Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Gjenocidi serb mbi shqiptaret544
Share | 
 

 Gjenocidi serb mbi shqiptaret

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2  Next
AutoriMesazh
agim__barja
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1410
Age: 51
Vendi: shqiperiaveriore
Profesioni/Hobi: EXSPERT I CESHTJESE KOMBETARE
Registration date: 24/10/2008

MesazhTitulli: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Tue May 05, 2009 11:29 am

Me qellim qe disa lexues te kuptojne politiken gjenocidale ekspansioniste ,raciste te njepasnjeshme te Serbise ndaj popullit shqiptare po i dha disa te dhena ne menyre shume te cunguar, pasi qe nuk eshte e mundur qe ketu te perfshihen shume fakte dhe dokumente me rendesi te terrorit dhe gjenocidit serb kunder shqiptareve.
Po thone se Goran Bregoviq na ka shtri doren e pajtimit ne Tirane.
Ja se si e shtrijne doren e pajtimit serbet. Historia na meson krejt ndryshe

Serbet pere here te pare, arriten ne Kosove pas luftes se zhvilluar ne mes te
Nemanjiqeve serb dhe Bizantit afer Lipjanit, me 1180, pra nga fundi i shkeullit XII.
Para kesaj kohe ketu nuk kishte serbe. Monumentet historike, te cilat Serbia i merr si argument per te drejte historike ne Kosove nuk jan serbe por jan kisha e manastire qe nga koha e Bizantit(Greqise), kur ai sundoi ne keto treva te banuara gjithnje nga shqiptaret. Edhe pse keto kisha jan ortodokse, keto shqiptaret i kane ruajtur dhe ka madje edhe autor serb te cilet kane shkruar per kete, si Pero sljipcevic qe shkruan qysh me 1934 se keto kisha per te cilat pretendojne serbet ti pervehtesojne, nuk jan serbe por bizantine.
E ceka kete me larte per te kuptuar se ky argument i paraqitej popullit serb pa nderpre ne menyre qe ti bindin popullin e vet se Kosova ishte "djepi i Serbise".

Gjenocidi serb mbi shqiptaret

Politika hegjemoniste serbe ndaj shqiptareve ka tradite te gjate. Qellimi i saj gjithmone ka qene dhe ka mbetur zhdukja fizike e popullit shqiptar, per te pushtuar tokat e tij ne te cilat ai jeton shume e shume shekuj me radhe, duke perdore mjete dhe metoda me te egra kunder tij, si masakra dhe gjenocid me permasa te gjera.Sa per ilustrim po permedndi se gjate periudhes 1876-1881, ne sanxhakun e Nishit (Toplice) ushtria serbe ka masakruar dhe debuar nga vatrat e tyre shekullore me se 200 mije shqiptare e qe sipas burimeve turke ky numer del shume me i madhe.Me kete rast serbet i kane rrenuar te gjitha xhamite dhe shenjetoret e tjera dhe kane levruar te gjitha varrezat, duke mos lene ne ato vise as edhe nje te vetmen familje shqiptare.
Ne programin e saj ekspansionist Serbia ka pasur per qellim qe Kosoven ta beje si sanxhakun e Nishit, perkatesisht si Toplicen. Akademiku serb Vasa Cubrilovic ne elaboratin e tije shkencore me 1937 shkruan:"Per kete qellim Serbia nuk duhet te kurseje as te holla as gjak". Nje porosi te ngjashme ai e bene ne elaboratin e tij te dyte kah fundi i vitit 1944, duke iu ofruar pushtetit ushtarak per te marre pjese edhe ai personalisht ne masaker kunder pakicave kombetare (si ai i quante) ne Jugosllavi. Udhezimet nga elaborati i Vasa Cubrilloviqit dhe nga Memorandumi famekeq i Akademise Serbe te Shkencave, Serbia i zbatonte me perpikeri kunder popullit shqiptar ne Kosove. Me politike te tille eshte edukuar dhe indoktrinuar pjesa me e madhe e popullit serb, te cilet propaganda e vazhdueshme ia ka imponuar "mitin e Kosoves" si "djep te shtetit dhe te kultures serbe".Keto jan trillimet me te cilat ata vet binin ne kundershtim duke pohuar se djepi i serbise eshte diku ne veri te Rashkes. Kete djep e bartnin here ne njeren ane e here ne tjetren ane, sipas nevojes dhe interesit te politikes ditore.
Historiani i njohur konstantin Jiricek shkruan se serbet kan filluar te zbresin drejt jugut kah kosova vetem kah fundi i shekullit XII; pas luftes me Bizant qe ate kohe sundonte keto troje. Po sipas Jiricek shqiptaret kishin jetuar 2000 para ardhjes se serbeve ne keto vise te paret e te cileve (pra serbeve) kishin jetuar pertej Karpateve e kur ne keto vise nuk dihej as edhe emri i tyre dhe as ekzistenca e tyre.

Ne gjysmen e pare te shekullit te XV heroi i yne kombetar Gjergj Kastrioti Skenderbeu (1405-1468) luftoi plot 25 vjet kunder turqve per pavaresine e atedheut te tij. Skenderbeu me ushtrine e tij te vogel por trime, i pengoi keshtu per nje cerek shekulli hordhite aziatike qe te vazhdojne rrugen e tyre per invadimin e Evropes se krishtere.Mjerisht Evropa popullit shqiptar ia ka kthyer borgjin ne menyren me te keqe- duke e bere kurban per te ngopur apetitet te
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
agim__barja
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1410
Age: 51
Vendi: shqiperiaveriore
Profesioni/Hobi: EXSPERT I CESHTJESE KOMBETARE
Registration date: 24/10/2008

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Tue May 05, 2009 11:30 am

pakufishme te fqinjeve te tij.

Lufta e shqiptareve per pavarsine e tyre ka qene me permasa gjithepopullore sidomos me 1878-1881, nen udheheqjen e organizates clirimtare Lidhja e Prizrenit.Sic dihet Kongresi i Berlinit me 1878 vendosi t'i jipen Malit te Zi viset etnike dhe historike shqiptare te Plaves, Gusise,Hotit, Grudes, Tivarit dhe Ulqinit.
Shqiptaret me arme ne dore i mbrojten trojet e veta, por me intervenimin ushtarak te Turqise dhe fuqive te medha ato vise mbeten deri me sot nen sundimin e Malit te Zi, kryesisht me insistimin e Rusise cariste.

ME 1912 SHQIPTARET BENE KRYENGRITJE ME PERMASA TE MEDHA KUNDER OKUPATORIT 500 VJECAR TURK dhe e debuan ate nga Kosova, Shkupi dhe Maqedonia perendimore, mirpo Serbia bashk me fuqi te medha ushtarake dhe Malin e Zi e okupoi Kosoven.
Me kete rast serbet e malazezet bene masaker te tmershem ne popullsine shqiptare, duke vrare me dhjetra mijera gra dhe femije, duke i detyruar te nderrojne fene dhe kombesine e tyre dhe te behen sllave ortodokse. Me 1913 ushtria serbe e malazeze vetem ne rrethin e Pejes e Gjakoves pushkatoi 4000 shqiptare dhe ne rrethin e Plaves dhe Gusise 700 (sipas burimeve te botuara ne gjuhen serbe), sepse refuzuan te ndrrojne fene e kombesine.
Sipas burimeve arkivore, serbet, gjate lufterave ballkanike dhe fill pas tyre, vrane 35.000 dhe shperngulen me dhune per ne turqi 239.807 shqiptare (dokumenti gjendet ne fondin Nansenit). serbet kan botuar libra mbi kete terror te eger te asaj kohe (Dimitrije Tucoviq): krimet e tmershme e trishtuese serbe kunder popullit shqiptar i ka pare dhe pershkrua edhe autorja angleze Mis Durham.
Sa per vertetimin e kesa tragjedie po shenoj disa rreshta nga raporti i posaqem i korrespondentit angleze te gazetes "dyily telegraph", i cili thote:
"oficiret serb thoshin se menyra me efikase per te paqesuar Shqiperine eshte shfarosja totale e shqipetareve.Ne shume fshatra shtepite u dogjen, burrat vriteshin para grave e femijve te tyre, pastaj i detyronin nenat fatezeza te jene te pranishme gjate masakrimit te femijeve te tyre, te cilet para syve te tyre i coptonin me thika".
Ky pra eshte morali serb, i cili i cili kohe pas kohe gjene shprehje me egersine e vet shtazarake jo vetem ndaj shqiptareve po edhe ndaj popujve tjere. Nese i vjen rasti, dhe nese nuk pengohet me kohe, keshtu do te shprehet edhe ne te ardhmen kudo qe mundet.

Jugosllavia

Gjate sundimit te Jugosllavise se Versajes serbet i kane pasur ne dore te gjitha punet e shtetit, keshtu qe ne realitet ajo nuk ka qene tjeter gje pervec Serbi e Madhe e perbere me popuj me fe, kulture, histori, tradite dhe mentalit te ndryshem, por me gjuhe te perbashket sllave. Shqiptaret nuk e kane as gjuhen,as kurrgje tjeter te perbashket, as te ngjashme me sllavet, pervec armiqesie se perhereshme, e cila eshte imponuar nga politika e tyre ekspansioniste dhe raciste ndaj nesh.
Shqiptaret ne Kosove,Maqedoni dhe Mal te Zi kane qene gjate gjithe kohes se sundimit te Jugosllavise se Versajes objekt diskriminimi nacional dhe social, pa kurrfar te drejtash qytetare.me mija njerez jane vrare gjate asja kohe nga policia dhe kolonistet serbe, per te vetmin faj se ishin shqiptare, te dyshimt per pushtetin okupues serb.Pushteti ua ka marre fshatareve shqiptare me sa 200 mije hektare toke pjellore dhe ua ka dhene serbeve dhe malazezeve te sjelle nga ato vise ne Kosove dhe troje shqiptare.Nga terrori i shtetit dhe i kolonisteve 255878 shqiptare jane detyruar t'i braktisin trojet e tyre dhe te shkojne ne shkretirt e Anadollit ne Turqi, per te shpetuar nga terrori serb.
Kjo teme eshte perpunuar si disertacion i doktorantures dhe nga autoret serbe.
Shume familje shqiptare ne ate kohe iken ne Shqiperi.
Akademiku serb Vasa Cubrilloviq dhe shkrimtari nobelist Ivo Andriq kane hartuar elaborate te rendesishme se si duhet zhdukur shqiptaret nga trojet e tyre shekullore me masakra masive.
Per te mbajtur nje popull ne zgjedhen e roberise, gjenden mjete e rruge te ndryshme.Serbia ishte e rryer ne kete pune kriminale.Ajo ka perdorur dhe perdore edhe sot te gjitha mjetet, jo vetem per te mbajtur popullin shqiptar ne roberi, por per te zhdukur fare.Qellimi i tyre ishte qe popullin shqiptar ta pengonin ne shkollim; tu a merrnin token si burim kryesore te jeteses dhe mos te lejonin te hapeshin shkolla ne gjuhen shqipe.Pra bente cmos qe shqiptaret ti kthej ne mjerim ekonomik dhe terr te paditurise.
Gjate luftes se dyte boterore Kosova, Maqedonia perendimore, Plava,Gusia; Hoti, Gruda dhe Ulqini kane qene ne kuader te Shqiperise, sic kane qene edhe gjate luftes se pare boterore.
Gjate luftes me 31.XII.1943, perfaqesuesit e popullit dhe te ushtrise jane mbledhur ne Konferencen e njohur historike te Bujanes ku eshte vendosur qe Kosova pas lufte te mbetet me Shqiperine.Perkunder ketyre fakteve Serbia pas luftes e okupoi serish Kosoven duke ia bashkuar vetes gjoja "me vullnetin e popullit", por ne realitet me vendimin e Komitetit te partise komuniste te Serbise.

Ne Jugosllavine komuniste ne fillim shqiptareve iu dhane disa te drejta formale ne arsim dhe pushtet, por ne anen tjeter, kunder tyre u ushtrua nje terror i tmerrshem nga policia sekrete (UDB-a) e cila pushkatoje me mijera shqiptare.
Akademiku famekeq Vasa Cubriloviq perseri hartoi nje elaborat "shkecor" me udhezime te hollesishme per qeverine komuniste se si duhet te zhduken shqiptaret nga Jugosllavia duke perdore kunder tyre gjenocid dhe masakra te permasave te gjera.Kjo duhet te behet sa me shpejte thoshte ky akedemik famekeq sepse bota nuk do te degjoje asgje meqenese ende eshte lufte.

Duke ndjeke nja politike ekspansioniste raciste,te zbatuar me terror e gjenocide, Serbia prej vitit 1876 deri me 1947 ka vrare 170 mije shqiptare sipas dokumenteve arkovore dhe litertaures se botuar.
Dobrica Qosiq thoshte:"Genjeshtra eshte forme e patriotizmit tone dhe deshmi e inteligjences sone natyrore. Ne genjejme ne menyre krijuese, fantastike, inventive" (veklika enciklopedija aforizma,Zagreb 1977, faqe 264, nxjerre nga romani i Qosiqit Deobe). Keto citate u sjellen ketu se per fat te keq disa shqiptare nuk e njohin sa duhet parimin e politikes agresive hegjemoniste serbe e cila shekuj me radhe ka ndikue, bashk me shkencen dhe kishen ortodokse serbe ne formimin e psikologjise se tille te popullit serb.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Mon Dec 07, 2009 1:40 am

Vrasjet si sport ditor

Reportazhi i publikuar nė gazetėn New York Times mė 31 dhjetor tė vitit 1912, tregon se si mijėra shqiptarė, mes tyre gra e fėmijė, u masakruan prej ushtrisėserbe.




25.01.2008



Ushtria Serbe 1912



Londėr, e martė, 31 dhjetor 1912

I dėrguari i 'Daily Telegraph' nė Budapest tregon detale nė lidhje me mizoritė qė po ndodhin nė Shqipėri dhe pėrreth, raporte kėto tė mbledhura pėr autoritetet e Austro-Hungarisė. Korrespondenti thotė: Gjatė marshit drejt detit nėpėr Shqipėri, serbėt jo vetėm qė dinakėrisht vranė dhe ekzekutuan shqiptarėt e armatosur, por mizoria e tyre nuk u ndal as kur u takuan me njerėz tė paarmatosur dhe tė pambrojtur, gra dhe burra, fėmijė dhe foshnja nė gji. Oficerėt serbė, tė dehur me fitoren e tyre, deklaruan se qetėsimi mė i efektshėm i Shqipėrisė ėshtė zhdukja totale e shqiptarėve musliman por nuk u kursyen as katolikėt shqiptar. Kjo thėnie u adoptua shpejt nga ushtria serbe e okupimit dhe u vu nė pėrdorim.
Nė mes tė Kumanovės dhe Shkupit, rreth 3000 veta janė rrahur deri nė vdekje. Afėr Prishtinės, diku afėr 5000 shqiptarė ranė nė duar tė serbėve, jo gjatė ndonjė lufte tė ndershme, por gjatė vrasjeve tė pajustifikueshme. Pėr t'i bėrė kėto krime, ushtarėt e ēmendur shpikėn metoda
tė reja mizore pėr tė kėnaqur etjen e tyre pėr gjak. Nė shumė fshatra, tėrė shtėpitė ishin djegur dhe, derisa banorėt fatkėqij iknin nga flaka, ata u pushkatuan si minj. Burrat u vranė para syve tė grave dhe fėmijėve, e pastaj gratė e pashpresa u detyruan tė shikojnė fėmijėt e tyre duke u bėrė copė e grimė me bajoneta.
Ekzekutimet ishin pėrditshmėri pėr ushtarėt serbė. Nė secilėn shtėpi ku gjendeshin armė, tė gjithė banorėt vriteshin, duke u varur ose pushkatuar. Brenda njė dite ndodhnin mbi 36 ekzekutime.
Ish-sekretari i premierit Pashiq, Tomiatch thotė se gjatė njė udhėtimi nga Prizreni nė Pejė, ai nuk pa asgjė tjetėr pos fshatra tė shkrumbuara. Anash rrugės kishte trekėmbėsha pėr varje, ku vareshin trupat e shqiptarėve.
Rruga pėr nė Gjakovė ishte si "rrugė e varjeve". Por tregimet e ligėsive, tė cilat u bėnė nė Shqipėri nuk mbaruan me kaq. Veprimet e bėra nė
Prilep, Kosovė, Veshitcė, thuhet se kanė tejkaluar ēdo gjė qė shqiptarėt kishin vuajtur nėn okupimin turk.
Njė shqiptar, i cili iku nga Prizreni nė Graz, nė Stiria dhe i cili studioi nė Austri, si i ri, tregon: "Kushdo qė e denonconte njė shqiptar te serbėt, ishte e sigurt qė ai person do tė vritej. Kjo ndodhte aq vazhdimisht sa njerėzit qė iu kishin borxh tė holla shqiptarėve muhamedanė, i lajmėronin
si tradhtarė. Kėta vareshin menjėherė dhe borxhliu mund ta blinte shtėpinė dhe fermėn e viktimės me njė ēmim absurd tė lirė".
Nė Shkup shqiptarėt e paarmatosur thjesht vriteshin nė rrugė nga oficerėt serbė dhe nėse vetėm njė thikė e gjuetisė gjendej nė shtėpi, pronari vritej pa mėshirė.
Nė Verisoviē komandanti serb i ftoi refugjatėt tė kthehen dhe t'i dorėzojnė armėt. Pasi ata i dorėzuan armėt, 400 veta u vranė.
Nė tėrė Veroviēin vetėm pak familje myslimane kishin mbetur.
Nė Pana, serbėt vranė tė burgosurit, ndėrsa nė Prishtinė popullata ishte masakruar.
Vetė oficerėt serbė thonė se i kanė ndjekur shqiptarėt dhe njė oficer mburrej se si kishte vrarė 9 shqiptarė brenda njė dite. Edhe jashtė kufijve tė Shqipėrisė ushtarėt serbė kryen krime tė llojeve tė ndryshme. Nė kalanė e Nishit, ku ishin sjellė shumė tė burgosur turq, ndodhėn skena tragjike. Njė njeri ishte shkelmuar deri nė vdekje pėr shkak tė mosbindjes.
Njė doktor i Kryqit tė Kuq thotė: "Kudo qė gjendeshin shqiptarėt, ata vriteshin pa mėshirė.
As gratė, fėmijėt dhe pleqtė nuk u kursyen. Unė pashė fshatra qė digjeshin pėr ēdo ditė."
Afėr Kratovės gjenerali Stefanoviē renditi qindra tė burgosur nė dy rende dhe urdhėroi tė vriteshin me mitraloz.
Gjenerali Zivkoviē urdhėroi tė vriteshin 950 njerėz tė shquar shqiptarė dhe turq afėr Sjenicės, sepse ata e kundėrshtonin pėrparimin e tij.

Publikuar mė
31 dhjetor 1912
The New York Times
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Tue Dec 08, 2009 11:11 am

Tė zhveshur, tė prerė dhe tė dėbuar. Tė quajtur shtazė dhe tė lėnė totalisht pas dore, pa asnjė ndihmė nga askush, kishin mbetur shqiptarėt nė Luftėn e Parė Ballkanike. Kėshtu e pėrshkruan Kosovėn gazetari i gazetės “Riget” nga Danimarka, Fritz Magnussen, cili sjell rrėfime nga fronti serb nė muajt tetor-nėntor 1912. Rreth 25 faqe raporte gazetareske tė gazetarit ende ruhen nė Arkivin e Bibliotekės Mbretėrore tė Danimarkės, tė cilėt tani, [b]pas 100 vitesh, janė lejuar pėr botim. “Express” sjell disa nga rrėfimet e gazetarit Magnussen.

Ēfarė raportonte gazetari danez nga frontet e luftės pushtuese serbe, nė tetor-nėntor 1912? Raportonte pėr njerėz tė varur nėpėr pemė, pėr ushtarė qė ndjenin kėnaqėsi pėr vrasje arnautėsh dhe masakra tė tmerrshme tė ushtrisė serbe nė Shkup, Prizren, Vranjė dhe Gjakovė. Po flasim kėtu pėr gazetarin danez tė revistės “Riget”, Fritz Magnussen, shkrimet e tė cilit njė pjesė rastėsisht ishin gjetur nė internet nga gjuhėtari Palle Rossen Brenderup.
[/b]

Masakrat nė Shkup e mėrkurė

Lufta serbe ne Maqedoni ka marrė karakterin e njė masakre tė tmerrshme tė popullsisė arnaute (shqiptare). Ushtria ndjek njė luftė shfarosėse tė tmerrshme. Sipas prononcimeve nga oficerė dhe ushtarė janė vrarė 3000 arnautė midis Kumanovės dhe Yskyb (Shkupit) dhe 5000 pėrreth Prishtinės. Fshatrat arnaute rrethohen dhe mė pas iu vihet zjarri. Banorėt qė dalin nga shtėpitė qėllohen pėr vdekje si minj. Kjo gjueti njerėzish tregohet me gėzim nga ushtria serbe. Gjendja nė Yskyb ėshtė e tmerrshme. Janė bėrė kontrolle nė shtėpitė e arnautėve dhe nėse gjenden gjėra qė ngjajnė me armė, njerėzit qėllohen nė vend. Ėshtė shumė e pasigurt qė tė qarkullosh nė rrugė, sepse vazhdon tė qėllohet drejt shtėpive dhe brenda tyre. Nė ēdo moment fluturojnė plumba tė vegjėl nėpėr rrugė. Dje, 36 arnautė u dėnuan me vdekje pa gjyq dhe u ekzekutuan nė vend. Lumi sipėr nė tė djathtė ėshtė i mbushur me kufoma. Ēdo ditė krijohen ekspedita gjuetarėsh nė fshatrat pėrreth. Dje, njė oficer serb me tha mua se kishte marrė pjesė nė njė gjueti tė tillė, ku njėkohėsisht mburrej se pardje mė nė fund kishte vrarė nėntė arnautė. Nuk kalon asnjė ditė pa pasur ndonjė vrasje makabre e ndonjė arnauti. Unė dėrgoj kėtė telegram me njė korrier tė veēantė nga Yskyb nė Semlin, pėr tė shmangur censurėn e fortė. Do tė provoj mė vonė qė tė dėrgoj korrespondencėn.

*Yskyb ėshtė Shkupi.


Masakrat nė Prishtinė, Prizren dhe Gjakovė

“Nė Prishtine dhe nė rrethinat e Kumanovės ėshtė bėrė ē’ėshtė e mundur pėr tė shfarosur popullsinė shqiptare. Sipas atyre qė thonė oficerėt dhe ushtarėt, janė 3.000 arnautė tė varrosur nė fshatrat e shkatėrruara dhe qė del akoma tym midis Kumanovės dhe Yskyb-it. Akoma mė tepėr janė qėlluar pėr vdekje nė zonėn e Prishtinės. Nė rrethinat e Yskyb ēdo ditė qahet nga njė fshat. Fshatrave u vihet zjarri dhe njerėzit dalin nga shtėpitė e tyre pėr t’iu shmangur tymit tė dendur dhe kur dalin qėllohen pėr vdekje si kafshė tė egra”, shkruan gazetari. Fritz Magnussen flet edhe pėr njė pemė tė madhe, ku ishin varur shumica e arnautėve shqiptarė. Edhe nė kohė tė Turqisė kishin ndodhur varje nė kėtė pemė. “Shumė gjak ka rrjedhur nėn kėtė pemė nė kohėt e tmerrshme tė sundimit turk”, shkruan gazetari, shkrim tė cilin e kishte censuruar gazeta dhe nuk e kishte botuar.

Ai tregon edhe pėr masakrat qė i kishte parė nga udhėtimi i tij prej Shkupit nė Prizren. “Demat tėrheqin ngadalė qerret e tyre tė mėdha tė mbingarkuara me familje arnautė tė shpėrngulur. Gratė, qė janė tė mbuluara nė fytyre, janė ulur midis lloj-lloj sendesh kuzhine, me fėmijėt e tyre qe thanin se ftohti dhe tė mbėshtjellė rreth gjoksit me copa te ndryshme. Kasollet vazhdojnė tė digjen dhe t’u dalė tym”, shkruan ai.

“Njė familje e vogėl kėrkon njė strehė pėr tė kaluar natėn nėn qerre. Njė burrė i vjetėr shtrihet i vdekur pėr toke, gishtat e tij janė ngulur thellė nė baltėn e rrugės. Gruaja e familjes ėshtė ulur e kėrrusur dhe dy fėmijėt e vegjėl me fytyrat e tmerruara shikojnė nga shalli qė i mbėshtillte. Burri i familjes, njė arnaut i ri, punon nė mėnyrė tė dėshpėruar pėr tė rregulluar rrotėn e shkatėrruar”.

Ai tregon se si kishte parė nė sheshin e burgut tė Prizrenit dy trupa shqiptarėsh tė vdekur nga sulmet e natės. “Pothuajse e gjithė popullsia e frikuar muhamedane ka ikur nga qyteti. Ku janė arratisur? Pyes njė komitac i cili pasi ngre shpatullat - drejton me gisht drejt maleve, ku ėshtė rruga pėr nė Gjakovė.
“Nė malet e larta ndodhet Gjakova, gjė qė sinjalizohet nga disa pika tė kuqe mbi male. Dėshmitarė tė ndryshėm na thonė shqiptarėt e shkretė janė nė gatishmėri tėrė kohės”, shkruan Magnussen nė shkrim e tij tė ndaluar.


Kryeshtabi nė Vranjė - Tė burgosurit e parė arnautė
Nga korrespondenti ynė i dėrguar nė Vranjė, 24 tetor 1912

“Kur u zgjova nė Vranjė, gjėja e parė qė dėgjova ishte bubullimat dhe krismat qė vinin nga Kumanova. Vranja dukej si njė qytet gjysmėaziatik nė mes tė maleve tė larta. Unė arrita dje nė mbrėmje me automobil. Ushtria ka konfiskuar gjithė automobilat, me pėrjashtim tė katėr automobilave qė janė vėnė nė dispozicion tė korrespondentėve. Pėrndryshe, stacioni i trenave gjendet disa kilometra larg qytetit.

Tė reshurat e vrullshme tė shiut i kishin shndėrruar rrugėt qė shpinin drejt qytetit nė turma tė vogla malesh, dhe vetėm njė pip fishkėllimė i paralajmėronte rojet pėr ardhjen dhe kalimin tonė. Hotel “Vranja” ėshtė selia e shtabit gjeneral. Kėtu gjendem unė i vendosur me shumicėn e shokėve tė mi qė kemi ardhur nga vende tė ndryshme. Hoteli funksionon si njė qendėr e njė kampi lufte. Tė gjithė oficerėt nga grada mė e lartė deri tek ajo mė e ulėta takohen kėtu nė mesditė dhe nė mbrėmje. Figura kryesore rreth sė cilės sillen tė gjithė ėshtė princi, Alexis Karagjorgjeviē, pėrndryshe djali i axhės i mbretit Petar Karagjorgjeviē. Alexis ėshtė njė oficer i ēmueshėm, i cili nuk lodhet nga pyetjet tona tė shumta qė ia parashtrojmė ēdo ditė kur kthehet nga fusha e betejės nė Kumanovė.

Ai ulet nė mesin tonė me njė ēerek litėr verė nė dorė dhe na tregon nė gjuhėn frėnge, gjermane dhe angleze se ēfarė ka parė gjatė ditės. “Karakteristike, - thotė princi, - ėshtė se shumė pak nga tė vrarėt dhe tė arrestuarit janė trupa tė rregullta turke, shumica qė luftojnė nė kėtė front janė shqiptarė. Shqiptarė janė edhe gjithė tė arrestuarit qė sot i kam parė kėtu nė qytet, qė ishin nė grupe tė vogla tė lidhur me litarė tė hollė. Shumica e tyre kanė tė veshur uniforma ngjyrė si tė dheut. Janė tė zbathur dhe shikojnė pėrpara vetes kur ecin”. Vėrehet se shumica e tyre janė tė qetė dhe duket se janė pajtuar me fatin e vet, bile edhe pak buzėqeshin kur i fotografojmė. Fati i tyre pothuajse, po ashtu, ėshtė i butė pas lėshimit tė njė dekreti pėr lirimin e tė gjithė tė burgosurve turq nga ana e mbretit Petar. Pikėrisht sot u soll kėtu komplet njė fshat i burgosur turk. Dhe tani burra dhe gra me fėmijėt nė dorė bredhin rrugėve tė qytetit, ku normalisht nė mėnyrė jovullnetare kanė ardhur kėtu, por shikojnė si turistė qytetin. Burgu qė nė mėngjes ishte i mbushur dhe nuk kishte vend pėr mė shumė tė burgosur, tani nė mbrėmje ėshtė bosh pa asnjė tė burgosur.

Kėtu nė Vranjė fitohet pėrshtypja e vėrtetė pėr entuziazmin ndaj luftės qė i josh serbėt. Oficerėt janė tė palodhshėm tė paraqesin shkaqet kryesore tė saj, qė sllavėt e jugut i kanė kundėr armiqve tė vet tė vjetėr. “Arnautėt (shqiptarėt) janė si kafshė tė egra”: ėshtė thėnia e zakonshme kėtu. Ata qė i kanė parė duke luftuar nė Prishtinė dhe Egri Palanka kanė kuptuar se janė njė mijė vite pas zhvillimit. Ėshtė urrejtja e madhe te sllavėt ndaj shqiptarėve: aq mė shumė nxiten shqiptarėt qė nė luftėn e pėrgjakshme dhe vdekjeprurėse, akoma mė shumė i kundėrvihen kundėrshtarit fitimtar. Lėndimet qė vijnė si pasojė e luftės sė ashpėr u ngjajnė mishtoreve. Ushtarėt sllavė me lėndime tė tmerrshme tė shtruar nė spitalin e Vranjės, janė dėshmi e njė pėrleshjeje tė karakterit mesjetar.

Disa mijėra sllavė nga veriu, Ēekia dhe Sllovenia janė paraqitur vullnetarisht tė luftojnė krahas me serbėt. Ndėrkohė, kėta persona janė refuzuar si shkak i numrit tė madh tė ushtarėve serbė. Njė gjuetar slloven tetėmbėdhjetėvjeēar ėshtė pranuar, pasi ka qenė kėmbėngulės pėr tė marrė pjesė nė luftė. Kur austriakėt ia ndaluan kalimin e kufirit nė Semlin, ai e tejkaloi me not lumin Sava me rrymė tė ashpėr dhe u paraqit te njėri nga komandantėt nė Beograd. Kur atje u refuzua, me iniciativė tuboi njė numėr boshnjakėsh dhe shkoi pėr nė front. Aty, mė nė fund, pas shumė pėrpjekjesh, u vendos qė tė pranohet si pjesėtar i komitėve vullnetarėve. Nga ana tjetėr, studentėt nga Laibach (Lubjana) u refuzuan. Ne kemi nė mesin tonė njė numėr tė konsiderueshėm tė korrespondentėve sllavė dhe nė veēanti rusė, mes tyre edhe korrespondentin e njohur ēek, Klofatsch, qė po ashtu ėshtė entuziast pėr luftėn, sikur edhe revistat e buta austriake. Megjithatė, asnjė nga ne nuk ka parė ndonjė gazetė kėtu, bile edhe nuk kemi parė gjatė shtatė ditėve tė fundit ndonjė gazetė. Aq mė pak tė kemi dėgjuar diēka nga vendlindjet tona. Tani kemi njė zyrė tė rregullt tė gazetarėve me kritere tė rrepta pune. Zoti e di a do tė arrijnė letrat tona nė destinacionin e duhur. Posta dhe telegrafi janė kėtu nė gjendje kaotike. Askush nuk e di edhe sa do tė na lejojnė tė qėndrojmė kėtu nė Vranjė. Ushtria ėshtė e gatshme pėr tė hyrė nė Shkup. Edhe pse jo komforte pėr tė qėndruar, Vranja do tė ishte nė kushte tė tjera tepėr interesante pėr turistėt. Ky qytet i vjetėr turk ėshtė tejet i ngjyrosur, dhe bahēet e shtėpive shkėlqejnė me tė gjitha ngjyrat qė sjell vjeshta.

Qyteti ka edhe njė lagje me romė, qė banojnė nė kasolle dhe kulla vėzhgimi tė ndėrtuara nga druri. Nė afėrsi tė qytetit gjendet njė mal, qė pėr momentin e konsiderojmė si vendi i qėndrimit tė tė dashurave tona. Kemi telashe tė arrijmė deri atje, si shkak i kontrolleve tė shumta nga ana e komitėve tė armatosur me bajoneta. Komitėt nuk kanė respekt edhe pėr shiritin trengjyrėsh qė e mbajmė nė dorė, sepse ata mendojnė se ne do tė dezertojmė dhe do t’iu dorėzohemi turqve. Nga ky mal gati sa nuk shohim kampin ushtarak nė Kumanovė, pasi nga kėtu shihen trenat qė bartin kafshė, miell, bukė dhe vezė deri tek vija frontale. Mjekėt e malaries, tė armatosur rėndė, marrin kuajt me vete pėr tė arritur deri te fusha e betejės dhe pėr tė arritur qėllimin. Do tė donim sikur tė na lejohej edhe neve tė shkonim bashkė me ta! Ne vėzhgojmė ēdo tym qė ngjitet nė qiell nė drejtim tė Egri Palankės dhe Kumanovės. Mirėpo grupet e njerėzve qė gjithnjė i shohim nėpėr lugina janė ushtarėt, tė cilėt akoma nuk kanė arritur te pika e zjarrtė, por i dėgjojmė krismat e tyre kur gjuajnė larg. Ndoshta do tė vijmė njėherė deri atje. Vagonėt qė sjellin ēdo ditė tė lėnduar nga fronti dėshmojnė pėr luftime tė ashpra. Neve na ėshtė premtuar se nė betejėn e madhe nė Ovēe Polje do tė na mundėsohet tė vėzhgojmė nga afėr betejėn”.

Botimi nė “Riget” mė 7.11.1912
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
arberia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Female
Numri i postimeve: 814
Age: 34
Vendi: tirana
Registration date: 04/05/2009

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Tue Dec 08, 2009 12:02 pm

nuk pershkruhet sa shtazarak ka qene,une kam patur fatin te ndjek ne Tv,krimet e serbeve ,tani ne luften kunder Kosoves,jam llahtarisur nga krimet e tyre nuk mund te hapja Tv,vetem te vrare,me sy te nxjerr,femije te hedhur andej-kendej,pleq plaka,thash se me luajti truri dhe sadopak dhashe me gjithe shpirt ndihmen time bashke me familjen,duke marre ne shtepine time ne Tirane nje familje te tere nga Suhareka,eh sikur m'u qetesua pak shpirti.....Njerez te mire te dashur dhe kishe qef te uleshe ne tavoline me ta ,sinqerisht kam perfituar shume nga prania e tyre ne shtepine time,goxha njerez te mire.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Tue Dec 08, 2009 12:29 pm

Masakrat serbe nė Vushtrri

Shqiptarėt nga 1919 deri mė 1956 nė njė libėr

Ka dalė nė librari libri “Mizoritė serbe nė Vushtrri dhe rrethinė 1919-1956” i autorėve Fahri S.Buēinca dhe Ferid B.Dibrani. Ky ėshtė njė libėr voluminoz me 397 faqe dhe pos prezencės dhe presioneve tė pėrhershme ndaj shqiptarėve vendorė dhe tė pafajshėm, autorėt kanė veēuar tri periudha mė tė vėshtira tė mizorive serbe 1918-1941 pastaj 1944-1966 dhe 1981-1999.

Sipas kėtij libri vetėm gjatė periudhės janar-shkurt 1919 nė Kosovė janė vrarė 12.373 shqiptarė dhe mbi 8.000 shqiptarė tė shpėrngulur nė Turqi janė asimiluar.

Gjatė tėrė kohės sė shtypjes dhe represalieve, patriotėt shqiptarė kanė rezistuar nė organizata tė ndryshme politike e programe ndaj kėtyre mizorive e veēmas dallohet nė kėtė aspekt patrioti Hasan Prishtina.

Autorėt mė angazhim permanent dhe njė kohė tė gjatė pėrmes hulumtimeve tė literaturės,bisedave e deklaratave tė personaliteteve tė shumta, kanė arritur me sukses t’i ofrojnė lexuesit shumė tė dhėna pėr mizoritė e shkaktuara ndaj shqiptarėve nė Vushtrri dhe rrethinė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 764
Age: 44
Vendi: Prishtin
Registration date: 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Tue Dec 08, 2009 2:27 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 764
Age: 44
Vendi: Prishtin
Registration date: 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Tue Dec 08, 2009 2:30 pm

Marr nga arkivat Serbe
Selim III u pėrpoq tė vendosė reformės, riorganizimit tė ushtrisė dhe administratės. Reformash qė Turqia 1835 Tė ēojė nė rebelim nga princat feudal shqiptar nė Pejė, Prizren, Gjakovė dhe Prishtinė. Banorėt e Prizrenit 1839 pi turk Ismet Komandant-tezgė. Turqit duke ngadalėsuar reformės, dhe shqiptarėt janė gjithnjė nė kėrkim pėr ēlirim nga sundimi turk. Turqit rritur zgjidhjen e shqiptarėve nė Kosovė dhe Metohi, luftės serbo-turke 1876-1877, luftės serbo-turke 1877-1878, dhe malazez-turk Luftės sė 1876-1878 [citim i duhur nga 09 2009] shqiptarėt u mobilizuar dhe pėrdorur nė betejat kundėr serbėve nė Nish, gryken Janko, panje dhe Mali i Zi. Gjatė luftės, 1877-1878, qė vijnė nė ushtrinė serbe dhe duke fituar zonėn Vranjė tė Serbisė jugore sot, ka njė tėrheqje tė popullsisė shqiptare nga zona e Nishit, Leskovci, spa dhe vende tė tjera, dhe ata banorė tė Kosovės. Turqit nė 1912th krijojė njė rrip tė kufirit nė Serbi, i pėrbėrė nga fshatrat shqiptare. [5]

10. Qershor 1878 Takimi nė Prizren Lidhja Shqiptare e Prizrenit themeluar. Kėrkesat Turqi u autonomi pėr shqiptarėt, dhe bashkimin nė njė vilajet. Port kjo ėshtė refuzuar, dhe filloi njė rebelim 1879 qė qeveria turke rrėzuar nė Vushtrri, Prizren, Gjakovė, Prishtinė, Pejė e gjetiu. [5] Nė disa pjesė tė Shqipėrisė, gjithashtu vjen me njė rebelim masiv. Turqia dėrgon Dervish-kullotave me ushtri pėr tė thyer rebelim, dhe nė prill 1881 hyn nė Prizren, Gjakovė dhe Pejė. Qetėsim ishte i pėrkohshėm, qė nga trazirat shpėrthyen pėrsėri nga kthimi Pasha tė Konstandinopojės. Kryengritje lokale tė rritet 1883 dhe 1884 vit. [6]

Parė 20 kopje tė shekullit tė kryengritjes shqiptare, qė synon marrjen e autonomisė brenda Perandorisė turke. Qė nga viti 1905 tė 1912th Shqiptarėt ngritur njė numėr tė kryengritjeve. Nė korrik 1908 nė Ferizaj, pėr tė mbledhur 20.000 njerėz [redakto nga 09 2009], dhe pėrpjekjet pėr tė njoftuar ēlirimit nga turqit. Por vjen koha pėr tė Mladoturske revolucionin, e arritur me mbėshtetje tė konsiderueshme tė popullsisė shqiptare tė Kosovės dhe vilajet Bitoljskog. Revolucioni ka dhėnė shpresė e madhe pėr shqiptarėt, dhe popullsia e taksave Mladoturci ulje premtues, demokratizimin dhe pėrmirėsimin e kushteve tė jetesės tė pėrgjithshme. Megjithatė, forcimin e tyre pushtetin duke i lėnė Mladoturci premtimet e tyre. Sepse gusht 1909 shpėrtheu kryengritje e re, dhe i dėrgoi njė ushtri qė nuk gėlltitet gjaku Mladoturci kryengritjes shqiptare nė Kosovė dhe Metohi. Deri betejė vjen nė Kaēanik e 11 Maj 13 Maj 1910 Turk marrėdhėniet fitore me rreth 600 tė vrarė. Nė 1912th pėrsėri vjen pėr tė rebelimit nėn udhėheqjen e Komitetit tė Pėrgjithshėm ustaničkog, zona e Drenicės, Pejė, Gjakovė, dhe Shqipėrinė e veriut. Bajram Curi revoltė nė rritje nė fushėn Krasniqi (Krasniqi). Rebelėt zėnė tėrė Kosovėn, Shqipėrinė e veriut, dhe madje edhe nė Shkup, ēfarė qeveria jep dorėheqjen Mladoturska. Qeveria e re dėrgoi njė delegacion qė takohet me pėrfaqėsuesit shqiptarė Hasan Prishtinės. Turqit refuzojė kėrkesat pėr autonomi, pėrdorimin e gjuhės shqipe nė shkolla dhe administratė, financimin dhe zhvillimin e Kosovės dhe Metohisė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Tue Dec 08, 2009 11:15 pm

Masakra serbe e vitit 1913 nė Kabashin e Anamoravės /Kosovė

Nė Kullėn e Mbretit tė arrestuarit u mbajtėn dy ditė. Ditėn e tretė, nė mbrėmje, nė kėmbė, tė lidhur me shoka tė tė arrestuarve, dorė pėr dore, dy nga dy dhe me forca tė mėdha sigurie, i nisin pėr nė Gjilan. Kėshtu i gėnjenin tė burgosurit, sikur nė Gjilan do t’i nxirrnin para gjyqit tė “drejtėsisė.”. Kurse nė anėn tjetėr ata e kishin pėrgatitur humnerėn ku do t’i masakronin. Fshatit ia vunė zjarrin. U dogjėn tė gjitha shtėpitė, plevicat, gardhiqet... Tė gjitha gjėrat e vlefshme u grabitėn: pajėn e nuseve e tė vajzave, bulmetin, fasulen, dimėrishtat e rezervuara, misrin, grurin... Dyert e oborreve, hambarėt, qerret deri vonė janė vėrejtur nė shtėpitė e plaēkitėsve nė Viti, nė Binēė, nė Vėrbovcė e nė Kllokot.



Fshati Kabash ndodhet rrėzė maleve tė Kopilaēės, tani i bashkuar plotėsisht me qytezėn e Vitisė, nė anėn jugore me hapėsirė kodrinore-malore, kurse nė anėn veriore me sipėrfaqe tė rrafshėt bujqėsore. Nė anėn lindore kufizohet me lumin Morava, kurse nė anėn perėndimore me fshatin Smirė. Kabashi ėshtė njė ndėr fshatrat mė tė reja nė Moravėn e Epėrme. Kabashin e themeluan kabashėt e ardhur nga Kabashi i Prizrenit nė gjysmėn e dytė tė shekullit XVIII, mes viteve 1780-1785. Sot Kabashi ėshtė njė ndėr fshatrat mė tė mėdha nė Komunėn e Vitisė me afro 400 shtėpi dhe me 3000 e mė tepėr banorė.

Nė pjesėn e dytė tė muajit tetor tė vitit 1913, njė grup kaēakėsh, tė udhėhequr nga Rrustem Kabashi, zbresin nga mali nė katund, hetohen nga rojat serbe dhe thirrjeve tė tyre pėr t’u dorėzuar, pėr tė treguar se kush janė, kaēakėt u kundėrpėrgjigjen me armė, duke vrarė dy serbė.

Ngjarja ndodh nė mbrėmje vonė, nė anėn perėndimore tė xhamisė sė fshatit, nė largėsi prej 20 metrash. Pushtuesi serb me kohė e priste njė rast tė kėtillė pėr t’i shfryrė epshet shoviniste mbi popullin shqiptar. Atė natė u rrethua i tėrė fshati nga forca tė shumėfishta tė xhandarmėrisė, ushtrisė dhe civilėve serbė. Sipas dėshmive tė atyre qė mbetėn gjallė, qė e pėrjetuan llahtarinė, nė mėngjes tė asaj vjeshte u arrestuan tė gjithė meshkujt mbi moshėn 15-vjeēare. Sė pari tė arrestuarit i ngujuan nė xhaminė e fshatit, me pretekst se janė duke bėrė hetime. Tė njėjtėn ditė tė arrestuarit i dėrgojnė (i ngujojnė) te Kulla e Mbretit nė Viti. Kulla ishte te udhėkryqi ku ndahet rruga, qė vjen prej mėhallės sė debelldasve, pėr te tregu i sotėm i pemė-perimeve. Kėtė kullė para 1912-tės e shfrytėzonte xhandarmėria turke, kurse mė vonė xhandarmėria serbe si postėkomandė.

Atė qė nuk arriti ta bėnte ushtria serbe mė 1912, siē veproi nė fshatrat fqinje, kur u dogjėn, u masakruan, u pushkatuan edhe fėmijėt: nė Smirė, nė Goshicė, nė Lugishtė (Lubishtė), nė Mogillė, nė Mollėkuq (Trestenik) etj., ky rast u desh tė shfrytėzohej qė t’i zhdukte nga faqja e dheut banorėt e fshatit kryeneē dhe tė “realizohej plani i Serbisė pėr kolonizimin, mė mirė tė thuhet pėr serbizimin e vendeve ku popullata ishte mė tepėr shqiptare” * Dr. Millovan Obradoviq, Reforma agrare dhe kolonizimi nė Kosovė, 1918-1941, Prishtinė, faqe 5.

Fshati ende nuk kishte arritur t’i shėronte plagėt qė ia kishte shkaktuar Shefqet Turgut Pasha (1910), kur u dogj gati gjysma e fshatit dhe u vranė me tradhti, vėllezėrit Adem e Mustafė Kabashi, frymėzues, organizatorė dhe pjesėmarrės tė luftės nė Grykėn e Kaēanikut dhe nė Luginėn e Moravės kundėr Turgut Pashės, dhe ja tani erdhi okupatori tjetėr edhe mė i egėr e mė mizor.

Nė Kullėn e Mbretit tė arrestuarit u mbajtėn dy ditė. Ditėn e tretė, nė mbrėmje, nė kėmbė, tė lidhur me shoka tė tė arrestuarve, dorė pėr dore, dy nga dy dhe me forca tė mėdha sigurie, i nisin pėr nė Gjilan. Kėshtu i gėnjenin tė burgosurit, sikur nė Gjilan do t’i nxirrnin para gjygjit tė “drejtėsisė”. Kurse nė anėn tjetėr ata e kishin pėrgatitur humnerėn ku do t’i masakronin. Fshatit ia vunė zjarrin. U dogjėn tė gjitha shtėpitė, plevicat, gardhiqet, me pėrjashtim tė dy shtėpive, tė cilat i pėrballuan zjarrit ose u lanė me qėllim (shtėpia e Rexhep Ēaushit dhe ajo e Hetem Hasanit).

