Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
EDHE NJEHERE PER SKENDERBEUN551
Share | 
 

 EDHE NJEHERE PER SKENDERBEUN

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 62
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: EDHE NJEHERE PER SKENDERBEUN   Thu Apr 29, 2010 1:57 am

NĖ MAQEDONI TE GJITHĖ SHKRUAJNĖ HISTORI
Intervistė e Safet Hysenit per FAKTI, Shkup, me:
Ilmi Veliu, historian dhe nėnkryetar i Shoqatės sė Historianėve
Shqiptarė , Shkup.
Reagim me rastin e botimit tė librit pėr Skėnderbeun nga Ali Aliu dhe Gane Todoroski, dhe tubimit tw ”Sve makedonski kongres” I Todor Petrovit me shoke.
Qė “historianėt” e lartpėrmendur, po edhe lexuesit, ta kenė mė tė qartė problematikėn pėr tė cilėn do tė flasim, do tė fillojmė nga e para. Kjo ėshtė nga shkaku se shqiptarėt pėrherė i ngatėrrojnė punėt, profesionet, postet, kompetencat dhe detyrohen pėrherė tė fillojnė nga zero. Merret me mjekėsi ai qė nuk ėshtė mjek, merret me arsimin ai qė nuk ėshtė i arsimit, merret me politikė ai qė nuk ėshtė i politikės, merret me histori ai qė nuk ėshtė historian dhe merret me tė gjitha sendet ai qė nuk ka njohuri pėr asgjėsend. Fjalėn e kam te dy botimet “historike” mė tė fundit, shumė tė vonuara, kushtuar 600 vjetorit tė lindjes sė Skėnderbeut, njėri nga tandemi Ali Aliu -Gane Todoroski dhe tjetri nga njė “historian” maqedonas, gazetar i Vreme-s, Aleksandar Popovski.
Do tė fillojmė me Popovskin, i cili mundohet tė vėrtetojė se Skėnderbeu ishte me origjinė sllave. Autori nuk ėshtė pėrcaktuar se ėshtė fjala pėr sllavėt e lindjes, tė perėndimit apo tė jugut. Pastaj nėse ai thotė se Skėnderbeu ishte nga sllavėt e jugut pėrsėri ai duhej ta pėrcaktonte se a ishte serb, kroat, slloven, malazez, bullgar apo sllavomaqedonas. Nėse me nocionin sllav ka menduar prejardhjen e tij serbe atėherė ajo ėshtė pėrrallė e moēme dhe nuk ka nevojė tė diskutohet pėr atė teori tė harxhuar serbe. Nėse pretendon se ai ishte maqedon nga kėta tė sotmit pėrsėri e ka kot, se nė asnjė burim tė Mesjetės nuk pėrmendet termi “popull maqedon” sepse nuk ka ekzistuar deri nė vitin 1945 kur Titoja nga “Vardarska Banovina, polli Maqedoninė dhe nga serbėt e jugut polli maqedonėt.
Ali Aliu
Kam respekt tė madh ndaj Ali Aliut, po ja qė ai vetė ėshtė fajtor qė u bė tandem i Ganes dhe mua mė duhet ta shti nė njė thes me tė, sepse ai ėshtė fajtor qė ka pranuar tė hynte nė tė njėjtin thes, pa marrė parasysh se ēfarė dhurate mund t’i kenė dhėnė, bile as pwr anėtarėsimin nė M.A.N.U. Ata kanė vetėm njė gjė tė pėrbashkėt: se Gane Todoroski si kryetarė i njė partie maqedone, MAAK, fund e krye antishqiptare u tregua i pasuksesshėm si politikan dhe Ali Aliu, si kryetar i SH.SH.SH.M-sė, po ashtu u tregua pa- suksesshėm, dhe kjo mund tė ketė qenė arsyeja qė tė vendosin tė provohen nė njė fushė tjetėr, tash nė histori. Punėn e Tandemit, si duket e kanė bėrė pėr shkak tė Evropės ose ndoshta Buēkovski ka kėrkuar qė t’i tregohet Evropės se kur janė nė pyetje marrėdhėniet shqiptaro- maqedone, disa shqiptarė janė nė gjendje qė edhe heronjtė kombėtarė t’i ndajnė pėrgjysmė me maqedonėt.
Unė qė tė deshifroj nocionin “mit” tė cilin Ali Aliu e pėrdor nė titullin e punimit tė tij “shkencor” pėr Skėnderbeun, e qė unė tė jem sa mė korrekt, shfletova librin e Dr. Zef Mirditės “Mitet dhe Mitologjia nė Antikė”, Rilindja, Prishtinė 1988, faqe 31, ku pėr nocionin mit na jep kėto sqarime: “….. Pavarėsisht nga fakti i mungesės sė njė definicioni tė prerė mbi nocionin “mit”, ai megjithatė duhet kuptuar nė kuptim tė ngushtė tė fjalės (stricto sensu) e qė do tė thotė: “tregim”, shprehje”, “fjalė”, “gėnjeshtėr”. (Faqe 35) Nė kuptim tė tregimeve tė trilluara e ndeshim nė shumė vende te Platoni… (Po aty)…Kėtė do ta mbyllim me shembujt e marrė nga vepra e Lukianit, “Si shkruhet historia”, ku fjala “mit” pėrdoret nė kuptim tė diēkaje tė trilluar.
Ky mendim i Lukianit, thotė Zef Mirdita, qė shkrimi i historisė nuk duhet tė zbukurohet me tregime trilluese apo mitologjike, pėrsėritet edhe mė vonė nė veprėn e cituar tė po kėtij autori. Nė vazhdim Zef Mirdita, vepėr e cituar, f. 33 thotė: Te autorėt grekė nocioni “mit” e pati kuptimin e fjalės, bisedės, tregimit tė trilluar. Dhe unė tash pyes vetėn: A thua Ali Aliu duke e pėrdorur kėtė nocion nė titullin e punimit tė tij, ka pasur pėr qėllim qė t’i bėjė “qejfin” Ganes dhe tė gjitha historitė e shkruara deri mė tani pėr Skėnderbeun t’i shpallė si tregime tė trilluara dhe tė rreme, ose ta shpallė vetė Skėnderbeun si tė pa qenė, d.m.th qė kurrė nuk ka ekzistuar, por vetėm popullata e ka trilluar.






Shqiptarofobi Gane Todoroskit dhe “historiani”
tjetėr Aleksander Popovski (Gazetar i Vreme-s).
Pėr tė shkruar diēka shkencore duhet tė dish se ēėshtė shkenca dhe atė jo definicionin komunist, por atė tė vėrtetin, dhe pasi qė autorėt e lartpėrmendur nuk i janė pėrmbajtur kėtij kushti unė jam i detyruar ta pėrsėris:
Ē’ėshtė Shkenca ?
Me termin shkencė nėnkuptohet njohuria, dituria, mėsimi pėr diēka qė ėshtė e pėrgjithshme, e sistematizuar, e arsyetuar dhe e vėrtetuar; qė ėshtė e arritur me metodėn e njė studimi tė pėrpiktė, tė saktė e tė kujdesshėm dhe i bėrė nė mėnyrė tė vetėdijshme.
Ē’ėshtė Historia ?
Nocioni Histori ėshtė i shumėkuptimshėm, dhe ėshtė me rėndėsi se nė cilin kontekst pėrdoret qė tė mund tė kuptohet se nė ēka mendohet. Nė jetėn e pėrditshme shpesh ka kuptimin e lėndės sė historisė qė mėsohet nė shkollė, ose libri i Historisė qė pėrdoret nga nxėnėsit ose studentėt, Pėrdoret edhe pėr njė fushė studimi nė shkollat e larta ose fakultetet si p.sh, student i historisė, Histori e Mesjetės, Histori e Popullit Shqiptar, Histori e Pėrgjithshme etj.

Sipas Andrea Mitroviq, “Instrumenta Historiae” f. 107, Shkup 1995, fjala “histori” pėrcakton dy pėrmbajtje shumė tė rėndėsishme dhe plotėsisht tė ndara njėra me tjetrėn:

a. Histori janė tė gjitha ngjarjet nga e kaluara, ose e gjithė e kaluara njerėzore nė rruzullin tokėsor nga paraqitja e Ademit as. e deri mė sot.
b. Histori, po ashtu, ėshtė shkenca qė merret me studimet, gjurmimet, dhe botimin e rezultateve tė kėtyre studimeve pėr tė kaluarėn njerėzore. D.m.th me tė njėjtin nocion ėshtė e emėruar e kaluara njerėzore dhe shkenca qė e studion atė tė kaluar njerėzore.
Qė tė mund tė bėhet dallimi dhe tė jetė mė lehtė pėr studentėt po edhe pėr shkencėtarėt, studiuesit e Historisė pėrdorin termin “Histori” pėr tė kaluarėn njerėzore dhe termin “Shkenca e Historisė” pėr historinė qė studion tė kaluarėn njerėzore.
Ndodh qė dikush tė pėrdorė termin “Historiografi” nė vend tė “Shkenca e Historisė” gjė qė nuk ėshtė drejtė e qė ne do ta elaborojmė mė poshtė.
Shkenca e Historisė ?
Shkenca e Historisė ėshtė mėsimi, studimi, gjurmimi sistematik, i vėrtetė e i sakėt, dhe interpretimi i vėrtetė e i saktėt i asaj qė ėshtė zbuluar studiuar dhe ėshtė mėsuar; me qėllim qė tė vėrtetohen faktet, se si ka jetuar njerėzimi nė tė kaluarėn dhe tė na mundėsojė ne t’i kuptojmė vlerat e atėhershme nga kėndvėshtrimi i tashėm.
Historiografia ?

Historiografi do tė thotė shėnimet, tė shkruarit dhe botimet pėr tė gjitha gjurmimet, tregimet dhe zbulimet qė janė bėrė pėr tė kaluarėn njerėzore, duke u mbėshtetur nė fakte dhe burime tė sakta.
historiani?
Pėrfaqėsuesi i shkollės faktografike gjermane tė shek. 19, Ranke, thotė se historiani duhet ta thotė saktėsisht atė qė ka ndodhur dhe ashtu si ka ndodhur; shkurt, qartė dhe nė mėnyrė tė pėrpiktė duke mos u munduar qė tė bėjė gjykimin e njerėzve pėr tė cilėt ai flet, sepse historiani nuk ėshtė gjykatės, avokat apo prokuror.
Albanofobi i njohur Gane dhe Ali Aliu historianė..?
Nė librin e botuar me shumė vonesė nga Gane dhe Aliu pėr tė cilin ata me siguri kanė marrė para tė majme, nuk kishte kurrgjė tė vlefshme dhe shkencore. Ishin vetėm dy tregime tė pėrkthyera nė tri gjuhė e qė me siguri ka kushtuar mė tepėr pėrkthimi se sa i gjithė libri.
Ajo qė Gane thotė se Skėnderbeu ishte pjellė e njė martese tė pėrzier, pėr mua nuk ėshtė shumė me peshė, sepse ai nė simpoziumin e Shkupit pėr Skėnderbeun e pranoi se “Skenderbeg beshe albanski sin” dhe ata pėrrallat tjera nuk janė me ndonjė vlerė shkencore.
Sa pėr Popovskin, do t’i kisha propozuar qė nė tė ardhmen le t’i shfletojė burimet bizantine ose osmane ku do tė bindet se ata, edhe pse nuk i simpatizojnė shqiptarėt, gjithkund nė historitė e tyre pėrmendin se Skėnderbeu ishte shqiptar dhe princ i shqiptarėve. Ja disa burime sa pėr fillim:
1). Laonik Halkokondili njofton, se sapo hyri pranvera e vitit 1450, Sulltani u nis me gjithė ushtrinė e tij kundėr Skėnderbeut dhe vendit tė tij Shqipėrisė. (Laonici Chalkokondylae, Historiarum demostrationes vel. II, Budapest 1922 f. 123,124.) Halkokondili ėshtė bizantin dhe nuk ka ndonjė simpati pėr shqiptarėt qė tė thotė se “Sulltani u nis kundėr Skėnderbeut dhe vendit tė tij Shqipėrisė”
Po tė ishte Skėnderbeu serb, nga Stambolli do tė kthehej nė Serbi, bullgarė nė Bullgari, grek nė Greqi, italian nė Itali dhe kėshtu me radhė. Nė historinė e shqiptarėve nuk ka ndodhur qė ndonjė princ sllav tė kėtė luftuar pėr shqiptarėt, ose sė paku tė jetė munduar t’u ndihmonte atyre me pėrjashtim tė tre sllavėve qė i ndihmuan Enverit dhe Shqipėrisė nė ndezjen e luftės vėllavrasėse nė mes tė shqiptarėve: Dushan Mugosha, Miladin Popoviq dhe Svetozar Vukmanoviq -Tempo.
2).Greku, V. Critobul, din imbros… Bukuresht, 1963 vll. II – 1. dhe III 16.) thotė: Shqiptarėt tė udhėhequr nga Skėnderbeu, ashtu si nė kohėn e Sulltan Muratit II edhe nė kohėn e Mehmetit II, nuk pranonin t’u nėnshtroheshin osmanėve, por donin tė ishin autonom e tė lirė. Shqiptarėt e mbanin vendin e tyre me roje tė fuqishme, nuk dorėzoheshin, luftonin edhe “trup mė trup” dhe pėrpara rrezikut qė tė binin nė duart e armikut ata preferonin tė hidheshin prej shkėmbinjve dhe tė vriteshin.
A thua ėshtė ēuditur Popovski, kur ka konstatuar se si njė “maqedon” nė malin Bellasica, aty ku ka luftuar Samoili kundėr bizantinėve, por ka shkuar nė Krujė tė bėhet komandant i shqiptarėve.
3. Georgius Phrantzes (Sfrances), Ex recensione Immanuelis Bekkeri, Bonnae, libri I, kapt. XXVI. Ėshtė pro-turk dhe pro-sulltanist. Pėrpiqet tė tregojė se shqiptarėt dhe komandanti i tyre Skėnderbeu, ishin mundur vazhdimisht prej Sulltanit. D.m.th se ky ishte pro- sulltanist dhe i urrente shqiptarėt. Ajo qė ne na intereson nė kėtė rast e qė duhet ta kenė parasysh historianėt maqedonas, ėshtė ajo se ai pėrmend shqiptarėt dhe Skėnderbeun dhe nuk pėrmend maqedonėt, serbėt, bullgarėt dhe Skėnderbeun.
Koēo Bozhuri, “Lufta shqiptaro- turke nė veprat e historianėve bizantin tė shek. 15” Studime pėr Epokėn e Skėnderbeut, Tiranė 1989, faqe 389 ,thotė se: “Ndonėse Halkokondili i pėrket aristokracisė sė asjė kohe, ai na jep njoftime mjaft objektive. Ai pasqyron jo vetėm sulmet e osmanėve, por edhe qėndrimet e shqiptarėve. Tek ai kudo del figura e Skėnderbeut si udhėheqės kryesorė i luftės sė shqiptarėve.
Pavarėsisht nga ajo se historianėt qė ne i pėrmendėm ishin antishqiptarė dhe pro-osmanė, njoftimet mbi Shqipėrinė dhe Skėnderbeun dhe luftėrat shqiptaro-osmane, janė tė njė rėndėsie tė veēantė sepse nė mėnyrė tė pamohueshme vėrtetojnė, se Skėnderbeu asnjėherė nuk ka tentuar tė bėhet udhėheqės ose komandant i ndonjė ushtrie tjetėr qė nuk ishte shqiptare qoftė ajo tė ishte serbe, greke, italiane, bullgare ose sllavomaqe donase.
Historianėt bizantinė tė shek. XV, edhe pse nisen nga pozitat e tyre tė veēanta, si edhe burimet e tjera historike tė kohės, kontribuojnė pėr tė ndriēuar disa aspekte me rėndėsi nė historinė e shqiptarėve, pėrkatėsisht pėr atė se Skėnderbeu ishte shqiptar dhe se shteti qė ai themeloi ishte i shqiptarėve dhe jo i sllavėve, edhe pse sipas Barletit nė ushtrinė e tij merrnin pjesė edhe popuj jo shqiptarė, si bullgarė , vlleh etj.
Nga ana tjetėr, tė dhėnat osmane lidhur me shqiptarėt dhe Skėnderbeun gjatė shek. 14-15 janė shfrytėzuar mė pak nga historiografia shqiptare. Fan Noli qe i pari qė nė veprėn e tij tė vitit 1947 shfrytėzoi disa burime tregimtare osmane, si p.sh. Kronikat e Oruxhit e tė Anonimėve. Kurse nė njė shkallė mė tė gjerė kėto burime u shfrytėzuan nga autorėt ė “Historia e Shqipėrisė”. Tiranė 1959.
Historiografia osmane e shek. 15-17 pėrfshin njė numėr veprash tė shumta, nė tė cilat ceket edhe lufta shqiptaro- osmane gjatė shek. 14-15 e qė ėshtė koha e Skėnderbeut.
Ato qė sjellin mė shumė njoftime tė reja pėr shqiptarėt janė kronikat e Oruxhit, Tursun Beut, Ashik Pasha Zade, Neshriut, dhe historitė e I. Bitlisit e Ibni Kemalit.
Ngjarjet lidhur me popullin shqiptarė, tė cilat kanė gjetur njė pasqyrim mė tė gjerė nė burimet osmane, janė nė radhė tė parė luftėrat e sulltan Muratit II dhe Mehmetit II kundėr Skėnderbeut e qė asnjėherė nuk thuhet se ai nuk ishte shqiptarė ose se ishte grek apo serb. Njoftimet qė japin kronistėt dhe historianėt osmanė janė dėshmi tė personave qė jetuan nė atė kohė ose edhe qė kanė marrė pjesė nė disa fushata kundėr Shqipėrisė. Pėr Ashik Pasha Zade mund tė thuhet se ka marrė pjesė nė rrethimin e Svetigradit nė vitin 1448. Tė dhėna tė tėrthorta mund tė gjejmė edhe te kronika e Tursun Beut, ku ai shprehet nė kėtė mėnyrė: “pėr ata qė nuk i kanė parė tokat e shqiptarėve mjafton qė tė dinė nga kėto tė dhėna qė i jap unė…” Disa autorė kanė jetuar vite me radhė, bie fjala Ashik Pasha Zade dhe Ibni Kemali nė Shkup. Njė grup tė veēantė pėrbėjnė ato burime, kronika dhe histori tė cilat kanė karakterin e njė kompilimi
Shqiptarėt, nė veprat e kėtyre autorėve paraqiten si njerėzit mė kokėfortė, inatēinj, tė papėrulur, si komb mė i keq dhe mė i papėrshtatshėm pėr luftė etj, ndėrsa heroi ynė kombėtarė, Skėnderbeu paraqitet si njė njeri me prejardhje nga njė fis arnaut, i keq dhe bukėshkalė, i cili ka harruar tė mirat e Sulltanit, dhe ata e pėrmendin se ai dhe populli i tij i takojnė, si qė e quanin ata, sojit arnaut. Pra asnjėherė nuk thonė sojit serb ose maqedon. Fjalėt fyese qė pėrdorin kėto autorė, janė nė tė vėrtetė lėvdata mė e madhe pėr popullin shqiptar. Sado tė rėnda tingėllojnė kėto sharje ose cilėsime negative, ato na shėrbejnė pėr tė dėshmuar se osmanlinjtė kanė pasur punė me shqiptarėt dhe komandantin e tyre shqiptar. Aty ku sharjet janė mė tė forta ne gjejmė informata mė tė vlefshme pėr karakterin popullorė tė luftės qė bėnte populli shqiptarė kundėr pushtuesit e kėto argumente nuk i kanė maqedonasit, serbėt, grekėt etj, sepse nė kėto dokumente flitet vazhdimisht pėr shqiptarėt, komandantin e tyre dhe Shqipėrinė.
Gjatė gjysmės sė dytė tė shek. XIX dhe pjesės sė parė tė shek. XX, metoda kėrkimore historike u zhvillua me ritme disa herė mė tė shpejta se nė periudhėn e mėparshme treshekullore. Gjatė hulumtimit qė kryen njė varg historianėsh tė huaj nė arkivat dhe bibliotekat e pasura evropiane, doli nė dritė njė material i vyer burimor pėr tė cilat autori maqedonas i librit tė fundit pėr Skėnderbeun, Stojanoski po edhe Gane T. nuk i dinė ose nuk duan t’i dinė. Autorėt: F. Schafarik 1862, J. Fallmerayer 1866, F.Trinchera 1866, Ch. Hopf 1867, J.G.hahn 1867, V. Makushev 1868, S. Ljubiq 1875, C. Padiglione 1879, G. Petrovitch 1881, F. Tajani 1886, L. Pastor 1886, G. Gelcich-L,Taloczy, 1887, J. Pisko 1894, Taloczy- Jirecek 1899, N. Jorga 1899, F. Cerone 1902, M. Shufflay 1913, C. Marinesco 1923, F. Babinger 1927. F. Giese 1929 etj. zbuluan dokumente kancelareske tė shek. 15, krejtėsisht tė panjohura nga historiografia e mėparshme dhe kronika tė vjetra gjithashtu tė panjohura, ose tė botuara me kohė, por krejtėsisht tė pashfrytėzuara deri atėherė.
Sė bashku me rritjen e fondit dokumentar, u rrit edhe mė tepėr nevoja e trajtimit tė tyre kritik. Aktet dhe kronikat perėndimore dhe lindore, qė vinin nga arkivat e Venedikut, tė Napolit, tė Dubrovnikut, tė Romės, tė Barcelonės, tė Milanos, tė Stambollit, tė Parisit, tė Vjenės, tė Hilandarit dhe nga fonde tė tjera mė pak tė pasura, me njoftimet e tyre disa herė edhe jo shumė tė qarta, e mbushėn Historiografinė Botėrore skėnderbeniane me njė varg njohurish tė reja.
Lufta e Dytė Botėrore e gjeti, pra, historiografinė skėnderbeniane me njė fond dokumentar relativisht tė pasur, tė grumbulluar nga njė mori historianėsh tė vendeve tė ndryshme, me njė punė tė gjatė kėrkimore gati katėrqindvjeēare. Nė themel tė kėtij fondi qėndronin burimet letrare shqiptare: Marin Barleti, Dhimitėr Frangu, Gjon Muzaka, dhe Anonimi Tivaras. Krahas tyre njiheshin veprat e historianėve dhe kronistėve italianė bashkėkohės tė Skėnderbeut, G.G. Pontano, E. S. Picolomini, A.C. Sabellico, A. Filelfo dhe R.M. Volaterrano. Gjithashtu njiheshin shėnimet e tre kronistėve dubrovnikas, G. Resti G. Gondola dhe P.Luccari tė cilėt, edhe pse kanė jetuar shumė kohė mė vonė, kanė riprodhuar nė veprat e tyre njoftime arkivore tė shek. 15. Historiografia Botėrore skėnderbeniane, qė nė kohėn pas Luftės sė Dytė Botėrore, njihte mbi 300 akte dokumentare tė shek. 15, me interes pėr jetėn dhe veprėn e Skėnderbeut, tė dala kryesisht nga kancelaritė venedikase, aragonase, papale, dubrovnikase, milaneze, hungarezė, dhe nja 6-7 akte tė dala nga vetė kancelaria e heroit kombėtarė.
Svetigradi (kalaja e Dervenikut) nė Demir Hisar
Apo nė Koxhaxhik tė Dibėr.
Institutet e Historisė nė Tiranė dhe nė Prishtinė, po edhe Oliver Shmitt nga Instituti i Vjenės, e pranojnė si tė mundshėm zbulimin tėnd, se Sfetigradi ėshtė nė Demir Hisar kurse Muzafer Bislimi i Haraēinės, Qeram Lleshi i Dibrės dhe Kristo Frasheri i Tiranės, ngulin kėmbė se Svetigradi ėshtė Koxhaxhiku dhe kufiri ėshtė rrjedha e Drinit Strugė- Dibėr.
Po t’i hedhim njė sy hartave nė “Istorija na Makedonskiot Narod” Shkup, Tomo Tomoski “Zapisi za srednovekovniot Devol” 1989, Shkup; Tomo Tomovski, Prespa vo Sredniot vek” Shkup, 1979, do tė shohim se tė gjitha hartat kufirin perėndimorė tė Maqedonisė e vendosin nė rrjedhėn e lumit Drin Strugė -Dibėr. Ajo bėhet nė hartėn e Tomoskit nė fund tė librit tė lartpėrmendur me emrin ”Makedonija vo vremeto na slovenskoto naseluvanje” qė donė tė thotė se Maqedonisė sė maqedonėve tė sotėm i ėshtė caktuar kufiri Strugė Dibėr qė nė kohėn kur sllavėt janė vendosur nė kėto troje ilirė.
Harta e dytė po nė tė njėjtin libėr ku bėnė fjalė pėr Prespėn e shėnuar si “Odbrambena vojna na Makedonskata Drzava 1014-1018 godina” po ashtu ka tė pėrcaktuar kufirin e Maqedonisė sė Egjeut nė Greqi, dhe kufirin me Shqipėrinė Ohėr -Strugė –Dibėr, tė cilat qytete kufiri i vendos nė anėn e Maqedonisė dhe se kush e ka caktuar atė kufi nė atė kohė dhe kur ėshtė caktuar nuk thuhet dhe nuk sqarohet kurrgjė.
Nė ”Zapisi za sredovekovniot Devol” Tomoski ka vizatuar edhe njė hartė tjetėr ku tregon se territoret nga Kosturi, Devoli nė perėndim tė Liqenit Prespės dhe nė prapavijėn e liqenit tė Ohrit i kanė takuar Maqedonisė.
Te gjithė kėtė e thash qė tė tregoj se qėndrimi i atyre qė thonė se kufiri i shtetit tė Skėnderbeut ishte Strugė-Dibėr ėshtė nė dobi tė qėndrimit tė histori anėve maqedonas qė poashtu ngulin kėmbė se kufiri i Maqedonisė ka qenė rrjedha e Lumit Drin dhe se nė Mesjetė nė kėtė anė tė Drinit nuk ka pasur shqiptarė dhe se Skėnderbeu nuk ka pasur ēka tė kėrkojė nė kėtė anė, sepse shqiptarėt i ka pasur nė atė anė tė Drinit dhe se kėto toka asnjėherė nuk kanė qenė shqiptare. Sipas mendimit tė tyre tė vjetruar e qė e kanė kopjuar nga sėrbėt, shqiptarėt kėtu kanė ardhur nga Shqipėria dhe i kanė uzurpuar kėto toka nė shek. XVIII-XIX me ndihmėn e Turqisė. Edhe njė shok i ngushtė i kolegut tim Muzafer Bislimit, Toni Filiposki, i cili nė “Glasnik”, Iinstitut za Nacionalna Istorija, Skopje, 2003 faqe 175, “Nekolku podatoci za prisustvoto na nomadi i blagorodnici od albanskoto poteklo vo Makedonija vo XIV vek”, ku tenton tė dėshmojė sė nė territorin e Maqedonisė sė sotme nuk ka pasur asnjė shqiptar nė shek. XIV, dhe se emrat qė hasen nė dokumentet e asaj kohe si Gjin Gjon Arbanas etj, janė emra nomadėsh qė kanė ardhur kėtu pėr tė plaēkitur ose pėr tė kullotur dhentė ( gosti od strana, odnosno stoēari nomadi, f. 175). dhe askush nuk e kundėrshtoi kėtė tezė antishqiptare.
Tė gjithė ata qė ngulin kėmbė se kufiri i shtetit tė Skėnderbeut ėshtė rrjedha e lumit Drin, dhe se kalaja e Svetigradit ėshtė Koxhaxhiku, mbrojnė teorinė maqedonase se ai ka qenė kufiri dhe se nė kėtė anė nuk ka pasur shqiptarė dhe se shqiptarėt janė tė ardhur nė Maqedoni e Kosovė nga Shqipėria. Kjo ėshtė teoria serbe e Toma Smiljanēiqit, Bozhidar Ferijanēiqit, Ivan Bozhiqit, Sima Qirkoviqit, pastaj historianėve maqedonas, Tomo Tomoski, Jovan Trifunoski, Kiēevska kotlina,dhe Jovan F. Trifunovski, Albansko stanovnishtvo u Makedoniji.
A mund tė vėrtetohet shkencėrisht se, Svetigradi qė e pėrmend Barleti dhe tė gjithė historianėt e perėndimit
ėshtė nė Demir Hisar…?
Unė do tė flas vetėm me gjuhėn e historisė. Lahonik Halkokondili (shih Koēo Bozhuri, burime tė zgjedhura bizantine, Tiranė), thotė se Svetigradi ishte nė Sveta dhe fshati Sveta sot ėshtė nė anėn veriore tė kalasė sė Dervenikut nė Demir Hisar.
Oliver Shmitt nga Instituti i Historisė nė Vjenė me dha njė dokument nga arkivat e Venedikut, ku njė autor venecian, Stevano Magno, duke e pėrshkruar luftėn e Svetigradit thotė: “Sultan Murati II pasi e mori Svetigradin, e mori edhe “Kalanė e Belcės” dhe kalaja e Belcės dhe fshati Belce sot gjinden nė anėn veriperėndimore tė kalasė sė Dervenikut nė Demir Hisar. Kur ja tregova kėtė fakt Shnitit ai filloi tė qajė nga gėzimi sepse dokumentin qė ai e kishte, ishte i pavlefshėm sepse nuk ishte nė gjendje ta lokalizonte vendin Belce. Dikush i kishte thėnė se ėshtė Belica e Strugės dikush tjetėr Bllaca nė kufi tė Kosovės, por kur unė ia thashė kėtė duke ja treguar edhe vendet nė hartė, ai u bind dhe mbeti shumė i gėzuar. Ėshtė paraqitur te shokėt nė Institutin e Historisė nė Tiranė dhe sė bashku me studiuesit shqiptarė; Kasem Biēokun, Dritan Egron dhe Neritan Cekėn, kanė shprehur dėshirėn qė tė vinė dhe edhe njėherė sė bashku ta shėtisim terrenin dhe tė vėrtetojmė shkencėrisht dhe pėrfundimisht se kufiri lindor i shtetit tė Skėnderbeut ka qenė vija Prespė, Qafa e Gjavotės, Demir Hisar, Krushevė, Debresht, Modrishte nė Poreēe, rrjedha e lumit Treska e deri te Matka e Shkupit, ku ka qenė edhe porta e shtetit tė Skėnderbeut. Barleti thotė se ai ishte mbret i Shqipėrisė dhe Maqedonisė duke aluduar nė shtetin e Teutės dhe tė Lekės sė Madh ose Krahina e Matit dhe Dibrės qė shtrihej deri nė Saraj tė Shkupit.
Burimi tjetėr qė flet nė dobi tė tezės time, ėshtė nga burimet osmane tė pėrgatitura nga Selami Pulaha, Tiranė 1963, i cili veē tjerash ka pėrkthyer edhe “Kronikat anonime Osmane”. Aty ku ka tė bėjė me vitin e Hixhretit 851 ose 1447-48, nė faqe 55 thotė; ”Sulltan Murati II kreu njė fushatė kundėr tokave tė Juvanit (Juvan Ili) dhe vilajeteve te shqiptarėve (Arnaut vilajetleri) dhe e pushtoi kalanė e Koxhaxhikut (Koxhaxhik hisari). Pasi e pushtuan kalanė e Svetigradit, turqit nė fillim e emėruan si Koxhaxhik e mė vonė nė Demir Hisar, qė do tė thotė Kalaja e Hekurt dhe emrin Koxhaxhik mė vonė e mori kalaja afėr Dibrės, e cila mė herėt ėshtė quajtur Rahonik dhe si kala ėshtė ndėrtuar shumė mė vonė. Aty ka pasur tė ndėrtuar edhe njė xhami dhe varreza me mbishkrime osmane, qė do tė thotė se janė shumė tė vonshėm sepse nė atė kohė po t’u ishin bėrė varre tė gjithė atyre mija ushtarėve qė vriteshin nė luftėra, nė kohėn romake, bizantine e osmane, do tė ishte mbuluar i gjithė Ballkani nga varrezat. Kėto varreza mund tė jenė tė banorėve ose ushtarėve qė kanė shėrbyer nė ushtrinė osmane mė vonė.
Kush ka mundur nė atė kohė , shek. 14, t’u bėnte gurė mermeri tė gjithė ushtarėve qė vriteshin nė luftė.
Nė vazhdim tė kronikės anonime osmane e qė ėshtė argument shumė i fortė pėr tezėn time thotė se, : Pas Svetigradit u pushtuan gjithashtu edhe dy kėshtjella tjera aty….kurse Iskenderi u arratis…
Kėtu ėshtė fjala pėr dy kėshtjella tjera qė janė afėr asaj mė kryesores dhe mė tė madhes (Svetigrad), njėra nė jugperėndim tė kalasė qė quhet “Kalaja e Xhagorit” dhe tjetra nė veriperėndim, qė ėshtė quajtur kalaja e Belcės e sot quhet kalaja e Graishtės. Halkokondili, kalanė e Xhagorrit, e pėrmend si kalaja e Getias dhe thotė se banorėt e kėsaj kalaje u dorėzuan vetė kur panė se ra kalaja e Svetigradit. Unė nė librin tim pėr Skėnderbeun kam thėnė se kėto dy kala kanė shėrbyer si kala ndihmėse dhe kanė qenė nė shėrbim tė kalasė sė Svetigradit.
Edhe njė fakt nga faktet e shumta qė janė. Barleti thotė se pasi osmanėt e rrethuan kalanė e Svetigradit, Skėnderbeu rrinte i fshehur nė pyllin e afėrt me gjithė ushtri. Dhe ai vinte nga njė rrugė fushore qė dukej nga larg pluhuri qė bėnte ushtria, i sulmonte nga shpina dhe ikte me tė shpejtė. Nė Koxhaxhik tė Dibrės nuk ka as fushė e as rrugė fushore. Sulltan Murati II, qė ishte nisur tė shkonte nė Krujė, me mbi 60 mijė ushtarė, nuk ka pasur nevojė tė hynte grykės aq tė ngushtė tė Drinit tė Zi dhe t’i shtinte ushtarėt nė njė rrezik aq tė madh, ku do tė kishin mundur tė asgjėsohen nga ushtarėt e Skėnderbeut i cili ishte specialist i luftėrave nė kėsi terrenesh, sepse ai, Murati, pėr nė Krujė ka mundur tė merrte rrugėn Via Egnatia, Strugė-Elbasan-Durrės, nėpėr tė cilėn kalonin edhe ushtarėt edhe tregtarėt, ose tė kthente nga Elbasani pėr nė Tiranė dhe prej atu drejt nė Krujė. Ushtria osmane nė ēdo rrethim tė Krujės e ka pėrdorur fushėn e Tiranės pėr tė vendosur ēadrat dhe ushtrinė aq shumė tė madhe nė numėr. Njė ushtri aq e madhe, nė Koxhaxhik nuk do tė kishte pasur ku t’i vendoste ēadrat sepse do t’i ishin dashur disa hektarė fushė, nuk ka pasur as ku t’i kulloste kuajt e as ku t’i vendoste ata nė kreshtat e Koxhaxhikut. Janė nė pyetje muaj dhe jo ditė, dhe e gjithė ajo ushtri duhej tė ushqehej, tė flinte, tė lahej. Gjashtėdhjetė mijė ushtarė tė sulltanit vetėm nėse pshurreshin njėherė nė ditė, do tė kishin nisur njė lumė tė madh qė do tė rridhte nga Koxhaxhiku drejt Drinit.

Intervistoi, Safet Hyseni, gazetar i “Fakti”, Shkup.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 62
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: EDHE NJEHERE PER SKENDERBEUN   Thu Apr 29, 2010 2:00 am

Moisi Dibra -Golemi nuk e tradhtoi
Skėnderbeun!
( Ai dhe Hamza Kastrioti shkuan me urdhėr tė Skėnderbeut qė tė punonin pėr shėrbimin sekret informativ tė shtetit shqiptar ( I. V.)
E gjithė literatura dhe autorėt qė kam konsultuar pėr kėtė periudhė, janė tė tė njėjtit mendimi, se Moisi Golemi dhe Hamza Kastrioti e tradhtuan Skėnderbeun.
Shkrimtari ynė, mė i madhi i tė gjitha kohėrave, Ismail Kadare, i prekur nga ky rast, shkruante.....
“ Pelerinėn hedhur krahėve, rruga gjarpėr i zi,
po pėr ku po shpejton gjeneral mor i zi (Moisi)....)1.
Kasem Biēoku, nė “Historia e Popullit Shqiptar” I, Tiranė 2002, faqe 420, potencon se: “Gjendja e brendshme politike e Shqipėrisė u keqėsua pas betejės sė Beratit tė vitit 1455. Asgjėsimi i forcave tė Muzakė Topisė nė Berat shkaktoi lėkundje e frikė te disa fisnikė shqiptarė, ndonjė prej tė cilėve kaloi edhe nė anėn osmane, siē ishte rasti i Moisi Golemit (Arianitit) dhe Hamza Kastriotit. Sipas mendimit tė Barletit, Nolit, Biēokut, po edhe te Flamur Hadri, Mahmut Hysa, Skėnder Rizaj etj. mbretėron mendimi dhe janė shumė tė sigurt se ėshtė humbja e forcave tė Muzakė Topisė nė Berat, shkaku i lėkundjes sė disa fisnikėve shqiptarė, e qė ndonjė prej tė cilėve kaloi edhe nė anėn osmane, siē ishte rasti i Mojsiut tė Dibrės dhe i Hamza Kastriotit... Ai Dibrani iku fshehurazi nė oborrin osman.) 2
Flamur Hadri, Gjurmime albanologjike, 16- 1986, faqe 74, duke u bazuar nė babain e tij Ali Hadri, ...epoka e Gjergj Kastriotit –Skėnderbeu, separat, Prishtinė 1968, f. 232-234, thotė: “ Pas tradhtisė qė bėri, Moisi Golemi shpresonte se do ta nėnshtrojė Shqipėrinė me 15000 kalorės. Sulltani e pranoi kėrkesėn e tij dhe e dėrgoi nė Shqipėri nė pranverėn e vitit 1456....” Ai nuk na jep detaje se si dhe pse ndodhi kjo tradhti e Moisi Golmit.)3.
Mahmut Hysa, “Luftėrat e Skėnderbeut nė Maqedoni” Shkup 1994, f. 114: “Sulltani, nga gjithė ajo pėrvojė luftėrash kundėr Skėnderbeut kish ardhur nė pėrfundim se asnjė plan nuk i kishte dalė i suksesshėm, prandaj vendosi qė tė ndėrronte taktikėn. U pėrpoq ta bėnte pėr vete njėrin nga komandantėt mė tė afėrt tė Skėnderbeut. Dhe ia arriti me Moisiun, i cili mbahej si Skėnderbeu i dytė. Pėr kėtė ndikuan rrethana tė shumta, por pas humbjes sė Beratit, humbja e Moisiut vlerėsohet si humbja mė e madhe. Pėr dallim nga tre burimet e lartpėrmendura, M. Hysa jep edhe kėto tė dhėna: “Por nuk shkoi shumė, kur edhe i nipi, Gjergj Stres Ballsha, ua shiti osmanėve kalanė e Modricės pėr 30.000 dukate argjendi.”)4.
Tajar Zavallani, “Historia e Shqipnisė”, Londėr 1966. faqe 125, na jep tė dhėna pak mė tė ndryshme: “Si rezultat i katastrofės sė Beratit, filluan dezertimet nė anėn e anmikut. Ai qė shkaktoi idhnimin, dhe ashtė e vėrtetė me thanė, pikllimin ma tė madh, ishte Moisiu i Dibrės, gjenerali mė i aftė i Gjergj Kastriotit. Bashkė me Moisiun, u hudhėn me turqėt edhe Hamzė Kastrioti dhe dy dugagjinėt. Gjergj Arianiti shkoi me Venedikun. Gjin Muzaka i shpjegon kėto dezertime tue thanė se Skėnderbeu kishte fillue politikėn e centralizimit tė shtetit dhe sillej ashpėr me princėrit qė nuk e pėrfillnin.)5.
Autorėt e lartpėrmendur, duke u mbėshtetur nė mendimin e Fan Nolit dhe duke mos e analizuar Marin Barletin nė hollėsi, janė tė mendimit se Moisi Golemi i trembur nga disfata e Beratit dhe i bindur se bashkėpunimi me pushtuesin nuk do tė mbėshtetej prej banorėve tė zotėrimeve tė veta, iku fshehurazi nė oborrin osman. Pėr kėtė akt Moisiu u shpronėsua dhe zotėrimet e pasuria e tij kaluan nė duart e Skėnderbeut, thotė Kasem Biēoku.
Vendimet e Kuvendit tė Lezhės i mundėsuan Skėnderbeut tė organizonte njė shtet shqiptar, i cili shtet kishte tė gjitha organet drejtuese tė cilat i nevojiteshin njė shteti. Pėr tė ekzistuar dhe funksionuar ky shtet, pėrveē sektorit tė ushtrisė dhe tė financave, kishte edhe sektorin informativ dhe kundėrinformativ, ose sigurimin sekret tė shtetit, pa tė cilin nuk mund tė paramendohet ekzistimi i njė shteti apo qeverie. Kėtė shėrbim e ka pasur edhe Skėnderbeu, por ka qenė aq mirė dhe aq sekret i organizuar sa qė i ka shpie tė mendojnė gabimisht jo vetėm armiqtė e Skėnderbeut, por edhe tė gjithė shqiptarėt edhe vetė Marin Barletin. Ja se si nė fillim e pėrshkruan Moisi Golemin dhe Hamza Kastriotin vetė Marin Barleti:
Faqe 307. “Pėr dinjitetin e kėtij burri, ( Moisi Dibra ose Dibrani) mė duhet tė pėrmend kėtu shkurt disa pak gjėra rreth origjinės sė tij, tė cilat janė pothuaj tė tilla: Moisiu, i cili ėshtė mbiquajtur “i Dibrės”, pėr shkak se banonte nė Dibrat ku Skėnderbeu i kishte dhuruar shumė prona dhe njė pjesė tė madhe tė vendit, i thirrur edhe ndryshe me mbiemrin Moisi Golemi, Arianiti, Dibra, (Dibrani), ishte epirot nga kombėsia, lindur nė qytetin e Valmėve tė Epirit”.
Nė faqe 311: “Tė shumtė ishin ata nė kohė ata qė kishin autoritet tė madh dhe gėzonin fort besimin e Skėnderbeut si nė kohė paqeje, si nė luftė, por vendin e parė ndėrmjet tyre e pretendonte Moisiu, jo vetėm pėr trimėri nė luftė, por edhe pėr njė farė shkėlqimi tė pashoq ...” Dhe pas njė konstatimi tė kėtillė tė vetė Marin Barletit, ne do tė pyeteshim, se a ka mundėsi qė ky burrė me kėta cilėsi ( trimėri nė luftė dhe njė farė shkėlqimi tė pa shoq) nė fund tė mashtrohej nga ndonjė premtim i pa vlerė i sulltanit. E pa mundur dhe e pa besueshme .
Faqe 306: “Ai, (Skėnderbeu) duke mos pasur mjaft besim nė fuqinė e pararojės sė vet, e priti turmėn armike qė po i turrej, duke lėshuar mbi pararojėn e saj Moisinė dhe Hamzanė me njė numėr burrash tė shėnuar....(307)....Dibrani i cili u lėshua si stuhi nė mes tė tyre dhe mbasi vrau mė trimat... u dha tė tjerėve arratinė... dhe sikur Hamza tė mos e kish frenuar me fjalė furinė e tij... ai do t`i kishte ndjekur ata deri nė mes tė radhėve armike....”
Faqe 303,...tė hollat (Pėr lirimin e Hamzait, kapedanit turk, tė zėnė rob nga Skėnderbeu te beteja e Modrishtės, afėr malit Mokra, nė veri tė Brodit) u gjetėn menjėherė dhe iu dhanė
tė dėrguarve; bashkė me kėto u gatitėn privatisht edhe shumė dhurata, tė cilat iu dėrguan Skėnderbeut (qė ta lironte komandantin osman). Kastrioti urdhėroi qė pjesa mė e madhe t`i jepej tė nipit (Hamza Kastriotit), kurse pjesa tjetėr u nda nė mes tė ushtarėve qė ishin tė pranishėm, dhe Moisiut iu dėrguan pėr t’ia ndarė (tė hollat rojės). Por nipi, qė s’ish mė pak bujar se i ungji (Skėnderbeu), nuk mbajti gjė pėr vete nga paratė qė iu dhanė; pėrkundrazi, shpesh herė ai i solli tė tėra dhe i vuri pėrpara gjithė miqve dhe shokėve tė tij...” Nga kjo mund tė nxirret pėrfundimi se Hamza Kastrioti ka pasur besim tė madh dhe pozitė tė lartė nė kuadėr tė shtetit tė Skėnderbeut, po ashtu ka pasur edhe pasuri e tė holla dhe ėshtė e pa mundur dhe absurde ajo qė ai nė fund ta tradhtonte Skėnderbeun, njeriun tė cilin e pėrkrahu dhe iu ngjit pas qė nga momenti kur ai iku nga lufta e Nishit pėr nė Krujė, mė 1443.
Faqe 302. ”Kapedani (osman) iu dorėzua nga i ungji (Skėnderbeu) , nė bazė tė sė drejtės sė luftės, Hamzės sonė, me qėllim qė ta shpinte tė lidhur nė Krujė..”
Faqe 304...”Moisiu ishte fort i admirueshėm si pėr meritat ushtarake, ashtu edhe pėr meritat prej kapedani, por ishte me gojė ngaherė tė gjakosur, siē thotė, me kreshta pėrpjetė, qė s`i frenonte dot dhe qė shumė pak e urdhėronte veten, prandaj thonė se atėherė ai u qortua nga Skėnderbeu dhe u kėshillua qė guximin e tij ta pėrdorte mė me masė dhe fitoren mė me mend..”
Faqe 308, “Moisiu u lėshua dhe u fut, pėr habinė e tė gjithėve nė mes tė radhėvet mė tė dendura tė tyre dhe pasi ia rrėmbeu barbarit flamurin nga duart, ua hodhi shokėvet...”
Faqe 309, “Kalin e Debresė bashkė me gjithė armatimin e tij ia dorėzoi vetė Skėnderbeu me dorė tė vet Moisiut, duke e lavdėruar fort me fjalėt mė tė mira...” A mund tė gjejmė argument mė tė fortė dhe mė bindės se kjo e dhėnė qė na jep Barleti pėr Moisiun dhe autoritetin qė ka pasur ai tek Skėnderbeu. Cila pasuri ose cili post do tė ketė qenė ai i premtuar nga sulltani qė ai ta nėpėrkėmbte nderin dhe respektin qė i ka bėrė komandanti suprem i shtetit shqiptar, Skėnderbeu, ( Kalin e Debresė, komandantit tė vrarė osman) ia dorėzoi vetė me dorė tė vet Skėnderbeu, Moisiut duke e lavdėruar fortė...)
Pėr atė se Skėnderbeu ka pasur tė organizuar shėrbimin informativ dhe se pėrveē Komandant i Pėrgjithshėm i Ushtrisė ka qenė edhe komandant i kėtij shėrbimi shohim edhe nga kjo e dhėnė e Marin Barletit:
Faqe 303...” Armiqtė e zėnė rob, pasi paguan ēmimin, i lanė tė lirė tė largoheshin.. Hamzai turk (komandanti osman) u duk pothuaj si i mėrzitur qė po nisej dhe, pėrpara se tė largohej, thonė se bisedoi me Skėnderbenė, pa i dėgjuar tė tjerėt, pėr karakterin e Mehmetit dhe pėr arsyet e luftės. Kur po niseshin, u dhanė dhurata, ushqime pėr shumė ditė si edhe njė numėr tė madh rojesh pėr t’i nxjerrė gjer nė kufijtė e mbretėrisė. Kėtu mund tė kuptojmė se Skėnderbeu me dhuratat qė i dha, mori premtimin prej tij se do ta informonte dhe do t`i jepte tė dhėna pėr forcat ushtarake qė nė tė ardhmen do tė vinin kundėr tij dhe ajo u vėrtetua nė betejėn kundėr komandantit tjetėr osman Debrea tė cilin Skėnderbeu e priti i pagatitur mirė.
”Me kėtė mėnyrė Hamzai turk, lavdėronjės i zellshėm dhe mirėnjohės ndaj mikut qė e priti....(Skėnderbeut) u bė shkaktar i njė lavdie mė tė madhe dhe i njė fitoreje mė tė begatė...” (pėr informatat qė i dha ) (faqe 303)
Se Moisi Golemi, Hamza Kastrioti dhe tė tjerė kanė udhėhequr mė shėrbimin sekret informativ tė Skėnderbeut shohim edhe nga kėto tė dhėna qė na jep vetė Marin Barleti e qė deri mė tash ėshtė dokumenti mė i besueshėm pėr periudhėn e Skėnderbeut.
Faqe 304. “Kėshtu lajmet ( Nga Hamzai, komandanti osman qė e liroi Skėnderbeu) pėr gatitjen dhe ardhjen e armikut e gjetėn atė (Skėnderbeun) bashkė me Moisinė nė (krahinėn) Dibėr. Atėherė me shpejtėsinė mė tė madhe, siē e donte puna, mblodhi aty pėr aty mė se 7000 njerėz...”
Faqe 304..”Pa u nisur ende (Kundėr ushtrisė sė Debresė) dėrgoi pėrpara, menjėherė “Dibranin” (Moisi Golemin) bashkė me dhjetė kalorės pėr tė vėzhguar armiqtė qė po vinin dhe pėr tė zbuluar planet e tyre. Prapa tij vinte vetė (Skėnderbeu) bashkė me forcat e tjera. Pas kėtyre tė dhėnave, kush mund tė thotė se Moisi Golemi nuk ishte i specializuar pėr vėzhgim, zbulim dhe kundėrzbulim.
“e dėrgoi pėr tė vėzhguar dhe zbuluar planet e tyre...”
Faqe 305.”....Moisiu i bėri fare lehtė tė gjitha vrojtimet.... dhe pėr tė gjitha sa pa e njoftoi me saktėsi Kastriotin.... i cili dha urdhėr tė nisej ushtria.... me njė shpejtėsi tė pazakontė.”
Kėta janė faktet nė tė cilat ne duhet tė bazohemi dhe qė na japin tė drejtė tė mendojmė se ikja e Moisi Dibrės, Hamza Kastriotit e tė tjerėve ishte njė punė e pėrgatitur nga vetė Skėnderbeu dhe se ai kishte nevojė pėr kėsi lloj njerėzish tė besueshėm dhe tė aftė tė cilėt do tė vepronin nė brendi tė Turqisė dhe do ta informonin kėtė pėr tė gjitha ngjarjet dhe pėrgatitjet qė do tė bėnte Sulltani kundėr tij. Ne nėse nuk jemi nė gjendje ta pranojmė aftėsinė e jashtėzakonshme tė Skėnderbeut, atėherė duhet tė mos e besojmė edhe kėtė mendim timin, e nėse jemi nė gjendje ta pranojmė atė, e qė e ka pranuar e gjithė bota, atėherė duhet ta pranojmė edhe atė se Moisi Dibra dhe Hamza Kastrioti nuk e tradhtuan Skėnderbeun por punuan nė shėrbim tė tij gjatė gjithė epokės sė tij.
Marin Barleti i shkruan ngjarjet ashtu si i ka dėgjuar nga tė tjerėt. Ka mundėsi qė edhe t’i ketė vizituar disa vende, por mėnyrėn e pėrshkrimit tė tė gjitha ngjarjeve e bėnė sikur tė kishte qenė aty prezent.
Ja se ēka na thotė ai nė faqe 312: “ Kėtė burrė, (Moisiun) pra vendosi ta provonte Mehmeti...dhe ta tėrhiqte nė pabesi me zotime tė mėdha...” Ne do tė pyesnim se ēfarė zotimesh do t`i kishte bėrė Mehmeti II atij ? A thua i ka premtuar se do ta bėnte Sulltan tė Perandorisė ? Jo, me siguri. A thua i ka premtuar mė tepėr pasuri dhe zotėrime se sa qė ai ka poseduar nė shtetin shqiptar tė Skėnderbeut ? Jo, me siguri.
Barleti pėrmend disa letra nga tė cilat njėra i ėshtė dėrguar Moisiut nga Sulltani dhe tjetra komandantit tė Sfetigradit. Pastaj thotė se, nuk ka rėndėsi se kėto letra u shkrojtėn apo se nuk u shkrojtėn. Nė kėto letra i jepej fuqi e plotė komandantit tė Sfetigradit nga Sulltani, thotė Barleti, qė tė vepronte ashtu si do tė gjykonte ai se ishte mė mirė. Nuk na jep tė dhėna pėr kėta letra se a gjenden dikund, a i ka lexuar vetė ai dhe se kush ia ka treguar pėrmbajtjen e kėtyre letrave.)faqe 312.
Po nė tė njėjtėn faqe Barleti shkruan: “Njėri qė ishte i krishterė dhe prej race epirot....(kinse ka punuar pėr sulltanin) e dėrguan te Moisiu pėr ta thirrur....Epiroti (Spiuni i sulltanit) qė e dinte me pėllėmbė vendin, nuk e humbi kund rrugėn dhe e gjeti Mojsiun bashkė me rojėn nė kufi tė mbretėrisė (shqiptare). Pasi i largoi tė tjerėt pėr tė mos qenė pranė, Moisiu i dha mundėsinė lajmėtarit qė tė fliste lirisht.”
Barleti duke mos u bazuar nė ndonjė fakt, shpreh mendimin se lajmėtari nga Sfetigradi e qė ka qenė shqiptar epirotas, i ka ofruar Moisiut ofertat e Sulltanit e qė pak mė poshtė, faqe 313 vazhdon:” Moisiu, kur u pyet nga ushtarėt e tij pėr bisedimet, thonė qė u pėrgjigj se: Ai paska ardhur nga krahina e Sfetigradit nė fshehtėsinė mė tė madhe dhe ėshtė njė zbulonjės (qė ka punuar pėr Skėnderbeun) pėr t`i treguar disa plane tė armiqėvet (Garnizonit osman qė ishte nė kalanė e Sfetigradit) dhe se (Moisiu) shpresonte qė, me anė tė tij, t`u ndihmonte shumė planevet tė Skėnderbeut.” Vetė Barleti e merr kėtė pėrgjigje tė Moisiut si tė pabesueshme dhe mendon se ai i ka gėnjyer ushtarėt e tij, por mė poshtė vetė Barleti thotė se : ” Si tė mos i besonin ushtarėt Moisiut, kur asnjėri s’gėzonte te Skėnderbeu njė besim mė tė vjetėr, as mė tė sprovuar, as mė tė mirėpritur . Skėnderbeu i kish besuar sa e sa herė atij, sidomos nė kohė tė luftės sė Dejės komandėn supreme, ndėrsa Mustafaj nga njėra anė dhe venedikasit nga ana tjetėr po pėrpiqeshin t’i rrėmbenin Epirin.” Ashtu si i ka besuar Skėnderbeu dhe ushtarėt Dibranit i besoj edhe unė duke u bazuar nė faktet qė na i ka dhėnė vetė Marin Barleti e qė i pėrmenda mė lartė. Mė poshtė Barleti bie nė konflikt me fjalėt e veta ku thotė:
“ Ndėrkohė, dėrgata e kobshme (spiunėt osmanė), u kthye, jo vetėm e armatosur me fjalė mė tė afta, por edhe e ngarkuar me dhurata dhe me ar. Mua mė del, thotė Barleti, se Moisiu s’pranoi asgjė nga kėto, por ai e vendosi veē pėrfundimisht “pabesinė”. Nuk dimė se prej ku i del Barletit mendimi se Moisiu nuk i pranoi dhuratat por e vendosi pabesinė. Nėse ai nuk i ka pranuar dhuratat nuk do tė ketė pranuar ta bėnte as pabesinė.
Ėshtė interesant edhe ky mendim i Barletit, faqe 313: “....ndėrsa Skėnderbeu qė s’dinte gjė ( pėr vendimin e Moisiut), po dėrgonte nė tė katėr anėt zbulonjės pėr tė zbuluar planet e Mehmetit....”
Cilėt zbulonjės ka dėrguar Skėnderbeu te Mehmeti, kush kanė qenė ata dhe si kanė depėrtuar nė oborrin e sulltanit t`i zbulojnė planet e tij. Pse tė mos themi se njėri nga ato zbulues qė i pėrmend Barleti do tė ishte Moisi Golemi, pasi tė shkonte tek Sulltani, mė vonė Hamza Kastrioti e tė tjerė. Unė nuk e kam idenė se ēka ka menduar Barleti me “dėrgonte me tė katėr anėt zbulonjės pėr tė zbuluar planėt e Mehmetit....” Ata zbulues do tė binin nga qielli nė oborrin e Mehmetit, apo do tė shkonin atje kėshtu nė mėnyrė spektakolare si qė shkuan Mosiu, Hamzai dhe tė tjerė. Nuk ishte kjo njė rastėsi qė njerėzit mė tė afėrt dhe mė tė shquar tė Skėnderbeut ta tradhtojnė atė dhe tė shkojnė te Sulltani, sepse po tė shkonte njė ushtar i thjeshtė ai do tė hynte nė mesin e ushtarėve dhe askush nuk do tė dėgjonte pėr tė e lėre mė qė Sulltani ta pranonte nė bisedė nė oborrin e tij.
Ky do tė ketė qenė plani i vetė Skėnderbeut, qė ata qė do tė shkonin nė Turqi tė ishin mė tė njohurit, me aftėsi tė veēanta dhe tė zgjonin kureshtjen e Sulltanit dhe nė tė njėjtėn kohė kjo tė mos diktohej nga Sulltani se ėshtė e pėrgatitur nga vetė Epiroti.
“ Kėshtu qė lajmėtarit armik iu dha pėrgjigje qė tė mos vinte mė (te Moisiu) se ai, ( Moisiu), e pranonte dėshirėn e mbretit dhe se, sido qė tė merrnin punėt e tjera, do tė kujdesej me ngulm qė mbreti tė mos e mendonte mė kėtej e tutje me asnjė mėnyrė si armik...”
Faqe 314 : “ Kur arriti atje (Skėnderbeu) nė ( Modrishtė) ,e pyeti Moisinė, si afėr armiqėvet qė ishte, nė kish nga ana e tij ndonjė tė re qė mund tu interesonte. Ai u pėrgjigj se s’kish gjė, vetėm se kish biseduar me njė njeri prej Sfetigradi, se a kish ndonjė mėnyrė apo rrugė tjetėr pėr ta shtėnė qytetin nė dorė, edhe se ai kish thėnė se me asnjė mėnyrė nuk kish mundėsi, sepse qyteti ishte i pėrforcuar fare mirė me burra, armė, ushqime, dhe ruhej nga rojet natėn dhe ditėn”.
Edhe pse edhe vetė Barletit i ėshtė dukur se Moisiu e ka tradhtuar Skėnderbeun, neve na duket se pėrshkrimin qė bėnė ai pėr Moisiun dhe tė dhėnat tjera qė na i jep, tregojnė se Moisiun, Skėndėrbeu me qėllim dhe me detyrė e ka lėnė kėtu nė Modrishtė, afėr Svetigradit qė tė bėnte hetime dhe tė zbulonte se me ēfarė forcash mbrohej qyteti dhe a ka mundėsi tė sulmohej dhe tė merrej. Dhe sipas vetė tregimit tė Barletit shihet se ai e ka kryer detyrėn dhe ka zbuluar, si duket nėpėrmes tė lajmėtarit qė e pėrmend Barleti, se qyteti ka qenė mirė i mbrojtur dhe se do tė ishte vėshtirė tė merrej dhe se mė lehtė do tė ishte tė merrej kėshtjella e Beratit. Nga kjo del qartė se, pasi Moisiu e ka kryer kėtu detyrėn qė i ėshtė caktuar nga komandanti suprem, tash kėtu i ėshtė dhėnė detyra tjetėr, ikja nė oborrin mbretėrorė, tė cilin plan ata e kanė bėrė sė bashku qė mė herėt.
Nė faqe 331, Barleti kur flet pėr tragjedinė qė pėsuan shqiptarėt tek rrethimi i Beratit, nuk di pėr tė satėn herė e potencon shėrbimin informativ dhe zbulues tė Skėnderbeut. “... dhe me tė vėrtetė, pothuaj nė asnjė luftė, Skėnderbeut s’i patėn munguar zbulonjėsit, letrat dhe lajmėtarėt e fshehtė nga armiqtė e tij, kurse tani nė rrethimin e Beratit asgjė nga kėto.... Shkaku qė Skėnderbeut nuk i arritėn tė dhėna pėr kėtė ushtri qė erdhi nė Berat ėshtė se ushtria ishte bėrė gati qysh mė parė kundėr grekėve tė Azisė dhe papritur u nis kundėr shqiptarėve dhe nuk u mor vesh kurrgjė deri sa arriti afėr mureve tė Beratit.
Qė ikja e Moisi Golemit tė merrej vesh, fjala tė merrte dhenė, Skėnderbeu “ e shpalli edhe sheshit me anė tė tellallėve... pasuria e Moisi Golemit u konfiskua dhe i kaloi arkės sė shtetit...”)6.
Sulltan Mehmeti II i ngarkoi atij drejtimin e njė ushtrie pėr t’i dhėnė Skėnderbeut goditjen pėrfundimtare, pas ngjarjeve tė Beratit, tė cilat kishin dobėsuar fuqinė ushtarake tė shqiptarėve. Nė pranverė tė vitit 1456, ushtria osmane e drejtuar nga Moisiu arriti nga Manastiri nė fushėn e Oronikut, pranė Ohrit dhe nė betejėn qė u zhvillua aty, u thye prej forcave tė Skėnderbeut. Pa kaluar shumė kohė, i penduar pėr bashkėpunimin me osmanėt, Moisiu u kthye nė Shqipėri pėr tė luftuar besnikėrisht deri nė vdekje pėrkrah Skėnderbeut, i cili e fali dhe i riktheu menjėherė pronat e pasuritė e konfiskuara.)6

Se kjo ishte njė taktikė e Skėnderbeut qė t’i dėrgonte ata nė Stamboll, (Moisiun dhe Hamzan) ku do tė vepronin si agjentė tė tij pėr zbulim dhe kundėrzbulim shihet nė faktin se Moisi Golemi, i priu njė ushtrie shumė tė madhe osmane, nuk pranoi t’i dilte atij nė dyluftim, humbi betejėn nė Oranik shumė lehtė, ku u vranė me mijėra ushtarė e shumė u zunė robėr sepse ky i kishte dhėnė tė dhėna Skėnderbeut qė mė herėt, pastaj kaloi nė anėn e Skėnderbeut dhe ai e fali e ia ktheu tė gjithė pasurinė, qė mė parė kinse ia kishte konfiskuar dhe e la qė tė komandonte me ushtrinė edhe mė tej.
Kemi tė dhėna burimore pėr betejat, fitoret dhe mėnyrėn e tė luftuarit tė Skėnderbeut, por nuk kemi tė dhėna pėr veprimtarinė e zbulimit sekret tė tij. Ndoshta edhe nuk do tė kishte ekzistuar ndonjė dosje sekrete, sepse kėtė punė Skėnderbeu e ka kryer nė mėnyrė aq profesionale, sa qė zbulimet tjera sekrete nuk kanė mundur tė dyshonin se ikja e Moisiut dhe tė tjerėve ka qenė njė punė e pėrkryer e udhėhequr nga Skėnderbeu. Kjo nė shikim tė parė ishte njė tradhti e madhe e Mojsi Golemit, po edhe e Hamza Kastriotit dhe po tė ishte ajo tradhti e vėrtetė, ata do tė pėrfundonin me kokė tė prerė sado qė zemėrgjerė do tė ishte Skėnderbeu.
Pėr kėtė ngjarje na jep disa tė dhėna Enver Resuloviq ,nė njė boptim tė vetin “Kujtimet e mia” botuar nė Bazel tė Zvicrės. Enver Resulloviq ėshtė i lindur nė Sarajevė mė 1952, ka qenė pilot i “Royall Air Force”(REF) Forcat ajrore mbretėrore tė Anglisė dhe agjent sekret i CIA-s pėr ish- Jugosllavinė.
Nga shumė informata qė ai i ka poseduar si agjent i CIA-s, pėr ne ėshtė me interes fakti qė ai thotė se serbėt nuk bėnė kurrfarė beteje nė Fushė-Kosovė mė 1389 dhe Sulltan Muratin I e vrau vetė djali i tij Bajaziti pėr t’ia marrė pushtetin e qė i njėjti i likuidoi edhe vėllezėrit e tij.
Pastaj nė vazhdim thotė se Skėnderbeun nuk e tradhtoi Moisi Golemi dhe Hamza Kastrioti por ata ishin dėrguar nga ai si agjentė sekretė, qė tė punonin pėr shėrbimin sekret informativ tė Skėnderbeut. Por atė shėrbim Skėnderbeu e kishte organizuar aqė nė menyrė profesionale sa qė ka mbet pa u zbuluar deri nė ditėt tona.
Kėtė e pėrmend edhe Andre Shkodrani, nė Fakti nr. 2122, 18 maj 2005, nė artikullin “Mjeshtria e spiunazhit”
Pastai nė “Alternativa” shtator 2004 me titull “Agjentėt e Mėdhėnj.
Nga kjo ne mund tė kuptojmė se Skėnderbeu me tė vėrtetė ka qenė njė strateg i pashoq dhe e ka pasur tė zhvilluar shėrbimin e zbulimit dhe kundėrzbulimit nė shtetin e tij sa qė ka arrit tė ketė sukses dhe tė manipulojė njė Sulltan aq tė madh, si qė ka qenė Sulltan Fatihu, po edhe tė gjithė autorėt qė mė vonė kanė shkruar pėr tė.
Ja se si e pėrshkruan Mahmut Hysa betejėn qė Moisiu do ta bėnte kundėr Skėnderbeut: “Nė prill tė vitit 1456, Moisiu me 15.000 ushtarė osmanė erdhi tė sulmonte Skėnderbeun....Ai do tė duhej tė dilte nė dyluftim me te, por u largua dhe nuk pranoi. Beteja u zhvillua nė Oranik afėr Ohrit mė 20 maj 1456. Moisiu humbi 10 mijė ushtarė dhe shumė u zunė rob.)7
Shihet pra se kjo ka qenė njė marrėveshje. Moisi Golemi vjen me ushtri tė luftojė kundėr Skėnderbeut dhe i ik dyluftimit. Pastaj nga 15 mijė ushtarė, 10 mijė i vriten. Me siguri se Skėnderbeu ka qenė i informuar qė mė herėt pėr ardhjen e tij, numrin e ushtarėve dhe llojin e armatimeve, kėshtu qė ėshtė bėrė gati dhe i ka zėnė pritat. Pastaj me siguri se edhe vetė komandant Moisiu ka qenė destruktiv nė organizimin e sulmeve tė ushtrisė osmane.
Kėtė mendim timin e bazoj edhe nė tė dhėnat qė na jep Dr. Skėnder Rizaj: “Nė epokėn e Skėnderbeut, tė shkolluarit dhe tė mėsuarit shqiptarė, ata qė ishin strategė me famė, ata qė korrnin suksese tė mėdha nė pushtimin e perandorive nė Evropė dhe nė Azi, nė kuadėr tė ushtrisė osmane, mė parė pranonin t`i humbin pozitat dhe tė burgoseshin e tė dėnoheshin, madje me vdekje, sesa tė luftonin kundėr vėllezėrve tė vet shqiptarė.)8
Nė kėtė rast Moisi Golemi nuk ka mundur tė ketė pasur ndonjė shkak tė madh ose ndonjė premtim tė madh nga Sulltani, sepse ai ka poseduar prona tė vetat, pastaj ka qenė komandant dhe bashkėpunėtori mė i madh i Skėnderbeut, i dyti me popullaritetin qė kishte dhe Sulltani nuk ka pasur kurrgjė mė tepėr t`i premtonte, qė ai ta tradhtonte Skėnderbeun.
Kategoria tjetėr e pashallarėve dhe gjeneralėve shqiptarė, vazhdon profesori im i nderuar Skender Rizaj edhe kur pranonin tė merrnin pjesė nė ekspedita ndėshkimore kundėr Skėnderbeut kryeneē, sabotonin dhe ktheheshin nė Edrene a nė Stamboll si tė thyer. Kurse ata pashallarė shqiptarė qė verbėrisht i shėrbenin Sulltanit, pjesėrisht vriteshin, qoftė nga vetė Skėnderbeu, qoftė nga pashallarėt e tjerė. Dhe ēka ishte edhe mė me rėndėsi se shumica e tė shkolluarve shqiptarė nė Stamboll, ishin nė punė tė shėrbimit sekret informativ tė Skėnderbeut. Pėr shembull ata nė kohė e informonin pėr planet dhe strategjinė e Sulltanit, kur dhe sa ushtarė do tė dėrgoheshin, kush do tė komandonte me ta, nėpėr cilat rrugė dhe gryka malore do tė vinin, sa dhe ēfarė armėsh do tė kishin, ēfarė morali kishin ushtarėt)8.
Se Moisi Golemi, po edhe shokėt tjerė, nuk e tradhtuan Skėnderbeun mund tė bazohemi edhe nė kėto fakte:
1. Shqiptari i vėrtetė dhe me gjak tė pastėr shqiptar, ka besė dhe asnjėherė nuk pranon ta tradhtojė komandantin e vet.
2. Sipas Kanunit qė mbretėronte nė shtetin e Skėnderbeut, tradhtari menjėherė vritej, gjė qė nuk ndodhi me dy komandantėt e Skėnderbeut. Tradhtia dėnohej vetėm me vdekje.
3. Po ta falte tradhtinė Skėnderbeu do tė thotė se edhe ai vetė do tė duhej tė ishte tradhtar. E faktet tregojnė se ai nuk e ka thyer fjalėn e dhėnė edhe te tė huajt e jo mė te shqiptarėt. Nė njė rast princi i Tarantos e ftonte qė ta braktiste mbretin e Napolit, Alfonsin dhe tė mos e mbante fjalėn dhe besėn e lidhur me tė. Skėnderbeu i pėrgjigjej nė kėtė mėnyrė: “Ne qė kemi parė kaq tė mira nga lartmadhėria e tij, mbreti Alfonso, do tė bėheshim me turp dhe do tė na nxihej faqja si njerėz tė pabesė dhe pa mirėnjohje, sikur tė mos i shtrinim dorėn tė birit tė tij, nė ditėn qė ai tė ketė nevojė”.
4. Pasuria iu kthye prapė dhe vazhdoi tė ishte komandant i ushtrisė shqiptare pėrkrah Skėnderbeut, gjė qė nuk do t’i ishte bėrė njė tradhtari, bile as ushtria shqiptare nuk do tė kishte luftuar mė nėn komandėn e njė tradhtari.)10.
Skėnderbeu, nga pikėpamja e besimit ishte mysliman, por asnjėherė nuk e ngriste veten mbi besimet tjera. Ai njėkohėsisht u bė humanisti mė i madh i fillimit tė Kohės sė Re, strategu mė i spikatur i tė gjitha kohėve dhe burrėshteti mė i denjė i demokracisė. Kėshtu pra Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu u bė qeveritari i parė i Shqipėrisė (Dominus Albaniae.) Ai krijoi shtetin e parė kombėtar dhe demokratik nė Evropė.
Pėr njė gjė tė tillė ekzistonin tė gjitha kushtet e duhura. Pra nuk ishte gjė e rastit pėr atė, kur u kthye nė atdhe dhe iu drejtua bashkatdhetarėve me fjalėt: ”Lirinė nuk ua solla unė, atė e gjeta kėtu nė mesin tuaj...”Shkurt, pjesa mė e madhe e shqiptarėve, pa marrė parasysh pėrkatėsinė fetare (ortodoksė, katolikė, myslimanė, bogomilė) dhe sociale; (aristokratė , qytetarė , fshatarė, proletarė) tė nxitur nga ndjenjat kombėtare, nga dashuria ndaj atdheut, u bėnė si njė dhe luftuan heroikisht pėr kombin dhe shtetin kombėtar shqiptar, me Skėnderbeun nė krye.
Ndėrkaq, krijimi i kombit dhe shtetit kombėtar francez, si dhe i kombit dhe shtetit kombėtar anglez si kombe dhe shtete kombėtare tė para nė Evropė, dallojnė mjaft nga formimi i kombit dhe i shtetit kombėtar shqiptar. Sė pari, shteti kombėtar francez dhe ai anglez u krijuan mė vonė, d.m.th nga mbarimi i shek. XV. Pastaj ato shtete u krijuan nga lart, nėpėrmjet monarkive absolute, monarki kėto qė u sollėn shtresave tė gjėra tė popujve tė vet, shfrytėzim politik, ekonomik, social dhe kulturor.
Ndėrkaq, shteti kombėtar shqiptar i Skėnderbeut, pėrkundrazi, u krijua nga poshtė dhe ishte shtet popullor e human.)11.
____________________________________
1).Ismail Kadare...
2).Hist. e Pop.Shqiptar I, Tiranė 2002 faqe 420, 421,422.
3).Flamur Hadri nė Gjurmime albanologjike, Prishtinė 1986 faqe 74.
4). Mahmut Hysa, “Luftėrat e Skėnderbeut nė Maqedoni”Shkup 1994, 112 ,
5). Tajar Zavallani,Historia e Shqipnisė,Londėr 1966. faqe 125.
6). Marin Barleti,Historia e Skėnderbeut, Tiranė 1967. faqe 302- 331.
7). Mahmut Hysa nė “Luftėrat e Skėnderbeut nė Maqedoni”Shkup 1994, f. 114
Cool Skėnder Rizaj “Shqiptarėt dhe Serbėt nė Kosovė”, Prishtinė 1991 f. 58:
9). po ty.

10. Se Moisi Golemi nuk e tradhtoi Skėnderbeun , ėshtė mendimi im personal e qė e bazoj nė faktet qė i shėnova mė lartė. Kjo nuk do tė thotė se ata qė shkruan ndryshe do tė duhet tė pajtohen me kėtė mendim, por mendoj se Fan Noli, po tė ishte nė jetė, do tė kisha mundur t`ia ndryshoja mendimin. (I V)
11). Skėnder Rizaj “Shqiptarėt dhe Serbėt nė Kosovė”, Prishtinė 1991 .f. 58:
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 178
Age: 62
Vendi: Kerēove
Profesioni/Hobi: Historian
Registration date: 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: EDHE NJEHERE PER SKENDERBEUN   Thu Apr 29, 2010 2:14 am

[size=9]Ilmi Veliu,Botohet me rastin e [/size]601 vjetorit tė lindjes sė Skėnderbeut.
[size=12]
[/size][size=9]
SVETIGRAD AND SKANDERBEG

The period of Skanderbeg’s battles was the brightest in the history of the Albanian nation. The battles of Skanderbeg rendered a special contribution not only to the freedom of Albania, but allso to that of the people of the Balkans.
Skanderbeg became an outstanding figure in many respects; he was regardet as a great strategist, as a competent statesman, as an expert on the situation at home and abroad. He ėas much estimated for his human virtues too.
Being a great strategist, he eleminated the splits and dissensions between the Albanian feudals, lords strengthened the unity of the Albanians and foundet the Albanian state in compliance with the requisits of the time.
His standing was in contrast ėith the intentions of the Sultans of the Othoman Empire. They aimed at conquering Central and western Europe but in fact were halted by the resistance of the Albanians.
This resistance was so successful that two of the most notorious Sultans of the time, Sultan Murat the Second and Sultan Mehmed Fatih failed in their compaigns against the Albanians led by Skanderbeg. The heroic battles led by Skanderbeg against the Othoman Army in Kruja, Sfetigrad, Pollog, Torvioll, Oranik, Mokra, and other places are reall worth mentioning. All attempts met continuous failure as long as Skanderbeg ėas commander in chief of a joint European army against Otomans to defend Albania, Central and West Europe.
Marin Barleti and Fan Noli describet the battles and the fears of Skenderbeg in their books but these lack accurate geographical definitions, indications regarding the places ėhere most of the decive battles took place.
The battles of Skanderbeg in the battle fields with his Albanians, testify that they were already composet a nation living in a common land of their own.
The rezistance of the Albanians led by Skanderbeg against the Othomans, is but a shoė of continuity in the history of the Albanian nation. Events such as these and other historical happenings prove that the Albanians are autochthonus in the territories where they actualy live although all are not includet within its boundaries.

I.V.
Sllavomaqedonėt pohojnė se

Leka i Madh ,
Skėnderbeu, Nėnė Tereza, etj ishin tė tyre.
Skėnderbeu sipas burimeve bizantine, raguziane, vatikaneze, arabe, osmane, dhe tė literaturės serbe, greke e maqedone, ishte ilir, ishte alban, ishte epirotas, ishte dardan, ishte arnaud, ishte edhe serb, edhe grek, edhe maqedhon antik.
Atėherė, pra ēka ishte ky kolos i historisė sė njerėzimit ?
Po qe se ky problem shkencor vėshtrohet nė mėnyrė tė drejtė
mund tė zgjidhet shumė lehtė, por nė qoftėse studiohet nė mėnyrė tendencioze dhe jo shkencore, problemi nė fjalė mund t`i fusė nė rrugė pa krye ata qė tentojnė tė pėrvetėsojnė kėtė kolos.)1
Skėnderbeu, pra, nė pikėpamje etnike e kombėtare, pėrkatėsisht pėr nga gjaku, ishte ilir, sepse u pėrkiste ilirėve qė kishin jetuar nė Ballkan; ishte alban ose arbėr, meqė u pėrkiste arbėrve ose albanėve, tė cilin emėr mė vonė e morėn tė gjithė ilirėt; ishte epirotas, meqenėse ilirėt albanė tė krahinės sė Epirit quheshin edhe epirotas; ishte dardan, meqenėse Kastriotėt e kishin prejardhjen nga Dardania-Prizreni. (Prizreni kishte qenė kryeqendra e Kastriotėve nė kohėn e Gjonit) Pronat - feudet e Gjon Kastriotit, madje edhe tė Skėnderbeut, shtriheshin edhe nė Dardani- Kosovė; ishte tribal, pėr shkak se prej shekullit XIV e deri nė shekullin XVII, sipas burimeve bizantine dhe tė perėndimit quheshin edhe me kėtė emėr tė gjithė ilirėt, thrrakasit, (Tribalė, dardanė, myzė, paionė, makedhonė, albanė etj.)2 qė asokohe jetonin nga Danubi, deri tek kufiri me Thrrakinė nė lindje, me Greqinė nė jug.
Sipas Dr. Skender Riza, njė fis ilir me emrin Tribalėt, ka jetuar nė luginėn e Moravės sė Madhe dhe bizantinėt shpesh kėtė emėr e kanė pėrdorur pėr ilirėt nė vend tė emrit arbėr ose epirotė.
Ishte arnaut, duke qenė se pellazgėt-ilirėt-shqiptarėt, pa marrė parasysh pėrkatėsisnė e tyre fetare, i quanin dhe i quajnė edhe sot e kėsaj dite me emrin arnaud, arnavud e qė rrjedh nga arvanid. (grekėt e pėrdorin kėtė emėr pėr arbėrit- shqiptarėt)3
Dmth. Emėrtimet: ilire, albanė, epirotas, dardanė, tribalė, arnautė, arvanitė, etj s’jėnė gjė tjetėr pėrveē emra fisesh dhe nėnfisesh tė pellazgėve tė lashtė, pėrkatėsisht sinonime pėr pellazgėt- ilirėt-arbanwt- shqiptarėt shumė tė lashtė.
Grekėt mund tė thonė se Skėnderbėu ishte “grek”, sepse para se ta pranonte islamin, i takonte kishės ortodokse tė ritit greko- bizantin. Njė vėlla i Skėnderbeut u bė murg dhe vdiq nė kishėn e Hilandarit. Nė kėtė kishė ku kishte qenė i regjistruar me heret edhe babai i Skėnderbeut, Gjoni me tė gjithė djemt.)3
Meqė Gjergj Kastrioti- Skėnderbeu, mė herėt kishte qenė ortodoks, edhe babai i tij, po edhe ky mė vonė, si gjuhė administrative kan pėrdorur edhe sllavishten e vjetėr, pėrpos latinishtes, osmanishtes, greqishtes, italishtes etj. disa “shkencėtar” serbė tentojnė ta shpallin kėtė personalitet tė shquar pėr serb ose sllavomaqedon, duke harruar faktet historike se as feja ortodokse e as sllavishtja e vjetėr nuk ishin vetėm tė serbėve, sllavomaqedonėve apo grekėrve.)4.
Gjergj Kastrioti- Skėnderbeu nė pikėpamje fetare ishte musliman, nė kontakt me krishterėt dhe me muslimanėt pėrdorte emrin Skėnderbe, por kjo nuk e pengonte qė t`i respektonte katolikėt dhe ortodoksėt, sepse tė tillė e kishte njė pjesė tė madhe tė popullatės, sė cilės ai i takonte dhe ushtrinė me tė cilėn i pėrballonte sulmet osmane.)5
Me njė fjalė, ai I takonte Islamit, nė pikpamje fetare, kurse nė pikėpamje kombėtare I takonte kombit shqiptar. E si i tillė, i shtyrė pikėrisht nga ndjenjat kombėtare iliro-shqiptare e pėr ta ruajtur identitetin dhe etnitetin shqiptar, u ra shqelm posteve mė tė larta administrative-ushtarake tė Perandorisė Osmane dhe u kthye nė Shqipėri, ku e krijoi shtetin e parė kombėtarė shqiptarė dhe demokratik nė Evropė. Pra ai nuk u kthye nė Sėrbi, Bullgari apo Greqi dhe nuk krijoi njė shtet sllavomaqedon, grekė, bullgarė apo sėrbė. Ai ishte princ I tė gjith popujve qė gjindeshin nė kuadėr tė shtetit tė tij. Ai ishte princ I shqiptarėve po edhe I sllavomaqedonėve, grekėrve, sėrbėve. Kėte e pėrmend edhe Barleti ku thotė se ai ishte princ I shqiptarėve dhe maqedonėve. Nė sh.XIX historianėt serbė L. Kovaēeviq dhe L. Jovanoviq, pos tjerash, konkluduan: “As serbėt me kroatėt e as bullgarėt me sllavomaqedonėt nuk ishin gjithmonė nė trevat e tyre tė sotme tė Gadishullit Ballkanik. Nė kėto troje prej kohėsh mė tė lashta ishin : Helenėt, Ilirėt, dhe Thrrakasit, tre popuj indoevropianė, tė ngjashėm, nga trungu pellazg por, megjithatė tė veēantė..”)6

____________________________
1)Historia e popullit shqiptar I Tiranė ..2002., faqe, 314
2). Ibid
3).Ibid
4).Dr. S. Rizaj,Shqiptarėt dhe serbėt nė Kosovė,..Prishtinė 1991
5).Ali Hadri, ”Epoka e GJ.K. –Skėnderbeu, separat, Prishtinė 1968
6).Ilmi Veliu, Skėnderbeu nė 600 vjetorin e lindjes, Kėrcovė, 2005
Gjon Kastrioti dhe
Principata e Kastriotėve
Emri i Kastriotėve, si dhe ai i njė vargu familjesh feudale tė tjera, lidhet me emrin e njė vendi ku ata kishin pasur zotėrimet e veta. Nė tokat shqiptare ka disa fshatra qė mbajnė emra tė afėrta me mbiemrin e kėtyre sunduesve shqiptarė: Kastriot nė Peshkopi, Kastri nė Mirėditė, Kastrat nė Has tė Prizrenit-Kosovė, Shkodėr dhe Tropojė, Kastriot, fshat nė rrethinėn e Kėrēovės e qė serbėt pas vitit 1913 dhe pas masakrave qė bėnė mbi shqiptarėt e Kėrēovės e riemėruan nė Sėrbicė, pastaj nė rrethinėn e Gllogovcit tė Kosovės poastu ėshtė fshati Kastriot e qė serbėt poashtu e ndėrruan nė Sėrbicė.
Historia e Popullit Shqiptarė I Tiranė 2002, na jep tė dhėna se Skėnderbeu dhe prindėrit e tij quheshin Kastriotė, sepse familja e tyre e kishte prejardhjen nga fshati Kastrat i krahinės sė Hasit tė Prizrenit, (Kosovė) nė pjesėn verilindore tė Shqipėrisė etnike. Mirėpo mbiemrin Kastrati e gjejmė edhe te njė numėr i madh familjesh tė Hasit tė Prizrenit- Kosovė. Dhe nėse e kemi parasysh se Prizreni ishte kryeqyteti i Gjon Kastriotit dhe vetė Skėnderbeu ishte i lindur nė Prizren, na del se Kastriotėt kanė qenė me prejardhje dardane (Kosovare) dhe emri Kastriot rrjedh pikėrisht nga emri i Kastratėve tė Hasit tė Prizrenuit (Kosovė). Nė disa burime tjera, Kastriotėt mbajnė edhe njė mbiemėr tė dytė, Mazarekė, tė cilin e gjejmė si emėr fshati, ndėr tė tjera edhe nė krahinėn e Hasit tė Kosovės..)1
Kastriotėt si feudalė nuk kanė njė origjinė tė largėt. I pari Kastriot qė njohim, pėrmendet nė njė dokument tė vitit 1368, si kėshtjellar nė Kaninė. Sipas njė gjenealogjie tė shkurtėr nga fisniku shqiptar i sh XVI, Andrea Engjėlli, babai i Skėnderbeut quhej Gjon, gjyshi Gjergj dhe stėrgjyshi Konstatin. Kėtė mund ta marrim si tė sigurtė sepse mund ta bazojmė nė zakonin qė kanė pasur shqiptarėt e qė e kanė edhe sot qė t`i pėrsėrisin emrat e tė parėve. Shohim se nė trungun e familjes sė Skėnderbeut pėrsėritet emri i gjyshit Gjergj te Skėnderbeu e mė vonė te nipi i tij Skėnderbeu i Ri, pastaj emri i stėrgjyshit Konstatin te njėri nga vėllezėrit e Skėnderbeut, Konstatini etj.)2
Historiografi i njohur austriak i sh. XIX J. Hammer, pėrmend nė veprėn e tij “Historia e Perandorisė Osmane”, njė princ shqiptar me emrin Gjergj Kastrioti, si pjesėmarrės nė betejėn e Kosovės,e qė e pėrmendėm edhe mė lartė, mė 1389. Por kėto pohime nuk kanė gjetur deri mė sot mbėshtetje nė burimet dokumentare, tė cilat nuk bėjnė fjalė pėr njė princ a sundimtar me emrin Gjergj Kastrioti. Si duket Hammer ka ngatėrruar emrin e Gjergj Kastriotit me atė tė Gjergj Ballshės, i cili nė tė vėrtetė pėrmendet si pjesėmarrės nė betejėn e Kosovės.
Duhet pėrmendur edhe njoftimet qė jep bujari shqiptar Gjon Muzaka, bashkėluftėtar i Skėnderbeut dhe njohės i mirė i fisnikėve shqiptarė, me tė cilėt kishte edhe marrėdhėnie familjare, i cili thotė se gjyshi i Skėnderbeut quhej Pal Kastrioti dhe ka mundėsi qė gjyshi i Skėnderbeut Gjergji tė ketė pėrdorur edhe njė emėr tė dytė Pal, gjė qė ka ndodhur shpesh tek shqiptarėt. Sipas njė besimi tė vjetėr tė shqiptarėve, nėse fėmija sėmuhej, dhe qė tė shėrohej ose qė tė mbrohej nga syri i keq i duhej ndėrruar emri dhe i jepej njė emėr tjetėr. Kėshtu qė mbeteshin nė pėrdorim tė dy emrat. Sipas Gjon Muzakės, gjyshi i Skėnderbeut ka pasur nėn zotėrimin e vet feudal dy fshatra; Sinjėn dhe Gardhin e Poshtėm qė ndodheshin nė luginėn e Drinit tė Bardhe. Dhimitėr Frėngu ka shkruar se Kastriotėt zotėronin edhe Ujmishin. Si duket gjyshi Pal (apo Gjergj) Kastrioti ishte njė feudal i vogėl.3)
Nė vitin 1553, Andre Engjėlli ka shkruar nė Romė se Gjon Kastrioti ka qenė i biri i Gjergj Kastriotit dhe ky i Kostadin Kastriotit tė mbiquajtur Mazreku qė kishte vdekur mė 1390. Biēoku & Xhufi,f. 314 thonė se vepra e Gjon Muzakės ėshtė mė e saktė dhe mė e besueshme se ajo e Andre Engjėllit, prandaj thuajse tė gjithė studiuesit e sotėm mendojnė se gjyshi i Skėnderbeut quhej Pal Kastrioti.
Babai Gjon Kastrioti, me origjinė
ishte Dardan-Kosovar
Nėna Vjosava, ishte nga fisi pellazgo-ilir, nga Pollogu..
“Pėrveē autorėve tė mėsipėrm, (Barleti, Muzaka, Antivarino etj), ėshtė edhe njė autor tjetėr i mėvonshėm, por shumė i rėndėsishėm, Frang Bardhi, sepse ka jetuar nė Shqipėri. Ai nė vitin 1636 botoi njė vepėr polemizuese pėr tė mbrojtur origjinėn shqiptare tė Skėnderbeut, kundėr pėrpjekjeve tė J.Maroviē pėr ta nxjerrė atė me origjinė sllave. Nė veprėn e tij Frang Bardhi i ka kushtuar njė vend tė veēantė pėrcaktimit tė vendorigjinės sė Kastriotėve. Pas njė parashtrimi polemik tė ēėshtjes ai arrin nė pėrfundim se Kastriotėt ishin nga Hasi i Prizrenit, se kėshtu ėshtė nė pajtim tė plotė mendimi i pėrgjithshėm i kombit tonė. ”Kjo frazė e veprės sė F. Bardhit i jep mendimit tė tij pėr Hasin e Prizrenit si vendorigjinėn e Kastriotėve vlerėn e njė burimi historik tė dorės sė parė. Pėr mėtej ai shpjegon edhe origjinėn e emrit familjar tė Kastriotėve, duke e lidhur atė me emrin e fshatit Kastrat, qė gjendej buzė lumit Drini I Bardhė dhe tregon se nė kohėn e tij njė familje vendase kishte si mbiemėr emrin e fshatit Kastrat. Pėr vendorigjinėn e Kastriotėve nga Hasi i Prizrenit, dėshmojnė gjithashtu edhe kronisti i Raguzės Lucari, vepra e tė cilit ėshtė botuar nė vitin 1605, si dhe shėnimet e fundit tė sh. XV tė njė kleriku boshnjak, tė botuara pėr herė tė parė nė vitin 1892
Po kėshtu mbiemri i dytė Mazreku, i Kastriotėve si dhe pronat e tyre, Kastorie - Kastar dhe Ymenestrie - Ujmirė qė pėrmend Andre Engjėlli, gjenden nė mikrotoponiminė e herėshme dhe tė sotme tė Hasit (Kostur, Kastrat dhe Mazrek) dhe tė Drenicės-Kosovė, ( Ymnestrie Ujmirė dhe Ujmishtė qė pėrmendet edhe te Dhimitėr Frėngu) Nė pėrforcim tė kėtyre vjen edhe njė dėshmi e fillimit tė sh. XIX se nė qytetin e Gjakovės jetonte rrobaqepėsi Mihal Kastrioti, qė flet pėr praninė e ruajtjen ndėr shekuj tė kėtij mbiemri nė krahinėn e Hasit nga e kishin origjinėn Kastriotėt
Mendimet pėr vendorigjinėn qė japin autorėt e hershėm shqiptarė si Barleti, Frėngu, Muzaka, Engjėlli, dhe Frang Bardhi, si dhe burime tė tjera historike, nuk kanė kundėrshtim ndėrmjet tyre, por shfaqen si dėshmi nė vijim qė flasin pėr kohė tė ndryshme dhe qė plotėsojnė njėra tjetrėn. Frang Bardhi flet pėr periudhėn mė tė hershmė, pėr trungun gjenealogjik tė familjes kur ishte nė Has tė Kosovės, Gjon Muzaka pėrmend emrin e gjyshit tė Skėnderbeut-Pal Kastriotit, duke treguar dy fshatrat qė kishte si prona nė Dibėr, kurse M. Barleti dhe Dh. Frėngu flasin pėr pasardhėsin e Palit, Gjon Kastriotin dhe zotėrimet qė kishte ky.
I biri i Palit ( ose Gjergjit) Gjon Kastrioti, e trashėgoi sundimin nė fund tė shek. XIV, nė kohėn kur turqit u dyndėn nė tokat e Shqipėrisė. Duke pėrfituar nga dobėsimi i principatave shqiptare, Gjoni e zgjėroi sundimin e vet nė krahinėn e Dibrės qė shtrihej deri nė Pollog e mė vonė edhe nė Derven afėr Shkupit. Pastaj u zgjėrua nė atė tė Matit dhe nė dhjetėvjeēarin e parė tė shėk. XV doli nė viset bregdetare, duke pėrfshirė nėn ndikimin e vet edhe peshkopatėn e Arbėrisė. Ai ishte nė marrėdhėnie miqėsore edhe me Venedikun.
Por mė 1410, gjendja e tij u keqėsua. Kėtė vit, nėn kėrcėnimin e Musait, njė nga djemtė e sulltan Bajazitit, i cili kishte siguruar sundimin nė Maqedoni dhe pretendonte fronin turk Thuhet se Gjon Kastrioti qe detyruar qė t`i jepte peng pėr disa kohė, njė nga djemtė e tij qė tė mund tė siguronte vasalitetin e sulltanit. Emri i djalit nė dokumenta nuk pėrmendet dhe Noli thotė se nuk ka mundėsi tė ketė qenė Skėnderbeu, sepse nė vitin 1410 ai i ka pasur vetėm 5 ose 6 vjet.)4
Ka mundėsi qė si peng tė jetė dhėnė dikush nga vėllezėrit e Skėnderbeut, ndoshta Stanishi, qė ka qenė nė moshė mė tė madhe ose kėtė herė Gjoni nuk i ka dhėnė peng Musait kurgjė, sepse lufta qė qe detyruar tė bėnte Musai kundėr tė vėllait, Sulltan Mehmet I, i dha rast Gjon Kastriotit tė shkėputej pėrsėri nga vartėsia e turqėve. Mė 1411 ai u afrua me Republikėn e Venedikut dhe pak mė von me atė tė Raguzės, tė cilat i dhanė qytetarinė e nderit. Por mė 1415, kur ushtritė turke depėrtuan nė Shqipėri, Gjon Kastrioti, si duket, u nėnshtrua, pasi mė 1416 e gjejmė vasal tė Sulltan Mehmetit I, i cili jo vetėm qė i ruajti zotėrimet e veta, por i zgjėroi edhe mė tepėr.)5
Edhe kėtė herė nuk kemi tė dhėna se Gjergji shkoi peng nė moshėn nėntė, dhjetė apo 12 vjeēare. Me siguri, kanė shkuar vėllezėrit e tij, Konstatini e Stanishi, kurse Gjergji i vogėl ka mbetur afėr babait Gjon, qė tė rritej. Nuk ka mundėsi qė nė kėtė moshė Sulltanit t`i hynte nė punė Gjergji)6 Te Sulltani shkonin peng djem tė princėrve tė ndryshėm qė ishin vasalė tė Turqisė e qė atje edhe shkolloheshin nė shkollat turke. Pra kėta djem nuk ishin robėr lufte ose skllevėr, por ishin tė shkuar atje me dėshirėn e tyre dhe tė prindėrve tė tyre. Pra po tė kishte shkuar nė kėtė moshė Gjergji, nuk do tė ishte nė gjendje qė tė hynte nė shkollėn e “iēogllanėve”, sepse ajo ka qenė shkollė ushtarake dhe pėrveē aftėsive tjera djemtė ėshtė dashur tė ishin tė rritur dhe shumė tė fuqishėm. Sipas tė gjitha gjasave, teoria se Skėnderbeu shkoi peng te Sulltani nė moshėn 9-10-12 vjeēare bie poshtė dhe ai kur ka shkuar nė Stamboll me siguri do tė ketė qenė nė moshėn dikund 18-25 vjeēare.)6
Barleti nė faqe 57 thotė se: “Mendja e tij ishte e gatėshme pėr ēdo gjė. Brenda njė kohe tė shkurtėr mėsoi gjuhėn dhe letėrsinė turke, arabe, greke, italiane, sllave,...” )7
Barleti vazhdon: “...Djaloshi kishte vetėm njė dėshirė, tė mos i shpėtonte asgjė pa provuar, jepte prova tė pabesueshme, herė me shpatė e herė me hark e shigjetė, herė si kalorės e herė si kėmbėsor, tė bėnte gjithmonė me guxim diēka mė tė madhe se mosha e tij...” Dhe mė poshtė, Barleti duke harruar atė qė ka thėnė mė lartė se ai ishte 9 vjeē, vazhdon: “ Me njė moshė tė formuar, me krahėt e vet vigan, ai pėrballonte detyra edhe pėr njė burrė tė fuqishėm, duronte urinė, etjen, vapėn, pagjumsinė dhe me kėto gjėra, duke u stėrvitur pandėrprerė, u gatit shumė mirė, brenda njė kohe tė shkurtėr, pėr ēdo fushatė ushtarake...” Barleti thotė se i arriti pėr njė kohė tė shkurtėr. Dhe nėse ai ka qenė 9 vjeē ose edhe 10 apo 12 dhe si do tė mundej nė kėtė moshė kaq tė re t`i arrinte tė gjitha ato qė i pėrmend Barleti e qė thotė pėr njė kohė tė shkurtėr.)5 Noli thotė se mė 25 shkurt 1420, tė gjithė djemtė e Gjonit i hasim nė Shqipėri, sepse Gjon Kastrioti me tė katėr djemtė nėnshkruajnė njė traktat tregėtie me Raguzėn ku caktohen taksat e doganės.)8
Pra kemi arsye, thotė Noli, pėr tė besuar qė nuk ishte ēilimi prej 9 vjeē, po tė paktėn lartė nga 21 vjet, kur shkoi pranė Sulltanit. Kjo ndoshta ngjau mė 1428, vazhdon Noli, pas njė dokumenti tė Venedikut ose mė 1430, pas disfatės sė fundit tė Gjon Kastriotit tė pėrshkruar hollėsisht nė dokumentat e Raguzės. Nėse pranojmė vitin 1430, Skėnderbeu ishte nja 25 vjeē, kur hyri nė shėrbim tė ushtrisė turke. Kjo ka mė tepėr tė ngjarė dhe vėrtetohet prej historianit Pontano, i cili e njohu Skėnderbenė pėr sė afėrmi nė Itali mė 1461-62 dhe na siguron se kur ka shkuar nė Turqi ka qenė trim i rritur dhe jo ēilimi, sipas legjendės sė Barletit)9
Njė korigjim me vend qė Noli i ka bėrė historisė sė Barletit nė lidhje me atė se ēfarė moshe ishte Skėnderbeu kur shkoi nė oborrin e Sulltanit, ėshtė ajo ku ai thotė: ” kur u muar peng nga Sulltani, Skėnderbeu nuk ishte njė ēilimi, por njė djalė i rritur nė vatrėn atrore, i cili kishte kuptuar tragjedinė e atdheut...” Dhe kjo duhet tė jetė mė se e vėrtetė.
Nga njė marrėveshje tregtare- doganore qė Gjoni lidhi mė 1426 me republikėn e Raguzės, tė cilėn e ka nėnshkruar nė emrin e vet dhe tė djemve tė tij, kufijtė e kėtyre zotėrimeve pėrcaktoheshin prej Shufadaje nė jug tė Lezhės e prej Rodonit nė bregdet deri nė Prizren.)10
Nga ana tjetar nė zotėrimet e Gjonit bėnte pjesė edhe krahina e Rekės nė verilindje tė Dibrės sė sotme, krahina e Kėrēovės, Pollogu e dėri te Derveni i Epėrm, afėr Shkupit. Kėrēova ka qenė vendi mė strategjik dhe udhėkryqi kryesor qė e ka pėrdorur Skenderbeu e qė ka lidhur rrugėn drejt Gostivarit-Tetovės- Shkupit, pastaj rrugėn drejt Dibrės (Rahovnikut) e Krujės, rrugėn drejt Manastirit e Prilepit. Rrugėn qė mė sė shumti e ka pėrdorur Skėnderbeu gjatė luftimeve me osmanėt ka qenė Krujė- Dibėr – Jama - Izvor – Kėrēovė - Tuhin, prej ku ka dalė nė anėn e Poreēes, ku ka qenė kalaja e Modrishtės, nė rrjedhėn e mesme tė lumit Treska, 20 km. nė veri tė Brodit dhe aty e ka pritur ushtrinė osmane)11
Megjithėse vasal i Sulltanit, Gjon Kastrioti vazhdoi tė zhvillonte njė politikė mė vehte me fqinjtė e tij, serbėt dhe venedikasit. Mė 1422 ai i dėrgoi despotit tė Serbisė, Stefan Llazareviēit njė djalė tė tij si ndihmė nė luftėn kundėr republikės sė Venedikut, pėr t`i marrė kėsaj Shkodrėn, si trashigimtar i Ballshės III. Por nė vitin tjetėr, mė 1423, ai hyri ndėrmjetės pėr paqėn qė u lidh midis Venedikut dhe Serbisė.)12
1).Historia e popullit Shqiptar” I, Tiranė2002, faqe314 dhe385
2).Po aty..
3).Fan Noli vepėr e cituar, faqe 20, Biēoku faqe 314.
4).Po aty, faqe 21.
5).po aty
6) Po aty .
7)Noli, vepėr e cituar faqe 26.; I.Veliu, Skėnderbeu nė 600 vj.lindjes, Kėrcovė, 2005
Cool.Po aty faqe 27.
9).Barleti, vepėr e cituar faqe 57
10).Historia e popullit Shqiptar, I, Tiranė 2002, faqe,386
11). po aty.
12).Po aty
*Sipas Nolit dhe nė bazė tė analizave tė datave, veprimtarisė sė Gjon Kastriotit dhe figurimit tė emrave tė 4 djemėve tė Gjonit nė kontratat e ndryshme mund tė vihet nė pėrfunidm se Gjergji nuk ka shkuar nė Stamboll para moshės 18 vjeēare.
Gjergj Kastriotit nė oborrin e Sulltanit
Nė vitin 1423, kur Sulltan Murati II ndėrmori njė fushatė ushtarake pėr tė forcuar pushtetin turk nė Shqipėri, Gjon Kastrioti mundi pėrsėri t’i ruante zotėrimet e veta. Kėtė rradhė ai i dėrgoi, si duket, tė gjithė djemtė te Sulltani qė t`i shėrbenin atij. Dhė kjo ėshtė koha kur Skėnderbeu ka pasur 18 vjetė dhe do tė ishte shumė logjike se kjo ka qenė hera e parė pėr atė tė shkonte nė oborrin e Sulltanit pėr t`u shkolluar nė shkollėn speciale tė Oborrit, ku shkolloheshin djemtė e njerėzve tė privilegjuar)1,
Unė do tė kisha thėnė se Gjergj Kastrioti nuk ishte peng te Sulltani, sepse ai pasi e kreu shkollimin dhe mori gradat e oficerėve osmanė, merrte pjesė vazhdimisht nė betejat qė zhvillonte ushtria osmane, pastaj u dėrgua sė bashku me Jakup beun tė shėrbenin nė Shqipėri si zyrtarė tė Turqisė, madje ishte edhe subash i Krujės. Njė njeri i zėnė peng nuk do tė mund t`i kishte tė gjitha kėto privilegje dhe nė fund tė shkonte nė Shqipėri tė shėrbente nė kuadėr tė Perandorisė dhe pikėrisht afėr babait tė tij. Nė momentin kur Skėnderbeu shėrbente nė Shqipėri, cilin kishte peng Sulltani qė do t`i garantonte se Gjon Kastrioti nuk do tė ngritej nė kryengritje ose nuk do ta shkėpuste vasalitetin ndaj Sulltanit. Aq mė tepėr kur njėri vėlla i Skėnderbeut gjendej nė kishėn e Hilandarit e tjetri si duket nuk ishte mė gjallė.
Nė sh. XV u bėnė kthesa tė mėdha nė historinė e shoqėrisė njerėzore: u shkatėrrua Perandoria Bizantine (1453) dhe mbi themelet e saj u ngritė godina e Perandorisė Osmane. Kjo shėnoi fundin e Kohės sė Mesme dhe fillimin e Kohės sė Re, pėrkatėsisht fillimin e periudhės sė Humanizmit dhe Renesansės. Nė kėtė periudhė populli shqiptar filloi tė afirmohej si komb apo si bashkėsi e qėndrueshme njerėzish, e formuar historikisht nė bazė tė bashkėsisė sė gjuhės, tė territorit, tė veprimtarisė ekonomike, shoqėrore, politike dhe kulturore..
Gjykuar sipas burimeve angleze, kombi shqiptar, si komb i pavarur u formua, pėr mė tepėr, para pushtimeve osmane-para Betejės sė Parė tė Kosovės (!389). Prandaj si kategori e tillė, edhe kombi shqiptar dha kontributin e vet nė zhvillimin e Humanizmit dhe tė Renesansės nė Evropė.)2.
Nė tė mirė tė kėtij mendimi flasin edhe faktet qė pasojnė. Sipas defterit tė vitit 1429 dhe burimeve tė tjera historike, nėpunėsit dhe personeli qė shėrbente nė punėt mė me pėrgjegjėsi, ishin kryesisht me kombėsi shqiptare (Kavmi Arnavud, prej Arvanid) dhe boshnjakė (Iliro – Bogomil), siē na njohton Sami Frashėri. Organi qė i rregullonte tė gjitha punėt e brendshme nė Pallat quhej “Enderun” e qė ėshtė term persian. Nė kuadėr tė kėtij organi (Enderun) vepronte edhe Universiteti i Pallatit tė Sulltanit, ku pėrgatitej kuadri mė i lartė i tė gjitha profileve tė pushtetit.)3
Me fjalė tė tjera, djelmoshat mė tė zgjedhur (Mė tė pashmit, mė tė zgjuarit) tė aristokracisė sė vendit, me kėtė rast tė aristokracisė shqiptare, sipas sistemit tė ashtuquajtur “Devshirme”, mobilizoheshin dhe dėrgoheshin nė Pallatin (Sarajin) e sulltanit nė kryeqytet (Nė Edrene e pas vitit 1453 nė Stamboll), ku si “iē ogllanė” (djelmosha tė Oborrit tė sulltanit) inkuadroheshin nė “Enderun” (shkollėn dhe rregullin e brendshėm tė Pallatit). Aty ata i nėnshtroheshin edukimit dhe arsimimit nė frymėn e kulturės islame. Kėta djem nuk ishin peng e as robėr tė zėnė. Duhej tė ishin shumė tė zgjedhur, sepse Sulltani i konsideronte si djem tė vet dhe shumicėn prej tyre i bėnte edhe dhėndurė. Kėta djem, ku bėnte pjesė edhe Skėnderbeu, kryenin shkollėn e Sarajit ( Enderun Mektebi dhe zinin poste mė tė larta nė Perandorinė Osmane: Sadriazamė (Kryeministra),Vezirė (Ministra), Bejlerbejė, profesorė, shkrimtarė, historianė, filozofė etj.)4
Shumica e shqiptarėve qė kaluan nėpėr kėto shkolla, morėn shkollim dhe kulturė shumė tė lartė dhe zunė poste udhėheqėse e komanduese nė aparatin shtetėror osman dhe u bėnė komandantė kryesorė tė ushtrisė osmane. Mirėpo kur ishte fjala pėr interesat kombėtare shqiptare, ata ndryshe silleshin, sepse ndėrgjegjja kombėtare te ta ishte mbi tė gjitha. Djemtė shqiptarė mėsonin nė shkollėn e Sulltanit se “Yok vatan yok iman” -pa atdhe s’ka as fe dhe mund tė merret me mend se sa ishte ngritja patriotike dhe atė patriotizėm ata pastaj e pėrdornin nė dobi tė vatanit tė vet e jo Stambollit.
Ky ishte shkaku qė Skėnderbeu po edhe shumė tė tjerė ia kthyen shpinėn pozitave mė tė larta qė kishin nė pushtetin osman dhe drejtpėrdrejt ose tėrthorazi vepruan dhe luftuan pėr ēėshtjen shqiptare. Nė epokėn e Skėnderbeut, strategėt shqiptarė qė dolėn nga shkolla e Oborrit tė sulltanit, ata qė u bėnė strategė me famė, ata qė korrnin suksese tė mėdha nė pushtimin e perandorive nė Evropė dhe nė Azi, mė parė pranonin t’i humbin pozitat dhe tė burgoseshin e tė dėnoheshin, madje, edhe me vdekje, se sa tė luftonin kundėr vėllezėrve tė vet shqiptarė)5
Nga kjo mund tė konstatojmė se Sulltani kishte formuar bindje tė fortė tek Gjon Kastrioti, babai i Skėnderbeut, se ai do tė ishte vasal i bindur i tij dhe se nuk kishte nevojė pėr kurrfarė garancionesh ose qė dikush tė rrinte peng nė Stamboll.
Ashtu si Gjon Kastrioti, i ruajtėn nė kėto vite zotėrimet e veta edhe fqinjėt e tij- nė veri Nikollė Dukagjini dhe nė jug Gjergj Arianiti, tė cilėt ishin shpallė edhe ato vasalė tė Sulltanit. Por nga kėto zotėrime mė tė rėndėsishme ishin ato tė Kastriotėve, sepse shtriheshin nė pjesėn qendrore tė Shqipėrisė, nga ku kalonin rrugėt qė lidhnin krahinat veriore me ato jugore, dhe viset bregdetare me ato tė pjesės lindore tė Shqipėrisė, me Kosovėn dhe me Maqedoninė. Nė kufijtė e zotėrimeve tė Kastriotėve kishte njė varg kėshtjellash qė mbronin shtigjet, nga ku kalonin rrugėt mė tė rėndėsishme tė kohės, si kalaja e Petrelės- nė jug tė Tiranės, ajo e Gurit tė bardhė nė Mat, e Stelushit nė Murrė, e Sfetigradit afėr Demir Hisarit (Maqedoni) e qė deri tash ėshtė menduar se ėshtė Koxhaxhiku i Dibrės, e Sobrit afėr Sarajit tė Shkupit e qė njėkohėsisht ka qenė edhe porta kryesore pėr tė depėrtuar drejt Pollogut.
Nė shtetin e vet Gjon Kastrioti ishte pronari mė i madh pranė njė vargu zotėrinjsh feudalė mė tė vegjėl, vasalė tė tij. Ai kishte njė numėr pronash feudale, ku punonin fshatarė bujkrobėr. Nė njė marrėveshje, qė ai lidhi me Venedikun, republika mori pėrsipėr t’ia kthente Gjonit bujkrobėrit qė strehoheshin nė zotėrimet e saj. Nė njė akt tė vitit 1426, me tė cilin Gjon Kastrioti sė bashku me djemt e vet i dhuron manastirit tė Hilandarit, nė Malin e Shenjtė, dy fshatra tė Rekės sė Dibrės, Rostushėn dhe Trebishtėn, janė numėruar detyrimet qė Gjoni merrte nė natyrė, angari e nė tė holla nga fshatarėt si i zoti i tyre feudal.)6.
“Dhe kėshtu- thuhet nė aktin e dhurimit- duke i dhuruar nė dobi tė manastirit kėto dy fshatra, unė i liroj ata nga ēdo angari e madhe dhe e vogėl, me tė gjitha detyrimet pėr haraēin mbretėror dhe pėr taksat e shtetit dhe tė gjitha kėto ia jap manastirit tė shenjtė; tė mos ketė tė zot e tė mos japin tė dhjetė as pėr drithė, as pėr verė, as pėr mjaltė as para pėr kullota as tė dhjetė bagėtish, kėshtu qė kisha t`i marrė tė gjitha tė drejtat mbi kėto fshatra sipas ligjit”)7
Megjithatė, nė zotėrimet e Kastriotėve, sikurse edhe nė ato tė Dukagjinėve dhe tė Arianitėve, kishte ende njė masė fshatarėsh tė lirė, diku tė organizuar si dhe mė parė nė bashkėsi, diku tė ēliruar nga lidhjet e bashkėsisė. Si duket kjo masė familjesh patriarkale qė shtriheshin veēanėrisht nė krahinat e brendshme malore, pėrbėnte njė pjesė tė madhe tė popullsisė. Marrėdhėniet e tyre me feudalin kufizoheshin me pagesėn e njė tributi global tė caktuar.Duke paguar kėtė tribut, ata ruanin tė drejtėn tradicionale tė vetadministrimit sipas sė drejtės dokėsore, ose kanunit tė tyre dhe kundėrshtonin ēdo ndėrhyrje nė jetėn e tyre tė brendshme qė nuk pajtohej me normat e kanunit.)8.
__________________________
1).. Dr. Skender Rizaj, Shqiptarėt dhe serbėt nė Kosovė, Prishtinė 1991 faqe 57.)
2).Po aty
3).Po aty faqe 58
4). Po aty, faqe 59
5)Dr. Skender Rizaj, opcit, faqe 60.;I.Veliu,Skėnderbeu nė 600 vjet... Kėrcovė, 2005
6).Po aty.
7). Noli, vepėr e cituar faqe 18,
Cool. Noli, opcit,19::Gjergj K. Skėnderbeu, Instituti i Historisė, Tiranė 1967, faqe 24.
Ardhja e osmanėve nė tokat shqiptare i ndryshoi interesat e tė gjitha shtresave shoqėrore, duke pėrfshirė edhe elitėn drejtuese shqiptare. Njė pjesė e fisnikėve tė Shqipėrisė sė Poshtme, qė i humbėn plotėsisht pronat e tyre, emigruan nga Shqipėria. Tė tjerėt nė viset e Shqipėrisė Qendrore e tė Epėrme, si: Kastriotėt, Arianėt, Muzakajt, Dukagjinėt, Zahariajėt, Spanėt etj, qė u pėrpoqėn tė shmangnin rrėnimin e plotė tė tyre, duke u dhėnė garanci dhe tribute osmanėve, si dhe duke i forcuar lidhjet me Venedikun dhe vende tė tjera me prirje antiosmane vazhduan tė sundonin me principatat e tyre.)1.
Sulmet e ushtrive osmane mbi zotėrimet e fisnikėve shqiptarė nxiteshin edhe nga vjehrri i mėvonshėm dhe vasali besnik i sulltan Muratit II, qė ishte sundimtar i Despotatit tė Rashkės,Gjergj Brankoviēi, i cili ishte nė luftė me fisnikėt shqiptarė, jo vetėm nė rajone bregdetare tė Shqipėrisė sė Epėrme, por edhe nė teritore tjera, nėn trysninė edhe tė fisnikėve shqiptarė, u detyrua qė nė vitin 1428 tė zhvendoste kryeqytetin nė veri tė Despotanit tė tij, nė Smederevė, nė brigjet e lumit Danub. Kur presioni i pandėrprerė osman pėrshkallėzohej aq shumė mbi fisnikėt shqiptarė, sa qė rrezikonte tėrėsisht ekzistencėn e tyre, ata nuk ngurronin tė rrėmbenin armėt)2.
Pakėnaqėsia e shtresave tė gjėra shoqėrore ndaj pushtimit osman u kishte krijuar fisnikėve shqiptarė mundėsi tė tjera e tė panjohura mė parė pėr krijimin e ushtrive tė mėdha vullnetare, pa pagesė, tė karakterizuara nga njė shpirt i lartė vetėmohimi, qė nuk njihej nė kushtet e luftėrave tė zakonshme feudale dhe tek ushtritė mercenare.)3.
Kryengritja e parė nė shkallėn krahinore, qė njihej deri tani, i pėrket kohės sė Sulltan Mehmetit I dhe duhet tė jetė zhvilluar gjatė viteve 1419-1421. Burimet historike, qė e pėrmendin atė, nuk japin hollėsi pėr zhvillimin e saj, veē se trgojnė qė banorėt e krahinės sė Vagenetisė ( Chamerisė) u hudhėn nė kryengritje.)4.
Nė fund tė viteve 20 tė shek. XV, ngjarje tė rėndėsishme ndikuan nė jetėn politike tė fisnikėve shqiptarė. Ishte shumė me rėndėsi fuqizimi e drejtimi i pasha-sanxhakut tė Shkupit nga familja e Evrenozėve (veēanėrisht dy pėrfaqėsues tė saj, Isa Beu dhe pas vdekjes sė tij i biri Isa Beut, tė cilėt arritėn tė fuqizoheshin shumė ekonomikisht duke shfrytėzuar zgjėrimin e pushtetit osman nė Ballkan; dhe sidomos luftėrat e ushtrive osmane pėr zgjėrimin e shtetit osman nė drejtim tė Selanikut, i cili nė vitin 1423 kishte kaluar nė zotėrimin e Venedikut)5.
Konfliktin e armatosur ndėrmjet Sulltanit dhe Republikės sė Venedikut pėr qytetin e Selanikut, qė zgjati afėr tre vjet (1428 – 1430 ), disa prej fisnikėve shqiptarė e panė si njė mundėsi pėr shtrirjen e pushtetit tė tyre mbi viset qė ishin nėn zotėrimet veneciane dhe osmane, kurse pėr vendin dhe sidomos pėr pushtuesit osmanė lufta e mėsipėrme vinte nė provė fisnikėt shqiptarė, nėse do tė pėrmbushnin apo jo angazhimet ushtarake qė kishin ndaj osmanėve.)6
Qysh nė gusht tė vitit 1428, njoftohej se Gjon Kastrioti ishte nėn presionin e pandėrprerė tė Sulltanit qė tė sulmonte zotėrimet veneciane dhe se njė djalė i tij, qė ishte “bėrė turk e musliman“,i mbante trupat ushtarake pranė rajonit venecian tė Shkodrės. Ky ėshtė njėri nga djemt e tij, emrin e tė cilit dokumentat pėrsėri nuk e japin e qė ndodhej nė rradhėt e ushtrive turke, qė vepronin kundėr Venedikut. Ka mundėsi qė ky djalė tė ketė qenė Stanishi, sepse emri i tij nuk figuron krahas emrit tė vėllezėrve tė tjerė nė njė dokument afėrsisht tė kėsaj kohe)7.
Stefan Spani, Kojė Zaharia dhe Stefan Maramonti, sipas dokumenteve tė fillimit tė vitit 1430, kishin ndėrmarrė aksione tė pasuksesshme kundėr zotėrimeve tė venedikut nė rajonin e Shkodrės. Ndėrkohė Gojēin Gjurashi ( Cernojeviē) kishte ēliruar zotėrimet e tij nė Gentė, duke dėbuar prej tyre forcat e despotit serb tė Rashkės, Gjergj Brankoviēit..)8.
Edhe marrdhėniet e fisnikėve shqiptarė me osmanėt acarohen shumė dhe pozita e pushtetit osman nė tokat shqiptare qe dobėsuar, ndonėse mungojnė tė dhėnat burimore pėr aspektin antiosman tė shqiptarėve. Nėpėrmjet tyre tėrthorazi del se zgjatja e luftės kundėr Selanikut e bindi Gjon Kastriotin se kishte ardhur koha e volitshme pėr t`u shkėputur nga vasaliteti i Sulltanit)9.
Ai e filloi luftėn kundėr turqve si aleat i Venedikut dhe forcat shqiptare nė bashkėpunim me repartet venedikase patėn disa suksese. Por nė vitin 1430, fati i luftės ndryshoi. Selaniku ra mė nė fund nė duar tė turqve. Tash Sulltani i pati duart e lira pėr tė dėrguar ushtritė e veta pėr tė nėnshtruar Greqinė dhe Epirin, ku pushtuan edhe Janinėn, ku ushtri tė mėdha osmane nėn komandėn e Isak Bej Evrenozit iu drejtuan Shqipėrisė)10.
Ato e pėrshkuan tė gjithė vendin dhe e shtypėn mė nė fund kryengritjen shqiptare, duke kėrcėnuar edhe zotėrimet e Venedikut. Republika e Venedikut shpejtoi tė lidhte paqe me turqit dhe shpėtoi qytetet shqiptare qė i mbante nėn sundim. Shqiptarėt me Gjon Kastriotin tė mbetur vetėm, nuk qenė nė gjendje tė vazhdonin rezistencėn dhe u detyruan tė pranonin kushtet e diktuara prėj Isak Bej Evrenozit)11.
Nė njė letėr qė senati i Raguzės i shkruante tė dėrguarit tė saj nė Bosnjė, mė 18 maj 1430, e njoftonte ndėr tė tjera: ” Turku shtiu nė dorė Selanikun dhe pasi e shtiu nė dorė, dėrgoi njė pjesė tė njerėzve tė tij nė More (Peloponez) dhe pjesėn tjetėr kundėr zotėrimeve dhe vendit tė Gjon Kastriotit dhe kėta i morėn Gjonit nė fjalė katėr fortesa, domethėnė kėshtjella, tė cilat i’a rrafshuan pėr tokė dhe me sa thuhet, ky Gjoni kėrkonte tė vinte nė marrėveshje me ta.”)12
___________________________
1). Inst. i Hist.”Gjergj Kastrioti Skėnderbeu”, Tiranė 1967, faqe 22
2).Po aty.
3).Po aty.
4)..Historia e popullit Shqiptar” I, Tiranė2002, faqe314: Skėnderbeu, Instituti i H.Tiranė 1967, faqe 24.
5).Po aty
6).Po aty
7).Noli, vepėr e cituar, faqe 15
Cool, Po aty
9).“Historia e popullit Shqiptar” I, Tiranė2002, faqe386
10).Po aty
11). Po aty
12).Tajar Zavallani, vepėr e cituar, faqe 116 ; Ilmi Veliu, “Skėnderbeu”
nė 600 vjetorin e lindjes, Kėrcovė, 2005
Edhe babai i Skėnderbeut, Gjon Kastrioti
kishte pranuar islamin dhe kishte marrė emrin Hamza*

*(Bazuar nė Gj.K. Skėnderbeu Instituti i Historisė, Tiranė 1967 faqe 25,
botim me rastin e 500 vjetorit tė vdekjes sė S B)
Ushtria osmane e kishte sulmuar Gjon Kastriotin, pa pritur nėnshkrimin e traktatit tė paqes me Venedikun (4 shtator 1430 ), por sapo kishin pushtuar Selanikun (29 mars 1430 ) ushtritė osmane tė komanduara nga Isak Bej Evrenozi dhe me pjesėmarrjen e trupave serbe, tė komanduara nga djali i Gjergj Brankoviēit iu drejtuan shtetit tė Gjon Kastriotit, ku sulmi i tyre kishte qenė i papėrballueshėm.)1.
Gjatė muajve prill-maj 1430, ushtritė osmane pasi i shkatėrruan kėshtjellat e lartėpėrmendura tė Gjon Kastriotit, arritėn nė Prishtinė, prej kėtu morėn rrugėn nė drejtim tė Gentės dhe nė fund tė muajit qershor, pasi thyen qėndresėn e Gojēin Gjurashit, zbritėn deri nė rrethinat e Shkodrės.
Me gjithė disfatėn qė pėsoi, Gjon Kastrioti, me ndėrmjetėsimin e Skėnderbeut dhe Stanishit mundi tė merrej vesh edhe kėtė rradhė me turqit dhe tė shpėtonte njė pjesė tė zotėrimeve tė veta)2.
Kėshtjellat kryesore tė shtetit tė tij kaluan nė duartė e osmanėve, tė cilėt vendosėn kėtu garnizone ushtarake, kurse kėshtjellat e tjera, sikurse thonė burimet, u rrafshuan pėr tokė.
Krahina e Dibrės u shkėput nga zotėrimet e Kastriotėve dhe kaloi drejtpėrdrejtė nėn sundimin turk. Gjon Kastrioti u ngarkua me njė haraē tė rėndė, u detyrua, si dhe mė parė, ta ndihmonte ushtrinė turke sa herė ta thėrriste Sulltani dhe t`i linte tė shėrbenin nė ushtrinė turke djemt e vet)3
Kushtet qė i diktuan turqit qenė tė rėnda pėr Gjon Kastriotin. Zotėrimet e tij tani u zvogluan dhe u kufizuan vetėm nė krahinėn e Matit. Ai mbeti pa kėshtjella dhe me presionin e madh osman mbi kokė. Nga vendi i tij i varfėr ai duhej tė nxirrte haraēin e rėndė pėr Sulltanin)4.
Edhe vetė Gjoni u bė, sikurse djemtė e tij dhe mjaft feudalė tė tjerė, musliman me emrin Hamza.1 Ka mundėsi qė emri i nipit tė Skėnderbeut Hamza Kastrioti, i cili ishte djali i Stanishit, tė ketė qenė njė emėr i dytė i vėnė sipas emrit tė Gjon Kastriotit, Hamza5.
Nė lidhje me konvertimin e Gjon Kastriotit nė musliman, Fan Noli na jep kėto tė dhėna:
-Mė 1430, kur Venediku ishte nė luftė me Turqit, Gjon Kastrioti mori anėn e Venedikut, dhe u pėrpoq ta shkundė zgjedhėn turke....Pak kohė pasi ra Selaniku, i cili ishte nėn Venedikun, Gjon Kastrioti u dėrrmua nga Sulltan Murati II dhe u detyrua t`i nėnshtrohej atij pėrsėri. Konditat e paqės ishin tė rėnda. Ai u detyrua tė njihte Sulltanin si kryezot, duke u pajtuar qė tė paguante njė haraē tė pėrmotshėm dhe tė shėrbente nė ushtrinė turke sa herė qė ta thirrte Sulltani)6.
Pas kėsaj disfate, me pėrjashtimin e Reposhit qė ishte bėrė murg, qė tė tre tė bijtė e Gjonit do tė duhej tė shėrbenin nė ushtrinė feudale turke. Po duket qė merrnin pjesė vetėm ne ekspeditat afėr kufinjėve tė Shqipėrisė dhe qė ktheheshin nė shtėpi pasi mbaronte ekspedita ushtarake. Si tė gjithė feudalėt tjerė edhe Gjon Kastrioti me tė bijtė, pėr tė shpėtuar nga katastrofa e 1430 u konvertuan nė muslimanė.( Noli thotė Muhamedanė)7 Ai pėrmendė si dėshmi Papa Piun II dhe kronikanin raguzian Luciari qė kanė thėnė se Gjon Kastrioti pėr vehte ka marrė emrin mysliman, Hamza. Noli nė vazhdim thotė se ai ishte katolik mė 1407 si aleat i Venedikut, orthodoks mė 1419-1426 si aleat i Stefan Lazareviēit tė Serbisė dhe nė fund si mysliman mė 1430-1438 si aleat i Sulltan Muratit II)8
Megjithatė Gjoni nuk hoqi dorė nga pavarsia e principatės sė Kastriotėve. Edhe me ndėrhyrjen e Skėnderbeut dhe tė Stanishės pranė autoriteteve osmane, u rimėkėmb shpejt shteti i Kastriotėve. Qysh nė verėn e vitit 1434 Skėnderbeu ishte emėruar nė Postin e dizdarit tė Krujės e mė 1437 edhe subash i Krujės. Bile pas kėsaj kohe Skėnderbeu qė ishte i dėrguar nė Shqipėri si nėpunės i shtetit osman, e ndihmoi shumė Gjonin gjatė konsolidimit tė shtetit tė tij. Gjatė gjysmės sė parė tė viteve 30-tė, sėrish ai u bė kufitar me zotėrimet veneciane tė Lezhės e tė Shkodrės, siguronin dalje nė det dhe kishin nėn kontrollin e vet rrugėt tregėtare qė lidhnin bregdetin me Prishtinėn dhe Shkupin)9.
Gjon Kastrioti vdiq nė fillim tė muajit maj, tė vitit 1437. Emri i tij do tė pėrmendet edhe nė dy dokumente tė mė vonshme ( mars 1438 dhe korrik 1439 ) nė kuadrin e pėrpjekjeve tė Stanishit e tė Skėnderbeut, si drejtues tė rinjė tė shtetit tė Kastriotėve, pėr t’i vijaur me Venedikun dhe me Raguzėn po ato marrėdhėne qė kishte pasur i ati i tyre mė herėt.)10.
_____________________________________
2).Skėnderbeu, Instituti i Historisė Tirėnė 1967, faqe 25)
3).Ibid
4).Ibid
5). Historia e popullit Shqiptar” I, Tiranė2002, faqe, 387
6). Noli, vepėr e cituar, faqe 2o.
7). Historia e popullit Shqiptar” I, Tiranė2002, faqe, 388
Cool.Po aty
9). 2).
10). Noli, vepėr e cituar, faqe 23
1).Historia e popullit Shqiptar” I, Tiranė2002, faqe, 386
Edhe Noli thotė se qendra administrative e Gjonit ishte Prizreni dhe aty do tė duhet tė ishte lindur Skėnderbeu
Siē` pėrmendėm edhe mė lartė babai i Skėnderbeut- Gjon Kastrioti, nė kohėn kur u lind Gjergji, ishte sundimtar i njė principate tė rėndėsishme, qė shtrihej sė paku nga rrethinat e Prizrenit e tė Dervenit tė Shkupit nė lindje, deri nė detin Adriatik nė perėndim. Qendra administrative e tij ka qenė Prizreni dhe aty ndoshta ishte i lindur edhe Gjergj Kastrioti.
Nė lidhje me atė qė u tha mė lartė, Fan Noli nė faqe 16, na jep tė dhėna se: “emri i Kastriotėve del nė shesh pėr herėn e parė mė 1368, nė njė dokument, i cili pėrmban betimin e Aleksandėr Komnen Asenit, princit bullgar tė Vlorės, si qytetar nderi i Raguzės, me nėnshkrime tė disa dėshmorėve vėrtetonjės nga parėsia e vendit. Midis kėtyre ėshtė edhe nėnshkrimi i njė Kastrioti, kapedan i Kaninės)1.
Pėrpara Kastriotit ėshtė nėnshkruar edhe njė Branillo, tė cilin historiani gjerman Hopf e llogarit si emėr tė parė tė kėtij Kastrioti. Dhe sipas mendimit tė Hopfit, ky Branillo Kastrioti ka qenė stėrgjyshi i Skėnderbeut. Nga emėri Branillo dhe nga njė frazė e Spandugino Kantakuzenit, njė shkrimtar i shekullit 16, Hopf, Hahn dhe Makusheff, kanė ardhė nė pėrfundim (tė gabuar) qė “Kastriotėt ishin me origjinė sllave”)2.
Ky mendim quhet i lajthitur, thotė Noli, sepse nuk e pranojnė dietarė dhe historianė si Falmerayer, Pisani,, Suffy, Thaloczy dhe Jireēek. Branilloja dhe Kastrioti, nė dokumentin e Raguzės duken si dy persona tė ndryshėm dhe edhe nėse ėshtė njė person, emri Branillo nuk provon aspak qė ky Kastriot ishte i racės sllave, sepse ka shumė emra tė shqiptarėve qė janė tė huaj si emra sllave, greke, latine, arabe, thotė Noli)1. Dhe unė do tė kisha thėnė se Noli ka plotėsisht tė drejtė, sepse vetė emri i tij ėshtė sllav apo grek dhe emri im ėshtė arab apo turk)3.
Dokumentet tregojnė se nė vitin 1409, Gjon Kastrioti kishte bėrė njė marrėveshte me osmanėt, qė ai tė mbetej edhe mė tej princ i principatės sė Kastriotėve, me kusht qė t’i pagunte Sulltanit tatim vjetorė dhe t’i jepte djemtė e tij si garancion se nuk do tė ngritej nė kryengritje)4.
Ata, djemtė do tė shkolloheshin atje sė bashku me djemtė e mbretėrve dhe princėrve tė ndryshėm nga e gjithė Perandoria..
Si duket nė fillim ka qenė Stanishi ai qė ka shkuar nė Stamboll, dhe mė pas edhe djali mė i vogėl, Gjergji. Nuk kemi ndonjė dokument tė saktė se nė ēfarė moshe ishte Gjergji kur shkoi nė Turqi dhe kėtu qėndron shkaku qė janė plasuar disa mendime)5.
Dėrgimin e Gjergjit nė oborrin osman, rreth moshės nėntė vjeēare e pėrmendin, pavarėsisht nga njėri-tjetri, burimet historike bashkėkohore, ose pak mė tė vona, vendase e tė huaja. Kėtė e pohojnė autorėt e vjetėr shqiptarė, veprat e tė cilėve shėrbejnė si burime mė tė rėndėsishme pėr njohjen e historisė sė Shqipėrisė tė shek.XV, si Marin Beēikemi, Gjon Muzaka, Dhimitėr Frėngu etj)6.
Edhe nė jetėshkrimet e hershme pėr Gjergj Kastriotin, tė hartuar rreth viteve 1481-1482, prej Martin Segonit, tregohet se ai u dėrgua i vogėl nė Stamboll, u rrit dhe u edukua nė oborrin e Sulltanit. Tė njėjtėn gjė njoftojnė edhe kronistė e historianė tė huaj, bashkėkohės me Skėnderbeun, tė cilėt i pėrmendėm nė fillim dhe duket se tė gjithė kėto kanė qenė tė fascionuar nga tregimi i Barletit, tė cilin tregim Noli e quan legjendė.)7
Kundėr kėtyre tė dhėnave kemi tė drejtė tė mos pajtohemi dhe ka vend pėr polemikė. Pra Martin Segoni nė vitin 1481-82 thotė se Skėnderbeu u dėrgua i vogėl ne Oborrin e Sulltanit dhe nuk na jep tė dhėna pėr moshėn e tij. Tė gjitha shėnimet janė bėrė mė vonė dhe pėr atė kohė nuk ka qenė shumė me rėndėsi se ēfarė moshe ka qenė, kryesore ai ka qenė nė moshė tė re)8.
Ėshtė e pamundur qė ai tė ketė shkuar nė atė moshė aq tė re, ēilimi, thotė Noli, dhe ėshtė e pa mundur qė prindėrit e tij te jenė pajtuar qė Gjergji tė shkonte nė oborrin e Sulltanit nė moshėn 9 vjeēare.Ai nuk ka qenė rob lufte dhe si i tillė nuk i ėshtė dashur Sulltanit nė atė moshė, aqė mė pakė kur tek Sulltani ka qenė prezent vėllai mė i madh, Stanishi)9.
Gjergji, nė moshė tė re u dėrgua nė kryeqytetin, e asaj kohe, tė Perandorisė Osmane, Edrene e sipas llogarive del se ai duhet tė ketė qenė nė moshėn 17-18 ose siē thotė Noli f. 25, se mė 1426 Gjergji pėrmendet si i krishterė tok me vėllazėrit nė tė dy dokumentet e Hilandarit, dmth ka qenė nė moshėn 21 vjtēare. Ai u edukua kėtu gjatė njė periudhe dhjetėvjeēare nė shkollėn e iē-ogllanėve, ku shkolloheshin fėmijtė e princėrve tė dalluar dhe u dallua mbi tė gjithė tė tjerėt. Dhe ne tash mund tė bėjmė pytje se si u dallua nga tė tjerėt nė moshėn 9 vjeēare, nė asi shkolle ushtarake, ku ushtrimet kanė qenė aq tė rėnda dhe tė vėshtira dhe nė atė moshė Gjergji ka qenė nė gjendje vetėm tė hajė bukė dhe kurgjė tjetėr)10.
Nė kėtė shkollė futeshin zakonisht djemtė e zotėrive tė nėnshtruar pėr t’u pėrgatitur e edukuar nė frymėn osmane si komandantė tė zotė e feudalė tė bindur. Kėta zakonisht shėrbenin si spahinj nė vendet ku shteti ndeshte nė qėndresėn e popullsisė, si dhe nė vendet nga ata kishin ardhur.)11
Siē pėrmendėm edhe mė lartė, Gjergji kishte dhunti tė veēanta, shumė tė ēmuara. Kishte mendjemprehtėsi tė madhe dhe arriti tė zotėronte disa gjuhė tė huaja. U shqua gjatė viteve tė shkollės. Pas mabrimit tė shkollimit mori pjesė nė fushata tė ndryshme ushtarake, nė Ballkan dhe nė Azi tė Vogėl, gjatė tė cilave fitoi njė pėrvojė tė madhe ushtarake dhe hyri nė kuadrot ushtarake tė sistemit feudal osman dhe pėrparoi shpejt nė karrierėn shtetėrore, nga pozita e spahiut deri nė postin e lartė tė sanxhakbeut)12.
Nga viti 1434, pėr vite tė tėra, Skėnderbeu shėrbeu nė Shqipėri si kuadėr osman, duke u lidhur me mjedisin vendas dhe interesat e familjes sė tij. Nė kėtė kohė Skėnderbeu kishte mbaruar shkollėn e iē‘ogllanėve, kishte marrė pėrvojė ushtarake nė beteja tė shumėta nė kuadėr tė ushtrisė turke dhe ishte nė Shqipėri si spahi, mė pas u bė subash i Krujės dhe qėndroi nė kėtė post zyrtarisht deri nė fund tė vitit 1438, kur nė ziametin pėrkatės ėshtė shėnuar se i jepej Zaganos Beut. Qysh nė fillim, kur u hartua regjistri kadastral osman i vitit 835 h. (1431-1432), ziameti i subashit tė Krujės ėshtė regjistruar me emrin e Zaganos Beut, i cili ka qenė nė kėtė shėrbim para se tė vinte kėtu Skėnderbeu . Dhe pas riemėrtimit zyrtar tė Zaganos Beut nė fund tė vitit 1438, nė postin e subashit tė Krujės nė vend tė Skėnderbeut, Zaganoz Beu duhet tė jetė rikthyer me vonesė nė Krujė, sepse Skėnderbeu pėrmendet nė Shqipėri edhe mė 7 dhe 10 korrik tė vitit 1439, qė do tė thotė se ai nuk ėshtė larguar nga Shqipėria nė vitin 1438.)13
Nuk dihet se cilėt fshatra formonin timarin e tij nė Shqipėri , kur ai ishte nė postin e njė spahiu. Ndoshta kanė qenė disa fshatra tė vilajetit tė Dhimitėr Jonimės, diku midis Lezhės e Rubikut, ku nė mes tė viteve 30 Skėnderbeu pati nė zotėrim njė timar tė madh, me tė paktėn nėntė fshatra.)14
Gjergj Kastrioti llogaritej si bashkėsundimtar me tė drejta tė barabarta me tė gjithė anėtarėt e tjerė tė familjes nė veprimtarinė politike tė Kastriotėve. Prandaj emri i tij ėshtė shėnuar gjatė viteve 20 e 30 nė aktet zyrtare qė rregullonin marrėdhėniet e Kastriotėve me vendet e tjera, si p.sh. nė vitin 1426, nė njė aktblerje nga Kastriotėt tė njė pirgu pranė manastirit Hilandar nė malin Athos –Greqi dhe nė njė aktdhurim tė dy fshatrave tė Kastriotėve pėr manastirin e Hilandarit, si dhe nė mars tė vitit 1438, kur Stanishi dhe Gjergji kėrkuan qytetarinė e Venedikut e mė vonė (korrik 1439) edhe atė tė Raguzės. Qytetaria veneciane e raguziane kėrkohej qė, nė rast shkatėrrimi e dėbimi nga zotėrimet e veta prej osmanėve, familjarėt e Gjonit tė strehoheshin nė kėto vende.)15.
Skėnderbeu punoi aktivisht pėr mbrojtjen e interesave tė familjes sė tij, gjatė gjithė viteve tė qėndrimit nė Shqipėri si kuadėr osman. Kėshtu, sipas njė dokumenti osman pa datė, kur Gjon Kastrioti ra nė konflikt me osmanėt dhe humbi krahinėn e Ishmit (Mysjen), Skėnderbeu u kėrkoi autoriteteve osmane qė ta merrte si ziamet kėtė krahinė. Gjatė kėtyre viteve ai kishte njė timar tė madh nė trevėn Lezhė-Rubik, qė pėrshkohej nga udha e karvaneve qė lidhte bregdetin me Prizrenin. Kjo rrugė ishte shumė e rėndėsishme pėr veprimtarinė ekonomike e tregtare tė shtetit tė Kastriotėve. Mė 1437-1438 Skėnderbeu u bė qeveritar (subash) i vilajetit tė Krujės dhe siguroi pėr kėtė njė feud tė madh prej dhjetėra fshatrash. Ky gradim ndikonte shumė nė forcimin e pozitave ekonomike e politike tė zotėrimeve tė Kastriotėve, qė shtriheshin nė lindje e nė veri tė vilajetit tė Krujės016.
Nė vitin 1431 Reposhi dhe Konstantini kishin vdekur. Stanishi mbeti tė kujdesej pėr shtetin e Kastriotėve, tė cilit i ndihmonte edhe Skėnderbeu, qė shėrbente si kuadėr i Turqisė nė atė rrethinė, sepse ati i tyre, Gjon Kastrioti, ishte i sėmurė dhe vdiq nė maj tė vitit 1437. Tė dy vėllezėrit i kushtuan vėmendje ruajtjes e forcimit tė marrėdhėnieve me Venedikun e Raguzėn, prej tė cilėve arritėn mė 1438 e 1439 tė siguronin tė drejtat e privilegjet qė kishte patur ati i tyre me ato dy vende. Ata vepruan bashkėrisht deri kur vdiq Stanishi mė 1446.)7 Skėnderbeu nuk pėrmendet mė nė tokat shqiptare, pas vitit 1439. Nė kėtė kohė nė Ballkan po fillonin trazira tė reja, si rrjedhojė e aksioneve ushtarake antiosmane tė mbretit hungarez Janosh Huniadit. Prandaj Sulltan Murati II e largoi Skėnderbeun nga posti i subashit tė Krujės, duke e emėruar sanxhakbej, me sa duket larg tokave Shqiptare , ndoshta nė Nikopol tė Bullgarisė ose diku tjetėr017.
Gjatė viteve tė qėndrimit nė Shqipėri si funksionar osman, Gjergj Kastrioti vazhdimisht prezentohej me emrin musliman (Skėnder) qė nė pėrkthim ėshtė emri i Lekės sė Madh dhe ashtu nėnshkruhej nė dokumentet osmane me atė emėr, kurse nė ato perėndimore ka pėrdorur vetėm emrin Gjergj, gjė qė shpreh lidhje tė tij me principatėn e Kastriotėve dhe shpreh aftėsitė e tija diplomatike pėr tu lidhur me shtetet krishtere tė Evropės)18
Sigurimi i privilegjeve dhe i qytetarisė sė Venedikut e tė Raguzės nė fund tė viteve 30, nė njė kohė kur Skėnderbeu po pėrparonte nė karrierėn politike si kuadėr i Perandorisė Osmane, tregojnė se ai e shikonte tė ardhmen jo nė kuadrin e karrierės sė njė funksionari osman. Pėrkundrazi, praninė e tij nė radhėn e kuadrove osmane ai e gjykonte si diēka tė pėrkohshme.)19.
Nė kushtet kur sė bashku me tė vėllanė Stanishėn, kishin marrė drejtimin e zotėrimeve tė Kastriotėve, largimin e tij nga posti i subashit tė Krujės dhe emėrimin si sanxhakbej largė Shqipėrisė, Skėnderbeu nuk mund ta shikonte si njė “grabim”, por si shprehje tė mosbesimit tė sulltanit ndaj tij dhe pengimit tė veprimtarisė sė tij.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

EDHE NJEHERE PER SKENDERBEUN

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -