Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 11:48 am

fla





SULO NELO GĖRBI

















ORIGJINA



DHE VAZHDIMĖSIA



E FISIT GĖRBI. . .











Monografi







Marin Barleti, 2008













SULO NELO GĖRBI

“ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT

GĖRBI”

monografi





REDAKTOR: Kristaq F. Shabani IWA, W.P.S

KORREKTOR LETRAR: Izet [ulli W.P.S

RECENSOR: Qemal Nelo Gėrbi

Art grafik: Elton Galanxhi

Kompjuter: Mimoza Esheref Gėrbi

Kopertina: Autori

Copyright: © Sulo Nelo Gėrbi, 2008











Shtypur nė Shtypshkronjėn e Shtėpisė Botuese “Marin Barleti” Tiranė





Adresa e autorit:

Tel ++35581422200

Mobil ++355692422797











Kur personazhet bėhen jetėsorė



Tė ndėrmarrėsh nismėn pėr tė pasqyruar shpirtin e bukur, zemrėn e dashur, tė penelatėzosh personazhe me tė cilėt ke lidhėsi dhe afėrsi gjaku, tė hedhėsh dashuri e ndjenjė njerėzore, tė mundėsosh qė kujtimi tė ndezė drita trėndafili dhe tė rrezatojė, duke e nxjerrė nga errėsira permanente; t’u rimėsosh brezave se ēfarė do tė thotė tė pėrkujtosh e ndezėsh qirinj dritėsorė, tė evidentosh jetė tė prera nė mes, pa u plotuar dėshira, nė njė ikje me kokė tė kthyer pas, por, pasi ke bėrė tė pamundurėn tė humbasėsh jetėn edhe kur quhesh “JETĖ”; tė nxjerrėsh nė pah tė pathėnat ndonjėherė, tė sistemuara me njė dėshirė tė madhe hulumtuese pėr tė gjallėruar atė qė ka ikur, por krenare dhe pėr tė ndriēuar atė qė ėshtė prezente, por e panjohur, vetėkuptohet qė ėshtė realizimi i njė arkitekture tė madhe tė Kujtesės njerėzore… Po kėshtu ėshtė meritė tė rrokėsh njė gjeografi tė madhe, e cila, jo vetėm ėshtė prezente nė Qesarat e Tepelenė, nė Shqipėri, por edhe nė Itali, Greqi, Angli, SHBA, ku personazhet kanė emigruar apo rrisin nivelin e tyre kulturor, duke u pėrgatitur pėr ardhmėrinė nė vendet ku modernia, sistemi demokratik ėshtė i mirėqenė dhe i fortė… Kemi nevojė pėr kėtė ndriēim… Kemi nevojė pėr pėrvojėn energjike tė vendeve shumė tė zhvilluara. Dhe kėtė e rrokin edhe personazhet e origjinuara nga Qesarati i autorit tė kėsaj monografie. Gėrbajt tė pėrhapur kudo dhe njė buzėqesheje i lidh tė gjithė nė njė lidhėsi dashurore tė konturuar… Dukuri tė lidhėsisė sė fuqishme bashkėshortore shfaqin personazhet e kėtij libri, tė cilėt lidhen njėri me tjetrin duke krijuar celula tė qėndrueshme, madje dhe pėrtej Oqeanit, nė SHBA ku teksiania, Rozalindė, ka njė trinitet tė fortė origjine (Meksikane, Spanjolle dhe Amerikane) dhe gjen njė bashkėshort tipik nga Qesarati e pikėrisht nga fisi Gėrbi.

Formulimet biografike janė dhėnė me mjaft dashuri, tė thjeshta, tė prekshme dhe tė kuptueshme me njė stil po kaq tė thjeshtė, tė cilat ndritojnė dhe apelojnė pėr vijueshmėri shkrimi nga brezat qė do tė rrjedhin nga “burimi” i ripėrtėritjes njerėzore.

I tillė shfaqet nė kėtė libėr modest nga kompozicioni Sulo Gėrbi i njohur pėr poezitė e tij pėrkushtuar vendlindjes nė njė nostalgji fluturuese dhe embėlsore, i njohur gjithashtu pėr publicistikėn e tij kushtuar tėrėsisht origjinės me njė emėr QESARAT dhe me njė krenim Arkitekti pėr Arkitektin emėrmadh tė njė Perandorie tė Madhe Sinanin e Qesaratit…

Nė kėtė libėr shfaqen tė konturuar “personazhe” tė fisit GĖRBI, tė thjeshtė, pėrpjekės pėr jetėn, tė mirėsjellur e plot etikė me virtyte tė larta dhe karakteristika tė formuara tė trevės, njerėz, qė lozin me veglat frymore tė kohės apo tė impenjuar e talentorė nė marrjen e kėngės mė tė ēuditshme tė botės…Njė personazhe frymėzuese, e cila bashkė me pajėn e nusėrisė sjell njė abetare shqipe duke u kthyer nė njė “mėsuese” pėr gjithė fisin, bashkė me tė njė katėrshore dhe lapsa… Ē’rast epokal dhe i gjetur, frymėzues dhe ngulitės! Njė skenarizim filmik do tė ndriēonte kėtė akt tejet tė bukur e tė gjetur, real… Njė sipėrmarrje e bukur, e cila tė realizon ėndrrėn pėr tė zbuluar diturinė. Dhe kėtė e realizon njė nuse me njė emėr Hava (EVA)…

Duke u futur nė pėrmbajtjen e kėtij libri personzhet rinjohin njėri tjetrin dhe ngrenė mė tė fuqishme Pemėn e Madhe tė fisit tė Gėrbajve…Kėtu ėshtė gatuar me idenė e lėnies tė ndriēimit tė degėve tė pemės gjigante…

Le ta pėrfundoj kėtė prezantim hyrės me njė fjalė parabolike”Ndriēoju, o i ndriēuar! Ndėrmerr njė udhėtim tė bukur nė kujtesėn Njerėzore qė pėrcillet ritmikisht e plot frymėmarrje…”.

Duke perifrazuar nė kėto vende magjike (Gjirokastėr, Qesarat) s’ke si tė mos emocionohesh dhe tė shpėrthesh fjalėzimet e artėzuara tė nevojshme nė kėtė “epokė” me asėm, duke e kuruar me art real. Edhe Ju tė tjerėt kujtoni ata qė ju “kanė bėrė kokėn” dhe ndėrmerrni sipėrmarrje tė tilla, sepse kėshtu “kėndon” kujtesa dhe ardhmėrisė i ndritin sytė qė nė lindje tė stėrmunduar…

Kristaq F. Shabani I.W.A, W.P.S



Gjirokastėr- Qesarat , shtator 2008

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 11:49 am



Kėtė libėr ia kushtoj fisit Gėrbi

Autori



Hyrėsi pėr njė nismė shkrimore



Ishte pa dyshesė njė ide imja pėr tė shkruar historinė e njė fisi tė tillė kontribues si fisi Gėrbi. Kjo dėshirė mė ka tunduar qysh nė moshė fare rinore pėr tė lėnė njė kujtesė historike, pėr tė treguar origjinėn, pėrvijimet si dhe pėr tė realizuar dallesat, pėr tė evidentuar evenimentet, rrjedhat, zhvillimin demografik tė fisit, zhvillimet dhe ndryshesat e akomodimit (tė ngulitjes) tė fisit, lėvizjet (migrimet dhe emigrimet). Vetėkuptohet qė personazhet e kėtij libri modest monografik janė pjesėtarėt e fisit, tė cilit edhe unė i pėrkas. E rėndėsishme ėshtė kjo nismė pėr vetė faktin qė, historia e fisit duhet shkruar pėr ta lėnė si “testament” nė brezat e ardhshėm, tė cilėt janė tė impenjuar tė njohin nė pjekurinė e tyre historinė e fisit tė tyre. Ata nxiten tė dinė prejardhjen, karakteristikat, virtytet, cilėsitė demonstruese dhe bėmat e tė parėve si edhe zhvillimin e tyre nė ēdo sferė jetėsore, pasi krenaria pėr tė parėt s’ka pėr t’u fashitur kurrė sa tė jetė e gjatė jeta nė tokė. Kjo ėshtė njė e mirė e madhe qė transmetohet nė mėnyrė shumė tė vrullshme dhe tė natyrshme. Sipėrmarrja e njė akti tė tillė domethėnės ėshtė tejet e argumentuar, pasi gjithsecili, qė jeton, ėshtė kurioz, ndritet pėr fisin; duke e njohur atė krenohet dhe ka shembull nxitjeje dhe pika referuese pėr tė vijuar jetimin e njė fisi. Fisi i ngjan njė peme gjigante, qė gjithmonė pėrtėrihet e pėrtėrihet; ėshtė i blertė si bimėt e familjes sė qiparizit, konifereve… Njė gjelbėrim i pėrjetshėm.

Nė kėtė kuadėr ndėrmora guximshėm kėtė akt, pėr tė realizuar njė pasqyrim tė tillė. Sa dinjitoz do tė jetė kjo sipėrmarrje do ta vėrejė qetė vetė lexuesi e sidomos pjesėtari i fisit, apo tė afėrmit e tij. E rėndėsishme ėshtė se pata parasysh qė tė dalin nė pah ato veēori karakteristike tė ēdo pėrfaqėsuesi apo pjesėtari tė tij (tė fisit Gėrbi), larg ēdo vlerėsimi vetiak e pasioni, preference, apo ndikimi tė ndonjė ideje. Kam qenė i paanshėm, i sinqertė dhe shpirti mė mbushej me frymėzim dhe krenim, kur pėrshkruaja thellėsisht ēdo pjesėtar. Ishte njė kėnaqėsi e madhe qė ēaja nė rrugėn e kujtesės.

Krahas anės tekstuale, e cila mė obligoi pa masė , njė vėmėndje tė veēantė i kushtova paraqitjes grafike dhe ilustrimit nėpėrmjet fotografive. Duhet theksuar se sot ēdo familje ka kujtesėn e saj tė pashkruar, ka materiale qė i mban si dokumente okulare, fotografi tė tė gjithė pjesėtarėve, por edhe atyre qė janė shquar. Kėtė fakt e njoh mirė. Duke hulumtuar nė “Pemėn e Fisit Gėrbi” unė jam munduar tė rrok gjithė atė, qė arrita tė hulumtoj nė tė gjitha format e hulumtimit, tė evidentoj thelbėsoret dhe tė jap njė kontribut nė daljen e kėtij libri, tė cilin unė e konsideroj njė nga librat e mi qė mė jep jetė dhe pėrcjell jetėn. Jam dhe kam qenė njė njeri qė e shoh vendlindjen me njė respekt tė veēantė dhe dua tė ndritoj ēdo anė thelbėsore e tė mirėqenė tė saj. Ky akt mė ka dhėnė impulse. Sipas edhe studiuesve dhe poetėve me emėr, mua mė kanė quajtur poet i vendlindjes, ndaj dhe ky hap i paraqitjes sė kėtij libri realizon dhe pėrforcon motivimin e mė lartėm. Duke u marrė me gjithė brezat ekzistues deri tek mė tė vegjėlit, unė zgjova dhe rrita mė shumė dashurinė time dhe ēdo pjesėtar i kėtij fisi u personifikua dhe tashmė ndriēon.

Ju jeni ata qė vendosni “notėn” e kėtij libri.

Autori

Qesarat-Tepelenė 1990-2008





KU PULSON ZEMRA MĖ MIRĖ…



QESARATIT TIM



Unė, bir nga Qesarati,

shumė mė ka ndihur fati.

Qesarati ku jam lerė,

ka qenė dhe ėshtė me vlerė.

Nė tė kaluarėn dhe sot

vetes i ka dalė pėr Zot.

Mua mė ka lartėsuar,

sa krenar dhe i nderuar!

Ndaj atje shkoj me dėshirė,

ku pulson zemra mė mirė.

Gjersa tė jem e tė rroj,

nga zemra nuk e lėshoj.



Tepelenė, mė 05.09.2007







Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 11:49 am





Flladi i shėndetshėm i vendlindjes



Meditime mbi librin “Fllad nė zemėr” tė Sulo Gėrbit

nga Qazim Shemaj



“…Duke lexuar librin me vjersha[b] “Fllad nė zemėr” tė Sulo Gėrbit, tė pushton njė ndjenjė mirėsie, mall dhe krenari pėr vendlindjen, respekt pėr figurat qė skaliten me dashuri: burra tė urtė e punėtorė, me durimin e gurit; vajza dhe gra qė lėshojnė dritė: Irenat, Hėnat dhe Vitoret. Dikush kėputet si yll, njė tjetėr mbushet me lastarė si hardhia,[/b]

Autori nė 60 faqet e librit do t’u bėjė vend tė gjithė tė dashurve: vėllezėrve, miqve, nėnės (Nėnė Havasė qė kur shkeli nuse nė derė tė Gėrbajve, solli njė pajė tė veēantė: abetare, si motrat Sevasti e Parashqevi Qiriazi).[b] Nė faqet e kėtij libri i kėndohet natyrės sė bukur tė vendlindjes, ullinjve, Vjosės, i kėndohet historisė sė vendlindjes sė Arkitekt Sinanit (Qesaratit), i kėndohet kapiten Fatmir Shehut, rėnė nė kufi, nė vitin 1994, u kėndohet kapedanėve popullorė, midis tė cilėve zė njė vend nderi Pashko Zhakė Qesarati… Autori nuk mbetet vetėm brenda vendlindjes. Nė libėr gjen kushtime pėr Dritėro Agollin, pėr gjuhėn shqipe, pėr flamurin kombėtar e tjerė. Ai ndėrton raporte tė drejta ndėrmjet temės sė vendlindjes dhe problemeve madhore qė ka vendi. Edhe pse nė kėto poezi nuk zihen nė gojė kontradiktat e fshatit tė sotėm, gjithashtu ndihet ky shqetėsim. Autori ndjek rrugėn romantike naimiane tė poemės “Bagėti e Bujqėsi”, pohon vlerat morale tė njerėzve dhe bukuritė e natyrės, duke i lėnė mėnjanė me vetėdije tė metat. Fryma naimiane do tė na duhet gjithmonė.[/b]

Fragmen[b]t i shkėputur nga gazeta “Drita” E diel, 1 tetor 2006. [/b]





* * *

Vėllimi i mėparshėm mund tė merret deridiku njė album poetik pėr vendlindjen dhe farefisninė. Nė kėtė libėr ndodh ndryshe. Ai i kėndon mallshėm, jo vetėm fshatlindjes sė dashur, nėn kurorėn e ullinjtė, Qesaratit tė tij[b], i cili kur “shkon atje, papritur rinohet”. Po ashtu kėngėton pėr vajzat “sykaltra vetullkurorė” tė fshatit, fėmijėt e tij “dy sy si yje, njė si hėnė”, nipėrve dhe mbesave, “pranverė nė lulėzim”…[/b]

… Ndesh tek Sulo Gėrbi vargje tė ngrohtė pėr detin e dallgshėm, dashurinė e ngrohtė, demokracinė e brishtė, pėr lulet si “yje nė qiell”, “Hėnėn mbi Golik” (nė pamje trallisėse) ato pėr dallėndyshet gushėbardha, zogjtė krahėshkruar, bilbilat me melodinė “si violinė”, pėr mallet tona “simbole tė lirisė, atyre qė veē njerėzit tanė u pėrngjajnė…

I zet Ēulli W.P.S

Fragment nga parathėnia e librit “Djepi i dashurisė”



“Sulo Gėrbi vijon nė pėrvijimin e trasesė sė tij poetike me atė kumt, me atė mbėshtetje, me atė gjallim, emocion dhe ngarkesė dinamike, me njė forcė transmetuese tė thjeshtė, por ngulitėse nė kujtesėn e pasardhėsve. Duke qenė nė njė pozicion rinor moshimi e shpreh se pėrmbajtja e kėtij vėllimi tė ri sjell [b]njė anėsi tė re dhe njė pulsim mė ritmik…”[/b]

Aleksandra Shabani,W.P.S







HEDHJE DRITĖ

MBI ORIGJINĖN E FISIT GĖRBI





Qesarati



Nė trevėn e Krasit tė rrethit tė Tepelenės, zė vend “gjeografik”, shoqėror shquarės edhe Qesarati, njė nga fshatrat me tė hershėm tė kėtij rrethi. Sipas tė dhėnave dhe dokumenteve tė deritanishme rezulton se Qesarati ka ekzistuar qė nė shekullin e dytė tė erės sonė. Fillesa e tij ka qenė qytezė ilire, i cili vendosjen e vetė e ka pasur nė rrėzė te kodrės, ku ėshtė Qesarati i sotėm. Ai ėshtė pėrfshirė nga zhvillime tė rėndėsishme deri nė shekullin e II-III tė erės sonė. Kėto zhvillime dėshmohen qartazi edhe nga zbulimet e shumta arkeologjike qė janė eksploruar nė Qesarat. Ka qenė qėndėr e rėndėsishme administrative dhe kulturore e kohės.

Fshati i sotėm Qesarat “pozicionohet” nė tė djathtė tė lumit Vjosa dhe kufizohet me kėto fshatra: nga veriu me Toēin, veriperėndim Anėvjosa, nga lindja Koshtani dhe nga juperėndimi me Ilirasin.

Si edhe fshatrat e tjera tė vendit tonė edhe Qesarati ka mbajtur nė vazhdimėsi tė ndezur veprimtarinė patriotike dhe ka manifestuar gjatė gjithė ekzistencės sė vet njė atdhedashuri pėr t’u admiruar e pėr t’u marrė shembull… Njė zhvillimi i tillė nė kėto parametra ka realizuar edhe daljen nė dritė qė nga “lashtėsia” e krijimit, nė ēdo epokė e deri nė kohėn e tanishme shumė njerėz tė ditur, tė kontributit shoqėror, atdhetarė tė sprovuar, luftėtarė trima dhe njerėz pėrfaqėsues tė denjė tė komunitetit pėr pėrfaqėsim idesh, veprimtarish dhe tė fushave tė dėgjuara nė rang rrethi e vendi.

Ėshtė kuptimplotė fakti dhe i argumentuar bindshėm me figurėn e spikatur dhe lapidare nė fushėn e arkitekturtės tė arkitektit me pėrmasa botėrore nė kėtė fushė, Mimar Sinani. Ai me veprat e tij shkėlqeu nė shekullin e XV. Arkitekt Sinani ka lindur nė Qesarat nė vitin 1498. Njė botė e tillė e shkėlqimtė e arkitekturės e spikatur vendosi emrin e Qesaratit nė “hartėn botėrore”. Njerėz tė tillė nderojnė, jo vetėm veten e tyre, por fshatin ku kanė lindur, vendin, kombin dhe gjithė Perandorinė e atėherėshme. Kjo ėshtė njė kurorė e artė dafine pėr fshatin tonė.

Duke vijuar krenarinė e demonstruar nė shekuj, Qesarati, nė shekullin e XVIII, ka nxjerrė nga gjiri i tij dy patriotė dhe luftėtarė trima: Skėndo Hyso Qesarati dhe Pasho Zhakėn. Gjatė gjithė ekzistencės qesaratasit kanė treguar realisht me vepra se janė atdhetarė, patriotė e liridashės.

Nė vitin 1920 ishin pjesėtarė nė luftėn e Vlorės kundėr ushtrisė pushtuse italiane: Shaban Salo Gėrbi, Idriz Hysen Rrokaj, Xhelo Jonuz Lilaj, Brahim Hysen Sina dhe tė tjerė.

Shaban Salo Gėrbi dhe Brahim Hysen Sina pėr kėtė aktivitet tė gjithanshėm patriotik janė dekoruar me Medaljen “Pėr veprimtari patriotike”. Kėtu del nė pah dhe njė kulm krenarie pėr fisin Gėrbi.

Edhe nė Luftėn e madhe Antifashiste Nacionalēlirimtare Qesarati dha kontribut tė padiskutueshėm, u lidh totalisht me tė, e pėrkrahu dhe e ndihmoj aktivisht atė, duke marrė pjesė gjallėrisht me bijtė e tij nė formacionet luftarake partizane.

Gjatė mėkėmbjes sė shtetit shqiptar, nė periudhėn 1944, pas ēlirimit tė vendit, deri nė vitin 1990, qesaratasit dhanė kontribut tė gjithanshėm nė rikėmbje tė vendit, nė zhvillimin infrastrukturor, nė zhvillimin e arsimit, tė kulturės, tė artit, tė zhvillimit tė vrullshėm tė traditės folklorike, tė zhvillimit ekonomik, shėndetėsor e tjera. Tė shumtė ishin qesaratasit e shquar nė kėtė periudhė, e cila mund tė quhet edhe njė periudhė e mėkėmbjes, e rritjes, e konturimit tė vendit, e njohjes sė mėtejshme ndėrkombėtare. Kjo periudhė shkolloi mjaft qesaratas, tė cilėt vijojnė tė kontribuojnė edhe sot nė sistemin demokratik, pėr tė hapur njė faqe tė re tė lėvizjes pėr progresin e zhvillimit tė vendit.

Qėndrimi ndaj periudhės 1944 -1990 duhet tė realizohet me optikėn e reales, duke dalluar pozitiven e duke i dhėnė vendin asaj si dhe duke mos harruar negativen dhe pasojėn. Kjo ėshtė njė detyrė e historianėve tė paanshėm dhe jo e politikanėve manjatė. Meqėnėse jemi duke paraqitur kujtesėn e shkruar tė njė fisi, natyrisht detyra e historianėve ėshtė tė pasqyrojnė historinė e vendit me njė optikė realiste duke e zhveshur nga tentativat dhe errėsimi.

Tashmė Qesarati po merr njė pamje tjetėr, ėshtė pėrshkruar nga njė rikonstrukturim i gjithanshėm, por nė zhvillimin ekonomik ka mangėsi tė theksuara, qė vijnė nga tranzicioni i stėrgjatur dhe nga paaftėsia politike e tė drejtuarit tė vendit.

Janė hapur plagė tė pashėrueshme si: emigrimi, distancimi dhe moskontaktimi me vendlindjen, apo kontaktimi shumė i pakėt, i cili shkakton dhe depresione psikologjike te tė rriturit, tė cilėt nuk i kanė afėr tė afėrmit e tyre tė zemrės apo niveli i ulėt jetik, i cili krijon strese tė jashtėzakonshme dhe jetėmarrėse. Natyrisht qė ende qesaratasit nuk po preken nga sėmundjet e shekullit apo nga pasoja tė tjera, qė e kanė rrjedhėn nė sistemin qė po aplikohet.

Ėshtė shumė e nevojshme qė tė luftohet pėr tė parė tė plotė historikun e fshatit tonė, Qesarat, i cili duhte tė realizohet me njė grup studiuesish, qė nuk i mungojnė Qesaratit.





Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 11:50 am

Dy kėngėrime



RREZATIM E BUKURI



Pėr vendin tim kam mall,

e kam pasuri tė rrallė.

Dua t’i kem gjithnjė pranė:

Tepelenėn, Qesaranė.

Pa ta s’kam frymė, s’kam liri,

e bukur kjo lidhėsi!

Dhe mė parė, si tani,

zulma t’u ngrihet n’ajri.

Tė punės edhe tė pushkės,

zot tė penės, zot tė luftės.

Zemėrstrall e gjoksēelik,

s’u pėrbalti njė rrezik…

Tepelenė – Ali Pashanė,

Skėndo Hyso – Qesaranė…

Kur e kėrkoi Atdheu,

rrėke gjakun Fatmir Shehu.

Rrezatim e bukuri

nė art edhe letėrsi.

Shpirtit gdhendur ēiltėrsinė,

Ballit ndritur fisnikėrinė.

Ju kam shpirt dhe ju mbaj lart,

Tepelenė e Qesarat!



Tepelenė, 08.03.2008



JE BĖRĖ PJESĖ E LEGJENDĖS



Moj fusha e Qesaratit,

duhet qė t’i falesh fatit!

Pėr vendndodhjen qė ti ke,

tė thėrrasin “Myzeqe”!



Me tokėn e zbukuruar

bollėkun gjithnjė ke shtuar.

Je bėrė pjes’ e legjendės…,

si hambar i Tepelenės.

Me ullinj rreth e pėrqark

Kurorėgjelbra me merak.

Ē’nuk prodhon, moj bukuri,

veē mademit pėr flori!…



Tepelenė, 04.03.2008





Njė retrospektivė e nevojshme pėr dritėzim

1.

Sipas tė dhėnave disponuese dhe tė provuara fisi Gėrbi origjinohet nga njė krahinė turke. I pari i kėtij fisi njihet Sulejman Osman Gėrbi, i cili ėshtė larguar nga Turqia dhe ėshtė akomoduar nė fshatin Kolonjė tė Sanxhakut tė Gjirokastrės, Shqipėri. Nga tė dhėnat e transmetuara, si rrjedhojė e nivelit kulturor dhe arsimor, Sulejmani ka ēelur shkollėn – mejtepin e parė me leitė arabishten. Kėshtu ai ka sjellė kulturimin dhe arsimimin, duke bėrė emėr nė historiografinė e arsimit. Ka pasur shtatė fėmijė: pesė djem dhe dy vajza. Midis tyre djalin Ali, i cili mė vonė ėshtė larguar familjarisht nga Kolonja dhe ėshtė vendosur nė fshatin Bėnēė tė Kasazė sė Tepelenės, ku i ka lindur dhe djali i tij i vetėm, Muharremi. Muharremi ka qenė i martuar me Behare Kusaraj nga Vasjari i Kazasė Tepelenė dhe kanė lėnė trashėgimtar, djalin e tyre, Ismail, i cili ka lindur nė Qesarat.

Por nuk ka mbaruar me kaq odiseja e lėvizjes sė kėsaj familje. Pra, pas njė farė kohe Muharremi ėshtė shpėrngulur nga fshati Bėnēė dhe ėshtė vendosur pėrfundimisht nė fshatin Qesarat, po tė kazasė sė Tepelenės. Arsyet e largimit mund tė kenė qenė tė shumta, por ka vetėm njė hipotezė, e cila lidhet me afėrsinė e fshatit Bėnēė me qendrėn e Kazasė, Tepelenėn, pasi familja e Muharremit ndiqej nga rregjimi i atėhershėm, nga xhandarmėria, e cila e kishte qendrėn e saj nė Tepelenė.

Pėr kohėn, kur ka ardhur Sulejman Osman Gėrbi nga Turqia nė Shqipėri (Sanxhaku i Gjirokastrės) dhe kur ėshtė shpėrngulur Aliu nga nga Kolonja nė Bėnēė dhe Muharremi nga Bėnēa nė Qesarat, nuk disponohen dokumente zyrtare qė tė pasqyrojnė kėto lėvizje tė shpeshta demografike, shkak, arsye apo ndonjė faktor tjetėr. Tė gjitha tė dhėnat e sipėrme janė transmetime gojore, tė cilat janė marrė nga bėnēorė. Midis tyre mund tė pėrmendim: Hasan Gėrbin, Qebir Ali Gėrbin, Ballėm Myslim Belulin dhe njė nga protagonistėt kryesorė tė kėtyre transmeėtimeve ėshtė Zagoll Shehu, i cili ka hulumtuar nė lidhje me kėto shpėrngulje dhe pėr probleme tė tjera tė kėsaj natyre, tė cilat i ka tė dokumentuara nė librat e tij tė botuara dhe qė krijojnė pa dyshim “arkivin “ e tij personal dhe tė fisit tė tij, por lozin njė rol ndihmues, hedhin ndriēim edhe pėr studimet e tė tjerėve, Njė punė e frytshme ėshtė bėrė edhe pėr historikėt e ēdo familje bėnēore.



2.

Muharremi familjarisht nė Qesarat ėshtė vendosur me banim nė truallin e sotėm tė fisit Gėrbi. Mėnyra e sigurimit tė truallit dhe tokės sė sotme disponuese, rrjedhat e saj, nuk janė tė dokumentuara dhe tė ditura saktėsisht.

Ismail Muharrem Gėrbi ka pasur bashkėshorte Merushe Dullo Zekaj nga Arėza e Madhe e Tepelenės dhe kanė lindur dy fėmijė: djalin Vrenoz dhe vajzėn Havako.

Vrenoz Muharrem Gėrbi ka qenė i martuar dy herė: me Zyra Hamit Danaj nga Qesarati i Tepelenės, me tė cilėn ka pasur tre fėmijė: dy djem dhe njė vajzė, respektivisht: Nelo Vrenoz Gėrbin, Teme Vrenoz Gėrbin,

Halime Vrenoz Gėrbi ( e quajtur edhe Halimeja e parė).

Nga martesa e dytė me Sulltanė Hasan Nelaj ka pasur katėr fėmijė: dy djem dhe dy vajza: Hekuran Vrenoz Gėrbi, Muharrem Vrenoz Gėrbi, Zeno Vrenoz Gėrbi, Halime Vrenoz Gėrbi (Halimeja e dytė)* * *

*Shėnim : Vajza e parė, Halimeja, ka vdekur dhe emrin e saj e ka marrė vajza e dytė.

Vrenozi ka qenė i lidhur me bujqėsinė. Me tė ardhurat e siguruara nga ky front ka siguruar tė ardhurat jetėsore tė familjes dhe prodhimet e tepėrta i shiste nė treg. Nga pikėpamja e vlerėsisė tė tė ardhurave ėshtė konsideruar familje e mesme fshatare. Mund tė pėrmendim edhe faktin qė pėr tė realizuar tė gjitha proceset bujqėsore si dhe pėr blektorinė dhe frutikulturėn ka pasur edhe hysmeqarė, tė cilėt i trajtonte si pjesėtarė tė familjes. Duhet evidentuar fakti qė, Vrenozi ka qenė njė njeri punėtor, i ndershėm dhe ka jetuar gjithmonė me djerėsėn e ballit. Njė nga karakteristikat e tij, apo virtytet ishte se ai ishte shumė i shkuar me njerėzit, se karakterizohej nga njė urtėsi e dalluar; ka pasur marrėdhėnie korrekte nė familje, nė lagje (mėhallė), nė fshat dhe nė miqėsi. Nė kėtė kontekst familja e tij qe fisnike, bujare dhe mikpritėse. Pra, siē shprehemi nė kėsisoj rastesh, dera e tij ka qenė e hapur, e njohur kjo, jo vetėm nė fshat, por nė krahinė e mė gjerė. Vrenozi ka vdekur rreth viteve 1936 -1937.



Havako Muharrem Gėrbi (Meta), motra e Vrenozit, e martuar me Bektash Metėn, po nė Qesarat Tepelenė.

Ka lindur dhe rritur vetėm djalin e saj tė vetėm, Ferat Bektash Meta.



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 11:50 am





FĖMIJĖT E VRENOZIT DHE TĖ ZYHRASĖ



Njeriu me ndėrgjegje tė pastėr, zemėrbardhė, shpirtmadh, njeri qė demonstronte kudo njė shpirt human.



1.NELO VRENOZ GĖRBI



Ka lindur mė 15 korrik 1898 nė Qesarat dhe ka ndėrruar jetė mė 9 korrik 1973. Ka qenė i martuar dy herė. Gruaja e parė e tij Merzai Shahin Abedini nga Damėsi i Tepelenės, me tė cilėn ka lindur vajzėn, Rakiben dhe gruaja e tij e dytė, Hava Sulo Shehun nga Krahėsi i Tepelenės, me tė cilėn ėshtė martuar nė vitin 1928. Nelua ka jetuar dhe punuar gjithė jetėn e tij nė Qesarat dhe ėshtė marrė kryesisht me bujqėsi, blektori, olivikulturė. Ishte njė njeri shumė punėtor dhe ka qenė “kararsės” pėr punėn, saqė nuk ia besonte pėr ta bėrė punėn as vėllait tė vet, Temes. Punėn e bėnte me shumė cilėsi. Ėshtė vlerėsuar dhe mbahet mend si njė njeri me ndėrgjegje tė pastėr, zemėrbardhė, shpirtmadh e njeri qė demonstronte kudo njė shpirt human. Ka mbajtur dhe trajtuar si fėmijėn e tij, nipin Kareman Taro Resulaj (djali i motrės) nga Koshtani, i mbetur ky jetim qysh nė fėmijėri. Ėshtė domethėnės fakti qė ka ndihmuar ekonomikisht Shaban, Zengjinė e Abaz Laze Danaj (motėr e vėlla) mbetur jetimė qė nė moshė tė mitur. Veē tė tjerash u kishte caktuar dhe u jepte rregullisht qumėshtin e katėr dhive. Dinte pak shkrim dhe kėndim, por e kuptonte dhe e vlerėsonte dijen si njė nevojė nė thelb mjaft jetike pėr ecuri nė jetė. Tek Neloja vėlonte e fuqishme ndjenja e atdhedashurisė. Nė tetor tė vitit 1942 nė shtėpinė tij dhe tė vėllait Temes (qė bashkėjetonin) u bė mbledhja e parė ilegale e fshatit Qesarat nga Qarkori i PKSH- sė tė Vlorės. Pikėrisht kėtu u krijua Kėshilli Antifashist Nacionalēlirimtar dhe u formua njėsiti territorial i fshatit. Neloja u zgjodh anėtar i kėtij kėshilli dhe nga shkurti i vitit 1944 e deri nė ēlirim, kryetar i tij. Ishte pjesėtar i njėsitit territorial tė fshatit. Mė vonė u zgjodh anėtar i kėshillit krahinor tė krahinės sė Krahėsit. Ka qenė delegat nė Konferencėn e parė Antifashiste Nacionalēlirimtare tė Nėnprefekturės sė Tepelenės, qė u mbajt nė 2 dhjetor 1942, nė fshatin Memaliaj. Nė 1945 ose 1946 ėshtė zgjedhur anėtar i Komitetit Fshatarak pėr zbatimin e Reformės Agrare.



Duhet evidentuar faktin qė Neloja e gjeti vetveten nė pėrqafimin e ideve tė PKSH dhe Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare, pasi aty shihte realizimin e ėndrrės sė tij pėr ēlirim shoqėror dhe pėr fitimin e lirisė sė Atdheut nga pushtuesit dinamikė tė asaj kohe: fashistėt italianė dhe mė vonė nazifashistėt gjermanė. Kėtė ide ua transmetoi dhe gjithė pjesėtarėve tė familjes sė tij. Ai nuk mund tė bėhej kurrė pasues i veprimeve kolaboracioniste tė bashkėpunimit me okupatorėt dhe tradhėtarėt.



Merzai Shahin Gėrbi ( Abedinaj)



Gruaja e parė e Nelo Gėrbit, ka qenė bijė nga Abedinajt e Damsit tė Tepelenės, me tė cilėn ka lindur vajzėn Rakibenė.

Merzaia ka vdekur rreth vitit 1927.







Nusja qė solli bashkė me pajėn dhe abetaren e gjuhės shqipe…”Mėsuesja” e parė e fshatit Qesarat…

Nėnė e qetė, e urtė dhe e butė si kadifeja.



Hava Sulo Gėrbi ( Shehu)



Gruaja e dytė e Nelo Gėrbit. Ka lindur mė 18 prill 1910 nė fshatin Krahės sė Tepelenės dhe ėshtė martuar me Nelon nė vitin 1928.



Kur erdhi nuse nė Qesarat bashkė me pajėn solli edhe abetaren e gjuhės shqipe, disa katėrshore( fletore), lapsa dhe njė pllakė nė madhėsinė e njė fletoreje mbi tė cilėn shkruhej ( siē pėrdoret aktualisht nė shkollė dėrrasa e zezė), qė nė Qesarat nuk kishte e nuk njiheshin, pasi fshati ishte krejtėsisht analfabet. Havaja u mėsoi shkrim e kėndim kunetėrve: Teme, Hekuran dhe Muharrem, mė vonė edhe tė tjerėve nė mėhallė, si Mustafa Gėrbi, Riza Ismail Demiraj, Hamdi Adem Rrokohysi e mė gjerė nė fshat. Prandaj Havaja mund tė konsiderohet si mėsuesja e parė e fshatit.

Derisa u formua Kooperativa bujqėsore nė Qesarat nė vitin 1955, ajo ka qenė shtėpiake. Nėnė e qetė, e urtė dhe e butė si kadifeja. Nuk dinte tė urrente e t’i bėnte keq askujt. Nga goja e saj kurrė nuk ka dalė asnjė mallkim e fjalė e keqe. Si me kunata dhe nuset e djemėve ka shkuar shumė mirė, sidomos me kunatėn Veziren (gruaja e Temes) kanė qėnė si dy motra. Nė rrethin miqėsor tė Gėrbajve kudo ishte njohur e vlerėsuar si grua fisnike e humane.

Pra Havaja ishte njė pishtar ndriēues i diturisė nė Qesarat dhe njė personifikim i gruas sė ditur qė diturinė e shpėrndandau si dritėn…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 11:51 am

Ilustrim



* Nė momentet, kur po jepte shpirt, e paramendoi ikjen nga jeta, dhe na tha: “S’pata t’ju lija flori, por uratė dhe dashuri!”

* Kur ne tre djemtė e saj ishim me detyra tė ndryshme shoqėrore nė fshat dhe diskutonim nė ēdo mbledhje, na kėshilloi: “Kur tė jeni nėpėr mbledhje nė fshat tė qėndroni edhe ndonjėherė ulur, se mbetėt gjithmonė nė “kėmbė”… Lini radhė edhe pėr tė tjerėt, se po flisni vetėm ju”.



Kėngė qė kishte dėshirė tė kėndonte



Nė rast festash e gėzimesh tė tjera familjare sajonte aty pėr aty vargje kėnge dhe kėndonte kėngė tė ndryshme. Ja disa raste: Kur vajza ime me bashkėshortin u kthyen me leje nė Shqipėri (ishin emigrantė nė Greqi), ajo, nė drekėn e shtruar pėr ta, sajoi dhe kėndoi:

Nė shtėpinė tonė bėhet muhabet,

e shikoni vetė, sa na ka lezet!



Likun dhe Pėllumbin i kėshilloi:

“Boll ndėnjėt nė kurbet,…

U uroj tė na ktheheni sa mė shpejt!”



Nė dasmėn e njė mbese:



“Mė shikoni sa unė po gėzoj,

pėr mbesėn time qė sot po martoj,…

I lutem Perėndisė qė tė ma bekojė!”







Nelua dhe Havaja








Foto e Havasė









FĖMIJĖT E NELOS:



I. Rakibe Nelo Gėrbi ( Ēela )

Lindur nė Qesarat tė Tepelenės mė 7 gusht 1922. Ėshtė fėmija e parė e Nelos me gruan e parė Merzanė. Ka qenė vajzė mjaft e urtė, e qetė, e dashur dhe e respektuar; nuk shqiptoi me gojėn e saj asnjė fjalė tė keqe. Njėkohėsisht ishte vajzė mjaft fanatike dhe e mbyllur ne vetvete.

U martua nė fshatin Kamēisht tė Tepelenės me Halil Sulo Ēelėn, djalė me cilėsi mjaft tė mira. Familja e tij ishte me shumė pjesėtarė, patriarkale e fanatike. Rakibeja mundi tė ambientohet shpejt nė gjirin e kėsaj familjeje dhe ka pėrjetuar njė dhunė mendore si njė skllave e bindur. Pėrballoi me durim e plotė vėshtirėsi tė gjitha punėt e rėnda tė kėsaj familjeje. Me Halilin lindi dy djem: Nuredinin dhe Aliun. Nė vitin 1948 Rakibeja mbeti e ve, dhe i rriti vetė tė dy fėmijėt, duke punuar si burrė nė tė gjitha punėt. Njėri fėmijė ishte dy vjeē dhe tjetri nė bark. U kujdes shumė i rriti dhe i edukoi tė dy djemtė me shumė vėshtirėsi dhe mbeti e nderuar, derisa vdiq.



Fėmijėt e Rakibes



1. Nuredin Halil Ēela



Ka lindur mė 5 shkurt 1946 nė Kamēisht tė Tepelenės dhe banon familjarisht nė fshatin Portėz tė rrethit tė Fierit. Ka arsim fillor. Ka qenė dhe ėshtė fėmijė i urtė, i sjellshėm dhe i edukuar. Njėkohėsisht ėshtė djalė punėtor. Ėshtė martuar me Bejtullė Hamit Ēelaj (Memlikaj) dhe kanė lindur kėta fėmijė:



. Bedri Nuredin Ēela lindur mė 25 shtator 1973 nė Kamēisht tė Tepelenės.

. Dallėndyshe Nuredin Ēela lindur mė 6 janar 1976 nė Kamēisht tė Tepelenės.

. Xhevaire Nuredin Ēela lindur mė 2 korrik 1977 nė Kamēisht tė Tepelenės.

. Florika Nuredin Ēela lindur mė 24 janar 1979 nė Kamēisht tė Tepelenės.

. Lufter Nuredin Ēela lindur mė 16 prill 1980 nė Kamēisht tė Tepelenės.

. Eduard Nuredin Ēela lindur mė 27 shtator 1981 Kamēisht tė Tepelenės.

7. Marjeta Nuredin Ēela lindur mė 25 qershor 1983 Kamēisht tė Tepelenės.



2. Ali Halil Ēela



Ka lindur mė 5 gusht 1949 nė fshatin Kamēisht tė Tepelenės dhe banon nė fshatin Qesarat po tė Tepelenės. Ėshtė martuar me Fatimenė,nga fshati Greshicė tė Mallakastrės, me tė cilėn kanė lindur katėr djem:



. Maksi Ali Ēela

Ka lindur mė 3 nėntor 1982 nė Kamēisht tė Tepelenės.

. Ardit Ali Ēela

Ka lindur mė 23 mars 1984 nė Kamēisht tė Tepelenės.

. Lulėzim Ali Ēela

. Kreshnik Ali Ēela,(binjakė)

Kanė lindur mė 9 qershor 1989 nė Kamēisht tė Tepelenės.





Ē’Atdhe keni, ju s’e dini,

ky ėshtė madem floriri!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 11:52 am

2. Sulo Nelo Gėrbi



Ka lindur mė 19 shtator 1932 nė Qesarat tė Tepelenės; arsimi i mesėm. Gjatė jetės sė tij fillimisht ka punuar nė fshat duke u marrė me bujqėsi dhe nė vitin 1949, pėr disa muaj, nė Minierėn e Serės, Selenicė tė Vlorės. Gjatė periudhės shtator 1949 - shtator 1951, nė komitetin e rinisė tė rrethit Tepelenė. Nga kjo kohė deri nė gusht 1953, kreu shėrbimin e detyrueshėm ushtarak nė repartin 7210 Vlorė, ndėrsa nė shtator 1953 - gusht 1954, caktohet shef i zyrės sekrete, po nė kėtė repart. Me ngritjen e Kooperativės Bujqėsore nė Qesarat, nė shtator 1955 - gusht 1959, emėrohet shef i llogarisė tė kėsaj kooperative dhe nga shtatori 1959 e deri nė 1987 emėrohet nė komitetin e PPSH-sė, rrethi Tepelenė, instruktor. Mandej prej vitit 1987 deri nė 1993 nė PTT (Telekom Tepelenė) kryetari i degės sė kuadrit, (shef i burimeve Njerėzore) kohė nė tė cilėn del nė pension.

Ka marrė pjesė nė kėto aksione:

Nė vitin 1947 nė ndėrtimin e rrugės automobilistike Tepelenė – Memaliaj dhe nė ndėrtimin e hekurudhės Durrės-Elbasan (deri nė Peqin); Nė vitin 1948 nė ndėrtimin e hekurudhės Durrės-Tiranė.

Ka qenė i zgjedhur nė forume dhe organizata tė ndryshme: Sekretar i Organizatės tė Rinisė Popullore dhe asaj tė PPSH-sė nė Qesarat; Kryetar i kėshillit tė fshatit Qesarat; anėtar i Komisionit tė Kontrollit e Revizionimit tė PPSH-sė tė rrethit; Sekretar i Komitetit tė Veteranėve tė LANĒ-it tė rrethit, anėtar i Byrosė Komitetit tė Rinisė sė Rrethit tė Tepelenės; anėtar i Kėshillit tė Konfederatės sė Sindikatave tė Pensionistėvė Tepelenė, anėtar i Kryesisė dhe i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Shoqatės Atdhetare -Kulturore tė Trevės sė Krahėsit me qendėr nė Tiranė si dhe anėtar i kolegjumit tė gazetės “VJOSA” tė kėsaj shoqate.

Ėshtė dekoruar me njė urdhėr dhe tri medalje.

Ka shkruar nė organet e shtypit para vitit 1990 nė: “Zėri i Rinisė”, “Bashkimi”, “Zėri i Popullit” dhe “Hosteni”.

Pas vitit 1990 nė gazetat: “Kushtrim Brezash”, “Antifashisti”, “Tepelena Jonė”, “Vjosa”, “Dita Jug”, “Labėria”, “Krenaria Ushtarake”, “ndryshe”“Katundishta”, “Malėshova”, “Trebeshina”, nė revistėn “Pavdekėsia” si dhe nė gazetėn letrare “PEGASI”, organ i Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI” Albania, anėtar i sė cilės ėshtė qė prej vitit 2005.

Ka botuar katėr libra me poezi: “Fllad nė Zemėr”, “Djepi i Dashurisė”, “Pranverė nė shpirt” dhe “Kėngėrim” si dhe njė libėr publicistik i titulluar: “NJERĖZ TĖ ZEMRĖS SIME”

Ka shkruar kujtime tė botuara nė librat pėr patriotin Kalo Xhaferaj, pėr Ali Manaj, Zoto Lamaj etj.

Hobi i tij ėshtė futbolli. Skuadrat e zemrės janė: “Partizani” dhe “Tepelena” nė Shqipėri dhe “Juventusi” nė Itali.

Ėshtė i dashur, i respektuar dhe mban marrėdhėnie normale me gjithė fisin dhe rrjetin miqėsor tė tij dhe nė shoqėri.

Nė vitin 1951 ėshtė martuar mė Dilo Demo Alushin nga Gorishova e Fierit dhe kanė lindur katėr fėmijė :

Luani (vdekur 1956), Esheref, Lirinė (sot Aleksandra) dhe Luani (i dytė).













2. Dilo Demo Gėrbi (Alushi)



Ka lindur mė 1 prill 1935 nė Gorishovė tė Fierit, nė njė familje tė pasur. Martuar me Sulon 1951. Me qėnė se ishte nė moshė tė vogėl ėshtė trajtuar nga vjehrra, Havaja, dhe xhaxhesha e Sulos, Vezirja, si tė ishte vajza e tyre. Tė njėjtėn trajtesė ka pasur dhe nga dy kunatat: Mysybeja dhe Zyraja, tė cilat e kanė trajtuar si motrėn e tyre. Nė kėtė aspekt Dilua ka qene “nusja mė e privilegjuar dhe e pėrkėdhelur e kėsaj shtėpie”. Nė Qesarat ka qenė veprimtare shoqėrore, madje ėshtė zgjedhur sekretare e oganizatės sė rinisė dhe e oganizatės sė gruas. Preferenca e saj ka qene kėnga popullore. Ka marrė pjesė nė disa festivale tė zonės sė Krahėsit me grupin e Qesaratit si marrėse e kėngės.

Nė vitin 1964 shkoi me banim familjarisht nė qytetin e Tepelenės dhe ka punuar nė kooperativėn e artizanatit, rrobaqepėse. Mandej u caktua nė kinemane e qytetit Tepelenė, fillimisht arkėtare dhe pastaj pėrgjegjėse. Mė vonė, deri sa doli nė pension, punoi nė farmacinė e qytetit arkėtare. Hobi i saj ėshtė futbolli. Ėshtė njė pėrqasje tipike me hobin e bashkėshortit. Ėshtė evidente se ka ndjekur tė gjitha ndeshjet e skuadrave tė zemrės si “Minatori” i Tepelenės dhe skuadrės “Partizani”.

Meqenėse vajzėn e saj, Lirinė, e ka si pikė tė dobėt, e cila qė nga viti 1994 punon nė Greqi, ajo i ka krijuar mundėsinė dhe ka shkuar tri herė nė Greqi, duke rritur edhe vizionin pėr mėnyrėn e jetesės nė vendin fqinj dhe pėr artin kulinar tė atjeshėm.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 11:53 am



FEMIJĖT E SULOS



1. Esheref Sulo Gėrbi



Ka lindur mė 28 mars 1957 nė Qesarat tė Tepelenės. Ka arsim tė mesėm profesional (Politeknikumin “7 Nėntori”) pėr teknik riparim radio-televizor. Ėshtė i urtė, i qetė, mjaft i sjellshėm dhe me edukatė.

Me mbarimin e shkollės profesionale filloi punė nė Ndėrmarrjen Komunale Tepelenė, pėr riparues radio-televizor. Nė punė ka qenė i rregullt, me aftėsi tė mirė profesionale e korrekt me klientėt. Prej vitit 1997 dhe aktualisht banon dhe punon nė qytetin e Tiranės nė tė njėjtin profesion. Nė Tiranė ka krijuar njohje dhe respekt shoqėror dhe nė vitin 2004 u zgjodh anėtar i Kėshillit tė Shoqatės Atdhetare-Kulturore tė Trevės sė Krahėsit - dega e Tiranės.

Ėshtė martuar me Elisabeta Lilo Dusha, nga Leskoviku.







Elisabeta Lilo Gėrbi (Dusha)



Bashkėshortjae Esherefit lindur mė 2 tetor 1961 nė qytetin e Leskovikut. Ka arsim tė mesėm.Ėshtė mjaft e urtė, e sjellshme, ka ndėrtuar marrėdhėnie tė mira me burrin, fėmijėt si dhe me gjithė njerėzit e bashkėshortit. Ėshtė nėnė e kujdeshme dhe prioritet jetėsor ka mirėrritjen dhe edukimin e fėmijėve. Respekton dhe i trajton prindėrit e bashkėshortit si dhe prindėrit e saj.

Profesioni i saj rrobaqepėse dhe e ushtron atė. Ėshtė amvisė e mirė.







Fėmijėt e Esherefit



. Denis Esheref Gėrbi

Ka lindur mė 7 shtator 1984, nė qytetin e Tepelenės dhe banon familjarisht nė qytetin e Tiranės. Ka mbaruar arsimin e mesėm si dhe vitin e dytė nė Universitetin e Tiranės (Fakulteti Histori-Filologji). Tashmė vijon vitin e tretė. Ėshtė i sjellshėm dhe i urtė. Hobi i tij ėshtė sporti dhe gazetaria.

.Mimoza Esheref Gėrbi

Ka lindur mė 26 korrik 1987, nė qytetin e Tepelenės dhe banon, sė bashku me familjen, nė qytetin e Tiranės. Shkollėn tetėvjeēare dhe tė mesme i ka kryer nė Tiranė. Kėtė vit (2008) vazhdon studimet nė Fakultetin Ekonomik, dega biznesm, viti i tretė. Nė vitin e parė e tė dytė doli me rezultate shumė tė mira. Ėshtė vajzė tepėr e zgjuar, e shkathėt, me vullnet tė fortė dhe tepėr ambicioze pėr jetėn. Zotėron katėr gjuhė tė huaja: italisht, anglisht, frėngjisht dhe spanjisht.

. Vjola Esheref Gėrbi

Ka lindur mė 7 qershor 1991 nė qytetin e Tepelenės dhe banon familjarisht nė qytetin e Tiranės. Ka mbaruar arsimin fillor e tetėvjeēar nė Tiranė dhe aktualisht vazhdon vitin e dytė nė shkollėn e mesme “Qemal Stafa”. Ėshtė vajzė e sjellshme, e dashur dhe e respektuar me tė gjithė.



Familja e Esherefit





2. Liri ( Aleksandra) Sulo Agara( Gėrbi)



Ka lindua mė 31 janar 1959 nė Qesarat tė Tepelenės. Mė pas ka banuar nė qytetin e Tepelenės nė familjen e prindėrve. Prej vitit 1994 deri sot ėshtė emigrante nė Greqi, familjarisht. Ka mbaruar arsimin e lartė pėr Gjuhė-Letėrsi.

Si fėmijė e si nxėnėse ka qenė mjaft e rregullt, e sjellshme dhe e edukuar. Nė mėsime ka qenė shembullore. Ėshtė tip i zgjuar dhe e komunikueshėm, njeri tepėr human.

Mė 12 korrik 1981 u martua me Pėllumb ( Foti) Baftjar Agara nga Arėza e Madhe e Tepelenės.



Fėmijėt e Lirisė



. Gentian ( Filip) Foti Agara

Ka lindur mė 1 prill 1983 nė qytetin e Tepelenės. Prej vitit 1994 banon e punon nė Greqi sė bashku me prindėrit. Atje ka mbaruar shkollėn e mesme.

Meqėnėse nė Greqi shkoi nė moshė tė vogėl dhe vazhdoi shkollėn nė greqisht, ka mėsuar dhe e flet mjaft mirė kėtė gjuhė. Gjithashtu ka mbrojtur dhe gjuhėn angleze. Ruan tė pastėr gjuhėn shqipe si nė tė folur e nė tė shkruar.

. Joana Foti Agara. Ka lindur mė 14 shkurt 1989 nė qytetin e Tepelenės dhe aktualisht banon me prindėrit emigrantė nė Greqi. Ka mbaruar shkollėn e mesmė nė gjuhėn greke me pėrparim tė mirė nė mėsime. Zotėron shumė mirė gjuhėn greke dhe angleze. Ėshtė pjesėtare e Ansamblit tė Kėngėve dhe Valleve Popullore greke nė qytetin e Palinit. Meqėnėse nė Greqi shkoi nė moshė shumė tė vogėl nuk ekzistonte mundėsia pėr tė mėsuar shqip. Ėshtė duke e mėsuar aktualisht nė kushte shtėpie gjuhėn shqipe, por me vėshtirėsi tė mėdha.



Nga puna, kur vinte baba,

i hidhej si nuselala,

me mamin kapur pėr qafe,

si njė koteleje prej mace…

* * *

Me gjyshe Dilon dhe mua,

ajo , ngjitej mish e thua,

por njė ditė u zėmėrua,

prej nesh, sikur u “largua”…







Aleksandra me familjen





3. Luan Sulo Gėrbi

Ka lindur mė 3 dhjetor 1960nė Qesarat tė Tepelenės. Aktualisht jeton familjarisht nė qytetin e Tepelenės. Ka arsim tė mesėm. Punon shofer nė spitalin e Tepelenės. Ka punuar pėr njė kohė nė kėtė zanat nė linjėn Greqi – Shqipėri (si transportues mallrash), si dhe nė linjėn Tepelenė – Tiranė si shofer autobuzi. Ka aftėsi shumė tė mira si drejtues makine.

Ėshtė i dashur dhe i respektueshem me familjarėt dhe rrethin miqėsor. Ka natyrė tepėr humanedhe i gjendet ēdokujt nė nevojė.

Mė 22 korrik 1984 martohet me Thėllėza Meēe Abedinin dhe kjo martesė kanė dy fėmijė: Besmirin dhe Borėn.



Thėllėza Meēe Gėrbi (Abedini)



Ka lindur mė 3 nėntor 1964 nė qytetin e Memaliajt, por me origjinė nga fshati Damės i Tepelenės.

Ka arsim tė mesėm tė pėrgjithshėm. Fillimisht ka punuar nė NFP (Ndėrmarrja e Furnizimit Punėtorėve) Memaliaj, nė Ndėrmarrjen Tregėtare Tepelenė, shitėse, dhe pas vitit 1993, me privatizimin e ndėrmarrjes punon nė klubin e saj, ku shėrben me profesionalizėm.

Nė familje ka sjellje korrekte, i do shumė tė dy fėmijėt dhe bėn shumė pėr ta. Ėshtė tip i zgjuar dhe nė pėrgjithėsi u ambientohet shpejt situatave dhe ka tė theksuar ndjenjėn e humanizmit.



5. Fėmijėt e Luanit



.Besmir Luan Gėrbi

Ka lindur mė 29 maj 1985, nė qytetin e Tepelenės. Ka kryer shkollėn e mesme dheka pėrfunduar arsimin e lartė(Universiteti Bujqėsor, Kamėz). Ėshtė njeri i dashur dhe tepėr i sjellshėm. Ka pasur pasion futbollin. Ka luajtur futboll me skuadrėn e Tepelenės deri nė vitin 2004 me tė rriturit, nė kategorinė e dytė. Punon dhe banon nė qytetin e Tiranės. Ėshtė i fejuar me Marēela Ēiēon.

. Bora Luan Gėrbi

Ka lindur mė 18 maj 1990, nė qytetin e Tepelenės. Pėrfundoi shkollėn e mesme me rezultate tė mira. Ėshtė e zgjuar, e sjellshme dhe mjaft punėtore. Vazhdon studimet e larta nė Universitetin e Tiranės, Fakultetin e Shkencave Sociale.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 11:53 am

Familja e Luanit



Luan Sulo Gėrbi (I pari)

Ka lindur mė 4 qershor 1954 nė qytetin e Vlorės, mbasi nė atė kohė prindėrit banonin nė kėtė qytet. Ishte njė fėmijė i mbarė, i shėndetshėm, me trup tė bėshėm, mjaf energjik dhe i zgjuar pėr moshėn; fliste pastėrtisht dhe plotėsisht fjalėt dhe emrat. Fėmijė i urtė, i bindur, i afrueshėm me tė gjithė. Jetoi vetėm katėr vjet e gjysmė. Ndėrroi jetė mė 04 janar 1958. Pėr cilėsitė e mira, qė pati, emrin e tij e mori Luani i dytė.



Luan Gėrbi (I pari)



3. Shefqet Nelo Gėrbi



Ka lindur me 25 janar 1935 nė Qesarat tė Tepelenės. Ka arsim 8 vjeēar. Ėshte martuar me Fize Gani Muēodemaj nga Luftinja e Tepelenės. Mbasi kreu shėrbimin ushtarak u kthye nė fshat, fillimisht punoi nė bujqėsi e mė vonė nė sektor shtetėror, si nė Mdėrmarrjen industriale tė qumėshtit me detyrėn e specialistit; mė vonė nė ndėrmarrjen shtetėrore tė grumbullimit Tepelenė, llogaritar, e sė fundi nė Kooperativėn Bujqėsore tė Bashkuar Qesarat, si shef sektori. E ka karakterizuar gjithmonė ndėrgjegjja e lartė e korrektėsia nė punė. Ėshtė i qetė dhe i dashur me tė gjithė. Ka qenė i zgjedhur anėtar i Kėshillit tė lokalitetit Krahės dhe tė Kėshillit Popullor tė Rrethit Tepelenė nė disa legjistatura. Ka marrė pjesė vullnetar nė ndėrtimin e hekurudhės Durrės-Tiranė. Nga martesa me Fizen kanė lindur katėr fėmijė: Vjollcėn, Ismailin, Aleksin dhe Vasilikėn.



Fize Gani Gėrbi(Muēodemaj)



Ka lindur mė 25 shtator 1941, nė Luftinjė tė Tepelenės dhe ėshtė martuar me Shefqetin, nė fshatin Qesarat. Ka arsim fillor. Familja e Shefqetit ishte e pėrbėrė nga shume pjesėtarė tė moshave tė ndryshme dhe, si e tillė, ėshtė pėrballuar me punė e vėshtirėsi tė mėdha, por edhe pse ishte nė moshė tė vogėl, Fizja, ėshtė mbajtur afėr e ndihmuar si vajzė e tyre. Kjo gjė e ndihmoi Fizen tė bėhet njė shtėpiake e mirė. Ēka Vezirja bėri pėr Fizen, kjo bėri edhe mė shumė pėr tė, kur Vezirja u sėmur e vazhdoi gjatė nė shtrat. Ajo i qėndroi pranė dhe i shėrbeu me shumė korrektėsi, sikur ta kishte nėnė.

Ka punuar nė kooperativėn bujqėsore, nė sektorin e tregtisė dhe sė fundi, deri sa doli nė pension, nė Ndėrmarrjen Pyjore tė rrethit Tepelenė. Aktualisht banon, sė bashku me tė shoqin, pranė djalit nė qytetin e Tiranės.







Familja Shefqet Gėrbit





Fėmijėt e Shefqetit



1. Vjollca Shefqet Gėrbi (Mėrtiraj)



Ka lindur mė 3 tetor 1961 nė Qesarat tė Tepelenės. Ka kryer shkollėn e mesme profesionale pėr laborante mjekėsore.

Ėshtė martuar me Bilbil Qamil Mėrtirin nga fshati Krahės nr. 2 i Tepelenės.

Nė familje dhe nė shkollė ka qenė e urtė dhe e sjellshme. Nė mėsime ka qenė mė pėrparim tė mirė. Me mbarimin e shkollės sė mesme mjekėsore e deri sot punon nė Spitalin e Krahėsit tė Tepelenės. Ėshtė vlerėsuar si punonjėse e mirė e punon me tre turne.

Me Bilbilin kanė lindur katėr fėmijė: Elvisin, Aurorėn, Anisėn dhe Klajdin.



. Ervis Bilbil Mėrtiri

Ka lindur me 17 shkurt 1982 nė Lulėzim,Tepelenė. Ka mbaruar shkollėn e mesme. Punon nė Tiranė.

. Aurora Bilbil Mėrtiri

Ka lindur mė 5 maj 1986, nė fshatin Lulėzim,Tepelenė. Vazhdon arsimin e lartė pėr gjuhėn angleze.

. Anisa Bilbil Mėrtir

Ka lindur me 1 shkurt 1984, nė fshatin Lulėzim, Tepelenė. Vazhdon arsimin e lartė pėr mėsuese, dega Bio-Kimi.

. Klajdi Bilbil Mėrtiri

Ka lindur me 21 janar 1990 nė fshatin Lulėzim Tepelenė. Vazhdon shkollėn e mesme profesionale elektronike nė Tiranė.



2. Ismail Shefqet Gėrbi



Ka lindur me 18 gusht 1963 nė Qesarat Tepelenė dhe me banim familjarisht nė qytetin e Tiranės. Ka arsim tė mesėm.

Pasi mbaroi shėrbimin ushtarak nė Tiranė, pėr njė kohė qėndroi nėnoficer nė atė repart e me kėrkesėn e tij doli nė lirim. Aktualisht punon nė punė tė ndryshme private.

Ėshtė martuar me Shefikate Sefer Gėrbin (Seferaj) me prejardhje nga fshati Prezė e rrethit Tiranė, por me banim nė qytetin e Tiranės.



Fėmijėt e Ismailit



. . Najada Ismail Gėrbi

Ka lindur mė 30 gusht 1989 nė qytetin e Tiranės. Vazhdon shkollėn e mesme. Ėshtė vajzė e qetė, e sjellshme dhe e respektueshme. Meqėnėse shquhet nė lojėn e basketbollit, ėshtė e federuar nė skuadrėn e basketbollit tė DHL tė qytetit tė Tiranės, nė kategorinė e parė.

. Arsilda Ismail Gėrbi

Ka lindur mė 2 korrik 1993 nė qytetin e Tiranės. Vazhdon shkollėn e mesme .



. Klajda Ismail Gėrbi

Ka lindur me 28 tetor 1997 nė qytetin e Tiranės.



. Mikael Ismail Gėrbi

Ka lindur me 30 gusht 2003 nė qytetin e Tiranės.





3. Aleks Shefqet Gėrbi





Ka lindur me 14 shkurt 1967 nė Qesarat Tepelenė dhe banon familjarisht nė qytetin e Tiranės. Ka arsim tė mesėm. Ka qenė fėmijė dhe nxėnės i sjellshėm dhe nė mėsime me pėrparim tė mirė. Ka patur talent nė fuboll. Pasi kreu shėrbimin ushtarak pėr pak kohė punoi nė fshat. Punoi dy vjet emigrant ne Greqi me gjithė familjen. U kthye nė Shqipėri nė qytetin e Tiranės, u mor me tregti e aktualisht punon shofer.

Ėshtė i sjellshėm dhe i gatshėm pėr ndihmė, kur paraqitet nevoja.

Ėshtė i martuar me Sanie Sefer Liēkaj nga fshati Mėzezė i Tiranės. Kanė lindur dy fėmijė: Xhuljon dhe Xhoanėn.



Sanie Sefer Gėrbi (Laēkaj)



Ka lindur me 13 prill 1969 nė fshatin Mėzezė tė Tiranės. Ka arsim tė mesėm. Ėshtė punėtore e mirė. Administron mirė buxhetin e familjes, kujdeset shumė pėr fėmijėt. Aktualisht punon nė njė sipėrmarrje private nė Tiranė.



Fėmijėt e Aleksit



. Xhuljano Aleks Gėrbi

Ka lindur mė 28 shkurt 1994 nė Qesarat Tepelenė dhe banon me prindėrit ne qytetin e Tiranės. Ka rezultate shumė tė mira nė mėsime.



. Xhoana Aleks Gėrbi

Ka lindur mė 20 tetor 2000 nė Qesarat Tepelenė dhe banon me prindėrit nė qytetin e Tiranės. Vazhdon Ciklin e ulėt dhe ka rezultate tė shkėlqyeshme.



4. Vasilika Shefqet Gėrbi (Liēi)



Ka lindur mė 16 maj 1969 nė Qesarat Tepelenė dhe banon familjarisht nė qytetin e Tiranės. Ka arsim tė mesėm. Ėshtė e shkathėt dhe mjaft punėtore. Aktualisht jeton e punon emigrante nė Greqi nė qytetin Rrethimno, tė ishullit tė Kretės. Ėshtė humane dhe i ndihmon nga afėr tė gjithė njerėzit e saj nė Greqi. Ėshtė martuar me Ibrahim Myftar Liēi me origjinė nga rrethi i Korēės, por me banim nė qytetin e Tiranės. Kanė lindur dy fėmijė: Enean dhe Kristinėn.



Fėmijėt e Vasilikės



. Enea Ibrahim Liēi

Ka lindur nė qytetin e Tiranės. Banon pranė prindėrve nė Greqi.

. Kristina Ibrahim Liēi

Ka lindur nė qytetin e Tiranės dhe banon pranė prindėrve nė Greqi.



Familja e Vasilikės
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 11:54 am

4. Mysybe Nelo Gėrbi ( Pasha)



Ka lindur mė 17 mars 1937 nė Qesarat tė Tepelenės. Me arsim fillor. Ka qėnė nxėnėse e sjellshme dhe e edukuar, me pėrparim shumė tė mirė nė mėsime. Kishte mė shumė prirje tė lexonte dhe tė interpretonte. Midis tė tjerave i ishte bėrė si refleks disa herė nė ditė qė, kudo tė ndodhej do tė recitonte: “Flutur, flutur, zonjė e bukur, barbare, bjerė pėrdhe….”.

Si motėr e parė dhe e vetme, midis shumė vėllezėrve, ishte e dashur dhe e respektuar pėr ata, ajo i donte mė shumė vėllezėrit po kėshtu edhe njerėzit e shtėpisė. Si moshatare me kushėrirėn e parė, Zyhranė, dhe kunatėn, Dilon, duheshin shumė e nuk ndaheshin kurrė me njėra-tjetrėn. Madje edhe punėt e shtėpisė qė i takonin secilės i kryenin sė bashku.

U martua me Safet Pashaj nė fshatin Bejar tė Mallakastrės, me tė lindi njė vajzė, Vitorinė. Nė dhjetor 1955 Mysybeja vdiq duke lėnė Vitorinė gjashtėmuajshe. Pak mė vonė vdiq edhe i shoqi. Nė librin e tij ““Kėngėrim…” vėllai Sulo shprehet figurativisht:



SYRI YNĖ TY TĖ KĖRKON



Mysybe, moj motra jonė,

syri ty tė kėrkon!

Tė kishim motėr tė zgjuar,

si njė zogėz krahėshkruar.

Nė shkollė, sa shembullore.

nė shtėpi, shumė punėtore.

Mė e urta ndėr fėmijė,

o Engjėlli krahėshtrirė!

Shkėlqeje nė gjirin tonė,

ti moj drita nė gjitonė!

Tė kishim motrėn e dytė,

po pse na ike nga sytė?

Qė kur shkove, s’tė kam parė,

loti i syrit i patharė.

Pėr vite na ke munguar,

shpirtra, zemra ke lėnduar.

Viton gjashtė muajsh e le,

Pėr tė u kujdesėm ne.

Tri mbesa t’i ka dhuruar,

porsi gjak i shenjtėruar.

Sa e doje nėnė Havanė,

tė ka ardhur, e ke pranė.



Tė vijmė nė pėrvjetorė

me lot e lule nė dorė!



Tepelenė, maj 2008





Mysybeja



Fėmijėt e Mysybesė



1. Vitori Safet Xhuveli (Pasha)



Ka lindur nė 14 qershor 1955 nė fshatin Bejar tė Mallakastrės. Pėr arsye se i vdiqėn prindėrit, kur ishte gjashtė muajshe e morėn gjyshėrit nė Qesarat, Neloja dhe Havaja, tė cilėt e rritėn, e edukuan, e arsimuan dhe e martuan. Pasi mbaroi shkollėn profesionale si laborante dentare, punoi nė Qendrėn shėndetėsore Krahės tė Tepelenės, si laborante stamatologe.

Meqėnėse Vitoria mbeti jetime, qysh kur ishte gjashtė muajshe dhe, si e tillė, ajo nuk mundi kurrė ta shihte e ta njihte fytyrėn e nėnės dhe nuk e ndjeu ngrohtėsinė e kujdesin e saj. Ishte kjo arsyeja qė Vitorinė e deshėn e u kujdesėn tė gjithė nė mėnyrė tė jashtėzakonshme dhe i qėndruan gjithnjė pranė gjyshėrit Nelo dhe Hava e sidomos xhaxhesha e mirė e mamasė, Vezirja, si dhe dajot Sulo, Shefqet, e gjithė familja e fisit Gėrbi. Pavarėsisht nga pėrkėdhelitė dhe plotėsimi i tė gjitha dėshirave, qė shprehte, ajo megjithatė nuk mėsoi e manifestoi vese e teka negative tė moshės dhe as mė vonė, kur u rrit. Edhe sot Vitoria ruan e manifeston vetėm cilėsi pozitive.

Aktualisht banon e punon emigrante nė Athinė tė Greqisė.

Vitoja qe e martuar me Vilson Nexhip Xhuvelin me origjinė nga fshati Tragjas i Vlorės, por me banim familjarisht nė qytetin e Vlorės. Vilsoni u nda nga jeta duke qenė tė dy emigrantė nė Greqi. Kanė lindur tri vajza: Henerin, Jonidėn dhe Nevinėn.





Fėmijėt e Vitorisė



1. Heneri Vilson Beshaj (Xhuveli)

Ka lindur nė 22 tetor 1975 nė qytetin e Vlorės. Ka arsim tė mesėm.

Ėshtė martuar me Arben Hamdi Beshaj nė qytetin e Selenicės tė Vlorės, por me origjinė nga fshati Gorishovė e Fierit. Aktualisht jeton, banon e punon sė bashku me bashkėshortin emigrantė nė Athinė tė Greqisė. Kanė dy fėmijė:

.Meri Arben Beshaj

Ka lindur mė 8 shtator 1996 nė Athinė tė Greqisė.

. Aleksandėr Arben Beshaj

Ka lindur mė 21 gusht 2003 nė Athinė tė Greqisė



. Jonida Vilson Muēi (Xhuveli)



Ka lindur nė qytetin e Vlorės. Ka arsim tė mesėm. Ėshtė e martuar me Edmond Koēo Muēi nė qytetin e Vlorės. Ėshtė e punėsuar nė sektorin privatė. (S’ka lindur fėmijė).



.Nevina Vilson Xhuveli(r((i (RIGOPULLOS)

pullosrrIGOPULO

Ka lindur nė 8 prill 1981 nė qytetin e Vlorės. Ka arsim tė mesėm. Ka jetuar sė bashku me prindėrit emigrantė nė Athinė tė Greqisė dhe kohėt e fundit ėshtė martuar me Mihal Rigopullos, shtetas grek nė Athinė dhe kanė njė djalė : Vasil Mihal Rigopullos.









Familja eVitos









1. Qemal Nelo Gėrbi



Ka lindur mė 11 gusht 1939 nė Qesarat tė Tepelenės dhe banon nė qytetin e Tepelenės. Ka kryer Institutin e Lartė Pedagogjik dhe Fakultetin e Drejtėsisė. Ėshtė martuar me Merjeme Xhafer Osmanin nga fshati Batėr-Buzė tė rrethit tė Tepelenės.

Ka punuar fillimisht mėsues nė shkollėn 8 vjeēare e mė vonė drejtor nė Qesarat, Krahės e Bruz. Pastaj u emėrua nė Komitetin Ekzekutiv tė KP tė rrethit tė Tepelenės; nė fillim inspektor e shef i seksionit tė arsimit e mė vonė u zgjodh sekretar i kėtij komiteti, jurist nė drejtorinė e minierės Qymyrgurit nė Memaliaj, drejtor i sigurimeve shoqėrore nė Tepelenė, pėrgjegjės zyre nė Bashkinė e qytetit tė Tepelenės dhe mė mandej avokat po nė rrethin e Tepelenės. Kudo ka me punuar me pėrkushtim e profesionalizėm.

Ka qenė i zgjedhur nė kėto funksione: Anėtar i Kėshillit Popullor tė rrethit si dhe anėtar i Kryesisė sė Komitetit Ekzekutiv tė KP tė rrethit. Ka marrė pjesė si i ftuar nė mbledhjen e Plenumit tė IV tė PPSH, nė qershor 1963, pėr problemet ekonomike-shoqėrore tė fshatit.

I pėlqen estetika dhe e bukura. Ėshtė korrekt nė tė gjitha problemet. Mundohet tė jetė i drejtė, jo lėshues e liberal tej masės, por kur e do puna tregohet tolerant si nė familje, nė fis e mė gjerė.

Si prind shembullor ėshtė fakti kokėfortė i dukshėm dhe tregues: tė tre fėmijėt qenė tė edukuar, shembullorė nė mėsime dhe morėn arsimin e lartė. U tregua human, shumė njerėzor, kur vdiq vjehrra dhe vjehrri i moshuar mbeti i vetmuar nė fshat, e mori, e mbajti e trajtoi si prind nė familje. Aktualisht ka bėrė bashkim familjar me djalin, i cili ėshtė mjek nė Milano, Itali.



Merjeme Xhafer Gėrbi (Osmani)



Ka lindur mė 26 janar 1948, nė fshatin Batėr-Buzė tė rrethit tė Tepelenės. Ka arsim tė mesėm pedagogjik. Ėshtė e martuar me Qemal Nelo Gėrbi, nga Qesarati i Tepelenės dhe banon nė qytetin e Tepelenės. Aktualisht jeton me djalin nė Itali ( Milano).

Pasi mbaroi shkollėn e mesme pedagogjike nė Vlorė ka punuar mėsuese, deri sa doli nė pension, nė fillim nė shkollėn 8 - vjeēare Buz dhe mė vonė nė qytetin e Tepelenės. Sipas vlerėsimeve tė bėra, ka qenė mėsuese me aftėsi tė mira profesionale dhe, pėr punėn e gjithanshme me nxėnėsit edhe nxėnėsit e saj kanė ecur nė jetė nė disa nė fusha tė ndryshme.

Si mėsuesja e parė e shkolluar e familjes dhe e fisit Gėrbi, nga tė gjithė pjesėtarėt e familjes si: vjehrri, vjehrra, kunatat dhe kunetėrit u prit dhe u respektua si e tillė. Administron mirė buxhetin e familjes, ėshtė nikoqire e mirė. Ka treguar kujdes pėr tė respektur tė gjithė njerėzit e fisit tė Qemalit.

Si nėnė e si mėsuese ka qenė shumė korrekte pėr punėn me fėmijėt e saj, rezultat e kėsaj pėrkujdesje u dukėn se rriti tre fėmijė tė edukuar dhe mbaruan arsimin e lartė. Ky ishte njė manifestim i dėshirės pėr tė vijuar e pėrforcuar traditėn e arsimimit nė kėtė familje dhe njė nga protagonistet ishte dhe Merjemja, krahas objektivave tė vetė fėmijėve pėr shkollim.



Foto e Qemalit me Merjemen



Fėmijėt e Qemalit



1. Antoneta Qemal Bardhi (Gėrbi)



Ka lindur mė 11 prill 1969, nė qytetin e Tepelenės. Ka mbaruar U.T. Fakultetin ekonomik.

Ka qenė vajzė e urtė dhe e sjellshme e me plot edukatė. Nė mėsime, nė tė gjitha klasat (fillore, 8 -vjeēare dhe tė mesme) ka qenė e shkėlqyeshme.

Pasi mbaroi fakultetin, u emėrua ekonomiste nė Ndėrmarjen e Grumbullim - Pėrpunimit; mė vonė nė Bankėn e Kursimeve Tepelenė. Nė tė dy sektorėt ka punuar me ndėrgjegje e korrektėsi. Aktualisht banon e punon nė qytetin e Tiranės.

U martua me Gėzim Durim Bardhin nga fshati Gusmar i Tepelenės e me banim nė qytetin e Tepelenės e sė fundi familjarisht banojnė nė qytetin e Tiranės. Kanė lindur dy fėmijė: Anrin dhe Rean.



Fėmijėt e Antonetės



. Anri Gėzim Bardhi

Ka lindur mė 25 maj 1995 nė qytetin e Tepelenės dhe banon sė bashku me prindėrit nė qytetin e Tiranės. Ėshtė fėmijė i zgjuar dhe mjaft i shkathėt. Nė mėsime ėshtė nxėnės shembullor.



1. . Rea Gėzim Bardhi

Ka lindur mė 18 tetor 2000, nė qytetin e Tepelenės dhe banon

sė bashku me prindėrit nė qytetin e Tiranės.





Antoneta me familjen





2. Neritan Qemal Gėrbi



Ka lindur mė 4 dhjetor 1971 nė qytetin e Tepelenės dhe tani me banim e punėsim nė Milano tė Italisė familjarisht. Ka mbaruar arsimin e lartė pėr mjekėsi dhe ushtron profesionin e mjekut. Ka qenė fėmijė i qetė, i urtė dhe i sjellshėm nė familje. I tillė ka qenė dhe nė shkollė e me pėrparim mjaft tė mirė nė mėsime. Kur Neritani bėri kėrkesėn pėr tė vazhduar arsimin e lartė, kolektivi i klasės sė gjimnazit vendosi qė Neritani t’i jepet e drejta pėr tė vazhduar studimet pėr mjekėsi dhe kėshtu u bė. Pasi mbaroi studimet dhe u diplomua mjek, filloi punėn nė Qendrėn Shėndetėsore tė Izvorit tė Tepelenės, detyrė tė cilėn e ushtroi me vullnet e ndėrgjegje dhe fitoi respektin e banorėve tė zonės. Si edhe shumė intelektualė tė tjerė pėr njė jetė mė tė mirė, emigroi nė fillim nė Greqi e sė fundmi nė Itali. Atje, pasi likujdoi edhe disa provime shtesė, fitoi tė drejtėn e ushtrimit tė profesionit tė mjekut si mjekėt vendas, nė njė spital nė territorin e Milanos.

Ėshtė martuar me mjeken Jolanda Salvador Qyrtaqin nga qyteti i Shkodrės e sot jeton me Neritanin nė Itali. Kanė lindur dy vajza: Ana dhe Laura.



Jolanda Salvator Gėrbi (Qyrtaqi)



Ka lindur mė 28 janar 1972, nė qytetin e Shkodrės. Ka mbaruar UT, Fakultetin e Mjekėsisė.

Ka qėnė vajzė e sjellshme, e edukuar dhe e dashur me prindėrit e tė gjithė fisin e saj. Ka nė karakterinė e saj edukatėn, kulturėn dhe zgjuarsinė shkodrane.

Pasi mbaroi fakultetin, filloi tė punoi mjeke nė Velipojė tė rrethit tė Shkodrės. Mė vonė sė bashku me bashkėshortin emigroi nė Itali, pasi dha provimet pėrkatėse tė mjekėsisė italiane. Aktualisht punon mjeke nė njė spital nė territorin e Milanos. Administron mirė buxhetin familjar dhe kanė blerė shtėpi e me pajisjet e kohės.

Pėr tė dy vajzat qė i do shumė, kujdeset pėr mirėrritjen dhe edukimin e tyre.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 11:55 am

Fėmijėt e Neritanit

. Ana Neritan Gėrbi. Ka lindur mė 19 nėntor 2000, nė Milano tė Italisė.

. Laura Neritan Gėrbi. Ka lindur mė 21 shkurt 2003, nė Milano tė Italisė.





Neritani me familjen





1. Valbona Qemal Gėrbi



Ka lindur mė 28 janar 1977, nė qytetin e Tepelenės dhe aktualisht jeton nė Milano tė Italisė. Ka arsim tė lartė.

Nė familje, nė kopsht dhe nė shkollė ka qenė vajzė shembullore nė urtėsi, sjellje dhe edukatė. Ndoshta ngaqė ishte fėmija mė e vogėl e donim dhe e pėrkėdhelnim tė gjithė, ndoshta edhe pėr emrin e bukur “Valbona”. Nė shkollė ka qenė nxėnėse e sjellshme, e zellshme e me vullnet e me horizont nė tė gjitha lėndėt si nė fillore, 8 - vjeēare dhe gjimnaz. Ju dha e drejta dhe vazhdoi e mbaroi Universitetin e Gjirokastrės, Fakultetin “Gjuhė Letėrsi” dhe u emėrua mėsuese nė rrethin e Tepelenės. Si e lindur dhe e etur pėr studime dhe se i kishte aftėsitė e plota, me pėrpjeket e saj mundi tė marrė tė drejtėn pėr tė studiuar jashtė shtetit nė Itali, nė Universitetin e Milanos, pėr Gjuhė e Letėrsi tė huaj, tė cilin e pėrfundoi nė vitin 2008.





1. Xhelal Nelo Gėrbi



Ka lindur mė 13 dhjetor 1943, nė Qesarat tė Tepelenės. Ka arsim tė mesėm bujqėsor.

Pasi mbaroi shėrbimin ushtarak u kthye nė fshat, punoi nė Kooperativėn Bujqėsore tė Bashkuar Qesarat dhe pėr 12 vjet nė Minierėn e Qymyrgurit Memaliaj, deri sa doli nė pension. Aktualisht ėshtė nė emigracion nė Greqi familjarisht me tė pesė djemtė.

Pėr kohėn nė tė cilėn ishte nė fshat ėshtė aktivizuar shumė me problemet shoqėrore, ka qenė sekretar i organizatės sė rinisė; ėshtė aktivizuar me grupet artistike tė Vatrės sė kulturės dhe nė Festivalet Folklorike tė zonės si profesionist me fizarmonikėn.

Ėshtė shumė punėtor pėr ēdo lloj pune si: marangoz, murator, suvaxhi e tjera; mjaft i dashur dhe i respektuar nė vėllezėri nė fisin Gėrbi e nė rrethin miqėsor. Ka shpirt human. Mundohet e tregohet i gatshėm t’u japi ndihmesėn e tij tė tjerėve.

Pėr disa vjet punoi nė Greqi. Sė bashku edhe me djemtė, Arbenin e Ilirin, kanė treguar pėrkujdesje pėr emigrantėt shqiptarė dhe disa i ka mbajtur e strehuar nė shtėpi si fėmijėt e tij.

Aktualisht ėshtė kthyer nė Shqipėri dhe ndėrtoi shtėpi tė re, vilė dykatėshe me ambiente e pajisje tė kohės.

Ėshtė i martuar me Hėnė Teme Gėrbin (Malaj) nga Vasjari i Tepelenės dhe kanė lindur pesė djemė: Arbenin, Ilirin, Leonardin, Ermalin dhe Ernestin.









Ėshtė shpirtmirė dhe tregon gatishmėri tė ndihmojė tė tjerėt edhe duke sakrifikuar dhe si e tillė mund tė quhet njė nėnė Terezė e vogėl.



Hėnė Teme Gėrbi (Malaj)



Ka lindur mė 3 shkurt 1950 nė Vasjar tė Tepelenės. Ka arsim 8 vjeēar.

Ėshtė martuar me Xhelal Nelo Gėrbi, nė Qesarat tė Tepelenės. Nė familjen Gėrbi, Hėna ėshtė njėra nga nuset qė ka ardhur nė moshė tė vogėl, prandaj vjehrra Havaja dhe xhaxhesha Vezirja, (kjo e fundit e ka dhe bashkėfshatare) e kanė trajtuar si me status tė veēantė e sidomos e kanė dashur, edukuar e mėsuar si dhe vajzat e tyre. Kjo ka ardhur si rrjedhojė se edhe Hėna ka qenė e qetė, e urtė dhe mjaft e dashur me to dhe kėrkonte tė mėsonte ēdo gjė si t’i bėnte punėt e shtėpisė. Kėto cilėsi i ka edhe tani nė moshė madhore. Ka punuar nė bujqėsi dhe ka pėrballuar vėshtirėsitė e jetės, kjo edhe pėr vetė faktin se, kur krijoi familje mė vete, u bė me shumė fėmijė, por diti t’i kaloi me kurajė ato, duke rritur e edukuar pesė fėmijė.

Pėr shumė vjet punoi familjarisht si emigrante nė Greqi. Edhe atje pėrballon punė tė shumta e plot vėshtirėsi. Veē punėve tė tjera mbante dhe 4 tė tjerė dhe u shėrbente 7 nipėr e mbesė (tė fėmijėve tė saj) si dhe fėmijė tė shqiptarėve tė tjerė. Ėshtė shpirtmirė dhe tregon gatishmėri tė ndihmojė tė tjerėt edhe duke sakrifikuar dhe, si e tillė, mund tė quhet edhe njė nėnė Terezė e vogėl. Vjehrra e saj, Havaja, 98 vjeēe ishte e sėmurė, nė rregjim shtrati dhe Hėna i bėri shėrbim tė pėrsosur, mė shumė se tė ishte nėnė e saj. Havaja ndėrroi jetė nė dhjetor 2007.







Familja e Xhelal Gėrbit









Fėmijėt e Xhelalit



…Kur po shkonte nė njė mbledhje tė shoqatės ditė festė shqiptare, kishte veshur njė pulovėr me flamurin kombėtar shqiptar, por policia greke e ndaloi, i bėnė thirrje ta zhvishte, por ky nuk pranoi dhe protestoi me kurajė, derisa me forcė policia ia grisi me thikė pulovrėn.



1. Arben Xhelal Gėrbi



Ka lindur mė 1 gusht 1967, nė Qesarat tė Tepelenės. Ka arsim tė lartė ushtarak. Si nė familje dhe nė shkollė ka qenė fėmijė i mbarė, i urtė dhe i sjellshėm brenda e jashtė shkollės. Pasi mbaroi shkollėn ushtarake, u gradua oficer dhe u emėrua nė njė repart tė Tiranės. Mė vonė u transferua nė Sarandė. Gjatė kohės sė tranzicionit u largua nga ushtria dhe emigroi nė Greqi sė bashku me prindėrit, vėllezėrit e familjen e tij, duke punuar e banuar nė qytetin Rrethimno, nė Ishullin e Kretės. Gjatė gjithė kohės atje ka manifestuar hapur me krenari ndenjėn atdhetare dhe ėshtė zgjedhur kryetar i shoqatės sė emigrantėve shqiptarė tė qytetit. Kur po shkonte nė njė mbledhje tė shoqatės, ditė feste shqiptare, kishte veshur njė pulovėr me flamurin kombėtar shqiptar, por policia greke e ndaloi, i bėnė thirrje ta zhvishte, por ky nuk pranoi dhe protestoi me kurajė, derisa me forcė policia ia grisi me thikė pulovrėn.

Ėshtė martuar me Razie Imer Gėrbi (Zotaj) nga Frashėri i Pėrmetit dhe kanė lindur dy fėmijė: Juljandėn dhe Dorjanin.



Razie Ymer Gėrbi (Zotaj)



Bashkėshorte e Arbenit. Ka lindur mė 28 shkurt 1968 nė fshatin Frashėr tė Pėrmetit. Ka arsim tė lartė ushtarak. Ėshtė tip i zgjuar, e njeh jetėn dhe bėnė pėrpjekje ta shijojė atė. Ėshtė shtėpiake dhe nikoqire e mirė. Ėshtė nėnė mjaft e kujdesshme dhe tregon respekt e dashuri pėr dy fėmijėt e saj e sidomos pėr rritjen dhe edukimin e tyre. Ėshtė emigrante nė qytetin e Rrethimnos, nė ishullin e Kretės, Greqi. Aktualisht banon dhe punon nė qytetin e Tiranės.



Fėmijėt e Arbenit



. Julianda Arben Gėrbi

Ka lindur mė 1 qeshor 1990 nė qytetin e Kuēovės. Aktualisht banon me prindėrit nė ishullin e Kretės. Vazhdon shkollėn e mesme. Si nxėnėse dhe fėmijė ėshtė e edukuar dhe e sjellshme.



2. . Dorian Arben Gėrbi

Ka lindur mė 26 tetor 2002 nė qytetin e Rrethimno tė ishullit Kretės, nė Greqi dhe aktualisht banon me prindėrit po aty.







Familja e Arben Gėrbit







2. Ilir Xhelal Gėrbi



Ka lindur mė 12 tetor 1970 nė Qesarat tė Tepelenės.

Pasi mbaroi shėrbimin ushtarak, kreu edhe kursin pėr oficer rezervė. Punoi nė policinė e burgut tė Bėnēės, Tepelenė. Pėr arsye se ishte me bindje tė majta u pushua nga puna sipas nenit 24/1. U detyrua tė emigroi nė qytetin Rrethimno nė ishullin e Kretės, Greqi.

Qėkur ishte i vogėl ka qenė fėmijė i mirė, siē thonė, pėrsėmbari, shumė i urtė dhe i dashur me tė gjithė. Respekton me korrektėsi prindėrit dhe sidomos gjyshen, Havanė, tė cilėn e do shumė. Ka shpirt tė madh dhe zemėr tė bardhė.



Liza Liēo Gėrbi (Hysi)



Bashkėshorte e Ilirit. Ka lindur mė 13 shkurt 1973 nė Izvor tė Tepelenės. Ka arsim 8-vjeēar. Pėr kohėn qė ka qėndruar nė Qesarat, sė bashku me prindėrit e burrit u tregua nuse e sjellshme, e respektuar dhe punėtore.

Sė bashku me bashkėshortin dhe fėmijėt banon dhe punon nė qytetin e Rrethimnos nė ishullin e Kretės, nė Greqi, duke punuar nė sektorin e turizmit. Tregon kujdes nė rritjen dhe edukimin e fėmijeve, veēanėrisht kujdeset pėr t’u mėsuar gjuhėn shqipe.



Fėmijėt e Ilirit



. Eraldo Ilir Gėrbi



Ka lindur mė 30 dhjetor 1994 nė Qesarat tė Tepelenės. Tani sė bashku me prindėrit jeton nė Greqi. Megjithėse atje ka shkuar nė moshė tė vogėl, ka mėsuar tė flasė edhe shqip.



Armando Ilir Gėrbi

Ka lindur mė 31 janar 2001 nė qytetin Rrethimno nė Greqi. Ka mėsuar dhe flet mirė shqip.







Familje e Ilirit



3. Leonard Xhelal Gėrbi



Ka lindur mė 6 dhjetor 1972 nė Qesarat tė Tepelenės. Ka arsim tetėvjeēar.

Pasi mbaroi shėrbimin ushtarak u kthye nė fshat e pas pak vitesh emigroi nė Greqi, ku banon e punon nė qytetin e Rrethimnos tė ishullit tė Kretės sė bashku me familjen.



Arlinda Ilmi Gėrbi (Mahmutaj)



Bashkėshortja e Leonardit. Ka lindur mė 6 mars 1974. Ka arsim tė mesėm. Ėshtė e urtė, e sjellshme dhe punėtore si nė punėt e shtėpisė dhe jashtė saj. Sė bashku me tė shoqin, Leonardin, ka emigruar nė Greqi. Atje punon nė sektorin e turizmit.



Fėmijėt e Leonardit



1. . Andrea dhe . Angjelo Leonard Gėrbi (binjakė)

2.

Kanė lindur mė 9 nėntor 1997 nė Qesarat tė Tepelenės, binjakė. Kanė shkuar nė moshė tė vogėl; vazhdojnė shkollėn nė greqisht, por kanė mundur tė flasin mirė gjuhėn shqipe.



.Maria Leonard Gėrbi

Ka lindur mė 9 shtator 2003 nė qytetin e Rrethimnos tė ishullit tė Kretės.









Familja e Leonardit



4. Ernest Xhelal Gėrbi



Ka lindur mė 25 gusht 1983 nė Qesarat tė Tepelenės. Aty ka filluar dhe mbaruar pėrkatėsisht shkollėn edhe tė mesmen. Ka qenė nxėnės me pėrparim mesatar nė mėsime dhe me sjellje tė mira nė shkollė dhe jashtė saj. Edhe nė familje dhe nė shoqėri ka qenė korrekt, i edukuar, i sjellshėm, i dashur dhe komunikues me tė gjithė njerėzit e familjes e tė fisit si dhe me tė gjithė moshatarėt e vet nė fshat. Me ta ruan tė njėjtin respekt e mban lidhje tė rregullta. Ėshtė emigrant nė qytetin e Rrethimnos, ishulli i Kretės nė Greqi. Ka pėrvetėsuar mirė gjuhėn greke, komunikon lirshėm nė mjediset ku punon dhe jeton. Nė punė ėshtė shumė i rregullt. Ka shumė mall dhe ruan respekt pėr vendlindjen dhe Atdheun dhe vjen shpesh.





5. Ermal Xhelal Gėrbi

(ėshtė binjak me Ernestin). Ka lindur mė 25 gusht 1983 nė Qesarat tė rrethit tė Tepelenės. Aty filloi shkollėn dhe mbaroi edhe tė mesmen. Ka qenė nxėnės i disiplinuar dhe i sjellshėm brenda dhe jashtė shkollės dhe me njė pėrparim mesatar nė mėsime. Nė familje ka qenė fėmijė i urtė, i qetė, i sjellshėm dhe i respektueshėm me tė gjithė e sidomos me prindėrit, tė cilėve u bindej me ēiltėrsi. Aktualisht ėshtė nė Greqi. Ka mėsuar mjaft mirė gjuhėn greke. Kjo ka bėrė qė tė komunikojė lirshėm nė punė dhe nė ambientet shoqėrore me shtetasit grekė. Me shumė prej tyre ka lidhur miqėsi. Si pozitive e tij ėshtė se ka respekt pėr simbolet shqiptare dhe i mbron ato. Ka mall dhe vjen nė vazhdimėsi nė Shqipėri.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI   Thu Apr 30, 2009 12:06 pm

7. Avni Nelo Gėrbi



Ka lindur mė 17 shkurt 1948 nė Qesarat tė Tepelenės. Ka arsim tė mesėm pedagogjik.

Pasi mbaroi shkollėn e mesme nė Vlorė, u emėrua mėsues matematike nė rrethin e Tepelenės, fillimisht nė shkollėn tetėvjeēare “ Golem” e mė vonė nė fshatin e tij, Qesarat. Lėndėn, qė jep, e zotėron mirė dhe ka nxjerrė nxėnės me kualitet, tė cilėt e kanė ndjekur dhe nė arsimin e lartė.

Nė shkollė e jashtė saj ka qenė veprimtar i dalluar shoqėror, sidomos me rininė, ku ėshtė zgjedhur nė forumet drejtuese tė saj. Ėshtė aktivizuar nė grupet artistike e kulturore tė shkollės e nė vatrėn e kulturės nė fshat. Ka dhėnė kontribut tė veēantė pėr veprimtaritė sportive e sidomos pėr futbollin.

Krahas punės nė shkollė, punon edhe nė ekonominė bujqėsore private, duke kryer vetė tė gjitha proceset e punės.

Ėshtė njėri nga vėllezėrit, qė mban tė gjitha lidhjet miqėsore duke shkuar nė tė gjitha ndodhitė e tyre.



Nado Rexho Gėrbi (Goga)



Bashkėshortja e Avniut. Ka lindur mė 8 shkurt 1954 nė fshatin Iliras (Prrenjas) tė Tepelenės. Ka arsim tė mesėm pedagogjik.

Pasi mbaroi shkollėn e mesme pedagogjike nė Gjirokasėr, u emėrua mėsuese nė Qesarat tė Tepelenės, ku jep mėsim nė shkollė tetėvjeēare e gjimnaz. Pėr njė kohė ka qenė dhe nėndrejtoreshė e gjimnazit. Detyrėn e mėsuesis e ka me pasion, ka vullnet; ėshtė mjaft e ndėrgjegjėshme dhe ka arritje tė mira nė lėndėt qė jep. Ėshtė mėsuese me personalitet dhe autoritet nė shkollė.

Ėshtė aktivizuar edhe pėr problemet shoqėrore. Ka qenė e zgjedhur kryetare e bashkimeve profesionale tė shkollės. Po kėshtu ka marrė pjesė nė grupet artistike kulturore dhe nė tė gjitha festivalet e zhvilluara nė bazė fshati, zone e rrethi, deri nė Festivalin Kombėtar tė Gjirokastrės si marrėse e kėngės nė grupin e Qesaratit.









Familja e Avni Gėrbit





Fėmijėt e Avniut



1. Elona Avni Gjoni (Gėrbi)



Ka lindur mė 21 gusht 1977 nė Qesarat tė Tepelenės. Ka arsim tė lartė pėr infermiere.

Ka qenė vajzė shumė e urtė, e sjellshme dhe e turpshme. Nė shkollė ka qenė me pėrparim tė mirė nė tė gjitha lėndėt pėrkatėse. Pasi mbaroi universitetin, u emėrua nė spitalin ushtarak nė Tiranė.

Ėshtė martuar me Altin Gjonin me origjinė nga Mezhgorani i Tepelenės, por me banim nė qytetin e Tiranės. Aktualisht tė dy janė emigrantė nė Itali dhe kanė njė djalė, Flavion, i cili ka lindur nė Itali.



2. Irena Avni Gėrbi



Ka lindur mė 13 nėntor 1982 nė Qesarat tė Tepelenės. Shkollėn tetėvjeēare e tė mesme i ka kryer nė Qesarat. Ka qenė nxėnėse me pėrparim tė mirė nė mėsime. Ka mbaruar nė Universitetin e Gjirokastrės pėr shkenca tė edukimit. Aktualisht punon si edukatore nė kopshtin e fėmijėve nė Qesarat, ku shfaq dhe vlera tė larta njerėzore.



3. Blerina Avni Gėrbi

Ka lindur mė 13 mars 1986 nė Qesarat tė Tepelenės. Ka qenė nxėnėse me rezutate shumė tė mira, si nė tetėvjeēare ashtu edhe nė gjimnaz, arsim, tė cilin e kreu nė fshatin e Qesaratit. Pėrfundoi studimet pėr Jurisprudencė nė qytetin e Tiranės me pėrparim tė mirė. Ėshtė fejuar me Besmir Rrokun nga qyteti i Lezhės, por aktualisht me banim nė qytetin e Shėngjinit. Besmiri ka pėrfunduar studimet kėtė vit pėr jurist.





8. Dhurata Nelo Musallari( Gėrbi)



Ka lindur mė 1 prill 1951 nė Qesarat tė Tepelenės dhe banon me tė shoqin nė qytetin e Tiranės.

Pasi mbaroi gjimnazin nė qytetin e Tepelenės, iu dha e drejta pėr tė vazhduar studimet nė Universitetin e Tiranės pėr degėn Histori - Gjeografi. Me mbarimin e tij u emėrua mėsuese nė rrethin e Krujės dhe mė vonė nė qytetin e Tiranės. Nė punėn si mėsuese dhe si shtėpiake ėshtė karakterizuar e shkathėt. I pėlqen e bukura dhe estetikja. Dallohet pėr rregull e pastėrti shembullore nė shtėpi. Mė 21 korrik 1974 martohet me mjekun Sybi Demir Musallari nga fshati Dolan i rrethit tė Korēės, nė njė familje tė dėgjuar e fisnike. Aktualisht kanė hapur njė klinikė mjekėsore private nė Tiranė, ku si pronare menaxhere dhe financiere njihet Dhurata, ndėrsa Sybiu kryen vetėm detyrėn si neoftiziatėr.





Familje e Sybiut dhe Dhuratės





Fėmijėt e Dhuratės



1. Daniel Sybi Musallari



Ka lindur mė 26 tetor 1975 nė qytetin e Tiranės. Me mbarimin e shkollės sė mesme nė Tiranė shkoi nė Itali, vazhdoi studimet e larta pėr mjekėsi, por ende nuk ėshtė diplomuar. Punon si kryeinfermier nė njė spital tė Romės.



2. Elton Sybi Musallari



Ka lindur nė njė ditė me binjakun e tij, Danielin. Pasi mbaroi shkollėn e mesme nė Tiranė dhe u specializua pėr Ushqim Social, shkoi me punė nė Itali, ku punoi kuzhinier nė ambasadėn franceze nė Itali dhe, pasi u martua me Rozalinda Karvahal me shtetėsi amerikane, jetojnė e punojnė sė bashku nė SHBA. Kanė krijuar stabilitet dhe bėjnė jetė tė nivelit tė lartė jetėsor. Kanė lindur djalin Laert mė 19 tetor 2003.







ZAMBAKU ME TRĖNDELINĖN

BUZĖQESHUR ME PLANETIN





MBESĖS ROZALINDA,

NIPIT ELTON DHE STĖRNIPIT

LAERTI MUSOLLARI



Nipi im shumė i mirė,

Elton Sybi Musallari.

Ėshtė bir’ i Shqipėrisė.

Mes shokėve qenka i pari.

Ia del me sukses nė shkollė,

ka njė nuse teksasiane.

Nėna e saj ėshtė spanjolle,

Baba nga toka meksikane.

Rozalindė emrin e ka,

ėshtė si lule manxuranė,

Vajzė e zgjuar, sa mė s’ka!

U bė nuse nė Tiranė,

gjuhėtare dhe artiste,

tani mėson gjuhėn shqipe.

Nė Tiranė vjen pa pėrtim,

pėr tė gjet’ “lėndėn e parė”,

Ajo po bėn njė studim

pėr folklorin shqiptar.

Eltoni me Rozalindėn,

njė ēift qė rrallė e gjen,

Zambaku me Trėndelinėn,

sa na gėzon, kur na vjen!

Kanė lindur Laertin,

si tė kenė gjithė Planetin.

Zotėron mirė anglishten

e jo mė pak italishten.

Kur tė rritet, do dijė plot.

Shqipen do ta dijė me fort.

Gjysh Sybiun e gėzon,

kur mbiemrin ia lakon.

Mbiemrin Musallari

Laerti e thot’ “Muēollari”.

Dhurata, paksa mė ndryshe,

si nėnė edhe si gjyshe,

mburret se ka nip tė bukur,

i lėvizshėm porsi flutur.

Dajo Sulua, si poet,

i uron nga Shqipėria,

tė kenė gėzim e shėndet

e t’u shtohet lumturia!



Tepelenė, nėntor 2006





Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
 

ORIGJINA DHE VAZHDIMĖSIA E FISIT GĖRBI

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -