Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 TOPLICA DHE SANXHAKU

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
agim__barja
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1410
Age: 51
Vendi: shqiperiaveriore
Profesioni/Hobi: EXSPERT I CESHTJESE KOMBETARE
Registration date: 24/10/2008

MesazhTitulli: TOPLICA DHE SANXHAKU   Tue Apr 21, 2009 10:56 pm

TOPLICA

Kjo krahinė shqiptare ėshtė pjesa mė veriore e Shqipėrisė Etnike. Ajo fillon nga Medvegja e Vranja nė jug dhe pėrfundon te Molla e Kuqe afėr Nishit nė veri. Nė kohėn e sundimit turk krahina e Toplicės ka qenė pjesė e Vilajetit tė Kosovės me emrin Sanxhaku i Toplicės (Nishit).


Ēlirimi i viseve tė Pashallakut tė Beogradit dhe 6 nahijet tjera gjat viteve 1800-1875 nga sundimi osman ishte e drejtė legjitime e popullit serb. Mirėpo, nė anėn tjetėr, pushteti serb largoi popullsinė joserbe nga ato treva. Kėshtu, sipas dokumenteve historiografike, nga viti 1800 e deri nė vitin 1875 qarqet ushtarake dhe qeveritare serbe i larguan nga viset e Toplicės dhe nga Lugina e Moravės rreth 150.000 banorė shqiptarė. Regjimet e dinastisė sė Obrenoviēve (1817-1903) vazhduan politikėn terroriste shtetėrore ndaj shqiptareve e boshnjakėve edhe gjat viteve 30-tė shekullit XIX, me qėllim tė spastrimit etnik tė trojeve shqiptare.

Nė frymėn e kėsaj politike, qeveria e Principatės sė Serbisė urdhėroi me 1832 qė ēdo shqiptar dhe boshnjak, qė kapet ne territorin e Serbisė, tė goditet me nga 25 tė rėna me shkop! Ndėrsa me 1834 urdhėroi qė tė pėrdoret ushtria pėr tė djegur fshatrat shqiptare. Pushteti serb mė 1856, me marrėveshjen e Paqes sė Parisit, kishte fituar njėfarė tė drejte qė t'i largojė tė gjithė shqiptarėt nga qytetet e Shumadisė, si dhe nga Hercegovina.

Mė 2 Mars 1865 Knjaz Mihajli kishte nxjerrė ligjin pėr kolonizimin e vendeve tė pushtuara. Me atė ligj territoret, tė cilėt i posedonin shqiptarėt, sidomos nga Qarku i Nishit dhe i Pirotit u serbizuan, u kolonizuan menjėherė pas Kongresit tė Berlinit, me njohjen e Serbisė si shtet nga ky kongres.

Duhet theksuar se shqiptarėt deri kah fundi i shekullit XIX qenė te vendosur nė shumicėn e qyteteve, qytezave dhe fshatrave tė Qarkut (Kazasė) tė Nishit, tė Qarkut tė Vranjės, tė Qarkut tė Pirotit. Banorė shqiptarė kishte edhe nė vendet tjera, sidomos nė qytete, si p.sh. nė: Qupri, Paraqin, Uzhicė, Krushec, Aleksinc, Kralevė e deri nė Beograd.

Rreth 350 000 shqiptarėt vendas tė Sanxhakut tė Toplicės u dėbuan me dhunė ushtarako-policore nga mbretėria serbe e Obrenoviēėve gjatė luftės ruso-turke nė vitet 70-tė tė shek.XIX. Nė atė kohė u bė njė gjenocid dhe pastrim etnik total i kėsaj krahine shqiptare, kur janė vrarė e masakruar reth 70 000 shqiptarė, tė cilėt banonin nė afro 700 fshatra e qytete shqiptare tė Sanxhakut tė Toplicės. Me qėllime kriminale tė spastrimit etnik, janė zbrazur trojet me shumicė shqiptare tė Jagodinės, Kosanicės, Pirotit, Quprisė, Pllanės, Krushecit, Nishit, Leskocit, Gurdulicės, Vranjės, Pėrkupės, Kurshumlisė,… etj. Popullsia e shpėrngulur shqiptare, qė i shpėtoi plumbit dhe bajonetės serbe, u vendos nė jug tė trojeve shqiptare nė Kosovė dhe nė Maqedoni.

Nė fillim tė vitit 1878 situata nė frontin e luftės ruso-turke u pėrmbys plotėsisht. Pasi kaluan malet Ballkan, ushtritė ruse filluan tė pėrparonin me shpejtėsi nė drejtim tė jugut, pa ndeshur ndonjė rezistencė serioze nga ana e ushtrive osmane. Mė 4 janar 1878 ato pushtuan Sofjen, mė 18 janar Edrenenė dhe mė 28 janar arritėn nė fshatin Shėn-Stefan, nė periferi tė Stambollit. Nga paniku qė e pushtoi Perandorinė Osmane, pėrfituan ushtritė serbe, tė cilat marshuan pa vėshtirėsi drejt Toplicės nė Vilajetin e Kosovės dhe pushtuan Pirotin, Nishin, Leskocin, Pėrkupėn, Kurshumlinė, Vranjėn dhe nė fund tė janarit arritėn nė Gjilan. Po ashtu, ushtritė malazeze pushtuan mė 10 janar Tivarin, mė 19 janar Ulqinin dhe njė javė mė vonė dolėn nė brigjet e liqenit tė Shkodrės e tė lumit tė Bunės.

Nga njė ēėshtje territori, sot Krahina e Toplicės ėshtė shndėrruar nė njė ēėshtje "pronash" nga disa politikanė, historianė e publicistė, tė cilėt nuk kanė bosht kurrizor kombėtar. Kėta pseudopatriotė mjaftohen qė Serbia t'ua paguaj dėmshpėrblimin dhe ēmimin e pronave ish-pronarėve shqiptarė dhe ēėshtja tė mbyllet me kaq.

Por, ata harrojnė se prona ėshtė e shenjtė, ajo duhet t'i kthehet pronarit, qė ai vetė pastaj tė vendosė a do ta shesė apo jo. Pastaj, tė gjithė Shqiptarėt duhet ta dinė se Toplica as nuk shitet, as nuk blehet, ajo vetėm trashėgohet nga zotėrinjtė e saj - Shqiptarėt. Shqiptarėt e Toplicės duhet tė kthehen nė vendlindjen e tyre dhe nė pronat e tyre. Toplica ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet njė krahinė shqiptare, pjesė integrale dhe sovrane e Shqipėrisė Etnike.

SANXHAKU
Sanxhaku ėshtė krahina mė veri-perėndimore e Shqipėrisė Etnike. Serbia ėshtė pėrpjekur vazhdimisht ta mbuloj me njė harresė publike gjendjen dhe emrin e Sanxhakut. Krahina e Sanxhakut ka njė sipėrfaqe prej 8.686 km2 dhe njė popullsi prej 530 000 banorėsh, nga tė cilėt 67 pėrqind janė boshnjakė (prej tė cilėve gjysma janė shqiptarė tė asimiluar qė ende belbėzojnė shqip) dhe tė tjerėt serbė, malazezė, shqiptarė etj. Krahina ėshtė e ndarė ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi (2/3 e territorit nėn Serbi dhe 1/3 e saj nėn Mal tė Zi). Diskriminimi i thellė qė i ėshtė bėrė dhe po i bėhet popullsisė joserbo-malazeze tė Sanxhakut, e ka shtyrė atė qė shpesh tė protestojė hapur, duke kėrkuar tė drejtat dhe liritė e veta kombėtare.

Nė tetor tė vitit 1991 nė Sanxhak ėshtė zhvilluar njė Referendum popullor, ku ėshtė votuar pėr Autonominė politike dhe territoriale, me tė drejtė bashkimi me Shtetin e Kosovės, ku 98 % e votuesve votuan pėr Referendumin.

Udhėheqėsit politik i kanė pėrcaktuar qartė kufinjtė e Sanxhakut dhe harta e tij ėshtė shpėrndarė nėpėr tė gjitha institucionet ndėrkombėtare qė nga Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė e deri te qeveritė e tė gjitha vendeve me peshė nė skenėn ndėrkombėtare.

Qė nė fillimet e shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė, sanxhakasit u deklaruan pėr shkėputje nga Sėrbia dhe Mali i Zi dhe pėr bashkim ose me Kosovėn, ose me Bosnjen. Por vitet qė pasuan, Sanxhakun mė tepėr e larguan nga Kosova dhe shqiptarėt dhe mė shumė e afruan me Bosnjėn dhe boshnjakėt, pėr arsye se shqiptarėt e robėruar i kanė hallet e veta, kurse Shqipėria londineze nuk ėshtė nė gjendje tė pėrkrahė e tė ndihmojė sa duhet Shqiptarėt e jo mė Sanxhakasit.

Diplomacia boshnjake, edhe pse e ndodhur nė katarzin e luftės, u tregua mė e shkathėt se sa ajo shqiptare. Tani gjithnjė e mė tepėr Sanxhaku po del nė skenėn politike si faktor qė mė shumė i pėrket ēėshtjes boshnjake se sa asaj shqiptare. Gjithė ambasadat boshnjake nėpėr botė kanė marrė pėrsipėr afirmimin e ēėshtjes sė Sanxhakut. Po ashtu faktori Sanxhak po luan njė rol tė rėndėsishėm edhe nė vetė Bosnjen. Luftėtarėt mė tė shkathėt dhe komandantėt mė tė shquar nė ushtrinė boshnjake janė pikėrisht sanxhakasit.

Natyrisht, Sanxhaku nuk paraqet ndonjė faktor tė rėndėsishėm ekonomik, siē paraqet Kosova, por ai ėshtė jashtėzakonisht i rėndėsishėm nė aspektin gjeopolitike e gjeostrategjik. Aktualisht, territoret e Bosnjės, me pėrjashtim tė qytetit tė Gorazhdės, i cili ėshtė nėn mbrojtje tė OKB-sė, nuk kanė dalje nė Sanxhak. Njė ndėr qėllimet prioritare boshnjake, sipas udhėheqėsve tė tyre ushtarakė, ėshtė shpėrthimi nė kėtė drejtim dhe dalja nė Sanxhak. Futja e zjarrit brenda kufinjve republikanė tė Serbisė do tė nxiste reaksione zinxhirore nė vetė Serbinė dhe Malin e Zi, gjė qė do t'u lehtėsonte punė boshnjakėve. Kuptohet, as Kosova nuk ka se si tė mbetet jashtė kėtyre operacioneve ushtarake, sepse ajo kufizohet me Sanxhakun, i cili, nė fund tė fundit, ėshtė pjesė integrale e territoriale e saj. Shqipėria dhe Shqiptarėt duhet tė jenė tė pėrgatitur pėr ēdo rrethanė tė re, qė mund tė krijohet nė tė ardhmen, qė t'i dalin zot Sanxhakut, si krahina mė veriore etnike e saj. Sanxhaku ėshtė njė "bombė me sahat", e cila herėdokur do t'i shpėrthejė Serbisė shoviniste nė dorė e nė fytyrė dhe do ta plandosė pėr tokė.

Kėrkesa e sanxhakasve pėr Autonomi bazohet nė tė drejtat historike dhe juridike. Sanxhaku ka qenė rajon autonom qė nė kohėn e Kongresit tė Berlinit. Ai u pushtua ushtarakisht mė 1912 nga Serbia, e cila e aneksoi dhe ia hoqi Autonominė. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore Kshilli Antifashist i Sanxhakut e shpalli atė Krahinė Autonome, por regjimi komunist titist ia hoqi kėtė tė drejė dhe madje administrativisht e ndau nė dy pjesė, duke ia aneksuar njė pjesė Serbisė dhe njė pjesė Malit tė Zi.

Populli i Sanxhakut asnjėherė nuk ka hequr dorė nga e drejta e tij pėr Autonomi Politiko-Territoriale dhe vetėvendosje, prandaj edhe nė shtator tė vitit 2006 prfaqėsuesit e katėr partive politike dhe tė 9 organizatave joqeveritare tė Sanxhakut nėnshkruan njė Deklaratė tė pėrbashkėt, ku kėrkojnė qė tė zgjidhet statusi i boshnjakve nė Serbi dhe qė Sanxhaku tė jetė njė krahinė Autonome Vetadministrative. Ato i kėrkojnė qeverisė serbe qė ajo tė zbatojė mė parė tė drejtat dhe Autonominė e Sanxhakut nė Serbi, pėrpara se tė kėrkojė "autonomi" pėr serbėt e Kosovės, tė cilėt janė tre herė mė pak nė numėr se popullsia josllave e Sanxhakut.

Fillimisht krahina e ndarė mė dysh e Sanxhakut ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi duhet qė tė bashkohet dhe tė shpallė Krahinėn Autonome tė Sanxhakut, qė pastaj populli i Sanxhakut tė vendosė vetė se me cilin shtet fqinj don tė bashkohet: me Kosovėn apo me Bosnjėn.

Pėrndryshe, historikisht, Krahina e Sanxhakut ka qenė dhe mbetet krahinė integrale e Shqipėrisė Etnike.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
agim__barja
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1410
Age: 51
Vendi: shqiperiaveriore
Profesioni/Hobi: EXSPERT I CESHTJESE KOMBETARE
Registration date: 24/10/2008

MesazhTitulli: Re: TOPLICA DHE SANXHAKU   Tue Apr 21, 2009 10:58 pm

Nė kohėn e sundimit turk krahina e Toplicės ka qenė pjesė e Vilajetit
tė Kosovės me emrin Sanxhaku i Toplicės (Nishit). Ēlirimi i viseve
tė Pashallakut tė Beogradit dhe 6 nahijet tjera gjatė viteve 1800-1875
nga sundimi osman ishte e drejtė legjitime e popullit serb. Mirėpo, nė anėn
tjetėr, pushteti serb largoi popullsinė joserbe nga ato treva. Kėshtu,
sipas dokumenteve historiografike, nga viti 1800 e deri nė vitin 1875 qarqet
ushtarake dhe qeveritare serbe i larguan nga viset e Toplicės dhe nga
Lugina e Moravės rreth 150.000 banorė shqiptarė. Regjimet e dinastisė
sė Obrenoviēve (1817- 1903) vazhduan politikėn terroriste shtetėrore ndaj
shqiptareve e boshnjakėve edhe gjat viteve 30-tė shekullit XIX, me
qėllim tė spastrimit etnik tė trojeve shqiptare.Serbizimi i trojeve shqiptare
Nė frymėn e kėsaj politike, qeveria e Principatės sė Serbisė urdhėroi
me 1832 qė ēdo shqiptar dhe boshnjak, qė kapet ne territorin e Serbisė, tė
goditet me nga 25 tė rėna me shkop! Ndėrsa me 1834 urdhėroi qė tė pėrdoret ushtria pėr tė djegur fshatrat shqiptare. Pushteti serb mė 1856,
me marrėveshjen e Paqes sė Parisit, kishte fituar njėfarė tė drejte qė t'i
largojė tė gjithė shqiptarėt nga qytetet e Shumadisė,si dhe nga
Hercegovina. Mė 2 Mars 1865 Knjaz Mihajli kishte nxjerrė ligjin pėr kolonizimin
e vendeve tė pushtuara.Me atė ligj territoret,tė cilėt i posedonin shqiptarėt, sidomos nga Qarku i Nishit dhe i Pirotit u serbizuan, u kolonizuan menjėherė pas Kongresit tė Berlinit, me njohjen e Serbisė si shtet
nga ky kongres. Duhet theksuar se shqiptarėt deri kah fundi i shekullit XIX qenė te vendosur nė shumicėn e qyteteve, qytezave dhe fshatrave tė Qarkut (Kazasė) tė Nishit, tė Qarkut tė Vranjės, tė Qarkut tė Pirotit. Banorė
shqiptarė kishte edhe nė vendet tjera, sidomos nė qytete, si p.sh. nė: Qupri, Paraqin, Uzhicė, Krushec, Aleksinc, Kralevė e deri nė Beograd. Rreth 350 000 shqiptarėt vendas tė Sanxhakut tė Toplicės u
dėbuan me dhunė ushtarako-policore nga mbretėria serbe e Obrenoviēėve
gjatė luftės rusoturke nė vitet 70-tė tė shek.XIX. Nė atė kohė u
bė njė gjenocid dhe pastrim etnik total i kėsaj krahine shqiptare, kur
janė vrarė e masakruar rreth 70 000 shqiptarė, tė cilėt banonin nė afro
700 fshatra e qytete shqiptare tė Sanxhakut tė Toplicės. Me qėllime
kriminale tė spastrimit etnik, janė zbrazur trojet me shumicė shqiptare tė
Jagodinės, Kosanicės, Pirotit, Quprisė, Pllanės, Krushecit, Nishit,
Leskocit, Gurdulicės, Vranjės, Pėrkupės, Kurshumlisė,… etj. Popullsia
e shpėrngulur shqiptare, qė i shpėtoi plumbit dhe bajonetės serbe, u vendos
nė jug tė trojeve shqiptare nė Kosovė dhe nė Maqedoni. Nė fillim tė vitit 1878 situata nė frontin e luftės ruso-turke u pėrmbys plotėsisht. Pasi kaluan
malet Ballkan, ushtritė ruse filluan tė pėrparonin me shpejtėsi nė drejtim
tė jugut, pa ndeshur ndonjė rezistencė serioze nga ana e ushtrive osmane.
Mė 4 janar 1878 ato pushtuan Sofjen, mė 18 janar Edrenenė dhe mė 28 janar arritėn nė fshatin Shėn-Stefan, nė periferi tė Stambollit. Nga paniku qė e pushtoi Perandorinė Osmane, pėrfituan ushtritė serbe, tė cilat marshuan pa
vėshtirėsi drejt Toplicės nė Vilajetin e Kosovės dhe pushtuan Pirotin,
Nishin, Leskocin, Pėrkupėn, Kurshumlinė, Vranjėn dhe nė fund tė janarit arritėn nė Gjilan. Po ashtu, ushtritė malazeze pushtuan mė 10 janar Tivarin, mė 19 janar Ulqinin dhe njė javė mė vonė dolėn nė brigjet e liqenit tė Shkodrės e tė lumit tė Bunės. Nga njė ēėshtje territori, sot Krahina e Toplicės ėshtė shndėrruar nė njė ēėshtje "pronash" nga disa politikanė, historianė e publicistė, tė cilėt nuk kanė bosht kurrizor kombėtar.
Kėta pseudopatriotė mjaftohen qė Serbia t'ua paguaj dėmshpėrblimin
dhe ēmimin e pronave ish-pronarėve shqiptarė dhe ēėshtja tė
mbyllet me kaq. Por, ata harrojnė se prona ėshtė e shenjtė, ajo duhet t'i
kthehet pronarit, qė ai vetė pastaj tė vendosė a
do ta shesė apo jo. Pastaj, tė gjithė Shqiptarėt duhet ta dinė se Toplica
as nuk shitet, as nuk blehet, ajo vetėm trashėgohetnga zotėrinjtė e saj -
Shqiptarėt. Shqiptarėt e Toplicės duhet tė kthehen nė vendlindjen e tyre
dhe nė pronat e tyre. Toplica ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet njė
krahinė shqiptare, pjesė integrale dhe sovrane e Shqipėrisė Etnike. Sanxhaku
Sanxhaku ėshtė krahina mė veri-perėndimore e Shqipėrisė Etnike.
Serbia ėshtė pėrpjekur vazhdimisht ta mbuloj me njė harresė publike
gjendjen dhe emrin e Sanxhakut. Krahina e Sanxhakut ka njė sipėrfaqe prej 8.686 km2 dhe njė popullsi prej 530 000 banorėsh, nga tė cilėt 67 pėrqind janė boshnjakė (prej tė cilėve gjysma janė shqiptarė tė asimiluar qė ende belbėzojnė shqip) dhe tė tjerėt serbė, malazezė, shqiptarė etj.Krahina ėshtė e ndarė ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi (2/3 e territorit
nėn Serbi dhe 1/3 e saj nėn Mal tė Zi). Diskriminimi i thellė qė i ėshtė
bėrė dhe po i bėhet popullsisė joserbo-malazeze tė Sanxhakut, e ka
shtyrė atė qė shpesh tė protestojė hapur, duke kėrkuar tė drejtat dhe liritė
e veta kombėtare. Nė tetor tė vitit 1991 nė Sanxhak ėshtė zhvilluar
njė Referendum popullor, ku ėshtė votuar pėr Autonominė politike dhe
territoriale, me tė drejtė bashkimi me Shtetin e Kosovės, ku 98 % e
votuesve votuan pėr Referendumin. Udhėheqėsit politik i kanė pėrcaktuar qartė kufinjtė e Sanxhakut dhe harta e tijėshtė shpėrndarė nėpėr tė gjitha institucionet ndėrkombėtare qė nga Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė e deri te qeveritė e tė gjitha vendeve me peshė nė skenėn ndėrkombėtare. Qė nė fillimet e shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė, sanxhakasit u deklaruan pėr kėputje nga Serbia dhe Mali i Zi dhe pėr bashkim ose me
Kosovėn, ose me Bosnjėn. Por vitet qė pasuan, Sanxhakun mė
tepėr e larguan nga Kosova dhe shqiptarėt dhe mė
shumė e afruan me Bosnjėn dhe boshnjakėt, pėr arsye se shqiptarėt e
robėruar i kanė hallet e veta, kurse Shqipėria londineze nuk ėshtė nė
gjendje tė pėrkrahė e tė ndihmojė sa duhet Shqiptarėt e jo mė Sanxhakasit.
Diplomacia boshnjake, edhe pse e Nė shiritin e kohės
TOPLICA dhe SANXHAKU, njė histori e paharruar Shqiptarėt deri kah fundi i
shekullit XIX qenė te vendosur nė shumicėn e qyteteve, qytezave dhe
fshatrave tė Qarkut (Kazasė) tė Nishit, tė Qarkut tė Vranjės, tė Qarkut tė Pirotit. Banorė shqiptarė kishte edhe nė vendet tjera, sidomos nė qytete, si p.sh. nė: Qupri, Paraqin, Uzhicė, Krushec, Aleksinc, Kralevė e deri nė Beograd
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
agim__barja
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1410
Age: 51
Vendi: shqiperiaveriore
Profesioni/Hobi: EXSPERT I CESHTJESE KOMBETARE
Registration date: 24/10/2008

MesazhTitulli: Re: TOPLICA DHE SANXHAKU   Tue Apr 21, 2009 11:00 pm

Malėsia e Gollakut tė Bujanovcit ka mbetur pa asnjė shqiptar

- Nga retrospektiva nė ngritje tė ndėrgjegjes historike apo rifreskimit tė trurit -
Aktualisht nė Kosovė po pėrballemi edhe me njė skenar tė Serbisė tė cilin po e vė nė lojė bashkėsia ndėrkombėtare pėr ndarje tė Kosovės, pėrmes tė ashtuquajturit 6 pikėsh famoz tė OKB-sė. Nė realitet, ky ėshtė 6 pikėshi serb pėr “ruajtjen e sovranitetit tė shtetit serb” nė Kosovė.

Kjo gjendje politike e presioneve dhe e shantazheve tė papara bėnė qė shqiptarėt tė harrojnė edhe historinė mė tė afėrm e lėre mė tė mendohet pėr njė retrospektivė shekullore. Megjithatė, dikush duhet tė bėjė diēka nė mbajtjen e kujtesės historike, ndėrsa pėr politikat ditore duhet tė pėrkujdesen ata qė kanė marrė mandatin nga populli me votėn e lirė e demokratike.

Tė rikujtojmė se jo shumė vite pėrpara, sikurse aktualisht flitej pėr shpėrngulje, pėr kthime nė vatrat e tyre tė etnive tė ndryshme, sidomos tė serbėve dhe komuniteteve tjera jo-shqiptare. Edhe pse shpėrngulja nuk ka reshtur edhe pėr shqiptarėt, nė kėtė rrafsh nuk dėgjohej e nuk dėgjohet tė flitet fare. Ata u shpėrngulėn dhe po shpėrngulen nga Kosova, nga Kosova lindore dhe trojet tjera etnike dhe askush nuk qanė kokėn pėr kėtė.

Mė e turpshme ėshtė qė edhe mediat janė vėnė vetėm nė shėrbi tė politikės ditore duke i margjinalizuar shumė aspekte tė rėndėsishme tė historisė sonė, qė duket se ėshtė e gjykuar qė tė pėrsėritet vazhdimisht pėr ne shqiptarėt.

Ndoshta individėt kėnaqen me moton qė dėgjohet aq shpesh nė popull, se “ka boll shqiptarė” dhe nuk ėshtė aq me rėndėsi edhe nėse shpėrngulen. Sipas kėsaj logjike, me rėndėsi, qė duhet tė preokupohemi nė vazhdimėsi ėshtė shpėrngulja e serbėve dhe tė tjerėve nga Kosova.

Pėr shkak tė kėsaj as qė mendohet pėr njė aspekt tepėr me rėndėsi historike e politike - shpėrngulja e shqiptarėve nga trojet e tyre shekullore, jo vetėm nga Kosova por edhe nga Kosova Lindore, qė tashmė ėshtė njė proces pothuajse i pėrfunduar.

Cilat janė fshatrat e Malėsisė tė cilat ngjajnė nė fantazmė?

Nė kėngėt popullore, patriotike, por edhe nė historinė mė tė re kemi dėgjuar dhe lexuar shumė pėr “Mollėn e kuqe” dhe pėr trojet shqiptare qė dikur ishin plot me shqiptarė nė “zemėr” tė Serbisė. Vazhdojmė tė kėnaqemi me melosin e bukur e patriotik dhe me pėrkujtimet se njė kohė na ishte…., ē’na ishte.

Megjithatė, kėto mbeten vetėm kėngė dhe dėshirat e bukura qė njė ditė do tė kthehen shqiptarėt nė kėto troje, e nė anėn tjetėr asgjė nuk bėjmė pėr ruajtjen e trojeve tjera qė po e pėrjetojnė tė njėjtin fat si ato nga “Molla e Kuqe, gjegjėsisht, Toplica e Ninishit, por me njė proces tjetėrfare, pa zhurmė dhe pa dhunė.

Ka disa vjet qė Malėsia e Gollakut tė Bujanovcit, gjegjėsisht me fshatrat, Zarbincė, Suharrnė, Novosellė, Pribovc, Qarr dhe Ramnabuqė, ka mbetur gati pa asnjė element shqiptar. Ka disa vjet qė mediat dhe institucionet kanė mbuluar nė heshtje “mortore” kėtė proces tė deshqiptarizimit tė kėtyre trojeve. Ka disa vjet qė kėto troje i pėrngjajnė fantazmave dhe tregimeve tė gjyshėrve dhe baballarėve tanė se “dikur trojet qė dalin, pak pėr tej kėtyre fshatrave na ishin plot me shqiptarė, ndėrsa na larguan shkiet me dhunė.

Ku shtrihen kėto troje shqiptare nė sferėn gjeografike?

Zarbinca, Pribovci, Qarri dhe Ramnabuqa kufizohen me malėsinė e Kamenicės, ndėrsa Suharrna dhe Novo Sella i afrohen krejtėsisht Vranjės.

Ndarja e tyre nga Kosova ėshtė bėrė pėr shkaqe politike, sepse nuk ėshtė logjike njė ndarje e tillė gjeografike, ku disa fshatra janė shumė afėr Vrajės dhe tė tjerat kufizohen me Malėsinė e Kamenicės e bien nė Komunėn e Bujanovcit, qė s’kanė asnjė lidhje as gjeografike e tė tjera.

Tė gjitha kėto fshatra kanė qenė etnikisht tė pastra shqiptare deri para 8 vjetėsh. Aktualisht nė kėto fshatra nuk banon gati askush.

Banorėt e kėtyre fshatrave qė deri dje kishin plane dhe synime tė mėdha, e qė faktohet me ndėrtimet e shtėpive dhe objekteve tė tjera pėrcjellėse qė ishin bėrė me vite tė tėra, vetėm e vetėm pėr tė jetuar nė trojet e tyre, tashmė janė akomoduar nė pjesė tė ndryshme tė Kosovės.

Ėndrrat e tyre pėr ndėrtimin e jetės nė trojet e tyre tė lindjes, mbetėn vetėm ėndrra.

Cilat ishin shkaqet e shpėrnguljes?

Shkaqet qė quan deri te njė shpėrngulje masive tė banorėve tė Malėsisė janė tė shumta. Megjithatė, shkaku mė kryesor ėshtė ai i ndjenjės sė pasigurisė, gjegjėsisht shkaku psikologjik.

Procesi i shpėrnguljes ka filluar qė nga vitet 60-ta, por njerėzit janė larguar pėr shkaqe ekonomike dhe ekzistenciale. Gjatė luftės sė fundit tė UĒMB-sė me forcat serbe, ku kėto fshatra ishin bazė e fuqishme e forcave shqiptare dhe ndodhėn shpėrngulje pėr shkak tė sigurisė dhe frikės nga pasojat eventuale. Tė gjithė tė shpėrngulurit ishin vendosur nė komunėn e Gjilanit dhe tė Kamenicės dhe njė numėr i vogėl shkuan nė Bujanovc. Ata u vendosėn kush te tė afėrmit, kush kishte gjetur ndonjė banesė ose shtėpi tė boshatisur, kryesisht tė serbėve e romėve.

Ata qė e udhėhoqėn luftėn dhe u kujdesėn qė tė nėnshkruajnė paqen, e qė mė vonė edhe zunė pozita tė ndryshme nė shoqėrinė e Luginės..., ose nuk e patėn idenė pėr pasojat, ose nuk menduan fare pėr njė gjė tė tillė.

Tė tillėt edhe sot nuk qajnė kokėn pėr ata qė mė nuk janė banorė tė kėtyre trojeve, e as qė e dinė se ku janė dhe nuk e kanė idenė ndoshta se ku gjenden kėto fshatra tė cilat paraqesin njė pasuri tė pamatshme pėr shoqėrinė shqiptare nė tėrėsi, por edhe pozitė tė rėndėsishme gjeo-strategjike nė rajon.

Ku dhe si jetojnė banorėt e Malėsisė sė Gollakut?

Ku janė sot banorėt e Malėsisė sė Gollakut tė Bujanovcit. Kjo ėshtė pyetja , pėr ēka askush nga udhėheqėsit as nė Kosovė e as Preshevė e Bujanovc nuk qajnė kokėn. Me siguri se shumė prej tyre as qė kanė ditur pėr kėtė proces, e si ta dinė se ku dhe si jetojnė kėta banorė, tashmė me njė vendbanim tė ri.

Ata sot mund t’i gjesh kudo dhe askund. Jeta e tyre ėshtė gjithėfare, varėsisht se kush, si ka mund tė gjendet nė atė gjendje kaosi dhe anarkie. Numri mė i madh i tyre jetojnė nė komunėn e Gjilani, por ka edhe prej tyre qė jetojnė nė komunėn e Kamenicės. Disa janė vendosur me qira, disa kanė “huazuar” ndonjė shtėpi rome apo serbe, ata qė kanė pasur mė shumė mundėsi ekonomike tashmė kanė ndėrtuar shtėpi tė reja dhe nuk e ndiejnė shumė mungesėn e vendlindjes.

Pas nėnshkrimit tė Marrėveshjes Paqėsore tė Konēulit, shumė organizata humanitare ofruan ndihmat e tyre pėr tu mundėsuar kthimin e banorėve nė trojet e veta. Kėto ndihma konsistonin nė ushqim, veshmbathje, madje edhe nė pajisje bujqėsore dhe nė kafshė shtėpiake. Tė gjitha kėto ndihma banorėt i kanė marrė, pėr njė kohė tė gjatė, por asnjėri prej tyre nuk ka vendosur pėr tu kthyer. Kjo ka ndodhur pėr shumė arsye, por para sė gjithash ishte frika dhe pasiguria. Por, ka munguar njė fushatė informimi dhe bashkėbisedimi, pse jo edhe solidarizimi nga institucionet pėrkatėse nė Bujanovc e Preshevė, por edhe nė Kosovė.

Edhe sot, kur kemi njė ofenzivė serbe pėr tė rrėmbyer sa mė shumė qė mundet pjesė tė Kosovės, nuk ėshtė vonė tė veprohet, deri sa nuk ėshtė bėrė tepėr vonė. Atje mund tė jetohet nė paqe, askush nuk e pengon askėnd.

Aktualisht nuk mund tė arsyetohemi se kėto vise u shpėrngulėn me dhunė, presion, megjithatė kėto troje po pėrjetojnė fatin e Toplicės sė Nishit....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
agim__barja
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1410
Age: 51
Vendi: shqiperiaveriore
Profesioni/Hobi: EXSPERT I CESHTJESE KOMBETARE
Registration date: 24/10/2008

MesazhTitulli: Re: TOPLICA DHE SANXHAKU   Tue Apr 21, 2009 11:06 pm

Shqiptarėt nė Turqi
Data: Monday, 06 April @ 00:00:00 CEST
Argumenti: Data Historike

Si pasojė e doktrinės sė shenjtė serbe dhe si pasoj e migrimit shqiptarė gjatė kohės sė perandoris Omane njė numėr i konsiderueshem i shqiptarvė kanė marr shtetėsin e Turqisė pas krijimit tė saj...

Pėr shkak tė mungeses sė regjistrimit tė popullsisė sipas racės edhe numri i shtetasve turk me prejardhje shqiptare nuk mund tė dihet saktėsisht.
Si do qė tė jetė dihet se nė Stamboll ka pasur familje tė racės shqiptare qė kanė jetuar dhe punuar aty. Mirėpo shumica e shtetasve turk tė racės shqiptare anė tė ardhur nga teritoret e Sanxhakut tė Nishit, Vilajetit tė Kosovės, Sanxhaku i Manastirit dhe Sanxhaku i Janinės, tė gjitha kėto njėsi administrative tė asaj kohe.
Shifrat e numrit tė shtetasve turk me prejardhje shqiptare janė tė ndryshme nga 500 000 deri nė 5 mil. Si do qė tė jetė njė pjesė e tyre, sipas njė aktivisti qė kujdeset pėr mardhėnjet me vendlindjen d.m.th Kosovėn vetėm nė Bursa dhe rrethinė gjenden diku 200 000 shtetas turk tė racės shqiptare.

Sanxhaku i Nishit njėsi administrative-teritoriale e Perandoris Osmane me qėndėr nė Nish, nė krahinėn shqiptare Toplica e plaēkitur nga Pashalluku i Beogradit.
Sanxhaku i Nishit sė bashku pėr dallim nga Vilajeti i Kosovės i cili sipas mendimit tė historianėve Evropian sebėt e kanė "ēliruar" nga sundimi turk dhe pas njė gjenerate atyre i ėshtė marrė plaēka nga shqiptarėt dhe NATO . Me fjalė tė tjera edhe nga shkencėtarėt e Evropės edhe pse me njė vonesė prej njė gjenerate tė njerzėve kanė filluar tė dallohet "plaēka" nga "pasuria e patundėshme" e cila siē po shihet pėr serbėt gjendet diku nė rrethinėn e Moskės.
Shpėrnguljet e mėdha me 1877/1878
Nė luftėn ruso-osmane, Sėrbia dhe Mali i Zi menjėherė u rreshtuan nė anėn e Rusisė me qėllim qė tė realizonin aspiratat ekspansioniste nė drejtim tė trojeve etnike shqiptare. Luftimet serbo-osmane u zhvilluan kryesisht nė trevat shqiptare tė Sanxhakut tė Nishit qė i takonin Vilajetit tė Kosovės. Pas humbjeve tė njė pas njėshme dhe me tėrheqjen e ushtrisė Osmane nga kėto troje, Serbia para syve tė fuqive tė mėdha dhe me bekimin e tyre kryente spastrimin etnik. Si rezultat i dhunės, terrorit, masakrave dhe gjenocidit tė ushtrisė serbe ndaj popullit autokton shqiptar me qindra e mijėra shqiptar u detyruan t'i braktisnin vatrat e tyre duke u vėndosur si muhaxher (refugjat) nė brendi tė Vilajetit tė Kosovės dhe me gjerė. Nė ketė kohė para tytave tė soldateskes serbo-malazeze u shpėrngulėn rreth 160 mijė shqiptar. Kėshtu u spastruan etnikisht 640 vendbanime shqiptare tė rrethit tė Nishit, tė Prokupjes, Leskocit, Vranjės, Kurshumlisė etj. Me kėto akte anticivilizuese dhe antishqiptare Serbia dhe Mali i Zi ngushtuan edhe mė hapsirėn kombtare shqiptare duke krijuar kėshtu parakushte pėr rrezikim tė metejshėm tė trojeve shqiptare nė pėrgjithėsi dhe tė Kosovės nė veēanti. (Burimi: Historia e Popullit Shqiptar - hartuar nėn drejtimin e Institutit tė Historisė)
Dėshmi
"...Pothuajse tė gjitha banorėt e pjesės perendimore tė Sanxhakut tė Nishit lė dorėzuar Serbisė, ishin shqiptar tė besimit mysliman... prandaj kur ky sanxhak u pushtua nga ushtria serbe, popullsia nuk i bėri ballė pushiuesit. Ajo e tėra iku nė Vilajetin e Kosovės duke lėnė tėrė vendin tė braktisur." John Ross
"... nė acar dhe tė ftohtė tė madh tė dimrit tė vitit 1877-1878 pashė njerėz duke ikur tė zhveshur e tė zbathur qė kishin braktisur dhomat e veta tė ngrohta me pėrplot mall.....Pėrgjatė rrugės Gėrdelicė-Vranjė dhe deri nė Kumanovė, nė tė dy anėt e rrugės vėreheshin kufomat e fėmijėve, tė pleqėve e tė tjerėve qė kishin vdekur nga tė ftohtit." Josip H. Kostiq; Mėsues - dėshmitar i kohės.
Muhaxhirėt
Kolonat e Shpėrnguljeve te shqiptarve nga trojet e veta - dėbimi i shqiptarėve nga Sanxhaku i Nishit 1833-1878. Dėbimet e shqiptarėve nga trekėndshi i Toplicės 1878-1881
Shembull ėshtė vendbanimi Klaiqi ishte fshat nė komunėn e Lebanės tė Jabllanicės (sot Serbia jugore), dikur i banuar me shqiptarė tė cilėt u dėbuan me dhunė nga pushtuesit serb.Fshati kufizohet me fshatrat e dikurshme shqiptare si Gėrguroci, Bajra, Poroshtica, Llapashtica etj. Nga ky vendbanim e kan prejardhjen banorėt e fshatit Kokaj nė Karadak, mandej banorėt e lagjes Klaiq tė qytetit tė Gjilanit ,( tė cilit ende i kan pronat e tyre nė Klaiq tė nacionalizuara pas Luftės sė Dytė Botrore) muhaxhirėt e fshatit Kokaj gjegjėsisht njė lagje e fshatit Ranatoc i cili ndodhet nė Malet e Karadakut komuna e Preshevės.
Dėbimet e shqiptarėve nga trekėndshi i Toplicės 1878-1881
Qė nga viti 1833 kur Serbia kishte fituar autonomi kulturore nga Perandoria Otomane, kishte filluar planet jo vetėm pėr pushtimin e tokave shqiptare, por edhe pėr zhdukjen e tyre nga faqja e dheut. “Naēertanija” e Ilija Garashanini-t ishte njė platformė dhe program pėr dėbimin e shqiptarėve nga platformė dhe program pėr dėbimin e shqiptarėve nga trojet e veta. Ky program ishte konstruktuar nė vitin 1844, ndėrkohė qė ishte realizuar gjatė dhjetorit 1877 dhe janarit 1878. Gjatė kėsaj kohe, tė gjitha faktet historike thonė se janė pėrzėnė nga trojet shekullore afro 700 vendbanime. Trojet shqiptare nuk kishin pėsuar tragjedi mė tė madhe dhe kaq ngushtim tė hapėsirės gjeografike, askurrė mė parė. Shqiptarėt nė ato vise ishin vendas, qė dėshmohet edhe nė dokumentet e hershme. Nė “Regjistrimin turk tė vitit 1455. Pra edhe pse kjo trevė qe nga parahistoria ishte e banuar me fise ilire, autorė tė ndryshėm serbė pėrpiqen qė shqiptarėt t'i nxjerrin si kolonizues tė tokave serbe. Sipas Jovan Cvijiqi-t, Dushan Popoviqit, Luba Stojanoviqit, Vlladimir Stojanoviqit, Anastasije Urosheviqit e shumė tė tjerėve, familjet shqiptare si kolonizues kanė depėrtuar deri nė Toplicė, Leskoc, Vrajė e gjetiu pas “ Dyndjes sė madhe serbe” tė vitit 1690. Sipas burime arkivore, por edhe sipas njė burimi serb deri nė mes tė shek.XIX vetėm nė rrethinė tė Leskocit dhe tė Prokuples ishin mė se 300 fshatra shqiptare, kurse deri nė vitin 1877 vetėm nė rrethinė tė Pustarekės dhe tė Jabllanicės ishin 1539 shtėpi shqiptare. Me depėrtimin e ushtrisė serbe, andej fshatit Bucė, pothuajse nuk kishte mbetur asnjė familje shqiptare. Kėshtu nga Pustareka e Jabllanica pothuajse tė gjitha familjet shqiptare u nisėn kėmbė drejt Gollakut. Se ēfarė terrori ėshtė bėrė mbi shqiptarėt, dėshmon e dhėna se pas dėbimit tė shqiptarėve, Serbia nė krye me Mita Rakiqi kishte dėrguar ekipe pėr ta popullzuar atė pjesė me kolonistė para se tė mbahej Kongresi i Berlinit. Ekipet pėr formimin e komunave dhe regjistruesit, ndėr tė tjera, shkruanin: "Kėtu tė gjitha fshatrat kanė qenė shqiptare, tani janė tė shkreta, tė djegura dhe tė rrėnuara, prandaj edhe nuk mund tė formohen komuna “. Tė djegura, tė shkreta dhe tė rrėnuara, regjistruesit i kishin shėnuar 53 fshatra. Se ēka kanė pėrjetuar shqiptarėt gjatė dėbimit secila familje ėshtė njė histori nė vete, por vlen tė pėrmendet edhe njė fragment i udhėpėrshkruesit serb, Sreten Popoviq qė, ndėr tė tjera, shkruante:"Ato net, shumė familje shqiptare duke udhėtuar me fėmijėt e tyre, nga acari i madh pėsuan humbje tė mėdha nė njerėz. Shumė fėmijė nė qerre ose nė shpinė tė nėnės u ngrinė dhe vdiqėn. Kishte raste tė shumta kur edhe pleqtė vdisnin nga tė ftohtit." Qystendili i Bullgarisė nė janar tė vitit 1878 ishte pėrplot shqiptarė, sikur Bllaca e prillit tė vitit 1999. Pėr fatin e mirė tė kėtij populli, pėr dallim nga vitet 1877-1878, kėtė herė, kėtė katrahurė po e pėrcillte e tėrė bota, kurse shtetet mė tė fuqishme e mė demokratike, nė krye me SHBA-tė dhe Britaninė e Madhe u vunė nė krah tė drejtėsisė dhe bashkė edhe me shtete tė tjera e ndihmuan kėtė popull qė tė kthehej nė tokėn e tij shekullore.
Baladė Kosovare
Ē'ka kanė bjeshket o bre qe ushtojne.
Ē'ka kanė lugjet o bre qe po fshajne,
Ē'ka kanė malet qe s'mugullojne,
Ē'ka ka hana qe s'po shndrit,
Ē'ka ka djelli qe s'po ban drite,
Ē'ka kanė shpendet qe s'po knojne,
Ē'ka kanė qyqet o bre qe s'vajtojne.
Muhaxhiret kah po shkojnė,
Kane lan toke e kanė lane shpi,
Kane lane dhen e kanė lane dhi,
Kane lane buken cerek me hi,
Kane lane corben n'veksht te zi,
Kane lane sofren t'shtrume n'shpi,
Kane shkue miqte buke po u ngi,
Kane lane zhgujt o nveg pa u krye,
Kane lane pajen cikat pa marue,
Kane met nuset te dhandri pa shkue,
Kane met krushqit e bre pa u kthye,
Kane met djemtė o dhander pa hi,
Ohh... muhaxhiret o bre kah po shkojnė,
Dru e gurė o bre c'po vajtojne,
Bari n'toke o bre s'po mbin,
muhaxhiret kanė marrė dynjane n'sy
Vdesin n'bore e vdesin n'shi,
Vdesin pleqe o bre vdesin te rinj,
Vdesin gra e vdesin fėmijė.
Muhaxhiret bre kah po shkojnė,
Pėr ta malet po vajtojne,
buke pa ngrane e ujė pa pi,
Kane marrė udhėn pėr Shqipni,
Udhen e gjatė o bre pėr Turki,
oh..kush njeh Zot, bre din e iman
Muhaxhireve konak ju ban,
Muhaxhiret brenda i shtin,
Shtronju mirė o bre pėr me fjet,
Se ju con Zoti n'xhehnet,
Se jua kthen o Zoti n'nahiret.

Sanxhaku i Manastirit gjatė kohės sė perandorisė Osmane ishte pjesė administrative. Qendėr e sanxhakut ka qenė qyteti Manastiri.
Sipas shėnimeve tė viteve 1905-1906 nė kėtė sanxhak jetonin 978 559 banorė. Shėnimet japin tė dhėna pėr pėrkatėsin fetare tė 457,994 banorėve mysliman (tė racės/kombėsisė shqiptar dhe turke), 264,008 krishterė ortodoks tė racės shqiptare dhe vllahe, 198,335 bullgarė, 55,108 grekė, 2,760 romė dhe 354 tė krishterė katolik dhe protestantė tė racės shqiptare.
Vilajeti i Shkupit mė vonė i Kosovės ishte njė ndarje administrative gjatė sundimit tė perandorisė Osmane. Krijimi i tij ėshtė bėrė mė 1873 i njohur si Vilajeti i Prizrenit ku e kishte edhe qendrėn. Nė kėtė kohė Vilajeti i Kosovės shtrihej nė territoret e Kosovės sė vitit 2000, sanxhakut tė Dibrės, sanxhakut tė Shkupit dhe sanxhakut tė Nishit. Nė veri dhe veri-lindje kufizohej me Serbinė, nė jug-lindje me Maqedoninė, nė jug me vilajetin e Manastirit, nė jug-perėndim me vilajetin e Shkodrės, ndėrsa nė veri-perėndim me Malin e Zi dhe Bosnjėn.
Historia
Vilajeti i Kosovės ėshtė themeluar nė vitin 1877; valiu i parė i vilajetit tė Kosovės ka qenė Halil Rifat Pasha, i cili udhėheqte vilajetin e Kosovės. Nė pėrbėrje tė vilajetit tė Kosovės kanė qenė 6 sanxhaqet - rrethet, tė cilat i udhėhiqnin muttesarrifėt apo kryetarėt e rretheve. Nė kuadėr tė sanxhaqeve kanė qenė kazatė, e nė kuadėr tė kazave - nahijet. Vilajeti i Kosovės kufizohej nė lindje me Bullgarinė, nė perėndim me vilajetin e Shkodrės, Malin e Zi dhe Bosnjėn e Hercegovinėn, nė veri me Serbinė dhe nė jug me vilajetin e Manastirit dhe vilajetin e Selanikut. Vilajeti i Kosovės, duke filluar nė lindje nga qyteti i Shtipit e deri nė perėndim tek qyteti i Plevljes, pėrfshinte njė territor shumė tė gjerė gjeografik. Si kryeqytet i vilajetit tė Kosovės ka qenė Prishtina prej vitit 1879 e gjer nė vitin 1893, ndėrsa prej vitit 1893 e gjer nė vitin 1912 ka qenė Shkupi.

Demografia
Nė vilajetin e Kosovės jetonin kryesisht shqiptarėt, turqit dhe boshnjakėt, si myslimanė shumicė, si dhe me pakicė bullgarėt, serbėt, grekėt, vllehtė, si tė krishterė. Nė vitin 1893 kishte gjithsej 847.419 banorė, prej tė cilėve 507.800 myslimanė dhe 340.339 tė krishterė.
Struktura e popullsisė dhe kufirit tė vilajetit si duket me kalimin e kohės e sidomos pas luftrave ballkanike ka pėsuar ndryshime tė mėdha. Kėshtu mė 1921 ė hapsirėn e ish vilajetit popullsia pėrbėhej nga shumica shqiptare si dhe nga njė numėr serbėsh dhe maqedonas. Numri i banorėve nė vitin 1921 ishte 490 500 frymė. Ku 62,0 % e kėsaj popullsi pėrbėhej nga shqiptarėt, 26,7 % serbėt dhe 3,9 % turqit.
Administrimi


Vilajet i Kosovės 1877
Nėn administrimin e Vilajetit tė Kosovės hynin disa sanxhaqe si:


Ish-Dardania dhe S. ri i Shkupit i njohur mė vonė si V. i Prizrenit ose V. i Kosovės
Sanxhaku i Shkupit : kazaja Shkup, Kumanovė, Kaēanik, Shtip, Radovish, Koēan, Kratovė, Peēevė, Egri-Palankė.
Sanxhaku i Prizrenit : kazaja Prizren, Lumė, Tetovė.
Sanxhaku i Pejės : kazaja Pejė, Gjakovė, Guci, Beranė, Tėrgovishtė.
Sanxhaku i Prishtinės : kazaja Prishtinė, Mitrovicė, Vuēitėrnė, Gjilan, Preshevė.
Sanxhaku i Pazarit tė Ri : kazaja Pazari i Ri, Senicė, Kolashin, Akovė, Novi Varoshi, Prepoljė.
Administratorėt zyrtarė
periudha amdiministratori lindi - vdiq mė:
Vilajeti i Prizrenit
Qershor 1869 - Janarar 1871 Ismail Rahmi Pasha Tepedelenlizade 1806 - 1875
Janarar 1871 - Nėntor 1871 Safvet Pasha Tatar - 1895
Nėntor 1871 - Gusht 1872 Galib Pasha Sari

Gusht 1872 - Prill 1873 Abdurrahman Nureddin Pasha 1836 - 1912
Prill 1873 - Maj 1873 Mehmed Akif Pasha Arnavud Kalkandelenli 1822 - 1893
Maj 1873 - Prill 1874 Hüseyin Hüsnü Pasha - 1877
1874 - 1877 ....

Vilajeti i Kosovės
Shkur 1877 - Qershor 1878 Halil Rifat Pasha 1827 - 1901
Qershor 1878 - Dhjetor 1879 Mehmed Nazif Pasha Manastirli 1832 - 1889
Dhjetor 1879 - Gusht 1880 Hüseyin Fikri Pasha - 1888
Gusht 1880 - Qershor 1881 Osman Nuri Pasha Potirikli

Qershor 1881 - Korrik 1883 Ahmed Hifzi Pasha 1832 - 1900
Korrik 1883 - Tetor 1885 Abdi Pasha

Tetor 1885 - Tetor 1889 Mehmed Faik Pasha Selanikli 1838 - 1908
Tetor 1889 - Dhjetor 1890 Ahmed Eyyub Pasha 1833 - 1894
Dhjetor 1890 - Qershor 1891 Abdülkadir Kemali Pasha - 1892
Qershor 1891 - Korrik 1892 Mehmed Shakir Pasha - 1898
Korrik 1892 - Dhjetor 1893 Edhem Pasha

Dhjetor 1893 - Prill 1900 Hafiz Mehmed Pasha Erzurumlu (I-ra) 1847 - 1903
Prill 1900 - Janar 1903 Mehmed Reshad Bey

Janar 1903 - Prill 1903 Hafiz Mehmed Pasha Erzurumlu (II-ta) 1847 - 1903
Prill 1903 - Prill 1905 Shakir Pasha

Prill 1905 - Gusht 1908 Mahmud Shevket Pasha 1856 - 1913
Gusht 1908 - May 1909 Mehmed Hadi Pasha Bagdadli 1861 - 1932
May 1909 - Gusht 1909 Hüseyin Hüsnü Pasha 1856 - 1926
Gusht 1909 - Nėntor 1910 Ali Mazhar Bey

Nėntor 1910 - Nėntor 1911 Halil Bey

Nėntor 1911 - Gusht 1912 Mazhar Bey

Gusht 1912 Ali Galib Pasha Müstedami 1863 - 1918
Pėrgatiti:Flori Bruqi
Posted by AGJENCIONI FLOART-PRESS
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

TOPLICA DHE SANXHAKU

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -