Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4  Next
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Sat Jan 23, 2010 5:47 pm

Apel i Botuesit



Ju bėj thirrje tė hapur tė gjithė intelektualėve brenda dhe jashtė Atdheut dhe nė Diasporėn , pėr bashkėpunim.

Faqet e gazetės “Udhėt e Kombit” do tė jenė tė hapura pėr tė gjithė ata, qė duan tė shpalosin dijet dhe ndjenjat e tyre pėr Kombin.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Sat Jan 23, 2010 5:48 pm

Marenglen Koēiu

Drejtori

dhe botues i gazetės
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Sat Jan 23, 2010 5:49 pm

Adresa e gazetės “UDHĖT E KOMBIT”

Marenglen Koēiu

Qendė Pazar

Gjirokastėr, Albania

e-mail: lzhkqarkgjr@yahoo.com, marenglenkoēiu@yahoo.com

tel. 0685438888, 0672572262

++35584267299

Shtypur nė Shtypshkronjėn “MILOSAO” SARANDĖ
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Thu Mar 18, 2010 11:44 pm

Ju faleminderit per vemendjen qe tregoni duke lexuar kete gazete te re...

Marenglen Koēiu, Botues dhe Drejtor i Gazetes "UDHET E KOMBIT"
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:00 pm

"Udhėt e Kombit Nr. 2 i botimit, Shkurt 2010
Botuar nėn kujdesin e LZHK, Qarku Gjirokastėr
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:11 pm

Njė vizitė te Dede Reshat Bardhi

Edhe pse rruga Gjiroka-stėr – Tiranė ėshtė e gjatė, ne
nuk e ndiem shumė udhėtimin, sep-se kshim njė gėzim tė brendshėm nė shpirt. Do
tė takoheshim me Dede Reshat Bar-dhin, me Kryegjyshin Botėror tė Bektashizmit.

E kisha takuar edhe herė tė tjera, por kėtė herė mė kishte marrė malli shumė pėr tė.
Ėshtė e natyrshme, sepse ai ėshtė njė njeri me shpirt tė madh, burrė i menēur, qė tė shėron me fjalėn e tij. Ėshtė tepėr komunikues me njerėzit dhe sytė e tij tė vėshtrojnė miqėsisht. Pėr kėtė takim me Kryegjyshin u kisha treguar dhe shumė besmtarėve e njerėzve tė tjerė nė qytetin e Gjirokastrės. Sė bashku me urimet e mia do tė pėrcillja dhe dhjetra urime tė ngrohta zemre tė njerėzve tė thjeshtė, qė shprehnin respektin dhe dashurinė pėr Dede Reshat Bardhin.
Kur mė pėrcollėn pėr nė Tiranė tė moshuarit e qytetit tim, Tomor Kotroēi e Xhemali Boci, mė thanė duke buzėqeshur: “Ne jemi burra tė vjetėr e s’bėjmė dot rrugė tė gjatė; prandaj, mos harro, pėrqafoje Dede-in edhe pėr ne, se e duam shumė dhe na ka
marrė malli.”

Janė shumė bektashianė qė mnuk e heqin nga goja Atė dhe e duan megjithė shpirt. Ajo ditė nė Tiranė ishte e bukur dhe me diell. E them sinqerisht, se kur vete te Dedei,
duket se edhe moti derdh behar gjith-andej, ashtu siē derdh edhe nė zemrat tona.

Rrugėt i sheh tė mbushura me njerėz e bori makinash. Ne kėto dukuri i vėmė re edhe pse nxitojmė, pėr tė vajtur sa mė shpejt te Kryegjyshata Botėrore. Derėn e saj e gjetėm tė hapur. Ajo kėshtu ėshtė pėrherė e hapur, e hapur pėr njerėzit e thjeshtė, pėr ata qė kėrkojnė mė shumė paqe e dashuri njerėzore. Nė Kryegjyshatė ka rregulla,
bėhen rituale…venė shumė besimtarė. Shkojnė atje, se e dinė qė i pret Kryegjyshi, Dedei i madh,qė u shėrben si kryeengjėll, duke u ndriēuar rrugėn njerėzve tė thjeshtė e duke u shėruar atyre shpirtrat e trazuar….Bėhet fjalė pėr njė burrė tė hijshėm qė
tė ėmbėlson me fjalė.
Takimin e parė nė Kryegjyshatė e bėmė me dervish Saliun, njė burrė i urtė qė rrezaton mirėsi. Pasi e pyetėm pėr Dedein, kėrkuam qė ta takonim, sepse kishim shkuar qė nga qyteti jugor plot tradita tė forta fetare. Kishim shkuar deri atje, pėr tė takuar Kryegjyshin, pėr t’u ēmallur me tė, pėr tė biseduar shtruar, qė tė na e bėnte mė tė lehtė udhėtimin tonė nė kėtė jetė me plot halle
…

Nuk ndenjėm shumė nė pritje, kur dervishi na erdhi me lajmin e mirė, pėr tė takuar Dede Reshat Bardhin. Shkuam pas dervishit. E gjetėm Kryegjyshin ulur.U pėrqafuam fort dhe u pyetėm pėr shėndetin e njėri – tjetrit. Ndiheshim tė lumtur, sidomos, kur vumė re se Ai ndihej mirė.
- Mirėseerdhėt! – na foli me zėrin e tij tė ėmbėl.
- Mirė se tė gjejmė! – i thamė.
- Unė shėrohem, kur mė vijnė besimtarė. Ngrihem nė kėmbė sa s’fluturoj nga gėzimi i
brendshėm qė mė gufon nė shpirt – vijoi kuvendin Kryegjyshi.

Pasi na qerasi sipas zakonit bektashian, e uruam me gjithė zemėr dhe vazh-duam
bisedėn…

Ai na fliste qetė, ngadalė e me dashuri tė dallueshme.
Ne ngazėlleheshim nga ato fjalė tė florinjta, nga ajo pritje e ngrohtė qė po na jepej bujarisht atė ditė.
Brenda shpirtit tonė regjistrohej ēdo mbresė me saktėsinė mė perfekte tė mundshme, pėr tė mos u shuar kurrė.
Zėri i Tij ngjante si zė kushtrimi pėr besimtarėt e sotėm dhe atyre qė do tė pasojnė. Zotėron njė zė tė mrekullueshėm, qė fluturon si zog nė qiejt e zemrave e qė shpėrndan paqe, mirėsi e dashuri.
Nė vijimėsi tė bashkėbisedimit Dede Reshat Bardhi foli rrjedhshėm pėr regjimin komunist, qė lamė pas e sidomos pėr kalvarin e vuajtjeve tė veta…
Dallohej qė i dhimbte shiprti, teksa rrėfente pėr ato vite, kur nuk u lejuan njerėzit tė ushtronin lirshėm besimin apo tė do tė donin e tė shinin qartė ha-pėsirat e jetės, pjesėtarė tė sė cilės ishin mbi tokė.
Ndalesa monstruoze ndodhte pikėrisht atėherė kur dėshironin tė ishin tė lirė, tė besonin sipas dėshirės, tė rrisnin shpresat e tė plotėsonin mė mirė kėrksat e shpirtit pa kurrfarė frike e shantazhi dogmatik…
- Tani ėshtė ndryshe, o tė dashurit e mi!– na thotė Kryegjyshi. - Sot arrijmė, pa kurrfarė frike e meraku tė kuvendojmė lirshėm, shtru-ar pėr bektashizmin, qė afron e bashkon
njerėzit, pėr kombin. Folėm pa teklif e plot pasion pėr bektashizmin qė afron e bashkon njerėzit, pėr pronat, pėr lirinė, demokracinė, pėr fėmijėt, pėr paqen, pėr tė ardhmen si dhe pėr frashėrlinjtė…

- Eh, bijt’ e mij, e ē’t’ju them mė tjetėr? Kombi kėr-kon njerėz me vlera…- e mbylli bisedėn e parė Krye-gjyshi i nderuar.
Mbetėm tė mallėngjyer prej fjalėve e mendimeve tė Tij…
E kishim dėgjuar me shumė respekt e vėmendje tė pėrqendruar, ashtu tė mbledhur pėrreth tij si zogjtė te Nėna e tyre.
Nė ato momente vendosa dhe pyeta:
- Dede, ejvallah, tė paēim uratėn, pėrse nuk venė mirė punėt nė Shqipėrinė tonė?
- Biri im,-m’u drejtua ngrohtėsisht e vėmendshėm.
–Rruga e vetme ėshtė rruga e afrimit dhe e bashkimit. Po kėtu, sa qepet nje-ra mėngė,
shqepet tjetra… E kam fjalėn pėr politi-kėn… Kėrkohet tė ecim me fjalėn e mirė nė gojė, me besimin te Zoti, sepse feja mbjell paqe dashuri nė jetė….

… U larguam nga Krye-gjyshata Botėrore Bektashiane nė Tiranė, duke marrė me vete shumė ushqim shpirtėror. Ishte njė takim qė nuk do tė harrohet kurrė prej nesh. Fjala e Tij do tė na ngrohė e do tė na ndriēojė nė udhėtimin tonė ndėrnjerėzor.
E morėm rrugėn e largimit prej andej me dėshirėn pėr t’u takuar sėrish me Kryegjyshin e mirėnjohur, pėr t’u ushqyer me paqe, me mirėsjellje, me dashuri.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:15 pm


Intervistė me zotin Dashamir Shehi





Pyetje: Si e thoni Ju,
fjalėn si LZHK, duke mos marrė pjesė nė Parlament?



Pėrgjigje: Ne si LZHK do
vazhdojmė tė themi atė mendojmė pėr politikė, pėr shtetin shqiptar,
pėr perspektivėn, pėr hapėsirat qė mund tė ketė demokracia nė Shqipėri.Nuk mė
vjen mirė, se mundesitė pėr alternative, veē partive tė mėdha, po vijnė
duke u zvogėluar gjithmonė e mė shumė nė Shqipėri. Kur u nisėm 20 vjet mė
parė, u nisėm tė ndėrtonim njė sistem pluralist dhe njė bipartitizėm.
Fatkeqėsisht pas 20 vitesh jemi kthyer nė njė skemė bipartitizmi, ku hapėsira
pėr alternative jo pėr parti tė vogla ėshtė gjithnjė e mė e vogėl. Kjo ėshtė
shprehje e varfėrimit tė politikės shqiptare.



Sot pėr tė thėnė
njė fjalė tė ndryshme nga tė tjerėt, duhet patjetėr tė jesh o brenda grupit qė
ėshtė nė pushtet, ose brenda gru-pit tjetėr, qė pretendon pushte-tin. Nė fakt
ne gjykojmė qė demo-kracia dhe liria janė krejt tė ndryshme nga kjo skemė qė
ėshtė sot nė Shqipėri. Vitet e fundit dhe si-domos zgjedhjet e fundit kanė
qe-nė njė kthim mbrapa nė njė sistem partiak, i cili ka ngushtuar edhe
ha-pėsirėn edhe liritė e qytetarėve dhe ka mbyllur edhe dialektikėn e
politikės.




Pyetje:
“Ē’mendoni, sa ka ndikuar fjala e Presidentit, pėr tė
dalė nga kjo situatė
?


Pėrgjigje: “Unė kam kėtė
me-ndim: Fjala e tij ėshtė e zbehtė. Kjo vjen pasi hapėsira kushtetuese qė
ėshtė lėnė, ėshtė relativisht pak. Kjo, ndoshta, vjen, sepse e-dhe vetė
Presidenti nuk ka njė dėshirė protagonizmi politik. Mendoj qė ėshtė i zbehtė,
sepse unė mendoj qė hapėsira kushtetuese ėshtė mė e madhe se sa kjo qė po
of-ron Presidenti sot. Do tė ftoja tė mbushte tė gjithė volumin politik tė lėnė
bosh, pasi ėshtė nė detyrėn e tij, pavarėsisht konflikteve qė mund tė krijojė,
tė marrė tė gjitha detyrat e pėrgjegjėsitė e veta, ndonėse mund tė jetė kundėr
njėrės apo tjetrės palė. Pėrsa kohė qė jemi ulur nė njė karrige tė ma-dhe
publike, do tė marrim tė gjitha detyrimet qė janė pėrballė pavarė-sisht
problemeve qė mund tė na krijojnė…



Pyetje: “ Po rikthimin e Fatos
Nanos nė politikė si e shikoni?



Pėrgjigje: “Unė gjykoj qė
ka disa personazhe qė janė prodhuar kėtu e 20 vite mė parė nė rretha-na krejt
tė ndryshme nga kėto tė sotmet. Nėqoftėse do ta kthejmė kokėn mbrapa, mbrapa do
tė shkojmė…” – kėshtu thonė grekėt e lashtė dhe tė urtė; pavarėsisht se kėtu nė
Shqipėri nuk para janė shumė simpatikė, por realiteti ky ėshtė, por pe mbrapa,
mbrapa shkon. Shqipėria ka nevojė tė shkojė pėrpara.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:23 pm

Nėnė Eli rizgjon kujtimet njerėz zemėrbardhė !

Vimė nė lagjen Varosh. Njė shtėpi disakatshe ka pushtuar qiellin, kur e sheh poshtė nga kalldrėmi i rrugės.
Trokasim nė portėn prej druri tė Doktor Labovitit. Menjėherė zbret nėnė Eli, e zonja e shtėpisė, e cila na fton tė hyjmė brenda. Nė derėn e jashtme syri tė ngrin te mbishkrimi “DR.LABOVITI”, mbishkrim i dėrguar nga Austria pėr Doktor Vasil Labovitin.

Ngjitim shkallėt prej druri. Zonja e shtėpisė na pret, sikur tė na njihte prej kohėsh, duke na pėrqafuar tė gjithėve me krejt bardhėsinė e shpirtit. “Sa mirė bėtė qė mė erdhėt!, more djem! Sa mirė!” Dhe nisėm bisedėn e parashikuar tek familja Laboviti, njė familje doktorėsh nė breza.
Telemaku, i ati i Dr. Vasilit ka qenė dhe vetė doktor.
Nėnė Eli DUKA ėshtė mbi shtatėdhjetė vjeēe.
Ėshtė vajza e DR Vasil Labovitit. Ajo ėshtė lindur nė qytet. Dhe kėtu ėshtė rritur. Njė jetė e tėrė nė Gjirokastėr, duke njohur shumė miq. Kujton nėnė Eli ato vite, kur ngjiti shkallėt e shkollės “Koto Hoxhi”, atje ku sot ėshtė shkolla e muzikės:
“Tek ne nxėnėsit rriteshin shpresat dhe ėndrrat, rriteshin kėngėt, buzėqeshjet, dashuritė. Nuk i harroj kurrė shokėt e mėsuesit e mi, Sokrat Kutrėn, Fotaq Kekezin, e Muzafer Bejlerin. Ata pėr ne ishin edhe mėsues edhe prindėr.

Ata mbetėn nė sytė tanė, nė shpirtin tonė. Kishim etje pėr dije e kulturė, porse kėrkonim paqe e dashuri, donim buzėqeshjen e ėmbėl e pėrkėdheljet njerėzore.
Kisha shumė shokė e shoqe qė mė vonė u bėnė inxhinierė, profesorė, doktorė, politikanė etj.
Kisha edhe Ismail Kadarenė. Isha nė njė klasė e nė njė bankė me tė. Mėsonte , thua? Mė i miri. Shkruante, vetėm shkruante. I pėlqenin librat. Hallall i qoftė! Kishim edhe Agim Shehun. Edhe ky i talentuar. U bė poet, poet i mirė dhe i dashur.

Kishim edhe bibliotekė. Atje e kishim kokėn. Lexonim shumė libra e nuk lodheshim. Ishim shumė nxėnės. Kishim Harillaq Kekezin, Ylbere Mezinin, Dhori Koten, i cili u bė profesor nė gjeologji. Kishim Neta Kostandinin. Me Netėn isha dhe gjitone.
… Kėshtu nė bisedė me nėnė Elin mėsojmė shumė gjėra, histori tė asaj kohe qė rrinin zgjuar nė kujtesėn e saj. E pyesim pėr Gjirokastrėn e gurtė, qytetin e bukur jugor qė natyra i ka falur kėtė bukuri magjepsėse, por edhe dora e mendja e gjirokastritėve kohė pas ko dorė nė vendet qė duhen.
… Gjirokastritėt qė kanė mbėshtetur kokėn te pushka e tek pena, kanė zbukuruar qytetin. Bukur e thotė dhe kėnga: “ Po the Gjirokastra, i ke thėnė tė tėra…!” Me nėnė
ELIN nuk mėrzitemi; vetėm e dėgjojmė dhe e shikojmė nė sy. Bėjmė bisedė
tė shtruar me kėtė nė-nė gjirokastrite qė na sjell pėrmes kujtimeve tė saj
shumė vite mė pranė..

-Kishim dhe ēifutė\ nė Gjirokastėr, - vazhdon ajo-, Ishte Solomoni. Ai ka qenė deri vonė, njė burrė i shkuar me tė gjithė dhe ka lėnė njė vajzė. Nė kohėn e luftės erdhėn
gjermanėt dhe pyetėn: “Keni ēifutė kėtu?” Ne ngritėm supet. Babai im (doktor
Vasili, qė dinte gjermanisht), u pėrgjigj: “Jo, nuk kemi!”
Gjermanėt donin t’i vrisnin. Ne nuk i dorėzuam tek armiku. Edhe pse nuk ishim tė njė gjaku e tė
njė kombi. Ata ishin njerėz tė mirė. Disa familje ēifute e kishin mbiemrin Dhituli. Kishin dyqan, bėnin dhe fanella leshi, triko ēorape dhe i shisnin. Pėr ne gjirokastritėt ata ishin dhe mbetėn njerėz tė mirė, qė shpėrndanin dashuri, paqe e mirėsi…”

Nėnė ELI nuk ka shumė dėshirė tė rrėfejė pėr tė atin, doktorin, por ne e nxitnim si kureshtarė, qė tė mėsonim diēka mė shumė pėr njė njeri tė madh e me vlera, tė njohur e tė vlerėsuar nga populli i trevave tė jugut. E thėrrisinin mė sė shumti “Vasili i Madh”, sepse ishte njėkohėsisht dhe njė\Vasil tjetėr, doktor pediatėr, Vasil Jorgji (ose Vasili i Vogėl) Doktor Laboviti kishte studiuar nė Austri dhe u bė njė emėr i rrallė nė mjekėsi. Ai shpėtoi sa e sa jetė njerėzish, dhuroi sa e sa dashuri njerėzore… Ai ėshtė doktori i dyzetmijė operacioneve. Vertet nuk jeton mė, por , dihet qė nė Gjirokastėr e jugut tė Shqipėrisė, nuk ka mbetur njeri pa dėgjuar pėr tė…
Llazo Duka, nipi i doktorit shton: “Ja, kėtu i bėnte operacionet doktor Vasili. Kanė mbetur akoma dhe kėto pajisje…” A ka mė bukur! Doktori qė shpėtoi jetė njerėzish do kujtohet pėr tėrė jetėn brez pas brezi nga njerėzit. Ėshtė njė mirėnjohje e thellė
njerėzore. Nėnė Eli kujton pėr rritjen e qytetit, shtėpitė, pallatet, rrugėt, shkollat, gjithēka… “Nė Kėrcullė kemi mbjellė pisha, - tregon ajo. Mė dhemb zemra, kur i djegin dhe i presin, se i kemi mbjellė vetė pėr Gjirokastrėn, pėr brezat.” Ajo kujton ato vite si person qė ka jetuar nė tė dy sistemet ekonomiko–shoqėrorė…“Tani ėshtė ndryshe…jemi tė hapur me botėn. Demokracia ėshtė nė ēdo derė.” Kėshtu na rizgjon kujtime pėr Gjirokastrėn nėnė ELI me atė dashurinė dhe prezencėn e saj engjėllore, qė fal mirėsi pėrherė…



M. Koēiu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:23 pm

Kristo Stoja
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:58 pm

S’jam komuniste dhe ky nuk mund tė quhet faj...

VEPRIMTARIA
POLITIKE E MUSINE KOKALARIT



Emri - Musine
Atėsia - Reshat
Nėna - Hanushe
Mbiemri - Hoxha, Kokalari, njihet vetėm Kokalari
Lindur - 10 shkurt 1917
Adana, Turqi.

Erdhi nė Gjirokastėr nė vitin 1921.
Arsimin fillor dhe unik nė Gjirokastėr, shkolla “Liria”.
I mesėm: “Nėna Mbretėreshė” Tiranė.
U diplomua nė Romė pėr Letėrsi nė Fakultetin e Letėrsisė dhe tė Arteve tė Bukura 1941(Shkėlqyeshėm), me temė; “Naim Frashėri”.
Gjuhėt e huaja – turqisht, fėrngjisht, italisht.
Pseudonimi - “MUZA”.
Musine Kokalari ishte vajza simbol i femrės gjirokastrite, qė para trupit gjykues tha: “Unė s’jam fajtore. S’jam komuniste dhe ky s’ mund tė quhet faj. Ju fituat nė zgjedhje, por nė burg nuk duhet tė jem. Unė jam nxėnse e Sami Frashėrit”.
(AMR. Viti 1946. dos. 24, f. 6)
Shtėpia nė foton e paraqitur ėshtė shtėpia e babait tė Musinesė. Me kėtė rast dua tė theksoj se nė gazetėn “Shekulli”, nėntor 2007 ėshtė paraqitur njė shtėpi, e cila nuk ka lidhje me shtėpinė e Musinesė. Gjithashtu mendoj se kjo shtėpi duhet tė futet nė listėn
e monumenteve, tė riparohet dhe tė kthehet nė shtėpi muze.
Fisi i Kokalarajve ėshtė nga fiset me te vjetra te Gjrokastres. Ai shtrihet ne pjesen e siperme tė lagjes Palorto tė Gjirokastrės dhe ėshtė njė prej fiseve tė shumta gjirokastrite qė kanė nxjerre disa figura, midis tė cilėve spikat Sami Kokalari, i cili ka qėnė kryetar i bashkisė sė Gjirokastrės.
Gjirokastritėt flasin pėr dy Kokalaraj, tė cilėt konsiderohen; Kokalaraj tė vėrtet dhe Kokalaraj qė rjedhin prej nipit tė tyre, Isait. Isaj ishte djal i fisit tė Hoxhajve dhe u rrit nė dajo (Kokalaraj), sepse i vdiq i jati dhe pasardhėsit e tij morėn mbiemrin Kokalari.

Pema gjenealogjike e mėposhtme vėrteton faktin se Musine Kokalari dhe E. Hoxha ishin kushėrinj. Megjithatė, ai nuk kurseu as vėllezėrit e saj, as Musinen. Kjo skemė, qė i ka evidentuar Kokalarajt prej 15 brezash, ėshtė ndėrtuar prej Viktorit dhe profesorit tė nderuar Tajar Kokalarit.

Musineja njihet edhe si themeluesja e Partisė Social- Demokrate. Formimi i njė grupi politik, njė koalicioni demokratik, apo i partisė Social Demokrate, u shtrua publikisht prej Musines tri herė:
a) Nė shtėpinė e mėsueses Razie Hallulli, nė tė cilėn mblidheshin, Razia, Mefarete Frashėri, Musineja, Afėrdita Asllani, Afėrdita Gjokoreci dhe Nexhmije Hoxha. Ky grupim femrash intelektuale bėri tė mundur edhe nxjerrjen e njė reviste titulluar “Gruaja Shqiptare”.

Nexhmija kėrkonte drejtimin e grupit dhe zbatimin e urdhėrave tė saj, ndėrsa Musineja propozoi; “qė tė futemi nė FNĒL, jo si individe, por si grup, si Parti Social Demokrate, e cila “tė pėrfaqėsonte rrugėn e mesme qė tė lidhte me forcat e pakristalizuara”.

b) Musineja diskutoi me Skėnder Muēon, Selman Rizėn, Isuf Luzin pėr formimin e njė koalicioni demokratik. Ky koalicion do tė mbėshtetej tek “Dekalogu i Ballit”, me qėllim qė tė formohej dhe funksiononte normalisht Partia Social Demokrate e Shqipėrisė.

c) Pėr arritjen e njė traktati me Ballin Kombėtar, Musineja bisedoi me Hasan Dostin njė prej figurave qendrore tė Ballit Kombėtar nė atė periudhė, i cili siē shkruan Musineja; “nuk pranoi nėnshkrimin e njė traktati bilateral pėr njohjen e PSD”.

Mė 6 nėntor 1943 nė njė shtėpi nė rrugėn e Elbasanit, u formua PSD, ku moren pjesė 60 vete, pėrfaqėsues tė bindjeve tė ndryshme. Skėnder Muēo foli pėr situatėn, luftėn qė bėhej nė rrethin e Vlorės; pėr bashkimin e popullit, pėr pėrpjekjet pėr t’u marė vesh me Frontin, si dhe pėr formimin e Partisė Social Demokrtate. Musineja lexoi programin. Partia miratoi edhe organin e saj “Zėri i Lirisė”, gazete e cila u botua nė gjashtė numra.

Pas Luftės sė Dytė Botėro-re, mė 6 nėntor tė vitit 1945, u themelua nė Tiranė, grupimi i parė opozitar antikomunist “Bashkimi Demokratik Shqiptar”, njė aleancė e Partisė Socialdemokrate, kryesuar nga Musine Kokalari, me Frontin e Rezistencės, drejtuar nga Sami Qeribashi dhe me Grupin Monarkist, tė drejtuar nga Qenam Dibra. Ky grupim, sipas ideve tė saj, do tė ishte ilegal dhe do tė luftonte me mjete demokratike pėr njė Shqipėri ndryshe.

Musineja ėshtė hartuesja e memorandumit te paraqitur aleatėve pas Luftės sė Dytė Botėrore. Ajo shkruan: “Unė pata vetėm njė rast tė flisja me oficerin anglez Palmir.
Ideja e takimit, pėr tė kėrkuar njė ndihmė morale nga aleatėt, pėr tė ndėrhyrė
tek qeveria qė tė shtynte votat dhe tė merrnin pjesė edhe parti tė tjera
”.
Pasi i dorėzoi “njė notė” siē e quan Musineja, ajo i tha: “Ne jemi njė koalicion demokratik dhe duam qė nė zgjedhje tė marrin pjesė shumė parti”.

Musineja ishte jo vetėm shkrimtarja e parė shqiptare, por edhe njė filozofe e kohėve moderrne dhe intelektuale guximtare. Disa prej ideve tė saj filozofike janė:

*“Njerėzit brumosen nga mjedisi dhe kaliten nga rrethanat”.
*“Pushteti mė i rėndėsishėm i njeriut tė matur ėshtė zotėrimi i vetvetes”.
* Pėr jetėn e saj; “Dua tė jetoj tė mos shkoj pėrpara atyre qė e krijuan gjendjen tragjike tė vendit tim, i cili ka hyrė nė njė gjendje tė ndėrlikuar, tė ēuditshme dhe tė
mjegullt”.

Pėr meritat e saj atdhetare, intelektuale, luftėtare e radhėve tė para kundėr komunizmit, ajo ėshtė dekuruar disa herė:




Nga Presidenti i Republikės, z. Sali Berisha; “Martire e Demokracisė”,
Tiranė, mė 22 prill 1993.

Nga Kėshilli bashkiak i Gjirokastrės: “Nderi i Gjirokastrės”, ceremonia pėr
dhėnien e kėij titulli u zhvillua, mė 14 shkurt 2000 nė Gjirokastėr.

Nga Presidenti Z. Bamir Topi, mė 22 shkurt 2008, pas vdekjes u dekorua me titullin “Nderi i Kombit”

Kėtė shkrim modest po e mbyll me fjalėt: Pėr vlerat, veprėn, punėn, sakrificėn, idealin dhe amanetin e Musines edhe Hėna ėshtė dėshmitare.

Sa herė ta shohim, do tė na shfaqet portreti i brishte i saj, para tė cilit, ēdo shqiptar duhet tė rrėfehet dhe tė betohet se do tė jetė vazhdues i atyre vlerave intelektuale e atdhetare, i atij ideali demokratik, pėr tė cilin Musineja u sakrifikua.

Pėr Musine Kokalarin janė interesuar disa personalitete tė huaja. Nė 5 tetor tė vitit 2009 shtėpinė e Musines e vizitoi ambasadori amerikan.






Fjalė tė urta nga treva tė ndryshme tė vendit

Balta mė e ėmbėl se mjalta.

(Gjirokastėr)

Bijė vendi–pik er-gjendi.
(Berat)

Atdheu e nėna nuk harrohen.
(Tropojė)


Arma tė mbron kreun, arma tė mbron Atdheun.
(Kosovė)



Buk e hi e nė shtėpi.
(Pėrmet)



Dashuria e bashkimi i
mėmėdhetarėve bie dashurinė e mėmėdheut (Jug)


Ec e bridh ngado, po shtėpinė mos e harro!
(Kuē-Vlorė)


Gjuha ruhet atje ku shkruhet
(Korēė)


Kahdo shkova e kahdo treta, ma mirė se nė shtėpi kurrkund s’gjeta, (Kosovė)

Tė ligut bėji udhė.
(Jug)


Rri shtrembėr e fol drejt.

Me miqtė ha e pi e tregti mos ban.

Mania e kundėrshtimit e shkatėrron kėshillėn e mirė.

Nuk ėshtė e sinqertė miqėsia e mikut qė tė ka zili.

E shumta e mangėsive nė gjykim shkaktohet nga lakmia.

Qetėsia ngjall nderim dhe krijon dinjitet.

Drejtėsia tė shton numrin e miqve e tė shokėve.

Bujaria tė rrit pozicionin dhe prestigjin.

Shėrbimi ndaj njerėzve e mposht kundėrshtarin.

Vetpėrmbajtja ndaj njė tjetri tė shton miqtė qė tė dalin nė krah.


Bėhu partner me njeriun e suksesshėm, se ai di sekretet e suksesit.



Arvanitasit

Arvanitėt, kjo pjesė e gjakut tonė larguar nga toka amė nėpėr mugėtirat historike drejt jugut dhe vendosur pėrjetėsisht aty, pothuaj nėpėr tėrė territoret greke, pėrbėjnė padyshim njė pjesė tė patjetėrsueshme tė historisė sė kombit tonė. Ata kurrsesi nuk mund tė neglizhohen. Pa biografinė e tyre historia e kombit tonė do ishte e cunguar. Harresa ndaj gjakut tė shprishur ėshtė nė ēdo rast njė faj i rėndė ndaj memuarit arbėror – shqiptar.
Arvanitėt, kjo farė e ashpėr dhe krenare, e cila pėrllogaritet tė jetė rretjh 3 milion nė shte-tin e sotėm grek, “vazhdon tė mbijetojė dhe tė bėjė historinė si njė pjesė vitale e kėtij vendi, mes stuhive tė asimilimit dhe ruaj-tjes sė origjinės. Pėrpara kėtij emėr,
historia dhe kultura e tė cilit bart mė shumė anė tė errėta se tė ndriēuara, ēdo studiuesi i lindin pyetjet: “Si u gjend tėrė kjo masė e madhe e popullsisė sonė nė kėto vise?; “Kur u nis dhe u vendos aty?”; “Nė ē’kushte e pėr ē’arsye
ndodhi ky emigrim?”; “Si u pri-tėn nga vendasit emigrantėt?”; “Ē’ngjau me ta nė rrjedhėn e shekujve?” Dhe ajo qė ka rėndėsi tė veēantė pėr t’u mėsuar ėshtė: si, vallė, ajo u shpėtoi rrebesheve tė kohės dhe i rezistoi asimilimit?

Popujt me kulturė tė zhvi lluar edhe nėn pushtimet e ashpra e tė gjata ushtarake kanė mbijetuar. Edhe populli grek, megjithė pushtimin e gjatė romak, mbijetoi, nuk u asimilua, nuk u latinizua. Nė tė kundėrt thuhet qė: “Greqia u pushtua ushtarakisht nga Roma, por vetė kjo e fundit u pushtua kulturalisht nga Greqia.” Brenda kėtij vendi
me njė histori tė pėrndritur, me njė kulturė tė stėrlashtė, infiltroi kjo masė e madhe shqiptarėsh qė, megjithė rrebe-shin e shekujve, ēuditėrisht nuk u asimilua. Nė tė kundėrt, ajo jetoi dhe jeton krenare me emrin e njohur nga vendasit: “arvanitas”.

Hulumtimet e deritanishme evidentojnė pėrmes njė sėrė dokumentesh se emigrimet e shqiptarėve nga trojet e tyre drejt Jugut zėnė fill nė shekujt XIII – XIV dhe nė raste tė veēanta e tė shkėputura, prania e shqiptarėve nė territoret greke haste edhe nė shekullin XII.
Po ē’pėrfaqėsonte atdheu i kėtyre emigrantėve nė kohėn e zbritjeve tė tyre? Nė ē’stad zhvillimi ekonomik ndodhej Arbri? Cilat ishin nivelet kulturore tė kėsaj popullsie? Cili ishte formimi kombėtar? Ē’tipare, tradita, zakone, elemente tė karakterit ishin ngjizur te kjo popullsi? A dallohej ajo nga popujt e tjerė fqinjė ballkanikė dhe mė gjėrė?
Arvanitėt, siē kemi pėrmendur edhe mė parė, janė futur gradualisht dhe nė mėnyrė tė natyrshme nė jetėn greke, duke u bėrė pjesė e saj, bile njė pjesė vitale e kėtij vendi. Shifra zyrtare tė sakta pėr numrin e tyre asnjėherė nuk janė dhėnė apo publikuar. Nuk e kemi fjalėn pėr atė pjesė qė ėshtė ndėrfutur pėrmes lidhjeve martesore tė hershme,
tė asimiliuar e tė vendosur nė qendra urbane dhe qė paraqet vėshtirėsi nė
indentifikik. Kėto fenomene ja-nė tė natyrshme dhe tė pranueshme, tek e fundit shumė rrėnjė tė vitalitetit tė popujve lidhen pikėrisht me kėto fenomene. Por nėse flasim pėr shifra, nė kėtė ēėshtje mungojnė dhe ato qė do tė evidenconin atė masė, e cila ėshtė vendosur nė njėsi administrative unike, nėpėr fshatra, krahina, apo zona tė tėra bashkė dhe pranė njėra–tjetrės, vetėm nga arvanitė.

Shpesh konsiderohet dhe vlerėsohet si numėr i pėrafėrt i saj shifra prej rreth tre milion e mė tepėr. Tė vetmet shifra tė grumbulluara nga periudha e emigrimeve tė mėdha nė shek XIV llogariten nė 150.000 vetė. Por kjo ėshtė vetėm mbledhja e thjeshtė e atyre qė zbritėn dhe gjenden tė evidencuara nė dokumentet historike. Po sa dokumente tė
tjera ende nuk njohim?Mė tej akoma, sa emigrantė tė tjerė kanė mbetur pa u evidencuar nė letrat e kohės dhe kancelerive? Nė shumė ra-ste dhe nė mjaft vende tė Greqisė mesjetare gjenden vendbanime shqiptare dhe popullsi shqiptare qė nuk gjendet se kur dhe sa kanė zbritur nė Jug dhe sa patėn zbritur jashtė vendbanimeve qė dokumentet historike zbėrthejnė ēėshtjen.

Porse duhen marrė nė konsideratė dhe logjika qė ky numėr nuk ėshtė i vogėl, vetėm pėr shek XIV, kur principatat (shtetet) nuk kishin popullsi asnjėherė mė tė madhe se sa dhjeteramijshe dhe kur vetė Greqia mesjetare kish pak principata, ku futej ajo e Moresė, Atikė – Boetisė, Thesalia dhe… E…. Nė kėtė zonė tė kufizuar numri minimum prej 150.000 ishte tepėr i rėndėsishėm. E shtrirė dhe e shumėfishuar nė shekuj deri sot
demografėt e vlerėsojnė “mjaft tė madhe”. Njė pjesė e kėsaj popullsie me kalimin e shekujve dhe kryesisht dy shekujt e fundit, mbas konsolidimit tė strukturave shtetėrore ėshtė shpėrndarė dhe asimiliuar, njė pjesė tjetėr e saj ėshtė nė kėtė proces dhe nė vorbullat e asimilimit, ndėrsa masa mė e madhe e vendosur nė krahina e zona larg qendrave urbane vazhdon tė ruajė gjuhėn e tė parėve tė saj.

Studiues grekė tė kėsaj ēėshtjeje thonė: “Aq tė shumtė janė arvanitėt nė Greqi, sa ēdo gur qė do tė lėvizė, qė poshtė tij, do tė fliste shqip.”
Ata janė shtrirė, punojnė, krijojnė dhe jetojnė nė tėrė qelizat e organizmit tė kėtij vendi. E megjithatė tė veēantėn e tyre e dallon edhe sot nė botėn greke. Si nė tė kaluarėn edhe tani arvanitėt nuk i shikon tė ushtrojnė apo tė merren shumė me tregti.
Kryesisht ajo pjesė qė banon nė fshat apo qyteza tė vogla merret me punė bujqėsie apo blegtorie. Ndėr profesionet mė tė preferuara pėr tė janė ato ku lipsen tiparet e qėndrueshmėrisė, forcės sė karakterit etj. Tė shumtė janė ata qė shėrbejnė nė aviacion, nė ushtri dhe njė numėr jo i vogėl ėshtė pėrpunuar me kohė koncepti se “arvaniti ėshtė njeri i drejtė.”
Nė kohėt moderne, nga gjiri i kėsaj popullsie, kanė dalė personalitetet me emėr nė jetėn dhe fushat e artit, kulturės, politikės etj. Ndėr ta renditen njė numėr i madh poetėsh: aktorė, kėngėtarė, piktorė etj.
“Nga njerėzit mė tė njohur tė
letrave greke (arvanite) janė Aleksandėr Pali – pseudonimi i tij ishte Lekė Arvaniti., - Sotir Skipi, Vasil Rota, Kakėrdhiu, Vretakua, Bogri, Cifori, Mateshi, Thisbi, etj.

Me origjinė arvanite ėshtė edhe Gjizi i madh dhe shqiptimi i vėrtetė i mbiemrit tė tij ėshtė Gjiza…
(Gjiza ėshtė ndoshta piktori mė i madh i rilindjes greke tė shekullit tė kaluar – (shėn ynė) Arvanit ėshtė dhe piktori tjetėr i madh Dhoksaraj.” Kontributi i tyre veē nė kėto fusha shtrihet edhe nė ndėrtimtari, njė aspekt ky tepėr interesant dhe fare i pastudiuar deri mė sot. Nė Shqipėrinė e Jugut dhe tė Veriut. Pėr mjaft objekte tė tjera qė
ruhen si monumente apo objekte me vlera arkitektonike, si kulla, objekte kulti,
ura tė harkuara etj. Edhe sot thuhet apo ekzistojnė dokumente qė janė ndėrtuar nga mjeshtėr shqiptarė apo arvanitė. Ėshtė e pamundur tė renditen kėtu arvanitėt e tjerė, personalitete tė vėrtetė tė fushave tė shken-cės, politikės moderne etj. Kjo do tė ishte vėrtet njė ndėrmarrje e madhe dhe tepėr e vėshtirė.

Duke e parė me realizėm dhe me objektivitet historinė e mesjetės dhe atė moderne tė Greqisė, ēdokush do gjente dhe konkludonte natyrshėm se ajo ėshtė pazgjidhshmėrisht e pleksur nė ēdo ind tė saj e qelizė me elementin vitalarvanitėt. Kjo nuk i mohon aspak vlerat dhe pasurinė e madhe tė popullit dhe botės greke.
Pėrkundrazi, ajo shpalos e rrit mė tej vlerat e kėtij populli bujar, mikpritės dhe me kulturė. Krah pėr krah njėri–tjetrit elementi vendas dhe ai i ardhur bėnė historinė e sė kaluarės, bėjnė tė sotmen dhe do tė bėjnė tė ardhmen.
(Shkėputur nga libri
“ARVANITASIT” i IRAKLI KOĒOLLARIT)




Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:58 pm

Baladė pė Bilbilenjtė


Nga Dino Ēiēo









“Ngrehu, o Bilbil, tė hedh litarė!”


“Prit, Vezir, tė pi cigarė,


se nuk jam ēanak me dhallė,


po jam bilbili me pallė!”





“Prit, vezir, tė krihem pak,


se e kam dhe pėr merak!


Prit tė dredh kėta mustak!





Prit, vezir, halldup i Konjės,


tė hedh shishen e kolonjės!





Prit, vezir, mė sill dyaren,


tė dėgjojnė ato male!


Tė binden, se s’kemi halle.


Prit, vezir, tė sos njė valle!


Prit, vezir, kėngės t’ia nis,


tė mbajnė iso tė shtėpisė.


Nėnat lule tė Labėrisė.





Prit, vezir, mė jep barot,


qė ta kem nė atė botė,


se s’e jap xhanin dot!





Prit, qė sharkun ta bėj palė,


se nė mal e kam njė djalė.


Ai hakun do ma marrė.





“Prit, vezir, kėtė llabane,


tė ma nisni nė stane,


se mbron djemtė nė tufane.





Prit, vezir, mė sill pak vaj,


qė armėt gati t’i mbaj,


do t’ia nisim paskėtaj.





Prit, vezir, flamurė sille.


Qė nė gjunjė atij t’i bie,


shqipja shqipes i ka hije!





Trembėdhjetė bilbilenjtė


vanė nė litare vetė.


Shqipja nga flamuri foli:


“Hej, Janinė, t’u ēmend Gjoli!”


Rrapi i rėndė degė – degė


u vesh krejt nga rrufetė.


Buzėgaz tė trembėdhjetė.





(Marrė nga vėllimi poetik


“Eci nė dhimbjen time”, 2000)








Tri poezi nga Jorgo S. TELO





SHQIPĖRI,
DHIMBJE E BALLKANIT!






Prej mjerimit – buzėēarė;


Shpirtgremisur – robėrie…


Ikėn… dy… mijėvjeēarė


Dimėrorė – fund e krye…





Njėzet shekuj dot s’tė grinė.


Dymijė plagė – gulē vullkani.


Me gjak, shkruar historinė,


Shqipėri, dhimbje e Ballkanit!





1999











FAJET
E HISTORISĖ






Shqiponja pret t’i ketė tė dy krahėt.


Dy “kokėt” sikur s’bien nė njė mendje…


Terren dhe rast kėrkojnė djajtė,


Pėrditė t’ia shkurtojnė pendėt.


Dhe turret Shqiponja fluturim.


Pėrgjakur pėr liri – gjysma e saj.


Kėlthet, pėrgjėrohet pėr bashkim;


Tė ndreqi historia goxha faj.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 12:59 pm




LIRIA





Liria:


Ėndėrr e trėndafiluar.


Liria:


Pranverė e nusėruar.


Liria:


Heshtje e arratisur.


Liria:


Trishtim i gremisur…


Liria:


Xixėllimė e syrit.


Liria


Qiell i qeshur i
prillit.












Fjalė tė urta





Barku ėshtė
vėllai i detit (Lurė – Dibėr)



Borxhi me borxh
nuk lahet (Tropojė)



Fli pa darkė e
zgjohu pa borxh. (Jug)



Ja tė gjetura,
ja tė mbetura. (JUG)



Kush pi
veresie, dehet dy herė.(Pėrmet)



Mė mirė njė
hasėm e me mend, se pesė miq e pa mend. (Pėrmet)



Mik tė ri gjen
kudo, tė vjetrin mos e harro. (Vlorė)



Deti njihet nė
valė e burri nė fjalė. (Lukovė – Sarandė)



Fjala qė del nga goja
s’kthehet prapa. (Arbėreshėt e Italisė)



Kalin e njeh
barra, burrin e njeh fjala.



Bejko Birēe,
more djalė./ kallzove mė tė dy anė./ (Kurvelesh)



Bota ėshtė pėr
gjithė botė, vetėm fati ėshtė pėr trimat. (JUG).



Nė bėftė hair kalė
– sherri, unė kalė – shamata. (Dardhė Korēė)



Ha pak e rri nė
prag. (jug)



Edhe ngushtė nė
qenēė, kokėn mbaje lart. (jug)



I buti, i
humbti.(jug)



Jeton bleta nė
majė tė malit, jeton dhe miza nė bisht tė kalit. (Korēė)



S’mbahet
shpirti me faleminderes. (Veri)



Bijė vendi,
pikė ergjėndi. (JUG)



Gjuha e
njerėzit janė tapi e vendit. (JUG)



Fjalė vendi,
baltė ergjėndi. (Lunxhėri)



Mbi gjithė
botėn ėshtė mbreti, pėrmbi mbretin ėshtė shėndeti.






Adresa e
Gazetės



“UDHĖT E
KOMBIT””









Marenglen Koēiu


Qenrda e Pazarit


Gjirokastėr, Albania


E-Mail:
lzhkqarkgjr@yahoo.com



Telefon: 068
543 8888









Shtypur nė
shtypshkronjėn “MILOSAO” Sarandė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 1:01 pm

Udhėt e Kombit Nr. 3 i botimit, Mars 2010

Botuar nėn kujdesin e LZHK, Qarku Gjirokastėr
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 1:03 pm

Editorial





HARROJMĖ KOMBIN
DHE DUAM POLITIKĖN PĖRĒARĖSE...!!!






Ka ardhur koha…tė ndryshojmė politikėn nė
Shqipėri, tė shohim realitetin me larg-pamėsi. Jemi tė fundit me “murin e
Berli-nit” tė padukshėm dhe kjo kėrkon ndryshimin e politikės nė Shqipėri, duke
larguar nga pushteti pinjollėt e ish-diktaturės dhe tė rritet mė tepėr
kontrolli i partisė mbi institucionet pėr t’ia kthyer ato Demokracisė dhe
qytetarėt, tė cilėve u pėrkasin dhe duhet t’u shėrbejnė.



Harrojmė kombin
dhe duam politikėn pėrēa-rėse…!



Erdhi dita qė
votėn e zgjedhėsve dhe vullnetin e tyre tė mos e shpėrdorojmė e tė mos bėhet pazar
pėr interesa politike dhe ekonomike tė klaneve qė kontrollojnė sot ēdo gjė…



Erdhi ora qė tė
themi tė vėrtetėn, edhe kur kjo e vėrtetė ėshtė e hidhur… Sot vendi kalon
varfėrinė eklektorale qė ne vetė i kemi dhėnė mundėsi dhe e dimė…



Duhet tė arrijmė
nė njė stad tė tillė qė shqiptarėt tė votojnė tė qetė e tė lire, qė vullneti i
tyre politik tė mos deformohet si nga fenomeni i Dushkut…



Lypset tė kemi njė
sistem drejtėsie tė pavarur nga partitė, ku qytetarėt tė kenė garanci pėr tė
drejtat e tyre kushtetuese mė thelbėsore nė vend, siē ėshtė prona. Le t’i jepet
fund njėherė e mirė, me ligj dhe zbatim njerėzor tė tij. Le tė gjejmė rrugė ose
paketė ligjore, ku tė shprehen tė drejtat e plota dhe tė pa-tjetėrsueshme tė
pronave tė ligjshme, duke marrė nė konsideratė skema qė kapin zgjidhje
dhe nėpėrmjet investimeve edhe djersėn e qytetarėve tė thjeshtė.



Sot ne jemi nė
NATO dhe nė prag tė lėvizjes sė lirė nė BE dhe nė Botė, ndaj na duhet qė kėto
qė themi tė jenė tė jenė nė tė mirėn tonė, tė fėmijėve tanė e tė gjithė
shqiptarėve nė vend e jashtė vendit.



Alternativa jonė
politike do tė ēmohet nė qytetin tonė, nė Qarkun tonė e nė krejt vendin.



Duhet t’u japim
shans shqiptarėve pėr fillimin e njė rruge tė re, pėr tė eliminuar
bipolarizimin qė ka dėmtuar kaq shumė Shqipėrinė nė kėto 20 vitet e fundit…




LZHK, QARKU GJIROKASTĖR






“Te Kalaja mbi kala”





(Thėnie e S. Berishės pėr shtėpinė e Topullaraj)





Shkojmė nė shtėpinė e zotit Hadėr Topulli
dhe bisedojmė shtruar me tė. Tema e bise-dės u bė situata e sotme shqiptare,
prona nė Shqipėri, Gjirokastėr dje dhe sot; situata me fqinjėt tanė tė jugut
dhe perspektiva e kėtij qyteti tė gurtė.



Ai reagon: “Eh,
prona! Asnjė parti nuk ėshtė e interesuar qė tė hape rru-gė pėr
pronėn…Je-mi shumė tė inte-resuar, por e kemi humbur besimin. Shoh e
dėgjoj gjithmonė legalizimin e atyre qė na e kanė rrėmbyer pronėn. Shumė
pronarė, si dhe unė, disponojmė dokumente tė kohės sė Zogut, me saktėsi tė
plotė. Do t’ju tregoj 202 tapi….”



Ndėrkohė e
vėshtroj me dhimbje dhe emocion.



Ai mė tregon
tapitė e trashėguara nga gjyshi dhe babai i tij, kur sot vetė zoti Hadėr ėshtė
nė moshėn 80- vjeēare. Mė ēudit shkresa e ta-pisė, me vulė tė njomė e tė thatė
dhe letra duket sikur ėshtė bėrė sot, me njė ngjyrė qė tregon vitet,
vje-tėrsinė dhe fuqinė e saj. Ėshtė me njė shkrim qė tė lė mbresė.



Njė statisitikė e
ēuditshme, ku spikat stema e mbretėrisė shqiptare, shka-ba dykrenare dhe
mandati i aktpronėsisė sė vjetėr, me saktėsi e korrektesė tė plo-tė.



Po
ēuditemi me kėtė ar-kiv tė pasur e tepėr tė saktė tė z. Topulli. Ėshtė e
pabe-sueshme pse shteti nuk i arshivon, pėr tė treguar forcėn e tij. “Kėtu, mė
thotė zoti Hadėri, ndalojmė pėr pronėn. Vėshtirė ta marrim. Mė e sigurt ėshtė
vdekja, se sa kthimi i pronės. Tek jeni ulur ju sot, kanė ardhur dhe janė ulur
qeveritarė, depu-tetė, edhe vetė zoti Krye-ministėr. Ja, shiko dhe fo-tografitė
e dala me ta. Kam shumė kujtime tė bukura, por jam nė pritje tė shumė tė
mirave. Mė kujtohet fjala e Krye-ministrit Berisha, kur u shpreh: “Kėtu qen-ka
kala mbi kala…”



Dhe nga
dritarja vėshtronte gjithe qy-tetin e Gjirokastrės.



Gjirokastritėt e
ka-nė ruajtur me fanati-zėm tokėn e bukės. I gjithė qyteti nga kėto fusha
furnizohej.



Nė rrėzė tė
kod-rave nė Topullaraj i-shin vetėm katėr konakė, pėr tė kursyer tokėn e bukės.



Ndėr pronarėt mė
tė mėdhenj po pėrmend: topullarajt, sherifajt, karagjozėt, le-ngajt etj.



Nė Gjirokastėr 80%
ish-



in pronarė, kurse tė tjerėt ishin nė kurbet
si zanatēij dhe punėtorė me mėditje.



Ju sot i shikoni
nga larg kėto prona, sidomos shtė-pitė, por t’i shihnit mė mi-rė, do gjykonit
se sa nikoqirė e tė pastėr kanė qenė gjirokastritėt…



Po
kėshtu edhe tė rre-gullt dhe nė harmoni, da-shuri e respekt pėr njėri–tjetrin…



Sa mbaj mend unė,
njė hasmėri ishte nė qytet: Boēo Kalua me Karagjozėt.



Me fenė shkonim
shumė mirė. Lidheshin krushqi brenda popullatės dhe harmonia i-shte e madhe.



Zoti Hadėr na flet
edhe pėr situatėn me fqinjėt:



-Shoh qė popujt
janė larg politikės. Kemi shkuar shumė mirė me ta; kuroheshim atje e bėnim
tregti reciprokisht. Mė 1913 (pa pėrmendur Hormovėn), nė luftėn italo–greke,
grekėt nė qytet u sollėn shumė mirė, ishin korrektė. Italia bombardonte, se mendonte,
qė ne i kishim grekėrit nė-pėr shtėpitė tona…”






ĒĖSHTJA ĒAME:Dimension tepėr
i dhimbshėm i tragjedisė kombėtare shqiptare






Marrė nga libri i Moikom
Zeqos



“Rexhep Qosja dhe
ēėshtja kombėtare shqiptare






Ngjarjet dhe faktet historike nė vetvete e
ruajnė pafundėsisht autonominė e tyre. Nuk mund tė shlyhen. Ato pėrbėjnė
materjen e paasgjė-sueshme tė kujtesės komb-ėtare, kujtesė e cila ka tė bėjė me
dinjitetin, lirinė dhe individualitetin tonė nė shekuj. Nė kėtė kuptim ėshtė
krejtėsisht e drejtė tė pėr-kujtojmė nė kalendar 27 qershorin 1944 si Ditėn e
Gjenocidit tė shqiptarėve tė Ēamėrisė nga shovinizmi grek dhe tė ngrihet njė
memorial nė Konispol.



Ēėshtja ēame ėshtė
njė dimension tepėr i dhimbshėm i tragjedisė kombėtare shqiptare.



Ēamėrit, njė
popullsi e stėrlashtė shqiptare nga mė fisnikėt, nga mė tė talentuarit, nga mė
tė persekutuarit e kombit tonė dhe padyshim tė krejt Ballkanit, me njė folklor
tė pazakontė e mahnitės dhe vitalitet tė dalluar.



I janė nėnshtruar
disa herė gjenocideve. Po gjenocidi qė filloi mė 27 qershor 1944, ku u zhdukėn
703 burra, si dhe zhvillimi i masakrės nė Pargė, mė 28 gusht 1944, ku u zhdukėn
200 vetė, nė Filat dhe nė Vanar, ku e pėsuan edhe qindra tė tjerė tė pafajshėm,
shpėrngulja me dhunė nga trojet e tyre etj. janė kryevepra infernale e bandave
shoviniste tė gjeneralit Napoleon Zerva, janė mė saktė njė Natė e Shėn
Bartolemeut pėr shqiptarėt. Ky genocid ishte dhe spastrimi i parė etnik nė
pėrfundim tė Luftės sė Dytė Botėrore nė Europė.



“Ballkani , ka
shkruar njė shkrimtar i yni, ka prodhuar dhe prodhon histori mė shumė se sa
ėshtė nė gjendje tė konsumojė.”



Gjenocidet burojnė nga njė irracionalitet i
errėt, ēlirimi nga kompleksi i gjenocidit ėshtė njė dlirėsim ėshtė afirmim dhe
afirmim dhe triumf i popujve. Kjo ėshtė e padiskutueshme. Kjo ėshtė perspektiva
e politikave tona, ėshtė europianizim i Ballkanit nė atė masė dhe cilėsi
emancipimi njerėzor dhe politik, qė njė Ballkan pa problem ėshtė kusht dhe njė
i Europe tė Bashkuar dhe pa kufinj, e njė qytetėrimi tė ri.



Populli shqiptar nuk vuan nga kompleksi i
gjenocidit kjo ėshtė njė pasuri shpirtėrore e tij.



A nuk ishte Shqipėria e vetmja nė Europė qė
nė njė moment historik tepėr delikat i hapi kufinjtė dhe priti partizanėt
grekė? I shpėtoi nga masakra, i mjekoi, i ushqeu, shembull ky i njė humanizmi
tė madh?



Principet e larta tė humanizmit janė mė
superiorė dhe tė plotfuqishėm se primitiviteti i shovinizmave tė ndryshėm, qė
janė edhe njė rrezik potencial dhe real pėr njė deformim tė historisė moderne
ballkanike. Pėr ne, shqiptarėt, principet e humanizmit janė thelbi i
demokracisė, i lirisė, i kulturės.



Shqipėria ėshtė vendi i miqėsive tė vėrteta
dhe tė forta ndaj popujve, veēanėrisht ndaj fqinjėve tanė tė stėrmotshėm. Ky
mesazh ėshtė afatgjatė dhe strategjik nė tė gjitha kohėrat dhe situatat, kjo
sidomos pėr popullin grek, i cili ka ndihmuar dhe ndihmon shqiptarėt, siē kanė
bėrė dhe shqiptarėt dhe pikėrisht nė kėto lidhje tė fuqishme pozitive
shembullore qėndron dhe ec e ardhmja e marrėdhėnieve tona, progresi dhe
emancipimi i tyre.






Tiranė, mė 29 qershor
1994



(Shkėputur nga libri
“Rexhep Qosja dhe ēėshtja kombėtare shqiptare”)






Bisedė me shekullorin
Skėnder Bėrzani






Kėto ditė u njohėm me njė burrė qė po i
afrohet sheku-llit. Pėr ta takuar e pėr tė biseduar me tė, u bė shkak kryetari
i komunės “Asim Zeneli”, Ylli Muho, burrė i menēur dhe i qėndrueshėm si lisi.
Ai di histori dhe ėshtė mjeshtėr i fjalės sė artė.



E lamė vrapin tek
xha Skėnder Bėrzani nga fsha-ti Bubės i Pėrmetit.



Na priti
miqėsisht, na pėrqafoi fort dhe na afroi mirėsi e dashuri. Ai nuk e pėrdor
shkopin, por e bėn rrugėn “Arshi Lengo” –Gjirokastėr me kėmbė. Jo se s’ka
makinė nė shtė-pi, por se do qė ta mbajė trupin nė formė.



Ka tetė fėmijė.
Familja e tij e madhe rregjistron plot 99 vetė. Qė tė gjithė nėpėr shkolla,
nėpėr pu-nėra. Jetojnė edhe kėtu edhe nė Greqi, Itali e Amerikė. Qė tė gjithė
jetojnė tė lumtur e nė harmoni e herė pas here pyesin dhe i “raportojnė” babait
dhe gjyshit sheku-llor, Skėnder Bėrzanit



Ai, jo se ėshtė
keq pėr lekė, se merr pension tė mirė. Por kėnaqet dhe i duket sikur rinohet
kur e kujtojnė djemtė e vajzat, nipėrit e mbesat me ndonjė lek. Se nė fund tė
fundit njeriu ka nevojė pėr dashuri dhe respekt. Dhe kėto, me sa pamė, xha
Skėnderit nuk i mungojnė.



“Babai im ka qenė
nė Amerikė, - tregon sheku-llori. – Shtėpinė e kemi pasur nė Bubės. Mirėpo
shtėpinė tonė dhe gjithė fshatin na e kanė djegur dy herė austrohungarezėt dhe
njė herė greku. Greku u ka bėrė tortura njerėzve, duke i varur kokėposhtė nėpėr
pemė e duke u vėnė tymin. Isha djalė i ri atėherė. Nė kohėn e Zogut kam qenė
e-dhe xhandar gjashtė mu-aj.



Veiz Sevrani ishte
de-putet. Ai e donte shumė babanė tim, sepse ishte nacionalist. Mbase dhe kjo
ka ndikuar qė unė tė punėsohesha, kur mori qeverinė Zogu. Atėherė Shqipėria
ishte e vogėl, vetėm 850 mijė banorė. S’kishte flamur qė ta ngri-nte.



Si familje
nacionaliste qė ishim, e kishte babai njė flamur nė shtėpi dhe atė ia dhamė
Zogut, tė cilin e ngriti nė Durrės. Flamuri s’ishte mė yni, por i tė gjithė
Shqipėrisė. Ai valėvitej dhe ne ndienim mė shumė ecjen e Shqipėrisė, me
vėshtrimin te ligjet e forta, duke u bėrė mė tė qėndrueshėm nė bindjet tona…’



Xha Skėnderi
vazh-don: “Mbreti pyeti dajon tim: “Si do bėjmė?” (Se vendi ishte shumė i
varfėr). Dajua ia ktheu: “Jugorėt janė punėtorė, shqipėria e mesme – po kėshtu…
Kurse veriorėt ti i njeh vetė…”



Nga ky kuvend doli
se pėr tė gjithė jugun Zogu lejoi emigracionin; pėr Shqipėrinė e mesme ndėrtoi
mullinj bloje me naftė, qė tė bluanin drithin. Kurse pėr male-sorėt lejoi
shitblerjen e armėve…, tė cilat, duke i bėrė tė ligjshme, arriti qė tė
pakėsoheshin hasmėritė. Me ligj u bė qė kush vriste, vritej nga shteti. Kjo u
bė pėr tė mbyllur hasmėritė…



… Ishim tė varfėr.
Shisnim tokėn, pėr tė marrė bukėn pėr fėmijėt. Kam punuar nė fushėn e sportit
pranė hotel “DAJTI”.



Nė vitin 1943 me
njė brigadė xheniere italiane kam punuar nė Pallatin e Brigadave.
Lodheshim dhe, qė tė mos na shihnin italianėt, fshiheshim nėpėr dhomat e
shumta.



Kam punuar dhe nė
fabrikėn e zhavorrit nė lumin Erzen me njė pronar italian.



Pastaj tėrė jetėn
e kalova nė fshatin Bubės tė PĖRMETIT, ku jam marrė me blegtori. Ku dhe u bėra
me fėmijė shumė.



Dashuria pėr
blegtorinė bėri qė tek unė tė shtohej gjėja e gjallė shumė, si mizat nė lis.



Aty gjeta qetėsinė
shpirtėrore dhe bollėkun nė familje. Edhe mė pas unė ushqimet i kam ma-rrė me
thes. Mė kishte shtėpia. Mua nuk mė mu-ngonte asgjė, se kam qe-nė i zoti i
punės.



Nė regjimin
komunist na kanė luftuar shumė… Dhe pse? Sepse kisha vjehrrin kulak,
Nazif Bu-bėsin. E ē’nuk tė bėnin atėherė? Ē’sistem ogurzi! ē’regjim!?! Gjeta
nuse pėr djemtė dhe miqėsitė pri-sheshin e nuk shkonin de-ri nė fund, se “ishin
nipė-rit e kulakut, Nazif Bubė-sit….”



Kujton xha
Skėnderi kohėn e Zogut dhe mė pas kujton shtėpitė e dje-gura, qė i mbuluan me
mushama; kujton torturat nga grekėrit, regjimin komunist, qė kėtė familje nuk e
la tė ngrinte kokė kurrė, por e ndau nga njerėzit, nga miqtė e mi-qėsitė.



Demokracia e gjeti
shekullorin Skėnder Bu-bėsi nė “ARSHI Lengo” tė Gjirokastrės. Kėtu djem-tė i
kanė bėrė shtėpitė me kate.



Atyre u gėzon
zemra, se kanė njohur edhe shumė shokė e miq nga Gjirokastra. Edhe ai do shumė,
por edhe ata e kanė nė shpirt.



Qė nė kohėn e
Zogut e ka dashur demokracinė. Por nuk kėnaqet me kėta politikanė, tė cilėt nuk
i karakterizon afrimi, vėlla-zėrimi, por secili shpalos mendjen e huqet e
veta… Shqipėria i do tė mbli-dhen bashkė e tė kuvendojnė pėr
Shqipėrinė…






M. KOĒIU





Intervistė


Me arkitektin Jorgo


Xuhano





PYETJE: “Zoti Jorgo,
ju si arki-tekt prej 20 vitesh nė Gjirokastėr pėr muzetė. Kini goxha pėrvojė
edhe nė fushėn e restaurimit tė monumentteve tė kulturės nė njė hapėsirė tė
madhe kohore. Ē’mund tė themi?






PERGJIGJE: Gjer nė vitin
1991 – 1992 shteti ishte i inte-resuar pėr ruajtjen e tyre, ku njė rol tė madh
kanė luajtur dhe kreditė 20–vjeēare qė je-peshin pėr restaurimin e mo-numenteve
qė ishin banesa private. Rregullat ishin tė forta.



Deri nė vitin 2000 nuk ka pa-sur asnjė investim
pėr mbroj-tjen dhe restaurimin e tyre, gjė qė ju e shikoni vetė…



Mbas vitit 2000
deri nė 2003-shin shteti i ka kthyer sy-tė edhe nga monumentet e kulturės pėr
restaurimin e tyre.



Fondi i parė prej
njė milion dollarėsh, fondi i dytė prej 190 million lekėsh dhe tjetri me 200
milionė lekė, kanė sjellė ndryshim: Pazari, Angonatėt, Hani i Stavros, Grigor
Kikino,



Tė gjitha kėto
investime tė mos ju duken tė mėdha. Qy-teti i gurtė ka nevojė pėr investime mė
tė mėdha, por kryesorja ėshtė se tė gjitha investimet qė janė bėrė duhet tė
jetėzohen, sepse kėshtu rrojmė mė shumė dhe sjellim mirėqenie pėr kėtė qytet
historik.



Investimi ėshtė
ēelėsi dhe duhet tė zbatohet ligji pėr banesat private, tė cilat janė shpallur
monument kulture tė kategorisė sė parė dhe tė dy-tė…



Do tė ishte
me interes dhėnia e kredive 20-vjeēare me interes “zero” dhe
pėrqi-ndje 60 me 40 ose 70 me 30.



Kjo ėshtė njė zgjidhje, por duke
bashkėpunuar shteti me bankėn.






Vujatjet e
fshatit



me shtėpi mbi
samar






Kryetari i Shoqatės sė tė Pėr-ndjekurve
politikė nė fshatin “Andon Poēi” na tregon se nė kėtė fshat 75 % e kėtij
komuniteti janė tė pėrndjekur politikė. Fiset mė tė mėdha janė: Zharkallinjtė,
Bashajt dhe Niēajt.



Janė dėnuar 5 vetė
dhe njėri ėshtė pushkatuar. Disa kanė vdekur nėpėr burgjet e Diktaturės. Ka dhe
nga ata, tė cilėt janė varrosur me buldozerė. Ata rrėfejnė pėr kalvarin e
vuajtjeve e tė dėnimeve tė rėnda nė kėtė fshat. Sistemi komunist nuk i la tė
bėnin jetėn si tė tjerėt, tė ishin tė lirė e tė mendonin jetėn ndryshe.



Shumė nga ky fshat
kanė ikur nė emigrim, por ka dhe nga ata qė janė kthyer dhe kanė nisur biznesin
e vet. Pjesa mė e madhe e kėtij fshati janė nga djepi i kulturės, Voskopoja.
Kėtu jetojnė nė miqėsi e nė harmoni gjithė pjsėtarėt e komunitetit.



Njerėzit nė
demokraci i janė shtruar punės. Mė tė preferuar kanė pasur pėrherė blegtorinė.
Kurse tani ku nuk i gjen vllehėt! Ata janė deri avokatė, gjyqtarė, mėsues,
drejtorė. Ata janė tė djathtė dhe nuk shkėputen dot nga bindjet e tyre, sepse
nga forcat e tjera politike janė zhgėnjyer.



Nga ky fshat ka
dalė dhe poeti Manol Basho, i cili ecte pas deleve dhe shkruante poezi
tėrė jetėn. Duhet thėnė se ai sistem nuk e vlerėsonte si poet, se ishte i
persekutuar. Ka dhe tė tjerė njerėz tė penės, si: Spi-ro Fuqi e Taqo Zharkalli.



Zhaku tregon se
kur u lind nė vitin 1965, nuk qau, siē qajnė tė gjithė fėmijėt, E megjithatė
nuk iu thanė lotėt gjithė jetėn, se ishte i ofenduar dhe i pėrbuzur nga tė
tjerė, sepse ishte i dėnuar politik me gjithė familjen. Andonpoēasit kanė
vuajtur shumė si endacakė pas deleve, siē thonė vet ata. Edhe shtėpinė e kishin
mbi samar tė mushkės, sepse shtegtonin pėrherė gjatė stinėve tė vitit…



S. SOVJANI


S. SOVJANI





Nė Dropull ka pasur “shtet-rrethim” nė si-stemin
komunist. Ishin lidhur me zinxhirė shpresat dhe ėndrrat e kė-tyre njerėzve qė
banonin kėtu. Persekutimet, vuajtjet, kalvarin e madh tė dėnimeve, nė Dropull i
provuan shumė, por djaloshi goriciot Pavlli Koēo Qendro, ishte mė fatkeqi. Ai
martir mbeti dhe pa varr.



Kėrkuam nė
Gjirokastėr e nė Dropull dhe nuk mėsu-am dot se ku ishte varrosur Pavlli.
Kėrkimet tona i shtri-mė mė larg. Nė Degėn e Punėve tė Brendshme nė Korēė na
pritėn mirė pėr hallin qė ne kishim. Pėr-mbysja kishte ndodhur dhe ndihej era e
ndryshimit. Ish-te prilli i vitit 1992. Nėna ime ishte mjaft e shqetė-suar.
Shtrėngonte herė pas here duart, tė cilat i dridhe-shin dhe pyeste me ankth: “A
do ta gjejmė, vallė? Nuk mundet tė mos ketė asnjė letėr ku tė jetė shkruar
vendndodhja e varrit. Tė paktėn tė ketė njė varr pėr ta qarė. Nuk na lanė as ta
qanim, kur e pushkatuan, se ishte “ARMIK”. E kam ama-net nga nėna e vėllai…”



Dėnesat e saj po
mė preknin pa masė dhe mua qė mundohesha ta mbaja veten para saj. Nė
rregjistrat e Degės sė Punėve tė Brendshme tė Korēės nuk figuronte asgjė.
Gjithēka e zhdukur pa lėnė gjurmė.



Edhe nė Ministrinė
e Brendshme vajtėm, por mė kot. Misteri as qė mendohej tė zgjidhej ndonjėherė
nė mes tė atyre shkresurinave tė zverdhura nga koha. Ishte varrosur gjithēka
pėr tė mos u zbardhur kurrė.



***


Mė 14 prill tė
vitit 1949 plumbat do tė prisnin nė mes jetėn e 23-vjeēarit nga Gorica e
Dropullit, Pavlli Koēo Qendro. E pyetėn pėr fjalėn e fundit para togės sė
pushkatimit. Ai, me fytyrė tė mpirė nga tmerri, me gjy-smė zėri, tha: “Amanet
nė-nėn, se e desha shumė!”. Pa e mbaruar fjalėn, njė batare plumbash i
pėrshkoi kraharorin. Edhe skuadra e pu-shkatimit pėrbėhej nga sho-kėt e
tij tė batalionit, me tė cilėt kryente shėrbimin ushtarak nė Ersekė.



Nuk i morėn vetėm
je-tėn. Ai nuk duhej tė kishte as varr.



Kėto hollėsi i
mėsuam nga shoku i tij i ushtrisė, Dhimitėr Barka nga Zervati.



Taqi Barka na tregon: “Na ngrinin shpesh
natėn tė fshi-nim parrullat qė shkruhesh-in kundėr regjimit tė Enver Hoxhės,
pasi ato nuk duhej tė shihnin dritėn e diellit. E pushkatuan Pavllin, e
pushkatuan pa faj. Ia morėn jetėn dhe nuk i lanė as fotografitė pėr t’u ēmallur
tė afėrmit.



Kur erdhi lajmi
pėr vrasjen e Pavllit, nėna e tij nė Goricė, nuk e besoi. Kėtė lajm ogurzi e
solli Ollga Thano, kryetarja e kėshillit tė Goricės, Vasillua nuk e afronte
gjėmėn. Ollga, me postin e kryetares, I tha se ēdo gjė ėshtė e vėrtetė dhe duke
e kėrcėnuar vazhdoi: “Mos guxoni ta qani, se ish-te armik i popullit. Po e
qa-tė, do t’ju internojmė tė gji-thėve.” Nėnė Vasillos i ra tė fikėt dhe, kur u
pėrmend, fi-lloi tė qante nė katoq me dėnesė e jo me zė tė lartė, se e
dėgjonin.



E kėrkuam Pavlin,
por mė kot, varrin nuk ia gje-tėm.



Ilir Gjini











Gjirokastra dhe figurat
e saj




















Libri
monografik–shkencor i doktor Shyqyri Hysit flet pėr njė nga figurat mė tė
shquara tė patriotizmit dhe politikės shqiptare: Rauf Fico, i cili mbush 129
vjet nga lindja e vet.



Mė e rėndėsishme
se kaq na duket jo pse flitet pėr njė shqiptar tė madh, pėr njė gjirokastrit tė
madh, siē qe Rauf Ficua, por pėr mėnyrėn se si ėshtė trajtuar. Autori nuk ka
asnjė ngarkesė ideologjike qė tė anashkalojė apo tė harrojė pjesė nga
aktiviteti i kėtij patrioti.
Autori muk merr si tė mirėqenė ēdo deklaratė pa pasur vėrtetimin
disabu-rimor. Ky ė-shtė seriozitet shkencor.



Historia bėhet
vetėm njė herė. Kėtė e thonė tė gji-thė, ashtu siē edhe thonė: por
shkruhet qindra dhe mijėra herė. Dhe kjo e dyta ėshtė aq e rrezikshme, se u jep
tė drejtėn pseudoshken-cėtarėve historianė dhe shu-mė mė tepėr
politikanėve, qė tė deformojnė tė vėrte-tat historike e tė harrojnė apo tė
baltosin figura vėrtet tė mėdha, qė kanė qenė protagonistėt kryesorė pėr kombin
dhe pėr ngjarje qė kanė vendosur pėr tė ardh-men e kombit, janė gjendur nė
udhėkryq dhe s’kanė hezituar aspak pėr tė sakri-fikuar pasuri e deri nė
sakri-ficėn sublime…



Historianė tė
vjetėr e tė rinj, por dhe shumė stu-dentė qė studiojnė nė fakul-tetin
histori–gjeografi, do tė mbrojnė tema pėr tituj shkencorė, tė shkruajnė
monografi, duke mbrojtur diploma e do tė hartojnė tema kursi pėr patriotė tė
shquar gjirokastritė e pėr ngjarje qė ose janė “harru-ar” ose janė shtrembėruar
me qėllim nga individė apo struktura. Dhe Gjirokastra ka shumė intelektualė
studi-ues.



Duke qenė metropol
i Shqipėrisė sė poshtme, ajo lidhte dy krahinat mė vitale tė Shqipėrisė, atė tė
Labė-risė dhe atė tė Ēamėrisė. Kėto nuk janė lidhje zako-nore, por janė lidhje
gjuhė-sore, lidhje historike…






Patriotėt
gjirokastritė kanė qenė nė krye tė ēdo lėvizjeje, pėr tė mbrojtur e pėr tė
fituar lirinė. Njė kėngė e vjetėr qė ėshtė kėnduar dhe qė kėndohet:






“Kurvelesh e gegėri,


Ē’u mblodhėn nė Ergjėri”….








i takon Lidhjes sė Prizrenit, ku ishte dhe
vetė Avdyl Frashėri. Kush ishin pėrfaqėsuesit e kėtij takimi nga Gjirokastra
dhe zonat pėrreth? Asgjė nuk ėshtė shkruar. Shumė patriotė janė harruar fare e
shumė prej tyre patėn edhe njė fund tragjik. Ėshtė i njohur guvernatori i
Azerbaxhanit, Abaz Bej Gjirokastra, qė i takon fillimit tė shekullit XIX. Ai
ishte njė pronar i madh dhe i fali shumė dyqane Vakėfit, si dhe vendin dhe
ndėrtesėn e Prefekturės. Kafen e gjuetarėve ia fali Teqesė sė Zallit, qė e ka
edhe sot pronė tė saj. Kėnga popullore e Dalton :






“Ta ngjiti
Moska, ta ngjiti,



Abaz BEJ
GJIROKASTRITI.”



Ndėrsa i biri,
Mehmet bej gjirokastriti, vdekur mė 1864, ka qenė diplomat i njohur dhe i
rėndėsishėm i Perandorisė OS-MANE.



Nė aktvitetet
patriotike qė nė fillim tė viteve ’30 tė sheku-llit XIX del Kristofor Dilo.
Edhe mė herėt kemi patriotė gjirokastritė edhe nga Pėrmeti, Tepelena. Libohova,
Delvina, Konispoli etj. qė kanė njė aktivitet tė ngjeshur patriotik.



Rilindja si
lėvizje e madhe kombėtare u pėrqafua dhe u bėnė gjirokastritėt protagonist.Bie
nė sy qė shumė pėrfaqėsues tė Gjirokastrės, tė cilėt pėrfaqėsonin metropolin e
Shqipėrisė sė poshtme, u lanė nė harresė, si Azis Efendi Xheko, Elmaz Efendi
Boci, Veli Efendi Harxhi (Veli Hashorva)Mufit bej Libohova, Jani Papadhopulli,
Syrja Vlora, Mit’hat Frashėri, Veli Kėlcyra, Femi Efendiu, Kristo Meksi,
Aristidh Ruēi nga Sheperi i Zagorisė, Veli Ruzhdia, Jakup Margellėēi. Azis
Antonati, Rexhep Demi dhe Avni Delvina.



Ēfarė patrioti ishte Azis Efendi Xheko? Qė
kur u arrestua nė Janinė, populli i Gjirokastrės mblodhi 300 napolona florin
dhe pagoi lirimin e tij, pa cenuar aspak aktivitetin e heronjve Bajo e Ēerēiz
Topulli; ėshtė e domosdoshme tė themi se mnė Gjirokastėr vepronin aktivistė dhe
ēeta tė tjera si ēeta e Hasan Xhikut dhe e Dino Ēiēos.



Shumė burra gjirokastritė kishin rrėmbyer
armėt pėr Pavarėsinė, si Aqif Karagjozi, Safet Selfo e Muzo Selfo, Rezmi
Karalli e Safet Karalli, Rezmi Kadare, Ferik Ēami, Turabi Mezini e Avni Mezini,
Selfo Ēoēoli etj, etj.



Familjet e mėdha kanė qenė nė vetvete
vatrat patriotike, ku edukoheshin patriotė e luftėtarė pėr atdheun, pa lėnė
mėnjanė aktivizimin e tyre. Lidhjet e tyre (gjaku e krushqie) janė vėrtetė
proverbiale. Familje si: omaratėt, Selfatėt, Ēiēajt, hashorvatėt,
kokalarajt,mezinatėt, xhangajt, shtinatėt, haskajt etj etj, pa ulur madhėshtinė
e familjeve tė tjera, nxorėn patriot tė shquar dhe heronj. Jo mė pak tė
shquar qenė patriot tė tjerė si Bame Mezini, ai qė ngriti flamurin nė
Prefekturė mė 1912; ndėrsa Hasan Xhiku e ngriti mė 4 dhjetor nė kala, kur u
largua batalioni turk, si Abedin Tushe, Agush Shtino, Hasan Babaēo, Bido
Sherifi etj.



Duhet tė jesh atdhetar i vėrtetė, qė pėr
lirinė e vendit tė humbasėsh pasuri kolosale si Myfit Bej Libohova qė i la t’ia
konfiskonte Perandoria turke, nėse nuk hiqte dorė nga idetė e tij pėr
pavarėsinė e Shqipėrisė.



Nė atė kohė ai ishte edhe deputet nė
Parlamentin turk sė bashku me Ismail bej Vlorėn dhe Hasan bej Prishtinėn. Myfit
bej Libohova fali truallin dhe ndėrtesėn ku ėshtė gjimnazi sot dhe dha dhe 5000
napolonė flori. Figurė tjetėr e rritur nė Gjirokastėr ishte dhe Javer bej
Hrushiti, biri i gruas nga Ēerkezia tė Maliq Pashė Libohovės, xhaxhai i Mufit
Beut. Kur motra e tij nė fillim rtė vitit 1913 (lufta ballkanike) qė ishte
gruaja e Sulltan Hamitit, e thirri tė shkonte nė Stamboll, ai u pėrgjigj: “Edhe
sulltan tė mė bėjnė, nuk e ndėrroj me Gjirokastrėn time.” Ky patriot i
madh nė vitin 1944 liroi nga burgu i Shkodrės 300 nxėnėsit e
gjimnazit qė do tė shkonin nė kampet e pėrqendrimit nė Gjermani, duke vėnė nė
rrezik veten familjen, u pushkatua nė vitin 1945 nė grupin e parė prej 17
vetėsh, ku ishte edhe Bahri Omari, kunati i Enver Hoxhės. Coptimi i trojeve
shqiptare nuk mund tė kalonte pa kundėrshtinė e patriotėve gjirokastritė.
Mirėpo asgjė nuk ėshtė shkruar pėr Komitetin Kryengritės tė Vasjarit. Labėria
nuk mund tė heshtėte.



Dihet lufta e 5 puseve, lufta kundėr
andartėve grekė nė Cepo.



Hasan Xhiku shkruante: “Mora urdhėr nga
Ismail Qemali tė shkoja nė Gjirokastėr dhe tė takoja ēetėn e Ēerēiz Topullit,
tė Dino Ēiēos e tė Selam Salarisė dhe nga Tepelena shkuam dhe luftuam nė
Cepo.



Kryetar i Komitetit Kryengritės nė Cepo
ishte Dino Ēiēo. Ky vetėm pėr luftėn e Vlorės, si anėtar i Komisionit tė
Beunit, u dekorua me njė medalje.



Pėr ēėshtjet kombėtare njė ndihmesė tė
madhe ka dhėnė ortodoksia, si Papapano Ēuēi klerik, i ati i
patriotit tjetėr, ” mėsuesit tė popullit”, Thoma Papapano Ēuēi. Gjirokastra ka
nxjerrė pashallarė ortodoksė ose siē e thėrrisnin Pasha kauri i Pazarit tė
vjetėr dhe Pasha Kauri i lagjes Gjobeg.



Nuk duhen harruar kurrsesi figurat
atdhetare tė Gjirokastrės dhe as ngjarjet historike qė kanė ndodhur nėpėr vite
e shekuj.







Dino ĒIĒO






Thėnie


&


pikėpamje





Arti i tė jetuarit ėshtė mė shumė mundje se
sa vallėzim.






Njė keqbėrės shpesh ėshtė ai njeri, i cili
ka lėnė diēka pa bėrė dhe jo ai qė ka bėrė diēka.






Virtyti ėshtė burim nga ku buron nderi.





Lumturia ėshtė ndėr-mjetėsja midis ēasteve
tė palumtura.






Nėse i bėni njerėzit tė mendojnė se janė
duke menduar, ata do t’ju duan, nėsi i bėni tė mendojnė me tė vėrtetė, ata
dot’ju urrejnė.






Ndershmėria ėshtė diēka e mirė, por nuk
ė-shtė dobiprurėse pėr zo-tėruesin, nėse nuk mba-het nėn kontroll.






Njerėzit e sukseshėm janė ata qė sajojnė
gjėra qė venė nė punė pjesėn tjetėr tė botės.






Poetėt e paformuar i-mitojnė, tė pjekurit
vje-dhin.






Ai qė do tė qeverisė tė tjerėt, sė pari
duhet tė jetė zot i vetes.






Njerėzit u kėrkojnė t'i kritikoni, por ata
duan ve-tėm lėvdata.






A e dini se bashkėbi-sedimi ėshtė njė nga
kė-naqėsitė mė tė mėdha nė jetė? Por edhe ai ka nevo-jė pėr prehje.






Njė grua mund tė falė njė burrė pėr dėmin
qė ai bėn, por ajo kurrė nuk ia fal atij sakrificėn qė ai bėn pėr tė mirėn e
saj.






Depresioni ėshtė pa-aftėsia pėr tė ndėrtuar
njė tė ardhme.






Nė demokraci njė pa-rti gjithmonė dėfton
ener-gjitė e saj kryesore nė pėrpjekjen pėr tė provu-ar se partia tjetėr ėshtė
e pazonja tė pėrparojė dhe zakonisht tė dyja ia dalin dhe kanė tė drejtė.






Karikatura ėshtė e vėrteta e vrazhdėt.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 2:00 pm

Prill 2010
Nr.4



Gjirokastra nė syrin e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar


Si njė forcė e djathtė dhe patjetėr njė e djathtė e qendrės, sheh se nė Qarkun tonė, e domosdo dhe nė qytetin e gurtė, ėshtė shumė e vėshtirė tė bėsh politikė.
Rryma anonime tė bllokojnė ēdo gjė, pse jo edhe ajrin, qė e jep Zoti. Qė tė mos
zgjatem, po flas konkretisht pėr zonat, politikėn dhe njerėzit e pandryshuar prej afro njėzet vitesh…

Kanė humbur ose kanė fituar politikisht, nuk shqetėsohen, sepse i ba-shkon ekonomia
e tyre, qė nuk u prishet pėr asnjė rast. Ėshtė e vėshtirė tė bėsh politikė nė
Gjirokastėr, se gjėrat janė ndarė si kalldrėmet, me ngjyra tė shumėllojshme.

Ngelen me tri ngjyra, si sinonim nė tė gjitha fushat e jetės, tė dukshme dhe tė padukshme, qė janė pjesė e kėsaj jete…

E shikoj shumė tė nevojshme punėn nė bazė, po nė bazėn e vėrtetė. Sepse janė ca
individė, qė nuk kanė asgjė me moralin e tyre; mjafton tė rrinė nė karrige…(laj– thaj pėr njėzet vjet, prapė po ata janė…) Kjo pėrbėn njė ēudi: Tė paaftė, pa moral, servilė etj., dhe humbės nė ēdo situatė. Mirėpo ēudi ėshtė se kėta njerėz nuk humbasin ekonomikisht…Kjo ėshtė fatkeqėsia e popullit tė ndershėm tė qarkut tonė. Ne nuk jetojmė nė shekullin e tė paaftit, servilit.

Kjo mua mė duket njė politikė e gabuar dhe kushdo e di vetė…Ndaj u bėj thirrje klasave tė qarkut tim, qė bashkė me mua, tė dashur miq, punėtorė tė ndershėm, njerėz
tė varfėr, tė largohemi nga frika e unit dhe frika e interesit tė ngushtė, sepse nuk janė pėr ne shqiptarėt e kėtij shekulli, mbasi gjaku ynė ėshtė fisnik. Tė largojmė ndrydhjen, se ndryshe, ē’do t’u lėmė pasardhėsve tanė nė tė gjitha fushat e jetės?!..

E vėrteta ėshtė e hidhur, por le t’ua themi sot: Duhet tė luftojmė midis dy tė
djathtave e tė bėjmė luftė, pėr tė mbrojtur kombin dhe shqiptarėt, kudo qė janė. Tė luftojmė ekonomikisht qė strukturat e fushave tė jetės nesėr tė jenė mė tė mira.

Me ekspertė tė pėrgatitur, mundėsisht me strukturė dhe infrastrukturė bashkėkohore, duhen arritur objektivat. Ndryshe, kemi tė sigurt vdekjen tonė, nė tė gjitha sferat e jetės.
Gjirokastra e gurtė pa kalanė madhėshtore nuk kuptohet dot. Ashtu sikurse kalasė, edhe qytetit, njė emėr i mungonte. Kjo ishte historia. Faleminderit organizatorėve pa dallime aspak partiake. I fale-nderoj pėr cėshtjen kombėtare dhe i urojmė Gjirokastrės “Gėzuar memorialin e Gjin Zenebishtit”, vendosur nė qendrėn dhe nė zemrėn e Gjirokastrės.
Gėzojnė tė mėdhenj e tė vegjėl, sepse sot nuk flet mė Gjirokastra pėr Gjirokastrėn, por flasin shekujt pėr tė. Momenti historik i prerjes sė shiririt, ėshtė i mbushur me emocione. Shumė njerėz tė penės dhe historisė ndjenė njė peshė tė madhe. Dėgjoja njė plak tek thoshte: “Ta gėzoni, u vu guri tek vendi. Unė do iki, por ju prapė ta gėzoni!”
Gazetarė, me aparate fotografikė e kamera tė shumta, fokusojnė pamje nga kjo ceremoni madhėshtore, pėr tė pėrcjellė atmosferėn e gėzueshme tė kėsaj dite. Kryetari i bashkisė pėrshėndet dhe thotė: “Ta gėzojmė kėtė vepėr madhėshtore dhe nė tė ardhmen do t’ju bėjmė gjėra edhe mė tė bukura e me vlerė pėr Gjriokastrėn e gurtė. Premtimi i tij ėshtė se shtėpitė e gurta, ēatitė afėr e afėr, portat me harqe, rrugėt dhe kalldrėmet, qė Gjirokastra tė kthehet me historinė e saj njė qytet i rėndėsishėm pėr zhvillimin e turizmit, zhvillimin socialekonomik, njė zhvillim qė qyteti tė gėzojė tė gjitha mundėsitė pėr njė mjedis mė tė pastėr e mė tė shėndetshėm, pėr tė siguruar njė jetė mė tė mirė pėr tė gjithė.
M. KOĒIU





Kujtesė





Lidhjet e vjetra, tė afėrta e tė largėta sot kanė njė ligj qė qeveria e shteti i ka dekretuar.
Ndaj lėreni ligjin tė funksionojė.


Nepotizmi ėshtė sėmundje qė shkatėrron shtetin, madje shkatėrron arsimin, ekomominė, historinė, shkencėn, etj.

Ju lutemi, jo privatizim postesh, jo familjaritet nėpėr dikastere, nė universitete
e nė ēdo dikaster shtetėror, se kjo sėmundje na kthen mbrapsh nga ēdo rrugė e
mirė europiane dhe minimizon vlerat e kombit tonė.

Nga Redaksia





INTERVISTA JONĖ





“Gjirokastra e bukur”, nga projektet nė realizim

- Flet Vangjel Muēo, zėvendėskryetar i Bashkisė Gjirokastėr -


Zoti Zėvendėskryetar i Bashkisė, ku ka synuar puna e Bashkisė sė Gjirokastrės pėr ruajtjen dhe rikuperimin e vle-rave tė trashėgimisė sė kulturės sė ndėrtimit, si njė identitet kombėtar?


Puna jonė ėshtė pėrqendruar nė:
- Hartimin e programeve tė punės pėr forcimin e instrumenteve kontrolluese nė transformimet territoriale tė Gjirokastrės.
- Realizimin e fotogrametrisė dhe dokumenteve identifikues tė kėtyre vlerave.

- Nė hartimin e strategjisė sė zhvillimit social e ekonomik tė Gjirokastrės.
- Nė pėrgatitjen e dokumentacionit tė nevoj
shėm, pėr t’u pranuar nė listėn e trashėgimisė botėrore nga UNESCO.

- Nė pėrgatitjen e dokumentacionit pėr planin e rikuperimit tė qendrės historike.

- Nė bashkėpunim me qeverisjen qendrore pėr fillimin e financimeve, pėr tė realizuar rikuperimin dhe konservimin e objekteve nė qendrėn historike.
- Nė studimin mbi riskun sizmik tė qendrės historike.
- Nė realizimin e projektit “Gjirokastra e bukur” nė bashkėpunim me PNUD-in.
- Nė aplikimin e programeve pėr rikonstruksionin e infrastrukturės rrugore nė qendrėn historike, me fonde nga tė ardhurat lokale.

- Nė realizimin dhe pėrfundimin e projektit pėr administrimin dhe menaxhimin e tokės urbane, me bashkėfinancim tė Bankės Botėrore.






Me 101-vjeēarin Rusto Skėndi nga Lazarati

Personazh

Nuk ėshtė vėsh-tirė nė Lazarat tė takosh Rusto Skėndin. Jo vetėm se e njohin i madh dhe i vogėl, porse nuk rri mbyllur nė shtėpi.
Ai bėn shetitje me shokė dhe ulet nė ndonjė lokal, pėr tė pirė kafe apo pėr tė diskutuar pėr vuajtjet e hequra dhe pėrspektivėn…
E takojmė xha Ruston; na fton pėr kafe nė shtėpi, ku ne kėnaqemi, kur mėsojmė se ai ėshtė 101 vjeē dhe mbahet mirė. Kėtė aspekt e vėmė re, se nuk lajthit kollaj, por di ta mbajė mend vijimin e bisedės atje ku ėshtė kėputur rastėsisht. Ve-tėm nga njėri sy qahet, se nuk shikon me tė. Kurse tjetrin e ka si tė shqiponjės. Madje shikon e tė
njeh qė nga larg. Ėshtė njė tip qė tė afron nė bisedėn, ku historitė vijojnė
njera pas tjetrės.

Ėshtė njė burrė i gjatė dhe i pakėrrusur, edhe pse ka vuajtur shumė nė jetė. E mban veten tė hekurosur dhe festen e bardhė me antenė, sikur ta ketė pėrdorur tani. Ajo i shkon pėr bukuri.
Tentoj ta mbaj pėr krahu, kur ngjitim shkallėt e ulta tė shtėpisė njėkatshe. Mirėpo plaku nuk e do ndihmėn time. Ai gjer tani ka qėndruar si burrė dhe s’e ka mbajtur njeri pėr dore. I tillė dėshiron tė qėndrojė deri sa tė mbyllė sytė.
“Shkollėn fillore e bėra kėtu nė Lazarat, - thotė plaku. Kam bėrė dhe liceun dyvjeēar
Gjirokastėr, po nuk mund tė rrija vetėm me kaq, prandaj
ndaj mbarova dhe shkollėn ushtarake nė Durrės. Ishte viti 1943. Fillova edhe punė. Mė graduan rreshter tė xhandarmėrisė. Kur erdhi Italia mė pushuan nga puna.
U hodha me anėn e Ballit Kombėtar. Kam qenė edhe sekretar i Ballit nė Lazarat.
Nė vitin 1943 vajta me baba Rexhepin nė Shkodėr. Mė kėrkonin pėr tė mė arrestuar, se isha me Ballin. Mė arrestuan dhe mė dėnuan dhjetė vjet. Shtatė vite i bėra kokėrr mė kokėrr nėpėr kampet e pėrqendrimit deri nė vitin 1951. Dola nga burgu dhe u ktheva nė fshat. Vuajtjet e mia nuk morėn fund kėtu. Isha i persekutuar. Tė gjithė mė shikonin me sy tė keq si nė punė dhe nė shoqėri. Ah, sistemi! Ai sistem qė s’na la tė merrnim frymė lirisht… as tė thoshnim atė qė ndienim, tė ishim edhe ne si gjithė tė tjerėt.”
Xha Rustua edhe pse ka vuajtur shumė, ėshtė burgosur, persekutuar e dėnuar njė jetė tė tėrė… ėshtė bėrė edhe mė i fortė, si pėr t’i treguar sistemit, atyre qė donin ta mbanin nė “shtetrrethim” e ai tė mos ngrinte kurrė kokėn., qė unė ja tek jam, s’mė mposhtni dot, s’ma vrisni dot jetėn, shpresat dhe ėndrrat qė kam….”
Dhe xha Rustua vėrtet ka qenė dhe ėshtė kolosi si Matua te filmi “Njeriu me top”, i pamposhtur.
“Kur isha nė burg, familja ime ishte e varfėr, nė vuajtje e mjerim. Vuante pėr kafshatėn e bukės. Nuk mjaftonin kėto, por mė vdiq dhe njė vajzė shtatė vjeēe. Ah, qė nuk iu ndodha pranė!"
Xha Rustua vazhdon tė kujtojė vuajtjet e veta e tė djalit tė tij, Hetemit nė kooperativė. Luftoheshin nga sistemi ogurzi vetėm se ishin nacionalistė. Punonin nė punėra tė rėndomta e prapė jeta vazhdonte.
“Nuk na linin asnjėherė tė ngritnim kokėn neve si familje.”
Punonte xha Rustua dhe se duheshin rritur fėmijėt ashtu siē e kishin fatin…
Duke psherėtirė me ndjesinė e lehtėsimit ai shprehet: “ Po na mori tė keqen ai sistem.E kujtojmė pėr keq, sa herė e kujtojmė. Nuk ikėn kollaj fara e keqe jo. Tani jetojmė nė demokraci, tė cilėn e kemi pritur dhe e kemi ėndėrruar. Eh, ia lumsha syrin Sali Berishės qė di tė bėjė vetėm tė mira pėr ne, pėr vendin, pėr Kombin!”.
Xha Rustua tani jeton mirė dhe, kėshtu siē mbahet ai vėshtirė se do takohet ndonjėherė me vdekjen.Pleqėrinė ia lehtėsojnė mė shumė djali, Hetemi dhe vajzat me respektin e dashurinė pėr prindin dhe pėrkujdesjen.
Takohemi me xha Ruston me dėshirėn pėr t’u takuar e kuvenduar pėrsėri me tė nė fshatin LAZARAT. Xha Rustua bėn dhe kritika pėr demokracinė sot: “Akoma s’kanė vajtur gjėrat te vendi. E ē’tė them tjetėr? ĒĖSHTJA KOMBĖTARE KĖRKON PUNĖ. Kemi qenė si fshat tė dėnuar nga ai sistem. Ishim tė pėrbuzur. Kemi mbledhur bimė mal mė mal.Edhe shtėpitė me fitimet e luleve qė mblidhnim i kemi ndėrtuar. Ndjek situatat politike nė vend dhe PD nuk e heq nga goja. I vetmi President nė Shqipėri qė ka nderuar baba Rexhepin me titullin e lartė “Nderi i Kombit” ishte Berisha. E djathta le tė punojė me tė djathtėt pėr tė mirėn e vendit. Mė dhemb zemra, kur nuk venė punėt mirė… Nė 1943-shin, nė luftėn italo – greke kam qenė nė postkomandė. U bė njė sulm grek me italianėt nė Vithkuq. Zumė 11 robėr grekė. Kishim urdhėr tė mos i vrisnim… Ne shqiptarėt e shitėm pėr 20 aspra Shqipėrinė…Njė nga robrit grekė fliste: “E morėm Tepelenėn, e morėm Gjirokastrėn!...” Nuk i pushonte goja edhe pse ishte rob.

Xha Rustua ėshtė bektashi. “Jam fetar, bektashi qė nga qershori 1933, muhip me baba Selimin. Duhen netė dimri pėr t’i treguar tė gjitha… Kemi qenė si fshat tė dėnuar nė atė sistem; kemi qenė tė pėrbuzur. Na lanė pa shkollė, na lane nė harresė. “Ah, se harrova vėllanė! Ma kanė dėnuar me 101 vjet burg. Falė amnistisė bėri vetėm 15 vjet… Dėnimi mė i madh qė ka njohur Lazarati. Mė dhemb zemra kur nuk venė punėt mire. . Jemi 800 shtėpi e pesė mijė banorė. Ka shumė papunėsi. Jeta do punė…”

Dhe kujton vargjet:

“Teqeja nė zall tė zi/
Me mushit’ qė kishe ti,/
Tė kishte bota zili./
Asnjeri s’ta vuri zjarrė,
Por spiunė e tradhtarė../”

Shkėputemi e duke u pėrqafuar, plaku i moēėm flet: “U faleminderit qė mė erdhėt! Ardhshi pėrherė, se derėn ezemrėn time e kam gjithnjė hapur pėr ju.”
Tomorr SENA








Mbrėmja e Aperitivit italian...

Stina e madhe e aktiviteteve “Italia dhe Shqipėria 2010 – Dy popuj, njė Det, njė Miqėsi”, organizuar nga Ambasada Italiane nė Tiranė dhe nga Konsullata e Pėrgjithshme e Italisė nė Vlorė, ka pėr qėllim kryesor forcimin gjithnjė e mė
shumė tė lidhjeve tė bashkėpunimit dhe miqėsisė midis dy vendeve tona.


Nė Gjirokastėr aktivitetet kulturore janė duke u shumėfishuar nga viti nė vit,
falė impenjimit nė rritje tė Konsullatės sė Pėrgjithshme Italiane nė Vlorė dhe
tė Komitetit “Dante Alighieri” Gjirokastėr, si dhe bashkėpunimit tė madh tė
ofruar prej tė gjitha institucioneve tė Gjirokastrės. Mbi tė gjitha, falė
dėshirės sė qytetarėve gjirokastritė pėr tė pasur “mė shumė Itali” nė qytetin e tyre.

Kėngėt e Ēelentanos, Morandit, Modunjos, Mines, Nades, Nikola Di Barit, Albanos dhe tė shumė kėngėtarėve tė njohur italianė tė viteve ’70 u kujtuan dhe u kėnduan me nostalgji nga shumė intelektualė e qytetarė gjirokastritė, tė mbledhur nė ambientet e Bar “Kėrculla” mė 20 mars.

E bukura e asaj mbrėmjeje qe se ēdo gjė u improvizua natyrshėm dhe me shumė
pasion. Kujtimet e shumta rreth asaj muzike tė ndaluar pėr kohėn e diktaturės, por qė ndiqej me shumė passion… deri dhe aventura tė rrezikshme, e shtuan edhe
mė shumė bukurinė e asaj mbrėmjeje…!

Mbrėmja e Aperitivit Italian bėri tė ndihet nė qytetin e Gjirokastrės njė “fllad” alegrie dhe koloriti muzikor Italian, duke u pėrgatitur pėr evenimentet e ardhshme tė parashikuara pėr nė Gjirokastėr (Konferenca pėr arkeologjinė dhe Adrianopolis, njė tjetėr aperitiv Italian me nostalgjikėt e muzikės italiane.

E mbi tė gjitha Ekspozita Ndėrkombėtare prestigjioze e shpikjeve tė Leonardo
DA Vinēit, qė mendohet tė inagurohet mė 15 maj nė kalanė e qytetit.






Pėrmeti gdhihet me ēudinė e radhės


Zoti Widhers, Ambasador i SHBA nė Shqipėri, shkon mik nė qytetin e luleve.

Pranvera ka ardhur dhe ėshtė e pranishme kudo, por kėtij qyteti tė bukur ia shtoi edhe mė shumė pranverėn ardhja e z. Widhers. Ishte gėzim i madh e kėnaqėsi e pafund pėr pėrmetarėt, qė patėn midis tyre mikun nga larg.
Ishte njė ftesė e disa vajzave sportiste, qė detyroi zotin Widhersin tė vlerėsonte ftesėn, duke ndarė gėzimin e lumturinė me pėrmetarėt.
Pritje e shkėlqyer. U shpalosėn vlera, bujari, dashuri e mirėnjohje e madhe,
ashtu siē dinė tė presin pėrmetarėt. Tė gjitha vlerat njerėzore pėr njeriun e
madh qė pėrfaqėson demokracinė botėrore.

Dhe Noli e lavdėronte mikpritjen pėrmetare: “Nėse do tė gjesh kuzhinėn sutra me
tė gjitha tė mirat, e gjen te pėrmetarėt”– thesksonte Ai.

Widhers u takua me spo-rtistet dhe me kryetarin e Bashkisė sė Pėrmetit. Festė.
Gjithėsecili ndihej i lumtur. Zoti Widhers preku e njohu nga afėr njerėzit e
mirė e bujarė tė Pėrmetit, rrugėt, shkollat, lulet e bukura, pėr tė cilat ky
qytet ka traditė. Kryetari i bashkisė, mes emocioneve tė shumta, pėrshėndeste
dhe ndihej i lumtur nga ardhja e zotit Ambasador i vendit tė madh, qė i jep vendit tonė mbėshtetje tė madhe nė rrugėn e demokracisė.

Ky takim do tė mbetet njė kujtim i rrallė pėr pėrmetarėt, por edhe pėr ne si media, qė pėrjetuam ardhjen e Widhers nė qytetin jugor. Ai u njoh me vlerat historike e kulturore dhe u impresionua. Ne pėrshkruam pak nga emocionet e shumta qė pėrjetuam nė Pėrmet atė ditė.

Marenglen KOĒIU

















Kujtesė e respekt njerėzve tė Luftės

Hodo Lico,
Kryetar i organizatės sė dėshmorėve tė rrethit Gjirokastėr na flet pėr aktivitetet qė bėhen, por ngrė dhe ndonjė problem, qė e ngacmon e nuk e lė rehat.


“Demokracia,-thotė ai,- na ka sjellė tė mira dhe ato janė tė pranishme kudo, por vlerat e luftės Nacionalēlirimtare pse tė mos vlerėsohen e tė njihen si kudo nė botė?”

Kėshtu ngre shqetėsimin e ligjshėm Hodua. Janė pri-shur simbolet e luftės, si lapidari nė fshatin Taroninė, apo lapidari i “Heroit tė Popullit” Muzafer Asqeri. Edhe varrezat e dėshmorėve nuk janė vlerėsuar sa duhet. Ato janė dėmtuar dhe askush nuk e ēan kokėn pėr riparimin e tyre. Ajo ėshtė kulturė, nderim e respekt pėr tė rėnėt, pėr dėshmorėt qė u flijuan pėr kėtė tokė.

Por edhe pėr ata qė u pushkatuan nga okupatorėt nė Gėrhot, akoma s’ėshtė menduar qė tė kenė varrezat e tyre. Jemi drejtuar nė organet e pushtetit dhe problemi qė na shqetėson ende nuk po vihet nė udhėn e zgjidhjes. Duhet bėrė njė seleksionim pėr tė vėrtetėn e ndodhur, qė tė mos ketė nga ata qė s’e meritojnė kėtė status.

Tė vlerėsohen dėshmorėt, tė vlerėsohet Lufta Nacionalēlirimtare. Edhe ne si pensionistė, kemi vėshtirėsi ekonomike. Pėrse tė mos kemi shėrbim ekstra nė
arsim, shėndetėsi etj.? Pra, tė shikohemi mė mirė mga ana ekonomike. Veteranėt, njerėzit i duan dhe i respektojnė, se kanė luftuar e punuar e pse tė mos kenė vlerėsimin e duhur?

Kristo Stoja


Aeroporti i Gjirokastrės


Ne Shqiperi transporti civil i brendshem ajror e ka origjinen e tij me 04.09.1924, kur Keshilli i Ministrave vendosi te pranoje kontraten me z. Otto Llambermohol,
perfaqesues i shoqerise “Adria–Aero-Llojd” dhe te autorizohej Ministria e
Puneve Botore qe te provokonte daljen e nje projektligji per vendosjen e trafikut te aviacionit civil ne linjat Tirane-Shkoder-Durres-Berat-Vlore-Gjirokaster. Me vone u lidhen Korēa, Kukesi dhe Peshkopia..

Linja ajrore Tirane-Gjiroka-ster-Tirane u inagurua ne 11 gusht 1929 dhe ishte operative, vetem ne kushte kohe opti-male. Ne kete periudhe veshtiresia kryesore paraqitej ne gje-tjen e ekuipazhit qe do te kry-ente sherbimin.
Fillimisht ka operuar nje ekuipazh i reduktu-ar gjerman dhe me pas nje
italian.

Ne keto kushte filloi transporti i pasagjereve dhe i pos-tes, duke perdorur dy ose tre aeroplane te lehte te tipit “AlbatrosE” dhe “AlbatrosG” me tre vende
secili.
Ne vitin 1932 u abrogua marreveshja me gjermanet dhe iu dha koncensioni per sherbimin ajror civil shoqerise italiane “Ala–Littoria”, me te cilen
Qeveria Mbreterore Shqiptare lidh kontrate per koncen-sion ekskluziv. Ne kete periudhe nis edhe ndertimi i aero-portit te Gjirokastres.

Ne vitet ‘30-‘40 ky aeroport ka patur nje funksion te dyfishte, ate civil dhe ushtarak. Gjate viteve te luftes ketu u vendosen rreth 30 aeroplane transporti, bombardues, civile etj.

Ne kete periudhe per transportin civil operonte shoqeria italiane “Ala Littoria” qe perdorte per transportin e pasagjereve aeroplane te tipit “Breda 44”.
Linjat kryesore te kesaj periudhe, qe kishin si stacion aeroportin e Gjirokastres ishin: Tirane-Vlore-Gjirokaster-Tirane dhe Tirane-Korēe-Gjirokaster-Tirane.

Me Italine funksiononte linja Gjirokaster–Brindisi. Ky lloj transporti zgjati deri ne fund te Luftes se Dyte Boterore, pas se ciles, me futjen e Shqiperise ne kampin socialist, sherbimi civil ajror eshte nderprere dhe nuk eshte menduar me per riaktivizimin e ketij lloj transporti, si nje nevoje per zhvilli
min ekonomik e social te vendit. Aerodromet dhe fushat e aviacionit qe ekzistonin perdoreshin nga Ministria e Mbrojtjes per qellime ushtarake, per nevoja qeveritare dhe humanitare, si dhe per sperkatje ne bujqesi .
Ne kete periudhe ne te gjithe boten, duke perfshire dhe vendet afer Shqiperise,
sherbimi ajror njohu nje zhvillim te madh, duke arritur te perfshinte nje perqindje te transportit te pasagjereve, te barabarte me 7% dhe 25% te transportit tregtar dhe postar, ndersa ne Shqiperi ky lloj transporti ajror ishte teresisht i nderprere.



Aeroporti
i Gjirokastrės pas viteve ’90


Aeroporti i Gjirokastres ndodhet ne nje distance 0.8 km nga ana lindore e qytetit e 0.5 km nga rruga nacionale, shtrihet ne fu-shen e Gjirokastres, ne nje lartesi 190 m mbi nivelin e detit. Aero-porti perfshin nje siperfaqe komplekse, rreth 124 000 m2. Pista ka gjatesi 1250 m dhe gjeresi 10 m. Zona e parkimit eshte 300 m e gjate dhe 80 m e gjere, ndersa zona e sherbimit ka nje siperfaqe mbi 20.000 m2.

Vitet ’90 e gjejne aeroportin e Gjirokastres ne gjendje pune. Kjo, fale kujdesit dhe mirefunksionimit te tij ne vitet e meparshme, ku rregullat e forta ushtarake e mbajten ne kushte optimale. Ne keto vite aeroporti i Gjirokastres u perdor prej Ministrise se Mbrojtjtes, si dhe per rastet e emergjencave shendetsore, sherbime bujqesore dhe per autoritetet e ndryshme, qe vizituan Gjirokastren ne dite te mira dhe problematike.

Avionet e shoqerise amerikane MAF ne vitet ’90 perdoren kete aeroport ne
funksion te riaktivizimit te linjes ajrore Tirane–Gji-rokaster–Korce–Tirane, aktivitet ky qe na kujtoi vitet e shkuara, kur ky aeroport ka qene nje nga me te rendesishmit e Shqiperise.

Ne ditet e veshtira te vitit ’97 pista e ketij aeroporti u perdor nga helikoptere te shumte, vendas dhe te huaj. Mund te kujtojme se ketu u ulen me helikopter ish-Kryeministri Italian Romano Prodi, ishKancelari austriak Vranicki etj.

Me ngjarjet e vitit 1997 aeroporti i Gjirokastres pesoi nje shkaterrim total. Dolen nga funksioni te gjitha aparaturat dhe ambien-tet, si: pista, kulla e navigimit, stacioni meteorologjik, si dhe gjithe infrastruktura nqe e mbante ate ne pune.

Pas vitit ‘ 97, per arsye nga me te ndryshmet, ky aeroport u la ne braktisje te plote, edhe pse ai eshte akoma sot nen varesine e Ministrise se Mbrojtjes dhe konkretisht te Forcave Ajrore.

Pushteti vendor i Gjirokastres (Qarku dhe Bashkia) gjithmone
kane shprehur interesim per rehabilitimin dhe rivenien ne funksion te ketij
aeroporti. Ne funksion te kesaj jane organizuar shume takime me
drejtuesit e Ministrise se Mbrojtjes dhe Komandes se Forcave Ajrore, si dhe me
Drej-torine e Aviacionit Civil ne Tirane e me faktorin e huaj, ku vlen te
per-mendet ndihma e dhene nga DIE (Delegacioni Italian i Eksperteve) qe
ne vitin 2003 beri te mundur te realizoje Stacionin Mete-orologjik te
standarteve nderkombetare, si dhe te furnizoje ma-terialet per rrethimin e
aeroportit.

Ne 2002 Bashkia Gjirokaster, fale nje fondi modest, realizoi vendosjen e
shenjave kufizuese dhe pastrimin e pistes, riparimin e jashtem dhe lyerjen e
godines kryesore.

Pas ketyre nderhyrjeve Komanda e Forcave Ajrore e drejtuar nga Gjen. Astrit
Jaupi ve-ndosi ne ambjentet e aeroportit nje grup ushtaresh dhe ne funk-sion
te riaktivizimit te ketij aero-porti, organizoi ne vitin 2005 nje
stervitje rajonale me helikopteret e Regjimentit te Farkes.

Qarku i Gjirokastres ne vitin 2003, ne bashkepunim me spe-cialistet italiane te
VSP (Volontari Senior Profesionali) dhe te sho-qerise Tecno Engineering 2C ne
Rome, realizoi nje Studim Fizi-biliteti per kete Aeroport, i cili akoma ngelet
i pashfrytezueshem.

Vizita e paradisakoheve e nje delegacioni italian ne Gjirokaster, duke perdorur
kete aeroport per uljen e helikopterit te tyre, e shtyu me shume Bashkine dhe
Qarkun, qe te rrisin interesin per riaktivi-zim te aeroportit. Ne takimin e
fundit me Gjen. Aldo Piccoti te DIE, si dhe ish-Konsullin e Per-gjithshem
Italian ne Vlore dr. Lo-renzo Tomassoni, kryetari Bashkise kerkoi ndihmen e
tyre per te pare mundesite per nderhyrje rehabilituese ne aeroport, per ta
nxjerre ate nga degradimi dhe per ta vene ne funksion te aktivite-teve te
ndryshme, sic mund te je-ne ato te emergjencave civile, usharake
dhe turizmit. Prej miqve italiane u shpreh deshira per te ndihmuar ne rehabilitimin e aero-portit, duke kryer disa nderhyrje te kulla e navigimit dhe aerostacioni. Nderhyrjet
reabilituese te DIE (Delegacioni Italian i Eksperteve), me nje fond
rreth njeqind mije euro, beri rehabilitimin teresor te
aerostacionit te vjeter, si dhe montimin e dy stacioneve meteorologjike dhe Kulles se navigimit. Keshilli i Qarkut Gjirokas-ter ne
vitin 2008 aprovoi ne KRRT Studimin e Zones se Mbrojtur
A-eroportuale te Gjirokastres. Ky studim u pregatit nga
specialistet italiane te VSP Torino ark. Emidio Ceccoti dhe
profesori urbanist Pi-ero Rovigatti. Sot kemi nje tjeter Projekt, ate te
Aerostacionit, i per-gatitur nga Ark. Altin Bici dhe Prof. G. Garau, te
Universitetit te Padoves. Me vendime te KRRT-ve te Bashkise, viti 2003
dhe te Qarkut, viti 2008, zona rreth ae-roportit eshte shpallur Zone e Mbrojtur
Aeroportuale.
Ne baze te vendimeve te Qe-verise, te vitit 2002, aeroportet dhe zonat rreth tyre jane objekte te rendesise se veēante dhe cdo shkelje ligji, duke futur
ketu edhe ndertimet e pastudiuara dhe qe bien ndesh me Projektet e apro-vuara,
do te ndeshkohen deri ne shkaterrim prej policise ndertimo-re.

Riaktivizimi i aeroportit 80- vjeēar te Gjirokastres do te ndihmo-je zhvillimin
e turizmit ne kete zo-ne, si dhe per krijimin e nje tregu rajonal
investimesh dhe zhvillimi.
Delegacioni i Drejtorise se Pergjithshme te Avicionit Civil, i drejtuar nga Drejtori i Pergjithshem, Ervin Mazniku, vizitoi Aeroportin dhe
Institucionet e Pushtetit Vendor para pak kohesh. Ata mbeshteten
riaktivizimin e aeroportit, duke e kthyer ne Aeroport Rajonal
Nderkombtar, pasi i permbush
te gjitha parametrat teknike.



Artisti shėrben mė mirė
duke qenė jashtė partive


Intervistė me Piro
Qiqin, regjisor i Teatrit Profesionist tė Gjirokastrės


Pyetje: Zoti Piro, ē’mund tė na thoni pėr kulturėn nė Gjirokastėr?
Pėrgjigje: Gjirokastra historikisht ėshtė njė qytet me shumė kulturė. Ky nuk ėshtė njė slogan, sepse dihet saktė qė kėtej kanė dalė personalitete tė shquara. Kujtojmė Ismail Kadarenė, disa herė kandidat pėr ēmimin NOBEL, Kujtojmė tė madhin shkencėtar filolog nė lėmin e gjuhės shqip, Eqrem Ēabej.
Pyetje: Tė lutem, mė thjeshtė.
Pėrgjigje: Po , Nga ana tjetėr ēertifikimi i qytetit tonė nė UNESKO ishte aspekt qė e sqaruam mė lart…
Pyetje: Konkre-isht tranzicioni ē’rol luajti nė kulturė dhe art?
Pėrgjigje: Historikisht ėshtė shumė i vėshtirė nė tė gjithė vendin e pėr mė tepėr tek ne qėndron sistemi politik, ndryshimet kėrkojnė mentali-tet tė ri, si kudo edhe nė kėto
fusha. Sot e vėrteta ka filluar tė lėvizė diēka pėr mirė, megjithatė kėrkohet
angazhim trepalėsh: individ, biznes, shtet. Arti e kultura pėrbėjnė njė sektor
tė rėndėsishėm pėr zhvillimin e njė kombi. Art plus komb barazohen me
kulturėn e kėtij ko-mbi.

Pyetje: Ju lutem, zoti Piro, po niveli i kulturės dhe i artit ku ėshtė sot?
Pėrgjigje: Niveli ėshtė i ndryshėm. Piktura dhe muzika kanė nivele mė tė larta se sa prodhimet kinematografike dhe shfaqjet teatrore. Kėtu mendoj se ndikojnė mungesat
ekonomike pėr tė mos dalė vlerat e plota. Por, nga ana tjetėr, qė ka pėr
qėllim spektaklet televizive, qė kanė nivel evropian. Megjithatė kėrkohet
largpamėsi, siē e pėrmenda edhe mė lart: pasaporta e njė kombi ė-shtė arti dhe
kultura.

Pyetje: Zoti Piro, si e mendoni ju njė administrim mė tė mirė tė artit dhe kulturės?
Pėrgjigje: Kėrkohet njė vėmendje e madhe nga strukturat vendore e qendrore, nga M.T.K.R.S. njė dashamirėsi nga biznesi dhe zbatim me rigorozitet i ligjit pėr artin, te
aprovuar nga Parlamenti shqiptar.

Pyetje: Si shkojnė marrėdhėniet me gjitonėt nė fushat kulturore?
Pėrgjigje: Duke qenė se jemi vend kufitar, ka mundėsi pėr t’u integruar shumė shpejt nė BE, nėpėrmjet artit e kulturės. Konkretisht po zbatohet njė projekt dyvjeēar i BE
pėr Integrimin ndėrkufitar nėpėrmjet artit e kultures. Kjo ka bėrė qė Gjirokastra dhe Janina tė kenė aktivitete artistike, tė cilat, jo vetėm kanė forcuar frymėn e bashkėpunimit dhe miqėsinė nė art e kulturė me pasaportat e BE pėr integrimin ndėrkufitar. Kėshtu shkrihen kufijtė e vėllazėrohen popujt. Tė jemi optimiste pėr integrimin, se ky do jetė i pakthyeshem
edhe pėr vendin tonė…

Pyetje: Jo pėr politikė, por konkretisht nė situatat qė jemi si i shėrben njė artist popullit?
Pėrgjigje: Njė artist mund t’i shėrbejė popullit tė vet, duke mos qenė anėtar i asnjė partie politike, por njė anėtar aktiv i shoqatės sė artistėve.

Pyetje: Ē’kujtime keni nga karriera juaj?
Pėrgjigje: Mbresat?
Janė tė ndryshme nė ka-rrierėn e njė artisti, ku ka momente tė pakrahasueshme,
por dhe tė tilla kur i sheh me mendje tė ftohtė e qė duan korrigjim…Gjatė karrierės
sime artistike ka pasur momente tė veēanta. Kam punuar me vite nė teatro
profesioniste, kam dhėnė premiera nė qytete tė ndryshme tė Shqipėrisė dhe
vlerėsimet e marra gjatė karrierės sime, sidomos nė inēizimet nė disa
fil-ma atdhetare, qė janė pritur shumė mirė, kur mundohesha tė luaja me kolosė
tė shquar shqiptarė si;: Kadri Roshi, Margarita Xhepa, Ilia Shyti etj.

Pyetje: Njė shembull mund tė na jepni?
Pėrgjigje: Po sjell njė shembull: Nė filmin “Njeriu me top” kam
qėlluar tė jem partner me Artistin e Popullit, tė pa-harruarin Kadri Roshi.

Tek Ai, gjatė filmimeve kam ndjerė dorėn e ngrohtė, duke qenė se ishim tė rinj.
Kadriu jo vetem pėr rolin e tij, por edhe neve na jepte kėshilla konkrete, qė tė pėrshtateshim sa mė mirė me rolin nė sheshin e xhirimit.

Intervistoi:

Marenglen Koēiu


Pashė njė ėndėrr… Zoti ma plotėsoi.

Ishte ėndrra ime e fėmijėrisė, pėr tė shkuar e pėr tė parė Kosovėn. Erdhi ēasti qė kjo
dėshirė nuk mbeti mė njė ė-ndėrr. U bė realiteUnė pata fatin e madh tė merrja
pjesė nė ceremoninė e Pavarėsisė sė Kosovės, tė shtetit mė tė ri nė Botė.

Shkova si Kryetar i LZHK-sė i qytetit tonė me histori tė madhe, i kėtij qyteti
qė ėshtė vendlindja e Kadaresė, Ēabejt, Gjin Zenebishtit.

Udhėtonim drejt Kosovės. Njė udhėtim i bukur, i veēantė, magjepsės.
Udhėtonim dhe mendoja se si do tė ishte Kosova martire, si do na prisnin shokėt dhe miqtė e zemrės, vėllezėrit e njė gjaku. Nė mendjen time sillja vetėm gjėra tė bukura, ėmbėlsi, mirėsi, dinjitet,
pavarėsi. Sepse ishte njė ditė jo si ditėt e tjera, por dita e shumėpritur pėr
Kosovėn e kosovarėt: Dita e Pavarėsisė sė saj.

Udhėtimin pėr nė Kosovė shu-mėkush do ta dėshironte.
Ecnim mes gjelbėrimit tė pafund, sa ishim nė territorin pa mbėrritur nė Mori-nė. Syri na shikonte shumė policė. Ata bėnin detyrėn. Rrugėt ishin tė hapura. Nuk mė durohej sa tė takohesha me miqtė e mi,
me tė ci-lėt do tė shkėmbenim shumė urime, dashuri e respekt. Udhėtonim dhe
ndjenim bardhėsinė e borės qė mbulonte vendin. Edhe hėna shkėlqente. Dukej
sikur edhe ajo merrte pjesė nė gėzimin e pėrbashkėt.

Nė Prizren mė prisnin miqtė e mi.
tė mirė, tė cilėt i kisha lajmėruar me telefon. Ishin niprit e babait tė Teqesė
sė Prizrenit. Ishim njohur nė Gjirokastėr dhe mbetėm miq. Shtėpinė e kishin nė qendėr tė Prizrenit. Nuk qėndruam gjatė me ta, sepse mė duhej tė shkoja nė Prishtinė. Doja tė isha sa mė shpejt atje, pra, sa mė afėr Pavarėsisė, atje ku do plotėsohej dėshira shekullore, ku mendja e zemra e gjithė kohės kėrkonin Pavarėsinė. Dhe ja, ndaluam nė Prishtinė. Isha mbushur me shumė emocione e mezi po prisja sa tė gdhihej.

Miku im, na ēoi te mbesa e tij. Gjetėm njė folezė tė ngrohtė. Shtė-pia u mbush
me buzėqeshje, me ėmbėlsi, me ngrohtėsi tė pafund.

Edhe pėr pak orė do vinte ēasti historik i Shpalljes sė Pavarėsisė. Dola herėt
nga ajo shtėpi e ngro-htė. Piva njė gotė qumėsht dhe dola.
Nė rrugėn “BILL KLINTON” dhe nė gjithė Prishtinėn ndihej atmosfera e festės.
Parlamenti i parė i Kosovės mori vendimin… Kudo– gėzim dhe hare.
Gazetarė, diplomate, mediat botėrore qė nga BBC, CCN, Ballkani dhe Europa ishin
nė Prishtinė. Kishte gjithandej pėrfaqėsues shtetesh: francezė, italianė,
grekė, gjermanė, turq etj. Kosova ishte Kryefjala e bisedave qė zhvilloheshin
kudo…Njė burrė i moshuar, me lot nė sy, me nipin e vogėl pėr-dore, si kaloi
afėr meje, mė pyeti:

- I Shqipes je?”
- Po , - iu pėrgjigja i qeshur nė fytyrė e nė shpirt.
Ai pėrsėri lotoi.
Ishin lot gėzimi, tė cilėt nuk i pėrmbante dot. Na u bashkuan lotėt e gėzimit.

- Oj, Shqipe, foli sėrish, kam njė shekull qė kam pritur Pavarėsinė.”
Nipi katėrvjeēar gėzonte, sikur ta dinte saktė rėndėsinė e Pava-rėsisė.
Lotoja dhe s’pushoja. U mallėngjeva nga fjalėt e Bacės 102-vjeēar.

Emocione tė forta pėr mua. Nė sallė mbretėroi qetėsia. I thash kėngėtarit
virtuoz Kastriot Tusha tė vinte pak muzikė e ai e ndezi sallėn. U pėrfshiva nga
lot gėzimi. Nė urimin tim plot dashuri, ngrohtėsi e miqėsi thashė: “Vėllezėr e
motra, jam shumė i lumtur qė festoj tok me ju Pavarėsinė. Ta gėzoni pėr jetė
tė jetėve! Shqipėria dhe qeveria e saj do tė jenė siē kanė qenė, nė mbėshtetje
tė Ko-sovės, tė vėllezėrve tanė tė njė gjaku.




Gjuha dhe historia nuk vdesin kurrė.


Ndodhesha pranė Podiumit. Njerėz pa mbarim dhe flamuj qė s’numėroheshin. Gėzim
dhe hare me bollėk mė rrethonin tejpėrtej. Sytė i vėrtitja kudo.

Disa minuta pas Shpalljes sė Pavarėsisė, u lind nė Kosovė fėmi-ja i pare.
Kryeministri uroi vajzėn me emrin “Pavarėsia”. Ta gėzojmė Pavarėsinė, vėllezėr
dhe motra!”

Nė ketė ēast unė lajmin ia dha-shė direkt qytetit tim, nėpėrmjet TV ALPO…

Nė darkėn e pėrgatitur nė TV 21 KOSOVA, isha i ftuar dhe ndihesha i lumtur.

Nė sallėn e madhe dhe hollet ishin shumė veta. Nė podiumin e sallės u jepej
fjala atyre qė do flis-nin pėr rastin e gėzueshėm. Bėhej me rregull prezantimi
i fjalėmbaj-tėsve dhe tė ftuarve.

Mbas shumė urimesh e mori fjalėn e shoqja e z. Haradinaj. Ajo, midis tė
tjerash, theksoi: “Vėllezėr e motra, miq tė Ramushit dhe gji-thė shqiptarėve,
kudo nė botė, Vij nga Brukseli dhe ju uroj dhe nė emėr tė Ramushit: “Gėzuar
Pava-rėsinė gjithė ju kosovarėt e mi, ju vėllezėr kosovarė dhe shqiptarė, kudo
qė jeni!”

Emocione tė fuqishme shpėrthyen tok me ndjenja tė forta afrimi, miqėsie e
vėllazėrimi.

Nga qendra mediatike e sallės dėgjova tė flitej: “Pėrshėndet kryetari i LZHK
pėr qarkun e Gjirokastrės, Marenglen Koēiu”
“Siē tha dhe Kryeministri Thaēi: “Pavarėsia mbėshtetet mbi respektimin e tė drejtave tė pakicave kombėtare. Le tė jemi shembull i pa-qes nė Botė! Tė mos harrojmė kurrė heronjtė e Kosovės, tė gjallė e tė vdekur, qė kontribuan me gjithēka pėr kėtė ditė.” U lotuam tė gjithė. Unė u premtoj me fuqinė e Zotit, se brenda dy muajve, legjendėn tuaj, Ramushin, e kini tė lire nė Kosovėn e lirė, se sot u bashkuan dy krahėt e Shqiponjės. (Njė-ra qe nė Vlorė mė 1912 dhe sot Pavarėsia e Kosovės shėnon festėn e gjithė shqiptarėve kudo qe janė nė botė.” Salla buēiste e me kėngė nė gojė “Ti Shqipėri mė jep nder, me jep emrin shqiptar! O Kosovė, o Nėna ime…!” etj.

Marenglen KOĒIU





Thirrje


Qytetarė, shqiptarė, brenda e jashtė vendit dhe ju vėllezėr tė Diaspo-rės,

Ndihmojeni
gazetėn “UDHĖT E KOMBIT”.

Ajo vjen t’ju tregojė dhe pėrcjellė ajkėn e vlerave historike kombėtare, nga burimet mė
tė freskėta, mė origjinale.


Ėshtė nė rrugėn mė tė vėrtetė tė paqes dhe pėrparimit.


Ju faleminderit!


Me respekt


Redaksia










Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Tue Apr 27, 2010 2:20 pm

Miq tė vėrtetė tė
vendit dhe tė Kombit tonė,
Gazeta “Udhėt e Kombit”
kėrkon ndihmėn tuaj financiare qė tė vijojė rrugėn e saj tė nisur…
Kjo gazetė rrejdh nga “ajka e vlerave”, nga tradita dhe historia kombėtare. Ėshtė njė gazetė pa dallime qė e ka shfaqur qė nė numrat e parė tė saj.

Miq tradicionalė,

Kėrkojmė ndihmėn tuaj finaciare pėr tė vijuar misionin tonė tė madh, pėr tė hequr pluhurin e harresės si dhe pėr tė nxjerrė nė pah vlerat reale tė Kombit… Dihet gjendja jonė ekonomike , por dija jonė ėshtė e madhe... Nesėr do t’iua shpėrblejmė ndihmėn tuaj…
Vlerėsimi juaj, angazhimi juaj do tė “shpėrblehet “ me dritėn tonė pėr Historinė , pronėn , bashkėjetėsėn shtimin e miqėsisė midis nesh…
Presim bujarinė tuaj qė e keni demonstruar gjatė gjithė kohės. Ju duke kontribuar ndihmoni tė Djathtėn e Vėrtetė shqiptare…
Me respekt
Redaksia e gazetės “UDHĖT E KOMBIT”
Drejtori

MARENGLEN KOĒIU


JU MUND TĖ KONTRIBUONI

NĖ NUMRIN E LLOGARISĖ 0001080088

Raiffesisen BANK


Banka Popullore

NĖ NUMRIN E LLOGARISĖ 00080925
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Mon May 24, 2010 4:25 pm

a r Botuar nėn kujdesin e LZHK, Qarku Gjirokastėr Nr.5 i botimit


Nr.5 i botimit Maj 2010


Qyteti i Gjirokastrės




Qyteti i Gjirokastrės, i shtrirė nė kėmbėt e malit tė Gjerė, ė-shtė njė nga qendrat e rralla mesjetare, ku ndėrtimet mė karakteristike u ruajtėn deri nė ditėt tona. Ky qytet malor, qė doli nga guaska e Kėshtjellės sė vjetėr mbi njėmijė e katėrqindvjeēare, u zhvillua nė afėrsi dhe rrotull saj nė faza tė ndryshme. Nga shek. XVI, kur nisi tė hidhte hapat e parė tė pėrtej mureve tė kėsh-tjellės dhe deri nga fundi i shek. XVII, ky kishte krijuar Varoshin e vet, me tetė lagje tė banuara me shtėpi dhe pa-llate tė bukura prej guri, tė punuara me mjeshtėri tė ho-llė dhe tė mbuluara qė tė gji-tha me rrasa, me oborre tė rrethuara me mure, me dyqanet nė tregun e Varoshit, me xhami, teqe, kisha tėrhe-qėse, me hane dhe me disa ēesma nė vende tė ndryshme nga vendosja e tij e fillimit, e cila, siē duket, i plotėsonte kėrkesat dhe kushtet mbrojtėse tė banorėve.

Njė faktor me rėndėsi nė pėrcaktimin arkitektonik tė kėsaj qendre ishte karakteri fortifikues dhe mbrojtės i shtėpive tė banimit. Gjiroka-stra, si njė qendėr e rėndėsishme qytetare e bujarisė sė lartė feudale ēifligare, administrative e ushtarake, krahas shfrytėzimit dhe kontrollit tė luginės dhe fshatrave pjellore tė krahinės sė Dropullit, krijoi, nė munge-sė tė ligjeve, njė sistem mbrojtės tė vetin pėr t’u bėrė ballė armiqėsive dhe konflikteve tė vazhdueshme tė armatosura nė gjirin e klasės feudale tė familjeve dhe tė shtresave tė tjera tė borgjezisė sė vogėl qytetare. Ky sistem mbrojtės, i provokuar nga faktorė ekonomikė, po-litikė dhe shoqėrorė, gjati shprehjen e vet nė formulimin arkitektonik tė shtėpi-sė qytetare, kėshtjellė tė fortifikuar prej guri.

Koloneli anglez Lik, i dėrguar pranė Ali Pashė Tepelenės, qė pati rastin ta vi-zitonte Gjirokastrėn nė 1805 duke folur pėr pozitėn gjeografike dhe pėr grindjet e vazhdueshme qytetare tė kėsaj qendre, shkruante: “Mali mbi tė cilin gjendet qyteti, ėshtė i zhveshur, i mungon uji dhe ėshtė vėshtirė tė mendohet njė pozitė mė e papėrshtatshme, veēse po tė merren parasysh grindjet pa mbarim midis parisė shqiptare, mbasi kėtu familjet kundėrshtare, tė veēuara njėra nga tjetra nga shkėmbinjtė e nga honet e thella, mund tė zvarrisnin grindjet e tyre me vite tė tėra pa ndonjė rezultat efektiv. Kėtė vėrenin edhe studiues tė tjerė tė huaj, si Pukėvili, Hani, Liri etj.

Ndėrtimi krejt prej guri i kėsaj banese tė lartė me kate e siguronte dhe e mbronte qytetarin gjirokastrit. “Kėto banesa me frengji, - shkruante PUKĖVILI– dhe tė rrethuara me mure, me bedena dhe tė mbrojtura nga kulla, kanė ēmim mė tė lartė, sa mė tė papushtueshme tė jenė.” Tė pajisura me rezerva ushqimore dhe me depo uji– shtėpitė e pasura kishin ēisternat e tyre, qė lidheshin nėpėrmjet kanaleve me burimet e freskėta tė malit tė Sopotit si dhe me tubacione qė grumbullonin ujėrat e shirave qė zbrisnin nga ēatia. Banesa gjirokastrite prej guri mund tė pėrballonte fare lehtė pėr njė kohė tė gjatė gjendjen luftarake tė rrethimit.

Shtėpia gjirokastrite e periudhės sė Rilindjes ishte njė ndėrtesė e lartė qytetare e fortifikuar, me disa kate. Nė katet e poshtme nga rruga ajo nuk kishte dritare, por frengji. Kurse nė katet e sipėrme ishte e pajisur me dritare tė mėdha, qė mbushnin mjedisin e brendshėm tė saj me plot dritė.

Tė tilla ishin fasadat e shtėpive monumentale tė Zekatėve, Skėndulit, (sot muzeu etnografik) dhe sidomos ajo e shtėpisė madhėshtore e plot hir e Bakirit nė lagjen Palorto e pikturuar qysh mė 1853 me motive gloreale, pejzazhe dekorative, skena gjuetie dhe luanė nė tė dy krahėt e balleve tė tyre.

Oborret e dyzuara tė kėtyre shtėpive ishin me mure tė larta dhe me dyer tė mėdha e tė rėnda. I pari, mė i vogli “avant couri-i” i kėtyre “kėshtjellave” feudale, qė na kujtojnė mė tepėr Perėndimin se Lindjen, e fuste vizitorin nė njė farė paraoborri tė vogėl, ku me anė tė frengjive, ai shqyrtohej i tėri nga koka deri te kėmbėt nga njerėzit e familjes; kurse i dyti, mė i madhi, hapej vetėm pasi i zoti i shtėpisė jepte pėlqimin pėr pranimin e mysafirit brenda.

Stili i kėtyre ndėrtesave, shkruante Hahni, nga mesi i shek. tė kaluar, u ngjasonte mjaft kėshtjellave tė bujarisė perėndimore tė mesjetės, meqenėse edhe jeta e disa prej kėtyre banorėve, nuk ndryshonte shumė nga ajo e kreshnikėve tė asaj periudhe.

Karakteristikė e shtėpisė Gjirokastraite ishin dhe strehėt e dala jashtė mureve, pėr tė mbrojtur ēatmatė e katit tė sipėrm nga lagėshtira.

Shtėpia gjirokastrite me shumė dhoma ishte e stolisur brenaa me zbukurime nė dru, me forma tė thjeshta gjeometrike, me motive gjethesh apo frutash tė gdhendura nė reliev tė cekėt nėpėr dyert, tavanet, sergjenet, nė dollapet e murit, divanet etj. Kėtu shpeshherė gjendej e gdhendur edhe shqiponja krahėhapur dykrenare.

Me kėto motive zbukurohej oda e pranverės dhe e verės, si dhe ajo e dimrit me oxhakun nė ballė, ku qenė derdhur frutat polikrome si te banesa e Ēelos, nė lagjen Varosh dhe motive tė tjera tė bukura tė punuara me shije tė hollė artistike nga mjeshtrit e talentuar tė punimit tė drurit si Niko Lumi, Niko Kalemi,Stavro Dukoli, Pilo Noti, Vito Gjashta nga Krina, Gjikė Bashari nga Gjirokastra etj

Oda e madhe e mikut, mė e madhja, 12 deri 18 metra e gjatė dhe mbushur me 12 – 15 dritare tė dyfishta, ishte mė e bukura dhe mė interesantja. Pjesa e sipėrme e saj, nė formė mozaiku me shufra druri, me kreun mė tė ngritur qė rezervohej pėr mikun, ishte e pajisur me mindere dhe e ndarė nga pjesa tjetėr e dhomės me dy shtylla tė bukura qė zbrisnin nga tavani nė dysheme.

Kėto banesa voluminoze, herė me kamare (ēardakė) tė hapua nė katin e sipėrm si ajo e Zekatėve nė lagjen Palorto, e Lolomanit, nė lagjen Varosh dhe herė me divane tė mbyllura si ajo e Skėndulit po elegante dhe shumė tė larta. Mbase pėr kėto banesa monumentale fliste F. Pukėvili…

Deri nė vitet e pavarėsisė kombėtare shtėpia gjirokastrite i ruajti pothuaj tė paprekura tiparet e banesės qytetare tė fortifikuar, dukei dhėnė kėshtu tonin dhe vulėn arkitekturės popullore tė kėsaj qendre tė banuar mesjetare. Kėto shtėpi dalloheshin si banesat mė tė fuqishme dhe mė tė bukura qytetare tė vendit tonė. Por, ndonėse pėrbėnin njė tip tė veēantė tė shtėpive qytetare, fakti qė lidheshin edhe me ekonominė bujqėsore blegtorale, tregon se ato ende ruanin shenjat arkitektonike tė banesės fshatare, nga e cila kishin ardhur.

Nė shekullin e kaluar Gjirokastra kishte rreth dymijė shtėpi nė pėrgjithėsi tė bukura, tė shpėrndara nė tri masive shkėmbore, tė banuara kryesisht nga banorė muhamedanė. Ajo pėrbėhej prej dymbėdhjetė lagjeve, nga tė cilat me vlerė dhe interes tė veēantė arkitekturor ishin: Lagjia Pllakė, Pazari i Vjetėr dhe Dunavati i Parė qė shtriheshin nė tė njėjtin kurriz kodrinor, mbi tė cilin ngrihej kėshtjella. Lagjet Hazmurat, Meēite, Teqe qė shtriheshin nė afėrsi tė qendrės dhe tregut tė qytetit, si dhe disa pjesė tė lagjeve Varosh e Palorto. Po kėshtu me interes ishin dhe disa pjesė tė lagjeve Manalat e Cfakė, prapa kėshtjellės, tė cilat kurorėzonin kreshtat kodrinore e shkėmbore tė kėsaj zone.

Tregu qė ishte me vlerė tė madhe nga kjo pikėpamje shtrihej nė kryqėzimin e rrugėve kryesore tė qendrės sė qytetit, tė njohur me emrin Qafė e Pazarit.

Me rėnien e qytetit nė dorėn e Ali Pashė Tepelenės (1812), veziri i Janinės, pasi internoi parinė feudale kundėrshtare, rregulloi brenda njė viti e gjysmė kėshtjellėn e qytetit, tė cilėn e pajisi njėherazi edhe me njė ujėsjellės tė mbėshtetur mbi harkada tė larta disa katshe. Ky ujėsjellės me gjatėsi rreth 10 kilometra, qė shfrytėzonte burimet e malit tė Sopotit, i shoqėruar edhe me vepra tė rėndėsishme arti, si ura dhe harqe tė dyzuara, qė lidhnin kėshtjellėn me shkėmbin e ĒARLBASHIT, ishte njė vepėr e rrallė arkitektonike e kėtij tipi, e ndėrtuar nga mjeshtrit dhe specialistėt e talentuar tė shkollės sė njohur popullore tė ndėrtimeve hidraulike tė Shqipėrisė sė Poshtme.

Gjirokastra ėshtė qyteti shqiptar tip me njė arkitekturė shumė tė pasur origjinale, me ndėrtime karakteristike dhe me vepra arti guri e druri qė shquhen pėr bukurinė dhe larminė e tyre. Kėtu ishte dhe kėshtjella mesjetare, qė i rrinte mbi kokė qytetit si mburojė. Ajo, sė bashku me kullėn e sahatit si dhe me banesat e shpėrndara tė ndėrtuara mbi njėra – tjetrėn, u pėrngjisnin foleve tė dallėndysheve tė ngjitura pas shkėmbinjve.

Banesat e bukura tė kėsaj qėndre ishin simbolet e njė arkitekture mesjetare vendase tė pėrkryer qė ngriheshin nė qiell, duke qėndruar varur plot hir mbi shkėmbinjtė. Banesa gjirokastrite, pėveē paraqitjes monumentale, ishte njėherazi edhe njė ndėrtesė komode nga brenda dhe piktoreske nga jashtė. Duke pėrbėrė tipin mė original dhe mė karakteristik tė banesės qytetare shqiptare, ajo zė njėherazi dhe njė pozitė tė veēantė nė arkitekturėn e banesės nė trevėn e gjerė ballkanike.

Nė rrethin e Gjirokastrės, nė krahun e djathtė tė lumit Drino, ndodhej dhe Libohova, qyteza e aristokracisė sė lartė feudale dhe e njerėzve tė njohur tė jurisprudencės, e vendosur nė njė grykė shkėmbore rrėzė malit tė Buretos. Mjeku anglez Holend, i cili pati rastin ta vizitonte atė mė 1813, thoshte se Lobohova kishte rreth 1500 shtėpi, tė vendosura nė njė sipėrfaqe tė pėrthyer dhe mjaft tė gjerė, ku niveli i pjesės sė epėrme tė qytetit ishte gati 500 kėmbė mė lart nga a i i pjesės sė poshtme tė tij. Shtėpitė e kėsaj qendre jo tė vjetėr ishin tė tipit tė banesės sė madhe patriarkale, tė rrethuara me kopshte dhe oborre tė mbjella me pemė tė ndryshme: portokalle, ullinj, shegė etj., qė i jepnin vendit njė pamje mjaft tėrheqėse. Kėtu ishte dhe pallati i madh i motrės sė Ali Pashės, i vendosur nė njė pozicion shumė tė mirė dhe i rrethuar me mure tė lartė.
Besmir ASLLANI
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Mon May 24, 2010 4:26 pm

Uidhers: miku, mė i mirė se ēifligu

Rikthehemi pėrsėri nė qytetin e luleve, nė qytetin e kėngės, nė qytetin e Laver Bariut, nė qytetin e traditės e tė kuzhinės. Kthehemi pėr tė evidentuar vlerat e kėtyre njerėzve punė-torė, tė dashur e gojėėmbėl, por qė dinė tė duan e tė respektojnė madhėrishėm edhe miqtė e vendit edhe tė huajt.

Kohė mė parė, kėtu, nė kėtė qytet kishte mė shumė dashuri, mė shumė respekt, mė shumė mirė-njohje, mė shumė kėngė, sepse patėn nė mes tyre zotin Uidhers. Atmosferėn e gėzimit e ndjenė tė gjithė atė ditė. Kishte urime, kishte buzėqeshje mė shumė se ditėt e zakonshme.

Festė e vėrtetė. Festė siē dinė ta bėjnė pėrmetarėt… siē dinė t’i presin miqtė ata…Nė restorantin dikur “BOSTON” e tani “FAMILJA-RI DANI” erdhi, drekoi zoti Uidh-ers. Bisedoi me fėmijė e sportiste pėrmetarė, bėnė shaka, bėnė foto-grafi. Ai provoi edhe shijen e gje-llėve pėrmetare, tė gatuara nga Afėrdita Kristani. Miku i madh, sapo hyri nė atė lokal nė zemėr tė Pėrmetit, u kėnaq nga ajo mrekulli e vėrtetė, ku ēdo gjė ishte e punu-ar bukur nga dorė artisti. Lokali luksoz, i gdhėndur i tėri nė dru, sipas traditės shqiptare, ku gjith-ēka tė magjepste. Sa bukur, kur shikon njerėz qė e duan punėn! Gatuajnė pėr merak, pėr tė kėna-qur ēdo mysafir e klient e tė krijohet pėrshtypja se gjendesh nė njė lokal europian. Dhe vėrtet, i zoti i atij lokali, qė tė jep kėnaqėsi me shėrbimin e tij, Adrian Kristani, e-dhe pse ka pasaportė amerikane, nuk i bėhet qė tė ikė nga Pėrmeti, sepse ėshtė mėsuar me pėrme-tarėt dhe nuk e ndėrron me asgjė tjetėr

-Ja, kėtu u ul zoti Uidhers-na thotė Afėrdita, e shoqja e Adrianit. Bisedonte me tė tėrė, me dorėn nė qafė e fjalėn e menēur, qė pėrcillej nga tavolina nė tavolinė nėpėr gji-thė lokalin. Tre orė qėndruam me tė dhe u miqėsuam aq shumė. Po orėt kaluan shpejt, sa na u duk se kishim kaluar tri minuta.

-Nuk kam mbaruar pėr kuzhi-niere,-thotė Afėrdita. E mėsova kė-tė zanat pak e nga pak. Adriani e ka traditė edhe nga familja.

Ajo, me thjeshtėsinė e saj, tre-gon se si u janė shtuar klientėt e-dhe nga krahinat e largėta e nga rrethet e tjera, por edhe politikanė, njerėz tė artit e kulturės, shkrimtarė e poetė.

Tė gjithė sa kanė qėndruar nė kėtė lokal, kanė mbetur tė kėna-qur,- vazhdon e zonja e lokalit.– Por mbi tė gjitha, kujtim i rrallė do mbetet prania e zotit ambasador i SHBA-sė nė kėtė lokal. Dhe jo ve-tėm pėr ne, por pėr tė gjithė pėrmetarėt, do mbetet kujtim i bukur. Vajza amerikane e qytetit tė Pėrmetit, ku zoti Uidhers qėndroi disa orė, bashkė me stafin qė e shoqėronte, e pyeti: ”Unė jam e para nė kuzhinė?

-Jo, - iu pėrgjigj zoti Uidhers me tė qeshur,-ta mori kuzhina pėrme-tare.

Tri orė bashkė me zotin Uidh-ers,-na thotė Adriani,-por nuk qė-ndruam fare nė heshtje. Nuk kish-im druajtje, se miku e ndiente ve-ten si nė shtėpinė e vet. Kishte shpėrthime shpirti, si njė dasmė e vėrtetė. Ai i ēmoi vlerat e krejt kėtij qyteti jugor me bollėk lulesh shu-mėngjyrėshe e me bujari zemre…

-Do vij pėrsėri nė Pėrmet, se kam dėshirė tė madhe–tha Uidh-ers
Korresp. “Udhėt e Kombit” Pėrmet, 2010
Kujtesė


Horoskopi astrologjik dhe ēėshtja kombėtare shqiptare




Nga njė traditė mijėravjeēare e skajshme, shėnimet e ēuditshme pėr magjistarėt ilirė, thė-niet parashikuese tė ngjarjeve tė sė ardhmes nga orakujt e tempullit, pe-llazgė tė Dodonės, aftėsitė tronditėse prej Mediumit tė madh tė Piros sė Epirit. Sipas Platonit disa magjistarė tė famshėm thesprotė mund tė ulin nė thellėsirat e njė humnere….

Nė mesjetė nė Shqipėri dokumentohet

se pėrdoreshin formulat poetikekurbolisti-ke, me aftėsi shėruese magjike.

Vetė astrologu i madh Nostradamus nė parashikimet e tij ngulmon se emri Alba nga ku ka gjasa qė rrjedh dhe emri ynė etnik Albania, ka njė strukturė tė plotfuqishme mbijetese.

BBC mė 24 dhjetor 1993 nga radioja e saj dhe korrespondentja, Alida Berisha, na njeh me astronominė e…me veprimtarinė e astrologut kroat, Ivan Saviē, i cili …



Dhurata e Ali Pashės pėr Haki Koren




Ditua, siē e thėrret i gjithė Du-navati, ė-shtė 90 vjeēe. Kėtė e mėsuam nė bi-sedė e sipėr nga goja e nipit tė saj, Krenarit, kur po shkonim pėr tek ajo.

- Kishim dashuri pėr njėri–tjetrin, ngrohtėsi, afrim me tė gjithė,-vazhdon Krenari. -Po nuk e harroj dashurinė e gjyshes sime tė mirė e tė dashur, Ditos, engjėllores mė tė bukur nė bo-tė. E dua, fluturoj nė krahėt e saj, ashtu si dikur, kur isha i vogėl. Mė ēlodh nga hallet, mė mbush shpirtin me dashuri me paqe e mirėsi.

Takojmė nėnė Diton. Na pėrqafon fort dhe na uron mirėseardhjen buja-risht ,me gjithė dashurinė e shpirtit. “Ju do nėna,-na thotė duke buzėqe-shur. -Nuk e mėrzisin Diton miqtė. Nuk mė kanė mėrzitur kurrė. Shtėpia jonė ka qenė me derėn hapur pėrherė”.

-Plot e paē! – e urojmė me zė tė lartė.

Emri i saj i bardhė si dita…Bar-dhėsi pa fund, shpalos edhe nga shpirti e sytė. Dhe nis e tregon kujtimet, qė i rrinė ndezur nė kujtesė: “Kur isha nė shkollėn e Gani Beut nė Cfakė, nė klasė tė katėrt, Liria, e bija e Beso Gegės na mėsonte punėt e dorės. Mė donte shumė mėsuesja, ndaj mė ulte dhe nė bankėn e parė…

-E meritoje, pa tė mbante aty, nė-no,-i themi ne. Ke qenė balli i shoqe-ve.

Ajo qesh e vijon:

-Si gjithė tė tjerat…

-Po, sonte do rrini pėr darkė,-na thotė ajo, do ēmallemi, do rrimė zgju-ar tėrė natėn, deri sa tė dalė dielli do rrimė bashkė. Nėna miq do. Jemi gji-rokastritė denbabaden dhe dimė shu-mė histori pėr Gjirokkastrėn e gjiroka-stritėt. Rrini se do kėnaqeni, a u ke-qen nėna!

Fjala e nėnė Ditos pėrcjell mesa-zhe, ka fabula e humor, ka dashuri e ėmbėlsi pa fund.

-Po kur u martove? – e ngacmon nipi, Krenari.

-Isha vetėm 16 vjeēe atėherė,- tregon ajo. Burri ishte 27. Mos qeshni. Ajo kohė ishte. Por kemi shkuar mirė nė jetė. Se nuk thonė kot, burrė e gru-a, mish e thua. Ishim fukarenj si tek babai ashtu dhe tek burri, ku erdha. Morėm njė sepet. Po ē’tė fusja nė tė? Ta shikoje sepetin, tė merrte mė qafė. Kushedi ē’pajė e madhe ėshtė bre-nda, thoshnin njerėzit.

Dunavati pėr mua ka qenė e ėsh-tė bota. Magjeps pėr nga bukuria e kėtij vendi. Me bashkėlagjasit kemi shkuar mirė. Me tė gjithė–fjalėn e mi-rė.

Flet nėnė Ditua dhe ne e dėgjojmė me vėmendje. Jo se flet vetėm fjalė tė menēura, porse i ka lezet fjala. Ne e duam dhe e respektojmė edhe si nė-nė e moshuar, si grua fisnike, qė na-tyra ia ka falur me bollėk. “Eh, mor bij, -vazhdon ajo,- kemi vuajtur tėrė jetėn, barkun s’e kemi ngopur kurrė me bu-kė. Mė tha burri tė blenim ca dhėn dhe mė pyeti, a i mbaja dot. “I mbaj, i thashė unė, si jo”. Ai punonte nė njė ēerdhe tė qytetit, transportonte. I ble-mė dhentė dhe i kullosja mirė. Me ato rritėm fėmijėt. Ja, kėshtu. Vjasem njė ēikė nė muhabet, mos ma vini re, se gjėrat s’m’i thotė goja, por shpirti.

Nėnė Ditua ka lindur gjashtė fėmi-jė. Kur mblidhen tė gjithė tok, bėhen sa i gjithė Dunavati. Qesh e lumturohet nėna, se ka djem, ka vajza, ka ni-pėr e mbesa qė ia bėjnė mė tė lehtė pleqėrinė. Nėna flet e flet: “Me Lulen, Lule Shehun kemi punuar tok. Kishim shoqėri tė madhe. Kur vinim me autobus me Lavo Erindin, me Isa Koēiun, me Tasimin nga Dunavati, kendonim. Mbushej autobusi. Unė ia ktheja me grykė. Pa merrja, o Krenar, t’ia kthej dhe njėherė pėr mall!

-Tė rrosh, moj nėnė, tė kalosh e-dhe mbishekullin me kėmbė e me do-rė e me kėngė! - e urojmė ne.

Nėna nuk harron tė kujtojė edhe fjalėt e xha Koēiut, kur i thoshte: “Mbaje mirė zėnė, moj grykėzėnė!

Me kėngė sikur i largonim ca hallet e kohės qė kishim, se fukarallėku ish-te ulur kėmbėkryq nė konakėt tanė. Ē’tė kujtoj mė parė?! Blenim shėllirė te Sharaf Karagjozi, tek urat. Nuk ki-shim asnjė pikė vaj ulliri, qė t’’i lyenim grykėn fėmijės. E tani i kemi tė gjitha tė mirat nė shtėpi. Gėzuar e tė na rro-ni!

E pyesnim kur shkonte pėr dru me shoqet nė Gjorganė.

-Oho,- psherėtin nėnė Ditua.– Bė-nim dru qė tė ngroheshin fėmijėt, tė ngroheshin shtėpitė. Me Myfarete Si-nanin, Muno Bebeēin etj. Bėnim dru e kėndonim. Kėnga na lehtėsonte. Tėr-kuzė nuk kishim. Tėrkuzėn me dyzet komba e bėnim me tė keq. E prapė mbajtėm shtėpi e rritėm fėmijė nė atė fukarallėk tė paparė.

Ne dėgjonim me vėmendje. Ajo s’-lodhet sė foluri: “Mbaj mend Baba Se-limin. Dervishi i thoshte se ka ardhur Afėrdita. Le tė vijė, urdhėronte ai me fjalėn e tij gjithė nur e ėmbėlsi. Puthnim dorėn dhe pragun e teqesė.

-Eja, vajzė e Babait, mė thoshte. Je uratė nga Zoti

Ditua ėshtė vajza e Haki Kores nga Cfaka. Hakiu ka qenė nallban i njohur. E dini se si u njoh me Ali Pa-shė Tepelenėn? Pashai kishte njė kalė tė sertė. Nė kalanė e Gjirokastrės bėheshin ndėrtime. Kali duhej mbathur patjetėr, sepse e kėrkonte puna te kalaja…Asnjeri nė jug nuk e merrte pėrsipėr tė mbathte atė kalė. Sė fundi i thanė Ali Pashait se vetėm Haki Korja e mbathte atė. Dhe Pashai shkoi e takoi vetė nė Cfakė Hakiun.

-Ejvallah, Efendi-urdhėroni brenda i foli nga pragu i shtėpisė.

-Pėr ty kam ardhur,-i tha Aliu.–Mė thanė qė je nallban i zoti e dua tė mė mbathėsh kalin.

Bjere, ejvallah, - ia ktheu Hakiu.

E mori kalin para syve tė Pashait, e lidhi, e shtriu pėr tokė dhe e mbathi. Tani urdhėro e merre, Effendi!–i tha Pashait.

I kėnaqur nga puna, Pasha i tha Hakiut:

-Ēfarė do nga unė tani?

-Unė jetoj nė njė haur. Do ta doja njė shtėpi.

Ali Pashai e mori Hakiun dhe vaj-tėn te Emin Kurti nė Cfakė, pėr tė gje-tur vendin pėr tė bėrė shtėpinė. E gje-tėn vendin. E piketoi vetė Aliu. Qė nė atė moment i vuri nė rresht ushtarėt pėr tė ngritur shtėpinė. Dhe gurėt do t’i transportonin dorė mė dorė qė nga mademet pėrtej Drinos. Ustallarėt e bėnė shtėpinė me tre kate e me tė gji-tha takėmet. Ishte viti 1870. Shtėpia qe dhuratė nga Ali pashė Tepelena. Atė shtėpi e gėzon sot nipi i Hakiut, Xhelal Hasko. Nėnė Ditua vjen dend-ur te kjo shtėpi, ku u lind e u rrit, te shtėpia e dashur me histori tė rrallė…
Alban Arvanitasi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Mon May 24, 2010 5:04 pm

Kėnga, njerėzit, historia




Historia, kur s’flet pena nė trojet tona, flet kėnga nė shekuj, flet njė shpirt shqiptar, qė vdekja s’e kap dot.

Festa e ditėlindjes sė Sheh Ali Hormovės bėri qė historia tė kthehet nė kėngė. Me bekimin e zotit dhe me ndjenjėn atdhetare, kombėtare tė zotit Nexhip Onjea nė festėn e Teqesė sė Hormovės me Sheh Hysenin nė krye, Hormova e la luftėn e sot flet me kėngė, me Golikun “Vlora – Vlora!”, Nazifin “Janinės ē’i panė sytė!”, me Vito-rinė, “Abaz Aliu”; me Blerinėn”, “Nėna ime”; me Hyso Xhaferin vet i dhjetė, qė kthesat i bėn siē di ve-tė.

Mungonte Tomorr Lelo, Shyqo Hysi, Nexhip Onjea, por nuk mu-ngon Alban Vlora, qė shkruan sot pėr legjendėn shqiptare. Se Albani me kėta trima ishte edhe nė Pa-varėsinė e motrės Kosovė. Ēudia ndodh: teqeja e mbushur plot. Nje-rėzit po u largohen politikanėve dhe po i afrohen historisė kombė-tare.

Albani pyet Golikun…“Mos mė pyet, Golik. Unė di tė flas vetėm me kėngė, qė 13 vjeē dhe do tė vazhdoj, sa tė rroj.

Goliku shton: “Ku janė ata shqi-ptarė, qė shkrinė pasurinė pėr Shqipėrinė? Mjerė ata shqiptarė qė shkrijnė Shqipėrinė pėr pasuri-nė! Bekuar Shqipėria nga Teqeja e Hormovės!

-Nazif, kur ke derdhur lot nė jetėn tėnde? - e pyet Albani.

-Pavarėsia e Kosovės, Alban, i-shim bashkė aty, apo jo? Mėma mė dha dashurinė pėr kombin, ur-tėsinė, babai mė dha trimėrinė dhe ashpėrsinė. Do kėndoj sa tė rroj tėrė jetėn.

Albani i drejtohet Vitorisė dhe ajo ia kthen:

-Ē’tė tė them? Abaz Aliu, Besi-mi dhe kėnga mė rritėn dhe jam e lumtur qė e trashėgoj te vajza ime, Blerinė. Me shokėt jemi njė ēetė dhe luftojmė me kėngė. Rinia po i kthehet besimit dhe ēėshtjes ko-mbėtare.

Mandej Albani pyet Blerinėn…

-Ja, tė mbaroj kėngėn – ia prźt ajo.

- Unė jam 30 vjeēe e ēdo gjė ia dedikoj nėnės dhe atdheut tim.

Rinia po i kthehet traditės shqi-ptare, ku gjen ēdo gjė qė i mung-on: trimėrinė, besimin, dashurinė. Edhe pėr mua ėshtė jeta ime. Do t’i kėndoj nėnės dhe Mėmėdheut. Ndjenjat e mia janė tė mėdha, por unė jam sozia e nėnės sime.

Eh, sa festė e madhe. Populli gėzonte, mbushur baēja me nje-rėz. E mbushur teqja me popull. Plot qofsh pėrherė, o Teqe e Hormovės!

- Sheh Hysen, do t'i ēojmė lajmin e festės Kryegjyshit nė Krye-qytet, Dede Reshat Bardhit…

- Bekuar ju tė gjithė, Bismilah! Jap uratat mė tė mira: u shtofshin besimtarėt! Mėsofshi e punofshi, punofshi e luftofshi me penėn e frashėrllinjve. Shqipėria ka nevojė pėr penėn, pėr fjalėt dhe zemrėn tuaj. Paēi uratėn!

Emocionet dhe realitetin e asaj feste do t’i pėrcjell te ēdo njeri qė do tė takoj, tek ēdo prag, ku do ndaloj dhe nė gjithė botėn, ku do udhėtoj, duke treguar qė bektashi-zmi, Hormova dhe gjithė teqetė e baballarėt, janė paqja dhe urtėsia e qetėsia vetė... Sa tė jem, do tre-goj.

Alban Vlora (mediatiku, i ardhuri dhe i ēudituri

E tha ngadalė me zė tė qetė



I mirėpritur ēdo zė qė flet pėr kulturėn, trashėgiminė

Pyetje: Zoti Raj-mond, si gazetar karriere dhe pėrfaqėsues potencial i Jugut tė Shqipė-risė pėr “Zėrin e Amerikės” ē’mund tė na thoni pėr karrierėn tuaj shu-mėvjeēare?

Pėrgjigje: Nėse ju specifi-kisht mė pyesni, unė do t’iu pėrgjigjem dhe patjetėr do filloj nga Gjirokastra.

Do tė flas pėr kulturėn, mu-zetė dhe historinė e kėtij qyteti. Ato duhen hapur sa mė shumė pėr turizmin nė kėtė qytet. Pėr qarkullimin ėshtė shumė e dobishme qė qendrat muzeale tė kenė vend pėr tė kaluar makinat. Si nė botė edhe kėtu kėr-kohet infrastructure, qė nė qendrat muzeale ėshtė e domosdoshme.

Ēdo gjė nė kėtė qytet dhe nė tė gjitha pikat historike duhet organizuar me njė orar, pėr tė bllokuar lėvizjen e makinave, tė funksionojnė muzetė, dyqanet etj.

Pyetje: Ju ka qėlluar tė pris-ni shpesh?

Pėrgjigje: “Kam pritur pėrfaqė-suesen e zyrės sė Venecias, zonjėn Marie, e cila mė tha: “Ju duhet tė keni destinacion pėr turizmin.”

Kam pritur dhe muzikologė tė mėdhenj, njėri prej tė cilėve ishte Fre Ēetė.

Biseduam pėr ngritjen e ni-velit tė turizmit nė cilėsi tė la-rta, pėr ruajtjen e autenticitetit. Ėshtė thelbėsore kjo.

UNESCO kėrkon patjetėr tė ruhen tė gjitha pasuritė histo-rike kombėtare. Jemi kėtu drejt emėrtimit tė zonave, psh shkojmė drejt historisė…Konkretisht kemi “Sokakun e tė Marrėve”, tė cilin e vlerėson edhe Kada-reja. Pra, kėrkohet mbėshtetja vėrtetėsisht mbi fakte.

Kemi Gjin Zenebishin, Ismail Kadarenė, Eqrem Ēabejn etj. Duhen freskuar emėrtimet e vjetra me ato qė pėrbėjnė me-morjen e qytetit, se kėshtu jetė-sohen fakte historike; se pėrgji-thėsisht politika ėshtė afat-shkurtėr.

Duan tė huajt tė shkojnė te shtėpia e Kadaresė, por nuk e kemi ende njė tabelė, siē nuk kemi as nė shumė pika tė tjera turistike. Pėr mua ēdo zė ėshtė i mirėpritur kur flet pėr kulturėn, trashėgiminė.

Edhe gazeta juaj “Udhėt e Kombit” u ndihmon kėtyre objektivave tona…

Sigurisht qė shtypi ėshtė me vėshtirėsitė e veta, sidomos ato ekonomike…Pėr format e mbijetesės janė gjetur rrugė.

Ndiej respekt pėr gazetėn tuaj, se ka njė suport tė caktuar e do t’ju mbėshtesim.

Uroj siqerisht qė tė rroni mbi vlera.

Kam parasysh qė kėtu vijnė shumė diplomatė tė huaj. Vle-rėsojnė shumė minoritetin.

Kurse unė vlerėsoj juve pėr nxjerrjen nė pah tė pakicave greke vllehe, etj. Pra, kemi njė ansambėl tė tėrė vlerash…

Ėshtė me vend fjala e Krye-ministrit pėr besimin, ku Gjirokastra ėshtė shembull. Nė Gji-rokastėr ėshtė zhvilluar shumė edhe kultura fonike. Pėr tė ar-dhmen, lidhur me Gjirokastrėn, veē turizmit shoh dhe bujqėsi-nė, shoh pronėn…

Ēėshtja e pronės ėshtė e vėshtirė, por duhet zgjidhur sa mė shpejt, sepse sjell zhvillim, ėshtė komplekse pėr zhvillimin.

Kėtu kam parasysh edhe Bregdetin.

Fqinjėt tanė i kanė zgjidhur problemet e pronave. Prona kri-jon probleme edhe pėr turizmin…



Simboli i demokrasė botėrore,
Woker: Miku i mirė
i shqiptarėve




Gjirokastra dhe Peja. Shqipėria dhe Ko-sova. Vendi i ili-rėve etnikė. Bashkimi, vėllazėrimi e ka shpėtuar komb-in gjithmonė nė ditė tė vėshtira. Lėvizja pėr Zhvi-llim Kombėtar e qarkut tė Gjirokastrės, pas ēudisė sė zotit Haradinaj, ēon pėrpara historinė e qarkut tonė. Gjendemi vėrtet pranė ēudisė sė vėrtetė historike.

Nė takimin e organizuar nga shoqata pėr kthimin e shqiptarėve tė shpėrngulur nga trojet e veta, me kryetar tė sho-qatės zotin Jahja Lluka, merr-nte pjesė edhe Presidenti Fatmir Sejdiu, si dhe akademikė, mes tė cilėve Bajazit Nushi, Ali Berisha, kryetar i Pejės, kryetari i AKK Ramush Hara-dinaj etj. Mes diplomatėve tė shumtė tė huaj ishte vetė Wi-lliam Woker, ambasadori i lė-vizshėm i SHBA, tė cilit i ėshtė dorėzuar Ēmimi “Hasan Prishtina”.

Po nė Pejė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, e ftuar nderi dhe e pėrfaqėsuar nė mė-nyrėn mė dinjitoze nė takim, duke marrė miratimin e orga-nizatorėve, gjeti rastin dhe i dha zotit Woker medaljen “Shqiponja shqiptare”, njė punim 100-vjeēar artizanal.

Ceremonia ishte e mahnishme. Lotė nė sy, gėzim.

Amerika-no-shqipta-ri, simboli i tė drejtave tė njeriut nė botė, shumė i kėnaqur dhe i surprizuar nga suveniri qė i dhurohet nė emėr tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, uron pėr Paqe, Dashuri e Demokraci gjithė shqiptarėt, pa dallim.

Mė tej prioriteti i fjalėve tė tij ishte vlerėsimi i historisė, i kombit, i vlerave, qė rruga e jetės tė jetė e sigurt, mbėsh-tetur mbi tė drejtat dhe liritė e Njeriut. Kėtu e kishte fjalėn jo vetėm pėr Kosovėn martire, por kudo nė botė ky shembull le tė prijė teorinė e Demokracisė sė vėrtetė.

Falenderon kryetarin e Lė-vizjes pėr Zhvillim Kombėtar, Marnglen Koēiu dhe premton se do tė takohen pėrsėri. Ky veprim mori bekimin e tė gji-thė tė pranishmėve dhe u kthye nė njė dėshmi tė asaj se shqiptarėt e kanė tė pakufishme mi-rėnjohjen pėr njerėz si zoti Woker.

Voskopoja e re,
1958




Pėr kėto 20 vjet demokraci ēdo ditė ndjehem mė mirė vėrtet, jemi njerėz punėtorė dhe prapė emigruam. Ne shkojmė shumė mirė nė fshat, po kėshtu edhe me Labė-rinė. Me tė kemi krushqi.

Pesė vajza kemi dhėnė gjer ta-ni nė Labėri. Kemi shoqatėn e shkollėn tonė nė gjuhėn vllahe; ke-mi abetaren tonė. Me pronat nuk kemi problem. Kemi 11 biznese nė fshat, ku na vijnė e punojnė shumė njerėz. Ēdo pėllėmbė tokė punohet. Fshati ynė ka dhe shumė intelektualė, doktorė, inxhinierė, juriste, brenda e jashtė vendit.

Spiro Ēateni ėshtė nė SHBA, Arqile Basho, jurist. Fredi Basho– ekonomist; Thomai me dy universi-tete. Kėto mė kujtohen tani, po ka dhe shumė tė tjerė. Fshati ynė ė-shtė me besim ortodoks, por ne kemi besim edhe nė xhami edhe nė hoxhallarė.

Kemi njė vend tė shenjtė nė fshat qė quhet AJIO Varvara. Esh-tė shumė e besueshme dhe mė e vjetra nė Lunxhėri, qė ėshtė para Ali Pashė Tepelenės. Kemi dhe ki-shėn tonė nė fshat 11 metra tė lar-tė.

Nga kėto 20 vite jemi tė kėna-qur me demokracinė. Ju e shikoni vetė, jemi qytezė. Ne e prodhojmė ēdo gjė vetė, nuk vuajmė. Zoti kthen sytė nga ne. Jetojmė me punė e besim mbi traditat tona, pro-dhojmė verėn, rakinė, kemi blegtori e bujqėsi, kemi pulari e kompleks derrash, jemi vend i begatė.

Flet e flet e fjalėt i rrjedhin lirshėm, por mallėngjehet dhe lotėt i dalin nga sytė, tė cilat i quan lot gėzimi.

Ēudia e ēobanit, njeriut tė regji-meve, dje ēoban e sot poet. Pena e tij ėshtė shumė e ėmbėl, fjala e tij mbjell dashuri, pavarėsisht kuptimit ajo tė bėn pėr vete, se ai ta jep zemrėn nė dorė. Aq sa mund tė themi sinqerisht se tė tillė modul poeti nuk ka kėtu.

Jemi nė fshatin e ri tė formuar nė 1958. Origjina e kėtyre njerėz-ve ėshtė nga Voskopoja (Stambolli i Vogėl). Prej Voskopoje janė largu-ar qė nė vitin 1769, kur u bė dje-gia e fshatit. Ishin vlleh qė morėn rrugėt maleve e fushave me shu-micė ku tė mundnin… Fabrika e leshit qė kishin, kishte 500 gra.

Vitet nxorrėn dhe figura. Universiteti ishte me shkronja shqip tė Dhaskal Todrit, Voskopojarit. Prej Voskopoje kanė dalė dhe figura tė tjera, si: Sandėr Prosi, Aleksandėr Moisiu e shumė tė tjerė. Shkronjat shqipe vėrtetojnė ekzistencėn e njė kulture dhe historie tė pasur.

- Jemi shqiptarė, - na thotė me zė tė plotė Manol Basho, dje ēoban i per-sekutuar dhe sot me njė penė poeti e gazetari, qė me njė fjalė tė menēur, rrėfen se dhe ne fshatin “Andon Poēi”, ku banon, e qė e quan Voskopojė tė vogėl, ruhen tė gjitha vlerat e zakonet e tra-ditės.

Dhe Manoli vijon rrėfimin: plaka ime ėshtė lindur nė stan, nė Ēajup. Si fshat kemi shumė vuajtje, dhimb-je, shumė vite burg, sekuestrime, sa qė mallkojmė pėrherė atė regjim, qė siē thotė kėnga:



Vllah, hoqe mal me halle/

vllah me zemėr tė madhe/

Vllah me paqe shqiptarė./

… Kanė ardhur shumė njerėz nė fshatin tonė, titullarė, shkrimtarė e burra shteti. Nga i zgjuari mos u tremb, se nuk tė gjen gjė. Biseduam gjatė me zotin Manol Basho dhe u larguam nga Andon Poēi, ose Voskopoja e Vogėl. Me shumė mbresa, qė ēdo shkrimtar e gaze-tar do t’i dėshironte t’i dėgjonte…

Ne do tė kthehemi pėrsėri nė kėtė fshat–qytezė, ku do tė flasim pėr librat, pėr poezinė e zotit Manol, po ashtu dhe me ēdo aktor e faktor tjetėr tė kėsaj treve-perlė nė jug tė Shqipėrisė.

Afėrdita SENA












Gjurmėt e krizės nė trupin e ekonomisė
ekspert i ekonomisė


Flet Naxhi Mamani, ekspert nė ekonomi




PYETJE: Zoti Mamani, si ekspert i ekonomisė, ē’mund tė na thoni pėr situatėn nė rrethin tonė?

PERGJIGJE: Kriza ekonomike nuk ėshtė vetėm pėr ne, por pėr gjithė botėn. Dihet qė emigracioni ėshtė burim kryesor i hyrjes sė valutės nė trojet tona. Mirėpo shihet lehtė qė dėrgesat nga emigrantėt kanė njė rėnie tė ndjeshme. Ndėrkohė kemi tė bėjmė me njė shqetėsim tė madh; se dhe qeveritė e shteteve te ndryshme kėrkojnė qė emigrantėt t’i largojnė nga vendi i tyre.

Kemi bėrė dhe studime pėr sa i pėrket parave qė disponojnė emigrantėt. Nga ky studim kemi dalė edhe me pėrfundimet tona. I kemi pyetur se ku i mbajnė fitimet? Nė banka tė ndryshme, nė shtėpitė e veta, apo gjetkė? Vėrehet se preferen-cat janė nėpėr banka. Por ka dhe asish qė i ēojnė pranė familjeve tė tyre, pėr rregullimin e mobilimin e shtėpive.

Pėr problem investimesh, shohim se ka pritje e ngurrim; nuk guxohet ende pėr tė bėrė investime tė vogla apo tė mėdha qofshin…“Kemi penge-sa”- thonė emigrantėt. Vetėkuptohet, ata shikojnė gjithēka ka tė bėjė me mbarėvajtjen e fitimeve tė tyre…Pengesė kryesore pėr realizimin e aspiratave individuale kanė ligjet e shtetit amė, burokracitė e ndryshme. Tė hapėsh njė biznes. Nė kushtet qė ka Gjirokastra sot, dy janė rrugėt kreyesore: Investi-met nė bujqėsi dhe Turizėm. Porse vihet re qė nė bujqėsi pothuajse nuk punohet fare. Ajo vetė ka pengesa, se del pėrpara si pengesė zotėrimi i pronės kryesore, qė ėshtė toka buj-qėsore. Kjo lloj prone ėshtė e parcelizuar shumė, deri nė parcela shumė tė vogla, ku nuk mund tė bėsh investime tė duhura e tė plota, nga ato qė tė mund tė pėrballohet tregu botėror…Nuk ia vlen tė investosh nė njė parcelė tė vogėl. Duhen parcela tė mėdha, ku tė ngrihen ferma private. Ata qė kanė marrė tokė dhe nuk e shfrytėzojnė dot, nuk duan ta lėshojnė as me qera...

Edhe turizmi, si burimi i dytė qė theksuam, pėrbėn njė specifikė tė spikatur pėr Gjirokastrėn. Kėtu duket qė kemi tė bėjmė me turizėm ditor, ndryshe nga turizmi bregdetar. Vijnė turistė, rrinė disa orė, vizitojnė qytetin dhe ikin. Duke u nisur nga kaq, edhe tė ardhurat janė tė pakta. Turistėt janė kalimtarė.

Ka probleme edhe me infrastrukturėn. Infrastruktura ėshtė e domosdoshme. Duhen rregulla. Vetė shteti tė ndihmojė pėr zhvillimin e turizmit familjar. Tė bėhen guida qė tė njihen nga turistėt, hotelet, shtėpitė karakteristike–turistike, pikat e vizitueshme, restorantet. Vende te shquara, si: Vi-roi, kėshtjella etj., duhen vlerėsuar e njohur. Ende nuk ka kushte pėr ininfrastrukturėn nė kala e gjet-kė. Mungojnė aktivitetet nė sezonin turistik sipas tradites, qė tė afrojnė sa mė shumė turistė. Ka edhe zyra me punonjės nė organet e pushtetit lokal, qė ndjekin problemet e turizmit, por ata ve-tėm sa marrin pagėn e nuk lidhen me agjencitė turistike, pėr tė pėrgatitur guidat e domosdoshme, si dhe program vizitash, qė tė mund tė vėrshojnė sa mė tepėr turistė nė Gjirokaster. Tė huajt dhe emigrantėt shqiptarė kėrkojnė garanci nga shteti shqiptar dhe njė ligj tė fortė pėr infrastrukturėn

Duke u zgjidhur problemet e pronėsisė, jepen mundėsitė pėr arritje tė mėtejshme. Kėshtu, duhet tė synohet qė Gjirokastra tė jetė njė zonė e lirė dhe tė kihet parasysh qė struktura ėshtė e ngritur nė fabrikėn e duhanit, tė lėkurė–kėpucėve, nė uzinėn metalike. Nė kėto industri shteti duhet tė vėjė dorė, qė tok me turizmin tė menaxhohet ardhja e valutės nė qytetin tonė, duke siguruar njė jetesė shumė mė tė mirė, duke u bazuar nė gjithė strukturėn ndėrkombėtare.

Pra tė krijohet kjo zonė e lirė nė kėtė pjesė tė teritorit tė Shqipėrisė, qė investimet qė do tė kryhen tė jenė tė garantuara nga shteti. Investimet do tė bėhen atje ku ka mė shumė fitim, ku leverdia ekonomike ėshtė mė e madhe dhe realizohet mė shpejt. Kėshtu veprohet edhe nėpėr botė…

Tė ardhurat nga emigrantėt, duke filluar nga fillimi i viteve ’90, vihet re se kurba e dėrgesave tė parave ka qenė nė rritje, porse tani kjo kurbė ėshtė nė rėnie. Dėrgesat janė pakėsuar. Ne nuk prodhojmė pėr eksport e tė ardhurat nė valutė janė shumė tė pakta.Gjirokastra tani nevojat pėr mallra importi i plotėson me tė ardhurat nga emigrantėt tanė, tė cilat u pakėsuan.

Kėmbanat bien pėr ne qė t’i rikthehemi pro-dhimit. Tė prodhojmė pėr nevojat tona e tė eksportojmė, qė tė sigurojmė valutė pėr tė blerė mallrat, tė cilat nuk i sigurojmė dot vetė.

Ai qė mori pronėn s’ka paranė, ai qė ka pa-ranė, s’ka pronė. Kėshtu qė s’ka pėrputhje pėr tė bėrė investime, pėr tė ripėrtėrirė ndėrmarrje e pėr tė marrė prodhim, tė atillat qė i pėrmendėm dhe mė lart, duke shtuar dhe fabrikėn e miellit, atė tė duhan–cigareve etj., qė rrinė kot dhe nuk po vihen ende nė efiēencė pėr punė, duke punėsuar kėshtu qindra e mijra njerėz.

Sameida BERISHA




Poezi nga Murat Memallaj







Me gurė tė palėmuar,

nuk di pse kaloj nė stres.

Sa shumė njerėz kam takuar;

pėr midis tyre , sa shumė tė zes.



E s’ka se si tė mos mundohem

dhe shpirti tė mos jetė vrarė,

kur shoh njeriun mė shpirtzi,

qė ēuditėrisht i thonė bujar.



Dhe kur bujari ėshtė ēipllak,

po aq shpirtzi, sa dhe nurzi;

tė lė nė rrugė pėr njė qindarkė.

Atje nė baltė, nė Kuē nė shi…



xxx

… e tha ngadalė me zė tė qetė

dhe Fatos Nano rroftė e qoftė!

Ma dha pushtetin katėr vjet

e prapė…nė pushtet.



E tha ngadalė me plot gojėn:

katėr vjet qelepir,

Ilir Meta tė mė rrojė!

Se… ėshtė burrė i qetė

me zgjuarsinė e tij tė vret.





Kėshtu mė thoshte njė ditė…

mė venė punėt pėrsėmbari,

se po ha unė qelepir,

pse tė jap dorėheqjen vetė?



Se kėtu nė vendin tim, o mik,

punon kali e ha gomari.

Mero Mjerani










E ku ka gazetarė sot,

tė gjithė janė kusur i bukės.

Pena qė tronditi shtetin,

ėshtė pena e Arben Dukės.



Ėshtė dhe njė shkronjėtor tjetėr.

Ai shkruan dhe nė shtresė akulli.

Njė filloshqiptar i madh,

qė hedh formėn Filip ĒAKULI,

Mero Mjerani




Fjalė tė urta


Ara ime - varri im (Labėri)

Atdheu e nana nuk harrohen

(Tropojė)

Gjuha e njerėzit janė tapi e vendit. (Jug)

I huaji tė don me gjuhė e jo me zemėr (Kosovė)

Kush ka vdek pėr atdhe, nuk ka dek, por ka le. (Kosovė)

Mushti i Ēamėrisė – mė i ėmbėl se i Persisė. (Ēamėri)

Njė tė mirė qė e bėre, harroje; njė tė nmirė qė ta bėjnė, kuj-toje. (Kalabri, Itali)

Shan i shari, nget i ngari. (Sarandė)

Jeto me nder, se vdekja s’tė harron. (Shkodėr)

Goja tret malė, fjala rrėzon Krajlė. (Lukovė, Sarandė)

Barku mban njė tok tė liga, goja s’mban njė fjalė.

Pak nga pak e dalėngadalė breshka hipėn nė majė.

(Molis, Itali)

Shumė e panė kurbenė, por pak u kthenė. (Sarandė)

Shqiptari di me se, por s’ka me se…! (Jug)

“Stafi dhe Adresa e Gazetės “UDHĖT E KOMBIT”

Drejtor, Botues: Marenglen KOĒIU




Kryeredaktor: Thoma NIKA

Gazetarė: Alban ARVANITASI

Kristo STOJA

Manol BASHO

Sameida BERISHA

Duro SHEHU

Afėrdita SENA

Besmir ASLLANI

Korrektim e kompjuter: Jorgo TELO

Kjo gazetė gjendet dhe online:
www.udhėt e kombit marenglen kociu




Qendra e Pazarit, Gjirokastėr, Albania


Shtypur nė shtypshkronjėn “MILOSAO” Sarandė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Wed Jul 07, 2010 8:21 pm

Qershor 2010 Nr.6



Tė gjitha udhėt tė ēojnė nė Shqipėri (Iliri), ashtu sikurse Ēezari thoshte “Tė gjitha udhėt tė ēojnė nė Romė”.



“Shqiptarėt vijnė nga njė shtresė e lashtė. Shqiptarėve u ka mbetur pak kohė latente, e cila shpėrthen herė pas here nė njė jetė tė re. Prandaj prej gjithė shkrimtarėve shqiptarė na del pėrpara fytyra e shqiptarit tė pėrjetshėm”



Eqerem Ēabej

Marrė nga “Pėr gjenezėn e literaturės shqiptare
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Wed Jul 07, 2010 8:22 pm

Njė personalitet i lartė shkencor viziton Gjirokastrėn

- Prof. Dr. dhe President i Akademisė sė Shkencave TUBA tė Turqisė, z. Yukgel Kanpolat, mik nė qytetin e gurtė-



Nė njė nga mbrėmjet e bukura, erdhi pėr vizitė jo rastėsisht nė qytetin e Ēabej dhe Kadaresė, Prof. Dr. dhe President i Akademisė sė Shke-ncave TUBA tė Turqisė, z. Yukgel Kanpolat.

Ndėr fjalėt e tij nė bisedė me tė ishte paqja rajonale, dashuria, vlerėsimi i historisė, shkrimi dhe studimi i saj, si dhe bashkėpunimi ballkanik mė i gjėrė i Akademive tė Shkencave, pėr tė nxjerrė nė dritė mė saktėsisht vlerat e vėrteta e mė tė mira njerėzore.

Ai ishte njė personalitet qė i vlerėsonte paqshėm ēėshtjet qė shtroheshin nėpėr biseda, njihte ēdo gjė shkėlqyer, sa qė nė minidarkėn e rastėsishme nė njė familje gjirokastrite ai njihte gatimet (qifqitė), njihte rakinė si bėhej e si pihej ajo; njihte dhe gjithė besimet tona fetare. Ngelėm tė mahnitur, kur na fliste pėr gjithēka. Sikurse dinte traditat dhe zakonet tona, po kaq mirė njihte edhe situatėn e traditat e Ballkanit nė pėrgjithėsi…

Vizita e tij nė Gjirokastėr ishte organizuar nė kuadrin e ekzistencės sė Gjirokastrės si njė qytet me hisori tė madhe nėpėr thellėsinė e shekujve…

U shprehėn prej tij fjalėt mė tė mira pėr qytetin tonė, por sidomos fjalėt: “Duhet mė shumė punė pėr ju shqiptarėt nė tė gjitha fushat e jetės…” kishin shumė domethėnie…

Vizita e Akademikut turk do tė vazhdonte mė tej drejt Tiranės, ku do takohej me homologėt e Akademisė sonė tė Shkencave, ku do tė bisedohej pėr bashkėpunimin mbi vlerat vėllazėrore, kuturore e demokratike. Pati mjaft kėnaqėsi kur gazeta “UDHĖT E KOMB-IT” i shprehu kėrkesėn pėr njė intervistė.

Duro SHEHU
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Wed Jul 07, 2010 8:23 pm

Kur shkėrmoqej diktatura

Ēdo popull rrugėn e zgjedh vetė. Jeta ėshtė po aq e gja-tė, sa dhe e shku rtėr. Rrugėt e kujtimeve janė vlera mbresėlėnėse.

Ndodh dhe antivlera… Kujtimet na japin fuqi pėr tė nesėrmen. Kėto i gjej-mė te romani i zotit Ylli Toska.

Nė atė realitet shkėr-moqės tė diktaturės, atė qė vėrtet ky popull ė vuaj-ti shumė. Zoti Ylli nė bo-timin e tij ka zgjuar vėrtet ngjarje dhe ndjenja, lirinė dhe demokracinė e nisur dhe tė pasosur… ndėrti-min dhe shkatėrrimin e njė diktature 50 vjeēare...

Ligjet nė ēdo kohė ja-nė tė nevojshme pėr ēdo popull. Ligjet duhet tė je-nė gjithmonė e mė tė mi-rė, mbėshtetur mbi vlera kombėtare e demokrati-ke.

Autori ka derdhur me realitetin e tė jetuarit pre-zent dhe aktiv nė ngjarjet e ndėrrimit tė pushtetit…

Lexuesit, sot pas 20 vitesh, siē thotė autori, pėrbėhen edhe nga njė brez i ri qė mendon ndryshe. Mendoj se ėshtė de-tyrim pėr tė gjithė ata qė dinė tė vėrtetat e historisė t’i pėrēojnė nė tė gjitha shtresat e popullatės, te intelektualėt, kufitarėt, fu-rrtarėt e kudo, qė tė dinė ta pasqyrojnė kthesėn hi-storike qė kaloi vendi ynė dhe sa ėshtė arritur nga objektivi themelor…

Autori, pa dashur tė bėhet pjesė e historisė, sot vazhdon tė militojė nė forcimin, zbatimin e ruajtjen e gjithė vlerave njerėzore demokratike tė shte-tit shqiptar. Titulli i tij, pena e tij, ėshtė nė dispozi-cion tė popullit dhe tė shtetit.

Le tė jetė njė thirrje pėr tė gjithė politikanėt, qė tė ndalen pak ēaste dhe tė mendojnė pėr kėtė popull, pėr strukturat e tij e konkretisht ushtarakėt e vendit tim.

Apeli i z, Toska ėshtė dhe shėndoshja e familje-ve shqiptare dhe shtetit shqiptar, nė tė gjitha as-pektet dhe fushat e jetės nė vend. Nė gjuhėn e po-pullit lapsi, hapsi dhe ka-ndari ėshtė mirė tė vlerėsohen pa dallim. Nė thi-rrjen e tij tė fundit ai thotė pėr vlerėsimin e ushtara-kėve tė vendit pa dallim…
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Wed Jul 07, 2010 8:24 pm

Alban ARVANITASI



(Nga Mero Mjerani)

ARBEN DUKĖS



Duke e shfletuar “Telegrafin”,

Seē m’u shfaqe prapė, o Arben Duka!

O zėdhėnės ushtarak i Enver Hoxhės,

Oficeri liberal si Selfo Kuka*.



Gjithė jetėn mbete duke lehur.

Askush s’tė ka quajtur heretik.

O zėdhėnės ushtarak i Enver Hoxhės,

O poet i Enverit, nostalgjik!



Tashmė je zėdhėnės i Edvinit,

Ju ka mbetur goja vetėm: Hapi!

Do ta dish pėrgjigjen, miku im?

Nuk i hapim jo, se s’na do trapi.





Se nuk shėmbet kurrė “BERISHIZMI”.

Qofsh ti, Arben Dukė, mė i miri.

Se Sali Berisha ka dy shtylla:

Ėshtė Fatos Nano dhe Iliri.



Kur gjithė botėn e ka zėnė pėr gryke kriza

Ky Sali Berisha na ēon drejt Evropės.

Po, po dhe tė majtėt do shkojnė pa viza…



Me mall,



Arrmiku yt, Murat Memallaj

*Selfo Kuka – oficer artilier nė kohėn e Diktaturės, qė dinte tė luante vetėm pesėkatsh me studentėt ushtarė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Wed Jul 07, 2010 8:25 pm

MILITANTĖT



Ilir Meta kish njė militant

Nė ato vite nė rrethinat e Vasjarit.

Sa ishte opozitė e kishte krah tė djathtė.

Tashmė nė pushtet s’i dha fijen e barit.



Po ky militant ishte sua trimi

Stėrnip i Lekė Dushit nga veriu.

E kish lindur nėna veē pėr bard,

Prandaj e lakmonte si poet Saliu.



Po ky militant ishte kokėngjeshur,

Sa edhe pėr veten u bė xhebrahili.

Seē i hapi vetės njė tė madhe plagė,

Sa nuk ia shėron dot as Petrit Vasili.



Or ti, Ilir Meta, edhe ju t ė tjerėt,

Mblidhni mendjen, vini gishtin kokės.

Nėse nuk i mbani mirė militantėt,

Sė shpejti do jeni si parti e Ndokės.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Wed Jul 07, 2010 8:26 pm

Labova e mėmėdhezės



Me Panajot Meksin e Vasil Konomin zgjojmė Labovėn. Nė shekuj luftoi populli ynė kundėr pushtuesve tė hu-aj, duke ruajtur traditat, duke mbrojtur lirinė, gjuhėn dhe kulturėn e vet e-dhe kur nuk kishte shkro-nja e shkollė shqipe.

Mėsuesit e fėmijėve shqiptarė ishin prindėrit, tė cilėt edukonin qė nė djep fėmijėt me dashurinė pėr gjuhėn e mėmėdheun.

Nė shek. XIX e XX filloi njė lėvizje e gjėrė patriotike, pėrfshi kėtu dhe krahinėn e Gjirokasttrės, ku mė 23 shkurt 1910 u organizua protest dhe miting drejtuar qeverisė otomane, ministrit tė arsimit, qė po pėrpiqeshin ta linin Shqipėrinė tė verbėr.

Deklarata e tyre: “Gji-rokastra ka vendosur tė ketė gjuhėn amtare vetėm me shkronjat e saj dhe jo me te tjerė. Mbas njė mu-aji nė Labovėn e madhe, ku mėsues patriot si Panajot Meksi e Vasil Konomi ēelėn e mbrojtėn bashkė me tė tjerėt shkollėn shqi-pe.

Njė shkollė zbrazej nga nxėnėsit, ajo e gjuhės greke. Njė tjetėr mbushej me nxėnės – ajo e gjuhės shqipe. Nxėnėsit vėrsho-nin nga Tėrbuqi, Labova e zona pėrreth, midis tė cilėve edhe njė vajzė labovite. Me dashuri e rrethonin shkollėn fshata-rėt.

Vetėm 3-4 shtėpi kanė ngelur me mendime tė vjetra, thoshte shtypi i ko-hės. Ēdo ditė vėshtirė-soheshin shkollat e qeverisė osmane. Tradhtarė e klerikė tė lartė, konsulli, si ai i Greqisė nė Gjirokastėr, luftonin pėr tė mbyllur shkollat shqipe.

Patriotėt, kanė pasur njė mbėshtetje nė kėtė luftė lidhur me klubin “DRI-TA”, nė Gjirokastėr, me mėsues tė shkollės “LI-RIA” nė lidhje me Kor-ēėn, me Mihal Gramenon. Kjo shkollė qe nga tė paktat shkolla qė u ngrit nė vend.

Urimet i vajtėn nga Avni Rustemi: “Dje kėtu nė Elbasan na foli mėsu-esi ynė Luigj Gurakuqi pėr shkollėn e Labo-vės…’

Publicisti Jani Vreto pėrshėndeste nga Egjypti: “Ju dėrgoj 100 lira tė tjera pėr tė mbajtur nė shkollė dhe njė djalė tė ri nga Picari, Hormova, Kurveleshi. Shqipėria ka nevojė tė madhe pėr tė tillė punė, prandaj duhet tė ndihmojmė dhe gjetkė. Edhe Mihal Gramenua pėrshėndeti dhe uroi punė tė mbarė shkollės.

Po kėshtu uroi dhe gazeta “ZGJIMI” e Janinės, gazeta “KORĒA” etj., duke u shtuar urimet dhe nga gazetat e tjera.

Njė punėtor i mėrguar nga Tepelena shkruante: “Ju lumtė, o labovitė! Qė hapėt shkollė, e bėtė dritė, e provuat burrėrinė, e nderuat Shqipėrinė!”

Ky shembull bėri qė Avni Rustemi tė ēelė nė Libohovė nė 1910 shko-llėn e tretė shqipe nė rrethin e Gjirokastrės.

Do kalojnė shekuj e do na nderojnė brezat e vle-rat e mirėnjohjes do t’u mbeten kėtyre patriotėve atdhetarė qė gdhendėn, ko-nsoliduan historinė e mė-simdhėnies. Nuk i thamė tė gjitha. Kemi dhe shumė pėr tė thėnė… Sot brezat shkruajnė e kėndojnė me amanete tė plotėsuara me shumė mund e djersė, me gjak e para pėr gėrmat e arta, me tė cilat u shkrua e kėndohet hymni ynė ko-mbtar. Rroftė Shqipėria!! Thirrja jonė ėshtė: Arsimi duhet kthyer nė ēėshtje kombėtare.



Klodiana SANXHAKU
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: "UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU   Today at 8:48 am

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
"UDHĖT E KOMBIT" LZHK, Drejtor MAREGLEN KOĒIU
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 4Shko tek faqja : 1, 2, 3, 4  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: