Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2
AutoriMesazh
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve : 4058
Registration date : 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Tue Aug 11, 2009 12:35 pm

He haxhi si te duket shkrimi po meresh me qimet tani hahahahaha
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
haxhiu
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1150
Profesioni/Hobi : bashkimi me dajak
Registration date : 29/06/2008

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Tue Aug 11, 2009 12:48 pm

Zeri

qimet te hifshin ne goje ti nuk je shqiptar dhe shkruan ēka sofistizoin te tjeret dhe vetja te duket ne ate vend!Budall je ka fryne era qasaj ja mban,e me ba me frye drejte ne WC mbytesh ne te !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve : 4058
Registration date : 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Tue Aug 11, 2009 12:51 pm

Haxhi a ke me thane me shume me me duket se i harxhove ike mer matriale akoma haxhi se iken edhe rezervat hahahaa ha i mjeri Haxhi hahaha qimja te paska bere patriot Haxhio ahahaha
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
haxhiu
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1150
Profesioni/Hobi : bashkimi me dajak
Registration date : 29/06/2008

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Tue Aug 11, 2009 12:54 pm

zeri zi

Po qimja me ka bere patriot zeri zi

E ti ne ate kohe jo qimen por majmunin me ta pas shtie nuk kishe guxue me demostrue !
Mos u gajlo se kam me vagona dituri per me tu pergjigjur jo ty por tanve shqiptareve ku do qe jetoin !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve : 4058
Registration date : 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Tue Aug 11, 2009 1:01 pm

PO po haxhi padiskutim qe pergjigjesh e kame parasyshe ju pergjigje edhe ADEM JASHARIT duke e share nuk e ve ne dyshym dyturine tuaj jo po duket!!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
haxhiu
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1150
Profesioni/Hobi : bashkimi me dajak
Registration date : 29/06/2008

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Tue Aug 11, 2009 1:03 pm

zeri
Nuk po me intereson as Adem Jashari as ti as nje shqiptar gjere sa nuk behet bashkimi shqiptar
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Delia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Numri i postimeve : 514
Registration date : 13/01/2008

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Fri Sep 11, 2009 4:13 pm

Thon se Historija pėrėritet po nuk u msove nga ajo .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
rrimtaf
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1090
Age : 47
Vendi : kosov
Registration date : 30/07/2009

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Fri Sep 11, 2009 11:05 pm

Demonstratat ne kosove gjithmone ikane nisur pjesa me e ndieshme eshoqerise sone ,studentet.Studentet me se miri kane ditur ti artikullojne kerkesat e popullit tone ,dhe ato jane cilesu si vazhdimesi e perpjekjeve tona per demokraci dhe liri . Edhe demonstratat kane pasur cmimin evet si vrasje ,burgosje ,maltretime nga me te ndryshmet nga okupatori,por megjithate kane pasur jehonen e vet ne arenen nderkombetare .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Andi Ballshi
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 50
Age : 56
Vendi : Prishtine
Registration date : 03/09/2009

MesazhTitulli: Titulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Tue Sep 29, 2009 7:47 pm

Mirushe e ke lexuar "Kadri Mani: Letėr shoqėrore zotit Ilaz Pireva, kryetar i komunės nė Besianė
Nese jo athere lexoje:

Fort i nderuari Koleg, para do dite u festua 40-vjetori i demonstratave tė vitit 1968, mė duhet t’iu them juve dhe lexuesve se as e di datėn as vendin e mbajtjes, sepse kanė qenė aq tė kujdesshėm, sikur edhe dermėtash, ish-shokėt e mi tė burgut qė tė veprojnė tinėzisht pas shpinės time nė mėnyrėn mė tė shėmtuar qė kanė mund ta bėjnė tinėzarėt nė histori.

Se po pėrgatitet njė tubim pėr kėtė pėrvjetor, mė ka treguar sindikalisti zotni Hasan Abazi, nga Ferizaj, i cili edhe m’i ka kėrkuar shėnimet e mia e tė shokėve tė mi nga ajo kohė; dhe unė ia kam dėrguar, pėr vete, pėr zotin Xhafer Leci... trakte pati shpėrnda edhe njė fqinja jonė, Gjyle Veseli, tash burrin dhe tė birin dėshmorė nga lufta e UĒK-sė, ama shėnimet e kėrkuara ende nuk po arrijnė?

Vashėn e atėhersshme, fqinjėn tonė Gjyle Veseli, e pata takuar nė rrugė pėr kah Shkolla Normale ku isha nis tė shpėndaja traktet dhe njė pjesė i mori Gjyla pėr t’i shpėrnda nė Shkollėn Bujqėsore ku ishte nxėnėse.

Ne atėherė nuk ramė nė burg, por njė vit mė vonė (1969) e patėm manifestuar Njėvjetorin e suksesit tė Demonstrave tė ’68-shit, dhe mė sollėn nė Nish te ju.

Nga bisedat me juve dilte se ju demostzrantėt e ’68-shit keni vepruar vetėm njė muaj ditė: i keni nda fakultetet pėr propagandim dhe e keni marrė pėrsipėr organizimin, pėr tė mos u zbuluar profesori Ismajl Dumoshi me shokė nga Qendrės Shollore “Nikolla Teslla” nė Obiliq. Dhe kjo ishte nė rregull, derisa ishim nėn robėri dhe derisa i ndjeri Ismajl Dumoshi ishte gjallė, ama pas vdekjes sė Ismalj Dumoshit dhe pas pavarėsisė, tė rrahni gjoks se ju paskėshit qenė organizatorėt, dke mohuar veprimtarinė atdhetare e vizionare tė Ismajl Dumoshit dhe kolegėve tė tij, ėshtė shtrėmbėrim i realitetit, dėm dhe turp pėr pėr sojin shqiptar!?!
Shokėt komunikojnė, ata qė s’komunikojnė, nuk janė shokė!

Atėherė nė burgun e Nishit shpesh mė ke pėrkrah, nė konflikt me Osman Dumoshin me kompani, pas daljes nga burgu s’ke dashtė tė kontaktosh me mua (paēka se ne dy ngelėm demokratė, kurse shumica tjetėr u futėn nė LDK pėr ta pushtuar Kalanė nga Brenda!!): njėherė rastėsisht jemi takuar nė hyrje tė selisė tė LDK-sė, ku fill pas pėrshėndetjes, kinse tė pėrzemėrt, ta kam treguar kėtė anekdotė:
KALLAJXHIU E DHELPRA

Njėherė fshtarėt e kishin ndjekur dhelprėn, dhe fshatrėve iu bashkohet edhe kallajxhiu qė kishte qėlluar pėr tė kallaitur tepsiat, kusiat...

Iku dhelpra dhe shpėtoi disi, e tani nga shpati po mendimonte:

-Fshatarėt kanė tė drejtė qė mė dėbojnė, se jua kam ngrėnė pulat, ama nuk e kam tė qartė ēfarė faji i kam bėrė kallajxhiut!?!

Pas rrėfimit tė kėsaj anekdotet, kolegu im Ilaz Pireva tha:

-Jo, ne dy nuk jemi nė ndjekje tė njėritjetrit, por, ja, e kemi lėnė punėn nė asgjė, se unė ta di edhe shtpinė, a je nė atė shtpinė e vjetėr?- do tė shihemi...

Dhe mė vonė ju erdha nė zyrė e jua urova zgjedhjen pėr Kryetar, me atė rast jua dhashė adresėn time fizike dhe elektronike, ama ju sėrish nuk u lajmėruat!?

Ishte i nevojshėm ky pėrshkrim, qė lexuesit ta kenė tė qartė pėrse tė komunikonim me anė tė mjeteve tė informimit publik, kur thjesht kemi mund tė takohemi qė nga viti i lirimit tonė nga burgu mė 1991!?!

Dhe nė fund, unė mendoj se ju “demonstrantėt e ’68-shit”: Adil Pireva, Afrim Loxha, Ilaz Pireva, Osman Dumoshi, Selatin Novosella, Skėnder Muēolli, Skėnder Kastrati... i keni marrė pėrsipėr ato demonstrata, pa qenė organizatorėt e vėrtetė!?!

Nė pritje e sipėr, ju pėrshėndes pėrzemėrsisht.
Kadri Mani, kryeredaktor

www.zemrashqiptare.net
Ndersa une po shtoj dhe kete:

Po shtoj vetem kete: sipas pohimeve-lavderimeve te atyre qe i permende, dhe shkrimeve te "komunistit te viogel - Adil Pireva, e "patriotit' , tash bisnesmenit, pa thojza, tė Selatin Novosella, ata, demonstratat ne Podjeven e athershme e Besinane e sotm, i kane organizuar vetem per dy (2) dite e gjysme. A ka koment ky konstatim i tyre!!!???
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Andi Ballshi
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 50
Age : 56
Vendi : Prishtine
Registration date : 03/09/2009

MesazhTitulli: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Wed Sep 30, 2009 3:19 pm

Pse bre Mirushe po rren??? Ku mund te jesh ti autore kesaj teme. Po ky fare materiali, qe ka shume te verteta [por edhe shume genjeshtra, eshte botuar edhe neper gazetat e mahalles se Muhaxhereva. Njeri, njeri prej jush, po rreni, bre Mirushe, ose Ti ose Selatini, apo mos jeni i njejti autor.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Andi Ballshi
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 50
Age : 56
Vendi : Prishtine
Registration date : 03/09/2009

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Thu Oct 01, 2009 10:34 am

Titulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi Thu Feb 26, 2009 12:10 am
Admin te lumte qe ke sjelle ketu kujtimet e Abdullah Nishefcit rreth organizimit te demostratave ne Podujeve, i cili sipas bindes time eshte shkrimi me seroiz, por ketu mungon edhe nje pjese e madhe, kisha deshiruar qe ta sjellesh, ketu dhe le ta shohin lexuesit, duke krahasuar me shkrimet e lavderimet e autoreve te tjere. Abdullahun e kam perjelle edhe para disa vitesh ne gazeten BUjku, por edhe ne gazeten Zeri. Te pershendes.Andi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Andi Ballshi
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 50
Age : 56
Vendi : Prishtine
Registration date : 03/09/2009

MesazhTitulli: Demonstratat shqiptare tė vitit 1968 nė (Podujeve) Kosovė   Thu Oct 15, 2009 4:14 pm

Demonstratat shqiptare tė vitit 1968 nė (Podujeve) Kosovė
Fleta Gurguri tek Forumi Bashkimi Kombetar: Titulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi (fq.3), lidhur me organizimine demostratave te 68-shit ne Podujeve, Abdullah Nishefci, shkruan edhe kete:
E di, madje kėtė edhe na e kanė thėnė, se sipas disave jemi treguar tė pavendosur, madje, madje edhe na kanė quajtur qyqarė e frikacakė, por, me njė ēiltėrsi tė plotė, mund tė pohoj se nė mėngjesin e 8 nėntorit 1968, qė tė gjithė anėtarėt e Grupit, ashtu si edhe ditėn e 27 tė nėntorit 1968, kanė dalė nga shtėpia, por nuk kanė menduar se si dhe kur – pas sa vjetėsh do tė kthehen nė shtėpitė dhe nė familjet e tyre...
Nė vitet e 60-ta kanė ekzistuar dy bindje: E para: Sa mė shumė tė burgosur aq mė mirė; e dyta qė tė ruhen intelektualėt. Nė fillim bindja e parė kishte mė shumė pėrkrahės. Tė gjithė dėshironim tė bėheshim Demaēa e Shabana!. Por, mė vonė njė numėr i madh i intelektualėve llapjanė nuk pajtoheshin me kėtė ide, qė tė mbusheshin burgjet jugosllave, qė edhe ashtu gjithmonė kanė qenė plotė e pėrplot shqiptarė.
Qė nga vitet e 50-ta, edhe para se tė burgosej, edhe mė vonė, gjithnjė emri i Adem Demaēit u bė sinonim i lirisė... Ėshtė mė se e vėrtetė se brezi ynė u edukua, u formua dhe u frymėzua nga ODA e burrave – mysafirėt, mėsuesit atdhetarė, si Shaban Shala, emri i bacės ADEM, Radio Tirana dhe librat e ndaluar...
Sidoqoftė, pėrgatitja pėr protestėn – demonstratat e 8 nėntorit i ka paraprirė pėrgatitjes sė demonstratave tė 27 nėntorit 1968, dha natyrisht, demonstratat e 27 nėntorit 1968, nė Podujevė, ėshtė dashur tė bėhen, por as ato tė 8 nėntorit nuk ėshtė dashur tė lihen.
Mbledhja 6 nėntorit dhe 24 nėntorit janė dy gjėra tė pandara, e para ka mundur pa tė dytėn, (e dyta ishte pjellė e tė parės, qė do tė thotė se nuk ka mundur pa tė parėn), dhe se pa kėto dy mbledhje, nuk mund tė themi se nuk do tė kishte kurrfarė demonstratash nė Podujevė, por organizimi i tyre mė 27 nėntor 1968 do tė vihej nė njė pikėpyetje tė madhe...


Nuk mė ka rene te lexoj shkrim me te sinqerte, po ajo qe eshte per mua e pakuptueshme, dhe qe me intereson te dij, eshte se perse as Adil Pireva, as Selatin Novosella, qe me tani na ka lodhe me keto perseritje rreth organizimit te dem. Te 68-shit, nuk kan shkruar per keto mbledhje ne dyqanin dhe shtepine e Abdullah Nishefcit! A po e fshehin nje te vertete zoterinjte dhe perse, nese e bejne kete, apo po na genjen!, Nje gje e di, se flamurin kombetar se pari e kam pa ne vitrinene e dyqanit “Kosavari”, si vajze 12-13 vjeēare. Dhe me vone e am ndegjue se ai flamur, te cilin e ka bartur Hasan Shala, u ka pri demonstrueve rrugeve te Podjeve e jo , siē shkruan Sheradin Berisha: Nė ballė tė demonstruesve (ku u bashkuan edhe fshatarė qė kishin ardhur pėr tė bėrė treg) valonte flamuri kombėtar, i qėndisur nga Elhame Shala-Bogujevci." Di edhe nje gje se shume nxenes te gjimnazit “8 Nentori:, me vone kam degjuar se jane furnizuar me libra dhe revista tjera te botimeve te Tiranes.... Nga Avdulla Terzia siē e quanim athere, z. Abdullahun
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
zeriatdheut
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve : 4058
Registration date : 28/12/2007

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Sat Oct 17, 2009 10:53 am

REAGIM I SHOKUT ENVER HOXHA PER DEMONSTRATAT 1981 NE KOSOVE
Fytyrėn e vėrtetė tė armiqve tė tij, robėruesve revizionistė dhe shėrbėtorėve tė tyre shqiptarė, populli ynė e ka njohur edhe pėrpara, por ngjarjet e fundit nė Kosovė e kanė bėrė qė t'i njohė ata edhe mė mirė. Edhe ata qė kanė qenė tė mashtruar dhe kanė pasur ndonjė iluzion ndaj krerėve tė Kosovės, tani e kanė kuptuar qartė se kush janė ata, kujt i shėrbejnė dhe pėr kėnd punojnė e luftojnė ata. Me qėndrimin e tyre frikacak, kapitullues dhe krejtėsisht antipopullor e antishqiptar, krerėt tradhtarė dėshmu*an edhe njė herė se ata mbrojnė interesat e armiqve tė popullit, tek tė cilėt janė tė shitur, dhe jo aspak interesat e popullit, tė cilin e kanė tradhtuar dhe e kanė shitur.

Kėta sahanlėpirės jo vetėm qė nuk pėrkrahin luftėn e drejtė tė popullit, jo vetėm qė nuk pėrkrahėn asnjė nga kėrkesat e tij tė ligjshme, por pėrkundrazi, morėn hapur anėn e armiqve mė tė urryer tė popullit tonė, u bėnė bashkautorė tė forcave mė tė zeza ran*koviēiane nė veprimet e tyre mizore.

Hyzmeqarėt besnikė tė tė huajve dhe armiq si Fadil Hoxha, Xhavit Nimani, Mahmut Bakalli, Dushan Ristiqi, Ali Shukriu, Asllan Fazlija etj., jo vetėm qė u dalluan nė masat e egra qė u ndėrmorėn kundėr rinisė dhe popullit tonė, por po tregohen shumė tė zellshėm edhe nė fushatėn propagandistike qė revizionistėt jugosllavė kanė shpėrthyer nė tė gjithė Jugosllavinė pėr t'i dėnuar demonstratat e Kosovės dhe kėrkesat e tyre.

Tė hutuar e tė sekėlldisur, duke u djersitur e duke shkumbėzuar, kėta altoparlantė tė bindur tė shovinistėve tė Beogradit, nė deklaratat dhe fjalimet e tyre tė pafund, nuk lanė gjė pa thėnė kundėr rinisė sonė, sido*mos asaj studenteske, qė "me demonstratat e tyne armiqėsore" paskan pasur pėr qėllim "me e damkosė popullin shqiptar", "me e prishė vllaznimin dhe bashkimin", "me thye izllogat e me vjedhė mallin"!!!

Kėta prefektė anadollakė tė tipit tė Qazim Mulletit, me fjalimet e tyre gjysma shqip e gjysma serbokroatisht, akoma pa u tharė gjaku rinor qė u derdh, akoma pa i varrosur dhjetėra djem e vajza qė i vranė mizorisht, u munduan tė na bindin se bijat e bijtė e popullit genkan "rrugacė", "nacionalistė" e "reaksionarė", se ata qenkan "agenta tė tė tjerėve", se rinia e pastėr e Kosovės qenka "plehu i Kosovės" !!

Jo, tradhtarė, i pėrgjigjemi ne, gjithė populli, Fadil Hoxhės dhe bandės sė tij. Bi*jat dhe bijtė e Kosovės kreshnike nuk e kanė damkosur dhe nuk e damkosin as sot kombin e popullin shqiptar, ata nuk janė "huliganė" e agjentė tė tė huajve, por janė bijtė mė tė mirė e mė besnikė tė popullit, ata nuk janė plehu i Kosovės, por floriri i Kosovės, janė lulėkuqja mė e bukur e Kosovės. Jo rinia, po tradhtarėt e njollosin popullin shqiptar. Jo rinia, po tradhtarėt janė agjentė tė tė hu*ajve. Jo rinia, por tradhtarėt janė plehu i Kosovės..

Mė kot ēirren dhe shkumbėzojnė tradhtarėt duke thėnė "rinia ėshtė e jona", "rinia do tė jetė me ne" etj. Jo, rinia revolucionare e Kosovės kurrė nuk ka qenė e tradhtarėve dhe e armiqve tė saj; kurrė nuk ka qenė me ta, nuk ėshtė sot dhe as qė do tė jetė ndo*njėherė. Rinia heroike e Kosovės ka qenė, ėsh*tė dhe do tė jetė e popullit dhe me popullin. Ajo ka zgjedhur rrugėn e saj tė vetme, rrugėn qė i tregon marksizėm-leninizmi, rrugėn qė i kanė lėnė amanet mijėra yje tė pashuar, qė derdhėn gjakun pėr liri e Shqiperis tė vėrtetė, rrugėn qė ia lanė amanet edhe dėshmorėt e demonstratave tė fundit, qė ranė me heroizėm pėr tė mos vdekur kurrė.

Nuk ka forcė nė botė qė mund ta largojė rininė e Kosovės e tė viseve tė tjera shqiptare nga kjo rrugė e lavdishme.

Propaganda revizioniste nė Jugosllavi dhe Kosovė mundohet t'i paraqesė demonstratat e grevat e Kosovės si gjoja "vepėr diversioniste tė forcave armiqėsore tė brendshme e tė jashtme", tė cilat "me organizim mjeshtėror" dhe "me parulla demagogjike" ia paskan arritur "t'i mashtrojnė masat dhe t'i hedhin nė luftė"!

Nė kėtė mėnyrė revizionistėt jugosllavė e shėrbėtorėt e tyre shqiptarė duan t'i fshe*hin shkaqet e vėrteta qė e shtynė popullin tė ngritet nė greva e demonstrata. Ata e di*nė mirė se kėto shkaqe janė nė pozitėn e vėshtirė dhe tė pabarabartė tė Kosovės dhe popullit tė saj, nė shtypjen e shfrytėzimin e egėr dhe tė shumėfishtė qė ushtrohet mbi masat e saj punonjėse, nė mungesėn e njė sėrė tė drejtash dhe lirish kombėtare e demokratike, nė pakėnaqėsinė e madhe qė mbretėron kudo dhe qė po shtohet ēdo ditė, por i fshehin ato, sepse pikėrisht ata dhe politika e tyre janė shkaktarė tė njė gjendjeje tė kėtillė dhe rrjedhimisht edhe tė demonstratave e tė grevave qė u bėnė nė Kosovė. Po tė mos ishte kjo gjendje kaq e vėshtirė dhe populli tė jetonte vėrtet i lirė e i lumtur, siē duan tė thonė ata, atėherė asnjė forcė e brendshme as e jashtme nuk do tė mund ta nxirrte popullin nė rrugė, sado qė tė pėrdornin "parulla demagogjike". Pėrse nuk po bė*hen greva e demonstrata nė Shqipėrinė socialiste, ku populli jeton vėrtet i lirė dhe i lumtur, por bėhen sidomos nė vende tė tilla borgjeze, fashiste ose revizioniste si Spanja, Italia, Jugosllavia, Turqia, Polonia etj.?

Nė ēdo fjalim e artikull rreth demonstratave thuhet se "masat u mashtruan nga paru*llat demagogjike qė u hodhėn", por nuk thu*het se pse ato parulla na qenkan "demagogji ke" dhe, deri sa qenkan tė tilla, si u bė qė populli tė jetė aq "mendjelehtė" (siē e quajtėn tradhtarėt) sa jo vetėm qė pėrkrahu qė nė fillim parullat e kėrkesat e demonst*ruesve, por po i pėrkrah ato edhe tani,bile akoma mė me forcė? Ėshtė interesant tė dihet gjithashtu, pėrse krerėt revizionistė e kalemxhinjtė e tyre nuk i zėnė fare nė gojė edhe parullat e tilla tė demonstruesve si "DUAM PUNĖ", "KTHENI KURBETĒINJTĖ", "STOP,ĒMIMEVE", "LIRONANI SHOKĖT", "TĖ BURGOSURIT KOSOVARĖ, KTHENI NĖ KOSOVĖ" etj.? Pse ata nuk po e shpjegojnė "karakterin demagogjik dhe armiqėsor" edhe tė kėtyre parullave dhe pse nuk i zgjidhin kėto probleme tė mėdha, nė mėnyrė qė "forcat armiqėsore" tė mos mund t'i "mashtronin" masat herėve tė tjera?

Duke i paraqitur demonstratat dhe grevat e fundit nė Kosovė si vepėr tė grupeve e forcave tė ndryshme tė organizuara, revizionistėt u bėjnė atyre njė nder tė madh, e madje edhe tė tepruar. Pararoja e organizuar nė Kosovė, komunistėt, revolucionarėt dhe patriotėt e vėrtetė, pa dyshim qė kanė luajtur rol tė rėndėsishėm nė kėtė lėvizje revolucionare, por, duhet thėnė hapur se detyrėn e saj nė organizimin dhe udhėheqjen e masave, ajo ka qenė dashur dhe ka mundur ta kryente edhe mė mirė. Grevat dhe demonstratat nė Kosovė, mė shumė se tė organizuara ishin spontane. Ato nuk janė dhe nuk mund tė ishin vepėr e askujt tjetėr, por e vetė popullit tė saj heroik. Ai ėshtė iniciatori, udhėheqėsi dhe organizatori kryesor.

Kėtė tė vėrtetė tė madhe e dinė mirė edhe revizionistėt e tradhtarėt, dhe pikėrisht kjo i tmerron ata. Pikėrisht kėtė tė vėrtetė tė rėndėsishme duan ta fshehin ata, kur ngjarjet e fundit nė Kosovė ua mveshin "forcave reaksionare, dogmatike e staliniste".

Ėshtė pėr t'u theksuar edhe qėllimi tjetėr i poshtėr i krerėve dhe kalemxhinjve revizionistė, tė cilėt, edhe pse e dinė mirė orientimin e shėndoshė tė rinisė dhe tė demonstruesve, edhe pse e dinė sigurisht se gjatė gjithė demonstratave brohoritej pa ndėrprerė e nga tė gjithė pėr Shqiperin, pėr lirine e vėrtetė dhe internacionalizmin proletar, mundohen t'i paraqesin demonstratat e Kosovės si vepėr edhe tė reaksionit antishqiptar. Duke qenė tė bindur se mbeturinat e reaksionit zogist, ballist etj., nuk kanė pothuajse kurrfarė influence nė popullin e sidomos nė rininė e Kosovės dhe tė viseve tė tjera tė banuara me shqiptarė, revizionistėt mundohen ta bindin popullin tonė se pikėrisht kėta reaksionarė qėndronin nė krye tė demonstratave dhe jo bijtė e popullit, Shqiptar, revolucionarėt dhe patriotėt e vėrtetė. Nė kėtė mėnyrė ata orvaten t'i shkėpusin masat popullore nga pararoja e tyre kombetare dhe revolucionare qė nė tė vėrtetė, siē treguan ngjarjet e fundit, janė njė dhe tė pandarė. Propaganda e tillė e poshtėr ėshtė edhe njė shėrbim i mirė i revizionistėve pėr reaksionin antikombtar shqiptar, i cili ėshtė shumė i interesuar pėr tė krijuar bindjen se ai ėshtė akoma gjallė dhe se ka ende ndikim nė popullin shqiptar.

Duke folur pėr demonstruesit, tradhtari Fadil Hoxha tha se i njeh ata qė nga lufta, se gjatė luftės ata paskan qenė bashkėpunėtorė tė okupatorit fashist, kurse pas luftės qenkan "agjenta" tė agjencive tė huaja tė spiunazhit, "armiq jo vetėm tė Jugosllavisė por edhe tė Shgipėrisė" etj.,etj. Lind pyetja: a thua nuk e di Fadil Hoxha se shumica e demonstruesve janė tė rinj qė kanė lindur pas luftės, prandaj s'ka pasur si t'i njohė nė luftė, se edhe ata demonstrues qė kanė qenė nė luftė, nuk kanė qenė bashkėpunėtorė tė okupatorit, por kanė qenė partizanė, ndoshta edhe nė aradhėn e Fadil Hoxhės? Paska harruar vallė Fadil Hoxha se kriminelėt dhe emigrantėt qė kanė ikur nga Shqipėria, e pėr tė cilėt flet ai, janė strehuar pikėrisht nė Kosovė, se pikėrisht nga Kosova e Jugosllavia i kanė nisur ata Dushan Mugosha e Rankoviēi pėr tė vrarė kuadro tė Partisė, gra e fėmijė nė Shqipėrinė socialiste, nė kohėn kur nė Kosovė UDB-ja famėkeqe bėnte kėrdinė mbi shqiptarėt. Fadil Hoxha dhe shokėt e tij kėto edhe mund t'i "harrojnė", por populli nuk i harron kurrė. Prandaj populli nuk mashtrohet nga shpifjet dhe trillimet e tradhtarėve, sado qė tė hiqen ata si "luftėtarė" tė rrallė dhe "burra tė ngritun shyptarė".

Nuk pi ujė as pėrpjekja pėr t'i paraqitur ngjarjet e Kosovės si vepėr tė superfuqive imperialiste dhe demonstruesit si pėrkrahės tė njėrės apo tjetrės superfuqi. Agjentė tė superfuqive janė revizionistėt jugosllavė, qė gjithmonė u kanė shėrbyer atyre dhe po u shėrbejnė edhe tani me propagandėn qė po bėjnė rreth demonstratave, dhe jo populli i Kosovės e bijtė e tij, tė cilėt jo vetėm s`kanė pasur as iluzionin mė tė vogėl ndaj ty re, por i kanė konsideruar gjithmonė dhe i konsiderojnė edhe sot si armiq tė tyre, si armiqtė mė tė mėdhenj tė popujve, tė revolucionit dhe tė socializmit. LAVDI VEPRES SE SHOKUT ENVER
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 56
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Sat Oct 17, 2009 12:48 pm

LPK dhe AKSH pėrsėri nė kėmbė!
Shkruan: Besnik Prishtina

Mbi LPK-ėn!

Duke e lexuar shtypin ditor kėto ditėt e fundit, nė veēanti me ranė nė sy kėto dy shkrime me tė cilat do tė merrem nė kėtė shkrim timin.
- “LPK: Reagim ndaj marrėveshjes Shqipėri-Greqi pėr kufijtė detarė” tė lexuar te www.mekulipress.com dhe - Reagim i AKSH-ės tė lexuar te www.albaniapress.com, qė mbanin datėn 14 tetor 2009.


Sė pari heshtja e LPK pėr njė kohė relativisht tė gjatė pas shkėputjes sė PSK nga gjiri i saj po tregon se ajo e mbijetoi edhe kėtė lindje tė re. LPK tani mė ėshtė njė nėnė nga cila linden shumė parti politike, fatkeqėsisht jolojale, qė sa herė qė linden vet, tė amėn u munduan tė e shpallėn tė shuar. Dhe megjithatė LPK vazhdon tė jeton fal bijve e bijave tė kėti populli qė nuk e lejojnė shuarjen e saj para se ajo tė arrin aty ku duhet – nė cakun definitiv tė bashkimit.

Tė pėrkujtojmė lexuesit se LPK ėshtė organizata me e vjetėr politike e rezistencės e Popullit Shqiptar nė kohėn sundimit tė ish RSFJ, e cila synonte bashkimin e gjitha viseve shqiptare si dhe krijimin e Republikės Shqiptare tė Kosovės. Dhe nėse RSFJ do tė refuzonte kėtė kėrkese ajo do tė vazhdonte luftėn pėr bashkimin me shtetin amė Shqipėrinė.

Rrėnjėt historike tė kėsaj Lėvizje nisen nga koha e Lidhjes sė Prizrenit tė 1878, gjeneratė pas gjenerate, dhe intensivisht nga koha e demonstratave tė vitit 1968 kur pėr herė tė parė nė gjitha viset shqiptare u demonstrua me kėrkesėn pėr Republikėn e Kosovės si dhe me kėrkesa tjera tė asaj kohe.

Pasi qė nė vitet e mė pasme nga pushteti i atėhershėm u realizuan tėra kėrkesat e kėtyre demonstratave pėrveē tė kėrkesės pėr REPUBLIKĖN E KOSOVĖS e cila nuk u realizua as pas Kongresit tė X tė ish LKJ, nė vitin 1975 nga pjesėmarrėsit e demonstratave tė vitit 1968, pra nga gjenerata e re erdhi deri te krijimi i bėrthamės qė filloi krijimin e Organizatės sė PKMLSHJ e cila do tė vepronte nė Platformėn Politike tė krijimit tė Republikės Shqiptare tė Kosovės.

Kjo Organizatė nė vitet e mė vonshme do tė shndėrrohet nė njė organizatė tė mirėfilltė ilegale e cila ne demonstratat studentore tė vitit 1981 ia arriti qė tė e ndryshon kursin e tyre social nė kursin politikė tė kėrkesės pėr REPUBLIKĖN E KOSOVĖS. Deri nė atė kohe nė Kosovė ajo ishte e vetmja organizatė qė vepronte nė Platformėn Politike tė kėrkesės pėr REPUBLIKĖN E KOSOVĖS. Ndėrsa organizatat tjera ilegale si LNĒKVSHJ e OMLK e tj. vepronin nė Platformėn e Bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė.

Pas kėtyre demonstratave u krijuan kushte mė tė mira pėr bashkimin e forcave ilegale dhe kėshtu me iniciativėn e PKMLSHJ dhe me pėrgjigjen pozitive tė palėve tjera me 17 shkurt 1982 e 15 maj 1982 kur nė kėtė Lėvizje u bashkuan edhe LNĒKVSHJ e OMLK. Nė udhėheqjen e PKMLSHJ ishte edhe Mr. Halil Alidemaj, deri sa ishte i gjallė. Nė udhėheqjen e LNĒKVSHJ merrte pjese edhe Jusuf Gėrvalla. E edhe nė udhėheqjen e OMLK merrte pjese edhe Kadri Zeka, deri nė vrasjen e tyre nė atentatin e UDB-es tė 17 Janrit 1982. Ky atentat ndaj tyre u ekzekutua nga ana e UDB-es pikėrisht pėr tė penguar bashkimin e kėtyre organizatave ilegale, por shokėt e tyre vazhduan bisedimet pėr bashkim me PKMLSHJ dhe njė muaj pas atentatit me 17 shkurt 1982 u realizua bashkimi nė LRSSHJ, qė mė vonė do tė quhet LPK.

Nga ajo kohė e deri me tani LPK zhvilloi njė luftė kolosal politike e tė armatosur ndaj armiqve fqinj sllav dhe ėshtė meritė edhe e kėsaj Lėvizje qė sot mė nuk ekziston burgu kolektiv i popujve i quajtur Jugosllavi. Por, LPK u ndesh edhe me shumė vėshtirėsi tė brendshme qė i ngjanin shumė veprimtarisė sė Mugoshes e tė Tempos nė kohėn kur u krijua PKSH. Tani ata vepronin jo vet, por pėrmes tė instrumentalizimit tė disa njerėzve meskin e kokėshkrete ose pėrmes disa tė tjerėve qė mbi lirin e popullit i kishin ambiciet e veta pėr pushtet. Ata hynin apo dilnin nga LPK me tė njėjta ambicie pėr pushtet personal.

Edhe LPK u ndesh me tendenca qė tė eliminohen kuadrot kryesore dhe qė ajo tė mbetet nė disa diletant tė cilėt me kohė do tė e pėrēanin dhe fundosnin LPK nė detin e intrigave. Mirėpo, LPK i mbijetoi tėra kėto sfida tė mėdha nė kushte jashtėzakonisht tė vėshtira fal veprimtarėve tė tre krahėve qė e pėrbėnin atė e tė cilėt me kėmbėngulje vepronin nė zbatimin e programit tė 17 shkurtit 1982.

Pat raste qė tė tillėt njėherė imponoheshin rrejshėm si “themelues dhe pararojė e majtė” nė rastin tjetėr e braktisnin LPK dhe e shpallnin “inekzistente” e vet shpalleshin “tė djathtė”dhe ngjiteshin nė postet e imagjinuara tė pushtetit tė LDK, e pastaj prapė me akrobacione politike ktheheshin nė LPK dhe thurnin intriga pėr tė ndarė nga atė UĒK apo anasjelltas. Kjo dukuri u bė ma masive sidomos nė kohėn e pėrfundimit tė luftės sė armatosur dhe menjėherė pas qershorit 1999 kur u mendua se erdhi koha pėr tė "hipur" nė njė pushtet tė ri vasal edhe pse brenda vendit u instaluan ushtritė e policitė dhe administrata e huaj. LPK nuk mashtrua pas kėtij pushteti nėn sundimin e huaj diktatorial dhe ajo nė kushte teje tė vėshtira e vazhdoi punėn e vet. Nė momentin kur u shpall pavarėsia e rrejshme, planin e Ahtisarit e miratoi edhe njė formacion i LPK qė hyri nė koalicion me partin nė pushtet pėr pushtet vasal nėn sundimin e huaj. Kjo klas politike po pėrpiqet tė na imponojnė njė demokraci te rrejshme! Ata sė bashku po krekosen se Kosova po shkon drejtė integrimeve NĖN sundimin e BE dhe tė NATO-s, ku politikėn ndaj shqiptarėve e diktojnė grekėt e miqtė tjerė pro sllav e antiangloamerikan, qė po na mbajnė tė ndarė nė 6 shtete.

Nė kėtė shkrim tė nėnshkruar nga Hasan Metaj po thuhet se LPK po jeton dhe se gjallėrisht ėshtė e interesuar pėr ēdo pjesė tė atdheut. Kėtu shihet se LPK misionin e vet do tė e sheh tė pėrfunduar vetėm kur Kombi i ynė me VETĖVENDOSJEN e vet tė ėshtė nėn njė Flamur dhe brenda njė Shteti. Po shihet qartė se te gjenerata e re trashėgimtare po e merr detyrėn e vet!

Mbi AKSH-ėn!

UĒK-ėn e lindi LPK, ndėrsa AKSH ėshtė vazhdimėsia e UĒK-ės.

Duke e lexuar REAGIMIN e AKSH tė nėnshkruar “...Prizren, 14 tetor 2009
SHP i AKSH-s Zėdhėnėsi, Sokol Deliu...”, mu kujtua se kėto ditė e kam lexua njė shkrim tjetėr ku thuhej(po citoj)::

“...Nuk duhet tė ndodhė qė mbi AKSH tė flitet vetėm kur ēetniket e Car Lazarit ia mėsyjnė Kosovės. Nuk mund tė sillemi me ushtri si me shallin, tė cilin e pėrdorim pėr tė shpėtuar kokėn nga acari, e kur kalon acari e hedhim tė kėmbėt. Sepse acari kthehet prapė...”!

Pastaj aty nė vazhdim thuhej:

“...Heshtet e vėrteta edhe pse dihet hapur se AKSH ėshtė vazhdim i UĒK-sė dhe se ajo pėrbėhet nga ata veteran qė nuk pranuan demobilizimin para sė tė pėrmbushet BETIMI, tė cilin ata e kanė dhėnė me rastin e bashkėngjitjes sė tyre nė radhėt e UĒK-sė. Ėshtė sekrete publik se njė pjesė e UĒK u transformua nė TMK ndėrsa njė pjesė tjetėr nė AKSH. Dihet se AKSH-ja po akuzohet me po ato intriga sikur ėshtė akuzuar UĒK-ja.

Pėr veprimet pėr interesa private tė individėve nuk mund tė ngarkohet AKSH apo ndonjė institucione tjetėr por vetėm personat qė bėjnė veprime tė tilla pėr interesa egoiste.

Ėshtė e ēart se rregullat e ushtarake tė AKSH janė tė ashpra si nė ēdo ushtri tjetėr pėr ata qė nė emėr tė AKSH bėjnė keqpėrdorime, dhe tė mjerėt ata qė i thyejnė ato. AKSH-nė, si formacion ushtarak, i cili i ka vu detyrė vetit qė tė realizoj misionin e UĒK-sė deri nė fund, nuk ka mundėsi tė veproj pa mbėshtetjen morale e materiale tė popullsisė, pėr lirinė e sė cilės ajo i ka vu nė dispozicion edhe jetėt e veta qė nga hyrja nė UĒK. Njerėzit e tillė nuk mundet me i ndal as kush deri nė vdekje.

Para shpalljes sė pavarėsisė nė RTK e kemi pa njė insert ku AKSH shfaqet nė ruajtjen e kufijve tė Kosovės nė kohėn kur vinin kėrcime serioze pėr agresion nga paramilitaret serb tė Gardės tė Car Lazarit, dhe qė nga atėherė mjetet e informimit po heshtin. AKSH ekziston dhe pėr te opinioni duhet tė informohet njėsoj si pėr FSK. Duhet ditur se FSK pas njė kohe mund sėrish tė transferohet nė diēka tjetėr dhe nga ajo ti nxjerrin edhe ata pak ushtar tė UĒK qė kanė mbet aty dhe ajo tė shndėrrohet nė njė shoqatė tė gjuetareve tė patave...“ (pėrfundim i citatit)!

Nė REAGIM po thuhej se “AKSH nuk vepron nė Kosovė”, megjithatė ky REAGIM i lėshuar nė Prizren tregon se ku ėshtė selia e SHP tė AKSH! Pastaj nė kufijtė administrativ tė Republikės sė Kosovės jetojnė dhe veprojnė numri mė i madh i ushtarėve tė UĒK. E ata nuk heqin dorė nga BETIMI dhe se nė luftė pėr tė e realizuar amanetin e DĖSHMORĖVE tė KOMBIT nuk i kėrkojnė leje askujt!

Do tė shtoja vetėm faktin se kaluan gati dy vite dhe kufirin verior nuk po e ruan as SHPK, as UNMIK-EULEX-i dhe as KFOR-i! Serbėt kufirin e kanė shtyrė brenda Mitrovicės! Pėr njė shekull Serbia e shtyu kufirin nė tokat tona nga Nishi nė Mitrovicė! Tani po vazhdohet tė sulmohen shqiptaret nė anėn tjetėr tė Ibrit dhe ata po kėrkojnė mbrojtje urgjente! Mitrovica po i thėrret Kosovės. Po i thėrret Isa Buletinit! Prandaj nė ēdo lagje nė ēdo Fshat e nė ēdo Qytet shqiptar duhet ti krijohen Njėsitė e AKSH pėr bashkimin dhe mbrojtjen e Shqipėrisė etnike! Kur tė ēlirohet e bashkohet Shqipėria e lirė, do tė lind demokracia – e vėrtetė!
Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Andi Ballshi
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 50
Age : 56
Vendi : Prishtine
Registration date : 03/09/2009

MesazhTitulli: REAGIM I SHOKUT ENVER HOXHA PER DEMONSTRATAT 1981 NE KOSOVE   Mon Nov 02, 2009 1:34 pm

zeriatdheut!
Ne rradhe te pare eshte dashur, sipas mendimit, tim te citosh burimin nga e ke marre materialin, dhe ajo qe eshte me e rendesishmja, edhe Enveri yt, qe dikur ka qene po aq, ndoshta edhe me shume edhe imi, disahere ka cekur se nuk kane mundur te hyne ne nje thes edhe Alija edhe Fadili, keshtu medoj se eshte dhe keshtu duhet te jete e te vleje edhe per politiknat e sotit, te djeshit e te ardhshem. Zeriatdheut ne mesin e tyre ka "gjthėēka", edhe njehere "gjthėēka"! Kaq. te pershendes pa fare nervoze. Andi Ballshi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
adonis
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 1
Age : 26
Vendi : Gjilan
Registration date : 21/01/2010

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Fri Jan 22, 2010 4:46 pm

Sa i perket demostrates se pare te vitit 1981 , do te citoj nje fragment nga biografia e deshmorit Abdullah Tahiri :
"Abdullahu ėshtė njėri prej organizatorėve tė Demonstratave tė vitit 1981. Pėr datėn e 11 marsit tė vitit 1f981, qė shumkush mendon se ka ndodh rastėsisht nuk ėshtė e vėrtet sepse pėr kėtė ditė ėshtė biseduar edhe mė parė nga Abdullahu, Riza Demaj, Ibrahim Nikqi, Bajram Kosumi e tė tjerė. Kjo ngjarje Abdullahun e gjeti nė Mensėn e studentėve ashtu siq e kishte planifikuar. Ai me pėrmbysjen e tabakut te ushqimit fillon ta shpreh pakėnaqėsinė gjėja pėr ushqim tė pamjaftueshėm e jo kualitativ e pastaj fillon rrėmuja nė Mensė. Roli i Abdullahut padyshim ishte nė epiqendėr. Ai nga situata e krijuar kėrkon nga njė grup shokėsh tė dalin nė qytet dhe tė protestohet dhe kėrkesat tė artikulohen. Pra Abdullahu ėshtė njėri prej tė parėve qė ka kėrkuar qė studentėt tė mos mbesin vetėm nė kėrkesat ekonomike por tė artikulohen edhe nė politike.
Marshimi nė qytet i prirė nga Abdullahu, Riza Demaj, Ibrahim Nikqi, Ali Lajēi, Bajram Kosumi dhe shumė studentė tjerė ishte i sukseshėm dhe u dha studentėv vullnet qė tė vazhdohet nė kėtė mėnyrė. Nė anėn tjetėr policia ishe e pamundur ta ndalte turmėn e studentėve ajo nuk ishte pėrgaditur pėr njė ngjarje tė tillė. Prandaj ajo planifikoi qė njė grup prej studentėve ta arrestonte. Abdullahu ishte nė shėnjestėr prandaj ate dhe grupin e tij e ndoēin dhe kur vie njė moment pėr ta arrestuar Ibrahim Nikqi shtin me revole mbi policinė duke e plagosur njėrin prej tyre dhe ky grup studentėsh atė ditė shpėton nga arrestimi.
Pra protesta e 11 marsit ishte mjaft e sukseshme dhe ajo bėri kthesė nė mendjen e studentėve se tani e tutje ata i kishin hy njė rruge krejtėsisht tjetėr. Adullahu pėr njė kohė kaloi nė ilegalitet sepse ishte piketuar nga policia dhe me 25 mars sėrish takohet me shokėt student pėr ta vazhduar formėn e protestave. Atė ditė ai me Riza Demaj, Ali Lajēin, Bajram Kosumin, Ibrahim Nikqin e shumė studentė planifikojne demonstrata pėr ditėn 26 mars sepse nė tė njėjten ditė kalonte stafeta e famshme e Titos nėpėr Prishtinė. Nė konviktet e studentėve kishin ardhur hyzmeqarėt e policisė gjėja pėr tė biseduar me studentė e njėhėrit ata tentonin qė t`i mashtronin ata dhe nė kėtė formė t’i arrestonin. Abdullahu ka qenė njėri prej mė tė dalluarve ndaj tyre dhe u ka thėnė sė askush prej studentėve nuk guxon tė arrestohet.
Por pėrgaditjet pėr datėn 26 marsit Abdullahu kėrkoi nga njė grup i studentėve qė tė ngushtohet rrethi me shokėt rreth organizimeve tė mėtutjeshme sepse policia kishte arrit qė tė fus njerėzit e vet nė mesin e studentėve. Kėshtu njė grup i studentėve si Abdullahu, Riza Demaj, Bajram Kosumi, Hamdi Hajdin e tė tjerė futen nė njė dhomė dhe planifikojnė veprimet organizative tė studentėve pėr ditėn 26 mar 1981. Pra kėto janė fakte dhe tani duhet tė bindet ēdo kush se ngjarjet e vitit 81 nuk ndodhėn as nga Beogradi, as nga Moska e as nga asnjė vend tjetėr por ato i organizoi rinia studenteske e Kosovės.
Mė 26 mars 1981, pushteti atėhershėm kishte organizuar takim tradicional nė qendėr tė Prishtinės pėr stafetėn e Titos, nė anėn tjetėr kishte ftuar policė nga Beogradi qė tė shtypte me dhunė protestat e studentėve.
Nė qendrėn e studentėve numri i protestuesve ishte rritė dhe po thuaj nuk mungonte asnjė studentė. Policia e frikėsuar nga kjo turmė studentėsh kishte vendosrur qė ata jo vetėm t`i shpėrndante por edhe tė shtypte me format mė mizore.

Policia e Beogradit sė bashku me ata tė Kosovės, sė pari kishtin rrethuar konviktet e studentėve nė mėnyrė qė ata tė lodhen dhe tė mos mundin tė manevrojnė me veprimet e tyre. Sėrish roli i Abdullahut ėshtė nė epiqendėr sepse ai shkon ne Restorantin e Konviktit Nr. 3 dhe bisedon me pergjegjėsin e Restorantit, Bacėn Mon dhe atij i kėrkon ushqim pėr studentėt. Ktė kėrkesė tė Abdullahut baca Mon e mirėpret dhe kėshtu studentėt atė ditė e kalojnė mirė. Por mė vonė kur kerkohet qė tė ēbllokohen konviktet Abdullahu kėrkon nga studentėt qė tė dalin prej konvikeve sepse tjeter rrugė nuk kishte mbet. Shumica e studentėve dalin nė formė tė qėte e dinjitoze prej konvikteve por Abdullahu me disa tė tjerė detyrohet qė tė dalė pėr dritare sepse atė ditė do tė ishte arrestuar. Kėshtu Adullahu largohet nga aty dhe sėrish kalon nė ilegalitet.
Policia edhe pse u kishte premtuar studentėve se nuk do tė maltretoheshin ata u maltretuan nė atė formė sa qė nga ajo formė brutale e policisė tė iritohet i tėrė populli ynė dhe protestat tė marrin kahje gjithė popullore mė 1, 2 e 3 prill 1981
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
feride
Anėtar
Anėtar


Female
Numri i postimeve : 427
Age : 31
Vendi : alanese
Registration date : 13/12/2009

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Fri Jan 22, 2010 11:56 pm

Demonstratat i nisen patriotet,meritat ua vodhen hajdutet emri patrioteve kerkund nuk u permendet,pos spiunat u veteshpallen si organizator te demonstratave per mos me ua lene patrioteve ,keshtu e ka qeveritari dhe nuk leshon penje kurr qe qeverisjenta marrin patriotet.!

Edhe uēk e nisi soldateska tradhetare,dhe na la ne balten e gjalle.Ku nuk do komente!
Dhe tani disa azgana qe behen dhe flasin ne emer te uēk,aksh,uksh nje here thone po pushoin,pastaj krijoin tjera nisi ,pastaj thone u ngjalle prape kjo e ajo nisi e aksh uēk e uksh,hajde moj Dudi hajde po trima qe jeni e lodhet popullin e shkret!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Sat Jan 23, 2010 12:18 am

feride shum mir e paske pershkru, njejt ja banen dhe uck-s, a njerz ardhetar ja nis, e u futen tani ne vende kyqe tuli udbashi dhe qoj UCK-n ne ABORTIM NE RAMBUJE; por fati se ne faktorin uck pat trima te medhej dhe nuk leshun pej, se pa tjeter te largohen forcat serrbe nga kosova se po ta marrshin komplet ldk-stat ka qen marrveshja shkit te largohen nga kosova por kufijt te ruhen nga ushtrija serrbe.por hapi i uck-s ishte i madh pra shpurrja e shkaut-ushtris serrbe,ky asht hapi i vetum i uck-s per momenti a dot te aktivizohet perseri uck-ja dhe per njihap tjeter mun te ndodh por mbetet te shifet. por gati harrova dhe shpalljen e pavarsis me 1244, por ket jav banen LDK-STAT;se i kan ne gjak shkiet dhe vyn dekada deri te zhduket kjo shtres e pist e popullit ton!!!!.........etj..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
feride
Anėtar
Anėtar


Female
Numri i postimeve : 427
Age : 31
Vendi : alanese
Registration date : 13/12/2009

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Sat Jan 23, 2010 12:42 am

Aktivizohet po po si jo more nese serbi me argatet e vete kan mbetur pa lake e ja nisin ndonje dasem mi plaqkit shqiptaret pse jo dhe serbet sjav ndin palla vallahi!
Lufta une e kam dite se niset per pavaresi apo per bashkim,por kjo ish kon parolle e magarit vetem ne emer te luftes kinse uēk e futjav shqiptareve se nuk marrin vesh majmunat,kete udbashet e banen hallall kurr mos u koft ua nxent frymen vrasjet qe na banen ,dhunimet ,plaqkitjet si dhe debime masive !!!!!!


A nuk jan te verteta keto qe i them Xhem ?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Sat Jan 23, 2010 12:51 am

Ket e kan ber nga mllefi se si udbashet tan sun e lokalizuan luften veq ne mahall te jasharajve, dhe tani me na hi e me na ba postav, per ket tani i kordinunet gjerat ushtrija e shkive me udbasht tan dhe ju hishin popullit. qe te mos e perkrahin uck-n se e dim ne ferizaj paramilitarve serrb ju kan pri ca shqiptar dhe kan qu bir e skut qe ato vende i din veq vendast,e shum shum e tj........
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
feride
Anėtar
Anėtar


Female
Numri i postimeve : 427
Age : 31
Vendi : alanese
Registration date : 13/12/2009

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Sat Jan 23, 2010 12:54 am

Xhem
Qeshtu ka ndodhe ne te gjitha komunat e kosoves e ne luften e madedonise e ne luginen e presheves hiq mos u bane marak se nuk e luan kete thenjen tende .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
petritkola
Hero anėtar
Hero anėtar


Male
Numri i postimeve : 3261
Vendi : Shqiperi
Profesioni/Hobi : Mbushes Topi
Registration date : 01/09/2007

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Tue Jul 13, 2010 2:53 pm

Enver Hoxha: Autonomi per Kosoven, jo Republike
» Dėrguar mė: 12/07/2010 - 12:25
Darina Tanushi

Zbulohet pėr herė tė parė dokumenti i bisedės sekrete mes ish-udhėheqėsit komunist, Enver Hoxha dhe tė ngarkuarit me punė nė Jugosllavi, nė shtator tė vitit 1970. Nė kėtė bisedė, ku ka ndėrhyrė edhe Ramiz Alia, kuptohet qartė diplomacia e ndjekur nga komunistėt shqiptarė nė marrėdhėniet me Josif Broz Titon dhe qėndrimet ndaj krijimit tė njė republike tė Kosovės. Nė kėtė dokument kuptohet qartė se Enver Hoxha dhe udhėheqja komuniste e Shqipėrisė nė vitin '70 ishte kundėr krijimit tė njė republike tė dytė shqiptare. Madje nė kėtė bisedė sekrete, ish-diktatori Hoxha kėrkon tė dijė shumė pėr qėndrimin qė mbajnė komunistėt kosovarė qė drejtoheshin nė atė kohė nga Fadil Hoxha. "Nė botė ka vetėm njė Republikė Popullore tė Shqipėrisė", - shprehet nė njė pėrgjigje qė Enver Hoxha i kthen Hoxhės. Kėtij tė fundit ai i sugjeron qė tė mbajė kontakte me Titon. "Ju mund tė keni pikėpamjen tuaj, por pėr ne, Titua ėshtė antimarksist. Megjithėkėtė, ne ju themi qė nė kėto konjuktura, nuk bėni keq tė mbėshteteni tek Titua, sepse jua lehtėsoi disi vuajtjet", - shprehet nė kėtė pjesė tė parė tė bisedės sekrete tė shtatorit 1970 Enver Hoxha, nė pėrgjigjen qė i dėrgon Fadil Hoxhės, pėrmes tė ngarkuarit me punė nė Jugosllavi, Lik Seiti.
Takimi i Sekretarit tė Parė tė Komitetit Qendror tė PPSH, shokut Enver Hoxha, me tė ngarkuarin me punė tė Republikės Popullore tė Shqipėrisė nė Jugosllavi, Lik Seiti, nė Tiranė, nė datėn 19.9.1970
Nė kėtė takim merr pjesė dhe Sekretari i KQ tė PPSH-sė, shoku Ramiz Alia. Shoku Enver Hoxha, pasi e pret dhe njihet me shokun Lik Seiti, e pyet atė nėse e ka mėsuar gjuhėn serbo-kroatisht dhe kur merr pėrgjigje se ai nuk di dhe aq mirė, e porositi Likun ta mėsojė, mbasi diplomati ynė ėshtė e domosdoshme ta mėsojė mirė gjuhėn e vendit ku ėshtė ngarkuar tė shėrbejė, aq mė tepėr nė njė shtet si Jugosllavia, ku ėshtė nė fuqi njė klikė tradhtare e marksizėm-leninizmit, ndryshe nuk lufton dot. "Nė pėrgjithėsi, ju diplomatė, - vazhdoi shoku Enver, - nuk bėni pėrpjekjet e duhura pėr mėsimin e gjuhėve tė huaja. Nuk ėshtė aspak mirė qė ju tė punoni kurdoherė me pėrkthyes. Njė praktikė e tillė nuk na ēon larg. Tė jesh nė njė vend me shėrbim dhe tė mos dish gjuhėn e tij, as shtypin nuk e shfrytėzon dot. Mund tė ndodhė qė tjetri tė kėrkojė njė bisedė urgjente, por po tė mos kesh pėrkthyesin aty, t'i thuash prit se tani nuk ka kush tė na bėjė pėrkthimin, nuk ėshtė e hijshme. Shumė nga ju u mėsuat tė punoni me pėrkthyes, por kjo nuk duhet tė vazhdojė mė nė tė ardhmen.
Ēfarė thotė Fadil Hoxha, ka ndonjė ēik ndjenjė shqiptarizmi te ky njeri, se sa pėr marksist-leninist ėshtė tjetėr punė, ėshtė shumė larg qė ai tė jetė i tillė".
Shoku Lik Seiti: Nga takimi qė pata me tė, mė la pėrshtypjen e asaj qė thatė mė pėrpara, d.m.th, tek ai ekziston ndjenja e shqiptarizmit. Tė them tė drejtėn, mua mė bėri pėrshtypje preokupacioni i tij i madh pėr rininė, lidhur me mbajtjen e fotografive. Kėtu ai theksoi se pėr sa i pėrket ndjenjave tė njerėzve tė moshuar, kėto ne jemi nė gjendje t'i dominojmė. Pėr sa i pėrket rinisė qė ėshtė njė masė mė e gjerė dhe qė manifeston hapur dashurinė pėr Shqipėrinė dhe shokun Enver, e kemi mė vėshtirė ta frenojmė atė nė kėtė vrull, jo se unė jam kundėr dashurisė ndaj shokut Enver dhe mbajtjes sė fotografisė sė tij nga ana e rinisė kosovare, pėrkundrazi, jam unė i pari qė e dua mė shumė se kushdo shokun Enver, por se kjo na prish punė. Ju e dini se unė edhe gjatė luftės, kur fotografia e shokut Enver filloi tė hiqej tek ne, e vura nė dijeni shokun Enver dhe ai mė kėshilloi me tė drejtė qė kėtė ēėshtje ta ngrija nė komitetin krahinor tė partisė sė Kosovės.
Shoku Enver Hoxha: Mos do tė thotė Fadili me kėtė se rinia nuk duhet tė ekzaltohet shumė, prandaj ngriti ēėshtjen qė fotografinė e Enverit tė mos e mbajnė tė rinjtė e tė rejat?
Shoku Lik Seiti: Ai la tė kuptohej qė po tė jetė puna pėr tė mbajtur fotografinė e shokut Enver, atė do ta mbaj unė i pari, pastaj tė tjerėt.
Kur ra fjala lidhur me eventualitetin e njė agresioni kundėr Shqipėrisė, Fadili theksoi se ai personalisht do tė jetė ushtar besnik i shokut Enver dhe se Kosova kurrė nuk do t'i kundėrvihet Republikės Popullore tė Shqipėrisė.
Pastaj mė foli pėr pėrpjekjet qė bėn ai pėr tė fituar Kosova autonominė. Kėto pėrpjekje, siē mė tha, i ka bėrė qė nė kohėn kur ish nė fuqi Rankoviēi, prandaj edhe ishte vėnė nė shenjė prej tij. Fadili atėherė kish gjetur kundėrshtarė nė kėtė ēėshtje, midis tė cilėve Petėr Stamboliēin.
Shoku Enver Hoxha: Ē'bėn tani Stamboliēi?
Shoku Lik Seiti: Tani ai ėshtė mėnjanuar, po jo nė atė shkallė siē janė lėnė mėnjanė Tempua me shokė. Ndryshe ėshtė me Stamboliēin, kėtė diku e aktivizojnė pėr tė dorėzuar nė emėr tė Titos ndonjė dekoratė, apo pėr tė prerė shiritin me rastin e inaugurimit tė ndonjė vepre etj.
Shoku Enver Hoxha: Po Tempua bėn ndonjė punė, duket nėpėr pritjet?
Shoku Lik Seiti: Jo. Siē duket, tani shkruan kujtimet.
Shoku Enver Hoxha: Po Koēa Popoviēi?
Shoku Lik Seiti: As ky. Edhe ky si Stamboliēi ėshtė.
Shoku Enver Hoxha: A e kanė nėnpresident tani?
Shoku Lik Seiti: Jo, me organizimin e ri jugosllavėt nuk kanė fare nėnpresident. Kryetari i Kuvendit Federativ, nė formė kryen njėkohėsisht edhe funksionin e nėnpresidentit. Nė kėtė post ėshtė Milentije Popoviēi.
Kur punohej pėr pėrgatitjet e Kongresit tė 9-tė, pėr disa kohė nė Jugosllavi u bėnė pėrpjekje pėr tė nxjerrė Kardelin si zėvendės tė Titos nė kryesinė e Lidhjes sė Komunistėve, po pati reagim nga tė tjerėt. Kėshtu, kur u mėsua pėr funksionin e nėnpresidentit tė Lidhjes sė Komunistėve, tė gjithė tė tjerėt thanė ē'ėshtė kjo e panjohur. Prandaj, nė Kongresin e 9-tė tė Lidhjes sė Komunistėve jugosllavė nxorėn nga udhėheqja tė tėrė tė vjetrit. Titua mbajti vetėm Kardelin dhe ndonjė tjetėr, por theksoi qė midis tyre dhe tė rinjve qė hynė nė udhėheqje nuk ka tė parė dhe tė dytė, tė gjithė janė njėlloj.
Shoku Enver Hoxha: Po udhėheqėsit kosovarė si i kanė marrėdhėniet me njėri-tjetrin? Kanė grindje midis tyre? Pėr shembull, si janė marrėdhėniet midis Fadil Hoxhės, Veli Decės, Ali Shyqriut etj?
Shoku Lik Seiti: Gjer tani nuk kemi dėgjuar asgjė serioze qė tė na ketė tėrhequr vėmendjen, megjithatė gjėra tė vogla midis tyre ka. Nga sa dimė, del sikur Fadili dhe Veliu janė njė, kurse Xhavit Nimani me Ali Shyqrinė janė mė ndryshe. Kur ish nė fuqi Rankoviēi, Ali Shyqriu pozitat i kishte mė tė forta se Fadili me Velinė. Sidoqoftė, edhe kėto gjėra tė vogla qė kanė ata midis tyre ne nuk i kemi akoma shumė tė qarta e tė argumentuara. Pėr sa i pėrket aktivizimit tė krerėve shqiptarė tė Kosovės me funksione tė rėndėsishme, nga ana e udhėheqjes jugosllave veprohet njėlloj si pėr njėrin, ashtu edhe pėr tjetrin.
Shoku Enver Hoxha: Nga krerėt shqiptarė tė Kosovės, kush tregohet pro rrymės serbomadhe tė Rankoviēit?
Shoku Lik Seiti: Dyshime ka pėr Xhavit Nimanin dhe Ali Shyqrinė, megjithėse kėtė tė fundit Titua e aktivizon mjaft, i ka dhėnė edhe popullaritet.
Shoku Enver Hoxha: Ėshtė i vjetėr nga mosha Aliu?
Shoku Lik Seiti: Rreth 45-50 vjeē. Ky ka qenė edhe nė Shqipėri. Midis tė gjithė tė tjerėve, Aliu ėshtė njeriu mė i pėrgatitur pėr funksione qeveritare. Tani merret me ekonomi, e aktivizojnė sidomos nė marrėdhėniet qė ka Jugosllavia me vendet arabe.
Shoku Enver Hoxha: Kanė fėmijė kėta, dhe ē'qėndrim mbajnė?
Shoku Lik Seiti: Tė gjithė fėmijėt e kėtyre, gjatė manifestimeve patriotike qė janė zhvilluar nga populli kosovar, kanė qenė pro flamurit dhe pro njė autonomie mė tė gjerė tė Kosovės. Veē kėsaj, kur kanė ardhur nė Jugosllavi skuadrat tona sportive, tė gjithė kėta elementė tė rinj janė treguar tė afruar dhe kanė shfaqur interesim pėr Shqipėrinė. Nė kėtė drejtim, qėndrimi i djalit tė Fadil Hoxhės ėshtė mė i theksuar. Ky ėshtė edhe mė serioz dhe qėndron vazhdimisht nė Prishtinė me nėnėn e tij. Edhe vetė Fadili, me pėrjashtim tė rasteve kur nė qendėr bėhet ndonjė mbledhje ose konferencė, kur autorizohet tė bėjė ndonjė takim, apo kur e dėrgojnė jashtė shtetit, pjesėn mė tė madhe tė kohės nė Kosovė e kalon.
Nė Kongresin e 9-tė zgjedhjet e udhėheqjes kryesore u bėnė nė mėnyrė tė atillė, qė nė pėrbėrjen e saj tė pėrfaqėsoheshin nė numėr tė barabartė tė tėra republikat. Kjo u bė me qėllim ekuilibri tė forcave. Kėshtu, pėr ēdo republikė u zgjodhėn nga dy veta nė Byronė Politike tė Lidhjes dhe nga njė pėr tė dyja krahinat autonome. Nga sa na del nga shtypi dhe nga tė dhėnat e ndryshme qė disponojmė, ashtu siē qėndron Fadili nė Kosovė, edhe Kardeli pjesėn mė tė madhe tė kohės nė Slloveni e kalon. Kėshtu veprojnė edhe udhėheqėsit nga republikat e tjera, tė cilėt gjithashtu e kalojnė pjesėn mė tė madhe tė kohės nė vendlindjet e tyre dhe vetėm kur kanė mbledhje shkojnė nė Beograd.
Shoku Enver Hoxha: Si qėndron Nikeziqi me shqiptarėt?
Shoku Lik Seiti: Kemi dėgjuar sikur i pėrkrah. Ai ka dhėnė mjaft kėshilla kur ka qenė nė Kosovė.
Shoku Enver Hoxha: Po Veselinoviēi me Tempon etj, me serbėt janė?
Shoku Lik Seiti: Po.
Shoku Enver Hoxha: Si mendon ti lidhur me bisedėn qė pate me Fadilin, a vlen t'i kthejmė ndonjė pėrgjigje? Ku tė takoi ai ty?
Shoku Lik Seiti: Mė takoi njė natė nė pritjen qė u dha nė ambasadėn sudaneze, me rastin e vizitės qė bėri nė Jugosllavi kryetari i shtetit tė Sudanit. Fadili nė atė pritje qe bashkė me Ali Shyqrinė, por ndofta, sepse s'mė njihte mirė ose pėr ta justifikuar takimin me mua erdhėn tė dy sė bashku. Mirė po me t'u takuar, Aliu u largua menjėherė, duke u justifikuar se i duhet tė takohej me njė tjetėr. Fadili, pra erdhi vetė i dytė dhe takimi u bė nė njė pritje pėrpara syve tė tė gjithė tė tjerėve. Sa mbetėm vetėm, u hoqėm tė dy mėnjanė dhe aty Fadili gjeti rastin pėr tė mė folur.
Shoku Enver Hoxha: Po Velinė, kur e ke takuar?
Shoku Lik Seiti: Me Velinė kam biseduar nė takimin e parė me Fadilin. Takimi me tė u bė nė kohėn qė po dilnin diplomatėt nga stadiumi dhe zgjati gjithsej 2-3 minuta. Kėshtu, kur po largohesha edhe unė, u takova rastėsisht me Fadilin, i cili i tha Veliut qė ndodhej prapa nesh, eja tė tė takoj me tė ngarkuarin me punė tė Republikės Popullore tė Shqipėrisė. Pas kėtij takimi tė shkurtėr u ndamė menjėherė.
Shoku Enver Hoxha: E, si thua, ē'mendon ti, a vlen t'i pėrgjigjemi Fadilit duke i dėrguar nėpėrmjet teje njė pėrgjigje nga ana ime?
Shoku Lik Seiti: Nga biseda qė bėra me tė kam pėrshtypjen qė ai pret njė pėrgjigje.
Shoku Enver Hoxha: Konkretisht, ē'kėrkonte ai nga unė, pse nga sa mė kujtohet nga radiogrami qė na ke dėrguar, ai sikur tė ka drejtuar pyetjen ē'mendon shoku Enver.
Shoku Lik Seiti: Kėtė pyetje ai e bėri kur ngriti problemin lidhur me lėvizjen e Rezak Shalės, i cili ishte pėr krijimin e republikės sė shqiptarėve tė Jugosllavisė. Fadili mė tregoi se qe shprehur kundėr njė gjėje tė tillė. Unė nga ana ime, theksoi ai, njoh vetėm njė republikė shqiptare, Republikėn Popullore tė Shqipėrisė. Personalisht kam qenė dhe jam, - vazhdoi ai, - pėr autonominė e plotė tė Kosovės, prandaj nuk si mendon shoku Enver pėr kėtė ēėshtje. Unė, - tha ai, - nuk e besoj qė tė jetė kundėr.
Shoku Enver Hoxha: Ē'ėshtė ky Rezak Shala?
Shoku Lik Seiti: Ishte prokuror. Tani, pas orvatjes qė bėri pėr krijimin e republikės, e kanė hequr.
Shoku Enver Hoxha: Po si t'u duk ty, kėto pikėpamje qė tė shprehu Fadili, i ka me dijeninė e udhėheqjes jugosllave, apo tė vetat?
Shoku Lik Seiti: Unė mendoj se i ka me dijeninė e udhėheqjes mbasi ai e vuri shumė theksin te Titua, kur donte tė mė tregonte sa shumė interesohet ky dhe si na ka kėshilluar vazhdimisht ta duam Shqipėrinė dhe shokun Enver, pėr arsye se atė e do njė popull I tėrė dhe tani autoriteti i Republikės Popullore tė Shqipėrisė ėshtė rritur shumė nė botė. Kėtė ēėshtje ai e theksonte shumė.
Ēėshtja tjetėr qė preku Fadili dhe nga njė pyetje qė I bėra lidhur me perspektivat e ngjarjeve nė Jugosllavi pas vdekjes sė Titos.
Shoku Enver Hoxha: Ē'tha ai, ē'mendon se mund tė ndodhė nė Jugosllavi pas vdekjes sė Titos dhe si e ngriti kėtė ēėshtje?
Shoku Lik Seiti: Pyetjen ia bėra unė kur Fadili tha qė Titua interesohet shumė pėr shqiptarėt nė Kosovė. Dėshira jonė, vuri theksin ai, ėshtė qė legatat e tė dy vendeve t'i ngremė tani nė rang ambasade, megjithėse duhet njohur se ka edhe kundėrshtarė, siē janė forcat serbomadhe qė nuk e duan kėtė gjė. Nė kėtė rast unė ia bėra pyetjen dhe ai u pėrgjigj se Titua qė tani sa ėshtė gjallė po punon qė federata tė mbetet e pandryshuar pas vdekjes sė tij, po merr masa qė as mė vonė tė mos dominojė shovinizmi serbomadh, as tė ngrihet konfederata, siē ka pasur zėra, por as tė mos jetė Jugosllavia njė federate e pėrqendruar, ku tė dominojė serbomėdhenjtė. Dhe kėsaj pak a shumė po i arrihet. Duke ngritur problemin e udhėheqjes sė Lidhjes Komuniste, ai theksoi se tashmė kjo ėshtė e siguruar, megjithėse mund tė ngjallen forca pėr ta rrezikuar federatėn.
Shoku Enver Hoxha: Me bindje i thoshte kėto Fadili, apo si me gjysmė zėri? Si t'u duk, i thoshte me gjallėri, apo vetėm sa pėr t'i thėnė se e kishim ngarkuar qė t'i transmetonte. Ē'pėrshtypje pate ti prej tij nė kėtė kohė?
Shoku Lik Seiti: Pėr Titon dhe vijėn e tij Fadili fliste me entuziazėm, nė kuptimin qė kosovarėt ai i favorizon, kurse pėr Rankoviēin fliste me urrejtje, nga njė herė bile edhe me nervozizėm dhe deklaroi se koha e tij nuk ka pėr tė ardhur kurrė.
Por unė nuk kuptova mirė premtimin e tij nėse do tė jetė ushtar besnik i shokut Enver, jo vetėm po tė rrezikohet Shqipėria nga ndonjė agresion, por edhe nė rast se vjen pėrsėri nė fuqi Rankoviēi, do tė punojė ai qė Kosova tė mos i kundėrvihet Republikės Popullore tė Shqipėrisė? Kjo mua mė shpėtoi pa sqaruar, pėr arsye se nė atė kohė vinin vėrdallė nesh plot njerėz, midis tė tjerėve edhe dy sovjetikė, njėrin nga tė cilin e njihte. Fadili nė kėtė rast tha qė nuk fund tė fundit ne do tė bėjmė punėn tone, sado qė tė mos duan kėta (pėr sovjetikėt) qė janė armiqtė tanė.
Shoku Enver Hoxha: Foli gjė Fadili pėr ndjenjat antiserbe tė popullit kosovar, kur pėrmendi ato ndjenja gjoja tė ekzaltuara tė rinisė kosovare?
Shoku Lik Seiti: Nuk tha gjė.
Shoku Enver Hoxha: E do populli Fadilin?
Shoku Lik Seiti: E do, tek ai duket se ka besim mė shumė se tek cilido tjetėr nga maskarenjtė e kalibrit tė tij. Njerėzit pėr tė flasin mire. Qarkullojnė edhe zėra sikur ai ka qenė kundėrshtar i largimit tė shqiptarėve jashtė Jugosllavisė.
Shoku Enver Hoxha: Ka kosovarė qė kthehen nga Turqia nė Jugosllavi?
Shoku Lik Seiti: Kėta gjer tani janė fare pak, gjithsej 3-4 veta. Kjo ēėshtje po diskutohet midis vendeve, po thonė sikur nuk i lejojnė turqit. Megjithatė, nuk ka akoma gjė tė qartė.
Shoku Enver Hoxha: Kur tė vijė rasti t'i duhet t'ia bėsh kujtdo tė qartė vijėn tonė, sipas sė cilės kosovarėt e emigruar duhet tė kthehen nė vendin e nė shtėpinė e tyre dhe nė kėtė drejtim tė bėhem pėrēapje qė tė mos nxirren pengesa. Tė bėhet e qartė se pikėpamja jonė ėshtė qė jugosllavėt t'i zhdukin pengesat qė kanė vėnė duke u kėrkuar si kusht atyre shqiptarėve tė emigruar qė dėshirojnė tė kthehen nė Kosovė se duhet tė disponojnė njė sasi tė hollash.
Shoku Lik Seiti: Fadili pret pėrgjigje edhe lidhur me kthimin e legatės sonė nė Beograd nė rang ambasade.
Shoku Enver Hoxha: Po ja, sikur tė t'i themi ty disa gjėra qė, pėr tė qenė mė preciz, unė i kam shkruar. Kėto ti mund t'i kesh nė vete, po Fadilit duhet t'i thuash gojarisht, se ai me shokė nuk janė njerėz tė sigurt. Idetė, qė po t'i jap tė shkruara, janė mjaft koncize dhe pėr tė dyja tablotė, edhe pėr vetė Fadilin personalisht nė rast se ai do tė dėshirojė t'i mbajė vetė nė mendje, edhe po tė jetė qė t'ia thotė Titos, pse ne e dimė qė ai i Titos ėshtė dhe kjo s'na prish asnjė punė. Natyrisht, ti duhet tė gjesh rastin pėr t'ia thėnė kėto ide kėshtu, nė pėrgjithėsi. Po mė mirė le tė t'i lexoj njė here, pastaj tė shohim ē'mendim ke edhe ti:
"Duke vlerėsuar bisedėn qė patėm bashkė, si dhe faktin qė ju mė dhatė tė kuptoj se donit tė dinit edhe mendimin e shokut Enver pėr ēėshtjet qė ngritėt, kur isha nė Tiranė, kėrkova njė takim me shokun Enver dhe ia raportova gjithēka qė mė folėt.
Shoku Enver, mė porositi, t'ju sjell tė falat e tij dhe t'ju pėrshėndes pėr ndjenjat e pastra patriotike, qė janė karakteristike pėr shqiptarėt, qofshin kėta qytetarė tė Republikės Popullore tė Shqipėrisė, qofshin tė Kosovės. Shoku Enver ishte i prekur nga ajo qė thatė ju se nė rast rreziku pėr Republikėn Popullore tė Shqipėrisė ju do tė jeni pėrkrah tij. Shoku Enver, qė ju njeh personalisht, nuk dyshon pėr kėtė, sepse qėndrimi juaj pėr kėtė problem ėshtė nė vazhdėn e traditave luftarake heroike tė popullit tone qė ka luftuar nė shekuj dhe nė vazhdėn e patriotizmit tė lartė tė popullit tė Kosovės.
Ne ndjekim me vėmendje ndryshimit qė kanė ndodhur nė Kosovė, tė drejtat qė janė fituar nė ēėshtjen e gjuhės, tė arsimit, nė drejtim tė administrimit, etj. Padyshim kėto janė fitore kundėr korenteve antishqiptare, rankoviēiane e serbo-madhe. Por, siē e thonė edhe vet, s'ėshtė kjo e gjitha. Ka edhe shumė tė drejta tė tjera qė duhet tė fitojnė vėllezėrit kosovarė.
Mendimin tuaj pėr tė mos pranuar krijimin e njė Republike tė dytė shqiptare ne e quajmė tė drejtė. Ky ėshtė qėndrimi i drejtė dhe patriotik. Njė qėndrim tė kundėrt Republika Popullore e Shqipėrisė do ta luftojė me tė gjitha forcat. Ne jemi dakord me mendimin tuaj se nė botė ka vetėm njė Republikė Popullore tė Shqipėrisė.
Gjithashtu ėshtė I drejtė mendimi juaj qė duhet punuar pėr forcimin e autonomisė sė Kosovės. Autonomi e plotė, ashtu siē e thatė edhe ju, do tė thotė sigurim i tė drejtave tė plota: nė pushtet, nė ekonomi, nė arsim e kulture, nė pėrgatitjen e kuadrove tė tė gjithė sektorėve, duke pėrfshirė edhe oficerė pėr ushtrinė, pėr sigurimin e shtetit, etj. Dhe kjo jo vetėm pėrputhet me politikėn e drejtė nacionale, siē e kuptojmė ne, por edhe se Kosova ėshtė njė entitet kombėtar i madh, i njohur nga vetė kushtetuta jugosllave. Prandaj tė kėrkosh autonominė e plotė dhe tė drejta tė plota pėr Kosovėn, nė kuadrin e Federatės, nuk ėshtė antiserbe, as antijugosllave. Me kėtė kėrkesė, pėrkundrazi, luftohen vetėm shovinistėt serbė tė cilėt kanė luftuar e luftojnė pėr tė kufizuar e mohuar tė drejtat e Kosovės, sepse kėtė duan ta kenė nėn administrimin e tyre absolute, nė mėnyrė qė tė diktojnė, sipas interesave tė tyre shoviniste, gjithė zhvillimin politik, ekonomik e shoqėror tė Kosovės.
Pėr sa i pėrket bashkėpunimit tone me ju, ne do ta zhvillojmė kėtė brenda kuadrit tė Federatės Jugosllave. Por jua themi hapur: nė kėtė marrėdhėnie preferencėn ne ua japim marrėdhėnieve me ju, me Kosovėn. Ne jemi tė disponuar ta ndihmojmė Kosovėn nė tė gjitha drejtimet, veēanėrisht lidhur me zhvillimin e arsimit, me pėrgatitjen e kuadrove, me tekstet qė ju nevojiten, qoftė pėr universitetin, qoftė pėr shkollat e tjera. Mund tė shkėmbehet eksperiencė midis kuadrove tė sektorėve tė ndryshėm, mund tė shkėmbehen kuadro pėr tė mbajtur cikle leksionesh etj. Gjithashtu mund tė vine tek ne, pėr vizita pėr tė pare, nė forma tė ndryshme, vėllezėrit kosovarė. Shoku Enver Hoxha mė porositi t'ju them juve, shoku Fadil, se nga ana jonė nuk ka asnjė pengesė. Bile do tė jeni tė kėnaqur tė plotėsojmė tė gjitha kėrkesat tuaja. Republika Popullore e Shqipėrisė, mė tha shoku Enver, ka detyrimin ndaj vėllezėrve tė Kosovės. Por rėndėsi ka dhe kjo varet edhe nga ju, nga mbėshtetja juaj, qė nė Shqipėri tė vine sa mė shumė kosovarė e studentė, vetėm pėrpiquni tė jenė njerėz tė mire dhe t'ju shėrbejnė juve sa mė shumė nė tė ardhmen.
Pėrgjithėsisht lidhur me marrėdhėniet me Federatėn Jugosllave ju duhet tė na kuptoni drejt. Ju keni politikėn e qėndrimin tuaj ndaj Federatės, edhe ne kemi tonin. Tė flasim hapur:Historia provoi se nga Jugosllavia e Titua ėshtė bėrė njė politikė e egėr kundėr vendit tonė, saqė tani edhe vetė udhėheqja jugosllave e njeh zyrtarisht. Ju, qė keni hequr mbi kurriz ato ēka bėrė Rankoviēi e kini kuptuar politikėn antishqiptare qė ėshtė ndjekur nė Kosovė, e kuptoni se sa tė drejta kanė qenė dhe janė qėndrimet tona ndaj udhėheqjes jugosllave.
Ju mund tė keni pikėpamjen tuaj, por pėr ne Titua ėshtė antimarksist. Megjithėkėtė, ne ju themi qė nė kėto konjuktura, nuk bėni keq tė mbėshteteni tek Titua, sepse jua lehtėsoi disi vuajtjet. Por ky qėndrim i Titos ndaj Kosovės sipas pikėpamjes sonė nuk diskutohet nga dashuria, ai diktohet nga rrethanat qė u krijuan nė tė cilat ēėshtja shtrohet: o t'ju ketė armiq, ose t'ju ketė miq. T'ju armiqėsojė ėshtė e rrezikshme pėr tė. Prandaj do qė t'ju ketė miq, gjė qė ka rėndėsi edhe nė luftėn e Titos kundėr rankoviēianėve.
* * *
Nė kėtė konjukturė ka probleme tė interesit tė pėrgjithshėm, pėr tė cilat qėndrimet tona janė pozitive. Nė kėto qėndrime ne udhėhiqemi nga parimet e marksizėm-leninizmit, nga interesat e Republikės Popullore tė Shqipėrisė, nga interesat e shqiptarėve tė Kosovės si dhe nga interesat e popujve tė Jugosllavisė dhe tė popujve tė tjerė.
Prandaj, kur shohim se nė konjukturat konkrete rrezikohen popujt e Jugosllavisė dhe tė Shqipėrisė, ne mbėshtesim luftėn e popujve tė Jugosllavisė pėr mbrojtjen e vendit tė tyre.
* * *
Edhe udhėheqja jugosllave i sheh kėto konjuktura dhe nė pėrputhje me to kėrkon qė marrėdhėniet me Republikėn Popullore tė Shqipėrisė t'i zhvillojė me vrull. Ky ėshtė interesi i saj, por ajo ka edhe merakun qė tė tregojė se Shqipėria socialiste ndryshoi vijė e ngjyrė, se titizmi ka pasur tė drejtė nė qėndrimet e tij. Ne ju themi juve se kėtė kėnaqėsi dhe kapital politik nuk ua japim titistėve.
Ne jua themi juve si shok e vėlla i yni, se marrėdhėniet tona me Federatėn Jugosllave do tė vijnė duke u pėrmirėsuar nė rrugė shtetėrore. Edhe ēėshtjen e shkėmbimit tė ambasadorėve po e studiojmė. Po udhėheqja jugosllave duhet tė dijė qė ka bėrė shumė tė kėqija ndaj Republikės Popullore tė Shqipėrisė dhe shumė qėndrime tė saj duhet t'i dėnojė publikisht qė tė mund tė pastrohet sadopak rruga nga pengesat qė ajo vetė ka krijuar prej vitesh me radhė.
* * *
Ne i kuptojmė vėshtirėsitė tuaja, shoku Fadil, ashtu siē dimė edhe dallgėt nėpėr tė cilat keni kaluar, si dhe qėndresėn tuaj. Ky ėshtė njė nder pėr ju dhe pėr shqiptarėt e Kosovės. Ne i kuptojmė drejt gjithashtu edhe qėndrimet tuaja nė konjukturat e ndryshme. Tė jeni tė bindur se ēdo qėndrim marksist-leninist i Republikės Popullore tė Shqipėrisė, ashtu si deri tani edhe nė tė ardhmen do tė ketė parasysh gjithnjė interesat e Republikės Popullore tė Shqipėrisė dhe interesat e vėllezėrve tanė shqiptarė tė Kosovės, duke forcuar miqėsinė me popujt e Jugosllavisė nė rrugėn marksiste-leniniste.
Siē e sheh, tė gjitha kėto ēėshtje ti do t'ia thuash Fadilit. E, si mendon tani? T'ia japim kėtė pėrgjigje apo jo? Pastaj mund t'ju themi kėshtu? Shkon? Mos ėshtė e butė apo e fortė, domethėnė mos ėshtė nevoja ta zbusim ca akoma, apo ta forcojmė mė tej? Thuana mendimin tėnd, ėshtė njė pėrgjigje politike apo sektare, apo mos ėshtė liberale? Si tė duket pra, se tė kemi ekspert pėr problemet jugosllave.
Shoku Lik Seiti:... (pasi mendohet pak) Mua mė duket njė pėrgjigje e plotė.
(vijon nė numrin e nesėrm)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Xili
Hero anėtar
Hero anėtar


Numri i postimeve : 4309
Registration date : 06/04/2008

MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Wed Jul 14, 2010 1:50 pm

Demonstratat e vitit 1988 \ 89
ishim nė shkollen fillore Ismail Qemajli nė Mitrovicė
kurr braktisnim orėt e mėsimit dhe u tubonim dhe fillonim me brohoritje dhe vendin e kemi pas tek ura e gjakut e cila sot dhe asaj dite quhet keshtu kur u vra deshmori Selman Vojvoda njė student nga Llausha e Skenderait
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi   Today at 9:33 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Demostratat e shqiptarve pėr liri nė Jugosllavi
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 2Shko tek faqja : Previous  1, 2

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt-
Kėrce tek: