Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AutoriMesazh
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7555
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Mon May 05, 2008 3:50 am

Postimin qė e solli Euridika mė lartė ishin shumė tė mira dhe mė nxitėn tė hulumtojė edhe mė shumė pėr trashėgimin e Shasit.
Shasi, qytet i Mesjetės
Shkruan: Basri Lika

Qyteti mesjetar i Shasit shtrihet nė malin buzė Liqenit tė Shasit. Ndėrkaq, muret rrethuese tė qytetit dėshmojnė pėr ndėrtimin karakteristik me blloqe tė mėdhej tė gurit qė i takojnė arkitekturės sė ndėrtimit tė kulturės ilire. Kėtė e dėshmojnė gjetjet e amforeve antike, tė cilat kanė shėrbyer pėr varrimin e tė vdekurve, ndėrsa nė afėrsi tė lokalitetit ilir Qerret tė Zogajve janė gjetur shumė prova materiale qė dėshmojnė pėr lashtėsinė e kėtyre trevave. Sipas burimeve historike qė jep Pavle Mijoviq, qyteti i Shasit, qė nė shekullin e tetė, ėshtė njohur si qytet peshkopal. Tė gjitha monumentet kulturore qė janė ndėrtuar nė mesjetė nė qytetin e Shasit janė tė tipit kristian. Pas ndarjes sė kishės sė krishterė mė 1054 rajonet, qė pėrfshijnė qytetet Shkodėr, Drisht, Danja, Shas, Tivar dhe Ulqin, pėrfundimisht u shkėputėn nga ndikimi i Bizantit. Nė fund tė shekullit X-XI kėto treva ishin tė organizuara nė arqi-peshkvinė e Tivarit, qė ishte nėn juridiksion tė Raguzės (Dubrovnikut). Nė shekullin XII Selia e Shenjtė u detyrua qė Tivarin ta ngrisė nė nivel tė arqipeshkvisė sė pavarur. Katedralja e Shėn Gjonit, sipas tė dhėnave, ėshtė ndėrtuar nė shekullin XI-XII dhe ėshtė e stilit roman, ēka dėshmon pėr ndėrtime profane nė Shasin e asaj kohe. Historiografia shqiptare Katedralen e Shasit, Kishėn e Sirgjit dhe Kishėn e Shėn Mėrisė nė Vau tė Dejės i njeh si veprat mė tė rėndėsishme tė kulturės sė hershme mesjetare shqiptare. Kjo kishė ėshtė mė e hershme se pushtimi i Nemanjės mė 1183 i kėtyre trevave. Kjo katedrale dhe kishat e tjera tė Shasit, qė janė ndėrtuar nė kėtė periudhė, janė mė tė hershme se krijimi i kishės autoqefale serbe. Gjatė kohės sė sundimit tė Nemanjidėve tė gjithė tė krishterėt katolikė janė shpallur heretik. Edhe Kisha e Shėn Mėrisė, qė ėshtė ndėrtuar nė shekullin XIV, ėshtė e tipit franēeskan, qė i takon katolicizmit.
Shasi, sipas shkrimeve tė Justinianit mė 1533 dhe Bicit mė 1610, kishte aq kisha sa ka ditė motmoti. Dihet se shqiptarėt janė pasardhėsit e ilirėve e Shasi ėshtė i periudhės iliro-shqiptare, pra mund tė kostatohet se monumentetet kulturore dhe tė kultit nė qytetin e Shasit i takojnė shqiptarėve autoktonė tė kėtyre trevave. Ėshtė e papranueshme qė ndonjė i papėrgjegjshėm ta pėrdhosė tė kaluarėn tonė tė pasur historike, kulturore dhe shpirtėrore.

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...


Edituar pėr herė tė fundit nga Sofra nė Mon May 05, 2008 4:05 am, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 7555
Registration date: 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Mon May 05, 2008 3:58 am

Shasi - monument kulturor



Shkruan Dr. Nail Draga

Tė rrallė janė ato qytete siē ėshtė Shasi, qė tė kenė pasur njė tė kaluar tė bujshme historike e tė mos jenė hulumtuar e studiuar me kompetencė nga individė dhe institucione pėrkatėse. Pasi deri mė tash pėr kėtė vendbanim tė lashtė kemi tė dhėna fragmentare e me tepėr tė karakterit informativ, ka ardhur koha qė te ndryshoj qasja ndaj njė monumenti tė tillė kulturo-historik.
Pėr qytetin e Shasit ekzistojnė mjaft legjenda, duke theksuar se kėtu mė parė ka pasur kisha sa ditė ka motmoti. Por e vėrteta ėshtė se kėtu janė gjetur themelet e tetė kishave; dy sosh janė monumentale edhe pse shumė te shkatėrruara. Njėra ėshtė, kisha e Shėn Gjonit, e ndėrtuar nė fund te shek.XIII, e cila ėshtė e gjatė 22 m dhe e gjėrė 7 m. Ajo ėshtė katedralė, e ndėrtuar nė stilin romak, kryesisht ėshtė nė formė romboide, dhe gjindet brenda murėve tė kalasė se qytetit.Tjetra ėshtė kisha e Shėn Mėrisė, e ndėrtuar nė shek.XIV, mė gjėrėsi 7.10 m ndėrsa e gjatė 16.60 m. Ėshtė e ndėrtuar nė stilin gotik (franēeskane) dhe ėshtė jashtė kalasė, nė pjesėn verilindore tė qytetit tė Shasit. Duke marrė prasysh se kjo dallohet pėr nga stili i ndėrtimit nė krahasim me katedralėn, studiues tė ndryshėm janė tė mendimit se kjo ka qenė e destinuar enkas pėr manastir.

Shasi vendbanim i hershėm



Nė aspektin historik, nė literarurė ėshtė cekur deri vonė se qyteti ėshtė themeluar nė shek.VI tė e.s. Por nė saje tė hulumtimeve arkelogjike tė bėra nė vitin 1985, kėtu ėshtė gjetur material i kohės parahistorike, nga del se kemi tė bėjmė mė njė vendbanim tė hershėm nė regjionin e Adriatikut.

Nė saje te burimeve relevante del se zhvillimin mė tė lartė qyteti i Shasit e ka pasur nė Mesjetė, edhe pse gjatė kėsaj periudhe ai ėshtė okupuar disa herė nga pushtues tė ndryshėm. Kėshtu nė vitin 1183 pushtohet nga Stevan Nemanja, pastaj nė vitin 1242 nga Mongolėt, tė cilėt e shkatėrrojnė, dhe sė fundi nga Turqit nė vitin 1571, ku nga ajo kohė qyteti shkatėrrohet tėrėsisht, dhe bėn pjesė nė kategorinė e qytetėve tė vdekura. Nė kohėn e lulėzimit tė tij, Shasi ishte qendėr e Anės sė Malit, ndėrsa kėtu ka kaluar edhe rruga antike Ulcinium-Svacium-Scodra (Ulqin-Shas-Shkodėr). Si shumė qytete tjera mesjetare, si Shkodra, Ulqini, Drishti edhe Shasi ka pasur monedhen e vet (Sovacii civitas). Nė aspektin kishtar, Shasi ishte ipeshkvi, ndėrsa mė pas nė saje tė rrethanave tė kohės e humbi kėtė privilegj duke qenė famulli.
Pėr Shasin tė dhėna ofrojnė F.Gjustinijani, M.Bici, P.Bogdani, Th.Ipeni, P.Mijoviqi etj., te cilat mė tepėr janė fragmentare se sa hulumtime, qė padyshim ky vendbanim i hershėm e ka merituar.

Hulumtimet duhet tė vazhdojnė

[size=12]Hulumtimet tė cilat janė bėrė nė Shas nė tetor dhe nėntor tė vitit 1985, ishin hulumtimet e para, ndėrsa nga materiali i zbuluar del se janė gjetur rreth 30 monedha nga tė cilat njė ėshtė e artė, tri argjenta, ndėrsa tė tjerat janė tė bronxta dhe te bakrit. Ėshtė vėrtetuar sė nga tre monedha janė farkuar ne Tivar e Kotor, ndėrsa nga dy nė Shkodėr dhe mėsiguri nė Ulqin.Vlerė tė veēantė kanė ata monedha tė cilat i pėrkasin shek.XV, nė tė cilat ėshtė e paraqitur kalaja me forma tė renesansės, ne tre kate me kolonada dhe donzhon kullėn. Nga materiali i zbuluar me rėndėsi janė ata tė poēėrisė, unaza, byzylyk, enėve, armėve dhe nė masė mė te vogėl tė qelqit.

Nga koha kur janė bėrė kėto hulumtime materiali arkeologjik i gjetur qėndron nė depo tė Muzeut tė Ulqinit, dhe deri me tash nuk i ėshtė prezentuar opinionit. E udhės do tė ishte qė materiali i tillė tė konservohet, sistematizohet dhe tė ekspozohet nė mjedisin pėrkatės, si dhe vendoset nė njėrėn nga kishat e Shasit, qoftė Shėn Gjonit, apo tė Shėn Mėrisė. Por pėr njė veprim konkret nė kėtė drejtim mė parė duhet tė restaurohen kėto objekte dhe tė vehėn nė funksion tė kėsaj veprimtarie.
Andaj duhet pėrgėzuar kėshillin nismėtar pėr organizimin pikėrisht nė Shas tė manifestimit Pranvera nė Anė tė Malit, qė paraqet njė dimension mė rėndėsi pėr valorizimin e pėrgjithshėm tė kėti vendbanimi me vlera tė mėdha historike, arkitektonike e kulturore pėr popullin tonė.



Ne saje tė vlerave qe disponon Shasi duhet tė mbrohet mė ligj dhe te vazhdojnė hulumtimet arkeologjike, ndėrsa eksponatet e gjetura nė vitin 1985, duhet tė konservohen, sistematizohen dhe t’i prezentohen opinionit tė gjėrė qė ėshtė obligim i shpejtė i pushtetit vendor tė Ulqinit, sepse monumentet janė historia dhe kultura e jonė gjatė shekujve

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Euridika
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Female
Numri i postimeve: 1408
Vendi: Kosovė
Registration date: 11/11/2007

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Tue Oct 07, 2008 8:41 pm

I nderuar Sofra , n'a ke sjelle materiale shume te vlefshme .
Trojet shqiptare ne te gjitha cepet ,mbajne ne gjirin e tyre thesare kulturore ,historike te qmueshme qe deshmojne lashtesine e popullit tone .
Ato me qellim nuk jane lejuar te hulumtohen apo ne raste te shumta zbulime te rendesishme tentohet t'iu nderrohet karakteri autokton i tyre .
Se Shqiperia kishte nje lulezim ne lashtesi, se Shqiperia i takon popullit me te lasht Evropian do te zbulohet dalengadale por duhet ne te jemi me te vendosur ne kete drejtim .

Por Xhorxh Fred Williams ne nje rast ne librin e tij "Shqiptaret" thote :

"Turqit me qellim nuk i lene shqiptaret te germojne (ne lemn e arkeologjise) sepse kjo do t'i kujtonte ketij populli lulezimin e mehereshem " qe do te thote do te ngriste vetedijen e kombit se kush ishte ,kush eshte dhe kush duhet te jet!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:06 am

Historia e fshatit Vidishiq, Shalė e Bajgorės, Kosovė

Fshati Vidishiq (Vidushė) shtrihet rreth 15 kilometra nė lindje tė Mitrovicės. Ėshtė ndėr fshatrat mė tė njohura tė Shalės sė Bajgorės. Ky vendbanim qė gjendet nė afėrsi tė Trepēės, ėshtė i shpėrndarė nė lagje: Trepēali (tash fshat mė vete), Ramaj, Murtaj, Shala, Jusufi, Balaj, Katunishtė (Fazliu) Abdullahu, Ukaj etj.

Mikrotoponimet mė karakteristike

Gradina, Logu, Kroni i Lestericės, Te Muri, Te Vorri i Maxhupit, Livadhet e Mėdha, Klysyra, Te Mullijt, Te Kisha, Ara e kishės, , Kroni i Kishės, Livadhi i Haxhiqit, Livadhi i Shatrit, Bregu i Linit, Qafa e Bajės, Shpati i Sanjės sė Ademit, Ara e Sumės, Lugu i Bojlisė etj.
Vidishiqi ėshtė njė vendbanim i vjetėr. Pėr kėtė dėshmon lokaliteti i Gradinės, qė gjendet nė perėndim tė fshatit. Nė lagjen Katunishtė ka shenja tė njė vendbanimi tė vjetėr. Nė pjesėn verilindore tė fshatit, nė mal, ka ekzistuar njė kishė e vjetėr. Ky vend sot quhet Mali i Kishės. Mbi kishė gjendet njė krua. Aty afėr ka gjurmė tė themeleve tė ndėrtesave tė banimit. Nė lokalitetin e kėtij fshati ekzistojnė edhe varreza tė moēme dhe tė mėdha. (Dėshmojnė Selim Fazliu, Nezir Trepēa, Azem Shala dhe Halit Sadikut)

Pak histori

Fshati Vidishiq si vendbanim ėshtė i regjistruar nė defterin e Vilajetit Vėllk nė vitin 1455, me emrin IVDOSHEFCI, qė, si duket, ka tė bėjė me kėtė me 20 shtėpi e 7 beqarė. (Qblast Brankoviēa, f. 95) Nė defterin e Sanxhakut tė Shkodrės tė vitit 1485, ėshtė shėnuar me emrin Vishneqi, i varur nga Llapi me 18 shtėpi, katėr beqarė e dy tė veja. Mė vonė, nė dėfterin kadastral tė Sanxhakut tė Vushtrrisė nė vitin 1566 njihet me emrin Vitishna, nahija e Llapit dhe kishte katėr shtėpi e njė beqar. Mė vonė nuk kemi shėnime pėr kėtė fshat.
Nė Sallnamet e Vilajetit tė Kosovės tė vitit 1893 (1311 h), tė vitit 1896 (1314 h) dhe tė vitit 1900 (1318 h) ky fshat haset me emrin Vitoshiq. Pra ėshtė regjistruar si vendbanim.
Nė popull flitet se Vidishiqi (Vidusha) ėshtė djegur edhe njėherė nė kohėn e Serbisė sė parė. Nė kohėn kur kanė hyrė partizanėt, nė vendin e quajtur Te Reka e Selacit kanė vrarė dhjetė fshatarė tė Vidushės, Meslishtės (Melenicės), Rahovės dhe tė Bletajės (Selacit).
Gjatė viteve ’50, nė kohėn e aksionit famėkeq pėr grumbullimin e armėve (1956) UDB-ja ka rrahur e burgosur disa fshatarė. Pėr shkak tė dhunės dhe terrorit serb, mbi dhjetė familje janė shpėrngulur nė Turqi (Adapazar) e gjetiu. Mė herėt janė shpėrngulur disa familje nė Shqipėri, ku janė vendosur nė Kavajė e Durrės.

Shėnime statistikore

Qė nga themelimi, fshati Vidishiq gjithmonė ka qenė i banuar me popullatė shqiptare. Kėtė e dėshmojnė edhe regjistrimet qė janė bėrė gjatė periudhave dhe regjimeve tė ndryshme. Kėshtu, nė regjistrimin e vitit 1913 Vidishiqi ka pasur 350 banorė. Nė regjistrimin e vitit 1921 ka pasur 53 shtėpi me gjithsej 343 banorė (tė gjithė shqiptarė). Pas Luftės sė Dytė Botėrore, nė vitin 1948, ky fshat ka pasur 79 shtėpi me 591 banorė, pesė vjet mė vonė, pra nė vitin 1953 – 81 shtėpi me 599 banorė; nė vitin 1961 – 89 shtėpi me 674 banorė (671 shqiptarė, 1 serb e 1 tė tjerė); nė vitin 1971 – 99 shtėpi me 851 banorė shqiptarė; nė vitin 1981 – 120 shtėpi me 1060 banorė (1059 shqiptarė e njė mysliman).
Te Kryqi i rrugėve, pra nė rrugėn qė shpie pėr nė Bare e Bajgorė, nė vendin e quajtur “Muri”, ekzistojnė mbeturinat e njė vendbanimi tė lashtė antik apo mesjetar. Janė ruajtur muret e kėshtjellės dhe ėshtė mė se e nevojshme qė tė bėhen hulumtime arkeologjike nė mėnyrė qė specialistėt ta thonė fjalėn e tyre.
Para agresionit serb (1998-1999) fshati Vidishiq ka pasur rreth 140 shtėpi me mbi 1100 banorė (tė gjithė shqiptarė). Piromanėt serbė (forca ushtarake, policore e paramilitare) e kanė djegur fshatin nė tėrėsi. Ata kanė djegur tė gjitha objektet ekonomike, ndihmėse, shkollėn e fshatit etj. Sipas shėnimeve tė KMDLNJ janė djegur e shkatėrruar 169 objekte. 12 fshatarė tė Vidishiqit janė vrarė nė luftėn e fundit. Ky fshat ka dhėnė 5 dėshmorė. Popullata ėshtė dėbuar nga fshati qysh nė ofensivėn e parė dhe gjatė luftės ajo ėshtė strehuar kryesisht nėpėr male, pėrkohėsisht nė Mitrovicė e gjetiu.
Pas pėrfundimit tė luftės sė tmerrshme nė Kosovė shumė banorė tė Vidishiqit janė kthyer menjėherė nė trojet e djegura. Dėshira e tyre pėr tė lėshuar sėrish “rrėnjė” nė trojet stėrgjyshore ėshtė e madhe, mirėpo kushtet pėr jetė janė tė vėshtira. Ndėrtimi i rrugės do tė hapte perspektiva tė reja. Nėse realizohet kjo gjė, edhe banorėt e tjerė do t’i kthehen vendlindjes, dashurisė sė tyre tė parė!...

Marrė nga Libri:

"Vendbanimet e Kosovės: Mitrovica,Zvecani,Leposaviqi dhe Zubin Potoku" i Autorit Dr. Jusuf Osmani, Prishtinė,2003

Mė shumė pėr Vidishiqin
Shkrimi nė vazhdim ėshtė postuar/nisur nga zt. Gani A. Baliu dhe ėshte propozuar tė lihet i hapur qė secili tė kontribuoi. Ēdo fakt apo shtesė nga secili do tė publikohet me emirn e kontributorit. Luteni pėr kontribut!

1. Historik i shkurtėr i themelimit tė fshatit

Nuk ka tė dhėna tė sakta as gojore e as tė shkruara se kur u themelua fshati dhe kush ishte i pari i tij. Gjurmėt arkeologjike tregojnė se ky fshat ka qenė i banuar qė nga antikiteti. Sipas tė dhėnave gojore thuhet se banorėt e kėtij fshati janė tė njė vėllaznie.


2. Pozita, shtrirja gjeografike dhe tipi i vendbanimit

Fshati Vidishiq ėshtė nė afėrsi tė tė Trepēės, nė mes tė fshatrave Melenicė, Zabergjė, Selac, Bare e Mazhiq. Ėshtė vendbanim kodrinoro – malor i tipit tė shpėrndarė. Ka pak tokė pėr mbjellje e shumė kullosa dhe pyje. Nuk i mungojnė burimet e ujit.


3. Lagjet – familjet

Fshati Vidishiq, si vendbanim kodrinoro-malor i tipit tė shpėrndarė, ėshtė i organizuar nė disa lagje. Lagja Katunishtė (Mujajt) ku familjet mbajnė mbiemrat Fazliu e Isufi, Baliajt me mbiemrat Baliu e Isufi, Avdullajt me mbiemrat Shala, Myrtajt ma mbiemrin Shala, Mėhalla e poshtme me mbiemrat Rama, Sadiku, Vidishiqi, Shkupolli, Jashari etj. Ahmatajt me mbiemrin Uka, Trepēali me mbiemrin Trepēa, Lahajt me mbiemrin Isufi.


4. Familjet e shpėrngulura

Familjet e shpėrngullura nga fshati janė tė shumta dhe kryesisht brenda vendit. Familje tė shpėrngulura ka edhe nė Turqi (familja Rama) dhe nė Shqipėri – Fier (familja Baēka). Tė shumta janė familjet nga ky fshat qė sot jetojnė edhe nė Evropėn perėndimore tė dala kryesisht pas vitit 1990.


5. Mikrotoponimia nė fshatin Vidishiq

Sharra
Kėrrshi i gjarpnit
Rrezja e birave
Llazi i Alisė
Zhigu
Kėrrshat e ngushtė
Ara e Fezės (Dardhishta)
Kozorica
Mi baltė
Fira e Eminit
Qafa
Bregu i gatė
Kroni i Balisė
Rrezja e konakut
Ara e konakut
Ara e vogėl
Kroni i ftoftė
Lama e kaurrit
Oda e ēukės
Ēuka
Bregu i kashtėve
Prapshtia e keqe
Kėrshi i prapshtisė
Bregu i rrezes
Rrezja
Llazi i Idrizit
Arat e Halimit
Kėrrshi i llazit
Orrnicat
Bregu i Brahimit
Kėrrshi i mreht
Bokrriat
Mrizet
Muret
Logjet
Mali i Ēajrit
Llugat e kqia
Livadhi i therrave
Kodra
Shamtia
Prapshtia
Kroni i Kahrimanit
Livadhi i Hajdarit
Bria
Zhigu
Sieqa
Livadhi i Jovanit
Livadhi i madh
Ara e Mehmetit
Kroni i largėt
Udha e Azmanit
Kungullari
Bregu i samarit
Logu i katunit
Surdupi
Vorri i magjupit (livadhi i Dragės)
Gradina
Kroni i lestericės
Te stanet
Te kisha
Livadhi i shatit
Maēkovinat
Te balqaku
Te lamtė
Te kėrrshat
Te birat
Kodrat (Trepēali)
Kodra e mushllofcit
Lugu i fyellave
Dushkaja
Firat
Te bajraku
Bregu i gatė
Tuk flejnė lopt verės
Te pusat
Lugu i palnjes
Kroni i Azllanit

6. Gjurmėt arkeologjike

Si lokacione potenciale pėr hulumtime arkeologjike mund tė konsiderohen: Gradina, Logjet (ku ndodhen themelet e kishės), te mulliri me zid (gjurmė tė shfrytėzimit tė metaleve) etj.

7. A ėshtė djegur fshati?

Nė vitin 1998 (15,16 e 17 shtator) fshati u dogj pjesėrisht ndėrsa nė vitin 1999 tėrėsisht.
Klikoni ketu qe te shihni shkaterrimet e barbareve serbe. Keto foto jan kontribut i zt. Ismail Smakiqi.



8. Numri i shtėpive para agresionit serb tė vitit 1998 – 99

Deri nė vitin 1998 – 1999 kur fshati u dogj tėrėsisht, Vidishiqi ka pasur rreth 140 shtėpi kurse tash (2004) ka rreth 50 shtėpi. Nė kėtė luftė kishte tė vrarė tė masakruar dhe tė zhdukur.


Viktimat e Luftės nė Kosovė 1998-1999
(tė dhėnat janė kontribut i Murat Isufit, Vidishiq,Mitrovice 14 Mars 2007)


Te vrarėt si ushtarė-dėshmor:

1.Xhevat Ruhan Jusufi i lindur me 05.08.1953 i vrarė me 03.01.1999 nė
Smrekonicė
2.Sylejman Adem Shala i lindur me 23.02.1970 i vrarė me 11.04.1999 ne Koshare
3.Adem Hysni Trepēa i lindur me 03.03.1965 i vrarė me 02.04.1999 ne Bajgorė
4.Bislim Maliq Trepēa i lindur me25.06.1958 i vrar me 04.05.1999 ne Tavnik
5.Agim Hasan Sadiku i lindur me 14.06.1976 i vrar me 02.05.1999 ne Studime

Te plagosur si ushtar te UĒK-sė

1. Sherif Lutfi Rama qe tani ėsht invalid ushtarak mbi 60%
2. Mehmet Rrahim Shala


Te vraret civil-martir

1.Jonuz Deli Shala i lindur 1918 i vrar me 16.09.1998 ne Vidishiq
2.Brahim Rexhep Shala i lindur me1935 i vrar me 03.04.1999 ne Shipol
3.Imer Hasan Jashari i lindur me 1955 i vrar xx.xx.1999 ne Mitrovicė
4.Behxhet Met Vidishiqi i lindur me 1958 i vrar me 16.05.1999. te Ura e
Gjakut
5. Faik Hysen Vidishiqi i lindur me 1969 i vrar me 02.05.1999 ne Studime
6.Abide Shala e lindur ___________ e vrar me 14.04.1999 ne Mitrovicė

Te zhdukurit qe per fatin e tyre ende nuk dihet:

1.Nezir Hasan Sadiku i lindur me 1912 i zhdukur me 10.05.1999 ne Vidishiq
2.Rushi t Hysen Vidishiqi i lindur me 1946 i zhdukur me 08.06.1999 ne Zhabar

Po ashtu ne ofanziven e 15.Shtatorit 1998 gjate ikjes nga forcat serbe banoret e fshatit Vidishiq, te vendi i quajtur te stanet, afer vorrezave te lagjes se poshtme, ishin te plagosur rend dhe leht:

1.Nurije Baliu (tani e ndjer,ka vdekur pas luftes)
2.Hidajete Ali Baliu
3.Shemsi Imer Baliu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:07 am

Zbulohet Tirana e shek. II-III

Gjurmet e Tiranės se vjetėr pak i kanė mbijetuar shekujve. Viti 2002 shenoi njė moment te rėndėsishėm pėr historinė e kryeqytetit, zbulimi i njė kulle katerkendeshe ne afersi te mureve te kalase ekzistuese, a me mirė kalase se Tiranės, e zbuluar deri me tani. Duhej te germohej pėr rikonstruksionin e rrugės pranė Kalase se Toptanasve pėr te mberritur te “prekja” e Tiranės se vjetėr. Perpos punetoreve te firmes se ndėrtimit, qe merret me rrugėn pranė godines se Kuvendit te Shqipėrisė, prej dy ditesh gjenden edhe specialiste te monumenteve dhe arkitekte restauratore. Sulejman Dashi, arkitekt/restaurator, ėshtė njeri prej atyre qe i ndjek ne ēdo hap germimet qe dėshmojnė pėr qytetin e hershem. Muri rrethues i kalase mund te pikaset lehtė prej te gjithėve atyre qe iu bie udha pranė kalase ekzistuese. Por nuk ėshtė vetėm muri rrethues ai qe ka dalė. Arkitekti Dashi tregon se “me murin rrethues te kalase, tani ne kėtė anė doli njė kulle e rrumbullaket, e cila perkon me cepin e kulles tjetėr, atė katerkendeshe te cepit jugor, e cila u gjet ne vitin 2002”.

Duke vijuar, Dashi shpjegon se, “teknika e ndėrtimit ishte me gurė te medhenj, si kalaja e dikurshme. Gjurmet arkeologjike na treguan qe mund te jetė njė kala romake e shekullit II ose III te eres sone”.

E duke qenė njė rast “i rrallė” ky i zbulimit te mureve te kalase mesjetare te Tiranės, mbi te cilat qėndronte vetėm njė shtrese e holle dheu, firma e ndėrtimit ka nderprere punimet ne anėn ku edhe janė zbuluar muret. “Tani po vijojne germimet arkeologjike, shprehet Dashi, pėr te evidentuar formėn e plotė te saj, e cila, siē shihet nga germimet deri tani, ne fillim ka pasur njė formė katerkendeshe, dhe duket se me vonė ka marrė tjetėr formė. Por, ky ėshtė njė problem shkencor, i cili do tė zgjidhet pas perfundimit te germimeve, kur do tė bėhen edhe matjet e duhura”. Ndonėse ėshtė folur pėr ekzistencėn e mureve te tilla nga specialistet pas zbulimeve te vit pas viti, kur shihet prej te gjithėve, ngjall tjetėr ndjesi. E kur bėhet fjale pėr kala, pyetja e pare qe bėhet ėshtė: Ne ēfarė shekulli shkojme?! Dhe kėtė e rrefejne teknikat e ndėrtimit sė pari, e studimet e me pasme percjellin edhe informacion me te detajuar. “Ky mur i zbuluar na kujton zbulimin e meparshem, te vitit 2002 dhe pse ka marrė me tej formėn rrethore”. Ēka do tė thotė se kjo kulle tjetėr e kalase se zbuluar, i pėrket sėrish periudhes se antikitetit. Ndėrsa kur flet pėr teknika te ndėrtimit, arkitekti Dashi shprehet: “Sa i takon teknikave te ndėrtimit, ato janė te qarta, teknika mesjetare me gurė lumi dhe me frengji pushke dhe topi. Vazhdojne guret e lidhur ne qoshet perkatese, njė mur katerkendesh, qe te kujton kullen qe kemi zbuluar 6 vite me pare”. Pra, duket se ne kėto rrenoja gjendet antikitet dhe mesjete.

Pritet qe germimet te vijojne, dhe ditet ne vijim do tė nxjerrin edhe me shumė detaje. Por me gjase, do tė kemi se afermi edhe njė tjetėr faze germimi, pranė godines se Akademise se Shkencave, pasi, sipas tė gjitha gjasave, sikunder pohojne specialistet, ne atė drejtim vijojne muret. E pėr te vijuar, do tė duhet, pa dyshim, koordinim dhe dėshirė e mirė, pasi ky zbulim tepėr i rėndėsishėm na pėrket te gjithėve. Ndonėse nga qytetaret nuk njihej, pėr specialistet ky ėshtė njė rast i gezueshem, por jo i papritur. Pasi Dashi rrėfen se “djurmet e vazhdimit te mureve te kalase janė evidentuar qe ne vitin 2002, qe ne nderhyrjet restauruese te portes se fundit te Kalase se Toptanasve, ajo qe njihet prej te gjithėve deri me tani”.

Me shumė turiste pėr Tiranen e vjetėr

Gjithēka i mbetet ditėve ne vijim, ajo ēka momentalisht po mendohet prej specialisteve te monumenteve te kulturės dhe arkeologeve, ėshtė zbulimi i atyre mureve te fshehura. Po c’do tė ndodhė me pas me kėto mure qe janė zbuluar edhe pėr sytė e qytetareve prej pak ditesh?! Sipas arkitektit Dashi: “Kalaja nuk ėshtė vetėm njė mur qe duket, por ėshtė i gjithė trualli i saj, ndaj edhe kam bindjen qe do tė mund te arrijme zgjidhje optimale qe ta shnderrojme kėtė pikė ne njė atraksion te padiskutueshem turistik. Tanime kemi njė kala mesjetare ne qendėr te kryeqytetit dhe kjo nuk ėshtė pak. “Ajo qe shohim deri tani, tregon Dashi, qe rrenojat e mureve te kalase janė ne nivelin e rrugės, kjo tregon se me uljen e nivelit te rrugės vetėm 1 meter, ne mund ta bėjmė teresisht te ekspozueshme ne kėtė lartesi qe kanė kėto mure”.

Pakez histori pėr Kalane e Tiranės (Toptanasve)

Teknika ndėrtimi qe na ēojnė ne mesjete janė ato te mureve te sapo zbuluara te Kalase se Tiranės. Sulejman Dashi tregon se ne 1614-en, Tirana mori statusin e Kazase, pra si njė qytet me bashki dhe gjykate, jo pse deri atėherė nuk ishte qytet, por me pare ajo ishte nahije qe varej nga Sanxhaku i Ohrit, ku ishte guvernator Sulejman Pash Balgjini, i cili i dha statusin e kazase qytetit te tij te lindjes. Duke krijuar njė kompleks kulturor pranė pazarit qe ekzistonte, xhamia, hamami, medreseja, njė kuzhine pėr te varfrit. Por xhamia u prish nga fundi i Luftes se Dyte, por, sidoqoftė, ai pati kalane, qe ishte njė qendėr e Guvernatorit te Tiranės. Dhe i biri i tij, Ahmet Beu, ndertoi brenda kalase kullen e gjatė, e cila ėshtė edhe sot, e cila ka dalė ne vitin 1960. Kalaja ruajti kėtė pamje qe ka edhe sot, duke u ndertuar shtepi brenda saj, te cilat sot janė monument kulturė.

Sipas Sulejman Dashit: “Ne vitin 2002, doli njė kulle katerkendeshe romake, me thellesi 2,80 meter, me dimensione 6 meter permbi dhe afersisht 12 meter nga jashtė. Kjo ishte 9 meter larg murit te kalase, teknika e se cilės ishte me gurė te medhenj, siē ishte edhe kalaja dhe studimet na treguan qe mund te jetė njė kala romake e shekullit 2-3 te eres sone”.

Anisa Ymeri Koha Jone
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:14 am

Ekspeditė pėrnjohėse nė rrethin e Beratit, Gusht 2006


Gjatė muajit Gusht 2006, Projekti FoAP nė bashkėpunim me Drejtorinė Rajonale tė Monumenteve tė rrethit Berat, ndėrmori njė ekspeditė pėrnjohėse nė monumentet dhe qendrat arkeologjike tė kėtij rrethi. Qellimi i kėsaj ekspedite ishte; vlerėsimi i gjendjes fizike tė monumenteve dhe qendrave arkeologjike tė njohura e tė panjohura tė rajonit, evidentimi i qendrave tė reja, mbledhja e informacionit tė ri, vizatimi i planimetrive nė rastet kur mungonin dhe ribėrja e planimetrive tė reja kur gjendja insitu e objektit paraqitej e ndryshuar, marrja e fotove tė reja si dhe pėrcaktimi i kordinatave gjeografike me GPS.
Pjesėtarėt kryesorė tė grupit tė punės ishin: anėtarėt e projektit FoAP, Ardit Miti dhe Ermelinda Hoxhaj si dhe Sinoida Martallozi, specialiste nga Drejtoria Rajonale e Monumenteve tė Kulturės tė rrethit Berat.
Gjatė kėsaj ekspedite u vėzhguan qendrat dhe monumentet e mėposhtėme arkeologjike:


Parangua


Fshati Parangua, ndodhet nė verilindje tė qytetit tė Beratit, pranė kodrės sė kalasė tė kėtij qyteti. Pa mbėrritur nė fshatin Parangua, nė njė kodėr me ullinj, gjatė punimeve pėr instalimin e njė shtylle tė tensionit tė lartė janė gjetur fragmente qeramike, mbetje arkitektonike si dhe njė kapitel nė formė kryqi (Fig. 1). Njė pjesė e kėtyre gjetjeve janė marrė nga banorėt e fshatit ndėrsa kapiteli ndodhet nė arkivin e Drejtorisė Rajonale tė Institutit tė Monumenteve Berat. Sipas burimeve gojore vendi njihet me toponimin "kisha". Ata, gjithashtu kujtojnė se deri nė fillim tė shekullit tė njėzetė nė kėtė vend kanė ekzistuar rrėnoja tė njė kishe. Njėri prej banorėve tė fshatit, i cili ėshtė edhe pronari i tokės, zotit Kozma Manestra, tregon se gjatė punimeve pėr instalimin e antenės ėshtė gjetur njė varr, qė mė pas u shkatėrrua plotėsisht, ndėrsa nė lindje tė antenės janė gjetur gjurmė tė njė linje muri.






Fig.1. Fragment i njė kolone prej guri



Gjatė vėzhgimit sipėrfaqėsor tė kėtij ambienti, nga ekipi i projektit FoAP u vu re njė linjė muri me drejtim veri-jug dhe me gjatėsi prej 5 metrash. Nė drejtim vertikal me murin e sipėrpėrmendur u zbuluan gjurmė tė njė tjetėr muri me gjerėsi 0, 60 m dhe gjatėsi 0, 50 m, (Fig. 2). Ky fragment muri ėshtė ndėrtuar me gurė tė vegjėl tė punuar dhe me lidhje tė fortė llaēi. Linja e plotė e murit nuk mund tė ndiqet sepse punimet pėr ndėrtimin e rrugės e kanė shkatėrruar njė pjesė tė madhe tė tij.


Fig. 2. Ardit Miti dhe Sinoida Martallozi duke pastruar njė fragment muri.









Fig. 3. Shembull i ripėrdorimit tė gurėve



Tė dhėnat mbi gjetjet tė lėnė tė mendosh qė monumenti i shkatėrruar mund tė ketė qenė njė objekt i kultit kristian. Nė shtėpitė e banorėve tė zonės u vu re ripėrdorimi i materialeve tė marra nga shkatėrrimi i objektit. (Fig 3). Nė shtėpinė e pronarit tė tokės ndodhen disa pjesė fragmentesh arkitektonike, tė tillė si; njė kolonė 0, 30 m e lartė, gurė tė punuar si dhe tulla dhe tjegulla me shumicė.



Mbjeshovė


Kalaja e Mbjeshovės ose e quajtur ndryshe dhe "Kalaja e Xhaxhaj" ndodhet pranė fshatit Mbjeshovė, nė skajin verior tė malit Shpirag.
Kodra mbi tė cilėn ėshtė ndėrtuar kalaja, nė anėn jugore, pothuajse nė mėnyrė paralele shikon malin e Shpiragut. Kjo pjesė e kodrės si dhe ajo veriore e veriprėndimore kanė mbrojtje tė mirė natyrore me faqe tė thepisura tė cilat pėrfundojnė nė njė luginė lumore. Ndėrsa nė anėn perėndimore ka faqe mė tė buta. Fortifikimi antik i vonė i Mbjeshovės, paraqet njė nga monumentet mė tė ruajtura tė rajonit. (Fig 4).



Fig. 4. Pamje e fortifikimit tė Mbjeshovės

Sipėrfaqa e rrethuar e "Kalasė sė Mbjeshovės" arrin nė 1, 5 - 2 ha. Muri rrethues, ruhet nė njė gjendje tė mirė dhe nė tė gjithė gjatėsinė duke ndjekur konturet e majės sė kodrės. Nė plan, "Kalaja e Mbjeshovės", ka formėn e njė trapezi tė ē’rregullt. Fortifikimi ėshtė i dyfishtė i formuar nga njė mur i brendshėm pėrforėcues duke shėrbyer nė tė njėjtėn kohė si shkallė dhe si vend vrojtimi pėr ushtarėt. Nė anėn lindore ndodhen 3 kulla dhe njė hyrje. Dy anėsoret janė gjysėmrrethore ndėrsa ajo e mesit ka formė katrore, (Fig 5 dhe Fig 6).





Fig.5; 6. Pamje e e dy prej kullave

Kulla tjetėr ndodhet nė anėn perėndimore dhe ka formė katėrkėndore por me pėrmasa mė tė vogla se kulla katėrkėndore e krahut lindor. Nė kėtė anė pranė kullės, ndodhet njė hyrje. Gjithashtu kalaja ėshtė e pajisur edhe me tre hyrje tė tjera, njė nė anėn veriore dhe dy tė tjera nė anėn jugore. Nga ky vėzhgim njė ditor u pėrftuar njė planimetri e re e objektit, u bėnė fotografi tė reja dhe u pėrcaktuan kordinatat gjeografike me GPS.



Kisha e Shėn Mėrisė nė Sinjė


Nė fshatin Sinjė tė rrethit Berat nė njė faqe shkėmbore tė malit ndodhen dy shpella. Njėra prej shpellave ėshtė e madhe, e gjerė dhe e punuar nė pjesėn e brendėshme. Ndėrsa shpella tjetėr ėshtė mė e lartė dhe mė e ngushtė. Nė shpellėn e dytė ndodhet kisha heremite e Shėn Mėrisė. Kjo kishė me pėrmasa tė vogla, qendron e mbėshtetur nė terrenin shkėmbor tė kodrės dhe nė faqet e shpellės, (Fig. 7). Pamje e pėrgjithshme e kishės. Faqja e jashme e kishės ėshtė e ndėrtuar me gurė gėlqerorė, tė vegjėl e mesatarė, tė punuar dhe tė lidhur me llaē. Kati i parė i ndėrtesės mbėshtetet nė faqen shkėmbore dhe kryen funksionin e njė bazamenti nivelues pėr ambientet e sipėrme tė kishės. Gjysma e ēatisė ėshtė e futur nė shpellė kurse pjesa tjetėr qendron jashtė shpellės. Kjo e fundit ėshtė ndėrtuar me tjegulla dhe faqe tė brendshme druri.


Fig.7. Pamje e pėrgjithshme e kishės

Kisha ėshtė e pajisur me njė derė tė vogėl nga perėndimi. Korridori ėshtė formuar nga faqja shkėmbore e shpellės dhe faqja e murit. Ky ambient ėshtė i ngushtė 0, 30 - 0, 50 m dhe ėshtė i pajisur me disa shkallė tė gdhendura nė shkėmb qė tė ēojnė nė ambjentet e kishės, tė cilat ndodhen nė njė nivel mė tė lartė se hyrja. Nė pjesėn perėndimore kisha ėshtė e pajisur me tre dritare tė pėrmasave mesatare qė shėrbejnė pėr ajrim dhe ndriēim. Njė dritare e katėrt ndodhet nė faqen jugore, ku ndodhet edhe ambienti i parė qė shėrben si pronaos. Ky ambient i ulėt ėshtė i pajisur me njė dritare dhe me tre shkallė qė tė ēojnė nė ambientin e dytė, i cili shėrben si vend pėr altarin. Ky ėshtė ambienti mė i mbyllur, ku si faqe rrethuese pėrveē pjesės shkėmbore shėrben edhe muri. Ambjenti i tretė, ai veriori, ėshtė mė i vogėl, dhe ka shfrytėzuar tėrėsisht faqet shkėmbore tė shpellės. Nė faqet e brendėshme tė mureve tė kishės viihen re mbetje tė degraduara tė pikturave murale tė dikurshme murale (Fig. Cool. Ndėr motivet kryesore dekorative tė afreskeve janė ato gjeometrike. Nė disa pjesė tė mureve dallohen mbetje tė mbishkrimeve bizantine.

Fig. 8. Mbetje tė pikturave murale

Kisha vazhdon ende tė pėrdoret nga besimtarėt e zonės, si pėr ceremonitė fetare ashtu edhe si vend lutjeje. Gjithashtu kisha dhe ambienti rreth saj shfrytėzohet pėr festimin e 15 Gushtit, qė konsiderohet si festa e Shėn Mėrisė. Nė kėtė ditė besimtarėt mblidhen dhe festojė sė bashku, (festė kjo qė festohet nė tė gjitha kishat e Shėn Mėrisė).



Kisha e Shėn e Premtes nė Sinjė


Rrėnojat e kishės sė Shėn e Premtes ndodhen nė fshatin Sinjė. Kjo ėshtė njė kishė e vogėl, njėnefėshe (me pėrmasa afėrsisht 10 x 6 m), nė formėn e njė kapele. Apsida nga jashtė ka formė rrethore kurse nga brenda formė trapezi. Monumenti ėshtė nė gjendje rrėnojė, muret ruhen deri nė lartėsi 0, 30 m -1, 20 m, por edhe ajo pjesė e ruajtur ėshtė rindėrtuar nė mėnyrė jo profesionale nga banorėt lokalė. Pėr rindėrtimin e mureve janė pėrdorur gurė lumorė dhe shtuforė tė pėrmasave mesatarė dhe tė vegjėl (Fig. 9). Gjurmė tė fragmenteve arkitektonike dekorative nė kėtė kishė mungojnė.

Fig. 9. Pamje e rėnojave tė kishės sė Shėn e Premtes

Kjo kishės e vogėl mund tė pėrfaqėsojė njė monument tė periudhės sė vonė Osmane, megjithatė informacionet historike dhe arkeologjike nė kėtė rast nuk janė tė plota nė mėnyrė tė tillė qė tė mund tė pėrcaktohej njė datim i saktė i objektit nė fjalė. Sipas banorėve tė zonės, kisha ka qenė nė pėrdorim deri nė vitet 1997, kohė nė tė cilėn ėshtė shkatėrruar dhe ka dalė jashtė funksionimit. Nė ditėt e sotme pėrdoret si vend i shenjtė, ku besimtarėt vijnė dhe ndezin qirinjė si dhe sjellin objekte pėr ti bekuar. Kisha ėshtė rindėrtuar nga pronari i tokės, Petraq Laēka, i cili pohon se e ka ringritur me tė njėjtėt gurė dhe ka ndjekur formėn e mėparshme arkitektonike tė objektit. Kisha e Shėn e Premtes njihet nga banorėt e zonės si "manastir", pavarėsisht pėrmasave tė saj tė vogla.



Gradishta e Balibardhės


Kalaja e Balibardhės e quajtur ndryshe dhe Gradishta e Balibardhės, ndodhet midis fshatrave Qereshnik e Balibardhė tė rrethit Berat, nė majėn e njė kodre me lartėsi 692 m mbi nivelin e detit. Kodra mbi tė cilėn ndodhet kalaja ka pozitė dominuese mbi fshatin Janicė. Nė jugperėndim kalaja shikon luginėn e lumit Osum, nė perėndim fushėn e Myzeqesė, nė veri malet e Sulovės, ndėrsa nė juglindje ndodhet masivi i Tomorrit, (Fig. 10).


Fig. 10. Pamje e kodrės sė kalasė

Gjatė ekspeditės pėrnjohėse tė projektit FoAP nė fortifikimin e Gradishtės sė Balibardhės, u arrit tė ndiqej pjesėrisht linja e murit fortifikues tė kodrės, kjo pėr arėsye vėshtirėsive qė ofronte terreni, kryesisht bimėsia e dendur. Kjo arėsye e fundit pengonte gjithashtu kontrollin pėr gjetje sipėrfaqėsore tė territorit tė rrethuar tė fortifikimit. Linja e ruajtur e murit ndjek konturet e majės sė kodrės. Muri ėshtė i ndėrtuar me blloqe ranor tė gatshėm, nė formė izodomike me pėrmasa mbi 1, 30 m x 0, 80 m x 0, 30 m, (Fig. 11).

Fig. 11. Mbetje e linjės sė murit

Gradishta e Balibardhės paraqitej nė gjendje jo tė mirė pėr shkak tė faktorėve natyrorė, tė tillė si rrėzimi i gurėve, vegjetacioni por gjithashtu edhe gėrmimet klandestinė tė viteve tė fundit, gjurmėt e tė cilave duken nė tė gjithė sipėrfaqen e majės sė kodrės. Sipas burimeve gojore tė fshatarėve tė zonės, por edhe nga vėzhgimi ynė paraprak, kjo kala i ėshtė nėshtruar gėrmimeve klandestine nė anėn lindore tė saj si dhe nė brendėsi tė mureve ku u evidentua njė gropė e pėrmasave 3 m x 3 m.




Mbolan


Kalaja e Mbolanit ndodhet njė kodėr, nė tė majtė tė rrugės Berat-Sinjė. Linja e mureve rrethuese ėshtė shumė e qartė me sy tė lirė dhe ndjek konturet e kodrės. Muret e kalasė sė Mbolanit rrethojnė njė sipėrfaqe prej 3 ha. Muri rrethues ėshtė i ndėrtuar me blloqe gurėsh gėlqerorė nė ngjyrė gri, tė cilat kanė formėn e shtresave gėlqerore. Pėrmasat e tyre variojnė nga 0, 30 m x 0, 30 m nė 2,50 m x 0,90 m. Linja e mureve ruhet nė njė lartėsi prej 0, 50 m dhe nė disa raste edhe mė tepėr, (Fig 12).


Fig. 12. Linjė e ruajtur muri

Nė ambientet e brendėshme tė kalasė u evidentuan gjurmė tė njė stere uji, nė formė rrethore, si dhe disa ambiente tė tjera tė papėrcaktuara tė cilat mbase kanė lidhje me godina banimi. Ambiente tė tjera ruhen edhe nė anėn Lindore, jashtė murit rrethues. Nė sipėrfaqe ka gjurmė te shumta qeramike, tė cilat janė kryesisht tjegulla e parete qeramike. Megjithėse muret e kalasė sė Mbolanit ruhen nė gjendje relativisht tė mirė, vendbanimi shpesh herė i ėshtė nėnshtruar gėrmimeve klandestine dhe marrjes sė gurėve pėr material ndėrtimi. Gjatė kėsaj ekspedite pavarėsisht vėshtirėsive qė ofronte bimėsia e dendur u arrit tė krijohej njė planimetri e re e kėtij vendbanimit tė fortifikuar.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:14 am

vazhdim....
Ura e Velabishtit


Ura e Velabishtit ėshtė ndėrtuar nė mesin e shekullit tė 18-tė nga Ismail Pashė Velabishti, sundimtar i sanxhaqeve tė Vlorės dhe Delvinės deri nė vitin 1764. Kjo Urė ndodhet prara qytetit tė Beratit dhe lidh kėtė qytet me zonat pėrreth. Monumenti i ndėrtuar me gurė gėlqerorė ka njė arkitekturė simetrike me tre harqe, dy dritare shkarkuese dhe njė kurriz nė kyēin e qemerit kryesorė. Nė qendėr tė kompozimit ndodhet qemeri me hapėsirė drite 11 m, nė formė segmenti rrethor. Nė bregun e djathtė ndodhet njė qemer mė i vogėl i tipit shigjetė, ndėrsa nė bregun e majtė njė qemer tjetėr ēerek rrethor, (Fig 13).



Fig. 13. Pamje e pėrgjithshme e urės



Fillimisht pjesa kaluese e urės ka qenė e pjerrėt. Kjo pjerėrrėsi ėshtė zbutur gjatė kohės duke e mbushur kalldrėmin nė tė dyja pjesėt e brigjeve. Nė kohėn kur funksioni i saj filloi tė rritej, dhe nga njė urė karvanesh u shndėrrua nė urė pėr kalimin e automjeteve, u zmadhua edhe gjerėsia e saj. Nė gjendjen e sotme ura e Velabishtit ėshtė pėrshtatur pėr trafik automjetesh tė tonazheve tė ndryshme, kalimi i shpeshtė i tė cilėve ka shkaktuar prishjen e monumentit. Gjendja fizike e urės nuk ėshtė e mirė dhe shpesh pėrdoret nga banorėve e zonės si vend pėr grumbullimin e mbeturinave.



Ura e Vokopėlės


Nė fshatin e Vokopolės, mbi pėrroin e Ēoragjafit, pranė burimit tė "Ujit tė Zi”, ndodhet Ura e Vokopolės. Kjo urė mendohet tė jetė ndėrtuar gjatė kohės sė Ali Pashė Tepelenės dhe ka shėrbyer si pikė e rėndėsishme nė lidhjen e luginės sė Osumit me luginėn e Vjosės. Degėzimi i cili lidhte Beratin me Tepelenėn kalonte nėpėr kėto fshatra; Vokopolė-Ēorgjaf-Qafa e Gllavės-Luftinjė-Memaliaj. Ura e Vokopolės ėshtė njė urė guri me qemer tė madh, me segment rrethor dhe me dy dritare shkarkuese. Ura ėshtė 43 m e gjerė, ka tre harqe dhe dy kamare, (Fig. 14).


Fig. 14. Pamje e urės sė Vokopolės

Kalldrėmi i urės sė Vokopolės ėshtė realizuar me pllaka gurėsh tė zinj, tė vendosur kėlliē ndėrsa qemeri ėshtė i ndėrtuar me dy rreshta gurėsh. Ura e Vokopolės ėshtė njė nga urat mė tė mėdha, mė monumentale dhe mė tė ruajtura tė kėtij rajoni. Monumenti ėshtė restauruar kohėt e fundit dhe ėshtė nė shėrbim tė banorėve tė zonės pėrreth.



Kalaja e Plėnckės, Vokopolė


Kalaja e Vokopolės ose "Kalaja e Plėnckės" e cila njihet nė popull si Kalaja e Ali Pashė Tepelenės, ndodhet nė njė kodėr nė veri-perėndim tė fshatit Vokopol tė rrethit Berat. Ky fortifikim ndodhet mbi njė kodėr 765 m mbi nivelin e detit. Gjatė ekspeditės pėrnjohėse tė projektit FoAP nė kalanė e Vokopolės, u vu re shkatėrrimi pothuajse i plotė i mureve tė kalasė aq sa ishte e pamundur tė ndiqej ndonjė fragment i linjės sė dikurshme tė murit rrethues, (Fig. 15).




Fig. 15. Mbetje gurėsh nga shkatėrrimi i Kalasė

Sipas banorėve lokalė, gurėt e kalasė janė marrė dhe shfrytėzuar nga ish – Kooperativa e bujqėsore. Rrėnojat e mbetura tė mureve vazhdojnė ende tė shfrytėzohen pėr ndėrtim nga banorėt lokalė. Rasti mė i dukshėm ishte ndėrtimi i staneve qė ndodhen pranė vendit tė kalasė me gurėt e marrė nga shkatėrrimi i kėtij objekti.



Xhamia Vokopolė


Xhamia e Vokopolės ndodhet nė qendėr tė fshatit me tė njėjtin emėr. Ky monument nė vitet 1967-1968 e ka humbur funksionin e monumentit tė kultit duke u kthyer nė depo pėr mbajtjen e prodhimeve bujqėsore. Pas viteve 1990 monumenti rifilloi tė funksionoj si monument kulti. Arkitektura e sotme e monumentit paraqitet e ndryshuar, kėshtu dritaret e faqes perėndimore dhe lindore janė bllokuar, ndėrsa minareja ėshtė shkatėrruar (Fig.16).

Fig. 16. Pamje e pėrgjithshme e Xhamisė


Ambienti i brendėshėm ka pėsuar gjithashtu ndryshime, dyshemeja ėshtė shkatėrruar ndėrsa muret janė i lyer me qėlqere tė bardhė duke zhdukur ēdo gjurmė tė afreskeve ose mbishkrimeve tė mėparshme. Kupola e xhamisė ėshtė e vogėl, nė formė gjysėm rrethore e ndėrtuar me tjegulla. Ka shumė mundėsi qė kėto ndryshime tė jenė bėrė nė fazėn e kthimit tė monumentit nė depo, gjatė periudhės sė qeverisjes komuniste. Sot ky monument paraqitet nė gjendje jo tė mirė dhe kėrkon ndėrhyrje tė menjėhershme restauruese (Fig. 17).

Fig. 17. Ambientet e brendėshme tė xhamisė



Kisha nė Bilē

Nė fshatin Bilē, shumė pranė qytetit tė Beratit, nė faqet e njė kodrine ndodhen gjurmėt e njė qendre arkeologjike. Sipas raporteve tė Sami Starovės dhe banorėve tė zonės, aty ndodhet njė kishė paleokristiane.
Kodra ka njė pozicion tė mirė, duke parė nga qyteti i Beratit dhe rruga nacionale Berat-Pėrmet. Nė njėrėn faqen tė kodrės tė njohur mė emrin "Dy Lisat" ndodhen gjurmė rrėnojash arkeologjike. E gjithė kodra, sikurse dhe kodrat e tjera pėreth janė tė mbjella me ullinj.
Gjurmėt e ruajtura tė gurėve dhe tė tjegullave ndjekin dy linja tė drejta muresh. Pjesa tjetėr e gurėve janė lėvizur dhe grumbulluar nė njė vend.
Mbi sipėrfaqe u vunė re me shumicė fragmente tjegullash, (Fig. 18) Megjithatė ėshtė ende e pamundur qė tė flitet pėr ekzistencėn e njė monumenti tė tipit kishė.


Fig. 18. Grumbuj gurėsh dhe tjegullash




Kisha e Shėn Mitrit nė Drobonik

Fshati Drobonik ndodhet vetėm 5 km nė jug tė qytetit tė Beratit, pėrgjatė rrugės Berat-Pėrmet. Nė qendėr tė kėtij fshati ndoshet kisha e Shėn Mitrit e cila prezanton njė kishė me pėrmasa tė mėdha, me tre nefe tė ndara me tre kolona tė larta me harqe, (Fig. 19).

Fig. 19. Pamje e Kishės

Gjatė periudhės sė socializmit, me ndėrtimin e fermės bujqėsore, ky monument ėshtė shndėrruar nė magazinė tė kooperativėn bujqėsore. Ky transformim ndryshoi strukturėn dhe funksionin e kėsaj kishe. Hyrja kryesore u shkatėrrua, pronaosi u mbyll nga naosi me njė mur duke krijuar njė ambjent mė vete. Gjthashtu u mbyll dhe hyrja nė pjesėn jugore duke lėnė nė funksionim vetėm hyrjen veriore. Nė faqet e brendshme dhe tė jashtme ka ndėrhyrje tė shumta. Afresket janė zėvendėsuar nga shkrime parullash me formula komuniste. Suvaja e pjesės sė brendshme duhet tė jetė e gjitha ndėrtim i ri duke zhdukur nė kėtė mėnyrė ē’do gjurmė tė fazave mė tė hershme tė kėtij monumenti.

Fig. 20. Pamje gjatė restaurimit

Kisha ėshtė duke u restauruar nga Metropolia Ortodokse Autoqefale (Fig. 20). Fatkeqėsisht restaurimi i saj nuk po bėhet nė bashkėpunim me Institutin e Monumenteve tė Kulturės, faktor ky i cili mund tė kushtėzojė prishjen e formės origjinale e autentike tė tij, ē’farė nėnkupton dhe humbjen e rėndėsisė historike tė kėtij monumenti.



Varri Monumental "te lisi" nė Breg tė fshatit Peshtan

Ky varr monumental ndodhet nė fshatin Peshtan, rreth 1, 5 km larg tij, nė njė zonė kodrinore, nė vendin e quajtur "Bregu i Lisit".

Fig. 21. Pamje e pėrgjithshme varrit

Kjo zonė ndodhet nė kodrat nė rrėzė tė malit Tomorr. Varri pėrbėn njė ndėrtim tė nėndheshėm nė formė katėrkėndėshe, qė mbulohet me qemer cilindrik. Hapsira e brendshme e tij ndahet nga njė mur nė dy ambjente, nga tė cilėt njėri shėrbente si paradhomė e tjetri si dhomė varrimi. Nė faqen perėndimore tė varrit ndodhet hyrja e bllokuar nga jashtė me njė pllakė guri monolite. Tė dy hyrjet mbulohen me arkitrarė guri ranor. Muret e varrit janė ndėrtuar me gurė ranorė me lidhje llaēi ndėrsa pėr ndėrtimin e qemerit janė pėrdorur gurė ēmėrēi. Nė pjesėn e brendėshme muret janė suvatuar me njė shtresė llaēi, ku mbizotėron qėlqereja. Pjesa e tavanit ėshtė e harkuar dhe ka si dekor njė linjė tė hollė me tulla (Fig. 22).

Fig. 22. Hapėsira e brendėshme e varrit


Mbi sipėrfaqe ka gjurmė qeramike megjithėse nė arealin pėrreth nuk ka asnjė gjurmė tė ndonjė qendre tjetėr arkeologjike.
Objekti nuk ruhet nė gjendje tė mirė. Thellėsia maksimale e ruajtur ėshtė 1,10 – 2 m, por rėnia e dheut ka shkaktuar mbushje tė hapsirės sė brendėshme. Brenda nė varr ka blloqe gurėsh tė hedhur, shpesh herė kėto blloqe janė me pėrmasa tė mėdha.
Plugimi i vazhdueshėm i tokės ka shkaktuar shkatėrrimin dhe zhdukjen e ēdo tė dhėne tė mundėshme pėr monumentin. Sot ruhet vetėm varri monementatl, i izoluar, pa ndonjė lidhje me objekte tė tjera arkeologjike. Njė rol negativ luan edhe lagėshtira, e cila shkakton degradimin gradual tė monumentit si dhe gėrmimet e vazhdueshme klandestine.



Kalaja e Peshtanit

Gradishta e Peshtanit ndodhet midis fshatrave Peshtan e Vėrtop tė rrethit Berat. Nė kėmbėt e kodrės mbi tė cilėn ndodhet fortifikimi i Gradishtės sė Peshtanit kalon lumi i Osumit. Kalaja ndodhet nė majėn e kodrės duke rrethuar njė sipėrfaqe prej 2 ha. Gjatė ekspeditės pėrnjohėse tė Neritan Cekės nė vitet 1970, nė kėtė vendbanim janė evidentuar gjurmė muri tė cilat ruheshin nga 15 m -1, 10 m lartėsi. Sipas banorėve tė zonės, muret rrethuese kanė qenė tė dukshmė nė pjesėn e sipėrme tė kodrės, por edhe gjatė faqeve anėsore tė saj. Gjatė ekspeditėn pėrnjohėse tė projektit FoAP nė bashkėpunim me drejtorinė rajonale tė monumenteve tė rrethit Berat u vėzhgua edhe Kalaja e Peshtanit, situata e tė cilės nuk shfaqej e njėjtė me informacionin e dhėnė nga N. Ceka. Shkatėrrimet e vazhdueshme qė i kishin ndodhur kėtij objekti e bėnė tė pamundur identifikimin e gjurmėve tė mureve rrethuese. Shaktėrrimi pėrfshin marrjen e materialeve pėr rindėrtime por nuk pėrjashtohen edhe gėrmimet klandestine. Nga ky monument ruhen disa gjurmė llaēi tė shpėrndara nė tė gjithė sipėrfaqen e kodrės.

Fig. 23. Fragmente gjetjesh sipėrfaqėsore

Mbi sipėrfaqe u vunė re fragmente tė shpeshta qeramike, kishte grumbuj tė mėdhenj me fragmente pitosash e amforash, tė cilat shpesh herė formonin dhe enė tė plota (Fig. 23). Kėto fragmente ishin tė dukshme nė tė gjithė sipėrfaqen e kodrės, por nė numėr shumė mė tė madh dhe mė tė shpeshta ishin nė pjesėn e sipėrme tė kodrės.



Teman

Gjatė rrugės nacionale Berat-Pėrmet, pranė fshatit Tėrpan, nė lindje tė tij ndodhet fshati Teman. Sipas Sami Starovės, nė njė kodėr, nė vendin e quajtur "Bregu i Alies", pranė kabinės elektrike gjenden gjurmėt e njė kalaje antike. Ishte kjo arėsyeja qė projekti FoAP vėzhgoi kėtė qendėr. Mbas njė bisede me banorėt e zonės dhe grumbullimit tė informacionit gojor u vizitua vendbanimi. Maja e kodrės, e njohur prej banorėve edhe si "Bregu i Kalasė", i ėshtė nėnshtruar punimeve tė vazhdueshme bujqėsore. Nė sipėrfaqe nuk u vu re asnjė gjurmė muri. Sipas banorėve, para disa vitesh pėrreth zonės viheshin re fragmente muri, tė cilat janė shkatėrruar me qellim marrjen e materialit tė ndėrtimit. Nė sipėrfaqe u gjetėn fragmente tė shpeshta qeramike, kryesisht grykė e funde pitosash. Sipas banorit Haki Zakaj, shumė pranė shtėpisė sė tij, janė gjetur disa varre me pllaka guri shtufor. Nė shtėpinė e tij gjendet njė pitos 0, 80 m i lartė, 0, 58 m i gjerė, me gjurmė tė mėdha djegieje, pa ndonjė shenjė ose vulė, (Fig. 24).

Fig. 24. Pitos i gjetur nė shtėpinė e njė banori lokal

Ky pitos ėshtė gjetur nė vendin ku duhet tė ketė ekzistuar dikur "kalaja e Temanit".
Vėzhgimi sipėrfaqėsor i kodrės dhe mungesa e nje linje tė dukshme muri nuk tregojnė pėr eksistncėn e dikurshme tė njė kalaje. Megjithatė gjetjet e shpeshta tė qeramikės janė njė e dhėnė e rėndėsishme pėr ekzistencėn e njė qendre tė banuar nė kėtė zonė.



Dimal

Qyteti Antik i Dimalit ndodhet nė fshatin Krotinė nė njė kodėr tė vogėl pėrgjatė rrugės qė tė ēon nė Allambrer (Fig. 25).

Fig. 25. Kodra e Dimalit

Nė anėn jugore tė kalasė, nė horizont shihet kalaja e Mbjeshovės, nė perėndim qyteti i Fierit ndėrsa nė jug-pėrėndim ndodhet Margėlliēi. Kjo qendėr megjithėse ėshtė pėrcaktuar monument kulture i mbrojtur nga shteti nuk ruhet nė gjendje tė mirė. Rastet e marrjes sė gurėve pėr material ndėrtimi edhe pse jo tė shpeshta ndikojnė nė shkatėrrimit gradual tė monumentit.

Fig. 26. Shėtitorja Nr. 2. e Dimalit

Tė treja shėtitoret e kėsaj qendre antike edhe pse ruhen fizikisht janė tė mbuluara me vegjetacion tė dendur (Fig. 26). Nė pjesė tė veēanta tė monumenteve vihet re rėnia e blloqeve tė gurėve. Njė problem jo pak i rėndė ėshtė edhe punimi i vazhdueshėm i Kodrės.



Kisha e Shėn Mėrisė nė Vokopolė

Kisha e Shėn Mėrisė, ndodhet nė fshatin Vokopolė tė Urės Vajgurore. Ky monument i pėrket periudhės sė vonė osmane. Kisha ka formė drejtėkėndore, me tre nefe dhe me njė hajatė. Teknika e ndėrtimit ėshtė shumė e thjeshtė, me gurė tė bardhė e gri tė punuar dhe tė lidhur me llaē. Ėshtė e pajisur me 4 dritare nė faqet anėsore, veriore, e jugore si dhe me dy dritare nė faqen perėndimore. Pėrveē hyrjes kryesore nė anėn perėndimore, qė tė ēon nė pronaos dhe mė pas nė naos, ndodhen edhe dy hyrje tė tjera anėsore, njėra nė anėn veriore dhe tjetra nė atė jugore. Dyshemeja e kishės ėshtė e ndėrtuar me rasa gurėsh gėlqerorė. Apsida ėshtė gjysėm rrethore, pjesa e brendshme e saj ėshtė e pajisur me njė shkallė qė e vendos nė nivel mė tė lartė se naosi. Nė pjesėn e jashtme apsida ka formė 6 kėndore. Nė qendėr tė apsidės ndodhet njė dritare e vogėl drejtėkendore qė shėrben pėr dritė dhe ajrim. Pranė apsidės ndodhet diakonikini dhe protezisi tė cilat janė tė pajisura me kamare dhe me njė dritare tė vogėl nė pjesėn e sipėrme (Fig. 27).

Fig. 27. Kisha e Shėn Mėrisė


Kjo kishė ėshtė njė kishė varrezė. Varret mė tė hershme datojnė nė fillim tė shekullit tė 20-tė ku mbizotėrojnė ato tė para periudhės sė luftės sė dytė botėrore. Monumenti ka vazhduar tė funksionojė si njė kishė varrezė gjatė periudhės sė Komunizmit si dhe pas viteve 1990. Sot pėr arsye tė mungesės sė hapėsirės nuk vazhdojnė tė kryhen varrime.



Ura e Kaurit ose Ura e Frėngut

Ura e Kaurit ndodhet nė fshatin Poshnjė, 500 m nga rruga automobilistike Urė Vajgurore-Berat. Gjurmėt mė tė hershme tė ndėrtimit tė urės i pėrkasin periudhės Romake tė vonė. Funksioni i saj kryesor ka qenė lidhja e bregdetit me pjesėn e brendshme tė Shqipėrisė. Ura ka shėrbyer pėr kalimin e karvaneve dhe qerreve qė vinin nga Apollonia dhe Vlora nė drejtim tė Beratit. Kjo ėshtė ura e parė e ndėrtuar nė luginėn e Osumit.
Gjatė ekspeditės pėrnjohėse tė projektit FoAP, u vu re se Ura, e ashtuquajtur "Ura e Frengut" ose "Ura e Kaurit" ruhet nė gjendje mesatare. Pėr shkak tė ndryshimit tė shtratit tė lumit dhe kushteve tė reja tė jetesės, kjo urė e ka humbur funksionin e saj tė dikurshėm (Fig. 28).

Fig. 28. Ura e Frėngut

Sot kjo urė ndodhet nė oborrin e njė shtėpie private dhe ėshtė e rrethuar me gardh telash, duke penguar nė kėtė mėnyrė vizitueshmerinė e monumentit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:15 am

Kanina e njerezve te medhenj
--------------------------------------------------------------------------------
KANINA E NJEREZVE TE MEDHENJ

Kanina - Treva e njerezve te medhenj, e fiseve te shquara. Nga muret e Kalase, shpaloset historia 3000-vjecare e kesaj qendre te banuar, qe eshte me shume se nje thesar per kombin. Aty ne ate kala, perzihet lashtesia e qytetit, trimeria e Gjergj Arianitit, zgjuarsia dhe shpata e hekurt e Donika Kastriotit, trimeria dhe bukuria e princeshes Rexhina, qe luftoi me turqit dhe u mbulua me dheun e Himares ne Korfuz, ku prehet edhe sot. Nga kjo vater dolen 5 kryeministra, qe drejtuan edhe Perandorine Osmane, qe sot prehen aty, ne sheshin e Teqese. Kanina eshte vendlindja e familjes se Ismail Qemalit, qe ngriti flamurin e shpalli Pavaresine e Shqiperise. Kanina, eshte legjenda e trimerise, e bukurise. Ajo eshte nje trup edhe me Vloren, ku here ka qeverisur Kanina, here Vlora, asnjehere te dyja bashke.



Kalaja dhe veprat e tjera...

Kanina dhe Kalaja, kane nje ditelindje. Ky tempull i hershem rrefen per bemat e kesaj treve, te intelektualeve, qe kane bere epoke ne periudhen qe kane jetuar. Sipas literatures, Kanina permendet per here te pare nga gjeografi Ptolemeu qe ka jetuar ne Greqine e vjeter ne Aleksandri, ku nga qendrat e banuara permendet edhe Kionina.

Kalaja

Kush eshte ngjitur ne kala, ka shijuar bukurine e rralle nga kjo pike vertet strategjike, nga ku sheh si ne pellembe te dores Karaburunin, Sazanin, gjiun dhe vete qytetin e Vlores. Historianet vene theksin tek nje e vertete historike teksa permendin Kalane e Kanines, se kjo kala eshte e lidhur me historine e tere vendit. Kjo histori starton qysh nga luftrat iliro-romake deri ne Luften e Dyte Boterore. Lufta e Vlores e kishte epiqendren ne kete kala, ku ishin garnizonet me te forta te pushtuesve italiane dhe aty u be qendresa me e madhe. Nga vlerat ndertimore, gjurmet arkeologjike flasin qarte se i perket periudhes ilire, se eshte bere rikonstruksioni ne periudhen bizantine te Justinianit. Kanina ndodhet ne listen e rindertimeve te kalave ne kete periudhe. Edhe ne periudhen osmane, provohet te jete bere nje rindertim i saj, pasi duken fragmentet e gurit, aty jane te shkallezuara edhe ndertime te tjera. Kalaja, eshte pika dominante e zones se ulet te Vlores. Interesantja qe eshte vene re nga specialiste te Monumenteve te Kultures dhe arkeologjise, eshte lidhja ne vije te drejte edhe me fortesa te tjera te ndertuara. Nga kjo kala, sheh Kalane e Kropishtit, nga ajo e Kropishtit sheh kalane e Amntias. Ato kane nje strukture ndertimi, nga ku luftetaret e nje shteti apo te nje fisi merreshin vesh sa here shfaqej rreziku. Per Kaninen te flasin faktet, historia e shkruar, gjurmet e hershme, flet edhe kalinjoti me i ri, qe e di historine e fshatit te tyre ne pellembe te dores. Por per te sjelle argumentet historike qe do te shpalosin ne kete dossier, ku flene 30 shekuj, folem me drejtorin e Muzeut te Vlores, Novruz Barjami. Ai e nis biseden me disa zbulime te kohee te fundit, qe eshte nje gurore antike ne preher te malit te Shashices, gurore e njejte me guroren e Grames. Aty duken blloqe te medha te gurit. Forma e tyre ka cuditur edhe studiues te huaj, qe ende nuk kane marre pergjigjen e pyetjes, se si jane transportuar e vendosur ne hyrjen e portes se kalase, por edhe ne hyrjen jugore te popullit.

Ne lagjen "Kapllanaj", ne perrua, jane zbuluar dy kollonata, me permasa shume te medha, qe hedhin drite per nje kishe shume te vjeter, ndoshta nga me te vjetrat ne vendin tone. Prane Kalase shohim gjurme te nje rruge kalldremi, qe daton periudhen romake, shume interesante, qe plotesojne pamjen antike te kesaj qendre banimi. Para dy vjetesh, nje ekspedite qe germoi ne Kanine zbuloi germadhat e nje Manastiri shume te madh, Manastirit te Kolgjerit. Aty faktohet se ne brendesi te tij ka pasur edhe shkolle per prifterinjte. Ne afersi ka edhe disa shpella qe duken qarte edhe sot, qe kane qene te banuara nga njerezit. Keto gjurme, te tjera qe lidhen me qeramiken, formen e tyre, flet qarte per vazhdimesine e jetes edhe ne mesjeten e hershme.



Rexhina, princesha e Kanines...

Kanina, kjo treve me nje bukuri perrallore, kjo fortese e luftrave te te gjitha koheve, qendrese e principatave shqiptare, ka pasur edhe nje princeshe, Rexhinen. Ajo vjen deri ne ditet e sotme permes legjendave, kengeve qe i ka thurur populli, dhe emri i saj eshte skalitur ne nje krua, cezme, mal, rruge... Nga literatura e shfletuar, ciceronet e kalase se Kanines, qe flasin ne shume muze te botes, tregojne se Kanina iu dha fisit te Bashajve si prike, bashke me qytetin e Vlores dhe te Beratit. Kjo familje

e madhe ia dhuroi Rexhines, princeshes se Kanines se Vlores. Jo vetem historianet, por edhe kalinjotet e sotem te tregojne nje histori shume interesante, qe lidhet me qendresen e kesaj princeshe ne vitin 1417, kur u pushtua Vlora dhe Kanina. Kronistet e kohes, turq dhe vendas, flasin per luftime te ashpra, qe ajo nuk mundi t'i perballoje deri ne fund. Por, nuk u dorezua. Rexhina, sebashku me 400 besnike te saj, beri qendresen e fundit ne kalane e Gjon Pocarit dhe vendosi qe te largohet. Ajo urdheroi besniket qe t'i mbushnin kuverten e anijes me dhe nga Himara. Me ate dhe te tokes se saj, ajo la amanetin qe ta mbulonin kur te vdiste. Dhe vertet ashtu u be.

Sikurse shprehet drejtori i muzeut, Novruz Barjami, kohet e fundit, eshte zbuluar varri i saj ne Korfuz. Ai shpreson qe shteti shqiptar do te beje nje varr sikurse e meritonte kjo princeshe e bukur dhe luftetare.

Rexhina, nuk vjen thjesht si legjende ne kete treve. Shekujt e kane perjetesuar ate tek cezma e zonjes mbi Kanine, burimi i Zonjes ne Igumenice, perroi i Rexhines ne Rradhime, shkembi i Zonjes ne Llogara etj. Kjo tregon se sa e respektuar ka qene kjo princeshe hyjneshe. Edhe ne ditet e sotme, degjohet te kendohet kenga kushtuar Rexhines. Ja disa nga vargjet.

Hedhur kryet, shami perzi,

Po shkon Zonja ne Misi

Ku na ke ate mbreteri

Ma mur turku me grabi

Mbet Ulqina ne varferi.



Gjergj Arianiti, vajza e tij Donika, dhendri Skenderbeu.

Gjergj Arianiti, perfaqeson nje nga familjet me te medha shqiptare qe i perket viteve 1200, se bashku me Kastriotet. Arianit-_ishin zoterimet e tyre qe arrinin deri ne Himare. Studiues te huaj e kane vleresuar si nje nga familjet me te medha europiane.

Duke shfletuar historine, gjen nje fakt te cuditshem, koincidencen mes Gjergj Arianitit dhe Skenderbeut. Arianiti kishte te njejtin fat sikurse dhendri i tij i ardhshem, Gjergj Kastrioti. Rrembehet i vogel, shkon ne shkollat turke per jenicere dhe kur rriten, vihen ne krye te kryengritjeve te shqiptareve te jugut. Ne Kanine, Gjergj Arianiti ngriti qendren e tij administrative. Gjergj Arianiti do t'ia jepte pa hezitim vajzen e tij, Doniken, Skenderbeut dhe pritjen e pare do ta bente ne Kanine.

Donika, bija e Kanines, nusja e Skenderbeut.

Martesat mes principatave shqiptare ishin te natyrshme, ishin nje strategji. Donika njihej si vajze e zgjuar, me karakter te hekurt. Marin Barleti e permend ate si nje grua te zgjuar qe i shkonte per shtat trimerise se Skenderbeut dhe s'kish si te ishte ndryshe vajza e Gjergj Arianitit. Ne nje gravure qe vjen deri ne ditet e sotme, vajza e Kanines, Donika, e veshur me kostumin e Kanines, pasqyron edhe nje fisnikeri te shkalles se larte.

Ardhja e Skenderbeut dhender. Prishet tradita e Laberise; ne vend te bishtit i vene koken.

Legjenda ka ardhur deri ne ditet e sotme dhe kalinjotet tregojne se si ka ardhur Skenderbeu per te bujtur ne familjen e Arianiteve ku do te shihte per here te pare Doniken, gruan e tij te ardhshme. Skenderbeu erdhi nepermjet lumit te Vlores i shoqeruar nga nje hordhi shume e madhe me kuaj. Kaluan vaun dhe pine uje ne cezme, duke u vene edhe emrat qe njihen sot; vau dhe cezma e Skenderbeut. Pritja ka qene madheshtore. Legjenda thote se me pare ju dhane ushqimin kuajve qe kishin sjelle dhendrin dhe trimat qe e shoqeronin, per te mberritur tek ceremonia, qe mendohet te jete shtruar tek nje kishe nga me te hershmet, ne afersi te Orikut. Aty u be pritja dhe u vendos kurora e ciftit. Emocionant ka qene casti kur Skenderbeut i eshte vene koka perpara dhe jo bishti, sikurse e kishte zakon Laberia.

- Perse keshtu? - u eshte drejtuar ai te zoteve.

- Sepse nderojme koken, mencurine, trimerine tuaj, i madhi Skenderbe.

Pas kesaj ceremonie, ne Berat u be dasma, per te shkuar me pas ne Kruje, kryeqytetin e vendit dhe per te mbjelle sipas zakonit ullinjte, qe edhe sot i quajne ullinjte e Skenderbeut.



5 kryeministra, djem te Kanines



Eshte nje fakt kuptimplote, qe nuk gjendet ne asnje treve tjeter. Drejtori i muzeut, Novruz Bajrami, fakton se nga Kanina kane dale 5 kryeministra. Ishin nga i njejti fis. Ata kane drejtuar edhe perandorine osmane. Kjo nuk eshte legjende, por nje e vertete. Madje edhe varret i kane ne Teqene e madhe ne fshat, qe konsiderohet edhe si vend i mire. Sidoqe i perket nje periudhe te mevonshme, teqeja, qe daton vitin 1500 dhe qe mendohet te jete ngritur mbi germadhat e nje kishe manastir, eshte edhe vatra ku prehen burrat e medhenj te kombit. Ky objekt kulti ka ngjallur interes dhe eshte trajtuar ne disa botime, sikurse eshte ai per Gjergj Arianitin, i botuar nga Universiteti i Barit, ne librin e Eqerem Bej Vlores per Kaninen, ku citohet shprehimisht se ne dhomen e kesaj teqeje jane varrosur tre kryeministra. Permenden Simon Pasha, Gazi Pasha, te tre me origjine nga Kanina. Edhe ministri i thesarit te Stambollit ne je periudhe kohe te gjate, ka qene nga Kanina.

Po te kemi parasysh argumentin se ata kane qene kryeministra te nje perandorie shume te madhe, perandorise otomane, nje fakt i rralle ky, lehte arrijme ne perfundimin per vlerat intelektuale shume te medha te tyre.

Ishin njerez te medhenj, atdhetare te shquar, qe kane lene amanetet, qe me cdo kusht te varrosen ne vendlindje, ne Kanine. Shqiperia duhet te krenohet me keto figura dhe duhet te beje tratativa me Qeverine turke, per t'i ngritur ne pediestal keto figura te medha, djemte e zote te Kanines. Fatkeqesi eshte cilesuar fakti, qe ne vitin 1975, nuk dihet se per cfare shkaku, eshte demtuar varri i Sinan Pashes, i fundit kryeminister i Perandorise Osmane.



Familja e Vlorajve dhe Ismail Qemali

Familja e Vlorajve ka origjine te vjeter, por edhe me ndikim te madh ne historine e vendit tone. Ajo qe nuk eshte thene deri me sot, por qe faktohet ne studimet e bera, eshte se ky fis eshte vazhdimesi e fisit te Arianitesve. Mjafton te permendim faktin, qe Arianit Mahmuti eshte kaoni i fundit, ndersa Mahmuti eshte i pari i familjes Vlora. Venia e mbiemrit Vlora lidhet nder te tjera edhe me kontributin dhe vlerat qe ka kjo familje pergjate tere koherave. Ismail Qemal Vlora, eshte njeriu me kulture, patriot, qe ngriti Flamurin ne Vlore e shpalli Pavaresine e Shqiperise, eshte kryeministri i pare i Qeverise shqiptare. Populli i Vlores e varrosi kete figure te shquar ne teqe, prane ish-kryeministrave te meparshem, ku ndodhet nje pllake e shkruar ne ate dite te kobshme, jo vetem per Vloren e Kaninen. Me pas, trupi i tij do te vendosej ne lulishten perballe Sheshit te Flamurit, ku u ngrit edhe memoriali.

Nje tjeter personalitet i ketij fisi, eshte edhe Eqerem Bej Vlora, i afert me Ismail Qemalin, packa se kishin kontradikta mes familjeve.

Amaneti i Nermin Vlores dhe ngjashmeria me princeshen Rexhine

Nje amanet jo vetem gojor, por i lene edhe me shkrim i mbeses se Ismail Qemalit, Nermin Vlora, ka cuar ne Kanine nenkryetaren e

Parlamentit, Makbule Ceco, miken e saj, me te cilen ka korrespondence te panderprere. Deshiroj te prehem ne Kanine, ne dheun e te pareve te mi, prane varrit te gjyshit, Ismail Qemalit.

Kaq ka shkruar ne nje mesazh Ambasadorja e Kombit, pervec

Shoqates "Ismail Qemali", te cilin ia ka derguar edhe Makbule Cecos. Kubi Shehu, qe e ka ne pronesi ate vend te shenjte, qe ne fakt i perket jo vetem Kanines, perlotet teksa njihet me amanetin e Nermin Vlores. Ai dhe kalinjotet e tjere e kane takuar aty, pikerisht ne ate vend, kohe me pare, kur erdhi ne Kanine, pa kalane. Aty ka vendosur nje buqete me lule tek pllaka qe percjell faktin historik, varrosjen e Ismail Qemalit nga populli i Vlores dhe i Kanines.

Duke medituar mbi rrjeshtat e ketij mesazhi te pazakonte, duke qendruar mbi ate truall te shenjte, ku prehen njerezit e shquar te Kanines dhe te Shqiperise, arrin ne perfundimin se sa i shtrenjte eshte dhe i mbruajtur me mall dhe deshire per te qene perjetesisht bashke, sa prane njera-tjetres jane princesha Rexhine me Nermin Vloren, packa se i ndajne 500 vjet.

Princesha e Kanines, pasi pesoi disfaten ne lufte, urdheroi 400 trimat qe t-_rrnin dhe nga Himara dhe kur te vdiste, te mbulohej me te. Keshtu ndodhi. Ajo vertet u varros ne Korfuz te Greqise, por shpirti i gruas patriote e luftetare, prehet ne gjirin e tokes se vendit te saj.

Kanina sot

Viziton Kaninen, kalane, dhe perjeton emocionalisht kete pike strategjike me nje bukuri te rralle, prek vlerat qe mbart kjo treve dhe ndihesh keq, qe ky thesar eshte i braktisur.

Drejtori i muzeut, Novruz Bajrami, thote se vetem pak kohe me pare u be i mundur ndricimi i kalase. Qe nga Vlora duket nje gjerdan i arte, qe shpalos nje bukuri te pashoqe, por mungojne investimet. Te lesh ne harrese Kalane e Kanines, eshte njesoj si te ndryshket memorja e Kombit. Ndricimi duhet te rrethoje ate cka ke rregulluar, jo ate qe ke braktisur. Kalinjotet rebelohen disi me kete harrese te shtetit ne te gjitha koherat.

Kalase i kane mbetur vetem fragmenteve te mureve, por ajo duhet ribere. Te ringrihet se paku ashtu sikurse ishte ne vitin 1912, kur Ismail Qemali shpalli Pavaresine. Ishte me mure te plota, ne brendesi te saj kane qene garnizone, banesa. Dikur ishte nje mrekulli. Ne gjirin e kalase se Kanines, qe tashme eshte nje lendine e blerte, mund te besh aktivitete kulturore jo vetem si Vlore, si jugu i vendit, si Shqiperi, por edhe ne shkalle Ballkani, e me gjere. E keshtu, Kanina e lashte sa kjo toke, do te gjallerohej, do te shpaloste vlerat e saj kulturore, atdhetare.

Eshte e pafalshme qe strukturat e shtetit qendrojne indiferente edhe ndaj kerkesave qe ben Muzeu i Vlores, per te perjetesuar ne sheshe e rruge emrat e medhenj te njerezve te famshem te Kanines. Keshtu qendron ne sirtare prej vitesh propozimi per t'i rivene emrin sheshit perpara universitetit "Ismail Qemali" ne Skele, Donika Kastrioti, ashtu sic ka qene ne kohen e regjimit te Zogut. Keshtu edhe per personalitete te shquara te kesaj treve, qe po ju humbet emri, ashtu si ne nje rast edhe varri. Po e perfundojme kete dossier per Kaninen, qe ne fakt, mund ta krahasosh me nje mal gjigant qe megjithese majat i shkojne deri ne re, nuk e sheh kush,

me nje mendim te shprehur nga kalinjoti Petrit Velaj, qe ndryshe

thirret Mandela i Shqiperise. Ai ka bere 35 vjet burg, 20 vjet internim, eshte intelektual me kulture, demokrat i vertete, pa komplekse e ndasi per politiken.

"Kanina, - thote ai, - po ringjallet keto dy vitet e fundit dhe eshte perkujdesja e deputetit te zones, Arben Malaj, qe po zgjon lashtesine e Kalase. Potenca e nje shteti shkruhet tek perkujdesja per vlerat kulturore, atdhetare, qe jane vete memoria e nje kombi. Brezat do te ndeshkojne ata kryeministra e presidente qe kane lene ne harrese Kaninen. Ajo duhet zgjuar, qe emri dhe bemat e saj te mos percillen vetem ne legjenda."
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:36 am

Vlorė: Kėrkime arkeologjike pas 50 vjetėsh nė Amanti

Citim:
“Amantia 2008". Keshtu quhet e ekspedita e perbashket arkeologjike shqiptaro-amerikane, qe ka nisur ditet e fundit, ne Parkun Kombetar Arkeologjik te Amantias, 40 km larg qytetit te Vlores.

Behet fjale per nje bashkepunim mes Institutit te Arkeologjise, Universitetit te Sinsinatit ne SHBA dhe Zyres se Parkut Arkeologjik Amantia-Orikum, financuar nga Qendra per Trashegimine Shqiptare dhe e mbeshtetur nga "Packard Humanite Institute". Ky projekt ben te mundur rikthimin e kerkimeve arkeologjike ne qendren e Amantias, pas nje periudhe rreth 50-vjecare, qe nuk eshte vezhguar.

Nga ana e tij, arkeologu amerikan David Hernandez, i cili eshte pjese e grupit te studiuesve ne kete projekt e ka pare si teper te rendesishem per arkeologjine ne Shqiperi. Projekti konsiston ne ndertimin e hartes topografike me mjete dixhitale, duke percaktuar ne ardhmeri vendin ku do te mund te germohet per te zbuluar ato pasuri, qe koha dhe shekujt kane fshehur nen dheun e Amantias.

Survejimi do te pershkoje murin rrethues te qytetit dhe objektet e tjera arkeologjike, qe jane zbuluar perpara viteve '90. Zbulimet arkeologjike ne kete qender te lashte ilire filluan ne vitin 1949, me nje ekspedite arkeologjike te kryesuar nga Hasan Ceka, Skender Anamali dhe Frano Prendi, te cilet rane ne gjurmet e stadiumit te Amantias, veper e ilireve, ndertuar ne shekullin III p.e.s.

Ne 18 vitet e fundit, kjo eshte ekspedita e pare arkeologjike ne kete qyteze antike, 680 metra mbi nivelin e detit dhe qe pasqyron qyteterimin e lashte ne Ilirine e Jugut.

http://www.kohajone.com/html/artikull_29578.html
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:37 am

Svastika 1900 vjeēare ne Shqiperi

--------------------------------------------------------------------------------

Durrės-Meandri, simboli mitologjik i diellit, i shprehur nė formėn e kryqit tė thyer, svastika, qė nė shekullin e njėzetė do tė pėrdorej nga nazizmi dhe lidear-i i tij Hitleri , ėshtė zbuluar nė njė mozaik tė rrallė nga gėrmimet qė po kryhen nga specialistė tė departamentit tė arkeologjisė nė Durrės. Sipas shefit tė kėtij departamenti, Afrim Hoti, i cili po drejton dhe punimet, mozaiku ka njė sipėrfaqje 7 m², ėshtė punuar nė bardhė e zi dhe i pėrket shek. I tė e.s, pra me njė moshė rreth 1900- vjeēare. Po sipas Hotit, “mozaiku ka nė brendėsi simbolin e Meandrit ose tė diellit nė lėvizje”. Ka formėn e kryqit tė thyer. “Pjesė tė kėtij simbolli mitologjik janė dhe shenjat e rrufeve. Pėrreth zonės nė tė cilėn ndodhet mozaiku janė zbuluar dhe afreske floreale qė i pėrkasin tė njėjtės periudhė, shek. I tė e. s. Mozaiku ėshtė nė gjendje relativisht tė mirė, nė njė kohė qė do tė jenė specilaistėt e Insitutit tė Monumenteve tė Kulturės ata qė do tė vazhdojnė punimet e mėtejshme nė kėtė mozaik qė zbulohet pėr herė tė parė nė qytetin e Durrėsit”,- shpjegon arkeologu Hoti. Ai shton se punimet do tė jenė tepėr delikate pasi nė fragmente tė veēanta tė mozaikut ka elementė betoni qė duhet tė largohen me kujdes pėr tė mos dėmtuar guralecėt qė ndodhen poshtė tyre. Rreth 70% e mozaikut ėshtė nė gjendje tė mirė. Gurėt e zinj nga koha kanė marrė njė refleks blu tė errėt.
Mozaiku doli nė dritė nga gėrmimet qė po zhvillohen pėr hapjen e themeleve tė njė pallati nė lagjen 11 tė qytetit tė Durrėsit ku para disa muajsh u zbuluan rrėnojat e njė lagjeje antike. Me tė hasur shtresėn arkeologjike, Drejtoria e Monumenteve tė Kulturės nė Durrės dhe Departamenti i Arkeologjisė kanė ndėrprerė punimet dhe pas udhėzimeve tė IMK-sė njė grup arkeologėsh po vazhdojnė punėn pėr nxjerrjen nė dritė tė plotė tė kėtij zbulimi me shumė vlerė. Ndėrkaq, njė grup arkeologėsh po punon nė parcelėn arkeologjike tė po kėsaj lagjeje ku fillimisht janė zbuluar gjurmėt e njė insule (lagje antike) e cila mendohet se i pėrket periudhės antike, mė saktė tė fillimit tė kolonisė romake dhe nė vazhdim. Kėtu gjenden struktura kthinash tė teknikės sė njohur tė ndėrtimit romak, tė cilat ndeshen dhe nė amfiteatrin e Durrėsit. Po kėshtu, nė parcelėn rreth 600 m² ėshtė grumbulluar njė lėndė e pasur arkeologjike qė po pėrpunohet imtėsisht. Sipas arkeologut Hoti, interesant ėshtė fakti se si rrallėherė nė kėtė lagje antike pėrplasen disa periudha, duke filluar nga ajo helenistike, romake deri nė periudhėn bizantine.Pallati shumėkatėsh qė do tė ndėrtohej nė kėtė zonė ka pasur leje nga KRT-ja e bashkisė sė Durrėsit dhe Instituti i Monumenteve tė Kulturės, por me zbulimin e gjetjeve arkeologjike punimet janė ndėrprerė deri nė zbulimin e plotė tė objektit. Mendohet qė gėrmimet tė zgjerohen nė njė zonė mė tė gjerė se sa po gėrmohet aktualisht, ndėrkohė qė vetėm IMK ėshtė ai qė do tė vendosė pėr tė lejuar ose jo vazhdimin e ndėrtimit. Pikėrisht nė rrėnojat e mureve tė insulės janė zbuluar dhe 10 skelete tė cilat mendohet se i pėrkasin shekujve 7-9. Lagjja antike mendohet se ėshtė njė lagje e vogėl qė pėrmbledh njė numėr tė kufizuar banesash me anekse shėrbimi. E gjithė insula (lagjja) ėshtė e pėrshkuar nga rrugica. Gėrmimet e mėtejshme dhe dokumentimi i tyre do tė hedhin dritė nė pasuri tė tjera arkeologjike qė fsheh kjo zonė. Jo shumė larg parcelės sė sapozbuluar ndodhet qendra e antike, rotonda e qytetit tė Durrėsit, njėkohėsisht qendra e tij moderne.Mozaiku doli nė dritė nga gėrmimet qė po zhvillohen pėr hapjen e themeleve tė njė pallati nė lagjen 11 tė qytetit tė Durrėsit ku para disa muajsh u zbuluan rrėnojat e njė lagjeje antike. Me tė hasur shtresėn arkeologjike, Drejtoria e Monumenteve tė Kulturės nė Durrės dhe Departamenti i Arkeologjisė kanė ndėrprerė punimet dhe pas udhėzimeve tė IMK-sė njė grup arkeologėsh po vazhdojnė punėn pėr nxjerrjen nė dritė tė plotė tė kėtij zbulimi me shumė vlerė. Ndėrkaq, njė grup arkeologėsh po punon nė parcelėn arkeologjike tė po kėsaj lagjeje ku fillimisht janė zbuluar gjurmėt e njė insule (lagje antike) e cila mendohet se i pėrket periudhės antike, mė saktė tė fillimit tė kolonisė romake dhe nė vazhdim. Kėtu gjenden struktura kthinash tė teknikės sė njohur tė ndėrtimit romak, tė cilat ndeshen dhe nė amfiteatrin e Durrėsit. Po kėshtu, nė parcelėn rreth 600 m² ėshtė grumbulluar njė lėndė e pasur arkeologjike qė po pėrpunohet imtėsisht. Sipas arkeologut Hoti, interesant ėshtė fakti se si rrallėherė nė kėtė lagje antike pėrplasen disa periudha, duke filluar nga ajo helenistike, romake deri nė periudhėn bizantine. Pallati shumėkatėsh qė do tė ndėrtohej nė kėtė zonė ka pasur leje nga KRT-ja e bashkisė sė Durrėsit dhe Instituti i Monumenteve tė Kulturės, por me zbulimin e gjetjeve arkeologjike punimet janė ndėrprerė deri nė zbulimin e plotė tė objektit. Mendohet qė gėrmimet tė zgjerohen nė njė zonė mė tė gjerė se sa po gėrmohet aktualisht, ndėrkohė qė vetėm IMK ėshtė ai qė do tė vendosė pėr tė lejuar ose jo vazhdimin e ndėrtimit. Pikėrisht nė rrėnojat e mureve tė insulės janė zbuluar dhe 10 skelete tė cilat mendohet se i pėrkasin shekujve 7-9. Lagjja antike mendohet se ėshtė njė lagje e vogėl qė pėrmbledh njė numėr tė kufizuar banesash me anekse shėrbimi. E gjithė insula (lagjja) ėshtė e pėrshkuar nga rrugica. Gėrmimet e mėtejshme dhe dokumentimi i tyre do tė hedhin dritė nė pasuri tė tjera arkeologjike qė fsheh kjo zonė. Jo shumė larg parcelės sė sapozbuluar ndodhet qendra e antike, rotonda e qytetit tė Durrėsit, njėkohėsisht qendra e tij moderne.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:39 am

Ekspeditė pėrnjohėse nė rrethin e Skraparit, Tetor 2006


FoAP nė bashkėpunim me Drejtorinė rajonale tė monumenteve tė rrethin Berat, nė muajin Tetor 2006 ndėrmori njė ekspeditė pėrnjohėse nė rrethin e Skraparit. Kjo ekspeditė synonte rivlerėsimin e qendrave dhe monumenteve tė kėtij rrethi, plotėsimin me informacion, planimetri dhe foto tė qendrave dhe monumenteve tė njohura mė parė si tė tilla, si dhe evidentimi i qendrave dhe monumenteve tė reja arkeologjike. Synimi i final i grupit tė punės ishte krimi i hartės arkeologjike tė rrethit Skrapar dhe Berat.
Kjo ekspeditė vėzhgimore drejtohej nga Ardit Miti dhe Eglantina Serjani me pjesėmarrje tė specialistes sė arkeologjisė tė rrethit tė Beratit, Sinoida Martallozi, arkeologut tė vjetėr tė zonės sė Skraparit, Nuri Ēuni si dhe pėrfaqėsuesin e Institutit tė Arkeologjisė, Surja Lela.
Brenda njė rrafshi kohor prej 2 javėsh, u vizituan qendrat dhe monumentet arkeologjike e mėposhtėme:

Kodra e Kishės

Kodra e vogėl e njohur ndryshe me toponimin "kodra e kishės", ndodhet pranė qytetit tė Ēorovodės, nė lindje tė fshatit Sharovė, (Fig. 1.)

Fig. 1. Kodra e Kishės

Pranė kėsaj kodre, nė lindje kalon lumi Osum, nė horizont nė veri duken malet e Ramijes dhe kodra e fortifikimit tė Vėseshtės. Nisur nga toponimi "kishė" i kodrės si dhe nga kujtesa e banorėve vendas, sipas tė cilėve dikur nė kėtė kodėr ka ekzistuar njė kishė, projekti FoAP kreu njė vėzhgim tė tėrthortė tė kodrės. Gjatė vėzhgimit, mbi sipėrfaqen e sheshtė tė kodrės u gjetėn tulla drejtėkėndėshe me gjerėsi 12, 5 cm dhe trashėsi 3, 5 cm si dhe pllaka prej gurėsh shtufi. Pjesėt e poshtėme tė kodrės rrethohen nga tarracime tė krijuara me gurė shtufi, njė pjesė e tyre tė marrė nga shkatėrrimi i ndėrtesės sė dikurshme nė "kodrėn e kishės" (Fig. 2).

Fig. 2. Pamje e gurėve tė pėrdorur nė tarracime

Gurėt e ripėrdorur kanė pėrmasa qė variojnė nė gjatėsi 25 cm e gjerėsi 40 cm. Sipas banorėve tė fshatit Sharovė, nė pjesėn perėndimore tė "kodrės sė kishės", dikur ekzistonte njė varrezė e lidhur, sipas tyre, me ndėrtesėn "kishė" nė kodėr.



Gradishta e Gradecit

Fortifikimi i Gradishtės sė Gradecit ėshtė pjesė e listės sė qendrave arkeologjike tė vizituara e tė listuara pėr herė tė parė si tė tilla nė ekspeditėn pėrnjohėse tė projektit FoAP nė rrethin e Skraparit, ndėrmarrė nė muajin Tetor 2006.
Kodra shkėmbore e Gradishtės sė Gradecit ndodhet nė hyrje tė fshatit Gradec. Nė veri tė kėsaj kodre ndodhet gryka e Dėvrisė dhe mali i Ramijės, nė juglindje nė horizont duket kodra e fortifikimit tė Vėseshtė, nė jugperėndim qyteti i Ēorovodės ndėrsa nė verilindje mali i Leshnjės (Fig. 3).

Fig. 3. Kodra e fortifikimit tė Gradecit

Gjatė vėzhgimit tė kodrės u vunė re trakte muri tė rėnuara e tė shpėrndara nė hapėsirėn pėrreth. Traktet e murit ruhen nė tė gjithė kodrėn, por mė tė qarta ato janė nė pjesėn juglindore tė saj. Pėr ndėrtimin e fortifikimit janė pėrdorur gurė gėlqerorė, tė punuar pjesėrisht, nė faqen e jashtėme tė tyre. Gurėt janė mesatare e tė vegjel me pėrmasa qė variojnė nė; gjatėsi 0, 32 - 0, 34 m, gjerėsi 0,17-0, 20 m dhe trashėsi 1,30 -1,48 m. Lidhja e gurėve ėshtė bėrė me llaē tė njė cilėsie tė dobėt, gjurmėt e tė cilit ruhen pjesėrisht nė trakte tė veēanta tė murit, (Fig. 4).





Fig. 4. Fragment muri Fig. 5. Struktura murale

Nė disa pjesė tė kodrės, pėr tė krijuar rrethimin e plotė tė saj ėshtė shfrytėzuar terreni shkėmbor. Kjo teknikė ėshtė e dukshme nė pjesėn verilindore tė kodrės, ku pjerrėsia e terrenit mbron kodrėn duke eleminuar ndėrtimin e murit rrethues nė kėtė pjesė tė saj. Nga vėzhgimi paraprak i kodrės vėshtirė tė dallohet numri i kullave vrojtuese tė fortifikimit, megjithatė nė pjesėn verilindore ruhen gjurmė tė njė ambienti katėrkėndėsh, pėrmasat dhe pozicioni i tė cilit tė bėjnė tė mendosh se kemi tė bėjmė, ndoshta me njė kullė. Nė pjesėn veripėrėndimore tė kodrės u vu re njė grumbull i rėnė gurėsh tė cilėt tė krijojnė idene e njė ambiente banimi apo ndoshta tė njė kulle tė rėnuar. E njėjta strukturė dallohet edhe nė pjesėn jugperėndimore tė kodrės, ku gjurmėt e ruajtura tė murit tė lėnė tė mendosh se edhe nė kėtė pjesė kemi tė bėjmė mbase me njė kullė tjetėr apo banesė tė rėnuar, (Fig. 5).
Mbi sipėrfaqjen e rrethuar tė kodrės u gjetėn fragmente qeramike nė ngjyrė tė kuqėrremtė, ku mbizotėronin ato me dekor krėhėri dhe me rrathė tė vegjėl. Megjithatė pėrcaktimi i periudhės sė datimit tė kėtiij fortifikimi kėrkon gėrmime arkeologjike si dhe njė studim krahėsues tė gjetjeve sipėrfaqėsore.
Ky fortifikim nuk bėn pjesė nė listen e monumenteve tė kulturės tė ruajtura nga shteti. Pėr here tė parė nė kėtė ekspeditė u vizatua planimetria e plotė e fortifikimit, u morrėn pikat me GPS si dhe u bėnė fotografi tė reja.



Guri i Gradecit

Guri shkėmbor i Gradecit ndodhet nė fshatin Gradec tė Tomorricės, pjesė e komunės e Gjerbėsit, (Fig. 6).

Fig. 6. Guri i Gradecit

Vetė guri prezanton njė shkėmb natyror, i cili sipas banorėve tė fshatit dikur ka qenė i rrethuar me mure, prej tė cilit sot ruhet vetėm njė trakt nė pjesėn juglindore, me gjatėsi 12, 40 m, (Fig. 7).

Fig. 7. Fragment muri

Muri ėshtė i ndėrtuar me pllaka gurėsh shtufi nė ngjyrė gri tė errėt. Pėrballė "Gurit", nė drejtimin verilindor ėshtė njė kodėr e vogėl, ku sipas banorėve ndodhen rėnoja tė njė "kishe" tė vjetėr. Qeramika e gjetur nė sipėrfaqe ėshtė e pakėt dhe nuk dallohen forma tė veēanta tė tyre.




Kalaja e Qeshibesit

Kalaja e Qeshibesit ndodhet nė njė kodėr tė vogėl nė fshatin Qeshibes tė rrethit Skrapar. Rruga pėr nė kodrėn e kalasė sė Qeshibesit fillon me njė kalldrėm me gurė tė ērregullt tė pėrmasave nga 0, 29 m – 0, 35 m nė 0, 40 m – 0, 20 m, pjesė e njė rruge tė vjetėr e cila sipas banorėve ndiqte itinerarin Qeshibes-Soropull-Frashėr-Qafa e Dėllinjės. Gjerėsia e kalldrėmit varion nga 1,50 m – 1,60 m e nė pjesėt ku ngushtohet shkon nė 1,20 m, (Fig. Cool.

Fig. 8. Pjesė e Kalldrėmit

Ky kalldrėm ndjek terrenin e pjerrėt e mund tė ketė shėrbyer si rrugė pėr karvanet e kėmbėsorėve. Njė pjesė e kalldrėmit sot ėshtė shkatėrruar gjatė ndėrtimit tė rrugės sė re, ende tė papėrfunduar tė fshatit.
Kodra e kalasė sė Qeshibesit ndodhet nė tė djathtė tė rrugės me kalldrėm nė njė kodėr me lartėsi 1047 m mbi nivelin e detit, (Fig. 9).

Fig. 9. Kodra e Qeshibesit

Nė veri tė kėsaj kodre, nė horizont duket mali i Ramijes, gryka e Dėvrisė; nė veriperėndim kalaja e Skraparit, nė perėndim mali i Kreshovės, nė jug gryka e Frashėrit dhe nė lindje mali i Miēanit. Kjo kala ėshtė vizituar pėr herė tė parė nga Nuri Ēuni nė vitin 1982 , i cili ka dhėnė njė pėrshkrim tė shkurtėr tė saj. Nga vėzhgimi i bėrė gjatė ekspeditės pėrnjohėse tė projektit FoAP, ky fortifikim u vėzhgua mė nė detaje duke u plotėsuar me elementė tė rinj si dhe u krijua njė planimetri e plotė e fortifikimit. Muret e ruajtura tė kalasė janė vendosur mbi shkėmbin natyror tė kodrės. Pėr ndėrtim janė pėrdorur blloqe gurėsh gėlqeror kuadratik, pa lidhje llaēi e tė punuar pjesėrisht, vetėm nė faqen e jashtme tė tyre.
Pėrmasat e gurėve variojnė nga; gjatėsi 0, 91m x gjerėsi 0, 63 m x lartėsi 0, 47 m nė gjatėsi 0, 60 m x gjerėsi 0, 53 m x lartėsi 0,5 4 m. Gjatė kėsaj ekspeditė u evidentuan tre kulla (a,b,c), tė pozicionuara pėrkatėsisht: kulla a nė verilindje, kulla b nė veriperėndim dhe kulla c nė cepin jugperėndimor tė fortifikimit. Kulla mė mirė e ruajtur ėshtė kulla b, lartėsia e cepit verior tė sė cilės ėshtė 0, 88 m ndėrsa cepi jugor 0, 93 m, (Fig. 10).

Fig. 10. Pamje e kullės b

Pranė kullės c nė pjesėn jugperėndimore tė fortifikimit ndodhet njė hapėsirė me gjerėsi 1,20 m, qė tė lė tė mendosh se nė kėtė rast kemi tė bėjmė mbase me njė hyrje. Nė po tė njėjtin drejtim, jashtė murit rrethues u vu re njė trakt muri me gjatėsi 3,10 m dhe lartėsi 0,80 m. Ky mur i cili ndjek drejtimin jug – veri, mbėshtet nė shkėmbin natyror tė kodrės dhe ėshtė i ndėrtuar me gurė mesatarė e tė mėdhenj me pėrmasa qė variojnė nga, gjatėsi 0,44 m x gjerėsi 0,29 m nė gjatėsi 0,20 m x gjerėsi 0,25 m. Nėse hyrja mund tė ketė qendruar nė kėtė pjesė tė fortifikimit atėherė nė kėtė rast mund tė flisnim pėr ekzistencėn e njė muri barrierė. Ndėrkohė qė nė pjesėn verilindore tė kodrės pranė kullės a u evidentua njė linjė tjetėr muri, e cila zbriste poshtė kodrės nė drejtimin lindje -perėndim, duke filluar nga cepi verior i kullės a, me njė gjatėsi prej 14 m dhe gjerėsi 2,5 m.
Qeramika e mbledhur nė sipėrfaqjen e kodrės sė kalasė sė Qeshibesit ėshtė e pakėt nė numėr edhe pse me forma tė shumėllojshme.




Munushtiri

Fshati Munushtir ndodhet pranė qytetit tė Ēorovadės, nė perėndim tė tij. Sipas banorit mė tė vjetėr tė fshatit (Rexhep Hamzollari), nė njėrėn prej arave tė kėtij fshatit, e njohur si toka "Luadh", brenda njė sipėrfaqeje prej 100 m2, dikur ka ekzistuar njė xhami, (Fig. 11).

Fig. 11. Pamje e arės Luadh

Ai tregon se ky monument para se tė adoptohej nė xhami ka funksionuar si Manastir, i njohur si Manastiri i Shėn Dhimitrit. Nė kohėn kur xhamia ekzistonte, ai kujton se pranė saj, nė pjesėn veriore ka qenė njė varrezė. Pas shkatėrrimit tė xhamisė, ara ėshtė punuar vazhdimisht, dhe nė tė janė gjetur objekte arkeologjike tė tilla si; njė enė brenda sė cilės ndodheshin njė palė vėth dhe disa monedha. Monedhat, tė cilat i pėrkasin periudhės veneciane, si dhe vėthėt i kanė kaluar muzeut arkeologjik tė rrethit tė Skraparit.
Nė pjesėn juglindore tė arės ndodhet njė mur tarracimi, i ndėrtuar me gurė tė marrė nga shkatėrrimi i monumentit nė fjalė. Mbi arė, nė jug tė saj dhe pranė rrugės sė ashtuquajtur "rruga e sipėrme e fshatit" ėshtė gjetur njė enė e madhe prej qeramike. Pranė kėsaj are nė lindje, ndodhet kalaja e Skraparit. Banorėt tregojnė se mbi sipėrfaqen e arės e cila pėrdoret si tokė bujqėsore, vazhdimisht dalin fragmente qeramike.




Kisha nė Zabėrzan

Kisha e vogėl nė kanionin e Osumit, e njohur si "Kisha e Zabėrzanit" ndodhet nė pjesėn shkėmbore tė kanionit, nė anėn lindore tė tij dhe pranė fshatit Zabėrzan. Ky i fundit ndodhet nė perėndim tė Kanionit. Kisha e vogėl, qendron e futur nė shkėmb duke krijuar nė kėtė mėnyrė njė guvė natyrore nė formėn e njė kishe tė vogėl (Fig. 12).

Fig. 12. Pamje e kishės

E ndodhur nė pjesėn shkėmbore tė kanionit, nė njė lartėsi prej 80 m nga niveli i lumit Osum, si dhe nė mungesė tė njė rruge pėr tė arritur nė kishė, ėshtė e pamundur vėzhgimi i kėtij objekti nga afėr. E vetmja mėnyrė vėzhgimi ėshtė kalimi nė faqen perėndimore tė kanionit Osum, pėrballė kishės, nė njė distance prej 70 m nė vijė ajrore. Prej kėtej nė pjesėn mė tė harkuar tė kėsaj guve shkėmbore e cila pėrkon edhe me pjesėn e apsidės, duken qartė fragmentet e suvasė sė shkatėrruara, nė ngjyrė kafe tė errėt nė tė kuqėrremtė, kafe e hapur dhe nė ngjyrė blu, (Fig. 13).

Fig. 13. Fragmente te shkatėrruara tė suvasė

Pėr ndėrtimin e kishės ėshtė pėrdorur guri i shtufit. Kėtė e tregojnė mbetjet prej 7-8 rreshtash me gurė, nė tė majtė, nė tė djathtė dhe nė pjesėn fundore tė kishės. Nga largėsia prej sė cilės mund tė vėzhgohet objekti nuk dallohen shenja llaēi nė lidhjen e tyre.
Banorėt e zonės tregojnė se njė nga shkaqet e shkatėrrimit tė kėtij objekti, pėrveē atyre natyrore ishin shkarkimet e armėve nga ushtria me pretekst stėrvitjen, duke pasur si pikė shėnimi pikturėn murale nė apsidė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:42 am

vazhdon...
Fortifikimi i Bargullasit

Fortifikimi i Bargullasit ndodhet nė njė kodėr dominuese nė perėndim tė fshatit Bargullas, (Fig. 14).

Fig. 14. Pamje e kodrės sė Bargullasit

Prej kėsaj kodre nė horizont, nė veri, ndodhet mali Tomorr, vargmali i tė cilit vazhdon edhe nė drejtimin verilindor. Kjo kodėr ka njė pozicion dominues, duke krijuar marrėdhėnie nė hapėsirė me njė numėr fortifikimesh. Nė veri ndodhet kalaja e Tomorrit, nė veriperėndim kalaja e qytetit tė Beratit, nė po tė njėjtin drejtim me pak shmangje nė perėndim ndodhet Gradishta e Peshtanit. Kodra e fortifikimit tė Bargullasit njihet ndryshe me emrin "Bregu i Koronit" ose "Kisha". Gjurmė tė mureve rrethuese ruhen vetėm nė disa pjesė tė kodrės. Mė tėpėr tė dukshme ato janė nė pjesėn jugore e juglindore. Nga kėto mbetje shihet qartė se muret kanė qenė ndėrtuar me gurė gėlqerorė, kuadratikė, tė pėrzierė mė gurė shtufi, ku mė tepėr mbizotėrojnė kėta tė fundit, (Fig. 15).

Fig. 15. Fragment i njė linje muri

Pjesėt e tjera tė rrethimit tė kodrės janė shkatėrruar gjatė hapjes sė llogoreve, nė luftėn italo-austriake, tė vitetve 1917-1918. Blloqet e gurėve tė shtufit nė fragmentet e ruajtura tė murit kanė pėrmasa mesatare me gjatėsi 0, 83 m x gjerėsi 0, 50 m x lartėsi 0, 26 m; ndėrsa ato gėlqerorė variojnė nė gjatėsi 0, 36 m x gjerėsi 0, 42 m x lartėsi 0, 36 m nė gjatėsi 0, 36 m x gjerėsi 0, 46 m x lartėsi 0, 50 m. Mbi sipėrfaqen e kodrės u gjetėn fragmente qeramike, ku mė tipike ishte njė fund ene prej qeramike fine. Duke ndjekur gjurmėt e pakta tė mureve dhe izoipsin e kodrės u pėrftua planimetria e plotė e fortifikimit. Nė pjesėn fundore tė kodrės sė fortifikuar, rreth 700 m larg saj u vunė re gjurmė varresh dhe fragmente tė shpėrndara qeramike.




Shpella e Pirogoshit

Shpella e Pirogoshit ndodhet nė verilindje tė qytetit tė Ēorovodės, pranė kanionit tė Gradecit. Shpella ka dy hyrje, nė hyrjen e parė tė saj aty ku ambienti tė lejon mundėsinė e njė sheshi tė jashtėm banimi u gjetėn disa fragmente qeramike, (Fig. 16). Ndėrsa mė tė pakta ishin kėto gjetje nė hyrjen e sipėrme tė shpellės e cila pothuajse nuk kishte hapėsirė tė jashtme banimi, (Fig. 17).



Fig. 16. Hyrja e parė e Shpellės Fig. 17.Hyrja e dytė e Shpellės

Mungesa e pajisjeve pėrkatėse e vėshtirėsoi hyrjen nė hapėsirat e brendėshme tė shpellės.




Ura e Sharovės

Ura e Sharovės ndodhet mbi lumin Osum, pasi kalon fshatin Sharovė. Valter Shtylla e daton kėtė urė nė periudhėn romake, megjithatė brezat e drurit qė pėrshkojnė tėrthorazi muraturėn prej blloqesh guri tė lidhura me llaē tregojnė pėr njė fazė rindėrtimi nė periudhėn mesjetare. Nga ura e vjetėr sot ruhen vetėm kėmbėt nė tė dyja anėt e lumit, (Fig. 18).

Fig. 18. Pamje e Urės sė Sharovės



Mozaiku nė Jaupas

Nė njė kodėr tė vogėl nė fshatit Jaupas, pjesė e komunės Bogovė, janė zbuluar gjurmė tė njė mozaiku rrėnojė. Kodra ndodhet nė tė djathtė tė rrjedhės sė lumit Osum, 500 m larg rrugės nacionale Berat-Skrapar. Karakteristikė e veēantė e kėsaj kodre ėshtė pozicioni mjaft i favorshėm piktoresk i vendndodhjes. Kodra e vogėl nė tė cilėn u zbulua mozaiku rrėnojė ėshtė e rrethuar nga kodrina malore, parcela pjellore pėr kultivimin prodhimeve bujqėsore dhe agrumeve, ndėrsa pranė saj nė drejtimin veri-jug rrjedh lumit Osum, (Fig. 19).

Fig. 19. Kodra ku janė zbuluar gjurmėt e mozaikut

Nė horizont nė veri tė kodrės ndodhet fortifikimi i Bargullasit, nė lindje fshatrat Nishovė e Novaj, nė juglindje ndodhet qendra e komunės, Bogova, ndėrsa nė po tė njėjtin drejtim, nė horizont duken shkėmbejtė e Selanit, ku ėshtė zbuluar vendbanimi prehistorik i Selanit. Pėrballė kodrinės, nė veriperėndim ndodhet njė shkėmb i mbuluar me vegjetacion, i njohur nga banorėt me toponimin "kisha".
Gjurmėt e mozaikut pėr herė tė parė janė vėnė re nė vitin 1989 gjatė punimeve bujqėsore pėr hapjen e livadheve polifite. Mozaiku ka qenė prehė e dėmtimeve si rrjedhojė e punimeve bujqėsore tė vazhdueshme tė tokės. Projekti FoAP ndėrrmori njė pastrim tė lehtė, nė njė sipėrfaqeje 1 m x 1 m, ku u hasėn gjurmėt e mozaikut tė shkatėrruar. Mozaiku ėshtė i formuar nga tesera prej guri gėlqeror tė bardhė e tė zi si dhe tjegulla, nė trajtė katėrkėndėshe, tė pėrmasave 10 mm x 7 mm x 5 mm, 10 mm x 6 mm x 4 mm, (Fig. 20).

Fig. 20. Mbetje nga mozaiku i shkatėrruar

Bazamenti mbi tė cilin ėshtė vendosur mozaiku ėshtė i formuar me gėlqere, rėrė tė imėt dhe grimca tjegullash. Mbetjet e mozaikut, megjithėse in situ u gjetėn tė pėrmbysura, fakt ky qė tregon dėmtimin e mozaikut nga punimet bujqėsore. Mbi sipėrfaqe u gjetėn fragmente tjegullash dhe qeramikė, ndėrkohė qė gjurmėt e mureve mungonin




Fortifikimi i Vėseshtės

Kodra shkėmbore e pozicionuar nė lindje tė fshatit Vėseshtė pėrbėhet nga dy maja, tė njohura si Ēuka e madhe dhe Ēuka e vogėl, tė cilat ndahen nga njė qafė e vogėl. Fortifikimi i Vėseshtės ndodhet nė kodrėn e Ēukės sė Madhe, (Fig. 21).

Fig. 21. Kodra e fortifikimit tė Vėseshtės

Nga kjo kodėr nė horizont, nė perėndim duket kalaja e Skraparit, nė veriperėndim kalaja e Vokopolės, nė verilindje Gradeci dhe nė jugperėndim kalaja e Prishtės. Nė verilindje shihet kanioni i Gradecit nė lindje qafa e Potomit dhe vendbanimi prehistorik i Vlushės. Kodra ka pėrbėrje shkėmbore dhe me shumė vėshtirėsi mund tė ndiqen gjurmėt e mbetjeve tė fortifikimit. Mė qartė ruhet njė trakt nė pjesėn verilindore nė njė gjatėsi prej 15 m (Fig. 22).

Fig. 22. Fragment muri

Gurėt e pėrdorur pėr ndėrtimin e urit janė gėlqerorė dhe pa lidhje llaēi ndėrmjet tyre. Mbetje tė veēanta tė fortifikimit me shumė vėshtirėsi ndiqen edhe nė pjesė tė tjera tė rrethimit. Nė sipėrfaqen e kodrės u dalluan 2 - 3 platforma banimi, ku u gjetėn fragmente tė vogla qeramike.
Nė veri tė kodrės ndodhet njė shpella e cila njihet nga banorėt lokale me emrin "shpella e nuses". Ata tregojnė se shpella ėshtė e zbukuruar me piktura shumėngjyrėshe. Mbėrritja nė shpelle ishte e pamundur pėr arsye tė vėshtirėsive qė ofron terreni shkėmbor i kodrės.




Tėrrovė

Fshati Tėrrovė shėnon kufirin e fundit midis rrethit Skrapar dhe Gramshit. I ndodhur nė pjesėn verilindore tė malit Tomorr, ky fshat bėhet i veēantė pėr monumentin nė formė harku me gurė tė mėdhenj helenistikė. Sipas banorėve vendi ku ndodhet monumenti njihet me emrin "Qytezė" ose "Gurėt e Pellazgut", (Fig. 23).

Fig. 23. Kodra e Qytezės

Po sipas tyre edhe zona pėrreth mban gjurmė tė mbetjeve arkeologjike. Nė njė arė tė fshatit e njohur si ara "Osnat", gjatė punimeve bujqėsore janė gjetur tre pitosa tė mėdhenj, tė dėmtuar. Pranė kėsaj are ndodhet njė vend i njohur me toponimin "kishė" ku gjatė punimit tė tokės ėshtė hasur nė gjurmė varresh.
Pranė monumentit tė "Gurėve tė Pellazgėve", nė jug ndodhet njė zonė e pyllėzuar enjohur me toponimin "trungu", nė perėndim mali i Tomorrit (faqja prėndimore e tij), dhe po nė tė njėjtin drejtim nė fund tė malit ndodhet "Shpella e Tėrhovės". Nė horizont nė lindje e juglindje shihet mali i Koshnicės dhe qafa e gjarpėrit, e njohur ndryshe nė popull si "Guri i Prerė" ose "Guri i Komnenit".
Monumenti nė formė harku, i njohur ndryshe si "qyteza", pėrbėhet nga gurė
gėlqerorė, kuadratikė, tė vendosur nė formė harku rreth kodrės, (Fig. 24).



Fig. 24. Monumenti i Tėrrovės Fig. 25. Kanali lidhės ndėrmjet gurėve

Gurėt janė tė punuar me kujdes nė tė treja faqet. Tė palėvizur, "in situ" ruhen vetėm 7 prej tyre. Pėrmasat e gurėve janė: gjerėsi 0,66 m x gjatėsi 1,06 m x lartėsi 0,33 m. Kanali i lidhjes metalike qė ka shėrbyer pėr kapjen e gurėve me njėri tjetrin, ka kėto pėrmasa gjatėsi 0,11 m x gjerėsi 0.03m x thellėsi 0, 03 m, (Fig. 25). Guri i parė nga veriu ka njė zhvendosje tė lehtė nė rradhėn e 7 gurėve qė ruhen "in situ". Tė njėjtėn zhvendosje shfaq edhe guri i fundit nė krahun jugur. Qeramika sipėrfaqėsore pėrreth kėtij objekti pothuaje mungon.
Ky monument ėshtė pjesė e listės sė monumnteve tė vėzhguara pėr herė tė parė nė ekspeditėn e pėrnjohėse tė projektit FoAP nė rrethin e Skraparit.




Kalaja e Prishtės

Kalaja e Prishtės ėshtė e vendosur nė njė kodėr dominuese, nė veri tė fshatit Prishtė, e njohur ndryshe me emrin "rrethi i kalasė". Kalaja ėshtė vėzhguar dhe studiuar fillimisht nė vitin 1984 nga Luftim Ylli.
Gjatė ekspeditės vėzhgimore tė projektit FoAP u u vu re se njė pjesė e mirė e mureve tė kėsaj fortese ruhen nė lartėsi tė konsiderueshme. Ato pėrbėhen nga blloqe shtufi kuadratikė tė pėrmasave tė mėdha dhe mesatare. Pėrmasat variojnė; gjatėsi 1,03 m x gjerėsi 0,40 m x lartėsi 0,26 m dhe gjatėsi 0,44 m x gjerėsi 1,12 m x lartėsi 0,25 m, (Fig. 26).



Fig. 26. Muret rrethuese tė kalasė sė Prishtės Fig. 27. Hyrja Monumentale

Nė kėtė ekspeditė u vizatua njė planimetri e re e kėsaj kalaje duke korrigjuar nė kėtė mėnyrė mungesat e paraqitura nė planimetrinė e mėparshme. Kalaja ka tre kulla (a, b, c) tė pozicionuara pėrkatėsisht nė veri (a), veri-jug (b) dhe jug (c). E veēantė ishte hyrja e kalasė e ndodhur nė pjesėn jugperėndimore tė kodrės, e cila paraqet tipare tė njė hyrjeje monumentale, (Fig. 27).

Fig. 28. Gjurmė tė gėrmimeve kandestine

Nė pjesėn e akropolit u gjend me shumicė qeramike e formave dhe tipeve tė ndryshme. Kėto gjetje dukej qartė tė ishin lėnė mbi sipėrfaqe gjatė gėrmimeve klandestine tė ndėrmarra kohėt e fundit nė kėtė kala, (Fig. 28).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:43 am

Bylis, nė gjurmėt e njė kantine tė lashtė vere

Zbulimi i fundit ėshtė njė punishte vere me tė gjithė aksesorėt e saj, tė cilėt nuk ndryshojnė nga punishtet artizanale tė ditėve tė sotme. Gėrmimi i arkeologėve, qė janė nė shumicė francezė, i shtrirė nė tri pika, ka pasur si qėllim zbardhjen e mėtejshme tė vlerave arkeologjike qė mbart ky park, qė pėr nga madhėsia e shtrirjes dhe e objekteve tė gjetura, cilėsohet si mė i madhi nė Ballkan. Arkeologu Skėnder Muēaj tha dje pėr gazetėn "Shqip" se, "Puna tre vjeēare e kėsaj ekspedite ėshtė drejt kristalizimit tė njė qytetėrimi modern e madhėshtor tė pazbuluar mė parė. Tė bindur pėr vlerat e padiskutueshme, kemi mundur qė tė zbardhim e tė pastrojmė krejt njė punishte, qė nga studimet e deritanishme del se prodhonte verė dhe pak nga pjesėt e zbėrthyera tregojnė, se ajo mund tė ketė qenė edhe punishte vaji. Qeramika dhe guri me tė cilat ėshtė ndėrtuar, jo vetėm punishtja, por edhe "makineria" pėrpunuese, tė ēon shumė pranė njė punishteje vere".

Enver Goxhaj, njė tjetėr pjesėtar i kėsaj ekspedite, shpjegon se "nė sipėrfaqen prej 45 metrash katrorė, tė titulluar sektori Nr 2, janė zbuluar dy qypa qė akoma nuk janė boshatisur nė pjesėn e brendshme, por nga materialet e deritanishme nė pjesėn e jashtme, krejtėsisht tė zbuluar e tė pastruar, del se janė pėrdorur pėr tė konservuar verėn. Njė govatė, si dhe njė ulluk shumė pranė qypave tė sigurojnė se kanė funksionuar pėr tė shtrydhur dhe kulluar bėrsinė e rrushit, gjatė pėrpunimit pėr t‘u kthyer nė verė. Po ashtu, shumė pranė kėsaj punishteje vere, ėshtė zbuluar edhe njė pus. Deri tani, ne kemi arritur tė gėrmojmė nė brendėsi tė tij pėr afro katėr metra dhe materiali i ndėrtimit tė tij ėshtė vetėm me gur". Por puna dhe nė dy sektorėt e tjerė tė gėrmimit ka nxjerrė nė sipėrfaqe edhe objekte tė tjera tė reja, qė mbajnė datėn e zbulimit 17 maj 2007. Nė sektorėt nr. 1 dhe 3 ka vijuar paraqitja e mėtejshme tė bazilikave tė tjera. Grupi i ekspeditės ėshtė pėrbėrė nga 5 francezė, qė vijnė nga shkollat mė tė mira arkeologjike tė Parisit, si dhe nga ajo e "Paskal Shėvalje", ndėrkohė, nė pėrbėrje tė tij janė edhe njė kanadeze, dy grekė, si dhe dy shqiptarė. Ata e kanė tė tretin vit radhas qė gėrmojnė nė Bylis". Kjo ekspeditė ka nxjerrė plotėsisht nė sipėrfaqe edhe pesė bazilika, tė cilat tregojnė se popullsia e Mallakastrės, pėrpara rrėnimit tė qyteteve antikė, ka qenė e krishterė. Skėnder Muēaj, arkeolog qė ka studiuar mjaft mirė tė gjitha zbulimet e viteve tė fundit nė Bylis, thotė se "5 bazilikat, qė ne i pėrmbledhim nėn titullin ‘Kompleksi Peshkopal‘, tregon se feja e popullit qė jetonte nė kėtė zonė ka qenė e krishterė".


Marre nga : Gazeta Shqip
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:44 am

Arkeologjia

Interesi pėr vlerat arkeologjike tė Shqipėrisė nis qysh nė shek. XIX kur studjues tė gjeografisė historike iu kushtuan lokalizimit dhe identifikimit tė tė dhėnavenga burimet antike.
Kėshtu ėshtė i pari qė viziton Shqipėrinė francezi Pouqueville (F.C.H.L. Pouqueville, Voyage dans la Grčce, comprenant la description ancienne et moderne de l'Epire, de l'Illyrie grecque etc. Paris 1820-21, v.5) Anglezi Martin Leake, nga shėtitja qė bėri nė Shqipėrinė e Jugut deri nė Apoloni, botoi njė pėrshkrim tė hollėsishėm tė rėnojave tė objekteve arkeologjike qė i ranė nė sy (W.M. Leake, Travels in northern Greece, London 1835, v. 4). Mė vonė arkeologu francez L. Heuzey vizitoi Shqipėrinė dhe nė studimin e tij u ndal kryesisht mbi Durrėsin e Apoloninė (L.Heuzey. H. Daument, Le mission archéologique de Macčdoine, Paris 1876). Nė fillim tė shek. XX vizitoi Apoloninė dhe rrethinat e Vlorės balkanologu C. Patsch. Ai ėshtė i pari qė zbuloi qytetin e Amantias dhe mė pas botoi njė studim tė hollėsishėm mbi antikitetet qė pa nė Bylis, Klos, Berat etj. (C. Patsch, Das Sandschak Berat in Albanien, Wien 1904). Gjatė Luftės sė parė botėrore erdhėn nė Shqipėri arkeologėt austriakė C. Praschniker e A. Schober tė cilėt filluan kėrkimet nga veriu i Shqipėrisė nė drejtim tė jugut dhe i kushtuan vėmendje edhe monumenteve e qendrave arkeologjike ilire (C. Praschniker-A. Schober, Archäologische Forschungen in Albanien und Montenegro, Wien 1919; C. Praschniker, Muzakia und Malakastra, Wien 1920).
Mė 1924 njė mision arkeologjik francez, nėn drejtimin e Leon Rey, fillon gėrmimet sistematike nė Apoloni, tė cilat vazhduan deri mė 1938 dhe rezultatet u botuan nė revistėn Albania (L.Rey, Albanie, Revue d'archéologie, Paris 1925-1939, nė 6 vėllime). Njė mision tjetėr arkeologjik italian mė 1926 filloi gėrmimet nė qytetin antik tė Foinikes dhe mė vonė nė Butrint. Nė fillim misioni u drejtua nga L. Ugolini e mė pas nga Markoni e Mustili (L. Ugolini, Albania antica, Roma 1927-1942, 3 vėll.); D. Mustili, La civilta preistorica dell'Albania, Roma 1940).
Pas Luftės sė dytė botėrore deri mė 1990 kėrkimet e studimet arkeologjike u bėnė nga arkeologė shqiptarė. Mė 1948 u krijua nė Tiranė Muzeu Arkeologjik-Etnografik, mė pas u krijua Sektori shkencor i kėrkimeve arkeologjike, nga i cili mė 1976 u formua Qendra e Studimeve Arkeologjike dhe mė 1991 Instituti i Arkeologjisė. Gjatė kėtyre viteve veē muzeut qendror arkeologjik dhe pavionit arkeologjik nė Muzeun Historik Kombėtar, u ngritėn edhe muze tė profilit arkeologjik nė Durrės, Apoloni, Butrint dhe Korēė, tė cilėt ruajnė objekte me vlera unikale.
Vitet 1991-1999 pėrbėjnė njė etapė tė re pėr arkeologjinė shqiptare, atė tė bashkėpunimit me arkeologė tė huaj. Janė realizuar ose vazhdojnė veprimtarinė projekti shqiptaro-grek nė Butrint, projekti shqiptaro-amerikan nė Shpellėn e Konispolit (Sarandė) dhe nė zonėn Apoloni-Bylis, projekti shqiptaro-francez nė Apoloni dhe nė vendbanimin prehistorik tė Sovjanit (Korēė) dhe projekti shqiptaro-anglez nė Butrint. Gjatė vitit 2000 janė duke u hartuar edhe projekte tė tjera pėr kėrkime nė Durrės, Bylis e qendra tė tjera arkeologjike.
Rezultatet e kėrkimeve, gėrmimeve e studimeve arkeologjike, mėse njėqindvjeēare, tė bėra nė Shqipėri, mund t'i pėrmblidhnim nė :

Nė fushėn e prehistorisė. Gjurmėt mė tė hershme tė banimit tė territorit tė Shqipėrisė janė zbuluar nė Xarė (Sarandė) dhe nė Gajtan (Shkodėr) tė cilat i takojnė epokės sė paleolitit (rreth 100.000 vjet mė parė). Periudhės sė paleolitit tė vonė (30.000-10.000) vjet, i takojnė njė numėr mė i madh vendbanimesh (Xarė, Konispol, Shėn Marinė, Kryegjatė, Rrėzė Dajti, Gajtan etj) tė cilat mbulojnė gjithė territorin e Shqipėrisė sė sotme.
Gjatė epokės sė neolitit (7000-3000 p.e.s) territori i vendit tonė ka qenė shumė mė i banuar, gjė qė e dėshmojnė me dhjetra vendbanime tė zbuluara, tė cilat kanė qenė ngritur nė fusha pjellore, nė taraca lumore dhe nė shpella. Banesat e tyre ishin kasolle tė thjeshta tė lyera dhe tė shtruara me baltė. Nė Dunavec e Maliq janė zbuluar banesa tė ngritura mbi hunj (palafite) tė cilat kėrkonin njė teknikė tė lartė tė ndėrtimit tė banesave. Por nė jetėn e banorėve neolitikė vend qendror zinte bujqėsia dhe blegtoria si edhe pėrgatitja e prodhimi i enėve prej balte. Nga fundi i epokės neolitike mjeshtrat e punimit tė poēarisė arrijnė tė prodhojnė jo vetėm enė cilėsore e me forma tė shumėllojshme, por edhe me vlera artistike.
Vlerė tė veēantė kanė disa enė tė pikturuara tė gjetura nė Dunavec, Cakran e Maliq I tė cilat janė tė importuara nga kulturat e Diminit nė Thesali (Greqi). Ato janė dėshmitė e para tė kėmbimit midis trevave tė vendit tonė me qytetėrimet mė tė pėrparuara tė Europės Jug-Lindore tė epokės neolitike.
Nė fillim tė epokės sė metaleve (mijėvjeēari i tretė p.e.s.) nė pjesėn perėndimore tė Gadishullit Ballkanik ndodhėn ndryshime tė rėndėsishme si rezultat i dyndjes sė popujve baritor, indoevropian, tė ardhur nga lindja. Njė shfaqie e re ishte kulti i varrimit nė tuma (Pazhok tė Elbasanit, Barēė tė Korēės, Piskovė tė Pėrmetit etj). Ky rit varrimi nė tuma do tė pėrdoret pa ndėrprerje gjatė tėrė epokės sė bronzit dhe do tė bėhet karakteristik pėr popullsinė ilire tė epokės sė hekurit.
Nga fundi i mijėvjeēarit tė dytė dhe gjatė tėrė gjysmės sė parė tė mijėvjeēarit tė parė p.e.s., ilirėt fillojnė dhe i vendosin vendbanimet e tyre nė kodra tė ngritura me pozicion dominues mbi zonėn pėrreth, dhe gradualisht (i pėrforcojnė) i rrethojnė me mure tė fuqishme (Gajtan-Shkodėr, Tren-Korēė, Kalivo-Sarandė etj).


Nė fushėn e antikitetit
Deri nė shek. VII p.e.s. trevat e ndryshme ilire kishin pėrparuar pothuajse me tė njėjtin ritėm. Midis tyre dalloheshin disa krahina tė veēanta si Fusha e Korēės, Mati, Glasinaci (nė Bosnjė)etj, tė cilat kishin arritur tė krijonin njė kulturė materiale me nivel mė tė lartė se tė tjerat. Pėrfshirja e Ilirisė nė lėvizjen e gjerė ekonomike-shoqėrore mesdhetare, bėri qė pas shek. VII p.e.s. tė dalin nė radhė tė parė tė zhvillimit trevat jugore ilire - Iliria e Jugut.
Faktor parėsor u bėnė marrėdhėniet e hershme me botėn greke dhe veēanėrisht procesi i urbanizimit u pėrshpejtua me themelimin e kolonive greke nė brigjet e Ilirisė. Kėshtu kolonistė tė ardhur nga Korkyra mė 627 p.e.s. themeluan Dyrrahun dhe mė 588 p.e.s. themeluan Apoloninė.
Rreth gjysmės sė parė tė shek. VI themelohet dhe Oriku. Tė dhėnat arkeologjike dėshmojnė se gjatė shek. VI-V Dyrrahu e Apolonia kthehen nė qytete tė mirėfillta, kurse gjatė shek. IV ato njohėn njė lulėzim tė pėrgjithshėm qė u shpreh me ndėrtime monumentesh madhėshtore.
DYRRAHU ose Epidamni, qysh nė shek. V p.e.s. kishte punishte tė punimit tė qeramikės, tė metaleve, tė pėlhurave e lėkurės, kantier pėr ndėrtimin e anijeve etj. Dėshmi e zhvillimit tė tregtisė janė monedhat prej bronzi e argjendi qė pret Dyrrahu, kurse pėr lulėzimin urbanistik tė shek. IV p.e.s dėshmon mozaiku i njė dyshemeje me gurė lumi, i ashtuquajturi Bukuroshja e Durrėsit.
Nė vitin 229 p.e.s. Dyrrahu kaloi nė vartėsi tė Romės dhe mė vonė u kthye nė koloni romake. Nė shek. I-III tė e.s. pėrjeton njė periudhė lulėzimi, u bė qendėr dhe porti kryesor i brigjeve tė Adriatikut lindor. Kėsaj kohe i takon ndėrtimi i amfiteatrit, i termave, bibliotekės, ujėsjellėsit etj.
Nė shek. IV Dyrrahu bie ekonomikisht dhe tėrmeti i vitit 345 e.s. e rėnon edhe mė tej duke e bėrė tė kthehet nė njė qendėr tė vogėl tregtare. Pozita e tij gjeografike e bėri Dyrrahun qė gjatė shek. V-VI e.s. ai tė kthehet nė njė nga qytetet e rėndėsishme tė perandorisė bizantine. Nė kohėn e perandorit Anastas (me origjinė nga Durrėsi) u ndėrtuan shumė godina tė reja, hipodromi dhe tre radhė muresh rrethues shumė tė fuqishėm.
APOLONIA. Qytet antik ndėr mė tė mėdhenjtė nė pellgun e Adriatikut dhe mė i pėrmenduri ndėr 30 qytetet e tjera me tė njėjtin emėr tė kohės antike. U ngrit mbi njė kodėr (me dy maja tė larta 101 e 103m mbi nivelin e detit) me njė pozicion qė zotėron tėrė zonėn dhe nėpėrmjet luginės sė lumit Aqos (Vjosė) lidhej me detin Adriatik. Nė shekujt e parė tė jetės, Apolonia mbante lidhje tė ngushta me Korinthin dhe Korkyrėn dhe luante rolin e ndėrmjetėsit nė tregtinė e helenėve me ilirėt. Nė shek. V p.e.s. u bė qendėr e zhvilluar ekonomike me punishte tė shumta zejtare, zgjeroi marrėdhėniet me botėn ilire si edhe me Atikėn e mė vonė edhe me Magna Grecian (Italinė e Jugut).
Lulėzimin mė tė madh qyteti e njohu nė shek. IV-III p.e.s. Nė kėtė kohė qyteti u shtri nė tė gjithė faqen perėndimore tė kodrės dhe u rrethua me njė mur mbrojtės 4km tė gjatė duke pėrfshirė njė hapsirė tė qytetit prej 138ha. Apolonia u ndėrtua sipas njė plani qė mbėshtetej nė sistemin ortogonal tė Hipodamit; pėrshkohej nga rrugė tė drejta, kryesore e dytėsore, qė kryqėzoheshin me njera-tjetrėn duke kufizuar lagje tė veēanta. Nga ndėrtimet kryesore veē mureve rrethuese u ndėrtua portiku i qendrės sė qytetit (agorasė), teatri, njė ēezmė monumentale, gjimnazi etj. Shėtitorja e Apolonisė shquhet pėr planimetrinė e zhvilluar dhe arkitekturėn solide. Ajo ėshtė me dy kalime dhe dy kate (70.2x10.50m). Muri i pasėm qė ka njė rol mbajtės ėshtė me 17 kamare obsidale, ku vendoseshin shtatoret, kolonada e brendshme dhe e jashtme e katit tė parė formohej nga kolona tetėkėndore. Nė shek. I-III tė e.s. qyteti pėrjetoi njė periudhė tė dytė ndėrtimesh intensive, si tempullin e Agonotetėve, odeonin, bibliotekėn dhe njė sėrė vilash tė zbukuruara me mozaikė. Apolonia nė kohėn e Augustit u shpall qytet i lirė dhe i paprekshėm dhe vazhdoi tė mbetej njė qendėr e rėndėsishme ekonomike e kulturore. Lulėzoi arkitektura dhe degė tė tjera tė artit, e sidomos skulptura. Ndaj me tė drejtė Ciceroni e quajti "Magna urbs et gravis" (qytet i madh e hije rėndė).
Nė shek. III-IV qyteti humbet rėndėsinė e dikurshme dhe nė fillimet e mesjetės Apolonia kthehet nė njė qendėr peshkopale.
Marrėdhėniet e ndėrsjellta tė qyteteve koloni me interlandin ilir shpejtuan procesin e lindjes dhe zhvillimit tė njė tog qytetesh ilire. Gjatė shek. IV-II p.e.s. ngrihen qytete si Butrinti, Amantia, Bylisi, Foinike, Antigonea, Dimali, Lisi etj. Ato ishin vendosur mbi maja apo shpate kodrash, me horizont tė gjerė shikimi dhe tė rrethuara me mure me konstruksione solide me blloqe gurėsh tė skalitur me forma trapezoidale, poligonale e nė njė fazė mė tė zhvilluar me blloqe kuadratikė. Nė shek. IV p.e.s. ato ishin kthyer nė qendra zejtare e tregtare, kurse rreth mesit tė shek. III p.e.s. qyteti ilir ishte formuar me tiparet themelore tė njė qyteti antik. Hapsira e brendėshme e qytetit ishte e organizuar sipas sistemit hipodamik ku agoraja nė tė cilėn ishin vendosur godinat e karakterit politik e shoqėror, kulturor e religjoz (prytaneioni, teatri, shėtitorja, tempujt etj) formonin qendrėn e qytetit tė ndarė nga pjesa tjetėr. Disa shembuj tė kėtyre ndėrtimeve nė qytetet ilire e dėshmojnė mė sė miri nivelin urbanistik tė tyre.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ago Muji
Ushtarak
Ushtarak


Numri i postimeve: 2974
Registration date: 07/03/2008

MesazhTitulli: Re: Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.   Wed Oct 08, 2008 10:44 am

vazhdon...
BUTRINTI. Tė dhėnat arkeologjike dėshmojnė se nė shek. VII-VI p.e.s. Butrinti ishte njė qendėr protourbane, kurse nė shek. V p.e.s. arriti tė marrė tiparet e plota tė njė qyteti. Nė fund tė shek. IV fillim i shek. III p.e.s. u ndėrtua agoraja e qytetit, njė portik (shėtitore), njė tempull i vogėl dhe teatri me 1500 vende i cili ėshtė ruajtur i plotė deri nė ditėt tona. Ai bashkė me ndėrtimet e tjera pranė si tempullin e Asklepit, portikun, banjat etj, pėrbėnin pjesėn mė tė bukur tė qytetit antik.
Nė periudhėn e vonė antike e mesjetės sė hershme Butrinti pėrjetoi njė periudhė lulėzimi. Kėsaj kohe i takon ndėrtimi i Baptisterit i cili ėshtė monumenti mė i rėndėsishėm i periudhės paleokristiane. Salla e pagėzimit nė formė rrethore me diametėr 13.50m ėshtė shtruar me mozaikė shumėngjyrėsh, me motive nga bota shtazore e figura gjeometrike, tė cilat kanė vlerė tė veēantė artistike. Salla pėrshkohet nga dy rradhė kollonash granite mbi tė cilat kanė qenė mbėshtetur qemerėt e ēatia.
ANTIGONEA. Qytet i themeluar nė shek. III p.e.s. me njė mur 4000m tė gjatė, ėshtė ndėrtuar me njė sistem urbanistik tė tipit hipodamik, me rrugė tė drejta e tė kryqėzuara qė ndajnė qytetin nė insula me gjerėsi 200 kėmbė dhe nė ndarje tė tjera mė tė vogla.
AMANTIA. Eshte e vendosur nė faqen e njė kodre tė lartė dhe kishte tė fortifikuar me njė mur tė gjatė 2200m, vetėm akropolin. Emri i qytetit pėr herė tė parė pėrmendet nė shek. IV p.e.s.. Nė shek. III p.e.s. qyteti fuqizohet ekonomikisht dhe arrin tė presė monedhat e veta. Kėtė e dėshmojnė ndėrtimi i tempullit tė Afėrditės, rrėnojat e njė teatri dhe veēanėrisht ndėrtimi i stadiumit, i cili ėshtė ruajtur i plotė deri nė ditėt tona. Stadiumi ka formėn tipike tė stadiumeve greke me dy krahėt e gjata qė kufizojnė pistėn me gjatėsi 184.8m dhe gjerėsi 12.25m. Njėri krah i shkallares i ndėrtuar me blloqe gurėsh gėlqerorė ka 17 rradhė, kurse krahu tjetėr ka 8 rradhė.
BYLISI. Njė nga qytetet mė tė mėdha ilire u zhvillua nė shek. IV p.e.s. si kryeqendėr e fisit ilir tė bylinėve. Ai kishte njė sipėrfaqe prej 30ha tė rrethuar me mur tė mbrojtur nga 7 hyrje e 7 kulla. Nė shek. III p.e.s. qyteti u fuqizua ekonomikisht, kohė kur ndėrtohet agoraja (qendra e qytetit) prej 4ha, ku ngrihet teatri me rreth 9000 vende, stadiumi, gjimnazi etj. Nė shek. I e.s. Bylisi u kthye nė koloni romake.
Nė shek. IV tė e.s. qyteti rrethohet me mure tė fuqishme, dhe mė pas nė shek. V-VI u bė njė qendėr e rėndėsishme peshkopale. Pėr kėtė flet zbulimi i gjashtė bazilikave, dyshemetė e tė cilave janė shtruar me mozaikė me motive paleokristiane tė njė cilėsie tė lartė.
ALBANOPOLI. Qytet ilir, qendėr e fisit tė Albanėve, qė pėrmendet pėr herė tė parė nė mesin e shek. II tė e.s. nga Ptolemeu, i cili pėrcakton dhe kordinatat e shtrirjes sė tij. Eshtė lokalizuar me rrėnojat e qytetit ilir tė Zgėrdheshit (nė afėrsi tė Krujės). Emri i qytetit dhe i fisit tė albanėve qė krijuan atė, u ruajt nė mesjetė e deri nė ditėt tona duke i dhėnė emrin gjithė trevės ku shtriheshin Ilirėt e Jugut - Albania.
LISI. U formua si qytet nga fundi i shek. IV p.e.s. mbi bazėn e njė vendbanimi protourban. Nė shek. III-II p.e.s. muret rrethuese e ndanin atė nė tre pjesė, akropolin, qytetin e sipėrm dhe qytetin e poshtėm qė shtrihej buzė lumit Drin. Muret e qytetit janė tė ruajtur shumė mirė me 12 portat dhe kullat e shumta qė i japin njė pamje madhėshtore qytetit. Lisi nė kohėn e Cezarit merr tė drejta dhe ofiqe municipale dhe luan njė rol aktiv nė luftėn civile midis Pompeut e Cezarit.
SELCA E POSHTME. Nė kodrat e fshatit me tė njėjtin emėr, janė zbuluar rrėnojat e njė qyteti ilir tė shek. IV-III p.e.s. Nė shek. III bėhet qendėr e krahinės ilire tė Dasaretisė. Nė kėtė kohė gdhenden nė shkėmb 4 varre monumentalė princėror, me njė arkitekturė tė stilit jonik. Nė njėrin varr ėshtė gjetur njė inventar shumė i pasur me armė, enė bronzi e balte, zbukurime ari dhe njė paftė metalike me skenė mitologjike luftimi.


Nė qytetet koloni, Dyrrah, Apoloni si edhe nė qytetet e tjera tė Ilirisė sė Jugut si nė Butrint, Amantia, Bylis, Antigone etj., krahas degėve tė ekonomisė u zhvillua e lulėzoi arti, i cili nė fillim zhvillohet i lidhur me traditėn e metropoleve (korinthase e korkyrase). Pas shek. V krahas vazhdimit tė traditės, arti fiton veēori lokale. Vlera tė veēanta artistike kanė punimet nė qeramikė. Nė shek. IV-III p.e.s. punishtet e Apolonisė e Dyrrahut prodhuan enė me figura tė kuqe me tema mitologjike dhe nga jeta e pėrditėshme. Figurinat (terrakotat) e shumta me tema mitologjike e mė pas edhe tema nga jeta e pėrditėshme, dallojnė pėr plastikėn e realizimin artistik. Krahas terrakotave tė shumta janė edhe figurinat prej bronzi, mjaft prej tė cilave pėrbėjnė vepra arti
Gjatė shek. I-II e.s. nė skulpturė pėrvetėsohen tiparet e artit romak. Veēanėrisht nė skulpturė portreti ndjek realizmin tipik tė kohės me njė frymė tė mbėshtetur nė traditėn. Qendra kryesore ėshtė Apolonia me portretet e magjistratėve, tė Filozofit, tė Bilias etj. Portrete cilėsore tė shek. I-II e.s. kanė dhėnė Dyrrahu, Butroti, Foinike etj. Relievi bėhet skematik dhe lidhet me qėllimet praktike tė zbukurimit tė altareve, sarkofagėve, monumenteve arkitektonike etj.
Mozaiku si gjini e pikturės monumentale dekorative nė kohėn antike (greko-romake) dhe atė mesjetare tė hershme njohu njė lulėzim tė dukshėm, sidomos nė shekujt e parė tė e.re. Duke pėrdorur gurė kubik tė zinj ose shumėngjyrėsh tė vendosur nė sfond tė bardhė u arrit tė realizoheshin figura tė ndryshme gjeometrike dhe skena nga mitologjia detare. Shquhet mozaiku polikrom zbuluar nė Apoloni, qė paraqet Luftėn e amazonėve.
Mozaiku si vepėr e artit lulėzon edhe nė shek. V-VI tė e.s. realizuar nė veprat e kultit paleobizantin, si nė bazilika, kisha, pagėzimore, trikonka etj. Nė dyshemetė e kėtyre monumenteve figurat e mozaikut janė tė shpėrndara lirshėm nė sipėrfaqe dhe janė figura simetrike, kafshė nė qetėsi, pemė, fruta, bisqe hardhije, shpendė, peshq e motive tė ndryshme ujore. Nė radhėn e kėtyre realizimeve cilėsor ėshtė mozaiku i Baptisterit tė Butrintit, i trikonkės sė bazilikės sė Linit (Pogradec), mozaiku u bazilikės sė Arapajt (Durrės) i bazilikave tė Bylisit e shumė tė tjera.
Nė Shqipėri ėshtė ruajtur deri nė ditėt tona vetėm njė mozaik parietal (i vendosur nė mur), ai ėshtė mozaiku i kapelės sė Durrėsit, i ngritur brenda amfiteatrit tė qytetit. Ai paraqet figura shėnjtorėsh dhe i pėrket periudhės sė hershme bizantine.

Nė fushėn e mesjetės sė hershme
Tė dhėna tė mirėfillta pėr kulturėn e hershme mesjetare vijnė nga gėrmimet e para sistematike qė u bėnė gjatė viteve 60-70tė, me zbulimin e varrezave tė Komanit, tė Buklit, tė Shurdhahut, tė Lezhės etj. Gradualisht gėrmimet u shtrinė edhe nė njė varg kėshtjellash tė antikitetit tė vonė e mesjetės sė hershme si nė Varosh (Stelush), Shurdhah (Sardė), Lin, Pogradec, Berat, Kaninė, Butrint etj. Njė pjesė e kėshtjellave janė vazhdim i qyteteve e qytezave tė kohės antike, e njė pjesė tjetėr kala e kėshtjella tė ngritura nė pėrshtatje me kushtet e reja historike.
Gjatė shekujve tė mesjetės sė hershme shqiptare shek. VII-IX ka njė braktisje tė qyteteve pėr shkak tė kthimit nė ekonominė e mbyllur natyrore. Vetėm Durrėsi ku u kufizua pushteti bizantin e ruajti karakterin e mirėfilltė qytetar. Gjithashtu edhe Butrinti, nė jug, mbeti qendėr e rėndėsishme qytetare.
Njė ringjallje e jetės qytetare vihet re pas shek. IX kur fillon qarkullimi i monedhave bizantine. Ndėr qytetet e ringjallura mbi truallin e qyteteve ilire, nė kėtė periudhė janė Berati, Kanina, Lezha, ndėrtimet fortifikuese (muret, portet e kullat) tė tyre janė ruajtur deri nė ditėt tona.

Autor Prof.Myzafer Kokurti


Literatura
1. Ilirėt dhe Iliria tek autorėt antikė, Tiranė 1995.
2. Kuvendi i parė i studimeve ilire, Tiranė 1974.
3. Les Illyriens, Tiranė 1985.
4. ILIRIA 1985, 2.
5. ILIRIA 1986, 1.
6. ARKEOLOGJIA, N. Ceka-M. Korkuti, Tiranė 1998.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Mbi gjurmimet arkeologjike tė tė parėve tanė.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 4Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -