Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next
AutoriMesazh
Llapi
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 1
Age : 108
Vendi : ne lug te qyqeve
Registration date : 27/12/2008

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Tue Feb 07, 2012 6:52 pm

a ka ende njeri qe i beson albinit a
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Wed Feb 08, 2012 2:06 am

Ne keto qaste ,me aktivitetet e funt te VV esht shtuar apsolut numri i besushmerish te kjo levizje, sigurt sillet dikun 30-40 e popullit,por nese vazhdon keshtu me tutje nese nuk bejn ndoj gaf popitik pa lidhje,por prap se prap avancojn nga te gjitha partit momentalisht ne kosov garant.

Subjekti ma i besushem per momentin.

UKSHIN HOTI-esht gjall.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Driniiiii
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 3251
Age : 36
Vendi : Belfast
Registration date : 17/02/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Wed Feb 08, 2012 9:31 pm

Ew Llap i gezofsh edhe 103 pranvera ne lug te qyqeve, e inshalla nuk te kaloin edhe 4 vite ne forum qe te shtroni nje pyetje te tille.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lumo
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 54
Age : 67
Vendi : SHBA
Registration date : 06/09/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 09, 2012 6:54 am

Pse kaq shum frige prej Albinit, ku dihet se fati i Kosoves dhe shqipetareve mevaret nga qeveria dhe sigurimi shik?! Me sa di une, Albini ishte nje nder organizatoret kryesor te protestave 1997 dhe u zegjodhe per nje kohe te shkurt ne zyren e UCkes, pastaj u laregua menjihere?! Pse vihet ne dyshim buregoseja e Albinit nga okupatori shka?! Nga kush u perdore Albini prej viteve 90-ta sidomos 1997 e deri ne vitet 2007?!
Une i besoje veperimetaris te sineqeret te Albinit. Cfare kam dyshim tek Albini, ajo ashte naiviteti ti, qe ka leju te keqe perdoret nga njerez te ideologjizu per ineteresa vetiake, per aredheje ne pushetet,te dyshimet dhe te akuzua per krime e hajni...
Albini ngadale po siguret i sajoi keta hile te karrieristave, karagjozeve pushtetar,se qellimi tyne nuk ishte Shqipetaret dhe Kosova,por pusheteti. e gjitha hierarekia qeveritare ju ka gju Albinit, pse?! Kete do te din populli shqipetar i Kosoves dhe,Kosoves Linedore dhe Ilirides. Pytja ashte pse politika e sodit, qeveritaret dhe vasalet e tyne nuk i besojen sineqeritetit Albinit! Dihet se Albini e ka deshmu se ashte nje Atedhetar, veperimetar i venedos, por ishte dhe a mbete nje politikan axhami por i pa lodheshem. kete e kan kupetu Shipetaret me shumice, tjerat jan shanetazhe te qeverive dhe vasaleve tyne, politikaneve te seprovu me tana menyrat dhe hilet, qe per ineteresa tyne pushtet, karriere e pasuni, jan ne gjendje te pranojen cdo komepromis me cdo gje qe ju oferohet! pa kuresye lojen e tyne me inetegritetin e Kosoves dhe shqipetareve. Kjo ashte brenegoseja e shqipetareve jo Albini. Mos luani me dinjitetin dhe jetet e njerezeve, se haku ashte i rende.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lumo
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 54
Age : 67
Vendi : SHBA
Registration date : 06/09/2009

MesazhTitulli: Zmbrapset Kamishi   Thu Feb 09, 2012 8:17 am



Zmbrapset Kamishi: “Faktet” ia dėrgova Florinit
08-02-2012 12:46 CET zeri



Tėrhiqet dhe ndėrron taktikė Bekim Haxhiu – Kamishi i PDK-sė. “Faktet” qė ka pėr Albin Kurtin e afėrt me serbėt thotė se ia ka vėnė nė dispozicion njė tjetėr njeriu tė Vetėvendosjes, kryetarit tė Komisionit pėr Mbikėqyrjen e AKI-sė, Florin Krasniqi.

“Deshta t’ju njoftoj se tė gjitha faktet e disponuara pėr zotin Kurtin unė ia kam dorėzuar kryetarit tė Komisionit, Florin Krasniqi, nė mėnyrė zyrtare tė protokolluar. Besoj qė kur t’vjen zoti Krasniqi do t’i ketė nė dispozicion. Ai le t’i shqyrtojė me AKI-nė, sepse ai ka qenė nė zyre dhe i ka takuan, ne jo. Ia kemi lėnė Krasniqit tė vendosė pėr faktet pėr Kurtin”, ka thėnė Haxhiu nė njė mbledhje tė Komisionit pėr mbikėqyrjen e AKI-sė, raporton Indeksonline.

Pėr tė thėnė tė njėjtat gjėra, Haxhiu ka paralajmėruar njė konferencė pėr nesėr nė ora 12:00, pasi qė skadon ultimatumi i tij.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lumo
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 54
Age : 67
Vendi : SHBA
Registration date : 06/09/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 09, 2012 8:23 am








Vetėvendosje: Kamishi, profesor analfabet
08-02-2012 15:06 CET

Profesor analfabet e ka quajtur Lėvizja Vetėvendosje, Bekim Haxhiun e PDK-sė, duke shtuar se mund tė paraqes ēfarėdo por qė tė gjitha sipas kėsaj lėvizjeje janė shpifje.

“Kėto shpifje na bėjnė mė tė fortė. Kur kjo qeveri nuk ka argumente pėr ato se ēka pyesim ne, siē ėshtė takimi i Thaēit me Tadiqin, atėherė ata shpifin. Kėshtu tentohet tė zhvendoset vėmendja nga problemet reale qė i ka Kosova dhe tė krijohet mjegull tek qytetarėt”, ka thėnė Shpend Ahmeti, njofton KTV.

Ai ka shtuar se kjo ėshtė pėrgjigje nga agjent tė grupit parlamentar tė PDK-sė, pėr ata qė mendojnė ndryshe, para kompromiseve tjera tė Qeverisė Thaēi me Serbinė.

“Kėto janė simptoma se ky shtet ėshtė i kapur nga mafia dhe agjentura ilegale”, ka theksuar Glauk Konjufca.

Sipas tij, Qeveria ėshtė duke u bėrė gati pėr tė paguar edhe njė ēmim tjetėr pėr Kosovėn, e ky ėshtė dialogu politik pėr veriun e vendit, raporton Koha.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lumo
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 54
Age : 67
Vendi : SHBA
Registration date : 06/09/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 09, 2012 9:08 am







Masakra e Tivarit, Enver Hoxha: Tė arrestuarit, pėr jugosllavėt
e Martė, Janar 24th, 2012




Zbulohen dokumentet qė implikojnė shtetin shqiptar nė masakėr
Tė tjera dėshmi se Divizionet V dhe VI nė Kosovė drejtoheshin nga Ramiz Alia e Rahman Parllaku
Nė masakrėn e Tivarit, ku gjetėn vdekjen mbi 3 mijė kosovarė, nuk ka qenė i implikuar vetėm Ramiz Alia, i cili nė atė kohė ishte nė krye tė njė prej divizioneve qė ndodheshin nė Kosovė. Nė librin e tij “Masakra e Tivarit dhe pėrgjegjėsia e shtetit shqiptar”, historiani Uran Butka sjell njė sėrė dokumentesh, qė jo vetėm mbajnė firmėn e Alisė, por edhe tė vetė Enver Hoxhės. Me urdhėr tė tij, tė gjithė kosovarėt qė arratiseshin nga ushtritė jugosllave, qė kapeshin apo dorėzoheshin me dėshirė pranė forcave shqiptare, u dėrgoheshin divizioneve jugosllave, edhe pse e dinin shumė mirė se ata i priste vdekja. Gjatė rrugės pėr nė Frontin e Perėndimit, rreth 1000 kosovarė gjetėn vdekjen brenda kufijve shqiptarė. Pas prishjes sė marrėdhėnieve me Jugosllavinė, kjo masakėr iu faturua Koci Xoxes, i cili edhe u akuzua si agjent i Titos. Pėr kėtė flasin njė sėrė dokumentesh dhe dėshmish tė kohės, mes tė cilave dhe ajo e Zoi Themelit, shef i Mbrojtjes sė Popullit tė krahinės III (Shkodėr). al.mi
Komandantėt dhe komisarėt politikė tė divizioneve e tė brigadave shqiptare zbatonin urdhrat e shtabit jugosllav, por vinin nė dijeni dhe merrnin formalisht edhe pėlqimin e Komandės sė Pėrgjithshme tė Shqipėrisė e tė komandantit Enver Hoxha. Kjo nuk ndryshonte asgjė, sepse edhe politika, edhe ekonomia, edhe ushtria, edhe lufta ishin nė atė kohė tė unifikuara ndėrmjet Jugosllavisė dhe Shqipėrisė, Titos dhe Enver Hoxhės, por, gjithnjė nėn dominancėn e Jugosllavisė sė Titos.
Ja disa dokumente:
Nr. 146
Divizioni V, mė 29.04.1945
Komandės sė Pėrgjithshme
Nė bazė tė urdhrit nr.93, datė 28.04.1945, tė Shtabit Operativ tė Kosmetit, Divizioni V dhe VI lėvizin pėr nė zonat Ferizaj-Gilan. Divizioni ynė me qendėr Gilan.
Komandanti i Divizionit V
Nėnkolonel Rahman Parllaku
Nr. Extra
Divizioni V, 21.05.1945
Tepėr urgjent
Komandės sė Pėrgjithshme
Partizanėt e Kosmetit qė janė nė brigadat e Ushtrisė Jugosllave, kanė dezertuar nga ato deri mė sot, janė kapur e dorėzuar nė repartet tona nė kėto ditė, po ia dorėzojmė Shtabit Operativ tė Kosmetit. Ky ėshtė mejtimi ynė, ju ē’mendoni? Na lajmėroni me lidhjen e parė.
Gafur Ēuēi
Nr. 541/32
Divizioni V, 30.05.1945
Komandės sė pėrgjithshme
Shtabi operativ i Kosmetit prapė na i kėrkon tė gjithė tė dorėzuarit ose tė kapurit, qė sot janė nė Divizionin tonė, t’ia dorėzojmė Divizionit 52…
Enver Hoxha, Komandant i Pėrgjithshėm i Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė, i pėrgjigjet me radiogram komandės sė Divizionit V nė Kosovė:
Nr. 138/1 Res
Tiranė. Mė 30 maj 1945
Radiogram (shifėr)
Divizionit V
Na lajmėroni sa bėhet numri i t’arratisurve qė janė dorėzuar nė Divizionin tuaj dhe sa bėhet numri i kosovarėve qė keni mobilizuar nė terren.
Enver
Komandės sė Pėrgjithshme
Gjegje e tel.nr.51 res, datė 30.05 1945
Numri i tė arratisurve qė janė dorėzuar nė repartet tona, arrin deri 155 aproksimativisht, me pėrjashtim tė disa kriminelėve qė ja kemi dorėzuar M.P. simbas kėrkesės sė tyre. Numri i kosovarėve qė janė mobilizuar ėshtė 1398.
Gafur Ēuēi
Ja dhe pėrgjigjja e Enver Hoxhės:
Nr.38/III Res
5.06.1945
Radiograme
Divizionit V. Shifėr
Gjegje telit tuaj ne 135 Res datė 1.06 1945
T’arratisurit e dorėzuar nė Divizionin tuaj, dėrgojani Divizionit 52.
Enver
Nga kėto radiograme, por edhe nga tė tjerė, qė ndodhen nė Arkivin Qendror tė Shtetit, konkludojmė:
-Tė arratisurit shqiptarė nga njėsitė ushtarake jugosllave, qė kapeshin e arrestoheshin nga forcat e Ushtrisė NĒ tė Shqipėrisė nė Kosovė, apo vetėdorėzoheshin tek njėsitė e Divizioneve V dhe VI tė Shqipėrisė pėr shkak tė keqtrajtimit, dhunės e masakrave qė kishin nisur nė stil tė gjerė aradhet serbo-ēetnike ndaj popullsisė shqiptare tė Kosovės, por edhe pėr shkak se i kishin rekrutuar pėr t’i larguar nga trevat e tyre, duhet t’i dallojmė nga tė mobilizuarit (vullnetarėt) shqiptarė, qė vullnetarisht, apo mbi bazėn e thirrjes e propagandės sė shtabeve tė divizioneve, brigadave e batalioneve tė UNĒSH nė Kosovė, bashkoheshin me divizionet e Shqipėrisė, me besimin se kishin bėrė gjėnė e duhur apo kishin gjetur mbrojtjen e duhur te vėllezėrit e tyre tė njė gjaku e tė njė gjuhe dhe i shihnin si shpėtimtarė. Sipas dokumentit 135/Res, numri i tė arratisurve nga ushtria jugosllave deri nė atė ēast, ishte 155, ndėrsa numri i tė mobilizuarve nga ushtria shqiptare (div. V dhe VI) ishte 1389. Tė gjithė kėta tė arratisur e tė kapur dhe vullnetarėt shqiptarė tė Kosovės u dorėzoheshin udb-ashėbe jugosllavė.
-Divizionet V dhe VI, respektivisht dhe brigadat dhe batalionet e tyre, udhėhiqeshin e komandoheshin realisht nga komitetet e partisė dhe komisarėt politikė: Ramiz Alia, Gafur Ēuēi, Reis Malile, Njazi Islami etj. Bindesh pėr kėtė po tė lexosh raportet e tyre drejtuar KQ tė PKSH dhe Komandės sė Pėrgjithshme tė Ushtrisė. Edhe nga ana formale mund tė dallosh lehtėsisht, nė fund tė raporteve, pėrparėsinė Ramiz/Brahman; Ramiz Alia/Gjin Marku e kėshtu me radhė. Komisarėt politikė, Ramiz Alia, Gafur Ēuēi etj. u drejtoheshin jo vetėm KQ tė PKSH (sipas linjės partiake), por edhe Komandės sė Pėrgjithshme, tė cilėn realisht duhet ta informonin komandantėt. Nė urdhėresėn e Koci Xoxes, atėherė sekretar Organizativ i PKSH, drejtuar komisarėve e zv.komisarėve tė korpuseve e tė divizioneve tė Ushtrisė NĒSH, ndėr tė tjera thuhej: “KQ i PKSH ėshtė koka udhėheqėse e Partisė, qė kėtej drejtohen nė punėt e ndryshme tė gjitha organizatat si nė pushtet, ashtu edhe nė ushtri”.
Ishte koha e komisarėve. Kuptohej qė, pėr gjithēka, komandėn e kishte Partia Komuniste Shqiptare, vegėl e PK

Kopertina e librit “Masakra e Tivarit dhe pėrgjegjėsia e shtetit shqiptar” nga historiani Uran Butka
jugosllave, kuptohet, gjithashtu, se ē’dėm tė madh dhe ē’tragjedi kombėtare i pruri kjo politikė Shqipėrisė dhe Kosovės, sidomos nė vitin 1945, vitin e kthesės vendimtare drejt perandorisė sė Lindjes komuniste.
-Tė gjitha veprimet e divizioneve shqiptare nė Kosovė miratoheshin edhe nga komandanti i Pėrgjithshėm i UNĒ tė Shqipėrisė, Enver Hoxha. Ai, pasi kėrkonte shifrėn e tė arratisurve dhe tė vullnetarėve tė mobilizuar, urdhėronte shtabet e Divizioneve V dhe VI: “T’arratisurit e dorėzuar nė Divizionin tuaj, dėrgojani Divizionit 52″.
Ndėrkohė, luftėtarėt e lirisė, tė ashtuquajtur “kriminelė”, u dorėzoheshin reparteve tė OZN-sė dhe tė Mbrojtjes sė Popullit, qė i ndėshkonin dhe asgjėsonin. Pėr tė gjitha kėto veprime antishqiptare dhe antinjerėzore mban pėrgjegjėsi direkte Shtabi Operativ i Divizioneve V dhe VI, me komisar politik Ramiz Alinė dhe komandant Gjin Markun, qė i merrnin urdhrat nga Beogradi dhe i zbatonin ato pėrpikėrisht. Po e japim tė plotė radiogramin e tyre drejtuar Komandės sė pėrgjithshme tė Armatės Jugosllave nė Beograd:
Nr.70/Res
1.04.1945
Radiogram
Komandės sė Pėrgjithshme tė Armatės Jugosllave
Beograd
Brigadat e Divizioneve tona vazhdojnė tė jenė tė vendosura nė vendet e mėparshme tė Kosmetit stop Brigadat janė duke bėrė ndjekje e rrethime tė bandave gjithnjė me sukses stop Elementet e arratisur e sidomos ata qė kanė ma pak faje, po dorėzohen stop Repartet tona janė duke bėrė dhe konferenca e metingje politike nė popull stop
Tė gjitha kėto veprime bėhen duke iu pėrgjegjur edhe karantinės sė tifos, nė tė cilėn ndodhen forcat tona stop
Pėr Shtabin Operativ tė Divizionit V dhe VI
Komisari Politik
N/kolonel Ramiz Alia
Komandanti
N/kolonel Gjin Marku
Nė kėtė radiogram dėshmohet edhe njė herė tjetėr pėr operacionet ushtarake tė Divizioneve V dhe VI tė Ushtrisė NĒ nė Kosovė….
Sipas raportit tė Ministrisė sė Mbrojtjes Popullore tė Jugosllavisė, datė 12 shkurt 1945, nė Divizionin e 52-tė jugosllav janė dorėzuar 662 shqiptarė. Nė luftime, ky divizion ka zėnė robėr 99 persona. Divizioni 46 ka zėnė robėr 52 vetė, ka vrarė 32 dhe janė dorėzuar 37. Numri i pėrgjithshėm i robėrve, i tė dorėzuarve dhe i tė vrarėve nga ky divizion, ėshtė 882. Divizioni i 41-tė ka zėnė robėr ose janė dorėzuar 107 shqiptarė gjatė muajit mars 1945, plagosur e vrarė 19 “banditė” shqiptarė.
Sipas raportimeve tė komandave tė brigadave dhe divizioneve tė UNĒSH, nė rajonet e Mitrovicės e tė Vushtrisė ishin vetėdorėzuar te Brigada III shqiptare 250 vullnetarė shqiptarė, nė rajonin e Drenicės ishin bashkuar me repartet e ushtrisė shqiptare 980 vetė tė armatosur, ndėrsa nė Divizionin VI ishin inkuadruar 200 tė arratisur nga brigadat jugosllave.
Radiogrami i datės 1 prill 1945 provon se Ramiz Alia dhe Divizioni V gjendeshin nė Kosovė, jo vetėm pėrgjatė muajit mars 1945 kur u mobilizuan dhe u dėrguan tri kolonat e para me rekrutė shqiptarė pėr nė Frontin e Triestes, por edhe gjatė muajit prill 1945 (siē e dėshmojnė edhe dokumentet e tjerė arkivorė), kur u mobilizuan dhe u dėrguan pėr nė Tivar tri kolonat e tjera me rekrutė kosovarė. Njė ditė pas masakrės sė pėrgjakshme nė Tivar, Ramiz Alia i shprehte Beogradit se “divizionet tona vazhdojnė tė jenė tė vendosura nė vendet e mėparshme tė Kosmetit, janė duke bėrė ndjekje e rrethime tė bandave gjithnjė me sukses dhe se tė arratisurit po dorėzohen”, pėr tė mbushur brigadat me shqiptarė qė dėrgoheshin nė Tivar e gjetkė. Fakti qė ai kishte dijeni pėr masakrėn e 31 marsit 1945 nė Tivar, vėrtetohet nga informacioni qė na jep ish-shifranti i KQ tė PKSH, Islam Kadeshi:
“Atė ditė erdhi njė telegram-shifėr nga komisari i Divizionit V, Ramiz Alia, i cili njoftonte se sot herėt nė mėngjes, njė turmė e madhe, disa mijėra shqiptarė tė Kosovės, pasi u grumbulluan nė mes tė dy kodrave, nė njė luginė, u pushkatuan dhe u likuiduan tė gjithė. Nė momentin qė unė e dorėzova kėtė telegram, nė zyrė gjeta Koci Xoxen dhe Enver Hoxhėn, ua dhashė telegramin nė shifėr tė pėrkthyer”.
Shtabet e Divizionet V dhe VI, por edhe shtabet e brigadave, qė pėrcillnin urdhrat e tyre gjatė muajve mars-prill 1945, kur bėhej mobilizimi ushtarak i shqiptarėve dhe dėrgoheshin nė Frontin e Triestes, dorėzonin tek autoritetet ushtarake jugosllave, tė arratisurit nga Ushtria jugosllave, por edhe vullnetarėt kosovarė qė hidheshin nė ushtrinė shqiptare, pėr tė gjetur shpėtim…
…
Bashkėpunimi komunist jugosllavo-shqiptar pėr masakrimin e rekrutėve shqiptarė tė Kosovės pėrgjatė rrugės Kukės-Shkodėr, pra nė territorin e Republikės sė Shqipėrisė, ėshtė pasqyruar nė disa dokumente arkivore. Mė sė pari nė notėn e Ministrisė sė Jashtme tė Shqipėrisė drejtuar Legatės sė Jugosllavisė, datė 22.11.1949: “Me mijėra kosovarė tė pafajshėm janė pushkatuar nė masė, ilegalisht dhe pa gjyq, nga organet e UDB-sė gjatė luftės dhe pas luftės. Nė kėto masakra tė pashembullta ndaj popullsisė sė Kosovės ka marrė pjesė dhe agjenti i qeverisė jugosllave nė gjirin e qeverisė shqiptare, tradhtari Koci Xoxe, nė fillim tė vitit 1945, kur nė cilėsinė si ministėr i Brendshėm i Shqipėrisė, ai autorizoi oficerėt e UDB-sė qė tė pushkatonin ilegalisht dhe pa gjyq, nė tokėn shqiptare, mė tepėr se 1000 kosovarė”.
Fajin pėr kėtė kasaphanė qeveria shqiptare u pėrpoq t’ia hidhte, pas prishjes sė marrėdhėnieve shqiptaro-jugosllave, Koci Xoxes, i cili gjithashtu ishte kriminel, si gjithė komunistėt e klikės hoxhiste, por nuk ishte nė atė kohė ministėr i Brendshėm. Nė tė vėrtetė, ministėr i Brendshėm nė atė kohė, pra, nga viti 1944 e deri nė maj tė vitit 1946, ishte Haxhi Lleshi… Ėshtė absurde tė mendosh se njė ministėr i Punėve tė Brendshme, sidomos i njė qeverie komuniste, pushteti i sė cilės ishte pėrqendruar nė njė dorė tė vetme, tė lejonte hyrjen e njė ushtrie tė huaj nė territorin e shtetit shqiptar, tė autorizonte vrasjen pa gjyq e pa faj tė njė mijė shqiptarėve tė Kosovės nga njė ushtri e huaj, brenda territorit tė Shqipėrisė, pa dijeninė e qeverisė shqiptare dhe tė kryeministrit Enver Hoxha, i cili mbante njėherėsh postet e kryetarit tė PKSH, tė kryetarit tė Frontit Demokratik, tė komandantit tė Ushtrisė dhe tė ministrit tė Jashtėm?!
…Kėtė masakėr perfide brenda kufijve tė Shqipėrisė, ku janė vrarė me qindra rekrutė tė thjeshtė kosovarė ndėrmjet rrugės prej kufirit tonė nė Kukės e deri nė Tivar, e konfirmon edhe prokurori i Pėrgjithshėm ushtarak, Bedri Spahiu, nė gjyqin kundėr Koci Xoxes:
“Xhelatėt e Rankoviēit, qė janė shquar pėr krimet e tyre alla-fashiste kundėr popullit tė thjeshtė tė Kosovės, i kanė vazhduar kėto masakra kundėr tyre nėpėrmjet rrugės prej kufirit tonė nė Kukės e deri nė Ulqin, duke vrarė qindra prej tyre.. Ishte kjo njė rrugė e pėrgjakshme e fshatarėve tė thjeshtė kosovarė brenda dhe jashtė tokės sonė deri nė Ulqin”…
Ėshtė e paprecedentė dhe e paimagjinueshme, ndoshta e pashembullt nė tėrė historinė botėrore, qė qeveria e njė vendi tė pavarur tė autorizojė tė huajt qė tė vrasin ilegalisht dhe pa gjyq, nė territorin e saj, bashkėkombėsit e vet, madje tė bėhet edhe vetė palė nė kėtė krim. Kėtė na e dėshmon edhe deklarata e Zoi Themelit, shef i Mbrojtjes sė Popullit tė krahinės III (Shkodėr):
“Nga mesi i vitit 1945, jugosllavėt duke shoqėruar njė numėr kosovarėsh tė mobilizuar pėr nė Mal tė Zi, i vrisnin nė masė rrugės, pa pasur faj dhe nga ky veprim, disa nga kėta kosovarė, duke shpėtuar nga plumbat e tyre, mundėn tė iknin dhe tė dorėzoheshin tek organet tona, duke kėrkuar mėshirė dhe mbrojtje pėr tė shpėtuar kokėn. Ne, duke parė kėto veprime antinjerėzore, qė bėheshin tek njerėzit e rekrutuar nga Kosova, kemi vėnė nė dijeni me telegrame e shkresa, drejtorinė e Sigurimit dhe kemi sugjeruar qė kėta njerėz, tė cilėt kanė shpėtuar dhe na janė dorėzuar neve, tė mos u jepeshin nė atė kohė jugosllavėve, se do t’i vrisnin. Njėkohėsisht, kemi pėrmendur qė pėr kėto vrasje tė vihej nė dijeni qeveria jugosllave, pasi ne kujtonim se bėheshin pa dijeninė e saj. Mirėpo Koci Xoxe, siē dihet, ishte bashkėpunėtor me kėta (jugosllavėt) dhe nė shėrbim tė tyre, mbas disa ditėve na urdhėroi qė kosovarėt e dorėzuar ose tė kapur t’u dorėzoheshin jugosllavėve. Ne, nė atė kohė, kėtė urdhėr nuk e pritėm hiē mirė, mbasi e dinim qė porsa t’i dorėzonim, jeta e tyre ishte nė rrezik dhe, me sa jemi informuar, disa nga kėta gjetėn vdekjen”.
URAN BUTKA


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lumo
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 54
Age : 67
Vendi : SHBA
Registration date : 06/09/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 09, 2012 9:50 am


http://historia.ballikombetar.org/images/istoriandryshe2.gif



Parti komuniste apo parti terroriste

Akuza

Partia Komuniste ka ca ditė qė na nxori edhe njė gazetė tjetėr "Bashkimi", fotografi e gjallė e rivistės sė riorganizuar " Zėri i Popullit". Ishte e natyrshme, pra, qė edhe "Bashkimi" tė ndiqte programin e ri : "Luftė tė pa prerė Ballit Kombėtar", armikut nr. 1 tė Partisė Komuniste.

S'ka lėnė pa mėrrė nė gojė edhe disa emra tė antarėve tė Ballit. Por neve pikėrisht kėtu e gjejmė mė tepėr vogėlsinė, meksinėrinė sa dhe Makjavelizmin e tyre. Sha njerin sha tjetrin; diskredito djathtas, diskredito majtas; krijo tė pa qėna dhe tė pa thėna lart e posht. Nga tė gjitha kėto diēka do tė mbetet. Pa dyshim do tė ketė ndonjė sylesh qė t'i besojė, ose ndonjė tregtar, kapitalist, dallkauk a hipokrit, qė t'i a pėrsėrisi sekretarit, arkėtarit dhe shėrbėtorit tė tij, dhe kėta ndonjė tjetri, dhe kėshtu tė formohet opinioni publik nė favor tė nacional-Clirimtarėve.

Po ajo qė ne s'kuptojmė dot ėsht: pse gjithė kjo luftė nasionalizmit shqiptar? A nuk janė nasionalistat qė i kanė ndihmuar komunistat dhe i kanė mbrojtur pėrherė me rrezik tė vetin dhe tė fėmijės sė tyre? Ku janė strehosur komunistat t'onė tė persekutuar nga fashizmi dhe Mustafa Krujė krimineli? Kush i ka ndihmuar materialisht dhe moralisht?

Qė nė numrin e parė tė rivistės sė tij kryesore, Balli Kombėtar u ka zgjatur dorėn komunistėve, duke lajmėruar bishėn e tėrbuar tė Krujės se neve jemi tė gjithė vėllezėr - nacionalista dhe komunista - dhe kot mundohet Mustafai tė ndajė. Dhe kjo dashamirėsi, ky qėndrim sa i urtė dhe i sinqertė, ka vzhduar deri sot. Nga ana tjetėr komunistėt s'kanė lenė nė asnjė trakt tė tyren pa u hedhur shigjeta nacionalistėve.

Neve i kemi kėshilluar se si tė pėrmirėsonin veprimtarin'e tyre, kaq e kaq antarė t'onė u thoshnin komunistave qė nė traktet - sidomos n'ata tė parėt - tė mos thoshin 10 herė mė parė "Rroftė Rusija, Komunizmi, Timoshenkua, krahinat e lulėzuara tė Ukrainės, etj. etj." dhe pastaj mė nė fund, ashtu si pėr tė bėrė qejfin, "Rroftė Shqipėrija!". Jemi neve ata qė u thoshnim qė s'ka lezet tė qajnė aq tepėr tokėn e bekuar ruse, kurse s'kishin derdhur asnjė lot pėr krahinat t'ona tė begatėshme tė Korēės e tė Gjirokastrės qė i shkretoi furtuna e luftės sė pa dashur dhe tė pa provokuar nga Shqiptari.

Prova qė komunistat t'anė nuk i dėgjuan fare kėto kėshilla, na i jep fakti i grisjes sė lajmėrimeve tė vdekjes nė fushėn e nderit tė Heroit Kombėtar Hysni Lepenica, qė neve relatuem nė traktin t'onė mė datė 4 tetor. Po e pėrsėrisim edhe kėtu sepse kjo punė ka indinjuar dhe zėmėruar gjithė nacionalistat shqiptarė.

Neve po luftojmė; e kemi thėnė gjithmonė, pėrbri Aleatėve t'onė tė mėdhenj, dhe kemi admirimin mė tė madh pėr ushtrinė kombėtare ruse, gėzohemi shumė qė u shlirua Smolensku, por si do qė tė jetė, Atdheu ėsht Atdhe dhe aleati aleat. Duhet qė mė parė tė nderojmė kujtimin e Heroit t'onė kombėtar Hysni Lepenica, qė ra pėr Shpėtimin e Shqipėrisė, dhe pastaj tė ēfaqim kėnaqėsin t'onė pėr shlirimin e Smolenskut. Rusija vetė do tė kundėrshtonte kėtė gjest t'uaj kaq tė shėmtuar. Dhe prap nė kėtė rast u pėrsėrisim dhe njė herė se neve si demokratė dhe pra tė lirė tė ēfaqim tė tėra idetė t'ona, po u themi se jemi kundra ēdo diktature, e ēfardo ngjyre qoftė. Diktatura staliniane mund tė jetė shum e frytėshme pėr popullin rus, gjė qė u provua, por jo pėr popullin shqiptar.

Nė se komunistėt dėgjojnė lart e poshtė ndonjė akuzė kundėr tyre, s'jemi neve ata qė i kemi thėnė. Janė vetė komunistat e Gjormit, ata qė dikur ishin pionierėt e parė tė Ndėrkombėtares sė Tretė nė Shqipėri.

Janė komunistat e Gjormit ata qė, faqe 1000 burrave tė mbledhur nė Mesaplik, me rastin e lirimit tė Ali Kėlcyrės nga ēetat komuniste, deklaruan se ishin ndarė nga partija sepse nuk donin qė kryetarėt e komunizmit nė Shqipėri tė ishin serbėt Dushan dhe Milodin. Janė ata qė banė se u ndanė nga partija se thoshnin qė nė njė vend tradicional si Shqipėria, me zakone tė rrepta dhe konservatore, nuk ishte me vend qė vajzat tė delnin maleve. Janė komunistat e Gjormit ata qė thanė se u ndanė nga partija sepse kjo, mbasi i shtyri pėr t'a vrarė Sezai Qemalin, spiun e bir spiuni i Vlorės, erdhi nė marėveshje me tė dhe e futi ne parti. Janė komunistat e Gjormit - dhe jo Kryeveterani i Shqipėrisė Lumo Skėndua - qė thanė se disa vajza kishin pjellė malit.

Jo komunista t'anė tė dashur, tė gjitha kėto tė palara, kėto bakėre, nuk jemi neve qė u a zbuluam, por juve vetė. Byrekut komunist nė Shqipėri i hoqnė petėt vetė adeptėt tuaj. Jeni ju vetė, me veprimtarinė t'uaj shkaketarėt e fjalėve qė dėgjoni lart e posht. Jeni juve vetė qė keni deklaruar qė nė krye se duke luftuar Italjanėt nė Shqipėri juve, si komunista e pra internasionalista, ndihmonit ushtrinė ruse. Programi i luftės s'uaj qe luftė (natyrisht pa front) nė tė tėra anėt, nė mėnyrė qė fuqitė e Boshtit tė shpėrndaheshin nė viset e tjera dhe kėshtu tė lehtėsohej fronti rus.

Jeni juve qė mbyllėt shkollat nė Tiranė nė shenjė zije sepse fashizmi vari disa sėrbėr nė Tiranė. Dhe njė antarit t'onėnjė i juaji i spjegoi konfidencialisht: «per neve ēdo komunist ėshtė vėlla; ne duam mė tepėr njė komunist sėrb, gjerman, italjanė, ēinez a neozelandez, se sa njė Shqiptar qė nuk ėsht komunist".

S'jemi neve ata qė nė tė vetmen ditė tė shenjtė qė kemi sė bashku, ditėn e 28 Nėndorit, tė kemi pėrshėndetur me grusht gjatė rrugėve, duke thirur Rroftė Rusija, Timoshenkua, etj.

S'jemi neve ata qė mbas aq e aq zhurmėsh mbasi u hoqėn sėpatat nga flamuri i ynė, i zėvėndėsuan me yll tė kuq.

Jeni juve qė tė thoshnit, sė paku atėhere, se nuk mund tė flisnit dot pėr Kosovėn, sepse Rusija kishte njohur statu quo-n e shtetit mozaik jugosllav tė para kėsaj lufte, e pra nuk mund tė flisnit dot, mbasi ju kishit letėr njoftimet Shqiptare. Kosovėn, nė se ėsht Shqiptare (dhe kėtė dyshim nė se Ajo ėsht apo jo shqiptare juve e keni akoma, ndonse ndonjė nga juve ka vajtur dhe ka parė e pra konstatuar se atje janė minimum 90% shqiptarė), po thoshnim, pra, juve afirmonit qė nė se Kosova ėsht shqiptare, do tė na e japin vetė... komunistat serbė.

Neve nuk do tė pushojmė sė lodhuri, pėr t'a thėnė dhe pėrsėritur, se Ajo ėsht Shqiptare, se e banuar prej shekujsh prej Shqiptarėsh. Juve s'e thoni se s'jeni independentė. Dikush u ndalon. Dhe nė fletėn t'uaj tė fundit vinit rreth e rrotull mbi emrin Kosovė, por nuk thatė se ėsht shqiptare. Do tė fitojė lirinė Kosova ? Po ē'liri ? Ndofta lirinė pėr t'u vėnė rishtas nėn thundrėn e Sllavėve ? Pėr ē'liri kosovare flisni juve ? Pse s'i a u thotė goja?

Neve s'e kėrkojmė Kosovėn pėr t'a shitur - se pėr t'a shitur atė e keni bėrė juve, qė kur i keni njohur serbit tė drejtėn mbi tė - por pėr t'a bashkuar me pjesėn tjetėr shqiptare, nė mėnyrė qė edhe ajo t'a heqi zgjedhėn sėrbe dhe neve tė mos mbetemi aq mikroskopikė sa tė detyrohemi t'i zgjatim dorėn njė fuqije extra-ballkanike. Neve luftojmė pėr indipendencėn shqiptare totale dhe integrale, dhe eksperienca e njėzet e ca vjetėve na mėsoi se njė Shqipėri pa Kosovė s'rron dot e pamvarur. Jo, nuk na trubullon aspak thėnija e juej se kėshtu si flasim neve ka folur edhe Mustafai i Mer Likės a ndonjė anėtar i Komitetit tė tanishėm. Neve s'jemi imperialista dhe s'kėrkojmė tė pushtojmė Beligradin dhe Cetinjėn. Ne duam vetėm vėndet t'ona, s'duam ato tė tė tjerėve. Por, nuk lejojmė qė vėndet t'ona tė na i marrin tė tjerėt. Neve nuk bėjmė politikė antiballkanike; pėrkundrazi. Duam drejtėsi, se kėshtu do tė mbretėrojė harmonija midis Ballkansve dhe shtetet e Mėdhenj ziliqarė s'do tė mundin tė na ndėrsejnė mė njeri kundra tjetrit. Kėrkojmė drejtėsi nė bazė tė Kartės sė Atlantikut. Njė nen i saj thotė: "Tokat e njė shteti nuk mund t'i jepen njė shteti tjetėr" : tamam, edhe neve pikėrisht atė duam, vetėm drejtėsi. E gjithė bota e di, bile edhe vetė sėrbėt, (vetėm ju s'doni t'a dini) se Kosova ėsht shqiptare. Na e grabiti sėrbi pėr gati 30 vjet, por s'mundi t'a sėrbėzonte. Neve i kemi mbėshtetur shpresat t'ona te Aleatėt qė ashtu siē janė betuar pėrpara njerėzisė dhe historisė, kanė pėr tė bėrė njė paqė tė drejtė dhe tė ndershme qė tė mos provokohen me luftat shkatėrronjėse.

Juve komunistat qė hiqeni si idealista mė tė mėdhenj, pse nuk i ipni Qezarit ē'ėsht e Qezarit? Jeni tė bindur a jo se Kosova banohet nga Shqiptarė? Atėherė Kosova ėsht Shqipėri. Po pse s'e thoni ?

* * *

Si duket puna, po pregatitet opinioni publik pėr vėllavrasje. Duhet tė ndriēohen pra tė gjithė Shqiptarėt, tė mėsojnė se cilėt janė shkaqet qė na ndajnė dhe kėshtu tė dijmė se cilin tė akuzojnė nesėr pėr vėllavrasje. S'jemi neve provokatorėt, bile me atė farė soj pasiviteti t'onė u keq kuptuam. Na pandehėn tė dobėt, tė frikshėm. Po s'ėsht ashtu. Nė se kemi heshtur, nė se nuk jemi pėrgjigjur, shkaku ėsht se nuk na pėlqen grindja. Dhe shkaku i shkaqeve ėsht se neve nuk duam tė vėrtetohet ajo qė na ka ngjethur mishtė e na ka ngrirė gjakun: v ė ll a v r a s j a !

Po, o vėllezėr tė gabuar - dėgjoni? Ju themi akoma vėllezėr - ejani nė vehte. Kujtohuni se jemi tė gjithė Shqiptarė dhe kemi tė gjithė njė hall. Duam tė gjithė njė Shqipėri tė vėrtetė, tė lirė dhe demokratikė; ku bujku dhe beu tė kenė njė soj tė drejtė, ku patroni dhė shėrbėtori i tij tė jenė baras pėrpara ligjit. Pse tė grindemi? Pse tė dehemi nga ideologjitė e pa asimiluara. Kėto hesape i gjejmė mė vonė. Ejani tė bashkohemi, tė gjejmė dhe tė kuptojmė njeri tjetrin. Flasim tė gjithė, bashkė me Kosovarėt, shqip. Kemi tė gjithė njė Atdhe. Sot pėr sot tė pėrpiqemi tė zbėrthejmė problemin numur 1: tė ekzistencės sė Shqipėrisė.

Ndryshe kėnaqim armiqtė dhe lumi qė na mori!

Tiranė 7 tetor 1943


Partia Komuniste nė luftė me Ballin Kombėtar

ĒĖSHTJE TĖ DITĖS

Edukata Politike e Nacionalistėve tė tėrhequr nga Partia e Kuqe Me rastin e krizės kombėtaro-shoqėrore qė vuan Shqipėria pėr shkak tė turbullimevet politikė, vihen re ca fenomene me rėndėsi, qė duhen vėnė nė dukje. Sot po shėnojmė kėta tė dy qė janė mė tė rėndėsishmit: Mungesa e mirėgjykimit dhe ajo e edukatės politike. Prej kėtyre dy tė metave, sot qė rasti ishte mė i mirė, njė pjesė e nacionalistėvet Shqiptarė i ėshtė shmangur detyrės sepse njė shumicė e tė rinjve u-hoth nė komunizmė. Ky fakt ka ngjarė nė tė gjithė shtetet Ballkanikė. Prandaj nuk duhet tė na dėshpėrojė edhe aq shumė sepse kjo gjė ka ndodhur jo vetėm nė popujt e vegjėl si ata tė Ballkanit, por edhe nė Spanjė. Ajo qė na dėshpėron mė shumė ėshtė mungesa e dy sendeve qė pėrmendėm mė lart, domethėnė e edukatės politike dhe e mirė-gjykimit qė mbretėron nė njė pjesė intelektualėsh qė vetė-quhen nacionalistė, tė cilėt janė mbrapa-reshtuar nė radhėt e tė ashtu-quajturės Nacional-Clirimtare.

Ėshtė e ditur botėrisht se ē'ėshtė Nacional-Clirimtarja, kush e drejton dhe qė kėta nacionalistė qė bėjnė pjesė nė tė nuk janė veē se jallan shahitė.

Si tė vetė-thėnurvet nacionalistė, ashtu dhe pjesės mė tė madhe tė komunistėvet t'anė u mungon bon sens-i politik (mirė-gjykimi), sa nuk e ndjejnė helmin qė u ka hedhur komunizmi internacional me sloganėt e tij tė njohur nė tėrė shtypin botės.

Shtypi komunist shqiptar ka ca veēorira tė pėrsosura, tė cilat janė: Shpifja, diskretitimi, dinakėria, hypokrizia, trathėtia, keq-pėrdorim besimi dhe sidomos terrori. Tė gjitha kėto tė trumbetuara dhe tė futura nė kallėp tė stilizuar tė propagandės komuniste.

Tė hypnotizuar kėta nacionalistė si edhe neofitėt (besimtarėt e rij) komunistė shkojnė si turmė me sy mbyllur mbas karros komuniste, pa ditur se ku venė dhe se ku do tė mbarojnė.

Systemet Komuniste. -- Duke analizuar mirė taktikėn djallėzore, shohim se komunizmi nė Shqipėri mbassi dėshtoi me propagandėn e ditėvet tė tij, me trakte nė favor tė Timoshenko-s, tė Stalinit, tė Ushtėris sė kuqe dhe tė Komisarėvet Politikė, filloi me njė propagandė tė fortė nacionaliste pėr tė ekzaltuar ndjenjat kombėtare nė zėmrat e tė rinjvet, duke vėnė kėshtu nė gjumė nasionalisitėt e vėrtetė dhe tė nderėshmė. Mbassi hodhi mirė nė dorė forcėn e rinisė si dhe sympathinė e nacionalistėvet, Partia e Kuqe me njė herė ndėrroi fletė dhe u fut nė propagandėn e sajė komuniste.

Pėr tė shėmbur nacionalizmin e vėrtetė qė njė ditė o tjetrėn munt t'a pengonte, hodhi farėn e pėrēarjes nė radhėn e forcavet kombėtare duke pėrdorur si vegėl diskretitimin dhe shpifjen.

Ay element nacionalist qė kishte njė kulturė tė shėndoshė si edhe njė edukatė politike tė mirė, qėndroi i patundur pėrpara kėtij sulmi dhe me njė herė, sa e pa rrezikun qė e kėrcėnonte, i vuri gjoksin dallgės sė kuqe duke ia prerė hovin e tėrbuar qė kishte marrė. Nga ana tjetėr, ajo pjesė e shqiptarėvet e pa formuar mirė nė gjėrat politike, ajo pjesė e tė rinjvet pa eksperiencė dhe ata njerės me njė kulture tė cektė, ranė nė kėthetrat e komunizmit. Kėta tė mjerė u-krodhnė gjėr nė fyt nė baltėn e kuqe pa patur mundėsinė tė shpėtojnė pėr arėsye tė shumta, njėra prej tė cilave ėshtė edhe mungesa e kurajos ose frika e terrorit komunist. Kėta Shqiptarė janė kaq tė mpirė dhe tė morfinizuar sa nuk janė mė nė gjendje tė mbrojnė thezėn e tyre, pėrsėritin si papagallo tė gjitha pretendimet e pėrdorura prej propagandės komuniste. Nė kėtė mėnyrė kėta tė verbėr vėnė nė shėrbim tė komunizmit tė tėra energjitė e tyre duke patur si shkak se gjoja nė Organizatėn Nacionaliste BALLI KOMBĖTAR bėn pjesė ndonjė njeri qė atyre nuk u pėlqen ; pa menduar se vetė ata janė gati tė bashkohen jo vetėm me ata njerėz qė janė ndodhur nė pozita tė kėqija mė 1940, por edhe me qelbėsirat e 1943-sė. Ay pretekst pra ėshtė pa themel dhe foshnjarak.

Disa anėtarė tė Nacional-Ēlirimtares. -- Me kėtė rast ata atakojnė Isa Manastirlinė dhe Hamit Matjanin. Deklarojmė kategorikisht se kėta dy burra jo vetėm qė s'kanė berė kurrė ndonjė trathėti, por kanė qėndruar tė patundur nė ftesat e ndryshme qė i bėnte herė pas here Gjenerali d'Agostino i Fierit dhe Partia Komuniste vetė; por edhe sikur tė kishin gabuar rrugė gjithėnjė mundet qė njė analfabet t' i gjykojė sendet politike nė mėnyrė tė pėrciptė dhe tė bjerė nė grackė, por s'i lejohet kur njė intelektuali si major, doktor, profesor tė bėjnė politikė oportunizmi dhe tė hidhet nga njė parti nė tjetrėn.

Ne nuk begendisim t'i krahasojmė kurrėsesi me aventurjerė kamaleonta, pleshta akrobatė si doktor Ymer Nishani, si spiuni tradhėtar Myqerem Hamzaraj si avokat Sulo Bogdua, qė kanė qenė gjithėnjė nė shėrbim tė Kuesturės sė Romės e tė Barit, ( a po jo vallė, Zoti doktor Ymer Nishani, drejtor i gazetės "Liria Kombėtare" ? C'thua zotrote ? Nė se s'ke ndonjė gjė pėr tė thėnė, t'a themi ne : kėsaj pune i thonė "bir Selman i nėnės, ē'tė tė qaj mė parė !" ) ; si kėshillėtari fashist, pioner i sotmė i komunizmit nė Berat Pasho Bej Hysi Vėrzhezha, qė priti sa u-mbyll Dhoma Fashiste gjer sa mori rrogėn e fundit pėr tė ndėrruar me njė herė shėnjat e liktorit me yllin sovietik. Jo, Isa Manastirlinė dhe Hamit Matjanin qė kanė gjetur rrugėn e drejtė, nuk munt t'i krahasojmė kurrė me njė vagabondė hypokrit si profesor Myrteza Krasta qė ka derdhur aq lotė pėr ushtarėt e Duēes sė thyer nga Grekėrit, dhe qė hyri nė Partinė Komuniste sepse "Balli" ia mbylli dyert. Partia Komuniste ka si kryetar tė Shtabit Spiro Mojsinė. Pėr ata qė s'e dinė, po iu themi ne se, ky zambak i kuq ka qėnė komandant i burgjevet nė Fier gjatė shtypjes sė lėvizjes mė 1935. Gjithė bota revolucionare e atėherėshme e di se nė ē'mėnyrė ėshtė sjellur Spirua gjatė atij shėrbimi. Ay ka qėnė xhelati i burgjeve qė kanė bėrė torturat morale e trupore mė tė tmerrėshme. Ka qėnė Spirua ai qė hapte nė mėngjes herėt dyert e birucavet ku ishin hedhur si shtazė tė dėnuarit me vdekje qė pritnin nga njė minutė nė tjetrėn t'i shpinin nė litar. A po jo o Mustafa Gjinishi, o Mustafa Kaēaēi edhe ti o Namik Cakrani ? Spirua ka qenė ay o Xhelal Staravecka qė tė shtėrngonte or' e ēast zinxhirat aq shumė sa tė qenė anjtur duar e kėmbėt :

E pra ay Spiro, xhelat i tė martirizuarvet tė Fierit, sot paradon me juve, nė krye tė brigatėvet qė do t' i japin liri popullit. O ironi e fatit !!!

Po pėr Ibrahim Dervishin, njė nga drejtonjėsit e Partis Komuniste nė Vlorė, ē'thoni ju vallė kur t'ju kujtojmė se ky ish-fashist fanatik i ka bėrė lutje Komandės Italiane pėr tė luftuar nė Abisini si edhe nė Spanjė, krah pėr krah me kėmishat e zeza glorioze tė Duēes? Ē' thua ti pėr kėtė punė z. Mehmet Shehu ?

Gjer mė sot s'kemi marrė nė gojė emėrin e njėrit e tė tjetrit qė ndodhet nė radhėt t'uaja, sepse s'kemi zakon tė shajmė, mbassi sharja dhe fyerja nuk janė argumenta pėr tė mprojtur njė thezė. - Por jeni ju vetė qė na bėtė tė dalim jashtė njerzillėkut dhe na detyruat t'ju kujtojmė njė pjesė fare, por fare tė vogėl tė vepravet tė ca anėtarėvet t'uaj.

Marrėveshtja e Mukajt. - Gjithė sa u-shkrua mė lart, u-shkakėtua tamam nga ajo fletushka me emėrin "Ēėshtje tė ditės", me anėn e pėrmbajtjes tė sė cilės Partia Komuniste pretendon t'i pėrgjegjet traktit t'onė qė relatonte marrėveshjen e Mukajt dhe kėrkonte spjegime pėr prishjen e sajė. Me fjalė popullore kėsaj i thonė "hane Shan hane Bagdad". Po kėtu qėndroni, mos kėrkoni tė shpėtoni me lodra fjalėsh dhe me pallavra demagogjike : Ju, qė i thoni vehtes nacionalistė, kėrkoni spjegime nga komunistėt, kėrkoni spjegime nga komunistėt pėrse nuk u-respektua marrėveshja e Mukajt nėn shkruar lirisht. Nga erdhi urdhėri pėr mos-respektimin e saj ?

Gėnjeshtra shpifje dhe skjarime. - Ēpif, ēpif, se diēka do te mbetet, ėshtė parimi i gjezuitizmės, qė ju e zbatoni aq mirė. Nė fletushkėn "Ēėshtje tė ditės" thoni se lufėrat e Gjormit, Mallakastrės dhe tė Beratit kanė qėnė t'uajat. Gėnjeshtarė komunista! Po e themi ne si ėshtė e vėrteta:

1. Lufta e Gjormit. - Kjo luftė qė filloi mė 28 Dhjetor 1942 vazhdoi katėr ditė me 1600 vetė nga ana e jonė, tė ndarė nė tre grupe nėn komandėn e Hysni Lepenicės. Ēeta partizane nė kėtė luftė la frontin nė mbas drekėn e 1 Kallnorit, kurse fuqit e Ballit u-tėrhoqnė nga lufta mė 2 Kallnor mbas dreke dhe Hysni Lepenica 36 orė mė vonė. Veē ne do t'i kujtojmė popullit shqiptar diēka tjetėr : ēeta partizane e la frontin e luftės pa lajmėruar duke lėnė nė pozitė shumė tė keqe Hysni Lepenicėn vetė. Kjo ikje trimėrore demoralizoi popullin luftonjės, i cili nėn Komandėn e Hysni Lepėnicės , do t'a kishte zėnė gjithė ushtėrinė bashibozuke rob. Ah gėnjėshtarė komunista!

2. Lufta e Greshicės (Mallakastėr) - Nė kėtė luftė, nė ditėn 5 Fruer 1943 muarrnė pjesė vetėm ēetat e BALLIT KOMBĖTAR nėn urdhėrat e Hysni Lepenicės; dhe - nga 93 italianė - 42 vetė mbetnė tė vrarė. Nė kėtė luftė ka marrė pjesė vetėm njė partizan : Gjon Banushi. Ah, gėnjeshtarė komunista !

3. Lufta e Selenicės. - Kėtė luftė e filloi vetėm njė ēetė e BALLIT KOMBĖTAR nėn komandėn e Jusuf Luzajt nė orėn 1 pa pesė minuta tė ditės 1 Prill 1943. Nė orė 4 po tė asaj dite u-plotėsua rrethimi i 136 karabinierėvet dhe 116 bersalierėve. Nė orėn 4.20 kur ishin dorėzuar afro 50 vetė, arrijti ēeta partizane nėnė urdhėrin e Neki Ymerit (Vangjua), qė ju nė kohėt e fundit e vratė tradhėtisht duke e gjykuar si trathėtar. Tė gjithė italianėt qė shpėtuan nga vdekja u-zunė rob, pjesa mė e madhe, u ēarmatos prej Ballit dhe njė pjesė e vogėl prej partizanėvet. Simbas parimit tė Ballit, robėrit e ēarmėtosur u liruan, kurse robėrit e ēarmatosur nga partizanėt nuk dihet akoma se ku gjėnden. Nė kėtė luftė mbeti i plagosur nėn-komandanti i ēetės sė Ballit, Hasan Lepenica. Ah, gėnjeshtarė komunista!

4. Lufta e Ruzhdijes (Mallakastrė). - Kundra mė shumė se 3000 italianėve. Muarrnė pjesė nė kėtė luftė ēetat e Ballit Kombėtar tė Vlorės nėn komandėn e Hysni Lepenicės, ēetat e Mallakastrės tė Kadri Cakranit, Besim Belishovės, Eqrem Peshkėpise, Jashar Cakranit dhe Se1fo Hekalit, tė gjitha nėn kontrollin e Teufik Sfirit. E vetmja ēetė partizane qė u-ndoth nė kėtė luftė ka qėnė ajo e Xhelal Staraveckės, e cila pas 5(pesė) minuta pushkė (dhe jo mė teper) u-tėrhoq nga lufta tamam... alla partizanēe, nė drejtim tė paditur, pa lajmėruar njeri, duke rrezikuar gjithė frontin dhe duke shkaktuar vrasjen e Jashar Cakranit, sepse kur ky sulmoi trimėrisht, ishte gjithėnjė i bindur se krahu i majtė qe i mprojtur nga Xhelal Staravecka. Sa pėr Teufik Sfirin, pėr tė cilin thoni se ndodhej 2 orė larg duke u-dredhur, kėtė shpifje tė ndyrė tė veni t'ia tregoni mullixhiut, sepse populli i Mallakastrės e di vetė se Teufiku e ka ngritur me duart e veta trimin e paharruar kur u-plagos pėr vdekje. Po njė gjė na gėzon: Mallakastriotėt patriotė do t'a kuptojnė dhe ata tė paktė, qė ju thoni se i keni me vehte, se sa mashtruese janė thėniet t'uaja. Ah, gėnjeshtarė komunista !

5. Lufta e Gjinoqarit. - Mė 18 Qershor trimi i trimavet, partizani Mehmet Shehu deshi tė vriste Isa Toskėn, po siē ėshtė zakoni partizan, Mehmet Shehu hodhi nė ajr qė nga larg ca pushkė, duke i dhėnė shkak armikut me njė fuqi tė pėrbėrė prej 2 batalionesh milicėsh shqipėtarė, njė batalioni bersalierėsh dhe njė batalioni kėmbėsorėsh, tė djegė Gjinoqarin, Lofkendin, njė pjesė tė Panahorit, Dardhėn e Bukur si dhe shumė katunde tė tjerė. Nė kėtė operacion shtazor italian, i erdhnė nė ndihmė popullatės kėto ēeta tė Ballit Kombėtar: Ajo e Kadri Cakranit e pagėzuar me emėrin "Jashar Cakrani", ajo e Eqrem Peshkėpisė dhe ajo e Besim Belishovės, tė gjitha nėn komandėn e Teufik Sfirit. Ditėn e dytė mbrritnė atje dhe ēetat e Vlorės, nėn komandėn e Hysni Lepenicės. Mbassi u-ndanė sektorėt, u-vėndos tė sulmohej armiku nė ora 7 tė mėngjesit. Fatkeqėsisht edhe nė kėtė rast, si Xhelal Staravecka, trimi i trimave Mehmet Shehu, i mungoi detyrės dhe nė kėtė mėnyrė mbeti i haptė krahu i djathtė i fuqivet t'ona. Ajo i dha kurajo armikut dhe rasti bėri qė nga ky shkak, prapė si pėr Jashar Cakranin, pėr faj tė komunistėvet trathėtarė, mbeti i vrarė Selfo Hekali. Ah gėnjeshtarė komunistė !

6. Lufta e Beratit. -- Atė natė qė profesorė Abaz Ermenji do t'i binte Beratit me 1500 vullnetarė, komunistėt i kėrkuan njė bisedim mbassi deshnė tė merrnin pjesė edhe ata nė kėtė luftė. Bisedimi nė fjalė zgjati pėr shumė e shumė orė gjatė tė cilavet nuk u-fol veē se pėr dokrra, pėr gjėra qė s'kishin tė bėnim me planin e luftės. Shumė vonė Abaz Ermenji e kupėtoi se bisedimi i kėrkuar qe njė dinakėri djallėzore e pregatitur nga komunistėt, qė donin t'a vononin Abazin nė mėnyrė qė ky ta sulmonte qytetin jo nė orėn qė kishte caktuar. I mėrzitur profesor Abaz Ermėnji e kuptoi djallėzinė dhe u-nda duke rendur me shpejtėsi drejt objektivit. Mirė po para se t'i afėrohej Beratit,dėgjoi njė rėnie mitrolozi dhe ca bomba afėr qytetit. Pas pak takoi njė patrullė tė vogėl prej 5-6 partizanėsh tė cilėt kėthehshin nga Berati. Tradhėtarėt kishin vajtur pėr t'u dhėnė alarmin italianėvet. Sa mbrrijtnė forcat e Ballit nė llogoret e para tė Beratit, u-pritnė me njė breshėr predhash prej italianėvet qė kishin marrė pozicion; me gjithė kėtė Abazi sulmoi me gjithė fuqinė trime tė Skraparit, Tomoricės dhe gjithė Nahijes. Cetat hynė nė lagjet e para tė Beratit, sulmuen portėn e kalasė dhe vranė tė gjitha rojet. Plani i Abazit kishte qėnė tė sulmonte aty nga ora 3 e mėngjezit me ēetat e tij nga ana e Huznovės dhe e kalasė, dhe do tė ndihmohej prej Muharrem Kapllanit nga ana e lumit, Goricės dhe Murat Ēelepisė. Por mbassi Abazi sulmoi kur qe gėdhirė mirė, Muharrem Kapllani nuk mundi tė sulmonte mbassi rrihej mė me lehtėsi nga kalaja. Natyrisht partizanėt s'kishin qėllim tė merrnin pjesė nė kėtė luftė por deshnė vetėm e vetmė tė pengonin Abazin. Ah jo vetėm gėnjėshtarė po edhe trathėtarė komunista!

Kompromise. - C'ndodhi nė Berat. Por e mira ėshtė qė Partia e Kuqe tė mos pėrmėndė mė luftėrat e bėra kundėr italianevet, sepse nė kohė tė sotme populli i jonė - me ēudinė dhe indignasionin mė tė mathė po sheh me syt e veta se si ēetat komuniste paturpėsisht po perqafohen me po ata ushtarė italianė qė zhytnė nė gjak popullin shqiptar, qė shkretuan dhe dogjnė gjysmėn e Shqipėrisė, qė vranė Qemal Stafėn, Perlat Rexhepin, Margaritė Tutulanin, etj. etj. Siē thoni ju vetė, sikur tė ngrihėshin nga varri kėta martyrė, nuk dihet se cilėt do tė mallkonin kur tė shihnin tė pėrqafuar kolonelat mizorė tė karabinierisė italiane me partizanėt !!!

Komunistėt u-vėllazėruan sot me italianėt, nesėr do tė vėllazėrohen kush e di me cilėt. Kėtu jemi : sa do tė na shohin syte e sa do tė na dėgjojnė veshėt akoma !

Populli mbase nuk e di akoma ē'ka ndodhur nė Berat; po ia themi ne. Cetat partizane mbasi hynė tė armatosura nė kėtė qytet, jo vetėm qė nuk ranė nė konflikt me gjermanėt, por krah pėr krah me ta shėtitnin rrugave. Ēuditemi se si partizanėt nuk u- armiqėsuan me gjermanėt, sidomos kur kėta i a u hoqnė yjet me zorr dhe arrestuan bile Xhemalin, tė birin e komandantit tė shquar Mestan Ujaniku. Pėrkundrazi, pėrkundrazi. Nė prefekturė, krerėt partizanė i pritnė Gjermanėt me pėrshėndetje alla hitlerēe, dhe mbas bisedimevet qė patnė me ta nė sallonin e prefekturės, partizanėt i vunė pėrsėri yjet nė kėsulat e tyre; u-lirua edhe Xhemal Ujaniku, dhe tani tė pa-shqetėsuar trimat partizanė vazhdojnė tė shetitin lirisht, tė armatosur gjer nė dhėmbė, duke patur nė sup edhe mitroloza gjermanė. Prej kėtij kompromizi partizanėt e shtrinė aktivitetin e tyre nga Kuēova gjer nė Lushnjė, nė vėllazėrim tė plotė me gjermanėt.

Dhe mbas kėsaj keni sy e faqe tė akuzoni Ballistėt pėr kompromis. Ah, gėnjeshtarė partizanė.

Duket qė ju i shtrini dorėn tė gjithėvet, siē e thoni edhe nė artikullin t'uaj "Ēėshtje tė ditės".

O burra pra o Fejzi Alizoti, Mustafa Kruja, Hilmi Leka, Nush Bushati, Kol Bib Mirakaj, Terenc Toēi, Ernest Koliqi, dhe ju o Djevat Kortsha, Jakov Milaj, Vasil Alarupi, vraponi te Nacional-Ēlirimtarja se Muharrem Vllamasi, Sekretar i pėrgjithėshėm i Partisė Fashiste Shqiptare, me Ymer Nishanin dhe me Sulo Bogdon ju presin me krahė tė hapta, edhe sepse "Lėvizja Nacional- Ēlirimtare" i ka shtrirė dorėn jo vetėm atyre qė ishin nė pozita tė kėqia nė 1940, por edhe atyre qė janė nė pozitė tė keqe nė 1943: domethėnė edhe Papalilos.

Thirrje atyre qė u ka mbetur pak ndėrgjegje Kombėtare. Po themi tani fjalėn e fundit pėr ju tė gjithė qė i thoni vehtes nacionalistė dhe qė jeni futur nė radhėt e Partisė Komuniste. Nė qoftė se Shqipėria ndodhet sot e dizorientuar, e ēakėrdisur dhe nė pragun e njė shkatėrrimi kombėtar dhe shoqėror, faji ėshtė i juaji dhe jo i Partisė Komuniste, sepse ajo ka "direktiva" tė themeluara mirė nė "Kapitalin" e Karl Marx-it nė tė cilėn ligji i vetmė ėshtė doktrinal dhe ideologjik.

Shqiptari i vėrtetė e kundėrshton njė gjė tė tillė sepse ėshtė xheloz pėr tokėn e vet, pėr traditat e veta shekullore qė instiktivisht i ka mbrojtur, i mbron dhe do t' i mbrojė kundėr ēdo rryme ideologjike qė s'ka frymė kombėtare.

Po ju a themi edhe mė qartė : Partia komuniste e mbaroi qėllimin e vet, qė qe ay i luftės kundėr fashizmit; ju pėrdori nė mėnyrė shumė tė bukur, por tani ajo nuk ju pyet mė dhe i ka kėthyer armėt nacionalizmit shqipėtar, qė ėshtė dhe ideali i juaj.

Pėr hir t'Atdheut duhet qė ju tė vini nė vehte, tė ktheheni nė rrugėn e drejtė, sepse Shqipėria ndodhet nė rrezik nga kjo martesė kundra natyrė qė keni bėrė ju. Ju themi se shpėtimi i Shqipėrisė ndodhet nė ēfrytėzimin tėrėsor tė vlerave tė nasionalizmit shqiptar me njė ēfrytėzim tė vlerave tė njė rryme qoftė edhe ideologjike, me konditė qė kėto tė dyja tė jenė tė pa mvarura njera nga tjetra, tė shquara dhe tė qarta, nė mėnyrė qė edhe idet' e Shqiptarėve tė jenė tė qarta dhe tė konkretizuara, qė tė mos i japim rast asnjė armiku tė na shkakėtojė, pėrveē mjerimeve fizike, edhe ndonjė krizė morale mė tė tmerrėshme akoma se ajo qė po pėsojmė.

11 Tetor 1943


Dy thirrje

I.

Thirrje Rinisė Komuniste Shqiptare

Rini Komuniste !

Rinija nacionaliste, nė kėto ēaste tragjike dhe vendimtare pėr Kombin t'onė, po u drejtohet juve tė rinjve komunista dhe ju fton pėr tė ēkoqitur disa mosmarrėveshje qė janė ēfaqur dhe vazhdojne tė ēfaqen nė njė mėnyrė tė rrėmbyer.
Tensioni i nervozizmit nė mes t'onė ka arrijtur kulmin.
Nuk ka ditė qė tė mos konstatohen fyerje reciproke. Marrėveshja e Mukajt u prish !?
Lidhja qė u bė nė prendverėn e kaluar nė mes t'instituteve shkollorė nuk ekziston fare !?
Me njė fjalė nuk ka asnjė bashkėpunim !
Ne ja u kemi thanė haptaz gjithmonė, se nuk bėjmė Luftė ideologjike, dhe se nuk jemi njė parti, por jemi lidhur me njė organizatė e cila lufton vetėm pėr shpėtimin e Atdheut.

Rini Komuniste!

Qė tė gjithė jemi bijt e kėtij vendi dhe si tė tillė e kemi pėr detyrė tė pėrpiqemi pėr t'a shpėtuar. Nuk ėsht e drejtė t'a shohėsh nasionalistin si njė armik, bile, siē thonė disa prej jush, si armikun nr. 1.

Rini Komuniste !

Sot po ju njoftojmė ju tė gjithėve tė rinjve komunista se mosmarrėveshja e jonė ka filluar tė shkakėtojė vėllavrasjen e njėkohėsisht po kėnaq okupatorin gjerman, i cili duke pėrfituar nga kjo grindje do tė shtojė ditėt e qėndrimit tė tij n'Atdheun t'onė.
Ejani, o tė rinj komunista, tė bėjmė njė blok tė vetėm, tė bėjmė njė roje tė pėrbashkėt qoftė nė katund, qoftė nė qytet. Ejani t'i bashkojmė forcat. Tė heqim dorė nga grindjet qė tė mos mundi tė na thyej asnjė armik.
Kėrkoni marrėveshjen e Mukajt qė ėsht shprehja mė ideale e bashkimit tė popullit Shqiptar; atė marrėveshje qė kemi dėshiruar tė gjithė ne tė rinjtė dhe qė shtytja dhe kėmbėngulja e jonė e shpejtoi !
Shpejtohuni, sepse siē po shihet, kėtu do tė ndodhin gjėra tė tmerrėshme dhe tragjike!

Nga malet e Shqipėrisė sė Lirė
12 Tetor 1943

RINIJA E BALLIT KOMBĖTAR


II.

Thirrje Nacional-Ēlirimtares

Armėt qi dikuėr i muerėm nė dorė dhe qi deri dje i pėrdorėm kaq bukur anmikut, fatkeqėsisht, sot i kemi tė kthyeme njani kundra tjetrit. Tani qi na erdhi Gjermani, nė vend qi t'ishim tė bashkuem ma shumė se kurrė pėr me luftue ushtrin' e tij, qi asht shum ma e fortė dhe shum ma e egėr se ajo e Italisė, na ndodhemi tė pėrēamė dhe, ēka asht ma zi, nė luftė civile!

Po kush e ka fajin? Balli Kombėtar qė nė fillim tė krijimit tė tij ka konsiderue si nji parim tė shejtė mos derdhjen e asnji pike gjaku Shqiptar prej dore Shqiptare. Balli Kombėtar e ka konsiderue vehten e tij si ajo Nana qi kap kordhėn e Profetit Salomon pėr me shpėtue foshnjėn e saj. Prova qi Balli Kombėtar e ka dashun dhe predikue Bashkimin asht Lidhja e Mukajt dhe thirrja e vazhdueshme dhe e njimbasnjishme qė ai ka bamun pėr me respektue atė Lidhje. Mjerisht Nacional-Clirimtarja nuk ka dashė t'u pėrgjigjet ndjenjave t'ona, dhe sot realiteti i hidhun, i dhimbshėm, i mynxyrshėm asht se vllavrasja jo ka me fillue, vllavrasja jo po fillon, porse

Vllavrasja ka fillue!
Vllavrasja ka fillue!!
Vllavrasja ka fillue !!!

Nė Vlonė, nė Myzeqe, nė Mallakastėr, nė Berat, n'Elbasan, nė Korēė e nė Dibėr, Shqiptari po vret Shqiptarin. Nė kėtė luftė tė tmerrshme vllavrasėse tė vramit janė shum ma tepėr se sa nė luftat kundra armiqve.

Na tė Ballit Kombėtar besojmė me kambėngulje se ka ende kohė pėr me u marrė vesh pėrsėri dhe pėr kėte arsye po ftojmė botnisht Nacional Ēlirimtaren me na dėrgue pėrfaqėsuesit e sajė mbrenda 15 (pesmbėdhjetė) ditve nga data e sotme, ose me na thirrė mbrenda po kėtij afati pėr me shqyrtuė me gjakftoftėsi dhe Shqiptarisht hallet e Atdheut t'onė tė shum vuejtun.

Kjo asht thirrja e fundit qi Balli Kombėtar i ban Nacional-Clirimtares. Njėkohėsisht ftohet mbare populli qi tė na ndihmojė tue bamė ēmos qi kjo thirrje tė mos mbetet pa pėrgjigje.

Prej maleve tė Shqipėrisė sė Lirė
20 Tetuer 1943


Njė dokument

Popull Shqiptar!
Kėtu poshtė po botojmė disa pjesė tė qarkores sė Komitetit Qendruer tė Partisė Komuniste qi i asht shpėrnda ēdo prefekture nga nji kopje e firmueme dhe e vulosun me vulėn e Kryesisė sė Partisė Komuniste. Ma shumė se nji qarkore, asht programi anti-kombėtar e anti-shqiptar qi Komunistat kanė shpallė pėr veprimtarinė e tyne e pėr marjen nė dorė tė fuqisė. Janė direktivat e xhveshuna prenj ndjenjave kombtare qi i janė dhanė tė gjitha fuqinave t'armatosuna Komuniste nė Shqipni, pėr zhdukjen e Ballit Kombėtar e ēfarosjen e Nasionalizmit Shqiptar. Lexojeni e do t'a shifni vetė tė vėrtetėn e hidhun ; keni me e gjetė kush asht shkaktari i vllavrasjes e i luftės civile.

Titulli i saj asht:

Komiteti Qendror i Partisė Komuniste Shqiptare gjithė Komiteteve Qarkorė tė Partisė
9-9-1943 ora 22

(Frazat me gėrma korsive dhe ato me gėrma tė trasha janė marrė tekstualisht prej qarkores nė fjalė)

Shkresa mbasi fillon me nji lavdėrim tė posaēėm pėr Ushtrin' e Kuqe lavdi-plote, e cila, e udhėhequn prej Partisė bolshevike tė U.R.S.S.-it po pregatit lirimin e shpejtė tė popujve tė robnuem, vazhdon me kėto pika kryesore :

Gjendja n'Itali. - Italija dorzohet; Badoglio, "reaksionari" mer qeverrinė, por Radio Londra nuk pėrmend fare se shkaktarėt e falimentimit tė fashizmit janė Komunistat Italjanė e grevat madhėshtore tė puntorve tė Veriut. Londra qi mshef e mshifet, asht veē Aleatja e jonė e dashun nė sinqeritetin e sė cilės nuk duhet tė dyshojmė !!!

Antitez' e ēuditshme e nji partije mashtruese si P.K. nė Shqipni, e cila paraqet dy fytyra ; njenėn pėr t'a puthė e tjetrėn pėr t'a beshtye, d.m.th, nji fytyrė pėr drejtuesit dhe nji fytyrė pėr popullin-bagėti :

Nji nga shkaqet kryesore qi detyruen rrėzimin e qeverisė sė Badoglios asht zhvillimi i lėvizjes sė Popullit Italjan, grevat madhėshtore tė puntorve (proletariatit) tė Veriut tė drejtueme prej Partisė Komuniste Italjane heroike dhe nga Partit e tjera pėrparim dashėse. Shenojmė se Radio Londra nuk pėrmend fare Partinė Komuniste Italjane, ē'ka ėshtė karakteristike, por Partinė socialiste italjane si udhėheqėse tė kėsaj lėvizjeje, ashtu si bėnė pėr Partinė Socialiste Po!oneze dhe pėr tė tjera Partira pėrparim-dashėse, "socialė-demokrate",, "agrare" etj. Si , injeksion i jashtėm pėr tė krijuar edhe nė vende tė tjera partira tė kėtij tipi, me qėllim qė tė pėrēajė forcat popullore nė luftėn e tyre ēlirimtare dhe pėr t' i shmangur nga objektivi i luftės sė tyre. Nė kėtė mėnyrė rrėzimi i Hitlerit dhe i Mussolinit tė mos ketė konseguenca tė rėnda pėr reaksionarėt dhe kapitalistat e Londrės dhe tė New-Yorkut duke shkakėtuar shpėrndarjen e proletariatit nė radhė tė parė dhe tė forcave popullore, dhe tė ngjallė mos besim nė turmat ; Po nė kėtė mėnyrė kanė vepruar edhe nė luftėn e parė me Partinė Social-Demokrate, Social-Shoveniste tė kryesueme prej Kautsky, Scheiderman, Tserotelli, Cernav, Legin, etj. (Por Partitė komuniste e kanė eksperiencėn e luftės sė parė dhe do tė dijnė tė orientohen nė kėtė situatė).

Vėllaznit Italjanė. - Mbas dorėzimit pa kushte tė Italisė ėsht krijuar njė situatė e re jo vetėm nė Itali por edhe tek ne. Gjermanėt mundohen me marrė krejt fuqinė nė dorė dhe kėshtu tė okupojnė Shqipėrin' e okupuar. Nė njė situatė tė kėtillė paraqitet kundėrshtimi nė mes t'ushtarve Italjanė dhe Gjermanė. Ndėrsa qėndrimi i ynė tashti po ndryshon nė mes tė ushtrisė Italjane tė cilėn ne tani e shohim me sy tjetėr, duhet tė qėndrojmė nė shfrytėzimin e kundėrshtimeve tė cilat po paraqiten dita-ditės mė thellė.

Kush mund tė mendonte se ju do tė harrojshit kaq shpejt herojt e lavdishėm tė kėtij truelli t'onė qi ranė dėshmorė prej dorės mizore tė Italjanve tė Mussolinit e tė Badoljos ! Kush mund tė mendonte se qysh tash ju filluet me i harrue katundet e djegun, varret e ēelun, zemrat e helmueme, vatrat e shueme, dhe vllan t'a queni anmik e anmikun vlla !

Qeveritė nė Londėr. - Aleanca ndėrmjet Anglo-Amerikanėve nė nji anė dhe Bashkimit Sovjetik n'anė tjetėr asht e sinqertė, me gjithė kėtė : "Nė vetė qeverinė Engleze ka elementa reaksionarė tė cilėt duen tė vendosin elementat reaksionarė nė vendet e shtypuna" :

Tash pėr kėto arėsye, janė formue dhe tentojnė tė formojnė qeverira reaksionare nė Londėr tė vendeve tė shtypur mbas rėnies sė Hiterit. Po kėto rrethe qė e kishin prurė Hiterin dhe Mussolinin nė fuqi, pėrpiqen pėr me e ndrue rrymėn e luftės sė sotme kundra Hiterit dhe Mussolinit nė drejtimin e gjoja tė nji veprimi tė ri qė d.m.th. njė Versaies e re. Nė kėtė mėnyrė ata kanė krijue qeverina reaksionare nė Londėr tė popujve tė shtypur me pretensionin se ato qeverira pėrfaqėsojnė kėta popuj por qė nė tė vėrtetėn nuk janė veēse rreguat e kėtij reaksioni, pėr tė shtypur lėvizjen Nacional-Ēlirimtare tė kėtyre popujve.

Qeverija Shqiptare. - Nuk pėrjashtohet mundėsija e formimit tė nji qeverije tė tillė Shqiptare nė Londėr ose tė ndihmojė pėr t'a krijuar nė vend, prandaj shokėve u drejtohemi qė nė njė rast tė tillė tė dijnė me marrė qėndrim tė caktuar.

Partija Komuniste nji qeveri qi mund tė formohet jashtė gjinit tė saj e quen tė huej dhe tė rrezikshme ! Pėr komunistat t'onė s'do me thanė gja se prej mungesės sė nji autoriteti kombėtar tė njohur internasionalisht, tė huejt mund tė luejnė me kalem tė kuq mbi kufijt t'onė tė lakmuem ! Ambicja e nji partije kalon mbi interesin kombtar !

Paraqitja te Aleatėt. - Puna nuk asht ma pėr me vra Gjermanėt e pėr me ēlirue Atdheun, por pėr me u pregatitė me marre fuqinė nė dorė, mbasi tė kenė thye nė duel fuqit' e Ballit, tė cilat mund tė preferohen prej Anglo-Amerikanėve.

Zbarkimi i Aleatėve nė Ballkan ose edhe nė Shqipni nuk asht nji prospektiv shum i largėt. Prandaj organizatat t'ona duhet tė punojnė pėr tė pėrballuar si situatė tė tillė. Duhet qė nė rastin e zbarkimit tė Aleatėve kėshillat Nacional-Ēlirimtare te jenė me tė vėrtetė pushteti i popullit, tė mobilizojnė gjithė popullin rreth tyre dhe tė mos lejojnė forca tė tjera si Balli Kombėtar qė tė kenė njė influencė nė popull. Duhet qė ushtrija nacional ēlirimtare tė jetė shum e fortė, tė ketė gjithė popullin nga mbrapa dhe tė mos lejojė qė tė ketė grumbullime tė tjera ushtarake kundėrshtare tė sajė si p.sh. tė Ballit Kombėtar. Duhet tė dini se fuqitė Aleate tė zbarkimit do tė pėrkrahin tė gjitha forcat Shqiptare dhe do tė gjejnė pėrpara pa preferencė pėr ato tė lėvizjes Nacional- Clirimtare dhe bile, po tė marrim parasysh ēėshtjen e Darlanit, me preferencė pėr ato reaksionarėt. Qė tė mund tė evitohet njė gjė e tillė fuqitė Nacional- Ēlirimtare duhet tė fillojnė t'impozohen qė tani kudo dhe nė rastin e zbarkimit t'u paraqiten Aleatėve ku me anėn e kėshillave Nacional-Ēlirimtare si i vetmi pushtet i popullit shqiptar. Aleatėt duhet tė jenė nė Shqipėri vetėm me ushtrin' e tyre pėr tė thyer Gjermaninė me klyshėt e sajė, por qeverimi i Shqipėrisė duhet tė jetė plotėsisht nė duart e Nacional Clirimtarėve dhe kėtė gjė Aleatėt duhet t'a njohin. Prandaj pra qysh sot tė gjitha organizatat me tė gjitha forcat e tyre duhet tė punojnė nė kėtė drejtim.

Marrėveshja e Mukajt. - Mbi kėtė pikė Balli e tha fjalėn e vet, ndigjoni tani se ē'thonė komunistat patriotė:

"Ju e dini se marrėveshja e arrijtur me Ballin Kombėtar, me krijimin e Komitetit pėr shpėtimin e Shqipėrisė ka qenė nė dėm tė lėvizjes Nacional-Ēlirimtare dhe tė Partisė s'onė dhe si e tillė ėsht dizaprovuar nga Komiteti Qendror. Mbi kėtė gjė, ju kemi vėnė me kohė nė dijeni. Kjo marrėveshje na ka futur nė pozita tė vėshtira. Nė momentin kur Balli duhesh vue me shpatullat nė mur pėr aktivitetin e tij nė favor tė fashizmit okupator, nė momentin kur Balli duhesh paraqitė para popullit Shqiptar si nji Organizatė pėrēarėse qė saboton sistematikisht tė gjitha projektet t'ona, neve i dhamė nė dorė kartėn e marrėveshjes, e njė marrėveshjeje siē donte ai pėr me intrigue mė mire nė popull. Ishte momenti pėr tė shpejtue diferencimin nė rradhėt e Ballit, pėr me u nda populli nga Balli, pėr me e nda elementin e ndershėm qė kish shkuar viktimė nga krerėt reaksionarė, nga rruga oportuniste antipopullore e antipatrike e politikės sė Ballit. Me kėtė marrėveshje neve lejuam qė Balli tė lidhet mė ngushtė me elementėt qė i bėnin presion brenda radhėve tė tij pėr njė marrėveshje me neve ; lejuam qė Balli t'i shtrėngojė dhe t'i forcojė rradhėt e tija e tė mbahet akoma i lidhur mirė me turmat, qė tė gėnjyera prej tij dhe tė paskjarueme politikisht vazhdojnė t'a ndjekin.

Lufta kundra Ballit. - A mund t'a besojė njeri qi po ata burra qi firmuen vullnetisht marrėveshjen e Mukajt tė jenė po ata qi dekretojnė luftėn kundra Ballit? Por urdhni vjen prej jashtė; prej atyne qi duen tė bajnė sikur s'e dijnė qi neve jemi vėllazėn :

"Qėndrimi i ynė karshi Ballit duhet tė jetė i rreptė dhe i drejtė. Duhet tė demaskohet pa mėshirė politika aportuniste e tij, tė luftohet fushata e tij demagogjike pėr bashkim dhe tė spjegohet mirė se pėr bashkimin e vėrtetė tė popullit Shqiptar ka punuar me tė tėra forcat e saja vetėm lėvizja Nacional- ēlirimtare ; se bashkimi ėsht njė gjė qė i intereson mė tepėr se kujdo atyre qė janė pėr luftėn e lirinė e popullit, se bashkimi nuk mund tė bėhet ku njėri shkon nė njė rrugė dhe tjetri nė rrugėn e kundėrt."

Tash i keni ra nė te: asht krejt e vėrtetė se rrugėt nuk i kemi tė njėjta : neve jemi t'udhėhequn prej patriotėsh tė vjetėr si Mid-hat Frashėri, e prej edukatorėsh tė rij si Vasil Andoni ; qė tė gjithė Shqiptarė tė njoftun e tė nderuem, kurse ju, as ju vetė nuk e dini se kush ju udhėheq. Ose pėr tė thanė ma mire : na punojmė pėr Shqipni e ju punoni pėr parti !

"Me anėn e nji demaskimi tė squet e tė njė pune tė palodhėshme me Ballin nė popull, me ja shkėputė popullin dhe me e lidhė me neve, me shkaktue divergjenca nė rradhėt e Ballit, me krijue situata tė pėrshtatėshme pėr tė shkaktue dhe shpejtue diferencimin nė rradhėt e Ballit dhe me i ra kresė me squetėsi dhe nė mėnyrė gjithmonė ma vendimtare krenėve reaksionarė tė tij ; me e paraqitė mirė nė popull Ballin si pėrēarės dhe shkaktar vllavrasjeje, me e ba qi populli t'a shofi se politika e Ballit do tė na ēojė nė pėrpjekje me armė, me e ba qi populli i gjithė tė revoltohet pėr kėtė gja dhe kėshtu pėrgjegjėsit historike tė mos bashkimit tė popullit Shqiptar dhe tė pėrpjekjes, me armė tė bienė, siē ėsht e vėrteta, dhe kjo gjė tė jetė e qartė pėr tė gjithė nė Shqipėri, pėrmbi Ballin Kombėtar; tė pregatisim, tė tėrė ata tė Nacional-Ēlirimtares, tė pregatisim popullin nė njė pėrpjekje me Ballin ; Balli po e pregatit atė perpjekje qė nuk duhet tė na gjejė me duar lidhur ; nuk duhet nė asnjė mėnyrė t'i lejojmė Ballit tė pregatitet dhe tė na godasi nė kondita mė tė favorėshme pėr atė, duhet t'a vemė me shpatullat nė mur dhe t'a shtrėngojmė qė t'i qesi sheshit kartat e tij dhe kėshtu tė mund t'a godisim neve kur tė jetė mė e favorėshme pėr ne, kur t'a ketė kuptuar populli vendin e tij dhe kur tė bashkohet me ne kundra tij."

Edhe mbas kėsaj kini sy e faqe tė thoni se Balli asht shkakėtari i vllavrasjes !

"Si merret fuqija. Situata na shtrėngon qė tė veprojmė, por qė tė veprojmė duhet tė jemi tė pregatitur sidomos ushtarakisht. Organizimi dhe forcimi i njisive nė qytete shtrohet sot si njė problem urgjent dhe me shumė rėndėsi. Njėsitė duhet tė jenė tė pajosura mirė me revolvera dhe me bomba dore dhe mundėsisht me pushkė automatike (me ba ē'mos me ble dhe me u marrė Italjanėve me ēdo mjet dhe me pare kėto armė, dhe mos me pritė asnji ditė qė tė na i dėrgojnė tė tjerėt) ; njisitė me u vue nėn komandėn e njerit nga shokėt mė tė mirė, mė tė zotin dhe mė tė pėrshtatshmin e Partisė. Me studjue mėnyrat e sulmit tė qendrave mė me rėndėsi tė qytetit dhe veēanėrisht t'atyre ku ka armė... Me pasė kurdoherė parasysh qė nė raste sulmi kundra qyteteve nga ana e jonė, tė kombinohen veprimet e guerilave tė brendėshme me ato tė ēetave. Mos tė harrohet rėndėsija e dokumentave nė zyrat sekrete t'armikut, tė cilat duhet tė bijen nė duart t'ona. Gjithė organizatat e Partisė tash duhet tė jenė tė mobilizuara pėr ēdo eveniment dhe tė jenė gati pėr tė pėrballuar ēdo tė papritur. Celulat e Partisė do tė jenė motori i cili do tė verė nė lėvizje tėrė popullin e qyteteve e tė katundeve, duhet tė spastrohen nga gjithė elementat qė nuk do t'i kryejnė detyrat me kaq rėndėsi. T'u thuhet shokėve tė Partisė se sot ėsht koha qė ata tė tregohen me tė vėrtetė prisat e sigurtė dhe guximtarė tė popullit dhė tė kuptojnė momentin vendimtar drejt marrjes sė pushtetit. Celulat tė jenė motori i grupeve simpatizantash dhe miqsh tė Partisė, tė cilėve t'u thohet se sot duhet tė japin ēdo gjė pėr ēlirimin e Atdheut dhe naltėsimin e forcimin e Partisė Komuniste. Teknika e Partisė duhet tė jetė e mobilizuar dhe tė punojė dit` e natė pėr tė skjaruar popullin me trakte e proklamata pėr situatat e ndryshme qė krijohen dhe evenimentet qė rrukullisen duke i treguar kurdoherė rrugėn qė duhet tė ndjeki. Nė ēdo moment duhet tė mbani qėndrimin politik tė kjartė nė bazė tė direktivave tė Komitetit Qendror. Me mobilizimin e gjithė organizatės duhet tė lidhni mobilizimin dhe pregatitjen e popullit pėr kryengritjen e pėrgjithėshme.

Populli Shqiptar, na e thrrasim ende shqiptar, qi gjindet sot nė rradhėt e Partisė sė Kuqe s'duhet me ba tjetėr veēse tė zbatojė urdhnat e Partisė :

"V.O. Kėto direktiva, pa qenė nevoja qė tė kėndohen, duhet tė punohen nė tė gjitha celulat e Partisė dhe, nė bazė tė kėtyre direktivave t' u jepen udhėzime gjithė organizatave tė Partisė deri nė grupe simpatizantash. Veēanėrisht tė punohen nė tė gjitha celulat e ēetave dhe katundeve tė qarkut t'uaj."

Asht dokument shum i randėsishėm ky - qi na ka ra nė dorė - me tė cilin Partija Komuniste nxit ēetat e veta, krejt ushtrinė e saj pėr t'i hapė luftė t'egėr e tė pamėshirėshme Ballit Kombėtar pėr me marrė kėshtu nė dorė fuqinė popullore qi t'a pėrdori nesėr pėr qėllimet e veta, qi tashma i din e i njef fare mire populli Shqiptar.

Dokumenta si ky janė njė provė e gjallė pėr me i tregue botės shqiptare e tė jashtme se kush asht shkaktar i vllavrasjes e i kėsaj pėrleshjeje tė ēmendun ndėrmjet forcave e vlerave arbnore.

E fajtorėt do tė dėnohen pa tjetėr !




Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lumo
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 54
Age : 67
Vendi : SHBA
Registration date : 06/09/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 09, 2012 10:07 am


"Demaskim i squet"

Urdhnat e Partisė Komuniste janė : "...Me anėn e nji demaskimi tė squet e tė njė pune tė palodhėshme me e diskreditue Ballin nė popullin, me i a shkėputė popullin dhe me e lidhė me neve..." Mussolini dikur thonte : "s' bahet lufta pa e urrejtė anmikun". Komunistat s'bajnė gja tjetėr veēse po zbatojnė atė parim fashist. Tė tanė e dijmė se nė ē' fatkeqsi shoqnore ka ra gjithė populli i jonė prej atij "demaskimi tė squet" tė tė kuqve.

I biri urren t' atin, baba tė birin, vllau vllanė, djali t'amėn edhe e ama tė birin ; shokėt dikuer rrojshin me pėrzemersi dhe vllaznim tė plotė kurse sot Partija Komuniste jo q'i ka nda por, me anėn e atij "demaskimi tė squet" i ka prue n'atė pikė sa t'urrejnė e tė shajnė njani tjetrin.

Kur Mussolini thonte : "S'bahet lufta pa e urrejtė anmikun", fjalėn e kishte pėr Anglinė, anmike e tij e huej. Por Partija Komuniste kėtė e zbaton pėr anmikun e saj jo te huej, por tė nji gjaku e tė nji gjuhe, sepse simbas parimit komunist me tė huejt tė Kuqt pajtohen me nji herė. E diftuen me fashistat italjanė. Nesėr do t'a diftojnė me siguri nie ndonji tė huej tjetėr. Veēse me vlleznit nuk pajtohen !

Demaskim pėr komunistat, por nė realitet luftė e pa nderėshme diskreditimi. Nji herė nė nji kohė Partija Komuniste mundohej me e diskreditue Ballin tue propagandue nė popull se Balli ishte i bejlerve, se nė Ball ndodhej filani, etj. Si pa se kjo nuk pat efekt, ma vonė filloi me thanė se Balli bante kompromis me Italjanėt. Mirpo koha e diftoi se kush ishte nė marrėveshje me ta. Kur Italija kapitulloi pa kushte kėmishat e zeza dhe gjeneral Azzi gjetėn strehė te komunistat, tė cilėt tani po i pėrdorin kundra shqiptarėve. Nė kohė tė sotme, nė Vlonė, mė 8 tetuer vritet djaloshi nacionalist antar i Ballit, Aziz Sharra, nip i Ceno Sharrės. Ditėn 10 tetuer ushtrija gjermane bani nji operacion nė Vlonė tue rreshtue 104 vetė qi i internoi nuk dihet se ku. Partija Komuniste akuzon Ballin si bashkėpunues tė gjermanve nė kėt veprim. E vėrteta asht: Gjermanėt, jo vetėm qi nuk banė asnji dallim, por damin ma tė madh mė kėt mes e pati vetė Balli sepse materiali ushtarak dhe landa ushqimore qi u kap prej Gjermanve ka qenė ma e shumta e Ballit, pa marrė parasysh se midis 104 tė rreshtuemve, pėrveē 30 komunistash, ma tė shumtit kanė qenė tė Ballit dhe kusuri asnjanės.

Deri dje kur Berati e Lushnja qenė nė duert e komunistave qi rrojshin nė pėrzemėrsi perfekte me Gjermanėt, nuk kishte randėsi as qi quhej kompromis; kurse sot qi Balli asht n'ato vende, kjo quhet trathti. Kur nji vepėr kryhet prej komunistave, ajo asht n'interes tė popullit ; kur po kjo vepėr kryhet prej Ballit, quhet trathti. Ky asht mentaliteti dhe "demaskimi i squet" komunist. Veēse Ballistat nuk shetisin krah pėr krah me Gjermanėt e as qi u kanė dhanė ndonji pikė benzinė prej asaj tė Kuēovės.

Kur Isa Manastirliu bante aksione me Xhevdet Petrelėn, Isa Manastirliu pėr komunistėt ishte patriot, atdhetar i flakėt ; sot qi Isa Manastirliu ndodhet nė rrugėn e drejtė nė rreshtat e Ballit, ai quhet trathtar.

Nė qoftė se Jakup Deliallisi vret njerzit qi i rrėmbejnė dhent, tue qenė se rrėmbyesit janė kumunista Jakup Deliallisi, simbas llogjikės komuniste, duhet me qenė medoemes i Ballit.

Kur ushtrija gjermane u bie komunistave nė Pezė, katundarėt e atij rrethi, me qenė se do tė kenė dhanė informata, simbas ligjit komunist, ata katundarė janė Ballista, prandaj Balli bashkpunon me Gjermanėt.

Pa len tash qi me anėn e "demaskimit tė squet" na nxuerėn nė shesh tė famshmin Irfan Ohrin. Ky, me qenė se dikuer ishte agjent i S.I.M.-it dhe tash i Gestapos, simbas komunistave, ai asht i Ballit Kombėtar.

Nė qoftė se e gjithė Dibra ngrehet nė kėmbė pėr me luftue ēetat maqedhonase e serbe, qi nė bashkpunim me komunistat shqiptarė, i kanė plasė buzėn tė gjithė asaj krahine, tė gjithė Dibranėt janė trathtarė dhe Halil Alija me Selim Koloshin, simbas llogjikės komuniste, janė tė Ballit. Kėta tė dy katila, jo vetėm qė s'janė t'onėt, porse nė gjurmėt e tyne po ecėn sot Partija Kornuniste vetė : gjysmėn e Gjormit dhe katunde si Velēa, Lepenica etj. qi ata i kursyen prej djegėjes, i shkretuen dhe i pėrvėluen tė Kuqt.

Mund Tė vazhdojmė edhe ma. Por na u lodhėm dhe druejmė se mos mėrziten edhe lexuesit t'onė. Shkurt : ēdo vepėr qi bahet prej komunistave ka vulėn e patriotizmės (s'ka randėsi se ata kanė marrė tė huejt dhe vrasin Shqiptarėt ) dhe kushdo qi u del pėrpara komunistave, po qenė Shqiptarė tė shitun, si Irfan Ohri me shokė, llogjika komuniste e do qi tė jenė tė Ballit ; dhe kur ndjekėsit e komunistave janė vetė gjermanėt, pak sė paku Ballistat janė bashkėveprues.

Qe pra, o Shqiptarė, mentaliteti, llogjika dhe "demaskimi i squet" !

* * *

Por, o shokė (!) komunista ; Shqiptari u zgjue, ka hapun sytė dhe me tmerr po shef veprėn t'uej nacional-ēkatrrimtare. Ju kot mundoheni me "demaskimin e squet" me nda popullin prej Ballit. Nuk ndahet mishi prej kocit! Populli, qi nuk i ha ma pallavrat t'ueja, po shton ēdo ditė ma tepėr rreshtat t'ona. Vetė militantėt t'uej po u ikin nga radhėt e po vijnė me ne. Ky sulmi i juej asht sheji se ju jeni tue u rrokullisė e po pėrplaseni si zogu i plagosun. Ju thoni se e keni popullin me vehte. Po tė qe ashtu, s'do tė kishte qenė nevoja qi ju tė mershit n'ushtrinė t'uej Italjanė, Grekė, Serbė e Maqedhonas. Ushtrija e juej duhet t'ishte krejt Shqiptare. Por kush ju vjen mbrapa? Asht e afėrt dita kur kanė me u mbetė vetėm katilat e popullit si Mehmet Shehu me shokė dhe tė huejt.

RROFTĖ SHQIPNIJA!
24 nanduer 1943

Tradhėtija e Kuēovės

Mė datė 19 shtatuer 1943, komandanti i ēetės sė Sulovės Z. Halil Hoxha urdhnohej tė hynte nė Kuēovė me nji fuqi prej 500 vetėsh. Komunistat i janė lutė qi tė hynin sė bashku, nė qofte se do t'u a lejonte komanda e tyne dhe kėrkuen nji orė leje me qėllim qi tė hyjshin vetė ma parė, mbasi fuqit' e tyne ende nuk kishin mbrrijtė. Fuqitė nasionaliste, tue kuptue dredhin' e tyne nuk e pranuen propozimin dhe marshuen mbi qytet nėn komandėn e Halil Hoxhės tue ngulė Flamurin e lirisė pėr tė parėn herė mbi ēatin' e ndėrtesės sė ish karabinierisė italjane, mbasi kapėrxyen tė gjitha pengesat e nxjerruna prej komunistave tė vendit.

Mbasi u krye ceremonija e ngritjes sė Flamurit, u mbajtėn fjalimet e rastit pėrpara popullit, qė i priti me brohoritje e enthusiazėm. Mbas 4 orėsh arrijtėn edhe ēetat nacional-ēlirimtare, tė cilat, me qėllim qi tė pėrfitojshin prej materialit tė zanun italjanėve, kėrkuen qi tė jenė nė bashkėpunim si nė ruejtjen e qytetit ashtu edhe nė ndamjen e patrullave, gja kjo qi u pranue edhe nga Fuqitė Nasionaliste tė Ballit Kombėtar.

Mbas dreke mbasi fuqit' e tyne u shtuen nė nji sasi superiore nga ajo e Ballit, partizanėt drodhėn fjalėn e dhanun tue i parashtrue Komandantit Nasionalist propozimin pėr me marrė pjesė nė Shtabin e tyne, i cili do tė formohej prej tre komunistash e njė nasionalisti, qi natyrisht nuk u pranue prej nasionalistave, mbasi nuk kishte barazim.

Tė nesėrmen, tue pamė se mbėrrijtėn fuqina tė mėdhaja nasionaliste, prap, simbas taktikės sė tyne dredharake, u tėrhoqėn dhe erdhėn nė konditat e para tė barasisė. Ma vonė, mbasi iu mbrrijtėn ndihma prej ēetės sė Rahman Uruēit, filluen prap manevrėn e dredhisė, tue veprue nė kundėrshtim me pikat e marrėveshtjes dhe tue ba nji kompromis me Gjermanėt, tė cilėve u dhanė gjith naftin, benzinėn, gazin etj. qi ndodheshin nė depot e Kuēovės.

Nuk mjaftuan vetėm kėto veprime dredharake tė komunistave, por vjen shtohet edhe nji turp tjetėr kundra vėllezėnve tė tyne :

Tue pėrfitue nga largimi i nji pjese tė madhe ushtarėsh nasionalistė me rastin e festės sė Bajramit, komunistėt, simbas zakonit tė tyne, kryen sulmin burracak e poshtėr, tue sulmue me armė nji automobil qi po i furnizonte mish ushtarėve tė Ballit qi ndodheshin nė Kuēovė dhe tue fillue luftė kundra fuqive tė Ballit, tė cilat ishin nė numur shum ma tė vogel (60 me 600) e kjo u ba pikėrisht nė natėn e parė tė Bajramit. Pėrpjekja zgjati ma se 3 orė dhe fuqit' e Ballit tue qenė nė pakicė tė ndieshme nė krahasim me anėn tjetėr, per t'i u shmangė nji vllavrasjeje, e cila ndoshta mund tė pėrhapej nė tė gjithė Shqipėrinė, u tėrhoq, tue lanė nji tė vramė dhe nji tė plagosun. Gjykoni o Shqiptarė mbi veprat e nacional-ēlirimtarėve !!!... Ky qe fillimi i vėllavrasjes!!!...

Le tė marin vesht mirė shoket t'one se si mund tė bahen lidhjet me t'ashtuquejtunit nacional-ēlirimtarė dhe nė rast se u takon tė bajnė ndonji marrėveshtje me ta, duhet tė kenė mendjen nė djallėzitė e nė tradhėtit' e tyne.

Shqiptarė tė ndershėm ! Lutemi tė merni shėnim per kėto vepra tė turpėshme tė komunistave, qi pretendojnė luftė kundra anmikut dhe m'anė tjetėr i kthejnė arrnėt kundėr vėllezėnve tė tyne tė ndershėm, tue i lye duert me gjak vllai tė pafajshėm, tue ba e prishė marrėveshje, simbas shtimit a pakėsimit tė fuqive, pėr t' i a mbrrijtė qėllimeve tė tyne ambicioze.

30 Shtatuer 1943


Trathėti mbas trathėtie

Tė shtunėn mė 25 shtatuer, ēetat e Ballit Kombėtar tė Qarkorit tė Lushnjės, tė thirruna prej Qarkorit tė Beratit, nisėn drejt Kuēovės pėr tė marrė nė dorzim nji pjesė tė materialit tė lanun atje. Me tė mbrrijtun nė vėndin e caktuem, ēetat t'ona lajmėrohen qė tė tėrhiqen me njiherė s'andejmi mbasi njisinat partizane nėn komandėn e Sul Hidrit e tė Rahman Uruēit, do t'i vinin zjarrin atij vendi.

Pa vonesė, ushtrija e jonė nėn komandėn e Isa Manastirliut, tė Hamit Matjanit e tė Xhaferr Balit, marin udhėn e katundit Thanė pėr me pritė urdhnin e ri. Ndėrkaq nji lajm me urgjencė prej Lushnje lajmėronte se pėr nevoja tė ngutėshme e tanė ēeta duhej t'i afrohej sa ma parė qytetit nė fjalė. Tue pasė lajmėrue ma parė Beratin, kryetarėt e njisivet t'ona vėnė lėvizje ushtrinė dhe marrin udhėn e kthimit. Pa as ma tė voglin dyshim se do tė sulmoheshin prej ndokujt, mbasi vendi ishte i kontrolluem vetėm prej popullit e prej ēetave tė tė dy anėve, ushtarėt dhe kryetarėt e tyne u nisėn, pa u shkue nga mendja se vlleznit e tyne u kishin vu pritėn pikėrisht n'atė vend ku ata ishin tė siguruem prej ēdo tė papritune. Pa mbrrijtė mirė te katundi Thanė, nji krizėm pushkėsh e nji batare mitralozash i ven nė mes dy zjarresh ushtarėt e popullit e tė Shqipnisė. Njisinat partizane, tė komanduem prej tė mirėnjoftunit Rahman Uruēit e prej Sulė Hidrit, pa as ma tė voglėn pėrgjegjėsi shqiptare e kombėtare, pa as ma tė voglėn ndjenjė shoqnore e njerzore, thue se andej po kalojshin italjanė, gjermanė, grekė a serbė, lėshohen nė shpinė tė popullit t'armatosun pėr mbrojtjen e vendit e tė Flamurit Kuq e Zi dhe, pa pyetė se cilin vrasin e plagosin, pa mendue se nė besė Shqiptari nuk pret jo mikun por as anmikun, pa u kujtue se me kėtė vepėr veshin nė zi nana e motra, nuse e tė reja shqiptare, mbi tė gjitha, pa u kujtue se kėshtu mund t' i hapin vendit varrin e pėrjetshėm tė gjakderdhjes e tė fatkeqėsisė, derdhin plumbat e pushkėt tradhėtare mbi djemt e Arbėnisė, mbi Vullnetarėt e Lirisė.

Dy duer pėr nji krye janė. Dhe nė minutė, burrat e futun pabesisht ndėrmjet dy zjarreve, shpėrndahen, zanė pozisionet e rastit dhe fillojnė tė mbrojnė vehten e Flamurin pėr tė cilin ishin betue me i dalė zot. Lufta fillon, e ngadalėshme nė fillim prej nesh pėr me kursye vlleznit e mshefun nė pritė. Njizet minuta ma vonė, pikėrisht n'orėn katėr, zjarri bahet aq i dendur, plumbat shtohen aq shumė sa i tanė vendi mer nji pamje me tė vėrtetė lufte. Nė kėtė pėrleshje vlla me vlla, nė kėtė ndeshje ndėrmjet bijve tė nji nane e tė nji vendi, qi zgjati gadi pesė orė, ēetat lanė nji tė vramė e katėr tė plagosun. Lajmet e ma vonėshme dhanė kėtė pėrfundim: partizanėt kishin lanė katėr tė vramė e shtatė tė plagosun.

Nga ora tetė e mbramjes njisinat t'ona marrin udhėn e kthimit. Por pėr ēudi, nji prit' e dytė, ma e vogėl se e para, u hap zjarr afėr katundit Bide. Fuqitė me nji herė marrin masat e mbrojtjes dhe i vėnė n'ikje sulmuesit, tė cilėt lanė rob dy veta. Njerzit e zanun, si u pyetėn dhe u banė hetimet e rastit u liruen tė shkojnė nė punėn e tyne, t'armatosun.

Ashte e dijtun se me kėto veprime kryekėput ēkombtarizuese, pėrgjegjėsija asht e atyne qi nė kėto kohėt e fundit janė ba sulmues kundra asaj pjese shqiptarėsh qi zgjodhi pėr shok lufte vetėm Flamurin e Shqipnisė. Por ēasti fatal i vllavrasjes, qi po tingllon aty kėtu ndėr disa vise t'Atdheut t'onė, do tė jetė njiherit edhe ēasti i gjyqit e i denimit pėr ate klikė qi pėr hatėr tė nji ideje po i ven thikėn nė grykė popullit e shqiptarismės mijėvjeēare.

RROFTĖ SHQIPNIJA!
30 Shtatuer 1943


Vazhdon t r a t h ė t i a

Popull' i Beratit. - E famėshmja Nacional-Ēmėndimtare, e cila nė trimėrin' e luftrave me daulle kapėrxen edhe Don Kishotin, i dha mbrėmė popullit tė Beratit sihariqin se ushtrit' e saj trime kishin vrarė nė Lapardha 11 Shqiptarė nasionalistė. Dhe pikėrisht kėtė lajm gazmor i a dha popullit nė kohė mbrėmjeje qė t'i hapte oreksin e bukės me disa pika gjak Shqiptari !

Tė themi qė shokėt t'anė tė Nacional Ēmendimtares gėnjejnė, ėshtė banale, se tani edhe pulat e morėn vesh qė ata gėnjejnė mė shumė nga gėnjeshtra vetė. Por gjer tani gėnjenin pėr gjėra qė zhvilloheshin pak larg, kurse mbrėmė dhanė njė gėnjeshtėr qė u pėrgėnjeshtrua mbas dy orėve. Si qėndron e vėrteta ?

Popull' i Beratit ! E vėrteta qėndron kėshtu : disa dit mė parė njė kamjon i ynė me ushtarė vente te shokėt nė Kuēovė. Nė post-blokun e Kuēovės roja partizane i preu udhėn dhe s'deshi t'a linte tė kalojė nė asnjė mėnyrė; mė nė fund, duke pėrfituar nga numuri shum i pakėt i tanėve, Niazi Ēepani me guxim luani !!! hap zjarr. Ushtarėt t'anė tė shkretėt, tė cilėt s'kanė pasur kurrė pėr qėllim tė zbrazin nė gjak vėllai, tė goditur, tė paktė nga numuri, tė rrethuar nga tė gjitha anėt, u shtrėnguan tė pėrgjegjen edhe ata me armė. Lufta vazhdoi tėrė natėn dhe pėrfundimi qe ky : njė i vrarė dhe njė i plagosur nga t'anėt, 7 tė vrarė dhe s' dimė se sa tė plagosun nga partizanėt ; d.m.th mbas thėnies sė partizanėve neve duallėm trimfonjės se vramė mė shumė!! O tmerr! O gjė e shėmtuar ! Sado qė shkaktarėt qenė partizanėt, ne as qė deshėm t'a zinim me gojė kėtė vėllavrasje tė dobėt dhe e kaluam nė heshtje. Ky qe episod' i parė i kėsaj epopeje partizane !

Episod' i dytė : Bataljoni partizan paska marrė urdhėr tė marshojė nė Lapardha kundra ushtarėve t' onė. Tani muarėm vesh se kėta urdhėra pėr vėllavrasje ja u dhėnka qendra e Beratit ; kurse kjo qendėr neve na thotė qė i bėn komanda e Kuēovės me kokėn e saj. Bataljoni partizan, pra, merr urdhėr tė marshojė mbi Lapardha kundra t' anėve, e pėrse? Sepse t' anėt janė Nasionalistė Shqiptarė dhe s'kanė hyrė nė kuadrin e Shokut Stalin.

Tani po e kupton edhe bufi se Nacional-Cmendimtarja paska pėr qėllim tė luftojė Nasionalizmin Shqiptar dhe jo armikun okupator, siē na lodh veshėt dit' e natė. Kėshtu, me urdhėr tė qendrės bataljoni partizan lėshohet mbi Lapardha me hov dragoi ashtu siē lėshohet kur vret ndonjė arixhi udhėve. Mirė po s'mendoi i shkreti bataljon partizan se nė Lapardha kishte burra dhe jo pula. Ushtarėt t'anė qė ndodhen atje, njė batare ju apin dhe partizanėt s'e panė njeri tjetrin. Tani partizanėt e shohin Lapardhanė pėr sė largu, nga bregu i Sheqezes, kur guxojnė tė nxjerrin sytė fshehtazi nga ndonjė vrimė. Tė vrarėt nga an' e t'onėve janė : Njė grua nė Lapardha dhe njė lopė; nga ana e partizanėve nuk dijmė as qė dėshėrojmė tė vriten dhe urojmė tė mos kenė as njė dėm.

Ku janė, o shokė tė Nacional-Ēmendimtares 11 tė vrarėt t' anė dhe 33 robėrit ? Nga i nxorėt kėta ? Nga ėndėrat Don Kishjoteske? Pėrse na goditėt nė Lapardha? Apo edhe atje ju provokuam me anėn e ajrit ?

Dėgjoni: Ne s' kemi zakon tė flasim shumė, prandaj ju a presim shkurt: Nuk kemi menduar, as qė mendojmė kurrė tė bėhemi ne shkaktarėt e njė vėllavrasjeje dhe pėr kėtė kemi duruar sa jemi lodhur nga dėngėlat dhe provokimet t'uaja. Me gjithė kėtė, ju s'po pushoni sė lozuri me zjarr; pra, n'e keni pėr tė zbrazur, zbrazeni njė orė e mė parė dhe do t'a shifni se ē' pėrgjegje jep baruti i ynė.

Berat 10 Tetor 1943


Vrasja e Azis Sharrės

N'orėn 16 tė ditės sė 8 Tetorit 1943 nė njė rrugė tė Vlorės, dora tradhėtare e Komunistave, tradhėtisht mbas shpine, me gjashtė plumba shtriu tė vdekur pėr tokė Vullnetarin Nasionalist, qė militonte nė rradhėt e "Ballit Kombėtar", Aziz Sharrėn, nga familja e mirėnjohur patriote Sharra e Vlorės.

Edhe kėtė herė Komunistat-anarshista me anė tė terrorizmės, qė ėshtė mjeti i tyre kryesor, deshnin tė shėmbnin fuqin' e Nasionalizmit Shqiptar, por hesapi nuk u dolli.

Aziz Sharra ishte njė nga tė rinjtė mė tė fortė, mė tė vendosur dhe mė trim tė Vlorės. Vullnetar qysh nga ditėt e para tė aksioneve kundra armikut pushtonjės, kishte lėnė shtėpinė dhe tė dashurit e tij, kishte hedhur pushkėn nė krah dhe nėpėr malet kreshnike tė qarkut t'onė kishte luftuar trimėrisht kundra ushtrisė italjane. Nė Mifol, nė aksionin e madh qė ēeta e Ballit Kombėtar e Topalltisė kreu pėr ēarmatimin e armikut, luftoi si luan nė vijėn e zjarrit pėr nėndė orė rresht.

Zemėr pastėr, sy patrėmbur, Azizi kishte pėrqafuar idealin kombėtar me dashuri pėrvėlonjėse. Komunistat, duke njohur cilėsit' e kėtij trimi nasionalist, Komunistat, qė kanė vendosur nė shpirtin katran tė tyre ēfarrosjen e popullit Shqiptar, Komunistat, qė kanė ndjenja dhe mentalitetet aziatik, Komunistat, thomi, shtinė pa mėshirė dhe e vranė kur ishte bashkė me vullnetarin tjetėr nasionalist, Hasan Brahimin nga Lepenica, trimi i aksioneve tė Greshisės dhe Selenicės, i cili mbeti i plagosur lehtė nė kėtė atentat.

Mė 1913 Ceno Sharra u vra prej rrebelave tradhėtarė nė Durrės; me 1943 Aziz Sharra u vra prej komunistave anarshistė nė Vlorė. Nasionalizmi Shqiptar gjunjėzohet sot pėrpara gjakut tė dėshmorit Aziz Sharra, sot mė tepėr se kurdoherė, mė i fortė, mė i bashkuar dhe mė i vendosur pėr ēfarosjen e anarshisė dhe pėr shpėtimin e Atdheut.

Ne apelohemi pėrpara popullit. Kemi predikuar bashkimin dhe vllazėnimin e tė gjithė Shqiptarėve ; i kemi treguar vazhdimisht popullit Vlonjat qėllimet satanike tė komunistave, qė kėrkojnė shėmbjen e Shqipėrisė. Komunistat thirrjes s'onė vllazėrore i u pėrgjegjėn me plumb e me gjak.

Popull i Vlorės mendo : durimi i ynė sot mori fund : tmerrit i pėrgjigjemi me tmerr !

RROFTĖ SHQIPĖRIJA!
10 Tetor 1943.


Njė barbarizėm pa shėmbėll qė ngjeth mishtė!

Muajin e kaluar nė rrethet e Korēės, nė njė pritė tradhėtare, mbetėn tė masakruar nga njė ēetė Komuniste gjashtė ushtarė tė Ballit Kombėtar, ndėrmjet tė cilėve shėnojmė Toger ZIJA GASHIN, Kryetar ēete dhe djaloshin HADI KASIMATI, student nė mjekėsi dhe luftėtar i orės sė parė. Dihet botėrisht se HADI KASIMATIT Komunistat i prenė kokėn me thikė !

Kėtė gjest barbar nuk kemi dashur t'a shpallim botėrisht pėr mos t'u gjetur nė Historinė Shqiptare njė njollė e tillė antikombėtare dhe ēnjerėzore. Por pa pritur dhe pa kujtuar njė shėmtim mė i rėndė, mė i zi dhe mė tmerrshėm vjen tani tė na ngjethi mishtė. Zėmrat t'ona qė pikojnė gjak, qė gufojnė pikėllimin e ngjarjes sė fundit, qė po tregojmė mė poshtė, nuk mund tė durojnė dot dhe na shtyjnė tė mendojmė se kėto masakrime nuk janė tė rastit, por i nėnshtrohen njė programi tė caktuar nga njerz kriminelė qė duhet tė damkosen nė Historinė t'onė Kombėtare, me vulėn e njė barbarizme, qė kalon edhe atė tė Gjengjis Khanit !

Nė tė gdhirė tė ditės sė mėrkurė, 13 Tetor 1943, ēeta komuniste e kryesuar nga Agush Gjergjevica, kapi nė Melēan tė Korēės BEXHET dhe XHEVDET BULGAREĒIN, i pari Kryetar dhe i dyti pjestar i Ēetės sė Ballit Kombėtar nė Bulgarec. Kėta dy djem idealistė, nasionalistė shqiptarė, u masakruan nė mėnyrė barbare tė pashėmbėlltė, duke i u prerė hundėn dhe veshėt, duke i u nxjerrė sytė, duke i u thyer nofulla dhe krahėt dhe duke i prerė organet seksuale!

Ky krim qė kalon edhe masakrimet e fashistėve n' Abisini dhe tė Sėrbėve nė Bihor, u krye, pėr faqe tė zezė, nga Shqiptarė tė pashpirt kundra Shqiptarėve tė pafajshėm dhe idealistė tė cilėt luftojnė dhe punojnė vetėm e vetėm pėr shlirimin e Shqipėrisė. Edhe njė ballist tjetėr, JOSIF FRASHĖRI, qė ndodhej me tė shoqen dhe me tė bijėn nė teqen' e Melēanit, u rrėmbye prej Komunistave. Fati i tyre akoma nuk dihet !

Vini duart nė krye dhe vajtoni, o Shqiptarė!

26 Tetor 1943


Isa Toska dhe gjeneral Zanini ringjallen nė personin e Mehmet Shehut

Shpesh prej nji lufte tė tmerrshme nji popull mundet me dalė me forcat e veta morale e materiale tė ringjalluna krejt, ose tė rigjenerueme. Herė tė tjera populli del i kėputun, i vramė, i coptuem, apathik; me nji fjalė me forcat e veta morale tė vdekuna.

Po t'a gjykojmė punėn me gjakftoftėsi, do tė bindemi se Shqipėria e jonė ka me dalė, po tė vazhdojmė kėshtu, si nė rastin e dytė, ose dhe ma keq. Ajo qi po i ndodh popullit t'onė sot, ajo qi po pėson sot Shqipnija, s'e ka pėsue dhe s'pe e pėson asnji shtet tjetėr nė botė !

Nė vėndin t'onė lufta civile ka plasė pikėrisht atėherė kur nuk duhej tė pėlciste n'asnji mėnyrė : lufta civile ka plasė kur i hueji ndodhet nė Shqipni!

Shqiptari po vret Shqiptarin dhe pushtuesi gjerman qi ka shkelun tokėn t'onė po vren me duer kryq e me buzė nė gaz!

Po thue se gėzohet vetėm gjermani ? Jo !

Ē'asht ma e tmerrshme, po na ban sehir dhe fėrkon duert me kėnaqėsi Italija vetė, me anė tė ushtarve tė sajė qi, nė rradhėt e partizanėve, vazhdojnė luftėn kundra Shqipnisė, me anėn e gjeneral Azzi-t qi ze vendin e gjeneral Zaninit, me anėn e Mehmet Shehut qi ze vendin e Isa Toskės!

Mbas dy ngjarjeve nė rrethin e Korēės qi Balli Kombėtar pruni nė dijeni tė popullit me traktin datė 26 tetuer, d.m.th. mbas vrasjes barbare tė Hadi Kasimatit e tė Zija Gashit bashkė me 4 shokė tė cilėt janė : Kutbi Velisha, Dilo Stropani, Feti Verleni e Hilmi Suli, d.m.th. krejt komiteti krahinor i Ballit Kombėtar tė Devollit, dhe coptimit ēnjerėzor tė kufomave tė Xhevdet dhe Bexhet Bulgerecit, vjen tani t'i shtohet popullit shqiptar edhe nji fatkeqėsi ma e madhe :

Ditėn 21 tetuer 1943, brigata partizane e komandueme prej Mehmet Shehut, sulmon ēetat e Ballit Kombėtar dhe, mbas nji lufte tė tmerrshme nė kodrėn e Cen Hasanit dhe malit Hajdaranjit, mundi me kapė 63 veta robėr. Sejcilit prej kėtyne 63 robėrve Mehmet Shehu, i bani kėtė pyetje : a do luftojsh pėrsėri nė radhėt e Ballit apo do tė luftojsh nė radhėt tona?

Prej 63 robėrve vetėm njeni pranoi me u futė nė brigatėn e tij. Tė 62 tė tjerėt refuzuen kategorikisht dhe me krenari. Ata deklaruen se janė me Ballin Kombėtar, sepse janė tė bindun se Balli lufton pėr lirimin e Shqipnisė. Mehmet Shehu dha urdhėn atėhere qi tė pushkatoheshin tė 62 vetat, kundra ēdo rregulli dhe ndjenje njerėzore. Dhe ē'asht me tė vėrtetė ma e pabesueshme, ndaloi ekzekutuesit t'u ipshin atė qi quhet , "colpo di grazia" me revolver atyne qi s'u kishte dalė ende shpirti por i detyroi t'i thershin me thikė!

Kėta njerz, viktima tė nji egėrsije jashtėnjerzore dhe Martira tė Kombit, u varrosėn nė katundin Gjyras nė Darsi nė dy gropa tė ndryshme njena afėr vorrezave dhe tjetra afėr Teqes. Balli zotnon tė gjitha dokumentat qi vėrtetojnė me saktėsi sa u tha ma nalt, dhe dėshmues janė tė gjithė kryepleqt e katundeve, qi kanė dhanė informatat ma t'imta.

Dhe qe tani emnat e 43 viktimave qi kemi deri sot : prej katundit Remas: 1) Rako Nako ; 2) Bani Lika; 3) Ram Koēi ; 4) Prof Gjata ; 5) Qazim Pina. Prej katundit Kryekuq : 6) Murat Malsori, 7) Hysen Ismaili ; Cool Osman Plaku; 9) Hamdi Ēoku ; 10) Shyqri Leka. Prej katundit Shenkollas : 11) Tafil Doka ; 12) Daut Gjata; 13) Haxhi Dedej. Prej katundit Grabian : 14) Ndin Ndoni; 15) Gaq Ndoni. Prej katundit Ciflik: 16) Beqir Cani ; 17) Sabri Bullori. Prej katundit Shenapremte : 18) Haxhi Murrizi; 19) Kadri Murrizi; 20) Avni Murrizi ; 21) Hysen Murrizi ; 22) Ismail Murrizi. Prej katundit Sulzotaj : 23) Trifon Gjeko ; 24) Lush Kasemi ; 25) Met Kasemi ; 26) Skender Arapi. Prej katundit Biēak: 27) Asllan Vrapi ; 28) Elmas Xhepa ; 29) Arif Muēa; 30) Kip Xhepa; 31) Bajram Agushi ; 32) Shaqir Sula; 33) Ēaush Xhepa ; 34) Shaban Sina. Prej katundit Ciflik 35) Tafil Llusha; 36) Roē Llusha ; 37) Ymer Bullori ; 38) Haxhi Sina 39) Arif Halili. Prej katundit Kalosh : 40) Cen Arapi 41) Nazif Qylafi. Prej katundit Gur : 42 Selim Kuqi ; 43) Til Bello

Nė kėtė luftė Mehmet Shehu ka pėrdorun nji shumicė italjanėsh topēij dhe mitralozēij, si edhe shumė grekė; njeni prej tė cilėve u vra nė nji luftė me datė 1 nanduer. N'anė tjetėr, po nė Tragjas tė Vlonės, ditėn 24 tetuer, siē u shkrue nė traktin e djeshėm, pėrsėri nė pėrpjekjen e ēetave komuniste kundra ushtrisė sė Ballit, gjendet i vramė nji mitralozēi italjan.

Mbas kėtyne fakteve Balli Kombėtar ka dhanė urdhėr ushtėrisė sė tij qi tė pushkatojė menjiherė ēdo tė huej qi do tė kapet me armė nė dore ne radhėt e Partisė Komuniste.

POPULL SHQIPTAR !

Momentet janė ma se kritike. Durimi ka marrė fund ! Koha nuk asht ma pėr fjalė e pėr pallavra.

Balli Kombėtar po shef sot se Italjani i Mussolinit ndodhet ende kėtu nė Shqipni me armė nė dorė dhe po lufton krah pėr krah me Komunistat kundra Ushtrisė Shqiptare. Ēetat greke dhe maqedhonase po veprojnė nė vendin t'onė kundra nesh, gjermani po vazhdon tė bjeri fuqina me shumicė, pėr me na tregue se sa randon shpata e eger dhe e pamėshirshme e tij; me nji fjalė : Shqipnija asht sot e shkelun prej anmiqve.

Kemi kėrkue me ēdo menyrė tė merremi vesht me komunistat t'onė ! Kėta na kanė kthye armėt !

Sot Balli Kombėtar asht i vendosun me kambėngulje tė pėrdori mjetet ma tė rrepta kombėtare, pėr me e ēue anijen Shqiptare nė skelen e shpėtimit.

RROFTĖ SHQIPNIJA!

6 Nanduer 1943


Njė barbarizėm pa shembėll qė ngjeth mishtė ! (vazhdim)

Me kėtė titull Balli Kombėtar, me 26 Tetuer 1943 nxuer nji trakt me anėn e tė cilit vehej nė dijeni populli se Bexhet dhe Xhevdet Bulgareci, qi tė dy Ballista tė njohun nė tė gjithė prefekturėn e Korēės, u vranė barbarisht nė Mėlēan prej nji ēete komuniste tė kryesueme prej Agush Gjergjevicės. Trupat e tyne u gjetėn tė sakatuem : pa sy, pa veshė, pa hundė, pa dhambė, me krahėt dhe gjunjėt e thyem dhe me organet seksuale tė preme.

Katėr ditė ma parė, me tė njėjtin titull Partia Komuniste nxuer edhe ajo nji trakt, me anėn e tė cilit pretendon me iu pėrgjegjė akuzave tė Ballit. Partija Komuniste nė kėtė rast bahet si ngjalė, me ēdo mėnyrė ajo mundohet me rrėshqitė prej duerve : problemi si do qi tė shtrohet, fakti nuk mbulohet dot. Nė traktin e vet, tė kuqtė ngatėrrojnė punėn me fashista, me nazista, me Gestapo, me Tempo, me Signale, me Hitlerin, me Mussolinin, me shtypin e 1917- ės, me tė Kuqt e Spajės, me qenllėqe, me kalemxhij, me Mehdi benė, e me tė tjera fjalė qi kush i kendon, harron punėn e vėllazėnve Behxhet dhe Xhevdet Bulgareci dhe trulloset fare.

Populli i jonė kėto dokrra nuk i han ma ! Na tė Ballit themi se Behxhet dhe Xhevdet Bulgareci u masakruen barbarisht ma keq se nė kohėn e Gjengjis Kanit, prej ēetės partizane tė kryesueme prej Agush Gjergjevicės. Ju tė Partisė Komuniste na pėrgjigjeni tue na sha. Shamja nuk formon argument. Vetėm ata qi nuk kanė fakte, prova dhe argumenta, shajnė. Nė tė tillė gjendje jeni edhe ju.

Para se me ardhė pėrsėri nė themė, duem edhe na t'i pėrgjegjemi kėtyne pikave qi na duket se vlejnė tė pėrmenden.

1) Ju doni me dijtė emnin e kalemxhiut qi mshifet mbrapa tabllosė sė Ballit Kombėtar. Emni i tij asht Balli Kombėtar. Po emni i kalemxhiut qi mshifet mbrapa tabllos sė Partisė Komuniste, cili asht ? Gjithė bota e din ; emni i tij asht... gėnjeshtar dhe mashtrues !

2) Ju thoni se Agush Gjergjevica asht nasionalist i njoftun. Ne dijmė se Agush Gjergjevica asht kryetar i nji ēete komuniste; si ai ashtu edhe tė gjithė pjestarėt e ēetės sė tij si shejė dalluese mbajnė yllin e kuq sovjetik.

3) Ju thoni se Behxhet dhe Xhevdet Bulgareci kanė qenė spiunė t'Italianve. Kjo gja nuk asht e vėrtetė , asht rrenė me bisht dhe ju e dini fort mirė sepse nuk jeni si na qi s'e kemi mėsue ende mirė zanatin. Ju jo vetėm qi e dini mirė zanatin, por keni edhe nji rreth spiunazhi mjaft tė mirė. Djemt Shqiptarė qi ndodhen sot nė rradhėt t'ueja, gjithė bota e din, janė tė detyruem tė spiunojnė jo vetėm tė gjithė antarėt e Ballit, por shokėt, vlleznit, motrat, prindėt e vet ! Rregjimi i juej s'ka asnji ndryshim prej regjimit fashist dhe prej regjimit nazist : qi tė gjithė kėta rregjime janė tė bazuem mbi spiunazhin dhe mbi terrorin. Siē ra rregjimi fashist, siē do tė bjerė rregjimi nazist, ashtu do tė rrėzohet pėr sė shpejti edhe rregjimi i juej kėtu nė Shqipni !

Por le tė kthehemi nė themė. Kėta dy martira jo vetėm qė s'kanė qenė kurrė nė lidhje me qeverinė italjane, por deri ne fruer 1943 ata ishin pjestarė tė nji ēete t'uej. Ata u ndanė prej jush vetėm atėhere kur ju i detyruat tė vejshin mbi flamur yllin e kuq sovjetik ! A e shifni tash qi kemi tė drejtė qi themi se jeni rrenacakė e mashtrues ?

Tash, mbas kėtij digresioni, na ju themi se fakti i masakrimit barbar asht fatkeqėsisht i vėrtetė. Njerzit qi erdhėn prej rrethėve tė Korēės ditėn 20 tetuer na treguen ngjarjen, por na nuk e shkruejtėm se s'na besohej qi nė vėndin t'onė, me tradita dhe zakone aq tė bukura dhe fisnike sa qi na i kanė cmir bota, tė ndodheshin njerz qi mund tė bajshin monstruozitet tė tillė. Mirpo, porsa na erdhi raporti i jonė zyrtar, atėhere u bindėm sepse ēdo dyshim u zhduk. Dhe qe bile hollėsitė :

Ditėn 13 tetuer 1943 ēeta partizane e kryesueme prej Agush Gjergjevicės kėrkoi strehim nė katundin nasionalist Melēan ku ndodhej edhe nji ēet' e Ballit. Njerzit t'onė i pritėn partizanėt miqsisht dhe sinqerisht, tue u lirue bile shumė shtėpi dhe tue ba vetė roje. Aty kah mesi i natės u ndigjuen dy krisma pushkė tė cilave asnjeni s'u dha randėsi. Mbas ndonjė ore Agush Gjergjevica lajmėron partizanėt e vet, shtėpi pėr shtėpi, qi tė mblidheshin, se kishin me u nisė pėr nji vend tė pa caktuem. Dhe ēeta e Ballit duel dhe i pėrcuell shokėt, bashkėluftuesit partizanė tue, ju urue udhėn e mbarė. Mbasi partizanėt u larguen, nji katundar lajmon se ndigjoi qi Agush Gjergjevica i kishte thanė nji shokut tė vet : "shpejt shpejt, t'ikim se kanė me na vra tė gjithėve". Pėr kėtė punė ēeta jonė u mėrzit shumė, se besonte qi Agush Gjergjevica nuk kishte besim nė tė. Me komentet e zakonshėm tė rastit, luftėtarėt t'onė u kthyen nėpėr shtėpija pėr me u shtri. Ma vonė, afėr agimit, disa katundarė prunė nė Melēan trupat e dy viktimave tė mjerė, dhe atėhere u-muer vesh pse Agushi ishte nisė ashtu pa pritun nėn nji shi tė rreptė me njerzit e vet, dhe se ē'kishte dashė tė thonte me fjalėt "shpejt, t'ikim se kanė me na vra tė gjithve".

Trupat e coptuem tė Behxhedit dhe tė Xhevdetit mbetėn tė ekspozuem atė mėngjes dhe popullsija e Melēanit, e Bulgarecit dhe e gjithė katundeve rreth e pėrqark erdhi pėr me pamė me syt e veta mizorin e pabesueshme. Jo vetėm tė vegjlit, gratė, pleqt' e plakat vajtojshin pa rreshtė, por edhe tė gjithė burrat, trima tė provuem nė sa e sa lufta, qajshin me za si kalamaj !

Nė vorrimin qi u ba nė teqe, muerėn pjesė ma shumė se njimijė burra.

***

Puna e zezė e kryeme mbi trupat e dy vllezenve , Bexhet dhe Xhevdet Bulgareci, dhe ajo e ekzekutimit tė 62 robve tė zanun prej Mehmet Shehut ditėn 21 tetuer 1943 ne katundet e Lushnjes, nuk mund tė lehen nė heshtje ose vetėm ne letėr.

Populli Shqiptar lyp prej jush komunista tė kėtij vendi, nė qoftė se ju ka mbetė ende ndopak ndjenjė burrnije, qi tė formohet nji komision pėr me konstatue vėrtetėsinė ose rrenėn e fakteve. Ju a lėjmė juve nė dorė t'a formoni komisjonin si tė doni : Komisjon asnjanės ose komisjon fetar ; komisjon i pėrbamė prej dy, ose me sa veta qi tė doni ju prej anės s'uej dhe aq veta ose edhe ma pak prej Ballit; komisjon me antarė tė Kryqit tė Kuq ose jo. Me anėn e mjekve nekropsija mund tė kryhet lehtė edhe me pėrpikni.

Kjo punė duhet medoemos tė bahet, sepse ky vend i Skanderbeut sot nuk kėrkon ma tė dijė nė se ju jeni o s'jeni Shqiptarė, sot ai don me dijtė nė se ju jeni a jo njerėz.

8 Nanduer 1943











Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lumo
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 54
Age : 67
Vendi : SHBA
Registration date : 06/09/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 09, 2012 10:23 am

Ju lutem moderatore te forumit me faleni, me gabim i postova keto postime ne teme te gabuar! Nese duani feshini keto postime. Ju falenderoj per mirekupetim, Lumo
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lumo
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 54
Age : 67
Vendi : SHBA
Registration date : 06/09/2009

MesazhTitulli: “Faktet” e Kamishit kundėr Albin Kurtit dolėn tė jenė rrena   Thu Feb 09, 2012 6:42 pm




“Faktet” e Kamishit kundėr Albin Kurtit dolėn tė jenė rrena tė SHIK-ut
Shqipe Osmani –Bota sot
Nė konferencėn pėr shtyp Bekim Haxhiu pėrsėri lexoi njė letėr afishe me pėrmbajtje politike, por pa asnjė fakt kundėr Albin Kurtit


Deputeti i PDK-sė Bekim Haxhiu doli tė jetė vėrtetė njė agjent i regjur i SHIK-ut. Ai, megjithėse dhjetė ditė parė premtoi se mė 9 shkurt do tė bėjė publike faktet, sipas tij, kundėr Albin Kurtit, tė enjten mė 9 shkurt ai lexoi njė letėr afishe me plotė pėrmbatje politike dhe pa asnjė fakt pėr gjoja lidhjet e Albin Kurtit me strukturat kriminale – paralele tė Serbisė.
Nė njė konferencė pėr shtyp tė caktuar dhjetė ditė mė parė, Bekim Haxhiu i hėngri fjalėt. Ai nuk ofroi asnjė fakt kundėr Albin Kurtit. Nė konferencėn pėr shtyp ai ka pėrsėritur ato qė ka thėnė dje, se “faktet” ia ka dorėzuar kryetarit tė Komisionit pėr Mbikėqyrjen e AKI-sė, Florin Krasniqi, dhe se “faktet” do t’i dorėzojė tek organet e drejtėsisė.
“Unė dje nė mėnyrė institucionale i kam protokolluar dhe dorėzuar kryetarit tė Komisionit, Florin Krasniqi, pėr korrespodencat e Kurtit me strukturat kriminale paralele tė Serbisė. I mbetet Florin Krasniqit nėse dėshiron t’i publikojė tė gjitha faktet pėr takimet dhe korrespodencat e Kurtit me strukturat serbe. Faktet e tjera bashkė me dėshmitarėt jam i gatshėm t’i paraqesė nė gjykatė apo Agjencinė e Kosovės pėr Intelegjencė”, ka thėnė Kamishi.
Njė pjesė tė konferencės, deputeti i PDK-sė e ka kaluar duke treguar historinė e nofkės sė tij, duke thėnė se ka pirė cigare me kamish qė e ka pasur trashėgim nga gjyshi.




Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Gjeta 9
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 21
Age : 66
Vendi : Suedi
Registration date : 04/02/2012

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Tue Feb 14, 2012 8:57 pm

Se pari kisha pase deshire me e dite kush asht UDBASH e kush asht tradhtar dhe cka do me thane UDBASH e cka tradhtar dhe si mendon me i pastrue ai qe tha ti pastrojme Udbashet e tradhtaret?! Po ja nisi se pari tuj permen te dekunit, se une te gjallet nuk guxoj me i permen, muj me hy ne gjynah, po edhe mos po me kerset kund noj dajak! Pra, simas asaj qe po del Enver Hoxha, Ramiz Alia, Hysni Kapo, Mehmet Shehu e ai fare Lleshi, qe e udhehoqen Shipnine jane po aq UDBASH e tradhtar sa edhe Xhavit NImani, Fadil Hoxha, Ali Shukria, Kole Shiroka qe kishe e udhehoqen Kosoven nen Jugosllavi. Partine komuniste te Shipnise e themeloi Dushan Mugosha, Milladin Popovici, Dizdarevici e sa vica te tjere shkije dhe ata e paskan ba te parin e Shipnise Enverin dhe Enveri e Lleshi e persheshi e paskan dite per masakren e Tivarit, ddhe nashta edhe i kane perzie gishtat aty ose nuk kane ba za per 50 vjet, haj medet e ne kishim aq uzdaj ne ta!Ne zyren e Enverit nuk kishte pase as fotografi te Gjergj Kastriotit Skenderbeut, as te Ismail Qemalit, po rrumbullak aty ishte kane fotografia e Stalinit, sikur me pase kane Shipnia, noj obllas a gubern a si i thone sllavisht krahines si pjese shtetit te! Haj medet haj! Edhe Fadil Hoxha e mante ne zyren e tij fotografine Tites, po hajde ky nuk kishte care, po Enveri cfare zori pati me e majt Stalinin kamkryq ne Shipni e ne zyre te tij! Udbash e tradhtar nuk mujne me kane ata nga populli i thjeshte, po udheheqja e popullit, e populli kur e ka zgedhe udheheqjen e vet? Nuk e ka zgedhe kurr as Enverin anej, as Fadilin kenej, po ju ka desh popullit me keshe edhe kur ka kajt, besa edhe kur ka kajte, ka kajte mshefte e pa za e gjithmone zemerplasun! Me kallxonte ni here ni katunar i Rahovecit per 56 ten, ate kohe te rane! Tane naten e diten kersitke dajaku katuneve nga milicia. Thane se po vjen Fadil Hoxha ne Rahovec! Gzimi i popullit i madh se kishin uzdaj bile dajakun me ua hek! PO kur erdhi ai, tha se krejt Rahoveci asht ballist, kurgja sasht kah ban milicia cka duhet me ba! Ik populli pej zori ne Shipni e ne Shipni, marreveshje me Jugosllavi, qite kenej e...!
Une dicka po ju tham? Nese tane popullin e qitni ne site e ne shoshe, atehere nuk do tju dalin as 15 per qind asish qe i kane besue Enverit anej e Fadilit kenej, po populli cka kishte me ba, kur per ni fjale goje i shkonte jeta, besa edhe familja, kusherite, farefisi e katuni e nahija kojshia!
Komunistat ne Shipni, thojshin, Shipnia edhe ne mete ne 20 per qin te popllit, le te jete, vec ata te jene te mire! Edhe ne Kosove do grupe radikale marksiste leniniste, shqiptare, kane thane se ne Kosove jane vetem 20 per qind shiptar, te tjeret jane udbasha e tradhtar! Ne ane tjeter Serbia e kishte pas ba planin "patkoi"qe shume me i ndjek nga shiptaret e Kosoves, gati aq me i vra e farue e nja 20 per qind te shptareve te nershem me i nal sy dynjes dhe si rrogtar te Serbise!Edhe ne Shipni, edhe ne Kosove, 20 per qind e popullit paska kane e mire e 80 per qind renegata, ballista, revizionista, nacionalista, kapitalista, amerikanista, gjermanista....e jane ba pllanet me i zhduke krejte!
Nuk munet me kane 20 per qind e popullit i mire e 80 per qind i keq! Munet me kane e kunderta, pra 80 per qind e popullit i mire e 20 per qind, qe i asht bashkangjite pushtetit, pak ma interesgji, pej zori e tute a kajtje, pak ma lojes! E une nuk besoj se as ai 20 per qind e popullit lojes se asht i keq e larg kofte udbash e tradhtar, po koha asht kane ashtu e nuk kane pase qare pa kane ashtu si jane kane, me die a pa die.
Une nuk e di kush e meriton me i thane UDBASH e tradhtar, po ni gja po ua kallxoj.Edhe shiptari ma i keqi ne krejte shiptari asht ma i mire se nipi i Rankovicit e Popovicit e Mugoshes! Edhe serbi ma i miri nuk ta do te miren sa shiptari ma i keqi! I yti kah shkon te rrexon, kah vjen te con, e i huej kah shkon te rrexon e kah vjen te shtyp krejt!-thote populli!
Leni keta ma Udbash e tradhtar e mos fusni pyka e percamje ne popull se jemi popull i vogel, i mesyem nga tana anet, i rrethuem nga tana anet e edhe me u perca, ne vend se me u bashkue e me u ba nja.Jan gjygjet per ata qe e rrezikojne Kosoven e Shqipnin, jane gjykatesit e avokatet qe i ndjekin keto pune e jo ne me i thane tjetrit Udbash e tradhtar pa e njofte hiq, pa ia dite punet hiq, pa e dite edhe na vete cka do me thane Udbash e tradhtar! Bashkimi komtar nuk bahet tuj e perca popullin e tuj i thane njani tjetrit udbash e tradhtar!
Nje gja e di e kurkush nuk me bind nryshe! Udbash e tradhtar asht vetem ai qe e vret popullin e vet, ai qe vret shiptar! Anmiku te vret po e ki anmik,e kur shiptari e vret bashkomsin e vet asht tradhtar dhe bashkpunetor i anmikut! Kam nie se ne Kosove mas lufte jane vra shume shiptar, 800 a 900, nuk e di, e ata qe i kane vra vllaznit tone, jane tradhtar dhe Udbash! Niqeni ata, njau majt ajo... e leni popullin rahat se jane lodhe pej atyne qe me e madhnue veten e poshtnojne tjetrin, jo me die e pune po me shpifje te sojit Udbash e tradhtar!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Wed Feb 15, 2012 6:01 pm

Mir e paske pshtjell GJETO 9-Ket qe ke than un mendoj mos mej hi askujt ne hak mas miri esht te nxirret ligji i lustracionit,por nuk mund te behet njiher,sepse qaj gjygji qe ke permendi tie perbejn mu keta tradhtar e udbash,e pra dhe nuk ke as gjygj dhe nuk ke asgje ne ket kosov, nuk funksionon asgje as polici pra asgje.......!

Ktu esht edhe problemi fundamental Albini nuk esht budall qe del ne rug se po te funksiononin gjygje e drejtsi siq ti po thua e ndoshta mendon, sdot kishim nevoj ndoshta dhe per ket debat ashtu siq nuk dot ishim ne ket situat tejet vicioze kisha me qujt,kur trojet tona jan perseri ne rrezik,ndersa qeverit tona ngjitha trojet tona sillen kinse nuk po ndodh aszgje, apo sikurse kto gjera po ndodhin diku ne tanguzi e jo ne shqiprin ton.
Kjo dhe mu ktu sillet aj idiotizmi i politikualve dhe gjygjeve tona qe po mendon ti.....!)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Gjeta 9
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 21
Age : 66
Vendi : Suedi
Registration date : 04/02/2012

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Wed Feb 15, 2012 7:25 pm

Xhemo! Nuk e di a e kam pshtjelle mire a e kam c“pshtjelle mire, por me doket se jam kane shume i kjart kur kam thane se Udbash e tradhtare jane vetem ata qe vrasin shqiptar dhe se mas lufte jane vra 800-900 shqiptar, qe nuk jane kane ma te keqij se une e ti dhe jane kane shume, shume ma te mire se sa ata qe kane qite ne ta, he kush ka qite ne ta ju thafte dora!
Por, per punen e Albinit po ta kallxoj njefare mesele, e kam me te nieme se nuk asht e shpikun nga une!
Njani kishte pas shkue ma se pari te miqte, te na i thone dhanerr ma se pari te miqte! Miqte ishin shpi sojli, e madhe, me shume mashkuj, me kulle miqsh e shpija per grani e burrni, me toke e male shume, me lope e dhene, e vec blete te bardha, thone qe nuk kishte pase. Kjo nuk ishte pak per athere, moti, dhe zani i kesaj familje kishte shkue ne 70 katune, e permenun per te mire! Ia kishin dhane ketij dhanrri nje cike te mire,po...cka me ba, kajhere thone cika asht darka e qenit!
Fole dhanerr nje fjale, po i thote i Zoti i Ships, e oda e madhe e mushin plot burra, djem te ri, kojshi e miqasi, qe kishin ardhe me e pa e prite dhanrrin e ri!
Jo, kam ba be nuk flas!
Mos u kuq dhanerr, tash je i joni, shipajt i kemi te miqasueme, gati te perzieme, e fole dicka!
Jo, nuk guxoj me fole, se ma mshojne, kur te flase!
I Zoti i shpise po e ule kryet e po menon dhe po e keqyre kajhere me bisht te synit dhanrrin!
Fole, fole dhanerr, se nore temen je sonte, mos ke dert se nuk guxon kush me te preke....!
Mas pak erdhi ni nuse, nusja ma e re, e asaj Shpije te madhe, dhe i pruni kafet! Ma se pari ia dha Zotit te Shpise e masanej u nise kah dhanrri i ri, si ma i neruemi me ia dhane kafen!
Burra, ia priti dhanrri dhe e drejtoi gishtin kah nusja, ne daci me e dite ate senin nusja e ka qitu!
He tu cuen do te djem te ri he ti hipen dhanrrit per mi e sill e sill sa ia ban kryet gunga, gunga!
A u thash bre burra, foli dikur dhanrri, sa here po flase pe me rrehin!

Edhe Albini po han dajak te mire, here kur flete "drejte", here kur shkon mrapshte!
Une nuk e di kush asht Albin Kurti, nuk e njoh sikur ju! Disa thone se luan lojen e Thacit, te Qosjes, te Demacit...!Por, une kurr nuk kam mujte me e kuptue Kurtin dhe VV e tij kur ishte kunder shpalljes se Pavarsise se Kosoves! VV e Kurtit, Serbia dhe Rusia ishin ma te zashmet kunder shpalljes se Pvarasise se Kosoves! Ndoshta Kurti donte ta shpallte vete Pavarsine dhe te metej ne histori, noshta..., nuk e di, por ketu u tregua faqezi!
Jam pajtue me Kurtin per bllokimin e mallnave te Serbise dhe mos me i lane ato te hyne ne Kosove. Por, jo sikur Kurti, me i nxane udhet, me e bllokue kufinin, me ba zhurme, ni udhe tjeter kishte me kane ma e frytshme, me i njek tregtaret qe bien mallna ne Kosove, atyne me ua ba qaren, me dajak, me...Ose i gjithe populli me e lidhe besen dhe me thane le ta mushe Serbia krejt Kosoven me mallna, po askush as nje sen mos me ia ble! Serbia, keshtu, ike vete nga tregu i Kosoves, se nuk ka hesap me cue mall atje ku nuk i shitet!
As une nuk jam fort i kenaqun me Shtetin e sotshem te Kosoves, por qe ate shtet, me emnin Kosove, e kane njofte 87 shtete te Botes dhe disa i kane edhe ambasadat e tyne
ne Prishtine! AlBini me VV e vet do me e zhba kete Shtet, me e shpall ni shtet tjeter, me nise me e njofte edhe ni here shtetet e dynjese per hater te Albinit! Mos t“ia nxjerr funin Albini, po le te munohet me e forcue ket Shtet qe e kemi, e manej keqyrim kah bashkimi komtar!
Rreth Albinit asht mjegull e kush do mjegull le te hy ne mjegull, po thone se neper mjegull rrine do fare kallekangja qe te hipin ne shpine dhe te grahine nate e dite, dite e nate do maleve, grykave, prrojeve te keqija, ledinave, e kurr nuk e di kah po shkon, cka po ban, te kush po shkon, e kush te ka hipe e po te grane si magarin pa samar!
Keshtu thote populli per kallakangjat, e ju ne daci besoni, ne daci mos besoni, ne daci rrini ne mjegull, ne daci bani edhe ma mjegull!
Populli e di kush asht ne mjegull dhe kush ka qefe me pase mjegull! Populli nuk ka qefe mjegull! Ai do diell e drite e qiellin pa asnja re!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Wed Feb 15, 2012 9:05 pm

GJeta 9-...edhe ket mir e ke.... por mos mendo se sktu me shkru shum ne forum simpatizohesh ma shum,meselen mir e paske qit por ne ket rast nuk perputhet me personazhet te cilat pretendon ti dhe si ti mendon,por nejse.
Albini nuk esht kunder pamvarsis por kunder qeveris ktu je komplet i kolavitur ne qendrimet tua ndaj ... Albinit dhe parimet e tij dhe te nji shteti te mirfillt te cilin nuk e kemi.

TI SHOKUT MOS I VAJTO QEVERIT SE SHKOJN VE VIN.

Ty pot brengos qeveria e jo populli por ok po e akseptoj dhe mendimin tend,meqen se nuk je parimor por prap ne dy sun vendosim asgje,per ket polemikat jan shum te mira per njerz te cilet nuk jan ende te sigurt ne vete ,ne paragjykimet e tyre.Paragjykimet mbesin te tilla.

Sido qe te jet shum mir keshtu meson nga njéri tjetri, vazhdo keshtu zoti na shperbleft per ket pun e ket mund qe po e bajm ,net drejtim te bashkimit ton shqiptar,se sa per njerz po shifet,se veq konopin ne fyt ta afrojn,per pushtet e interes...-(gjith burrat e botes po i koritke kajza).thenje popullore.....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Gjeta 9
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 21
Age : 66
Vendi : Suedi
Registration date : 04/02/2012

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Wed Feb 15, 2012 9:37 pm

Xhemo! Me paske keqkuptue se une nuk shkruej me u simpatizue, por pse kam nevoje me shkrue edhe une me e dhane menimi tem! A jemi ne demokraci?! Tane po thone se po, e une po e provoj a jemi a nuk jemi ne demokraci dhe besoj qe edhe Forumi Komtar asht demokraci!
Ne shkrimet e mia te deritashme nuk kam dhane prova se me brengosin pushtetet dhe as qe dua te bahem nokushi, dmth noj pushtet dhe as qe kam pase cejf nojhere me u ba argat i dreqit, por kisha pase deshire qe Kosova shtet te forcohet e populli te nihet mire ne te. Une kam kajte hallin e popullit e jo te qeverive. Albini the se kurr nuk ka qene kunder Pavarsise se Kosoves, po po me doket se ke harrue cfare qendrimeve politike ka pase ai atehere kur duhej shpallur Pavrsia! Dikush man men ma shume dikush ma pak, pra kush ka harrue munet me e shfletue shtypin e asaj kohe!Albini po munohet me u si i thone, transformue, me iu pershtat kohes, po ato te vjetrat nuk i ka harrue, po me doket mue!
Albini tash nuk asht kunder Pavarsie, por metodat e tij jane duke e damtue Pavarsine!
Mire e the Gjemo se shkrimi me njerze ketu ne forum na nimon gjanat me i mesue e kjartesue, e une kam nevoje me mesue e gjanat me i kjartsue. Nuk jam ne mjegull te kallakangjave, po me mesue asht mire, ani pej mesuesve te mire, e qe nuk shesin mjegull!Qe nuk qesin mjegull, se mjegulla nuk shitet, kerkush nuk e blen!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Wed Feb 15, 2012 11:15 pm

GJETA9-Demokraci ksaj si thon siq jem na shqiptart ne kosov momentalisht jem nen koloni te BE per ma von ta shofim, mesa e di un kolonit skan pas kurr demokraci po nejse na skem liri te mirfillt ende e pa liri sdi se mund te ket demokraci...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Driniiiii
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 3251
Age : 36
Vendi : Belfast
Registration date : 17/02/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 16, 2012 2:05 am

I nderuar Gjeta, kame nje pyetje per ju si mund ti quajme ata njerz qe ende punoin me ligjet e 56.
Pak ashum e paske pershkru ate kohe, une po te tregoi nje vaki, ne nje gjykat komunale avokati i AKM pyetke deshmitart e pake te asaj kohe ne nje proqes gjysor qe edhe une isha prezenc, kush ju ka rrah a ju kan shkaktu plag, a keni shku te mjeki a keni dokumenta te mjekut, keshtu me rrall tallej pisi duke mbroit ligjin e 56 qe ende eshte ne fuqi. Burrit mbi te 70 ka tregoike ate vaki vetum lotet i shkoni. Nuk pe zgjati me shume.
Dy fjal sa per shtetin Gjeta, ky eshte mendimi im ashtu si ti e do shtetin cdokush e jame i bindur Albin kurti edhe me shume se ka vujt, por Gjet nje shtet te mirefillte jo shtet gjysmak siq eshte kosova. Megjej nje shtet te tille si kosova ne rruzllin toksor nuk ekziton. Ishte nje her palestina kur izraeli ju fut arafatit ne parlament e bota tallej. Albini nuk do mjegull siq eshte kosova qe 12 vite ne mjegull por do Vetvendosje. Ne ler qe nuk vendosim vet por tallen me ne sikur te jemi nga ndonje planet tjeter. Asgje me shume se une nuk ka as gjermani frncezi e anglezi, edhe ai ka, koke dy duar e dy kemb, dhe edhe ai ha buk si ne shqipetaret e kosoves , si ai qe ka te dreit te ket shtet kame dreit edhe une une askujt nuk po ja grabis shtetin , dhe per ate toke qe e kame te trasheguar nga te paret dua te vendoi vet e jo te me tallin me pronen time. Nuk ka askun ne bote qe nje pakic si ne kosove te ket te drejta te njejta si 90% e popullit te ati vendi. Keto gjera ndodhin vetum ne kosov se ne kosove njerzit qe jane ne politik nuk po mendoin per popull por per interesa personale, e ate qe po mundohen e jane mundu , u luftun e po luftohen me te gjithat metodat te quhen tradhetar. Ndoshta ne ate kohe edhe per Shaban Polluzhen kane then qe eshte ne mjegull, ja qe realiteti u pa qe ai nuk kishte qen ne mjegull, e zgjata mirmbetshi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Gjeta 9
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 21
Age : 66
Vendi : Suedi
Registration date : 04/02/2012

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 16, 2012 4:26 am

Driniii...mos u shtjerrsh kurr! Ato gjana qe te shqetesojn ty edhe mua nuk me lane rahat e me tranojne kanihere, besa e Zotit, jo pse jam shume i mecem po kam pa dicka jashte e e baj krahasimin dhe e shoh se na kujtojme qe jemi ne maje mali po jemi ne fun te pusit! Ai gjykatsi, qe e permene, asht i nji kohe tjeter dhe ai asht gjysmak, ku me e dite si e ka krye ate shkolle! Edhe msusi asht i nji kohe tjeter, nuk asht i Zoti me e ndryshue menyren e msuemit ne shkolla, pra te msoi europance, besa edhe nese ia kan prue shkolles nai kompjuter, nuk provon me mesue ne ta e me nxjerr noj mesim per nxanesit, por cka me i ba atij. Me tha njani ni here, me murrje se Kosova asht ma e shkollumja ne bote, po deshta me i thane me letra e diplloma fallce shkolla shkel e shko, po nuk guxova jo me ia prish anrren, po thash kushe di ma kerset! Shkaun nuk e kemi ne Prishtine, as ne Peje, as ne Gjakove e Perzeren dhe e kemi kete shtet, mos ta nencmojme edhe pse asht ashtu si asht, por na duhet kohe me u ba europiane. Ende e kemi mykun e 500 vjec te turkut, tana te keqijat e kohes se shkaut po edhe te zezat tona thua se jemi popull analfabet, krahasue me Europen. Kur u rrezue Muri i Berlinit, atehere, e u bashkuen gjermanite, u gezova shume, e pata t“vete nje te kalemit, pra nji te dishem, qe rrinte ne gjermani, sa i duhet gjermanise me e ba ate gjermanin lindore si ate perendimore! Ai me pat ftofe krejte! Nja 50 vjet te mira, me tha! u cudita dhe e kunershtova! Gjermani mun ti baj njerz te vete sikur te perendimores, ata te lindores, vetem ata qe jane ner 20 vjec, e mi 20 vjec ata kurr nuk munet me i ba sic do por duhet me i prite qe deri sa te desin ato gjenerata e te vine te tjerat! Nese gjermani e ka pase ket problem te rane, na 100 here ma te rane e kemi, pra e kemi problem me veten e jo me Europen. Nuk jemi koloni e Europes, po jemi koloni mrapametunise tone. Dikush e do Turkun, tjetri komunizmin dhe Enverin, ai tjetri, sikur une, e don demokracine e sja ka haberin cka asht demokracia e as Europa. Plot madhni, te rite jane tek mas do fare xhumahidinave me mjekrra! Nuk jam kuner kurrfare feje po edhe nuk ban qe jo ne mahall, po as ne katun me e pru dikan qe nuk e don katuni e mahalla se te denon!
Beso se nuk ia kam inat Albinit dhe as kete Qeveri qe asht ne Kosove nuk e due ma shume se ti dhe as Kosoven nuk kam qefe me e pa ma mire se ti, po sa ti qe ke qefe me e pa. PO Albini nuk me doket taman i Zoti ai qe munet me ba ndryshime te mdhaja!
Populli duhet me e zgedhe nji qeveri te mire e te dishme, ajo qeveri e mire mos me kane hajneshe e kopileshe po puntore e nershme! Kosoven me e fute ne KB e ngadale me ba dicka! Serbise nuk duhet me ia nale mallin me protesta ne udhe e ne kufi, po me e shtie me e prue mallin ajo ne Kosove e Kosova me ia pshurre, mos me ia ble, keshtu Serbine me e damtue e me e marrue e poshtnue!
Drini, emen te mire ke, jam rrite breg Drinit, 100 metra larg tij! Ka pase ujin e kthjellte, laheshim e nxanim trofta e pinim uj, pa kasavet! Sot as uj boll, as te paq, as peshk aty, as me u la nuk lahet kush!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 16, 2012 8:44 am

A me ia pshurr mallin serrbit nuk mundesh kurqysh GJETO se qeveria e dashur nuk lejon tjera mallra,se pse i bllokon biznis menet, me politikat i sjell aja qe mos te mujsh te bajsh biznis ti me tjera shtete.dhe ta imponon mallin serrb se ski tjeter mall ne kosov,ktu esht problemi o shokit.

Pom duket skoke kan moti ne kosov GJETA.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lumo
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 54
Age : 67
Vendi : SHBA
Registration date : 06/09/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 16, 2012 10:11 am




Xhemo vertete ketu ia ke qellu. Dhe ate e di Drini e Gjeta9, ashte rande per popullin e thjeshte fukara, vertete nuk kan ka ia majen! Me e keqja ashte se nuk dihet cfare malli na tregetojen ata thi nga shkinia?! Shkit ton te qeveris e te allash vireshit sti gjan gja hyq, se ata han ku asht ma mire. Po te shkretit shqyptar zorteli qysh me jetu se! Kan mundesi mos me ble mallin e shkaut, po te duan ia bejne diqysh! lete ashte per na disa me fillozofu nga jashte. Ju pershendes me kete kenge te ndjerit Sali Mani;


Sali Mani - Ura e Ibrit
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Lumo
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 54
Age : 67
Vendi : SHBA
Registration date : 06/09/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 16, 2012 10:17 am


Sali mani- Ura e Ibrit
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 16, 2012 4:02 pm

Ipast pas shpirti rahmet Sali manit shum mir na ka tregu besa dhe Shkurte fejza gjynah kogja moti tenton me na tregu por kujt,as qe ju intereson qka kto vargje sikurse qe sjav vejm veshin qe me mija vite jem keshtu, si qiragji ne shpi tonen.

Na perzen qdo 10 vjet prej nji regjion ne rigjion tjeter,jena msu pom duket shqiptarve sju ben pershtypje kjo.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Driniiiii
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 3251
Age : 36
Vendi : Belfast
Registration date : 17/02/2009

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Thu Feb 16, 2012 9:00 pm

Jo jo drini nuk shtjerret, i bane te gjithat por nganjeher trubullohet, sa qe edhe digat i ve ne pikepyetje kur bashkohet me drinin e zi dhe valbonen.
Gjeta ti paske patur fate te perjetosh te gjitha te mirat e drinit, edhe une pse jame i asaj ane nuk kame patur fatin tend.
Gjeta sa i perket ati avokatit o gjet ai mbronte interesat e AKM e cila kishte shit pasurin e huaje, paramendo toke pljellore si Toskana ne Itali nje hektar per 20 euro, kjo askend nuk ndodh perpos ne shtetin tend dhe timin Kosove.
Se ndryshoin a jo keto gjenerat ka pake rendesi per popollin e kane fut ne mjerim.
Sa u perket shkollave ne kosove ato jane katastrofe, pse sepse 10 vite kane mbajtur mesim ne bodruma dhe per hater te asaj apo kesaj shume njer kane diploma te ndryshme pa vler.
Eshte e dreit e juaja qe te mendoni si te doni per Albini. Por ne VV aty jane te kyqur mbi 80% rinia gjenerata te reja qe nuk kane te bein as me titistet as me enveriastat as me komunistat e qelbur, e as me udbash ata jane te paster si kristail dhe jane armeria e kombit tone. Tek ne themi itizaja te qone te kaja, e kio kaja kishte pas qen gabelic.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Gjeta 9
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 21
Age : 66
Vendi : Suedi
Registration date : 04/02/2012

MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   Fri Feb 17, 2012 2:14 am

Drino! Kam pas fatin, sic ta thash, te lahem ne Dri, te pije uje te paqe nga ai te nxa trofta me kosh, si i maronim atehere me thupra rakite, ma t mirat ishin ato, te kenaqem ne ujin e paqe Por atehere isha i i ri dhe hallet e burrave nuk i kam dite e ata nuk na i kan kallxue se ishim te ri, besa edhe te vogel!Por, Drini, e di ti si asht ba Drini?! Gjynah me te ardh, pej najllonave, kusiave e koritave plastike e cka mos! Kam pase fat, maj men shume une, me i pa krejt mahallen, e katunin, krejt Dukagjinin e besa edhe ni pjes te Sanxhakut me vesha komtare, plisa t“bardhe e shalla, tirq e shoke e xhamadan, vesha vajzash e nusesh e plakash te mocme, qe sot kur shkoj ne Kosove rralle i shohe, noj plak, a plake qe i man ato si per inat te krejt dynjas! Zemra me plas si e shitem traditen tone, veshen tone, bukurine tone me ia ba cefin hoxhes e shkaut! Po nejse e lam keta!
20 euro haktari the?! Une kam nie se ni haktar ka kushtue edhe 7 euro, dhe ai qe i ka ble asht nalte, deputet dhe asht kane ni parti me Albinin, deshta me thane te njajten ideologi e kane pas, enverista nga ky qosh ne ate qosh! Noshta, e kane pase mire ata qe kane shite mjegull ne popull si po shesin e jane ba pasanika te medhej, atyne ju ka ra mire, po at t“mire te tyne une nuk e lakmoj!
The se kjo asht pasoj e shkollave ne bodrume per dhete vjet?! Ato ishin shkolla zori, ne bodrume, po mas lufte nuk pati shkolla ne podrume, u hapen fakulteta private me zhvate pare e me dhane doktorata e me e ba Kosoven ma te shkollueme ne dynje! 600 mesues, vetem ne komunen e Malisheves, i kane ble diplomat fallce ne Shkollen e nalte ne Gjakove! E keta 600 mesues sakata kane me prodhue te shkolluem sakata qe sherrin ka me ia pa Malisheva e Kosova! E kesi mesuesih po e nrajtojn edhe Kosoven!
Thash nuk ia kam inat Albinit, po kesi revolucionara, si Hugo Chaveza e Fidel Kastra nuk i do evropa e Amerika e asi si envera nuk i ka deshte kurr! Shkami i ma te madhit ne Kosove nuk fitohet me demonstrata e sherre e betere po me kokrra, keshtu po na thote Evrupa, e na nuk kemi cka me ba tjeter se jemi kom i vigel besa bukur mire i pa marrun vesh me njani tjetrin!
Baba i jem, nuk po due me e lavdue ata se cdo babe te birit t“vet i doket i mire, dhe ne fun te funit ai me baben tan e te ati tjetrit e tjetrit, kane pas nje hall nji dhimte dhe nje anerr, pra jane kane si me i pase shpirtat binak, tri vjet kishte pas luftue, ushtar i Shipnise Madhe, pa u nal, ateher ne Luften e Dyte, ne Sanxhak, bile ish kane edhe oficir bukur i nalte, po me thojke, biro koha asht ashtu tash, nese te zhytin veshen pak me te kuq, nuk ka dert se nuk ke cka ban, po mos ta zhytin shpirtin, mos ta tharbin shpirtin me te kuq, pra me komunizem! Me ta tharbe shpirtin nuk ka bire nane qe ta c“tharb ma! A e din kush jane komunistat, me thojke? e pergjigjej, Milladin popovicat, jashiqat e jakshiqat e jokiqat qe i kishim kojshi, gjithmone ne hasmni me ta!
Nuk di a te ka thane baba i yt edhe ty keshtu a jo? Ishalla nuk tu ka tharbe shpirti me ate ideologjine e atyne, qe spo ka kush qe ia nxjerr rajet pej shiptareve!
Po shume persheshe ka me thane Xhema!
Hajt shnet e naten gjum te mire e diten dite te bardhe, te thote Gjeta!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
TI PASTROJM TROJET SHQIPTARE NGA UDB DHE TRADHTARĖT
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 4 e 5Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: