Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2  Next
AutoriMesazh
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Fri Sep 21, 2007 3:59 pm


Kjo ėshtė pema e gjuhėve indo-europiane e ndertuar ne vitin 1974 nga Instituti i Gjuhėve nė Suedi dhe botuar mė 1975 tek libri botėror: Webster’s New Twentieth Century Dictionary, Unabridged Second Edition, De Luxe Color, William Collins and World Publishing Co., Inc., 1975.
ISBN 0-539-048523-3.
Pellazgėt, Ilirėt,Etruskėt,Shqiptarėt.....
"Shqiptarėt janė e vetmja rac nė Ballkan, qė tregon tė vėrtetėn"
....................................................................... M.E.Durhan.


Gjuha shqipe ėshtė njė gjuhė indo-evropiane dhe pėrfaqeson njė degė tė veēantė nė familjen e gjuhėve indo-evropiane.

Gjeografi grek, Ptholemeous, ka dėshmuar ekzistencėn e shqiptarėve dhe tė gjuhės shqipe qė nė shekullin e dytė tė erės sonė

Emri "Shqipėi" zėendėoi emrin e "vjetė "Arbėi" (ose Arbani) nė fund tė shekullit XVII per shkak tė kushteve tė reja historike tė krijuara nė kėtė periudhe. Ky emėr kishte pėr qellim t'i jepte rėndėsi lidhjes ndėrmjet emrit tė vendit dhe gjuhės, e cila nė atė kohė quhej "Shqip".

Dokumenti i parė i shkruar i gjuhės bashkėkohore shqipe i pėrket vitit 1462. Vepra e parė letrare "Meshari" (Gjon Buzuku) u botua mė 1555, por kohėve tė fundit flitet edhe pėr njė dorshkrim tė Teodor Shkodranit nga viti 1210, i tėri nė gjuhėn shqipe, shtyen kufijtė kohorė pėr 345 vite mė herėt se sa "Meshari"i Buzukut,qė ėshtė i vitit 1555.

Gjuha shqipe ėshtė zhvilluar nė dy dialekte kryesore, veēanėrisht gjatė periudhės sė Rilindjes Kombėtare Shqiptare:

"Gegėrisht", dmth gjuha e folur nė Veri tė Shqipėrisė, dhe
"Toskėrisht", dmth gjuha e folur nė Jug tė Shqipėrisė

Alfabeti i gjuhės letrare shqipe ka 36 shkronja dhe pėrdoret alfabeti latin, i aprovuar nga Kongresi Kombėtar i Manastirit mė 1908.

Gjuha shqipe (e folur dhe e shkruar) pėrdoret pos nė Shtetin Shqipėtar pėrdoret edhe nė pjesė tė ndara dhunshėm nga Shqipėria si nė Kosovė, Mali i Zi, Serbi dhe Maqedoni.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
tom sojer
V.I.P
V.I.P
avatar

Male
Numri i postimeve : 945
Vendi : Albania
Profesioni/Hobi : Teacher of English/Book writer
Registration date : 20/09/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Tue Sep 25, 2007 9:32 am

Falemnderit Sofra per temen e bukur. Ma dergo ate harten e gjuheve me email, te lutem.


"Gjuha shqipe (e folur dhe e shkruar) pėrdoret pos nė Shtetin Shqipėtar edhe nė pjesė tė ndara dhunshėm nga Shqipėria si nė Kosovė, Mali i Zi, Serbi dhe Maqedoni."

Edhe ne shume vende te tjera.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Tue Sep 25, 2007 11:25 am

Ke tė drejtė Tomsojeri .. mė paska shpėtuar, se mė shumė isha i koncentruar nė autoktoni.

flm pėr pėrmirėsim.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guest
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Thu Sep 27, 2007 12:27 am

Origjina e gjuhes shqipe


Problemi i origjnės sė gjuhės shqipe ėshtė njė nga problemet shumė tė debatuara tė shkencės gjuhėsore. Ajo e ka burimin, pa dyshim, prej njerės nga gjuhėt e lashta tė Gadishullit tė Ballkanit, ilirishtes ose trakishtes.
Nė literaturėn gjuhėsore qarkullojnė dy teza themelore pėr origjinėn e shqipes:


  1. teza e origjinės ilire dhe
  2. teza e origjinės traka.

Teza ilire ka gjetur mbėshtetje mė tė gjerė historike dhe gjuhėsore. Ajo ėshtė formuar qė nė shekullin XVIII nė rrethet e historianėve.
Pėrpjekjen e parė shkencore pėr tė shpjeguar origjinėn e shqiptarėve dhe tė gjuhės sė tyre, e bėri historiani suedez Hans Erich Thunmann .
Ai, duke u mbėshtetur nė burime historike latine e bizantine dhe nė tė dhėna gjuhėsore e onomastike, arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhduesit autoktonė tė popullsisė sė lashtė ilire, e cila nuk u romanizua siē ndodhi me popullsinė trako-dake, paraardhėse tė rumunėve.

Tezea(Teza) e origjinės ilire te shqipertarėve ėshtė mbėshtetur nga albanolugu i mirėnjohur austriak Johannas Georges von Hahn nė veprėn e tij "Albanesische Studien"(studime albanologjike),publikuar mė 1854.

Qė nga ajo kohė deri nė ditėt tona, njė varg dijetarėsh tė shquar historianė, arkeologė e gjuhėtarė, kanė sjellė materiale e deshmi duke plotėsuar njeri -tjetrin, njė sėrė argumentesh historike dhe gjuhėsore, qė mbėshtesin tezėn e origjinės edhe tė shqiptarėve dhe tė gjuhės sė tyre.
Disa nga keto argumente themelore, jane:



  • Shqiptarėt banojnė sot nė njė pjesė tė trojeve, ku nė periudhėn antike kanė banuar fise ilire; nga ana tjetėr nė burimet historike nuk njihet ndonjė emigrim i shqiptarėve nga vise tė tjera pėr t’u vendosur nė trojet e sotme.
  • Njė pjesė e elementeve gjuhėsore: emra sendesh, fisesh, emra njerėzish, glosa, etj., qė janė njohur si ilire, gjejnė shpjegim me anė tė gjuhės shqipe.
  • Format e toponimeve tė lashta tė trojeve ilire shqiptare, tė krahasuara me format pėrgjegjėse tė sotme, provojnė se ato jane zhvilluar sipas rregullave tė fonetikės historike tė shqipes, dmth kanė kaluar pa ndėrprerje nėpėr gojėn e njė popullsie shqipfolėse.
  • Marrėdhėniet e shqipes me greqishtjen e vjetėr dhe me latinishten, tregojnė se shqipja ėshtė formuar dhe ėshte zhvilluar nė fqinjėsi me kėto dy gjuhė kėtu nė brigjet e Adriatikut dhe tė Jonit.
  • Tė dhėnat arkeologjike dhe ato tė kulturės materiale e shpirtėrore, dėshmojnė se ka vijimėsi kulturore nga ilirėt antikė te shqiptarėt e sotėm.

Nga tė gjithė kėto argumente, tė paraqitur nė mėnyrė tė pėrmbledhur, rezulton se teza e origjinės ilire e gjuhės shqipe, ėshtė teza mė e mbėshtetur nga ana historike dhe gjuhėsore.
----------------------------
Shqipėri, o jetėgjatė,
ty tė kemi mėmė e atė
dhe pėr ty do tė luftojmė
gjersa tė tė trashėgojmė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guest
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Thu Sep 27, 2007 12:36 am

Fillimet e shkrimit tė gjuhės shqipe

Shqipja ėshtė njė nga gjuhėt e lashta tė Ballkanit, por e dokumentuar me shkrim mjaft vonė, nė shekullin XV, ashtu si rumanishtja.
Dokumenti i parė i shkruar nė gjuhėn shqipe, ėshtė ajo qė quhet “Formula e pagėzimit”, e vitit 1462. Eshtė njė fjali e shkurtėr nė gjuhėn shqipe

“Unte paghesont premenit Atit et birit et spertit senit”,

qė gjendet nė njė qarkore tė shkruar nė latinisht nga Kryepeshkopi i Durrėsit Pal Engjėlli, bashkėpunėtor i ngushtė i Skėnderbeut.
Pal Engjėlli, gjatė njė vizite nė Mat, vuri re shrregullime nė punė tė ushtrimit tė fesė dhe me kėtė rast, ai la me shkrim disa porosi dhe udhėzime pėr klerin katolik, ndėr tė cilat edhe formulėn e mėsipėrme, tė cilėn mund ta pėrdornin prindėrit pėr tė pagėzuar fėmijtė e tyre, nė rastet kur nuk kishin mundėsi t’i dėrgonin nė kishė, ose kur nuk kishte prift. Formula ėshtė shkruar me alfabetin latin dhe nė dialektin e veriut (gegėrisht).

“Formula e pagėzimit” ėshtė gjetur nė Bibliotekėn Laurentiana tė Milanos nga historiani i njohur rumun Nikolla Jorga dhe ėshtė botuar prej tij nė vitin 1915 nė “Notes et extraits pour servir l’histoire des croisades au XV siecle IV, 1915”.

Mė pas, njė botim filologjik tė kėtij dokumenti, bashkė me riprodhimin fotografik tė tij, e bėri filologu francez Mario Rognes nė “Recherches sur les anciens textes albanais”, Paris 1932.

Dokumenti i dytė, i shkruar nė gjuhėn shqipe ėshtė
Fjalorthi i Arnold von Harfit, i vitit 1496. Udhėtari gjerman Arnold von harf, nga fshati i Kėlnit(sot qytet i madh ne gjermani), nė vjeshtė tė vitit 1496, ndėrmori njė udhėtim pelegrinazhi pėr nė “vendet e shenjta”. Gjatė udhėtimit kaloi edhe nėpėr vendin tonė, gjatė bregdetit, duke u ndalur nė Ulqin, Durrės e Sazan dhe pėr nevoja praktike tė rrugės shėnoi 26 fjalė, 8 shprehje dhe numėrorėt 1 deri mė 10 dhe 100 e 1000, duke i shoqėruar me pėrkthimin gjermanisht. Ky Fjalorth u botua pėr herė tė parė mė 1860 nė Kėln, nga E.von Grote.
I fundit tė shekullit XV ose i fillimit tė shekullit XV ėshtė edhe njė tekst tjetėr i shkruar nė gjuhėn shqipe dhe i gjendur brenda njė dorėshkrimi grek tė shekullit XIV nė Bibliotekėn Ambrosiana tė Milanos. Teksti pėrmban pjesė tė pėrkthyera nga Ungjilli i Shėn Mateut, etj. Ai ėshtė shkruar nė dialektin e jugut dhe me alfabet grek.
Ky tekst i shqipes i shkruar , njihet nė literaturėn shqiptare me emrin “Ungjilli i Pashkėve”.
Kėto dokumente nuk kanė ndonjė vlerė letrare, por paraqesin interes pėr historinė e gjuhės sė shkruar shqipe. Shqipja, qė nė fillimet e shkrimit tė saj, dėshmohet e shkruar nė tė dy dialektet, nė dialektin e veriut (gegėrisht) dhe nė alfabetin e jugut (toskėrisht), si dhe me dy alfabete, me alfabetin latin dhe me alfabetin grek, gjė qė tregon se kultura shqiptare ishte njėkohėsisht nėn ndikimin e kulturės latine dhe tė kulturės greko-bizantine.
Libri i parė i shkruar nė gjuhėn shqipe, qė njohim deri mė sot, ėshtė “Meshari” i Gjon Buzukut, i vitit 1555, i cili shėnon edhe fillimin e letėrsisė sė vjetėr shqiptare. Nga ky libėr, na ka arritur vetėm njė kopje, qė ruhet nė Bibliotekėn e Vatikanit. Libri pėrmban 220 faqe, tė shkruara nė dy shtylla. “Meshari” i Gjon Buzukut ėshtė pėrkthimi nė shqip i pjesėve kryesore tė liturgjisė katolike, ai pėrmban meshet e tė kremteve kryesore tė vitit, komente tė librit tė lutjeve, copa nga Ungjilli dhe pjesė tė ritualit dhe tė katekizmit. Pra, ai pėrmban pjesėt qė i duheshin meshtarit nė praktikėn e pėrditėshme tė shėrbimeve fetare. Duket qartė, se kemi tė bėjmė me njė nismė tė autorit, me njė pėrpjekje tė tij, pėr tė futur gjuhėn shqipe nė shėrbimet fetare katolike. Pra, edhe pėr gjuhėn shqipe, ashtu si pėr shumė gjuhė tė tjera, periudha letrare e saj nis me pėrkthime tekstesh fetare.
Libri i parė nė gjuhėn shqipe, “Meshari” i Gjon Buzukut, u zbulua pėr herė tė parė nė Romė nga njeri prej shkrimtarėve tė veriut, Gjon Nikollė Kazazi. Por libri humbi pėrsėri dhe u rizbulua mė 1909 nga peshkopi Pal Skeroi, gjurmues dhe studiues i teksteve tė vjetra.
Nė vitin 1930, studiuesi nga Shkodra Jystin Rr. vajti nė Romė, bėri tri fotokopje tė librit dhe i solli nė Shqipėri. Nė vitin 1968 libri u botua i transliteruar dhe i transkriptuar, i pajisur me shėnime kritike dhe me njė studim tė gjerė hyrės nga gjuhėtari i shquar, prof.E.Ēabej. Nė mėnyrė tė pavarur, tekstin e Buzukut, e pati transkriptuar edhe studiuesi N.Resuli.
Kėto janė dėshmi qė e bėjnė tė besueshme ekzistencėn e njė tradite mė tė herėshme shkrimi tė shqipes, megjithatė, deri sa kėrkimet tė mos kenė nxjerre nė dritė ndonjė libėr tjetėr, “Meshari” i Gjon Buzukut do tė vijojė tė mbetet libri i parė i shkruar nė gjuhėn shqipe dhe vepra e parė e letėrsisė shqiptare.
Nė shekullin XVI i ka fillimet edhe letėrsia nė gjuhėn shqipe te arbėreshėt e Italisė.
Vepra e parė e letėrsisė arbėreshe nė gjuhėn shqipe dhe vepra e dytė pėr nga vjetėrsia, pas asaj tė Buzukut, ėshtė ajo e priftit arbėresh Lekė Matrenga “E mbesuame e krishterė….”, e botuar nė vitin 1592. Eshtė njė libėr i vogėl me 28 faqe, pėrkthim i njė katekizmi. Libri ėshtė shkruar nė dialektin e jugut, me alfabet latin, plotėsuar me disa shkronja tė veēanta pėr tė paraqitur ato tinguj tė shqipes, qė nuk i ka latinishtja.
Njė zhvillim mė tė madh njohu lėvrimi i gjuhės shqipe nė shekullin XVII, nėn penėn e njė vargu autorėsh, si Pjetėr Budi, Frang Bardhi dhe Pjetėr Bogdani, tė cilėt nuk bėnė vetėm pėrkthime, por shkruan edhe vepra origjinale,
Frang Bardhi, nė vitin 1635, hartoi tė parin fjalor, “Fjalorin latinisht-shqip”, me tė cilin mund tė thuhet, se zė fill shkenca gjuhėsore shqiptare. Gjatė Rilindjes Kombėtare, nė shekullin XIX, nė kushte tė reja historike, lėvrimi dhe pėrparimi i gjuhės shqipe hyri nė njė etapė tė re. Nė kėtė periudhė u bėnė pėrpjekje tė vetėdishme pėr tė ndėrtuar nje gjuhė letrare kombėtare, standartizimi i sė cilės u arrit nė shekullin XX.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guest
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Thu Sep 27, 2007 12:44 am

Studimet pėr gjuhėn shqipe

Nė mėnyrė tė veēantė, gjuha, historia dhe kultura e shqiptarėve, tėrhoqi vėmendjen e botės gjermane. Me tė u mor edhe njė filozof i madh, sic ishte Gotfrid Vilhelm Lerbnitz, qė punoi njė shekull para lindjes sė gjuhėsisė krahasimtare.

Ai mendonte, se studimi krahasues i gjuhėve ishte themelor pėr tė ndėrtuar njė histori universale tė botės, pėr ta kuptuar dhe pėr ta shpjeguar atė. Nė disa letra, qe ai i shkruante njė bibliotekari tė Bibliotekės Mbretėrore tė Berlinit, nė fillim tė shekullit XVIII, shprehet edhe pėr natyrėn dhe prejardhjen e gjuhės shqipe dhe pas disa luhatjeve, arriti nė pėrfundimin, se shqipja ėshtė gjuha e ilirėve tė lashtė.

Megjithatė, studimet shkencore pėr gjuhėn shqipe, si dhe pėr shumė gjuhė tė tjera, nisėn pas lindjes sė gjuhėsisė historike-krahasuese nga mesi i shekullit XIX. Njė nga themeluesit e kėsaj gjuhėsie, dijetari gjerman Franz Bopp, arriti tė provonte qė nė vitin 1854, se shqipja bėnte pjesė nė familjen e gjuhėve indoevropiane dhe se zinte njė vend tė veēantė nė kėtė familje gjuhėsore. Pas tij, studjues tė tjerė, si G.Meyer, H.Pedersen, N.Jokli, studjuan aspekte tė ndryshme tė leksikut dhe tė strukturės gramatikore tė gjuhės shqipe. G.Meyer do tė hartonte qė nė vitin 1891 njė Fjalor etimologjik tė Gjuhės shqipe (Etymologisches Wörterbuch der albanesischen Sprache, Strasburg 1891), i pari fjalor i kėtij lloji pėr shqipen. Pėrveē kėtyre, njė varg i madh gjuhėtarėsh tė huaj, si F.Miclosich, G.Weigand, C.Tagliavini, St.Man, E.Hamp, A.Desnickaja, H.Ölberg, H.Mihaescu, W.Fredler, O.Bucholtz, M.Huld, G.B.Pellegrini, etj. kanė dhėnė kontribute tė shėnuara pėr studimin e historisė sė gjuhės shqipe, tė problemeve qė lidhen me prejardhjen e saj, me etimologjinė, fonetikėn dhe gramatikėn historike, si edhe nė studimin e gjendjes sė sotme tė shqipes.

Ndėrkohė, krahas studimeve pėr gjuhėn shqipe tė albanologėve tė huaj, lindi dhe u zhvillua edhe gjuhėsia shqiptare. Ajo i ka fillimet e saj qė nė shekullin XVII, kur Frang Bardhi botoi tė parin fjalor tė gjuhės shqipe “Dictionarium Latino-Epiroticum” (1635). Gjatė Rilindjes Kombėtare u botuan disa gramatika tė gjuhės shqipe. Kėshtu, nė vitin 1864, Dhimitėr Kamarda, njė nga arbėreshėt e Italisė, botoi veprėn “Laggio della grammatica comparata sulla lingua albanese”, Livorno 1864, vėll.II “L’Apendice al saggio dalla gramatica comparata sulla lingua albanese”, Prato 1866. Mė 1882, Kostandin Kristoforidhi botoi “Gramatikėn e gjuhės shqipe” dhe mė 1806, Sami Frashėri botoi “Shkronjėtoren e gjuhės shqipe”, dy vepra gjuhėsore tė rėndėsishme tė shekullit XIX pėr gramatologjinė e gjuhės shqipe. Nga fundi i shekullit XIX, Kostandin Kristoforidhi pėrgatiti edhe njė “Fjalor tė gjuhės shqipe”, i cili u botua nė vitin 1904 dhe pėrbėn veprėn mė tė rėndėsishme tė leksikografisė shqiptare, qė u botua para Luftės se Dytė Botėrore. Nė vitin 1909, botohet Fjalori i shoqėrisė “Bashkimi”.
Pas shpalljes sė Pavarėsisė, u botuan njė varg gramatikash dhe fjalorė dygjuhėsh, pėr tė plotėsuar nevojat e shkollės dhe tė kulturės kombėtare. Nė fushėn e gramatikės u shqua sidomos Proff. Dr.Aleksandėr Xhuvani.
Aleksandėr Xhuvani (1880-1961)

Eqerem Ēabej solli dhe zbatoi nė gjuhėsinė shqiptare metodat dhe arritjet shkencore tė gjuhėsisė evropiane, duke kontribuar shumė nė ngritjen e nivelit shkencor tė studimeve gjuhėsore shqiptare. Eqerem Cabej punoi shumė nė disa fusha tė dijes, por u shqua sidomos nė fushėn e historisė sė gjuhės, nė trajtimin e problemeve tė origjinės sė gjuhės shqipe, tė autoktonisė sė shqiptarėve e tė etimologjisė dhe tė filologjisė sė teksteve tė vjetra.
Veprat themelore tė tij janė: “Studime etimologjike nė fushė tė shqipes”, nė shtatė vėllime, I “Hyrje nė historinė e gjuhės shqipe”, II “Fonetikė historike” (1958), “Meshari i Gjon Buzukut” (1968), “Shqiptarėt midis perėndimit dhe lindjes” (1944).
Ai ėshtė bashkėautor edhe nė njė varg veprash nė fushėn e gjuhės sė sotme, siē janė: “Fjalor i gjuhės shqipe” (1954), “Rregullat e drejtshkrimit tė gjuhės shqipe” (1972), “Fjalori drejtshkrimor”.

Veprat e prof. Eqerem Cabej janė botuar nė tetė vėllime, nė Prishtinė, me titullin “Studime gjuhėsore”.
Me veprimtarinė e shumanėshme shkencore e me nivel tė lartė, Eqerem Cabej ndriēoi shumė probleme tė gjuhės shqipe dhe tė kulturės shqiptare, duke argumentuar lashtėsinė dhe origjinėn ilire tė saj, vitalitetin e saj ndėr shekuj dhe marrėdhėniet me gjuhėt dhe kulturat e popujve tė tjerė.
Gjatė kėsaj periudhe, gjuhėsia shqiptare zgjidhi edhe problemin e gjuhės shqipe letrare kombėtare, tė njėsuar me ēėshtjet teorike tė sė cilės ėshtė marrė veēanėrisht prof.Androkli Kostallari.

Nė kuadrin e punės qė ėshtė bėrė nė fushėn e gjuhėsisė normative dhe tė kulturės sė gjuhės, janė hartuar dhe njė numėr i madh fjalorėsh terminologjikė pėr degė tė ndryshme tė shkencės e tė teknikės.
Pėrveē veprave tė shumta qė janė botuar nė fushėn e gjuhėsisė, veprimtaria e gjuhėsisė studimore e studjuesve shqiptarė pasqyrohet nė botimin e disa revistave shkencore, nga tė cilat mė kryesoret sot, janė: “Studime filologjike” (Tiranė); “Gjuha shqipe” (Prishtinė); “Studia albanica” (Tiranė); “Jehona” (Shkup); etj.
Studime te rėndėsishme mbi gjuhėn shqipe janė bėrė nga gjuhėtarė nė Kosovė, Maqedoni, Mal i Zi, ku janė botuar njė numėr i konsidrueshėm veprash mbi historinė e gjuhės shqipe, fonetikėn, gramatikėn, leksikun etj. Prof. Idriz Ajeti shquhet pėr kontributin e veēantė qė ka dhėnė nė kėtė fushė
Kontribut tė veēantė pėr gjuhen shqipe kanė dhenė edhe shqiptaret e vendosur nė Itali, tė njohur si “Arbėresh”
Disa nga figurat mė tė shquara tė gjuhėsisė shqiptare tė kėtyre dy shekujve tė fundit, janė: Dhimitėr Kamarda (arbėresh i Italisė), Kostandin Kristoforidhi, Sami Frashėri, Aleksandėr Xhuvani, Eqerem Ēabej, Selman Riza, Kostaq Cipo, Mahir Domi, Shaban Demiraj, Androkli Kostallari, Idriz Ajeti, etj.
-----------------------------------
Ejani burra malit pėrpjetė
duke u betuar vdekj' a liri.
Se s'ka m'e ėmbėl nė kėtė jetė,
kur vdes shqiptari pėr Shqipėri!
------------------------------------
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Thu Sep 27, 2007 1:32 am

Dokumenti mė i vjetėr nė shqip mė 1210

-- nga arkivat sekrete tė Vatikanit...
Dorėshkrimi pėrbėhet nga 208 fletė. Ėshtė i shkruar nė pergamen dhe i tėri ėshtė nė gjuhėn shqipe. Ndahet nė tri tėrėsi: atė teologjike, filozofike dhe historike. I gjithė teksti ėshtė autograf.
Sė shpejti nė botim dorėshkrimi i 1210-s me autor Teodor Shkodranin.


-- nga Dr. Musa Ahmeti

Eshtė folur e shkruar, por gjithnjė deri tani nė formė tė supozimeve, "duhet" tė ketė libra, dorėshkrime apo dokumente tė shkruara nė gjuhėn shqipe, tė cilat janė mė tė hershme sesa "Formula e pagėzimit" nga viti 1462 apo nga libri i parė i shtypur nė gjuhėn shqipe "Meshari" nga viti 1555.
Kėrkimet nuk kanė rreshtur, por rezultatet deri tashi kanė munguar. Pothuajse tė gjithė studiuesit qė merren me kėrkime dhe hulumtime shkencore, kishin shėnuar Vatikanin, (Bibliotekėn Apostolike apo Arkivin Sekret tė Vatikanit), si njė nga vendet ku do tė duhej tė ruheshin dokumente apo dorėshkrime tė vjetra nė gjuhėn shqipe. Nuk ishin gabuar ata qė kishin menduar kėshtu. Njė studiues i njohur arbėresh, Nilo Borgja, i cili botoi edhe njė studim tė mrekullueshėm pėr "Perikopenė e Ungjillit" nga shek.XIV, me grafema greke e fjalė shqipe, i kishte pohuar gjuhėtarit tonė tė famshėm Eqrem Ēabejt, se ishte nė rrugė tė mirė tė gjente njė dorėshkrim mė tė vjetėr se "Formula e pagėzimit" dhe se "Meshari". Pėr fat tė keq, Nilo Borgja vdiq, pa arritur tė zbulonte dokumentin apo dorėshkimin nė fjalė. Njė pohim tė ngjashėm e bėn edhe studiuesi i njohur tjetėr arbėresh, Zef Skiori. Ne, duke ndjekur gjurmėt e studiuesve tė mėhershėm, kishim fatin e mirė, qė nė Arkivin Sekret tė Vatikanit, tė zbulonim njė dorėshkrim nga viti 1210 me autor Teodor Shkodranin. Dorėshkrimi pėrbėhet nga 208 fletė. Ėshtė i shkruar nė pergamen dhe i tėri ėshtė nė gjuhėn shqipe. Ndahet nė tri tėrėsi: atė teologjike, filozofike dhe historike. I gjithė teksti ėshtė autograf. Autori shėnon emrin e mbiemrin e tij si dhe vitin kur e ka mbaruar dorėshkrimin. Pėr herėt tė parė bėhet fjalė pėr gjuhėn shqipe nė vitin 1284 (jo 1285 siē ėshtė menduar deri mė tani), nė njė dokument tė Arkivit tė Dubrovnikut /Raguzės/ nga 14 korriku i viti 1284 ku thuhet: "Dėgjova njė zė qė thėrriste nė mal nė gjuhėn shqipe" (Audivi unam vocem clamantem in monte in lingua albanesca).
Dėshminė e dytė e kemi nga njė autor anonim, qė sipas tė gjitha gjasave ishte prift i urdhėrit domenikan, i cili nė vitin 1308, gjatė udhėtimit nėpėr Ballkan, kur pėrshkruan Shqipėrinė dhe shqiptarėt, ndėr tė tjera shkruan: "Kėtu shqiptarėt e lartėpėrmendur kanė njė gjuhė tė dalluar prej latinėve, grekėve e sllavėve, kėshtuqė nuk meren vesh fare me popujt tjerė" (Habent enim Albani prefati linguam distanctam a latinis, grecis et slavis ita quod in nullo se inteligunt cum aliis nationibus). Dėshmia e tretė ėshtė ajo e Guljelm Adamit, i cili nė vitin 1332 shkroi me porosi tė papės Gjon XXII, traktatin "Directorium ad passagium faciendum", duke i bėrė kėshtu edhe njė relacion Filipit VI Valua, mbretit tė Francės, me titull: "DIRECTORIUM AD PASSAGIUM FACIENDUM (UDHĖZIM PĖR TĖ KRYER KALIMIN [E DETIT], ku jep tė dhėna pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt. Kėtu gjejmė edhe fjalinė e famėshme qė e bėri tė njohur nė histori: "Dhe megjithėse shqiptarėt kanė njė gjuhė krejt tjetėr dhe tė ndryshme nga latinėt, ata kanė shkronjat latine nė pėrdorim dhe nė tė gjithė librat e tyre".
Rėndėsi tė veēantė ka edhe fakti, se autor i kėtij shkrimi ėshtė njė shqiptar nga Shkodra. Pėr autorin, Teodor Shkodranin, pos tė dhėnave qė bėn vetė autori nė fund tė dorėshkrimit, por edhe tė tjerave qė gjinden nė disa dorėshkrime qė ruhen, pos Arkivit Sekret tė Vatikanit, edhe nė Bibliotekėn Apostolike, pjesa dėrmuese e tė cilave janė tė shkruara nė gjuhėn greke dhe janė tė pabotuara, ne kemi edhe njohuri tė tjera, disa nga tė cilat na i ofroi studiuesi, dr. Moikom Zeqo. Dorėshkrimi ėshtė prėrgatitur pėr botim, ėshtė transkriptuar, transliteruar dhe shoqėrohet pėr botim, me njė koment dhe analizė shkencore.
-- marrė nga Gazeta Shqiptare, 23.09.2002


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Mon Feb 11, 2008 6:01 am, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Thu Sep 27, 2007 1:34 am

Marrė nga QIK

Dorėshkrimi shqip i Teodor Shkodranit

-- nga Dr. Musa Ahmeti

Dorėshkrimi i Teodor Shkodranit nga viti 1210, i tėri nė gjuhėn shqipe, shtyen kufijtė kohorė pėr 345 vite mė herėt se sa “Meshari” i Buzukut,qė ėshtė i vitit 1555. - Botimi i tėrė dorėshkrimit, si libėr i veēantė, do tė bėhet sė shpejti nga revista “Ekskluzive”. Dorėshkrimi ėshtė transkriptuar, transliteruar dhe shoqėrohet me njė koment dhe analizė shkencore nga autori i kėtij shkrimi.
I gjithė dorėshkrimi ėshtė autograf, i shkruar nga njė dorė. Ndėrsa nė fund fare, nė f. 208, autori ėshtė firmosur vetė me emrin: Teodor Shkodrani, duke shėnuar: “Me ndihmėn dhe dėshirėn e fort tė lumturit Zot, e pėrfundova nė vitin 1210, ditėn e 9 tė marsit”.
“Mee nihemmen zze dessirnnee e phorte t’ Lummnummitt ZOT e mbaronjj n’Vitte MCCX dittn ee IX t’ Mmarxxitee”.
THEODOR SSCODRAANNITTEE
“Asnjė gjuhė e botės nuk njihet qė nga fillimet e saj. Nga kjo arsye historia e ēdo gjuhe qoftė... detyrohet tė fillojė nga njė epokė e caktuar... Historinė e njė gjuhe mund ta nisim qė nga koha qė ajo gjuhė ėshtė shkruar. Vetėm kur ėshtė shkruar, njė gjuhė ka marrė fizionominė e saj tė veēantė, ka zėnė njė vend tė caktuar nė historinė e kulturės sė njerzimit... Pa shkrime pra nuk kemi histori tė njė gjuhe. Pėr ēdo gjuhė historia e saj nis kur nis kjo gjuhė tė shkruhet”. [Ēabej]
Studimet dhe hulumtimet shkencore nėpėr arkiva e biblioteka tė ndryshme, janė shumė tė rėndėsishme ngase na mundėsojnė njohjen dhe pasurimin me tė dhėna tė reja pėr albanologjinė dhe historinė kombėtare nė pėrgjithėsi. Deri para pak kohėsh ėshtė folur e shkruar, por gjithnjė deri tashti nė formė tė supozimeve, se “duhet” tė ketė libra, dorėshkrime ose dokumente tė shkruara nė gjuhėn shqipe, tė cilat janė mė tė hershme se sa “Formula e pagėzimit” nga viti 1462 apo nga libri i parė i shtypur nė gjuhėn shqipe, “Meshari” i Buzukut nga viti 1555. Duke u nisur nga ide tė tilla, por edhe nga pohimi i Eqrem Ēabejt se: “Nė nėndorin e vitit 1940 N. Borgia mė kumtoi nė Grotaferata pranė Romės se kishte zbuluar nė Arkivin e Vatikanit njė dokument nė gjuhėn shqipe mė tė vjetėr se Buzuku. Fshehtėsinė e zbulimit tė tij ky dijetar e mori me vete nė varr. Gjurmime tė mėtejme nėpėr arkivat e Vatikanit e tė Propagandės mund tė na sjellin ndonjė tė papritur nė zbulim dokumentesh mė tė moēme tė shqipes.” (Studime gjuhėsore, vėllimi VI, f. 12, referenca nr. 29, Prishtinė, 1988)
Paralelisht kemi konsultuar edhe burime tė ndryshme nga Biblioteka Apostolike e Vatikanit, duke shfrytėzuar Kodekse dhe dorėshkrime tė tjera qė kishin tė bėnin me shqiptarėt dhe Shqipėrinė
Ne, sikur edhe shumė studiues tė tjerė, ju vumė kėrkimeve nė Arkivin Sekret tė Vatikanit pėr tė gjetur ndonjė gjurmė tė kėtij dokumenti apo dorėshkrimi. Konsultimi me kolegė specialistė me pėrvojė nga Arkivi i Vatikanit, por edhe studiues eminentė botėrorė, qė bėjnė studime nė Vatikan, ishte i dobishėm, ngase kursyem shumė kohė dhe eliminuam disa nga fondet arkivore, duke qenė pothuajse tė sigurtė se aty nuk mund tė ndodhej njė dokument apo dorėshkrim pėr tė cilin bėn fjalė Nilo Borgia, e pas tij edhe Zef Skiroi. Fondet tė cilat duhej tė studioheshin, prapė ishin tė shumta dhe tepėr voluminoze. Paralelisht kemi konsultuar edhe burime tė ndryshme nga Biblioteka Apostolike e Vatikanit, duke shfrytėzuar Kodekse dhe dorėshkrime tė tjera qė kishin tė bėnin me shqiptarėt dhe Shqipėrinė.
Siē dihet Arkivi i Vatikanit e ka zanafillėn e tij nga Mesjeta e hershme. Pėr publikun dhe studiuesit laikė ai u hap vetėm pas vitit 1882. Kėtu ruhen dokumente, dorėshkrime dhe libra nga mė tė ndryshmet, qė kanė tė bėjnė me relegjionin dhe kishėn; por edhe me momente tė tjera tė jetės laike, politike, shkencore, etj. Funksionimi i kėtij Arkivi ėshtė rregulluar nė vitin 1927 me rregulloren: “Regolamento dell’Archivio Vaticano del 1927”. Konsultimi dhe shfrytėzimi i dokumenteve, por edhe i literaturės tjetėr qė ruhet nė kėtė Arkiv, ėshtė pėrcaktuar nga Papati dhe zbatohet me pėrpikmėri duke mos bėrė asnjė lloj lėshimi. Pėr momentin mund tė konsultohet lėnda burimore arkivore deri nė periudhėn e Benediktit tė XV, viti l914; ndėrsa pėr atė nė vazhdim, por edhe pėr disa fonde tė veēanta, pos lejeve speciale, njė pjesė e mirė e Arkivit tė Vatikanit ėshtė ende “sekrete”.
Mė nė fund, nė vitin 1998, kemi pasur fatin tė kishim nė dorė njė vėllim tė lidhur me kopertina tė forta druri, nga viti 1210, titulli i tė cilit nė regestat e Vatikanit nuk ishte i shėnuar komplet dhe nė formėn origjinale. Shfletimi i kujdesshėm, qė nė faqen e parė, ishte shenjė se teksti nuk ishte nė gjuhėn latine, greke, sllave apo ndonjė gjuhė tjetėr, por ishte i tėri nė gjuhėn shqipe.
Vėllimi i tėri ėshtė nė pergamen, gjė e zakonshme pėr kohėn kur ishte shkruar. I ka 208 fletė, pra 208 faqe, sepse nė pergamen shkruhet vetėm nė njerėn anė. Paginimi [numėrimi] i faqeve ėshtė vetėm recto. Dimensionet janė: 28 x 39.5 cm. Komplet vėllimi ėshtė i ruajtur shumė bukur, nuk ka dėmtime, pos qė nė disa vende ka filluar tė fshihet ngjyra dhe kjo nė fletėt 188, 189 dhe 192. I gjithė dorėshkrimi ėshtė i shkruar me grafema (shkronja) latine dhe i tėri nė gjuhėn shqipe, nė dialektin e veriut, i cili si i vjetėr qė ėshtė paraqet mjaft vėshtėrisi pėr t’u lexuar. Nė fillim, por edhe nė disa vende brenda dorėshkrimit, ka iniciale tė cilat janė shumė tė bukura. Tri nga ato janė tė praruara me flori. Inicialet tjera janė me ngjyrė tė kuqe, pjesa dėrrmuese, ndėrsa dy janė me ngjyrė blu tė hapur. Nė dorėshkrim ka edhe tri miniatura, kryesisht tė punuara nga floriri, tė cilat paraqesin momente biblike. I gjithė dorėshkrimi ėshtė autograf, i shkruar nga njė dorė. Ndėrsa nė fund fare, nė f. 208, autori ėshtė firmosur vetė me emrin: Teodor Shkodrani, duke shėnuar: “Me ndihmėn dhe dėshirėn e fort tė lumturit Zot, e pėrfundova nė vitin 1210, ditėn e 9 tė marsit”.
("Mee nihemmen zze dessirnnee e phorte t’Lummnummitt ZOT e mbaronjj n’Vitte MCCX dittn ee IX t’ Mmarxxitee".
THEODOR SSCODRAANNITTEE)
Pas njė pune disavjeēare, kemi arritur tė bėjmė transkriptimin dhe transliterimin e dorėshkrimit
Dorėshkrimi ndahet nė tre kapituj, nė f. 1r – 97r mbi teologjinė; f. 98r – 146r mbi filozofinė dhe 147r – 208r mbi historinė. Secili nga kapitujt mund tė jetė edhe libėr nė vete. Duke mos mohuar vlerėn dhe rėndėsinė e dy kapitujve tė parė, kapitulli i tretė ka tėrhequr mė shumė vėmendjen tonė ngase pos tė dhėnave me interes tė veēantė, autori citon edhe vepra tė tjera qė ka konsultuar dhe mė shumė se njė herė, mbėshtetet nė kronikat shqiptare tė qyteteve tė ndryshme.
Pas njė pune disavjeēare, kemi arritur tė bėjmė transkriptimin dhe transliterimin e dorėshkrimit. Ishte njė punė shumė e mundimshme kjo, ngase ne nuk kishim tekste [dokumente apo dorėshkrime] tė ngjashme nga kjo kohė apo kohė mė e afėrt, pėr tė konsultuar e krahasuar grafemat, fjalėt, fjalitė dhe strukturėn e pėrgjithshme gramatikore. Jemi tė vetėdijshėm se mund tė ketė lėshime, por mbetet qė specialistėt e fushave pėrkatėse, pas studimeve tė tyre, tė nxjerrin pėrfundime tė drejta dhe shkencore.
Dorėshkrimi i Teodor Shkodranit, e shtyn edhe pėr 74 vjetė mė herėt jo vetėm pėrmendjen e gjuhės por edhe e dėshmonė se shqipja ishte shkruar; ndėrsa kur bėhet fjalė pėr dokument tė shkruar qė ėshtė mė i hershėm se “Meshari” i Buzukut pėr 345 vjet
Pos rėndėsisė sė jashtėzakonshme qė ka dorėshkrimi, pėr atė se tregon njė vazhdimėsi tė pandėrprerė tė shkrimit tė gjuhės shqipe, ngase sipas dėshmive qė kemi, pėr herė tė parė bėhet fjalė pėr gjuhėn shqipe nė vitin 1284 (jo 1285 siē ėshtė menduar deri me tashti) nė njė dokument tė Arkivit tė Dubrovnikut /Raguzės/ nga 14 korriku i vitit 1284, ku thuhet: “Dėgjova njė zė qė thėrriste nė mal nė gjuhėn shqipe” (Et audiui unam uocem clamantem in monte in lingua albanesesca). Po sjellim faksimilin e origjinalit i cili botohet pėr herėt tė parė si i tillė. Dėshminė e dytė e kemi nga njė autor anonim, qė sipas tė gjitha gjasėve ishte prift i urdhėrit domenikan, i cili nė vitin 1308, gjatė udhėtimit nėpėr Ballkan, kur pėrshkruan Shqipėrinė dhe shqiptarėt, ndėr tė tjera shkruan: “kėtu shqiptarėt e lartėpėrmendur kanė njė gjuhė tė dallueshme prej latinėve, grekėve e sllavėve, kėshtuqė nuk merren vesh fare me popujt tjerė” [Habent enim Albani prefati linguam distanctam a latinis, grecis et slavis ita quod in nullo se inteligunt cum aliis nationibus].
Dėshmia e tretė ėshtė ajo e Guljelm Adamit, i cili nė vitin 1332, me porosi tė papės Gjon XXII, shkroi traktatin “Directorium ad passagium faciendum”, duke i bėrė kėshtu edhe njė relacion Filipit tė VI-tė Valua, mbretit tė Francės, me titull: "DIRECTORIUM AD PASSAGIUM FACIENDUM (UDHĖZIM PĖR TĖ KRYER KALIMIN E DETIT), ku jep tė dhėna pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt. Kėtu gjejmė edhe fjalinė e famshme qė e bėri tė njohur nė histori: “Dhe megjithėse shqiptarėt kanė njė gjuhė krejt tjetėr dhe tė ndryshme nga latinėt, ata kanė shkronjat latine nė pėrdorim dhe nė tė gjithė librat e tyre.”
Pra, nėse e shikojmė kronologjikisht, qė nga viti 1284, kur pėr herė tė parė pėrmendet gjuha shqipe, dorėshkrimi i Teodor Shkodranit, e shtyn edhe pėr 74 vjetė mė herėt jo vetėm pėrmendjen e gjuhės, por edhe e dėshmonė se shqipja ishte shkruar; ndėrsa kur bėhet fjalė pėr dokument tė shkruar, siē ėshtė “Formula e Pagėzimit” nga viti 1462, ky dorėshkrim ėshtė mė i hershėm pėr 252 vjet, kurse mė i hershėm se “Meshari” i Buzukut pėr 345 vjet.
Lajmi pėr zbulimin e kėtij dorėshkrimi nga viti 1210 ėshtė mirėpritur nė rrethet shkencore e intelektuale jo vetėm shqiptare. Interesim tė veēantė ka zgjuar fakti se i gjithė dorėshkrimi, prej 208 fletėsh, ėshtė shkruar i tėri nė gjuhėn shqipe. Ka pasur kolegė studiues qė kanė shtruar pyetjen: pse u shkrua nė gjuhėn shqipe? Cilat janė arsyet qė e shtyen autorin, Teodor Shkodranin, tė shkruante shqip nė kėtė kohė, kur gjuhė kulture ishin greqishtja ose latinishtja? Pse shkrim nė gjuhėn shqipe, kur edhe tė gjitha shėrbimet fetare bėheshin nė gjuhėt greke ose latine? Debate tė tilla janė me shumė interes, ngase hapin mundėsi pėr t’u thelluar mė shumė, pėr tė njohur e studiuar pėrditshmėrinė e popullit shqiptar nė mesjetė. Si duket, harrohet se nė perėndim tė Shqipėrisė, ishin kroatėt, ata tė cilėt gjithė shėrbesat fetare i bėnin nė gjuhėn kroate, pra nė gjuhėn e popullit, ishin po kroatėt, por edhe sllavėt, tė cilėt kishin tė shkruara nė gjuhėn e tyre dorėshkrime e dokumente. Si dėshmi ėshtė “Baščanska ploęa”, njė monument vėrtet madhėshtor i shkruar me alfabet glagolik nė gjuhėn kroate... etj. etj. Pra, pse tė mos kishin edhe shqiptarėt dorėshkrime dhe dokumente nė gjuhėn shqipe.
Ėshtė krejt normale qė, duke shikuar fqinjėt qė shkruanin nė gjuhėn e "popullit", qė edhe intelektualėt shqiptarė tė shkruanin nė gjuhėn e popullit tė vet, nėse nuk kishin shkruar mė herėt se fqinjėt, gjė qė nuk pėrjashtohet si mundėsi, ngase: “po t’i hedhim njė vėshtrim historisė sė gjuhės shqipe, dy gjėra tė kundėrta na bijnė nė sy nė kėtė lėmė: me njė anė gjuhė e dėshmuar me shkrim mjaft vonė, e nė anėn tjetėr njė popull i lashtė, autokton nė kėto vise tė Ballkanit qė nga kohėt e mugėta tė historisė.” Aq mė parė kur dihet se nė ketė periudhė kemi lindjen dhe zhvillimin e qyteteve vendėse, si forca dominuese politike, p.sh. Shteti i Arbėrit, por edhe ngritjen e njė shtrese intelektualėsh, tė cilėt lanė gjurmė tė thella me studimet dhe veprat e tyre nė gjuhė tė ndryshme, jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė shtete tė tjera mesjetare evropiane.
Rėndėsi tė veēantė ka edhe fakti se autor i kėtij shkrimi ėshtė njė shqiptar nga Shkodra, mjaft i njohur nė rrethet shkencore-kulturore tė kohės, jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė Bizant, Romė, Raguzė, etj. Autori, Teodor Shkodrani, nė fund tė dorėshkrimit tė tij na ka lėnė tė dhėna shumė tė ēmuara pėr veten e tij, pėr origjinėn dhe pėr pėrgatitjen profesionale. (Ne nuk e kemi pėrdorur termin “libėr”, por dorėshkrim, nga shkaku qė tė mos shkaktojmė huti; ngase koncepti libėr nė vitin 1210 dallon nga ai qė kemi ne sot pėr librin, kur dihet se shtypshkronja ende nuk ishte shpikur nė atė kohė. Pra menduam qė termi dorėshkrim do tė ishte mė i afėrt, kur dihet se tė gjitha kėto “libra” apo dorėshkrime, ishin tė pakta nė numėr dhe ruheshin kryesisht nėpėr vende tė veēanta si: kisha, manastire, kuvende e, nė raste tė veēanta, edhe nė bibliotekat private tė ndonjėrit prej fisnikėve vendas.) Tė shtojmė qė pos kėtij dorėshkrimi nė gjuhėn shqipe, nė Arkivin Sekret tė Vatikanit dhe nė Bibliotekėn Apostolike tė Vatikanit, tė po kėtij autori ruhen me dhjetra dorėshkrime nė gjuhėt greke dhe latine, tė cilat nuk janė botuar deri mė sot. Tematika e kėtyre dorėshkrimeve ėshtė e ndryshme, por dominon ajo teologjike dhe historike. Ka edhe disa pėrkthime dhe redaktime tė veprave tė autorėve antikė.
Dorėshkrimi i Teodor Shkodranit ėshtė pėrgatitur pėr botim, ėshtė transkriptuar, transliteruar dhe shoqėrohet me njė koment dhe analizė shkencore. Botimi i tėrė dorėshkrimit, si libėr i veēantė, do tė bėhet sė shpejti nga revista ”Ekskluzive”.
Diēiturat pėr ilustrime:
1. Ilustrimi 1.jpg - Miniaturė e praruar nė flori, e ngjashme me atė tė dorėshkrimit tė Teodor Shkodranit. Origjinali ruhet nė ASV. Vat. Lat. 3747, fol. 17v. Botohet pėr herė tė parė.
2. Ilustrimi 2.jpg - Dokument origjinal nė pergamen nga viti 1274. Ndėr tė tjerė edhe vulat e dy princėrve shqiptarė: Engjėllorėve dhe Dukagjinasve. Origjinali ruhet nė ASV. A.A.ARM. I-XVIII, nr. 2187. Botohet pėr herė tė parė.
3. Ilsutrimi 3.jpg - Faksimil i dokumentit nga Arkivi Shtetėror i Dubrovnikut, 14. korrik 1284, ku pėrmendet gjuha shqipe. Origjinali ruhet nė: Diversa Cancelaria, 1284-1286, vol. 2, f. 111r. Si faksimil botohet pėr herė tė parė.


Edituar pėr herė tė fundit nga nė Mon Feb 11, 2008 5:59 am, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Numri i postimeve : 5729
Vendi : Zvicėr
Profesioni/Hobi : no money no honey
Registration date : 10/09/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Thu Sep 27, 2007 2:49 am

THOTI FLISTE SHQIP




Thoti ishte edhe krijues i shkencės antike. Ai dhe dijetarėt tjerė, flitnin shqip qysh para 12000 vjetėve, meqė ajo periudhė historike (parahistorike) konsiderohej si erė ilire, apo kuturė pellazgjiko - ilire e shqiptarėve tė lashtė.


Filologu i shquar nga Roma Giuseppe Catapano, botoi si rezuitat tė punės sė tij kėrkimore - shkencore 40 vjeēare, njė vepėr kapitale nga fusha, e shkencave i filologjike, tė cilės i vuri njė titull mjaft interesant: THOT - TAT PARLAVA ALBANESE (Thoti - Tati fliste shqip).



Ėshtė hartuar nė italishte nė formė proze dhe poezie, madje nė italishte dhe arbėrishte. Siē shihet nga vepra, autori, pėr studimin e vet delikat dhe tė vėshtirė, ėshtė mbėshtetur kryesisht nė veprat e shkrimtarėve antikė dhe nė pėrmendoret e egjiptianėve, hititėve, grekėve dhe romakėve tė vjetėr, respektivisht edhe nė shkrimet e ilirėve - shqiptarėve tė lashtė. Duhet theksuar qė nė fillim se pohimet e Giuseppe Catapanos janė nė harmoni me pohimet e shumė filologėve, historianėve dhe arkeologėve anglezė, francezė, turq, arabė dhe shqiptarė. Qėllimi im themelor ėshtė qė me kėtė shkrim t'ua prezentoj lexuesve tanė njė vepėr vėrtet me rėndėsi kolosale, e cila i dedikohet kulturės sė lashtė tė ilirėve shqiptarėve. Nga ana tjetėr, shpresojmė se kjo do ta nxisė kritikėn shkencore nė kėto fusha tė dijes, e cila pėr fat tė keq, deri nė ditėt tona nuk ka arritur tė jetė nė nivel tė duhur. Sipas mendimit tė Catapanos, shqipja, mė drejtė, ilirishtja, po u flitka mė se 12000 vjet, ndėrsa sipas Horald Whitehall-it, profesor i linguistikės anglo gjermane nė universitetin Indiana (SHBA), shqipja ėshtė dega mė e vjetėr e trungut tė familjes sė gjuhėve indoevropiane. Si e tillė, ajo nuk ėshtė degėzuar mė tutje, por ka mbetur si gjuhė e parė dhe e vetmuar. Kemi lexuar dhe dėgjuar pėr hieroglifet e egjiptianėve tė lashtė, tė cilėt si skalitje tė shenjta, janė krijuar para 4000 vjetėve para e.s., por deri nė ditėt tona, nuk kemi ditur se hieroglifet egjiptiane kanė domethėnie shqipe. Kėtė dukuri na e zbuloi filologu Giuseppe Catapano nė veprėn e vet "Thoti - Tati fliste shqip". Po kush ishte THOT - i ? THOT-i (ose TOT-i) (lat., gr. Thoth; egjip. Tehuti) ishte perėndia e mėsimit, e shkathtėsisė sė tė shkruarit, e shkencės dhe e magjisė sė egjiptianėve tė lashtė; pastaj ishte matės i kohės dhe zbulues i numrave dhe pėrpilues i hieroglifeve. Ai pėrshkruhej si qenie me trup tė njeriut e me kokė tė ibisit, pėrkatėsisht tė shqipes (shqiponjės). Ndėrkaq, sipas Giuseppe Catapanos, Thot-i, i cili e "fliste shqipen", i pėrpiloi hieroglifet, alfabetin fonetik tė egjiptianėve tė lashtė, duke u mbėshtetur nė gjuhėn e vet amtare" - nė gjuhėn shqipe.
Jo vetėm kaq, konstaton Catapanoja - nga hieroglifet egjiptiane u formuan edhe alfabetet, shkronjat tjera, ato tė shqipes (tė cilat njihen si shkronja latine, shih tabelėn, tė hebraishtes, samaritano - palestinishtes, sirianishtes, arabishtes dhe tė greqishtes. Thoti ishte edhe krijues i shkencės antike. Ai dhe dijetarėt tjerė, flitnin shqip qysh para 12000 vjetėve, meqė ajo periudhė historike (parahistorike) konsiderohej si erė ilire, apo kuturė pellazgjiko - ilire e shqiptarėve tė lashtė. Sipas Giuseppe Catapanos, emėrtimi Thot, padyshim, rrjedh nga folja e shqipes: thom, thua, thotė = me thėnė, besim, lajm, etj. me kuptim "lajmėtar i zotave" (messagero degli dei). Pėr mė tepėr, emri Thot, nė gjuhėn shqipe ka edhe domethėnien: me i thėnė, tė gjitha dituritė (urtėsitė) e Atlantidės Atlasit - Atlashit, e cila, poashtu, shpjegohet, nga autori nė fjalė, me shqipen: AT = at - baba, dhe LASH(TĖ) = i vjetėr, qė do tė thotė: stėrgjysh. Por, ēfarė paraqiste Atlantida? Ajo sipas Platonit (427 - 347 p.e.s.) ishte vend i madh dhe i fuqishėm, i cili, 9000 vjet para tij, ishte mbytur nė Oqeanin Atlantik. Sipas G.Catapanos, Atlasi - Atlantida ishte njė nga vendet mė tė zhvilluara tė stėrgjyshėve tė shqiptarėve tė sotėm, tė cilėt, pas zhdukjes sė saj (Atlantidės) para 12000 vjetėve, atlantidasit e mbetur gjallė kaluan nė luginėn e Nilit, ku e krijuan njė kulturė tė re, kulturėn e egjiptianėve tė lashtė, e cila, si duket, qe vazhdim i kulturės sė Atlantidės. Nė tė mirė tė kėtij mendimi flasin edhe rezultatet shkencore tė punės shumėvjeēare tė G.Catapanos, i cili, pėrkitazi me kėtė ēėshtje, thotė: Atlantida quhej edhe Borei, d.m.th. e bardhė, nga fjala iliro shqipe: borė. Kjo fjalė pėrdorej te egjiptianėt e lashtė nė formė borea; nė frėngjishte tė vjetėr si bore, kurse nė italishte si borea. Nga ana tjetėr borea nė Egjiptin e lashtė identifikohej me sfingėn. Sfinga nė Egjipt ishte njė amblemė guri, adhurues i DRITĖS, qė e personifikonte Zotin. Prandaj Thoti, sipas gjykimit tė Catapanos, nuk i takonte erės egjiptiane, por asaj tė boreo-s, d.m.th., tė erės sė Atlantidės. Sepse Thoti konsiderohej krijues i doktrinės VERBALO - DRITĖS, qė u manifestua nė Tokė. E DIELLI, ishte simbol i NJĖ PERĖNDIE, ATUM ose TEM, terma kėto qė kanė shpjegim iliro - shqip:

AIN
A,a
BROF
B
DORĖ
D

GATH
G
FJERĖ
F
HJETĖ
H

KUFĖ
K
MIRĖ
M
GJI
GJ

NU
N
U
U
PLIS
P

QULL
Q
BUZĖ
R
STOL-i
S

SIXHIR
S
TĖRĖ
T
TĖRĖ
T

ISĖ
I
ASHIM
A, O
ZVARANIK
Z,ZH

SH SH





• AT = at = at (babė) • U = unė • M = mė = mėmė • T = tatė = babė • E = e • M = mė = mėmė

Edhe G.Catapano ėshtė i mendimit se emri ilir rrjedh nga i lirė, dhe shqiptar nga shqiponja, d.m.th. ashtu siē e shpjegon tradita shqiptare, sepse shqipja (shqiponja) e simbolizon DRITĖN, THOTIN, ZOTIN. Kėshtu edhe hierogiifi i parė >>>>, tė cilin Thoti e quajti shqip AIN = IBIS = SHQIPE, e simbolizon vet THOTIN, d.m.th. ZOTIN, dhe ka kėtė shpjegim nė shqipen:

• A = ATĖ, fillimi premierės; Zot! At i pėrjetshėm
• I = fjalė (folje) krijuese (themeluese) e fillimit: Zot krijues
• N = (N = NU = nė ujė) materie e parė (uji) pėr tė gjitha krijesat; Zot i pėrhapjes sė dashurisė.

AIN-i, pra, ishte simbol qė tregonte edhe lindjen, vitalitetin e burrėrisė, i cili frymėzonte krijesėn Nė tė vertetė Thoti, me kėtė hieroglif, i cili qe i pari dhe mė i rėndesishmi nė sistemin e hieroglifeve, e simbolizoi vetveten, sepse ishte krijues i tij, pra ishte perėndi - Zot. Ky hieroglif nė alfabetin e shqipes paraqitet me A.
• Hieroglifi , tė cilin Thoti e quajti me fjalėn shqipe BROF, me kuptim nė kembė, paraqiste tingullin e germės shqipe B. Tregon qėndrimin karakteristik tė njeriut inteligjent krijuar nga periudha nė pozite drejtė, me kokė lart, i cili ėshtė duke e ruajtur fuqinė lart nė qiell e nė mėnyrė tė pėrhershme. Tregon se ky qėndrim ėshtė njelėzor e vet njeriu, si qenie, ėshtė i pėrsosur. Fjala brof nė shqipen e sotme ka kėto kuptims: Ngrihem menjėherė nė kėmbė. Brofi ne kėmbė. U ngrit (u ēua) brof.
• Hieroglifi ; tė cilin Thoti e quajti DORĖ, si simbolikė paraqiste punėn e dorės sė njeriut, apo tė gjitha intervenimet e njeriut pėr pronėsi, me qelli qė puna tė jetė e begatshme e dobishme pėr njeriun. Ky hieroglif nė shqipen mori formėn D.
• Hieroglifi , tė cilin Thoti e quajti GATH (GARDH), e si simbolikė paraqiste ndalesėn - pengimin - gardhin nė afėrsi tė faltores, nė alfabetin shqip e mori formėn G.
• Hieroglifi tė cilin Thoti e quajti FJERĖ, paraqiste shlingėn ose neperkėn, gjarpėrin helmues, me kokė tė shtypur nė trajtė trekėndėshi, me dy dhėmbė nė gojė dhe bisht tė shkurtėr. Edhe sot e kėsaj dite nepėrka quhet FjERĖ, nė Malėsi, nė dialektin gegė. Nė shqipen mori formėn F.
Hieroglifi , tė cilin Thoti e quajti HJETĖ, d.m.th. ashtu siē e quajnė edhe sot arbereshėt bishtalecin e flokėve, thurrjen, nyjėn, lidhjen. Nė shqipen mori formėn H.
• Simbolin , Thoti, nė sistemin e hieroglifeve, e quajti KUFĖ, d.m.th. nga shqipja KOFĖ (KOVĖ), e cila si simbolikė paraqiste enėn ku bėhej pėrzierja e fuqisė per krijimin e materies. Nė shqipen mori formėn K.
Ėshtė nė interes tė vihet nė pah edhe njė dukuri. Shkronja KAF e arabishtes, jo vetėm qė ka ruajtur formėn dhe shqiptimin e hieroglifit KUFĖ, por ēdo pjesė (sure) e Kur'anit fillon me germėn KAF ( ), ēfarė supozohet se KAF - at paraqesin vet Kur'anin, d.m.th fjalėt e perėndisė - Allahut.
• Hieroglifin , Thoti e quajti GJI, emėrtim shqip i gjinjve tė femrės, nga i cili u lind shhronja GJ nė shqipen.
Ndėrkaq, hieroglifin Thoti e quajti NU, fjalė kjo e pėrbėrė nga: NĖ UJE. Nga ky hieroglif doli shkronja N. Shqiptari kosovar fjalėn NĖ UJE e shqipton N'UJĖ ndersa kėtė shkronjė hebreji e shqipton NUM, e arabi NUN, d.m.th. nga shqipja: N'UJĖ. Poashtu nė Biblen e shenjtė thuhet: "Nė fillim perėndia mori frymė n'ujė". Do te thotė krijesat u krijuan nė fillim n'uje, nė dete. Kjo filozofi e stėrgjyshėve tė shqiptarėve aprovohet nga shkencat bashkėkohore. Nė tė vėrtetė, hieroglifi NU simbolizonte materien e parė, Zotin dhe pėrhapjen e dashurisė.
• Hieroglifin Thoti e quajti U. nga shqipja unė, kėshtu qė edhe nė shqipen mori formėn U.
• Thoti hieroglifin quaiti PLIS, qė nė shqipen do tė thotė: tullė copė e madhe dheu qė ngre pllugu kur ēan tokėn; copė e tillė dheu me bar, e prerė me bel a me ndonjė mjet tjetėr; plisat e arės; plis me bar. Nė shqipen mori formėn P.
• Sipas Thotit hieroglifi quhej QULL, nga shqipja: materie pa formė, brumė, baltė, lloq, materie kjo qė mund tė transformohet me pėrzierje nga puna e njeriut. Ky hieroglif nė shqipen mori formėn Q.

• Thoti hieroglifin e quajti BUZĖ, pėr tingullin R. sepse buzėt, me kėtė rast, pėrfaqėsonin gojėn, respektivisht, buzėt qė bėnin rojė, ruanin "fjalėn, gjuhėn, dhėmbėt.
• Ndėrkaq, pėr tingullin S. Thoti pėrdori dy hieroglife: , tė cilin e quajti STOL, STOLI, dhe , tė cilin e quajti SlXHIR term ky qė pėrdoret edhe sot e kėsaj dite te shqiptarėt gegė nė formė singjir, apo zingjir.
• Edhe pėr tingullin T, Thoti pėrdori dy hieroglife; dhe nga fjala shqipe TERĖ, me kuptim fitim.
• Pėr tingullin I dhe J Thoti pėrdori hieroglifin , tė cilin e quajti ISĖ, qė do tė thotė DRITĖ, e me kuptim: FILLIMI I JETĖS. Simbolizon DIELLIN, i cili rrezaton forcė kreative. Shkronja I qe emėr i parė qė iu dha perėndisė sė njeriut; PERĖNDIA E DRITĖS SĖ PĖRHERSHME. Nga fjala ISĖ doli emri; IDISĖ - simbol i dritės. Kėshtu, pra, shkronja i te shqiptarėt hyn nė tingullin e fjalėve qė shpreh dritėn, bukurinė, stolinė. Pra kjo urtėsi ISIAKE (isiakė = nga isė = DRITĖ), nė arbėrishte do tė thotė DRITĖ.
• Hieroglifin ,Thoti e quajti ASHIM nse ASHĖR, me kuptim degė, filiz dru i ēarit (i plasaritur, i ndarė). Hieroglifi nė fjalė paraqet veprimin ose aktivitetirl e njeriut nė natyrė. Zaten edhe nė gjuhėn e sotme tė shqipes flala ASHĖR do tė thotė ashkėll dru i vogėl, i ēarė pėr zjarr. Copė druri i ēarė si dėrrasa e hollė, qė pėrdoret si petavėr ose pėr tė mbuluar ēatinė, pullazin. Ēati me ashra. Ēaj (bėj) ashra. Me fjalė tė tiera hieroglifi "ashėr" i paraqiste tingujt ā,tinguj kėta qė janė guturalė, por tė zhdukur te toskėt. Nė shqip mori formėn ą.
• Pėr hieroglifin , Thoti e pėrdori shprehjen shqipe ZVARANIK ose ZHVARANIK = zvarranik i tokės. Simbolizonte vuajtjen e shfrenuar, por zvarraniku konsiderohej frymezim i tėrbuar e sentimentai. Hieroglifi nė fjalė nė shqipen dha tingullin Z dhe Zh.
• Kurse hieroglifin e fundit , Thoti e quajti me fjalėn shqipe SHI. Si hieroglif paraqiste njė liqe me ujė tė shiut origjinal. Pėr mė tepėr, jeta, vdekja, rilindja, gjithmonė janė tė lidhura me ujin "NU" ose "SHI", sepse nė "NU" krijohet jeta. Nga ky hieroglif u krijua shkronja shqipe SH.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Numri i postimeve : 5729
Vendi : Zvicėr
Profesioni/Hobi : no money no honey
Registration date : 10/09/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Thu Sep 27, 2007 2:50 am

pjesa e II


Ėshtė shumė interesant edhe dukuria e kėsaj shkronje, meqė nė hebraishte dhe arabishte quhet SHIN dhe forma e tyre ėshtė e njėjtė me hieroglifin SHI; "bazeni me pika tė shiut", qė do tė thotė se gjuha, kultura dhe prejardhja e shqiptarėve, hebrejve dhe e arabėve ėshtė identike, si duket, ėshtė nga ilirėt e lashtė, apo nga stėrgjyshėt e shqiptarėve tė sotėm.

Mendimi mbi prejardhjen e njėjtė tė shqiptarėve, hebrejve dhe arabėve ėshtė vallė fakt historik, apo fantazi? Nė vėshtrim tė pare duket si endėrr, por nėse merren parasysh burimet historike, kėrkimet arkeologjike, tė dhėnat gjuhesore dhe Bibla e Kur'ani, atėhere mund tė bindemi mjaft edhe pėr kėtė pohim jo aq tė zakonshėm.



Kėto lidhje tė shqiptarėve me popujt mė tė lashtė tė Afrikės dhe tė Azisė sė Afėrme janė shumė tė hershmė, mė tė hershmė se sa ėshtė menduar deri tash, ēka tregon fakti se perėndia THOT (stėrgjysh i shqiptarėve), e barti, pas katastrofės sė Atlantidės, qė ndodhi para 12000 vjetėve, kuLturėn ilire - shpiptare nė Afrikė, sigurisht edhe nė Azi. Kurse, para 6000 vietėve Thoti e krijoi edhe sistemin e hieroglifeve nė bazė tė ilirishtes - shgipes, sistem ky qė shėrbeu si mostėr pėr pėrpilimin e sistemeve tė tjera tė alfabeteve, si ai i shqipes, qė gabimisht e njohim si alfabet latin, i hebraishtes, samaritaro - palestinishtes, sirianishtes, arabishtes dhe i greqishtes! Ky fakt tregon se ilirėt, si stėrgjyshėr tė shqiptarėve, nga gjuha e zakonet shtriheshin qė moti, jo vetėm nė gjithė Siujdhesėn Balikanike, por edhe nė Siujdhesėn Apenine, nė ishujt e Detit Mesdhe, Egje, ne Azinė e vogėl, nė Siujdhesėn Arabike, nė Gadishullin e Pirinejeve. Shkurt, kultura iliro - shqiotare, Si kulturė e qytetėrimit tė parė tė kėtij ambienti, shtrihej nga Irani nė lindje, deri nė Atlantik nė perėndim dhe nga Alpet nė veri, deri nė Afrikėn Veriore nė jug.

Nė kėtė pjesė tė vėshtrimit tim - nėnvizon Catapanoja - u demonstrua vetėm THOTI, i cili e krijoi alfabetin hieroglifik fonetik, me ēelės tė shqipes (tė ilirishtes - S.R.), qė u muar pėr ēdo hieroglif te tingulFit tė parė, vokali ose konsonanti, tė qenies sė emrit shqip kuptim ky qė zbulon shpjegimin e sigurt, i cili nuk mund tė mohohet:

1. Qė origjina ilire na shpie nė kohe mė tė vjetra, histori kjo e cila na mahnit, apo histori qė na shpie nė neolit (koha e re e gurit). Ndoshta origjina e civilizimit neolitik fillon me zhdukjen e Atlantidės (para 12000 vjetėve), epokė kjo qe solli nevojėn e krijimit tė THOT-it nė Egjipt, si mėnyrė e shpjegimit tė fillirnit tė punės.

2. Ky studim, si pohim i sė vėrtetės, korrigjon datėn e historisė, korrologjisė (disciplinė qė studion ndarjen gjeografike), etnologjisė dhe filologjisė.

3. Rishikimi i Thotit zgjeron kufijt e shkencave qė deshėm s'deshėm ndikon nė metafizikėn e cila ėshtė me rendėsi pėr njeriun dhe njerėzimin sepse arrihet rishtazi nė kuptimin e mendimit sė ndjenjės sė tė vėrtetės pėr jetėn qė ėshtė vėrtet natyre shpirtėrore, ėshtė erė e vėrtetė e shkėlqimit tė lavdishem tė DRITĖS SĖ PARĖ, pėrfundon G. Catapano.

Rezultatet shkencore tė arkeologėve anglezė, amerikanė, gjermanė dhe turq (J.E. Gauter mė 1894, R. Campbell - Thompson mė 1910, E. Pitard mė 1927, Kurt Bittel mė 1831, Shevket Aziz Konsu, Kiliē Kokten, Enver Bostanci, Muzaffer Shanyurek, Fikret Ozansoy, qė nga viti 1936 e tutje, Halet Ēambel John Brandwood mė 1968, etj.) pasqyrojnė nė mėnyrė plastike nė veprat e tyre ketė ēėshtje. Sipas mendimit tė kėtyre dijetarėve kuptojmė:

-se vala e parė e furishme e dyndjes sė hititėve tė cilėt pėrfaqėsonin, njė fis tė veēantė tė ilirėve, ose i takonin njėrit nga fiset e shumta tė dardanėve, u shpėrngulėn, kuptohet nė disa faza nga Ballkani i Epėrm, apo nga Dardania, kah brigjet perėndimore dhe veriore tė Detit tė zi, kah Kaukazi pėr nė Anadollin Qendrore;

- se kjo shpėrngulje u bė nė kohėn e paleolitikut, mezelitikut, neolitikut dhe halkolitikut;

- se hititėt e sollėn teknologjinė e xehetarisė dhe tė metalurgjisė nga Ballkani nė Anadoll;

- se kah 2000 - vjetshi para e.s. filloi periudha historike nė Anadoll, e cila nga shkencėtarėt u quajt "periudhė e hititėve" (2000 - 700 parae.s.);

- se nė shekullin XII para e.s. pėrmenden tre perandorė me emrin Arnuvanda l,II,III, prej tė cilit emėr si duket, u krijua, sipas ligjit tė metastezės, njėri nga siononimet pėr shqiptarėt - arnavudė;

- se nė vitin 3000 para e.s. shkaktohet; vala e dytė e furishme e dyndjes sė ilirėve dardanė, prej tė cilėve u krijua Troja, dhe me emrin e dardanėve u emėrtuan: njėra derė e Trojės Dardanos. ngushtica detare mes Anadollit dhe tė Ballkanit - Dardanelet, dhe njė qytet Dardania apo Dardanos nė veri tė Trojės.

- se m; 1200 para e.s. ndodh vala e tretė e dyndjes sė ilirėve frigas nga Dardania e Ballkanit, prej tė cilėve u krijua Mbretėria Frigase (750 - 546 para e.s.) nė Anadollin Perėndimor;

- dhe se, me sa duket, nga koha e dyndjes sė hititėve daton historia e njė krahine nė Kaukaz, e cila quhej nė kohėn antike ALBANIA, kurse banorėt e saj albanė, sigurisht nga emri i njė fisi tė ilirėve tė Ballkanit, tė cilėt quheshin albanė.

Tani pėr tani do t'i vė nė pah edhe disa fjalė hitite qė kanė lidhje me shqipen e sotme, fjalė kėto qė janė zbuluar nė plisat (tullat) e pjekura, tė cilat kanė shėrbyer si mjet pėr tė shkruar, me shkronjat e veta karakteristike kunjore dhe hieroglifike.




Nķ = tani Asht = asht-i
Ata = ati, baba Maje = ngritje, rritje
Mat = mas, matje Njoj = njoh
Wit = vit-i Ane = anė,-a
Gjun = gju-ri Qend = qind
ili = yll-i, zoti Bait = oborr,-i
Et = etj:e,-a; etjeje Lule = lul:e,ja
Est = ėshtė Dor = dorė
Gurta = kala, fortifikatė Mial = mjaltė
Wesha = veshj:e,-a Miel = miell,-i
Shur = ranė, ranishtė Urirn = urim,-i
Turija = turi,-ri Nakt = natė
Ara = tė lashtat Sojoti = sit:ė,-a
Shkal = shpoj, shėrthej Hur = uri.-a
Leiht = lehtė (i,e) Lissi = lis,-i,sh.-a



Sipas G. Catapanos edhe vet Moisiu e ka folur shqipen e Thotit dhe se emri hebrej- jevrej, pėr izraelitėt rrjedh nga shqipja iliro hitite: JHVE = Tl JE VET: JE VE(T). H e cekur, nė hebraishten e vjetėr ėshtė shqiptuar edhe si E.

Disa historianė arabė mendojnė se shqiptarėt dhe arabėt kanė prejardhje tė pėrbashkėt qysh nga kohėt mė tė hershme. Kurse Elvia Ēelebiu (1611 - 82) vė nė pah se nga fisi Kurejsh, nga i cili rrjedh Muhamedi, profeti i islamizmit, rrjedhin edhe shqiptarėt. Mirėpo, origjinėn e pėrbashkėt tė shqiptarėve dhe tė arabėve, nėse kėto pohime kanė bazė shkencore, duhet kėrkuar qysh nga koha e lashtė ilire, sė paku para 4000 vjetėve, d.m.th. qysh nga koha e profetit Ibrahim, prej tė cilit, thuhet nė botėn arabe e hebreite, rrjedhin arabėt dhe hebrejt. Ndėrsa Willy Borgeaud-i thotė se palestinezėt (filistinėt) kanė emėr ilir, dhe se Argolida dhe Elida nė Greqi janė vatra tė rėndėsishme ilire nė pjesėn e Mesdheut. E sipas mendimit tė Faik Reshit Unatit, palestinezėt (filistinėt) u tėrhoqėn nga Kreta pėr nė Palestinė rreth vitit 1200 para e.s. Palestinezėt ishin banorėt e ish qytetit ilir Paleste - Palasa e sotme nė Himarė.

Nė fund do t'i vė nė pah edhe disa konstatime tė Giuseppe Catapanos lidhur me lashtėsinė e gjuhes shqipe. Sipas tij, kėrkimet e ndėrgjegjshme apo studimi komparativ i gjuhėve tė vjetra tė llojilojshme, na shpien te "ESKUERA" baskisht (E - SHKUERA, qė nė shqipen do tė thotė gjuhė e shkuar - e kaluar), d.m.th. na bien te shqipja, hititishtja, hebraishtja, arabisht- ja, arameikishtja (gjuhė semite perėndimore e folur nė kohėn e lashtė nė Siri, Mesopotami, Palestinė) dhe koptishtja - gjuhė liturgjike e tė krishterėve tė Egjiptit, qė do tė thotė gjuhė e THOTIT.

Kėtė e dėshmojnė edhe faktet qė vijojnė:

- Shprehja PAN - AMEN, pėrbėhet nga Zoti Amon, emėr i pėrbėrė nga fjalėt shqipe:
A = AT = babė
M = MĖ = mėmė
ON = Onė = Yn = Yni (joni)
-mos tė harrohet se ėshtė NJĖ ZOT

Kjo shprehje pėrdoret te tė gjithė popujt dhe nė tė gjitha gjuhėt nė dy forma: AMEN ose AMIN.
- THOTI, qė ėshtė atribut i tė gjitha shkencave antike, nga Nili e shtriu dritėn nė gjithė botėn, sepse nė Egjipt u krijua civilizimi i pėrparuar.
- Prania e ilirėve nė Egjipt mund tė datohet para 12000 vjetėve, peridhė kjo qė pėrputhet me zhdukjen e Atlantidės, e cila u pėrshkrua nga Platoni nė dialogun e "TIMEO"-s dhe tė "CRIZIA"-s.
-Shqipja flitej para 12000 vjetėve, jo vetėm nė tokėn e Nilit, por edhe gjetiu, duke qenė se:
1. Ilirishtja ishte shumė mė e vjetėr se sa qė mendohej deri mė sot.

2. Kultura e lashtė e POPULLIT TĖ LIRĖ (ilir) nė Egjipt ishte e vjetėr, sė paku 12000 vjet.

- Emri POSEIDON, emėrtim i zotit tė deteve dhe tė tėrmeteve i cili qe vėllau i Zeusit (ZOTIT), shpjegohet me shqipen: PO Sl - E - DON = me kuptim: shumė e dėshiron.

- Emri FARAON, me kuptim I NJERĖZISHĖM, poashtu rrjedh nga shqipia: FARA - JONĖ.

- THOTI ėshtė lajmėtar i perėndive.

- THOTi konsiderohet gjithashtu si personalitet mė i ditur, "mė i urti prej tė urtėve" i tė gjitha kohėve mė tė vjetra, nga doktrina e tė cilit dolėn fillet e mėdha tė humanizmit, sikurse RAMA, KRISHMA, MOISIU, ORFEU, PITAGORA, PLATONI, tė gjithė: lajmėtarė, sub velo, tė DRITĖS SĖ ARDHSHME, ekzistues tė pėrhershėm, DIVIN LOGOS FIGLIO di DIO (ARSYEJA HYJNORE BIRIT TĖ ZOTIT), qė do tė mishėrohej pėr ēlirimin e njeriut dhe shpėtimin e botės.

THOTI ėshtė themelues i religjionit tė DRITĖS dhe i shkencave sekrete (okulte) tė mistereve dhe ėshtė gfithashtu nė pėrgjithėsi shpikės i shkrimit.

Prandaj, bazuar nė shėnimet e sipėrshėnuara mund tė konkludohet:

- se pellazgėt - ilirėt ishin stėrgjyshėt e shqiptarėve;

- se pellazgėt - ilirėt, me emra tė ndryshme, d.m.th. me emra tė fiseve pellazgo - ilire (gegė, toskė, albanė, arbėr, arnautė, dardanė, maqedonė, hetitė a hititė, trojanė, ejiptianė, etruskė, etj. etj.) jetonin nė njė sipėrfaqe shumė mė tė gjerė nė tri kontinente: nė Evropė, Afrikėn Veriore dhe nė Azi, deri nė Iran dhe Indi;

- se ilirishtja - shqipja, si degė mė e vjetėr e familjes sė gjuhėve indoevropiane, ėshtė ēelės i qytetėrimit njerėzor;
- se nga gjiri i ilirėve dolėn shumė perėndi, profetė, perandore e dijetarė;

- se stėrgjyshėt e shqiptarėve, pellazget-ilirėt, me kulturėn e tyre tė lartė kontribuan jo vetėm nė civilizimin e popujve tjerė, tė cilėt i sundonin, por, me anė tė vetė asimilimit, kontribuan nė krijimin e shumė kombeve dhe kulturave (feve, gjuhėve, shkrimeve) tė veēanta nė tri kontinente;

- se shkatėrrimi i pellazgėve - ilirėve tė shumtė dhe tė kulturuar u shkaktua jo vetėm nga katastrofat natyrore, por edhe nga luftat e brendshme qė u zhvilluan mes fiseve tė tyre, luftė kjo qė vazhdoi, tradicionalisht, deri nė ditėt tona;

-se nga bėrthama e pellazgėve -Ilirėve shumė tė lashtė - vetėm shqiptarėt mbetėn pa u shkrirė nė popuj apo kombe tė tjera - nė grekė, hebrej, arabė, italianė, austriakė, sllavė tė jugut, turq, etj.;

- se vetėn gegėt, nė njė masė tė konsiderueshme, e kanė ruajtur shqiptimin e ilirishtes - shqipes sė lashtė;

- dhe se fjalėn vendimtare, pėrkitęi me ēėshtjet e shtruara, duhet ta japin, nė radhe tė parė, filologėt, arkeologėt dhe etnologėt.

.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Thu Sep 27, 2007 12:55 pm

Historiku i gjuhės shqipe
Gjuha shqipe bėn pjesė nė familjen e gjuhėve indoevropiane, ku futen gjuhėt indo-iranike, greqishtja, gjuhėt romane, gjuhėt sllave, gjuhėt gjermane, etj. Ajo formon njė degė tė veēantė nė kėtė familje gjuhėsore dhe nuk ka ndonjė lidhje prejardhjeje me asnjėrėn prej gjuhėve tė sotme indoevropiane. Karakteri indoevropian i shqipes, pėrkatėsia e saj nė familjen gjuhėsore indoevropiane, u arrit tė pėrcaktohej e tė vėrtetohej qė nga mesi i shekullit XIX, nė sajė tė studimeve tė gjuhėsisė historike krahasuese.
Ishte sidomos merita e njėrit prej themeluesve kryesorė tė kėtij drejtimi gjuhėsor, dijetarit tė njohur gjerman Franz Bopp, qė vėrtetoi me metoda shkencore pėrkatėsinė e gjuhės shqipe nė familjen gjuhėsore indoevropiane. F. Bopp i kushtoi kėtij problemi njė vepėr tė veēantė me titull “Ueber das Albanesische in scinen verwandtschaftlichen Bezichungen”, botuar nė Berlin nė vitin 1854.
Nė ndarjen e gjuhėve indoevropiane nė dy grupe: nė gjuhė lindore ose satem dhe nė gjuhė perėndimore ose kontum, shqipja shkon me gjuhėt lindore (satem), bashkė me gjuhėt indo-iranike, gjuhėt balto-sllave dhe armenishten.

Origjina
Problemi i origjinės sė gjuhės shqipe ėshtė njė nga problemet shumė tė debatuara tė shkencės gjuhėsore. Ajo e ka burimin, pa dyshim, prej njėrės nga gjuhėt e lashta tė Gadishullit tė Ballkanit, ilirishtes ose trakishtes. Nė literaturėn gjuhėsore qarkullojnė dy teza themelore pėr origjinėn e shqipes: teza e origjinės ilire dhe teza e origjinės trake. Teza ilire ka gjetur mbėshtetje mė tė gjerė historike dhe gjuhėsore. Ajo ėshtė formuar qė nė shekullin XVIII nė rrethet e historianėve.
Pėrpjekjen e parė shkencore pėr tė shpjeguar origjinėn e shqiptarėve dhe tė gjuhės sė tyre, e bėri historiani suedez Hans Erich Thunmann nė veprėn e tij “Undersuchunger liber di Geschichte der Östlichen europäischen Völker” Leipzig 1774. Ai, duke u mbėshtetur nė burime historike latine e bizantine dhe nė tė dhėna gjuhėsore e onomastike, arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhduesit autoktonė tė popullsisė sė lashtė ilire, e cila nuk u romanizua siē ndodhi me popullsinė trako-dake, paraardhėse tė rumunėve.
Teza e origjinės ilire te shqiptarėve ėshtė mbėshtetur nga albanologu i mirėnjohur austriak Johannas Georges von Hahn nė veprėn e tij “Albanesische Stidien”, publikuar mė 1854.
Qė nga ajo kohė deri nė ditėt tona, njė varg dijetarėsh tė shquar historianė, arkeologė e gjuhėtarė, kanė sjellė duke plotėsuar njeri tjetrin, njė sėrė argumentesh historike dhe gjuhėsore, qė mbėshtesin tezėn e origjinės dhe tė shqiptarėve dhe tė gjuhės sė tyre. Disa nga kėto argumente themelore, janė:
1. Shqiptarėt banojnė sot nė njė pjesė tė trojeve, ku nė periudhėn antike kanė banuar fise ilire; nga ana tjetėr nė burimet historike nuk njihet ndonjė emigrim i shqiptarėve nga vise tė tjera pėr t’u vendosur nė trojet e sotme.
2. Njė pjesė e elementeve gjuhėsore: emra sendesh, fisesh, emra njerėzish, glosa, etj., qė janė njohur si ilire, gjejnė shpjegim me anė tė gjuhės shqipe.
3. Format e toponimeve tė lashta tė trojeve ilire shqiptare, tė krahasuara me format pėrgjegjėse tė sotme, provojnė se ato janė zhvilluar sipas rregullave tė fonetikės historike tė shqipes, d.m.th. kanė kaluar pa ndėrprerje nėpėr gojėn e njė popullsie shqipfolėse.
4. Marrėdhėniet e shqipes me greqishten e vjetėr dhe me latinishten, tregojnė se shqipja ėshtė formuar dhe ėshtė zhvilluar nė fqinjėsi me kėto dy gjuhė kėtu nė brigjet e Adriatikut dhe tė Jonit.
5. Tė dhėnat arkeologjike dhe ato tė kulturės materiale e shpirtėrore, dėshmojnė se ka vijimėsi kulturore nga ilirėt antikė te shqiptarėt e sotėm.
Nga tė gjithė kėto argumente, tė paraqitur nė mėnyrė tė pėrmbledhur, rezulton se teza e origjinės ilire e gjuhės shqipe, ėshtė teza mė e mbėshtetur nga ana historike dhe gjuhėsore.
Fillimet e shkrimit tė gjuhės shqipe
Shqipja ėshtė njė nga gjuhėt e lashta tė Ballkanit, por e dokumentuar me shkrim mjaft vonė, nė shekullin XV, ashtu si rumanishtja.
Dokumenti i parė i shkruar nė gjuhėn shqipe, ėshtė ai qė quhet “Formula e pagėzimit”, e vitit 1462. Ėshtė njė fjali e shkurtėr nė gjuhėn shqipe “Unte paghesont premenit Atit et birit et spertit senit”, qė gjendet nė njė qarkore tė shkruar nė latinisht nga Kryepeshkopi i Durrėsit Pal Engjėlli, bashkėpunėtor i ngushtė i Skėnderbeut.
Pal Engjėlli, gjatė njė vizite nė Mat, vuri re ērregullime nė punė tė ushtrimit tė fesė dhe me kėtė rast, ai la me shkrim disa porosi dhe udhėzime pėr klerin katolik, ndėr tė cilat edhe formulėn e mėsipėrme, tė cilėn mund ta pėrdornin prindėrit pėr tė pagėzuar fėmijėt e tyre, nė rastet kur nuk kishin mundėsi t’i dėrgonin nė kishė, ose kur nuk kishte prift. Formula ėshtė shkruar me alfabetin latin dhe nė dialektin e veriut (gegėrisht).
“Formula e pagėzimit” ėshtė gjetur nė Bibliotekėn Laurentiana tė Milanos nga historiani i njohur rumun Nikolla Jorga dhe ėshtė botuar prej tij nė vitin 1915 nė “Notes et extraits pour servir l’histoire des croisades au XV siecle IV, 1915”.
Mė pas, njė botim filologjik tė kėtij dokumenti, bashkė me riprodhimin fotografik tė tij, e bėri filologu francez Mario Rognes nė “Recherches sur les anciens textes albanais”, Paris 1932.
Dokumenti i dytė, i shkruar nė gjuhėn shqipe ėshtė Fjalorthi i Arnold von Harfit, i vitit 1496. Udhėtari gjerman Arnold von harf, nga fshati i Kėlnit, nė vjeshtė tė vitit 1496, ndėrmori njė udhėtim pelegrinazhi pėr nė “vendet e shenjta”. Gjatė udhėtimit kaloi edhe nėpėr vendin tonė, gjatė bregdetit, duke u ndalur nė Ulqin, Durrės e Sazan dhe pėr nevoja praktike tė rrugės shėnoi 26 fjalė, 8 shprehje dhe numėrorėt 1 deri mė 10 dhe 100 e 1000, duke i shoqėruar me pėrkthimin gjermanisht. Ky Fjalorth u botua pėr herė tė parė mė 1860 nė Kėln, nga E.von Grote.
I fundit tė shekullit XV ose i fillimit tė shekullit XV ėshtė edhe njė tekst tjetėr i shkruar nė gjuhėn shqipe dhe i gjendur brenda njė dorėshkrimi grek tė shekullit XIV nė Bibliotekėn Ambrosiana tė Milanos. Teksti pėrmban pjesė tė pėrkthyera nga Ungjilli i Shėn Mateut, etj. Ai ėshtė shkruar nė dialektin e jugut dhe me alfabet grek. Ky tekst i shqipes i shkruar, njihet nė literaturėn shqiptare me emrin “Ungjilli i Pashkėve”.
Kėto dokumente nuk kanė ndonjė vlerė letrare, por paraqesin interes pėr historinė e gjuhės sė shkruar shqipe. Shqipja, qė nė fillimet e shkrimit tė saj, dėshmohet e shkruar nė tė dy dialektet, nė dialektin e veriut (gegėrisht) dhe nė alfabetin e jugut (toskėrisht), si dhe me dy alfabete, me alfabetin latin dhe me alfabetin grek, gjė qė tregon se kultura shqiptare ishte njėkohėsisht nėn ndikimin e kulturės latine dhe tė kulturės greko-bizantine.
Libri i parė i shkruar nė gjuhėn shqipe, qė njohim deri mė sot, ėshtė “Meshari” i Gjon Buzukut, i vitit 1555, i cili shėnon edhe fillimin e letėrsisė sė vjetėr shqiptare. Nga ky libėr, na ka arritur vetėm njė kopje, qė ruhet nė Bibliotekėn e Vatikanit. Libri pėrmban 220 faqe, tė shkruara nė dy shtylla. “Meshari” i Gjon Buzukut ėshtė pėrkthimi nė shqip i pjesėve kryesore tė liturgjisė katolike, ai pėrmban meshet e tė kremteve kryesore tė vitit, komente tė librit tė lutjeve, copa nga Ungjilli dhe pjesė tė ritualit dhe tė katekizmit. Pra, ai pėrmban pjesėt qė i duheshin meshtarit nė praktikėn e pėrditshme tė shėrbimeve fetare. Duket qartė, se kemi tė bėjmė me njė nismė tė autorit, me njė pėrpjekje tė tij, pėr tė futur gjuhėn shqipe nė shėrbimet fetare katolike. Pra, edhe pėr gjuhėn shqipe, ashtu si pėr shumė gjuhė tė tjera, periudha letrare e saj nis me pėrkthime tekstesh fetare.
Libri i parė nė gjuhėn shqipe, “Meshari” i Gjon Buzukut, u zbulua pėr herė tė parė nė Romė nga njeri prej shkrimtarėve tė veriut, Gjon Nikollė Kazazi. Por libri humbi pėrsėri dhe u rizbulua mė 1909 nga peshkopi Pal Skeroi, gjurmues dhe studiues i teksteve tė vjetra. Nė vitin 1930, studiuesi nga Shkodra Jystin rrota vajti nė Romė, bėri tri fotokopje tė librit dhe i solli nė Shqipėri. Nė vitin 1968 libri u botua i transliteruar dhe i transkriptuar, i pajisur me shėnime kritike dhe me njė studim tė gjerė hyrės nga gjuhėtari i shquar, prof.E.Ēabej. Nė mėnyrė tė pavarur, tekstin e Buzukut, e pati transkriptuar edhe studiuesi N.Resuli.
"Meshari” i Gjon Buzukut ėshtė shkruar nė gegėrishten veriore (veriperėndimore), me alfabet latin, tė plotėsuar me disa shkronja tė veēanta. Libri ka njė fjalor relativisht tė pasur dhe ortografi e forma gramatikore pėrgjithėsisht tė stabilizuara, ēka dėshmon pėr ekzistencėn e njė tradite tė mėparshme tė tė shkruarit tė shqipes.
Prof. Eqrem Ēabej, qė ishte marrė gjerėsisht me veprėn e Gjon Buzukut, ka arritur nė pėrfundimin, se gjuha e saj “nuk ėshtė njė arė fare e papunuar”. “Duke e shkruar me njė vėshtrim mė objektiv kėtė tekst – pohon ai – nga gjuha e rrjedhshme qė e pėrshkon fund e majė atė dhe nga mėnyra, me gjithė lėkundjet e shpeshta, mjaft konsekuente e shkrimit, arrin tė bindet njeriu, se nė Shqipėri ka qenė formuar qė mė parė, sė paku qė nė mesjetėn e vonė, njė traditė letrare me shkrime liturgjike”. Kjo tezė, sipas autorit, gjen mbėshtetje edhe nga gjendja kulturore e Shqipėrisė mesjetare; “shkalla e kulturės sė popullit shqiptar nė atė kohė nuk ka qenė ndryshe nga ajo e vendeve pėrreth, sidomos e atyre tė brigjeve tė Adriatikut”.
Pėr njė traditė tė shkrimit tė shqipes para shekullit XV, flasin edhe disa dėshmi tė tjera tė tėrthorta. Kleriku francez Gurllaume Adae (1270-1341), i cili shėrbeu pėr shumė kohė (1324-1341), si Kryepeshkopi i Tivarit dhe pati mundėsi t’i njihte mirė shqiptarėt, nė njė relacion me titull “Directorium ad passagium faciendum ad terrom sanctam”, dėrguar mbretit tė Francės Filipit VI, Valua, studiuan ndėr tė tjera: “Sado qė shqiptarėt kanė njė gjuhė tė ndryshme nga latinishtja, prapėseprapė, ata kanė nė pėrdorim dhe nė tė gjithė librat e tyre shkronjėn latine”. Pra, ky autor flet pėr libra nė gjuhėn e shqiptarėve, duke dhėnė kėshtu njė dėshmi se shqipja ka qenė shkruar para shekullit XV.
Edhe humanisti i shquar Marin Barleti, nė veprėn e tij “De obsi dione scodrensi” (Mbi rrethimin shkodran), botuar nė Venedik, mė 1504, duke folur pėr qytetin e Shkodrės, bėn fjalė pėr fragmente tė shkruara in vernacula lingua, d.m.th. nė gjuhėn e vendit, tė cilat flasin pėr rindėrtimin e qytetit tė Shkodrės.
Kėto dėshmi tė G.Adae dhe tė M.Barletit, dy njohės tė mirė tė shqiptarėve dhe tė vendit tė tyre, janė nė pajtim edhe me tė dhėnat historike pėr kėtė periudhė, tė cilat flasin pėr njė nivel ekonomik e kulturor tė zhvilluar tė viseve shqiptare nė shekullin XIV dhe nė fillim tė shekullit XV. Nė atė periudhė, nė veri dhe nė jug tė Shqipėrisė, lulėzuan ekonomikisht Durrėsi, Kruja, Berati, Vlora, tė cilat u bėnė qendra tė rėndėsishme tregtare, zejtare dhe kulturore.
Kėto janė dėshmi qė e bėjnė tė besueshme ekzistencėn e njė tradite mė tė hershme shkrimi tė shqipes, megjithatė, deri sa kėrkimet tė mos kenė nxjerre nė dritė ndonjė libėr tjetėr, “Meshari” i Gjon Buzukut do tė vijojė tė mbetet libri i parė i shkruar nė gjuhėn shqipe dhe vepra e parė e letėrsisė shqiptare.
Nė shekullin XVI i ka fillimet edhe letėrsia nė gjuhėn shqipe te arbėreshėt e Italisė. Vepra e parė e letėrsisė arbėreshe nė gjuhėn shqipe dhe vepra e dytė pėr nga vjetėrsia, pas asaj tė Buzukut, ėshtė ajo e priftit arbėresh Lekė Matrenga “E mbesuame e krishterė….”, e botuar nė vitin 1592. Ėshtė njė libėr i vogėl me 28 faqe, pėrkthim i njė katekizmi. Libri ėshtė shkruar nė dialektin e jugut, me alfabet latin, plotėsuar me disa shkronja tė veēanta pėr tė paraqitur ato tinguj tė shqipes, qė nuk i ka latinishtja.
Njė zhvillim mė tė madh njohu lėvrimi i gjuhės shqipe nė shekullin XVII, nėn penėn e njė vargu autorėsh, si Pjetėr Budi, Frang Bardhi dhe Pjetėr Bogdani, tė cilėt nuk bėnė vetėm pėrkthime, por shkruan edhe vepra origjinale,
.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Thu Sep 27, 2007 1:01 pm

Frang Bardhi, nė vitin 1635, hartoi tė parin fjalor, “Fjalorin latinisht-shqip”, me tė cilin mund tė thuhet, se zė fill shkenca gjuhėsore shqiptare. Gjatė Rilindjes Kombėtare, nė shekullin XIX, nė kushte tė reja historike, lėvrimi dhe pėrparimi i gjuhės shqipe hyri nė njė etapė tė re. Nė kėtė periudhė u bėnė pėrpjekje tė vetėdijshme pėr tė ndėrtuar njė gjuhė letrare kombėtare, standardizimi i sė cilės u arrit nė shekullin XX.
Dialektet e gjuhės shqipe
Gjuha shqipe ka dy dialekte kryesore, dialektin e veriut ose gegėrishten dhe dialektin e jugut ose toskėrishten. Kufiri natyror qė i ndan nė vija tė pėrgjithshme kėto dialekte, ėshtė lumi i Shkumbinit, qė kalon nėpėr Elbasan, nė Shqipėrinė e mesme. Nė anėn e djathtė tė Shkumbinit shtrihet dialekti verior (gegėrishtja), nė anėn e majtė tė tij, dialekti jugor (toskėrishtja).
Dallimet midis dialekteve tė shqipes nuk janė tė mėdha, folėsit e tyre kuptohen pa vėshtirėsi njeri me tjetrin. Megjithatė, ekzistojnė disa dallime nė sistemin fonetik dhe nė strukturėn gramatikore e nė leksik, nga tė cilėt mė kryesorėt janė: dialekti i veriut ka zanore gojore dhe hundore, kurse dialekti i i jugut, vetėm zanore gojore; togut ua tė toskėrishtes, gegėrishtja i pėrgjigjet me togun ue (grua ~ grue); togut nistor va tė toskėrishtes, gegėrishtja i pėrgjigjet me vo (vatėr ~ votėr); ā-sė hundore tė theksuar tė gegėrishtes, toskėrishtja i pėrgjigjet me ė tė theksuar (nānė ~ nėnė).
Dialekti i jugut ka dukurinė e retacizmit (kthimin e n-sė ndėrzanore nė r (ranė ~ rėrė), qė nė gegėrisht mungon; nė toskėrisht, grupet e bashkėtingėlloreve mb, nd, etj. Ruhen tė plota, kurse nė gegėrisht, janė asimiluar ne m, n, (mbush ~ mush, vend ~ ven). Nė sistemin morfologjik, dialekti i veriut ka formėn e paskajores sė tipit me punue, kurse toskėrishtja nė vend tė saj, pėrdor lidhoren tė punoj. Forma e pjesores nė toskėrisht, del me mbaresė, kurse nė gegėrisht, pa mbaresė (kapur ~ kapė), etj. Dialekti i jugut ka format e sė ardhmes: do tė punoj dhe kam pėr tė punuar , ndėrsa dialekti i veriut pėrveē formave tė mėsipėrme ka formėn kam me punue.
Shqipja standarde
Formimi i gjuhės letrare kombėtare tė njėsuar (gjuha standarde), si varianti mė i pėrpunuar i gjuhės sė popullit shqiptar, ka qenė njė proces i gjatė, qė ka filluar qė nė shekujt XVI-XVIII, por pėrpunimi i saj hyri nė njė periudhė tė re, nė shekullin XIX, gjatė Rilindjes Kombėtare.
Ne vitin 1824 Naum Veqilharxhi filloi punėn pėr te krijuar alfabetin shqip dhe ne vitin 1844 dhe 1845 u botua “Evetar”-i. Vaqilharxhi ishte i pari qe shprehu qėllimet e Rilindjes Kombėtare Shqiptare nėpėrmjet traktatit tė tij, parathėnies sė “Evetar”-it tė parė dhe shumė shkrimeve tė tjera.
Nė programin e Rilindjes, mėsimi dhe lėvrimi i gjuhės amtare, pėrpjekjet pėr pasurimin e saj dhe pastrimin nga fjalėt e huaja dhe tė panevojshme, zinin njė vend qendror. Gjatė kėsaj periudhe, u zhvillua njė veprimtari e gjerė letrare, kulturore dhe gjuhėsore.
Nė vitin 1879, u krijua “Shoqata e tė shtypurit shkronja shqip”, qė i dha njė shtysė tė re kėsaj veprimtarie. U hartuan gramatikat e para me synime normative dhe u bė hapi i parė pėr hartimin e njė fjalori kombėtar i gjuhės shqipe, qė ėshtė “Fjalori i Gjuhės Shqipe” i Kostandin Kristoforidhit, i botuar pas vdekjes sė autorit, mė 1904.
Gjatė periudhės sė Rilindjes Kombėtare, u arrit tė pėrvijoheshin dy variante letrare tė kombit shqiptar, varianti letrar jugor dhe varianti letrar verior. U bėnė gjithashtu, pėrpjekje pėr afrimin e kėtyre varianteve dhe pėr njėsimin e gjuhės letrare. Detyra e parė qė duhej zgjedhur, ishte njėsimi i alfabetit. Deri atėherė, shqipja ishte shkruar nė disa alfabete: alfabeti latin, alfabeti grek, alfabeti turko-arab dhe alfabete tė veēanta. Kėtė detyrė e zgjidhi Kongresi i Manastirit, i mbledhur mė 14 deri mė 22 Nėntor tė vitit 1908, nė qytetin e Manastirit, qė sot ndodhet nė Maqedoni. Ne kėtė Kongres, pas shumė diskutimesh, u vendos qė tė pėrdorej njė alfabet i ri, i mbėshtetur tėrėsisht nė alfabetin latin, i plotėsuar me nėntė digrame (dh, gj, ll, nj, rr, sh, th, xh, zh), dhe me dy shkronja me shenja diakritike (ē, ė), ėshtė alfabeti qė ka edhe sot nė pėrdorim gjuha shqipe. Kongresi e la tė lirė edhe pėrdorimin e alfabetit tė Stambollit, qė kishte mjaft pėrhapje, por koha ja lėshoi vendin alfabetit tė ri, qė u paraqit nė Kongres, pra alfabetit tė sotėm.
Njė hap tjetėr pėr njėsimin e gjuhės letrare shqipe, bėri “Komisioni letrar shqip”, qė u mblodh nė Shkodėr nė vitin 1916. Komisioni nėnvizoi si detyrė themelore lėvrimin e gjuhės letrare shqipe dhe zhvillimin e letėrsisė shqiptare. Ky komision gjuhėtarėsh e shkrimtarėsh, krijuar pėr tė ndihmuar nė formimin e njė gjuhe letrare tė pėrbashkėt pėrmes afrimit tė dy varianteve letrare nė pėrdorim, vlerėsoi variantin letrar tė mesėm, si njė urė nė mes toskėrishtes dhe gegėrishtes dhe pėrcaktoi disa rregulla pėr drejtshkrimin e tij, tė cilat ndikuan nė njėsimin e shqipes sė shkruar.
Vendimet e Komisionit letrar shqip pėr gjuhėn letrare e pėr drejtshkrimin e saj, u miratuan mė vonė edhe nga Kongresi Arsimor i Lushnjės (1920) dhe vijuan te zbatoheshin deri nė Luftėn e Dytė Botėrore.
Pas Luftės sė dytė Botėrore, puna pėr njėsimin e gjuhės letrare kombėtare (gjuhės standarde) dhe tė drejtshkrimit tė saj, nisi te organizohet nga Instituti i Shkencave. U krijuan komisione tė posaēme pėr hartimin e projekteve tė drejtshkrimit. Kėshtu, u hartuan disa projekte nė vitet 1948, 1951, 1953 e 1956. U organizuan gjithashtu, dy konferenca shkencore nė vitin 1952, pėr tė diskutuar pėr problemin e gjuhės letrare.
Me 1967, u botua nga Instituti i Historisė dhe i Gjuhėsisė, projekti i ri “Rregullat e drejtshkrimit tė shqipes”. Ky projekt filloi tė zbatohet nė tė gjithė hapėsirėn shqiptare, nė Republikėn e Shqipėrisė, nė Kosovė dhe nė Mal tė Zi. Ndėrkohė, pėrpjekje pėr njėsimin e gjuhės letrare dhe tė drejtshkrimit tė saj, bėheshin edhe nė Kosove.
Nė vitin 1968, u mblodh Konsulta Gjuhėsore e Prishtinės, e cila, e udhėhequr nga parimi “njė komb-njė gjuhė letrare”, vendosi qė projekti i ortografisė i vitit 1968, posa tė miratohej e tė merrte formėn zyrtare nė Republikėn e Shqipėrisė, do tė zbatohej edhe nė Kosovė. Vendimet e kėsaj Konsulte kanė qenė me rėndėsi tė jashtėzakonshme pėr njėsimin e gjuhės letrare kombėtare shqipe.
Projekti “Rregullat e drejtshkrimit tė shqipes “ i vitit 1967, pas njė diskutimi publik, ai u paraqit pėr diskutim nė Kongresin e Drejtshkrimit tė Shqipes, qe u mblodh nė Tiranė, nė vitin 1972, i cili ka hyrė nė historinė e gjuhės shqipe dhe tė kulturės shqiptare, si Kongresi i njėsimit tė gjuhės letrare kombėtare.
Kongresi i Drejtshkrimit tė Shqipes, nė tė cilin morėn pjesė delegatė nga tė gjitha rrethet e Shqipėrisė, nga Kosova, nga Maqedonia dhe nga Mali i Zi dhe nga arbėreshet e Italisė, pasi analizoi tė gjithė punėn e bėrė deri atėherė pėr njėsimin e gjuhės letrare, miratoi njė rezolutė, nė tė cilėn pėrveē tė tjerash, pohohet se “populli shqiptar ka tashmė njė gjuhė letrare tė njėsuar”.
Gjuha letrare kombėtare e njėsuar (gjuha standarde), mbėshtetej kryesisht nė variantin letrar tė jugut, sidomos nė sistemin fonetik por nė tė janė integruar edhe elemente tė variantit letrar tė veriut.
Pas Kongresit tė Drejtshkrimit, janė botuar njė varg vepra tė rėndėsishme, qė kodifikojnė normat e gjuhės standarde, siē janė “Drejtshkrimi i gjuhės shqipe” (1973), “Fjalori i gjuhės sė sotme letrare (1980), Fjalori i shqipes sė sotme (1984), Fjalori drejtshkrimor i gjuhės shqipe (1976), Gramatika e gjuhės sė sotme shqipe I Morfologjia (1995), II Sintaksa (1997).
Veēori tipologjike tė shqipes sė sotme standarde
Nga ana strukturore, paraqitet sot si njė gjuhė sintetiko-analitike, me njė mbizotėrim tė tipareve sintetike dhe me njė prirje drejt analitizmit. Njė pjesė e mirė e tipareve tė saj fonetike dhe gramatikore, janė tė trashėguara nga njė periudhė e lashtė indoevropiane, njė pjesė tjetėr janė zhvillime te mėvonshme.
Shqipja ka sot njė sistem fonologjik tė vetin, qė pėrbėhet nga shtatė fonema zanore dhe 29 fonema bashkėtingėllore. Shkruhet me alfabet latin tė caktuar nė vitin 1908 nė Kongresin e Manastirit.
Alfabeti i shqipes ka 36 shkronja, nga tė cilat 25 janė tė thjeshta (a, b, c, d, e, f, g, h, i, j, k, l, m, n, o, p, q, r, s, t, u, v, x, y, z), 9 janė bigrame (dh, gj, ll, nj, rr, sh, th, xh, zh) dhe 2 me shkronja diakritike (ė, ē).
Shqipja ka theks intensiteti dhe pėrgjithėsisht tė palėvizshėm gjatė fleksionit. Nė shumicėn e rasteve, sidomos nė sistemin emėror, theksi bie nė rrokjen e parafundit.
Shqipja ka njė sistem tė zhvilluar (tė pasur) formash gramatikore, ka njė sistem lakimi binar: lakimin e shquar dhe tė pashquar, ruan ende mirė format rasore (ka pesė rasa), sistemin prej tri gjinish (mashkullore, femėrore dhe asnjanėse), kjo e fundit po shkon drejt zhdukjes, mbahet vetėm nė njė kategori tė veēantė emrash foljorė, tė tipit: tė shkruarit, tė menduarit, etj.
Sistemi emėror ka trajtė tė shquar dhe tė pashquar dhe pėr pasojė, edhe lakim tė shquar e tė pashquar; nyja shquese ėshtė e prapavendosur si nė rumanisht dhe nė bullgarisht; ka nyje tė pėrparme te emrat nė rasėn gjinore (i, e malit) dhe te mbiemrat e nyjshėm (i mirė, i vogėl, etj)., te emrat asnjanės tė tipit tė folurit, etj. Pėrveē fleksionit me mbaresa tė veēanta, shqipja njeh edhe fleksionin e brendshėm (dash ~ desh, marr ~ merr); ka dy tipe strukturorė mbiemrash tė ngjashėm (i madh, i ndershėm) dhe tė panyjshėm (trim, besnik). Te numėrorėt pėrdor kryesisht sistemin decimal (dhjetė, tridhjetė, pesėdhjetė), por ruan edhe sistemin vigezimal (njėzet, dyzet); numėrorėt e pėrberė nga 11-19, formohen duke vėnė numrin e njėsheve pėrpara, parafjalėn mbė dhe pastaj dhjetėshet (njėmbėdhjetė, dymbėdhjetė, etj) si nė rumanisht dhe nė gjuhėt sllave.
Sistemi foljor paraqitet mjaft i larmishėm. Shqipja ka njė sistem tė pasur formash mėnyrore dhe kohore, njė pjesė tė e cilave janė tė trashėguara nga njė periudhė e hershme, njė pjesė janė kryer gjatė evolucionit tė saj historik. Folja ka gjashtė mėnyra; (dėftore, lidhore, kushtore, habitore, dėshirore, urdhėrore) dhe tri forma tė pashtjelluara (pjesore, paskajore dhe pėrcjellore). Koha e ardhshme ndėrtohet nė mėnyrė analitike, me dy forma: me do (forma e foljes dua) + lidhore (do tė punoj) dhe me foljen ndihmėse kam + paskajore (kam pėr tė punuar).
Rendi i fjalėve nė fjali ėshtė pėrgjithėsisht i lirė, por mė i zakonshėm ėshtė rendi subjekt+verb+objekt.
Leksiku i gjuhės shqipe pėrbėhet prej disa shtresash. Njė shtresė tė veēantė pėrbėjnė fjalėt me burim vendas, tė trashėguar nga njė periudhė e lashtė indoevropiane (ditė, natė, dimėr, motėr, jani, etj.), ose tė formuara mė vonė, me mjete tė shqipes (ditor, dimėror, i pėrnatshėm). Njė shtresė tjetėr, pėrbėjnė fjalėt e huazuara nga gjuhė tė tjera, si pasojė e kontakteve tė popullit shqiptar me popuj tė tjerė gjatė shekujve. Fjalėt e huazuara kanė hyrė nga greqishtja, greqishtja e vjetėr dh e re, nga latinishtja dhe gjuhėt romane, nga sllavishtja dhe nga turqishtja. Shqipja, me gjithė huazimet e shumta, ka ruajtur origjinalitetin e saj, si gjuhė e veēantė indoevropiane.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Thu Sep 27, 2007 1:01 pm

Pėrhapja e gjuhės shqipe
Shqipja flitet sot nga mė se gjashtė milionė vetė nė Republikėn e Shqipėrisė, nė Kosovė, nė viset shqiptare tė Maqedonisė, tė Malit tė Zi, tė Serbisė jugore, si dhe nė viset e Ēamėrisė nė Greqi. Shqipja flitet gjithashtu, nė ngulimet shqiptare nė Itali, nė Greqi, nė Bullgari, nė Ukrainė, si dhe nė shqiptarė tė mėrguar nė viset e ndryshme tė botės para Luftės se Dytė Botėrore dhe nė kėtė dhjetėvjeēarin e fundit.
Gjuha shqipe mėsohet dhe studiohet nė disa universitete dhe qendra albanologjike nė botė, si nė Paris, Romė, Napoli, Kozencė, Palermo, Leningrad, Pekin, München, Bukuresht, Selanik, Sofie etj.
Studimet pėr gjuhėn shqipe
Gjuha dhe kultura e shqiptarėve, lashtėsia dhe karakteri origjinal i tyre, kanė tėrhequr prej kohėsh vėmendjen e studiuesve tė huaj dhe shqiptarė qė nė shekullin XVIII dhe mė parė. Nė mėnyrė tė veēantė, gjuha, historia dhe kultura e shqiptarėve, tėrhoqi vėmendjen e botės gjermane. Me tė u mor edhe njė filozof i madh, siē ishte Gotfrid Vilhelm Lerbnitz, qė punoi njė shekull para lindjes sė gjuhėsisė krahasimtare. Ai mendonte, se studimi krahasues i gjuhėve ishte themelor pėr tė ndėrtuar njė histori universale tė botės, pėr ta kuptuar dhe pėr ta shpjeguar atė. Nė disa letra, qe ai i shkruante njė bibliotekari tė Bibliotekės Mbretėrore tė Berlinit, nė fillim tė shekullit XVIII, shprehet edhe pėr natyrėn dhe prejardhjen e gjuhės shqipe dhe pas disa luhatjeve, arriti nė pėrfundimin, se shqipja ėshtė gjuha e ilirėve tė lashtė.
Megjithatė, studimet shkencore pėr gjuhėn shqipe, si dhe pėr shumė gjuhė tė tjera, nisėn pas lindjes sė gjuhėsisė historike-krahasuese nga mesi i shekullit XIX. Njė nga themeluesit e kėsaj gjuhėsie, dijetari gjerman Franz Bopp, arriti tė provonte qė nė vitin 1854, se shqipja bėnte pjesė nė familjen e gjuhėve indoevropiane dhe se zinte njė vend tė veēantė nė kėtė familje gjuhėsore. Pas tij, studiues tė tjerė, si G.Meyer, H.Pedersen, N.Jokli, studiuan aspekte tė ndryshme tė leksikut dhe tė strukturės gramatikore tė gjuhės shqipe. G.Meyer do tė hartonte qė nė vitin 1891 njė Fjalor etimologjik tė Gjuhės shqipe (Etymologisches Wörterbuch der albanesischen Sprache, Strasburg 1891), i pari fjalor i kėtij lloji pėr shqipen. Pėrveē kėtyre, njė varg i madh gjuhėtarėsh tė huaj, si F.Miclosich, G.Weigand, C.Tagliavini, St.Man, E.Hamp, A.Desnickaja, H.Ölberg, H.Mihaescu, W.Fredler, O.Bucholtz, M.Huld, G.B.Pellegrini, etj. kanė dhėnė kontribute tė shėnuara pėr studimin e historisė sė gjuhės shqipe, tė problemeve qė lidhen me prejardhjen e saj, me etimologjinė, fonetikėn dhe gramatikėn historike, si edhe nė studimin e gjendjes sė sotme tė shqipes.
Ndėrkohė, krahas studimeve pėr gjuhėn shqipe tė albanologėve tė huaj, lindi dhe u zhvillua edhe gjuhėsia shqiptare. Ajo i ka fillimet e saj qė nė shekullin XVII, kur Frang Bardhi botoi tė parin fjalor tė gjuhės shqipe “Dictionarium Latino-Epiroticum” (1635). Gjatė Rilindjes Kombėtare u botuan disa gramatika tė gjuhės shqipe. Kėshtu, nė vitin 1864, Dhimitėr Kamarda, njė nga arbėreshėt e Italisė, botoi veprėn “Laggio della grammatica comparata sulla lingua albanese”, Livorno 1864, vėll.II “L’Apendice al saggio dalla gramatica comparata sulla lingua albanese”, Prato 1866. Mė 1882, Kostandin
Kristoforidhi botoi “Gramatikėn e gjuhės shqipe” dhe mė 1806, Sami Frashėri botoi “Shkronjėtoren e gjuhės shqipe”, dy vepra gjuhėsore tė rėndėsishme tė shekullit XIX pėr gramatologjinė e gjuhės shqipe. Nga fundi i shekullit XIX, Kostandin Kristoforidhi pėrgatiti edhe njė “Fjalor tė gjuhės shqipe”, i cili u botua nė vitin 1904 dhe pėrbėn veprėn mė tė rėndėsishme tė leksikografisė shqiptare, qė u botua para Luftės se Dytė Botėrore. Nė vitin 1909, botohet Fjalori i shoqėrisė “Bashkimi”.
Pas shpalljes sė Pavarėsisė, u botuan njė varg gramatikash dhe fjalorė dygjuhėsh, pėr tė plotėsuar nevojat e shkollės dhe tė kulturės kombėtare. Nė fushėn e gramatikės u shqua sidomos Proff. Dr.Aleksandėr Xhuvani.
Aleksandėr Xhuvani (1880-1961)
Kreu studimet e larta nė Universitetin e Athinės. Veprimtaria e tij pėr studimin e gjuhės shqipe dhe arsimin kombėtar, e nisi qė gjatė periudhės sė Rilindjes Kombėtare. Bėri njė punė tė madhe pėr pajisjen e shkollės sonė me tekste tė gjuhės shqipe, tė letėrsisė, tė pedagogjisė dhe tė psikologjisė. Drejtoi e punoi pėr hartimin e udhėzuesve drejtshkrimorė nė vitet 1949, 1951, 1954, 1956.
Pati njė veprimtari tė gjerė nė fushėn e pastėrtisė sė gjuhės shqipe e tė pasurimit tė saj dhe botoi veprėn “Pėr pastėrtinė e gjuhės shqipe” (1956). Bashkėpunoi me profesorin Eqrem Ēabej, pėr hartimin e veprave “Parashtesat” (1956) dhe “Prapashtesat e gjuhės shqipe” (1962), trajtesa themelore nė fushėn e fjalėformimit tė gjuhės shqipe. Botoi dhe njė varg punimesh monografike pėr pjesoren, paskajoren dhe parafjalėt e gjuhės shqipe.
Ai ishte njohės i mirė dhe mbledhės i pasionuar i visarit leksikor tė gjuhės sė popullit. Fjalėt dhe shprehjet e mbledhura , u botuan pjesėrisht pas vdekjes, nė formėn e njė fjalori. Pėrgatiti njė botim tė dytė tė “Fjalorit tė gjuhės shqipe” tė Kristoforidhit (1961).
Vepra e plotė e tij, e projektuar nė disa vėllime, ende nuk ėshtė botuar. Nė vitin 1980 ėshtė botuar vėllimi i parė.
Njė zhvillim mė tė madh njohu gjuhėsia shqiptare nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX, kur u krijuan edhe institucione shkencore tė specializuara, si Universiteti i Tiranės, Universiteti i Prishtinės dhe Akademia e Shkencave, Universiteti i Shkodrės, mė vonė, Universiteti i Elbasanit, Universiteti i Gjirokastrės, Universiteti i Vlorės, Universiteti i Tetovės, etj. Gjatė kėsaj periudhe, u hartuan njė varg veprash pėrgjithėsuese nga fusha tė ndryshme tė gjuhėsisė. Nė fushėn e leksikologjisė dhe tė leksikografisė, pėrveē studime leksikologjike, u hartuan edhe njė varg fjalorėsh tė gjuhės shqipe dhe fjalori dygjuhėsh, nga tė cilėt, mė kryesorėt janė: “Fjalori i gjuhės shqipe” (1954), “Fjalori i gjuhės sė sotme shqipe” (1980), “Fjalori i shqipes sė sotme” (1984), “Fjalori drejtshkrimor i gjuhės shqipe” (1976), “Drejtshkrimi i gjuhės shqipe” (1973), etj. Kohėt e fundit kanė dalė edhe “Fjalor frazeologjik i gjuhės shqipe” (2000) dhe “Fjalor frazeologjik ballkanik” (1999).
Nė fushėn e dialektologjisė ėshtė bėrė pėrshkrimi e studimi i tė gjithė tė folurave tė shqipes dhe ėshtė hartuar “Atlasi dialektologjik i gjuhės shqipe”, njė vepėr madhore qė pritet tė dalė sė shpejti nga shtypi.
Ėshtė bėrė gjithashtu, studimi i fonetikės dhe i strukturave gramatikore tė gjuhės shqipe pėrmes studimeve tė veēanta dhe pėrmes gramatikave tė ndryshme, niveleve tė ndryshme, nga tė cilat, mė e plota ėshtė “Gramatika e gjuhės shqipe” I Morfologjia (1995), II Sintaksa (1997), hartuar nga Akademia e Shkencave, nė bashkėpunim me Universitetin e Tiranės, me kryeredaktor Mahir Domin.
Njė vend tė gjerė nė studimet gjuhėsore tė kėtij gjysmėshekulli, kanė zėnė problemet e historisė sė gjuhės shqipe, problemet e etnogjenezės sė popullit shqiptar e tė gjuhės shqipe, tė etimologjisė, tė fonetikės dhe tė gramatikės historike, etj. Disa nga veprat themelore nė kėto fusha janė: "Studime etimologjike nė fushė tė shqipes” nė 7 vėllime, nga E.Ēabej; “Meshari” i Gjon Buzukut (E.Ēabej); “Gramatika historike e gjuhės shqipe” (Sh.Demiraj); “Fonologjia historike e gjuhės shqipe” (Sh.Demiraj); “Gjuhėsia ballkanike” (Sh.Demiraj), etj.
Eqrem Ēabej (1908-1980)
Studiuesi mė i shquar i historisė sė gjuhės shqipe dhe njė nga personalitetet mė nė zė tė kulturės shqiptare. Pasi bėri studimet e para nė vendlindje (Gjirokastėr), studimet e larta i kreu nė Austri, nė fushėn e gjuhėsisė sė krahasuar indoevropiane. Pas mbarimit tė studimeve, kthehet nė atdhe dhe fillon veprimtarinė shkencore e arsimore nė vitet ’30 tė kėtij shekulli dhe punoi nė kėto fusha pėr njė gjysmėshekulli, duke lėnė njė trashėgimi tė pasur shkencore.
Eqrem Ēabej solli dhe zbatoi nė gjuhėsinė shqiptare metodat dhe arritjet shkencore tė gjuhėsisė evropiane, duke kontribuar shumė nė ngritjen e nivelit shkencor tė studimeve gjuhėsore shqiptare. Eqrem Ēabej punoi shumė nė disa fusha tė dijes, por u shqua sidomos nė fushėn e historisė sė gjuhės, nė trajtimin e problemeve tė origjinės sė gjuhės shqipe, tė autoktonisė sė shqiptarėve e tė etimologjisė dhe tė filologjisė sė teksteve tė vjetra.
Veprat themelore tė tij janė: “Studime etimologjike nė fushė tė shqipes”, nė shtatė vėllime, I “Hyrje nė historinė e gjuhės shqipe”, II “Fonetikė historike” (1958), “Meshari i Gjon Buzukut” (1968), “Shqiptarėt midis perėndimit dhe lindjes” (1944).
Ai ėshtė bashkautor edhe nė njė varg veprash nė fushėn e gjuhės sė sotme, siē janė: “Fjalor i gjuhės shqipe” (1954), “Rregullat e drejtshkrimit tė gjuhės shqipe” (1972), “Fjalori drejtshkrimor”.
Pėrveē veprave, ai ka botuar njė varg studimesh nė revista shkencore brenda e jashtė vendit dhe ka mbajtur dhjetėra referate e kumtesa nė kongrese e konferenca kombėtare e ndėrkombėtare, tė cilat kanė bėrė tė njohura arritjet e gjuhėsisė shqiptare nė botė, duke rritur kėshtu prestigjin e saj.
Veprat e prof. Eqrem Ēabej janė botuar nė tetė vėllime, nė Prishtinė, me titullin “Studime gjuhėsore”.
Me veprimtarinė e shumanshme shkencore e me nivel tė lartė, Eqrem Ēabej ndriēoi shumė probleme tė gjuhės shqipe dhe tė kulturės shqiptare, duke argumentuar lashtėsinė dhe origjinėn ilire tė saj, vitalitetin e saj ndėr shekuj dhe marrėdhėniet me gjuhėt dhe kulturat e popujve tė tjerė.
Gjatė kėsaj periudhe, gjuhėsia shqiptare zgjidhi edhe problemin e gjuhės shqipe letrare kombėtare, tė njėsuar me ēėshtjet teorike tė sė cilės ėshtė marrė veēanėrisht prof.Androkli Kostallari. Nė kuadrin e punės qė ėshtė bėrė nė fushėn e gjuhėsisė normative dhe tė kulturės sė gjuhės, janė hartuar dhe njė numėr i madh fjalorėsh terminologjikė pėr degė tė ndryshme tė shkencės e tė teknikės.
Pėrveē veprave tė shumta qė janė botuar nė fushėn e gjuhėsisė, veprimtaria e gjuhėsisė studimore e studiuesve shqiptarė pasqyrohet nė botimin e disa revistave shkencore, nga tė cilat mė kryesoret sot, janė: “Studime filologjike” (Tiranė); “Gjuha shqipe” (Prishtinė); “Studia albanica” (Tiranė); “Jehona” (Shkup); etj.
Studime te rėndėsishme mbi gjuhėn shqipe janė bėrė nga gjuhėtarė nė Kosovė, Maqedoni, Mal i Zi, ku janė botuar njė numėr i konsiderueshėm veprash mbi historinė e gjuhės shqipe, fonetikėn, gramatikėn, leksikun etj. Prof. Idriz Ajeti shquhet pėr kontributin e veēantė qė ka dhėnė nė kėtė fushė. Kontribut tė veēantė pėr gjuhen shqipe kanė dhėnė edhe shqiptaret e vendosur nė Itali, tė njohur si “Arbėresh”.
Disa nga figurat mė tė shquara tė gjuhėsisė shqiptare tė kėtyre dy shekujve tė fundit, janė: Dhimitėr Kamarda (arbėresh i Italisė), Kostandin Kristoforidhi, Sami Frashėri, Aleksandėr Xhuvani, Eqrem Ēabej, Selman Riza, Kostaq Cipo, Mahir Domi, Shaban Demiraj, Androkli Kostallari, Idriz Ajeti, etj.
(Marrė nga shqipėria.com
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Musafir
Vizitor



MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Thu Sep 27, 2007 1:10 pm

Shqipja, gjuha qė lindi gjuhėt indo-evropiane

Nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe pastaj nė shqipe u trashėgua dhe u ruajt gjuha mė e vjetėr e Evropės. Ėshtė vėrtetuar me argumente tė forta se gjuha shqipe ėshtė gjuha mėmė indoevropiane dhe nė ndihmė pėr tė vėrtetuar vjetėrsinė e gjuhės dhe historisė vijnė shkencat e gjuhėsisė dhe arkeologjisė
Po pse nuk u shkrua gjuha shqipe ashtu si latinishtja dhe greqishtja? Edhe kjo nuk ėshtė e vėrtetė, sepse ka dokumente te shkruara tė mbetura nga djegiet porse nuk janė zbuluar akoma dhe se gjuha shqipe ėshtė shkruar edhe me germat “latine” edhe ato “greke”. Nė lashtėsi letrarėve dhe klerikėve u interesonte latinishtja dhe greqishtja sepse ato ishin gjuhėt administrative apo zyrtare. Kėshtu qė dijetarėt e lashtė grekė dhe romakė shkruan pėr ato ngjarje tė kohės qė ata mund t’i vėrtetonin dhe t’i ruanin pėr brezat e tyre tė ardhshėm.
Shkencėtarėt e gjuhės na kanė bėrė tė njohim tė fshehtat e gjuhėve, sepse analiza gjuhėsore mund tė ndjekė njė gjuhė tė shkruar qė nga fillesat e saj mė tė hershme dhe tė zbulojmė lidhjet e saj me gjuhėt e tjera dhe me burimin familjar tė pėrbashkėt. Pra gjuha njihet si njė nga tiparet etnike themelore tė njė populli. Fjala “Gjuhėsi’’ ėshtė pėrkufizuar si studim i ligjėrimit njerėzor. Pjesė tė rėndėsishme tė njė studimi gjuhėsor janė: klasifikimi i tingujve tė gjuhės sė folur, fjalėformimi, duke pėrfshirė gjininė, rrėnjėn, kompozimi, pėrkufizimi i saktė i fjalėve, renditja e duhur e fjalėve brenda njė fjalie, gjurmimi i prejardhjes sė njė fjalie nė gjuhėn e origjinės, zhvillimi dhe ndryshimi i fjalės nėpėrmes viteve, si dhe transmetimi i fjalės nga njė gjuhė nė tjetrėn. Nė kėtė drejtim, studimi historik i njė gjuhe nė procesin e ndryshimit nėpėr vite e zgjidh arkeologjia duke hedhur dritė mbi njė kulturė parahistorike.
Ashtu si nė arkeologji edhe nė kėrkimet shkencore tė gjuhės shqipe u morėn tė huajt dhe jo vetė shqiptarėt. Sepse shqiptarėve u duhet tė mbroheshin nga pushtuesit e ndryshėm qė nuk e linin tė diturohej. Nė shekujt XIX dhe XX shkenca e gjuhėsisė krahasuese bėri tė mundur qė studiuesit tė pėrcaktonin origjinėn e gjuhės shqipe dhe lidhjet e saj me gjuhėt e tjera indoevropiane. Shkencėtarė qė bėnė emėr ne kėtė drejtim pėrmenden:
Gotfrik Lajbnik (1646-1717) - ishte filolog dhe deklaroi se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja.
Hans Tunman (1746-1778) - historian suedez profesor nė Universitetin e Halles tė Gjermanisė, ishte albanologu i parė qė studioi shkencėrisht origjinėn e gjuhės sė popullit shqiptar. Ai bėri kėrkime nė burimet greke, latine, bizantine dhe studioi fjalorin tre gjuhėsh sllav-grek-shqip tė Theodhor Kavaliotit tė vitit 1770.
Hans Tunman - arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire, qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.
Johan Fon Han (1811-1869) - austriak i diplomuar pėr drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, i cili shėrbeu si gjykatės i shtetit tė ri grek, dhe mė vonė si nėnkonsull nė Janinė. Johani iu fut studimeve tė gjuhės shqipe bashkė me tė ndriturin gjuhėtarin shqiptar Kostandin Kristoforidhin. Botoi tre vėllime ‘Studime shqiptare mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė’ dhe nxori pėrfundimin se shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja.
Franc Bop (1791-1867) - profesor i Universitetit tė Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsisė sė krahasuar historike indoevropiane. Botoi nė vitin 1854 veprėn e tij dhe nxori pėrfundimin se shqipja bėnė pjesė nė familjen indoevropiane dhe ėshtė gjuhė e veēantė pa simotėr gjuhė tjetėr.
Dhimitėr Kamarda - filolog italian me origjinė shqiptare botoi veprėn ‘Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe’ mė 1864, vėrtetoi me dokumente lashtėsinė e gjuhės shqipe. Si njė gjuhė ndėr mė tė vjetra nė botė.
Gustav Majer (1850-1900) - profesor austriak nė Universitetin e Gracit, anėtar i akademisė sė shkencave tė Vjenės, i cili u specializua nė fushėn e studimit tė gjuhėve shqipe, greke dhe turke. Botoi librin ‘Mbi pozitėn e gjuhės shqipe nė rrethin e gjuhėve indoevropiane’ nė vitin 1883, qė mė vonė u pasua me 8 vėllime shkencore mbi historinė, gjuhėn, poezinė, pėrrallat popullore shqipe dhe ngulmimet e arbėreshėve nė Itali dhe Greqi.
Eduard Shnajder - njė studiues francez qė shėrbeu nė qeverinė osmane tė Shkodrės, shtoi nė librin e tij pėr ‘Pellazgėt dhe pasardhėsit e tyre’ mė 1894 njė leksion i hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet si ‘tingėllimi mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazge’.
Holder Pedersen (1867-1953) - danez i cili punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsisė sė krahasuese indoevropiane nė Universitetin e Kopenhagės. Pėr 35 vjet me radhė botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vlefshme. Gjithashtu mblodhi e botoi folklorin shqiptar.
Norbert Jokli (1887-1942) - gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-ēifute, bibliotekar nė Universitetin e Vjenės i kushtoi gjithė jetėn studimeve tė gjuhės shqipe. Para se tė fillonte lufta e dytė botėrore, atė e ftuan tu mėsonte albanologjinė studiuesve shqiptar, mirėpo vdekja e tij nė njė kamp pėrqendrimi nazist e privoi Shqipėrinė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.
Zef Skiroi (1865-1927) - filolog i shquar italian me origjinė shqiptare bashkė me, Joklin dhe danezin Pedersen, janė cilėsuar si tre albanologėt mė tė shquar. Studimet e profesor Skiroi nxorėn nė dritė librin e tij ‘’Gjuha shqipe’’ nė Romė mė 1932.
Mbas studimeve tė shkencėtarėve tė huaj rreth gjuhės dhe historisė tė shqiptarėve dolėn dhe studiuesit e parė shqiptarė nė drejtim tė gjuhės shqipe si De Rada, Pashko Vasa, Kostandin Ēekrezi, Kristo Dako, profesori i madh dhe i shquar Eqrem Ēabej, Androkli Kostallari, Aleks Buda, Shaban Demiraj, Mahir Domi, etj.
Kėshtu mbas shumė studimesh duke u bindur mbi njė varg argumentesh, shkencėtarė apo gjuhėtarė tė huaj dhe shqiptarė nxorėn pėrfundimin se populli shqiptar dhe gjuha shqipe e tij e kanė prejardhjen nga ilirėt dhe ilirėt nga pellazgėt parahistorik. Nė krahasimin gjuhėsor midis shqipes, greqishtes dhe latinishtes sė vjetėr, ėshtė vėrtetuar se shqipja si gjuhė ėshtė formuar mė herėt se kėto tė dy gjuhė tė vjetra. Njė vėrtetim i pamohueshėm pėr vjetėrsinė e gjuhės shqipe janė emėrtimet e qyteteve, maleve dhe lumenjve qė janė trashėguar deri me sot duke iu qėndruar edhe pushtimeve te gjata nga popujt e tjerė, si p.sh; SCUPI-SHKUPI, SCODRA-SHKODRA, LISSUS-LEZHA, DURRACKIUM-DURRΛS, MATHI-MATI, lumi DRINUS-DRINI, mali TOMORRIS-TOMORRI etj. Trashėgiminė nga pellazgjishtja ne ilirishte dhe me pas nė shqipe e kemi dhe nga emrat e vjetėr qė janė edhe sot tek emėrtimi i njerėzve si; HEKTOR, ALKET, TOMOR, DRINI, ILIR, TEUTA, GENTI, BARDHYLI etj. Tė tillė emra janė mbi 800, qe ka mbledhur studiuesi Mahir Domi.
Po t’i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė hartės tė Evropės, do tė vėmė re se shumė qytete dhe krahina kanė emėrtime tė kuptimit nė gjuhėn shqipe dhe vetėm nė gjuhėn shqipe si pėr shembull:
- Toskana nė Itali qe e ka marrė kėtė emėr prej banorėve tė saj, se ata ishin toskė tė njėjtė me ata tė Shqipėrisė.
- Brindizi lexohet ne shqip: bri ndezur.
- Kryeqyteti i Francės Parisi ėshtė nė shqip: i pari ose si i pari.
- Marrsiella, qytet i Francės e ka marrė kėtė emėr nga shqiptarėt nė lashtėsi sepse ai ka qenė dhe ėshtė qytet bregdetar tregtar, pra marr dhe sjell.
Po tė vėrejmė emėrtimet e qyteteve tė lashta greke edhe kėta kanė emra tė kuptimit shqiptar, pėr shembull, Athina – a thėnė, Edessa – e desha, Thiva - theva.
Po ashtu Homeri rrjedh nga fjalė shqipe, duke pasur parasysh qė ai ishte i verbėr, pellazgėt i vunė emrin i Mjerė, Homer. Veprat e tij Iliada dhe Odisea (Udhė sheh) janė legjenda pellazge ose shqiptare, qė u shkruan nga Homeri dhe gjatė shekujve u pėrvetėsuan nga shkruesit e mėvonshėm bizantinė. Tek Iliada, tė gjithė kryetarėt e fiseve, pjesėmarrėse nė betejėn e Trojės dhe vendet nga vinin kanė emra tė kuptimit nė shqip, pėr shembull:
Mikena - mik kena/kemi, mbret ishte Agamenoni..
Menelao - mėndja e la, ishte mbret i Spartės, vėllai i Agamemnonit.
Mirmidonėt - mirditorėt, kishin mbret Aqilean ose Akilin, qė do tė thotė-aq i lehtė.
Elena - e lanė mend.
Priami - i parė jam ose prij jam, mbreti i Trojės.
Paridi - i pari qė di, etj.
Nė tė gjitha kohėrat bizantinėt kanė pasur maninė pėr tė pėrshtatur fjalėt jo-greke nė fjalė greke. Kjo mėnyrė veprimi ka ndryshuar deri diku dhe mėnyrėn e shqiptimit tė fjalėve ose emrave. Megjithatė, po tė shohim perėnditė e lashta te Olimpit ku besonin grekėt nė lashtėsi, do vėrejmė se ato perėndi lexohen apo kuptohen vetėm nė gjuhen shqipe si pėr shembull:
Zeus - Zė, ėshtė perėndia mė e fuqishme qė kishte pėr grua perėndinė.
Hera - Era. Perėndia tjetėr Letos – Leton. Zeusi mė vonė u martua me perėndeshėn Mentis - mend dhe lindėn Athinanė. Marsi, ishte perėndia e luftės dhe shumė herė nxiste grindje midis njerėzve prandaj e pat marrė emrin nga shqipja ‘’i marrė’’. Perėndia Apolon mendoj se e ka marre kėtė emėr nga shqipja, apo-loni, dhe vėrtet Apoloni ishte perėndi i muzikės, poezisė dhe harqeve, dhe ēfarė bėnte Apoloni! Luante muzikė, i ndryshonte drejtimin shigjetave. Loja mė e dashur pėr tė luajtur pėr fėmijėt ishte shigjeta. Perėndia e detit quhej Tetis, qė shume lehtė nė shqipe T zėvendėsohet me D.
Po tė shohim ditės e javės nė gjuhėn shqipe vėrejmė se kanė njė kuptim tė plotė shqiptar dhe tė perėndive ku besonin pellazgėt. E diela, ėshtė dita qė pėrfaqėson Diellin ngaqė e diela ėshtė dita mė me shumė diell. E hėna pėrfaqėson hėnėn. E marta ėshtė dita e Marsit dhe quhet si ditė e marrė. E mėrkura ėshtė dita e Mėrkurit. E enjtja nuk ėshtė zbuluar akoma. E premtja ėshtė dita e zezė, tė prenė, e prenė. E shtuna pėrfaqėson Saturnin.
Ndėrkohė, grekėt bizantinė ditėt e javės i emėrtojnė kėshtu: e diela pėrfaqėson Zotin, e hėna ėshtė dyshi, e marta, ėshtė treshi, e mėrkura, ėshtė katra, e enjtja, ėshtė e pesta, e premtja, ėshtė dita e Shėn Mėrisė, te shtunėn e kanė marrė nga hebrenjtė.
Siē shihet shqiptarėt emėrtimin e ditėve tė javės e kanė mė tė vjetėr se grekėt, gjė qė tregon se shqiptarėt janė mė tė vjetėr si popull nė Ballkan. Edhe betimin pellazgėt e bėnin pėr kokėn e nėnės, babait, ashtu si betohen dhe shqiptarėt sot, pėr kokėn e nėnės dhe tė babait. Pellazgėt me zakonet, muzikėn, veshjen dhe veēanėrisht me gjuhėn e tyre shqipe, i kanė qėndruar kohės nė tokat e tyre.
Shumė tė dhėna historike greke, latine pėrmendin rastėsisht ndonjė kontakt ushtarak, diplomat, tregtar dhe fetar me shqiptarėt. Mė vonė udhėtarė evropianė, dijetar, aventurier shkruan pėr ashpėrsinė malore tė vendit, pėr luftėtarėt krenarė apo pėr veshjet karakteristike. Uiliam Shekspir nuk e pat vizituar kurrė Shqipėrinė, por ai vendosi komedinė e tij ‘’Nata e Dymbėdhjetė’’ nė Iliri, pra nė Shqipėri. Lordi Bajron ngeli kaq i gėzuar dhe i lumtur nė takimet me shqiptarėt, sa qė i shkruante nėnės sė tij se do tė blinte njė kostum shqiptar dhe do ta vishte; fatkeqėsisht kjo veshje u pėrvetėsua nga grekėt dhe njihet sot si kostumi kombėtar grek (!?)
Pėrrallat, legjendat dhe trimėria shqiptare do arrinin deri nė Filipine, ku historia e dashurisė diku nė mbretėrinė e Shqipėrisė me titull ‘’FLORANT AT LAURA’’ do tė shkruhej nė gjuhėn tagaloge nga autori filipinas Leonard Tugjy. Legjenda e heroit kombėtar Skėnderbeut, tregohet nga ēifuti spanjoll nė veprėn e Leongfellout me titull ‘’Pėrrallat e hanit buzė rrugės’’.
Nė pėrfundim duhet theksuar se mendimi i pėrgjithshėm shkencor ėshtė se populli shqiptar dhe gjuha shqipe janė pasardhėsit modernė tė Ilirėve dhe Pellazgėve, dhe fillesave indoevropiane. Kjo e bėn edhe mė tė qartė arsyen pėrse populli shqiptar i vjetėr ėshtė mbajtur i patundur pas gjuhės dhe kulturės sė tij tė lashtė. Ndonėse atdheu i ynė ėshtė pushtuar shpesh nga grekėt, romakėt, sllavėt dhe turqit, edhe ndonėse shpesh kemi pėrdorur gjuhė tregtie, tė ardhura nga larg, njerėzit qė sot njihen si shqiptarė kanė ruajtur me vendosmėri e sukses, zakonet, traditat dhe dallimin tonė tė lashtė Ilir e Pellazg. Por qė tė ruhen edhe nė tė ardhmen duhet qė shqiptarėt tė kujdesen sa me shume pėr zhvillimin e mė tejshėm arsimor-shkencor, tė ndėrtojnė institucione, universitete tė tyre kombėtare dhe t’i ruajnė me fanatizėm nga armiqtė shekullor tė popullit shqiptar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin
avatar

Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Mon Oct 22, 2007 12:55 am

Ka shume te huaj por edhe vendore qe kane arritur te nxjerrin ne drite se gjuha shqipe i ka rrenjet drejte per drejte nga Pellazgishtja.
Dmthe Pellazget, Etrusket, Iliret, Shqiptaret.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
dibranja
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Numri i postimeve : 542
Registration date : 19/09/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Tue Nov 20, 2007 4:42 pm

Kongresi i Manastirit
Gjuha zyrtare, e shkruar me gėrma latine dhe qė u pėrvetėsua nė vitin 1909, ishte e bazuar nė dialektin e Gegėrishtes Jugore tė qytetit tė Elbasanit nga fillimi i shtetit tė Shqipėrisė deri nė Luftėn e dytė botėrore. Deri nė vitin 1968 shqiptarėt e Kosovės, Ish Republikės Jugosllave tė Maqedonisė dhe Malit tė Zi pėrdorėn gjuhėn letrare shqipe tė dialekit gegė si gjuhė zyrtare. Nė Shqipėri me ardhjen nė fuqi tė komunistėve dialekti gegėcito! u ndalua institucionalisht prej vitit 1944 deri nė vitin 1967 dhe de-fakto prej vitit 1972 deri sot. Gjuha e sotme zyrtare shqipe jo vetėm qė bazohet nė toskėrisht, por edhe fjalėt e shprehjet qe huazohen prej gegėrishtes kthehen nė morfologjinė, fonologjinė dhe sintaksėn e tė folmes toskė. Shqiptarėt qė jetojnė edhe sot nėn administrimin e sllavėve e pranuan dialektin toskė si nivel tė gjuhės zyrtare shqipecito! . Ky vendim politik i marrėcito! nė Prishtinė nė vitin 1968 sot po sfidohet nga shkrimtarė, gazetarė dhe sidomos rinia qė shkruan nė internet si jo frutdhėnės dhe diskriminues ndaj folėsve tė dialektit gegė, nė veēanti ndaj kosovarėve tė cilėt tingėllojnė si emigrantė kur flasin gjuhėn standarde shqipe.

Vetėm disa tė dhėna tė shkruara shkurt janė ruajtur nga shekulli i 15-tė. E para ishte njė formulė pagėzimi e vitit 1462. Shpėrndarja e librave tė prodhuar nga shekujt 16 dhe 17 kanė buruar shumė nė zonėn e gegėrishtės (shpesh nė gegėrishten Shkodrane veriore) dhe pasqyruan veprimtaritė misionare tė Katolicizmit Romak. Njė rrymė shumė mė e vogėl e literaturės nė shekullin e 19-tė ishte prodhuar nga mėrgimtarėt. Ndoshta punimet e letėrsisė mė tė hershme dhe tė pastėr tė ēfarėdo niveli ėshtė poezia e shekullit tė 18-tė tė Jul Varibobės, tė enklavave nė S. Giorgio nė Kalabri. Disa prodhime letrare vazhduan nė shekullin e 19-tė nė enklavat italiane, por asnjė veprimtari e ngjashme nuk ėshtė ruajtur nė zonat e Greqisė. Tė gjitha kėto dokumente tė hershme historike tregojnė pėr njė gjuhė e cila dallon pak nga gjuha e tanishme, sepse kėto dokumente nga krahina dhe kohė tė ndryshme paraqesin karakteristikat e shėnuara tė dialektit. Sidoqoftė, ato shpesh kanė njė vlerė pėr studimet e gjuhėsisė dhe janė shumė mė tė rėndėsishme pėr vlerėn e tyre letrare.

Shqipja flitet sot nga mė se gjashtė milionė vetė nė Republikėn e Shqipėrisė, nė Kosovė, nė viset shqiptare tė Maqedonisė, tė Malit tė Zi, tė Serbisė jugore, si dhe nė viset e Ēamerisė nė Greqi. Shqipja flitet gjithashtu, nė ngulimet shqiptare nė Itali, nė Greqi, nė Bullgari, nė Ukrainė, si dhe nė shqiptarė tė mėrguar nė viset e ndryshme tė botės para Luftės se Dytė Botėrore dhe nė kėtė dhjetėvjeēarin e fundit. Gjuha shqipe mėsohet dhe studiohet nė disa universitete dhe qendra albanologjike nė bote, si nė Paris, Romė, Napoli, Kozencė, Plermo, Leningrad, Pekin, München, Bukuresht, Selanik, Sofie etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Numri i postimeve : 5729
Vendi : Zvicėr
Profesioni/Hobi : no money no honey
Registration date : 10/09/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Tue Nov 20, 2007 6:56 pm

Ueber das Albanesiche in seinen verwandtschaftlischer Beziehungen.

Per shqipen dhe lidhjet e saj te prejardhjes.

Shkruan France Bop.
Berlin 1855.


Ne nje punim te meparshem ende te pabotuar (te lexuar me 23 shkurt te vitit 1843) une kam trajtuar numroret dhe peremrat e shqipes dhe me ane te kerkimeve te mia te atehershme arrita ne bindje se kjo gjuhe me siguri bene pjes ne familjen indoevropiane,por ne pjesete perberse themelore te saj nuk lidhet ngushte me ndonje nga motrat e tjera sanskrite as ka ka ndonje lidhje birerie (prejardhjeje) me to.

Kryesishte duke u nisure nga pozicioni gjeografik, natyrishte do te munde te pretendohej se greqishatja duhej njohure si burim me i hershem i shqipes; por nga raportet fonetike dhe gramatikore te kesaj te undit del se ne shumten e rasteve aty ku,persa i perket leksikut,nuk kan ndodhure huazime te mevonshme ,me anen e sankrisishtes gjendet nje pike referimi me e lehet dhe me e natyrshme sesa me ane te greqishtes.

Keshtu per shembull do te ishte e veshtire te shjegohej emertimi shqip i numrorit gjashte nga greqishtja ......(me falni nuk e gjej dote numrin gjashte ne tastier te greqishtes) (ėE) por Franc Bop thote qe me nurin gjashte ne shqip e gjejme nje spjegim te knaqeshem,qe do te thote nuk nuk ka te beje me greqishten gjuha shqipe.

Sidoemos po te mbahet parayshe se rrokja -tė eshte nje shtese qe nbuk bene pjes ne rrenjen fillestare as ne emertimin e numrave shtate ,tete, dhe dhjet. Ne nen-de (geg, nan-de) duket se ne ndikimin e likuideve te meparshem eshte future nje d ne vende te te-se.Po te hiqet rrokja de,nen (nan) shpjegohet me lehet me rrenjen sankrite navan sesa me greqishten (evvea) ne te cilen ne fillim duhet nje v mbyllese dhe te hiqet nje parashtres joorganike (ev) (ose me shume (e = gereqisht) ..) pas se ciles v-ja pasuse eshte difishuar) per te spjeguar me anen e saj foremn shqip....etj etj..

do te shkruaj ne te ardhemen.

France Bop (1791-1867)
Lindi ne Majnc ne vitin 1791 vdiqe ne Berlin ne 1867.
Ka qene profesor i letersise orientale dhe i gjuhesise se pergjithshme ne Univerzitetin e Berlinit.

...by to Beton.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Kosovarja
Admin
Admin
avatar

Female
Numri i postimeve : 4833
Age : 31
Vendi : Jashtokėsore!
Registration date : 14/08/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Fri Jan 25, 2008 3:45 pm

Perhapja e gjuhes shqipe
Shqipja flitet sot nga me se gjashte milione vete ne Republiken e Shqiperise, ne Kosove, ne viset shqiptare te Maqedonise, te Malit te Zi, te Serbise jugore, si dhe ne viset e Ēamerise ne Greqi. Shqipja flitet gjithashtu, ne ngulimet shqiptare ne Itali, ne Greqi, ne Bullgari, ne Ukraine, si dhe ne shqiptare te merguar ne viset e ndryshme te botes para Luftes se Dyte Boterore dhe ne kete dhjetevjeēarin e fundit. Gjuha shqipe mesohet dhe sudjohet ne disa universitete dhe qendra albanologjike ne bote, si ne Paris, Rome, Napoli, Kozence, Plermo, Leningrad, Pekin, München, Bukuresht, Selanik, Sofie etj.
Studimet per gjuhen shqipe
Gjuha dhe kultura e shqiptareve, lashtesia dhe karakteri origjinal i tyre, kane terhequr prej kohesh vemendjen e studjuesve te huaj dhe shqiptare qe ne shekullin XVIII dhe me pare. Ne menyre te veēante, gjuha, historia dhe kultura e shqiptareve, terhoqi vemendjen e botes gjermane. Me te u mor edhe nje filozof i madh, sic ishte Gotfrid Vilhelm Lerbnitz, qe punoi nje shekull para lindjes se gjuhesise krahasimtare. Ai mendonte, se studimi krahasues i gjuheve ishte themelor per te ndertuar nje histori universale te botes, per ta kuptuar dhe per ta shpjeguar ate. Ne disa letra, qe ai i shkruante nje bibliotekari te Bibliotekes Mbreterore te Berlinit, ne fillim te shekullit XVIII, shprehet edhe per natyren dhe prejardhjen e gjuhes shqipe dhe pas disa luhatjeve, arriti ne perfundimin, se shqipja eshte gjuha e ilireve te lashte. Megjithate, studimet shkencore per gjuhen shqipe, si dhe per shume gjuhe te tjera, nisen pas lindjes se gjuhesise historike-krahasuese nga mesi i shekullit XIX. Nje nga themeluesit e kesaj gjuhesie, dijetari gjerman Franz Bopp, arriti te provonte qe ne vitin 1854, se shqipja bente pjese ne familjen e gjuheve indoevropiane dhe se zinte nje vend te veēante ne kete familje gjuhesore. Pas tij, studjues te tjere, si G.Meyer, H.Pedersen, N.Jokli, studjuan aspekte te ndryshme te leksikut dhe te struktures gramatikore te gjuhes shqipe. G.Meyer do te hartonte qe ne vitin 1891 nje Fjalor etimologjik te Gjuhes shqipe (Etymologisches Wörterbuch der albanesischen Sprache, Strasburg 1891), i pari fjalor i ketij lloji per shqipen. Perveē ketyre, nje varg i madh gjuhetaresh te huaj, si F.Miclosich, G.Weigand, C.Tagliavini, St.Man, E.Hamp, A.Desnickaja, H.Ölberg, H.Mihaescu, W.Fredler, O.Bucholtz, M.Huld, G.B.Pellegrini, etj. kane dhene kontribute te shenuara per studimin e historise se gjuhes shqipe, te problemeve qe lidhen me prejardhjen e saj, me etimologjine, fonetiken dhe gramatiken historike, si edhe ne studimin e gjendjes se sotme te shqipes.
Nderkohe, krahas studimeve per gjuhen shqipe te albanologeve te huaj, lindi dhe u zhvillua edhe gjuhesia shqiptare. Ajo i ka fillimet e saj qe ne shekullin XVII, kur Frang Bardhi botoi te parin fjalor te gjuhes shqipe “Dictionarium Latino-Epiroticum” (1635). Gjate Rilindjes Kombetare u botuan disa gramatika te gjuhes shqipe. Keshtu, ne vitin 1864, Dhimiter Kamarda, nje nga arbereshet e Italise, botoi vepren “Laggio della grammatica comparata sulla lingua albanese”, Livorno 1864, vell.II “L’Apendice al saggio dalla gramatica comparata sulla lingua albanese”, Prato 1866. Me 1882, Kostandin Kristoforidhi botoi “Gramatiken e gjuhes shqipe” dhe me 1806, Sami Frasheri botoi “Shkronjetoren e gjuhes shqipe”, dy vepra gjuhesore te rendesishme te shekullit XIX per gramatologjine e gjuhes shqipe. Nga fundi i shekullit XIX, Kostandin Kristoforidhi pergatiti edhe nje “Fjalor te gjuhes shqipe”, i cili u botua ne vitin 1904 dhe perben vepren me te rendesishme te leksikografise shqiptare, qe u botua para Luftes se Dyte Boterore. Ne vitin 1909, botohet Fjalori i shoqerise “Bashkimi”. Pas shpalljes se Pavaresise, u botuan nje varg gramatikash dhe fjalore dygjuhesh, per te plotesuar nevojat e shkolles dhe te kultures kombetare. Ne fushen e gramatikes u shqua sidomos Proff. Dr.Aleksander Xhuvani.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Beton
Hero anėtar
Hero anėtar
avatar

Numri i postimeve : 5729
Vendi : Zvicėr
Profesioni/Hobi : no money no honey
Registration date : 10/09/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Mon Feb 11, 2008 1:43 am

GJUHA JONĖ

Vėllezėr shqipėtarė!
Tė prekim urtėsinė,
Tė zėm' udhėn e mbarė,
Tė ngjallim Shqipėrinė.

Shqipėria ka qėnė
Edhe po do tė jetė,
Po sot nė ditėt tėnė
Tė metė tė mos ketė.

E ka nderuar zoti
Gjithėnjė Shqipėrinė,
Ish fort mirė qėmoti,
Do bėhet dhe taninė.

Sa ishte trimėria
N'atė kohė tė vjetrė,
Kish emrė Shqipėria,
Sa s'kish nonjė vėnt tjetrė.

Sa burra kordhėtarė
Ka nxjerrė Shqipėria
Mė pastaj e mė parė,
Q'i shkruan istoria!

Ajo ish koh' e zjarrtė
Dhe kish mundime tepėr,
Po sot pėndė dhe kartė
Na duhet, nukė tjetėr.

O burra, shqipėtarė,
Tė marrim dituritė,
Se s'ėshtė koh'e parė,
Tani lipsetė dritė.

Tė shkruajm' gjuhėn tėnė,
Kombinė ta ndritojmė,
Gjithė ē'ėshtė e ē'ka qėnė
Ngadalėzė ta msojmė.

pa shihni ē'gjuh' e mirė!
Sa shije ka e hije,
ē'e bukur'edh'e lirė,
Si gjuhė perėndie.

Shum'e bardhė kjo ditė
Pėr gjithė shqipėtarėt,
Do na sjellė njė dritė,
Qė s'e kishin tė parėt.

Kjo dritė do na bjerė
Tė gjitha mirėsitė
Dhe gjithė do t'i ngrerė
Dėmet e marrėzitė.

Si lum kush zė tė mbjellė,
Lum kush vė kėtė pemė!
Se kjo ka pėr tė pjellė,
S'mbulohetė me remė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1408
Vendi : Kosovė
Registration date : 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Fri Feb 15, 2008 12:23 am

Interesante..

Dėshmi tė lashtėsiseė sė gjuhes shqpie ..!

Se Etrusket ishin pjese e trungut Pellazge te cilet shtriheshin ne nje zone te gjere te Italise, kete na e deshmon shume mire Nermin Vlorė Falaski duke u bazuar ne shume studiues dhe historian tė lashtė dhe tė kohes te ēmuar ,si Tuqididi,Homeri,Herodoti etj etj .. mirepo ajo qe mua me ka bere pershtypje mė sė tepėrmi nė librin e saj ka tė bėjė pikėrisht me gjuhen .

Mbishkrimet e lashta te gjetura ne Itali e gjetiu ne stela te ndryshme ,qė deri vone konsideroheshin te “pa kuptueshme” ,ato gjejn kuptim ,madje madje te plote te fjaleve dhe te komplet fjalive ne gjuhen e Etruskeve te cilat ne shqipen e sotme kuptohen shume mire dhe kan kuptimin e tyre tė plotė .. Tė mos zgjatem mė shume po jus jell njė shembull tė cilin Falaski e spjegon shumė qart nė shqipen e sotme ..

Bėhet fjalė per nje stelė qė quhet “Stela e Lemnos” e cila I pėrket shek. VI p.e.s. dhe e cila gjindet nė muzeun e Athinės…ėshtė njė vajtim ..

Ju lutem shikojini me kujdes kėtė “riprodhim” grafik ,,dhe shiheni me kujdes gėrmat (fjalėt ) e nxjerrura dhe kuptimin e tyre nė gjuhen tonė ..

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1408
Vendi : Kosovė
Registration date : 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Fri Feb 15, 2008 12:27 am

Nxjerrja e mbishkrimit..



ZI A ZI

MARAZ MAF

ZI APK FEIS FIS oh!

SI FAI?)

AKER TAF ARKA ZI!oh!

FAMA LA.

ZI API ZER

Oh! NAIMORI

NA IP HOPAIE ZI MATH Ah! Oh!

SI FAI?

A FIS

ZI APK A FIS

MARAKUN A FIS

Ah! Oh!NAI RON FARAN oh!

SI FAI EPI E ZI?

Oh!ARKA AI!

THIK HOQE :

LOT AI FISI HOQI

AS I APE ZER O ZAI oh!

FEIS Ah! Oh!

TI oh! FER oh! NA.





Pakez sqarime..



ZI A ZI

MARAZ

MAF (shamij koke e zezė)

FIS ah!oh! ZER O NA oh

ZI APE

FEIS A FIS

E FIS AH! OH!

ZER O NAI (na zuri o)

ZI MATH

SI FAJ?(pwr cfarė faji_?

AKER(acar= I ngrirė)

TAF AR (froni prej guri)

ZI OH!

FAMA PA,

ZIRI AP ZER OH!(ziri e hapi zėrin ,u pėrhap)

NAI MORI

NA IP HOPAIE (na hip hopthi,befas)

ZI MATH AH!OH!

SI FAJ?

AH! FIS,ZI APE FIS

MARAKUN A FIS AH!OH!

NAI RON FARAN OH!

SI FAI EPI E ZI?

OH! AR AI !

THIK HOKE!

LOT AI FISI HOKI

AS I APE ZER O ZAI (shaj)

E FIS AH! OH!

TI FER AH !OH!





Dhe bėjeni njė krahasim me interpretimin qė I ka bėrė Falaski ..do tė befasoheni





“Zi a Zi,maraz, maf.Zinė ia hape fiseve o fis e fis ah! Oh!

Na zuri zi I madh, pėr cfar faji?

Acar, I ngrirė, ėsht froni prej ari:zi oh!

E ne na mori befas zi I madh ah! Oh!

Fama pa AI, ky zi I madh ah! Oh!

Pėr cfar faji?

Ah! Fis, ti zinė e hape o fis,

Po ashtu edhe marakun o fis ah!oh!

Ti qė na e rron farėn oh!

Pėr cfar faji n’a vure nė zi?

Oh! Ai qe njeri I artė!

Tė keqen e thikut e hoqe ti!

Por edhe lot ai fisi hoqi,

As e hapi zėrin oh! As shau njeri oh!

Ti fis ah! Oh ! na mjerove

E na e bėre jetėn ferr!!”
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1408
Vendi : Kosovė
Registration date : 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Fri Feb 15, 2008 1:35 am

Plotesim ,sqarime fjalė pėr fjalė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve : 1408
Vendi : Kosovė
Registration date : 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Fri Feb 15, 2008 1:39 am

..pjesa e dytė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak
avatar

Numri i postimeve : 2974
Registration date : 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Fri Mar 07, 2008 10:16 pm

Urdhri i jehovait eshte nje nder grupet katolike me te medha ne bote.Ne biblat qe ka urdhri i tyre ka nje mbishkrim qe vie qe nga lashtesia dhe deri tash nuk ka mundur te deshifohet.
JHVH VEREHET NE BALLINAT E KETYRE BIBLAVE.Iniciale qe jane te panjohura dhe mistike.Mirpo Gjuzepe Katapano nuk e la pa e spjeguar as kete:JHVH-Je Hyji i Vetem Hyj
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
shaban cakolli
V.I.P
V.I.P
avatar

Numri i postimeve : 8740
Registration date : 23/08/2007

MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   Fri Mar 07, 2008 10:53 pm

Z.Ago Muji-Jehova nė bibėl quhet i madhėrishmi dhe i plotfuqishmi perendi,krijuesi i gjithqkaje ne tokė dhe qiell.Nė biblėn shqipeky emėr ėshtė pėrkthyar 77 si Jah-vertetė hyji i vetėm Hyji,por nė lashtėsitė eshqipes ky emėr nuk kaqenė i pėrkthyar shqip,pėrkthimi i bibles nė shqipe ėshtė bėrė mė vonė ashtu si edhe -Kurani,me qė Biblaėshtė libri mė i pėrkthyar nė botė
rrespekt
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
GJUHA SHQIPE DHE LASHTĖSIJA E SAJĖ
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 2Shko tek faqja : 1, 2  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: