Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 ''Teoria e evolucionit''

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AutoriMesazh
Luki
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 664
Age : 39
Vendi : Prishtinė
Registration date : 03/10/2008

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Wed Oct 08, 2008 10:22 am

Pse teoria e evolucionit nuk vlen?

>>> ēKA SUPOZON TEORIA E EVOLUCIONIT?

Teoria e evolucionit pretendon se jeta nė planetin tonė ėshtė formuar si rezultat i disa rastėsive dhe se seleksionimi natyror ka bėrė qė qeniet e gjalla tė vijnė nė gjendjen e sotme pas njė procesi tė gjatė tė ndryshimeve (evoluimeve tė tyre). Kjo teori u dha nė shekullin e 19-tė nga materialisti anglez, Charles Darwin, nė librin e tij "Origjina e llojeve". Sipas tij, njeriu dhe majmuni e kanė prejardhjen nga njė stėrgjysh i pėrbashkėt.

>>> A ĖSHTĖ TEORIA E EVOLUCIONIT SHKENCĖRISHT E VLEFSHME?

Teoria e evolucionit u dha si njė hipotezė imagjinare, nė kohėn kur mbretėronte njė kuptim primitiv i shkencės dhe asnjė fakt shkencor apo eksperiment nė ditėt e sotme nuk e mbėshtet kėtė teori.

Paleontologjia, gjenetika, biokimia dhe biologjia molekulare demonstrojnė se ėshtė e pamundshme qė jeta nė tokė tė ketė prejardhjen nga njė sėrė rastėsish. Shkenca moderne ka konstatuar se njė qelizė e gjallė ėshtė mė komplekse se njė qytet i tėrė. Nėse nuk mund ta konsiderojmė njė qytet rezultat tė rastėsisė, atėherė kėtė nuk mund ta bėjmė as me qelizėn dhe qeniet e gjalla. Pėrkundrazi, nė tė gjitha format e jetės, paraqitet qėllimi, dizajni, ekuilibri i lartė, qė mund tė jenė vepra vetėm tw njė Krijuesi tė Gjithėdijshėm, pra, tė All-llahut. Atomet, qelizat, natyra... nuk mund tė "seleksionojnė", tė "krijojnė", ato nuk kanė inteligjencė, ato vetė janė tė krijuara.

Megjithatė, ata qė ende e mohojnė faktin e krijimit e mohojnė kėrė pėr shkaqe ideologjike. Prania e njerėzve qė e kuptojnė ekzistencėn e All-llahut dhe mundohen t'i pėrhapin parimet morale tė fesė sė Tij nuk ėshtė nė interes tė kėtyre materialistėve. Pra, ata mundohen qė t'i largojnė njerėzit nga feja e drejtė duke e konsideruar teorinė e evolucionit si diēka tė saktė dhe tė vėrtetuar. Ja njė mendim i njė evolucionisti:

Probabiliteti i formimit tė njė sekuence tė Citokromit-C ėshtė "zero", por meqenėse jeta kėrkon njė sekuencė tė caktuar, atėherė mund tė thuhet se kjo sekuencė ka njė probabilitet pėr t'u krijuar njė herė nė univers. Nė tė kundėrt forca metafizike, pėrtej perceptimit tonė, duhet tė kenė vepruar nė formimin e saj. Tė pranosh kėtė tė fundit ėshtė e papėrshtatshme pėr qėllimet e shkencės. Prandaj ne duhet tė vėshtrojmė nė hipotezėn e parė.

Ky shkencėtar konsideron "mė shkencore" tė pranojė probabilitetin "zero" sesa krijimin. Pra, dogma materialiste e mohon ekzistencėn e Krijuesit.

>>> PROTEINAT

Citokromi C ėshtė njė nga proteinat mė tė rėndėsishme qė e mundėsojnė respiracionin e oksigjenit. Ėshtė e pamundshme qė kjo proteinė qė ka njė dizajn mjaft kompleks, tė formohet rastėsisht. Probabiliteti i formimit tė Citokromit C ėshtė i barabartė me probabilitetin e njė majmuni qė ta shkruajė historinė e njerėzimit nė njė makinė shkrimi pa e bėrė asnjė gabim, sipas deklarimit tė njė evolucionisti.

>>> INFORMACIONI GJENETIK

ADN-ja (Acidi Dezoksiribonukleik) ėshtė njė molekulė e madhe, e cila gjendet nė bėrthamat e tė gjitha qelizave tė gjalla dhe pėrmban informacionin mbi tė gjitha karakteristikat fizike tė organizmit tė caktuar. Hulumtimet shkencore vėrtetojnė se nė gjenet e njeriut ekzistojnė informacione qė po tė hidheshin nė letėr do tė formonin njė bibliotekė me 900 vėllime enciklopedish. Njė informacion i tillė i sistemuar nė mėnyrė tė mrekullueshme nuk mund tė formohet rastėsisht. Ky ėshtė edhe njė fakt mbi krijimin e epėrm tė All-llahut.

>>> PERIUDHA KAMBRIANE

Kur bėjmė ekzaminimin e shtresės tokėsore, vėrejmė se jeta nė Tokė u shfaq vrullshėm. Qenie tė lloj-llojshme tė gjalla u shfaqėn papritur dhe tė plota nė Periudhėn Kambriane. Ky zbulim ėshtė dėshmi e mjaftueshme pėr krijimin e tyre.

Fosilet e gjallesave qė jetonin nė atė kohė janė prej 520 deri nė 530 milionė vite tė vjetra.

>>> KEQKUPTIMI I ARCHAEOPTERYX-IT

Evolucionistėt e konsiderojnė fosilin e Archaeropteryx si dėshminė e vetme tė tyre, pėr tė mbėshtetur mendimin e tyre se "zogjėt evoluan nga dinosaurusėt". Zbulimet mė tė reja, dėshmojnė se kjo qenie ėshtė thjesht njė lloj zogu tashmė i zhdukur.

Puplat e Archaeopteryx tregojnė se ėshtė me gjak tė nxehtė dhe ka aftėsi tė fluturojė. Njė gjedhe e re e zbuluar tregon se ky zog kishte muskuj tė fortė tė fluturimit, si tė zogjvė fluturuesė qė jetojnė tash. Disa zogjė sot poashtu kanė "kthetra" si tė tij nė krahėt e tyre. Dhėmbėt nė nofullėn e tij nuk janė dėshmi e afėrsisė sė tij me zvarranikėt. Analizat tregojnė se struktura e dhėmbėve tė tij ėshtė shumė e ndryshme nga ajo e zvarranikėve.

>>> FOSILET E GJALLA

Nuk ka dallime midis fosileve tė qenieve tė gjalla qė kanė jetuar para miliona vitesh dhe homologėve tė tyre qė jetojnė sot. Ky fakt krejtėsisht i zhvleftėson pretendimet evolucioniste.

Teoria e evolucionit thotė se qeniet e gjalla janė nė ndryshim tė vazhdueshėm. Mirėpo, zbulimet e fosileve thonė krejtėsisht tė kundėrtėn. Janė zbuluar fosile tė qenieve tė gjalla tė vjetra mbi 400 milionė vjetė tė ngjashme me qeniet e gjalla tė sotme: bleta, pilivesa, Nautilus, insekte tė ndryshme, peshq, yje tė detit, etj. etj.

>>> PĖRRALLA E EVOLUCIONIT NJERĖZOR

Si nė tė gjitha sferat tjera, edhe skemat evolucioniste mbi njeriun nuk janė tė sakta shkencėrisht. Zbulimet tregojnė se "evolucioni i njeriut" ėshtė thjesht njė pėrrallė.

Gjatė gjithė historisė, mbi 6000 lloje tė majmunėve kanė jetuar dhe shumica prej tyre janė zhdukur. Evolucionistėt e shfrytėzojnė kėtė lloj-llojshmėri tė majmunėve pėr ta mbėshtetur teorinė e tyre.

Mirėpo, zbulimet e fosileve e shkatėrrojnė "pemėn e evoluimit tė njeriut". Studimet e bėra rreth Australopitechus-it tregojnė se ėshtė njė lloj i zhdukur i majmunit qė nuk ka tė bėjė asgjė me njerėzit. Kafka e tij ėshtė shumė e ngjashme me shimpanzat e sotme.

I prezentuar si "njeriu primitiv" nga evolucionistėt, Homo Erectus-i ėshtė nė tė vėrtetė njė racė njerėzore qė nuk ekziston mė. Dallimet midis nesh dhe Homo Erectus-it janė thjeshtė dallime racore. "I gjatė dhe bashkėkohor". Kėto ishin komentet qė i bėri Richard Leakey rreth fosilit tė gjetur, qė datonte 2.2 milionė vjetė mė parė. Pothuaj nuk ka ndonjė dallim ndėrmjet fosilit tė quajtur Homo erectus dhe skeletit modern njerėzor. Para 700.000 vjetėsh kėta kishin mundėsi qė tė ndėrtonin anije, sipas artikullit tė publikuar nė revistėn New Scientist. Kėta njerėz, qė kishin dituri dhe teknologji tė mjaftueshme pėr tė ndėrtuar njė lundėr dhe qė kishin njė kulturė qė pėrdorte transportin detar, vėshtirė se mund tė quhen primitivė. Nė ishullin Java u gjet skeleti i njė Homo-erectus-i tė vjetėr 27,000 vite. Fakti se Homo erectus-i ekzistonte deri nė kohėrat e vona ėshtė dėshmi se nuk ėshtė njė qenie e ndryshme, por njė racė njerėzore.

Sot, ėshtė vėrtetuar pėrfundimisht se njeriu i Neandertalit, qė prezentohet si "paraardhėsi primitiv i njeriut" nga evolucionistėt, ėshtė thjeshtė njė racė njerėzore e zhdukur. Neandertalėt janė qenie njerėzore qė u paraqitėn 100,000 vite mė parė dhe u zhdukėn 35,000 vite mė parė. Dallimi i vetėm i tyre nga njerėzit e sotėm ėshtė skeleti i tyre mė i fortė dhe kapaciteti i kafkės pak mė i madh. Neandertalėt kishin vetulla tė trasha si tė banorėve tė sotėm autoktonė tė Australisė . Poashtu, pasi e kanė kafkėn mė tė madhe se tė njerėzve qė jetojnė sot, kjo automatikisht e mohon pretendimin e evolucionistėve se "truri bėhet mė i madh me kalimin e kohės". Neandertalėt varrosnin tė vdekurit e tyre, kishin instrumente muzikore dhe kishin ngjashmėri kulturore me njerėzit e sotėm. Njė tjetėr dėshmi nė fosile qė na jep idenė pėr shkallėn e civilizimit tė Neandertalėve ėshtė gjilpėra e qepjes e zbuluar, e cila ėshtė 26,000 vite e vjetėr. Kjo na tregon se Neandertalėt kishin mundėsi edhe tė prodhonin rroba.

>>> SHKATĖRRIMI I TRUNGUT TĖ FAMILJES

Skenari i "trungut tė familjes sė njeriut" hidhet poshtėė nga dėshmitė nė fosile. Ėshtė e qartė se qeniet qė prezentohen si paraardhėse tė njėra-tjetrės janė nė tė vėrtetė raca tė ndryshme qė jetuan nė periudha tė njėjta. Australopitechus-i, Homo habilis dhe Homo erectus jetonin nė tė njėjtėn kohė.

>>> QORRSOKAKU I BIPEDALIZMIT

Qeniet njerėzore lėvizin nė njė mėnyrė krejtėsisht tė ndryshme nga qeniet e tjera. Asnjė kafshė nuk mund tė ec vertikalisht si njerėzit. Mirėpo, evolucionistėt pretendojnė se ecja nė dy kėmbė e njerėzve evoluoi nga ecja nė katėr kėmbė e majmunėve.

Evolucionistėt thonė se tė ashtuquajturit paraardhėsit e njeriut kishin njė ecje gjysmė tė kėrrusur, gjysmė tė drejtė. Studimet e bėra me simulime kompjuterike nga Robin Crompton demonstruan se njė mėnyrė e tillė e lėvizjes ėshtė e pamundshme. Njė qenie e gjallė mund tė ecė ose plotėsisht drejtė ose plotėsisht e kėrrusur pėr tė pėrdorur maksimalisht energjinė e saj.

>>> PSE MBROHET EVOLUCIONI EDHE MĖ TUTJE?

Qėllimi i vetėm i mbrojtjes me ngulm tė evolucionit, edhe pse ajo nuk ka asnjė bazė shkencore, ėshtė mbajtja nė kėmbė e filozofisė materialiste, e cila e mohon ekzistencėn e Zotit. Pra, duke e konsideruar kėtė teori si diēka shkencore, ata mundohen t'ia pėrshtasin atė interesave tė tyre.

Shembull i kėsaj ėshtė racizmi. Darwin-i nė librin e tij Origjina e llojeve shkruan se racat e bardha Europiane kanė pėrparuar sa i pėrket evolucionit, kurse racat tjera kanė mbetur nė tė njėjtin nivel me majmunėt. Teoria e tij do tė ishte mbėshtetėse "shkencore" e ideologjive shkatėrrimtare tė shekullit tė 20-tė, ndėr tė cilat mė tė dėmshmet ishin komunizmi dhe racizmi. Pra, pėr tė gjitha veprimet barbare qė ithtarėt e kėtyre dy ideologjive i bėnin, mbėshteteshin nė tė ashtuquajturėn "luftėn pėr ekzistencė" dhe nė teorinė e evolucionit.

>>> E VĖRTETA E QARTĖ: KRIJIMI

Me rrėzimin shkencor tė teorisė sė evolucionit, qė pėrpiqet t'i shpjegojė format e jetės si zhvillime tė rastėsishme, kuptojmė se ekziston njė krijim i mrekullueshėm nė natyrė. Tė gjitha qeniet e gjalla u krijuan nga Zoti.

Krijimi i njeriut nė mitrėn e nėnės sė tij ėshtė njė mrekulli nė vete. Bashkimi i spermės me qelizėn vezė formon njė qenie tė gjallė. Pastaj qeliza shumėzohet. Qelizat e shumėzuara fillojnė tė diferencohen nga njė urdhėr sekret. Ato caktohen dhe urdhėrohen pėr t'i formuar eshtrat, sytė, zemrėn apo lėkurėn. Nė fund tė kėtij procesi, njė qelizė e vetme shndėrrohet nė njė qenie tė mrekullueshme njerėzore.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
MUHAMETII
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1106
Registration date : 07/05/2008

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Thu Oct 09, 2008 12:13 am

Lexojeni te verteten e darvinizmit.

Harun Yahya nė Spiegel Online
Ekzistojnė 100 milionė fosile tė cilat e vėrtetojnė krijimin dhe kėto kurrė nuk kanė ndryshuar nė asnjė aspekt.

E mėrkurė, 08 Tetor 2008 09:22

Adnan Oktar mban njė kostum nga mėndafshi i bardhė, butona tė arta mansheti dhe ka njė mjekėr tė rregulluar me shumė kujdes. "Pėr 20 vjet", ai thotė me njė zė serioz, "njerėzimi do tė hyjė nė njė epokė tė artė".

Adnan Oktar (i njohur si Harun Yahya) ėshtė njėri nga ithtarėt kryesorė tė kreacionizmit nė Turqi dhe beson se teoria e evolucionit e Darvinit ėshtė punė dreqi. Nė njė intervistė pėr Spiegel, ai shpjegon se si planifikon tė mposhtė darvinizmin.

Sipegel: Pothuajse secili biolog i respektuar nė botė e konsideron teorinė e evolucionit si ndoshta teorinė shkencore mė tė vėrtetuar ndonjėherė, sė bashku me njohurinė se bota ėshtė e rrumbullakėt.Si do tė vėrtetoni se kėta e kanė gabim?
Adnan Oktar: Sė pari, ka 100 milionė fosile, tė cilat e vėrtetojnė krijimin. Dhe, kėto kurrė nuk kanė ndryshuar nė asnjė aspekt. Pėr shembull, peshqit gjithmonė kanė qenė peshq, karkalecat gjithmonė kanė qenė karkaleca dhe gaforret kanė qenė gaforre. Dhe, fosilet e tyre mund tė shihen nė secilin kėnd tė botės. Ne i kemi shfaqur ato edhe nė Turqi dhe njerėzit i kanė parė me sytė e tyre. E para dhe mė kryesorja, kjo ėshtė njė dėshmi e qartė. E dyta, nė kontrast me krijimin, darvinizmi nuk ka asnjė dėshmi tė vetme, e cila demonstron teorinė e evolucionit. Ithtarėt e saj nuk kanė kurrfarė dėshmie nga fosilet, tė cilėn do tė ishin nė gjendje ta tregojnė.

Spiegel: Vitin e kaluar,Kėshilli i Evropės madje kėrkoi nga shtetet anėtare tė saj tė mos lejojnė mėsimin e kreacionizmit sė bashku me teorinė e evolucionit nė shkolla. A e konsideroni kėtė gjė si disfatė?
Oktar: Darvinizmi ėshtė nėn mbrojtje zyrtare nėpėr tėrė botėn. Asnjė ideologji nė histori, asnjė ide tjetėr, kurrė nuk ėshtė mbajtur nėn mbrojtje kaq tė rreptė zyrtare. Tė bėsh ēfarėdo deklarate qė kritikon darvinizmin shkakton njė reagim zyrtar. Sidoqoftė, pavlefshmėria e darvinizmit dhe aktualiteti i kreacionizmit janė fakte shkencore. Kushdo qė shikon ose shfleton "Atlasin e krijimit" tim do tė arrijė te ky mendim. Darvinizmi gėnjen pėr shumė gjėra dhe mashtron njerėzimin. Ata kanė mashtruar tėrė njerėzimin pėr 150 vjet.

Spiegel: Sa keni qenė tė ndikuar nga lėvizjet e krishtera,tė ashtuquajturat lėvizje tė disenjit inteligjent nė Evropė dhe SHBA?
Oktar: Mua, tė them tė drejtėn, mė duket i pandershėm koncepti i disenjit inteligjent. Ne duhet haptazi tė pėrkrahim ekzistencėn e Allahut, sinqerisht tė pėrkrahim religjionin, islamin. Apo, nėse jeni tė krishterė, duheni sinqerisht tė pėrkrahni krishterimin. Kjo ėshtė njė teori, e cila thotė se gjėrat disi janė krijuar, por nuk dihet se kush i ka krijuar. Nė fakt kjo mė duket e pandershme, tė them tė drejtėn. Pasuesit e disenjit inteligjent duhen tė deklarojnė haptazi dhe qartazi ekzistencėn e Allahut si krijues.

Spiegel: Richard Dawkins,njėri nga figurat mė tė spikatura tė ateizmit tė ri, tash vonė librin e tij, "Gėnjeshtra e Zotit" e ka tė pėrkthyer nė gjuhėn turke.Thuhet se nė Turqi janė shitur 15,000 kopje.Nė kėtė libėr ai shkruan se religjioni ėshtė njėri nga shkaqet e terrorizmit.
Oktar: Darvinizmi ka shtruar rrugėn pėr fashizmin e Hitlerit dhe Mussolinit dhe pėr komunizmin e Stalinit. Dhe, kur shikojmė nė ditėt e sotme, ne shohim qė tė gjithė anėtarėt e organizatave terroriste, edhe atyre qė e portretizojnė veten si organizata myslimane, janė darvinistė, ateistė. Le tė themi qė njė person besimtar, i cili lutet rregullisht, nuk shkon e vendosė bomba andej kėndej. Thjesht ata janė njerėz tė cilėt shtiren si myslimanė, ata tė cilėt e pėrshkruajnė vetėn si myslimanė, tė cilėt kryejnė
vrasje, apo darvinistė tė cilėt e bėjnė tė qartė qė janė terroristė, apo komunistė, e tė cilėt kryejnė vepra terrorizmi. Pėrfundimisht, tė gjithė kėta janė darvinistė.

Spiegel: A mendoni me tė vėrtetė qė dikush si Osama bin Laden, i cili i justifikon aktet terroriste duke pėrdorur Kuranin dhe, sipas tij, pafeshmėrinė e Perėndimit, po pėrcjell idetė darviniste?
Oktar: Gjėrat nuk janė ashtu siē duken. Ju nuk e shihni kėtė dukje dhe kėtė stil te njerėzit e tillė kur ata janė tė rinj. Mirėpo, kur feja e tyre shikohet me vėmendje, del qė ata janė materialistė dhe darvinistė tė vėrtetė. Ėshtė e pamundur pėr njė njeri, i cili i frikėsohet Allahut, tė kryejė vepra terroriste, pėr shkak tė fesė sė tij. Vepra tė tilla kryen nga njerėz tė cilėt janė edukuar jashtė, tė cilėt kanė pasur edukim darvinist dhe tė cilėt brenda pranuan darvinizmin, por tė cilėt mė vonė e quajtėn veten myslimanė. Kur vėshtrohen me kujdes, kur fjalimet dhe shkrimet e tyre analizohen me kujdes, ne shohim qė ata njerėz janė darvinistė.

Spiegel: Kur jemi te Hitleri dhe fashizmi:Nė faqen e juaj tė internetit, ju e dėnoni Holokaustin dhe e lidhni me darvinizmin. Por nė fillim tė viteve '90, ju e publikuat njė libėr pėr tė ashtuquajturėn "Gėnjeshtra e Holokaustit."
Oktar: Libri "Gėnjeshtra e Holokaustit" ėshtė shkruar nga njėri prej miqve tė mi, Nuri Özbudak, nuk ėshtė njėri nga librat e mi. Ai publikoi shkrimet e veta nėn kėtė titull. Mė vonė, ne protestuam kundėr kėsaj nėpėrmes noterit publik dhe ia deklaruam faktin publikut. Unė nuk ndėrmora ndonjė tjetėr aksion legal, por vetėm protestova nėpėrmes noterit publik, sepse ai pėrdori emrin tim. Libri im, i cili shprehte idetė e mia, u publikua mė vonė.

Spiegel: Vitin e ardhshėm,njė pjesė e botės do tė festojė 200- vjetorin e lindjes sė darvinit dhe 150-vjetorin e publikimit tė parė tė librit "Mbi origjinėn e llojeve." A do tė festoni edhe ju, gjithashtu?
Oktar: Nė fakt, do tė dalė se e tėrė kjo do tė jetė festim i shembjes sė darvinizmit. Njerėzit do tė tronditen kur t'iu kujtohet se si kanė besuar nė darvinizėm. Ata do tė mahniten me faktin se si janė mashtruar me vite. Gjithashtu do tė ēuditen me veten se si qindra, mijėra universitete pėrreth botės dhe qindra, mijėra profesorė kanė pėrkrahur njė mashtrim tė tillė dhe se si janė mashtruar nga ky komplot i satanit.

Spiegel: Njėri nga librat e juaj quhet "Atlasi i krijimit," njė vėllim masiv dhe qartazi shumė i shtrenjtė. Ėshtė shpėrndarė nėpėr tėrė botėn dhe shumė kopje falas u janė dėrguar mediave perėndimore. Si e financoni luftėn tuaj kundėr darvinizmit?
Oktar: Shtėpia botuese ka profit tė madh, ngase unė nuk marr kurrfarė privilegjesh nga shitja e librave. Dhe, librat e mi po shiten nė numra tė shumtė edhe brenda edhe jashtė Turqisė. Vitin e kaluar nė Turqi u shitėn 8 milionė kopje dhe 2 milionė jashtė vendit. Kėtė vit numri ėshtė edhe mė i lartė, shumė herė mė i lartė. Shitjet janė dyfishuar. Kjo numėrohet si publicitet. Sidoqoftė, burimet financiare pėr kėtė, ashtu siē kam thėnė, ofrohen nga shtėpia botuese.

Spiegel: Nė maj, nga njė gjykatė turke ju u dėnuat pėr krijimin e njė organizate ilegale, pėr pėrfitime personale.
Oktar: Po, ka pasur njė akuzė se gjoja kam krijuar njė organizatė kriminele. Po, unė u akuzova se isha udhėheqėsi i bandės. Mė kanė dhėnė njė dėnim me tri vjet burgim. Kjo duhet tė miratohet nga Gjykata Supreme e Apeleve. Nėse Gjykata Supreme e Apeleve e miraton kėtė vendim, mua do tė mė jepen tri vjet burg. Sidoqoftė, nuk ka dėshmi legale nė kuptimin qė unė e shoh tė jetė i pranueshėm. Ngase dėshmia ime ishte marrė pa prezencėn e avokatit tim, duhej tė ishte e pavlefshme. Dėshmia ime, tė cilėn isha i detyruar ta jap nėn shtrėngim, me forcė, ėshtė pranuar si e vlefshme edhe nė Gjykatėn Supreme tė Apeleve, dhe gjithashtu nė gjyq. Si rrjedhim i kėsaj, mua m'u dha dėnimi.


Gazeta express
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
MUHAMETII
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Numri i postimeve : 1106
Registration date : 07/05/2008

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Thu Oct 09, 2008 12:26 am

Luki te falenderoj per kete material, edhe pse vetem nje pjese e lexova...
Zoti te shperblefte
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Kushtrimi86
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 172
Age : 30
Vendi : Prishtine
Registration date : 29/08/2008

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Thu Oct 09, 2008 6:46 pm

Teoria e evolucionit eshte nje teori e deshtuar.....deshtuar....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mergimtari
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 755
Age : 103
Vendi : Jashtė forumit
Registration date : 31/05/2008

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Thu Oct 09, 2008 6:53 pm

Luki respekto tė drejtėn e autorit !
Marrė nga kėtu.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 23
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Thu Oct 09, 2008 9:12 pm

Kushtrimi86 shkruajti:
Teoria e evolucionit eshte nje teori e deshtuar.....deshtuar....

Kushtrim Ja pikat te cilat perbejne shumicen e kesaj teorie, me shume se 90% dhe te cilat pranohen shkencerisht, neper cdo liber te biologjise, dhe ne akademine e shkencave:

1. Mutacioni
2. Pershtatshmeria
3. Modifikimi
3. Izolimi
4. Lufta per ekzistence
5. Klasifikimi i specjeve etj etj

E vetmja pike diskutabile (jo e deshtuar) prejardhja e njeriut.

Vertet e deshtuar qenka?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Kushtrimi86
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 172
Age : 30
Vendi : Prishtine
Registration date : 29/08/2008

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Fri Oct 10, 2008 7:41 pm

Ore Guximi Harun Yahya (edhe shume te tjere) permes argumenteve te cilat i ka postuar edhe Muhameti me Lukin ne kete tem tregon deshtimin e teorise se Darvinit.
Ndersa nga ti kisha kerkuar ato qka i ke permend ne postimin tend te na i sqarojsh pak.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Kushtrimi86
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 172
Age : 30
Vendi : Prishtine
Registration date : 29/08/2008

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Fri Oct 10, 2008 8:09 pm

FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN

Shkruar nga Harun Yahya

Miku i ngushtė i Darvinit, profesor Adam Sedgwick, ishte njė nga ata qė parashikoi se ēfarė rreziqesh do tė sillte nė tė ardhmen teoria e evolucionit. Pasi e lexoi dhe e rilexoi librin "Origjina e llojeve", ai deklaroi se "nėse ky libėr do tė pranohej nė masė tė gjerė, do tė sillte me vete njė brutalitet qė nuk ishte parė kurrė mė parė.7 Dhe vėrtet, koha tregoi qė Sedgwick kishte pasur tė drejtė. Shekulli XX ka hyrė nė histori si njė epokė e zezė, nė tė cilėn njerėzit pėrjetuan masakra e spastrime vetėm pėr shkak tė racės apo prejardhjes.
Darvini pretendonte se "lufta pėr mbijetesė" ėshtė e vlefshme edhe pėr racat njerėzore. "Racat e favorizuara" dolėn fitimtare nga kjo betejė. Sipas Darvinit, raca e favorizuar ishin tė bardhėt e Evropės. Sa pėr racat aziatike dhe afrikane, ata kishin mbetur mbrapa nė luftėn pėr mbijetesė. Darvini shkonte edhe mė tej: kėto raca shumė shpejt do ta humbisnin pėrfundimisht luftėn mbarėbotėrore pėr mbijetesė e do tė zhdukeshin.
Darvini del me pretendimin se ėshtė e domosdoshme qė racat inferiore tė zhduken dhe se s'ėshtė nevoja qė popujt e zhvilluar tė pėrpiqen t'i mbrojnė e t'i mbajnė gjallė ato. Ai e ka krahasuar kėtė situatė me njerėzit qė rrisin kafshė pėr mbarėshtim:
Te njerėzit e egėr, tė dobtit nė trup dhe mendje eliminohen shpejt; kurse ata qė mbijetojnė, nė pėrgjithėsi, gėzojnė shėndet tė plotė.
Bilanci i dhim bshėm Sipas Darvinizmit Social, tė dobtit, tė varfrit, tė sėmurėt e tė prapambeturit duhet tė eliminohen e tė shfarosen pa pikėn e mėshirės. Kėta njerėz besojnė se kjo ėshtė e domosdoshme pėr evoluimin e njerėzimit. Njė nga arsyet pse nė shekullin XX nuk u erdhi asnjė pėrgjigje thirrjeve tė miliona njerėzve pėr ndihmė, nga Bosnja nė Etiopi, ishte kjo ideologji qė iu imponua shoqėrive pa mėshirė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 23
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Fri Oct 10, 2008 8:16 pm

Ore Guximi Harun Yahya (edhe shume te tjere) permes argumenteve te cilat i ka postuar edhe Muhameti me Lukin ne kete tem tregon deshtimin e teorise se Darvinit.

Kete leri me mua, ne dash dikutim te mire atehere vazhdojme, shih se cjane faktet lere Lukin ne punen e tij.

Sigurisht Kushtrim.

Evoluimi (kam harruar te permend)- evoluimi eshte i pranuar shkencerisht dhe eshte i vertetuar me fakte shkencore per te cilat jame i gatshem te flas me argumente te pakundershtueshme. Pra tregon se si specjet nga ato te pazhvilluara e primitive shkojne duke u persosur dhe pershtatur sa me shume ambientit.
Eshte vertetuar shkencerisht se kafka e njeriut te pare ka qene shume e vogel se sa e njeriut te sotem.
Ky ndryshim eshte verejtur edhe te gjitha kafshet e tjera ne pjes te ndryshme te trupit.
Per kete besoje qe pajtohesh 100%.

Mutacioni- me kete dukuri Darvini ka shpjeguar se si, tek disa specie per shkak te kushteve natyrore ndodhin disa ndryshime fizike apo gjenetike por te cilat trashegohen tek pasardhesi, kete e kam mesuar ne biologji dhe dihet se kjo pike pranohet shkencerisht

Pershtatshmeria- eshte dukuri qe thot se speciet detyrimisht duhet te pershtaten ne ambijentin ku jetojne, rast konkret kemi Balenen e cila ne te kaluaren ka qene nje kafshe e cila ka jetuar ne toke, kur ka perfunduar ne baze te disa kushteve neper detra ajo e ka ruajtur menyren e lenjes se pasardhesit, por i ka ndryshuar disa procese siq eshte procesi i frymemarrjes, tretjes etj etj, domethene ju ka pershtat kushteve pa e nderruar menyren e lenjes se pasardhesit, edhe kjo pranohet shkencerisht.

Modifikimi- eshte dukuri sikur mutacioni por qe nuk trashegohet tek pasardhesi, pershembulle ketu hyne te gjitha demtimet fizike qe peson nje specia per shkak te nje kushti por qe jane te patrashegueshme.

Izolimi- me izolim kuptojme terrenin ne te cilin vepron dhe gjuan nje kafshe pa kaluar ne territorin e tjetrit per arsye rreziku, kjo eshte shume praktike, dhe mund ta vertetosh edhe vete.

Lufta per ekzistence- Lufta per ekzistence eshte lufta qe zhvillojne speciet e nje lloji me nje lloje tjeter per arsye qe te mbijetojne dhe te zhvillohen.

Klasifikimi i specjeve- eshte klasifikimi apo renditja qe i behen specjeve per sa i perkete zhvillimit te tyre evolutiv, menyres se ushqyerit, menyren e lenjes se pasardhesit etj etj.

Eh kjo eshte teoria e evolucionit, 90 % i saj, e cila pranohet, keto jane fakte zotni. Kam edhe me shume nese do...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Kushtrimi86
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 172
Age : 30
Vendi : Prishtine
Registration date : 29/08/2008

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Sat Oct 11, 2008 3:31 pm

Teorine e Darvinit nuk e verteton realiteti

1.Sikur teoria te ishte e vertete, do te kishim veshtruar kafshet e shumta edhe njeriun, se se krijohen me evolucion, e jo vetem me shumzim.Nese evolucioni kerkon periudhe te gjate, nuk eshte i ndaluar te vezhguarit e majmuneve se si shendrrohen ne qenie njerzore ne formimin gradual vite te tera, apo ēdo dhjete vite, apo ēdo njeqind vite?!
2.Nese pranojme qe kushtet natyrore dhe paradestinimi natyral e kane evoluar majmunin ne njeri, per shembull-ne, kur nuk do ta pranojme qe keto kushte jane perseritur qe te krijohej femra per ate njeri, per ta vazhduar shumezimin dhe per te mbetur ne barazpeshe me ta.
3.Fuqine e adaptimit qe e gjejne te kafshet, sikurse qe eshte kameloni-per shembull, i cili e nderron ngjyren sipas vendit ku gjendet.Kjo eshte fuqi e fshehte, e cila lind se bashku me krijesat.Disa nga kafshet e kane ne sasi te mesha, e disa krejtesisht pak, gati jane joekzistuese.Kjo fuqi eshte te te gjitha krijesat e kufizuara dhe nuk i kalon kufijte e vete.Fuqia e adaptimit eshte veti evoluese te cieln e formon rrethi sikurse qe kete e konsiderojne perkrahesit e kesaj teorie, ne te kunderten natyra do t’ua dhuronte kete fuqi edhe gureve, edhe tokes, edhe qenieve te tjera jo te gjalla…
4.Perkrah njeriut edhe bretkosat dallohen me vetit e veta te te jetuarit edhe ne uje edhe mbi toke, sikurse qe zogjte dallohen me aftesine e fluturimit direkt dhe kalimit te shpejt dhe pa kurrfare mjeti.Gjithashtu hunda e qenit e ka shqisen per nuhatje me te ndieshme se sa njeriu.A thua valle, hunda e qenit ka evoluar me teper nga hunda e njeriut? A thua bretkosat dhe zogjte jane me te perparuar ne ndonje aspekt?
Syri i devese, apo i kalit apo i gomarit sheh edhe diten edhe naten, dersa syri i njeriut nuk eshte ne gjendje te shohe ne erresire.A thua atehere se kali apo gomari, apo devja jane me te perparuar se njeriu? Nese do t’i kishim kenaqur nevojat themelore te perparimit, sikurse qe eshte rasti me token, atehere bimet do te ishin shume me larte nga njeriu dhe nga te gjitha kafshet, per ate qe vet vetes ia prodhojne ushqimin, sikur qe ua prodhojne edhe te tjereve dhe ato nuk kane kurrfare nevoje per ushqim tjeter.
Nese madhesine do ta merrenim per baze te perparimit, atehere, deveja. Elefanti dhe kafshet e medha te lashta do te ishin edhe me te perparuara se sa njeriu!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Kushtrimi86
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 172
Age : 30
Vendi : Prishtine
Registration date : 29/08/2008

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Sat Oct 11, 2008 3:32 pm

Harun Yahya

Nė ditėt tona, teoria e evolucionit mbrohet ende pėr arsye filozofike dhe ideologjike. Kolonializmi qė shpėrtheu me teorinė e evolucionit nė shekullin XIX, Gjermania naziste dhe Bashkimi Sovjetik tashmė i pėrkasin tė kaluarės, por filozofia materialiste-darviniste qė ishte baza e tyre absolute, mbrohet ende me pasion nga qarqe tė caktuara dhe pasojat shkatėrruese tė kėsaj filozofie ende vazhdojnė tė ndjehen nė tė gjithė botėn.
Pavarėsisht nga fakti se ėshtė evolucionist, Kenet J. Hsy ka shkruar kėshtu pėr katastrofat, drejt tė cilave e ka ēuar Darvinizmi njerėzimin:
Ne ishim viktima tė njė ideologjie shoqėrore mizore, e cila kujton se konkurrenca mes individėve, klasave, kombeve dhe racave ėshtė gjendja e natyrshme e jetės dhe se ėshtė, gjithashtu, e natyrshme qė mė i forti tė shpronėsojė mė tė dobėtin… Unė mendoj se ligji i pėrzgjedhjes natyrore nuk ėshtė shkencė. Eshtė njė ideologji, madje shumė e ligė…136
Sigurisht qė masa paraprake juridike e fizike duhet tė merren, por kėto masa paraprake vetėm sa i mbulojnė plagėt e hapura nga kėto ideologji. Zgjidhja pėrfundimtare qėndron nė njė trajtim kulturor dhe shkencor. Me rėnien e Darvinizmit, nga pikėpamja kulturore e shkencore, kėto filozofi qė e gjejnė forcėn e burojnė prej tij, gjithashtu, do tė zhduken. Kjo do tė thotė ēlirim i botės nga shtypja.
Pėr kėtė arsye, njė pėrgjegjėsi e madhe bie mbi ata qė kanė ndėrgjegje, besim dhe njohuri pėr vlerat shpirtėrore. Nuk ėshtė e drejtė tė injorohen apo nėnvlerėsohen fatkeqėsitė qė i solli botės Darvinizmi, veēanėrisht nė shekullin e fundit dhe vuajtjet qė pėrjetuan njerėzit dhe shoqėritė. Kushdo qė e kupton sa urgjente ėshtė ēėshtja, duhet tė bėjė ēfarė tė mundet pėr njė sulm kulturor pėr t'i dhėnė fund kėtij mashtrimi qė zgjat qysh prej 150 vjetėsh.
E vetmja gjė qė mund t'i japė fund kėtij mashtrimi nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės e qė mund t'i japė njė pėrgjigje pyetjes thelbėsore qė e bren njerėzimin, ėshtė jeta sipas moralit tė Kuranit. Kėtyre fatkeqėsive do t'u vijė fundi, kur njerėzit t'i kthehen besimit tė vėrtetė, kur bukuria, dashuria, ngrohtėsia, dhembshuria, drejtėsia, devotshmėria, bashkėveprimi dhe toleranca qė sjell Kurani nė jetėn e njerėzve tė ndjehen e jetohen plotėsisht. Ashtu siē thuhet nė njė nga vargjet e shenjta: "e vėrteta do tė vijė" dhe "gėnjeshtra do tė zhduket":
Thuaj: "Erdhi e vėrteta dhe u zhduk gėnjeshtra. Gėnjeshtra gjithnjė zhduket." (Kuran, Surja El-Isra: 81)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 23
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Sat Oct 11, 2008 10:53 pm

Kushtrim une vetem te tregova se jane te vertetuara shkencerisht dhe me nuk bisedohet per to, nese ti je i gatshem dhe i afte ta sfidosh shkencen atehere bukur, ne rastin tone ky eshte vetem gjykimi juaj personal.

Te pershendes.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Kushtrimi86
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 172
Age : 30
Vendi : Prishtine
Registration date : 29/08/2008

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Sun Oct 12, 2008 5:42 pm

Guximi edhe une te tregova se kjo teori nuk perputhet me realitetin dhe cfare fatkeqesi na ka sjelle.

Me respekt
Kushtrimi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
E_Bukura
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Female
Numri i postimeve : 2009
Age : 29
Vendi : Prishtine
Registration date : 30/09/2007

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Thu Nov 13, 2008 3:01 pm

Ne qoftese nje bretkose e gjelbert ose insekt, qe ushqehet me gjethe, ka ngjyre te gjelbert, ne qofte se kafshet e shkretetirave kane nje ngjyre te verdhe qe i afrohet ngjyres se reres, ndersa kafshet polare ( siq eshte ariu i bardhe), natyrisht kete ngjyre ato nuk e kane marre me paramendim dhe as jane udhehequr nga ndonje perfytyrim. Perkundrazi, kjo ngjyre shpjegohet vetem me veprimin e forcave fizike dhe te faktoreve kimike. Megjithate eshte e padiskutoheshme se keto kafshe ne saje te nje ngjyre te ketillei jane pershtatur sipas nje qellimi te caktuar ambientit,ku jetojne dhe pikrisht ne menyre te tille, qe si rezulltat i kesaj pershtatje ato u bien shume mepak ne sy armiqeve te tyre. Gjithashtu edhe ato organe me anen e te cilave disa bime kapin dhe han insekte qe qendrojne mbi to, jane pershtatur, bile jane pershtatur sipas nje qellimi te caktuar-per kete veprim.
Nga pershtatje vije trashegimia etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
PROFESORESHA
Fillestar/e
Fillestar/e


Female
Numri i postimeve : 53
Age : 46
Vendi : shqiperi
Profesioni/Hobi : profesoreshe / muzika
Registration date : 21/10/2007

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Thu Nov 20, 2008 5:34 pm

shkenca ne teresi por dhe ajo darviniane kane gjetur nje kunderveshtrim nga shkencetare teologe apo dhe kundershtare te teorive te ndryshme shkencore dhe humane , kjo eshte teoria qe per Darvinin eshte kthyer nga nje hipotez ne nje teori , teoria e Darvinit nuk flet per nje transformim qe ndodh ne 100 vjet , por ai argumenton nepermjet fosileve te gjetura ne ishujt galapagos apo gjetke se speciet pesojne ndryshim ne forme apo gjenetik ne shekuj dhe mijra vjet ne varesi te kushteve te mjedisit dhe ushqimit te tyre ( per kete ka shembuj te shumte ) , ndersa per euforine e rracave po te jap nje pergjigje te bazuar : perderisa rracat e ndryshme te njeriut jane inferiore ndaj zhvillimeve te ekonomise shkences , kultures rraca dominante do te dominoje mbi ato , ky eshte zhvillimi qe nuk argumentohet me teologe , por me zhvillim normal .
Teoria e Darvinit hedh drite mbi parimet e evolucionit te botes bimore e shtazore , persa i perket botes humane qe ndodhet njeriu ketu ka nje specifike tjeter , sepse njeriu eshte HOMO SAPIENSIS qe do te thote njeri i arsyeshem i cili vepron jo ne baze te ligjeve te xhungles ( ku me i forti ha me te voglin ) , por ne baze te ligjeve te arsyes qe i formulon ai .
Teologe te ndryshem qe kerkojne ta zbehin kete teori kerkojne vetem nje gje : nje turme njerezish ti hedhin ne lufte kunder njerezve te tjere , pra ide te keqija dhe jo integrimin mdermjet tyre
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhavo_
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 782
Registration date : 20/03/2008

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Mon Nov 24, 2008 12:50 pm

Shumica kėtu qė mbrojnė evolucionin nuk e din se ēka ėshtė ai nė te vertetė, ēka thotė dhe cilat janė hipotezat e saj tekstuale, mirpo po i bėn tifozllėk, qoftė nga mos dija, qoftė pėr arsye te kundėrshtimit te fesė apo edhe arsye tjera irracionale, por jo shkencore. Le te diskutojmė pėr kete "teori" nga baza shkencore, racionale edhe jetėsore.

Jeta njerėzore dhe ēfarėdo zhvillimi i tij kulturor apo civilizues ėshtė sistem kompleks. Asnjė sistem nuk funksionon vetvetiu, mirpo nė bazė te disa premisave tė dhėna.

Kuptimi ynė ndaj jetės nė Tokė ėshtė zgjeruar me zgjerimin e njohurive tona ndaj botės dhe kozmosit nė pėrgjithėsi, mirpo ky kuptim nuk ėshtė i pėrfunduar. Jeta nė tokė nuk varet "mė" (nuk ėshtė varur asnjėherė) vetėm nga faktor tokėsore, por edhe kozmik. Jeta nė tokė nuk ėshtė e rastėsishme, por ėshtė njė sistem kompleks me te gjitha kushtet e paracaktuara (nga dikush; Kush?). Disa prej kėtyre shumė kushteve ėshtė p.sh. largėsia e tokės ndaj diellit dhe madhėsia e saj. Sikur toka tė ishte pėr vetėm disa metra me afėr apo me larg diellit, jeta nė tė do te ishte e pamundur. Pra toka pėr nga largėsia ndaj diellit ka njė vend (orbit) perfekte, pėr t'i plotėsuar kushtet pėr jetė; por jo rastėsisht apo vetvetiu.
Po ashtu jeta tokėsore varet edhe nga madhėsia e pėrcaktuar (nga Pėrcaktuesi) e tokės. Sikur toka te ishte me e vogėl apo me e madhe se sa ėshtė, jeta nė tė do te ishte e pamundur. Po te ishte me e vogel, pėr rrjedhoj do te kishte njė forcė tėrheqėse shumė me tė vogėl, me ērast do te ishte e pamundur formimi i atmosferės rreth saj.

Shkenca e mirėfillt, po e zbulon dhe e qet nė dritė mrekullinė jetėsore dhe kozmike. Ajo po i shton argumentet se jeta, toka dhe gjithė kozmosi kanė njė Pėrcaktues dhe qe asgjė nuk ndodh rastėsisht dhe vetvetiu!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 23
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Mon Nov 24, 2008 6:49 pm

Xhavo megjithate te uroj mireseardhje...

Fillimisht shkrimi yt nuk eshte lidhur as edhe nje grime me teorine e Evolucionit, te kuptoj sepse eshte e pamundur (absolutisht) te gjinden fakte kunder Evolucionit.

Cito :
Sikur toka tė ishte pėr vetėm disa metra me afėr apo me larg diellit, jeta nė tė do te ishte e pamundur. Pra toka pėr nga largėsia ndaj diellit ka njė vend (orbit) perfekte, pėr t'i plotėsuar kushtet pėr jetė; por jo rastėsisht apo vetvetiu.

Xhavo ketu e vertetoj se ju keni kuptim teper te ngushte per jeten, ju keni percaktuar kushtet mbi te cilat domosdoshmerisht lind jeta. Eshte Gabim!
Domethene simbas jushe jeta mund te lind vetem ne kushtet absolute te tokes.
Kete e hedhe poshte menjehere...
Mos shko me larg se vet ne toke, ka shume e shume gjallesa (siq keni njohuri edhe ju) qe jetojne ne temperatura shume te larta, e temperatura nen zero.

Prandaj ti ke pasur te drejte te thuash se:

Nese tash Toka levize per disa Km afer diellit atehere jeta do te zhdukej, sepse edhe sipas vete evolucionit "Do te ishte koha shume e shkruter qe gjallesa te persoi mutacion e te pershtatet me kushtet e reja te krijuar".
Nese do te kishim pas mundesi qe token per cdo vite ta afrojme afer dielli per 1/1000 milimeter, atehere ne kohen kur toka do te ishte pothuajse ngjite me diellin ende jeta do te zhvillohej (sepse trupi do te pesoj ndryshime ne pershtatshmeri me kushtet e reja-mutacioni). Me siguri qe ka shume prej neshe qe i habite ky fakt, por mbiemri i tij eshte "fakt".

Kurse ju:

Keni percaktuar disa kushte mbi te cilat zhvillohet jeta. Nuk guxon ta besh kete.
Ne kemi evoluar ne perputhje me keto kushte, por nuk do te thot se keto kushte jane te domosdoshme per jete, sepse ka me miliona e miliarda apo edhe pafundesisht forma evoluimi. Prandaj kjo eshte shkencerisht e ngushte.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
Guximi
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 2427
Age : 23
Vendi : Nė "Komedinė Njerėzore"
Profesioni/Hobi : Student
Registration date : 12/09/2007

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Thu Dec 18, 2008 6:09 pm

Harun Jahja - artisti (jo shkencėtari)

Duke qenė qė kam shkruar pėr kreacionizmin amerikan nė tė kaluarėn, mora njė letėr elektronike disa muaj mė parė me ftesė pėr tė intervistuar Harun Jahjen nė Stamboll. Harun Jahja ėshtė nofkė e Adnan Oktarit, kreut tė njė komuniteti fetar tė mirėfinancuar e me qendėr nė Stamboll. Pas shumė vitesh refuzimi pėr tė dhėnė intervista, mė nė fund ai ka filluar t'i mirėpresė gazetarėt, mes tė cilėve gazetarė nga BBC, Le Monde, Der Spiegel. Nė mesin e tetorit dhe unė iu dhashė kėsaj udhe.

"Adnan drejtėsia" dhe "tė kėqiat e Darvinit"
Pėr shumė shkencėtarė librat e Adnan Oktarit janė tallje. Libri i tij me gjatėsi 40 cm e 850 faqe, titulluar "Atlasi i Krijimit", qė filloi tė shfaqej nė kutitė postare tė shkencėtarėve anembanė Evropės dhe SHBA-sė para dy viteve, ka pėr qellim "tė zhveshė nga vėrtetėsia teorinė e evolucionit tė Darvinit". I punuar me ngjyra shndritėse, dhe fotomontime sensacionale si dhe surete shpjeguese nga Kurani, ai paraqet qindra lloje fosilesh, tė pikturuara pėrkrah florės dhe faunės sė sotme - si prova se tė gjithė speciet "janė krijuar miliona vjet mė parė ndarazi prej njėra tjetrės dhe nga dora e Zotit dhe, qysh atėherė nuk iu kanė nėnshtruar asnjė ndryshimi". Atlasi vazhdon mė tutje duke fajėsuar "teoritė darviniste" pėr njė grumbull tjetėr tė kėqijash botėrore pėrfshi fashizmin, terrorizim, madje edhe tragjedinė e Kolumbajnit nė SHBA (the Columbine shooting).
Pretendimet qė pėrmban Atlasi nė lidhje me gjenetikėn, zoologjinė dhe paleontologjinė janė pėrplot me gabime. Si shumė kreacionistė, Harun Jahja keqinterpreton mungesėn e tė dhėnave tė sakta pėr kohė mbi evolucionin e specieve tė caktuara si provė qė e gjithė teoria ėshtė e ērregullt. Ai nė mėnyrė tė pamatur ekzagjeron vjetėrsinė e kafshėve bashkėkohore, duke etiketuar kafkėn e njė leopardi borak si 80 milion vjeēare, ndėrsa mbetjet mė tė vjetra tė njohura pėr shkencėtarėt janė shumė mė tė reja. Njė blogshkrues madje nė lidhje me fotot ka vėnė re se disa nga krijesat e vėna nė Atlas paraqesin shtazė tė pėrdorura pėr peshkim, sepse grepat nė to janė ende tė dukshme.
Harun Jahja pėr mė tej ka arritur tė bėjė shtetin turk tė ndalojė faqen e internetit tė Riēard Doukinsit (richarddawkins.net) pėrkrah shumė faqeve tė tjera qė kanė publikuar kėtė fakt.
Pėr intervistėn u thirra nga njė njeri i quajtur Emre Ēalikoglu, i cili merret me shpėrndarjen ndėrkombėtare tė botimeve tė Harun Jahjes. Ai ėshtė pjesė e rrethit tė ngushtė prej 350 personash tė Adnan Oktarit, ku shumė prej tyre pėrbėjnė njė elitė pasanike tė Turqisė, tė cilėt i drejtohen njėri-tjetrit me tituj si "shok" apo "vėlla". Kur arriti nė hotel pėr tė mė marrė, ky njeri kishte pamjėn e ēfarėdoqoftit pėrpos njė njeriu tė thjeshtė - e fetar. Me veturėn e tij luksoze u nisėm pėrmes qytetit dhe pėrtej urės qė lidh ngushticėn e Bosforit me tokėn aziatike tė Stambollit. Caku ynė ishte ishte njė shtėpi elegante, pronė e Adnan Oktarit, njėrit nga "shokėt".
Kur arritėm, dritat dhe kamerat veēmė ishin rregulluar pėr tė bėrė intervesitėn pėr faqet e internetit tė Harun Jahjes. Mė kėrkuan qė tė hiqja kėpucėt nė prag tė shtėpisė. Oktari megjithatė, i cili arriti disa minuta pas nesh, ishte i vetmi qė kishte kėpucė tė mbathura brenda nė dhomė, qė vlen pėr tė theksuar se ishin mjaft ekstravagante. Prania e tij ishte shumė mbresėlėnėse, megjithatė ai nuk qėndroi as para as pas intervistės pėr ndonjė bisedė tė shkurtėr.
Librat e Harun Jahjes janė po aq tė (i)lustruara sa edhe ai. Ato shpesh herė janė tė shtypura me ngjyra nė letėr tė lėmuar, pėrplot me fotografi dhe grafikė. Nė njė nga librat e tij qė dėnojnė dhunėn, "Vetėm dashuria mund tė mposhtė terrorizmin", ka zbukurime me margjinė ornamentale ngjyrė ari qė pėrkufizon ēdo faqe. Teksti pėrcillet me fotomontime, pėrfshirė kėtu njėrėn qė paraqet fėmijė duke luajtur nė kopėsht tė gjelbėruar mes tė tempujve romakė dhe njė tjetėr ku disa delfinė kėrcejnė prej njė pellgu nė dyshemenė e njė pallati nė stil barok.
Oktari mbikėqyr tė gjithė produktet e Harun Jahjes, i ndihmuar nga 20 deri 30 persona tė tjerė. Sipas Ēalikoglut, ėshtė Oktari ai qė insiston nė paraqitjen ekstravagante dhe tė shtrenjtė tė librave tė tij. "Nė fillim ne nuk ishim nė gjendje tė kuptonim nevojėn e kėsaj," mė tha Ēalikoglu, por ata u bindėn kur panė numrin e shitjeve.
"Global Publishing", e cila prodhon dhe shpėrndan produktet e Harun Jahjes, thotė se nxjerr 18 milion libra pėr vit, shumė dokumentarė dhe filma bazuar nė to si dhe mirėmban faqet pėrkatėse tė internetit. Sipas Hakan Korkmazit, drejtuesit tė shitjeve tė "Global Producing"-ut nė Turqi, mbi njė milion libra tė Harun Jahjes janė shitur nė Turqi kėto katėr vitet e fundit. Dhe zyra e Korkmazit numėron njė staf prej 30 punonjėsish.
Nė libraritė islamike nga Stambolli deri nė Ēikago, kam parė radhė tė tėra mbushur me libra tė Harun Jahjes. Sipas librashitėsve, librat e tij janė "shumė tė famshme" dhe nuk ėshtė aspak ēudi. Librat e Harun Jahjes janė relativisht tė lira, mbase dhe shiten me ēmim mė tė ulėt sesa ai i prodhimit, dhe kopertinat e ngjyrosura bėjnė qė ato tė bien menjėherė nė sy. Nė njė shitore nė Turqi, njė djalosh qė sapo kishte blerė libra tė Harun Jahjes mė tha se ai nuk kishte lexuar asnjėrin prej tyre, por kishte ndėrmend t'i shiste mė vonė me ēmim mė tė lartė.
Edhe pse Oktari rapsodizon me faqe tė tėra pėr ndėrlikueshmėrinė shkencore mbi strukturėn e atomit apo tė syrit, ai nuk ėshtė shkencėtar. Ai ka studiuar pėr arte nė universitetin "Mimar Sinan" tė Stambolit nė fundvitet '70. Sipas Ēalikoglut, Oktari i bazon shkrimet e tij pėr evolucionin nė njė grumbull shkrimesh dhe copa fletėsh qė ka filluar t'i grumbullojė kur ishte student.
"Qėllimi kryesor i shkencės nė vetvete ėshtė qė t'i ndihė artit," mė tha Oktari. Ajo ėshtė "njė vegėl tė cilėn ne e shfrytėzojmė pėr ta bėrė botėn tonė mė tė bukur." Ky kombinim i devotshmėrisė sė paskajshme dhe shkencės sipėrfaqėsore kanė kontribuar nė zhvillimin e njė literature religjioze me fillesė qysh nga Bedijzaman Said Nursi nė fillim tė shekullit tė XX. Si pėr Nursin ashtu edhe pėr Oktarin, shkenca mund tė pėrdoret si furēė pėr tė vizatuar dhe qartėsuar "orkestrimin hyjnor" kudo nė natyrė. Dhe darvizmi "dėshton nė paraqitjen e botės si njė vepėr artisti krijuar nga Artisti".
Pėr tė gjykuar "Atlasin" e Oktarit nga kėndvėshtrimi shkencor ėshtė e pakuptimtė. Fuqia e tij qėndron nė masėn e lexuesve tė cilėve iu jepet pėr konsum e tė cilėt kanė mungesė tė njohurive shkencore. Oktari flet nga njė vend i cili ėshtė pre e ērregullimeve politike dhe nga njė botė islamike qė lufton pėr tė rifituar besimin dhe kulturėn e vet. Ai gjithashtu i drejtohet njė publiku mė tė gjerė, i cili" bombardohet me arritjet dhe zbulimet teknologjike dhe cikle tė pafundme tė dhunės". Librat e tij, qė kombinojnė pamjet e bukura me njė sulm ndaj tė tė ashtuquajturit "burim tė tė gjitha tė kėqijave", ofrojnė njė shikim tė shpejtė tė botės sė shpėtuar. Rrėzimi i evolucionit ofron njė fund "pėr tė gjitha tė kėqijat".
"Brenda dhjetė viteve, Jezu Krishti mund tė kthehet nė Tokė," mė thotė Oktari. Deri atėherė, vazhdoi ai, "tė gjitha kėto ideologjitė dhe mėnyrat e pakuptimta tė menduarit pėr kreacionizmin do tė ērrėnjosen."
Qėkur "Atlasi i Krijimit" filloi tė shitej, Oktari thotė se njė turmė e madhe njerėzish kanė hequr dorė nga ideologjitė evolucioniste dhe kanė pėrqafuar mesazhin e tij. "Darvinizmi ėshtė asgjėsuar dhe shkatėrruar anembanė botės," kanė deklaruar nė njė konferencė shtypi pėrfaqėsuesit e Harun Jahjes.
Menjėherė pasi qė ky artikull tė jetė publikuar, ka tė ngjarė qė do tė merret si referencė nė harunyahyaimpact.com, njė faqe interneti e "Global Publishing"-ut qė ndjek ēdo pėrmendje tė Jahjes nė shtypin ndėrkombėtar, duke nxjerrė rėndom citimet jashtė konteksti.
Vetėm fakti qė dhe unė po shkruaj pėr Oktarin, nė thelb do tė pėrdoret pėr tė riforcuar imazhin e tij. Ēdo kritikė e shkruar kėtu do tė shqyrtohet prej tyre si "njė tentativė tjetėr e dėshtuar e darvinistėve pėr tė rrėzuar provat dhe faktet shkencore" tė rritura nė gjirin e Harun Jahjes

Shkruan: Nejthėn Shnejder

Ja kush eshte Harun Jahja, askush tjeter vec se nje keqinterpretues i fakteve te evolucionit.

Respekt
Guximi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.bashkimikombetar.com
socratus
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 556
Age : 35
Vendi : Prishtinė
Profesioni/Hobi : psikologji, teologji, design
Registration date : 11/02/2009

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Sun Mar 01, 2009 7:04 pm

Tungjatjeta.

Pak i vonshem inkuadrimi ime ne kete teme, por dua te shprehem se nuk e konsideroj Harun Jahjan si shkencetar, por si nje mjeshter i cili e perdor fejen per perfitime personale, dhe si nje shtremberues i fakteve, keqinterpretues
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.forum.ds-point.com
Aldo
Anėtar
Anėtar


Male
Numri i postimeve : 490
Age : 29
Vendi : durres
Registration date : 06/01/2009

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Sun Mar 01, 2009 7:10 pm

nuk mendoj aspak qe njeriu eshte etapa e fundit e evolucionit,eshte absurde,
evolucioni nuk ka fund,eshte gjithmone ne zhvillim e siper
bota ka fund,dielli ka fund,jeta ka fund por evolucioni jo
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
socratus
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 556
Age : 35
Vendi : Prishtinė
Profesioni/Hobi : psikologji, teologji, design
Registration date : 11/02/2009

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Sun Mar 01, 2009 10:07 pm

Tungjatjeta
Aldo

A mendoni se evolucioni si nje proces ka nje fillim?confused
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.forum.ds-point.com
Aldo
Anėtar
Anėtar


Male
Numri i postimeve : 490
Age : 29
Vendi : durres
Registration date : 06/01/2009

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Sun Mar 01, 2009 10:09 pm

socratus shkruajti:
Tungjatjeta
Aldo

A mendoni se evolucioni si nje proces ka nje fillim?confused

mirmrema socrat
po,mendoj se ka nje fillim
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
socratus
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 556
Age : 35
Vendi : Prishtinė
Profesioni/Hobi : psikologji, teologji, design
Registration date : 11/02/2009

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Sun Mar 01, 2009 10:33 pm

Tungjatjeta shpresoj se keni kaluar nje dite te mbar sot.

Atehere logjika thote se cdo gje qe ka nje fillim duhet te ket nje fund.

Pse nuk e besoni se evolucioni si proces mund te ndalet dikur.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.forum.ds-point.com
Agrone
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 609
Age : 32
Vendi : jasht
Registration date : 28/01/2009

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Sun Mar 01, 2009 10:38 pm

tungjatjeta

as un nuk e besoj qe njeriu te jet tapa e fundit e evoluzionit ne jemi perdit ne zhvillim pavarsisht se nuk e vujm re si nje person qe e shohim perdit icili esht duke u shendoshur ne ate nuk e vuajm re vetem nese marrim nje foto te hershme qe te dallojm diferencen ndryshe ndoll nese nuk e sheh per dit por e len te dobet e kur kthehesh e gjen te shendosht e dalloni direkt ndryshimin nje shemull tjeter ne nese vim prej majmunit jemi evoluar pak ka pak me faza te cilat i kemi qujtur shkalla evolutive jo qe nje dit prej ditesh nje majmund lindi njeriun e par tak tuk, por nuk jam dakord se esht e perhershme se asgje nuk esht e perhershme evoluzioni yn do marojn ne ate koh qe ne do behemi histori si ndolli njeriut te andertalit i cili u evulu deri sa u zhdukt pra as nje gje nuk esht e perhershme si mas mendimit tim, dhe librat fetar flasin per fundin e qenjes njerzore pra nuk ka kundershtime per ket
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Agrone
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 609
Age : 32
Vendi : jasht
Registration date : 28/01/2009

MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Sun Mar 01, 2009 10:53 pm

http://www.bashkimikombetar.com/shkencat-sociale-dhe-filozofia-f13/shenziatet-parashikojn-fundn-e-botes-per-vitin-2012-t2438.htm?highlight=shencjatet+parashikjn+fundin+e+botes
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: ''Teoria e evolucionit''   Today at 11:17 am

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
''Teoria e evolucionit''
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 5 e 7Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shkencė-
Kėrce tek: