Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumiForumi  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  IdentifikohuIdentifikohu  
Share | 
 

 Ti njohim vendet tona me shum...

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2
AutoriMesazh
BashKom
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 767
Age: 44
Vendi: Prishtin
Registration date: 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Ti njohim vendet tona me shum...   Mon May 17, 2010 12:19 am

Hahaha doi marimė edhe 1500 sit na jep dikush ??????
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi


Female
Numri i postimeve: 4679
Age: 26
Vendi: Atje ku un dua ..............
Registration date: 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Ti njohim vendet tona me shum...   Mon May 17, 2010 12:23 am

isheeeeeeeeeeeeeeeeeeSe po ndegjojn t' jert
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ramizi
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve: 158
Age: 35
Vendi: Tirona
Registration date: 23/02/2009

MesazhTitulli: Re: Ti njohim vendet tona me shum...   Tue May 18, 2010 12:38 am

sa per qeveritaret tane qe kemi si ne shqiperi $ si ne Kosove
veshtir e kemi qe ti njohim dhe ti gezojme , por ne shyqyr qe ne identifikokon kjo shqipe e Lashte sa vete Bota dhe kjo na bashkon dhe na bene edhe ma" te fort se Guri jeme SHqipetar e nuk Vdesim kurrrrrrrrrrr


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
murturi
Ushtarak
Ushtarak


Male
Numri i postimeve: 517
Age: 38
Vendi: Bruksel
Registration date: 19/04/2008

MesazhTitulli: Re: Ti njohim vendet tona me shum...   Tue May 18, 2010 1:11 am






























Shpella e Gadimes
gjendet nė fshatin Gadime nė afėrsi tė Lipjanit, Kosovė ajo ėshtė e gjatė 1500 metra. Mirėpo pėr turistėt e shpellės ėshtė i mundshem shikimi i vetėm 800 metrave tė para tė shpellės, pasi qė pėr pjesėn tjetėr tė shpellės ende nuk janė tė mundshme kalimet. Gjatė verės temperatura nė brendi tė shpellės ėshtė 8-11 gradė celsius dhe gjatė dimrit 11-13 gradė.

Shėnimet e para tė shkruara pėr ekzistimin e shpellės duket se janė marruar nga njė fshatar i cili nė oborrin e shtėpisė sė vet gjatė punimit (thyerjes) sė gurėve kishte hasur nė njė gropė tė vogėl nga e cila vinin reflektime tė dritės. Pasi qė fshatari kishte shikuar me vėmendje ai ishte magjepsur nga bukuria dhe shkėlqimi i kristaleve stalagmite. Pėr datėn nė tė cilėn janė futur nė aktet zyrtare kėto shėnime nuk dihet. Por nė fshat flitet se fshatarit fatlumė pėr lajmėrimin qė kishte bėrė i janė dhuruar katėr shtėpi mesatare tė asaj kohe.
Personat e angazhuar pėr matjen e gjatėsisė sė shpellės kanė vėrtetuar pohimin e gojėdhėnės sė fshatarėve e cila thotė se: njė lepur dhe qenė (zagar) kanė hyrė nė gryken e shpellės nė Gadime dhe pas disa ditėsh kanė dalurė nė sipėrfaqe nė Janjevė. Dhe mė tė vėrtet largėsia ajrore nė mes tė kėtyre dy fshatrave ėshtė 12 km.
Personat tė interesuar pėr brendinė e shpellės dhe qė si duket kanė provuar tė hynė aty, kanė lajmėruar se edhe brendia e saj ėshtė po aq e bukur sikurse ajo qė shohin turistėt dhe ndoshta edhe mė e bukur. Nė shpellė si duket ka edhe disa dukuri tjera natyrore siē ėshtė liqeni madhėsia e tė cilit ende nuk ėshtė matur. Fshatarėt e kėtyre viseve tregojnė pėr disa gjėra pėr tė cilat ata thonė se i kanė mbajtur pasi qė janė frikėsuar qė ato do tė keqpėrdoreshin nga sistemet shtetėrore qė sundonin nė Kosovė. Se sa janė tė vėrteta kėto pohime i mbetet kohės dhe personave tė specializuar pėr vėrtetimin e gjėrave tė tilla.

Shpella e Mermert - Gadime e Ulet, Lipjan
Eshte zbuluar rastesisht nga Ahmet Asllani, duke punuar ne meremetimin e shtepise se tij, ne vitin 1969.
Pastaj eshte hulumtuar nga ekipet e ndryshme speleologjike nga ish-Jugosllavia, por me se shumti nga speleo-klubet vojvodinase, dhe ate nga Prof. Jovan Petrovic, gjate viteve te 70-ta.
Kjo eshte shpella e vetme turistike ne Kosove, dhe eshte hape per turizem ne vitin 1976, pas shume punimeve qe jane bere per heqjen e dheut dhe zhavorit, per t`i hapur kanalet apo korridoret e saja. Eshte hulumtu ne nje gjatesi prej 1260m, por pjesa me e madhe e saj eshte ende e pahulumtuar per shkak se eshte e bllokuar nga materialet e ndryshme qe i ka sjell lumi i aferte. Hulumtimet e metejme speleologjike te hapesirave te supozuara, jane te mundshme dhe ate ne katin perdhese dhe te siperm. Ka tri hyrje natyrale dhe ato gjinden ne nje lartesi mbidetare prej 576-584m, dhe 6-10m mbi nivelin e lumit. Temperatura brenda ne shpelle sillet prej 9.6-16 grade celzius, varesisht nga stina e vitit dhe galleria.
Pjesa turistike eshte e gjate diku reth 500m, dhe shiqimi i shpelles behet ne menyre te organizuar, dhe ate gjdo dy ore. Shpella gjindet afer fshatit Gadime e Ulet,ne kodren e Murturit,ne shtratin e lumit Klysyre, 20km nga kryeqyteti i Prishtines, ne afersi te magjistrales per Shkup.
Kjo shpelle eshte e zhvilluar ne nje thjerrez te gelqeroreve te mermerizuar me dimensione te vogla hapesinore e nderfutur ne rreshpet permotriasike.
Eshte formuar nga lumi nentokesore i cili kalonte neper kodren e Myrtyrit, para se ky lume te formonte shtratin e tij, ku mepastaj eshte mbushur me balte gjate kohes kurre tere fushen e Kosoves e mbulonte liqeni.
Karakteristike per kete shpelle jane formacionet e aragonitit, por edhe pembajtja e shkembinjeve te mermert prej nga e merr edhe emrin, dhe eshte mjafte e dekoruar me dekorime te mineraleve nga me te ndryshmet.
Location: Gadime
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.fbdk.eu
istogalia
Anėtar
Anėtar


Male
Numri i postimeve: 298
Age: 31
Vendi: Istog,Kosova
Profesioni/Hobi: futbollist
Registration date: 31/08/2008

MesazhTitulli: Re: Ti njohim vendet tona me shum...   Tue May 18, 2010 11:40 am








ta njohim komunen e Istogut(Burimi)


Artikulli
kryesor Historia e ISTOGUT

Kjo
hapsirė ku sotė gjendet Istogu sipas arkeologėve ka qenė e banuar

qė nga kohėrat e lashta. Kėshtu nė rrethinėn ėshtė gjetur njė varrėse
punuar
nga zejtarėt Dardanė, koha e punimit nuk dihet mirėpo dihet qė
vegėza
15 centimetra e gjatė, paraqet njė harkė (simbol i dhėmbit tė
syrit)
dhe feēkė tė derrit tė egėr.[1] Ky
punim ėshtė bėrė nga brnzi dhe
ėshtė i mshefur diku nga serbėt apo kisha
serbe.
Formimi i
rrethit tė Istogut

Rrethi i Burimit nė kuptimin e sotėm
administrativ ėshtė formuar mė 1913, pas
pushtimit tė Kosovės nga ana e ushtrive
serbo-malazeze. Po
atė vit pushteti i ri ka bėrė regjistrimin e
popullsisė sė kėtij
rrethi dhe ka caktuar kufijtė. Atėherė ky rreth
ėshtė organizuar nė
gjashtė komuna: Burim, Gjurakovc, Rakosh, Zllakuēan,
Vrellė dhe
Radavc (kėto dy tė fundit mė vonė janė bashkuar nė njė
komunė me
qendėr nė Vrellė). Kufijtė e komunės sė sotme tė Burimit
pėrafėrsisht
pėrputhen me ata tė ish-Rrethit tė Burimit me qendėr nė
Burim, pos
qė komuna e Zllakuēanit tash i takon komunės sė Klinės, Radavci - Pejės e Runiku - komunės sė Skėnderajt.
Gjatė kohės sė sundimit tė Turqisė, Rrethi i Burimit i ka takuar Sanxhakut

Pejės, pos kazasė sė Burimit, i kanė takuar edhe kazatė (komunat) e Gjakovės, Beranės
(Ivangradi) dhe Gucisė.
Deri sot nuk ekziston
ndonjė dokument i shkruar qė do tė bėnte fjalė
pėr kėtė vendbanim
para shekullit XIV. Por, dihet saktėsisht se ka qenė i
banuar qė nga
kohėt e parahistorisė e gjurmė tė civilizimit janė tė
dukshme dhe
janė gjetur se janė tė kohės sė dardanėve dhe tė romakėve.
Gjurmė tė
kėtij civilizimi janė gjetur buzė rrugės sė vjetėr qė nė
mesjetė
dhe mė herėt ka lidhur Bregdetin Adriatik nėpėr Plevle, nėpėr
Rozhajė-Kullė
e Burim e qė tutje ka kaluar nėpėr Mitrovicė pėr nė Nish. Gjurmė tė trasesė sė
kėsaj
rruge janė tė hetueshme edhe sot, sė bashku me gjurmė
vendbanimesh.
Po ashtu ėshtė e ditur se tė asaj kohe janė edhe shumė
vendbanime
tė kėsaj ane. Ndėr to mė tė njohurat kanė qenė Banja, ujin e
ngrohtė
tė cilės kanė ditur ta shfrytėzojnė pėr mjekim dhe freskim
ilirėt
dhe romakėt. Njė lum i vogėl qė buron andej nga Syrigana

(emėrtim ilir pėr Suhogėrllėn e sotme) me emėrtimin Kujafē,
gjuhėtarėt
kanė dėshmuar se ėshtė po ashtu fjalė me prejardhje
ilire. Ky lum kalon
nga ana e Kėrninės, Belicės dhe tutje te
Zabllaēi derdhet nė lumin e
Burimit. Me hulumtime tė tjera do tė
mund tė dėshmoheshin edhe shumė
toponime tė tjera qė i kanė shpėtuar
sllavizimit.
Tė kohės sė romakėve janė edhe disa dėshmi arkeologjike
qė kėndej
janė hasur dhe qė dėshmojnė se qysh atėherė ėshtė
shfrytėzuar mermeri i
njohur i Banjės, i
quajtur Oniks, me tė
cilin janė
ndėrtuar shtėpi tė bukura. Tė kohės bizantine janė edhe disa
kisha
nė fshatrat buzė bjeshkėve tė Burimit dhe kjo mė sė miri dėshmohet

me faktin se janė ndėrtuar sipas sistemit bizantin tė ndėrtimit tė
faltoreve
dhe sipas arkitekturės sė kohės e qė mė vonė janė pėrvetėsuar
nga
ortodoksizmi sllav.
Rrethi i Burimit si gjithmonė ka qenė kryesisht i
banuar me shumicė
tė popullsisė shqiptare. Kėtė e dėshmojnė edhe dy
regjistrimet e
popullisė qė i ka bėrė Mbretėria Serbe Kroate
Sllovene. Mė 1913 Rrethi i
Burimit ka pasur
mbi 180.000 banorė dhe mbi 90 pėr qind e tyre kanė qenė
shqiptarė.
Nė regjistrimin e popullsisė tė vitit 1921 Rrethi i
Burimit ka pasur vetėm 20.159
banorė. Prej tyre 14.501 janė deklaruar
shqiptarė dhe vetėm 5.658
serbė.
Ndryshimet mė tė mėdha demografike kanė ndodhur pas kėtij vit
dhe
gjithnjė ndėrmjet dy luftėrave tė fundit botėrore, kur
ish-Jugosllavia
mori masa dhe metoda tė kombinuara tė njė terrori tė
organizuar
shtetėror pėr ndryshimin e kėsaj strukture tė popullsisė
nė favortė
popullsisė serbe dhe malazeze. Gjatė asaj periudhe nė
favor deri nė 20
pėr qind ėshtė shtuar pjesėmarrja e popullsisė
sllave nė strukturėn e
pėrgjithshme tė popullsisė sė rrethit tė
IstogutGjeografia e ISTOGUT
iSTOGU
zė pozitėn mė veriore tė Rrafshit tė Dukagjinit. Merr frymė
ēlirshėm nga tė
gjitha anėt. Nga veriu e ndajnė kreshtat e maleve tė
larta tė Moknės,
maja mė e lartė e tė cilave, Maja e zezė,
shtrihet nė
lartėsi deri nė 2.155 metra. Pjesa fushore ėshtė tokė e
plleshme dhe
pėrshkohet nga tre lumenj relativisht tė mėdhenj pėr
kushtet e
Kosovės. Lumi mė i madh qė kalon nėpėr kėto anė ėshtė Drini i Bardhė. Burimi i kėtij lumi krasik ėshtė
ndėr
burimet mė tė mėdha nė Kosovė, nga i cili rrjedhin 30 m3
ujė
nė sekondė. Nga burimi i Lumit tė Burimit, qė ndodhet nė afėrsi

qytetit tė Burimit, rrjedhin 3 m3 nė sekondė, sa
gjyma e
kėtij uji buron edhe nga burimi i Lumit tė Vrellės. Pos
kėtyre lumenjve,
nė kohė tė shirave janė tė pasur me ujė edhe
lumenjtė mė tė vegjėl, si Bujena, Kujafēi,
Shushica,
Pėrroni
i Sudenicės e ndonjė
pėrrua tjetėr me burim krasik. Fusha e gjerė
qė shtrihet ndėrmjet
kėtyre lumejve ėshtė mjaft pjellore dhe me florė e
faunė tė
vrullshme dhe me klimė tė kėnaqshme, mezokontinentale qė ėshtė e

pėrshtatshme pėr kultivimin e drithrave, tė perimeve dhe tė pemėve.
Fusha
shtrihet nė kuotat mė tė ulta tė lartėsisė mbidetare nė Kosovė,
vetėm
afėr 350-400 metra. Pėrmes luginės sė Drinit tė Bardhė edhe kėndej

rrahin rrymat e ngrohta tė klimės
mesdhetare. Ndeshja e
kėtyre rrymave tė ajrit me kreshtat e maleve
tė larta tė Moknės
ndoshta ka kushtėzuar qė nė Burim tė fryejė era mė e
fortė e veriut
nė Ballkan. Kjo erė di tė fryejė ndonjėherė me rrėmbim
edhe deri nė
150 km nė orė, me ē'rast rrėzon edhe kulme shtėpish.
Karakteristikė
e kėsaj ere tė fortė ėshtė se frynė vetėm pėrgjatė rrėzes

bjeshkėve dhe nė thellėsi tė fushės nuk hyn mė shumė se dhjetė
kilometra.
Frynė pėrgjatė gjithė bjeshkėve, tė thuash prej Runikut e deri
nė Radavc, e mė e
fuqishmja ėshtė
nė Burim dhe nė fshatrat e tija mė tė afėrta. Ka pasur
raste qė ka
rrėzuar edhe shtėpi tė ndėrtuara nga materiali i fortė prej
guri dhe
tullash. Ky ėshtė njė fenomen i rrallė natyror qė nuk ėshtė
studjuar
deri sot.
Me matjet e temperaturave prej vitit 1925 deri mė 1940 ėshtė
dėshmuar se nė iSTOG muaji mė i
ftohtė, me temperaturė mesatare 0,1 ŗC,
ka qenė janari, ndėrkaq
muaji mė i ngrohtė – qershori, me temperaturė
mesatare 22,2 ŗC.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
BashKom
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve: 767
Age: 44
Vendi: Prishtin
Registration date: 27/08/2009

MesazhTitulli: Re: Ti njohim vendet tona me shum...   Tue May 18, 2010 12:11 pm

Falem shum pėr kto qė po sjellni se po na ndihmojn shumė qė ti njofim vendet mė mirė .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi


Female
Numri i postimeve: 4679
Age: 26
Vendi: Atje ku un dua ..............
Registration date: 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Ti njohim vendet tona me shum...   Tue May 25, 2010 1:06 am











]Komuna
e
Podujevės shtrihet nė pjesėn veri-lindore tė

Kosovės dhe pėrbehet nga fushgropa e Llapit,
pjesėt
kodrinoro-malore tė malit tė Albanikut nė
perendim dhe
maleve lindore Kosovare nė lindje.
Ne aspektin e
komunikacionit dhe transportit
paraqet njė transversale tė
rėndėsishme pėrmes
sė cilės kalon magjistralja qė lidhė
Kosovėn me
pjesėt tjera te Gadishullit Ballkanik. Komuna e
Podujevės ka njė sipėrfaqe prej 633 km katror me

pėrafersishte 150.000 mijė banore. Komuna e
Podujevės pėn
nga territori qe ka nė administrim
ėshtė komuna e tretė nė
Kosovė, ndėrsa pėr nga
numri i Banorėve nė vendin e pest.
Shumica e
banorėve i takojnė moshės se re nėn 25 vjeqare[/size ]





Ne komunėn e Podujevės zhvillojne veprimtari mbi
2000 biznese private dhe shoqėrore. Komuna ka
qendren komunale dhe 78 fshatra. Qyteti i
Podujevės ka afėr 50 mijė banore. Qyteti i
Podujevės posedon dy radio, njė gazete dhe njė
reviste mujore. Ne qytetin e Podujevės janė
gjithesej 6 shkolla fillore dhe 5 shkolla tė
mesme. Njė spital me tė gjitha deget mjeksore.
Qyteti i Podujevės ka dy klube futbolli. Nė
superligėn e Kosovės nė futboll ėshtė skuadra e
"Llapit" ndersa ne ligėn e parė skuadra e "Besjanės
". Gjithashtu ka skuadrat e hendbollit tė
meshkujve dhe tė femrave, pastaj skuadrėn e
karates, qė kanė fituar shume ēmime
ndėrkombetare, skuadra e pingpongut, pastaj Not,
Volejboll etj. Ne komunėn e Podujevės ėshtė edhe
liqeni i Batllaves qė e furnizon me uje tė
pijshem Podujevėn dhe Prishtinėn, ku gjatė verės
tė dy qytetet e kane si vend per
pushime.Gjithashtu edhe nė qytet ka mjafte
pishina pėr stinėn e verės. [/size][/size]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 

Ti njohim vendet tona me shum...

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 2Shko tek faqja : Previous  1, 2

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar ::  :: -