Nė plevica, ku ishin fshehur, u dogjėn Zenel Rexhepi, 40-vjeēar, Qazim Shabani, 20-vjeēar, Rrustem e Shaban Sallahu, njėri 19 e tjetri 17-vjeēar nė praninė e nėnės sė tyre, e cila u kacafyt me xhandarėt pėr t’i shpėtuar djemtė, Ibish Jakupi, 48-vjeēar u vra nė fshat, Agush Ahmeti, 30-vjeēar po ashtu u vra nė dalje tė fshatit. Murat Salih Abdylin, 50-vjeēar, tė sėmurė, veshur nė kėmishė e done (brekė), e vret shėrbėtori i dikurshėm i tij, pasi e lirojnė si tė sėmurė. I vrari u varros nė vendin e ngjarjes, 250-300 metra larg Kullės, skaj rrugės nė hyrje tė fshatit Kabash, 30 m. afėr mullirit tė Miftijajve. Fshati u plaēkit. Tė gjitha gjėrat e vlefshme u grabitėn: pajėn e nuseve e tė vajzave, bulmetin, fasulen, dimėrishtat e rezervuara, misrin, grurin... Dyert e oborreve, hambarėt, qerret deri vonė janė vėrejtur nė shtėpitė e plaēkitėsve nė Viti, nė Binēė, nė Vėrbovcė e nė Kllokot. Jahi Selmani (1896-1968), person i cili i shpėtoi pushkatimit, pas shumė vitesh, nė rrojtoren e Misin Kabashit, nė Gjilan, Gata Veleshanit nga Velekinca, xhelat nė plojėn e madhe tė kabashėve, ia ka parė nė dorė kutinė e argjendtė pėr duhan dhe qelibarin e Aziz Abdylit (hoxhė i fshatit, i pushkatuar). Ēfarė mjerimi, tė vrarėt janė plaēkitur! Plaēkitėsit i morėn me vete tė gjitha, duke lėnė pas vetėm vajin e nėnave pėr djemtė, vajin e nuseve pėr burrat, vajin e fėmijėve pėr prindėrit dhe mallkimin e grave drejtuar vrasėsve, barbarėve. Fshatit i vinte era shkrumb me javė tė tėra. Gjėma e tė vrarėve u dėgjua me ditė tė tėra. U vranė, u therėn me thika dhe u groposėn aty 54 veta, disa pėr sė gjalli, nė njė humnerė tė pėrgatitur mė parė te Zabeli i Sahit Agės, nė afėrsi tė Kllokotit (tash pronė e Banjės sė Kllokotit). Sipas Jahi Selmanit, i cili e pa me sy ngjarjen, aty ku u masakruan bashkėvendėsit e tij thoshte se u krijua njė tollovi e paparė. Xhandarėt e ndihmuar nga ushtarėt dhe civilėt vendės serbė shtinin pa ia nda duke pėrdorur edhe bajonetat. Aty pati tė vrarė edhe serbė. Siē duket, ata vranė njėri-tjetrin pas rebelimit tė tė arrestuarve. Nė mesin e tė vrarėve pati edhe mysafirė qė u gjetėn atė natė tė kobshme nė odėn e Sylė Jasharit. Ata ishin tre veta, njėri prej tyre dhėndėr i xha Sylės nga Ballanca, fshat nė komunėn e Vitisė. Nė kėtė plojė u vra edhe njė mysafir tjetėr nga Mogilla, Misin Luzha.

Fshati mbeti nė duar tė grave dhe fėmijėve. Shumica e nėnave i rritėn fėmijėt nė gjini, pėr t’u kthyer pas tre vjetėsh, e pėr tė filluar jetėn nė fshatin e djegur. Me mund tė madh arritėn t’i shėrojnė plagėt sadopak dhe t’u dalin zot trojeve qė ua lanė amanet tė parėt. Ata nuk i harruan fjalėt, mesazhin e Bajram Currit, Isa Boletinit, Mustafė Kabashit, nė vitin 1909 para se tė ēlirohej Shkupi, ku qėndruan dy net nė Kabash pėr ta mobilizuar popullin nė luftė kundėr turqve. Qė atėherė u kishin thėnė tė tubuarve nė oborrin e xhamisė sė fshatit: “Ky truall ėshtė i yni. Ta ruajmė e ta mbrojmė si sytė e ballit” (sipas Saqip Misin Salihut 1882-1961).

Peripecitė nuk kanė tė sosur. Duhej tė ndėrtoheshin shtėpitė dhe gjithēka tjetėr qė u nevojitej pėr jetė. Disa familje u shuan, disa tė tjera u shpėrngulėn nė Turqi. Pastaj filloi kolonizimi i fshatit me serbė tė ardhur nga Vllasina. Toka u merret, po dėshira pėr tė jetuar nė trojet e tė parėve nuk u shua kurrė.

Pas njė hulumtimi kemi gjetur emrat e 44* kabashasve tė vrarė dhe tre mysafirėve, kurse tė tjerėt janė tė familjeve tė shuara, tė shpėrngulura ose numri i tė vrarėve ka qenė mė i vogėl se sa flitej. Ėshtė pėr tė ardhur keq qė vendi ku janė groposur tė masakruarit e kanė mbuluar ferrat dhe nuk ėshtė i shėnuar me asgjė. Kjo papėrgjegjėsi ndaj sė kaluarės, tė tė vrarėve nuk falet, kjo papėrgjegjėsi ėshtė e porositur nga vrasėsit, ėshtė e dėmshme, kundėr vetvetes, kundėr interesave tona kombėtare, kundėr tė sė ardhmes. Asnjė nga varrezat masive (mbi 350 viktima) tė vitit 1912/1913 nė komunėn e Vitisė nuk ėshtė e shėnuar. Turp i madh! Njerėzit e pėrgjegjshėm, tė mirė, duhet tė ndėrhyjnė njė orė e mė parė. Tė shėnohen kėto vende tė plojės, se gjaku i derdhur edhe pa dėshirėn e tė masakruarve na ndėshkon. Tė shkruhet historia e tė tė pushkatuarve, t’i tregojmė vetes, gjeneratave, botės se masakrat, plojat mbi shqiptarėt janė tė hershme qė nga periudha e ngritjes sė shtetit serb.

*Emrat e tė ekzekutuarve: 1. Misin Salih Cenaj, 52-vjeēar, 2. Murat Salih Cenaj (50), 3. Avdyl Salih Cenaj (34), 4. Hysen Jakup Cenaj (35), 5. Ibish Jakup Cenaj (52), 6. Isak Jakup Cenaj (31), 7. Agush Ahmet Cenaj (30), 8. Hamėz Nezir Cenaj (18), 9. Qerim Ali Cenaj (50), 10. Alush Ali Cenaj (26), 11. Hafiz Qerim Cenaj (22), 12. Halit Qerim Cenaj (20), 13. Azem Kamer Cenaj (48), 14. Sefedin Azem Cenaj (16), 15. Aziz Elez Cenaj (47), 16. Rexhep Ēaush Veselaj (63), 17. Smajl Bajram Veselaj (60), 18. Bajram Smajl Veselaj (39), 19. Hamit Selaman Veselaj (50), 20. Jashar Islam Muēaj (60), 21. Islam Jashar Muēaj (30), 22. Murtez Brahim Muēaj (52), 23 Hamdi Murtez Muēaj (17), 24. Kadri Brahim Muēaj (37), 25. Isuf Brahim Muēaj (22), 26. Qamil Osaman Muēaj (18), 27. Zenel Rexhep Muēaj (40), 28. Hazir Shaban Muēaj (45), 29. Qazim Hazir Muēaj (20), 30. Shabi Sadik Muēaj (37), 31. Ramadan Ramadan Kuklubeci (30), 32. Rrahim Sallah Trakalaēi (53), 33. Ali Sallah Trakalaqi (50), 34. Hebib Ali Trakalaēi (25), 35. Aziz Avdyl Trakalaēi (47), 36. Faik Aziz Trakalaēi (19), 37. Abaz Sallah Trakalaēi (65), 38. Veli Abaz Trakalaēi (45), 39. Rrustem Veli Trakalaēi (19), 40. Shaban Veli Trakalaēi (17), 41. Hysen Abaz Trakalaēi (18), 42 Misin Luzha (mysafir, fshati Mogillė), 43. Shefki Qerimi (mysafir, fshati Ballancė), 44. Tahir Musliu (mysafir, fshati Ballancė).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Tue Dec 08, 2009 11:22 pm

Masakrat serbe nė Bujanoc

Tė likuiduar

1. Emin Ismaili, i njohur me emrin Gandi, u likuidua nė tetor tė vitit 1944 te Uji i Thartė, afėr kishės sė Lilancės. Ka qenė organizator dhe dashamir i sportit. Me moshė ishte 40 vjeē. Varri nuk i dihet.

2. Qamil Ismaili, vėllai i Gandit, nė tetor tė vitit 1944 u masakrua te uji i thartė, afėr kishės sė Liliancės, nė moshėn 20 vjeēare. Varri nuk i dihet.

3. Jonuz Hajrullahu, kėpuctar u likuida nė tetor tė vitit 1944 te uji i Thartė, afėr kishės sė Liliancės, nė moshėn 43 vjeēar. Varri nuk i dihet.

4. Zarif Shabani (gjellėbėrės) u likuidua nė tetor tė vitit 1944 te Uji i thartė afėr Liliancės nė moshėn 45 vjeē. Varri nuk i dihet.

Kėta serbosllavėt i morėn prej shtėpie dhe i dėrguan te uji i thartė afėr kishės sė Liliancės, ku i masakruan dhe i likuiduan nė mė mė brutale. Fajtor kryesor pėr likuidimin e tyre ka qenė Diēa Malli nga fshati Llopardicė, komuna e Bujanocit (Sipas kujtesės sė Hasan Imerit, i lindur mė 8 tetor 1919 nė Bujanoc, me profesion berber, tani nė pension dhe tė Nijazi Bektashit, i lindur mė 20 qershor 1933 nė fshatin Nasalcė, jeton nė Bujanoc prej vitit 1964.

Tėrnoci

Tė likuiduar

1. Muharrem Islam Osmani, nė tetor tė vitit 1944 nė Vranjė nė msohėn 30 vjeēare. Varri nuk i dihet.

2. Abdulla Ibrahim Zeqiri i njohur me emrin Dulla i Himės, u likuidua nė tetor tė vitit 1944 nė Vranjė nė moshėn 50 vjeēare. Varri nuk i dihet.

3. Asllan Ibrahim Rexhepi u likuidua nė moshėn 30 vjeē. Varri nuk i dihet.

4. Tefi Abdyrrahman Selimin u likuidua nė moshėn 40 vjeēare. Varri nuk i dihet.

5. Xhefer Sulejman Selimi u likuidua nė moshėn 48 vjeē. Varri nuk i dihet.

6. Shasivar Murtezi i njohur me emrin ēaēa, u likuidua nė moshėn 58 vjeēare. Varri nuk i dihet.

7. Ilmi Mustafė Arifi u likuidua nė moshėn 41 vjeē. Varri nuk i dihet.

8. Sadri Isuf Saqipi, u likuidua nė moshėn 33 vjeē. Varri nuk i dihet.

9. Arif Ali Arifi, i njohur me emrin Lika, u likuidua nė moshėn 47 vjeē. Varri nuk i dihet.

10. Xhemail Shaban Fazliun, nė tetor tė vitit 1944 e morėn prej shtėpie dhe besohet se ėshtė likuiduar nė Dubnicė, afėr Vranjės nė moshėn 62 vjeē. Varri nuk i dihet.

11. Alush Rasim Shabanin nė tetor tė vitit 1944 e morėn nga shtėpia nė Gjilan dhe i humbi ēdo gjurmė. Supozohet se e kanė likuiduar. Nė moshė 35 vjeēare. Varri nuk i dihet.

12. Jonuz Mehmet Jonuzin e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944 nė Gjilan nė moshėn 35 vjeē. Varri nuk i dihet.

13. Pashė Galip Ramizin e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944 nė Gjilan nė moshėn 35 vjeēare. Varri nuk i dihet.

14. Xheladin Halil Xhelilin e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944 nė Mal tė zi tė Shkupit nė moshėn 24 vjeēare. Varri nuk i dihet.

15. Jonuz Ademin nė nėntor tė vitit 1944 e morėn prej shtėpie dhe e likuiduan nė moshėn 35 vjeē. Varri nuk i dihet.

16. Ramadan Aqif Selimin – Terzia nė gushtė tė vitit 1946 e mori UDB`ja prej ushtrisė nė Zagreb dhe e dėrgoi nė UDB`nė e Maqedonisė nė Shkup ku e likuiduan mizorisht. Mė moshė ishte 26 vjeē. Varri nuk i dihet.

17. Ilmi Sherif Hetemin e likuiduan nė tetot tė vitit 1944 nė Mal tė Zi tė Shkupiut nė moshėn 24 vjeē. Varri nuk i dihet.

18. Zejnulla Hajdin Hebibin e likuiduan nė shtator tė vitit 1944 te ura e Mustafės nė Bujanoc, sot afėr xhamisė, nė moshėn 32 vjeē.

19. Ramadan Hajdara Nuredinin e likuiduan nė tetor tė vitit 1944 te Kodra e Madhe nė moshėn 50 vjeē. Varri nuk i dihet.

20. Nuhi Hajdar Nuredinin elikuiduan nė tetor tė vitit 1944 nė fushtė tė Tėrnocit, nė moshėn 47 vjeē. Varri nuk i dihet (Ramadani dhe Nuhiu ishin vėllezėr).

21. Xhafer Halil Fejzullahun e likuiduan nė tetor tė vitit 1944 te Kodra e Madhe, nė moshėn 33 vjeē. Varri nuk i dihet.

22. Vehbi Ismail Sylejmanin elikuiduan mė 25 nėntor tė vitit 1944 afėr shkollės “Muharrem Kadriu”. Ka qenė kryetar i Kėshillit nacionalēlirimtar. E vranė ēetnikėt Velimir i fshatit Levosojė, i njohur me emrin Vela dhe Gjorgje Kadiēa i Osllarės. Nė moshėn 32 vjeē.

23. Ali Veli Jonuzin e likuiduan nė tetor tė vitit 1944 te kodra e madhe, nė moshėn 36 vjeē. Varri nuk i dihet.

24. Sadri Alishanin nga lagja Gash e likuiduan nė tetor tė vitit 1944 te kodra e madhe nė moshėn 40 vjeē. Varri nuk i dihet.

25. Avdi Demirin nga mahalla Terzi e likuiduan nė tetor tė vitit 1944 te kodra e madhe, nė moshėn 22 vjeē. Varri nuk i dihet.

26. Sali Aslan Selimin e likuiduan nė tetor tė vitit 1944 te kodra e madhe, nė moshėn 28 vjeē. Varri nuk i dihet.

27. Mustafė Memet Xheladinin e likuiduan nė tetor tė vitit 1944 mbi shtėpit e mahallės sė Terzive, nė moshėn 34 vjeē. Varri nuk i dihet.

28. Qemajl Nazif Hamidi u vra prej minave nė prill tė vitit 1945 nė fushė tė Tėrnocit. Mė moshė ishte 17 vjeē.

29. Veli Baki Limani u vra prej minave nė nėntor tė vitit 1945 nė fshatin Reptovė. Mė moshė ishte 27 vjeē.

30. Zejadin Sherif Haliti (ēekėrr) u vra prej minave nė prill tė vitit 1945 nė fushė tė Tėrnocit. Me moshė ishte 14 vjeē.

31. Isuf Feta Arifi nė dhjetor tė vitit 1944, komandanti i brigadės IV Maqedonase e lidhi pėr shtylle dhe e vrau me automat para masės sė popullit. Mė parė e rrėhėn tėrė natėn dhe tė nesėrmen e tubuan fshatin qė tė shikonte vrasjen. Tė njejtėn ditė prej tubimin morėn 80 fshatarė dhe i dėrguan nė Bujanoc, ku i morėn nė pyetje dhe i torturuan fizikisht dhe psiqikisht. Prej tyre ndanė nėntė veta dhe i dėrguan nė Vranjė (janė tė evidencuar te likuidimet). Isuf Arifi ishte me moshė 42 vjeē.

32. Xhemail Rashit Demirin nga lagja ēuvadar e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944 nė fshatin Ropotovė nė moshėn 17 vjeē.

33. Diliman Fejzullahun nga lagja Gash, mė 1912 e morėn nga oborri i shtėpisė dhe e shpunė nė mėhallėn Strukar, ku e vranė nė moshėn 22 vjeēare.

34. Hajdar Nuredinin nga lagja Strukar nė vitin 1912 e vranė nė shtėpi tė vet, nė moshėn 50 vjeē.

35. Zenun Sejdiun (Pulanin) e vranė mė 1912 nė shtėpi tė vet nė moshėn 51 vjeēare.

36. Zeqir Rrahman Salihun nga lagja Strukar e vranė mė 1912 nė oborr tė shtėpisė sė vet, nė moshėn 49 vjeē.

37. Ahmet Dacin nga lagja Strukar e vranė mė 1912 nė oborr tė shtėpisė sė vet, nė mohsėn 48 vjeē.

38. Ramiz Demiri nga lagja Steke e vranė mė 1912 nė oborr tė shtėpisė sė vet nė moshėn 52 vjeē.

39. Axhi Osmanin nga lagja Steke e vranė mė 1912 nė oborr tė shtėpisė sė vet, nė moshėn 55 vjeē.

40. Raqip Sulejman Avdiun nga lagja Steke e vranė mė 1912 nė oborr tė shtėpisė sė vet nė moshėn 50 vjeē.

41. Bashkėshortėn e Raqip Sulejmanit nga lagja Steke e vranė mė 1912 nė oborr tė shtėpisė sė vet, nė moshėn 46 vjeēe.

42. Shaban Raqip Sulejmanin nga lagja Steke e vranė mė 1912 nė oborr tė shtėpisė sė vet. Prej njė shtėpie i vranė tė zotin Saqipiin, bashkėshortėn e tij dhe tė birin e Saqipit, Shabanin.

43. Kurtali Xhemshit Arifin nga lagja Tole e likuiduan nė gushtė tė vitit 1943 nė kufti tė fshatit Breznicė tė Bujanocit, nė moshėn 29 vjeē.

44. Habim Avdi Ramadanin nga lagja Xhaferi e likuiduan nė gusht tė vitit 1943 nė kufti tė fshatit Breznicė tė Bujanocit nė moshėn 25 vjeē.

45. Dalip Ramiz Dobėrēanin nga lagja Strukar e likuiduan nė gusht tė vitit 1943 nė kufi tė fshatit Breznicė tė Bujanocit, nė moshėn 27 vjeē.

46. Fehmi Jahi Zahiri nga lagja Strukar e likuiduan nė korrik tė vitit 1945, duke kryer shėrbimin ushtarak nė Kaēanik, nė moshėn 27 vjeē. Ėshtė varrosur nė Gazi-babė tė Shkupit.

47. Qamil Asllan Adilin nė gusht tė vitit 1946 e vrau UDB`ja nė moshėn 21 vjeē.

48. Shaban Emin Qazimin, i lindur mė 1958 e vranė te Zabeli i Strukarėve nė moshėn 24 vjeē. E vrau pylltari Luba i Vlladiēin Hanit.

49. Hevzi Zejnullah Sulejmanin, i lindur mė 1924 nė moshėn 20 vjeē ushtria serbe e ndezi mullarin me bar te livadhet e Shtekėve dhe e hodhėn nė zjarr. Familja e tijė emigroi nė Bursė tė Turqisė.

50. Nasjet Shukri Selimi, i lindur mė 24 shkurt 1966 nė Tėrnoc, nė moshėn 26 vjeē e vranė mė 10 nėntor 1992 te komanda e garnizonit, afėr hotelit Grand nė Prishtinė. Nasjeti ishte duke kaluar rrugės, por e vranė me pretekst se e kishte sulmuar rojėn e komandės me armė tė ftohtė dhe roja shtiu me automat. Atė ditė Nasjeti shkonte tė merrte diplomėn nė Fakultetin e Bujqėsisė nė Prishtinė dhe t`i blinte rrobat e dhėndėrrisė pėr dasmė. Ishte nxėnės dhe student i shkėlqyeshėm dhe prejardhjen e kishte nga njė familje intelekutale. U varros nė mėnyrė madhėshtore kombėtare dhe fetare. Pas vrasjės sė Nasjetit nė moshėn 26 vjeē, familjen e tij e arrestuan dhe e mbajtėn nė burgun e Prishtinės 24 orė. Pėr vrasjen e Nasjet Shukri Selimit i japin tė dhėna Galip Beqiri nga fshati Tėrnoc dhe Emrulla Lutfiu, po ashtu nga fshati Tėrnoc.

51. Shaip Kamber Shabani nė vitin 1944 e plagoi gjylja e topit te vendi Reka e Tėrnocit dhe pas 20 ditėsh, nė moshėn 35 vjeēare vdiq nė spitalin e Prizrenit.

Nasalca

Tė likuiduar

1. Kadanexhik Ajet Shananin e likuiduan nė maj tė vitit 1912 afėr fshatit ēerkez, te gropa e gėlqerės afėr xhadės sė vjeter, nė moshėn 16 vjeē.
E motra thotė se ishin afruar qė ta shpėtonin, sepse ai pėrpushej nėpėr qėlqere, por mė kot, sepse ai vdiq me mundime tepėr tė mėdha.

2. Bushat Qazimi e likuiduan gjermanėt nė dhjetor tė vitit 1944 nė Beograd, sepse iu ndihmonte partizanėve dhe luftonte kundėr tyre. Me moshė ishte 26 vjeē. Varri nuk i dihet.

Tė vrarė

1. Sabedin Asllani u vra nė dhjetor tė vitit 1944 mbi fshatin Lluēan, te Shkozat, ne moshėn 60 vjeē. E vranė sllavo-komunistėt ortodoksė.

2. Fejzulla Saliu u vra nė dhjetor tė vitit 1944 mbi fshatin Lluēan, te Shkozat, ne moshėn 58 vjeē.

3. Isa Fejzulli u vra nė dhjetor tė vitit 1944 mbi fshatin Lluēan, te Shkozat ne moshėn 45 vjeēare.

4. Lutfi Nuredini u vra nė dhjetor tė vitit 1944 mbi fshain Lluēan te Shkozat ne moshėn 35 vjeēare.

5. Ali Xhemaili u vra nė dhjetor tė vitit 1944 mbi fshatin Lluēan te Shkozat, ne moshėn 62 vjeēare.

6. Bektash Halimi u vra nė prill tė vitit 1944 nė oborr tė shtėpisė sė vet, nė moshėn 62 vjeē.

7. Mirije Misim Xhemaili pėr pak e pėsoi mė 18 nėntor tė vitit 1944 kur disa sllavokomunistė tentuan ta pėrdhunonin duke shtėnė me pushkė nė kokė tė saj. Mirija jetoi shtatė ditė pas plagosjes sė rėndė dhe vdiq duke lėnė dy fėmijė jetimė, djalin Xhemail dhe vajzėn Xhevrije Xhemaili. Vajra e saj Xhevrija jeton nė Kumanovė.

8. Asllan Din Rrahmani u vra mė 14 shtator 1944 te Pusi i Levasojės, nė moshėn 30 vjeē.

9. Bejzad Fejza-Salihu u vra mė 15 shtator 1944 te Ura e Erebicės (Ura e Thellėzės) nė moshėn 26 vjeēare.

10. Riza Selim Ismaili u vra mė 13 shtator 1944 ne ēerenec te vorret e Shkijėve afėr Samolicės, nė moshėn 50 vjeē.

11. Adem Kamber Ademi u vra nė nėntor 1944 te Kodra e Madhe, ne moshėn 30 vjeē. U varros nė fshatin Dobrosinė.

12. Xhemail Haliti u vra mė 13 tetor 1943 nė Surdilicė nė moshėn 20 vjeē.

13. Serjan Sulejmani u vra nė janar tė vitit 1945 te fshati Lisiēevė ndėrmjet Kragujevcit dhe Kralevės, nė moshėn 30 vjeē. E vranė policėt sllavokomunistė. Evarrosėn nė Lisiēevė pa ceremoni fetare. Kufoma e tij ndejti shtatė ditė pa hyrė nė dhe dhe kur e varrosėn nė shpinė ia gjetėn thikėn qė ia kishin ngulur, rrėfen Belul Sulejmani.

14. Fejzi Imer Salihu u vra nė dhjetor tė vitit 1944 nė fshatin Lluēan, te shkozat nė moshėn 60 vjeē.

15. Ahmet Zeqir Agushi u vra nė nėntor tė vititi 1944 nė fshatin Vėrban, nė moshėn 50 vjeē. U varros nė fshatin Nasalcė.

16. Selim Ramizi mė 7 janar 1945 duhej tė ekzekutohej duarlidhur por iku dhe shpetoi rastėsishtė prej plumbave sllavokomunistė.

Tė rėnė nė frontin e Sremit

1. Fejzi Beka u vra nė prill tė vitit 1945 nė Sllavonska Pozhega. Ka qenė luftėtarė i Brigadės VII sulmuese Shqiptare.

Tė plagosur

1. Kadri Ismaili nė janar tė vitit 1945 nė Budrovc u plagos nė Kėllk. Me moshė ishte 14 vjeē.

2. Belul Sulejmani i lindur mė 15 janar 1923 u plagos mė 15 prill 1945 nė Sllavonska Pozhega nė kėmbė tė majtė. Plumbin e mbajtin nė kėmbė 15 vjet.

Tė keqtrajtuar

1. Mejdi Ahmet Bektashin nė dhjetor tė vitit 1944 e morėn nga shtėpia dhe tentuan tė likuidonin. E rrahėn, e torturuan dhe ia thyen krahun e djathtė. UDB`ja e mbajti 24 orė nė fshaitn Dobrosinė, por e shpėtoi serbi Zhiko i Prronit tė madh, i cili jeton nė stacionin hekurudhorė tė Preshevės.

Tė arratisur

1. Nijazi Xhemaili mė nėntor tė vitit 1944 iku nė Kroaci, mė vonė u arratis nė Amerikė dhe prej atje nė Turqi. Jeton nė Bursė.

2. Rexhep Rexhepi nė nėntor tė vitit 1944 iku nė Kroaci u arratis nė Amerikė, por edhe ky emigroi nė Turqi dhe jeton nė qytetin Bursė (Sipas kujtesės sė Belul Sylejmanit i lindur mė 15 janar 1923 nė fshatin Nasalcė dhe tė Sulejman Kamber Ademit i lindur mė 12 shtator 1919 nė fshatin Nasalcė, jeton nė Bujanoc qė nga viti 1964).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Tue Dec 08, 2009 11:25 pm

Lluēani

Tė likuiduar

1. Shefki Ramadinin nė vitin 1912, nė moshėn 23 vjeē, e morėn ushtar nė Bullgari dhe mbeti atje. Varri nuk i dihet.

2. Dehar Fejzullahu nė vitin 1912, nė moshėn 22 vjeē, e morėn ushtar nė Bullgari dhe mbeti atje. Varri nuk i dihet.

3. Sulejman Hisa nė vitin 1912 nė moshėn 19 vjeē e morėn ushtar nė Bullgari dhe mbeti atje. Varri nuk i dihet.

4. Dehar Isenin e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944 nė moshėn 26 vjeē. Varri nuk i dihet. Besohet ta ketė likuiduar UDB`ja e Preshevės nė fushėn e Miratocit.

5. Ramadan Ahemitnė e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944 nė moshėn 30 vjeē. Varri nuk i dihet. Besohet ta ketė likuiduar UDB`ja e Preshevės nė fushėn e Miratocit bashkė me Dehar Isenin.

6. Zejadin Selimin mė 7 janar tė vitit 1945 e morėn dy policė serbė dhe rrugės pėr nė Bujanoc e likuiduan nė moshėn 29 vjeē. Varri nuk i dihet.

7. Fakri Limanin e likuiduan mė 22 janar 1945 nė fshatin Bushtran tė Preshevės, mė saktėsishtė midis Bushtranit dhe Brodosellcės, nė moshėn 24 vjeē. Varri nuk i dihet.

8. Xhelil Bajramin e likuiduan nė tetor tė vitit 1944 nė Prēinjė, nė moshėn 18 vjeē. Varri nuk i dihet.

9. Jonuz Limanin e likuiduan mė 7 janar 1945, nja 300m mbi fshatin Lluēan, te mullinjtė Binak, nė moshėn 30 vjeē.

10. Rexhep Amidi, 40 vjeē.

11. Sali Veseli, 19 vjeē.

12. Esat Bajram Ibrahimi, 39 vjeē.

13. Rashit Fejzullahu, 35 vjeē.

14. Kurtesh Murat Bajrami, 34 vjeē.

15. Sali Raqipi, 19 vjeē.
Shtatė personat e lartpėrmendur, nga numri 9 deri nė nurmin 15 u vranė tė Mullinjtė Binak, nja 300 m mbi Lluēan nga Brigada XVI. Nė kėtė grup ishte edhe Fehmi Jakupi, i cili i zgjidhi duartė, iku nga rreshti i personave qė i pushkatuan dhe shpėtoi.

16. Musa Selimin e likuiduan nė shkurt tė vitit 1945 nė fshatin Lluēan, nė moshėn 27 vjeē.

17. Shain Selimi (babai i Musa Selimit) vdiq nga torturat e partizanėve sllavokomunistė nė shkurtė tė vitit 1945 nė fshatin Lluēan, nė moshėn 66 vjeē.

18. Lutfi Selimin (djalė i Shainit dhe vėlla i Musa Selimit) e vranė mė 1945 nė Llojan nė moshėn 40 vjeē.

19. Faik Jakupin e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944 nė Bujanoc nė moshėn 41 vjeē.

20. Mejreme Mehmetin nga lagja Dikullarė e vranė nė shtator tė vitit 1944 nė Lluēan nė moshėn 8 vjeēe.

Tė plagosur

1. Nexhibe Demirin e plagosėn nė gusht tė vitit 1944 nė Lluēan te lumi i Tintarit nė moshėn 48 vjeēe.

2. Barije Demirin e plagosėn nė moshėn 30 vjeē.

3. Merheme Demirin e plagosėn nė moshėn 35 vjeēe ( Tė trija u plagosėn nė Lluēan) (Sipas kujtesės sė Isuf Isufit, i lindur mė 15 maj 1930 nė fshatin Lluēan ku edhe jeton dhe sipas kujtesės sė Elmije Sabedinit, e lindur mė 3 mars 1929 nė fshatin Tėrnoc, e cila flet pėr tė plagosurit nga serbosllavėt).

Turija

Tė likuiduar

1. Murat Halitit i humbi gjurma nė Jemen, ku mė 1913 e kishte dėrguar Turqia. Me moshė ishte 22 vjeē. Varri nuk i dihet.

2. Shukri Ahmetin e likuiduan forcat e PSKēK`sė nė tetor tė vitit 1944, nė moshėn 24 vjeē. Varri nuk i dihet.

3. Evzi Mehmetin e likuiduan nė gusht tė vitit 1944 nė Lluēan, buzė lumit Moravė, nė moshėn 20 vjeē. Varri nuk i dihet (Sipas kujtesės sė Sadulla Ebibit, i lindur mė 12 korrik 1898 nė fshatin Turi tė rrethit tė Bujanocit.

Breznica

Tė likuiduar

1. Vesel Sejdiun e likuiduan nė prill tė vitit 1945 nė plevicėn e vet. E vrau OZN`ja nė moshėn 70 vjeē. Varri nuk i dihet.

2. Hasan Ruhanin e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944 nė vendin e quajtur Ushi, nė moshėn 40 vjeē.

3. Adem Jonuzin e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944 nė vendin e quajtur Ushi nė moshėn 50 vjeē.

4. Emin Emerllahun e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944, nė Ushi nė moshėn 45 vjeē.

5. Musli Zenėn e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944, nė Ushi nė moshėn 36 vjeē.

6. Asllan Abazin e likuiduan nė nėntor tė vitit 1944 nė Ushi nė moshėn 51 vjeē.

Vrasja e Osman Shabani Sylejmanit

Mė 1996 nga Bujanoci pėr nė Klenikė u nis me mikrobusin e vet "Mercedes" taksisti Osman Shaban Sylejmani dhe nuk u kthye mė. Rrugės nė ēekliēki Zabel, atė e vrau mizorisht serbi Nebojsha Jovanoviq.
Nebojsha shtiu dy herė me armė zjarri nė kokėn e Osmanit. Kur vėrejti se Osmani ishte ende gjallė, ai ra disa herė me dru nė kokė. Tė nesėrmen mė 2 shkurt 1996, krimineli Nebojsha pėr t`i zhdukur gjurmet e krimit, mori dy litra naftė, letra dhe dru dhe e ndezi kufomėn e Osmanit. Meqė kufoma ishte ngrirė, ajo u dogj sapak nė anėn e majtė, ai mblodhi sėrish krėnde e dru dhe e mbuloi kufomėn, duke vjedhur unazėn, orėn e dorės, kėpucėt dhe mikrobusin.
Familja e Osmanit vuri nė dijeni organet pėr zhdukjen e tij. Krimineli Nebojsha Jovanoviq, i lindur mė 11 tetor 1973 nė fshatin Sejac, komuna e Bujanocit, u kap dhe u hodh nė gjyq. Para gjyqit tė Vranjės mė 14 maj 1996 dhe 17 maj 1996 katili Nebojsha jo vetėm qė nuk u pendua, por tregoi fytyrėn e kriminelit dhe gjakpirėsit tė vėrtetė: ai deklaroi se Osmanin nuk e ka njohur fare dhe se me tė nuk ka pasur asnjė ngatėrresė, porse e kishte vrarė nga qejfi pėr tė vrarė shqiptarė, se ai nga 20 vjet burg tė dėnimit nuk do ti mbante 20 ditė dhe se do tė dėrgonin nė Kosovė tek do tė vriste shqiptarė tė tjerė.

Tė plagosur

1. Habib Haliti u plagos mė 1944 nė Kozarnik, nė moshėn 32 vjeēare.

Tė burgosur

1. Lam Ruhani i njohur me emrin Lam Breznica i lindur mė 12 qershor 1912 u dėnua nė Nish mė 1948, nė gjyqin ushtarak me 10 vjet burg, pa tė drejta qytetare 3 vjet. I mbajta 5 vjet, thotė xha Lam Breznica, por mė shumė kam vuajtur nėn hetime se sa nė burg.

2. Saqip Ramė Zymberi i lindur mė 2 tetor 1950 u gjykua mė 8 dhjetor 1985 nė Vranjė dhe u dėnua 4 vjet burg, qė e vuajti nė Nish. U lirua mė 8 dhjetor 1989.

3. Imer Limani i lindur mė 18 shkurt 1965, u gjykua nė Vranjė dhe mė 27 nėntor 1990 u dėnua njė muaj burg.

4. Bajram Selmani, i lindur mė 26 maj 1989, u dėnua mė 8 gusht 1963 nė Vranjė me njė muaj burg.

5. Aqif Arifi i lindur mė 24 janar 1969 u gjykua nė Vranjė dhe u dėnua 3 muaj qė i vuajti gjithashtu nė Vranjė.

6. Ramiz Kadri Arifi, i lindur mė 9 shkurt 1955, u dėnua mė 27 maj 1969 me 5 muaj burg, qė i mbajti nė Vranjė, ku edhe u gjykua. Mė 25 mars 1983 Ramiz Arifi u dėnua pėr herė tė dytė me 7 vjet burg, qė e vuajti nė burgun e Nishit.

Breznica e poshtme


Tė burgosur

1. Sadik Avdil Sadiku prej vitit 1947 deri mė vitin 1950 ėshtė keqtrajtuar dhe burgosur disa herė nga tre-katėr muaj nga pushteti i atėhershėm sllavokomunist.

Pribovci

Tė likuiduar

1. Ali Nezir Sadiku nė moshėn 23 vjeē u likuidua mė 1914 nė Simitli tė Bullgarisė. Varri nuk i dihet.

2. Shefki Ali Sadiku u likuidua nė maj tė vitit 1945 nė Ferizaj. Mė vonė Shefkiut ia likuiduan edhe djalin nė moshėn 31 vjeē.

3. Hysen Fejzulla Sylaj nė moshėn 20 vjeē qe i likuiduar nė vitin 1946 nė ushtri. Varri nuk i dihet.

Tė vrarė

1. Shaip Tahir Murati u vra nė shtator tė vitit 1943 te Prroni i keq nė fshatin Qestelinė, nė moshėn 16 vjeē.

2. Hasan Ali Fetahu, i lindur mė 1918 u likuidua nė gusht tė vitit 1944 nė Novosellė, nė moshėn 26 vjeē.

3. Adem Ramiz Demiri i lindur mė 1922 u likuidua nė nėntor tė vitit 1944 nė fshatin Laēiē.

4. Hal Murat Tahiri, i lindur mė 1918 nė nėntor tė vitit 1944 u plagos rėndė nė Gjilan dhe rrugės pėr nė shtėpi vdiq.

5. Ramadan Mahmut Sherifi, i lindur mė 1917 nė nėntor tė vitit 1944 pasi u plagos , vdiq rrugės pėr nė shtėpi.

Tė plagosur

1. Hasan Nezir Sadiku i lindur mė 1902 u plagos nė korrik tė vitit 1944 afėr fshatit Sedllarė. Me moshė ishte 42 vjeē.

Tė burgosur

1. Shefki Habib Sulejmani i lindur mė 1957 u burgos mė 1981 dhe gjyqi ushtarak nė Lubjanė e dėnoi 5 vjet burg. Me moshė ishte 24 vjeē (Sipas kujtesės sė Ramadan Ismailit, i lindur mė 12 gusht 1928 nė fshatin Priboc, jeton nė Bujanoc qė nga viti 1963).

Dobrosina

Tė likuiduar

1. Liman Asan Emini u likuidua mė 1912 nė Selanik nė moshėn 22 vjeēare. Varri nuk i dihet.

2. Sulejman Saliu u likuidua mė 1912 nė Mishė, nė moshėn 23 vjeē. Varri nuk i dihet.

3. Latif Ademi u likuidua mė 1912 te Kodra e Ligit tė madh duke ikur pėr nė Shkup. Me moshė ishte 24 vjeē. Varri nuk i dihet.

4. Hamdi Sulejman Hajdari u likuidua nė nėntor tė vitit 1944 te Balli Tėrahan nė moshėn 28 vjeē.

5. Rexhep Sulejman Hajdari u likuidua nė nėntor tė vitit 1944 te Balli Tėrahan, nė moshėn 26 vjeē.
Kėta dy vėllezėr i vranė pjesėtarėt e brigadės XVI, komandant i sė cilės ishte Bllazha Jovanoviqi.

6. Nuhi Liman Shaqiri u likuidua nė tetor tė vitit 1944 te fshati Levesovė, nė moshėn 45 vjeē.

7. Muharrem Shaban Iseni, i lindur mė 1922, u likuidua nė tetor tė vitit 1944 nė tė hyrė nė Bujanoc, nė moshėn 22 vjeē.

8. Bajram Isuf Bajrami u likuidua nė tetor tė vitit 1944 nė tė hyrė nė Bujanoc, nė moshėn 45 vjeē.

9. Ismail Halil Rexhepi u likuidua nė tetor tė vitit 1944 nė fshatin Nasalcė nė moshėn 50 vjeē.

10. Dalip Lim Bajrami i lindur mė 1926 u likuidua nė janar tė vitit 1945 afėr Gllovcit nė Drenicė nė moshėn 19 vjeē.

11. Tahir Adem Aliu u likuidua nė prill tė vitit 1941 te Molla e Kuqe, nė moshėn 50 vjeē.

Tė plagosur

1. Sulejman Liman Shaqiri u plagos nė tetor tė vitit 1944 nė fshatin Osllarė, nė moshėn 48 vjeē. Lam Breznica

Tė burgosur

1. Ukshin Shaban Neziri nė janar tė vitit 1945 u dėnua nė Nish me 20 vjet burg. Vdiq prej torturave fizike nė burgun e Nishit, nė moshėn 49 vjeēare.

2. Fadil Mustafė Rexhepi u burgos mė 1987 dhe u dėnua 6 vjet burg nė gjyqin ushtarak te Beogradit. Njė vjet burg e vuajti nė Beograd kurse 4 vite nė Valevė (Sipas kujtesės sė Elmi Sylejmanit i lindur mė 2 gusht 1922 nė fshatin Dobrosinė, jeton nė Bujanoc qė nga viti 1970 dhe te Bajram Hasanit, i lindur mė 15 mars 1937 nė fshatin Dobrosinė, jeton nė Bujanoc qė nga viti 1965).

Tė plagosur nė frontin e Sremit

1. Evzi Ibrahim Bediu i lindur mė 1922, u plagos nė prill tė vitit 1945 nė Shid, fronti i Sremit, nė moshėn 23 vjeē.

Letovica


Tė likuiduar

1. Ferat Rrahim Rrustemi u likuidua mė 1916 nė Kėrēovė, nė moshėn 25 vjeē. Varri nuk i dihet.

2. Ahmet Latifi u likuidua mė 1916 nė Kėrēovė, nė moshėn 24 vjeē. Varri nuk i dihet.

3. Durak Halimi u likuidua mė 1916 nė Kėrēovė, nė moshėn 23 vje4. Varri nuk i dihet.

4. Ismail Veli Ismaili u likuidua nė janar tė vitit 1944 nė Konēul nė moshėn 25 vjeē.

5. Musa Ibrahim Sinani u likuidua nė janar tė vitit 1944 nė Miratoc nė moshėn 19 vjeē.

6. Ramadan Selman Zymberi u likuidua nė janar tė vitit 1944 nė Vranjė nė moshėn 50 vjeē.

7. Ramadan Idriz Idrizi u likuidua nė janar tė vitit 1944 nė Vranjė nė moshėn 51 vjeē.

8. Ilmi Jahi Fetahu u likuidua nė tetor tė vitit 1944 nė fshatin Raincė, nė moshėn 20 vjeē.

9. Beqir Sulejman Beqiri, u bra nga mina nė shtator tė vitit 1944 nė fshatin Lluēan, nė moshėn 17 vjeē.

Tė rėnė nė frontin e Sremit

1. Shefki Osman Latifi u likuidua nė prill tė vitit 1944 nė Shid, fronti i Sremit, nė moshėn 20 vjeē.

Tė burgosur

1. Bejtualla Mustafė Memeti nė maj tė vititi 1945 u dėnua nė Vranjė me 20 vjet burg. Burgun e mbajti nė Nish (12 vjet). Me moshė ishte 30 vjeē.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Thu Dec 10, 2009 3:47 pm

Shqiptarėt marshojnė drejt vdekjes – Tivarit (fundmars 1945)

Masakra E Tivarit - 1 Prill 1945
Shpalime historike *

SI NDODHI MASAKRA E TIVARIT - MĖ 1 PRILL 19145 ?!

Mobilizimi i dhunshėm i shqiptarėve...dhe ripushtimi i Kosovės...,nga ushtria e UNĒJ-sė,

nė janar – prill 1945



Shkruan: Sheradin BERISHA



____________________________________

Krijimi i formacioneve partizane nė Kosovė nė vitet 1943-1944

Pas kapitullimit tė Italisė fashiste (shtator 1943) Shtabi Suprem i UNĒJ-sė shtoi aktivitetin e saj ushtarak, nė formimin e sa mė shumė formacioneve tė armatosura nė Kosovė dhe nė viset tjera etnike shqiptare. Pėr kėtė qėllim mė 9.IX.1943 SHK i UNĒJ-sė pėr Kosovė e Metohi lėshoi njė thirrje, ku kėrkohej qė popujt e kėsaj krahine (e veēanėrisht populli shqiptar) tė radhiten nė njėsitė partizane, pėr tė luftuar kundėr ushtrisė naziste gjermane e bullgare. Prej shtatorit 1943 (dhe mė herėt) e deri nė nėntor 1944 nė Kosovė..., u formuan njėsite tė shumta tė UNĒJ-sė, duke filluar nga ēetat, aradhat, batalionet e deri nė brigada. Kėshtu brenda kėsaj periudhe u formuan: Aradha Nacional-Ēlirimtare Partizane (ANĒP) e Kosovės dhe Metohisė (22.X.1943); ANĒP e Shalės (gusht 1944); ANĒP e Rakoshit (nė fillim tė tetorit 1944);ANĒP e Drenicės (nga mesi i muajit tetor 1944); ANĒP” Curri-Rexhepi” (e formuar nga Aradha ”Perlat Rexhepi” e UNĒ tė Shqipėrisė dhe aradha ”Bajram Curri” e UNĒJ-sė pėr Kosovė e Metohi (12.I.1944); ANĒP e Ibrit (4.XI.1944); ANĒP e Kosmetit (7.XI.1944); ndėrkaq nė nėntor 1943 u formuan Ēeta Partizane e Krajės dhe e Tuzit; mė 13.IV.1944 - Ēeta e Kosovės; mė 16.IX.1943) Ēeta e Lumės, e Hasit dhe Batalioni i Parė kosovar ”Ramiz Sadiku”; nė fund tė tetorit 1943 – Batalioni ”Boris Vukmiroviq” dhe Batalioni i Parė i Dibrės ”Nazmi Rushiti”; mė 21.XI.1943 Batalioni i Parė dhe mė 29.XII.1943 Batalioni i Dytė kosovar; nė gjysmėn e majit 1944 Batalioni ”Kosova”; nė fund tė majit 1944 Batalioni Sulmues i Kosmetit; mė 28.IX.1944 Batalioni Partizan ”Meto Bajraktari etj.1

Po kėshtu deri nė dhjetor 1944 u formuan edhe 8 Brigada, si: Mė 24 qershor 1944 nė fshatin Zbazhdi (afėr Strugės) u formua Brigada I-rė e UNĒ pėr “Kosovė e Metohi”, nga luftėtarėt e Brigadės sė I-rė Kosovare-Maqedone, me 3 batalione dhe 1 ēetė pėrcjellėse. Mė 9 shtator 1944 nė fshatin Lilanc afėr Bujanocit, u formua Brigada II e UNĒ-sė pėr KM-nė, me 4 batalione dhe 450 ushtarė. Mė 16 shtator 1944 nė rajonin e Vranjės,u formua Brigada III e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 3 batalione. Mė 13 tetor 1944 nė Krumė tė Hasit u formua Brigada IV e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 2 batalione dhe 400 ushtarė. Mė 24 shtator 1944, nė fshatin Tullar u formua Brigada V e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 4 batalione. Mė 13 dhjetor 1944, u formua Brigada VI e UNĒ-sė pėr KM-nė. Mė 11 nėntor 1944 nė Gjakovė u formua Brigada VII e UNĒ-sė pėr KM-nė, e cila mė vonė u shpall si brigadė sulmuese. Mė 20 dhjetor 1944 nė fshatin Ramno tė Preshevės u formua Brigada e VIII e UNĒ-sė pėr KM-nė - me 3 batalione. Po nė dhjetor tė atij viti u formua edhe Brigada e Korpusit tė Mbrojtjes Popullore tė Jugosllavisė pėr KM-nė.2

Kėto formacione partizane edhe pse u formuan nė gjeografinė etnike shqiptare, ngjarjet e mėvonshme do tė dėshmojnė se ato, nuk u formuan pėr tė mirėn e shqiptarėve.

Synimet e Shtabit Suprem tė UNĒJ-sė pėr ripushtimin e Kosovės

Nė gjysmėn e dytė tė vitit 1944, derisa forcat aleate (amerikane-angleze-ruse...) pėrparonin nė tė gjitha frontet e luftės kundėr ushtrisė hitleriane, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė duke i shfrytėzuar rrethanat e krijuara, nė fillim tė shtatorit tė atij viti Shtabin Kryesor tė UNĒJ-sė pėr “Kosovė e Metohi”e degradoi nė Shtab Opertativ dhe me 14 shtator ia nėnshtroi Shtabit Kryesor tė UNĒJ-sė pėr Sėrbi. Dhe pėr ēudi nė emėr tė Shtabit Operativ tė “Kosmetit” do tė nisin pėrgaditjet luftarake gjoja pėr ēlirimin e Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare, a nė tė vėrtet SHS i UNĒJ-sė kishte pėr synim ripushtimin e tyre.

Nė vjeshtėn e atij viti, Shtabi Suprem i UNĒJ-sė i drejtuar nga Josip Broz Tito, nė emėr tė internacionalizmit, do tė bėjė marrėveshje me ushtrinė e kuqe ruse, mė pastaj me forcat bullgare dhe mė 2 shtator 1944 edhe me SHP tė UNĒ tė Shqipėrisė, pėr tė zhvilluar operacione tė pėrbashkėta ushtarake kundėr forcave gjermane nė Jugosllavi... Derisa ushtria gjermane tėrhiqej nga shumė fronte tė luftės, ideja e Shtabit Suprem tė ushtrisė gjermane pėr forcimin e vijės sė frontit nė Ballkan, u bė e parealizueshme dhe nė kėto rrethana armata ”E” gjermane e cila ishte e dislokuar nė Greqi, mori urdhėrin qė tė tėrhiqet nga ky rajon. Tėrheqjen do ta bėjė nėpėr Maqedoni, Kosovė dhe Sangjak, pėr tė kaluar mandej nė Mal tė Zi, Bosnjė e Hercegovinė nė drejtim tė veriut. Armata ”E” pėr ēudi nuk u pengua, (pėrkundėr propagandės sė bėrė nga strategėt e UNĒJ-sė), por kaloi me shumė pak humbje nė veri - perėndim tė Jugosllavisė, ndėrkohė qė luftimet mė tė ashpra nė Kosovė brigadat sllavokomuniste, do t“i zhvillojnė gjoja “kundėr forcave tė Mbrojtjes Kombėtare tė Shqipėrisė Etnike dhe bandave shqiptare qė po mbretėrojnė nė Kosovė..!!!”3



Binomi antishqiptar Rankoviq - Tito

Pėr tė argumentuar kėtė qėndrim, po i referohemi letrės sė Miladin Popoviqit, tė cilėn nė emėr tė KK tė PKJ-sė ua dėrgoi tė gjithė komisarėve politikė nė Kosovė. Nė letėr ndėr tė tjera M.Popoviq shkruan: ”Edhe pse Kosovė-Metohia janė pa pushtues, ne nuk sundojmė nė gjithė terrenin. Pengesa janė bandat e armatosura qė pėrhapin shovinizėm. Tash kemi detyrė tė patjetėrsueshme spastrimin e Kosovės dhe tė Metohisė nga kėto banda. Bandat duhet likuiduar energjikisht dhe pa mėshirė. Tokat e atyre qė nuk dorėzohen deri nė afatin e caktuar do tė konsiderohen tė shtetit e kėtė (konfiskim – vėrejtja ime Sh.B) do ta bėjnė shtabet (e UNĒJ-sė-vėrejtja ime Sh.B). Nė fshatrat qė ėshtė bėrė rezistencė duhet gjetur organizatorėt dhe duhet dorėzuar gjyqit ushtarak, qė do t“i gjykojė menjėherė e fshatarėt t“i ēarmatosė...” 4

Sipas marrėveshjes UNĒJ-UNĒSH, nė fillim tė tetorit 1944 nė Kosovė do tė futen Brigadat III dhe V tė Korparmatės sė I-rė tė UNĒ tė Shqipėrisė. Mė 17 tetor 1944 edhe Armata II bullgare u nis pėr Kosovė, ndėrkohė qė atje (Kosovė) dhe nė viset tjera etnike shqiptare nė Maqedoni dhe Mal tė Zi, i kishin pėrfunduar pėrgaditjet pėr ofensivė, njėsitet e Korpusit tė 13-tė tė UNĒJ-sė (Divizioni i 22-tė, i 24-tė, i 25-tė dhe i 46-tė serb), Divizioni i 41-tė maqedon, brigada e 9-tė malazeze dhe tė gjitha brigadat e UNĒJ-sė pėr “Kosovė e Metohi”. Operacionet ushtarake tė kėtyre forcave, filluan ofensivėn pushtuese nė tri drejtime: 1.Kurshumli – Pėrpallac – Podujevė - Prishtinė; 2.Lebanė – Medvegjė - Prishtinė; dhe 3. Bujanoc - Gjilan-Prishtinė.5

Barbarizmi i UNĒJ-sė kundėr popullit shqiptarė

Gjatė kėtyre operacineve tė pėrgjakshme kėto forca kryen krime mė tė shėmtuara qė njeh historia e njerėzimit, ndaj popullatės shqiptare, si dhe konfiskuan, plaēkitėn, dogjėn e shkatėrruan pamėshirshėm pronat e tyre.

Gjatė kėsaj periudhe janė vrarė e masakruar nė mėnyrat mė mizore 47.300 shqiptarė. Kėshtu nė:,


1. Gjilanė janė vararė 7854 veta,

Prishtine 3.675
Drenicė 4.820
Mitrovicė,1.970
Pejė 3.540,
Ferizaj 1.260,
Podujevė 1.670,
Prizren 1.200,
Gjakove 800,
Rahovec 750,
Suharekė 420,
Dragash 500,
Preshevė 690,
14. Shkup 1.450 (vetėm nė Bllacė tė Shkupit u masakruan mbi 130 burra gra fėmijė e pleq!!!),

Kumanovė 780,
Tetovė 4100,
Gostivar 715,
Kėrcovė 490,
19Sangjak (Jeni Pazar) 1.410,

Tutin 900,ne
Bihor 3820,
Plavė e Guci 710,
Ulqin 515 dhe
24. Tivarė e Dalmaci 2.600 shqiptarė.

Nė kėtė situatė e tėrė pasuria e shqiptarėve tė vrarė ishte konfiskuar, asgjėsuar ose ishte plaēkitur nga kolonistėt serb, qė qenė kthyer sipas direktivave tė Byrosė politike tė KQ tė PKJ-sė.6

Mobilizimi i dhunshėm i shqiptarėve dhe Kryengritja e Drenicės

(janar-shkurt-1945)

Derisa Brigadat e UNĒSH-sė marshuan drejt Sanxhakut, (me urdhėresėn e Shtabit Operativ te Kosmetit (2.12.1944) tė miratuar edhe nga Shtabi Kryesor i UNĒ tė Serbisė), tė gjitha brigadat e UNĒJ-sė nė Kosovė morėn detyra konkrete pėr ēarmatosjen…e popullatės shqiptare, nė emėr tė gjoja ”spastrimi tė terenit nga bandat kriminale shqiptare”. Kjo urdhėresė vinte si pėrgjigje nė konfirmimet e Shtabit tė Divizionit 46 tė Serbisė, ku thuhet, se :”Shqiptarėt e Drenicės e gjetiu...masovikisht po u bashkohen Brigadave tė Shqipėrisė dhe jo atyre tė UNĒJ-sė”. Ndėrkohė, pėr t“i realizuar me lehtė synimet e saj, udhėheqja jugosllave, fillon urgjentisht organizimin mobilizues tė brigadave tė “Kosmetit” pėr nė Frontin e Sremit. Ndonėse qendra e rezistencės shqiptare nė gjysmėn e dytė tė dhjetorit 1944 u pėrqėndrua nė Drenicėn heroike, Shtabi Operativ i „kosmetit“ urdhėroi komandėn e vendit nė Skenderaj tė iniconte formimin e njė brigade tė autorizuar pėr mobilizimin ushtarak me ”vullnet” tė mashkujve tė aftė pėr luftė (pėr nė front tė Sremit) dhe me pas t“i bashkohet Brigades VII tė „kosmetit“, qė komandohej nga Shaban Haxhia.

Nė mbledhjen themeluese tė kėsaj brigade (mė 6 dhjetor 1944) ku mori pjesė edhe kryetari i Rrethit Hilmi Zariqi me tė gjithė parinė e vendit (shumica prej tyre ish-veprimtarė politikė e ushtarak tė Lidhjes sė II-tė tė Prizrenit) dhe pėr komandat tė brigadės u emrua Shaban Palluzha nga Llausha. Nė pėrbėrjen e shtabit Shaban Palluzha pėrfshiu shumė personalitete tė Drenicės, si: Imer Fazliun, Isa Zymerin nga Prekazi, Ramė Sejdiun nga Llausha, Bajram e Miftar Bajraktarin tė Llaushės, Mulla Ibrahimin tė Hasanprishtinės, Mulla Ilazin tė Burojės, Rexhep Gjelin tė Likoshanit, Azem Aruqin tė Makėrmalit, Beqė Ēubrelin, Jetullah Muharremin tė Rrezallės, Sadik Zenelin, Feriz Bojiqin, Zeqir e Sadik Lutanin tė Turiēecit, Shaban e Rifat Kotorrin, Hazir Gjakjen nga Akrashtica e Artakollit, Istref Temėn e shumė tė tjerė.7

Nė Brigadėn e Drenicės qė quhej Brigada e ”Shaban Palluzhės” populli shihte shpresėn pėr tė parandaluar masakrat serbe mbi popullsinė e Drenicės dhe tė rrethinės. Kjo Brigadė kishte shtatė batalione dhe fillimisht numri i luftėtarėve arrinte nga 500 deri nė 700 veta, tė cilėt pėrbėnin elitėn komanduese dhe tė luftėtarėve tė Brigadės.

Nga fillimi i janarit 1945 Shtabi Operativ i “Kosmetit”, urdhėroi Shtabin e Brigadės sė Shaban Palluzhės, tė lėshonte Denicėn dhe tė nisej nė drejtim tė Podujevės, ku duhet tė bashkohej me Brigadėn e VII tė “Kosmetit”, pėr tė vazhduar rrugėn pėr nė Sėrbi (Kurshumli - Banjė e Kurshumlisė – Prokuple - Srem). Udhėheqja mė e lartė politike dhe ushtarake serbo(jugo)sllave, krahas qėllimit pėr largimin e Brigadės sė Shaban Palluzhės nga Kosova, kishin planifikuar edhe nxitjen e incidenteve pėr tė gjetur si pretekst intervenimin ushtarak kundėr forcave tė rezistencės sė armatosur shqiptare.

KNOJ-i pėr Kosovė nė emėr tė spastrimit tė terenit nga “bandat shqiptare...” veēanėrisht nė rajonin e Drenicės, ndėrmorri njė operacion tė gjerė ushtarak kundėr popullatės sė pafajshme shqiptare. Nė kėto operacione antishqiptare morėn pjesė:

1. Brigadat I-VI tė kosmetit, tė cilat pėrbėnin Divizionin 52 tė UJ-sė;

2. Forcat e Divizionit 24, 26, 44 dhe 46 tė Serbisė;

3. Divizionet 41 dhe 50 tė Maqedonisė;

4. Brigadat e Malit tė Zi (brigada e I-rė e Bokės dhe brigada e VI) 8 dhe

5. Repartet speciale tė OZN-ės tė drejtuara nga famėkeqi Spasoje Gjakoviq.*

Shtabi i Brigadės sė Drenicės largimin nga Kosova nė njėrėn anė do ta kushtėzojė me ndėrprerjen e vrasjeve dhe tė plaēkitjeve mbi popullsinė civile nga ana e ushtarėve jugosllavė, ndėrkohė qė nė anėn tjetėr vuri lidhje me personalitetet dhe me grupet e arratisura nė Dukagjin, nė Shalė tė Bajgorės dhe nė Kosovėn Lindore, me qėllim tė konsolidimit tė radhėve pėr njė ballafaqim tė mundshėm ushtarak me pushtuesit jugosllavė. Nga mesi i janarit 1945 pėrfaqėsuesit e Shtabit Operativ tė Kosmetit: Fadil Hoxha dhe Kėrsta Filipoviq ”Grofi”, i garantuan Shaban Palluzhės se do tė plotėsohen tė gjitha kėrkesat e shtruara dhe e urdhėruan ta lėshonte Drenicėn dhe t“i bashkohet Brigadės VII tė Kosovės9, qė ishte nisur pėr nė Sremė tė Serbisė. Largimi i Brigadės sė Shaban Palluzhės nga Drenica deri nė Podujevė zgjati katėr ditė. Duke kaluar nėpėr Artakoll, fshatra tė Vushtrrisė, tė Permalinės dhe tė Llapit, njėsive tė Brigadės iu bashkuan rreth 3.500 veta, tė cilėt ndiheshin tė rrezikuar nga ushtria jugosllave. Brigada e VII e “Kosmetit” (tė cilės ishte planifikuar t“i bashkohet Brigada e Drenicės) sipas urdhėrit 151/45 (pa datė) tė lėshuar nga Shtabi Operativ i “Kosmetit”, ishte planifikuar qė e ndarė nė tri grupe (eshallone), tė marshojnė 9.500 veta pėr nė Frontin e Sremit (nė dokumentat ushtarake evidentohen vetėm 7.500 tė mobilizuar!!).

1. Eshaloni i parė me 3.300 veta, do tė niset mė 21.01.1945, nė krye me Qamil Brovinėn;

2. Eshaloni i dytė me 3.100 veta, do tė niset mė 22.01.1945, nė krye me Shaban Haxhin;

3. Eshaloni i tretė me 3.100 veta, do tė niset mė 25.01.1945, nė krye me Miqa Mijushkoviqin.

Kėto eshallone do tė udhėtojnė kėmbė prej Podujevės deri nė Kurshumli. Edhe brigadat VI dhe VIII tė “kosmetit” me 9.000 shqiptarė, do tė ndahen nė dy eshalone sikurse mė poshtė:

1. Eshaloni i parė me 4.300 veta do tė niset mė 20.01.1945 nė krye me major Popoviqin dhe kapiten Vllado Simiqin.

2.Eshaloni i dytė me 4.700 veta do tė niset mė 21.01.1945 nė krye me Glisho Sharanoviqin dhe Sllobodan Filipoviqin (nė dokumentet ushtarake evidentohen vetėm 3.100 veta /vėrejtja ime Sh.B !!). Kėto eshalone, pasi do tė udhėtojnė kėmbė nė rrugėn: Gjilan - Bujanovc, nga Ristovci do tė vazhdojnė rrugėn me tren pėr nė Srem. Pėr kėtė rrugėtim tė brigadave kosovare, Shtabi i Divizionit 46 serb mė 17.01.1945 do tė lėshojė njė dokument (urdhėr) sekret, nė tė cilin do t“i njoftonte brigadat e veta 25, 26 dhe 27 tė dislokuara nė Kosovė, pėr udhėtimin e njėsive shqiptare tė Brigadės VII, nė rrugėn Podujevė - Kurshumli... dhe u theksonte se nė ato njėsi konsiderohet se ka shumė dezertorė dhe kriminelė tė njemendėt, ndaj u urdhėruan qė t“u vihej roje pėrgjatė rrugės (nė tė dy anėt e Grykės sė Llapit) nė mėnyrė qė tė pengojnė dezertimin e tyre.10

Kryengritja e Drenicės

Qėndresa dhe rėnja heroike e Shaban Palluzhės e Mehmet Gradicės

Derisa makineria ushtarake jugosllave vriste popullsinė e pafajshme shqiptare gjithandej Kosovės11, sipas kujtimeve tė martires shkodrane Marije Shllaku, shtabi i Brigadės sė Drenicės, mė 21 janar 1945 nė Gryk tė Llapit, mbajti njė mbledhje, nė tė cilėn ishin ftuar rreth 100 personalitete shqiptare tė arratisur (nė mesin e tyre ishin edhe Prof.Ymer Berisha dhe Ukė Sadiku) pėr tė vendosur, lidhur me shkuarjen apo mosshkuarjen e Brigadės nga Kosova dhe pėr kahet qė duhet tė mirrte Lėvizja e Rezistencės Shqiptare. Nė shenimet e saj (pėr kėtė mbledhje) Marije Shllaku saktėsoi: ”Bėmė njė bisedė paria, pėr gjendjen e ngushtė qė na paraqitej, tė vdesim dhe tė mos biem nėn Serbi: edhe nė paqim mundėsi tė shpėtojmė pa luftė. Nė qoftėse jo, tė ēohemi tė gjithė dhe tė mbrojmė, por tė mos e lėshojmė Kosovėn”.12

Nė njė takim tė fundit, tė mbajtur mė 23.01.1945 nė Gllamnik, nė mes Shaban Palluzhės dhe pėrfaqėsuesit tė Shtabit Operativ tė“Kosmetit”: Ismet Shaqirit, kėtij tė fundit iu kumtua kundėrshtimi i shkuarjes sė Brigadės pėr nė Srem (Serbi), pėr shkak tė vrasjeve dhe masakrimeve tė popullsisė shqiptare qė kryenin brigadat jugosllave anė e kėndė Kosovės.

Pas dėshtimit tė bisedimeve, Shtabi i Brigada sė Drenicės mė 23 janar 1945 i bėri pėrgatitjet e mundshme pėr daljen nga rrethimi i shumėfisht i ushtrisė jugosllave me humbje sa mė tė vogla. Mė 24 janar 1945 brigada la Grykėn e Llapit dhe marshoi drejtė djepit tė qėndresės shqiptare-Drenicės. Fillimisht Brigada dislokohet pėrreth Gllamnikut ndėrsa Shtabi i saj vendoset nė Gllamnik. Nė orėn 16 tė asaj dite, gjatė marshimit tė Brigadės nga Gllamniku nė drejtim tė Barilevės pėr tė depėrtuar nė malet e Qiqavicės, komandanti i Shtabit Operativ tė Kosmetit, Fadil Hoxha, urdhėroi njėsitė e veta tė shtinin 14 predha topi 13 nė mesin e ushtarėve tė Brigadės sė Drenicės. Mirėpo, luftėtarėt e brigadės u mbrojtėn me sukses nga sulmet e tilla dhe pa kurrfarėė humbjesh vazhduan rrugėn. Ndeshja e parė ballore e Brigadės me Ushtrinė pushtuese jugosllave ndodhi mė 25 janar 1945, nė Artakoll. Ndonėse mė 26 janar Shaban Palluzha me 500-700 luftėtarė besnikė, deperton nė Drenicėn qėndrore, pjesa tjetėr e luftėtarėve qė vinin nga Llapi, Permalina, Artakolli... u shkėputėn (nga brigada) pėr tė depėrtuar nė Shalė tė Bajgorės e gjetiu, me qėllim tė organizimit tė rezistencės nė ato rrethe.

Nga luftimet e pėrgjakshme deri me 31.01.19145 krijohet njė “Zonė e Lirė” nė tė cilėn do tė pėrfshihen 20 fshatra tė Drenicės, si: Tėrsteniku, Bajica, Palluzha, Shtutica, Dashevci, Mikushnica, Luboveci, Oshlani, Obria e Epėrme, Obria e Poshtme, Aēareva, Obiliqi i Epėrm, Obiliqi i Poshtėm, Krushevica dhe disa fshatra pėrreth. Gjatė kėtyre betejave Brigada e Shaban Palluzhės ka shpartalluar disa njėsi serbo-malazeze si dhe 1/3 e Brigadės 25 serbe. Brigadat jugosllave, nė kuadėr tė tė cilave ishin mobilizuar mbi 40 mijė ushtarė, ato ditė morėn urdhėr qė tė shkatėrrohen tėrėsisht me artileri tė rėndė, tė gjitha fshatrat e fortifikuara e qė bėjnė rezistencė tė armatosur. Nė zbatim tė kėtij urdhėri u dogjėn e u rrėnuan me tokė fshatrat: Tėrstenik, Obria e Epėrme, Obria e Poshtme, Plluzhina, Tica, Likoci ,Rezalla, Palluzha, Krushevci dhe Dashevci, ndėrsa pjesėrisht u rrėnuan: Polaci, Kozhica, Prelloci, Gradica dhe disa lagje nga fshatrat tjera.

Gjatė kėtyre operacioneve kėto urdhėra nuk do t“i zbatoi “Batalioni i Rinisė” i cili drejtohej nga Isuf Ibrahimi, e ku ishin tė gjithė shqiptarė. Ky batalion me 1 shkurt 1945 (pėr tė mos u vrarė vėlla me vėlla) do ta lėshoi frontin e hapur nė Prekaz, Klinė e Mesme, Klinė e Epėrme nė drejtim tė fshatit Polac. Pėr kėtė dezertim, Gjyqi Ushtarak i SHO tė Kosmetit, tė kryesuar nga Fadil Hoxha, mė 25 prill 1945 do t“i dėnojė 5 veta me pushkatim dhe dy tė tjerė me nga 2 vjet burgim tė rėndė. Ata qė u denuan me pushkatim ishin:

1. Komandanti Isuf Ibrahimi nga Gjilani;

2. Xhafer Lladova nga Lladova;

3.Abdyl Hyseni,

4.Shaban Cernica dhe

5. Raif Halimi,qė tė tre nga Cėrnica.

Ekzekutimi i tyre u bė nė burgun e Pejės, ndėrsa nga pushkatimi shpėtoi vetėm Raif Halim - Cėrnica, i cili do t“i mbaj 18 vjet burg tė rėndė nėpėr kazametet famėkeqe tė regjimit komunist jugosllavė.

Mė 18 shkurt 1945, pas njė rezistence heroike, kur bashkėluftėtarėt e Sh.Palluzhės mbeten pa municione, veshmbathje e pa bukė, me urdhėr tė Mehmet Gradicės njė pjesė e madhe e tyre u shpėrnda pėr t“i shpėtuar vdekjes, ndėrsa rreth tyre do tė mbesin vetėm 70 - 100 luftėtarė. Natėn e 20/21 shkurtit 1945 Shaban Palluzha dhe Mehmet Gradica me njė efektiv luftėtarėsh prej 17-29 veta u gjetėn tė rrethuar nė Kullat e Fekė Zenunit nė Berzhenik. Mė kėtė rast dolėn nga rrethimi me luftė tė pakompromis, duke lėnė 6 ushtarė serb tė vrarė dhe njė tė plagosur. Nga aty gjatė ditės arritėn tė fortifikohen nė Kullat e Dvoranėve nė Tėrstenik me njė efektiv tė pėrgjithshėm prej 16-20 luftėtarėsh. Dhe natėn e 21/22 shkurtit 1945 kullat u gjetėn nė rrethim tė hekurt nga njėsitė e Divizionit 52 tė UJ-sė, tė udhėhequr nga Petar Brajoviq. Shaban Palluzha me bashkėluftėtarėt e tij me sukses i pėrballoi sulmet e kėmbsorisė duke vrarė disa ushtarė serb. Meqė pa ndihmėn e artilerisė sė rėndė, kulla nuk do tė pushtohet lehtė, u gjet renegati shqiptar Kadri Mehmeti nga Klina, i cili duke gjuajtur me top u shkatėrrua kulla dhe nga trarėt e saj u plagosėn pėr vdekje dy kreshnikėt: Shaban Palluzha dhe Mehmet Gradica. Zėvendėskomandanti i brigadės Rexhep Xheli, i ndihmuar nga pesė-gjashtė bashkėluftėtarė, me sukses shpėrthyen rrethimin dhe u tėrhoqėn duke i bartur Shaban Palluzhėn dhe Mehmet Gradicėn. Ata do tė vdesin mbi krahėt e bashkėluftėtarėve dhe kufomat e tyre do tė fshihen, pėr ta mbajtur kėshtu nėn ethe tė frikės ushtrinė pushtuese edhe pėr njė kohė te gjatė.14

Kryengritja e Drenicės u shua me gjak, por nė historinė tonė mbeti njė nga epopetė mė tė lavdishme tė saj, qė pėr gjeneratat e reja u bė burim frymėzimi deri nė epokėn e lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Vendosja e administrimit ushtarak nė Kosovė dhe mobilizimi dhunshėm i shqiptarėve nė mars 1945

Nė kohėn kur forcat jugosllave zhvillonin operacionet mė tė pėrgjakshme nė Drenicė, mė 8 shkurt 1945, komandanti suprem i UNĒJ-sė J.B.Tito me urdhėr tė veēantė nr.31 vendosi administrimin ushtarak nė Kosovė. Pėr kėtė vendim, Titoja mė 7 shkurt nė Beograd pati njė takim me ushtarakėt serb: Savo Dėrleviqin, Gjuro Medenicėn dhe Kėrsto Filipoviqin, tė cilėve ju foli pėr rolin qė duhet ta luante Administrimi Ushtarak nė Kosovė. Me kėtė urdhėr, i tėrė pushteti nė Kosovė do t“i kaloi njė grupi tė caktuar ushtarakėsh serbo-malazez, tė cilėt do tė ushtronin pushtetin politik, ekzekutiv dhe gjyqėsor. Me kėtė rast pasuan ndryshime nė tėrė strukturėn e kuadrove komandues. Nė krye tė pushtetit ushtarak, pėrkatėsisht tė Shtabit tė Ri Operativ u emrua ish-shefi i Armatės sė I-rė kolonel Savo Dėrleviq, duke e zavendėsuar Fadil Hoxhėn i cili mbeti zavendės i tij. Shef i Shtabit u emrua nėnkolonel Dushan Vukotiq (deri nė atė kohė ishte zėvendėskomandant i Divizionit 46 jugosllavė), shef i prapavijės u caktua Stevo Dobėrkoviq (i dėrguar nga shtabi qėndror i Sėrbisė), ndėrsa komisar politik u emrua nėnkoloneli Gjuro Medenica. Mė 10 shkurt 1945 kjo komandė bėri riorganizimin e tėrėsishėm tė ushtrisė duke formuar Divizionin e artilerisė, tė kalorėsisė, tė ndėrlidhjes, grupin operativ tė brigadave, Divizionin 46, 52 etj.15

Kjo makineri pushtuese ushtarake nė Kosovė, duke i marrė tė gjitha masat pėr "spastrimin" e terrenit nga "mbeturinat e fashizmit" dhe "kundėrrevolucionarėt" vrau e masakroi mijėra shqiptarė anė e kėndė Kosovės. Veēmas pas vendosjes sė regjimit ushtarak nė Kosovė, pėr shtypjen dhe shpartallimin e elementeve kryengritėse, Shtabi Operativ i urdhėruar nga SHS i UNĒJ-sė nisi mobilizimin e shqiptarėve pėr t'i dėrguar nė frontin e Trieshtės dhe Istrės (nė veriperėndim tė Jugosllavisė), ndonėse mobilizimi i shqiptarėve kishte filluar qysh nė fund tė dhjetorit 1944 (me dėrgimin e tyre nė frontin e Sremit, nė veri tė Sėrbisė). Mė 11.03.1945 nė Gjakovė u organizua njė demonstratė e grave, kundėr mobilizimit me dhunė, tė djemėve, vėllezėrve dhe burrave tė tyre.

Si ndodhi masakra e Tivarit - mė 1 prill 1945?!

Shtabi Operativ i “kosmetit” i urdhėruar nga SHS i UNĒJ-sė me qėllim tė shpėrbėrjes sė bėrthamės sė qėndresės shqiptare nė Kosovė, gjatė muajve mars-prill 1945 mobilizon me dhunė shqiptarėt pėr t“i dėrguar nė frontin e dytė tė ashtuquajtur tė ”Adriatikut” nė veriperėndim tė Jugosllavisė.

Skenaristėt e Masakrės sė Tivarit, pėr dėrgimin e mobilizuesve shqiptarė nė pjesėt veriperėndimore tė Jugosllavisė, kishin zgjedhur rrugėn Prizren – Kukės – Shkodėr – Tivar – Dubrovnik - Rijekė. Pėr kėtė front mobilizuan shqiptarėt nga Vushtrria, Besiana (ish - Podujeva), Prishtina, Kaēaniku, Ferizaji, Gjilani, Lipjani, Shtimja, Theranda, Burimi, Peja, Gjakova, Rahoveci, Sharri, Prizreni... etj.16

Sipas kujtimeve tė pleqėve, qė pėrjetuan kėtė mobilizim tė dhunshėm..., tė mobilizuarit shqiptarė, fillimisht janė tubuar nėpėr qendrat e rretheve dhe ato komunale e pastaj, tė organizuar nė njėsi ushtarake, tė komanduara nga oficerė shqiptar, kanė udhėtuar nė qendrėn e pėrgjithshme mobilizuese (nė kazermat ushtarake) nė Prizren. Pas sistemimit, shqiptarėt e mobilizuar do tė ēarmatosen, me arsyetimin se armėt do t'i marrin nė Kroaci e Slloveni !
Ēarmatosja, atyre ju ka dhėnė njė sinjal tė keq dhe me tė drejt ka lindur dyshimi nė pėrgatitjen e ndonjė skenari shfarosės nė prapaskenė. Kjo psikoz u thellua edhe mė tepėr, atėherė kur u ēarmatosėn edhe oficerėt shqiptar dhe pėr pėrcjelljen e tyre u ngarkua Brigada XXVII e divizionit 46-tė serb e njohur pėr terrorizimin e popullit shqiptar gjatė muajve tė kaluar.

Rrugėtimi i pėrgjakur

Deportimi i shqiptarėve tė mobilizuar, nga kazermat e Prizrenit u bė nė tri grupime (eshalone):

1.Eshaloni i parė qė pėrbėhej nga 3.700 veta, u nis mė 24. 03. 1945 dhe pas 5 - 6 ditėsh arriti nė Tivar, ku iu dorėzua reparteve tė Divizionit tė IX - tė jugosllav. Gjatė rrugėtimit, derisa u dorėzuan nė vendin e caktuar, tė mobilizuarit u keqtrajtuan nė mėnyrė shtazarake nga kriminelėt serbo-malazezė. Tė mobilizuarit shqiptar nga Tivari do tė nisen pėr nė Istri, ku fillimisht disa ditė do tė ndalojnė pėr tė pushuar nė ujdhesėn Ēiovė afėr Trogirit. Dhe ato ditė gjatė kalimit me njė anije tė vjetėr, nga ujdhesa pėr nė Trogirė, u mbytėn rreth 65 veta, prej tė cilėve 29 qenė vetėm nga Kaēaniku.

2.Eshaloni i dytė i pėrbėrė nga 4.700 veta, u nis dy ditė mė vonė (mė 26 mars) nėn pėrcjelljen e forcave tė Brigadės XXVII dhe mė 30 mars nė Shkodėr iu dorėzua Brigadės X malazeze 18. Gjatė marshimit katėr ditor nė rrugėn Prizren – Zhur – Kukės – Puk - Shkodėr, pėrkundėr lodhjeve e rraskapitjeve tė mėdha nga rruga e gjatė, tė mobilizuarit u maltretuan e u rrahėn dhe nė shumė vende shumė prej tyre u vranė... si, gjatė kohės sė pushimit, gjatė kalimit tė lumejve apo gjatė tentimit tė ndonjėrit prej tyre pėr ta shuar etjen, nė burimet e ujit.

Vrasjet e para u bėnė nė mesnatėn e 26/27 marsit gjatė njė pushimi nėn qiellin e hapur nė Kukės. Me kėtė rast u vranė njerėzit mė autoritativė nga radhėt e tė mobilizuarve, ishin eprorėt e njėsive ushtarake ata shqiptar qė komanduan gjatė marshimit nga qendrat komunale pėr nė kazermat ushtarake tė Prizrenit. Nė mbrėmjen e 27 marsit ky eshalon arrin nė Fushė - Arrėz dhe sipas njė skenari tė parapėrgatitur mirė, xhelatėt serbo – malazezė, gjatė kohės sė pushimit (nė mesnatėn 27/28 mars) nėn qiellin e hapur duke fjetur (nė gjumė) vrrasin mizorisht rreth 120 - 140 veta dhe kufomat e tyre u hodhėn nė njė hendek... 19

Edhe pse tė lodhur e tė rraskapitur nga rruga e gjatė dhe uria, do tė vazhdohet me rrugėtimin dhe natėn e 28 / 29 marsit tė mobilizuarit do ta kalojnė nė njė luginė tė rrethuar me pyje nė periferi tė Pukės. Tė nesėrmen shumė veta pėr shkak tė torturave, helmimeve me ushqim, veshmbathjes sė dobėt... nuk kanė mundur ta vazhdojnė rrugėn dhe mėngjesi i gjeti tė vdekur. 20 Nė mbrėmjen e 29 marsit, gjatė kalimit tė njė kanioni (lugine tė thellė) te “Ura e Zogut” pėrmes njė vagonete - teleferiku tė improvizuar, u hodhėn nė greminė rreth 50 veta dhe shumica prej tyre gjetėn vdekjen. 21

Nė mėngjesin e 30 marsit Eshaloni i dytė ėshtė nisur nė drejtim tė Shkodrės dhe nė “Vaun e Spasės” meqė ishte ura e shkatėrruar, lumi ėshtė kaluar me anije tė improvizuar. Rreth orės 16:00 kolona ėshtė futur nė Shkodėr ku nė tė dy anėt e rrugėve janė pėrshėndetur nga mijėra shkodranė. Meqė shkodranėt sollėn ushqime dhe ujė pėr vėllezėrit e tyre nga Kosova, xhelatėt serbo-malazezė e ndaluan njė gjė tė tilė dhe me shpejtėsi kolona e tė mobilizuarve u vendos nė njė kazermė nė kodrėn e lartė nė Shkodėr. Aty kah mesi i natės 30/31 mars eshaloni ėshtė nisur nė drejtim tė Ulqinit dhe me tė kaluar kufirin (afėr Ulqinit) kolona ėshtė ndalur gjoja pėr tė pushuar. Me kėtė rast tė gjthė tė sėmurėt dhe tė plagosurit ndahen nė njė vend tė caktuar, me arsyetim pėr tė evituar ndonjė epidemi tė mundshme, dhe me premtimin se ata do tė shėrohen nė ndonjė spital tė Malit tė Zi janė ndaluar aty dhe kurrė mė nuk ėshtė mėsuar pėr fatin e tyre, ashtu sikurse nuk dihet as pėr fatin e qindra shqiptarėve tė tjerė qė u ekzekutuan gjatė kėtij rrugėtimi.

Pas kėtyre peripetive, eshaloni i dytė, nėn pėrcjelljen e malazezėve - nė mesditėn e datės 1 prilli 1945 arriti nė Tivar. Atė ditė tė kobshme rrugėve tė qytetit shihej njė mobilizim i ushtarėve serbo - malazez, tė cilėt vėshtronin me pėrbuzje kolonėn e gjatė tė shqiptarėve. Kjo kolonė ėshtė ndaluar nė qendėr tė qytetit (me urdhėr) kinse pėr tė pushuar dhe ndėrkohė ndodhė njė eksces nė mes tė rojes dhe katėr shqiptarėve, tė cilėt u penguan qė tė pinė ujė nė njė krua aty afėr. Nga ky konflikt ushtarėt e urdhėruar derdhin njė breshėri plumbash nė trupat e shqiptarėve, me ē'rast vriten disa prej tyre. Situata e tensionuar me qėllim (pėr ta filluar komplotin e pėrgatitur) e shtyri masėn e shqiptarėve qė tė shtrihen pėr toke, ndėrkohė qė ajo hapsirė ishte vėnė nė shėnjestėr tė pushkėve dhe mitralozėve qė ishin vendosur nė ēdo qoshe tė rrugėve, dritare dhe terracė tė shtėpive e nė shkėmbijtė e kodrave pėrreth . 22

Azem Hajdini njėri nga dėshmitarėt e mbetur gjallė nga Masakra e Tivarit, kėshtu e pėrkujton ngjarjen e krijuar pas ekscesit:

"Me tė pėrfunduar tė kėtij akti mizor, meqė ne ishim nė kolonė pėr 4, nė gjatėsi prej 5-6 km, e ku mundėsia pėr njė shfarosje masive ishte mė e vogėl, na kanė urdhėruar tė ngritemi nė kėmbė dhe tė qėndrojmė nė vend me duar tė lidhura mbi kokė. Pas pak na kanė urdhėruar tė ecim drejt njė ndėrtese tė madhe 3 katshe, i ashtuquajtur “Monopol i duhanit”, me njė sipėrfaqe prej afro 300 m2 dhe me oborr tė rrethuar. Ndėrtesa ishte e rrethuar nga tė 3 anėt me kodra shkėmbore, kurse oborri ishte i rrethuar me mure tė larta e me rrethoja tė hekurt , me maje tė prehta, gjė qė krijonte kushte shumė tė volitshme pėr likuidimin e tė gjithė neve pa marr parasysh a gjendeshim nė oborr apo nė ndėrtesė. Nė tė hyrė tė oborrit - kujton A.Hajdini - ishin 10 - 15 ushtarė tė cilėt me shufra hekuri godisnin nė kokė, gjoks apo nė shpinė ēdo njėrin prej nesh... dhe nga kėto goditje mbetėn tė shtrirė pėr vdekje rreth 100 - 150 veta. "Pas futjes sė shqiptarėve brenda nė ndėrtesė (rreth 1000 veta) dhe brenda oborrit tė rrethuar me mure (2.200 - 2.500 veta) dhe njė pjese tjetėr tė mbetur nė rrugė para oborrit, rreth orės 14.00, ata do tė sulmohen nga tė katėr anėt. Shtihej me te gjitha llojet e armėve tė zjarrit si: me pushkė automatike, mitralozė, mortaja dhe bomba dore, revole etj, kėshtu qė brenda njė ore, gjithė masa e grumbulluar nė ato hapsira nuk mbeti nė kėmbė. Me kėtė rast oborri dhe sheshi u shndėrrua nė lumė gjaku qė i ngjante njė kataklizme tė vėrtetė, ndėrsa ndėrtesa u shndėrrua nė gėrmadhė, me qindra kufoma shqiptarėsh brenda saj. Kėsaj masakre makabre arritėn t'i shpėtojnė kryesisht ata qė u gjendėn nė ndėrtesė dhe ndonjėri, qė kishte rėnė nė tokė para se tė filloj sulmi. 23
Xhelatėt e pashpirt, pėr tė identifikuar tė plagosurit qė kishin shpėtuar nga trupat e pajetė tė shokėve tė tyre, nė emėr tė “shtabit” lėshuan njė proklamatė nė tė cilėn thuhej:
“a) Informohen tė gjithė ata qė kanė mbetur gjallė ose tė plagosur se komandanti suprem i UNĒ, shoku Tito ka urdhėruar ndėrprerjen e zjarrit dhe tė gjithė i ka falur - pavarėsisht prej gabimeve qė i kanė bėrė !!!
b) tė gjithė tė plagosurve do t“u jepet ndihma mjekėsore dhe sipas nevojės do tė dėrgohen nė shėrim, prandaj tė gjithė ata tė ngriten nė kėmbė dhe tė skajohen.
c) kėrkojmė tė brohoritni parullat: ”Rroftė shoku Tito” , ”Rroftė bashkim-vėllazėrimi” , ”Rroftė ushtria nacional-ēlirimtare”... !!!24
Duke menduar se thirrjet e proklamatės ishin tė vėrteta, shumica e tė plagosurve do tė ngriten nga vendi pėr tė kėrkuar ndihmė mjekėsore. Por.., ēka ndodhi...?! Ushtarėt mizorė nė vend tė ndihmės mjekėsore, u vėrsulėn si bisha mbi ta dhe i masakruan pamėshirshėm. Ky asgjėsim barbarė zgjati deri nė orėt e mbrėmjes, tė datės 1 prill, kur nė vendin e krimit do tė vijnė njė grup oficerėsh tė prezentuar si dalmatinė.

Kėtė ngjarje dhe ajo ēka pason A.Hajdini e kujton kėshtu: “ Pas kontaktit qė vuri(Isuf Halili nga Radisheva qė kishte dal i pari pėr tė kontaktuar me njėrzit qė u prezentuan si dalmatin e qė apelonin pėr té dalė nga ndėrtesa), si dhe pas premtimeve qė morėm se nuk do tė ketė vrasje, edhe ne tė tjerėt vendosėm ta léshojmė ndėrtesėn. Para se tė fillojė dalja, nė ndėrkohė serbėt dhe malazezėt vunė roje nė ēdo kat tė ndėrtesės dhe askush s'mund ta lėshonte atė pa u kontrolluar detajisht. Prej nesh kanė konfiskuar ēdo gjė tė vlefshme, si unaza ari, orė dore ose xhepi, tė holla etj. Kur dolėm jashtė, vėrejtėm se oficeret qė na kishin pėrcjellur dhe ata tė paraqitur si dalmatin, edhe mė tutje diskutonin me tone tė larta dhe plotė nervozizėm. Mėsuam se tė parėt pėrpiqeshin ta arsytojnė masakrin andaj prej ushtarėve dhe oficirėve tė ardhur kėrkonin qė tė largoheshin prej vendit tė ngjarjes. Nuk vonoi edhe ata u tėrhoqėn, sigurisht nė aradhat e veta e neve na lanė prap nė mėshirėn e gjakatarėve. Derisa dilnim nga ndėrtesa, pas nesh mbeteshin njė numėr i madh i tė plagosurve, duke qarė e kėrkuar ndihmė.“ 25

Nė vijim dėshmitari Hajdini pėrkujton:“Me tė dalur nė oborr, vėrejtėm njė rrethim tė madh nga ushtarėt serbė e malazezė, por edhe njė skenė tė llahtarshme para nesh, ku shtriheshin me mijra tė vrarė e tė plagosur. Pamje trishtuese ofronim sidomos gjėsendet e mprehta si bajonetat, sėpatat, tėrfurqit shkopinjtė, qė kishin mbetur tė ngulitura nė gjoks, stomak apo gjymtyrė tė tjerė trupit. Nė atė grumbull njerėzish tė kryqzuar si kubiku i druve njė mbi njė, nuk mund tė dallohej se kush ėshtė kush, ku e ka kokėn e ku kėmbėt apo trupin. Kishte shumė tė plagosur qė vuanin duke vajtuar, kėrkonin ndihmė, klithnin e ēka jo tjetėr. Ėshtė vėshtirė tė pėrshkruhet gjithė ajo skenė e tmerrshme, kur tė plagosurit qė u shkonte gjaku rrėke, kėrkonin ndihmė e nuk ishin nė gjendje t'u ndihmojmė. Ishte shumė vėshtirė pėr ne qė mbetėm gjallė detyrimi tė qėndrojmė nė kėmbė mbi kufoma. Edhe ne qanim sė bashku me tė plagosurit tė cilėt shpesh klithnin:„ ndihmom vėlla, e mos shkel mbi varrėn time“, „vėlla, ma jep njė pikė ujė“, „ma hiq sopatėn, tėrfurkun, thikėn nga gjoksi“, „mė nxirrė prej kufomave“ etj, etj „. Nuk ishin tė rralla edhe lutjet: „vėllazėr, mos na leni nė duar tė kėtyre xhelatėve“, „na mytni ju“…!! Tė shtėrnguar nga tė gjitha kėto kėrkesa, edhepse ishim tė rrethuar nga qindra ushtarė tė armatosur, ne megjithatė u pėrpoqėm qė sado - pak t'u japim ndihmė duke i nxjerrur tė plagosurit nga kufomat. Por, atė moment kur na kannė diktuar se po u ndihmojmė, ushtarakėt dhanė urdhėr tė ri kėrcnues se ēdo kush qė tenton t'ju ndihmojė ose qė shmanget nga turma qė qėndronim nė kėmbė, do ta zė plumbi. Poashtu dėnohet me vdekje ēdo i plagosur qė tenton t'u bashkangjitet atyre qė kanė mbetur gjallė nė ndėrtesė.“ Nė kėrė rrėfim rrėnqethės plaku Hajdini thotė se i ka njohur disa tė plagosur dhe tė vrarė nė kėtė masakėr barbare: „…tė plagosurit duke kėrkuar ndihme njoha Asllan Mustafėn nga Tėrnavci, Bislim Pajazitin nga Krasimovci, Bejtė Bislimin nga Kryshefci e disa tė tjerė emrat e tė cilėve tani nuk mė kujtohen. Ndėr kufomat nė oborr njoha Sinan Avdiun nga Tėrnavci, Hysen Zeqėn nga Kuēica, njė djal tė ri nga Rakinica, tre tė tjerė nga Kopiliqi, dy shokė nga Prekazi e tė tjerė.“…26

Mobilizimi i kryesve tė krimit pėr zhdukjen e krimit

Pėr tė humbur gjurmėt e kėsaj vepre mizore, u mobilizuan tė gjitha njėsitė ushtarake serbo - malazeze, qytetarė e punėtorė tė kėtij nacinaliteti dhe me kamionė, vagoneta, qerre etj, gjatė tėrė natės sė ½ prillit i bartėn kufomat dhe tė plagosurit (bashkė!!!) dhe i transportuan nė drejtim tė Tivarit tė vjetėr, tek njė vend (humnerė) nė mes shkėmbinjėve tė bregdetit. Kufomat e shqiptarėve fillimish dogjėn dhe pastaj u hudhėn nė humnerė, ndėrsa pjesa tjetėr do tė varrosen ...!!!

Sipas burimeve arkivore rezulton se nė Tivar, mė 1 prill 1945 u vranė e u masakruan rreth 1700 shqiptarė,27 ndonėse nga kujtimet e dėshmitarėve qė pėrjetuan kėtė masakėr, del se ky numėr mund tė jetė shumė mė i madh...28

Kjo ngjarje tragjike pėr popullin shqiptar, edhe pse ndodhi larg opinionit tė atėhershėm, ishte e qartė se u pėrgatit nga kreu i udhėheqjes jugosllave edhe pse mė vonė Aleksandėr Rankoviēi me kompani, kėtė ngjarje do tė pėrpiqet ta cilėsoj si incident tė rėndė tė shkaktuar me fajin e vet shqiptarėve !! 29

Edhe pas masakrės sė Tivarit, mobilizimi i Shqiptarėve
nuk u ndalė dot...!!!

Edhe pas kėsaj masakre qė ndodhi me grupin e dytė, dėrgimi i shqiptarėve pėr nė Frontin e ashtuquajtur tė Adriatikut vazhdoi edhe mė tutje.

3.Grupi (Eshaloni) i tretė, me 2700 veta, nga Prizreni u nis mė 27 mars 1945 dhe u shoqėrua nga Brigada famkeqe XXVII. Shumė shqiptarė tė mobilizuar nė kėtė grup, gjatė rrugėtimit tė gjatė e tė mundimshėm, pėr mungesa tė ushqimit e tė higjienės u sėmunė rėndė nga tifoja dhe pėr pasojė dhjetra prej tyre vdiēėn rrugės. Mė 1 prill (ditėn kur nė Tivar - u masakruan pamėshirė shqiptarėt e grupit tė dytė) kėtij grupi gjatė kalimit tė lumit Buna, iu pėrgatit njė incident me ē'rast u vranė disa prej tyre. Ndėrkaq nė mbrėmjen e 2 prillit ky grup arriti nė Tivar dhe iu dorėzua Divizionit tė IX-tė dalmatin. Nga Tivari me anije u transportuan nė Dubrovnik,ku u vendosėn nė disa objekte me destinime tė ndryshme,mirėpo njė grup prej 800 vetash qė ishin vendosur nė njė depo baroti,nė njė mėngjes u gjetėn tė ngulfatur nga njė lloj helmi dhe vdiēėn tė gjithės sa ishin aty 30.

Duke u bazuar nė shifrat e sipėrthėna delė se gjatė muajit mars 1945, pėr nė front tė Adriatikut janė mobilizuar 11.100 shqiptarė, ndėrkohė qė organet zyrtare evidentojnė njė numėr mė tė vogėl (7.420 veta). Gjatė muajit mars 1945 (pėr kėtė front) u mobilizuan dhunshėm edhe dy grupe shqiptarėsh, nga trevat etnike tė Maqedonisė perėndimore.

Mobilizimi i dhunshėm i shqiptarėve nė prill 1945

Mobilizimi i shqiptarėve tė Kosovės dhe dėrgimi i tyre pėr nė Frontin e ashtuquajtur tė "Adriatikut", ka vazhduar edhe gjatė muajit prill 1945.


Qė nė fillim tė kėtij muaji, Shtabi Operativ i Kosovės i pėrbėrė kryesisht nga serbo-malazezėt, lėshoi urdhėresėn (Zonave ushtarake) pėr ndjekjen dhe kapjen e tė gjithė dezertorėve shqiptarė (nga Brigadat Kosovare) por edhe tė tjerėve qė ishin tė aftė pėr luftė dhe prėgatitjen e tyre pėr t'u rreshtuar (moblizuar) nė repartet e Armatės sė IV-tė jugosllave. Ky aksion i ndėrmarrė nė emėr tė "spastrimit tė terrenit nga forcat reaksionare" pasoi me vrasje e likuidime tė shqiptarėve kudo qė ishin, ndėrkohė qė radhėt e grupeve nacionaliste nė shumė anė tė Kosovės u rikonsoliduan pėr ta mbrojtur popullatėn nga ekspeditat e pėrgjakshme tė divizioneve serbo-malazeze. Ato ditė prilli, Prizreni (me rrethinė) si njė nga qytetet me peshė mbarėkombėtare nė histori,meqė ishte epiqendėr e mobilizimit-kalonte momente tepėr dramatike qė tė kujtonin barbarinė serbe tė viteve 1912-13, tė bėra ndaj fshatrave tė Vėrrinit, Opojės dhe tė Lumės.

Sipas dokumenteve arkivore nė Zonėn Ushtarake tė Prizrenit (ku pėrfshiheshin Suhareka, Rahoveci dhe Dragashi) operonin Brigadat II dhe IV kosovare dhe Brigadat serbe tė Divizionit 46-tė. Nė rrethinat e Prizrenit, nė Vėrri, Has e nė Kabash, operonin batalionet e Brigadės sė IV-tė kosovare dhe repartet e Brigadės XXV serbe, tė cilat shtriheshin edhe nė Rrafshin e Opojės (komuna e Dragashit). Kėto Brigada famėkeqe, duke i zbatuar urdhėrat e “Shtabit Operativ tė Kosmetit” - pėr mobilizimin e shqiptarėve, pasi vunė nė njė shetrrethim tė plotė Prizrenin dhe fshatrat e Vėrrinit, tė Hasit, Pėrdrinit, Kabashit dhe tė Opojės, terrorizonin egėrsisht popullatėn e pafajshme dhe arrestonin tė gjithė meshkujt prej moshės 18-60 vjeē.

Nė kėtė fushatė tė egėr, vetėm mė 17 prill nė Prizren u dogjėn shumė shtėpi dhe u arrestuan mbi 400 veta, tė cilėt iu dorėzuan organeve tė OZN-sė. Listat e tė arrestuarve pėrpunoheshin nėn mbikqyrjen e Komitetit tė PKJ tė Prizrenit. Deri mė 19 prill nga fshatrat e Prizrenit u arrestuan mbi 1300 veta 31, dhe sipas tė dhėnave tė mbledhura nė teren prej tyre 195 mashkuj ishin nga fshatrat e Vėrrinit. Arrestimet mė tė mėdha tė pėrcjella me dhunė, rrahje e vrasje, u bėnė nė Zhur, Billushė, Kobajė, Lybeēevė, Jeshkovė, Leskovec, Vlashnje dhe Vėrmic 32.

Nė kėtė periudhė tė mobilizimit u arresutan edhe shumė kuadra shqiptar, qė pėrbėnin organet e pushtetit lokal dhe nė vend tė tyre emroheshin njerėzit e dėgjueshėm. Shumė shqiptar duke iu shmangur mobilizimit iu bashkuan radhėve tė grupeve tė rezistencės (Ēetave nacionaliste). Ta zėmė nė trevėn e Vėrrinit pjesa mė e madhe e mashkujve (qė iu shmangėn kthetrave serbe) iu bashkuan Ēetės nacionaliste tė udhėhequr nga Destan Berisha nga fshati Kushtrim (ish-Billushė).

Nė kėto rrethana tė jashtėzakonshme, nė muajin prill 1945, nė kazermėn ushtarake tė Prizrenit u grumbulluan (nėn tytat e pushkėve) mijėra shqiptarė, tė cilėt tė ndarė gjithashtu nė tri grupe (eshalone) u nisėn drejtė brigjeve tė Adriatikut.

“ 1. Grupi (eshaloni) i parė - me 1.506 veta, nga Prizreni pėr nė Tivar u nis mė 19 prill, i shoqėruar nga repartet e batalionit tė I-rė tė Brigadės XXVI dhe Kompanisė sė zbulimit tė Divizionit tė 46-tė serbė. Gjatė rrugės, nė Shkodėr dy veta vdiqėn nga tifoja, me ē“rast sė bashku me shqiptarėt e pėsoi edhe njė roje serbe nga repartet pėrcjellėse.

2. Grupi (eshaloni) i dytė - me 2.601 veta, u nis mė 20 prill nėn mbikqyrjen e Brigadės XXV dhe tė kompanisė sė zbulimit tė Divizionit 46 serbė. Rrugėtimi i gjatė dhe i mundimshėm bėri qė disa shqiptar tė dezertojnė. Ndėrsa gjatė kalimit tė lumit Buna u mbytėn 17 shqiptarė dhe 1 ushtar serb nga repartet pėrcjellėse.

3. Ndėrkaq, mė 24 prill u nis grupi (eshaloni) i tretė - me 1.216 veta, i pėrcjellur nga Brigada XXVI “ 33.

-Nga kėto shifra rezulton se gjatė prillit, janė mobilizuar 5.323 shqiptarė, ndėrsa pushteti serb, evidenton vetėm 4.300 veta.

Tė gjitha kėto grupe - eshalone (tė marsit – prillit 1945) u dorėzuan nė repartet e Armatės sė IV-tė jugosllave dhe me anije u deportuan nė shumė vija tė frontit nė Slloveni e Kroaci, prej nga qindra – mijėra shqiptarė nuk u kthyen kurrė nė shtėpitė e tyre

Sa shqiptarė u mobilizuan dhunshėm nė janar-prill 1945...?!

Gjatė muajve mars-prill 1945, pėrmes rrugės Prizren – Kukės – Shkodėr - Tivar (pėr nė Frontin e Adriatikut) janė deportuar (mobilizuar) 16.423 shqiptarė nga Kosova, kurse rreth 4.600 tė tjerė u dėrguan nga viset etnike shqiptare tė Maqedonisė. Ndėrkaq, nė janar 1945 pėr nė Frontin verior (tė Sremit) janė mobilizuar rreth 18.500 shqiptarė nė pėrbėrje tė Brigadave kosovare dhe 5000 tė tjerė nga Maqedonia. Nga kėto shifra rezulton se gjatė muajve janar - prill 1945, janė mobilizuar dhunshėm rreth 44.523 shqiptarė nga Kosova dhe viset tjera etnike,pėr frontet e ashtuquajtura tė “Sremit” e tė”Adriatikut”.

*Sigla "Tivari 1945" dhe disa foto, janė huazuar nga libri " Tivari 1945 - Kalvari i Kosovės" tė prof.dr.Muhamet Pirraku

____________________________________

R E F E R E N C A T



1Dr.I.Hoti - Formimi i njėsiteve tė armatosura tė LNĒ-sė dhe veprimtaria e tyre, (fejtoni) Zėri 15.X.2003,fq.25.

2 Historia e popullit shqiptar II, Prishtinė 1967, fq.808. /Dr.I.Hoti-artikulli i cituar, fq.25.

3 Dr.D.Bislimi - Formacionet politik-ushtarake nė Kosovė 1941-1945, Prishtinė 1997, fq.209 /.Prof.ddr.Izber Hoti-Kosova dhe viset tjera etnike shqiptare nga kapitullimi i Italisė fashiste deri nė fund tė nėntorit 1944 (Fejtoni) Zėri 16.X.2003, fq.18 /Dr.Daut Bislimiepra e cituar, fq.196.

4 Dr.I.Hoti-Tė dhėna tė panjohura pėr Luftėn e Dytė botėrore nė Kosovė (1941-1945), Prishtinė 1999, fq178. (k.nr.21/69,dok.nr.1281)

5 Dr.I.Hoti-artikulli i cituar, fq15.

6 Dr.H.Bajrami-Kosova (20 shekuj te identitetit te saj) Prishtine 2001, fq.86.

7 Dr.M.Pirrakuumtesė- Revolta e“Brigadės sė shaban Palluzhės“- kthesė historike nė luftėn e popullit shqiptar pėr liri, ALK-„Kosovapress“10 mars 2001, fq.5.

8 Dr.M.Pirraku-Kryengritja e Drenicės 21.01-21.02.1945 (Kumtesė 21 shkurt 2001,Prishtinė)

* OZN-a - Odelenje za Zastitu Naroda (Dega e Mbrojtjes sė Popullit) - u formua me 14 maj 1944. Ajo veproi nė kufirin e seksionit tė Mbrojtjes Popullore tė KANĒJ, e cila kishte tė drejtat dhe detyrat e Qeverisė. OZN-a ishte e organizuar nė parime ushtarake. Ky formacion shfarosės pėr shqiptarėt, nė Kosovė u formua mė 1 shtator 1944 nga Aleksandėr Rankoviqi, i cili pėr kėtė qėllim kishte ftuar nė Vis Miladin Popoviqin, Dushan Mugoshėn dhe Spasoje Gjakoviqin. Nė radhėt e OZN-ės ishin edhe tre anėtarė tė Komitetit Krahinor tė Kosovės: Ali Shukriu, Ēedo Mijoviq dhe Sahit Bakalli.

Pas formimit tė tė ashtuquajturės Qeveri e Jugosllavisė Demokratike nė mars 1945-OZN-a hyri nė pėrbėrjen e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, kurse mė 1946 u shndėrrua nė UDB (Uprava Drzhavne Bezbednosti-Drejtoria e Sigurimit tė Shtetit) qė tani quhet DB (Drzhavna Bezbednost-Sigurimi i Shtetit). OZN-a qe dhe mbeti njė mekanizėm monstruoz pėr luftimin e veprimtarive liridashėse tė tė gjithė popujve tė ish-Jugosllavisė pa pėrjashtim, por nė mėnyrė tė veēantė kundėr atyre shqiptarė.

9 Sh.Braha-Rifat L.Berisha, figurė e shquar kombėtare, Tiranė 1998, fq.165.

10 / A.Bytyqi-Terrori shtetėror dhe gjenocidi serbo-malazias nė Kosovė 1878-1991, Prishtinė 2001, fq.83/85; /Dr.M.Pirraku-Kumtesė e cituar, fq.6.

11 Po aty, fq.102/102 dhe Dr.H.Bajrami-Vepra e cituar fq.86

12 Dr.M.Pirraku-Kumtesa e cituar, fq.7.

13 Po aty

14 Dr.M.Pirraku-Ripushtimi jugosllav i Kosovės 1945, Prishtinė 1992 fq.106.

Dr.M.Pirraku-Kumtese /Revolta e”Brigades se Sh.Polluzhės…”, Kosovapress 10.03.2001.

15 Sh.Braha - Gjenocidi serbomadh... fq.458

16 A.Hajdini - Tragjedia e Tivarit, 1990 fq.3

18 M.Shatri-Kosova nė LDB, fq.224

19 Revista Koha-Nr.144,12 mars 1997, f.39

20 Po aty

21 Po aty

22 A.Hajdini - Tragjedia e Tivarit, fq.13

23 Po aty, fq.15-17

24 Revista Koha, nr.146,26 mars 1997, fq.41

25 A.Hajdini- vepra e cituar

26 Po aty

27 Nė raportin e prof.Ymer Berishės dėrguar Misionarit anglez Hadson mė 22.X.1946 nė Tiranė, thuhet se nė Tivarė janė vrarė 1670 veta.

Mė 20.IX.1996 TV norvegjeze ka kumtuarnjė lajm pėr zbulimin e njė varrete masive afėr Tivarit me 2 mijė viktima tė shqiptarėve tė vrarė mė 1 prill 1945.

28 –Azem Hajdini, qė kishte pėrjetuar Masakrėn e Tivarit, deklaron se me 26 mars 1945 nga Prizreni pėr nė frontin e Trieshtės (nė eshalonin e dytė) janė nisur 4.700 shqiptarė dhe masakrės sė kryer nė Tivarė mė 1 prill 1945, i kanė shpėtuar 810 veta. Nga kjo dėshmi del se gjatė marshutės nga Prizreni - deri nė Tivarė janė vrarė e zhdukur pa gjurmė 3.890 shqiptarė...!!!

29 L.Nasi - Ripushtimi i Kosovės..., fq.177

30 AIHU, k.1341, dt. 8.VI.1945

31 Dr.M.Pirraku - Ripushtimi i Kosovės..., fq.144

32 Mė 16 prill 1945 njėsit e Brigadės sė 25-tė serbe, nė bashkveprim me komandėn e vendit nė Prizren bėnė konfiskimin e pasurisė sė tė katėr tė mobilizuarve zhurjanė. Me kėtė rast u morėn: "1 ka, 16 dele, 14 qengja, 3 dhi, 1 cap, 100 kg. misėr dhe 20 kg grur". (Po aty fq.136 - nga AVII Nr.9-1/4-9-6/4, K-1341, 10.IV.1945)

33 Dr.M.Pirraku - Ripushtimi jugosllav i Kosovės, fq.145

__________________
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve: 1415
Age: 103
Vendi: Arbėri
Registration date: 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Thu Dec 10, 2009 4:09 pm

Si shpėtova nga masakra e Tivarit
Azem Hajdini-Xani

Tivari varri mė i madh i shqiptarėve (5)

Pas njė tė shtėne mė top tė kalibrit tė madh, qė forcave ushtarake, njėsive paramilitare, institucioneve, ushtarake, shtetėrore, civile dhe qytetarėve serbo- malazez tė Tivarit, dhe tė lokaliteteve pėr rreth u shėrbeu si sinjal pėr ta filluar sulmin masiv mbi rekrutėt shqiptarė, shpėrtheu njė zjarr i pėrnjėhershėm nga tė gjitha anėt dhe nga tė gjitha llojet e armėve. Unė isha, bashkė me qindra rekrutė tė tjerė shqiptarė, njė grumbull i dėndur nė njė kėnd brenda nė oborr tė ndėrtesės famkeqe tė monopolit tė duhanit. Nė filim mendoja se u bė tėrmet me pėrmasa katastrofale apo se erdhi vetė kiameti. Nga bumbullima e armėve tė zjarrta toka na dridhej nėn kėmbė. Pluhuri, flaka dhe tymi qė ishte krijuar nga tė shtėnat e armėve e kishin mjegulluar vendin dhe mezi mund ta shihnim njeri - tjetrin. Mė dukej se bjeshkėt dhe kodrat pėrrreth u bėnė rafsh me tokė dhe ranė mbi ne.

Si i masakruan Asllan Mustafa nga Tėrnavci e Bislim Pajaziti nga Krasmirovci

Nė kėtė situate dramatike e tmerri, nuk di as vetė se si jam rrėzuar pėrtokė, por mė vonė kuptova qė pėr njė kohė kisha qenė pa vetėdije. Kur mė ėshtė kthyer vetėdija, vėrejta se trupin e kisha tė mbuluar me kufoma dhe me trupa tė plagosur, rrobat mė ishin qullur nė gjak. Pėr njė ēast mendova se isha plagosur. Fillova ta prekja trupin, por, pėr fat tė mirė, plumbat mė kishin kaluar vetėm nėpėr rroba. Papritmas nė afėrsi timen shpėrthyen disa granata, tė cilat goditėn kufomat dhe tė plagosurit, ku kufomat, gjymėtyrėt e kėputura dhe copat e mishit fluturonin disa metra nė lartėsi dhe mbi ēati tė shtėpive. E di se prapė pėr njė kohė kisha qenė pa vetėdije. Kur m’u kėthye vetėdia, dėgjova britma, vaje, ofshima dhe klithje tė tė plagosurve qė kėrkonin ndihmė; kėto dėgjoheshin nga tė gjitha anėt. Nuk guxoja tė jepja shenja qė isha i gjallė. Derisa qėndroja nėn kufoma dhe nėn trupa tė plagosurish, vėreja se si ushtarakėt dhe civilėt serbo-malazez, i hulumtonin kufomat pėr tė vėrtetuar mos kishte shpėtuar kush gjallė, tė cilėt nė duar tė pėrvjelura mbanin thika e bajoneta tė futura nė pushkė, sėpata, tėrfurq dhe mjete tjera tė prehta mė tė cilat i therrnin tė plagosurit, apo i bėnin shoshė mė armė tė zjarrta kudo qė i gjenin. Madje edhe i plaēkitnin dhe u merrnin ēka gjenin nė trupin dhe gjepat e tyre.

Vėshtirė e pėrjetova kur pranė meje e zbuluan: Asllan Mustafen, nga Tėrnavci, Bislim Pajazitin nga Krasmirovci e disa tė tjerė, emrat e tė cilėve nuk mė kujtohen, dhe iu drejtuan me fjalė ofenduese, ”Nėnėn shqiptare ende qenke i gjallė” dhe ua futėn bajonentat nė krahnorė dhe gjymtyrė tjera tė trupit.

Pėr tė kėnaq sadizmin e vet shtazarak, nė shenjė kėnaqėsie, ngritnin thikėn apo bajontėn lartė, nga maja e secilės rridhte gjakė deri nė tokė. I tronditur nga kėto skena patologjike, humba vetėdijen pėr njė kohė. Pastaj, pasi mė erdhi vetėdija dhe vėrejta se nuk mė kishin zbuluar dhe se ende isha gjallė, i shtyrė nga pėrvoja e mėparshme, edhe pas proklamatės sė Shtabit pėr amnesti nuk lėviza vendi e as nuk jepja shėnja gjallėrie, vetėm prisja se ēka do tė sillte ēdo minutė apo sekund i ardhshėm. Mė nė fund. kur e humba shpresėn dhe mendoja se do tė mė zbulojnė, do tė mė masakrojnė dhe do tė mė ngarkojnė nė mjete transportuese sė bashku me tė vdekur dhe veten e shihja tė vdekur, mendoja: A do tė shpėtojė ndonjėri i gjallė pėr t’iu treguar shqiptarėve nė Kosovė pėr kobin e zi qė pėrjetuan djemtė e tyre nė Tivar. Kėtė heshtje mortore timėn e theu momenti kur i sollėn ata pak rekrutė shqiptarė, tė cilėt kishin shpėtua tė gjallė nė katet e epėrme tė Monopolit tė Duhanit dhe i vendosėn mbi qindra trupa tė vdekur dhe tė plagosur nė oborr tė kėsaj ndėrtese, mu nė kėndin ku unė me dhjetra tė tjerė isha mshefur nėn kufoma dhe tė plagosur.

Deri sa gjelatėt mbanin fjalim pėr Titon, pėr UNĒJ-nė, dhe pėr Bashkim- vėllazėrimin, me ndihmėn e Rizah Hajdinit dhe Selim Sinanit nga Baksi, qė qėndronin nė kėmbė mbi trupin tim dhe tė shumė tė tjerėve, pa mė diktuar askush ia arrita tė nxirrėm disi nga kufomat, ata dy mė ngritėn nė kėmbė dhe iu bashkangjita atyre rekrutėve shqiptarė qė pėr momentin ishin tė vendosur mbi ēindra trupa tė rekrutėve shqiptarė tė vdekur dhe tė gjallė, nė oborrin e ndėrtesės sė mallkuar tė Monopolit tė Duhanit. Shpėtimi i tyre pra ishte dhe shpėtimi im. Ndėrsa shpėtimi i atyre pak rekrutėve shqiptarė qė shpėtuan tė gjallė nga kjo masakėr, ishte njė xhip mė vezhgues amerikanė i vėrejtur nga gjelatėt mu aty ofėr vendit tė ngjarjes.

“Vėlla, ma jep njė pike ujė!”

Pasi mė nxorėn nga kufomat dhe iu bashkova tė gjallėve, vėrejta njė skenė tė lahtarshme pėrreth nesh, por edhe nėn kėmbėt tona, ku shtriheshin me mijėra tė vrarė e tė plagosur. Pamje trishtuese ofronin sidomos gjėsendet e mprehta, si bajonetat, thikat, sėpotat, tfurqit, shkopinjtė, qė kishin mbetur tė ngulitura nė gjokse, stomakė, nė shpina e nėpėr gjymtyrė tė tjera tė trupit tė njerėzve. Nė atė grumbull njerėzish tė kryqėzuar, si kubik drurėsh, njė mbi njė, nuk mund tė dallohej se kush ishtė kush, ku e kishte kokėn e ku kėmbėt apo trupin. Kishte shumė tė plagosur qė klithnin, vuanin, vajtonin fatin, kėrkonin ndihmė, qanin e ēka jo jetėr. Ėshtė vėshtirė tė pėrshkruhet gjithė ajo skenė e tmerrshme, kur tė plagosurit, qė u shkonte gjaku rrėke, kėrkonin ndihmė e ne nuk ishim nė gjendje t’iu ndihmonim. Pėr ne qė mbetėm gjallė ishte shumė i vėshtir detyrimi tė qėndronim nė kėmbė mbi kufoma dhe tė plagosur tė vėllezėrve tanė. Edhe ne qanim sė bashku me tė plagosurit, tė cilėt shpesh klithnin: Ndihmom, vėlla, e mos shkel mbi varrėn time!”, “Vėlla, ma jep njė pike ujė!”, “Ma hiq sėpatėn, thikėn, tfurkun, nga shpina, gjoksi, barku”, “ Mi afro zorrėt qė mė shkojnė zhagaz!”,

“Mė nxirr prej kufomave”, etj. Nuk ishin tė rralla as lutjet: “Vėllezėr, mos na leni nė duar tė kėtyre xhelatėve”, “Na mbytni ju!”, “Mbulonani me diēka”, “ Na ndalni gjakun!”, etj……..

Nė njė situate tė tillė ku kudo rreth nesh, por edhe nėn kėmbėt tona degjoheshin vajė, ofshimė dhe klithje tė tė plagosurve qė kėrkonin ndihmė, xhelatėt neve na detyronin tė bėrtisnim “Rroft shoku Tito”, “Rroft UNĒ-ja”, duke thėnė se duhet t’i jemi mirėnjohės, sepse neve qė kemi mbetur gjallė, ai na e fali jetėn.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
voglushja
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Female
Numri i postimeve: 906
Age: 32
Vendi: ngat njanit
Profesioni/Hobi: psikologe
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Thu Dec 10, 2009 5:00 pm


Shqiptarėt marshojnė drejt Tivarit




Masakra e Tivarit ėshtė njė masaker qė ju bė tė rekrutuarve shqiptarė nga Kosova nė pėrfundimin e Luftės sė Dytė Botėrore nė Tivar, Mali i Zi dhe nė rrugė pėr nė Tivar. Numri i tė vrarėve nė kėtė masakėr varėsisht prej burimeve sillet 1700-4300.
Kur nazistė ishin nė tėrheqje nga territori i ish-Jugosllavisė, frontet u krijuan nė Srem tė Vojvodinės dhe nė atė tė Adriatikut nė veriperėndim tė Jugosllavisė. Shqiptarėt u rekrutuan pėr tu dėrguar nė luftime nė kėto fronte ndėrsa brigadat Serbe i forcuan pozitat e tyre nė territorin e Kosovės. Gjithsejtė 44.523 shqiptarė nga Kosova dhe viset tjera etnike u rekrutuan dhe u dėrguan nė luftime larg Kosovės pėr ta zvogėluar rrezikun e ēfarėdo rezistence ndaj autoritetit serb/jugosllav qė do tė vendosej nė Kosovė.
Pikė mbledhja e kėtyre ushtarėve u caktua Prizreni, deri ku ata u drejtuan nga oficer shqiptarė. Nė Prizren tė gjithė ushtarėt shqiptarėt u ēarmatosen me arsyetimin se do tė lodheshin nga rruga dhe se kur tė mbėrrinin nė front do tė pajiseshin me armė moderne angleze. Nga Prizreni shqiptarėt u nisėn fillimisht pėr nė Mal tė Zi tė ndarė nė tri grupe.
Grupi i parė prej 3,700 vetash u nis mė 24 Mars 1945. Grupi i dytė me 4,700 vetė u nis me 26 mars dhe marshoj pėr katėr ditė nė vijėn Prizren-Zhur-Kukės-Puk-Shkodėr-Tivar. Ushtarėt gjatė rrugės u rrahėn apo nė disa raste edhe u vranė kur dilnin nga kolona pėr ta shuar etjen. Kur kolona mbėrriti nė Tivar, ndodhi njė konflikt nė mes katėr shqiptarėve dhe rojave, tė cilėt shtinė dhe vranė dy shqiptarė. Masa e zėnė nė grackė mes maleve tė larta dhe detit u shtri pėr tokė, ndėrkohė qė ajo hapėsirė ishte vėnė nė shėnjestėr tė pushkėve dhe mitralozave qė ishin vendosur nė ēdo qoshe tė rrugėve, nė dritare dhe nė tarraca tė shtėpive, e nė shkėmbinj e kodra pėrreth.Mė pas turma urdhėrohet tė ngitet dhe drejtohet drejt ndėrtesė “Monopoli i duhanit” ku filluan tė shtėnat. Njė raportim drejtuar Misionarit anglez Hadson mė 1946 nė atė kohė e caktonte numrin e tė vrarėve nė 1670. Grupi i tretė me 2700 veta u nis me 27 Mars 1945 dhe pas arritjes nė Dubrovnik njė grup prej 800 vetash u helmua nga njė helm i panjohur pas vendosjes nė njė depo baroti, me pasoja fatale pėr shumicėn.

Mbijetuesit e masakrės besojnė se numri i tė vdekurve apo tė vrarėve gjatė rrugėtimit pėr nė Frontin e Adriatikut ėshtė gjithsejtė 4300 veta. Enver Hoxha mė 1955 pėrmend 1,000 tė vdekur “nė territorin shqiptar”. Aleksandėr Rankoviēi, nė kongresin themelues tė Partisė Komuniste tė Serbisė mė 8-12 maj 1945 ka deklaruar se ”udhėheqesit e eshalonit [grupit] e nxiten revoltėn midis shqiptarėve”, duke planifikuar tė vrisnin “ 40 shqiptarė pėr njė luftarė tė vrarė”, duke vazhduar se “udhėheqesit tanė hapėn zjarr dhe i vranė 300 shqiptarė”. nė Tivar nė kohė ka qenė e vendosur Brigada e X malazeze, rreth 100 luftėtar tė Komandes vendore , nji pjesė e Mbrejtjes popullore , nji pjesė e Brigadės sė Bokelit, dhe nji numėr i madh i tė plagosurve tė cilėt ishin tė armatosur, refuxhat dhe popullsi vendase. Njė pjesė e divizionit tė 46 tė parizanve serb, tė pėrbėrė nga ushtar tė Vranjės dhe Pirotit, nė Tivar gjithashtu kan marr pjesė nė vrasjen e shqiptarėve. [1] Pėrveq partizanėve nė vrasjen e shqiptarėve kan marr pjesė edhe edhe popullsia vendase malazeze.Nė zhdukjen e shqiptarėve poashtu kan marrė pjesė edhe popullsia civile serbo-malazeze tė cilėt kishin qenė tė larguar nga Kosova pas luftės sė prillit. [2] Ndėrsa kishte, kishte vendas tė cilėt tė rinjėt shqiptar i fshehnin nėpėr shtėpitė e tyreose nė stogjt e sanės.[3]
Varreza masive e Masakres sė Tivarit ėshtė zbulaur vetėmpas 50 viteve. Varrreza masive ėshtė zbuluar mė 17. shtator tė vitit 1996. nga historiani shqiptar prof dr Zekeria Cana.

p.s.marr nga:http://sq.wikipedia.org/wiki/Masakra_e_Tivarit
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
voglushja
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Female
Numri i postimeve: 906
Age: 32
Vendi: ngat njanit
Profesioni/Hobi: psikologe
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Gjenocidi serb mbi shqiptaret   Thu Dec 10, 2009 5:04 pm

60-vjetori i Tragjedisė sė Tivarit(1945-2005)
MASAKRA E TIVARIT 1945 - GJENOCID KUNDĖR SHQIPTARĖVE
Dr. Nail Draga
Data 1 prill 1945 shėnon ditėn e masakrimit tė rreth 4200 shqiptarėve nė Monopolin e Duhanit nė Tivar, tragjedi kjo e planifikuar nga strukturat ushtarake jugosllave tė kohės dhe e realizuar sipas njė skenari tė pėrgatitur mė parė pėr qellime shfarosėse ndaj popullit shqiptarė, e cila ia kalon “Natės sė Shėn Bartolomeut” tė Parisit tė vitit 1573, qė ėshtė sinonim pėr vrasjet masive tė kundėrshtarėve ideologjikė
“Jo. S'ka asgjė tė fshehtė,
qė nuk do tė zbulohet, as fshehtėsi
qė nuk do tė dihet e nuk do tė dalė
nė dritė!”
Shėn Luka

Pikėrisht me 1 prill bėhėn gjashtėdhjetė vjetė(1945-2005) nga tragjedia e Tivarit, ku u likuiduan nė mėnyrėn mė mizore rreth 4200 shqiptarė, kryesisht nga Kosova, tė cilėt ishin tė mobilizuar si regrutė ne aradhat partizane pėr tė ndjekur armikun pėrfundimisht nga territori i ish-Jugosllavisė.Por, edhe pas gjashtėdhjetė vjetėve kjo tragjedi ende nuk ėshtė ndriēuar nga studiuesit e ndryshem nga vet fakti se gjatė periudhės sė sistemit komunist marrja me njė ngjarje tė tillė ishte e pa preferueshme dhe me pasoja pėr autorėt.
Edhe pse ne popull dihej pėr ketė tragjedi dhe pėrshperitej pėr numrin e tė vrarėve, saktėsisht pak kush dinte tė dhėna tė sakta, sepse arkivat pėr shqiptarėt ishin nen embargo, apo edhe dokumentat gjegjėse ka mundėsi qė janė zhdukur nga ato tė cilėt kanė realizuar ketė masakėr.
Dėshmi autentike e atyre qė pėrjetuan masakren
Vetėm pas dėshtimit tė sistemit monist dhe vendosjes sė pluralizmit nga viti 1990, opinioni i gjėrė filloi tė njihej mė ne detaje pėr ketė masakėr, e ate duke iu falenderuar dėshmitarėve autentik tė cilėt kishin shpetuar nga kjo kasaphane naziste e bėrė nga pjesėtarėt e aradhave partizane jugosllave gjoja “nacional-ēlirimtare”. Dhe janė kėto individ tė cilėt e pėrjetuan personalisht ketė masakėr tė cilėt kanė dhėnė kujtimet e tyre pėr ketė kalvar tė shqiptarėve nga mobilizimi i tyre nė Kosovė dhe rrugėtimi ne relacionin Prizren-Kukės-Shkodėr-Tivar.
Ndėr ta bėn pjesė edhe Azem Hajdini-Xani i cili opinionit i ka dhuruar librin “Tragjedia e Tivarit”, botuar nė Shtutgard nė Gjermani nė vitin 1990, dhe mė pas ribotuar nė Prishtinė nė vitin 1998. Po ashtu ky autor ka botuar edhe nė botim tjetėr me titull ”Masakra e Tivarit”-Memoare, Prishtinė 1998, duke prezentuar dėshmi autentike tė personave tė cilėt kanė mbetur gjallė. Edhe pse ne ndėrkohė janė botuar edhe disa studime nga autor tė tjerė pėr ketė masakėr, botimi i kėtyre materialeve nga autori i cili ka pėrjetuar drejtėpėdrejt ketė masakėr pėr momentin shėrben si lėndė bazė dhe e domosdoshme pėr tė trajtuar ketė tragjedi tė bėrė nga komunistet ne prag tė pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, sepse arkivat ende janė tė mbyllura pėr hulumtuesit shqiptarė.
Nisja nga Prizreni pėr nė Tivar
Pėr tė bėrė plotėsimin e Armatės IV tė Jugosllavisė, pėr nė Frontin VP tė bregdetit tė Adriatikut ne saje tė tė dhėnave tė publikuara del se ne mars dhe prill tė vitit 1945, u deportuan 22.o17 luftėtarė shqiptarė nga Kosova. Ata janė deportuar ne formacione ushtarake tė cilat quhen eshalone qe gjatė muajve mars-prill 1945 nga Prizreni pėr nė Tivar gjithsejt ishin gjashtė eshalone tė tilla. Kėshtu nė mars janė deportuar tre eshalone; eshaloni i parė, me 3.700 luftėtarė, niset nga Prizreni mė 24.3.1945 dhe arrin nė Tivar mė 29.3.1945; eshaloni i dytė , mė 4.700 luftėtarė, niset nga Prizreni mė 26.3.1945 dhe arrinė nė Tivar mė 31.3.1945 dhe eshaloni i tretė me 2.700 luftėtarė shqiptarė, niset nga Prizreni me 27.3.1945 dhe arrin nė Tivar mė 1 prill 1945. Ndėrsa gjatė muajit prill janė deportuar edhe tre eshalone tė tjera: eshaloni i parė me 1.506 luftėtarė niset nga Prizreni mė 19 prill 1945, eshaloni i dytė me 2.601 luftėtarė niset nga Prizreni mė 20 prill 1945 dhe eshaloni i tretė me 1.216 luftėtarė niset nga Prizreni mė 24 prill 1945.Ndėrsa mė pas nga Prizreni niset njė eshalon i veēantė me 5.323 luftėtarė shqiptar, nga Maqedonia ne ditėt e para tė prillit tė vitit 1945.
Pse po largoheshin luftėtarėt nga Kosova
Duke marrė parasysh se operacionet luftarake kundėr nazistave gjermanė ne Luftėn e Dytė Botėrore kishin marrė fund nga fundi i viti 1944 me tė drejt bėhėt pyetja se pse i deportuan luftėtarėt shqiptarė nga Kosova. Pėrgjigja ishte e qartė sepse planifikohej njė hakmarrje ndaj shqiptarėve tė Kosovės pėr humbjen qe kishin pėrjetuar formacionet ushtarake tė partizanėve jugosllavė ne luftėn ndaj luftėtarėve tė Shaban Polluzhės. Ndėrsa nga ana tjetėr si qellim ishte largimi nga Kosova i atyre luftėtarėve tė cilėt mund tė bėjnė rezistencė pėr vendosjen e pushtetit ushtarak serb, gjegjėsisht ripushtimin serb tė Kosovės, ne saje tė vendimeve tė mė vonshme.
Luftėtarėt iu ngjanin robėrve
Edhe pse tė gjithė tė tubuarit nga anė tė ndryshme tė Kosovės kishin premtime se do tė deportoheshin me statusin e luftėtarėve pėr tė ndjekur armikun ne vijen e frontit nė veriperėndim tė Adriaktikut(Istėr-Slloveni), nga momenti i parė nė Prizren u verejt se do tė jetė tėrėsisht ndryshe.Nėse deri aty ata ishin tė armatosur dhe tė pėrcjellur me oficerė shqiptarė, mė tu nisur nga Prizreni pėrcjelljen e moren oficeret serbo-malazez, ndėrsa po ashtu u detyruan pėr tė dorėzuar armet me pretekst se rruga ėshtė e gjatė dhe do tė lodheni pa nevojė, pra, ata u nisen nga Prizreni tė paarmatosur, tė pa ushqyer, tė lodhur, tė paveshur, dhe ne kushte higjenike tė papėrshtatshme. Ishte ka eshaloni i dytė qė ėshtė nisur nga Prizreni mė 26 mars, ku pjesėtarėt e tij do tė pėrjetojnė gjenocid tė pa parė ne qytetin e Tivarit tė Ri.
Gjatė rrugės atyre iu ndalohej dalja nga kolona qoftė pėr tė pirė ujė apo kryer nevoja fizioogjike. Kush kishte guxim tė vepronte ndryshe e pėsonte me jeten, sepse pushkatohej nė vend. Nga njė sjellje e tillė e oficerėve pėrcjelles tė cilėt vrisnin kur kishin dėshirė e flisnin fyerjet mė vulgare ndaj shqiptarėve tash tė gjithė e kishin tė qartė se nuk janė mė luftėtarė por iu ngjanin robėrve tė luftės. Dhe nga njė situatė e tillė drematike gjatė rrugės deri ne Shkodėr numri i tė vrarėve kishte arritur deri nė 800 luftėtarė tė cilėt janė gjuajtur nė lumin Dri, Bunė etj.
Pamjet e Tivarit paralejmėronin masakren
Me tė arritur nė Tivarin e Ri ėshtė verejtur njė moblizim i madh i popullatės vendore ku me ta ishin sė bashku edhe njėsitė ushtarake tė Brigadės sė Dhjetė Malazeze, tė armatosur ne ēdo aspekt, athua se janė duke pritur njėsitė e armikut. U pa qartė komploti dhe gracka e pregatitur, por ata prisnin vetėm shkasin.Ne qendėr tė Tivarit tė Ri pasi i kanė udhėruar pėr tė pushuar ne afėrsi tė tyre ishte njė krua, ku shqiptarėt shpresehn kėrkesn pėr tė pirė ujė, por oficeret reaguan ashper duke mos iu mundėsuar dhe fyer ata ne aspektin nacional, duke vrarė tre shqiptarė, ndėrsa nga plumbat e tyre kishin vrarė “gjoja” njė ushtarė malazias. Ky ishte njė tjetėr pretekst pėr tė vrarė shqiptarė, andaj pėr ketė “vepėr “ e cila nuk ishte bėrė nga shqiptarėt ata pushkatuan 100 ushtarė shqiptarė, sikurse nazistatėt gjermanė kohė mė parė.Nga kjo e papritur shqiptarėt ishin tė vetdijshėm se njė tragjedi e tillė nuk do tė pėrfudnoj mė kaq, sepse ishin tė rrethuar nga tė gjitha anėt.
Ndėrtesa e Monopolit tė Duhanit ferri i shqiptarėve
Ata mė pas ne kolonė i detyruan tė ecin dhe i vendosen ne objektin e Monopolit tė Duhanit nė afėrsi tė portit.Ishte kjo njė ndėrtesė tre katėshe, ku i detyruan tė hyjnė brenda ndėrsa tė tjerėt u vendosen nė oborr, pra tė gjithė grumbull e jo ne kolonė, sepse kėshtu mundėsia pėr ti shfarosur ishte mė e madhe.Dhe nuk ka vonuar shumė ne tė gjithė shqiptarėt si brenda ne ndertesė e ne oborr ėshtė qitur me tė gjitha mjetet luftarake rreh dy orė dhe ne oborr dhe shesh ku ishin rreth 3000 veta nuk mbeti njėri i gjallė nė kėmbė, sepse u bė kasaphanė e vertet dhe kudo u bė lumė gjaku. E tėrė kjo masakėr ka zgjatur rreth njė orė e gjysmė duke filluar nė ora 14 tė datės 1 prill 1945. Patėn fat tė shpetojnė vetėm ata qe ishin ne katin e lartė tė ndėrtesės, dhe disa nga eshaloni i parė tė cilėt pėr momentin ishin nė Tivarin e Vjetėr. Por, tragjedia nderpritet duke iu falenderuar njė automobili i cili brenda kishte disa vezhgues amerikanė, tė cilėt mė gjasė kishin degjuar tė shtėnat e armėve dhe kishin ardhur pėr tė parė vendin e ngjarjės.Por, kriminelet iu dolėn pėrpara dhe i binden tė largoheshin dhe tė vazhdojnė rrugėn pėr nė Ulqin.Pra, nga frika se do tė zbulohet krimi, ata u detyruan ta nderpresin plojėn.Ishte kjo njė rastėsi qė tė shpetojnė disa luftėtarė kosovarė, tė cilėt do tė jenė dėshmitarė tė kėsaj masakre, edhe pse qellimi i forcave shfarosėse tė partizanėve jugosllavė ishte pėr ti vrarė tė gjithė pėr tė mos pasur dėshmitarė.
Mungojnė varret e tė masakruarve
Me pas u mobilizuan tė gjithė qytetarėt si pleq, gra, tė rinj, punėtor e ushtarė pėr tė pastruar oborrin pėr tė humbur gjurmet e kėsaj vepre mizore. Me kamion kanė ngarkuar tė vrarėt dhe tė plagosurir pėr ti deportuar ne varreza tė ndryshme kolektive. Madje ne ketė transport kanė angazhuar edhe ata shqiptarė tė cilėt kanė mbetur gjallė.Ende nuk dihet se ku janė bartur kufomat dhe varrosur ata. Bėhet fjalė pėr disa vende si ne Tivarin e Vjetėr, Tugjemil, Zalef dhe ne njė shpellė ne malin e Vollujicės pranė detit. Por, nuk ka dilemė se pjesen mė tė madhe tė tyre e kanė gjuajtur nė det.
Bėhėt pyetja sa janė vrarė ne kėtė masakėr, e sa kanė mbetur gjallė.Pasi nuk ka tė dhėna arkivore, andaj i vetmi burim ėshtė A.Hajdini-Xani i cili thot se tė gjallė kemi mbetur 810 individ, ndėrsa nga Kosova janė nisur 4700 luftėtarė, nga del se gjatė rrugės dhe ne ketė masakėr janė vrarė e zhdukur 3.890 shqiptarė tė Eshalonit tė dytė dhe 420 tė Eshalonit tė parė, pra gjithsej 4310 individ kanė humbur jetėn. Ne kėtė regji shfarosėse ka pasur raste qe individ tė ndryshėm tė shpetojnė dhe tė ikin ne drejtime tė ndryshme, por edhe aty nėse janė zbuluar janė likuidur, sepse tė gjithė shqiptarėt janė cilėsuar si armiq, nga pushteti ushtarak. Ka raste tė veēanta qė kosovarėt janė strehuar e mbajtur nga familje shqiptare duke iu shpetuar jetėn, si ne Tivar, Anė tė Malit dhe Krajė, ku pėr raste tė tilla egzistojnė dėshmi autentike.
Tragjedia e cila u hesht pėr vite tė tėra
Me tė pėrfunduar lufta dhe kthimi i luftėtarėve kosovarė nė shtėpitė e tyre, kjo ngjarje mori dhenė, por ishte me pasoja nėse kėrkohej e vėrteta pse ndodhi ajo. Madje ata tė cilėt e pėrjetuan ishin tė kėrcėnuar nėse debatojnė ne lidhje mbi ketė ngjarje e jo mė tė kėrkojnė qė ajo tė ndriēohet nė tėrėsi. Dhe si pėr ironi tė fatit pas kėsaj masakre ajo u hesht nga ato tė cilėt ėshtė dashur tė flasin dhe ta informojnė opinionin e gjėrė pėr ketė gjenocid tė bėrė nga partizanėt jugosllavė, duke kėrkuar pėrgjegjėsi nga ana e tyre.
Por, ndodhi qė pėr kėtė masakėr te mos flasin kaudrat shqiptare qoftė nga Kosova apo nga Shqipėria por pėr tė parėn herė tė deklarohet A. Rankoviqi nė Kongresin Themelues tė PKS mė 8-12 maj 1945 i cili ne mes tjerash ka thėnė se ”udhėheqesit e eshalonit e nxiten revoltėn midis shqiptarėve”, duke planifikuar tė vrisnin “ 40 shqiptarė pėr njė luftarė tė vrarė”, duke vazhduar se “udhėheqesit tanė hapėn zjarr dhe i vranė 300 shqiptarė”. Njė e dhėnė e tillė edhe pse e minimizuar shumė herė dėshmon se njė njė masakėr e tillė ka egzistuar dhe ėshtė realizuar nga forcat partizane jugosllave, qė ishin tė Brigadės sė Dhjetė Malazeze.
Por edhe pse njė nismė tė tillė ne rrugė institucionale pėr tė prezantuar dhe hulumtuar tė vertetėn ėshtė bėrė nga Azem Hajdini si pjesėmarrės i kėsaj masakre nga viti 1966 e mė pas ēdo gjė mbeti vetėm ne nismė sepse pushtetit jugosllav tė kohės nuk i ka interesuar e vertėta pėr ketė tragjedi sepse ishin vetė serbo-malazezėt tė cilėt ishin skenaristet dhe regjisorėt e kėsaj maskare e cila ishte mė e madhja gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ne Evropėn Juglindore.
Pėrgjegjėsia e udhėheqjes sė Shqipėrisė
Edhe pse kanė kaluar 60 vite nga masakra e Tivarit, deri mė tash nuk kemi pasur rast tė lexojmė diēka konkrete ne lidhje mbi ketė tragjedi nga strukturat qeveritare tė Shqipėrisė. Madje kjo tragjedi nga ana e tyre ėshtė heshtur, duke mos u shėnuar as ne kalendarin e ngjarjeve historike sepse ata janė tė vetėdijshėm pėr pėrgjegjėsinė qė mbajnė. Sepse si te lejohet qė tė kalojnė nepėr territorin e Shqipėrisė eshalone tė tėra qytetarėsh kosovarė tė pėrcjellur nga ushtarakėt serbo-malazez gjoja pėr tė marrė pjesė ne ndejekjen pėrfundimtare tė armikut nė Istėr e Slloveni, kur Lufta e Dytė Botėrore kishte marrur fund.
Nuk ka dilemė se ishte ky njė veprim monstruoz dhe antikombėtar i udhėheqjes sė Shqipėrisė sė kohės e cila ka pėrgjegjėsi tė drejtpėrdrejtė pėr masakren e Tivarit. Por, nėse analizojmė rrethanat e kohės qė mė vonė ėshtė njoftuar opinioni i gjėrė, as qė ėshtė pritur diēka konkrete nga udhėheqja e Shqipėrisė, ose me konkretisht nga ajo e PKSH, sepse kėta ishin si filialė e komunistave jugosllavė, dhe ishin tė indoktrinuar nga ideologjia komuniste si rrallė kush ne Evropėn Juglindore. Sepse nga ajo kohė e deri nė vitin 1948 me jugosllavet kanė punuar sė bashku pėr tė eliminuar armiqet ideologjikė, ku egzistojnė dėshmi tė pakontestueshme qė personat e ndryshėm shqiptarė janė arrestuar nė Shqipėri dhe iu janė dorėzuar jugosllavėve, tė cilėt kanė pėrfunduar mė pasoja tragjike.
Tivari 1945 sikurse Srebrenica 1995
Nuk ka dilemė se Masakra e Tivarit e vitit 1945 ėshtė pothuaj identike me masakren e Srebrenicės nė vitin 1995 e bėrė nga forcat ushtarake serbe ndaj rreth 7000 boshnjakėve. Por, kėtu egziton vetėm njė dallim sepse krimi nė Tivar ėshtė bėrė pa praninė e forcave ndėrkombėtare ndėrsa nė Srebrenicė ėshtė bėrė ne prani tė tyre, tė cilėt ishin gjoja me mision pėr tė mbrojtur ketė popullatė. Njė rast i tillė analogjik ka edhe tė veēantėn tjetėr sepse viktimat e Tivarit ende edhe sot janė pa varre tė identifikuara, ndėrsa ata tė Srebrenicės janė identifikuar, sepse janė gjetur varrezat kolektive, mė ē’rast ėshtė bėrė rivarrimi i tyre.
Pllaka pėrkujtimore e cila mungon
Ka ardhur koha qe ne lidhje mbi masakren e Tivarit tė formohet njė komision i veēantė pranė Qeverisė sė Kosovės pėr tė zhvilluar njė takim me pėrfaqėsuesit e Qeverisė sė Malit tė Zi.Nuk ka dilemė se ngjarja tragjike e vitit 1945 nuk mund ta ngarkojė me pėrgjegjėsi pushtetin aktual, por angazhimi ne drejtim tė ndriēimit tė kėsaj masakre do tė ishte ne favor te pushtetit aktual ne rrethana tė reja shoqėrore e politike.
Edhe pse kanė kaluar 60 vjet nga kjo masakėr ende nuk ka tė dhėna ne lidhje mbi varrėt e tė masakruarve mendoj se ėshtė obligim moral dhe civilizues qė ne vendin ku ėshtė bėrė masakra tė ngrihet njė memorial apo tė vendoset njė pllakė pėrkujtimore ne tre gjuhė pėr tė njohtuar opinionin e gjėrė mbi ketė ngjarje tragjike ne vitin 1945 qė ka ndodhur nė qytetin e Tivarit.
28.3.2005
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Gjenocidi serb mbi shqiptaret

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 2Shko tek faqja : 1, 2  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -