Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Origjina e Skenderbeut 5 3 10
Share | 
 

 Origjina e Skenderbeut

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2, 3 ... 10, 11, 12  Next
AutoriMesazh
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 62
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Origjina e Skenderbeut   Wed Mar 04, 2009 11:08 am

Ilmi VELIU, PHD candidate

PAS 600 VITESH, EDHE VETĖ SHQIPTARĖT E NĖNĖS SHQIPĖRI NUK JĖNĖ TĖ SIGURTĖ PĖR ORIGJINĖN E GJERGJ KASTRIOTI SKENDERBEU

Njė pėrgjigje shumė e shkurtėr pėr shqiptarėt, nė lidhje me teoritė e historianit austriak Oliver Schmitt.


Tė gjithė historianėt qė janė marrė, e qe edhe sot merren me studimin e periudhės sė Skėnderbeut, jėnė tė ndarė nė katėr kampe.
1.Grupi i historianėve allvo-ortodoks qė mundohen, me falsifikime, ta prezentojnė Skėnderbeun ortodoks me origjinė sllave.

2.Grupi i historianėve evro-katolik qė pranojnė se ai ishte shqiptarė, por qė mundohen ta prezentojnė atė si njė njeri qė u kthye nė Shqipėri tė mbrojė katolicizmin, shtetet katolike tė Italisė e Evropės dhe jo mėmėdheun e tij-Shqipėrinė.

3.Grupi i tretė ėshtė ai i historianėve myslimanė,(turqė) qė pajtohen me grupin e dytė, dhe jėnė poashtu tė mendimit, se ai erdhi nė Ballkan tė luftoi Islamin dhe tė mbrojė katolicizmin, dhe

4.Grupi i katėr ėshtė ai i historianėve shqiptarė, qofshin tė krishterė apo myslimanė qė jėnė shumė kėmbngulės nė mendimin e tyre se ai nuk ishte i interesuar tė luftojė kundėr, e as tė mbrojė ndonjė fe, por ishte i interesuar tė luftojė vetėm pėr tė mbrojtur tokat arbėrore, dhe asnjėherė nuk ka bėrė dallim tė popullit tė tij nė baza fetare, edhepse popullata shqiptare po edhe vetė ushtria e tij pėrbėheshin nga tė tri fetė e atėhershme nė Shqipėri.

Oliver Schmit, edhepse historian shumė i mirė, i takon grupit tė dytė tė historianėve, sepse ai vetė ėshtė katolik dhe nė studimet e tij mundohet qė Skėnderbeun ta paraqisė mė katolik se vetė Papa, njėlloj si qė e ka paraqitur edhe vetė Fan Noli. Librin e tij nuk e kamė pasur nė dorė por ja se ēka thotė ai nė kumtesėn e tij nė simpoziumin kushtuar 600 vjetorit tė lindjes sė Skėnderbeut nė Shkup, ku historianėt shqiptarė aspakė nuk e hapen gojen qė ta kundėrshtojnė (ose nuk e kuptuan) sepse atė e kishte thėnė njė evropjan dhe kur evropjanėt kanė vendosur diēka pėr shqiptarėt, pėrherė kanė qenė nė tė drjetė dhe shqiptarėt e ngratė nuk e kanė hapur mė gojėn.

Kėto ditėt e fundit, pas aktualizimit tė librit tė Schmitit, prita ndonjė reagim nga “treshi i madh” i historianėve shqiptarė, kėtu nė Maqedoni, tė cilėt vazhdimisht e kanė marrė fjalėn nė tė gjitha akademitė solemne kushtuar kėtij kolosi, dhe asnjėherė nuk kanė thėnė diē tė re, por vetėm e kanė ripėrsėritur atė qė ka thėnė Fan Noli. Ata edhe nuk kanė faj sepse qė tė tre jėnė studjues tė LNC dhe nuk kanė kohė qė tė merren edhe me periudhėn e Skėnderbeut sepse ajo i takon Historisė sė Mesjetės.

Schmitt thotė se Skėnderbeu nga shtetet evropiane, sidomos ata italiane, pranoi rolin qė tė jetė udhėheqės i rezistencės krishtere nė Ballkan dhe nė vitin 1463 si kryqmbajtės i Papa Piut, i dha kahje politikės sė tij drejt Italisė dhe botės katolike. Ai gjithnji afrohej kah Evropa katolike, duke lėnė pas tij ortodoksizmin qė e karakterizoi rininė e tij. Papa Kalisti i III dhe priftėrinjtė e shumtė katolik, e ndihmuan luftėn e Skėnderbeut nė mbrojtjen e fesė katolike nė Ballkan, dhe nuk e pėrmend thėnien e Skėnderbeut, kur ai u kthye nga vizita e shteteve italjane dhe Papės, “... mė parė do tė kisha luftuar kundėr Papės dhe atyre priftėrinjėve tė poshtėr se sa kundėr sulltanit”, ku tregohet kjartė se ata vazhdimisht e gėnjyen Skėnderbeun dhe asnjėherė nuk e ndihmuan. Schmitti edhe nuk ka faj sepse mbėshtetet nė dokumentet falco tė lėshuara nga Papa dhe shtetet katolike italjane, kinse pėr ndihmėn e madhe qė ata i kanė dėrguar Skėnderbeut nė ushtri, armatime dhe tė holla, tė cilat ndihma kanė mbetur vetėm nė letėr dhe asnjėherė nuk arritėn nė Shqipėri. Schmitt duhet ta dijė se shtetet italjane nuk ishin aq shumė tė interesuara qė Shqipėria tė mbetej nėn sundimin e Skėnderbeut, sepse, edhe para ardhjes sė tij po edhe nė kohėn e tij pjesė tė ndryshme tė Shqipėrisė ishin nėn sundimin e italjanėve, dhe se Skėnderbeu u kujdes edhe pėr qytetet shqiptare qė ishin nėn Venedikun, deri nė ditėt e fundit. Poashtu Schmitt duhet ta gjejė dhe publikojė marrėveshjen e sulltait me shtetet italjane, qė ata ta furnizonin ushtrinė osmane gjatė rrethimeve tė Krujės. Kur Skėnderbeu kėrkoi ndihmė nga Venediku, ai i tha se nuk kishte mundėsi ta thyente marrėveshjen qė kishte mė sulltanin. Po tė mos e furnizonin me ushqime ushtrinė osmane, italjanėt, me siguri se ajo nuk do tė ishte nė gjendje ta mbante tė rrethuar Krujėn aqė kohė tė gjatė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 62
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Wed Mar 04, 2009 11:11 am

Nė vazhdim Schmitt harron atė qė thotė nė fillim se Skėnderbeun e mbanin gjallė ndihmėt italjane, dhe i akuzon pastaj ata se nuk e ndihmuan qė ai tu bėnte ballė osmanlinjėve nė vitin 1466-67 duke thėnė se “....gjendja politike jostabile, nė Evropėn Jugore dhe Perėndimore, bėnė qė intervenimi i madh ushtarak, i shteteve katolike, tė jetė shumė i vėshtirė”. E vėrteta ėshtė se Evropa aspakė nuk e luajti veshin dhe shtetet italjane nuk mund tė binin nė ujdi se kujt do ti takonte Shqipėria nėse osmanėlinjėt do tė thyheshin dhe tėrhiqeshin para ushtrisė kryqtare tė Evropės.

Schmitt e kundėrshton edhe Hasan Kaleshin “.....i cili e ka cekur teorinė se pushtimi osmanė ka mbrojtur shqiptarėt nga ndikimi gjuhėsorė e kulturorė grek dhe sllav, dhe ka ruajtr gjuhėn shqipe” duke thėnė se sllavėt qė ishin nėn Osmanėt vazhduan ta flisnin gjuhėn e tyre dhe nuk u asimiluan, por nuk e din dhe nuk ėshtė i informuar se tė gjithė shqiptarėt ortodoks tė Rekės sė Epėrme dhe tė Poshtme nė Maqedoni sot deklarohen si maqedonė dhe gjeneratat e reja aspak nuk e flasin shqipen, edhepse pleqtė qė janė nė fshat, aspak nuk e flasin maqedonishten. Pastai edhe shqiptarėt ortodoks tė Camėrisė Zarės qė jėnė asimiluar krejtėsisht.

Schmitt e akuzon edhe Pal Engjėllin, duke thėnė se ai kėrkoi nga Skėnderbeu tė prezentohej si Pirro i Epirit ose si Leka i Madh dhe se Pal Engjėlli e ka bindur qė tė mbante nė kokė pėrkrenaren e famshme qė e ka pasur Leka nė fillim, pas tij Pirro dhe nė fund Skėnderbeu.

Por, Schmitt e din se Skėnderbeu ka qenė njeri shumė i shkolluar, ka folur dhe shkruar disa gjuhė tė atėhershme dhe mendoj se ai e ka ditur se ėshtė pasardhės i Lekės sė Madh, qė ishte me origjinė nga fisi ilir i Makedhonėve dhe se nėna e tij Olimbia ishte me origjinė nga shteti tjetėr ilir Epiri. Kėshtu qė vetė ka deklaruar se ėshtė trashigimtar i Lekės e Pirros dhe traditave iliro-maqedono-epirote pa i thėnė Pal Engjėlli, dhe ėshtė shpallur mbret jo vetėm i Arbėrisė por edhe i Epirit e Maqedonisė.

Rreth emrit dhe origjinės sė Skėnderbeut, babait tė tij Gjonit, nėnės Voisavės, motrave dhe vėllezėrive tė tij, kanė shkruar shumė autorė tė huaj po edhe shqiptarė. Autorėt me origjinė sllave jėnė munduar qė origjinėn e familjes sė Kastriotėve ta paraqisin me origjinė sllave, duke u bazuar vetėm nė emrat e tyre ortodoksė dhe jo nė ndonjė dokument tė shkruar arkivorė. Unė ende nuk e kamė pasur nė dorė librin e Schmitt-it, por kam lexuar reagimet e shumta se si ai ka shkruar pėr emrin dhe origjinėn e babait tė Skėnderbeut Gjonit. Thuhet se ai paska publikuar njė dokument ku Gjoni paraqitet me emrin Ivan qė sipas mendimit tė Schmitit ėshtė emėr sllav, kurse sipas mendimit tė shkencėtarėve tė mirfilltė, asnjė emėr nuk ėshtė argument pėr tė pėrcaktuar origjinėn etnike tė njė personi. Unė e njoh personalisht historianin nga Austria, kam ndejtur disa herė me te nė Shkup e Tiranė, dhe kamė mendim shumė tė mirė pėr atė, dhe nėse ai ka publikuar ndonjė dokumėnt ku emri i Gjonit ėshtė i shkruar si Ivan Kastrioti nuk do tė thotė se u pėrmbys bota. Ai vetėm ka publikuar njė dokument tė cilin na shqiptarėt e ngratė duhet ta verifikojmė dhe tė shohim se prej ku ėshtė, kush e ka lėshuar, a ėshtė origjinal, cila ėshtė prapavija e atij dokumenti et.etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 62
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Wed Mar 04, 2009 11:12 am

Po edhe nėse ai vetė mendon se, vetėm nė baz tė njė dokumenti, ku emri i Gjonit paraqitet si Ivan, se ai ishte me origjinė sllave, mund tė jetė mendimi i tij personal, dhe unė jamė shumė i sigurtė se nuk ka asnjė dokumėnt ku Gjoni apo dikush nga familja e tij ėshtė deklaruar se ka origjinė sllave. Emri i Gjon Kastriotit po edhe i Gjon Muzakės nė tė gjitha dokumentet latine ėshtė i shkruar si ”Giovani” kurse nė dokumentet osmane si “Juvan” (Juvan ili – tokat e Gjonit) dhe nė dokumentet slave (staroslovenski jazik) si Ivan. Ose emri i Gjergj Kastriotit nė dokumentet latine si Georgius, dokumentet osmane Iskender dhe dokumentet slave si Djuradj, ose maqedonėt e shėnojna si Gjorgjija. Ja edhe disa shembuj tjerė:

Janush Huniadi (Gjon Huniadi, osmanisht)

Juvan Kastrioti(Gjon Kastrioti, osmanisht)

Juvan Ili (Tokat e Juvanit-Gjonit, osmanisht)

Georgius Castriotius (Gjergj Kastrioti, latinisht)

Giovanni Musachi (Gjon Muzaka, latinisht)

Juvan Musaki (Gjon Muzaka, osmanisht

Georgius Balsha (Gjon Balsha, latinisht)

Giovani Kastrioti (Gjon Kastrioti, latinisht)

Djuradj Kastriot (Gjergj Kastrioti-slavisht nga Cirkoviq)

Vetėm teoria sllave mundohet qė pėrmes emrave ortodoksė tė vėrtetoi se tė gjithė personat qė kanė poseduar ksi emrash, kanė qenė serbė ose maqedonė, gjė qė ėshtė shumė gabim. Por, historiografia sllave nuk ka se ku tė kapet, dhe populli thotė: “...ai qė ėshtė nė rrezik tė mbytet kapet edhe pėr fije tė kashtės”.

Nuk di se kujt kombi do ti takonte Isau tek myslimanėt, Jezui, Isus, Gjizes te tė krishterėt. Edhe sot nė Shqipėri hasen emra ortodoksė; Jovan, Ivan, Mojsi, Todor, Mate e shumė e shumė emra tjerė qė i pėrdorin edhe sllavėt por nuk do tė thotė se ata jėnė sllavė. Ose ata qė mbajnė emrat mysliman; Hasan, Hysen, Adem, Ibrahim, sipas logjikės sllave duhet ti shpallim arabė ose turqė. Kėshtu edhe ka vepruar Serbia pas Kongresit tė Berlinit, 1878, kur tė gjithė shqiptarėt qė kanė jetuar nė mes tė Preshevės e Nishit i ka shpallur si turqė, dhe nė emėr tė asajė se bėnė spastrimin e turqėve nga Ballkani, i ka vrarė masakruar dhe shpėrngulur shqiptarėt nga kėto troje. Edhe sot nė Prishtinė eksiston “Mėhalla e Muhaxhirėve” tė ardhur nė atė kohė nga Toplica, Leskovci, Nishi e Vranja.

Emra qė jėnė vetėm tė sojit sllav dhe mund tė interpretohen vetėm nėpėrmes tė gjuhės sllave pėrfundojnė me “mir” dhe “sllav” e tė cilat emra nuk i perdor asnjė popull tjetėr me pėrjashtim tė popullit sllav. Ja disa shembuj: Dragosllav, Mirosllav, Serbosllav, Svetislav, Jugosllav, Miomir, Lubomir, Dragomir, Svetomir, Slavomir, Vlladimir, etj, etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 62
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Wed Mar 04, 2009 11:13 am

Gjon Muzaka (Giovani Muzachi) qė ridhte nga familja e Skėnderbeut dhe qė shkruajti njė histori pėr gjeanologjinė e familjes sė tij, thotė se Skėnderbeu ishte i lindur nė Has tė Prizrenit, dhe Hasi i Prizrenit gjindet nė Kosovė. Historianėt e mėhershėm tė tė gjitha trojeve shqiptare e kanė pėrmendur vetėm atė, se ai ishte lindur nė Has, dhe nuk e kanė potencuar se ėshtė fjala pėr Hasin e Prizrenit nė Kosovė dhe jo pjesėn e Hasit nė Shqipėri. Se si u bė Prizreni kryeqytet i Principatės sė Kastriotėve, e ka skjaruar historiani nga Universiteti i Shkupit, Prof, Dr.Boban Petrevski, nė njė kumtesė tė tij, qė e lexoi nė simpoziumin e Shkupit kushtuar 600 vjetorit tė lindjes sė Skėnderbeut mė 2005. Ai duke u munduar tė vej nė dyshim origjinėn shqiptare tė Skėnderbeut nga nėna, pa dashje, ka zbuluar tė dhėna shumė tė vlefshme nė dobi tė shqiptarėve, dhe na sjellė njė dokumet ku vėrtetohet se nėna e Skėnderbeut –Voisava, e qė ky emėr nė sllavishten e vjetėr mund tė lexohet edhe si Vjosana, ishte e bija e njė feudali dhe sundimtari tė Pollogut, me emrin Gerguri, tokat e tė cilit shtriheshin nga Pollogu e deri nė Prizren. Ai thotė se Gėrguri ka sunduar me Pollogun menjiherė pas vdekjes sė Car Dushanit dhe coptimit tė Perandorisė sė tij, nga i cili teritor dolėn edhe principata tjera shqiptare si ajo e Gropajve nė Ohėr, Ballshajve rreth Shkodrės,Topiajt, Muzakajt, Arianitėt etj.

Se nėna e Skėnderbeut ishte bijė nga Pollogu, e thotė edhe Barleti e Gjon Muzaka, por Barleti gabon kur thotė se babai i sajė ishte nga njė familje shumė e njohur e Tribalėve tė Pollogut, sepse Tribalėt kanė qenė pjesė e fisit tė Thrrakasve qė kanė jetuar nė mes tė Bullgarisė dhe Rumanisė sė sotme, dhe nuk kanė pasur mundėsi tė shtriheshin deri nė Polog, teritor i cili i ka takuar Dardanisė Ilire me qendėr Skupin, dhe jo Tribalėve. Gabimin qė e bėnė Barleti e pėrmirson Boban Petreski, i cili zbulimin mė tė madh e bėnė aty ku vėrteton se fjala “Tribalda” nuk ka tė bėjė me emrin e Tribalėve por ėshtė mbiemri personal i sajė. Dhe unė aty pėr aty, gjatė diskutimit, e binda se ky mbiemėr ka lidhje vetėm me gjuhėn shqipe, dhe nėse e zbėrthejmė, do tė fitojmė numrin tre nė gjininė femėrore dhe fjalėn balta dmth, “Tri Balta”, qė ka pėr kuptim tokėn e lagėt. Ksi emra vendesh takojmė nė tė gjitha tokat shqiptare; Te Balta, Tri Baltat, Balta e Madhe, Rruga e Baltės, etj. Pastaj emri i babait tė sajė poashtu ėshtė i gjuhės shqipe, Gerguri qė edhe sotė pėrdoret tek shqiptarėt si emėr:Guraz, Gurit, Guramadh, dhe si mbiemėr Guri; Gjergj Guri, Pjetėr Guri, etj. Ka mundėsi qė ky tė jetė vetėm njė emėr “Gergur” por ka mundėsi qė tė jetė emėr dhe mbiemėr, “Ger - Guri” ose “Gjergj Guri” mvaret se kush si e lexon dhe si e interpreton.

Sipas burimit qė ka publikuar Petreski, del se Gerguri nuk kishte djalė dhe tokat e tij i kanė takuar tė bijės Voisavės dhe dhėndrrit Gjon Kastriotit (Giovani Kastriotis ). Ky ishte shkaku qė Gjoni nga njė princ shmė i vogėl i zgjėroi tokat e tij deri nė Pollog dhe per kryeqytet tė principatės sė ti bėni Prizrenin, ku edhe u lind Gjergj Kastrioti. Kjo ėshtė sa i takon origjinės sė nėnės sė Skėnderbeut, tė cilėn gjė duhet ta dinė historianėt sllav, qė thonė se nėna e Skėnderbeut ishte me origjinė sllave, po edhe disa shqiptarė qė nuk duan tė jenė shumė tė sigurtė nė origjinėn e Skėnderbeut, si Sabri Godo, Ali Aliu, Mahmut Hysa e ca tė tjerė qė pėr zanatė nuk e kanė historinė por Gjuhė e Letėrsinė, dhe meqė u jėnė shterur idetė nė drejtimin e tyre, kanė provuar edhe pakė histori duke keqinterpretuar fjalėt qė kanė thėnė tė tjerėt.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 62
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Wed Mar 04, 2009 11:16 am

Jam i sigurtė se Oliver Shmit nuk i ka pasur nė dorė njė numėr tė madh burimesh osmane tė cilat plotėsishtė dhe pa asnjė hamendje vėrtetojnė origjinėn shqiptare tė Skėnderbeut dhe familjes sė tij. Shihet se Schmitt ėshtė bazuar vetėm nė burimet latine; dhe burimet latine shpesh japin informata tė rreme, me qėllim qė nė atė kohė tė arsyetoheshinn para botės sė krishterė pėr tradhėtinė qė i bėnė Skėnderbeut tė cilin e kishin shpallur “Atleta Kristi”.

1.Oruē Bin Adil Vepra e tij ėahtė “Tevari el Osman”, faqe 96, nuk e prmend Rumelinė, si qė quhej pjesa evropjane e Perandorisė Osmane por e potencon shumė kjartė se sulltani shkoi tė luftonte kundėr Iskendert nė tokat shqiptare,(arnavud vilajeti) Faqe 121 thotė se “Sulltan Murati II dėrgoi akinxhijtė kundėr vilajetit tė shqiptarėve dhe pushtoi kėshtjellėn e Sfetigradit.. Sundimtari i tyre, Skender shqiptari, u arratis…”. Nė origjinal ėshtė “Arnavud Iskender beg” ku potencohet shumė kjartė se Iskenderi, ishte shqiptar dhe sundimtarė i shqiptarėve. Nė vazhdim Oruē potencon se Murati II shkoi nė tokat e Gjonit, (Juvan ilinde) dhe e plaēkiti Vilajetin e Shqiptarėve, sulmoi Krujėn (Akēe Hisar) por nuk mundi ta pushtoi atė…” Nga kjo kuptojmė se pėrveē “Juvan Ili” (tokes sė Gjonit ose vilajetit tė Gjonit) ka pasur edhe principata tjera shqiptare e qė pėrmenden si Vilajeti i Shqiptarėve (arnavud vilajeti).
2.Ashik Pasha Zade. Vepra e tij titullohet “Ashik Pashazade tarihil Osman” i cili nė f. 124-125, thotė se : “Isa Beu hyri nė vendet e padepėrtueshme tė shqiptarėve dhe prej andej bėnte sulme. Ndėrkaq ata i ja bllokuan rrugėt. Njė arnaut i pa fe me emrin Iskender qė ishte “i biri i sundimtarit shqiptar”, qė kishte qenė iēogllan i sulltanit dhe tash kishte ngritur krye kundėr tij, dhe ua kishte bllokuar rrugėn akinxhijėve”. Pra Ashik Pasha Zade jo qė e dokumenton nė kronikėn e tij se Iskenderi ishte shqiptar por ai informon se ai ishte edhe i biri i njė shqiptari qė kishte qenė sundimtarė i tokave tė tij nė Shqipėri.

3.Mehmet Neshri. Vepra e tij, “Cihan Numaa”,e analizuar dhe botuar nga Franc Taechner, i cili nė kapitullin “Lufta me shqiptarėt” (gazaul arnevud) faqe 201 thotė se Iskenderi, sundimtari shqiptar (Iskender arnavud begi oglu idi) e tradhėtoi padishahun.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 62
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Wed Mar 04, 2009 11:17 am

4.Dursun Beg, Ka jetuar gjatė sundimit tė Mehmetit II. Vepra e tij titullohet “Tarihi Ebul Feth” (Historia e Babait tė Pushtimeve) Faqe 136 thotė, “Arrnauti, Iskender tradhtari i cili qysh si fėmi ishte rritur nė pallatin mbretėror, iku dhe pėlqeu rrugėn e kryengritėsit. Ai shkoi dhe u tha shqiptarėve tė tij, “unė jam djali i mbretit qė ju kini pasur mė herėt....

5.Idris Bitlisi. Vepra, “Hesht Bihisht” (Tetė parajsat) thotė se : Njė nga shėrbetorėt mė tė besueshėm tė sulltanit, arnauti Iskender, qė kish qenė rritur qė fėmijė, me tė gjitha tė mirat qė ia ofronte Padishahu dhe kishte gėzuar gjithmonė kujdesin, shpirtmadhėsinė dhe ledhatimin e pakufizuar, i shtyer nga lakmia qė tė bėhet mbret i Shqipėrisė, bashkė me njė grup intrigantėsh u larguan nga selia e lumturisė. Si qė shihet kėtu autori na jep tė dhėna se vetė Iskenderi ka pretenduar se ka origjinė nga toka shqiptare, dhe se atij i ka takuar qė tė kthehej atje dhe tė bėhej mbret dhe udhėheqės i tyre.

6.Kemal Pasha Zade.Ka shkruar veprėn historike: “Tevarih el Osman”, pėr tė cilin shkruan edhe Sami Frashėri nė Kamusul Al-lam, vl.V. Nė faqe 279, autori thotė se: “Nė vendin e shqiptarėve doli nė skenė njė njeri prej njė fisi tė vjetėr mbretėrorė, njė ngatrrestarė dhe turbullues i njohur me emrin, i biri i Gjonit, Iskenderi.Faqe 280, tradhėtia e tij kriminale u ba e famshme kudo dhe tė gjith nė (Perėndorinė Osmae) e thirrnin me emrin “Shqiptari Iskender tradhėtari”. Ai shkoi dhe me lehtėsi hyri nė vilajetin e tė atit tė tij, i cili nė vėndin e shqiptarėve njihet me emrin nahija e ashpėr e tokave tė Gjonite. Populli i atij vendi e pranoi dhe iu nėnshtrua, duke thėnė sė ky ėshtė djali i sundimtarit tonė. Nė kėtė mėnyrė pushtoi vendin e sipėrpėrmendur dhe u bė mbret i shqiptarėve.

7.Sadedini, Vepra e tij ėshtė “Tacut-tevarih” (Kurora e historive).Ajo qė neve na lė pėrshtypje ėshtė shkrimi i tij pėr Skenderbeun nė faqe 351, ku thotė se: “Sundimtari shqiptar (Arnevud begi-ėshtė fjala pėr Gjonin) kishte njė djalė tė pashėm qė quhej Iskender, figura trupore e tė cilit tė frymėzonte tė shkruajsh poezi, ndėrsa fytyra e tij tėrheqėse ishte shprehje e bukurisė dhe e hirėsisė sė tij. Ai (Juvani-Gjuvani-Gjoni) e dėrgoi Iskenderin nė kryeqytet pėr tė konfirmuar lojalitetin e tij ndaj sulltanit.

Ėshtė shumė interesant dhe rast shumė i rrallė qė dikush nga autorėt osmanė ta pėrshkruaj nė kėtė mėnyrė pamjen fizike dhe bukurinė e Skėnderbeut. Jo se ky autorė ka pasur ndonjė simpati por ai e ka thėnė tė vėrtetėn, pra ashtu si qė ėshtė dukur Skėnderbeu.

Pra autorėt sllavė qė kanė shkruar, e disa tė tjerė qė edhe sot shkruajnė se Skenderbeu ishte me origjine sllave, po edhe Schmitt duhet ti analizojnė kėto dokumenta osmane, posaqėrisht aty ku thuhet “Arnauti Iskender, i biri i Juvanit, sundimtarit tė arnautėve, rridhte nga njė familje e vjetėr e arnautėve, dhe tė kuptojnė se ai i hoqi nga krahu tė gjitha gradat osmane dhe iku e shkoi nė Shqipėri, ose shkoi dhe u ba mbret i Shqipėrisė dhe i shqiptarėve, e nuk shkoi nė Sėrbi, Greqi, Bullgari e Sėrbi qė tė bėhet mbret i tyre.(Arnaut rrjedhė nga emri mesjetarė i shqiptarėve “Arbėr”. Kėtė emėr grekėt e kanė pėrdorur si Arvanitis, serbet si Arbanas dhe osmanėt si Arnavud-Arnaut) Pra ėshtė e natyrshme qė secili kthehet nė tokėn qė e ka lindur dhe as-sesi nė tokė tė huaj. Edhe pse me urrejtje tė madhe, tė gjithė autorėt osmanė e vėrtetojnė, dhe e pėrsėrisin disa herė se ai ishte nga gjaku i shqiptarėve dhe ishte i gatshėm ta derdhte atė gjakė pėr tokėn shqiptare. A ka ndonjė argument mė tė forta se kėta tė dhėna qė na japin autorėt osmanė.

Ps. Vitin e kaluar, Universiteti Iliria organizoi njė simpozium kushtuar Kuvendit tė Lezhės ku unė lexova kumtesėn pėr origjinėn e Skėnderbeut si pėrgjigje Petar Poposkit qė kishte shkruar njė libėr pėr Skėnderbeun, ku thotė se ai ėshtė i lindur nė Galicnik afėr Dibrės dhe se ėshtė mė origjinė sllavomaqedone. Ferit Duka dhe shokėt e tij qė mernin pjesė nė kėtė simpozium mė replikuan se atė punė e dinė e gjithė bota, dhe se nuk ka nevojė tė humbet kohė pėr kėtė temė qė ėshtė e apsolvuar. Por ja qė tash nė mes tė Tiranės, si qė thotė populli, “u ka pjellur mushka”, ku vetė “shqiptarėt” e kanė pėrkthyer dhe i kanė dhėnė publicitet shumė tė madh njė vepre qė ven nė pyetje pikėrishtė origjinėn e Skėnderbeut.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
socratus
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve: 556
Age: 33
Vendi: Prishtinė
Profesioni/Hobi: psikologji, teologji, design
Registration date: 11/02/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Wed Mar 04, 2009 11:59 am

Tungjatjeta

Jeni duke bere nje pune te mire sa i perket publikimit te ketyre shkrimeve.
Mendimi ime personal eshte se faji kryesor qe sote flitet apo dyshohet per ate se cka ishte Skenderbeu e kane Historianet shqiptare, mendoj se nuk eshte punuar sa duhet, e kemi nje vese te keq sa i perket aftesis per te shkruar, neve na mjafton vetem neper qajtore te thuhet se aj eshte shqipetar, Do doja te paisem me njohuri nga ju nese dini se a eshte bere ndonjeher nje hulumtim per qellim te zdritjes se kesaj qeshtjeje nga ana e shqipetarve, nuk e kame fjalen per ndonje tregim apo roman por nje hulumtim ne kuptimin e vertet te fjales.
Dhe a keni njohuri se Historianet shqiptar a kan qasje ne arhivat Osmane apo ne arhivat e Vatikanit,
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.forum.ds-point.com
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 62
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Thu Mar 05, 2009 11:00 am

Sokrat i nderuar...!
Ne Maqedoni une jam i vetmi historian i Historise se Mesjetes dhe i periudhes se Skenderbeut. Nuk kemi asnje historian te Kohes se Vjeter. Te gjithe te tjeret merren me historine e LNC sepse eshte periudhe e re dhe ka dokumenta ne gjuhet qe ata mund ti lexojne. Per tu marre me Mesjeten duhet te njohish Osmanishten e vjeter, latinishten, sllavishten e vjeter dhe greqishten e vjeter. Do te thote se kjo pune nuk mund te bahet ne menyre individuale por ekipore pra nevoiten sepaku kater historiane secili te jete ekspert i njeres nga gjuhet qe i permenda dhe secili do te hulumtonte ne arhiven, gjuhen e te ciles e njeh. Shqiptaret mund te kene qasje ne arhivat e Stambollit por eshte e kote nese nuk e njohin osmanishten e vjeter e cila eshte shume e rende per ta deshifruar. Ishte i ndjeri Selami Pulaha nga Tirana, Kemal Oruqi nga Shkupi, i ndjeri Hasan Kaleshi nga Kerēova qe punonte ne Prishtine qe nuk jetojne me. Nga Kosova, qw merren me kete periudhe eshte Musa Ahmeti dhe Jahja Dranqolli por vetem me burimet latine. Ne Shqiperi merret Kasem Biēoku dhe Kristo Frasheri qe poashtu bazohen vetem ne burimet latine. Nje historian me i ri Dritan Egro nga Tirana ka qendruar disa here ne Stamboll dhe ka sjellur numer te konsiderushem burimesh por kjo eshte nje pune e lodhshme, e gjate dhe qe kushton shume. Une isha vitin e kaluar ne arhive te Stambollit dhe gjeta 14 dokumente osmane qe flisnin per origjinen shqiptare te Skenderbeut qe i kam cekur ne temwn qe e kam postuar ne kete faqe. Atje kishte edhe nje miljon dokumenta pa prekur fare dhe qe arhivistet ishin duke i trajtuar dhe konzervuar e ku ta dishe se kur do te jene te gatshem per ti hulumtuar. Ne Shqiperi, fatkeqesisht numri me i madh i historianėve, dhe i atyre qe jene me te mire, merren me politike dhe e kane braktisur historine sepse atje ka me shume para. Tema rreth nenes se Skenderbeut eshte punimi dhe zbulimet e mia me te reja. Deri me tash historianet e Shqiperise kane bere gabim ne interpretimin e dokumenteve dhe te gjitha betejat e Skenderbeut i kane vendosur brenda kufirit te Shqiperise se sotme, kurse sipas hulumtimeve qe une kam bere, del se 80% te betejave jene ba ne Polog, Oher, Struge e vende tjera te Maqedonise dhe se kufiri i shtetit te tij nuk ka qene deri te lumi Drin i Zi por deri te Sarai i Shkupit. Pra beteja te mali Mokra nuk wshtw nw Librazhd por ne Malin Mokra te Shkupit. Skenderbeu nuk eshte i lindur ne Kruje apo Mat si qw wshte menduar deri tash por ne Prizren te Hasit te Kosoves.Gjon Muzaka thote ne Has te Prizrenit dhe jo ne Has te Shqiperise. Ka numer te madh temash ne kete forum qe kane gabime te tilla dhe lexuesi i rendomte nuk i di sepse jene hulumtime me te reja por qe i ka pranuar Instituri i Historise se Tiranes dhe Instituti i Historise se Vjenes. Keto te dhene jene te inkorporuara ne botimin me te ri te 2002 te Historise se Popullit Shqiptar. Shqiptaret shpesh tubohen ne simpoziume shkencore per kete problematike por shpesh edhe nuk pajtohen me qendrimet e njeri tjetrit. Te fala Ilmiu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
socratus
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve: 556
Age: 33
Vendi: Prishtinė
Profesioni/Hobi: psikologji, teologji, design
Registration date: 11/02/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Thu Mar 05, 2009 1:18 pm

Tungjatjeta.

Falenderim: Per z.Ilmi Veliun

I nderuar ju falenderoj per pergjigjen e dhen e cila ishte frytedhenese per mua. Dhe ju dehiroj sukses ne pune tuaj. Po qe se historianet shqipetar do punonin per kete qeshtje sot nuk do egzistonin dyshime mbi figuren e Skenderbeut. Nese ne kemi mosperputhje apo dyshime mbi figuren e tije do jete e kote pritja e perkrahjes nga arena nderkombetare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.forum.ds-point.com
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 62
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 06, 2009 10:09 am

Edhe nje pershendetje per sokratin...!
Keni shume te drejte. Vete historianet shqiptare nuk pajtohen per shume qendrime per Skenderbeun dhe periudhen e tij. Psh. Kristo Frasheri nga Tirana nuk pajtohet per shume ēėshtje me Kasem Biēokun poashtu nga Tirana. Pastai per te shkruajn edhe shume shqiptarė johistorinė duke mos u bazuar ne burime arhivale por ne tregime e legjenda. Ne asnjehere nuk duhet ti marrim si te verteta tregimet gojore dhe legjendat se Skenderbeu ka kercyar me kalin e tij nga njeri mal ne tjetrin, ose shpata e tij ishte e rende 100 okė, se ai me nje te rami i vriste dhjetė turq etj etj. Ai ka qene njeri normal dhe i natyrshem dhe aftesia e tij ka qene ne organizimin dhe udheheqjen e betejave. Ai ka pasur vetem 12 mije ushtare te rregullt. Asnjihere dhe nw asnji betej nuk ka dale ne luftė frontale por vetem ka zene prita ka sulmuar me furi dhe eshte terhekur poashtu me shpejtesine me te madhe. Merre me mend se nese ai me 12ooo ushtar i delte perpara ne lufte frontale nje ushtrie prej 30 apo 50 mije ushtare ēka do te ndodhte me ushtrine e tij. Ai asnjehere nuk ka humb numer te madh ushtaresh nw asnje beteje dhe pikrisht aty ka qene aftesia dhe strategjia e ti per te udhehequr dhe zhvilluar beteja,sulmo dhe terhiqu. Vetem njihere ai ka humbur 5 mije ushtare, ne luften e Beratit ku ai nuk ka qene prezent, sepse me nji pjese te ushtrise sw tij ka shkuar pwr te rrthuar nje tjeter kala. Aty si komandant ka lene dhenderrin e tij nga motra, burrin e mamices qe ta mbanin kalane e Beratit te rrethuar deri ne dorzim. Ata ēkujdesen perreth kalase, fillojne te hane e te pine duke menduar se turqit e rrethuar do ta dorzonin kalane, dhe nga shpina, befas i sulmon nje ushtri osmane e ardhur me te shpejte per kete rast, ku mbesin te vrare te gjith ushtaret qe gjindeshin aty. tregohet se shqiptaret kane qene aq te ērregulluar sa qe nuk kane arritur as te afroheshin te kuajt e tyre e jo mė ti perballonin atij sulmi te furishem nga disa mije kalores osman.
Me qw ju jeni kaq te interesuar, une do te ju jap edhe disa te dhena mė te reja qe une i kame zbuluar e qe nuk i pranon nje koleg i imi, Muzafer Bislimi nga shkupi. Deri me tash eshte menduar se nji kala shume e fuqishme e Skenderbeut me emrin "Sfetigradi" ka qene ne koxhaxhik Te Dibres dhe une kam zbuluar te dhena (Lahonik Halkokondilas kronist bizantinas) se ajo kala ka qene ne Demir Hisar afer Mamastirit (Maqedoni) ne maje te malit Dervenik ku eshte nje fshat shqiptarė dhe edhe sot vendit i thone te kalaja e Skenderbeut. Kjo kala ne kohen bizantine eshte quajtur "Siderokastron" -kalaja e hekurt dhe kur e pushton Kral Milutini 1280 dhe Car Dushani ma vone e emrojne me emer sllav "Sfetigrad" qyteti i shenjete. Kur e pushtojne turqit ne fillim e emrojne si "Sivri Hisar" pastai per nje kohe te shkurter edhe Koxhaxhik dhe ne fund pasi e marrin nga Skenderbeu e emrojne Demir Hisar-Kalaja e hekurt qw do te thote se i kane vene emrin e pare bizantin por tash ne gjuhen turke ( Edhe Siderokastron-edhe Demirhisar dmth-Kala e hekurt. Kete teori te timen e pranon Instituti i Historise Tirane, e pranon Inst. i Historise Viene Austri por nuk e pranon kolegu dhe shoku im nga Shkupi qe eshte shqiptar Te fala te perzemerta.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
isuf ramadani
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve: 34
Age: 38
Vendi: Prishtin
Profesioni/Hobi: Gjeografi
Registration date: 06/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 06, 2009 10:50 am

“Sulltan Murati II dėrgoi akinxhijtė kundėr vilajetit tė shqiptarėve dhe pushtoi kėshtjellėn e Sfetigradit.. Sundimtari i tyre, Skender shqiptari, u arratis…”. Nė origjinal ėshtė “Arnavud Iskender beg” ku potencohet shumė kjartė se Iskenderi, ishte shqiptar dhe sundimtarė i shqiptarėve. Nė vazhdim Oruē potencon se Murati II shkoi nė tokat e Gjonit, (Juvan ilinde) dhe e plaēkiti Vilajetin e Shqiptarėve, sulmoi Krujėn (Akēe Hisar) por nuk mundi ta pushtoi atė…” Nga kjo kuptojmė se pėrveē “Juvan Ili” (tokes sė Gjonit ose vilajetit tė Gjonit) ka pasur edhe principata tjera shqiptare e qė pėrmenden si Vilajeti i Shqiptarėve (arnavud vilajeti).
2.Ashik Pasha Zade. Vepra e tij titullohet “Ashik Pashazade tarihil Osman” i cili nė f. 124-125, thotė se : “Isa Beu hyri nė vendet e padepėrtueshme tė shqiptarėve dhe prej andej bėnte sulme. Ndėrkaq ata i ja bllokuan rrugėt. Njė arnaut i pa fe me emrin Iskender qė ishte “i biri i sundimtarit shqiptar”, qė kishte qenė iēogllan i sulltanit dhe tash kishte ngritur krye kundėr tij, dhe ua kishte bllokuar rrugėn akinxhijėve”. Pra Ashik Pasha Zade jo qė e dokumenton nė kronikėn e tij se Iskenderi ishte shqiptar por ai informon se ai ishte edhe i biri i njė shqiptari qė kishte qenė sundimtarė i tokave tė tij nė Shqipėri
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Agrone
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve: 609
Age: 29
Vendi: jasht
Registration date: 28/01/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 06, 2009 11:50 am

100% shqiptar
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Anabela
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Female
Numri i postimeve: 170
Age: 29
Vendi: Prizren
Profesioni/Hobi: Perkthyese, 4 gjuhe
Registration date: 04/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 06, 2009 3:52 pm

Pse a ka kush ndonje dileme tek origjina e Skenderbeut a ? Personalisht, s'kam.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
tanii
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve: 3
Age: 34
Vendi: kosov
Registration date: 25/02/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 06, 2009 6:27 pm

pershendetje te gjitheve ja ndigjoni origjina e skenderbeut te legjendes son eshte nga hasi i prizrenit qe perfshin nga fshati gjonaj deri ne mazrek
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Agrone
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve: 609
Age: 29
Vendi: jasht
Registration date: 28/01/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 06, 2009 8:44 pm

tashi nuk po arri ta marr ma vesht, ca thojn qe esht prej kruje ca nga dibra ca nga epiri tashi doli elle nga prizeni, ket nuk e kam pas dit por si do qe te jet ai esht shqiptar se vorri keshtjella beslidhja jan ba ne shqiperi per te cilen ka luftuar, ne faktikisht per gjergjin nuk dim gje nga origjina e tij, un besoj qe ai te jet qelsi i segreteve te kostantinopojes e ber greke nga greket po faktet historike na thojn qe greket nuk kan pas pun me kostantinopojen e kety met nje ? e malle se kostantinopoja u ndertua nga kostantino e i shkoj te bive e gjat gjith periulles se perandoris nuk njifet nje perandor grek nje gjys pergjigje esht kokorja e tij dhe i biri qe u martua me irenen dishendentja e funit e familjes perandore bizantine
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Origjina e Skenderbeut

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 12Shko tek faqja : 1, 2, 3 ... 10, 11, 12  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Histori-