Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Lėvizja Kombėtare Shqiptare

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Teuta.Gjika
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Female
Numri i postimeve : 145
Age : 32
Vendi : Mitrovice
Profesioni/Hobi : "Shqiperine e mori turku, i vu zjarr. Shqipetar, mos rri, po duku, shqipetar!
Registration date : 13/05/2008

MesazhTitulli: Lėvizja Kombėtare Shqiptare   Sat Jun 20, 2009 8:50 am

Lėvizja Kombėtare Shqiptare: si ka qenė, si ėshtė dhe si duhet tė organizohet?


Vera Dushi

Lėvizja Kombėtare Shqiptare, nė ekzistencėn e saj disashekullore e ka pasur si objektiv ēlirimin e trevave shqiptare dhe ribashkimin e tyre nė njė shtet tė vetėm kombėtar, me emrin Shqipėri. Deri mė 1912, ajo ka ndjekur ē’rrenjosjen e pushtimit dhe kolonizimit osman dhe mbrojtjen e trevave shqiptare nga pushtimi ekspansionist sllavo-grek. Ideologėt e saj kanė qenė tė vetėdijshėm pėr rrezikun e copėtimit tė trevave shqiptare midis fqinjeve, prandaj kanė pėrdorur si levė e parė taktike kėrkesėn e bashkimit tė vilajetėve shqiptare nė njė entitet tė vetėm autonom brenda Perandorisė Osmane. Sami Frashėri ka analizuar nė veprėn “Shqipėria ē’ka qenė, ē’ėshtė dhe ē’do tė bėhetė” domosdoshmėrinė e shkėputjes sė Shqipėrisė nga Turqia dhe formimit tė njė shteti tė pavarur shqiptar si udhė e vetme shpėtimi tė kombit shqiptar dhe tė Shqipėrisė prej zgjedhes turke dhe prej ndarjes: “Turqia e ka nė Europė njė jetė shumė tė shkurtėr. Shqipėria nuk ka bėrė njė themel pėr vetvetėn, as rrėnje; rron nė themelet tė rrėnuara tė Turqisė dhe nė rrėnjet e saj tė kalbura. Pas rrėnjes sė saj, do tė bjerė edhe Shqipėria qė do tė mbytet nė rrėnjet tė rėnda tė saj”. Nė rast se Shqipėria do tė vazhdonte tė mbetet nėn Perandorinė Osmane, argumentonte ai, e ndarė nė katėr vilajetė dhe pa asnjė tė drejtė tė veēantė dhe nė rast se shqiptarėt nuk do tė ngriteshin pėr tė kėrkuar tė drejtave tė tyre dhe pėr t’u ēliruar, ata do tė identifikoheshin me turqit. Nė kėtė rast, kur Perandoria Osmane do tė rrėnjosej, Shqipėria do tė mund tė trajtohej si pjesė tė trashėgimisė turke, si object ndarjeje midis monarkive fqinje, si rrjedhoje do tė mund tė ndahet bashkė me kėtė Perandori. Pėr kėtė arsye, theksoi ai, ishte e domosdoshme si pėrmbysja e Perandorisė Osmane tė gjente Shqipėrinė e organizuar nė njė shtet tė vetėm me njė qeveri tė vetme dhe “njė orė para pėrmbysjes sė Perandorisė Osmane tė dihet qartė ku ėshtė dhe deri ku ėshtė Shqipėria”. Paralajmėrimi i Samiut u vėrtėtua fatkeqėsisht…
Avancimi i kėrkesave politike drejt pavarėsisė sė shtetit shqiptar pėrfshirės tė tė gjitha trevave tė banuara nga shqiptarėt ėshtė bėrė nė kontekstin e agresionit sllavo-grek mbi shqiptarėt. Dėshira gjithshqiptare pėr tė jetuar lirisht dhe tė pavarur nė njė Shqipėri e tė gjithė shqiptarėve u shpreh nė Vlorė, nga tė gjitha delegatėt qė miratuan pavarėsinė e Shqipėrisė sė gjitha trevave tė banuara nga shqiptarėt.
Vendimet e Konferencės sė Londrės pėr copėtim tė Shqipėrisė, pranimi i pushtimeve tė Serbisė dhe Greqisė mbi trojet shqiptare shėnuan domosdoshmėrinė e riformėsimit tė objektivave tė Lėvizjes Kombėtare, pėr mbrojtje dhe pėrforcim tė shtetit shqiptar tė pėrgjysmuar dhe luftė pėr ēlirim kombėtar dhe bashkim tė trojeve tė pushtuara shqiptare. Organizata e parė shqiptare ka qenė Komiteti “Mbrojtja Kombėtare e Kosovės”, me qendrėn nė Shkodėr. U krijua mė 1 maj 1918 dhe kishte njė program ambicioz – clirimin e Kosovės, mbrojtjen e shtetit shqiptar dhe demokratizimin e tij. Komiteti deklaronte hapur: “Nuk do tė kuptohemi kurrė mė sllavėt aq kohė sa sllavėt do tė jėtė brenda Kosovės” dhe vepronte duke organizuar lėvizjen kaēake qė luftoi hapur, me mjete tė armatosura kundėr regjimit serb nė Kosovė.
Pas luftės sė dytė botėrore deri nė ditėt e sotme, Lėvizja Kombėtare Shqiptare nė trojet shqiptare nėn Jugosllavi ka kaluar shtatė faza:
1) Faza e parė: periudha nga viti 1945 e deri nė vitin 1952. Mund tė pėrkufizohet qartė, sepse nė tėrėsi, edhe politikisht, ėshtė e lidhur me Lėvizjen Nacional-Demokratike Shqiptare. Kjo lėvizje kishte karakter politiko-ushtarak, udhėhiqej nga intelektualėt patriot si Halim Spahia, Selman Riza, Ymer Berisha, Marije Shllaku, Gjon Serreqi. U themelua nė vitin 1943 dhe kishte si koncept themelor ēlirimin e tokave shqiptare dhe bashkimin e tyre me shtetin=amė.
2) Faza e dytė pėrfshin pėriudhėn mė e vėshtirė politike, ekonomike, shoqėrore dhe ekzistenciale nėpėr tė cilat kaloi popullin shqiptar nė trojet tė pushtuara nėn Jugosllavi. U formuan organizata “Bashkimi shqiptar”(e udhėhequr nga Konstantin Valisuca, Xhemė Latė Sadriu, H. Gorani, H. Devolli, Rashit Gorani, Ramė Geca), Grupi i Njazi Malokut, Grupi i Aziz Spahisė, qė mė 1954 u lidh me legatėn shqiptare nė Beograd, planifikonte akte diverzante kundėr interesave ekonomike, politike, ushtarake tė Jugosllavisė dhe organizimin e popullatės nė njė kryengritje tė pėrgjithshme pėr bashkimin e trojeve shqiptare.
3) Faza e tretė pėrfshin kohėn nė mes tė viteve 1958=1968, periudha e formimit tė organizatave tė para ilegale, tė cilat do tė artikullojnė koncepte tė reja politike dhe kombėtare, mbi bazė tė sė cilave do tė organizohet ilegalja nė Kosovė deri nė vitin 1990. Nė kėtė periudhė u formua:
- Partia Revolucionare pėr Bashkimin e Tokave Shqiptare me Shtetin – Amė. Udhėheqės i saj ishte Metush Krasniqi. Aktivė ishin: Sejdi Kryeziu, Mark Gashi, Mehmet Ajeti.
- Lėvizja Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve, u formua nga Adem Demaēi. Ajo ėshtė sintezė e tė gjitha organizatave ilegale nga 1945 deri mė 1990. Ajo kishte programin politik, statutin, kishte njė strukturė e organizuar, mbante lidhje me shtetin shqiptar, propagandonte pėr gjendjen e shqiptarėve nėn Jugosllavi, kundėr politikės shtetėrore jugosllave nė pėrgjithėsi dhe kundėr pozitės kolonizuese tė shtetit jugosllav ndaj shqiptarėve nė veēanti. Motoja e saj ka qenė: “Mos mė fjet asnjė cast! Tė punohet sot, pėr nesėr, mos u marr me prentime, gradime, mashtrime”. Ky moto ėshtė mė sė i vlefshėm edhe nė ditėt tona dhe mbetet kushtrim ndaj tė gjithė shqiptarėve atdhetarė.
4) Faza e katėrt, nga 1968 deri nė 1981, ėshtė faza e lulėzimit tė veprimit ilegal nė Kosovė. Fillin botimin e gazetave, lėvizja kombėtare shqiptare merr karakter tė theksuar intelektual, krijohen edhe organizatat e para nė perėndim. Nė kėtė kohė kanė funksionuar:
- Lėvizja Nacional-Ēlirimtare e Kosovės
- Grupi Revolucionar (1973), i udhehequr nga Kadri Osmani
- Lėvizja Nacional-Ēlirimtare e Kosovės dhe Viseve Shqiptare nė Jugosllavi, e udhėhequr nga Metush Krasniqi, Sabri Novosella, Jusuf Gėrvalla, Shefqet Jashari
5) Faza e pestė – fillon me vitin e kthesės 1981 dhe pėrfundon nė fillim tė viteve 1990. Nė kėtė kohė kanė vepruar:

- Grupi Marksist – Leninist pėr Clirimin e Kosovės
- Grupi i Intelektualėve tė Kosovės
- Fronti i Clirimit Kombėtar
- Partia Marksist-Leniniste Shqiptare nė Jugosllavi
- Lėvizja Popullore pėr Republikėn e Kosovės, e shėndrruar mė pas nė Lėvizja Popullore tė Kosovės ka paraqitur njė devijim nga program i ribashkimit tė trojeve shqiptare nėn Jugosllavi, sepse kanė paraqitur idenė e republikės sė Kosovės (me adresė dhe pa adresė)
6) Faza e gjashtė ėshtė faza e luftėrave ēlirimtare nė trojet tė pushtuara tė Kosovės, Kosovės Lindore dhe Iliridės, kur u organizuan luftėrat tė armatosura nė Kosovė, IRJM, Kosovė lindore. U formuan Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, Ushtria Ēlirimtare e Preshevės, Medvegjes, Bujanocit, Ushtria Ēlirimtare Kombėtare. Mund tė thuhet se fazat 2-5 kanė pasur njė rritje graduale. Nga masivizimi i veprimtarisė organizative kanė rezultuar kryengritjet e ardhshme clirimtare nė vijen e pandaluar e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare pėr clirim dhe ribashkim kombėtar, qė nga LNDSH e deri tek Ushtria Ēlirimtare Kombėtare. Fatkeqėsisht, faza e gjashtė qė do tė duhej tė ishte edhe faza pėrfundimtare e rrugėtimit drejt lirisė dhe ribashkimit kombėtar nuk dha rezultatet e nevojshme. Disa liderė politiko-ushtarakė ulin flamurin dhe pranuan “marrėveshje paqėsore” “pėr tė drejtat” tė shqiptarėve nėn kolonizimin sllav.
7) Faza e shtatė ėshtė faza e organizimit tė Frontit pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar me strukturat e veta, qė prej 2002, si formacion politiko-ushtarak. Ėshtė hera e parė qė pas Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit (1878) qė njė formacion politiko-ushtarak, Fronti pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar (FBKSH) iu drejtua institucioneve ndėrkombėtare, pėrmes Memorandumit tė shtatorit tė vitit 2002, duke u shfaqur hapur me Platformėn Politike tė Bashkimit Kombėtar. Kėshtu iu ka thėnė dy tė burgosurve tė FBKSH-sė (1 korrik 2003 - 25 nėntor 2003), nė Tiranė, zotit Gafurr Adili dhe Taip Mustafajit, Drejtoresha e Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar pėr Evropėn Jug-Lindore. Deri nė kėtė vit (2003), ribashkimi kombėtar ishtė temė tabu, por dashje pa dashje, me daljen nga burgu tė Zotit Adili dhe vendosjes sė Tij nė Tiranė, ideja e ribashkimit kombėtar filloi tė flitet hapur ku tanimė kemi patur edhe sondazhe tė shumta dhe debate mbi temėn e ribashkimit kombėtar. Kjo ėshtė edhe faza e formimit tė disa lėvizjeve tė tjera si Lėvizja VETĖVENDOSJE! e udhėhequr nga Albin Kurti, Lėvizja pėr Bashkim, e udhėhequr nga Avni Klinaku, Lėvizja pėr Integrim dhe Bashkim, e udhėhequr nga Smajl Latifi, kurse intelektuali atdhetar Koēo Danaj doli me Platformėn e Shqipėrisė Natyrale. Pėr fat tė mirė, me rastin e hapjes sė tunelit tė Kalimashit, edhe vet kryeministri shqiptar flet pėr ribashkim kombėtar dhe thotė: Kjo ėshtė rruga e bashkimit, gjė qė pėr mendimin tim, kryeministri i Shqipėrisė ka respektuar Preambulėn e Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė: ... me aspiratėn shekullore e popullit shqiptar pėr identitet dhe bashkim kombėtar. Mbetet qė tė dy kryeministrat e principatave shqiptare tė realizojnė fizikisht bashkimin e Republikės sė Kosovės me Republikėn sė Shqipėrisė, sepse nėse pakoja Ahtisaari e ndalon bashkimin e Kosovės me shtete apo me pjesė shtetesh tė tjera, ajo nuk e ndalon Unionin Shqipėri-Kosovė.
Shėndrrimi i statusit tė Kosovės nga njė protektorat nėn kolonizimin e UNMIK-ut nė njė shtet tė pavarur, e bėn tė arsyeshėm (nė Kosovė) ndryshimin e mjeteve, nga veprimtaria e fshehtė ilegale, nė veprimtarinė e hapur propagandistike. Ashtu siē e ka theksuar Kryetarin e Pėrgjithshėm tė Frontit pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar, Prof.Dr. Bashkim Mitrovica, nė intervistėn dhėnė agjencisė sė pavarur “Al Today”, tani ideja e bashkimit kombėtar nuk duhet mė tė pėrhapet sekret, nėpėr odat e familjeve patriotike shqiptare, por duhet propaganduar hapur, edhe nė mass median e shkruar dhe vizive tė Tiranės dhe Prishtinės, dhe mbi tė gjitha edhe nė Parlamentin e Republikės sė Shqipėrisė dhe tė Kosovės”. Pra, Fronti pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar, nga njė formacion politiko-ushtarak duhet tė shėndrrohet nė njė front demokratik – Fronti Demokratik i Bashkimit Kombėtar (FDBK), ku tė bashkohen tė gjitha lėvizjet kombėtare nė njė tė vetme, pėr tė evituar harxhimi i katėrfishtė tė energjive dhe potencialeve kombėtare dhe pėrforcimin e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare drejt ribashkimit kombėtar. FDBK do tė pėrdorė mjete legale, sepse ėshtė tejkaluar faza e pushtimit sė drejtpėrdrejtė klasik nga Serbia. Kurse pėr trevat tė pushtuara FDBK do tė jetė njė bėrthamė organizimi pėr veprimtarinė e metutjeshme kombėtare, duke respektuar traditėn e organizimit ilegal politiko-ushtarak. Pra, pėrdorimi i veprimtarisė sė hapur (legale) bashkė me veprimtarinė e “mbyllur” (ilegale dhe konspirative) i pėrshtatet karakterit politik tė cilėsdo trevė dhe ndryshon nga situata nė situatė. “Principatat shqiptare” tė Shqipėrisė dhe Kosovės nuk janė nėn pushtim tė drejtėpėrdrejtė qė tė pėrdorėt veprimtaria ilegale, tanimė ėshtė koha e heqjes sė maskave dhe kushdo qė do t’i pėrdor pėr tė vjedhur populln, i ēon ujė nė mullirin e Beogradit. Kurse nė trevat shqiptare nėn IRJM. Serbi dhe Mal tė Zi, qė gjenden nėn kolonizimin klasik sllav, duhet pėrdorur veprimtari ilegale, bashkė mė veprimtari tė hapur legale (demonstrata, protesta, kėrkesa pėr avancim tė tė drejtave tė shqiptarėve nė nivelin e tė drejtave qė serbėt I kanė fituar nė Kosovė nėpėrmjet pakos Ahtisaari, mundėsisht autonominė politike, si hap taktik drejt shkėputjes nga pushtimi klasik sllav. Nė momentin e ribashkimit tė Kosovės sė ngushtė me Shqipėrinė, nė trevat e pushtuara duhet kėrkuar respektimin e tė drejtės sė vetėvendosjes sė shqiptarėve tė atjeshėm, nė rast tė kundėrt, pushtuesit tė pėrballen me luftėra ēlirimtare antikoloniake qė do tė kenė si bazament tė fushishėm shtetin shqiptar gjysėm i ribashkuar (Shqipėri administrative + Kosovė). Duke vepruar ashtu, duke mbledhur forcat dhe duke u pėrkushtuar tėrėsisht, Lėvizja Kombėtare Shqiptare do tė mund tė arrije objektivin e saj shekullor i ēlirimit dhe ribashkimit kombėtar.
Kohė nuk ka pėr tė humbur!
Rreshtohuni nė rradhėt e Frontit Demokratik pėr Bashkim Kombėtar !

Prishtinė, 18 qershor 2009
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Delia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Numri i postimeve : 514
Registration date : 13/01/2008

MesazhTitulli: Re: Lėvizja Kombėtare Shqiptare   Tue Dec 29, 2009 6:10 pm

Gruja e pare (shqiptar), murg NĖ JUNGFRAUJOCH Nė 1857 EREICHTE












Konteshė Elena Gjika, e njohur mė mirė me emrin e tij fazė Dora d'Istria, e lindur 22 Janar 1828 nė Bukuresht (Rumani) dhe vdiq nė vitin 1882 nė Firence (Itali), ishte njė shqiptar ekstrem-Shkrimtari i njohur rumun qė jetoi nė Zvicėr dhe shkroi 10 libra nė Zvicėr dhe zvicerane Alpet, nė gjermanisht, frėngjisht, italisht dhe anglisht ka. Etėrit e tyre ardhur nga Shqipėria, nga rajoni Mirditė (Northern Albania). Xhaxhai i saj, Gregori Gjika ishte sundimtar tė Shqipėrisė. Kjo nuk ishte vetėm nėpėrmjet publikimeve nė Zvicėr ėshtė i njohur nė gjuhė tė ndryshme, por edhe sepse ajo ishte gruaja e parė ndonjėherė pėr tė arritur majėn e njė murg nė Jungfraujoch. Ky guxim dhe entuziazmi mbi Alpet e Zvicrės bėrė historinė e saj tė njohur shumė mirė. Dora d'Istria (Elena Gjika) ėshtė vajza e princit Mihail Gjika dhe mbesa e pastaj princit Gregor Gjika. Ajo mori njė arsim shumė tė plotė dhe trajnimin, jo vetėm nė Bukuresht, por edhe nė Dresden, Vjenė, Berlin dhe Venecia. 1849, ajo u kthye nė shtėpi, u martua me princin rus Alexander Koltsov-Massalski dhe jetoi rreth 10 vjet nė Rusi, kryesisht nė Shėn Petersburg. Kjo u pasua nga njė divorc me Princi Koltsov-Massalski. Pas ndarjes nga burri i saj nė 1855 ajo ka jetuar nė Zvicėr. Nė Zvicėr, ajo ėshtė e njohur si Dora D `Istria dhe ka botuar nėn kėtė pseudonimin. Ajo gjithashtu bėrė shumė turne botėrore dhe kishte vizita nė Shqipėri, Greqi, Turqi, Itali, Francė, Irlandė Veriore, Amerikė, etj Ata ishin shumė tė talentuar gjuhėsore, pėrveē ata folėn shqip dhe rumanisht, italisht, gjermanisht, anglisht, frengjisht, latinisht, e Vjetėr dhe moderne greke dhe ruse. Nė pėrgjithėsi, veprimtarinė e tyre ka njė karakter kozmopolit, por ata e konsideronin atė si njė detyrė e porosi pėr tė hapur vende tė Evropės Lindore, burimi i civilizimit, dhe si pasojė gjinisė sė tyre nė tė njėjtėn kohė njė pozicion mė tė denjė. Nė shkrim, Les Femmes en Orient (Zürich, 1859, 2 Vols), ata deklaruan pėr emancipimin e seksit femėr nė lindje, dhe nė njė tjetėr: Femmes Dhjetor, par une femme (Bruksel, 1869, 2 Vols), krahason situatėn njėjtė midis kombeve Latine dhe ndėr gjermanėt, me fjalė tė forta, dhe kėrkon barazinė e burrave dhe grave. Nė Pėrveē kėsaj, ajo ka shkruajtur au bord des lacs pėrshkrim helvétique (Gjenevė 1861), novela Fylétia e Arbenoré prej Kanekate laoshima (Livorno 1867), Gli Albanesi nė Rśmenķa, njė histori tė princave Gjika nė 17-19 Century (Firence, 1873), dhe La Poesie otomanėve (Paris 1877) dhe ese tė shumta nė historinė e letrare, poezi, ēėshtjet politike, shoqėrore dhe fetare pėr historinė, artin, etj nė revista mė prestigjioze nė Francė (sidomos me Revue des Mondes Kayamba Africa) Belgjikė (Best Research), Italia (Diritto, Nuova Antologia, europea Rivista, etj), Zvicėr, Shqipėri, Greqi, Rumani dhe Amerikėn e Veriut. D. kultivuar arti i pikturės dhe kishin marrė me vete nė Shėn Petersburg me dy peizazhe nė njė ēmim. Ishte mėsuar nga shumė shoqėri, duke pėrfshirė akademitė e Italisė, dhe njė anėtar nga Parlamenti grek qė tė Grossbürgerin tė Greqisė, ndėrsa ajo u emėrua nga qytete tė ndryshme italiane, njė qytetar nderi. Ne gjithashtu e dimė se Dora d'Istria - autor i 10 librave nė Zvicėr ndėrmjet 1855-1888, Dora d'Istria ėshtė emri fazėn e Elena Gjika - shqiptar-autor Valach (i njohur edhe nė Shqipėri dhe gjithashtu nė Zvicėr). Ajo ka botuar rreth 10 libra dhe shumė artikuj nė revista tė ndryshme nė lidhje me Zvicrėn dhe historinė e Zvicrės dhe nė gjermanisht, frėngjisht, italisht, anglisht ... e mirė e tyre-libra tė njohur janė: "gjerman-folės Zvicėr. Toka, njerėzit dhe historia. " Cyrih: 1860 (nė 3 pjesė), "Une dyluftim de lundrim. Souvenirs de la Suisse ital. Paris: 1861. "La Suisse allemande et l'ngjitjen du Moench" Paris 1856 ", gjerman-Zvicėr duke folur, dhe ardhja e Monk", Zürich 1858 ", Zvicėr, pionier i Reformimit, ose La Suisse allemande", London, 1858, etj parė Gratė tė cilat arritėn Jungfraujoch - murg nė 1857, Alpet zvicerane dhe alpinizmin janė tė njohura rreth botės. Bernese Alpet, vetėm njė pjesė e kreshtave malore Jungfraujoch ose Monk (lartėsi 4107m) ishte nga kjo grua, Elena Gjika shqiptar (Dora d'Istria), vetėm njė vit pas burra (tė krishterė Almer, Christian Kaufmann, Ulrich Kaufmann dhe Sigismund arritur Porges) nė 1857. Ajo ngjarje e pėrshkruan nė librin e saj "gjermane Zvicėr, dhe ardhja e murg." Historiani zviceran Quirinus Reichen thotė se Dora D `Istria (Elena Gjika) ishte nė tė vėrtetė personi i parė pėr tė arritur majėn e njė murg. Jaun Gjoni shkruan: "Unė besoj qė me guxim e kėsaj zonjė, udhėtim mund tė jetė bėrė. Unė kam parė shumė njerėz tė dridhen dhe nė raste tė tilla mė tė fortė se ata. " Literatura: Albert Ramaj: Shqiptarėt nė Zvicėr (Unė), - Historia e shqiptarėve nė Zvicėr qė nga viti 1431, nė: "Albsuisse" (Zyrih), qershor 2009 / Viti 2, Nr 6, f. 13-14. Quirinus Reichen, "Dora d'Istrias apo gaboj ardhja e parė," nė Monk. / Ed nga Daniel Anker, Zürich, AS-Verlag, 2002 f. 154-161. - Ill Tanja Wirz: "ulluqet stuhi Samiti. Njė histori gjinore e alpinizėm nė Zvicėr, 1840-1940 "Diss Univ. Cyrih nė vitin 2005 dhe gjithashtu u shfaq si njė libėr nga botuesi kėtu dhe tani, Baden 2007. Koli Xoxi "Zvicra dhe Dora d'Istria", Tiranė: "ALTA", 1995. Antonio D'Alessandri, Il pensiero di el'opera Dora d'Istria europeo fra Oriente e Italia Roma 2007 Merita Sauku Bruci (ed.), Lettere di una Principessa (introduttivo studio, shėnimi trascrizione e). Elena Ghika njė Girolamo de Rada. Tiranė Ed. Bargjini, 2004.

mar nga Nexhmedin Jusufi (albsuisse)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Lėvizja Kombėtare Shqiptare
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt-
Kėrce tek: