojė i lirė nė mes tė popujve tė tjerė dhe kombeve tė qytetėruara. Si shumė rilindės tė tjerė, Samiu mbron origjinėn pelazgjike tė popullit shqiptar.

Njė vend me rėndėsi i jep nė kėtė pjesė figurės sė Skėnderbeut dhe epokės sė tij. Skėnderbeun e cilėson si njė burrė qė i ka shokėt e rrallė nė histori, kurse pėr epokėn e tj shkruan se "ėshtė m'ė bukur e m'ė bekuar e gjithė kohėrave pėr vendin tėnė„, se atėherė i gjithė kombi ishte i bashkuar dhe u nderua nė gjithė botėn. Kjo ėshtė njė nga synimet kryesore tė veprės; tė forcojė te shqiptarėt ndėrgjegjjen dhe krenarinė kombėtare.

Pjesa e dytė jep me nota tronditėse njė tablo realiste tė Shqipėrisė pas Tanzimatit. "Qysh janė sot shqiptarėt?„-pyet Samiu me shqetėsim dhe tregon se gjendja e vendit ėshtė e mjeruar nga ēdo pikpamje. Burimin e kėtij mjerimi ai e sheh nė rradhė tė parė te zgjedha e huaj, qė e ka lėnė vendin nė varfėri, padituri, dhe errėsirė. "Shqiptarėt, - shkruan Samiu, - janė robėr tė poshtuar(poshtėruar) e t'unjurė, tė shkelur e tė ēpėrnderė(turpėruar).

Pėrshkrimi ėshtė edhe mė i gjallė nė kontrast me tė kaluarėn, tė cilėn nė pėrgjithėsi autori e idealizon. Ndaj dhe stili bėhet mė zemėrak, vepra e patriotit vlon nga revolta kundėr shtypjes kombėtare. Ata shqiptarė tė veshur dikur me "roba tė arta„ e tė farkėtuar me armėt e argjėndta tė trimėrisė, shkruan Samiu, "Janė sot lakuriq, me njė kėmishė qė qė s'ka ku ta zėrė qeni. Vetė edhe zaptieja e taksidari, e ngre shkopnė e i rreh duke thirrur; Pagoni! E ku tė gjejė i ziu qė tė paguajė? Atėherė shesin kanė, dhinė, ē'tė kenė, edhe gjer nė qeramidhet e shtėpisė„.

Vend tė rėndėsishėm zė analiza qė Samiu u bėn rreziqeve qė i kanoseshin Shqipėrisė.

Si gjithė rilindėsit, ai mendonte se rreziku i parė Shqipėrisė i vinte nga Perandoria Osmane, tė cilėn Samiu e quante njė tė vdekur qė duhej varrosur sa mė parė. Sa mė gjatė tė mbetej lidhur Shqipėria me kėtė perandori tė kalbur, aq mė keq do tė ishte. Shteti osman dotė shembej sė shpejti dhe Shqipėria mund tė groposej nė gėrmadhat e tij. Rreziku tjetėr, mendon Samiu, shqiptarėve u vinte prej lakmive tė shovinistėve fqinjė, lakmi qė i mbėshtetnin fuqitė imperialiste.

Rreziqe tė mėdha shqiptarėve edhe prej grindjeve e pėrēarjeve midis tyre, sidomos prej pėrēarjes fetare, gjithashtu prej padijes, prej mungesės sė shkollave shqipe. Kėto rrethana i hapnin shteg rrezikut tė asimilimit tė shqiptarėve prej tė huajve.

Pjesa e tretė, fillon me pyetjen: "A mund tė qėndrojė Shqipėria si ėshtė? Pėrgjigjja ėshtė, jo„. Nė pėrgjithėsi nė kėtė pjesė Samiu paraqet programin e lėvizjes pėr tė ardhmen e Shqipėrisė.

Nga analiza qė u bėri rrethanave politike nė fund tė shekullit XIX, Samiu arriti nė pėrfundimin se rruga e vetme pėr tė shpėtuar nga zgjedha osmane dhe nga rreziku i copėtimit prej shteteve fqinje ishte qė Shqipėria tė shkėputej nga Turqia menjėherė, para se ajo tė shembej dhe shqiptarėt tė formonin shtetin e tyre tė pavarur. Autori mendonte se kjo s'arrihej me lutje, por me rrugėn e luftės sė armatosur. "Shqiptarėt duhet t'i marrin ato qė duan me pahir, t'i kėrkojnė me fjalė, po tė kenė edhe pushkėn plot„.

Si mendimtar demokrat dhe iluminist, Samiu parashtron njė projekt tė gjerė me ide tė pėrparuara pėr tė ardhmen e Shqipėrisė. Ai nuk e pranon idenė e monarkisė. Si formė regjimi sipas tij, Shqipėria duhet tė ishte republikė parlamentare qė do tė kishte nė krye njė pleqėsi. Kushtetuta e shtetit tė ardhshėm shqiptar qė propozonte Samiu, pėrshkrohet nga fryma demokratike. Ideali i tij pėr kėtė shtet ishte ideali i njė demokracie borgjeze. Si shprehės i pikėpamjevetė klasės sė re tė borgjezisė, ky ishte njė ideal i pėrparuar pėr kohėn, sepse ai i kundėrvihej shtetit despotik osman.

Shumė i guximshėm e i pėrparuar pėr kohėn ishte projekti i Samiut edhe pėr zhvillimin ekonomik e shoqėror tė vendit. Ai kėrkonte tė ngrihej njė industri kombėtare, tė mėkėmbej bujqėsia, tė zhvillohej komunikacioni automobilistik dhe hekurudhor, tė forcohej mbrojtja etj. Vėmendje tė veēantė Samiu i kushtonte zhvillimit tė arsimit e tė kulturės shqiptare. Si gjithė rilindėsit, ai kishte bindjen se ajo qė u duhej mė shumė shqiptarėve ishte dituria. Pėr pėrhapjen e saj ai kėrkonte njė sistem arsimi tė pėrgjithshėm e tė detyrueshėm pėr tė gjithė, djem e vajza. Arsimin e donte nė gjuhėn amtare shqipe dhe shkolla tė ishte laike, e shkėputur nga kisha e xhamia, njė shkollė qė tė shėrbente si vatėr diturie dhe atdhetarizimi.

Samiu ėndėrronte Shqipėrinė me shkolla tė tė gjitha kategorive, me universitet ("gjithėmėsime„ siē e quante ai), me akademi tė shkencave, muzeume e biblioteka.

Siē shihet, nė veprėn "Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet„ gjeti shprehje mendimi shqiptar mė i pėrparuar politiko-shoqėror i kohės. Me kėtė vepėr Samiu u bė ideologu mė i shquar i lėvizjes kombėtare shqiptare. Vepra e tij ėshtė njė traktat politiko-shoqėror, megjithatė ajo ka vlera tė mėdha stilistike, njė gjuhė e gjallė, e shprehėse. Stili i prozės sė Samiut ėshtė energjik, herė polemist, herė fshikullues e herė me patos thirrės e mobilizues. "O burrani o shqiptarė ! Zihuni me tė dy duart nė besė, nė lidhje e nė bashkim, se kjo do t'ju shpėtojė!„

Fraza e Samiut ėshtė e qartė, me mjete gjuhėsore plot ngarkesė emocionale. Mbasi ka parashtruar krejt programin e tij, ja si e mbyll veprėn; "Ja qėllimi ynė! Ja puna jonė e shenjtėruarė! Ja besa jonė! Nė mes tė shqiptarėve tė vėrtetė s'ka ndonjė ndarje, ndonjė ēarje, ndonjė ndryshim! Janė tė tėrė vėllezėr, tė gjithė njė trup, njė mendje, njė qėllim njė besė!„

Kjo vepėr solli njė ndihmesė tė madhe pėr pasurimin e gjuhės letrare shqipe dhe pėr formimin e stilit publiēistik.

Samiu vdiq nė Stamboll mė 1904, i pėrndjekur nga autoritetet dhe i respektuar nga populli dhe opinoni pėrparimtar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Thu Feb 19, 2009 8:51 pm

Naum Veqilharxhi (1859 - 1935)



Naum Panajot Bredhi, i mbiquajtur Veqilharxhi, ėshtė pionieri i lėvizjes sonė kulturore patriotike tė shekullit XIX. Ai ėshtė ideologu i parė i Rilindjes nė Shqipėri, njė nga ata qė u hapėn udhėn ideve tė reja politike e kulturore kombėtare.

N.Veqilharxhi lindi mė 1797 nė Vithkuq tė Korēės. Ai pati mėrguar nė Rumani. I ndikuar nga idetė e lėvizjes kombėtare tė popujve tė Ballkanit, mori pjesė nė revolucionin rumun tė vitit 1821 kundėr Turqisė, revolucion qė pati karakter jo vetėm ēlirimtar antiosman, por dhe antifeudal. Me formimin iluminist, Veqilharxhi e drejtoi vėmendjen tek atdheu i tij. Ai e kuptonte se gjendja e Shqipėrisė nė ato ēaste historike shtronte para popullit tė tij kėrkesa tė reja. Nė vitet `40 tė shekullit XIX lėvizjet ēlirimtare nė Shqipėri kishin marrė hov, por atyre u mungonte njė program kombėtar dhe njė platformė ideologjike e pėrpunuar. Veqilharxhi ka meritė se nė shkrimet e tij formuloi i pari kėrkesat themelore tė Rilindjes.

Punėn e tij si atdhetar iluminist e nisi me krijimin e njė alfabeti origjinal tė gjuhės shqipe, tė pėrbėrė prej 33 shkronjash. Me kėtė alfabet hartoi dhe libra pėr mėsimin e shqipes. Tė parin libėr, qė ėshtė e para abetare pėr mėsimin e gjuhės shqipe, Veqilharxhi e botoi mė 1844 me titullin "Evėtar„. Njė vit mė vonė, mė 1845, e botoi tė pėrpunuar e tė zgjeruar, me titullin "Fare i ri evėtar shqip pėr djelm nismėtar„, tė shoqėruar me njė parathėnie pėr djemtė e rinj shqiptarė. Kėta libra tė Veqilharxhit u pritėn me entuziazėm nga patriotėt brenda dhe jashtė Shqipėrisė. Shumė njerėz mėsuan tė shkruanin me alfabetin e tij. Kėrkesat e lėvizjes sonė kombėtare, Veqilharxhi i paraqiti nė tri shkrime tė tij: Nė parathėnien e botimit tė dytė tė Evėtarit, nė njė letėr dėrguar nipit tė tij dhe sidomos nė njė "Enqiklikė„(letėr qarkore).

"Enqiklikėn„ ai ua drejtoi mė 1846 bashkadhetarėve tė tij. Ky dokument ėshtė konsideruar si manifesti i parė i lėvizjes sonė kombėtare, si njė program pune pėr tė. Ai flet me dhembje pėr gjendjen tepėr tė prapambetur tė popullit shqiptar. Kėtė e shpjegon me pushtimet e vazhdueshme tė tė huajve, me ndryshimet politike e fetare, sidomos me "lėnien pas dore tė lėvrimit tė gjuhės sonė kombėtare„. Ata shqiptarė qė shkolloheshin nėpėr vende dhe shkolla tė huaja, shpesh mėrgonin larg atdheut nė vend qė tė ishin "mirėbėrės„, etėr e mėsonjės tė atheut e tė kombit tonė.

Por Veqilharxhi nuk e humbet shpresėn dhe u bėn thirrje bashkatdhetarėve tė mbushen me hov e guxim. Me njė stil tė shkathėt, tė figurshėm, e plot optimizėm ai shkruan: "Le tė hedhim farėn e mirė dhe me siguri vetė natyra e shenjtė e ngjarjeve do tė ndihmojnė pėr gjallėrimin, mbirjen dhe rritjen e saj, pemėt e bukura dhe shumė tė ėmbla tė sė cilės do t'i korrė padyshim brezi i ardhmė qė do tė bekojė ata bujq dhe ata mbjellės tė mirė„. Cila ėshtė kjo "farė e mirė dhe pemėt e ėmbla qė do tė japė ajo?„ Veqilharxhi mendon se, qė tė dalim nga gjendja e rėndė, duhet tė shkruajmė gjuhėn tonė e tė pėrhapim arsimin shqip, tė pėrhapim farėn e diturisė, e cila do tė sjellė gjithė tė mirat mė pas. Padituria ėshtė fatkeqėsi, mendon autori, njė e keqe e madhe, qė barazohet me skllavėrinė. "Ato kombe qė kanė mbetur nė padije, u shėmbėllejnė thjesht skllevėrve„. Njė komb mund tė dalė nga mjerimi dhe prapambetja, kur tė fillojė tė lėvrojė gjuhėn kombėtare. Gjuhėn tonė ne duhet ta shkruajmė me "shkronja tė veēanta kombėtare„, na mėson Veqilharxhi. Kėshtu, shpreson ai, edhe ne do tė vihemi nė rradhėn e kombeve tė qytetėruara.

Nė kėtė mėnyrė e formulonte ai njėrėn prej kėrkesave tė mėdha tė lėvizjes sonė kombėtare, duke u nisur nga parimi i drejtė se njė popull mund tė kulturohet vetėm me anė tė gjuhės sė vet amtare. Vepra e Veqilharxhit luajti rol tė madh gjatė Rilindjes. Rilindėsit e njihnin si paraardhės dhe ushqenin pėr tė njė nderim tė madh. Me idetė e tij iluministe dhe me veprimtarinė e tij nė dobi tė kombit e tė gjuhės shqipe. Veqilharxhi fitoi dashurinė dhe respektin e bashkatdhetarėve patriotė, por edhe mėrinė e armiqve tė Shqipėrisė, veēanėrisht te grekomanėve. Mė 1846, ai u helmua nga agjentėt e Patriarkanės, duke qenė kėshtu jo vetėm i pari ideolog, por edhe i pari dėshmor i Rilindjes Kombėtare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Thu Feb 19, 2009 8:52 pm

Gavril Dara "I Riu" (1827 - 1885)

Zanafillėn e vet lėvizja letrare arbėreshe e pati nė ngulimet e Siēilisė, me studjues e letrarė tė ndryshėm, si: Matrėnga nė shekullin e XVI, Brankati, Filja, Keta, Gavril Dara(plaku) dhe Andrea Plaku nė shekullin e XVIII. Nė kohėn kur kjo lėvizje fitoi karakter tė ri kombėtar u pėrfaqėsua nga Gavril Dara(i riu), qė vijoi traditėn e nisur nga i ati dhe i gjyshi. Lindi nė Palac Adriano mė 6 janar 1827. Mėsimet e para i mori nė seminarin arbėresh tė Palermos. Po nė kėtė qytet ai kreu studimet e larta pėr drejtėsi. Udhėn e krijimtarisė e nisi herėt, nė moshėn 13-15 vjeēare. Nė fillim shkroi vjersha qė mė tepėr ishin intime. Shkėndia qė i dha zjarr talentit tė tij, ishin idetė liridashėse, ideali i bashkimit tė Italisė dhe dėshira pėr ndryshime demokratike. Kėto ide janė derdhur nė vėllimin "Disa poezi", shkruar nė italisht, qė doli nė dritė nė vitin mė tė zjarrtė tė revolucionit mė 1848. Vėllimi ėshtė si njė ditar i lėvizjes revolucionare tė asaj kohe. Nė tė spikat njė brendi ideore e pasur dhe disa tipare tė individualitetit krijues tė Darės, si fryma luftarake optimizmi dhe begatia e figuracionit. Vlerėn artistike tė vėllimite dėmtojnė karakteri abstrakt dhe retorizmi.

Nė shkurt 1858 Dara u bė themelues dhe drejtues i njė gazete qė ishte si njė manifest kryengritės, "Palingenesi" (Pėrtėritja e jetės). Nė artikujt qė botoi aty ai tregoi aftėsi prej prozatori, kritiku, esteti dhe historiani. Nė ēastet mė tė rėndėsishme tė luftės pėr ēlirimin e Italisė ai, si edhe arbėreshėt e tjerė, mori pjesė aktive nė lėvizjen revolucionare italiane kundėr zgjedhės austriake dhe sundimit tė Burbonėve. Madje ishte njė nga udhėheqėsit krahinor tė asaj lėvizjeje, si anėtar i komunitetit revolucionar tė Xhirxhentit dhe sekretar i pėrgjithshėm i qeverisė revolucionare tė Garibaldit, mė 1860.

Nė tė njėjtėn kohė ai s'i ndahet krijimtarisė letrare. Mė 1864 shkruan njė poemė tė gjatė italisht, po me subjekt shqiptar "Ana Maria". Poema ėshtė shkruar nė vargje njėmbėdhjetėrrokėsh, ėshtė e gjatė (1.300 vargje) dhe e ndarė nė dy pjesė. Ka dy protagonistė: Bozdar Stresin, nipin e Skėnderbeut, tė cilit i kushtohet pjesa e parėdhe Ana Maria Kominiatėn, mbesėn e Donikės, gruas sė Skėnderbeut, sė cilės i kushtohet pjesa e dytė, mė e gjatė. Dara mishėron nė kėto dy personazhe idealin e burrit dhe tė gruas shqiptare. Poema tingėllon si njė himn pėr atdheun e tė parėve. Kėto personazhe i patėm gjetur edhe te De Rada, po ai i paraqet si heronj romantikė qė kryejnė njė faj tragjik dhe shkojnė pėr kėtė drejt fundit tragjik, kuse Dara i ri thekson aspektin heroik tė karakterit tė tyre.

Nė poemė spikatin pėr vlerėn e tyre estetike pjesėt lirike. Nė vitet 1871-74 Darėn e gjejmė nė Romė ku drejton gazetėn politike "La Reforma"(Reforma), qė shpreh ide pėrparimtare tė sė majtės .

Mė vonė, ndoshta i shtyrė nga pakėnaqėsia e pėrgjithshme e arbėreshėve pėr rezultatet e arritura pėr bashkimin e Italisė, Gavrili la gazetarinė dhe politikėn.

Pikėrisht nė kėto vite Dara shkruan italisht vjershėn epistul "Tė zezat tona", ku jepet njė tabllo rrėngjethese e gjendjes sė vendit, e shtypjes dhe e mjerimit tė dyfishuar qė rėndonte mbi popullin. Ai e pikturon kėtė tablo me epitete epitete dhe metafora nga mė tė vrazhdat, nga mė tė ashprat, qė tė kujtojnė penėn e Dantes nė pėrshkrimin e skenave tė Ferrit. Vjersha demaskon me realizėm tė mprehtė shtetin e ri borgjez, me mjerimin, taksat, gėnjeshtrėn dhe korrupsionin. Patosi mohues ėshtė tepėr i fuqishėm, ndihet revolta e poetit demokrat. Tema politike trajtohet sėrish nė poemėn "Djalli dhe Muza". Vitet e fundit tė jetės sė Dara i Ri i kaloi nė Xhirxhenti, ku punoi si avokat dhe u mor me arkeologji e me studime filozofike. Aty vdiq nė nėntor tė vitit 1885 nė mjerim duke lėnė gjashtė fėmijė ende tė mitur.

Ai e kishte ndjekur hap pas hapi lėvizjen tonė kombėtare, duke marrė anėn e Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit dhe duke kuptuar me mprehtėsi rrezikun e synimeve tė shovinistėve fqinjė si dhe tė imperialistėve austriakė dhe italianė ndaj Shqipėrisė. Ai ishte pėr njė bashkėpunim tė ballkanasve, kundėr zgjedhės osmane.

Pas Jeronim De Radės, Gavril Dara i Riu mbetet poeti mė i shquar arbėresh. Vepra e vetme nė shqip qė na ka arritur prej tij, "Kėnga e sprasme e Balės" ėshtė njė ndėr kryeveprat e letėrsisė sonė.

Duke ndjekur hap pas hapi lėvizjen tonė kombėtare, Dara e mbėshteti atė fuqmisht. Ashtu si De Rada, edhe Dara temėn e poemės sė vet e mori nga e kaluara e lavdishme e popullit tonė , e ngriti nė art kėtė epokė, duke e bėrė shprehėse tė ideve patriotike, pėr t'i shėrbyer sa mė mirė tokės mėmė dhe vėllezėrve tė tij tė pėrtejdetit.

Dara ėshtė mjeshtėr i madh i artit tė fjalės. Vepra e tij shquhet pėr pasuri mjetesh artistike, pėr gjuhė tė gjallė e tė bukur e mbi, tė gjitha, pėr mbėshtetjen e gjerė e tė gjithanshme nė folklorin arbėresh.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Thu Feb 19, 2009 8:52 pm

Kėnga e sprasme e Balės



Dara qe njė njeri i gjithanshėm. Ai dha ndihmesa nė fusha tė ndryshme si: drejtėsi, filozofi, arkeologji, gjuhėsi, histori, kritikė, po kryesisht shkėlqeu si poet. Nė letėrsinė tonė ai ka hyrė me "Kėngėn e spasme tė Balės", tė cilėn me modesti e paraqet si tė popullit, po qė, pėr nga fryma aktuale, uniteti i brendshėm e tiparet e stilit, si dhe romantika qė e pėrshkron duket qė ėshtė fryt i talentit tė Darės. Vepra shoqėrohet nga njė parathėnie e njė pasthėnie, ku autori, shpreh synimet e veta patriotike, duke hedhur zėrin e kushtrimit pėr shqiptarėt. Poema doli nė dritė mė 1906 si libėr mė vete, pasi ishte botuar pjesė-pjesė nė shtypin arbėresh. Aty trajtohen probleme aktuale tė kohės, duke iu drejtuar sė kaluarės historike, kohės sė Skėnderbeut. Fryma aktuale ėshtė edhe mė e ndjeshme sesa nė veprat e De Radės.

Vepra ka nė bazė dy ide qėndrore: njėra ngjan me idenė e shprehur nga De rada te "Kėngėt e Milosaos" se nuk mund tė ketė lumturi vetjake kur vuan atdheu, dhe ideja tjetėr ėshtė se atdheu mund tė ēlirohet vetėm me luftė tė armatosur. Ideja e parė shtjellohet nėpėrmjet linjės sė dashurisė. Sė dytės i kushtohet njė linjė e veēantė me tablo tė gjalla nga betejat e shqiptarėve me osmanėt. Ide tė tjera qė rrezaton ideja qendrore, janė ideja e domosdoshmėrisė sė njė udhėheqjeje tė fortė dhe ideja e bashkimit tė shqiptarėve, ideja e vitalitetit tė kombit, e virtyteve tė larta qė e dallojnė atė, ideja e luftės pėr ta ruajtur tė pastėr, duke e mbrojtur nga rreziku i asimilimit prej kombeve tė tjera.

Kėtė tematikė dhe problematikė, kėto ide i patėm ndeshur edhe te De Rada. Elementi i ri qė sjell nė kėtė drejtim Dara ėshtė forcimi i frymės aktuale, e cila jepet nė mėnyrė shumė mė tė drejtpėrdrejtė sesa te De Rada nė pjesėt lirike, kryesisht rritja e frymės luftarake e karakterit aktiv militues. Ndonėse pasqyron nė poemėn e vet edhe tragjizmin e luftės sė pabarabartė tė shqiptarėve me njė fuqi tė madhe ushtarake si Turqia, pėrmes pėrshkrimit tė tablove rrėnqethėse tė betejave dhe fati tragjik tė herojve kryesorė, poeti e vė theksin te qėndresa e madhėrishme e atdheut, te fitorja. Heroikja kėtu jepet nėpėrmjet tablove tė betejave tė cilat kanė edhe bazė objektive historike , si beteja e Beratit, dhe ajo e Valkalit. Dhe mbirja simbolike e pemėve nė fund tė veprės mund tė kuptohet si pohim i njė vitaliteti tė pashtershėm, vitalitetit tė njė populli nė luftė tė pėrhershme me ata qė duan ta shuajnė. Dara shpreh dhe tragjedinė e arbėreshėve tė mėrguar jashtė atdheut duke i dhėnė letėrsisė sonė pėrmes figurės sė plakut Balė njė tip tė ri, tipin e arbėreshit tė mėrguar nė dhč tė huaj. Idetė e veta patriotike autori i ka mishėruar te personazhet kryesore, Niku dhe Pali, te personazhet e Balės dhe tė Darės si dhe te Skėnderbeu, i cili, megjithėse personazh episodik, luan njė rol tė veēantė nė poemė. Niku dhe pali janė heronj tė frymėzuar nga folklori, qė kanė marrė veēoritė e heronjve romatikė atdhetarė. Qė tė dy janė trima dhe patriotė. Kėshtu, Niku i thotė Darės me vendosmėri:

Sa shpalosur nė er' mbi kodrat
Tė valoj' flamur i Arbrit
Gjersa n'vesht e mi tė mbrijė
Hingėllima e kuajve t'huaj,
t'i o pris i moēėm luftrash
k'tu t'vendosur do mė gjesh.

Pa asnjė ngurrim (dhe kėtu paraqitet mė i vendosur nė krahasim me Milosaon e De Radės) ai flijon lumturinė e vet familjare pėr hir tė atdheut. Kurse nė prag tė vdekjes, gėzimi pėr fitoren ia shuan dhėmbjen pėr rininė qė po i kėputet nė lulėzim e sipėr. Trimėria dhe patriotizmi i Palit shkėlqejnė nė betejėn e Valkalit, ku ai futet thellė nė prapavijat e armikut dhe bie vetėm pasi ka arritur tė zmbrapsė turqit. Ato shkėlqejnė veēanėrisht nė amanetin kuptimplotė qė ai i lė Darės duke kėrkuar qė armėt e tij tė varen nė njė pemė dhe tė vazhdojnė t'u kallin tmerrin osmanėve.

Tė dy heronjtė kanė veēori qė i dallojnė. Niku del mė i plotė si personazh. Ai ėshtė i ndjeshėm dhe ėndėrrimtar, poet dhe kėngėtar i talentuar, fizikisht i pashėm, i aftė pėr njė dashuri tė madhe e tė thellė, siē e shohim nė marėdhėnie me Marėn, krenar dhe gjaknxehtė. Po aq krenar dhe gjaknxehtė ėshtė edhe Pali, tek i cili deri diku shfaqet sedra klasore e feudalit. Kjo ndjenjė e fundit gjen shprehje nė qėndrimin e tij pėrbuzės ndaj Nikut, tė cilin e fyen rėndė, duke e quajtur "zot i dy zallishteve", "ushtarth ballukedredhur". Kėto dy personazhe i plotėson Bala qė nuk ėshtė vetėm zėdhėnės i autorit, po ka edhe njė jetė tė vetėn. Nė luftė ai ėshtė i pamėshirshėm me armiqtė, po pas betejės ėshtė plot ndjenja tė buta njerėzore. Qėllimi patriotik i poetit shprehet edhe te figura e luftėtarit Darė, i cili e qorton Nik Petėn, qė kėrkon tė martohet me njė tė huaj.

Ideali atdhetar i Darės spikat veēanėrisht tek figura e Skėnderbeut. Heroi pėrshkruhet kryesisht si prijės ushtarak, strateg e luftėtar, prandaj vendoset nė skena tė tilla qė i bėjnė tė dalin nė dritė mė qartė kėto anė tė figurės sė tij; nė kėshillin e luftės dhe nė betejė. Gjithashtu, ai zbulohet nė marrėdhėnie me tė tjerėt, duke theksuar ndikimin e fjlaėve dhe veprimeve tė tij mbi kėta tė fundit. Skėnderbeu i Darės del njeri mė tepėr i veprimit sesa i fjalės, vigjilent e largpamės (porosia qė i jep Balės pėr tė kontrolluar rojet, qėndrimi i tij ndaj plakur Harun, tė cilin nuk e lė tė ikė menjėherė, duke dyshuar pėr ndonjė pabesi nga ana e tij, po ia dorėzon Pal Golemit qė ta ruajė, fjalėt qė i thotė Nikut kur e lejon tė shkojė pėr tė ēliruar Marėn); qė di tė falė edhe gabime kur e kėrkon e mira e atdheut (skena me Moisiun). Nė luftė me armiqtė ai ėshtė i rreptė dhe i tmerrshėm, kurse nė marrėdhėniet me ushtarėt i dashur dhe i kujdesshėm. Dara nėnvizon autoritetin e e madh tė Skėnderbeut pėrmes njė skene kuptimplotė (qė ka analogji me njė skenė tė ngjashme te "Skėnderbeu i pafat" i De Radės, po, megjithatė ėshtė origjinale): mjafton njė vėshtrim i tij qė t'i bėjė tė ndahen tė turpėruar Nikun e Palin, kur po nisnin dyluftimin pėr shkak tė Marės; nėnvizon dashurinė e ushtarėve pėr heroin, dashuri e cila ėshtė aq e madhe, sa i bėn qė edhe mendimet e fundit para vdekjes t'ia drejtojnė atij. Megjithėse Dara nuk thellohet nė botėn shpirtėrore tė heroit, Skėnderbeu i tij ėshtė i gjallė si karakter dhe, ndoshta, mė i afėrt me realitetin historik sesa paraqitet nė veprat e rilindėsve tė tjerė. Te Mara megjithėse e paraqet si tė huaj. Dara ka mishėruar disa nga cilėsitė e gruas shqiptare. Ajo ėshtė e bukur, e urtė, e menēur, e zjarrtė dhe e qėndrueshme nė dashurinė e saj. Ajo shquhet pėr trimėri tė rrallė, ēka shfaqet nė kohėn kur, e dorėzuar te Ballbani nga i ati i pabesė, mbrohet nga turqit me thikė nė dorė. Poeti jep edhe njė portret kolektiv tė grave shqiptare, tė cilat "tisi i nderit i mbėshtjell…/kanė si dasėm luftrat/andej syresh lindin trima."

Personazhet negative janė vizituar me vija tė lehta, po shprehėse. Kauri Balės ėshtė njeriu qė, pėr tė kėnaqur lakmitė, shkel edhe mbi dashurinė prindėrore; ai ėshtė njeri i pabesė qė tė vret pas shpine.

Dara i jep personazhet kryesisht pėrmes veprimit dhe herė pas here pėrmes zbulimit tė portretit tė tyre fizik, siē ėshtė rasti i Nikut ose i Marės. Ndikimi i poezisė popullore, e cila ėshtė burim i pashtershėm pėr autorėt arbėreshė, nė kėtė vepėr ėshtė shumė i madh. Dara merr nga poezia popullore heronjtė kryesorė, Nik Petėn dhe Pal Golemin, mjaft veēori tė figurės sė Skėnderbeut dhe asaj tė Ballabanit, ndėrthur nė veprėn e vet shumė motive nga poezia popullore arbėreshe, si ndarja e dy tė dashurėve, qė tė kujton legjendėn e Kostandinit tė vogėl; motivi i rrėmbilit tė vajzės nga "qeni turk"; motivi i shkėmbimit tė unazės midis bashkėshortėve, kur burri niset pėr luftė ose vritet; motivi i vjehrrės qė e qorton nusen pėr parandjenjat e saj tė kėqija; motivi i amanetit tė trimit qė e shoqja tė martohet; motivi i vdekjes sė pėrnjėherėshme tė njerėzve shumė tė afėrt; motivi i mbirjes sė njė peme mbi varr. Po tėrė kėtyre motiveve ai u jep njė formė origjinale, duke i lidhur ngushtė me idetė e veprės dhe duke plotėsuar e forcuar ato tipare qė u jep folklori heronjve tė vet. Pra, nė thelb, Dara mori thjeshtėsinė dhe frymėn e thellė patriotike tė poezisė popullore arbėreshe. Nė formė ai merr vargun karakteristik trokaik pa rimė larminė ritmike, figuracionin e gjallė, stilin, muzikalitetin e rallė qė tė tėrheq dhe, nganjėherė, vargje tė tėra.

Dara ėshtė njė poet piktor nė veprėn e tė cilit shkrihen muzikaliteti me ngjyrat e gjalla. Ai shquhet si nė pėrshkrimin e tablove tė ashpra tė betejave, ashtu edhe nė vizatimin e skenave lirike. Mjeshtėrisė sė poetit i shėrben figuracioni i pasur dhe konkret.

Dara dallohet nė pėrdorimin e antitezave, krahasimeve, metaforave, epiteteve, E fuqishme ėshtė antiteza e kėngės sė dytė midis trimave tė Skėnderbeut, qė gėzojnė pranė zjarrit, dhe Moisi Golemit, qė rri mėnjanė, "Te hija e lisit tė helmit". Me njė antitezė tronditėse flitet pėr trimat e rėnė nė sheshin e betejės.

Krahasimet e poetit dallohen nga forca pėrshkruese dhe nga njomėsia e ndjenjave, kurse epitetet-kompozita janė konēize. Me njė epitet tė vetėm, ai shpreh njė karakter tė tėrė. Kėshtu, p.sh., Moisiu ėshtė "ballėfshehur", Vrana Konti "zemėr e krah lisi" etj. Si tė gjithė romantikėt, Dara ka njė ndjenjė tė thellė pėr natyrėn, tė cilėn e pėrdor si element tė gjallė, qė shoqėron veprimin dhe ndalet nė anėt e saj mė tė tė ashpra e mė tė rrepta, qė pėrputhen me madhėshtinė tragjike tė epokės sė pėrshkruar. Ndikimi i poezisė antike dhe i poemave kalorsiake, nga njė anė e kanė disiplinuar vrullin e poetit romantik, dhe, nga ana tjetėr, kanė sjellė nė vepėr edhe disa shenja tė veēanta nė ndėrtimin e saj dhe nė figuracion. Nė kėtė poemė, nė krahasim me veprat e mėparshme tė letėrsisė arbėreshe, janė rritur fryma luftarake dhe ajo aktuale nė pasqyrimin e epokės sė Skėnderbeut, ngjyra historike, epizmi dhe uniteti i veprimit. Ky unitet ėshtė i dukshėm edhe pse vetė poeti, pėr ta paraqitur veprėn si popullore, mistifikim i zakonshėm ky romantik, pėrpiqet qė tė krijojė me disa shėnime iluzionin e copėtimit.

Nė krahasim me De Radėn, Dara ėshtė mė i ekuilibruar, ndonėse di tė shprehė tallazet e pasioneve, sepse ka njė pėrfytyrim mė real pėr botėn dhe jetėn.

"Kėnga e sprasme e Balės", nė tė cilėn poeti derdh tėrė diturinė e frymėzimin e vet, mbetet njė nga veprat mė tė mira tė letėrsisė shqiptare

Pas Jeronim De Radės, Gavril Dara i Riu mbetet poeti mė i shquar arbėresh. Vepra e vetme nė shqip qė na ka arritur prej tij, "Kėnga e sprasme e Balės" ėshtė njė ndėr kryeveprat e letėrsisė sonė.

Duke ndjekur hap pas hapi lėvizjen tonė kombėtare, Dara e mbėshteti atė fuqmisht. Ashtu si De Rada, edhe Dara temėn e poemės sė vet e mori nga e kaluara e lavdishme e popullit tonė , e ngriti nė art kėtė epokė, duke e bėrė shprehėse tė ideve patriotike, pėr t'i shėrbyer sa mė mirė tokės mėmė dhe vėllezėrve tė tij tė pėrtejdetit.

Dara ėshtė mjeshtėr i madh i artit tė fjalės. Vepra e tij shquhet pėr pasuri mjetesh artistike, pėr gjuhė tė gjallė e tė bukur e mbi, tė gjitha, pėr mbėshtetjen e gjerė e tė gjithanshme nė folklorin arbėresh.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Thu Feb 19, 2009 8:53 pm

Risto Siliqi Jeta dhe Vepra (1859 - 1936

Lindi nė Shkodėr mė 1882. Atdhedashuria e dalloi qė nė bankat e shkollės. Mė vonė ai merr pjesė bashkė me Luigj Gurakuqin me Hilė Mosin nė kryengritjen e Malėsisė sė Madhe dhe bėhet kėngėtari i saj. Pas shpalljes sė Pavarėsisė, nė vitet 1913-1914, bashkė me Hilė Mosin boton nė Shkodėr gazetėn "Shqypnia e re". Dy poetėt atdhetarė nėpėrmjet kėsaj gazete me artikuj dhe vjersha tė shumta luftuan me guxim kundėr propagandės antishqiptare, goditėn Komisionin Ndėrkombėtarqė qeveriste qytetin dhe pėrkrahte feudalėt. R.Siliqi, gjithashtu, u pėrpoq me tė gjitha forcat pėr demokratizimin e pushtetit dhe pėr vendosjen e arsimit laik dhe falas nė luftė me klerin reaksionar dhe tė huajt. Mė 1915 poeti lufton pėr mbrojtjen e Shkodrės kundėr synimeve malazeze.

Mė vonė largohet nga politika, punon si nėpunės nė Vlorė, Tiranė dhe si avokat nė Shkodėr. Vdiq mė 1936.

Libri i vetėm qė nxorri nė dritė R.Siliqi ėshtė "Pasqyra e ditėve tė pėrgjakshme" (1913) kushtuar Kryengritjes sė Malėsisė sė Madhe ku mori pjesė edhe vetė. Pėrveē kėsaj, Siliqi botoi vjersha nė organe tė ndryshme, la edhe dorėshkrime. Tematika e vjershave tė tij ėshtė atdhetare dhe shoqėrore. Ai lėvron edhe vjershėn satirike. Krijimtaria e tij poetike shquhet pėr idetė demokratike, pėr simpatinė ndaj luftėtarėve tė thjeshtė malėsorė, pėr dufin luftarak, thjeshtėsinė, ndikimin e frytshėm nga poezia popullore. Vlerėn artistike poesisė sė tij ia zbehin notat retorike, qė vihen re herė pas here dhe gjuha e papėrpunuar. Megjithatė ka vjersha shprehėse si "Tradhtarėve tė kombit" dhe "Mehmet Shpendi" ku portreti i trimit qė i dha emrin vjershės, jepet me forcė epike dhe ngjyra legjendare.

Kur' nuk gjendet zbathė e zdeshun
Por gjithmon' gatue pėr pritė.
N'zheg e n'shi e n'borė e breshėn
shtati i tij gjithmonė vaditė.

Shpesh Siliqi i ndėrthur motivin atdhetar me atė shoqėror.

Poemthi "Luftėtari ynė" ėshtė i afėrt pėr nga tematika me vjershėn "Shpėrblimi" tė Asdrenit dhe "I mbetuni" tė Mjedės. Heroi i tij ėshtė njė fshatar i varfėr qė, pėr lirinė e atdheut, rrėmben pushkėn dhe jep jetėn nė luftė. Poeti proteston kundėr klasave tė pasura qė i lanė fėmijėt e kėtyre luftėtarėve pa mbrojtje:

Dyert tė huaja tė kėrkojnė
Pėr njė kojė bukė tė thatė!

Protesta ndaj padrejtėsive shoqėrore ndihet edhe nė krijime tė tjera tė fundit tė R.Siliqit sidomos nė vjershėn e gjatė "Burim poetik".

Vepra mė e njohur e R.Siliqit dhe mė e realizuara ėshtė poemthi lirik "Mrika nė shkangull". Kėtu gjejmė shfaqe spontane tė realizmit, edhe pse vepra nė tėrėsinė e saj ėshtė romantike. Mrika, njė vajzė e re, e ēiltėr, plot ėndrra, gabon nė dashuri dhe i jep fund jetės. Poeti e mbron forcėn e dashurisė, dėshirėn pėr lumturi dhe proteston kundėr shoqėrisė patriarkale e hipokrite, qė me zakonet e saj tė egra bėhet e pamėshirshme ndaj tė pafajshmėve. Vepra, pėrveē mendimit tepėr tė avancuar pėr kohėn ka edhe vlera artistike. Poeti ka arritur kėtu njė thjeshtėsi dhe natyrshmėri, njė ngrohtėsi ndjenje qė u mungon krijimeve tė tjera. Poema spikat pėr vėzhgimet e holla psikologjike qė ndriēojnė botėn shpirtėrore tė heroinės. Tablotė e natyrės, plot ėmbėlsi e hijeshi, me ngjyra romantike, janė nė funksion tė ndjenjave tė protagonistes. Poema ėshtė e llojit shoqėror-psikologjik.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Thu Feb 19, 2009 8:55 pm

Mihal Grameno - Jeta dhe Vepra (1871 - 1931)



Mihal Gramenoja ėshtė nga ata shkrimtarė tė vitėve tė fundit tė Rilindjes qė luftuan pėr ēėshtjen kombėtare dhe me pushkė. Atdhetar i flaktė, ai solli nė shkrimet e tij mbresa tė drejtpėrdrejta nga lufta e popullit tonė pėr pavarėsi dhe, mė vonė, pėr demokracie pėrparim.

Lindi mė 1871 nė Korēė, nė njė familje me ndjenja atdhetare. Nė vendlindje mori edhe mėsimet e para. Ende i vogėl, pėr nevoja ekonomike mori udhėn e kurbetit, nė Rumani. Aty u lidh me lėvizjen atdhetare dhe mė 1889 u zgjodh sekretar i shoqėrisė "Drita". Me vullnet dhe kėmbėngulje punoi pėr tė zgjeruar horizontin e tij kulturor. Botoi vjersha dhe artikuj nė shtypin e kohės. Mė 1907 ishte antar i ēetės sė Ēerēiz Topullit dhe luftoi pothuajse nė tė gjithė Shqipėrinė e Jugut. Xhonturqit e burgosėn disa herė. Mori pjesė nė Kongresin e Manastirit dhe mė 1912 nė Shpalljen e Pavarėsisė. Pas kėtij viti mbrojti me forcė shtetin shqiptar.

Gjatė viteve 1915-1919 jetoi nė Amerikė, ku bėri punė tė palodhur nė lėvizjen e atdhetarėve shqiptarė tė atjeshėm. Pėrfaqėsoi shqiptarėt e Amerikės nė Konferencėn e Paqes nė Paris.
Nė vitet 1921-1924, si publiēist mbrojti idealet demokratike. Pas dėshtimit tė Revolucionit tė Qershorit, i sėmurė, e i dėshpėruar, u tėrhoq nga lėvizja shoqėrore.

Vdiq nė Korēė mė 1931. Pėr meritat e shquara nė dobi tė atdheut, i ėshtė dhėnė titulli "Hero i Popullit".

Veprimtaria letrare e Gramenos kap njė ēerek shekulli (1900-1925). Mihal Gramenoja ėshtė njė ndėr novelistėt e parė tė letėrsisė sonė. Novelat e tij u hapėn rrugėn romaneve tė para shqiptare. Ai shkroi novelat "Oxhaku" (1909) dhe po atė vit "E puthura" dhe "Varri i Pagėzimit". Tek "Oxhaku" dhe "E puthura" trajton ēėshtjen e pabarazisė shoqėrore si burim fatkeqėsish nė jetė. "Varri i pagėzimit" paraqet luftėn e pamėshirshme qė bėri kleri reaksionar grek kundėr mėsimit tė gjuhės shqipe.

Nė pėrgjithėsi novelat e tij kanė natyrė sentimentale. Tek ato gjejmė pėrpjekje pėr tė krijuar mjedise tė besueshme shqiptare dhe personazhe nga klasat e shtresat e ndryshme tė shoqėrisė sonė tė asaj kohe. Libri me kujtime "Kryengritja shqiptare" (1925) zė vend tė veēantė nė krijimtarinė e Gramenos. Nė pjesėn e parė flet pėr ēetat kryengritėse, pėr luftimet dhe punėn propaganduese tė ēezės sė Ēerēiz Topullit, bėn portrete tė qėlluara luftėtarėsh e njerėzish tė thjeshtė tė popullit. Nė prozėn e Gramenos nuk mungojnė edhe pjesė me nivel tė kėnaqshėm artistik, pėrshkrime dhe dialogje tė gjalla.

M.Gramenoja ka botuar dy vepra dramatike: komedinė "Mallkimi i gjuhės shqipe" (1905) dhe dramėn "Vdekja e Pirros" (1906), tė dyja janė shkruar nė vargje.

Komedia "Mallkimi i gjuhės shqipe" trajton luftėn e atdhetarėve shqiptarė kundėr klerit reaksionar grek dhe elementėve grekomanė; te "Vdekja e Pirros" trajtohet kthimi i Pirros fitimtar nga Italia dhe vrasja e tij me tė pabesė. Veprat dramatike tė Gramenos vuajnė nga fragmentizmi dhe mungesa e veprimit. Megjithatė sė bashku me veprat dramtike tė Ēajupit e tė Fan Nolit, ato i ēelėn rrugėn dramaturgjisė shqiptare. M.Gramenoja shkroi edhe vjersha tė cilat i botoi mė 1912, tė pėrmbledhura nė librin me titull "Kėngėtore shqipe - Plagėt". Bien nė sy vjershat atdhetare qė i kushtohen lėvizjes kryengritėse. Disa prej tyre, si: "Pėr Mėmėdhenė", "Uratė pėr liri", "Lamtumirė", me patosin kushtrues, u pėrhapėn mjaft dhe u kėnduan edhe si kėngė:

Pėr mėmėdhenė, pėr mėmėdhenė,
vraponi, burra, se s'ka me pritė!
Tė vdesim sot me besa-besė
pranė flamurit tė kuq qė u ngrit,

Poezia atdhetare e Gramenos u bėri jehonė tė drejtpėrdrejtė ngjarjeve tė vrullshme qė do tė sillnin Pavarėsinė e Shqipėrisė. M.Gramenoja ėshtė nga publiēistėt nė zė tė Rilindjes e tė periudhės qė pasoi. Ai ėshtė cilėsuar si njė nga pamfletistėt mė tė njohur tė sė kaluarės. Shkrimet e tij publiēistike u vunė drejtpėrdrejtė nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare.

Drejtoi gazetat "Lidhja orthodhokse" (1909-1910) dhe "Koha" (1911-1926), me disa ndėrprerje, dy nga gazetat mė pėrparimtare tė traditės. Bashkpunoi edhe me shtypin tjetėr tė kohės.

Nė shkrimet e tij Gramenoja del si pėrfaqėsues i anės mė tė vendosur e mė demokratike tė lėvizjes sonė kombėtare. Ai goditi ashpėr jo vetėm pushtuesin osman, por dhe armiqtė e tjerė tė ēėshtjes kombėtare: klerin reaksionar grek e grekomanėt, pseudoatdhetarėt, feudalė tė mėdhenj e borgjezė tė pasur, tė cilėt i quan me tallje "syfete" e "honxho-bonxho". Nga na tjetėr, ka besim vetėm tek vegjėlia, te populli dhe te roli i tij nė fatet e kombit. Mė 1912, ai shkruante: "Kemi besim te varfanjakėt, dhe kjo opingė ėshtė shtylla dhe shpresa e kombit shqiptar".

Nė fillim tė viteve `20 zgjerohen pikpamjet politike tė Gramenos. Nė gazetėn "Koha" ai boton artikuj me ide demokratike dhe propagandon ngjarjet e mėdha politike tė kohės.
Njė nga dokumentet mė tė shquara tė gazetarisė e tė lėvizjes demokratike tė atyre viteve ėshtė artikulli "bashkim dhe pėrparim".

Shkrimet publiēistike tė Mihal Gramenos shquhen pėr frymėn popullore, pėr patosin luftarak, ironinė e sarkazėm therėse.

M.Gramenoja mbetet nė letėrsinė shqiptare, nė radhė tė parė, si publiēist. Shkrimet e tij dhanė ndihmesė nė krijimin e novelės e tė dramės. Ėshtė ndėr autorėt e parė qė solli nė letėrsi nė mėnyrė tė gjerė, personazhe nga shtresat e varfėra tė shoqėrisė shqiptare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Thu Feb 19, 2009 8:56 pm

Filip Shiroka (1859 - 1935)



Lindi nė Shkodėr mė 1859. Aty kreu edhe shkollėn italiane tė qytetit. Mė vonė punoi si libralidhės. Nė kohėn e Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit ishte njė ndėr pjesėmarrėsit e saj.

Pėr t'u shpėtuar ndjekjeve tė qeverisė osmane mė 1880 u largua nga Shqipėriadhe u vendos nė Egjipt. Aty kaloi pjesėn mė tė madhe tė jetės, u lidh me lėvizjen e emigrantėve shqiptarė dhe filloi tė shkruante vjersha.
Disa vjet punoi nė Bejrut tė Libanit, me pėrkrahjen e Pashko Vasės. Me Ēajupin e lidhte njė miqėsi e ngushtė.
Vdiq nė Bejrut tė Libanit mė 1935. Vjershat e tij, tė shkruara nė vitet 1896-1903, i pėrmblodhi nė vėllimin me titullin "Zani i zemrės". Nė vjershat e tij mė tė mira qė i kushtohen mallit pėr atdhe ose misionit tė poetit, gjejmė ēiltėrsi e rrjedhshmėri vargu.

Melankonia dhe humori i hollė i pėrshtaten tepėr Shirokės, qė me vjershat e kėtij lloji sjell njė notė vetjake nė poezinė tonė te Rilindjes. Vjershat "Shko dallėndyshe" dhe "Dallėndyshe eja" janė mė tė njohurat e tij.[/img]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Thu Feb 19, 2009 8:56 pm

Shko Dallėndyshe


Udha e mbarė se erdh pranvera,
shko, dallėndyshe tue fluturue,
prej Misirit n'dhena tjera,
fusha e male tue kėrkue;
n'Shqipni shko, pra, fluturim,
shko nė Shkodėr, n'qytetin tim.

Shėndet prej meje tė m'i falėsh
saj shpisė vjetėr ku kam le,
me ato vende rreth t'pėrfalesh,
ku kam shkue kohėn e re;
atje shko, pra, fluturim,
fal me shndet qytetit tim.

Me ato male, me ato kodra,
me ato prroje rreth t'pėrfalesh
n'ato fusha qė m'ka Shkodra
tė lulzueme, aty t'ndalesh;
tue kndue me ambėlcim,
fal me shndet qytetit tim.

T'mujsha dhe un' me fluturue
dojsha dhe un' me u nisė me ty,
dojsha n'Shkodėr me kalue,
m'e pa prap at'vend me sy!
Por... ti shko atje... fluturim
e ti qajma fatin tim.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Thu Feb 19, 2009 8:57 pm

Luigj Gurakuqi Jeta dhe Vepra (1879 - 1925)



Luigj Gurakuqi ėshtė njė nga figurat kryesore tė lėvizjes sonė atdhetare dhe demokratike. I pėrkushtuar tėrėsisht ndaj ēėshtjes sė atdheut, veprimtaria e tij lidhet me ngjarjet mė tė rėndėsishme tė kohės. Lindi nė Shkodėr mė 1879. Mėsimet e para dhe njė pjesė tė shkollės sė mesme i bėri nė vendlindje, pastaj shkoi nė Itali. Aty mbaroi kolegjin e Shėnmitėr Koronės nė Kalabri, ku ishte nxėnės i De Radės, dhe vijoi studimet e larta nė shkencat biologjike nė Napoli. Qė kur ishte student, bėri emėr nė shtypin shqiptar si poet dhe publiēist (me pseudonimin Cakin Shkodra dhe Lekė Gruda).

Mė 1908 Gurakuqi u kthye nė Shqipėri dhe u bė shpejt njė nga udhėheqėsit kryesorė tė lėvizjes kombėtare. Nuk kishte ngjarje tė rėndėsishme tė kohės ku tė mos ishte dora e Gurakuqit. Mori pjesė nė Kongresin e Manastirit, ishte drejtori i parė i Shkollės Normale tė Elbasanit dhe njė nga udhėheqėsit e kryengritjeve tė Veriut (1911-1912). Ai ishte krahu i djathtė i Ismail Qemalit nė gjithė atė punė tė madhe pėr shpalljen e Pavarėsisė. Mė 1916 ishte nga themeluesit e Komisisė Letrare nė Shkodėr.

Nė vitet 1921-1923 L.Gurakuqi si deputet i Shkodrės u gjend vazhdimisht nė opozitė me Zogun dhe gjithė feudalėt e tjerė. Bashkėluftėtar i F. Nolit, Gurakuqi ishte ndėr udhėheqėsit mė aktivė tė Revolucionit Demokratiko-Borgjez tė Qershorit tė vitit 1924.

Pas kundėrevolucionit emigroi nė Itali, dhe nė mars 1925 u vra pabesisht nė Bari nga njerėz tė vėnė nga Zogu. F.Noli e vlerėsoi lart figurėn e kėtij biri tė shquar tė Shqipėrisė me vjershėn e njohur "Syrgjyn-vdekur", kurse populli pas luftės ia soli eshtrat nė atdhe dhe e deroi me titulin e lartė "Hero i Popullit" dhe "Mėsues i Popullit".

Krijimtaria poetike e Gurakuqit pėrfshin vitet 1898-1907. Mė pas, krijimtaria e gjerė politike nuk e lejoi tė merrej mė poezi. Pėr herė tė parė vjershat e tij u pėrmblodhėn nė njė vėllim mė 1941.

Nė poezinė e parė, qė ėshtė pėrgjigjje pėr vjershėn "Shko dallėndyshe" tė F.Shirokės, Gurakuqi flet pėr gjendjen e mjerė tė Shqipėrisė. Krijimi mė i njohur i tij ėshtė vjersha "Qėndresa", ku gėrshetohen edhe elemnete autobiografike. Me theks filozofik, jepet zgjimi i poetit nga ėndėrrimet romantike, nė emėr tė qėllimeve tė larta, qėndresa pėr plotėsimin e idealit. Poezia ėshtė njė kredo e gjithė jetės dhe e veprimtarisė sė Gurakuqit.

L.Gurakuqi ėshtė ndėr tė parėt qė parashtron kėrkesėn tė ngrihet mjeshtėria artistike nė letėrsinė amtare. Nė vjershėn "Deka e zanave" thekson se Shqipėria ėshtė vendi i poezisė, ēerdhja e zanave, ndaj atdheut i duhet kėnduar me nivel tė lartė artistik.

L.Gurakuqi shkroi edhe vjersha pėr tė vegjėlit, tė cilat i botoi nė "Kėndimet" (1912).
Interes tė veēantė paraqet libri "Vargnimi nė gjuhėn shqipe" (1906), si pėrpjekja e parė pėr hartimin e metrikės sonė.

Edhe si publiēist L.Gurakuqi bėri emėr tė shquar, duke trajtuar problemet mė tė rėndėsishme tė kohės. Botoi te revista "Albania", te "Kalendari Kombiar", nė gazetat "Drita", "Liria e Shqipėrisė", "La Nacione Albanese". Si stilist i shquar ai ka lėnė modele tė prozės publiēistike nė dy dialektet.

L.Gurakuqi dha ndihmesė me vlerė nė letėrsinė e nė kulturėn tonė si poet, publiēist, orator, hartues i parė i metrikės shqipe.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Medalim
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve: 610
Age: 61
Vendi: Shqypeni
Registration date: 06/12/2008

MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Mon Jul 27, 2009 6:55 am

Kongresi i Manastirit simbol i bashkimit kombetar


Nga: Jeton AMETI
Pėrhapja e shkollave dhe e mėsimit tė gjuhės shqipe, si edhe zhvillimi i kulturės kombėtare nė pėrgjithėsi, shtruan nė rend tė ditės nevojėn e caktimit tė njė alfabeti tė vetėm. Rilindėsit me tė drejtė e shihnin mungesėn e njė alfabeti tė njėjtė tė gjuhės shqipe jo vetėm si njė problem gjuhėsor e kulturor, por edhe si njė ēėshtje politike, njė shenjė dasie, qė pengonte bashkimin e shqiptarėve. Zgjidhja e saj do tė ndihmonte si nė lėvrimin e mėtejshėm tė gjuhės e tė letėrsisė shqipe, ashtu edhe nė konsolidimin e unitetit kombėtar dhe tė bashkimit politik tė popullit shqiptar.
Vendosja e njė alfabeti tė njėjtė tė gjuhės shqipe u pėrgatit gjatė njė epoke tė tėrė tė Rilindjes, falė veprimtarisė krijuese nė lėmin e gjuhėsisė dhe tė letėrsisė tė brezave tė tėrė tė iluministėve shqiptarė, gjuhėtarė, shkrimtarė, poetė, publicistė etj. Njė ndihmesė tė vyer dhanė organet e shtypit, sidomos ato tė viteve tė fundit tė shek. XIX dhe tė fillimit tė shek. XX, ku spikati nė mėnyrė tė veēantė revista “Albania” (Bruksel-Londėr, 1897-1909) e Faik Konicės. Miratimi i alfabetit (alfabetares) sė Stambollit, nė vitin 1879, ndonėse shėnoi njė hap tė rėndėsishėm pėrpara nė rrugėn e vendosjes sė njė alfabeti tė njėjtė tė gjuhės shqipe, nuk arriti ta zgjidhte pėrfundimisht kėtė ēėshtje. Alfabeti i Stambollit u pėrhap vetėm nė Shqipėrinė e Jugut e tė Mesme, ndėrsa nė Shqipėrinė e Veriut, posaēėrisht nė Shkodėr pėrdoreshin tri alfabete tė tjera pėr shkrimin e shqipes, ai i shoqėrisė “Bashkimi” (1899), i “Agimit” (i jezuitėve) dhe alfabeti i shkrimtarėve tė vjetėr tė Veriut, qė pėrdorej mė shumė nga klerikėt katolikė. Organet e shtypit shqiptar, ndonėse botoheshin tė gjitha me alfabetin latin, kishin ndryshime ndėrmjet tyre.
Nė rrethana tė tilla, vendosja e njė alfabeti tė njėjtė tė gjuhės shqipe do tė arrihej jo vetėm nė luftė me sunduesit e huaj osmanė, qė pėrpiqeshin ta pengonin atė si njė arritje qė do tė ēonte nė afirmimin e mėtejshėm tė kombit shqiptar, por edhe duke kapėrcyer frymėn dhe interesat lokalė tė shoqėrive e tė grupeve kulturore shqiptare, qė ushqeheshin edhe nga dasitė krahinore tė trashėguara nga e kaluara.
Ndonėse nė thelb ishte njė ēėshtje kulture, njėsimi i alfabetit tė gjuhės shqipe paraqitej njėherazi njė nga problemet mė tė rėndėsishme politike tė kohės, zgjidhja e tė cilit do tė varej nga zhvillimi i lėvizjes kombėtare nė pėrgjithėsi. Nė tė vėrtetė, thirrja e kongresit pėr njėsimin e alfabetit tė gjuhės shqipe u bė e mundur vetėm nė rrethanat e reja, qė u krijuan pėr lėvizjen kulturore-kombėtare pas shpalljes sė kushtetutės nė vitin 1908.Nismėn pėr thirrjen e kongresit pėr njėsimin e alfabetit tė gjuhės shqipe e mori klubi “Bashkimi” i Manastirit, qė luante rolin kryesor ndėrmjet klubeve shqiptare. Drejtuesit e kėtij klubi, menjėherė pas themelimit tė tij, e shpallėn zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje si detyrėn mė tė ngutshme tė lėvizjes kombėtare. Gjatė muajve gusht-shtator, pasi kishte marrė edhe pėlqimin e klubeve e tė shoqėrive tė tjera atdhetare, klubi i Manastirit ndėrmori masat konkrete pėr thirrjen e kongresit kombėtar pėr ēėshtjen e alfabetit. Nė “Zėdhėnien” qė u shpėrnda me kėtė rast, ftoheshin tė merrnin pjesė nė kongres “gjithė shqiptarėt, brenda dhe jashtė Shqipėrisė”, si edhe “ēdo filolog” shqiptar. Nisma e tij u prit mirė nga atdhetarėt shqiptarė dhe nga klubet e shoqėritė patriotike brenda e jashtė vendit, qė u treguan tė gatshme tė dėrgonin pėrfaqėsuesit e tyre nė kėtė kongres.Kongresi u hap nė Manastir mė 14 nėntor 1908 dhe i vijoi punimet deri mė 22 nėntor. Nė Kongres morėn pjesė 32 delegatė me tė drejtė vote, qė pėrfaqėsonin 26 qytete e shoqėri tė ndryshme shqiptare brenda dhe jashtė atdheut, si dhe 18 delegatė tė tjerė si pjesėmarrės pa tė drejtė vote. Kongresi i Manastirit u shndėrrua kėshtu nė njė kuvend tė vėrtetė mbarėshqiptar, nė tė cilin morėn pjesė gjithsej 50 delegatė nga tė gjitha anėt e Shqipėrisė, nga qytetet e vilajeteve tė Manastirit, tė Kosovės, tė Janinės e tė Shkodrės, si edhe nga shoqėritė shqiptare tė Bukureshtit, tė Sofjes, tė ShBA-sė, tė Egjiptit, tė Italisė etj.
Kongresi i Manastirit pėr ēėshtjet qė diskutoi e zgjidhi dhe si njė nga tubimet mė tė gjera e mė pėrfaqėsuese nga pėrbėrja e tij, vlerėsohet me tė drejtė si kuvendi mė i rėndėsishėm kombėtar nė historinė politike e kulturore tė shqiptarėve nė fillim tė shek. XX. Delegatė tė tij ishin shkrimtarėt dhe publicistėt mė tė njohur, lėvrues tė gjuhės shqipe, laikė e klerikė, si Gjergj Fishta, Nikollė Kaēori, Ndre Mjeda, Gjergj Qiriazi, Mithat Frashėri, Hilė Mosi, Mati Logoreci, Thoma Avrami, Sotir Peci, Shahin Kolonja, Luigj Gurakuqi, Adam Shkaba; veprimtarė tė lėvizjes kombėtare dhe tė klubeve shqiptare, si Bajram e Ēerēis Topulli, Mihal Gramenoja, Fehim Zavalani, Dhimitėr Mole, Nyzhet Vrioni, Rrok Berisha, Leonidha Naēo, Dhimitraq Buda, Akil Eftimi, Shefqet Frashėri, Refik Toptani, Gligor Cilka, Emin bej Shkupi, Hafiz Ibrahim efendiu (nga Shkupi), Ramiz Daci, Xhemal Beu (nga Ohri), Fahri Frashėri (nga Resna) etj. Kryetar i Kongresit u zgjodh Mithat Frashėri, ndėrsa nėnkryetarė Luigj Gurakuqi e Gjergj Qiriazi. Megjithatė, pėr njė varg arsyesh tė diktuara nga rrethanat e kohės, pati edhe intelektualė tė shquar (si Faik Konica etj.) qė nuk arritėn tė merrnin pjesė nė punimet e kėtij Kongresi.Gjatė dy ditėve tė para tė Kongresit u zhvilluan mbledhje tė gjera e tė hapura, ku morėn pjesė, pėrveē delegatėve, edhe intelektualė e nxėnės tė shkollave tė Manastirit, si edhe banorė tė tjerė tė kėtij qyteti, rreth 400 veta. Kėto mbledhje u shndėrruan nė manifestime kombėtare, nė tė cilat u mbajtėn fjalime patriotike pėr nevojėn e bashkimit tė tė gjithė shqiptarėve, gegė e toskė, myslimanė e tė krishterė, si dhe pėr pėrparimin e kombit e tė kulturės sė tij.Vendin kryesor nė punimet e Kongresit, duke pėrfshirė edhe mbledhjet e hapura, e zuri ēėshtja e caktimit tė njė alfabeti tė pėrbashkėt pėr tė gjithė shqiptarėt. Gjatė diskutimeve qė u bėnė nė ditėt e para, tė gjithė shfaqėn mendimin se alfabeti qė do tė vendosej duhej tė kishte si bazė atė latin. Por pikėpamjet e delegatėve mė tej u ndanė, prandaj nė ditėn e tretė tė punimeve Kongresi zgjodhi njė komision prej 11 vetash, tė kryesuar nga at Gjergj Fishta, ku bėnin pjesė njohėsit mė tė mirė tė gjuhės shqipe, pėrkrahės tė alfabeteve tė Stambollit, tė “Bashkimit”, tė “Agimit”, si dhe intelektualė tė tjerė tė shquar. Komisionit iu dhanė fuqi tė plota pėr tė vendosur pėr kėtė ēėshtje.Pas shumė diskutimesh Komisioni vendosi qė tė mos merrej nė vėshtrim asnjėri nga tri alfabetet e pėrmendura mė sipėr, por tė krijohej njė alfabet i ri mbi bazėn e atij latin, duke u dhėnė shkronjave latine vlera fonetike nė pėrputhje me nevojat e gjuhės shqipe. Por Komisioni ndeshi nė vėshtirėsi pėr caktimin e shkronjave dyshe, qė nevojiteshin pėr ata tinguj tė shqipes, qė i mungonin latinishtes (pėr dh, gj, nj, th etj.). Nė kėto rrethana, pas tri ditė diskutimesh (17-19 nėntor), anėtarėt e Komisionit, sikurse thuhej nė vendimin e Kongresit, “tė shtyrė edhe nga disa shkaqe tė pėrjashtme”, nuk arritėn tė caktonin njė alfabet tė vetėm pėr gjuhėn shqipe, prandaj vendosėn “tė kthehen prapa”, duke pranuar alfabetin e Stambollit “e me tė bashkė edhe njė abece thjesht latine, qė tė pėrdoreshin e tė mėsoheshin bashkarisht nė mes tė shqiptarėve”. Tė dy alfabetet do tė pėrdoreshin detyrimisht nė shkolla.
Ky vendim, qė vetė Kongresi e quajti kthim prapa, u argumentua nga Komisioni me “disa shkaqe tė pėrjashtme” dhe pikėrisht me nevojėn pėr tė shtypur me alfabetin thjesht latin libra jashtė Shqipėrisė dhe pėr korrespondencat me jashtė. Nė tė vėrtetė, me shkaqe tė jashtme nuk kuptoheshin vetėm ato thjesht teknike, por edhe trysnia e ushtruar mbi Komisionin nga qarqet e shoqėritė e ndryshme shqiptare, qė ishin pėr alfabetin e Stambollit (nė Shqipėrinė e Jugut) dhe atė tė “Bashkimit” nė Gegėri e sidomos nė Shkodėr. Vendimi pėr tė pėrdorur bashkėrisht dy alfabete u mor pėr tė mos shkaktuar pėrēarje nė radhėt e delegatėve dhe tė shqiptarėve nė pėrgjithėsi. Nė tė njėjtėn kohė ai u quajt si njė zgjidhje e pėrkohshme pėr tė kaluar nė tė ardhmen nė pėrdorimin e njė alfabeti tė vetėm. Ndonėse nuk caktoi njė alfabet tė vetėm, vendimi i Kongresit tė Manastirit ishte njė hap i rėndėsishėm pėrpara nė rrugėn e zgjidhjes pėrfundimtare tė ēėshtjes sė alfabetit tė shqipes dhe ushtroi njė ndikim tė fuqishėm nė bashkimin politik dhe pėrparimin e mėtejshėm kulturor tė kombit shqiptar. Me kėtė vendim iu dha fund kaosit qė mbretėronte deri atėherė nė ēėshtjen e shkrimit tė shqipes. Nė vend tė alfabeteve tė shumta qė ishin pėrhapur nė Shqipėri e nė kolonitė e mėrgimit, tani do tė pėrdoreshin vetėm dy, edhe kėta bashkėrisht. Pėrveē kėsaj, duke vendosur pėr dy alfabete, qė mbėshteteshin nė atė latin, Kongresi i Manastirit ripohoi edhe njėherė vendosmėrinė e shqiptarėve pėr tė mbrojtur individualitetin e tyre kombėtar, kundėr orvatjeve tė xhonturqve pėr t’u imponuar alfabetin arab dhe pėr t’i identifikuar ata me turqit.Atė qė nuk e ēoi dot deri nė fund Kongresi i Manastirit, e zgjidhi pėrfundimisht vetė jeta e popullit shqiptar. Alfabeti thjesht latin, duke qenė i papėrzier e mė homogjen nga karakteri i shkronjave, mė i lehtė e mė praktik pėr shtyp, u pėrhap gjithnjė e mė shumė dhe nga fundi i Luftės sė Parė Botėrore u bė tashmė alfabeti i pėrbashkėt e i vetėm pėr gjithė shqiptarėt, alfabeti i sotėm i gjuhės shqipe.Megjithėse ēėshtja e njėsimit tė alfabetit zuri vendin kryesor nė punimet e Kongresit tė Manastirit, vetė Kongresi nuk ishte njė mbledhje thjesht gjuhėsore, por edhe njė manifestim politik. Krahas tubimeve tė hapura, u organizuan edhe mbledhje tė fshehta kushtuar ēėshtjeve politike tė ditės. Objekti kryesor i diskutimeve nė kėto mbledhje ishin marrėdhėniet e shqiptarėve me turqit, lufta pėr tė drejtat kombėtare tė popullit shqiptar, pėr zhvillimin kulturor dhe ekonomik tė vendit, si edhe marrėdhėniet me shtetet evropiane. Pėrfundimet e kėtyre diskutimeve dhe vendimet qė u morėn nė kėto mbledhje, u pėrfshinė nė programin kombėtar prej 18 pikash qė iu dha deputetit tė Korēės, Shahin Kolonjės, pėr ta paraqitur nė parlament nė emėr tė shqiptarėve. Ky program ėshte njė nga dokumentet mė tė rėndėsishme tė Kongresit tė Manastirit, nė tė cilin u pasqyruan aspiratat e shqiptarėve pėr autonominė territoriale-administrative tė Shqipėrisė.
Vendin kryesor nė program e zinin kėrkesat politike pėr “njohjen zyrtare tė kombėsisė shqiptare dhe tė gjuhės shqipe”. Nė lidhje tė ngushtė me kėtė kėrkohej emėrimi i nėpunėsve shqiptarė nė tė katėr vilajetet, zgjedhja e tė gjitha organeve lokale, zgjerimi i kompetencave tė tyre dhe kryerja e shėrbimit ushtarak nga dy deri nė dy vjet e gjysmė nė Shqipėri, nėn drejtimin e oficerėve shqiptarė tė dalė nga shkollat ushtarake qė do tė ngriheshin nė vend.Pjesė pėrbėrėse e kėrkesės pėr njohjen e kombėsisė shqiptare dhe e tė drejtave tė saj, ishte edhe themelimi i shkollės sė pavarur shqipe, qė do tė arrihej duke i kthyer tė gjitha shkollat shtetėrore turke nė Shqipėri, ato fillore, qytetėse e tė mesme, nė shkolla kombėtare dhe duke vendosur gjuhėn amtare shqipe “si gjuhė mėsimi nė tė gjitha kėto shkolla shtetėrore”, ndėrsa turqishtja do tė mėsohej si lėndė e veēantė, duke filluar nga viti katėrt i shkollės fillore. Tė lidhura ngushtė me kėtė ishin edhe masat qė parashikohej tė merreshin pėr kthimin e shkollave nė gjuhėn greke, qė funksiononin pėr shqiptarėt e krishterė, nė shkolla kombėtare, me gjuhėn shqipe si gjuhė mėsimi, duke i hequr ato nga administrimi i klerit dhe duke i shpallur shkolla shtetėrore. Kėto shkolla do tė mbaheshin me tė ardhurat nga pasuritė e kishave, tė cilat duhej tė administroheshin nga shteti dhe me tė ardhurat e buxhetit tė shtetit osman. Pėr t’u prerė rrugėn ndėrhyrjeve tė Austrisė, tė Italisė e tė Greqisė nė Shqipėri, kėrkohej qė klerikėt katolikė e ortodoksė tė paguheshin nga shteti turk. Me kėto masa do tė kufizohej ndikimi i propagandave tė huaja shkollore e kishtare nė Shqipėri, sidomos i asaj greke.
Njė nga kėrkesat mė tė rėndėsishme nė fushėn e arsimit ishte ajo pėr themelimin e njė universiteti shqiptar, qė kishte qenė aspiratė e hershme e rilindėsve. Pėr pėrgatitjen e profesorėve pėr kėtė universitet do tė dėrgoheshin ēdo vit, me bursa tė shtetit, tė rinj qė do tė mėsonin nė shkollat e larta tė Evropės dhe tė ShBA-sė. Po kėshtu kėrkohej tė themelohej njė muze arkeologjik kombėtar nė njė nga qytetet e Shqipėrisė.Programi pėrmbante gjithashtu njė varg masash, qė kishin pėr qėllim zhvillimin ekonomik tė vendit, pėr tė cilin ishte interesuar borgjezia shqiptare. Tė tilla ishin masat pėr hapjen dhe shfrytėzimin e minierave, pėr ndėrtimin e hekurudhave nga sipėrmarrės shqiptarė, pėr ngritjen e ekonomive tė mėdha bujqėsore nė Myzeqe etj. Nė pjesėn ekonomike pėrfshihej edhe kėrkesa pėr kufizimin e depėrtimit tė kapitalit tė huaj nė ekonominė shqiptare, qė kishte pėr qėllim tė ndalonte ekspansionin ekonomik tė shteteve tė huaja dhe nė mėnyrė tė veēantė t’u jepte mundėsi borgjezisė shqiptare e kapitalit vendas tė shtinte nė dorė tregun dhe ekonominė e Shqipėrisė.
Programi politik, i miratuar nė Kongresin e Manastirit, megjithėse nuk pėrmbante kėrkesa tė domosdoshme pėr organizimin e njė shteti autonom, si veēimi i territoreve shqiptare dhe forma e qeverisjes sė tyre, ai pati rėndėsi tė veēantė, sepse i pėrmbysi shpresat e tyrqve tė rinj dhe tė bashkėpunėtorėve tė tyre shqiptarė pėr ta kufizuar Kongresin vetėm me ēėshtjet e alfabetit, pėr ta mbajtur larg problemeve politike e luftės kundėr regjimit xhonturk. Miratimi i tij dėshmonte gjithashtu se Lėvizja Kombėtare Shqiptare edhe pas shpalljes sė kushtetutės kishte ruajtur karakterin e saj politik e tė pavarur dhe kishte si objektiv themelor realizimin e autonomisė sė Shqipėrisė.Kongresi i Manastirit shėnoi gjithashtu njė hap tė rėndėsishėm nė ngritjen e shkallės sė organizimit tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare. Vetė thirrja e tij si njė forum mbarėkombėtar, vendimet qė mori pėr ēėshtje tė tilla qė i takonin gjithė kombit dhe, nė mėnyrė tė veēantė, njohja faktike e klubit tė Manastirit si klub qendror, me tė cilin do tė mbanin lidhje gjithė klubet e tjera, dėshmojnė pėr vendosjen e njė bashkėrendimi tė veprimtarisė organizative e politike-kulturore tė klubeve dhe tė shoqėrive shqiptare, nėn drejtimin e klubit “Bashkimi” tė Manastirit. Jo rastėsisht konsujt e huaj e trajtonin kėtė masė si njė pėrpjekje qė do tė krijonte njėlloj federate tė klubeve shqiptare.Vendimi pėr t’i dhėnė klubit “Bashkimi” tė Manastirit, qė qėndronte nė krye tė luftės pėr tė drejtat kombėtare tė shqiptarėve, atributet e njė klubi qendror, u arrit pas kundėrshtimit tė pėrpjekjeve tė krahut tė moderuar tė lėvizjes kombėtare pėr t’u imponuar klubeve e shoqėrive shqiptare udhėheqjen politike dhe organizative tė klubit tė Stambollit, drejtuesit e tė cilit, pėrgjithėsisht, njiheshin si pėrkrahės tė xhonturqve.Kongresi i Manastirit dhe vendimet e tij pėrbėjnė njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme nė historinė e re tė popullit shqiptar. Pėr herė tė parė pas kuvendeve, qė u mbajtėn nė periudhėn e Lidhjes sė Prizrenit (1878-1881) dhe tė Lidhjes sė Pejės (1899-1900), u mblodhėn nė kėtė Kongres pėrfaqėsues nga tė gjitha krahinat e Shqipėrisė dhe u morėn vendime tė rėndėsishme pėr ēėshtjen e alfabetit e pėr ato politike, qė ndihmuan pėr ngritjen nė njė shkallė mė tė lartė tė kulturės e tė arsimit shqiptar, si edhe pėr bashkimin e tij tė mėtejshėm nė luftėn pėr ēlirimin kombėtar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Medalim
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve: 610
Age: 61
Vendi: Shqypeni
Registration date: 06/12/2008

MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Mon Jul 27, 2009 7:09 am

Mit’hat Frashėri


Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė




Ditėlindja:Vendlindja:Ditėvdekja:Vendvdekja:Pseudonim(e):Nėnshtetėsia:
Mit’hat Frashėri

25 mars 1880
Janinė
3 tetor 1949
New York, SHBA
Lumo Skėndo, Mali Kokojka, Mandi Koēi, Ismail Malosmani
Shqiptar
Mit’hat Frashėri lindi mė 25 mars 1880 nė Janinė; vdiq mė 3 tetor 1949 nė New York, SHBA. Ishte i biri i Abdyl Frashėrit dhe nipi i Sami Frashėrit dhe Naim Frashėrit. Ai e njohu shumė pak babain e tij dhe u rrit nėn kujdesin e Samiut dhe Naimit. Edukimin akademik e mbaroi nė Stamboll. Pas mbarimit tė shkollės, deri nė vitin 1905, punoi nė administratėn turke dhe mė pas kaloi nė Selanik, nė administratėn shtetėrore.
Nė 4 prill 1929 Mit'hat Frasheri nė testamentin e tij i lė shtetit shqiptar pasurinė e tij, tė tundshme dhe tė patundshme me qėllim krijimin e njė instituti albanologjik nė Tiranė, i cili do tė merrej me studime nė fushėn e historisė sė Shqipėrisė.

Tabela e pėrmbajtjeve




  • 1 Veprimtaria politike
  • 2 Veprimtaria letrare
  • 3 Bibliofili Lumo Skėndo
  • 4 Vepra
  • 5 Pėrkthime

//



Veprimtaria politike


Filloi tė aktivizohet nė politikėn shqiptare qė nė fund tė shekullit XIX. Njė nga figurat mė tė spikatura nė politikėn shqiptare nė gjysmėn e parė tė shekullit XX. Nė vitin 1908, ai fillon botimin e gazetės "Liria" nė Selanik. Gjatė kėsaj periudhe bashkėpunon ngushtė me Kristo Luarasin, i cili drejtonte shtypshkronjėn/shtėpinė botuese "Mbrothėsia". Ai mori pjesė nė Kongresin e Manastirit, i njohur ndryshe edhe me emrin Kongresi i alfabetit me 14 nėntor- 22 nėntor 1908. Mit'hat Bej Frashėri u zgjodh kryetar i Kongresit dhe nėnkryetar i Komisionit tė hartimit tė alfabetit (kryetar i Komisionit ishte At Gjergj Fishta).
Nė moshėn 32-vjeēare largohet pėrfundimisht nga Stambolli dhe udhėton pėr nė Shqipėri duke kaluar nga Kosova nė Shkup dhe pastaj nė Elbasan. Nė vitin 1912, nė qeverinė e pavarėsisė tė krijuar nga Ismail Qemali ai zgjidhet ministėr i botores. Mė 30 mars 1913, ai jep dorėheqjen nga detyra. Ai mirėpriti ardhjen e Princ Vidit nė Shqipėri dhe ndihmon nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme. Pas largimit tė Princ Vidit, Mit'hat Frashėri largohet nga Shqipėria dhe deri nė vitin 1918 jeton nė disa shtete tė Ballkanit. Nė vitin 1916 vendoset nė Bukuresht ku arrestohet nga policia dhe internohet nė
Shqipėria e Mit`hat Frashėrit



Moldavi. Nė vitin 1918, me mbarimin e Luftės sė Parė Botėrore, lejohet tė largohet dhe vendoset nė Lozanė, Zvicėr. Aty ai i drejtohet me njė promemorie konferencės nė tė cilėn po pėrgatitej krijimi i Mbretėrisė Serbo-Kroate-Sllovene. Nė promemorje ai deklaron "Pa zgjidhjen e problemit shqiptar nuk do tė ketė as Jugosllavi tė re dhe as njė zgjidhje pėrfundimtare tė kufinjve nė Ballkan". Nė vitin 1920 ai vendoset nė SHBA. Kthehet nė Shqipėri nė vitin 1922. Nė janar 1923 fillon detyrėn e Ministrit Fuqiplotė tė Republikės sė Shqipėrisė nė Athinė. Kėtė detyrė e kreu deri nė dhjetor 1925. I zhgėnjyer nga zhvillimet politike nė Shqipėri ai jep dorėheqjen dhe deklaron largimin e tij nga aktiviteti politik.
Nė vitin 1927, fillon tė botojė nė Tiranė, revistėn Dituria dhe themelon librarinė Lumo Skėndo.
Nė vitin 1939, pas pushtimit tė vendit nga Italia fashiste vendos tė rikthehet aktivitetit politik. Nė vitin 1941, ai ėshtė ideologu kryesor dhe njė nga themeluesit e Partisė Nacionaliste, e njohur mė shumė me emrin Partia e Ballit Kombėtar. Kundėrshtar i Partisė Komuniste tė Shqipėrisė, u detyrua nė nėntor 1944, tė largohet nga Shqipėria dhe tė vendoset nė Itali. Gjatė njė udhėtimi pėr nė Nju Jork, SHBA ai vdes si pasojė e njė ataku kardiak.

Veprimtaria letrare


Nisi tė merrej me krijimtari letrare qė prej vitit 1897 dhe filloi tė botonte Kalendarin kombiar, tė cilin e botoi pa ndėrprerje deri nė vitin 1928. Mė 1901, botoi biografinė e parė kushtuar Naim Frashėrit. Nė shkrimet publicistike ai pėrdori pseudonimet Lumo Skėndo dhe Mali Kokojka, ndėrsa nė botimet e ndryshme pėrdori pseudonimin Ismail Malosmani.

Bibliofili Lumo Skėndo


Mbas ēlirimit tė Shqipėrisė, u vendos sekuestro mbi pasurinė e Mid'hat Bey Frashėrit. Njė nga objektet e sekuestruara ishte edhe biblioteka personale e Mid'hat Bey Frashėrit. Sot rreth 40 000 vėllime tė kėsaj biblioteke ruhen (dhe janė pjesė) e Bibliotekės Kombėtare tė Shqipėrisė. Pėr kėtė arsye Ministri i Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve i Republikės sė Shqipėrisė dhe Biblioteka Kombėtare e Shqipėrisė vendosen qė ēmimi pėr bibliofilinė tė emėrtohet Bibliofili Lumo Skėndo. Ky ēmim do tė ndahet ēdo vit nė Ditėn Botėrore tė Librit, nga Ministria e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve dhe Biblioteka Kombėtare e Shqipėrisė. Pėr herė tė parė ky ēmim u dha nė 23 prill 2006.

Vepra



  • Naim bej Frashėri, kujtimi mbi tė ungjin, (1901)
  • Bej mire pa hidhe ne det, (1902)
  • Dhe tregonje, (1902)
  • Shkurtabiqi i verdhė, (1914)
  • Hi dhe shpuzė, (1915)
  • Letra mbi njė udhėtim nė Zvicėr, (1915)
  • Njė re e zezė pėr Shqipėrinė, (1918)
  • Rilindja e Shqipėrisė, (1918)
  • Albanais et Slaves. (1919)
  • Mosmarrėveshjet shqiptaro-serbe, (1921)
  • Plagėt tona, (1924)


Pėrkthime



  • Gijom Teli, (1902)
  • Robensoni, (1909)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Medalim
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve: 610
Age: 61
Vendi: Shqypeni
Registration date: 06/12/2008

MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Mon Jul 27, 2009 7:20 am


Mit'hat Frashėri, galanti i librit




Libri qė ka cilėsinė mė tė mirė tė botimit merr pas pak ditėsh ēmimin "Lumo Skėndo" qė mban emrin e njė prej figurave mė tė mėdha edhe nė fushėn e librit. Mit'hat Frashėri, alias Lumo Skėndo, ka qenė vetė botues, dhe gjatė gjithė jetės ka mbledhur botime shqiptare, po dhe tė huaja duke lėnė pas njė trashėgimi tė pashoqe qė sot ndodhet nė Bibliotekėn Kombėtare. Janė rreth 40 mijė volume, veē librave tė tjerė qė ndodhen nė bibliotekat e institucioneve tė rėndėsishme si tė Parlamentit, tė Akademisė sė Shkencave etj. Midis librave qė Frashėri ka mbledhur ekzistojnė botime shumė tė mira edhe nga pikėpamja e bibliofilisė. Ishte njė burrė shijehollė e galant qė e kėrkonte tė bukurėn jo vetėm nė kėnaqėsinė qė dija i jep mendjes, po edhe nė kėnaqėsinė qė i gėzon syrin.




Elsa Demo
Enjte, 25 Janar 2007 10:37:00



Libri qė ka cilėsinė mė tė mirė tė botimit merr pas pak ditėsh ēmimin "Lumo Skėndo" qė mban emrin e njė prej figurave mė tė mėdha edhe nė fushėn e librit. Mit'hat Frashėri, alias Lumo Skėndo, ka qenė vetė botues, dhe gjatė gjithė jetės ka mbledhur botime shqiptare, po dhe tė huaja duke lėnė pas njė trashėgimi tė pashoqe qė sot ndodhet nė Bibliotekėn Kombėtare. Janė rreth 40 mijė volume, veē librave tė tjerė qė ndodhen nė bibliotekat e institucioneve tė rėndėsishme si tė Parlamentit, tė Akademisė sė Shkencave etj. Midis librave qė Frashėri ka mbledhur ekzistojnė botime shumė tė mira edhe nga pikėpamja e bibliofilisė. Ishte njė burrė shijehollė e galant qė e kėrkonte tė bukurėn jo vetėm nė kėnaqėsinė qė dija i jep mendjes, po edhe nė kėnaqėsinė qė i gėzon syrin.
Njė nga studiuesit e kėsaj figure tė anatemuar nga faqet e historisė dhe tė kulturės, pėr njė periudhė tė gjatė si shumė tė tjerė tė klasės sė tij politike e intelektuale, Uran Butka, pėrfaqėsues i shoqatės "Lumo Skėndo" dhe autor i njė monografie pėr Mit'hat Frashėrin tregon nė prag tė dhėnies sė ēmimit "Lumo Skėndo" disa detaje nga kėrkimet dhe burimet e bibliofilit tonė qė ishte po aq lexues sa edhe koleksionist i madh.
Butka thekson se nė momentet kyēe tė karrierės sė tij diplomatike e politike, Frashėri ka gjetur kohėn t'i kushtohet librit si subjekt. "Kur nė vitin 1926 dha dorėheqjen nė nga detyra e ambasadorit nė Greqi, sepse nė atė moment tė politikės shqiptare qėndrimet e tij nuk pėrputheshin me drejtimet e politikės sė Ministrisė sė Jashtme, u kthye nė Shqipėri dhe hapi librarinė me emrin "Lumo Skėndo" qė ndodhej nė Rrugėn e Barrikadave e cila u kthye nė qendrėn mė tė rėndėsishme kulturore, sepse tė gjithė intelektualėt aty ushqeheshin me libra." Pėrveē botimeve shqiptare qė ishin tė pakta, Mit'hati ishte i abonuar nė angjencitė e mėdha botuese tė Evropės prej nga vinin botime tė tė gjitha zhanreve, sidomos ato qė lidheshin me Shqipėrinė, me ēėshtjen shqiptare, sepse ajo ishte akoma e pazgjidhur dhe e shtruar nė tryezat e ndėrkombėtarėve. Ndaj Frashėri vlerėsonte botimet e Justin Godardit, Hebertit dhe Durhamit.
Kishte ardhur pėr herė tė parė nė atdhe nė vitin 1912, atėherė solli me vete gjithė pasurinė librore qė kishte familja Frashėri, trashėgimi nga i ati Abdyli, nga Samiu, Naimi, dhe nga vetė ai. I zbarkoi nė Vlorė, i solli mė pas me arka nė Fier, i vendosi nė familjen e Vrionasve.
Nė Evropė ku qėndroi disa vjet si pėrfaqėsues i Shqipėrisė nė Konferencėn e Paqes dhe nė Lidhjen e Kombeve, krahas punės diplomatike nė mbrojtje tė ēėshtjes shqiptare, ai merret edhe me librin, e njėkohėsisht edhe me trajtimin e tij. "Nė periodikėt e kohės ai mbajti njė rubrikė shumė interesante dhe nga mė tė bukurat "Duke kėnduar njė libėr". Sė shpejti lexuesi do tė ketė nė dorė njė pėrmbledhje tė veprės sė Mit'hatit me mendimet e tij pėr librin. Po punoj pėr kėtė. Po t'i lexosh kėto shėnime kupton se kemi tė bėjmė me njė kritik tė shkėlqyer tė librit qė zė vend ndėr studiuesit dhe kritikėt mė tė shquar tė Shqipėrisė."
Butka kujtoi njė tjetėr moment historik qė e shtyu Mit'hat Frashėrin tė zgjedhė librin. Pjesėmarrės nė Kuvendin e Vlorės si pėrfaqėsues i Kosovės (fakt qė Butka e konsideron krejt tė panjohur) dhe nė vitin 1913, ai dha dorėheqjen sepse nuk e pranonte ose nuk ishte i bindur pėr rolin e qeverisė shqiptare. Atėherė ai shkoi tė punonte mėsues i thjeshtė nė njė shkollė fillore nė qytetin e Elbasanit, edhe pse i kishte mundėsitė tė merrte njė post tė rėndėsishėm politik. Zgjodhi profesionin qė e lidhte sėrish me librin. Njė vit mė pas ai ftoi gjithė qytetarėt e Elbasanit tė jepnin njė grosh pėr t'i bėrė njė dhuratė tė ēmuar Miss Durhamit, njė penė tė larė nė ar tė cilėn Frashėri do t'ia jepte nė mėnyrė ceremoniale kur anglezja zbriti nė Vlorė nė 1914. Ishte shprehje e mirėnjohjes pėr veprėn e saj nė mbrojtje tė ēėshtjes shqiptare dhe qė tė vazhdonte tė shkruante pėr Shqipėrinė.
Testamenti dhe konfiskimi
Ka qenė kaq i thjeshtė konfiskimi i bibliotekės sė Mit'hat Frashėrit?
"Nė vitin 1929", pohon studiuesi Uran Butka "pra shumė vjet pėrpara se tė ndėrronte jetė, ai hartoi njė testament i cili nuk pėrfshinte asgjė tjetėr vetėm pasurinė librore. Aty shpreh dėshirėn qė gjithė kjo pasuri tė vendoset nė njė institut tė studimeve shqiptare, i cili duhej tė ngrihej nga shteti shqiptar. E la edhe pasurinė e tij peng tė kėtij testamenti."
Njė pjesė tė librave Frashėri i kishte nė shtėpi dhe njė pjesė nė Bibliotekėn Kombėtare, me besimin dhe devotshmėrinė si njė nga themeluesit e saj. Ndėrkohė ajo pjesė qė ishte kėtu u ruajt, kurse pjesa tjetėr qė ishte nė shtėpinė e tij u mor nga institucione tė ndryshme, njė pjesė e mori prapė Biblioteka Kombėtare dhe institucionet e tjera. Megjithatė ajo qė ėshtė e rėndėsishme ishte pjesa e antikuarit. Pra gjithė veprat e letėrsisė sė vjetėr shqipe, duke filluar nga Buzuku, Budi, Bogdani, Kristoforidhi i kemi sot falė koleksionit qė ruante Frashėri.
Nė Paris, me gjithė punėn e madhe qė kishte si i angazhuar pėr ēėshtjen shqiptare, Frashėri do tė hapte dy ekspozita me vepra tė autorėve tė vjetėr tė letėrsisė shqipe, mebotimet e Kristoforidhit. Po kėshtu edhe nė Shqipėri. Mbahet mend njė ekspozitė qė ai ka hapur posaēėrisht me botimet pėr Skėnderbeun.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Medalim
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve: 610
Age: 61
Vendi: Shqypeni
Registration date: 06/12/2008

MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Mon Jul 27, 2009 7:46 am

LINDJA E SHQIPĖRISĖ




Nga:Mit’hat FRASHERI


Sipas librave tė shenjtė, lindja e ēdo fėmije duhet tė shoqėrohet me dhimbje. E pra , asnjė lindje nuk ėshtė shoqėruar me kaq shumė dhimbje se sa ajo e shtetit tė ri shqiptar.
Lufta ballkanike ndėrmjet 4 aleatėve dhe Turqisė ishte nė zhvillim tė plotė, kur mė 15-28 Nėntor 1912, nė Vlorė njė mbledje e madhe me delegatė nga e gjithė Shqipėria shpalli pavarėsinė e Shqipėrisė, pa u shqetėsuar nga zhvillimi i luftės, por duke i kundėrvėnė arsyet e parimit, atyre tė forcės.
Njė javė mė pas, kunsujt e Austro-Hungarisė dhe tė Italisė nė Vlorė u paraqitėn pranė kryetarit tė qeverisė sė pėrkohshme pėr t’i njoftuar zyrtareisht nga ana e qeverive tė tyre respektive se ato do tė mbėshtėsnin shtetin e ri shqiptar.

Nė atė kohė Shqipėria ndodhej pjesėrisht e pushtuar nga serbėt e malazezėt. Pas pak Janina dhe Shkodra do tė binin nė duart e grekėve dhe malazezėve, trupat e tė cilėve do tė futeshin akoma mė thellė nė brendėsi tė vendit, nė mėnyrė qė ajo qė quhej Shqipėri e pavarur tė i8shte vetėm njė territor i vohėl, nga Vlora nė Berat. Nė kėtė territor sundonte zia e bukės, ndėrkohė qė mbeturinat e ushtrisė turke qė ia kishin mbathur nga Manastiri e Janina e keqėsonin edhe mė tepėr gjendjen dhe pėrvbėnin njė rrezik pėr qeverinė e pėrkohėshme. Nga ana tjetėr, Greqia kishte bllokuar brgdetin shqiptar, kishte kėputur kabllin nėnujor qė lidhte Vlorėn me Otranton, duke penguar ēdo komunikim me jashtė. Pra, Shqipėria gjendej e rrethuar, e bllokuar dhe pa mjete materiale e mbėshtetje morale.
Ndėrkohė, nė Londėr ishte mbledhur Konferenca e Ambasadorėve. Ndėrmjet problemeve tė tjera, ajo do tė njihte Shqipėrinė si njė shtet tė pavarur. Ishte njė lehtėsim i madh dhe njė mbėshtetje e rėndėsishme morale. Por jo e plotė. Mbetej tė pėrcaktoheshin kufijtė e kėtij shteti tė porsalindur. Debatet mbi kufijtė e Shqipėrisė zgjatėn shumė kohė dhe pėrfshinė disa seanca tė Konferencės. Sigurisht, fuqitė ndėrluftuese nuk kėrkonin gjė tjetėr veēse ta ndanin midis tyre tė gjithė Shqipėrinė, duke e konsideruar veten si pasardhės tė Turqisė nė Evropė. Sipas aleatėve, Shqipėria nuk duhej tė ekzistonte.
Mendimet e Fuqive tė Mėdha ishin tė ndryshme: Treshja kėrkonte njohjen e njė Shqipėrie me kufij sa mė tė pranueshėm. Rusia dhe Franca e dėshironin kėtė Shqipėri mėtė vogėl, sa tė ishte u mundur mė tė vogėl, njė dashtake, tė lindur e tė vdekur. Ndėrmjet kėtyre dy grupeve Anglia qėndronte nė mes, duke anuar mė shumė drejt sė drejtės…
Fatkeqėsisht, Konferenca e Londrės nuk bėri gjė tjetėr veēse pėrcaktoi nė vija tė trasha kufijtė e Shqipėrisė. Pėr ato tė jugut do tė dėrgohej njė komision ad hoc pėr tė bėrė pėrcaktimin nė tėrren mbi baza etnografike! E kemi kėrkuar me shumė zell motivimin e kėsaj loje, i kemi thartuar trutė, por arsyen nuk e kemi gjetur dot. Pėrse duhej “ komision studimi” kur Fuqitė e Mėdha i kishin tė gjihta dokumentet e duhura, pėr kėtė qėllim, tė paraqitura nga konsujt e tyre, qė nuk rreshtnin duke u marrė me kėtė ēėshtje qysh nga viti 1878?
Kufiri verior ishte pėrcaktuar mė se i qartė, por edhe kėtu duhej njė komision pėr tė pėrcaktuar vijėn e saktė. Pėrsėri njė komision!
Ndėrkohė, Serbia kishte sulmuar Dibrėn, kisht rrafshuar njė rajon tė tėrė, kishte shkatėrruar rreth 100 fshatra, masakruar ose djegur tė gjallė me qindra njerėz tė pafajshėm. Nuk duhej humbur zakoni i kanibalizmit! ( Fundi i Shtatorit 1913).
Mbėritėn dhe komisionet pėr tė dy kufijtė. Fatkeqėsisht, ato punojnė ngadalė, dhe ai i veriut pothuajse nuk ka bėrė , asgjė. Ai i jugut ka pėrshkuar trevat e Korēės dhe tė Gjrikastrės dhe ka dėrguar raportin e tij nė Firence> U vendos qė kufiri i jugut tė jetė kepi Ftelia, pėrballė Korfuzit, dhe qė Korēa e Bilishti t’i rikthehen Shqipėrisė.
Shumė mirė, por kjo duhej vėnė nė zbatim. Miqtė tanė, kaq tė etur e kaq tė gatshėm kur bėhej fjalė pėr konēensione, furnizime(1), pėr banka ose hua tė detyruara, tregonin tani njė ngathtėsi tė habitshme, kur ishte fjala pėr respaktimin e vendimeve tė tyre, tė marra nė Konferencėn e Londrės ose nė atė tė Firences.
Mė nė fund, Greqisė iu dorėzua njė notė, sipas sė cilės ajo duhej tė largohej nga rajonet qė duhej t’i riktheheshin Shqipėrisė. Ajo bėri sikur u bind dhe Korēa u zbras prej trupave grekė mė 3 Mars 1914. Por Greqia ishte nėnshtruar sa pėr sy e faqe. Dy fuqitė qė nuk e dėshironin njohjen e Shqipėrisė, shfaqėn hapur simpatinė dhe mbrojtjen e tyre ndaj Greqisė. Nėn nxitjen e kėtyre dy mbrojtėsve, Greqia vendosi t’i kundėrshtojė vendimet e Konferencės sė Londrės dhe tė Firences. Nėn emrin e epirotėve, Greqia vendosi nė rajonet ku ajo sapo ishte larguar ushtarėt dhe oficerėt e vet. I quajturi Zografos ( sot sekretar shteti i punėve tė jashtme nė kabinetin Gunaris) u ngarkua qė tq ekzekutonte kėtė plan. Ushtarėt dhe oficerėt grekė, kryen poshtėrsitė mė tė ndyra nė jug tė Shqipėrisė. Por simpatia e Francės dhe e Rusisė ishte nė krahun e tyre; shtypi i paguar nga ato, vetėm lavdėronte krimet e tyre dhe tek ēdo vrasės shihte njė hero tė tipit Epaminondas. .

E ēfarė mund tė bėnte Shqipėria?


Mbreti i saj (qė kishte mbėrritur ndėrkaq) nuk kishte forca tė mjaftueshme pėrveē njė mbeturine xhandarmėrije, pėr orgaqnizimin e tė cilės ishin ngarkuar oficerė holandezė. Kjo forcė dhe oficerė hiolandez u dėrguan qė tė luftonin kundėr grekėve.
Tani, simbas Konferencės sė Londrės, Shqipėria ishte njohur si shtet asnjanės nėn garancinė e gjashtė Fuqive tė Mėdha, domethėnė Gjermanisė, Austro-Hungarisė, Francės, Britanisė sė Madhe, Italisė dhe Rusisė. Dy nga kėto fuqi, Franca dhe Rusia, pėrkrahnin hapur intrigat e grekėve. Tė tjerėt qėndronin si spektatorė tė heshtur.
Por, ndėrmjet kėtyre gjashtė fuqive, kishte dy tė tyjera qė paraqiteshin si mbrojtėse tė Shqipėrisė: ato ishin Austria dhe Italia. Po ē‘bėnin ato? Kėto dy “mbrojtėse” dukej hapur se nuk interesoheshin fort pėr fatin e Shqipėrisė, ose mė mirė rrihnin ujė nė havan. Ato ishin tepėr tė zėna me intriga tė vogla, me ēilimillėqe, me politikė tregtare, me bankat, me konēensione, etj., etj.
Shqipėria, pra, e braktisur ne fatin e vet, e dobėt dhe e pa formuar mirė, gjendej pėrballė armiqėsive tė hapura e tė deklaruara jo vetėm tė Greqisė, qė kishte marrė flamurin dhe po e shkretonte vendin pa mėshirė, por edhe tė dy shteteve tė vegjėl sllavė, Malit tė Zi dhe Serbisė. Kėtyre tri fqinjėve tė tėrbuar u ishte bashkuar edhe Turqia, qė nuk mund tė pranonte njė shtet tė pavarur mbas njė vartėsie tė vjetėr. Pra, grekė, serbė e turq ishin kapur dorė mė dorė nėn vėshtrimin atėror dhe tutelėn e gjashtė Fuqive tė Mėdha.
Nga ana tjetėr, Shkodra ishte kthyer nė njė vatėr intrigash tė tjera. Dihet se malazezėt hynė nė Shkodėr mė 24 Prill 1913, por me ndėrhyrjen kėrcėnuese tė Austrisė, dhe falė qėndrimit energjik tė Anglisė, malazezėt u detyruan tė largohen nga qyteti mė 14 Maj. Shkodra dhe rethinat e saj u vunė nėn autoritetin e njė force tė vogėl ndėrkombėtare, e cila qėndroi aty deri nė muajin Gusht, domethėnė deri nė ēastin e fillimit tė luftės sė madhe. Por, pėrfaqėsuesit e huaj nė Shkodėr, nuk lanė njė ēast pa thurur intriga, duke e nxitur popullin kundėr regjimit. Pėrfaqėsues tė krishterė dhe si tė dėrguar tė Fuqive tė Mėdha nė luftėn kundėr Turqisė-nuk skuqeshin aspak duke bėrė propagandė pėr njė princ musliman tė familjes otomane.
Mė sė fundi shpėrtheu kryengritja, njė ktyengritje e mallkuar. Njė pjesė e Shqipėrisė sė mesme rrėmbeu armėt dhe u ngrit hapur kundėr qeverisjes sė Princ Vidit. Mbreti i kishte tė Gjitha forcat nė jug, kundėr grekėve, du7ke u pėrpjekur tė mbronte ēdo copė tokė qė grekėt kėrkonin ta shkretonin, ēdo fshat qė ata donin ta digjnin.
Gjatė kėsaj kohe Fuqitė vazhdonin tė mos interesoheshin, ose mė mirė tė armiqėsoheshin me Shqiperinė. Dėshtimi i tė poshtrir Esat (nxitės i kryengritjes) e kishte bėrė tė pakėnaqur Italinė, qė ndjehej e fyer nė dinjitetin e saj si mbrojtėse e Esatit. Njė rivalitet i tėrbuar nisi ndėrmjet Italisė e Austrisė, rivalitet qė ishte mjft i dėmshėm pėr Shqipėrinė. Shqipėrisė iu refuzua ēdo ndihmė, iu sekuestrua paraja qė ndodhej nė bankat e Austrisė dhe Italisė, u kėrcėnua mbreti se do tė lihej pa bukė qyteti i Durrėsit dhe garnizoni qė e mbronte, duke suprimuar tė vetmin shėrbim lundrues pėr tė bėrė tė pamundur transportin e sendeve ushqimore.
Dhe kėshtu, i gjendur pa rrugėdalje, Princi Vid u detyrua tė marrė udhėn dhe tė largohet pėrkohėsisht nga Shqipėria.


L’Indipendance Albanaise,
Viti I, Nr. 4, 1 Prill 1915.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Medalim
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve: 610
Age: 61
Vendi: Shqypeni
Registration date: 06/12/2008

MesazhTitulli: Re: LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare   Tue Sep 08, 2009 3:09 pm

Frashėri: Nuk kėrkoj apologji pėr shqiptarėt

















  • reddit
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Twitter




Esetė dhe shkrimet politike qė Mid'hat Frashėri shkroi nė vitet 1915-1925 pėr tė tėrhequr vėmendjen e ndėrkombėtarėve ndaj ēėshtjes shqiptare, pėr herė tė parė nė shqip nga pėrkthimi frėngjisht, nė vėllimin "Fati i Shqipėrisė"

"Fati i Shqipėrisė", njė pėrmbledhje me ese me autor Mid'hat Frashėrin, ėshtė rezultat i njė pune kėrkimore, klasifikuese dhe mbi tė gjitha, punė me pėrkthimin qė Aleko Gjergo, kryetar i Shoqatės sė Mendimit dhe Kulturės Kombėtare "Lumo Skėndo", ka bėrė prej pas nėntėdhjetės.

Janė shkrime qė botohen pėr herė tė parė tė qėmtuara nga shtypi i kohės dhe nga botime qė Frashėri ka bėrė jashtė kufijve tė Shqipėrisė nė gazeta tė huaja.

"Fati i Shqipėrisė" qė mban titullin e njė eseje tė shkurtėr, tė cilėn po e botojmė mė poshtė, na njeh me njė personalitet politik, i cili prezantimin e botės shqiptare e bėn, sė pari, me njė kulturė gjuhe edhe kur ėshtė nė njė regjistėr administrativ, me njė gjuhė lakonike, me densitet tė mendimeve, me njė stil qė e imponon autorin e radhėve tek letėrmarrėsi apo lexuesi i tyre.

Njė seri shkrimesh qė janė tė mbushura me dritė, tė qarta, sepse autori ka njė vetėdije jo tė qorruar kur shkruan pėr bashkėpatriotėt e tij, nisur nga dija, nga kultura, nga mendja e ndriēuar.

Nėse ėshtė ky nacionalizėm, atėherė Mid'hat Frashėri ėshtė njė nacionalist me njė ndėrgjegje aspak ekspansioniste me apologjitė pėr gjendjen e mjeruar tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve, "kėtij populli tė lashtė".

Ai mbron ēėshtje tė kufijve, argumenton qėndrimin e fqinjėve, tė ndėrkombėtarėve po ashtu, pėrballė tė cilėve ėshtė bashkėbisedues qė rri nė tė njėjtėn shkallė kur vendi i tij rri nė njė botė poshtė kėtyre shkallėve, nė gjendje aspak tė favorshme.

Gjergo e quan "zėdhėnės tė nacionalizmit shqiptar dhe vepra tij, qoftė publicistike, qoftė politike, ka nė bazė nacionalizmin. Mid'hat Frashėri fliste dhe shkruante pėr njė Shqipėri tė orientuar drejt Perėndimit".

Ėshtė gjysma e parė e shekullit tė njėzetė dhe Shqipėria ishte njė vend pak tė thuash i prapambetur.

Frashėri kėrkonte shkaqe tė kėsaj prapambetjeje, dhe nė disa shkrime tė pėrmbledhjes "Fati i Shqipėrisė" ai hyn thellė nė histori, udhėtim qė i shėrben pėr tė lexuar konflikte tė reja, duke shkuar drejt origjinės sė tyre.

Gjergo, thotė se mėnyra se si i ka shkruar Frashėri kėto ese ia ka lehtėsuar shumė punėn me pėrkthimin - disa prej eseve i ka pėrkthyer Rafael Floqi. "Frėngjishtja e Mid'hat Frashėrit ėshtė ekselence, aristokrate, e pasur, njėkohėsisht e thjeshtė", - pohon Gjergo.

Pėrmendim esetė "Shqipėria dhe shqiptarėt" botuar nė Lozanė mė 1918, "Shqiptarėt nė vendlindje dhe nė mėrgim", "Popullsia e Epirit" botuar mė 1915-ėn, "Ēėshtja e Epirit", "Shqipėria dhe Adriatiku", "Lindja e Shqipėrisė", "Shqipėria dhe Fuqitė e Mėdha", "Shqiptarė dhe sllavė", "Burimet e konfliktit italo-shqiptar 1912-1920". Siē shihet, temat sugjerojnė ēėshtje tė natyrės historike, tė etnogjenezės dhe ēėshtje mirėfilli politike.

Sot, shumėkush i jep tė drejtė vetes tė mendojė se pushteti i vėrtetė i njė politikani ėshtė politika e tij, se asgjė tjetėr nuk mund tė ketė pėrgjegjėsitė qė ka politika.

Duke lexuar Frashėrin vė re dallimin: politikanėt e sotėm shqiptarė e njohin kaq pak vendin ku ushtrojnė pushtetin, prandaj e drejtojnė keq atė, aq keq sa kanė bėrė aksidente tė rėnda qė e kanė gremisur kėtė vend.

Jo vetėm kaq. Sot po fryhet njė opinion (e proklamonte para do ditėsh kėtė opinion tė ripėrtypur nė ekrane dhe skena publike si nė njė spektakėl, njė aktore e sapozgjedhur deputete) se forma mė e lartė e pėrmbushjes sė detyrės qytetare dhe e mbrojtjes sė tė drejtės qytetare na qenkėsh politika dhe kjo nėpėrmjet politikanit, duke e paraqitur gati-gati si mision tė njė race tė bardhėsh nė njė atdhe zezak.

Nė njė mbyllje tė njė prej eseve, Frashėri shkruan: "Akoma dhe njė fjalė i dashur lexues, para se tė ndahemi. Nuk kemi dashur aspak tė bėjmė me kėto fjalė njė apologji tė shqiptarėve.

Ky nuk ėshtė njė lavd ditirambik pėr ta, por vetėm e vėrteta. Ėshtė shkruar shumė pak pėr shqiptarėt dhe mund tė shkruhet mė tepėr. Ata vetė e kanė neglizhuar mjaft publicitetin dhe ky ka qenė njė gabim i tyre."

Fati i Shqipėrisė Mid'hat Frashėri
Mė lejoni t'ju shkruaj disa rreshta pėr Shqipėrinė, sepse mendoj se paqja e Ballkanit do tė varet mjaft nga zgjidhja qė do t'i jepet kėsaj ēėshtjeje.
Zgjidhja ėshtė fort e thjeshtė: tė konfirmohen tė drejtat qė Fuqitė e Mėdha i kanė njohur Shqipėrisė mė 1913-ėn nė Londėr.

Duke qenė se gjatė Luftės sė Parė Botėrore Shqipėria qėndroi asnjanėse, dhe askush nuk i mohon kėto tė drejta ndėrkombėtare, ishte e natyrshme qė Konferenca e Paqes dhe Konferenca e tanishme e ambasadorėve nė Paris, tė njihnin njė fakt tė ndodhur dhe njė tė drejtė tė fituar.

Fatkeqėsisht, qė prej dy vitesh e gjysmė qė kjo mbledhje po merret me fatin e popujve, Shqipėria po konsiderohet si njė mall tregu, si monedhė shkėmbimi, pėr tė kapėrcyer vėshtirėsitė qė Fuqitė e Mėdha po ndeshin nė vende tė ndryshme dhe ndėrmjet tyre. Dheja tani, nė vitin 1921, Konferenca e Ambasadorėve parashikon tė marrė njė vendim, sipas tė cilit Shqipėria tė ndahet e tėra ndėrmjet Serbisė dhe Italisė!

Meqė copėtimi nuk mund tė bėhet hapur pa shkaktuar skandal, po ndiqet njė mėnyrė e tėrthortė: Italisė t'i njihen disa "tė drejta" mbi Shqipėrinė dhe, Serbisė t'i jepen disa pjesė tė kėsaj Shqipėrie, ndonėse kėto zona janė krejtėsisht shqiptare dhe pika strategjike tė njė rėndėsie tė veēantė, ēka do t'i shėrbejė Serbisė pėr tė terrorizuar ditė dhe natė shqiptarėt.

Me fjalė tė tjera, tė dobėsohet Shqipėria duke e gjymtuar edhe njė herė tjetėr, duke ia nėnshtruar atė pjesėrisht rrezikut serb dhe t'i jepet Italisė mundėsia qė tė ndėrhyjė nė Shqipėri, ose tė dy shtetet armiq (Serbia dhe Italia), tė kėrkojnė tė rregullojnė hesapet midis tyre, duke nxjerrė telashe tė mėdha.

Nė rast se njė projekt i tillė do tė realizohet, e ardhmja e Shqipėrisė do tė rrezikohet sė tepėrmi, gjė qė nuk do tė kalonte pa zhvillime tė ngatėrruara ndėrmjet vetė fqinjėve tė saj (serbėve, grekėve dhe italianėve). Kėshtu, paqja do tė kishte mjaft pėr tė humbur dhe drejtėsia asgjė pėr tė fituar.

Pėr tė ndrequr kėto vėshtirėsi me serbėt dhe grekėt, Shqipėria i ėshtė drejtuar Lidhjes sė Kombeve, ku ajo ėshtė anėtare, por Fuqitė e Mėdha nuk kanė lejuar qė Lidhja tė merret me kėtė ēėshtje.

Ato ia kanė deleguar tė drejtėn e zgjidhjes sė mosmarrėveshjeve tė Shqipėrisė e Fqinjėve tė saj nė lidhje me kufijtė, vetėm Konferencės sė Ambasadorėve. Pėr shqiptarėt kėto kufij ekzistojnė dhe janė tė padiskutueshėm tashmė qysh nga viti 1913.

Tani, duke pritur qė ambasadorėt tė marrin njė vendim nė Paris, serbėt, qė kanė pushtuar qysh nga viti 1918 njė pjesė tė mirė tė Shqipėrisė, e sulmojnė Shqipėrinė edhe pėrtej vijės sė kufirit tė vendosur nė vitin 1913, bombardojnė fshatrat dhe shkaktojnė humbje tė mėdha nė njerėz.

Zoti Spalajkoviē, delegat i Serbisė nė Lidhjen e Kombeve, ka deklaruar mė 26 shtator pėrpara komisionit tė tė Gjashtėve se ushtria serbe qėndron nė Shqipėri sipas urdhrit tė gjeneralit Franchet D'Espery, komandant i vjetėr i ushtrisė Lindore dhe se nuk do tė lėvizė qė andej pa njė urdhėr tjetėr.

Delegati i Francės, senatori Reynald nuk e ka denoncuar kėtė deklaratė kaq tė paturpshme.

Ėshtė e qartė se gjenerali francez nuk mund ta miratojė qėndrimin e serbėve nė Shqipėri, por mbas njė deklarate tė bėrė nga njė i dėrguar zyrtar, nuk ka vallė Franca detyrimin moral qė tė ftojė qeverinė e Beogradit pėr t'i larguar nga njė territor i huaj i pushtuar, ku serbėt vitin e shkuar kanė shkatėrruar 150 fshatra?

Shqiptarėt e presin kėtė pėrpjekje, ashtu si edhe konfirmimin e tė drejtave tė tyre nga Fuqitė e tjera tė Mėdha, sepse ėshtė nė interes tė paqes dhe tė moralit ndėrkombėtar.
Ka dy vjet qė Shqipėria ėshtė bėrė njė faktor paqeje dhe stabiliteti nė Ballkan.

A nuk duhen ndihmuar ata nė veprėn e tyre dhe t'u lehtėsohet barra, nė vend qė t'u nxjerrėsh pengesa? Pėr mė tepėr, tani ėshtė vėshtirė tė ndalohet kjo Shqipėri qė tė jetojė dhe shqiptarėt shpresojnė shumė se Konferenca e Ambasadorėve nuk do tė vonojė tė japė verdiktin e drejtė, tė bazuar nė ruajtjen integrale tė ekuilibrit, duke bėrė qė tė respektohen tė drejtat e Shqipėrisė nga serbėt, grekėt dhe italianėt.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

LETĖRSIA SHQIPTARE - Rilindja Kombėtare

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 3 e 4Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-