Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
MARY
Anėtar
Anėtar


Female
Numri i postimeve : 261
Age : 30
Vendi : VL
Profesioni/Hobi : music
Registration date : 28/03/2008

MesazhTitulli: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Tue Jul 14, 2009 12:30 pm

BAROMETRI DIPLOMATIK

*** Anton Z. Ēajupi, sėrish, prej varri po na thėrret: Zgjohuni prej gjumi shekullor, “o shqiptarė tė mjerė, q’u ka marrė koka erė, e po lufotni pėr tė tjerė...”, mos u frikėsoni se, Shqipėria Etnike nuk do tė vdesė me kėta politikanė tė kallėpit “zylfiqarovski” dhe “sejdobajramovski” tė shekullit XXI!

*** “Republika e Maqedonisė ėshtė njė shtet i brishtė. Ndėrtesėn maqedone pėrpiqen ta mbajnė nė kėmbė me paterica forcat ushtarake ndėrkombėtare tė vendosura nė viset etnike shqiptare..” (Shih: Aakademia e Shkencave e Shqiprisė, Platformė pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare, Tiranė, 1998, f.44).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
MARY
Anėtar
Anėtar


Female
Numri i postimeve : 261
Age : 30
Vendi : VL
Profesioni/Hobi : music
Registration date : 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Tue Jul 14, 2009 12:30 pm

1.Historia nė anėn e shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike 

*** Ferdinand Shevil : “ The Greeks aren’t the original inhabitants of the Balkan peninsula”. ( Ferdinand Shevil, A History of the Balkans 1991: 1). 

*** Robert d’Angely: “ Gjuha shqipe, ose gjuha pellazgo-etrusko-shqipe, ėshtė gjuha mė e lashtė e Europės “ dhe se “ shqipja ėshtė paraardhėse e greqishtes sė lashtė.” (L’Engime, Paris, MCMLXII; shqip: Enigma, “Toena”, Tiranė,1998, f. 5). 

Po ashtu, sa “janė pasardhės tė ligjshėm” tė Maqedonisė dhe tė maqedonėve antikė grekėt dhe “maqedonėt” e sotėm, shkencėrisht provon edhe ky konkluzion i shkencėtarit tė shquar frėng, Robert d’Angely: “Sa pėr Aleksandrin e Madh, nga fakti qė ai ishte maqedonas paska qenė bullgar, do tė thotė tė harrohet qė, nėse Aleksandri i Madh ishte helen nga ARSIMIMI, por nga PREJARDHJA ishte SHQIPTAR, i edukuar dhe i arsimuar greqisht nga njė SHQIPTAR prej Stagjire: ARISTOTELI.. Mjafton tė lexohen tekstet e lashta, tė cilat na mėsojnė se Aleksandri i Madh, kur fliste me ushtarėt e vet me disa nga gjeneralėt, tė gjithė maqedonas, u fliste nė gjuhėn e NĖNĖS. Kurse NĖNA e tij ishte OLYMPIA EPIROTE DHE QĖ FLISTE SHQIP.” ( Robert d’Angely, po aty, f.223-224). 

Mjaftojnė kėto dy fakte dhe argumente tė qėndrueshme historike shkencore tė famshmit Robert d’Angely (albanolog, lingustit, poliglot, historian, etnolog, etnograf etj); “njohės i shkėlqyer i gjuhės shqipe, i sanskrishtes, i greqishtes, i latinishtes dhe i gjuhėve neolatine, burime kėto fundamentale qė e ndihmuan tė zgjidhė enigmėn shekullore tė prejardhjes sė racės dhe tė gjuhės sė Pellazgėve, tė Ariasėve, tė Hetitėve, tė Helenėve, tė Etruskėve, tė Grekėve dhe tė shqiptarėve, tė pėrmbledhura nė veprėn emblematike me titull: “L’Engime”, pėrmbajtja e sė cilės pėrbėhet nga pesė vėllime tė saj, sė pari, tė botuar nė gjuhėn frėnge nė Paris, e mė pas tė pėrkthyera nė gjuhėn shqipe. “Vėllimi i parė: Les Pelasges, 1990; vėllimi i dytė: Des Thraces et des Illyriens a Homere, 1990; vėllimi i tretė: Des Etrsques a l’ Empire Byzantin, 1991; vėllimi i katėrt: De l’Empire ottoman – Les Albanais – De L’Epire, 1991; vėllimi i pestė: Le Secret des Epitaphes, 1991)”, tė cilat prerazi pėrgėnjeshtrojnė dhe hudhin poshtė si tė pavlera tezat historiografike tė falsifikuara tė grekėve dhe maqedonėve tė Josip B. Titos, se Maqedonia e sotme (1945-2009) nuk ėshtė frut natyror, historik, etnik, racor, gjuhėsor, kulturor, gjeografik, politik as territorial i Maqedonisė antike pellazgo-ilire. Si rrjedhim, nuk ėshtė kurrfarė prone tarshėgimore as e grekėve e as e maqedonėve tė Titos. 

Sa mė sipėr, del e qartė e vėrteta historike se, as grekėt e as maqedonėt e Titos dhe tė Serbo-Jugosllavisė nuk janė pasardhės natyrorė as legjitimė tė Maqedonisė Antike tė Aleksandrit tė Madh. Edhe pse grekėt e vjetėr dhe tė rinj me shekuj e kanė falsifikuar historinė e Ballkanit, ashtu sikurse sllavėt e Jugut tė Ballkanit, historia objektive dhe e mirėfilltė e Ballkanit provon se maqedonėt dhe Maqedonia antike janė pjellė direkte e pellazgėve dhe e Pellazgjisė, pasardhės sė cilės janė ilirėt dhe Illyria, shqiptarėt dhe Shqipėria Etnike, jo grekėt as maqedonėt e sotėm, tė cilėt qe sa vite po luftojnė politikisht dhe “shkencėrisht” pėr ta dėshmuar identitetin e tyre “maqedon antik”.. Mirėpo, ndėr tė tjera, siē pamė edhe nga tė dy shembujt konkret tė shkencėtarit tė shquar frėng, Robret d’Angely, historia flet ndryshe, nė favor tė sė drejtės natyrore dhe tė sė drejtės sė ligjshme tė trashėgimisė sė shqiptarėve mbi territorin gjeografik tė Maqedonisė sė sotme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
MARY
Anėtar
Anėtar


Female
Numri i postimeve : 261
Age : 30
Vendi : VL
Profesioni/Hobi : music
Registration date : 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Tue Jul 14, 2009 12:30 pm

2. Politika 

Siē kemi shkruar paraprakisht, me thjetėra herė, kjo Maqedoni ėshtė ngrehinė artificiale e strategjisė politike dhe ushtarake e ish-RSFJ-sė sė Josip Broz Titos., ku nė objektivat e interesave parėsore tė politikės sė brendshme dhe tė jashtme tė Republikės Socialiste Federative tė Jugosllavisė, patėn mbizotėruar kėta dy faktorė kryesorė: 
(1) Mbrojtja dhe siguria e dyfishtė e kufirit tė Jugosllavisė ndaj kufirit me Greqianė dhe me Shqipėrinė dhe 
(2) Mbrojtja dhe siguria ndaj kufirit me Bullgarinė. 
Ky ishte interesi thelbėsor i krijimit tė njė Maqedonie artificiale nė kurriz tė shpėrfytyrimit tė sė drejtės historike mbi territorin etnik tė Shqipėrisė dhe tė Bullgarisė. 

Vetė kėmbėngulėsia e Greqisė qė t’i ndryshohet emri Maqedonisė sė sotme tė konglomeratit jugosllavo-serb, do tė thotė copėtimin e saj territorial (jo vetėm nė kuptimin semantik, propagandistik, politik dhe diplomatik tė nocionit tė saj) midis Greqisė dhe Maqedonisė artificiale, duke i pėrjashtuar shqiptarėt dhe Shqipėrinė Etnike si titullarė legjitimė natyrorė. 

Sė shpejti, greko-maqedonėt, do tė gjejnė gjuhė tė pėrbashkėt pėr ndryshimin e emrit tė Republikės sė Maqedonisė. Mirėpo, prijsave politikė qeveritarė shqiptarė atje, si duket kjo ēėshtje nuk po iu intereson fare. Pėr ta njėsoj (si sivjet, si parvjet, si thotė populli, po merren me “politikė tė lartė” anikombėtare dhe antivetėvendosėse”), nuk ka fare rėndėsi se me ēfarė emri po funksionon dhe, do tė funksionojė ajo Maqedoni e Titos, kryesorja ėshtė, qė ata me fanatizėm dhe me servilizėm po i ruajnė kolltukėt e butė dhe tė mėndafshtė, duke marrė paga tė majme; duke u pasuruar gjithnjė mė shumė nė emėr tė rremė tė patriotizmit dhe tė demokracisė neokolonialiste shfrytėzuese, si ministra, nėnministra tė qeverisė dhe si deputetė tė “Sobriana-s”. Pėr popull, kush “po ia varė”, kryesorja, - le te t’ua hedhin voton atyre, sa herė qė iu duhet pėr ta sunduar sa mė gjatė, sa mė egėrsisht, dhe sa mė padrejtėsisht atė, sikurse kėtu e 20 vjet tė shkuara (1990-2009). 

Pse ndryshime, pse pėrplasje politike me bashkatdhetarėt maqedonė, kur prijsat feudalė shqiptarė pėr veten dhe partitė e tyre i gėzojnė tė gjitha privilegjet, janė pasuruar, janė avancuar, duke ushtruar pushtetin shtetėror nė kurriz tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė popullit shqiptar, tė cilėt sė bashku me maqedonėt, edhe i kanė shndėrruar nė qytetarė tė rendit tė dytė-pakicė kombėtare! 

Kjo ėshtė dhurata mė e madhe anti-demokratike dhe anti-kombėtare, sipas sė cilės populli shqiptar nėn Maqedoni, ėshtė “shpėrblyer” pėr dėgjueshmėrinė dhe pėr disiplinimin e kurrizit tė tij nėn “reformat ekonomiko-politike-juridiko-demokratike” tė sundimit tiranik dhe korruptues tė pushtetmbajtėsve sllavomaqedonė dhe filosllavomaqedonė. 

Kjo formė logjikuese dhe vepruese e “bajraktarėve” politikė shqiptarė nė qeverinė dhe nė parlamentin e Republikės sė Maqedonisė, ėshtė prova mė e qėndrueshme materiale, se “shqiptarėt nėn Maqedoni, ende janė nė gjumin e thellė shekullor”, ashtu siē kanė konstatuar nė takimin e tyre tė fshehtė ministrat e jashtėm greko-maqedonė, Antonio Miloshoski dhe Dora Bakojanis nė Nju-Jork, mė 18 shtator 2008.. Nuk po dėshirojnė tė ndryshojnė asgjė, por po vazhdojnė me dramėn e tyre historike tė hidhur nėn sundimin e egėr kolonial dhe anticivilizues tė sllavomaqedonėve dhe tė ministrave, tė nėnministrave dhe tė deputetėve shqiptarė, tė zgjdhur me votėn e tyre, tė ashtuquajtur demokratike dhe tė lirė. 

Se nė ēfarė shkalle qarqet udhėheqėse shqiptare janė tė inetresuara lidhur me ndryshimin e emrit tė Republikės sė Maqedonisė, dėshmon edhe kjo deklaratė e nėkryetarit tė Republikės sė Maqedonisė, Rafiz Haliti: “Qėndrimi ynė ėshtė i qartė. Zgjidhja e pranueshme pėr bashkatdhetarėt tanė maqedonė, do tė jetė e pranueshme edhe pėr BDI-nė.”(Shih: 09/07/2009http://www.setimes.com/ 

Si nga qėndrimi dhe nga sjellja e deritashme 20-vjeēare, e bėrjes asgjė nė favor tė realizimit tė sė drejtės kombėtare dhe shtetėrore tė vetėvendosjes sė popullit shqiptar nė Maqedoni, ashtu edhe nga qėndrimi i tashėm, i gabueshėm politik dhe kombėtar, sikurse ky i rafiz halitave, ali ahmetave, arben xhaferėve, menduh thaēėve...etj., le tė kuptohet se atyre “palla e pallės nuk iu hanė” se ēfarė statusi do tė kenė shqiptarėt, dhe se ēfarė emri tė ri do tė ketė Maqedonia. Ndaj, edhe takimi tete a tete i ministrave tė jashtėm sllavomaqedonė-grekė (Antonio Miloshovski – Dora Bakojanis, i bėrė nė Nju-Jork tė Amerikės, mė 18 shtator 2008) lidhur me pasivitetin dhe me inferiotitetin shekullor tė shqiptarėve nė disfavor tė identitetit tė tyre kombėtar dhe shtetėror, ėshtė plotėsisht real dhe objektiv, ashtu siē e ka “incizuar” saktėsisht, nė origjinal, Mr. Gafurr Adili (Kryetar i Pėrgjithshėm i Frontit Demokratik i Bashkimit Kombėtar): “Bakojanis: "Ju, Sllavėt, keni ardhur kėndej nė shek. e VII-tė mbas Krishtit dhe nuk mund tė keni lidhje me popullin antik maqedon dhe me Maqedoninė Antike, tė cilėt kanė ekzistuar gjatė kushedi sa shekujve tė para Krishtit". Milloshovski: "...dhe njė gjė tjetėr po ju them zonjė - mė mirė ėshtė qė tė merremi vesh shpejt e shpejt, se ju e dini fort mirė dhe ne e dijmė fort mirė se cilit komb i pėrket emri Maqedoni, prandaj, ėshtė mė mirė ta mbyllim kėtė punė, ju mbani atė pjesė qė keni, kurse ne ta mbajmė kėtė pjesė tė Maqedonisė". Konkluzioni i Bakojanis: "Pėr cilin komb e ke fjalėn, pėr Shqiptarėt a? - Pėr ata mos u mėrzit fare, ata janė nė gjumė e nuk dijnė as vetė se kurė do tė zgjohen, se po u zgjuan ata, na mori dreqi, edhe ne, edhe ju !....prandaj duhet tė merremi vesh sa mė shpejt..."(Shih: www.albaniapress.com, 9 korrik 2009).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
MARY
Anėtar
Anėtar


Female
Numri i postimeve : 261
Age : 30
Vendi : VL
Profesioni/Hobi : music
Registration date : 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Tue Jul 14, 2009 12:31 pm

3.Federalizim ose ndarje! 

Realisht, nuk ėshtė kurrfarė zgjidhjeje pėr statusin politik tė shqiptarėve dhe tė maqedonėve, vetėm ndryshimi i emrit tė kėsaj Maqedonie nė “Maqedoninė Veriore”, ashtu siē ka propozuar OKB-ja. Sepse, siē theksuam mė sipėr, problemi nuk qėndron midis Greqisė dhe Maqedonisė, por midis Shqipėrisė dhe sė ashtuquajturės Maqedoni, ku gjysma e popullsisė ėshtė shqiptare dhe, mė se gjysma e territorit i pėrket Shqipėrisė Etnike, jo Greqisė e as Maqedonisė titiste. Ky ėshtė problemi i vėrtetė historik, gjeopolitik, territorial dhe ndėretnik nė Maqedoninė e sajuar jugosllave (1945-2009). Ky problem, duhet tė zjgidhet vetėm nė rrafshin e titullarėve ekzistues tė Maqedonisė- shqiptarėve dhe bullgarėve. Kjo ėshtė ēėshtje e ngutshme si pėr palėn shqiptaro – bullgare, ashtu edhe pėr faktorėt relevantė tė bashkėsisė ndėrkombėtare dhe tė Bashkimit Evropian, tė pranishėm nė Maqedoni, qė kėtu e njėzet vjet mė parė (1990-2009). 

Duke qenė se, si maqedonėt me prejardhje bullgare, ashtu edhe mbėshtetėsit e tyre ndėrkombėtarė janė tė interesuar, qė me ēdo kusht, tė ruajnė integritetin e Maqedonisė artificiale jugosllave, edhe pala shqiptare, e dėmtuar dhe e nėnēmuar si “pakicė kombėtare”, duhet ta mbėshtesė njė strategji tė tillė tė moszhbėrjes sė kėsaj Maqedonie artificiale, por me kusht qė, t’i njihet e DREJTA E VETĖVENDOSJES (kombėtare dhe shtetėrore), ashtu sikurse maqedonėve me Kushtetutėn nė fuqi. 

Kjo zgjidhje racionale dhe e drejtė pėr tė dy palėt, mund tė arrihet vetėm me federalizimin e Maqedonisė, qė nėnkupton ndryshimin e Kushtetutės dhe tė rendit ekzistues nė Maqedoni. Kjo ėshtė formula e vetme politike, juridiko-kushtetuese dhe paqėsore, qė mund ta shpėtojė Maqedoninė artificiale tė Jugosllavisė sė Titos. Ndryshe, opcioni i fundit, do tė ishte NDARJA e Maqedonisė midis Shqipėrisė dhe Bullgarisė. Mirėpo, ky opcion i imponuar, nuk do tė ishte nė interesin komplementar tė palėve nė konflikt, as tė BE-sė e as tė bashkėsisė ndėrkombėtare, sepse pikėsėpari do tė vinin nė pikėpyetje objektivat strategjiko-politike integruese tė BE-sė, jo vetėm nė kuptimin rajonal ballkanik, por edhe nė atė evropian, sepse do tė vinte nė shprehje korrigjimi dhe ndryshimi i kufijve ndėrshtetėrorė, jo vetėm nė Ballkan, por edhe nė Evropėn Juglindore. 

Pikėsėpari, ndarja eventuale e Maqedonisė, do tė ndikonte negativisht dhe me pasoja tė paparashikuara edhe nė marrėdhėniet ndėrshtetėrore fqinje tė Serbisė dhe tė Kosovės, sepse Serbia do tė insistonte qė, me ēdo kusht, ta copėtonte pjesėn Veriore tė Kosovės, sė bashku me gjysmėn e qytetit verior tė Mitrovicės. Si pasojė e njė “dridhjeje tektonike” tė kėtillė tė truallit tė Ballkanit, nė kuptim tė ngushtė, do tė vinte nė shprehje jo vetėm destabilizimi i paqes dhe i sigurisė nė Ballkan dhe mė gjerė, por edhe deri te shpėrthimi eventual i konflikteve tė armatosura ndėrmjet shteteve ballkanike, tė rreshtuar dhe tė mbėshtetur nga aleancat e ndryshme tė tyre, tė shteteve tė mėdha evropiane dhe botėrore. 

Pėr tė evituar kėtė rrezik me pasoja katastrofike pėr paqen dhe sigurinė e popujve nė Ballkan dhe nė Evropė, nevojitet qė, sa mė parė tė jetė e mundur, nė mėnyrė paqėsore, tė bėhet FEDERALIZIMI i Maqedonisė ndėrmjet shqiptarėve dhe bullgarėve autoktonė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
MARY
Anėtar
Anėtar


Female
Numri i postimeve : 261
Age : 30
Vendi : VL
Profesioni/Hobi : music
Registration date : 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Tue Jul 14, 2009 12:32 pm

4. “Maqedonia Veriore”-formulė e gabuar e OKB-sė! 

*** “Shqiptarėt nuk mund tė trajtohen nė asnjė mėnyrė si minoritet, por si pjesėtarė, njėsoj si maqedonėt, nė shtetin e tyre tė pėrbashkėt. Ndryshe, kriza nuk mund tė zbutet dhe ca mė tepėr tė kapėrcehet, nė rast se nuk u njihen shqiptarėve tė drejtat kombėtare, ashtu siē parashikojnė aktet themelore ndėrkombėtare.”(Shih: Akademia e Shkencave e Shqipėrisė, Platoformė pėr zjgidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare, Tiranė, 1998, f.44-45). 

Se sa grekėt dhe maqedonėt janė afėr arritjes sė njė marrėveshjeje tė pėrbashkėt dypalėshe (nėn monitorimin e OKB-sė) pėr ndryshimin e emrit tė Maqedonisė, kėtė e provoi edhe takimi zyrtar i Matthew Nimetz, emisar special ndėrkombėtar i Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, me rastin e vizitės sė tij, qė i bėri Shkupit dhe Athinės, mė 7 dhe 8 korrik 2009. 

Ai, nga takimet, qė i zhvilloi me qarqet e larta zyrtare maqedone (Gjorgje Ivanov, president, Nikola Gurevski, kryeministėr dhe Antonio Miloshoski, ministėr i Jashtėm, Rafiz Aliti, nėnpresident dhe Xhevat Ademi i BDI-sė ), dhe me ato greke, me ministren e Jashtme tė Greqisė, Dora Bakojanis dhe me liderin e PASOK-ut, George Papandreu, deklaroi se “ Unė besoj nė bisedimet pėr njė zgjidhje tė favorshme reciproke; unė besoj se jemi shumė afėr qė tė gjejmė njė zgjidhje, kjo ėshtė ajo pse unė jam mė shumė optimist sesa mė parė.”( 09/07/2009http://www.setimes.com/). Si konkluzion i zhvillimit tė bisedimeve me palėt zyrtare greko-maqedone tė Mathew Nemitz-it, del se Athina dhe Shkupi zyrtar (me gjithė disonancat ekzistuese) sė shpejti, jo mė larg se deri nė tetor tė vitit 2009, duhet tė deklarohen se e pranojnė apo jo propozimin pėr ndryshimin e emėrtimit tė Maqedonisė nė “Maqedoni Veriore”, tė sugjeruar nga OKB-ja pėrmes emisarit tė tyre special ndėrkombėtar, Mathew Nemitz. 

Pavaraėsisht se nė ēfarė faze tė realizimit janė bisedimet e tė dėrguarit special tė OKB-sė, Mathew Nimetz me qarqet zyrtare tė Shkupit dhe tė Athinės pėr ndryshimin e emėrtimit tė Maqedonisė nė “Maqedoni Veriore”, ( e cila kryesisht ėshtė e banuar me shumicėn dėrrmuese shqiptare, “qė shtrihen nė Veri dhe nė Perėndim tė Republikės sė Maqedonisė, qė nga Dibra e deri nė Kumanovė”(Shih: Akademia e Shkencave e Shqipėrisė, Platformė pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare, Tiranė, 1998, f.43), si subjektet politike shqiptare (qė tė gjitha – pozitė dhe opozitė), ashtu edhe mbarė populli shqiptar nė Maqedoni, duhet tė mospjatohet me njė propozim tė tillė, sepse nė atė rast dy herė, do tė viktimizohej si “peng” dhe si “plaēkė” historike, etnike dhe territoriale nėn Greqi dhe nėn “Maqedoni”, edhe pse nuk i pėrkasin asnjėrės e as tjetrės, por Shqipėrisė Etnike.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
MARY
Anėtar
Anėtar


Female
Numri i postimeve : 261
Age : 30
Vendi : VL
Profesioni/Hobi : music
Registration date : 28/03/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Tue Jul 14, 2009 12:32 pm

5. “Razifėt” duhet tė jenė nė anėn e shqiptarėve, sepse me votat e tyre janė bėrė vice-presidentė, vice-ministra dhe ministra tė Maqedonisė sllavomaqedone! 

Edhe pse nėnpresidenti i Republikės sė Maqedonisė, Razif Aliti, ėshtė deklaruar se do tė pranojė ēfarėdo zgjidhjeje qoftė, tė arritur mes bashkėvendėsve tė tij maqedonė dhe grekėve pėr ndryshimin e emėrtimit tė Maqedonisė, shqiptarėt qė tani, prapė e kanė shansin historik, tė ngrihen nė kėmbė kundėr pazarllėqeve tė tilla politike ndėrmjet Athinės –Shkupit dhe Nju-Jorkut (KS tė Kombeve tė Bashkuara tė Ban Ki Moon-it), qė tė kėrkojnė reralizimin e plotė tė drejtave tė tyre kombėtare dhe shtetėrore mbi truallin e tyre indigjen etnik, qė ėshtė pjesė e patjetėrsueshme e Shqipėrisė Etnike. 

Pėrmbajtja e kėrkesė sė palės shqiptare, duhet tė jetė: 
(1) Ose FEDERALIZIM ose 
(2) NDARJE e Maqedonisė artificiale jugosllave. 
Ndėrkaq, nuk duhet pranuar opcionin e dytė (b) tė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė, ku thuhet se : “ose shqiptarėt tė gėzojnė tė drejtėn e njė krahine autonome nė kuadrin e Republikės sė Maqedonisė”(Po aty, Platformė pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare, f.45). 

Njė nga arsyet krysore pse shqiptarėt nuk duhet tė pranojnė kurrfarė autonomie krahinore ose kėtė status ekzistues politiko-juridik dhe kushtetues, ėshtė se ata nuk janė minoritet, por me numėr janė shumicė, kur kihet parasysh fakti se maqedonė numėrohen edhe pėrfaqėsuesit e pakicave tė tjera sllave nė Maqedoni. Mirėpo, njė statistikė e tillė e gjendjes dhe e strukturės demografike tė shqiptarėve nė Maqedoni, ėshtė falsifikuar, jo vetėm nga Maqedonia jugosllave e Titos, por qė nga viti 1912 e deri mė sot, nė dekadėn e parė tė shekullit XXI, me qėllim, qė shqiptarėve t’iu mohohet e drejta historike dhe natyrore mbi territorin e tyre autokton. Kėtė konstatim tonin mbi falsfikimin e statistikės regjistruese tė popullsisė shqiptare nga regjimet e ndryshme tė deritashme sllavomaqedone, e provon edhe ky vlerėsim mė i ri i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė(1998): “ Ka gati 20 vjet, qė qeveritarėt maqedonė nuk e shpallin numrin e saktė tė shqiptarėve. Zyrtarisht thonė se shqiptarėt pėrfaqėsojnė rreth 23% tė popullsisė sė Republikės. Nė tė njėjtėn kohė pėrjashtojnė nga radhėt e tyre rreth 170 mijė shqiptarė se ata e kanė humbur nėnshtetėsinė maqedone, gjė qė nuk ėshtė e vėrtetė. Por burime tė tjera flasin pėr njė masė mė tė madhe shqiptarėsh...” (Po aty, Platformė pėr zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare, f.43-44). 

Sa mė sipėr, dhe para sė gjithash, shikuar nė retrospektivėn historike, juridike ndėrkombėtare, dhe evropiane demokratike, problemi nuk qėndron midis “maqedonėve” tė sotėm dhe grekėve tė sotėm, por midis bullgarėve dhe shqiptarėve, si titullarė tė vetėm tė kėsaj Maqedonie artificiale me histori komuniste-socialiste jugosllave dekretuese. 

Kėrkesa pėr ndryshimin e emrit tė “Maqedonisė” nė “Maqedoni Veriore”, do tė thotė njohjen e sė drejtės historike dhe ligjore tė grekėve dhe tė “maqedonėve” mbi territorin etnik indigjen tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike. 

Kėtė formulė tė gabuar tė OKB-sė, nuk duhet ta pranojnė shqiptarėt, sepse ėshtė nė dėm tė identitetit dhe tė sė drejtės sė tyre trashėgimore historike dhe legjitime. Nė vend tė kėsaj formule, shqiptarėt duhet tė kėrkojnė ndryshimin e Kushtetutės sė Maqedonisė, nė mėnyrė qė tė jenė tė barabartė me “maqedonėt” si komb shtetformues, ku pėr emėrtimin e tė cilit, do tė vendosnin bashkėrisht, pa lejuar asnjė ndėrhyrje tė jashtme nga ana e grekėve, tė cilėt po synojnė, qė ta shkatėrrojnė kėtė Maqedoni artificiale, nė emėr tė sė “drejtės historike” si tė “vetmit trashėgimtarė” tė Maqedonisė antike! 

Kėtė tė drejtė absurde dhe tė paqėndrueshme tė Athinės, shqiptarėt dhe “maqedonėt”, duhet ta flakin, duke e ndėrtuar shtetin e tyre tė pėrbashkėt dykombėsh: shqiptaro-bullgar, jo shqiptaro-maqedon, sepse kėta “maqedonė” e as kėta grekė, nuk janė pasardhės tė maqedonėve tė lashtė tė Maqedonisė antike tė Aleksandrit tė Madh, por janė shqiptarėt me prejardhje pellazgjike ngase edhe Maqedonia kishte tė njėjtėn origjinė pellazgjike. 

Pavarėsisht nga ushtrimi i trysnisė sė faktorėve sllavomaqedonė dhe grekė nė relacionin Shkup – Athinė, si dhe tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, si ndėrmjetės i “zgjidhjes” sė kontestit greko-maqedon rreth ndryshimit tė emrit tė Maqedonisė nė njė “Maqedoni Veriore”, shqiptarėt qė tani, duhet tė ngrihen me kėrkesėn e tyre pėr njohjen e sė drejtės sė vetėvendosjes, o shtet dykombėsh federal, o ndarje tė Maqedonisė. 

Pse iu sugjeroj kėto dy opcione bashkėvendėsve tė mi shqiptarė, sepse sipas sė drejtės sė tyre historike dhe, asaj juridike ndėrkombėtare, si dhe tė gjendjes faktike, tė padurueshme dhe tė papranueshme ( me status minoritar dhe si qytetarė tė rendit tė dytė), gėzojnė tė drejtėn e plotė dhe tė pakundėrshtueshme tė mbrojtjes kombėtare dhe shtetėrore dhe tė drejtėn e vetėvendosjes si komb dhe si shtet, ku realizimi i kėtyre tė drejtave fundamentale, nė asnjė mėnyrė nuk mund tė cilėsohet e as tė shpallet agresion ndaj Republikės artificiale tė Maqedonisė, pavarėsisht nga oreksi dhe prapavija politiko-propagandistike e regjimit brutal dhe diskriminues tė Maqedonisė ndaj shqiptarėve. 

Pėr mė tepėr kėrkesa e shqiptarėve pėr njohjen e sė drejtės sė vetėvendosjes si komb dhe si shtet i barabartė me atė tė maqedonėve dhe tė Maqedonisė, para sė gjithash, do tė duhej tė mbėshtetej nga themeluesit dhe bartėsit e Rendit tė Ri Botėror dhe tė Bashkimit Evropian (BE); nga Organizata e Kombeve tė Bashkuara; nga Organizata pėr Siguri dhe Bashkėpunim Evropian(OSBE), si dhe nga NATO-ja, jo tė luhej me fatin e tyre si “monedhė kusuri” tė vendosjes sė “ekuilibrit ballkanik” tė marrėdhėnieve dhe tė interesave tė ndryshme tė fuqive tė mėdha evropiane dhe botėrore. 

Nėse jemi pėrcaktuar pėr dialog, pėr paqe, pėr demokraci dhe mirėqenie tė tė gjithė njerėzimit nė dimensione evropiane dhe globale, atėherė, edhe shqiptarėt nė Ballkan, nuk duhet tė jenė pėrjashtim, tė diskriminuar, tė copėtuar, tė ndarė dhe tė kolonizuar nė katėr shtetet fqinje sllvao-bizantine. 

Shqiptarėt nė Maqedoninė komuniste tė Titos po kėrkojnė minimumin e minimumit-FEDERALIZIMIN-BARAZIMIN me sllavomaqedonėt nė truallin e tyre etnik shqiptar, gjė qė kjo zgjidhje kompromisi, ėshtė padrejtėsi historike dhe ligjore ndaj shqiptarėve. Mirėpo, shqiptarėt, pėr ta ruajtur kohezionin e interesave dhe tė marrėdhlneve reciproke me partnerėt e tyre evropianė dhe ndėrkombėtarė, qė ėshtė nė funksion tė paqes, tė bashkėpunimit, tė qėndrueshmėrisė dhe tė sigurisė nė Ballkan, nė rastin konkret, duhet tė bėjnė njė koncesion tė tillė ndaj aleatėve tė tyre ndėrkombėtarė –FEDERALIZIMIN PAQĖSOR DHE DEMOKRATIK TĖ MAQEDONISĖ, jo kurrfarė riemėrtimi tė saj nė “Maqedoni Veriore”, sipas pretendimeve territoriale tė Greqisė ndaj Maqedonisė dhe ndaj Shqipėrisė. 

Ndryshe, nėse pėrfillet kursi destruktiv, antidemokratik, antipaqėsor dhe antiligjor i politikės dhe i diplomacisė sė Athinės, qė kjo Maqedoni, tė transformohet nė njė “Maqedoni Veriore”, s’ka dilemė se, njė opcion i tillė arbitrar dhe i papranueshėm (historikisht dhe ligjėrisht), do tė ēojė nė NDARJEN e Maqedonisė midis Shqipėrisė dhe Bullgarisė.. Siē theksuam mė lart, kjo ndarje mė sė paku do tė ishte nė interes tė ruajtjes sė stabilitetit, tė sigurisė dhe tė paqes nė Ballkan, madje edhe nė Evropė, nė kuptim mė tė gjerė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
haxhiu
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1150
Profesioni/Hobi : bashkimi me dajak
Registration date : 29/06/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Tue Jul 14, 2009 4:58 pm

Tere njerezia punone per te ardhmen e pasardhesave te tyre ,,ndersa shqiptarin e coptoi vete nderdija e tyre,me vete deshire ,sepse me tradhetira shqiptari jetoi neper shekuj !
Por e tera kjo eshte enigme e porositur me plane programe nga jashte,!Dhe historinat shkruhen siq u konvenon qeveritareve per ta mbajte pushtetin se a eshte populli tyre nene sundim apo ne lirin e roberuar siq eshte rasti yn ne shqiperi e pastai ne kosove !
Edhe historin e Napolonit e kam zbulue se Napolonin e kan vrare ne Rusi dhe e kan meshefur ate krim dhe e kan bere tjetrin njeri Napolon dhe kinse e kan nxene robe forcat te britanise e derguar ne nje ishull,"Shene Elen" nja gjasht mi mile larg frances dhe kinse vdiq kinse e helmuan me arsenik!
Per kete ngjarje rastesisht e kam hasur ne nje dokument qe e ka shkrue me doren e vete nje gjeneral lufte dhe e kam ne dore !
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
baba
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 13
Registration date : 04/09/2007

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Wed Sep 23, 2009 2:23 pm

PROTESTĖ

STOP ENCIKLOPEDIS

BULEVARDI ILIRIA
TETOVĖ

29.09.2009
09:29


...........................................
//////////////////////////////////////////

Pėrshkak diskriminimit tė popullit Shqiptar dhe ēthurjes tė historisė Shqiptare me datė 29.09.2009 dita e martė duke filluar nga ora 09:29 do tė bllokohet nė formė proteste bulevardi Iliria Tetovė me moton "STOP ENIKLOPEDIS" e cila fynte shqiptarėt me renat e njė populli pa egzistencė, ftojmė tė gjith bashkatdhetarėt tanė popullin shqiptar nė kėtė protestė qė ti themi dikujt se ne nuk mund tė mashtrohemi me rrena dhe nuk na frigon askush, se ne jemi ktu, kemi qenė dhe do tė jemi, ti themi stop atyre qė ende dhe sot e kėsaj dite na ēuain terorist, tju themi mjaft mė na vodhėt figurat kombėta tė historis tonė, nėn Tereza ishte shqiptare dhe gjithmondo tė jet shqiptare, ne nuk jemi ardhacak, ne nuk kemi histori tė reme, ne nuk montoim fakte historike, e dim se kalaja e Shkupit ishte qender e Dardanis Ilire, e dim se kalaja e Nicės nė Tetovė ėshtė Ilirie, ne e dim se gjuhė tjetėr tė ngjashme nuk ka me gjuhėn Shqipe, vet kuptimi i fjalės Maqedoni ėshtė shqip MA - QE - DO - NI ( mba qe do ndi / mba qe do tė ndigjoi) tė gjitha faktet historike dėshmoin nė favor tonin atėher pse diskriminohemi ende. ti themi stop diskriminimit shqiptar mė 29.09.2009 ora 09:29 bulevardi Iliria Tetovė ....

PROTESTĖ

STOP ENCIKLOPEDIS

BULEVARDI ILIRIA
TETOVĖ

29.09.2009
09:29


/////////////////////////////////////////////////


029/ 029/ 029/ 029/ 029/ 029/ 029/ 029/ 029/ 029/ 029/

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

SPECIAL organiation
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
rrimtaf
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1090
Age : 47
Vendi : kosov
Registration date : 30/07/2009

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Wed Sep 23, 2009 6:00 pm

Nuk eshte hera e pare qe maqedonasit apo sllavet ta shtremberojne historine e shqiptareve ,por eshte interesant qe ata imitojne njeri tjetrin dhe se cili do te shtremberoje me shume .Por neve shqiptareve sduhet te na befasoje nje gje e tille ,per ne edine e gjithe evropa dhe bota se jemi autokton dhe nuk kemi ardhur nga stepat e uraleve.Por nje gje duhet te mesojme se si ti pergjigjemi ketyre ereravedhe stuhive .Une mendoj se duhet te japim mesazh te qarte si komb i tere dhe ti tregojme vendin se ku e kane sllavet e maqedonise.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Medalim
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 610
Age : 63
Vendi : Shqypeni
Registration date : 06/12/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Thu Sep 24, 2009 10:38 am




Written by Elton Tafaruēi Wednesday, 23 September 2009 15:00
Enciklopedia e re, ndėrhyn BE

Maqedonia e ka hedhur poshtė mundėsinė pėr tėrheqjen nga botimi
Do tė shqyrtohet nga ekspertė dhe pritet tė kėrkohen informacione shtesė
Enciklopedia e re maqedonase ėshtė kthyer nė njė mollė sherri mes shqiptarėve dhe maqedonasve. Pėr tė shuar gjakrat ėshtė detyruar tė ndėrhyjė vetė Bashkimi Evropian i cili ka marrė nė shqyrtim encikplopedinė e re tė hartuar nga Akademia e Shkencave nė Maqedoni dhe sė shpejti mund tė kėrkojė informacione shtesė mbi tė. Qėllimi i kėtij shqyrtimi ėshtė sheshimi i mosmarrėveshjeve midis shqiptarėve dhe maqedonasve dhe ruajtja e ekuilibrave ndėretnik, tė njė shteti tepėr delikat, tė cilit i duhet tė pėrballet me shumė probleme, duke filluar nga ato pėr emrin me Greqinė dhe sė fundi me konsideratat e shqiptarėve nė enciklopedinė e re. Lajmi i referohet burimeve nga Brukseli. Sipas tyre kėrkesa e BE-sė mund tė bėhet para se tė publikohet progres-raporti i Kėshillit tė Europės pėr Maqedoninė. Partitė shqiptare nė Maqedoni janė nė pritje tė njė reagimi tė Brukselit i cili do tė vlerėsojė se enciklopedia ėshtė njė goditje e rėndė ndaj multietnicitetit tė shtetit. Por sido qė tė jetė, aktualisht BE po e shqyrton botimin e fundit tė Shkupit e cila ka nxhehur gjakrat e shqiptarėve tė cilėt e konsiderojnė shumė kontroverse.
Reagimi Maqedonas
Ndėrkohė dy ditė mė parė redaktori kryesor i kėsaj enciklopedie Bllazhe Ristevski refuzoi tėrheqjen e botimit nga qarkullimi dhe as nuk ka ndėrmend ta bėjė atė. Ai e bėri tė qartė kėtė qėndrim kur tha se "enciklopedia nuk do tė tėrhiqet nga qarkullimi, pavarėsisht nga reagimet e ashpra nga faktori shqiptar dhe ai ndėrkombėtar. Qėndrimi ynė ėshtė thėnė nė atė enciklopedi maqedonase. Ne nuk e bėmė atė qė dikush ta tėrheqė, por qė tė shėrbejė si produkt shkencor nga shkenca maqedonase nė tėrėsi dhe tė shėrbejė si dėshmi pėr Maqedoninė dikur dhe tani dhe nuk mund tė mendojmė qė ta tėrheqim”.
Enciklopedia
Enciklopedia maqedonase u promovua tė enjten e kaluar nė kryeqytetin e vendit, Shkup. Veē fakteve pėr shqiptarėt, ku pėrshkruhen si njerėz mali dhe ku sugjerohet se ėshtė ushtruar dhunė dhe janė dėbuar maqedonasit nga shqiptarėt nė shekullin XVI, kur kanė filluar tė popullojnė trevat e Maqedonisė, pėr UĒK-nė thotė se ėshtė stėrvitur nga ushtarė tė njėsiteve speciale britanike SAS dhe oficerė tė ushtrisė amerikane. Ambasadat nė Shkup tė kėtyre dy vendeve reaguan ashpėr ndaj pohimeve tė tilla.
Kjo enciklopedi e pėrshkruan Ali Ahmetin, ish-liderin e UĒK-sė, tashmė kryetar tė BDI-sė, si tė akuzuar pėr krime lufte, ndėrkohė qė nuk ka njė padi tė tillė. Enciklopedia nuk tregon identitetin shqiptar tė Nėnės Terezės, ndėrsa ka fakte tė shtrembėruara edhe pėr Skėnderbeun. Xhevat Ademi, njė ndėr drejtuesit e BDI-sė, paralajmėroi se Bashkimi Demokratik pėr Integrim do tė ngrejė padi ndaj Akademisė sė Shkencave nė Maqedoni pėr fyerje tė dinjitetit tė shqiptarėve.


Studiuesi Kim Mehmeti reagon ashpėr ndaj botimit
“Shqiptarėt duhet ti kishin djegur tė gjitha kopjet”
Ndaj enciklopedisė sė re maqedonase nuk ka vonuar tė vijė edhe reagimi i shkrimtarit dhe analistit tė njohur shqiptar me banim nė Maqedoni Kim Mehmeti, i cili nuk i ka kursyer aspak fjalėt. Ai ėshtė treguar shumė i ashpėr nė qėndrimin e tij duke u shprehur se “shqiptarėt e Maqedonisė duhej tė kishin mbledhur tė gjitha kopjet e ti kishin djegur nė qėndėr tė Shkupit. Madje ai ka shkuar mė tej kur ka akuzuar edhe diplomacinė shqiptare se nuk po mbron interesat e shqiptarėve tė kudo ndodhur dhe shqiptarėt e Maqedonisė ndihen tė “harruar”. I pranishėm nė edicionin e 5-tė tė poetekės qė po zhvillohet nė Durrės, Kim Mehmeti shprehet mjaft i indinjuar ndaj kėtij botimi tė Akademisė sė Shkencave tė Maqedonisė por edhe ndaj “heshtjes” sė shqiptarėve tė Maqedonisė. “Me kėtė enciklopedi akademikėt maqedonas dėshmuan atė qė e thonė disa shkencėtarė bullgarė, grekė dhe serbė se nga njė popull i trilluar mund tė presėsh shtet tė trilluar, gjuhė tė trilluar , histori tė trilluar,tė bėjnė dhe enciklopedi tė trilluar. “. Shkrimtari i njohur i letėrsisė ballkanike,akuzon si fajtore kryesore ministrinė e Kulturės tė Maqedonisė e cila ka financuar kėtė projekt.
Indinjata
Indinjata e Mehmetit, ndaj qėndrimit tė shqiptarėve nė lidhje me kėtė enciklopedi bėhet dhe mė e madhe “ Neve shqiptarėt e Maqedonisė duhet tė na padisin tė gjithė shqiptarėt e tjerė, se ne jemi fajtorė qė kemi lejuar qė njė grusht populli maqedonas tė tallet me historinė tonė. Ju shqiptarėt e Shqipėrisė e Kosovės duhej tė na padisni pse jemi aq inferiorė aq budallej sa tė financojė projekte antishqiptare.
Shqiptarėt duhej tė mos komentonin shumė, por ti merrnin ato ekzemplarė tė enciklopedisė ti djegin nė qendėr tė Shkupit”
Si njė njohes i mirė i opinionit publik nė Maqedoni ai deklaron se fajin pėr kėtė trillim tė pashoq duhet ta marrin edhe ministrat shqiptarė nė qeverinė e Gruevskit.
“Ajo qė mua mė shqetėson ėshtė normalisht idiotizmat qė janė shkruar nė atė enciklopedi, por ka diēka edhe mė tė dhimbshme se kaq qė mua mė dhemb si shqiptar i Maqedonisė. Ne kemi 5 ministra nė qeveri. Ky ėshtė njė projekt qeveritar, e ka financuar Ministria pėr Kulturė. Unė nė njė tekst timin e kam shkruar se Gruevski mund tė bėjė pėrgatitje pėr tė sulmuar shqiptarėt dhe ministrat shqiptarė ta marrin vesh, ta dinė se kur do ua bombardojė shtėpitė. Ky ėshtė realiteti i shqiptarėve tė Maqedonisė” shprehet Mehmeti.
Sipas tij shqiptarėt ndonėse janė nė qeveri interesat e tyre nuk mbrohen nga askush dhe ata nuk marrin pjesė nė vendimarrje. “Nuk mund tė ketė fat njė popull i cili para 3 muajsh botoi historinė e popullit maqedonas ku thuhet se janė me origjinė antike greke dhe tani kemi njė enciklopedi ku shkruhet se janė me origjinė sllave. Ju e keni njė Ministri tė Kulturės e cila ndėrton kisha, financon pėrmendore, nga ana tjetėr nė atė ministri nuk keni asnjė shqiptar qė merr pjesė nė vendimarrje, qė tė dijė ēfarė financohet. Nė fund del se pėr kulturėn shqiptare atje financohet mė pak se pėr kopshtin zoologjik nė Shkup” thotė Mehmeti.Kėshtu ka ndodhur sipas tij edhe me enciklopedinė e cila pėr fat tė keq ėshtė financuar edhe nga taksat e shqiptarėve.



Written by Elton Tafaruēi Wednesday, 23 September 2009 15:00
Enciklopedia e re, ndėrhyn BE

Maqedonia e ka hedhur poshtė mundėsinė pėr tėrheqjen nga botimi
Do tė shqyrtohet nga ekspertė dhe pritet tė kėrkohen informacione shtesė
Enciklopedia e re maqedonase ėshtė kthyer nė njė mollė sherri mes shqiptarėve dhe maqedonasve. Pėr tė shuar gjakrat ėshtė detyruar tė ndėrhyjė vetė Bashkimi Evropian i cili ka marrė nė shqyrtim encikplopedinė e re tė hartuar nga Akademia e Shkencave nė Maqedoni dhe sė shpejti mund tė kėrkojė informacione shtesė mbi tė. Qėllimi i kėtij shqyrtimi ėshtė sheshimi i mosmarrėveshjeve midis shqiptarėve dhe maqedonasve dhe ruajtja e ekuilibrave ndėretnik, tė njė shteti tepėr delikat, tė cilit i duhet tė pėrballet me shumė probleme, duke filluar nga ato pėr emrin me Greqinė dhe sė fundi me konsideratat e shqiptarėve nė enciklopedinė e re. Lajmi i referohet burimeve nga Brukseli. Sipas tyre kėrkesa e BE-sė mund tė bėhet para se tė publikohet progres-raporti i Kėshillit tė Europės pėr Maqedoninė. Partitė shqiptare nė Maqedoni janė nė pritje tė njė reagimi tė Brukselit i cili do tė vlerėsojė se enciklopedia ėshtė njė goditje e rėndė ndaj multietnicitetit tė shtetit. Por sido qė tė jetė, aktualisht BE po e shqyrton botimin e fundit tė Shkupit e cila ka nxhehur gjakrat e shqiptarėve tė cilėt e konsiderojnė shumė kontroverse.
Reagimi Maqedonas
Ndėrkohė dy ditė mė parė redaktori kryesor i kėsaj enciklopedie Bllazhe Ristevski refuzoi tėrheqjen e botimit nga qarkullimi dhe as nuk ka ndėrmend ta bėjė atė. Ai e bėri tė qartė kėtė qėndrim kur tha se "enciklopedia nuk do tė tėrhiqet nga qarkullimi, pavarėsisht nga reagimet e ashpra nga faktori shqiptar dhe ai ndėrkombėtar. Qėndrimi ynė ėshtė thėnė nė atė enciklopedi maqedonase. Ne nuk e bėmė atė qė dikush ta tėrheqė, por qė tė shėrbejė si produkt shkencor nga shkenca maqedonase nė tėrėsi dhe tė shėrbejė si dėshmi pėr Maqedoninė dikur dhe tani dhe nuk mund tė mendojmė qė ta tėrheqim”.
Enciklopedia
Enciklopedia maqedonase u promovua tė enjten e kaluar nė kryeqytetin e vendit, Shkup. Veē fakteve pėr shqiptarėt, ku pėrshkruhen si njerėz mali dhe ku sugjerohet se ėshtė ushtruar dhunė dhe janė dėbuar maqedonasit nga shqiptarėt nė shekullin XVI, kur kanė filluar tė popullojnė trevat e Maqedonisė, pėr UĒK-nė thotė se ėshtė stėrvitur nga ushtarė tė njėsiteve speciale britanike SAS dhe oficerė tė ushtrisė amerikane. Ambasadat nė Shkup tė kėtyre dy vendeve reaguan ashpėr ndaj pohimeve tė tilla.
Kjo enciklopedi e pėrshkruan Ali Ahmetin, ish-liderin e UĒK-sė, tashmė kryetar tė BDI-sė, si tė akuzuar pėr krime lufte, ndėrkohė qė nuk ka njė padi tė tillė. Enciklopedia nuk tregon identitetin shqiptar tė Nėnės Terezės, ndėrsa ka fakte tė shtrembėruara edhe pėr Skėnderbeun. Xhevat Ademi, njė ndėr drejtuesit e BDI-sė, paralajmėroi se Bashkimi Demokratik pėr Integrim do tė ngrejė padi ndaj Akademisė sė Shkencave nė Maqedoni pėr fyerje tė dinjitetit tė shqiptarėve.


Studiuesi Kim Mehmeti reagon ashpėr ndaj botimit
“Shqiptarėt duhet ti kishin djegur tė gjitha kopjet”
Ndaj enciklopedisė sė re maqedonase nuk ka vonuar tė vijė edhe reagimi i shkrimtarit dhe analistit tė njohur shqiptar me banim nė Maqedoni Kim Mehmeti, i cili nuk i ka kursyer aspak fjalėt. Ai ėshtė treguar shumė i ashpėr nė qėndrimin e tij duke u shprehur se “shqiptarėt e Maqedonisė duhej tė kishin mbledhur tė gjitha kopjet e ti kishin djegur nė qėndėr tė Shkupit. Madje ai ka shkuar mė tej kur ka akuzuar edhe diplomacinė shqiptare se nuk po mbron interesat e shqiptarėve tė kudo ndodhur dhe shqiptarėt e Maqedonisė ndihen tė “harruar”. I pranishėm nė edicionin e 5-tė tė poetekės qė po zhvillohet nė Durrės, Kim Mehmeti shprehet mjaft i indinjuar ndaj kėtij botimi tė Akademisė sė Shkencave tė Maqedonisė por edhe ndaj “heshtjes” sė shqiptarėve tė Maqedonisė. “Me kėtė enciklopedi akademikėt maqedonas dėshmuan atė qė e thonė disa shkencėtarė bullgarė, grekė dhe serbė se nga njė popull i trilluar mund tė presėsh shtet tė trilluar, gjuhė tė trilluar , histori tė trilluar,tė bėjnė dhe enciklopedi tė trilluar. “. Shkrimtari i njohur i letėrsisė ballkanike,akuzon si fajtore kryesore ministrinė e Kulturės tė Maqedonisė e cila ka financuar kėtė projekt.
Indinjata
Indinjata e Mehmetit, ndaj qėndrimit tė shqiptarėve nė lidhje me kėtė enciklopedi bėhet dhe mė e madhe “ Neve shqiptarėt e Maqedonisė duhet tė na padisin tė gjithė shqiptarėt e tjerė, se ne jemi fajtorė qė kemi lejuar qė njė grusht populli maqedonas tė tallet me historinė tonė. Ju shqiptarėt e Shqipėrisė e Kosovės duhej tė na padisni pse jemi aq inferiorė aq budallej sa tė financojė projekte antishqiptare.
Shqiptarėt duhej tė mos komentonin shumė, por ti merrnin ato ekzemplarė tė enciklopedisė ti djegin nė qendėr tė Shkupit”
Si njė njohes i mirė i opinionit publik nė Maqedoni ai deklaron se fajin pėr kėtė trillim tė pashoq duhet ta marrin edhe ministrat shqiptarė nė qeverinė e Gruevskit.
“Ajo qė mua mė shqetėson ėshtė normalisht idiotizmat qė janė shkruar nė atė enciklopedi, por ka diēka edhe mė tė dhimbshme se kaq qė mua mė dhemb si shqiptar i Maqedonisė. Ne kemi 5 ministra nė qeveri. Ky ėshtė njė projekt qeveritar, e ka financuar Ministria pėr Kulturė. Unė nė njė tekst timin e kam shkruar se Gruevski mund tė bėjė pėrgatitje pėr tė sulmuar shqiptarėt dhe ministrat shqiptarė ta marrin vesh, ta dinė se kur do ua bombardojė shtėpitė. Ky ėshtė realiteti i shqiptarėve tė Maqedonisė” shprehet Mehmeti.
Sipas tij shqiptarėt ndonėse janė nė qeveri interesat e tyre nuk mbrohen nga askush dhe ata nuk marrin pjesė nė vendimarrje. “Nuk mund tė ketė fat njė popull i cili para 3 muajsh botoi historinė e popullit maqedonas ku thuhet se janė me origjinė antike greke dhe tani kemi njė enciklopedi ku shkruhet se janė me origjinė sllave. Ju e keni njė Ministri tė Kulturės e cila ndėrton kisha, financon pėrmendore, nga ana tjetėr nė atė ministri nuk keni asnjė shqiptar qė merr pjesė nė vendimarrje, qė tė dijė ēfarė financohet. Nė fund del se pėr kulturėn shqiptare atje financohet mė pak se pėr kopshtin zoologjik nė Shkup” thotė Mehmeti.Kėshtu ka ndodhur sipas tij edhe me enciklopedinė e cila pėr fat tė keq ėshtė financuar edhe nga taksat e shqiptarėve.



Written by Elton Tafaruēi Wednesday, 23 September 2009 15:00
Enciklopedia e re, ndėrhyn BE

Maqedonia e ka hedhur poshtė mundėsinė pėr tėrheqjen nga botimi
Do tė shqyrtohet nga ekspertė dhe pritet tė kėrkohen informacione shtesė
Enciklopedia e re maqedonase ėshtė kthyer nė njė mollė sherri mes shqiptarėve dhe maqedonasve. Pėr tė shuar gjakrat ėshtė detyruar tė ndėrhyjė vetė Bashkimi Evropian i cili ka marrė nė shqyrtim encikplopedinė e re tė hartuar nga Akademia e Shkencave nė Maqedoni dhe sė shpejti mund tė kėrkojė informacione shtesė mbi tė. Qėllimi i kėtij shqyrtimi ėshtė sheshimi i mosmarrėveshjeve midis shqiptarėve dhe maqedonasve dhe ruajtja e ekuilibrave ndėretnik, tė njė shteti tepėr delikat, tė cilit i duhet tė pėrballet me shumė probleme, duke filluar nga ato pėr emrin me Greqinė dhe sė fundi me konsideratat e shqiptarėve nė enciklopedinė e re. Lajmi i referohet burimeve nga Brukseli. Sipas tyre kėrkesa e BE-sė mund tė bėhet para se tė publikohet progres-raporti i Kėshillit tė Europės pėr Maqedoninė. Partitė shqiptare nė Maqedoni janė nė pritje tė njė reagimi tė Brukselit i cili do tė vlerėsojė se enciklopedia ėshtė njė goditje e rėndė ndaj multietnicitetit tė shtetit. Por sido qė tė jetė, aktualisht BE po e shqyrton botimin e fundit tė Shkupit e cila ka nxhehur gjakrat e shqiptarėve tė cilėt e konsiderojnė shumė kontroverse.
Reagimi Maqedonas
Ndėrkohė dy ditė mė parė redaktori kryesor i kėsaj enciklopedie Bllazhe Ristevski refuzoi tėrheqjen e botimit nga qarkullimi dhe as nuk ka ndėrmend ta bėjė atė. Ai e bėri tė qartė kėtė qėndrim kur tha se "enciklopedia nuk do tė tėrhiqet nga qarkullimi, pavarėsisht nga reagimet e ashpra nga faktori shqiptar dhe ai ndėrkombėtar. Qėndrimi ynė ėshtė thėnė nė atė enciklopedi maqedonase. Ne nuk e bėmė atė qė dikush ta tėrheqė, por qė tė shėrbejė si produkt shkencor nga shkenca maqedonase nė tėrėsi dhe tė shėrbejė si dėshmi pėr Maqedoninė dikur dhe tani dhe nuk mund tė mendojmė qė ta tėrheqim”.
Enciklopedia
Enciklopedia maqedonase u promovua tė enjten e kaluar nė kryeqytetin e vendit, Shkup. Veē fakteve pėr shqiptarėt, ku pėrshkruhen si njerėz mali dhe ku sugjerohet se ėshtė ushtruar dhunė dhe janė dėbuar maqedonasit nga shqiptarėt nė shekullin XVI, kur kanė filluar tė popullojnė trevat e Maqedonisė, pėr UĒK-nė thotė se ėshtė stėrvitur nga ushtarė tė njėsiteve speciale britanike SAS dhe oficerė tė ushtrisė amerikane. Ambasadat nė Shkup tė kėtyre dy vendeve reaguan ashpėr ndaj pohimeve tė tilla.
Kjo enciklopedi e pėrshkruan Ali Ahmetin, ish-liderin e UĒK-sė, tashmė kryetar tė BDI-sė, si tė akuzuar pėr krime lufte, ndėrkohė qė nuk ka njė padi tė tillė. Enciklopedia nuk tregon identitetin shqiptar tė Nėnės Terezės, ndėrsa ka fakte tė shtrembėruara edhe pėr Skėnderbeun. Xhevat Ademi, njė ndėr drejtuesit e BDI-sė, paralajmėroi se Bashkimi Demokratik pėr Integrim do tė ngrejė padi ndaj Akademisė sė Shkencave nė Maqedoni pėr fyerje tė dinjitetit tė shqiptarėve.


Studiuesi Kim Mehmeti reagon ashpėr ndaj botimit
“Shqiptarėt duhet ti kishin djegur tė gjitha kopjet”
Ndaj enciklopedisė sė re maqedonase nuk ka vonuar tė vijė edhe reagimi i shkrimtarit dhe analistit tė njohur shqiptar me banim nė Maqedoni Kim Mehmeti, i cili nuk i ka kursyer aspak fjalėt. Ai ėshtė treguar shumė i ashpėr nė qėndrimin e tij duke u shprehur se “shqiptarėt e Maqedonisė duhej tė kishin mbledhur tė gjitha kopjet e ti kishin djegur nė qėndėr tė Shkupit. Madje ai ka shkuar mė tej kur ka akuzuar edhe diplomacinė shqiptare se nuk po mbron interesat e shqiptarėve tė kudo ndodhur dhe shqiptarėt e Maqedonisė ndihen tė “harruar”. I pranishėm nė edicionin e 5-tė tė poetekės qė po zhvillohet nė Durrės, Kim Mehmeti shprehet mjaft i indinjuar ndaj kėtij botimi tė Akademisė sė Shkencave tė Maqedonisė por edhe ndaj “heshtjes” sė shqiptarėve tė Maqedonisė. “Me kėtė enciklopedi akademikėt maqedonas dėshmuan atė qė e thonė disa shkencėtarė bullgarė, grekė dhe serbė se nga njė popull i trilluar mund tė presėsh shtet tė trilluar, gjuhė tė trilluar , histori tė trilluar,tė bėjnė dhe enciklopedi tė trilluar. “. Shkrimtari i njohur i letėrsisė ballkanike,akuzon si fajtore kryesore ministrinė e Kulturės tė Maqedonisė e cila ka financuar kėtė projekt.
Indinjata
Indinjata e Mehmetit, ndaj qėndrimit tė shqiptarėve nė lidhje me kėtė enciklopedi bėhet dhe mė e madhe “ Neve shqiptarėt e Maqedonisė duhet tė na padisin tė gjithė shqiptarėt e tjerė, se ne jemi fajtorė qė kemi lejuar qė njė grusht populli maqedonas tė tallet me historinė tonė. Ju shqiptarėt e Shqipėrisė e Kosovės duhej tė na padisni pse jemi aq inferiorė aq budallej sa tė financojė projekte antishqiptare.
Shqiptarėt duhej tė mos komentonin shumė, por ti merrnin ato ekzemplarė tė enciklopedisė ti djegin nė qendėr tė Shkupit”
Si njė njohes i mirė i opinionit publik nė Maqedoni ai deklaron se fajin pėr kėtė trillim tė pashoq duhet ta marrin edhe ministrat shqiptarė nė qeverinė e Gruevskit.
“Ajo qė mua mė shqetėson ėshtė normalisht idiotizmat qė janė shkruar nė atė enciklopedi, por ka diēka edhe mė tė dhimbshme se kaq qė mua mė dhemb si shqiptar i Maqedonisė. Ne kemi 5 ministra nė qeveri. Ky ėshtė njė projekt qeveritar, e ka financuar Ministria pėr Kulturė. Unė nė njė tekst timin e kam shkruar se Gruevski mund tė bėjė pėrgatitje pėr tė sulmuar shqiptarėt dhe ministrat shqiptarė ta marrin vesh, ta dinė se kur do ua bombardojė shtėpitė. Ky ėshtė realiteti i shqiptarėve tė Maqedonisė” shprehet Mehmeti.
Sipas tij shqiptarėt ndonėse janė nė qeveri interesat e tyre nuk mbrohen nga askush dhe ata nuk marrin pjesė nė vendimarrje. “Nuk mund tė ketė fat njė popull i cili para 3 muajsh botoi historinė e popullit maqedonas ku thuhet se janė me origjinė antike greke dhe tani kemi njė enciklopedi ku shkruhet se janė me origjinė sllave. Ju e keni njė Ministri tė Kulturės e cila ndėrton kisha, financon pėrmendore, nga ana tjetėr nė atė ministri nuk keni asnjė shqiptar qė merr pjesė nė vendimarrje, qė tė dijė ēfarė financohet. Nė fund del se pėr kulturėn shqiptare atje financohet mė pak se pėr kopshtin zoologjik nė Shkup” thotė Mehmeti.Kėshtu ka ndodhur sipas tij edhe me enciklopedinė e cila pėr fat tė keq ėshtė financuar edhe nga taksat e shqiptarėve.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: FLAKE E EMA - PRUSH TE BIJAT (Nga Jorgo TELO - Per kenge)   Sun Sep 27, 2009 1:43 pm


FLAKĖ E ĖMA, PRUSH TĖ BIJAT!


(Versioni mė i ri i kėngės)


(Jorgo S. TELO)


I.


Le ta dijė Njerėzia:


Ja, ja, ja,


ja tė
tria!



Refreni:



Nėna, Kosova, Ēamria!


Flak’e
ėma, prush tė bijat!






Tekanjoze – historia…


Ja, ja, ja,


ja tė
tria!



Refreni:



Nėna, Kosova, Ēamria!


Flak’e
ėma, prush tė bijat!






Nėnėn e ndau nga Bijat;


Ja, ja, ja,


ja tė
tria!



Refreni:



Nėna, Kosova, Ēamria!


Flak’e
ėma, prush tė bijat!






Na bashkoftė Ardhmėria!


Ja, ja, ja,


ja tė
tria!



Refreni:



Nėna, Kosova, Ēamria!


Flak’e
ėma, prush tė bijat!






II.


Shihni,


moj, shihni


Udhėt e afrimit!





Ēelur,


Moj ēelur


Shtigjet e BASHKIMIT…!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Mon Sep 28, 2009 12:00 am

historin naj kan vjedhur dhe greket se te ishin vetum maqedonet se patem gajle. un si kuptoj kta popuj me vjedh te bemat e huaja shum interesant,kisha than sedhe ne jem dhe kem diq iteresante se s“dot kishte me ndodh keshtu.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Mon Sep 28, 2009 6:37 am

DO JETE VETE HISTORIA (SE E VERTETA E FUNDIT, SIPAS ORAKULLIT TE DELFIT, I TAKON POPULLIT). DHE HISTORIA VETE DO LESHOJE ANATEMEN MBI PSEUDOHISTORIANET E KESAJ BOTE...

jorgo telo
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Mon Sep 28, 2009 6:42 am

SHQIPJA NĖPĖR TYM E FLAKĖ
(Nga Jorgo Telo)




Hajde
– hajde, seē ka vajtė,



Shqipja
nėpėr tym e flakė.



Fytafytaz
me barbarė,



Kush
ta gėlltiste mė parė.



U vėrsulė
perandoritė



Po
kėtej grisėn turinjtė.



…Ja,
kėshtu me pushk’ e penė



U
desh tė mbronim folenė.



Shkrinė
jetėn goxha burra



Ballėskuqur
nė furtuna.



Pėr
flamur tė Skėnderbeut



U
ngritėn burrat e dheut.



Abdyli
kallkanin theu.



Mic
Sokoli gjoksin shqeu.



U
ngrit Shota, Boletini,



Ēeēoja
dhe Ismaili.



Gjithė
tė tjerėt me penė




ballė tė epokės qenė.



U
trondit Evrop’ e plakur,



Se
nė Vlorė u ngrit bajraku.



Ky
flamur i kuq me shkabė



Nėpėr
shekuj ē’nuk ka parė…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Jorgo S. TELO
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 394
Registration date : 12/04/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Mon Sep 28, 2009 6:44 am

Sic mund ta shihni tani per tani pergjigjet e mia po i jap permes varkut poetik, te mirefillte apo popullor...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Medalim
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 610
Age : 63
Vendi : Shqypeni
Registration date : 06/12/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Mon Sep 28, 2009 7:55 am

Iu jemi mrenjoher i nerumi Jorgo, ju lexojem me vemendje,
ju dehsiroj cdo te mire
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Medalim
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 610
Age : 63
Vendi : Shqypeni
Registration date : 06/12/2008

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Mon Sep 28, 2009 8:01 am

ska dyshim se anemiqet tan kan dashet em an zhduk ne cdo kohe, nai kan mohua identitetin, por edhe vete tue u perla me njani tjeterin ia kem ba te keqen e madhe vetes, ua kemi mohua punen me te medhejve q ekan dhene shume per kombin tone, psh, Mithat Frasherin, At Gjergj Fisheten, Lef Nosin e shum tjere, lene qe shkau ska dashet te dime per keta burra te medhej, por edhe nga tanet i kan mohua me kame ngulje ua kan mohua mundin
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
detektivi
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Male
Numri i postimeve : 2116
Age : 37
Vendi : Here ne kosove here ne Evrop
Profesioni/Hobi : zbulimi i tradhtareve dhe hajnave
Registration date : 15/03/2009

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Mon Sep 28, 2009 5:09 pm

spe vjedhin po pe shesin shqiptaroviqat gjithmon.
Mos akuzoni armiqet se ata jane ne radhet tona..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
detektivi
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Male
Numri i postimeve : 2116
Age : 37
Vendi : Here ne kosove here ne Evrop
Profesioni/Hobi : zbulimi i tradhtareve dhe hajnave
Registration date : 15/03/2009

MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Wed Sep 30, 2009 1:13 pm

SHqiptarė, mos rri po duku SHqiptarė!



SHOQATA ATDHETARE PĖR IDENTITET DHE BASHKIM KOMBĖTAR




SHAIBK: KOMUNIKATĖ







Dje, mė 29 .09.2009, Prof.Xhavit Dalloshi, koordinatori i Fbksh -(SHAIBK) pėr Evropė, si dhe kryesia nė Gjermani sė bashku me pėrfaqėsuesit e (SHAIBK) nga Evropa, mbajtėn njė mbledhje konsultative me kryesinė e (SHAIBK-ut) nė Gjermani..

Nė kėtė mbledhje ishin tė parapara tri pika tė rendit tė ditės:

1. Shqyrtimi i situatės aktuale nė Kosovė, si dhe nė tė gjitha trojet e Shqipėrisė etnike..

2. Zgjedhja dhe percaktimi i nje perfaqesuesi pėr francė qė.

tė percaktimi eerfaqesuesi per france mbajė kuvendin pėr formimin e Deges sė ,,SHAIBK“ per Francė.

KU njėezerit u emrua Haxhi Kuqi nga Suhareka (Theranda) me vendbanim ne francė.

3. Denimi i Enciklopedisė Maqedonase dhe masat qe duhet marre ndaj saj.

Tė ndryshme:

Pėr situatėn aktuale politike nė trojet SHqiptare tė pranishmit hollėsishtkėtė mbledhje i njoftoi koordinatori i SHAIBK-ut pėr Evropė, Prof.Xhavit Dalloshi.

Diskutuan edhe Shum anėtarė .

Poashtu ne kėtė mbledhje te ,,SHAIBK” u muarr vendim qė tė dalim me njė Komunikatė pėr Opinion:

KOMUNIKAT:

,,SHAIBK” pėr diasporė dėnon dhe u shprehėn kundėr dhunėsushtroi Policia e Kosoves kundėr protestuesve dhe aktivistėveshoqatave jo qeveritare dhe vetvendosjes gjatė protestave paqėsore te organizuara javė mė parė .

U cek se deri dje SHqiptarėt ishin tė pėrndjekur nga regjimi fashistė serbo sllave ,,vetėm pse kėrkonin liri vetvendosje demokraci.

Kurse tash ata qe vetė ishin tė pėrndjekur nga ai rezhim,pas ardhjes se tyre ne pushtet pa shtet ,kinse ne emėr tė ,,shtetit“.

QE u shpalle sipas rez .1244 dhe planit te Ahtisarit nje plan famkėq pėr shqiptarėt .

Kėshtu qė sipas kėtij plani u shpallė edhe njė kushtetut ku shqiptarėt nuk i njef si kombė po si qytetare..

KU u hjek flamuri kombėtarė dhe u zėvendėsua me njė flamurė multietnik me simbole pro sėrbe.

Ku trashėgėmija kulturore ju dha sėrbeve .

Ku decentralizimi I komunave bėhet ne baza etnike.

Ku shqiptarėt e kosovės nuk thirren shqiptarė po kosovarė njė komb I ri I krijuar nga kėta qevritarė e politikane.

E qka e qka tjeter anti shqiptare.

Po keta Lider Qeveri tashe ndjekin dhe rrefin vėllezerit ,prindėrit ,motrat e veta vetėm pse kėrkojne vetvendosje per kėtė popull tė vuajtur.

E qė keto protesta janė tė lejuara me tė gjitha tė drejtat ndėrkombėtare.

Kėrkojmė qė:

- Qeveria dhe Parlamenti i Kosovės nga ajo e shqipėrisė e shqiptarėve ne Maqedoni Preshev Bujanovce mal tė zi Qamėri dhe nga tė gjithė deputetėt, opozitė -pozitė !

- Qė tė mos humbim kohė kot, por qė tė ndėgjojnė dhe tė koordinohen punėt edhe mė FBKSH-nė , SHAIBIK dhe LV, nė Prishtinė tė cilėt shumė herėt kanė paralajmruar dhe tėrhequr vėrejtjėn qė, pranimi i Planit tė Ahtisaarit nga „politikanėt“ tanė ėshtė njė plan anti-SHqiptarė dhe anti-kombėtar, si dhe qė shqiptarėve do iu sjellė veē tė kėqia, si tani plani 6 pikėsh portokolli me policinė sėrbe

Portokolli pėr doganat etj !

Portokolli pėr Gjygjesinė !

QE po bėhen pas shpinės tė popullit !

kėrkohet njė Referendum mbarėkombėtarė !

Ku populli vete tė vendosė pėr fatin e tijė.

Kryesia e ..SHAIBK” pėr diasporė Denon Enciklopedine e lėshuar nga Akademikėt Maqedonas tė njė shteti artificial qe u krijua me ndihmėn e servilėve politikan shqiptarė.

Kėrkonė:

Qė Enciklopedija Fashiste Maqedonase mos tė denohėt vetėm me fjalė boshe,po qė tė kundėrvihen me argumente Akademikėt e Shqipėrise etnike me njė enciklopedi tė pėrpiluar nga Akademikėt shqiptarė kontra asaj Enciklopedije.

SE me fjalė e me distancime boshe po najė kujtojnė kohėn e komunizmit.

Duhet vepruar me

argumente dhe fakte.

Qė Ali Ahmeti tė largohet nga kjo qeveri antishqiptare,dhe te kėrkon tė njėjtat tė drejta pėr shqiptarėt ato tė drejta qė kanė serbėt e Kosovės,decentralizimin nė baza etnike dhe vetėqeverisje nė ato komuna ku shqiptarėt janė shumicė..

Referendumi pėr vetvendosjen e popullit ėshtė mėnyra mė e mirė dhe mė demokratike nė botė pėr liritė dhe tė drejtat e popujvė, dhe kjo duhet tė vlen edhe pėr popullin shqiptar , si dhe kjo ėshtė e vetmja shpresė, dhe mėnyrė qė mund tė ofron paqe dhe stabilitet nė Ballkan.
Pėr kryesitė e SHAIBK-ut,
Pėr Evropė!
Koordinatori I SHAIBK-ut pėr Evropė
Prof. Xhavit Dalloshi.
Gjermani, 29.shtatorė 2009.









Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!   Today at 1:30 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
MOS UA VIDHNI HISTORINĖ SHQIPTARĖVE!
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt-
Kėrce tek: