Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
"UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU551
Share | 
 

 "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6  Next
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Sat Jan 23, 2010 5:47 pm

Apel i Botuesit



Ju bėj thirrje tė hapur tė gjithė intelektualėve brenda dhe jashtė Atdheut dhe nė Diasporėn , pėr bashkėpunim.

Faqet e gazetės “Udhėt e Kombit” do tė jenė tė hapura pėr tė gjithė ata, qė duan tė shpalosin dijet dhe ndjenjat e tyre pėr Kombin.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Sat Jan 23, 2010 5:48 pm

Marenglen Koēiu

Drejtori

dhe botues i gazetės
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Sat Jan 23, 2010 5:49 pm

Adresa e gazetės “UDHĖT E KOMBIT”

Marenglen Koēiu

Qendė Pazar

Gjirokastėr, Albania

e-mail: lzhkqarkgjr@yahoo.com, marenglenkoēiu@yahoo.com

tel. 0685438888, 0672572262

++35584267299

Shtypur nė Shtypshkronjėn “MILOSAO” SARANDĖ
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Thu Mar 18, 2010 11:44 pm

Ju faleminderit per vemendjen qe tregoni duke lexuar kete gazete te re...

Marenglen Koēiu, Botues dhe Drejtor i Gazetes "UDHET E KOMBIT"
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:00 pm

"Udhėt e Kombit Nr. 2 i botimit, Shkurt 2010
Botuar nėn kujdesin e LZHK, Qarku Gjirokastėr
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:11 pm

[b]Njė vizitė te Dede Reshat Bardhi

Edhe pse rruga Gjiroka-stėr – Tiranė ėshtė e gjatė, ne
nuk e ndiem shumė udhėtimin, sep-se kshim njė gėzim tė brendshėm nė shpirt. Do
tė takoheshim me Dede Reshat Bar-dhin, me Kryegjyshin Botėror tė Bektashizmit.

E kisha takuar edhe herė tė tjera, por kėtė herė mė kishte marrė malli shumė pėr tė.
Ėshtė e natyrshme, sepse ai ėshtė njė njeri me shpirt tė madh, burrė i menēur, qė tė shėron me fjalėn e tij. Ėshtė tepėr komunikues me njerėzit dhe sytė e tij tė vėshtrojnė miqėsisht. Pėr kėtė takim me Kryegjyshin u kisha treguar dhe shumė besmtarėve e njerėzve tė tjerė nė qytetin e Gjirokastrės. Sė bashku me urimet e mia do tė pėrcillja dhe dhjetra urime tė ngrohta zemre tė njerėzve tė thjeshtė, qė shprehnin respektin dhe dashurinė pėr Dede Reshat Bardhin.
Kur mė pėrcollėn pėr nė Tiranė tė moshuarit e qytetit tim, Tomor Kotroēi e Xhemali Boci, mė thanė duke buzėqeshur: “Ne jemi burra tė vjetėr e s’bėjmė dot rrugė tė gjatė; prandaj, mos harro, pėrqafoje Dede-in edhe pėr ne, se e duam shumė dhe na ka
marrė malli.”

Janė shumė bektashianė qė mnuk e heqin nga goja Atė dhe e duan megjithė shpirt. Ajo ditė nė Tiranė ishte e bukur dhe me diell. E them sinqerisht, se kur vete te Dedei,
duket se edhe moti derdh behar gjith-andej, ashtu siē derdh edhe nė zemrat tona.

Rrugėt i sheh tė mbushura me njerėz e bori makinash. Ne kėto dukuri i vėmė re edhe pse nxitojmė, pėr tė vajtur sa mė shpejt te Kryegjyshata Botėrore. Derėn e saj e gjetėm tė hapur. Ajo kėshtu ėshtė pėrherė e hapur, e hapur pėr njerėzit e thjeshtė, pėr ata qė kėrkojnė mė shumė paqe e dashuri njerėzore. Nė Kryegjyshatė ka rregulla,
bėhen rituale…venė shumė besimtarė. Shkojnė atje, se e dinė qė i pret Kryegjyshi, Dedei i madh,qė u shėrben si kryeengjėll, duke u ndriēuar rrugėn njerėzve tė thjeshtė e duke u shėruar atyre shpirtrat e trazuar….Bėhet fjalė pėr njė burrė tė hijshėm qė
tė ėmbėlson me fjalė.
Takimin e parė nė Kryegjyshatė e bėmė me dervish Saliun, njė burrė i urtė qė rrezaton mirėsi. Pasi e pyetėm pėr Dedein, kėrkuam qė ta takonim, sepse kishim shkuar qė nga qyteti jugor plot tradita tė forta fetare. Kishim shkuar deri atje, pėr tė takuar Kryegjyshin, pėr t’u ēmallur me tė, pėr tė biseduar shtruar, qė tė na e bėnte mė tė lehtė udhėtimin tonė nė kėtė jetė me plot halle
…

Nuk ndenjėm shumė nė pritje, kur dervishi na erdhi me lajmin e mirė, pėr tė takuar Dede Reshat Bardhin. Shkuam pas dervishit. E gjetėm Kryegjyshin ulur.U pėrqafuam fort dhe u pyetėm pėr shėndetin e njėri – tjetrit. Ndiheshim tė lumtur, sidomos, kur vumė re se Ai ndihej mirė.
- Mirėseerdhėt! – na foli me zėrin e tij tė ėmbėl.
- Mirė se tė gjejmė! – i thamė.
- Unė shėrohem, kur mė vijnė besimtarė. Ngrihem nė kėmbė sa s’fluturoj nga gėzimi i
brendshėm qė mė gufon nė shpirt – vijoi kuvendin Kryegjyshi.

Pasi na qerasi sipas zakonit bektashian, e uruam me gjithė zemėr dhe vazh-duam
bisedėn…

Ai na fliste qetė, ngadalė e me dashuri tė dallueshme.
Ne ngazėlleheshim nga ato fjalė tė florinjta, nga ajo pritje e ngrohtė qė po na jepej bujarisht atė ditė.
Brenda shpirtit tonė regjistrohej ēdo mbresė me saktėsinė mė perfekte tė mundshme, pėr tė mos u shuar kurrė.
Zėri i Tij ngjante si zė kushtrimi pėr besimtarėt e sotėm dhe atyre qė do tė pasojnė. Zotėron njė zė tė mrekullueshėm, qė fluturon si zog nė qiejt e zemrave e qė shpėrndan paqe, mirėsi e dashuri.
Nė vijimėsi tė bashkėbisedimit Dede Reshat Bardhi foli rrjedhshėm pėr regjimin komunist, qė lamė pas e sidomos pėr kalvarin e vuajtjeve tė veta…
Dallohej qė i dhimbte shiprti, teksa rrėfente pėr ato vite, kur nuk u lejuan njerėzit tė ushtronin lirshėm besimin apo tė do tė donin e tė shinin qartė ha-pėsirat e jetės, pjesėtarė tė sė cilės ishin mbi tokė.
Ndalesa monstruoze ndodhte pikėrisht atėherė kur dėshironin tė ishin tė lirė, tė besonin sipas dėshirės, tė rrisnin shpresat e tė plotėsonin mė mirė kėrksat e shpirtit pa kurrfarė frike e shantazhi dogmatik…
- Tani ėshtė ndryshe, o tė dashurit e mi!– na thotė Kryegjyshi. - Sot arrijmė, pa kurrfarė frike e meraku tė kuvendojmė lirshėm, shtru-ar pėr bektashizmin, qė afron e bashkon
njerėzit, pėr kombin. Folėm pa teklif e plot pasion pėr bektashizmin qė afron e bashkon njerėzit, pėr pronat, pėr lirinė, demokracinė, pėr fėmijėt, pėr paqen, pėr tė ardhmen si dhe pėr frashėrlinjtė…

- Eh, bijt’ e mij, e ē’t’ju them mė tjetėr? Kombi kėr-kon njerėz me vlera…- e mbylli bisedėn e parė Krye-gjyshi i nderuar.
Mbetėm tė mallėngjyer prej fjalėve e mendimeve tė Tij…
E kishim dėgjuar me shumė respekt e vėmendje tė pėrqendruar, ashtu tė mbledhur pėrreth tij si zogjtė te Nėna e tyre.
Nė ato momente vendosa dhe pyeta:
- Dede, ejvallah, tė paēim uratėn, pėrse nuk venė mirė punėt nė Shqipėrinė tonė?
- Biri im,-m’u drejtua ngrohtėsisht e vėmendshėm.
–Rruga e vetme ėshtė rruga e afrimit dhe e bashkimit. Po kėtu, sa qepet nje-ra mėngė,
shqepet tjetra… E kam fjalėn pėr politi-kėn… Kėrkohet tė ecim me fjalėn e mirė nė gojė, me besimin te Zoti, sepse feja mbjell paqe dashuri nė jetė….

… U larguam nga Krye-gjyshata Botėrore Bektashiane nė Tiranė, duke marrė me vete shumė ushqim shpirtėror. Ishte njė takim qė nuk do tė harrohet kurrė prej nesh. Fjala e Tij do tė na ngrohė e do tė na ndriēojė nė udhėtimin tonė ndėrnjerėzor.
E morėm rrugėn e largimit prej andej me dėshirėn pėr t’u takuar sėrish me Kryegjyshin e mirėnjohur, pėr t’u ushqyer me paqe, me mirėsjellje, me dashuri.[/b]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:15 pm


Intervistė me zotin Dashamir Shehi





Pyetje: Si e thoni Ju,
fjalėn si LZHK, duke mos marrė pjesė nė Parlament?



Pėrgjigje: Ne si LZHK do
vazhdojmė tė themi atė mendojmė pėr politikė, pėr shtetin shqiptar,
pėr perspektivėn, pėr hapėsirat qė mund tė ketė demokracia nė Shqipėri.Nuk mė
vjen mirė, se mundesitė pėr alternative, veē partive tė mėdha, po vijnė
duke u zvogėluar gjithmonė e mė shumė nė Shqipėri. Kur u nisėm 20 vjet mė
parė, u nisėm tė ndėrtonim njė sistem pluralist dhe njė bipartitizėm.
Fatkeqėsisht pas 20 vitesh jemi kthyer nė njė skemė bipartitizmi, ku hapėsira
pėr alternative jo pėr parti tė vogla ėshtė gjithnjė e mė e vogėl. Kjo ėshtė
shprehje e varfėrimit tė politikės shqiptare.



Sot pėr tė thėnė
njė fjalė tė ndryshme nga tė tjerėt, duhet patjetėr tė jesh o brenda grupit qė
ėshtė nė pushtet, ose brenda gru-pit tjetėr, qė pretendon pushte-tin. Nė fakt
ne gjykojmė qė demo-kracia dhe liria janė krejt tė ndryshme nga kjo skemė qė
ėshtė sot nė Shqipėri. Vitet e fundit dhe si-domos zgjedhjet e fundit kanė
qe-nė njė kthim mbrapa nė njė sistem partiak, i cili ka ngushtuar edhe
ha-pėsirėn edhe liritė e qytetarėve dhe ka mbyllur edhe dialektikėn e
politikės.




Pyetje:
“Ē’mendoni, sa ka ndikuar fjala e Presidentit, pėr tė
dalė nga kjo situatė
?


Pėrgjigje: “Unė kam kėtė
me-ndim: Fjala e tij ėshtė e zbehtė. Kjo vjen pasi hapėsira kushtetuese qė
ėshtė lėnė, ėshtė relativisht pak. Kjo, ndoshta, vjen, sepse e-dhe vetė
Presidenti nuk ka njė dėshirė protagonizmi politik. Mendoj qė ėshtė i zbehtė,
sepse unė mendoj qė hapėsira kushtetuese ėshtė mė e madhe se sa kjo qė po
of-ron Presidenti sot. Do tė ftoja tė mbushte tė gjithė volumin politik tė lėnė
bosh, pasi ėshtė nė detyrėn e tij, pavarėsisht konflikteve qė mund tė krijojė,
tė marrė tė gjitha detyrat e pėrgjegjėsitė e veta, ndonėse mund tė jetė kundėr
njėrės apo tjetrės palė. Pėrsa kohė qė jemi ulur nė njė karrige tė ma-dhe
publike, do tė marrim tė gjitha detyrimet qė janė pėrballė pavarė-sisht
problemeve qė mund tė na krijojnė…



Pyetje: “ Po rikthimin e Fatos
Nanos nė politikė si e shikoni?



Pėrgjigje: “Unė gjykoj qė
ka disa personazhe qė janė prodhuar kėtu e 20 vite mė parė nė rretha-na krejt
tė ndryshme nga kėto tė sotmet. Nėqoftėse do ta kthejmė kokėn mbrapa, mbrapa do
tė shkojmė…” – kėshtu thonė grekėt e lashtė dhe tė urtė; pavarėsisht se kėtu nė
Shqipėri nuk para janė shumė simpatikė, por realiteti ky ėshtė, por pe mbrapa,
mbrapa shkon. Shqipėria ka nevojė tė shkojė pėrpara.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:23 pm

Nėnė Eli rizgjon kujtimet njerėz zemėrbardhė !

Vimė nė lagjen Varosh. Njė shtėpi disakatshe ka pushtuar qiellin, kur e sheh poshtė nga kalldrėmi i rrugės.
Trokasim nė portėn prej druri tė Doktor Labovitit. Menjėherė zbret nėnė Eli, e zonja e shtėpisė, e cila na fton tė hyjmė brenda. Nė derėn e jashtme syri tė ngrin te mbishkrimi “DR.LABOVITI”, mbishkrim i dėrguar nga Austria pėr Doktor Vasil Labovitin.

Ngjitim shkallėt prej druri. Zonja e shtėpisė na pret, sikur tė na njihte prej kohėsh, duke na pėrqafuar tė gjithėve me krejt bardhėsinė e shpirtit. “Sa mirė bėtė qė mė erdhėt!, more djem! Sa mirė!” Dhe nisėm bisedėn e parashikuar tek familja Laboviti, njė familje doktorėsh nė breza.
Telemaku, i ati i Dr. Vasilit ka qenė dhe vetė doktor.
Nėnė Eli DUKA ėshtė mbi shtatėdhjetė vjeēe.
Ėshtė vajza e DR Vasil Labovitit. Ajo ėshtė lindur nė qytet. Dhe kėtu ėshtė rritur. Njė jetė e tėrė nė Gjirokastėr, duke njohur shumė miq. Kujton nėnė Eli ato vite, kur ngjiti shkallėt e shkollės “Koto Hoxhi”, atje ku sot ėshtė shkolla e muzikės:
“Tek ne nxėnėsit rriteshin shpresat dhe ėndrrat, rriteshin kėngėt, buzėqeshjet, dashuritė. Nuk i harroj kurrė shokėt e mėsuesit e mi, Sokrat Kutrėn, Fotaq Kekezin, e Muzafer Bejlerin. Ata pėr ne ishin edhe mėsues edhe prindėr.

Ata mbetėn nė sytė tanė, nė shpirtin tonė. Kishim etje pėr dije e kulturė, porse kėrkonim paqe e dashuri, donim buzėqeshjen e ėmbėl e pėrkėdheljet njerėzore.
Kisha shumė shokė e shoqe qė mė vonė u bėnė inxhinierė, profesorė, doktorė, politikanė etj.
Kisha edhe Ismail Kadarenė. Isha nė njė klasė e nė njė bankė me tė. Mėsonte , thua? Mė i miri. Shkruante, vetėm shkruante. I pėlqenin librat. Hallall i qoftė! Kishim edhe Agim Shehun. Edhe ky i talentuar. U bė poet, poet i mirė dhe i dashur.

Kishim edhe bibliotekė. Atje e kishim kokėn. Lexonim shumė libra e nuk lodheshim. Ishim shumė nxėnės. Kishim Harillaq Kekezin, Ylbere Mezinin, Dhori Koten, i cili u bė profesor nė gjeologji. Kishim Neta Kostandinin. Me Netėn isha dhe gjitone.
… Kėshtu nė bisedė me nėnė Elin mėsojmė shumė gjėra, histori tė asaj kohe qė rrinin zgjuar nė kujtesėn e saj. E pyesim pėr Gjirokastrėn e gurtė, qytetin e bukur jugor qė natyra i ka falur kėtė bukuri magjepsėse, por edhe dora e mendja e gjirokastritėve kohė pas ko dorė nė vendet qė duhen.
… Gjirokastritėt qė kanė mbėshtetur kokėn te pushka e tek pena, kanė zbukuruar qytetin. Bukur e thotė dhe kėnga: “ Po the Gjirokastra, i ke thėnė tė tėra…!” Me nėnė
ELIN nuk mėrzitemi; vetėm e dėgjojmė dhe e shikojmė nė sy. Bėjmė bisedė
tė shtruar me kėtė nė-nė gjirokastrite qė na sjell pėrmes kujtimeve tė saj
shumė vite mė pranė..

-Kishim dhe ēifutė\ nė Gjirokastėr, - vazhdon ajo-, Ishte Solomoni. Ai ka qenė deri vonė, njė burrė i shkuar me tė gjithė dhe ka lėnė njė vajzė. Nė kohėn e luftės erdhėn
gjermanėt dhe pyetėn: “Keni ēifutė kėtu?” Ne ngritėm supet. Babai im (doktor
Vasili, qė dinte gjermanisht), u pėrgjigj: “Jo, nuk kemi!”
Gjermanėt donin t’i vrisnin. Ne nuk i dorėzuam tek armiku. Edhe pse nuk ishim tė njė gjaku e tė
njė kombi. Ata ishin njerėz tė mirė. Disa familje ēifute e kishin mbiemrin Dhituli. Kishin dyqan, bėnin dhe fanella leshi, triko ēorape dhe i shisnin. Pėr ne gjirokastritėt ata ishin dhe mbetėn njerėz tė mirė, qė shpėrndanin dashuri, paqe e mirėsi…”

Nėnė ELI nuk ka shumė dėshirė tė rrėfejė pėr tė atin, doktorin, por ne e nxitnim si kureshtarė, qė tė mėsonim diēka mė shumė pėr njė njeri tė madh e me vlera, tė njohur e tė vlerėsuar nga populli i trevave tė jugut. E thėrrisinin mė sė shumti “Vasili i Madh”, sepse ishte njėkohėsisht dhe njė\Vasil tjetėr, doktor pediatėr, Vasil Jorgji (ose Vasili i Vogėl) Doktor Laboviti kishte studiuar nė Austri dhe u bė njė emėr i rrallė nė mjekėsi. Ai shpėtoi sa e sa jetė njerėzish, dhuroi sa e sa dashuri njerėzore… Ai ėshtė doktori i dyzetmijė operacioneve. Vertet nuk jeton mė, por , dihet qė nė Gjirokastėr e jugut tė Shqipėrisė, nuk ka mbetur njeri pa dėgjuar pėr tė…
Llazo Duka, nipi i doktorit shton: “Ja, kėtu i bėnte operacionet doktor Vasili. Kanė mbetur akoma dhe kėto pajisje…” A ka mė bukur! Doktori qė shpėtoi jetė njerėzish do kujtohet pėr tėrė jetėn brez pas brezi nga njerėzit. Ėshtė njė mirėnjohje e thellė
njerėzore. Nėnė Eli kujton pėr rritjen e qytetit, shtėpitė, pallatet, rrugėt, shkollat, gjithēka… “Nė Kėrcullė kemi mbjellė pisha, - tregon ajo. Mė dhemb zemra, kur i djegin dhe i presin, se i kemi mbjellė vetė pėr Gjirokastrėn, pėr brezat.” Ajo kujton ato vite si person qė ka jetuar nė tė dy sistemet ekonomiko–shoqėrorė…“Tani ėshtė ndryshe…jemi tė hapur me botėn. Demokracia ėshtė nė ēdo derė.” Kėshtu na rizgjon kujtime pėr Gjirokastrėn nėnė ELI me atė dashurinė dhe prezencėn e saj engjėllore, qė fal mirėsi pėrherė…



M. Koēiu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:23 pm

Kristo Stoja
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:58 pm

S’jam komuniste dhe ky nuk mund tė quhet faj...

VEPRIMTARIA
POLITIKE E MUSINE KOKALARIT



Emri - Musine
Atėsia - Reshat
Nėna - Hanushe
Mbiemri - Hoxha, Kokalari, njihet vetėm Kokalari
Lindur - 10 shkurt 1917
Adana, Turqi.

Erdhi nė Gjirokastėr nė vitin 1921.
Arsimin fillor dhe unik nė Gjirokastėr, shkolla “Liria”.
I mesėm: “Nėna Mbretėreshė” Tiranė.
U diplomua nė Romė pėr Letėrsi nė Fakultetin e Letėrsisė dhe tė Arteve tė Bukura 1941(Shkėlqyeshėm), me temė; “Naim Frashėri”.
Gjuhėt e huaja – turqisht, fėrngjisht, italisht.
Pseudonimi - “MUZA”.
Musine Kokalari ishte vajza simbol i femrės gjirokastrite, qė para trupit gjykues tha: “Unė s’jam fajtore. S’jam komuniste dhe ky s’ mund tė quhet faj. Ju fituat nė zgjedhje, por nė burg nuk duhet tė jem. Unė jam nxėnse e Sami Frashėrit”.
(AMR. Viti 1946. dos. 24, f. 6)
Shtėpia nė foton e paraqitur ėshtė shtėpia e babait tė Musinesė. Me kėtė rast dua tė theksoj se nė gazetėn “Shekulli”, nėntor 2007 ėshtė paraqitur njė shtėpi, e cila nuk ka lidhje me shtėpinė e Musinesė. Gjithashtu mendoj se kjo shtėpi duhet tė futet nė listėn
e monumenteve, tė riparohet dhe tė kthehet nė shtėpi muze.
Fisi i Kokalarajve ėshtė nga fiset me te vjetra te Gjrokastres. Ai shtrihet ne pjesen e siperme tė lagjes Palorto tė Gjirokastrės dhe ėshtė njė prej fiseve tė shumta gjirokastrite qė kanė nxjerre disa figura, midis tė cilėve spikat Sami Kokalari, i cili ka qėnė kryetar i bashkisė sė Gjirokastrės.
Gjirokastritėt flasin pėr dy Kokalaraj, tė cilėt konsiderohen; Kokalaraj tė vėrtet dhe Kokalaraj qė rjedhin prej nipit tė tyre, Isait. Isaj ishte djal i fisit tė Hoxhajve dhe u rrit nė dajo (Kokalaraj), sepse i vdiq i jati dhe pasardhėsit e tij morėn mbiemrin Kokalari.

Pema gjenealogjike e mėposhtme vėrteton faktin se Musine Kokalari dhe E. Hoxha ishin kushėrinj. Megjithatė, ai nuk kurseu as vėllezėrit e saj, as Musinen. Kjo skemė, qė i ka evidentuar Kokalarajt prej 15 brezash, ėshtė ndėrtuar prej Viktorit dhe profesorit tė nderuar Tajar Kokalarit.

Musineja njihet edhe si themeluesja e Partisė Social- Demokrate. Formimi i njė grupi politik, njė koalicioni demokratik, apo i partisė Social Demokrate, u shtrua publikisht prej Musines tri herė:
a) Nė shtėpinė e mėsueses Razie Hallulli, nė tė cilėn mblidheshin, Razia, Mefarete Frashėri, Musineja, Afėrdita Asllani, Afėrdita Gjokoreci dhe Nexhmije Hoxha. Ky grupim femrash intelektuale bėri tė mundur edhe nxjerrjen e njė reviste titulluar “Gruaja Shqiptare”.

Nexhmija kėrkonte drejtimin e grupit dhe zbatimin e urdhėrave tė saj, ndėrsa Musineja propozoi; “qė tė futemi nė FNĒL, jo si individe, por si grup, si Parti Social Demokrate, e cila “tė pėrfaqėsonte rrugėn e mesme qė tė lidhte me forcat e pakristalizuara”.

b) Musineja diskutoi me Skėnder Muēon, Selman Rizėn, Isuf Luzin pėr formimin e njė koalicioni demokratik. Ky koalicion do tė mbėshtetej tek “Dekalogu i Ballit”, me qėllim qė tė formohej dhe funksiononte normalisht Partia Social Demokrate e Shqipėrisė.

c) Pėr arritjen e njė traktati me Ballin Kombėtar, Musineja bisedoi me Hasan Dostin njė prej figurave qendrore tė Ballit Kombėtar nė atė periudhė, i cili siē shkruan Musineja; “nuk pranoi nėnshkrimin e njė traktati bilateral pėr njohjen e PSD”.

Mė 6 nėntor 1943 nė njė shtėpi nė rrugėn e Elbasanit, u formua PSD, ku moren pjesė 60 vete, pėrfaqėsues tė bindjeve tė ndryshme. Skėnder Muēo foli pėr situatėn, luftėn qė bėhej nė rrethin e Vlorės; pėr bashkimin e popullit, pėr pėrpjekjet pėr t’u marė vesh me Frontin, si dhe pėr formimin e Partisė Social Demokrtate. Musineja lexoi programin. Partia miratoi edhe organin e saj “Zėri i Lirisė”, gazete e cila u botua nė gjashtė numra.

Pas Luftės sė Dytė Botėro-re, mė 6 nėntor tė vitit 1945, u themelua nė Tiranė, grupimi i parė opozitar antikomunist “Bashkimi Demokratik Shqiptar”, njė aleancė e Partisė Socialdemokrate, kryesuar nga Musine Kokalari, me Frontin e Rezistencės, drejtuar nga Sami Qeribashi dhe me Grupin Monarkist, tė drejtuar nga Qenam Dibra. Ky grupim, sipas ideve tė saj, do tė ishte ilegal dhe do tė luftonte me mjete demokratike pėr njė Shqipėri ndryshe.

Musineja ėshtė hartuesja e memorandumit te paraqitur aleatėve pas Luftės sė Dytė Botėrore. Ajo shkruan: “Unė pata vetėm njė rast tė flisja me oficerin anglez Palmir.
Ideja e takimit, pėr tė kėrkuar njė ndihmė morale nga aleatėt, pėr tė ndėrhyrė
tek qeveria qė tė shtynte votat dhe tė merrnin pjesė edhe parti tė tjera
”.
Pasi i dorėzoi “njė notė” siē e quan Musineja, ajo i tha: “Ne jemi njė koalicion demokratik dhe duam qė nė zgjedhje tė marrin pjesė shumė parti”.

Musineja ishte jo vetėm shkrimtarja e parė shqiptare, por edhe njė filozofe e kohėve moderrne dhe intelektuale guximtare. Disa prej ideve tė saj filozofike janė:

*“Njerėzit brumosen nga mjedisi dhe kaliten nga rrethanat”.
*“Pushteti mė i rėndėsishėm i njeriut tė matur ėshtė zotėrimi i vetvetes”.
* Pėr jetėn e saj; “Dua tė jetoj tė mos shkoj pėrpara atyre qė e krijuan gjendjen tragjike tė vendit tim, i cili ka hyrė nė njė gjendje tė ndėrlikuar, tė ēuditshme dhe tė
mjegullt”.

Pėr meritat e saj atdhetare, intelektuale, luftėtare e radhėve tė para kundėr komunizmit, ajo ėshtė dekuruar disa herė:




Nga Presidenti i Republikės, z. Sali Berisha; “Martire e Demokracisė”,
Tiranė, mė 22 prill 1993.

Nga Kėshilli bashkiak i Gjirokastrės: “Nderi i Gjirokastrės”, ceremonia pėr
dhėnien e kėij titulli u zhvillua, mė 14 shkurt 2000 nė Gjirokastėr.

Nga Presidenti Z. Bamir Topi, mė 22 shkurt 2008, pas vdekjes u dekorua me titullin “Nderi i Kombit”

Kėtė shkrim modest po e mbyll me fjalėt: Pėr vlerat, veprėn, punėn, sakrificėn, idealin dhe amanetin e Musines edhe Hėna ėshtė dėshmitare.

Sa herė ta shohim, do tė na shfaqet portreti i brishte i saj, para tė cilit, ēdo shqiptar duhet tė rrėfehet dhe tė betohet se do tė jetė vazhdues i atyre vlerave intelektuale e atdhetare, i atij ideali demokratik, pėr tė cilin Musineja u sakrifikua.

Pėr Musine Kokalarin janė interesuar disa personalitete tė huaja. Nė 5 tetor tė vitit 2009 shtėpinė e Musines e vizitoi ambasadori amerikan.






Fjalė tė urta nga treva tė ndryshme tė vendit

Balta mė e ėmbėl se mjalta.

(Gjirokastėr)

Bijė vendi–pik er-gjendi.
(Berat)

Atdheu e nėna nuk harrohen.
(Tropojė)


Arma tė mbron kreun, arma tė mbron Atdheun.
(Kosovė)



Buk e hi e nė shtėpi.
(Pėrmet)



Dashuria e bashkimi i
mėmėdhetarėve bie dashurinė e mėmėdheut (Jug)


Ec e bridh ngado, po shtėpinė mos e harro!
(Kuē-Vlorė)


Gjuha ruhet atje ku shkruhet
(Korēė)


Kahdo shkova e kahdo treta, ma mirė se nė shtėpi kurrkund s’gjeta, (Kosovė)

Tė ligut bėji udhė.
(Jug)


Rri shtrembėr e fol drejt.

Me miqtė ha e pi e tregti mos ban.

Mania e kundėrshtimit e shkatėrron kėshillėn e mirė.

Nuk ėshtė e sinqertė miqėsia e mikut qė tė ka zili.

E shumta e mangėsive nė gjykim shkaktohet nga lakmia.

Qetėsia ngjall nderim dhe krijon dinjitet.

Drejtėsia tė shton numrin e miqve e tė shokėve.

Bujaria tė rrit pozicionin dhe prestigjin.

Shėrbimi ndaj njerėzve e mposht kundėrshtarin.

Vetpėrmbajtja ndaj njė tjetri tė shton miqtė qė tė dalin nė krah.


Bėhu partner me njeriun e suksesshėm, se ai di sekretet e suksesit.



Arvanitasit

Arvanitėt, kjo pjesė e gjakut tonė larguar nga toka amė nėpėr mugėtirat historike drejt jugut dhe vendosur pėrjetėsisht aty, pothuaj nėpėr tėrė territoret greke, pėrbėjnė padyshim njė pjesė tė patjetėrsueshme tė historisė sė kombit tonė. Ata kurrsesi nuk mund tė neglizhohen. Pa biografinė e tyre historia e kombit tonė do ishte e cunguar. Harresa ndaj gjakut tė shprishur ėshtė nė ēdo rast njė faj i rėndė ndaj memuarit arbėror – shqiptar.
Arvanitėt, kjo farė e ashpėr dhe krenare, e cila pėrllogaritet tė jetė rretjh 3 milion nė shte-tin e sotėm grek, “vazhdon tė mbijetojė dhe tė bėjė historinė si njė pjesė vitale e kėtij vendi, mes stuhive tė asimilimit dhe ruaj-tjes sė origjinės. Pėrpara kėtij emėr,
historia dhe kultura e tė cilit bart mė shumė anė tė errėta se tė ndriēuara, ēdo studiuesi i lindin pyetjet: “Si u gjend tėrė kjo masė e madhe e popullsisė sonė nė kėto vise?; “Kur u nis dhe u vendos aty?”; “Nė ē’kushte e pėr ē’arsye
ndodhi ky emigrim?”; “Si u pri-tėn nga vendasit emigrantėt?”; “Ē’ngjau me ta nė rrjedhėn e shekujve?” Dhe ajo qė ka rėndėsi tė veēantė pėr t’u mėsuar ėshtė: si, vallė, ajo u shpėtoi rrebesheve tė kohės dhe i rezistoi asimilimit?

Popujt me kulturė tė zhvi lluar edhe nėn pushtimet e ashpra e tė gjata ushtarake kanė mbijetuar. Edhe populli grek, megjithė pushtimin e gjatė romak, mbijetoi, nuk u asimilua, nuk u latinizua. Nė tė kundėrt thuhet qė: “Greqia u pushtua ushtarakisht nga Roma, por vetė kjo e fundit u pushtua kulturalisht nga Greqia.” Brenda kėtij vendi
me njė histori tė pėrndritur, me njė kulturė tė stėrlashtė, infiltroi kjo masė e madhe shqiptarėsh qė, megjithė rrebe-shin e shekujve, ēuditėrisht nuk u asimilua. Nė tė kundėrt, ajo jetoi dhe jeton krenare me emrin e njohur nga vendasit: “arvanitas”.

Hulumtimet e deritanishme evidentojnė pėrmes njė sėrė dokumentesh se emigrimet e shqiptarėve nga trojet e tyre drejt Jugut zėnė fill nė shekujt XIII – XIV dhe nė raste tė veēanta e tė shkėputura, prania e shqiptarėve nė territoret greke haste edhe nė shekullin XII.
Po ē’pėrfaqėsonte atdheu i kėtyre emigrantėve nė kohėn e zbritjeve tė tyre? Nė ē’stad zhvillimi ekonomik ndodhej Arbri? Cilat ishin nivelet kulturore tė kėsaj popullsie? Cili ishte formimi kombėtar? Ē’tipare, tradita, zakone, elemente tė karakterit ishin ngjizur te kjo popullsi? A dallohej ajo nga popujt e tjerė fqinjė ballkanikė dhe mė gjėrė?
Arvanitėt, siē kemi pėrmendur edhe mė parė, janė futur gradualisht dhe nė mėnyrė tė natyrshme nė jetėn greke, duke u bėrė pjesė e saj, bile njė pjesė vitale e kėtij vendi. Shifra zyrtare tė sakta pėr numrin e tyre asnjėherė nuk janė dhėnė apo publikuar. Nuk e kemi fjalėn pėr atė pjesė qė ėshtė ndėrfutur pėrmes lidhjeve martesore tė hershme,
tė asimiliuar e tė vendosur nė qendra urbane dhe qė paraqet vėshtirėsi nė
indentifikik. Kėto fenomene ja-nė tė natyrshme dhe tė pranueshme, tek e fundit shumė rrėnjė tė vitalitetit tė popujve lidhen pikėrisht me kėto fenomene. Por nėse flasim pėr shifra, nė kėtė ēėshtje mungojnė dhe ato qė do tė evidenconin atė masė, e cila ėshtė vendosur nė njėsi administrative unike, nėpėr fshatra, krahina, apo zona tė tėra bashkė dhe pranė njėra–tjetrės, vetėm nga arvanitė.

Shpesh konsiderohet dhe vlerėsohet si numėr i pėrafėrt i saj shifra prej rreth tre milion e mė tepėr. Tė vetmet shifra tė grumbulluara nga periudha e emigrimeve tė mėdha nė shek XIV llogariten nė 150.000 vetė. Por kjo ėshtė vetėm mbledhja e thjeshtė e atyre qė zbritėn dhe gjenden tė evidencuara nė dokumentet historike. Po sa dokumente tė
tjera ende nuk njohim?Mė tej akoma, sa emigrantė tė tjerė kanė mbetur pa u evidencuar nė letrat e kohės dhe kancelerive? Nė shumė ra-ste dhe nė mjaft vende tė Greqisė mesjetare gjenden vendbanime shqiptare dhe popullsi shqiptare qė nuk gjendet se kur dhe sa kanė zbritur nė Jug dhe sa patėn zbritur jashtė vendbanimeve qė dokumentet historike zbėrthejnė ēėshtjen.

Porse duhen marrė nė konsideratė dhe logjika qė ky numėr nuk ėshtė i vogėl, vetėm pėr shek XIV, kur principatat (shtetet) nuk kishin popullsi asnjėherė mė tė madhe se sa dhjeteramijshe dhe kur vetė Greqia mesjetare kish pak principata, ku futej ajo e Moresė, Atikė – Boetisė, Thesalia dhe… E…. Nė kėtė zonė tė kufizuar numri minimum prej 150.000 ishte tepėr i rėndėsishėm. E shtrirė dhe e shumėfishuar nė shekuj deri sot
demografėt e vlerėsojnė “mjaft tė madhe”. Njė pjesė e kėsaj popullsie me kalimin e shekujve dhe kryesisht dy shekujt e fundit, mbas konsolidimit tė strukturave shtetėrore ėshtė shpėrndarė dhe asimiliuar, njė pjesė tjetėr e saj ėshtė nė kėtė proces dhe nė vorbullat e asimilimit, ndėrsa masa mė e madhe e vendosur nė krahina e zona larg qendrave urbane vazhdon tė ruajė gjuhėn e tė parėve tė saj.

Studiues grekė tė kėsaj ēėshtjeje thonė: “Aq tė shumtė janė arvanitėt nė Greqi, sa ēdo gur qė do tė lėvizė, qė poshtė tij, do tė fliste shqip.”
Ata janė shtrirė, punojnė, krijojnė dhe jetojnė nė tėrė qelizat e organizmit tė kėtij vendi. E megjithatė tė veēantėn e tyre e dallon edhe sot nė botėn greke. Si nė tė kaluarėn edhe tani arvanitėt nuk i shikon tė ushtrojnė apo tė merren shumė me tregti.
Kryesisht ajo pjesė qė banon nė fshat apo qyteza tė vogla merret me punė bujqėsie apo blegtorie. Ndėr profesionet mė tė preferuara pėr tė janė ato ku lipsen tiparet e qėndrueshmėrisė, forcės sė karakterit etj. Tė shumtė janė ata qė shėrbejnė nė aviacion, nė ushtri dhe njė numėr jo i vogėl ėshtė pėrpunuar me kohė koncepti se “arvaniti ėshtė njeri i drejtė.”
Nė kohėt moderne, nga gjiri i kėsaj popullsie, kanė dalė personalitetet me emėr nė jetėn dhe fushat e artit, kulturės, politikės etj. Ndėr ta renditen njė numėr i madh poetėsh: aktorė, kėngėtarė, piktorė etj.
“Nga njerėzit mė tė njohur tė
letrave greke (arvanite) janė Aleksandėr Pali – pseudonimi i tij ishte Lekė Arvaniti., - Sotir Skipi, Vasil Rota, Kakėrdhiu, Vretakua, Bogri, Cifori, Mateshi, Thisbi, etj.

Me origjinė arvanite ėshtė edhe Gjizi i madh dhe shqiptimi i vėrtetė i mbiemrit tė tij ėshtė Gjiza…
(Gjiza ėshtė ndoshta piktori mė i madh i rilindjes greke tė shekullit tė kaluar – (shėn ynė) Arvanit ėshtė dhe piktori tjetėr i madh Dhoksaraj.” Kontributi i tyre veē nė kėto fusha shtrihet edhe nė ndėrtimtari, njė aspekt ky tepėr interesant dhe fare i pastudiuar deri mė sot. Nė Shqipėrinė e Jugut dhe tė Veriut. Pėr mjaft objekte tė tjera qė
ruhen si monumente apo objekte me vlera arkitektonike, si kulla, objekte kulti,
ura tė harkuara etj. Edhe sot thuhet apo ekzistojnė dokumente qė janė ndėrtuar nga mjeshtėr shqiptarė apo arvanitė. Ėshtė e pamundur tė renditen kėtu arvanitėt e tjerė, personalitete tė vėrtetė tė fushave tė shken-cės, politikės moderne etj. Kjo do tė ishte vėrtet njė ndėrmarrje e madhe dhe tepėr e vėshtirė.

Duke e parė me realizėm dhe me objektivitet historinė e mesjetės dhe atė moderne tė Greqisė, ēdokush do gjente dhe konkludonte natyrshėm se ajo ėshtė pazgjidhshmėrisht e pleksur nė ēdo ind tė saj e qelizė me elementin vitalarvanitėt. Kjo nuk i mohon aspak vlerat dhe pasurinė e madhe tė popullit dhe botės greke.
Pėrkundrazi, ajo shpalos e rrit mė tej vlerat e kėtij populli bujar, mikpritės dhe me kulturė. Krah pėr krah njėri–tjetrit elementi vendas dhe ai i ardhur bėnė historinė e sė kaluarės, bėjnė tė sotmen dhe do tė bėjnė tė ardhmen.
(Shkėputur nga libri
“ARVANITASIT” i IRAKLI KOĒOLLARIT)




Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:58 pm

Baladė pė Bilbilenjtė


Nga Dino Ēiēo









“Ngrehu, o Bilbil, tė hedh litarė!”


“Prit, Vezir, tė pi cigarė,


se nuk jam ēanak me dhallė,


po jam bilbili me pallė!”





“Prit, vezir, tė krihem pak,


se e kam dhe pėr merak!


Prit tė dredh kėta mustak!





Prit, vezir, halldup i Konjės,


tė hedh shishen e kolonjės!





Prit, vezir, mė sill dyaren,


tė dėgjojnė ato male!


Tė binden, se s’kemi halle.


Prit, vezir, tė sos njė valle!


Prit, vezir, kėngės t’ia nis,


tė mbajnė iso tė shtėpisė.


Nėnat lule tė Labėrisė.





Prit, vezir, mė jep barot,


qė ta kem nė atė botė,


se s’e jap xhanin dot!





Prit, qė sharkun ta bėj palė,


se nė mal e kam njė djalė.


Ai hakun do ma marrė.





“Prit, vezir, kėtė llabane,


tė ma nisni nė stane,


se mbron djemtė nė tufane.





Prit, vezir, mė sill pak vaj,


qė armėt gati t’i mbaj,


do t’ia nisim paskėtaj.





Prit, vezir, flamurė sille.


Qė nė gjunjė atij t’i bie,


shqipja shqipes i ka hije!





Trembėdhjetė bilbilenjtė


vanė nė litare vetė.


Shqipja nga flamuri foli:


“Hej, Janinė, t’u ēmend Gjoli!”


Rrapi i rėndė degė – degė


u vesh krejt nga rrufetė.


Buzėgaz tė trembėdhjetė.





(Marrė nga vėllimi poetik


“Eci nė dhimbjen time”, 2000)








Tri poezi nga Jorgo S. TELO





SHQIPĖRI,
DHIMBJE E BALLKANIT!






Prej mjerimit – buzėēarė;


Shpirtgremisur – robėrie…


Ikėn… dy… mijėvjeēarė


Dimėrorė – fund e krye…





Njėzet shekuj dot s’tė grinė.


Dymijė plagė – gulē vullkani.


Me gjak, shkruar historinė,


Shqipėri, dhimbje e Ballkanit!





1999











FAJET
E HISTORISĖ






Shqiponja pret t’i ketė tė dy krahėt.


Dy “kokėt” sikur s’bien nė njė mendje…


Terren dhe rast kėrkojnė djajtė,


Pėrditė t’ia shkurtojnė pendėt.


Dhe turret Shqiponja fluturim.


Pėrgjakur pėr liri – gjysma e saj.


Kėlthet, pėrgjėrohet pėr bashkim;


Tė ndreqi historia goxha faj.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:59 pm




LIRIA





Liria:


Ėndėrr e trėndafiluar.


Liria:


Pranverė e nusėruar.


Liria:


Heshtje e arratisur.


Liria:


Trishtim i gremisur…


Liria:


Xixėllimė e syrit.


Liria


Qiell i qeshur i
prillit.












Fjalė tė urta





Barku ėshtė
vėllai i detit (Lurė – Dibėr)



Borxhi me borxh
nuk lahet (Tropojė)



Fli pa darkė e
zgjohu pa borxh. (Jug)



Ja tė gjetura,
ja tė mbetura. (JUG)



Kush pi
veresie, dehet dy herė.(Pėrmet)



Mė mirė njė
hasėm e me mend, se pesė miq e pa mend. (Pėrmet)



Mik tė ri gjen
kudo, tė vjetrin mos e harro. (Vlorė)



Deti njihet nė
valė e burri nė fjalė. (Lukovė – Sarandė)



Fjala qė del nga goja
s’kthehet prapa. (Arbėreshėt e Italisė)



Kalin e njeh
barra, burrin e njeh fjala.



Bejko Birēe,
more djalė./ kallzove mė tė dy anė./ (Kurvelesh)



Bota ėshtė pėr
gjithė botė, vetėm fati ėshtė pėr trimat. (JUG).



Nė bėftė hair kalė
– sherri, unė kalė – shamata. (Dardhė Korēė)



Ha pak e rri nė
prag. (jug)



Edhe ngushtė nė
qenēė, kokėn mbaje lart. (jug)



I buti, i
humbti.(jug)



Jeton bleta nė
majė tė malit, jeton dhe miza nė bisht tė kalit. (Korēė)



S’mbahet
shpirti me faleminderes. (Veri)



Bijė vendi,
pikė ergjėndi. (JUG)



Gjuha e
njerėzit janė tapi e vendit. (JUG)



Fjalė vendi,
baltė ergjėndi. (Lunxhėri)



Mbi gjithė
botėn ėshtė mbreti, pėrmbi mbretin ėshtė shėndeti.






Adresa e
Gazetės



“UDHĖT E
KOMBIT””









Marenglen Koēiu


Qenrda e Pazarit


Gjirokastėr, Albania


E-Mail:
lzhkqarkgjr@yahoo.com



Telefon: 068
543 8888









Shtypur nė
shtypshkronjėn “MILOSAO” Sarandė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 1:01 pm

Udhėt e Kombit Nr. 3 i botimit, Mars 2010

Botuar nėn kujdesin e LZHK, Qarku Gjirokastėr
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 1:03 pm

Editorial





HARROJMĖ KOMBIN
DHE DUAM POLITIKĖN PĖRĒARĖSE...!!!






Ka ardhur koha…tė ndryshojmė politikėn nė
Shqipėri, tė shohim realitetin me larg-pamėsi. Jemi tė fundit me “murin e
Berli-nit” tė padukshėm dhe kjo kėrkon ndryshimin e politikės nė Shqipėri, duke
larguar nga pushteti pinjollėt e ish-diktaturės dhe tė rritet mė tepėr
kontrolli i partisė mbi institucionet pėr t’ia kthyer ato Demokracisė dhe
qytetarėt, tė cilėve u pėrkasin dhe duhet t’u shėrbejnė.



Harrojmė kombin
dhe duam politikėn pėrēa-rėse…!



Erdhi dita qė
votėn e zgjedhėsve dhe vullnetin e tyre tė mos e shpėrdorojmė e tė mos bėhet pazar
pėr interesa politike dhe ekonomike tė klaneve qė kontrollojnė sot ēdo gjė…



Erdhi ora qė tė
themi tė vėrtetėn, edhe kur kjo e vėrtetė ėshtė e hidhur… Sot vendi kalon
varfėrinė eklektorale qė ne vetė i kemi dhėnė mundėsi dhe e dimė…



Duhet tė arrijmė
nė njė stad tė tillė qė shqiptarėt tė votojnė tė qetė e tė lire, qė vullneti i
tyre politik tė mos deformohet si nga fenomeni i Dushkut…



Lypset tė kemi njė
sistem drejtėsie tė pavarur nga partitė, ku qytetarėt tė kenė garanci pėr tė
drejtat e tyre kushtetuese mė thelbėsore nė vend, siē ėshtė prona. Le t’i jepet
fund njėherė e mirė, me ligj dhe zbatim njerėzor tė tij. Le tė gjejmė rrugė ose
paketė ligjore, ku tė shprehen tė drejtat e plota dhe tė pa-tjetėrsueshme tė
pronave tė ligjshme, duke marrė nė konsideratė skema qė kapin zgjidhje
dhe nėpėrmjet investimeve edhe djersėn e qytetarėve tė thjeshtė.



Sot ne jemi nė
NATO dhe nė prag tė lėvizjes sė lirė nė BE dhe nė Botė, ndaj na duhet qė kėto
qė themi tė jenė tė jenė nė tė mirėn tonė, tė fėmijėve tanė e tė gjithė
shqiptarėve nė vend e jashtė vendit.



Alternativa jonė
politike do tė ēmohet nė qytetin tonė, nė Qarkun tonė e nė krejt vendin.



Duhet t’u japim
shans shqiptarėve pėr fillimin e njė rruge tė re, pėr tė eliminuar
bipolarizimin qė ka dėmtuar kaq shumė Shqipėrinė nė kėto 20 vitet e fundit…




LZHK, QARKU GJIROKASTĖR






“Te Kalaja mbi kala”





(Thėnie e S. Berishės pėr shtėpinė e Topullaraj)





Shkojmė nė shtėpinė e zotit Hadėr Topulli
dhe bisedojmė shtruar me tė. Tema e bise-dės u bė situata e sotme shqiptare,
prona nė Shqipėri, Gjirokastėr dje dhe sot; situata me fqinjėt tanė tė jugut
dhe perspektiva e kėtij qyteti tė gurtė.



Ai reagon: “Eh,
prona! Asnjė parti nuk ėshtė e interesuar qė tė hape rru-gė pėr
pronėn…Je-mi shumė tė inte-resuar, por e kemi humbur besimin. Shoh e
dėgjoj gjithmonė legalizimin e atyre qė na e kanė rrėmbyer pronėn. Shumė
pronarė, si dhe unė, disponojmė dokumente tė kohės sė Zogut, me saktėsi tė
plotė. Do t’ju tregoj 202 tapi….”



Ndėrkohė e
vėshtroj me dhimbje dhe emocion.



Ai mė tregon
tapitė e trashėguara nga gjyshi dhe babai i tij, kur sot vetė zoti Hadėr ėshtė
nė moshėn 80- vjeēare. Mė ēudit shkresa e ta-pisė, me vulė tė njomė e tė thatė
dhe letra duket sikur ėshtė bėrė sot, me njė ngjyrė qė tregon vitet,
vje-tėrsinė dhe fuqinė e saj. Ėshtė me njė shkrim qė tė lė mbresė.



Njė statisitikė e
ēuditshme, ku spikat stema e mbretėrisė shqiptare, shka-ba dykrenare dhe
mandati i aktpronėsisė sė vjetėr, me saktėsi e korrektesė tė plo-tė.



Po
ēuditemi me kėtė ar-kiv tė pasur e tepėr tė saktė tė z. Topulli. Ėshtė e
pabe-sueshme pse shteti nuk i arshivon, pėr tė treguar forcėn e tij. “Kėtu, mė
thotė zoti Hadėri, ndalojmė pėr pronėn. Vėshtirė ta marrim. Mė e sigurt ėshtė
vdekja, se sa kthimi i pronės. Tek jeni ulur ju sot, kanė ardhur dhe janė ulur
qeveritarė, depu-tetė, edhe vetė zoti Krye-ministėr. Ja, shiko dhe fo-tografitė
e dala me ta. Kam shumė kujtime tė bukura, por jam nė pritje tė shumė tė
mirave. Mė kujtohet fjala e Krye-ministrit Berisha, kur u shpreh: “Kėtu qen-ka
kala mbi kala…”



Dhe nga
dritarja vėshtronte gjithe qy-tetin e Gjirokastrės.



Gjirokastritėt e
ka-nė ruajtur me fanati-zėm tokėn e bukės. I gjithė qyteti nga kėto fusha
furnizohej.



Nė rrėzė tė
kod-rave nė Topullaraj i-shin vetėm katėr konakė, pėr tė kursyer tokėn e bukės.



Ndėr pronarėt mė
tė mėdhenj po pėrmend: topullarajt, sherifajt, karagjozėt, le-ngajt etj.



Nė Gjirokastėr 80%
ish-



in pronarė, kurse tė tjerėt ishin nė kurbet
si zanatēij dhe punėtorė me mėditje.



Ju sot i shikoni
nga larg kėto prona, sidomos shtė-pitė, por t’i shihnit mė mi-rė, do gjykonit
se sa nikoqirė e tė pastėr kanė qenė gjirokastritėt…



Po
kėshtu edhe tė rre-gullt dhe nė harmoni, da-shuri e respekt pėr njėri–tjetrin…



Sa mbaj mend unė,
njė hasmėri ishte nė qytet: Boēo Kalua me Karagjozėt.



Me fenė shkonim
shumė mirė. Lidheshin krushqi brenda popullatės dhe harmonia i-shte e madhe.



Zoti Hadėr na flet
edhe pėr situatėn me fqinjėt:



-Shoh qė popujt
janė larg politikės. Kemi shkuar shumė mirė me ta; kuroheshim atje e bėnim
tregti reciprokisht. Mė 1913 (pa pėrmendur Hormovėn), nė luftėn italo–greke,
grekėt nė qytet u sollėn shumė mirė, ishin korrektė. Italia bombardonte, se mendonte,
qė ne i kishim grekėrit nė-pėr shtėpitė tona…”






ĒĖSHTJA ĒAME:Dimension tepėr
i dhimbshėm i tragjedisė kombėtare shqiptare






Marrė nga libri i Moikom
Zeqos



“Rexhep Qosja dhe
ēėshtja kombėtare shqiptare






Ngjarjet dhe faktet historike nė vetvete e
ruajnė pafundėsisht autonominė e tyre. Nuk mund tė shlyhen. Ato pėrbėjnė
materjen e paasgjė-sueshme tė kujtesės komb-ėtare, kujtesė e cila ka tė bėjė me
dinjitetin, lirinė dhe individualitetin tonė nė shekuj. Nė kėtė kuptim ėshtė
krejtėsisht e drejtė tė pėr-kujtojmė nė kalendar 27 qershorin 1944 si Ditėn e
Gjenocidit tė shqiptarėve tė Ēamėrisė nga shovinizmi grek dhe tė ngrihet njė
memorial nė Konispol.



Ēėshtja ēame ėshtė
njė dimension tepėr i dhimbshėm i tragjedisė kombėtare shqiptare.



Ēamėrit, njė
popullsi e stėrlashtė shqiptare nga mė fisnikėt, nga mė tė talentuarit, nga mė
tė persekutuarit e kombit tonė dhe padyshim tė krejt Ballkanit, me njė folklor
tė pazakontė e mahnitės dhe vitalitet tė dalluar.



I janė nėnshtruar
disa herė gjenocideve. Po gjenocidi qė filloi mė 27 qershor 1944, ku u zhdukėn
703 burra, si dhe zhvillimi i masakrės nė Pargė, mė 28 gusht 1944, ku u zhdukėn
200 vetė, nė Filat dhe nė Vanar, ku e pėsuan edhe qindra tė tjerė tė pafajshėm,
shpėrngulja me dhunė nga trojet e tyre etj. janė kryevepra infernale e bandave
shoviniste tė gjeneralit Napoleon Zerva, janė mė saktė njė Natė e Shėn
Bartolemeut pėr shqiptarėt. Ky genocid ishte dhe spastrimi i parė etnik nė
pėrfundim tė Luftės sė Dytė Botėrore nė Europė.



“Ballkani , ka
shkruar njė shkrimtar i yni, ka prodhuar dhe prodhon histori mė shumė se sa
ėshtė nė gjendje tė konsumojė.”



Gjenocidet burojnė nga njė irracionalitet i
errėt, ēlirimi nga kompleksi i gjenocidit ėshtė njė dlirėsim ėshtė afirmim dhe
afirmim dhe triumf i popujve. Kjo ėshtė e padiskutueshme. Kjo ėshtė perspektiva
e politikave tona, ėshtė europianizim i Ballkanit nė atė masė dhe cilėsi
emancipimi njerėzor dhe politik, qė njė Ballkan pa problem ėshtė kusht dhe njė
i Europe tė Bashkuar dhe pa kufinj, e njė qytetėrimi tė ri.



Populli shqiptar nuk vuan nga kompleksi i
gjenocidit kjo ėshtė njė pasuri shpirtėrore e tij.



A nuk ishte Shqipėria e vetmja nė Europė qė
nė njė moment historik tepėr delikat i hapi kufinjtė dhe priti partizanėt
grekė? I shpėtoi nga masakra, i mjekoi, i ushqeu, shembull ky i njė humanizmi
tė madh?



Principet e larta tė humanizmit janė mė
superiorė dhe tė plotfuqishėm se primitiviteti i shovinizmave tė ndryshėm, qė
janė edhe njė rrezik potencial dhe real pėr njė deformim tė historisė moderne
ballkanike. Pėr ne, shqiptarėt, principet e humanizmit janė thelbi i
demokracisė, i lirisė, i kulturės.



Shqipėria ėshtė vendi i miqėsive tė vėrteta
dhe tė forta ndaj popujve, veēanėrisht ndaj fqinjėve tanė tė stėrmotshėm. Ky
mesazh ėshtė afatgjatė dhe strategjik nė tė gjitha kohėrat dhe situatat, kjo
sidomos pėr popullin grek, i cili ka ndihmuar dhe ndihmon shqiptarėt, siē kanė
bėrė dhe shqiptarėt dhe pikėrisht nė kėto lidhje tė fuqishme pozitive
shembullore qėndron dhe ec e ardhmja e marrėdhėnieve tona, progresi dhe
emancipimi i tyre.






Tiranė, mė 29 qershor
1994



(Shkėputur nga libri
“Rexhep Qosja dhe ēėshtja kombėtare shqiptare”)






Bisedė me shekullorin
Skėnder Bėrzani






Kėto ditė u njohėm me njė burrė qė po i
afrohet sheku-llit. Pėr ta takuar e pėr tė biseduar me tė, u bė shkak kryetari
i komunės “Asim Zeneli”, Ylli Muho, burrė i menēur dhe i qėndrueshėm si lisi.
Ai di histori dhe ėshtė mjeshtėr i fjalės sė artė.



E lamė vrapin tek
xha Skėnder Bėrzani nga fsha-ti Bubės i Pėrmetit.



Na priti
miqėsisht, na pėrqafoi fort dhe na afroi mirėsi e dashuri. Ai nuk e pėrdor
shkopin, por e bėn rrugėn “Arshi Lengo” –Gjirokastėr me kėmbė. Jo se s’ka
makinė nė shtė-pi, por se do qė ta mbajė trupin nė formė.



Ka tetė fėmijė.
Familja e tij e madhe rregjistron plot 99 vetė. Qė tė gjithė nėpėr shkolla,
nėpėr pu-nėra. Jetojnė edhe kėtu edhe nė Greqi, Itali e Amerikė. Qė tė gjithė
jetojnė tė lumtur e nė harmoni e herė pas here pyesin dhe i “raportojnė” babait
dhe gjyshit sheku-llor, Skėnder Bėrzanit



Ai, jo se ėshtė
keq pėr lekė, se merr pension tė mirė. Por kėnaqet dhe i duket sikur rinohet
kur e kujtojnė djemtė e vajzat, nipėrit e mbesat me ndonjė lek. Se nė fund tė
fundit njeriu ka nevojė pėr dashuri dhe respekt. Dhe kėto, me sa pamė, xha
Skėnderit nuk i mungojnė.



“Babai im ka qenė
nė Amerikė, - tregon sheku-llori. – Shtėpinė e kemi pasur nė Bubės. Mirėpo
shtėpinė tonė dhe gjithė fshatin na e kanė djegur dy herė austrohungarezėt dhe
njė herė greku. Greku u ka bėrė tortura njerėzve, duke i varur kokėposhtė nėpėr
pemė e duke u vėnė tymin. Isha djalė i ri atėherė. Nė kohėn e Zogut kam qenė
e-dhe xhandar gjashtė mu-aj.



Veiz Sevrani ishte
de-putet. Ai e donte shumė babanė tim, sepse ishte nacionalist. Mbase dhe kjo
ka ndikuar qė unė tė punėsohesha, kur mori qeverinė Zogu. Atėherė Shqipėria
ishte e vogėl, vetėm 850 mijė banorė. S’kishte flamur qė ta ngri-nte.



Si familje
nacionaliste qė ishim, e kishte babai njė flamur nė shtėpi dhe atė ia dhamė
Zogut, tė cilin e ngriti nė Durrės. Flamuri s’ishte mė yni, por i tė gjithė
Shqipėrisė. Ai valėvitej dhe ne ndienim mė shumė ecjen e Shqipėrisė, me
vėshtrimin te ligjet e forta, duke u bėrė mė tė qėndrueshėm nė bindjet tona…’



Xha Skėnderi
vazh-don: “Mbreti pyeti dajon tim: “Si do bėjmė?” (Se vendi ishte shumė i
varfėr). Dajua ia ktheu: “Jugorėt janė punėtorė, shqipėria e mesme – po kėshtu…
Kurse veriorėt ti i njeh vetė…”



Nga ky kuvend doli
se pėr tė gjithė jugun Zogu lejoi emigracionin; pėr Shqipėrinė e mesme ndėrtoi
mullinj bloje me naftė, qė tė bluanin drithin. Kurse pėr male-sorėt lejoi
shitblerjen e armėve…, tė cilat, duke i bėrė tė ligjshme, arriti qė tė
pakėsoheshin hasmėritė. Me ligj u bė qė kush vriste, vritej nga shteti. Kjo u
bė pėr tė mbyllur hasmėritė…



… Ishim tė varfėr.
Shisnim tokėn, pėr tė marrė bukėn pėr fėmijėt. Kam punuar nė fushėn e sportit
pranė hotel “DAJTI”.



Nė vitin 1943 me
njė brigadė xheniere italiane kam punuar nė Pallatin e Brigadave.
Lodheshim dhe, qė tė mos na shihnin italianėt, fshiheshim nėpėr dhomat e
shumta.



Kam punuar dhe nė
fabrikėn e zhavorrit nė lumin Erzen me njė pronar italian.



Pastaj tėrė jetėn
e kalova nė fshatin Bubės tė PĖRMETIT, ku jam marrė me blegtori. Ku dhe u bėra
me fėmijė shumė.



Dashuria pėr
blegtorinė bėri qė tek unė tė shtohej gjėja e gjallė shumė, si mizat nė lis.



Aty gjeta qetėsinė
shpirtėrore dhe bollėkun nė familje. Edhe mė pas unė ushqimet i kam ma-rrė me
thes. Mė kishte shtėpia. Mua nuk mė mu-ngonte asgjė, se kam qe-nė i zoti i
punės.



Nė regjimin
komunist na kanė luftuar shumė… Dhe pse? Sepse kisha vjehrrin kulak,
Nazif Bu-bėsin. E ē’nuk tė bėnin atėherė? Ē’sistem ogurzi! ē’regjim!?! Gjeta
nuse pėr djemtė dhe miqėsitė pri-sheshin e nuk shkonin de-ri nė fund, se “ishin
nipė-rit e kulakut, Nazif Bubė-sit….”



Kujton xha
Skėnderi kohėn e Zogut dhe mė pas kujton shtėpitė e dje-gura, qė i mbuluan me
mushama; kujton torturat nga grekėrit, regjimin komunist, qė kėtė familje nuk e
la tė ngrinte kokė kurrė, por e ndau nga njerėzit, nga miqtė e mi-qėsitė.



Demokracia e gjeti
shekullorin Skėnder Bu-bėsi nė “ARSHI Lengo” tė Gjirokastrės. Kėtu djem-tė i
kanė bėrė shtėpitė me kate.



Atyre u gėzon
zemra, se kanė njohur edhe shumė shokė e miq nga Gjirokastra. Edhe ai do shumė,
por edhe ata e kanė nė shpirt.



Qė nė kohėn e
Zogut e ka dashur demokracinė. Por nuk kėnaqet me kėta politikanė, tė cilėt nuk
i karakterizon afrimi, vėlla-zėrimi, por secili shpalos mendjen e huqet e
veta… Shqipėria i do tė mbli-dhen bashkė e tė kuvendojnė pėr
Shqipėrinė…






M. KOĒIU





Intervistė


Me arkitektin Jorgo


Xuhano





PYETJE: “Zoti Jorgo,
ju si arki-tekt prej 20 vitesh nė Gjirokastėr pėr muzetė. Kini goxha pėrvojė
edhe nė fushėn e restaurimit tė monumentteve tė kulturės nė njė hapėsirė tė
madhe kohore. Ē’mund tė themi?






PERGJIGJE: Gjer nė vitin
1991 – 1992 shteti ishte i inte-resuar pėr ruajtjen e tyre, ku njė rol tė madh
kanė luajtur dhe kreditė 20–vjeēare qė je-peshin pėr restaurimin e mo-numenteve
qė ishin banesa private. Rregullat ishin tė forta.



Deri nė vitin 2000 nuk ka pa-sur asnjė investim
pėr mbroj-tjen dhe restaurimin e tyre, gjė qė ju e shikoni vetė…



Mbas vitit 2000
deri nė 2003-shin shteti i ka kthyer sy-tė edhe nga monumentet e kulturės pėr
restaurimin e tyre.



Fondi i parė prej
njė milion dollarėsh, fondi i dytė prej 190 million lekėsh dhe tjetri me 200
milionė lekė, kanė sjellė ndryshim: Pazari, Angonatėt, Hani i Stavros, Grigor
Kikino,



Tė gjitha kėto
investime tė mos ju duken tė mėdha. Qy-teti i gurtė ka nevojė pėr investime mė
tė mėdha, por kryesorja ėshtė se tė gjitha investimet qė janė bėrė duhet tė
jetėzohen, sepse kėshtu rrojmė mė shumė dhe sjellim mirėqenie pėr kėtė qytet
historik.



Investimi ėshtė
ēelėsi dhe duhet tė zbatohet ligji pėr banesat private, tė cilat janė shpallur
monument kulture tė kategorisė sė parė dhe tė dy-tė…



Do tė ishte
me interes dhėnia e kredive 20-vjeēare me interes “zero” dhe
pėrqi-ndje 60 me 40 ose 70 me 30.



Kjo ėshtė njė zgjidhje, por duke
bashkėpunuar shteti me bankėn.






Vujatjet e
fshatit



me shtėpi mbi
samar






Kryetari i Shoqatės sė tė Pėr-ndjekurve
politikė nė fshatin “Andon Poēi” na tregon se nė kėtė fshat 75 % e kėtij
komuniteti janė tė pėrndjekur politikė. Fiset mė tė mėdha janė: Zharkallinjtė,
Bashajt dhe Niēajt.



Janė dėnuar 5 vetė
dhe njėri ėshtė pushkatuar. Disa kanė vdekur nėpėr burgjet e Diktaturės. Ka dhe
nga ata, tė cilėt janė varrosur me buldozerė. Ata rrėfejnė pėr kalvarin e
vuajtjeve e tė dėnimeve tė rėnda nė kėtė fshat. Sistemi komunist nuk i la tė
bėnin jetėn si tė tjerėt, tė ishin tė lirė e tė mendonin jetėn ndryshe.



Shumė nga ky fshat
kanė ikur nė emigrim, por ka dhe nga ata qė janė kthyer dhe kanė nisur biznesin
e vet. Pjesa mė e madhe e kėtij fshati janė nga djepi i kulturės, Voskopoja.
Kėtu jetojnė nė miqėsi e nė harmoni gjithė pjsėtarėt e komunitetit.



Njerėzit nė
demokraci i janė shtruar punės. Mė tė preferuar kanė pasur pėrherė blegtorinė.
Kurse tani ku nuk i gjen vllehėt! Ata janė deri avokatė, gjyqtarė, mėsues,
drejtorė. Ata janė tė djathtė dhe nuk shkėputen dot nga bindjet e tyre, sepse
nga forcat e tjera politike janė zhgėnjyer.



Nga ky fshat ka
dalė dhe poeti Manol Basho, i cili ecte pas deleve dhe shkruante poezi
tėrė jetėn. Duhet thėnė se ai sistem nuk e vlerėsonte si poet, se ishte i
persekutuar. Ka dhe tė tjerė njerėz tė penės, si: Spi-ro Fuqi e Taqo Zharkalli.



Zhaku tregon se
kur u lind nė vitin 1965, nuk qau, siē qajnė tė gjithė fėmijėt, E megjithatė
nuk iu thanė lotėt gjithė jetėn, se ishte i ofenduar dhe i pėrbuzur nga tė
tjerė, sepse ishte i dėnuar politik me gjithė familjen. Andonpoēasit kanė
vuajtur shumė si endacakė pas deleve, siē thonė vet ata. Edhe shtėpinė e kishin
mbi samar tė mushkės, sepse shtegtonin pėrherė gjatė stinėve tė vitit…



S. SOVJANI


S. SOVJANI





Nė Dropull ka pasur “shtet-rrethim” nė si-stemin
komunist. Ishin lidhur me zinxhirė shpresat dhe ėndrrat e kė-tyre njerėzve qė
banonin kėtu. Persekutimet, vuajtjet, kalvarin e madh tė dėnimeve, nė Dropull i
provuan shumė, por djaloshi goriciot Pavlli Koēo Qendro, ishte mė fatkeqi. Ai
martir mbeti dhe pa varr.



Kėrkuam nė
Gjirokastėr e nė Dropull dhe nuk mėsu-am dot se ku ishte varrosur Pavlli.
Kėrkimet tona i shtri-mė mė larg. Nė Degėn e Punėve tė Brendshme nė Korēė na
pritėn mirė pėr hallin qė ne kishim. Pėr-mbysja kishte ndodhur dhe ndihej era e
ndryshimit. Ish-te prilli i vitit 1992. Nėna ime ishte mjaft e shqetė-suar.
Shtrėngonte herė pas here duart, tė cilat i dridhe-shin dhe pyeste me ankth: “A
do ta gjejmė, vallė? Nuk mundet tė mos ketė asnjė letėr ku tė jetė shkruar
vendndodhja e varrit. Tė paktėn tė ketė njė varr pėr ta qarė. Nuk na lanė as ta
qanim, kur e pushkatuan, se ishte “ARMIK”. E kam ama-net nga nėna e vėllai…”



Dėnesat e saj po
mė preknin pa masė dhe mua qė mundohesha ta mbaja veten para saj. Nė
rregjistrat e Degės sė Punėve tė Brendshme tė Korēės nuk figuronte asgjė.
Gjithēka e zhdukur pa lėnė gjurmė.



Edhe nė Ministrinė
e Brendshme vajtėm, por mė kot. Misteri as qė mendohej tė zgjidhej ndonjėherė
nė mes tė atyre shkresurinave tė zverdhura nga koha. Ishte varrosur gjithēka
pėr tė mos u zbardhur kurrė.



***


Mė 14 prill tė
vitit 1949 plumbat do tė prisnin nė mes jetėn e 23-vjeēarit nga Gorica e
Dropullit, Pavlli Koēo Qendro. E pyetėn pėr fjalėn e fundit para togės sė
pushkatimit. Ai, me fytyrė tė mpirė nga tmerri, me gjy-smė zėri, tha: “Amanet
nė-nėn, se e desha shumė!”. Pa e mbaruar fjalėn, njė batare plumbash i
pėrshkoi kraharorin. Edhe skuadra e pu-shkatimit pėrbėhej nga sho-kėt e
tij tė batalionit, me tė cilėt kryente shėrbimin ushtarak nė Ersekė.



Nuk i morėn vetėm
je-tėn. Ai nuk duhej tė kishte as varr.



Kėto hollėsi i
mėsuam nga shoku i tij i ushtrisė, Dhimitėr Barka nga Zervati.



Taqi Barka na tregon: “Na ngrinin shpesh
natėn tė fshi-nim parrullat qė shkruhesh-in kundėr regjimit tė Enver Hoxhės,
pasi ato nuk duhej tė shihnin dritėn e diellit. E pushkatuan Pavllin, e
pushkatuan pa faj. Ia morėn jetėn dhe nuk i lanė as fotografitė pėr t’u ēmallur
tė afėrmit.



Kur erdhi lajmi
pėr vrasjen e Pavllit, nėna e tij nė Goricė, nuk e besoi. Kėtė lajm ogurzi e
solli Ollga Thano, kryetarja e kėshillit tė Goricės, Vasillua nuk e afronte
gjėmėn. Ollga, me postin e kryetares, I tha se ēdo gjė ėshtė e vėrtetė dhe duke
e kėrcėnuar vazhdoi: “Mos guxoni ta qani, se ish-te armik i popullit. Po e
qa-tė, do t’ju internojmė tė gji-thėve.” Nėnė Vasillos i ra tė fikėt dhe, kur u
pėrmend, fi-lloi tė qante nė katoq me dėnesė e jo me zė tė lartė, se e
dėgjonin.



E kėrkuam Pavlin,
por mė kot, varrin nuk ia gje-tėm.



Ilir Gjini











Gjirokastra dhe figurat
e saj




















Libri
monografik–shkencor i doktor Shyqyri Hysit flet pėr njė nga figurat mė tė
shquara tė patriotizmit dhe politikės shqiptare: Rauf Fico, i cili mbush 129
vjet nga lindja e vet.



Mė e rėndėsishme
se kaq na duket jo pse flitet pėr njė shqiptar tė madh, pėr njė gjirokastrit tė
madh, siē qe Rauf Ficua, por pėr mėnyrėn se si ėshtė trajtuar. Autori nuk ka
asnjė ngarkesė ideologjike qė tė anashkalojė apo tė harrojė pjesė nga
aktiviteti i kėtij patrioti.
Autori muk merr si tė mirėqenė ēdo deklaratė pa pasur vėrtetimin
disabu-rimor. Ky ė-shtė seriozitet shkencor.



Historia bėhet
vetėm njė herė. Kėtė e thonė tė gji-thė, ashtu siē edhe thonė: por
shkruhet qindra dhe mijėra herė. Dhe kjo e dyta ėshtė aq e rrezikshme, se u jep
tė drejtėn pseudoshken-cėtarėve historianė dhe shu-mė mė tepėr
politikanėve, qė tė deformojnė tė vėrte-tat historike e tė harrojnė apo tė
baltosin figura vėrtet tė mėdha, qė kanė qenė protagonistėt kryesorė pėr kombin
dhe pėr ngjarje qė kanė vendosur pėr tė ardh-men e kombit, janė gjendur nė
udhėkryq dhe s’kanė hezituar aspak pėr tė sakri-fikuar pasuri e deri nė
sakri-ficėn sublime…



Historianė tė
vjetėr e tė rinj, por dhe shumė stu-dentė qė studiojnė nė fakul-tetin
histori–gjeografi, do tė mbrojnė tema pėr tituj shkencorė, tė shkruajnė
monografi, duke mbrojtur diploma e do tė hartojnė tema kursi pėr patriotė tė
shquar gjirokastritė e pėr ngjarje qė ose janė “harru-ar” ose janė shtrembėruar
me qėllim nga individė apo struktura. Dhe Gjirokastra ka shumė intelektualė
studi-ues.



Duke qenė metropol
i Shqipėrisė sė poshtme, ajo lidhte dy krahinat mė vitale tė Shqipėrisė, atė tė
Labė-risė dhe atė tė Ēamėrisė. Kėto nuk janė lidhje zako-nore, por janė lidhje
gjuhė-sore, lidhje historike…






Patriotėt
gjirokastritė kanė qenė nė krye tė ēdo lėvizjeje, pėr tė mbrojtur e pėr tė
fituar lirinė. Njė kėngė e vjetėr qė ėshtė kėnduar dhe qė kėndohet:






“Kurvelesh e gegėri,


Ē’u mblodhėn nė Ergjėri”….








i takon Lidhjes sė Prizrenit, ku ishte dhe
vetė Avdyl Frashėri. Kush ishin pėrfaqėsuesit e kėtij takimi nga Gjirokastra
dhe zonat pėrreth? Asgjė nuk ėshtė shkruar. Shumė patriotė janė harruar fare e
shumė prej tyre patėn edhe njė fund tragjik. Ėshtė i njohur guvernatori i
Azerbaxhanit, Abaz Bej Gjirokastra, qė i takon fillimit tė shekullit XIX. Ai
ishte njė pronar i madh dhe i fali shumė dyqane Vakėfit, si dhe vendin dhe
ndėrtesėn e Prefekturės. Kafen e gjuetarėve ia fali Teqesė sė Zallit, qė e ka
edhe sot pronė tė saj. Kėnga popullore e Dalton :






“Ta ngjiti
Moska, ta ngjiti,



Abaz BEJ
GJIROKASTRITI.”



Ndėrsa i biri,
Mehmet bej gjirokastriti, vdekur mė 1864, ka qenė diplomat i njohur dhe i
rėndėsishėm i Perandorisė OS-MANE.



Nė aktvitetet
patriotike qė nė fillim tė viteve ’30 tė sheku-llit XIX del Kristofor Dilo.
Edhe mė herėt kemi patriotė gjirokastritė edhe nga Pėrmeti, Tepelena. Libohova,
Delvina, Konispoli etj. qė kanė njė aktivitet tė ngjeshur patriotik.



Rilindja si
lėvizje e madhe kombėtare u pėrqafua dhe u bėnė gjirokastritėt protagonist.Bie
nė sy qė shumė pėrfaqėsues tė Gjirokastrės, tė cilėt pėrfaqėsonin metropolin e
Shqipėrisė sė poshtme, u lanė nė harresė, si Azis Efendi Xheko, Elmaz Efendi
Boci, Veli Efendi Harxhi (Veli Hashorva)Mufit bej Libohova, Jani Papadhopulli,
Syrja Vlora, Mit’hat Frashėri, Veli Kėlcyra, Femi Efendiu, Kristo Meksi,
Aristidh Ruēi nga Sheperi i Zagorisė, Veli Ruzhdia, Jakup Margellėēi. Azis
Antonati, Rexhep Demi dhe Avni Delvina.



Ēfarė patrioti ishte Azis Efendi Xheko? Qė
kur u arrestua nė Janinė, populli i Gjirokastrės mblodhi 300 napolona florin
dhe pagoi lirimin e tij, pa cenuar aspak aktivitetin e heronjve Bajo e Ēerēiz
Topulli; ėshtė e domosdoshme tė themi se mnė Gjirokastėr vepronin aktivistė dhe
ēeta tė tjera si ēeta e Hasan Xhikut dhe e Dino Ēiēos.



Shumė burra gjirokastritė kishin rrėmbyer
armėt pėr Pavarėsinė, si Aqif Karagjozi, Safet Selfo e Muzo Selfo, Rezmi
Karalli e Safet Karalli, Rezmi Kadare, Ferik Ēami, Turabi Mezini e Avni Mezini,
Selfo Ēoēoli etj, etj.



Familjet e mėdha kanė qenė nė vetvete
vatrat patriotike, ku edukoheshin patriotė e luftėtarė pėr atdheun, pa lėnė
mėnjanė aktivizimin e tyre. Lidhjet e tyre (gjaku e krushqie) janė vėrtetė
proverbiale. Familje si: omaratėt, Selfatėt, Ēiēajt, hashorvatėt,
kokalarajt,mezinatėt, xhangajt, shtinatėt, haskajt etj etj, pa ulur madhėshtinė
e familjeve tė tjera, nxorėn patriot tė shquar dhe heronj. Jo mė pak tė
shquar qenė patriot tė tjerė si Bame Mezini, ai qė ngriti flamurin nė
Prefekturė mė 1912; ndėrsa Hasan Xhiku e ngriti mė 4 dhjetor nė kala, kur u
largua batalioni turk, si Abedin Tushe, Agush Shtino, Hasan Babaēo, Bido
Sherifi etj.



Duhet tė jesh atdhetar i vėrtetė, qė pėr
lirinė e vendit tė humbasėsh pasuri kolosale si Myfit Bej Libohova qė i la t’ia
konfiskonte Perandoria turke, nėse nuk hiqte dorė nga idetė e tij pėr
pavarėsinė e Shqipėrisė.



Nė atė kohė ai ishte edhe deputet nė
Parlamentin turk sė bashku me Ismail bej Vlorėn dhe Hasan bej Prishtinėn. Myfit
bej Libohova fali truallin dhe ndėrtesėn ku ėshtė gjimnazi sot dhe dha dhe 5000
napolonė flori. Figurė tjetėr e rritur nė Gjirokastėr ishte dhe Javer bej
Hrushiti, biri i gruas nga Ēerkezia tė Maliq Pashė Libohovės, xhaxhai i Mufit
Beut. Kur motra e tij nė fillim rtė vitit 1913 (lufta ballkanike) qė ishte
gruaja e Sulltan Hamitit, e thirri tė shkonte nė Stamboll, ai u pėrgjigj: “Edhe
sulltan tė mė bėjnė, nuk e ndėrroj me Gjirokastrėn time.” Ky patriot i
madh nė vitin 1944 liroi nga burgu i Shkodrės 300 nxėnėsit e
gjimnazit qė do tė shkonin nė kampet e pėrqendrimit nė Gjermani, duke vėnė nė
rrezik veten familjen, u pushkatua nė vitin 1945 nė grupin e parė prej 17
vetėsh, ku ishte edhe Bahri Omari, kunati i Enver Hoxhės. Coptimi i trojeve
shqiptare nuk mund tė kalonte pa kundėrshtinė e patriotėve gjirokastritė.
Mirėpo asgjė nuk ėshtė shkruar pėr Komitetin Kryengritės tė Vasjarit. Labėria
nuk mund tė heshtėte.



Dihet lufta e 5 puseve, lufta kundėr
andartėve grekė nė Cepo.



Hasan Xhiku shkruante: “Mora urdhėr nga
Ismail Qemali tė shkoja nė Gjirokastėr dhe tė takoja ēetėn e Ēerēiz Topullit,
tė Dino Ēiēos e tė Selam Salarisė dhe nga Tepelena shkuam dhe luftuam nė
Cepo.



Kryetar i Komitetit Kryengritės nė Cepo
ishte Dino Ēiēo. Ky vetėm pėr luftėn e Vlorės, si anėtar i Komisionit tė
Beunit, u dekorua me njė medalje.



Pėr ēėshtjet kombėtare njė ndihmesė tė
madhe ka dhėnė ortodoksia, si Papapano Ēuēi klerik, i ati i
patriotit tjetėr, ” mėsuesit tė popullit”, Thoma Papapano Ēuēi. Gjirokastra ka
nxjerrė pashallarė ortodoksė ose siē e thėrrisnin Pasha kauri i Pazarit tė
vjetėr dhe Pasha Kauri i lagjes Gjobeg.



Nuk duhen harruar kurrsesi figurat
atdhetare tė Gjirokastrės dhe as ngjarjet historike qė kanė ndodhur nėpėr vite
e shekuj.







Dino ĒIĒO






Thėnie


&


pikėpamje





Arti i tė jetuarit ėshtė mė shumė mundje se
sa vallėzim.






Njė keqbėrės shpesh ėshtė ai njeri, i cili
ka lėnė diēka pa bėrė dhe jo ai qė ka bėrė diēka.






Virtyti ėshtė burim nga ku buron nderi.





Lumturia ėshtė ndėr-mjetėsja midis ēasteve
tė palumtura.






Nėse i bėni njerėzit tė mendojnė se janė
duke menduar, ata do t’ju duan, nėsi i bėni tė mendojnė me tė vėrtetė, ata
dot’ju urrejnė.






Ndershmėria ėshtė diēka e mirė, por nuk
ė-shtė dobiprurėse pėr zo-tėruesin, nėse nuk mba-het nėn kontroll.






Njerėzit e sukseshėm janė ata qė sajojnė
gjėra qė venė nė punė pjesėn tjetėr tė botės.






Poetėt e paformuar i-mitojnė, tė pjekurit
vje-dhin.






Ai qė do tė qeverisė tė tjerėt, sė pari
duhet tė jetė zot i vetes.






Njerėzit u kėrkojnė t'i kritikoni, por ata
duan ve-tėm lėvdata.






A e dini se bashkėbi-sedimi ėshtė njė nga
kė-naqėsitė mė tė mėdha nė jetė? Por edhe ai ka nevo-jė pėr prehje.






Njė grua mund tė falė njė burrė pėr dėmin
qė ai bėn, por ajo kurrė nuk ia fal atij sakrificėn qė ai bėn pėr tė mirėn e
saj.






Depresioni ėshtė pa-aftėsia pėr tė ndėrtuar
njė tė ardhme.






Nė demokraci njė pa-rti gjithmonė dėfton
ener-gjitė e saj kryesore nė pėrpjekjen pėr tė provu-ar se partia tjetėr ėshtė
e pazonja tė pėrparojė dhe zakonisht tė dyja ia dalin dhe kanė tė drejtė.






Karikatura ėshtė e vėrteta e vrazhdėt.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve: 11393
Age: 55
Vendi: Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi: Poetry
Registration date: 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 2:00 pm

Prill 2010
Nr.4



[b]Gjirokastra nė syrin e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar



Si njė forcė e djathtė dhe patjetėr njė e djathtė e qendrės, sheh se nė Qarkun tonė, e domosdo dhe nė qytetin e gurtė, ėshtė shumė e vėshtirė tė bėsh politikė.
Rryma anonime tė bllokojnė ēdo gjė, pse jo edhe ajrin, qė e jep Zoti. Qė tė mos
zgjatem, po flas konkretisht pėr zonat, politikėn dhe njerėzit e pandryshuar prej afro njėzet vitesh…

Kanė humbur ose kanė fituar politikisht, nuk shqetėsohen, sepse i ba-shkon ekonomia
e tyre, qė nuk u prishet pėr asnjė rast. Ėshtė e vėshtirė tė bėsh politikė nė
Gjirokastėr, se gjėrat janė ndarė si kalldrėmet, me ngjyra tė shumėllojshme.

Ngelen me tri ngjyra, si sinonim nė tė gjitha fushat e jetės, tė dukshme dhe tė padukshme, qė janė pjesė e kėsaj jete…

E shikoj shumė tė nevojshme punėn nė bazė, po nė bazėn e vėrtetė. Sepse janė ca
individė, qė nuk kanė asgjė me moralin e tyre; mjafton tė rrinė nė karrige…(laj– thaj pėr njėzet vjet, prapė po ata janė…) Kjo pėrbėn njė ēudi: Tė paaftė, pa moral, servilė etj., dhe humbės nė ēdo situatė. Mirėpo ēudi ėshtė se kėta njerėz nuk humbasin ekonomikisht…Kjo ėshtė fatkeqėsia e popullit tė ndershėm tė qarkut tonė. Ne nuk jetojmė nė shekullin e tė paaftit, servilit.

Kjo mua mė duket njė politikė e gabuar dhe kushdo e di vetė…Ndaj u bėj thirrje klasave tė qarkut tim, qė bashkė me mua, tė dashur miq, punėtorė tė ndershėm, njerėz
tė varfėr, tė largohemi nga frika e unit dhe frika e interesit tė ngushtė, sepse nuk janė pėr ne shqiptarėt e kėtij shekulli, mbasi gjaku ynė ėshtė fisnik. Tė largojmė ndrydhjen, se ndryshe, ē’do t’u lėmė pasardhėsve tanė nė tė gjitha fushat e jetės?!..

E vėrteta ėshtė e hidhur, por le t’ua themi sot: Duhet tė luftojmė midis dy tė
djathtave e tė bėjmė luftė, pėr tė mbrojtur kombin dhe shqiptarėt, kudo qė janė. Tė luftojmė ekonomikisht qė strukturat e fushave tė jetės nesėr tė jenė mė tė mira.

Me ekspertė tė pėrgatitur, mundėsisht me strukturė dhe infrastrukturė bashkėkohore, duhen arritur objektivat. Ndryshe, kemi tė sigurt vdekjen tonė, nė tė gjitha sferat e jetės.
Gjirokastra e gurtė pa kalanė madhėshtore nuk kuptohet dot. Ashtu sikurse kalasė, edhe qytetit, njė emėr i mungonte. Kjo ishte historia. Faleminderit organizatorėve pa dallime aspak partiake. I fale-nderoj pėr cėshtjen kombėtare dhe i urojmė Gjirokastrės “Gėzuar memorialin e Gjin Zenebishtit”, vendosur nė qendrėn dhe nė zemrėn e Gjirokastrės.
Gėzojnė tė mėdhenj e tė vegjėl, sepse sot nuk flet mė Gjirokastra pėr Gjirokastrėn, por flasin shekujt pėr tė. Momenti historik i prerjes sė shiririt, ėshtė i mbushur me emocione. Shumė njerėz tė penės dhe historisė ndjenė njė peshė tė madhe. Dėgjoja njė plak tek thoshte: “Ta gėzoni, u vu guri tek vendi. Unė do iki, por ju prapė ta gėzoni!”
Gazetarė, me aparate fotografikė e kamera tė shumta, fokusojnė pamje nga kjo ceremoni madhėshtore, pėr tė pėrcjellė atmosferėn e gėzueshme tė kėsaj dite. Kryetari i bashkisė pėrshėndet dhe thotė: “Ta gėzojmė kėtė vepėr madhėshtore dhe nė tė ardhmen do t’ju bėjmė gjėra edhe mė tė bukura e me vlerė pėr Gjriokastrėn e gurtė. Premtimi i tij ėshtė se shtėpitė e gurta, ēatitė afėr e afėr, portat me harqe, rrugėt dhe kalldrėmet, qė Gjirokastra tė kthehet me historinė e saj njė qytet i rėndėsishėm pėr zhvillimin e turizmit, zhvillimin socialekonomik, njė zhvillim qė qyteti tė gėzojė tė gjitha mundėsitė pėr njė mjedis mė tė pastėr e mė tė shėndetshėm, pėr tė siguruar njė jetė mė tė mirė pėr tė gjithė.
M. KOĒIU





Kujtesė





Lidhjet e vjetra, tė afėrta e tė largėta sot kanė njė ligj qė qeveria e shteti i ka dekretuar.
Ndaj lėreni ligjin tė funksionojė.


Nepotizmi ėshtė sėmundje qė shkatėrron shtetin, madje shkatėrron arsimin, ekomominė, historinė, shkencėn, etj.

Ju lutemi, jo privatizim postesh, jo familjaritet nėpėr dikastere, nė universitete
e nė ēdo dikaster shtetėror, se kjo sėmundje na kthen mbrapsh nga ēdo rrugė e
mirė europiane dhe minimizon vlerat e kombit tonė.

Nga Redaksia





INTERVISTA JONĖ





“Gjirokastra e bukur”, nga projektet nė realizim

- Flet Vangjel Muēo, zėvendėskryetar i Bashkisė Gjirokastėr -


Zoti Zėvendėskryetar i Bashkisė, ku ka synuar puna e Bashkisė sė Gjirokastrės pėr ruajtjen dhe rikuperimin e vle-rave tė trashėgimisė sė kulturės sė ndėrtimit, si njė identitet kombėtar?


Puna jonė ėshtė pėrqendruar nė:
- Hartimin e programeve tė punės pėr forcimin e instrumenteve kontrolluese nė transformimet territoriale tė Gjirokastrės.
- Realizimin e fotogrametrisė dhe dokumenteve identifikues tė kėtyre vlerave.

- Nė hartimin e strategjisė sė zhvillimit social e ekonomik tė Gjirokastrės.
- Nė pėrgatitjen e dokumentacionit tė nevoj
shėm, pėr t’u pranuar nė listėn e trashėgimisė botėrore nga UNESCO.

- Nė pėrgatitjen e dokumentacionit pėr planin e rikuperimit tė qendrės historike.

- Nė bashkėpunim me qeverisjen qendrore pėr fillimin e financimeve, pėr tė realizuar rikuperimin dhe konservimin e objekteve nė qendrėn historike.
- Nė studimin mbi riskun sizmik tė qendrės historike.
- Nė realizimin e projektit “Gjirokastra e bukur” nė bashkėpunim me PNUD-in.
- Nė aplikimin e programeve pėr rikonstruksionin e infrastrukturės rrugore nė qendrėn historike, me fonde nga tė ardhurat lokale.

- Nė realizimin dhe pėrfundimin e projektit pėr administrimin dhe menaxhimin e tokės urbane, me bashkėfinancim tė Bankės Botėrore.






Me 101-vjeēarin Rusto Skėndi nga Lazarati

Personazh

Nuk ėshtė vėsh-tirė nė Lazarat tė takosh Rusto Skėndin. Jo vetėm se e njohin i madh dhe i vogėl, porse nuk rri mbyllur nė shtėpi.
Ai bėn shetitje me shokė dhe ulet nė ndonjė lokal, pėr tė pirė kafe apo pėr tė diskutuar pėr vuajtjet e hequra dhe pėrspektivėn…
E takojmė xha Ruston; na fton pėr kafe nė shtėpi, ku ne kėnaqemi, kur mėsojmė se ai ėshtė 101 vjeē dhe mbahet mirė. Kėtė aspekt e vėmė re, se nuk lajthit kollaj, por di ta mbajė mend vijimin e bisedės atje ku ėshtė kėputur rastėsisht. Ve-tėm nga njėri sy qahet, se nuk shikon me tė. Kurse tjetrin e ka si tė shqiponjės. Madje shikon e tė
njeh qė nga larg. Ėshtė njė tip qė tė afron nė bisedėn, ku historitė vijojnė
njera pas tjetrės.

Ėshtė njė burrė i gjatė dhe i pakėrrusur, edhe pse ka vuajtur shumė nė jetė. E mban veten tė hekurosur dhe festen e bardhė me antenė, sikur ta ketė pėrdorur tani. Ajo i shkon pėr bukuri.
Tentoj ta mbaj pėr krahu, kur ngjitim shkallėt e ulta tė shtėpisė njėkatshe. Mirėpo plaku nuk e do ndihmėn time. Ai gjer tani ka qėndruar si burrė dhe s’e ka mbajtur njeri pėr dore. I tillė dėshiron tė qėndrojė deri sa tė mbyllė sytė.
“Shkollėn fillore e bėra kėtu nė Lazarat, - thotė plaku. Kam bėrė dhe liceun dyvjeēar
Gjirokastėr, po nuk mund tė rrija vetėm me kaq, prandaj
ndaj mbarova dhe shkollėn ushtarake nė Durrės. Ishte viti 1943. Fillova edhe punė. Mė graduan rreshter tė xhandarmėrisė. Kur erdhi Italia mė pushuan nga puna.
U hodha me anėn e Ballit Kombėtar. Kam qenė edhe sekretar i Ballit nė Lazarat.
Nė vitin 1943 vajta me baba Rexhepin nė Shkodėr. Mė kėrkonin pėr tė mė arrestuar, se isha me Ballin. Mė arrestuan dhe mė dėnuan dhjetė vjet. Shtatė vite i bėra kokėrr mė kokėrr nėpėr kampet e pėrqendrimit deri nė vitin 1951. Dola nga burgu dhe u ktheva nė fshat. Vuajtjet e mia nuk morėn fund kėtu. Isha i persekutuar. Tė gjithė mė shikonin me sy tė keq si nė punė dhe nė shoqėri. Ah, sistemi! Ai sistem qė s’na la tė merrnim frymė lirisht… as tė thoshnim atė qė ndienim, tė ishim edhe ne si gjithė tė tjerėt.”
Xha Rustua edhe pse ka vuajtur shumė, ėshtė burgosur, persekutuar e dėnuar njė jetė tė tėrė… ėshtė bėrė edhe mė i fortė, si pėr t’i treguar sistemit, atyre qė donin ta mbanin nė “shtetrrethim” e ai tė mos ngrinte kurrė kokėn., qė unė ja tek jam, s’mė mposhtni dot, s’ma vrisni dot jetėn, shpresat dhe ėndrrat qė kam….”
Dhe xha Rustua vėrtet ka qenė dhe ėshtė kolosi si Matua te filmi “Njeriu me top”, i pamposhtur.
“Kur isha nė burg, familja ime ishte e varfėr, nė vuajtje e mjerim. Vuante pėr kafshatėn e bukės. Nuk mjaftonin kėto, por mė vdiq dhe njė vajzė shtatė vjeēe. Ah, qė nuk iu ndodha pranė!"
Xha Rustua vazhdon tė kujtojė vuajtjet e veta e tė djalit tė tij, Hetemit nė kooperativė. Luftoheshin nga sistemi ogurzi vetėm se ishin nacionalistė. Punonin nė punėra tė rėndomta e prapė jeta vazhdonte.
“Nuk na linin asnjėherė tė ngritnim kokėn neve si familje.”
Punonte xha Rustua dhe se duheshin rritur fėmijėt ashtu siē e kishin fatin…
Duke psherėtirė me ndjesinė e lehtėsimit ai shprehet: “ Po na mori tė keqen ai sistem.E kujtojmė pėr keq, sa herė e kujtojmė. Nuk ikėn kollaj fara e keqe jo. Tani jetojmė nė demokraci, tė cilėn e kemi pritur dhe e kemi ėndėrruar. Eh, ia lumsha syrin Sali Berishės qė di tė bėjė vetėm tė mira pėr ne, pėr vendin, pėr Kombin!”.
Xha Rustua tani jeton mirė dhe, kėshtu siē mbahet ai vėshtirė se do takohet ndonjėherė me vdekjen.Pleqėrinė ia lehtėsojnė mė shumė djali, Hetemi dhe vajzat me respektin e dashurinė pėr prindin dhe pėrkujdesjen.
Takohemi me xha Ruston me dėshirėn pėr t’u takuar e kuvenduar pėrsėri me tė nė fshatin LAZARAT. Xha Rustua bėn dhe kritika pėr demokracinė sot: “Akoma s’kanė vajtur gjėrat te vendi. E ē’tė them tjetėr? ĒĖSHTJA KOMBĖTARE KĖRKON PUNĖ. Kemi qenė si fshat tė dėnuar nga ai sistem. Ishim tė pėrbuzur. Kemi mbledhur bimė mal mė mal.Edhe shtėpitė me fitimet e luleve qė mblidhnim i kemi ndėrtuar. Ndjek situatat politike nė vend dhe PD nuk e heq nga goja. I vetmi President nė Shqipėri qė ka nderuar baba Rexhepin me titullin e lartė “Nderi i Kombit” ishte Berisha. E djathta le tė punojė me tė djathtėt pėr tė mirėn e vendit. Mė dhemb zemra, kur nuk venė punėt mirė… Nė 1943-shin, nė luftėn italo – greke kam qenė nė postkomandė. U bė njė sulm grek me italianėt nė Vithkuq. Zumė 11 robėr grekė. Kishim urdhėr tė mos i vrisnim… Ne shqiptarėt e shitėm pėr 20 aspra Shqipėrinė…Njė nga robrit grekė fliste: “E morėm Tepelenėn, e morėm Gjirokastrėn!...” Nuk i pushonte goja edhe pse ishte rob.

Xha Rustua ėshtė bektashi. “Jam fetar, bektashi qė nga qershori 1933, muhip me baba Selimin. Duhen netė dimri pėr t’i treguar tė gjitha… Kemi qenė si fshat tė dėnuar nė atė sistem; kemi qenė tė pėrbuzur. Na lanė pa shkollė, na lane nė harresė. “Ah, se harrova vėllanė! Ma kanė dėnuar me 101 vjet burg. Falė amnistisė bėri vetėm 15 vjet… Dėnimi mė i madh qė ka njohur Lazarati. Mė dhemb zemra kur nuk venė punėt mire. . Jemi 800 shtėpi e pesė mijė banorė. Ka shumė papunėsi. Jeta do punė…”

Dhe kujton vargjet:

“Teqeja nė zall tė zi/
Me mushit’ qė kishe ti,/
Tė kishte bota zili./
Asnjeri s’ta vuri zjarrė,
Por spiunė e tradhtarė../”

Shkėputemi e duke u pėrqafuar, plaku i moēėm flet: “U faleminderit qė mė erdhėt! Ardhshi pėrherė, se derėn ezemrėn time e kam gjithnjė hapur pėr ju.”
Tomorr SENA








Mbrėmja e Aperitivit italian...

Stina e madhe e aktiviteteve “Italia dhe Shqipėria 2010 – Dy popuj, njė Det, njė Miqėsi”, organizuar nga Ambasada Italiane nė Tiranė dhe nga Konsullata e Pėrgjithshme e Italisė nė Vlorė, ka pėr qėllim kryesor forcimin gjithnjė e mė
shumė tė lidhjeve tė bashkėpunimit dhe miqėsisė midis dy vendeve tona.


Nė Gjirokastėr aktivitetet kulturore janė duke u shumėfishuar nga viti nė vit,
falė impenjimit nė rritje tė Konsullatės sė Pėrgjithshme Italiane nė Vlorė dhe
tė Komitetit “Dante Alighieri” Gjirokastėr, si dhe bashkėpunimit tė madh tė
ofruar prej tė gjitha institucioneve tė Gjirokastrės. Mbi tė gjitha, falė
dėshirės sė qytetarėve gjirokastritė pėr tė pasur “mė shumė Itali” nė qytetin e tyre.

Kėngėt e Ēelentanos, Morandit, Modunjos, Mines, Nades, Nikola Di Barit, Albanos dhe tė shumė kėngėtarėve tė njohur italianė tė viteve ’70 u kujtuan dhe u kėnduan me nostalgji nga shumė intelektualė e qytetarė gjirokastritė, tė mbledhur nė ambientet e Bar “Kėrculla” mė 20 mars.

E bukura e asaj mbrėmjeje qe se ēdo gjė u improvizua natyrshėm dhe me shumė
pasion. Kujtimet e shumta rreth asaj muzike tė ndaluar pėr kohėn e diktaturės, por qė ndiqej me shumė passion… deri dhe aventura tė rrezikshme, e shtuan edhe
mė shumė bukurinė e asaj mbrėmjeje…!

Mbrėmja e Aperitivit Italian bėri tė ndihet nė qytetin e Gjirokastrės njė “fllad” alegrie dhe koloriti muzikor Italian, duke u pėrgatitur pėr evenimentet e ardhshme tė parashikuara pėr nė Gjirokastėr (Konferenca pėr arkeologjinė dhe Adrianopolis, njė tjetėr aperitiv Italian me nostalgjikėt e muzikės italiane.

E mbi tė gjitha Ekspozita Ndėrkombėtare prestigjioze e shpikjeve tė Leonardo
DA Vinēit, qė mendohet tė inagurohet mė 15 maj nė kalanė e qytetit.






Pėrmeti gdhihet me ēudinė e radhės


Zoti Widhers, Ambasador i SHBA nė Shqipėri, shkon mik nė qytetin e luleve.

Pranvera ka ardhur dhe ėshtė e pranishme kudo, por kėtij qyteti tė bukur ia shtoi edhe mė shumė pranverėn ardhja e z. Widhers. Ishte gėzim i madh e kėnaqėsi e pafund pėr pėrmetarėt, qė patėn midis tyre mikun nga larg.
Ishte njė ftesė e disa vajzave sportiste, qė detyroi zotin Widhersin tė vlerėsonte ftesėn, duke ndarė gėzimin e lumturinė me pėrmetarėt.
Pritje e shkėlqyer. U shpalosėn vlera, bujari, dashuri e mirėnjohje e madhe,
ashtu siē dinė tė presin pėrmetarėt. Tė gjitha vlerat njerėzore pėr njeriun e
madh qė pėrfaqėson demokracinė botėrore.

Dhe Noli e lavdėronte mikpritjen pėrmetare: “Nėse do tė gjesh kuzhinėn sutra me
tė gjitha tė mirat, e gjen te pėrmetarėt”– thesksonte Ai.

Widhers u takua me spo-rtistet dhe me kryetarin e Bashkisė sė Pėrmetit. Festė.
Gjithėsecili ndihej i lumtur. Zoti Widhers preku e njohu nga afėr njerėzit e
mirė e bujarė tė Pėrmetit, rrugėt, shkollat, lulet e bukura, pėr tė cilat ky
qytet ka traditė. Kryetari i bashkisė, mes emocioneve tė shumta, pėrshėndeste
dhe ndihej i lumtur nga ardhja e zotit Ambasador i vendit tė madh, qė i jep vendit tonė mbėshtetje tė madhe nė rrugėn e demokracisė.

Ky takim do tė mbetet njė kujtim i rrallė pėr pėrmetarėt, por edhe pėr ne si media, qė pėrjetuam ardhjen e Widhers nė qytetin jugor. Ai u njoh me vlerat historike e kulturore dhe u impresionua. Ne pėrshkruam pak nga emocionet e shumta qė pėrjetuam nė Pėrmet atė ditė.

Marenglen KOĒIU

















Kujtesė e respekt njerėzve tė Luftės

Hodo Lico,
Kryetar i organizatės sė dėshmorėve tė rrethit Gjirokastėr na flet pėr aktivitetet qė bėhen, por ngrė dhe ndonjė problem, qė e ngacmon e nuk e lė rehat.


“Demokracia,-thotė ai,- na ka sjellė tė mira dhe ato janė tė pranishme kudo, por vlerat e luftės Nacionalēlirimtare pse tė mos vlerėsohen e tė njihen si kudo nė botė?”

Kėshtu ngre shqetėsimin e ligjshėm Hodua. Janė pri-shur simbolet e luftės, si lapidari nė fshatin Taroninė, apo lapidari i “Heroit tė Popullit” Muzafer Asqeri. Edhe varrezat e dėshmorėve nuk janė vlerėsuar sa duhet. Ato janė dėmtuar dhe askush nuk e ēan kokėn pėr riparimin e tyre. Ajo ėshtė kulturė, nderim e respekt pėr tė rėnėt, pėr dėshmorėt qė u flijuan pėr kėtė tokė.

Por edhe pėr ata qė u pushkatuan nga okupatorėt nė Gėrhot, akoma s’ėshtė menduar qė tė kenė varrezat e tyre. Jemi drejtuar nė organet e pushtetit dhe problemi qė na shqetėson ende nuk po vihet nė udhėn e zgjidhjes. Duhet bėrė njė seleksionim pėr tė vėrtetėn e ndodhur, qė tė mos ketė nga ata qė s’e meritojnė kėtė status.

Tė vlerėsohen dėshmorėt, tė vlerėsohet Lufta Nacionalēlirimtare. Edhe ne si pensionistė, kemi vėshtirėsi ekonomike. Pėrse tė mos kemi shėrbim ekstra nė
arsim, shėndetėsi etj.? Pra, tė shikohemi mė mirė mga ana ekonomike. Veteranėt, njerėzit i duan dhe i respektojnė, se kanė luftuar e punuar e pse tė mos kenė vlerėsimin e duhur?

Kristo Stoja


Aeroporti i Gjirokastrės


Ne Shqiperi transporti civil i brendshem ajror e ka origjinen e tij me 04.09.1924, kur Keshilli i Ministrave vendosi te pranoje kontraten me z. Otto Llambermohol,
perfaqesues i shoqerise “Adria–Aero-Llojd” dhe te autorizohej Ministria e
Puneve Botore qe te provokonte daljen e nje projektligji per vendosjen e trafikut te aviacionit civil ne linjat Tirane-Shkoder-Durres-Berat-Vlore-Gjirokaster. Me vone u lidhen Korēa, Kukesi dhe Peshkopia..

Linja ajrore Tirane-Gjiroka-ster-Tirane u inagurua ne 11 gusht 1929 dhe ishte operative, vetem ne kushte kohe opti-male. Ne kete periudhe veshtiresia kryesore paraqitej ne gje-tjen e ekuipazhit qe do te kry-ente sherbimin.
Fillimisht ka operuar nje ekuipazh i reduktu-ar gjerman dhe me pas nje
italian.

Ne keto kushte filloi transporti i pasagjereve dhe i pos-tes, duke perdorur dy ose tre aeroplane te lehte te tipit “AlbatrosE” dhe “AlbatrosG” me tre vende
secili.
Ne vitin 1932 u abrogua marreveshja me gjermanet dhe iu dha koncensioni per sherbimin ajror civil shoqerise italiane “Ala–Littoria”, me te cilen
Qeveria Mbreterore Shqiptare lidh kontrate per koncen-sion ekskluziv. Ne kete periudhe nis edhe ndertimi i aero-portit te Gjirokastres.

Ne vitet ‘30-‘40 ky aeroport ka patur nje funksion te dyfishte, ate civil dhe ushtarak. Gjate viteve te luftes ketu u vendosen rreth 30 aeroplane transporti, bombardues, civile etj.

Ne kete periudhe per transportin civil operonte shoqeria italiane “Ala Littoria” qe perdorte per transportin e pasagjereve aeroplane te tipit “Breda 44”.
Linjat kryesore te kesaj periudhe, qe kishin si stacion aeroportin e Gjirokastres ishin: Tirane-Vlore-Gjirokaster-Tirane dhe Tirane-Korēe-Gjirokaster-Tirane.

Me Italine funksiononte linja Gjirokaster–Brindisi. Ky lloj transporti zgjati deri ne fund te Luftes se Dyte Boterore, pas se ciles, me futjen e Shqiperise ne kampin socialist, sherbimi civil ajror eshte nderprere dhe nuk eshte menduar me per riaktivizimin e ketij lloj transporti, si nje nevoje per zhvilli
min ekonomik e social te vendit. Aerodromet dhe fushat e aviacionit qe ekzistonin perdoreshin nga Ministria e Mbrojtjes per qellime ushtarake, per nevoja qeveritare dhe humanitare, si dhe per sperkatje ne bujqesi .
Ne kete periudhe ne te gjithe boten, duke perfshire dhe vendet afer Shqiperise,
sherbimi ajror njohu nje zhvillim te madh, duke arritur te perfshinte nje perqindje te transportit te pasagjereve, te barabarte me 7% dhe 25% te transportit tregtar dhe postar, ndersa ne Shqiperi ky lloj transporti ajror ishte teresisht i nderprere.



Aeroporti
i Gjirokastrės pas viteve ’90


Aeroporti i Gjirokastres ndodhet ne nje distance 0.8 km nga ana lindore e qytetit e 0.5 km nga rruga nacionale, shtrihet ne fu-shen e Gjirokastres, ne nje lartesi 190 m mbi nivelin e detit. Aero-porti perfshin nje siperfaqe komplekse, rreth 124 000 m2. Pista ka gjatesi 1250 m dhe gjeresi 10 m. Zona e parkimit eshte 300 m e gjate dhe 80 m e gjere, ndersa zona e sherbimit ka nje siperfaqe mbi 20.000 m2.

Vitet ’90 e gjejne aeroportin e Gjirokastres ne gjendje pune. Kjo, fale kujdesit dhe mirefunksionimit te tij ne vitet e meparshme, ku rregullat e forta ushtarake e mbajten ne kushte optimale. Ne keto vite aeroporti i Gjirokastres u perdor prej Ministrise se Mbrojtjtes, si dhe per rastet e emergjencave shendetsore, sherbime bujqesore dhe per autoritetet e ndryshme, qe vizituan Gjirokastren ne dite te mira dhe problematike.

Avionet e shoqerise amerikane MAF ne vitet ’90 perdoren kete aeroport ne
funksion te riaktivizimit te linjes ajrore Tirane–Gji-rokaster–Korce–Tirane, aktivitet ky qe na kujtoi vitet e shkuara, kur ky aeroport ka qene nje nga me te rendesishmit e Shqiperise.

Ne ditet e veshtira te vitit ’97 pista e ketij aeroporti u perdor nga helikoptere te shumte, vendas dhe te huaj. Mund te kujtojme se ketu u ulen me helikopter ish-Kryeministri Italian Romano Prodi, ishKancelari austriak Vranicki etj.

Me ngjarjet e vitit 1997 aeroporti i Gjirokastres pesoi nje shkaterrim total. Dolen nga funksioni te gjitha aparaturat dhe ambien-tet, si: pista, kulla e navigimit, stacioni meteorologjik, si dhe gjithe infrastruktura nqe e mbante ate ne pune.

Pas vitit ‘ 97, per arsye nga me te ndryshmet, ky aeroport u la ne braktisje te plote, edhe pse ai eshte akoma sot nen varesine e Ministrise se Mbrojtjes dhe konkretisht te Forcave Ajrore.

Pushteti vendor i Gjirokastres (Qarku dhe Bashkia) gjithmone
kane shprehur interesim per rehabilitimin dhe rivenien ne funksion te ketij
aeroporti. Ne funksion te kesaj jane organizuar shume takime me
drejtuesit e Ministrise se Mbrojtjes dhe Komandes se Forcave Ajrore, si dhe me
Drej-torine e Aviacionit Civil ne Tirane e me faktorin e huaj, ku vlen te
per-mendet ndihma e dhene nga DIE (Delegacioni Italian i Eksperteve) qe
ne vitin 2003 beri te mundur te realizoje Stacionin Mete-orologjik te
standarteve nderkombetare, si dhe te furnizoje ma-terialet per rrethimin e
aeroportit.

Ne 2002 Bashkia Gjirokaster, fale nje fondi modest, realizoi vendosjen e
shenjave kufizuese dhe pastrimin e pistes, riparimin e jashtem dhe lyerjen e
godines kryesore.

Pas ketyre nderhyrjeve Komanda e Forcave Ajrore e drejtuar nga Gjen. Astrit
Jaupi ve-ndosi ne ambjentet e aeroportit nje grup ushtaresh dhe ne funk-sion
te riaktivizimit te ketij aero-porti, organizoi ne vitin 2005 nje
stervitje rajonale me helikopteret e Regjimentit te Farkes.

Qarku i Gjirokastres ne vitin 2003, ne bashkepunim me spe-cialistet italiane te
VSP (Volontari Senior Profesionali) dhe te sho-qerise Tecno Engineering 2C ne
Rome, realizoi nje Studim Fizi-biliteti per kete Aeroport, i cili akoma ngelet
i pashfrytezueshem.

Vizita e paradisakoheve e nje delegacioni italian ne Gjirokaster, duke perdorur
kete aeroport per uljen e helikopterit te tyre, e shtyu me shume Bashkine dhe
Qarkun, qe te rrisin interesin per riaktivi-zim te aeroportit. Ne takimin e
fundit me Gjen. Aldo Piccoti te DIE, si dhe ish-Konsullin e Per-gjithshem
Italian ne Vlore dr. Lo-renzo Tomassoni, kryetari Bashkise kerkoi ndihmen e
tyre per te pare mundesite per nderhyrje rehabilituese ne aeroport, per ta
nxjerre ate nga degradimi dhe per ta vene ne funksion te aktivite-teve te
ndryshme, sic mund te je-ne ato te emergjencave civile, usharake
dhe turizmit. Prej miqve italiane u shpreh deshira per te ndihmuar ne rehabilitimin e aero-portit, duke kryer disa nderhyrje te kulla e navigimit dhe aerostacioni. Nderhyrjet
reabilituese te DIE (Delegacioni Italian i Eksperteve), me nje fond
rreth njeqind mije euro, beri rehabilitimin teresor te
aerostacionit te vjeter, si dhe montimin e dy stacioneve meteorologjike dhe Kulles se navigimit. Keshilli i Qarkut Gjirokas-ter ne
vitin 2008 aprovoi ne KRRT Studimin e Zones se Mbrojtur
A-eroportuale te Gjirokastres. Ky studim u pregatit nga
specialistet italiane te VSP Torino ark. Emidio Ceccoti dhe
profesori urbanist Pi-ero Rovigatti. Sot kemi nje tjeter Projekt, ate te
Aerostacionit, i per-gatitur nga Ark. Altin Bici dhe Prof. G. Garau, te
Universitetit te Padoves. Me vendime te KRRT-ve te Bashkise, viti 2003
dhe te Qarkut, viti 2008, zona rreth ae-roportit eshte shpallur Zone e Mbrojtur
Aeroportuale.
Ne baze te vendimeve te Qe-verise, te vitit 2002, aeroportet dhe zonat rreth tyre jane objekte te rendesise se veēante dhe cdo shkelje ligji, duke futur
ketu edhe ndertimet e pastudiuara dhe qe bien ndesh me Projektet e apro-vuara,
do te ndeshkohen deri ne shkaterrim prej policise ndertimo-re.

Riaktivizimi i aeroportit 80- vjeēar te Gjirokastres do te ndihmo-je zhvillimin
e turizmit ne kete zo-ne, si dhe per krijimin e nje tregu rajonal
investimesh dhe zhvillimi.
Delegacioni i Drejtorise se Pergjithshme te Avicionit Civil, i drejtuar nga Drejtori i Pergjithshem, Ervin Mazniku, vizitoi Aeroportin dhe
Institucionet e Pushtetit Vendor para pak kohesh. Ata mbeshteten
riaktivizimin e aeroportit, duke e kthyer ne Aeroport Rajonal
Nderkombtar, pasi i permbush
te gjitha parametrat teknike.



Artisti shėrben mė mirė
duke qenė jashtė partive


Intervistė me Piro
Qiqin, regjisor i Teatrit Profesionist tė Gjirokastrės


Pyetje: Zoti Piro, ē’mund tė na thoni pėr kulturėn nė Gjirokastėr?
Pėrgjigje: Gjirokastra historikisht ėshtė njė qytet me shumė kulturė. Ky nuk ėshtė njė slogan, sepse dihet saktė qė kėtej kanė dalė personalitete tė shquara. Kujtojmė Ismail Kadarenė, disa herė kandidat pėr ēmimin NOBEL, Kujtojmė tė madhin shkencėtar filolog nė lėmin e gjuhės shqip, Eqrem Ēabej.
Pyetje: Tė lutem, mė thjeshtė.
Pėrgjigje: Po , Nga ana tjetėr ēertifikimi i qytetit tonė nė UNESKO ishte aspekt qė e sqaruam mė lart…
Pyetje: Konkre-isht tranzicioni ē’rol luajti nė kulturė dhe art?
Pėrgjigje: Historikisht ėshtė shumė i vėshtirė nė tė gjithė vendin e pėr mė tepėr tek ne qėndron sistemi politik, ndryshimet kėrkojnė mentali-tet tė ri, si kudo edhe nė kėto
fusha. Sot e vėrteta ka filluar tė lėvizė diēka pėr mirė, megjithatė kėrkohet
angazhim trepalėsh: individ, biznes, shtet. Arti e kultura pėrbėjnė njė sektor
tė rėndėsishėm pėr zhvillimin e njė kombi. Art plus komb barazohen me
kulturėn e kėtij ko-mbi.

Pyetje: Ju lutem, zoti Piro, po niveli i kulturės dhe i artit ku ėshtė sot?
Pėrgjigje: Niveli ėshtė i ndryshėm. Piktura dhe muzika kanė nivele mė tė larta se sa prodhimet kinematografike dhe shfaqjet teatrore. Kėtu mendoj se ndikojnė mungesat
ekonomike pėr tė mos dalė vlerat e plota. Por, nga ana tjetėr, qė ka pėr
qėllim spektaklet televizive, qė kanė nivel evropian. Megjithatė kėrkohet
largpamėsi, siē e pėrmenda edhe mė lart: pasaporta e njė kombi ė-shtė arti dhe
kultura.

Pyetje: Zoti Piro, si e mendoni ju njė administrim mė tė mirė tė artit dhe kulturės?
Pėrgjigje: Kėrkohet njė vėmendje e madhe nga strukturat vendore e qendrore, nga M.T.K.R.S. njė dashamirėsi nga biznesi dhe zbatim me rigorozitet i ligjit pėr artin, te
aprovuar nga Parlamenti shqiptar.

Pyetje: Si shkojnė marrėdhėniet me gjitonėt nė fushat kulturore?
Pėrgjigje: Duke qenė se jemi vend kufitar, ka mundėsi pėr t’u integruar shumė shpejt nė BE, nėpėrmjet artit e kulturės. Konkretisht po zbatohet njė projekt dyvjeēar i BE
pėr Integrimin ndėrkufitar nėpėrmjet artit e kultures. Kjo ka bėrė qė Gjirokastra dhe Janina tė kenė aktivitete artistike, tė cilat, jo vetėm kanė forcuar frymėn e bashkėpunimit dhe miqėsinė nė art e kulturė me pasaportat e BE pėr integrimin ndėrkufitar. Kėshtu shkrihen kufijtė e vėllazėrohen popujt. Tė jemi optimiste pėr integrimin, se ky do jetė i pakthyeshem
edhe pėr vendin tonė…

Pyetje: Jo pėr politikė, por konkretisht nė situatat qė jemi si i shėrben njė artist popullit?
Pėrgjigje: Njė artist mund t’i shėrbejė popullit tė vet, duke mos qenė anėtar i asnjė partie politike, por njė anėtar aktiv i shoqatės sė artistėve.

Pyetje: Ē’kujtime keni nga karriera juaj?
Pėrgjigje: Mbresat?
Janė tė ndryshme nė ka-rrierėn e njė artisti, ku ka momente tė pakrahasueshme,
por dhe tė tilla kur i sheh me mendje tė ftohtė e qė duan korrigjim…Gjatė karrierės
sime artistike ka pasur momente tė veēanta. Kam punuar me vite nė teatro
profesioniste, kam dhėnė premiera nė qytete tė ndryshme tė Shqipėrisė dhe
vlerėsimet e marra gjatė karrierės sime, sidomos nė inēizimet nė disa
fil-ma atdhetare, qė janė pritur shumė mirė, kur mundohesha tė luaja me kolosė
tė shquar shqiptarė si;: Kadri Roshi, Margarita Xhepa, Ilia Shyti etj.

Pyetje: Njė shembull mund tė na jepni?
Pėrgjigje: Po sjell njė shembull: Nė filmin “Njeriu me top” kam
qėlluar tė jem partner me Artistin e Popullit, tė pa-harruarin Kadri Roshi.

Tek Ai, gjatė filmimeve kam ndjerė dorėn e ngrohtė, duke qenė se ishim tė rinj.
Kadriu jo vetem pėr rolin e tij, por edhe neve na jepte kėshilla konkrete, qė tė pėrshtateshim sa mė mirė me rolin nė sheshin e xhirimit.

Intervistoi:

Marenglen Koēiu


Pashė njė ėndėrr… Zoti ma plotėsoi.

Ishte ėndrra ime e fėmijėrisė, pėr tė shkuar e pėr tė parė Kosovėn. Erdhi ēasti qė kjo
dėshirė nuk mbeti mė njė ė-ndėrr. U bė realiteUnė pata fatin e madh tė merrja
pjesė nė ceremoninė e Pavarėsisė sė Kosovės, tė shtetit mė tė ri nė Botė.

Shkova si Kryetar i LZHK-sė i qytetit tonė me histori tė madhe, i kėtij qyteti
qė ėshtė vendlindja e Kadaresė, Ēabejt, Gjin Zenebishtit.

Udhėtonim drejt Kosovės. Njė udhėtim i bukur, i veēantė, magjepsės.
Udhėtonim dhe mendoja se si do tė ishte Kosova martire, si do na prisnin shokėt dhe miqtė e zemrės, vėllezėrit e njė gjaku. Nė mendjen time sillja vetėm gjėra tė bukura, ėmbėlsi, mirėsi, dinjitet,
pavarėsi. Sepse ishte njė ditė jo si ditėt e tjera, por dita e shumėpritur pėr
Kosovėn e kosovarėt: Dita e Pavarėsisė sė saj.

Udhėtimin pėr nė Kosovė shu-mėkush do ta dėshironte.
Ecnim mes gjelbėrimit tė pafund, sa ishim nė territorin pa mbėrritur nė Mori-nė. Syri na shikonte shumė policė. Ata bėnin detyrėn. Rrugėt ishin tė hapura. Nuk mė durohej sa tė takohesha me miqtė e mi,
me tė ci-lėt do tė shkėmbenim shumė urime, dashuri e respekt. Udhėtonim dhe
ndjenim bardhėsinė e borės qė mbulonte vendin. Edhe hėna shkėlqente. Dukej
sikur edhe ajo merrte pjesė nė gėzimin e pėrbashkėt.

Nė Prizren mė prisnin miqtė e mi.
tė mirė, tė cilėt i kisha lajmėruar me telefon. Ishin niprit e babait tė Teqesė
sė Prizrenit. Ishim njohur nė Gjirokastėr dhe mbetėm miq. Shtėpinė e kishin nė qendėr tė Prizrenit. Nuk qėndruam gjatė me ta, sepse mė duhej tė shkoja nė Prishtinė. Doja tė isha sa mė shpejt atje, pra, sa mė afėr Pavarėsisė, atje ku do plotėsohej dėshira shekullore, ku mendja e zemra e gjithė kohės kėrkonin Pavarėsinė. Dhe ja, ndaluam nė Prishtinė. Isha mbushur me shumė emocione e mezi po prisja sa tė gdhihej.

Miku im, na ēoi te mbesa e tij. Gjetėm njė folezė tė ngrohtė. Shtė-pia u mbush
me buzėqeshje, me ėmbėlsi, me ngrohtėsi tė pafund.

Edhe pėr pak orė do vinte ēasti historik i Shpalljes sė Pavarėsisė. Dola herėt
nga ajo shtėpi e ngro-htė. Piva njė gotė qumėsht dhe dola.
Nė rrugėn “BILL KLINTON” dhe nė gjithė Prishtinėn ndihej atmosfera e festės.
Parlamenti i parė i Kosovės mori vendimin… Kudo– gėzim dhe hare.
Gazetarė, diplomate, mediat botėrore qė nga BBC, CCN, Ballkani dhe Europa ishin
nė Prishtinė. Kishte gjithandej pėrfaqėsues shtetesh: francezė, italianė,
grekė, gjermanė, turq etj. Kosova ishte Kryefjala e bisedave qė zhvilloheshin
kudo…Njė burrė i moshuar, me lot nė sy, me nipin e vogėl pėr-dore, si kaloi
afėr meje, mė pyeti:

- I Shqipes je?”
- Po , - iu pėrgjigja i qeshur nė fytyrė e nė shpirt.
Ai pėrsėri lotoi.
Ishin lot gėzimi, tė cilėt nuk i pėrmbante dot. Na u bashkuan lotėt e gėzimit.

- Oj, Shqipe, foli sėrish, kam njė shekull qė kam pritur Pavarėsinė.”
Nipi katėrvjeēar gėzonte, sikur ta dinte saktė rėndėsinė e Pava-rėsisė.
Lotoja dhe s’pushoja. U mallėngjeva nga fjalėt e Bacės 102-vjeēar.

Emocione tė forta pėr mua. Nė sallė mbretėroi qetėsia. I thash kėngėtarit
virtuoz Kastriot Tusha tė vinte pak muzikė e ai e ndezi sallėn. U pėrfshiva nga
lot gėzimi. Nė urimin tim plot dashuri, ngrohtėsi e miqėsi thashė: “Vėllezėr e
motra, jam shumė i lumtur qė festoj tok me ju Pavarėsinė. Ta gėzoni pėr jetė
tė jetėve! Shqipėria dhe qeveria e saj do tė jenė siē kanė qenė, nė mbėshtetje
tė Ko-sovės, tė vėllezėrve tanė tė njė gjaku.




Gjuha dhe historia nuk vdesin kurrė.


Ndodhesha pranė Podiumit. Njerėz pa mbarim dhe flamuj qė s’numėroheshin. Gėzim
dhe hare me bollėk mė rrethonin tejpėrtej. Sytė i vėrtitja kudo.

Disa minuta pas Shpalljes sė Pavarėsisė, u lind nė Kosovė fėmi-ja i pare.
Kryeministri uroi vajzėn me emrin “Pavarėsia”. Ta gėzojmė Pavarėsinė, vėllezėr
dhe motra!”

Nė ketė ēast unė lajmin ia dha-shė direkt qytetit tim, nėpėrmjet TV ALPO…

Nė darkėn e pėrgatitur nė TV 21 KOSOVA, isha i ftuar dhe ndihesha i lumtur.

Nė sallėn e madhe dhe hollet ishin shumė veta. Nė podiumin e sallės u jepej
fjala atyre qė do flis-nin pėr rastin e gėzueshėm. Bėhej me rregull prezantimi
i fjalėmbaj-tėsve dhe tė ftuarve.

Mbas shumė urimesh e mori fjalėn e shoqja e z. Haradinaj. Ajo, midis tė
tjerash, theksoi: “Vėllezėr e motra, miq tė Ramushit dhe gji-thė shqiptarėve,
kudo nė botė, Vij nga Brukseli dhe ju uroj dhe nė emėr tė Ramushit: “Gėzuar
Pava-rėsinė gjithė ju kosovarėt e mi, ju vėllezėr kosovarė dhe shqiptarė, kudo
qė jeni!”

Emocione tė fuqishme shpėrthyen tok me ndjenja tė forta afrimi, miqėsie e
vėllazėrimi.

Nga qendra mediatike e sallės dėgjova tė flitej: “Pėrshėndet kryetari i LZHK
pėr qarkun e Gjirokastrės, Marenglen Koēiu”
“Siē tha dhe Kryeministri Thaēi: “Pavarėsia mbėshtetet mbi respektimin e tė drejtave tė pakicave kombėtare. Le tė jemi shembull i pa-qes nė Botė! Tė mos harrojmė kurrė heronjtė e Kosovės, tė gjallė e tė vdekur, qė kontribuan me gjithēka pėr kėtė ditė.” U lotuam tė gjithė. Unė u premtoj me fuqinė e Zotit, se brenda dy muajve, legjendėn tuaj, Ramushin, e kini tė lire nė Kosovėn e lirė, se sot u bashkuan dy krahėt e Shqiponjės. (Njė-ra qe nė Vlorė mė 1912 dhe sot Pavarėsia e Kosovės shėnon festėn e gjithė shqiptarėve kudo qe janė nė botė.” Salla buēiste e me kėngė nė gojė “Ti Shqipėri mė jep nder, me jep emrin shqiptar! O Kosovė, o Nėna ime…!” etj.

Marenglen KOĒIU





Thirrje


Qytetarė, shqiptarė, brenda e jashtė vendit dhe ju vėllezėr tė Diaspo-rės,

Ndihmojeni
gazetėn “UDHĖT E KOMBIT”.

Ajo vjen t’ju tregojė dhe pėrcjellė ajkėn e vlerave historike kombėtare, nga burimet mė
tė freskėta, mė origjinale.


Ėshtė nė rrugėn mė tė vėrtetė tė paqes dhe pėrparimit.


Ju faleminderit!


Me respekt


Redaksia










[/b]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
 

"UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 6Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -