Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Vebi Xhemaili: Xhemė Hasė Gostivari Ikona e Trimėrisė Shqipt

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Medalim
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 610
Age : 63
Vendi : Shqypeni
Registration date : 06/12/2008

MesazhTitulli: Vebi Xhemaili: Xhemė Hasė Gostivari Ikona e Trimėrisė Shqipt   Thu Jun 03, 2010 11:51 am

Vebi Xhemaili: Xhemė Hasė Gostivari Ikona e Trimėrisė Shqiptare
E Merkure, 02-06-2010, 10:01pm (GMT+1)

Me rastin 65 vjetorit tė vrasjes tė trimit legjendar Xhemė Hasė Gostivarit
XHEMĖ GOSTIVARI IKONA E TRIMĖRISĖ SHQIPTARE
Nga Vebi Xhemaili
Vebi.Xhemaili@gmail.com
Nė rrethinėn e Gostivarit nė fshatin Simnicė, lindi stėrnipi i Skėnderbeut, Xhemė Hasė Gostivari. Ikona e trimėrisė shqiptare qė nė kėto pjesė tė Shqipėrisė lindore, kori 13 beteja kundėr sllavo komunistėve. Prandaj duhet ndriēuar kėtė figurė historike qė i riktheu popullit shqiptar dinjitetin dhe heroizmin e pa shoq, pas luftėrave tė Skėnderbeut nė kėtė pjesė tė Shqipėrisė Lindore.
Mbėshtetur nė dokumentet e kohės dhe nė tė dhėnat qė na i ofrojnė bashkėluftėtarėt e tij gjatė luftės sė Dytė Botėrore. Sot me fakte konstatojmė pse pushteti sllvo-komunist i Titos, i ndihmuar nga disa shqipfolės hodhi aq shumė verė dhe helm kundėr kėsaj familje kombėtare. Kundėr kėtij shqiptari tė madh i cili luftoi deri nė vdekje pėr tė mbrojtur Shqipėrinė Lindore, pėr mos lejuar qė pushteti sllav tė sillet ashtu si ishte sjellė gjatė periudhės 1912-1915, pastaj vazhdon sundimi bullgar deri nė vitin 1918, ku nė trojet tona shqiptare rikthehet pėrsėri pushteti serb e ashtuquajtur SKS, deri nė grusht shtetin qė bėri Mbreti Aleksandėr, mė 6 janar 1929, kur shpalli Mbretėrinė Jugosllave. Kjo Mbretėri mbijetoi nė kurriz tė popujve tė shtypur pėr 23 vjet, nė veēanti tė zezėn e ullirit e pėrjetoi popullata shqiptare deri nė kapitullimin e saj mė 12 prill 1941.[1]
GOSTIVARI QENDRA E REZISTENCĖS KOMBĖTARE SHQIPTARE
Gostivari me rrethinė pėr pushtetin serb ishte i njohur si qendėr e rezistencės shqiptare qė nga kryengritja e Dervish Cares dhe luftės pėr autonomi gjatė viteve 1843-1844. Siē dihet kjo kryengritje mė e madhe midis Ballkanit e ka zanafillėn nė vetė qytetin e Gostivarit. Kjo kryengritje gjatė vitit 1844 u zgjerua deri nė Katllanovė dhe vise tjera shqiptare, ku sipas analistėve tė kohės e tronditi perandorinė turke deri nė themel shkruante diplomati anglez Ēarls Blant.[2]
Gostivari me rrethinė gjatė historisė ka qenė qendėr Lėvizjen Kombėtare Shqiptare, gjatė Lidhjes sė parė tė Prizrenit Gostivari mori pjesė direkt duke dėrguar delegatėt e vetė kur vendose pėr fatin e Shqipėrisė. Poashtu Gostivari ka marrė pjesė edhe Lidhjen e Pejės ku u lidhė “Besa” tė udhėhequr nga Haxhi Zeka. Poashtu Gostivari me rrethinė ka marrė pjesė edhe nė kryengritjen e vitit 1912, kur valoi flamuri kombėtar nė kalanė e Shkupit mė 12 gusht 1912. Poashtu Gostivari ka marrė pjesė dhe nė Lidhjen Dytė tė Prizrenit, ku u vendos nė marrjen e Shkupit, ku Xhemė Gostivari me bashkėluftėtarė e ēoi lartė flamurin kombėtar te ura e gurit mė 12 shtator 1944.
Pas rėnies sė vendeve tona nėn sundimin e parė serb, Gostivari me rrethinė i tėrė u ēua nė kėmbė burra e gra dhe mori pjesė aktive nė kryengritjen e Shtatorit nė vitin 1913. Kryengritja e Shtatorit pati jehonė tė madhe nė popullin e rrethit tė Gostivarit, pasi serbėt morėn vesh se shqiptarėt ishin ngritur tė gjithė pėr tė shkuar nė Shkup, pėr tė luftuar pushtuesin serb nė kėto anė. Ēetės kryengritėse shqiptare, qė erdhi nga Dibra nėpėr Kėrēovė e qė komandohej nga Emin Beu, kur iu afrua Gostivarit i doli pėrpara tėrė fshati Simnicė, burra e gra, tė cilėt u bashkuan me kryengritėsit[3]. Pas shuarjes sė kryengritjes ushtria serbe vrau burra, gra e fėmijė tė kėtij fshati. Gjithsej u vranė 48 veta dhe nga 116 shtėpi qė kishte fshati, 113 u dogjėn. Humbje tė mėdha pėsoi familja e gjyshit tė Xhemė Hasės, Esat Ali Hasa, si kryeplaku i fshatit, i cili u vra nga dora e vetė komandantit serb dhe trupi i tij u hodh nė zjarr[4]. Nė fshatin Semenicė u vranė: Ramadan Hysen Hasa, Osman Zejnel Hasa, Vesel Ali Hasa, Hysen Rexhep Hasa, Avzi Alimm Hasa, Alim Avdi Hasa, Bilal Hasa, Rexhep Duli Shehri, Kadri Myftar Shehri, Idriz Kurteshi, Amit Rahman Gjika, Fetah Myftar Gjika, Kasam Adem (Ader) Shera, Zaim Veli Idra, Ajdar Azizi, Ymer Musliu; u vranė edhe dy gra, e shoqja e Bexhetit Ramė Katės dhe e Mulė Bajraktarit.
Ushtria serbe nuk u kėnaqė me masakrat qė bėri nė fshatin Simnicė dhe 8 ditė pas tėrheqjes sė saj, nė fshat vijnė pėrsėri ēetat ēetniko–serbe, me nė krye Dimitėr Gjokėn, dhe kėrkojnė kėta persona: Xhemail Ismailin, bashkė me tė birin Nebiun, Rahmi Jusufin, Ajvaz Ali Osmanajn, Mahmut Bajram Osmanaj , Zeno Zeqir Osmanaj , Ibish Zeqir Osmanaj , Tahir Zeqir Osmana , Zulfi Sadin Osmanajn, Zulfi Kurtish Ketėn, Yzeir Ramė Ketėn, Fetah Ramė Ketėn, Azim Ramė Ketėn, Rustem Zeqir Ketėn, Sul Ketėn, Mehmet Durmish Ketėn, Belul Jashar Ketėn, Iliaz Xhelil Shehriun, Sinan Mehmet Gjikėn, Selman Nurēe Gjikėn, Mehmet Elez Gjikėn, Bexhet Emri Gjikėn. Pasi i lidhėn i nisėn pėr nė prefekturė dhe gjatė rrugės, te vendi i quajtur “Vakuf i Bajnicės” i vranė qė tė gjithė[5].
Pas disa ditėve, ēetnikėt dhe administrata serbe u kthyen pėrsėri nė fshat dhe megjithėse kishin kryer kėtė akt barbar, afėr fshatit Bajnicė, kėrkonin pėr ēdo shtėpi nga 10 napoleona, gjoja pėr shpėtimin e tyre. Kėto masakra nė Bajnicė i bėri Risto Kole, sė bashku me ēetėn e tij. Ata pas vitit 1915, kur Gostivari dhe Tetova u pushtuan nga bullgarėt, Bogdan Vojvoda ikėn nė Serbi dhe vendoset nė Nish, ndėrsa Petro Mitrekrsti vendoset nė qytetin Ub, afėr Beogradit[6].
Pas 15 ditėve, nė fshat erdhi pėrsėri sekretari i prefekturės, i cili, me njė listė tė pėrgatitur qė mė parė, gjoja kėrkonte djem tė ri pėr t’i punėsuar nė Gostivar mbi Mavrovė, por rrugės menjėherė ata i masakruan dhe i vranė. “Kėta albanofob serb qė nuk mund tė ngopeshin asesi me gjak shqiptari, i futėn edhe kėta tė rij nė njė gropė pėrmbi fshatin Cerovė.[7] Nė grupin e tretė nga fshati Simnicė u masakruan kėta persona: Sul Shaban Shabanalla, Ali Rexhep Hasa, Myftar Sahit Hasa, Imer Bexhet Shehri, Nuredin Isuf Osmanaj, Sinan Sali Keta, Ahmet Sali Keta, Abaz Abdi Hasa, Riza Baftjar Gjika, Shuaip Hajdin Gjika, Qamil Hysen Gjika, Rushan Qamil Gjika, Dul Musa Gjika.
Ata ranė dėshmorė pėr liri, pasi kishin marrė pjesė aktive nė luftė kundėr gjakatarėve serbė, duke ndihmuar kryengritjen shqiptare, tė udhėhequr nga Tezat Jonuz Hasa dhe Halit Rexhep Hasa, nga fshati Simnicė.[8] Pas 8 ditė masakrash nė fshatin Simnicė, ēetnikėt serbė rrethuan fshatin Gjinovicė, ku vranė 9 burra dhe dogjėn 7 shtėpi me njerėzit brenda, nga tė cilėt 13 ishin meshkuj dhe 7 femra[9]. Nė masakrat e kryera nė fshatin Gjinovicė u dogjėn: Halil Myslimi me gjithė 7 pjesėtarėt e familjes, Qamil Mersini me 4 anėtarė tė familjes, Xhelil Mersini me 5 anėtarė tė familjes, ndėrsa shpėton Nazif Ibishi, por i digjet vetėm djali, ndėrsa vėllait tė tij, Zenko Ibishit, i digjen 3 anėtarė tė familjes, ndėrsa vetė shpėton[10].
Nė fshatin Cerovė bandat ēetniko–serbe, pasi dogjėn Simnicėn, akuzuan edhe fshatarėt e Cerrovės se kishin marrė pjesė aktive nė Kryengritjen e Shtatorit. Pėr kėtė arsye ata vranė 9 banorė tė fshatit Cerovė, tė cilėt ishin: Beqir Rustemi, Rushan Rustemi, Rustem Beluli, Tahir Yzeiri, Fejzo Aliu, Maksut Dehari, Osman Sahiti, Ali Jonuzi dhe Abedin Hida[11].
Me ardhjen e ushtrisė shqiptare nga Dibra, nėn komandėn e Emin Beut, fshatarėt e fshatit Reēan rrokėn armėt dhe sulmuan ushtrinė serbe, derisa ajo u tėrhoq nga fshati Zdunjė. Me rikthimin e ushtrisė serbe komandanti i saj thirri burrat te sheshi i fshatit, por ata kishin dalė nė mal, para se tė hynte ushtria serbe nė kėto anė. Atėherė komanda serbe dha urdhėr se nė qoftė se burrat nuk ktheheshin nė fshat do t’u merreshin peng fėmijėt. Lajmi i pėrhapur, pėr rrezikun qė u kanosej fėmijėve, i tronditi burrat e fshatit qė ndodheshin nė mal, prandaj ata vendosėn qė tė ktheheshin nė shtėpitė e tyre pėr tė shpėtuar fėmijėt. Pas kthimit tė tyre, u kapėn 86 veta, tė cilėt i lidhėn dhe i pushkatuan te vendi i quajtur “Lamėt e Katundit”[12]. Nė masakrėn e kryer nga ushtria serbe nė fshatin Zdunjė u vranė: Zenun Mustafa, Alim Beshiri, Imam Imer Hoxha, Bejtulla Dermishi, Sahit Emrullai, Sait Beadini, Murat Bylikbashi, Rustem Yzeyri, me tė birin Rizahun, Ebib Mustafa, Mehmet Ramadani, Sherif Selimi, Qamil Selamani, Hysen Hajdari, Jakup Dermishi, Mehmet Abdia, Sinan Sejdullai, Maliq Salija, Berzat Embrllai, Azbi Qazimi, Dear Shasivari, Amza Haxhi Azizi, Jahja Tefiku, Axhi Kasam Nuhija, Xhevdet Muaharemi, Maliq Xhemaili, Ajdar Abdullai me djalin Abdulla, Memish Selami, Belul Zymberi, Mėnyr Dermishi, Alim Mustafa, Zejnel Bejtullai, Ismail Iseni, Emin Fazlia, Tahir Idrizi, Idriz Tafili, Latif Jusufi.
Pas kėsaj vrasjeje, ushtria serbe vendosi tė digjte tėrė fshatin, duke vrarė gra dhe fėmijė. Kėtė e tregon dėshmitari i kėsaj masakre, Hamdi Shabani, i cili ishte plagosur nė dorė dhe mundi t’i shpėtojė plumbave tė ushtrisė serbe. Sipas tij, brenda nė fshat u vranė shumė veta, por ai nuk ishte nė gjendje tė tregonte emrat e tė gjithė tė masakruarve, pėrveē disave qė mundi t’i mbante mend. Kėta janė: e shoqja e Mehmet Ramanit, Zelija, e shoqja e Sali Rexhepit, nėna e Rexhep Hajdarit, me njėrin djalė. Numri i tė vrarėve nė fshatin Reēan ėshtė shumė mė i madh, por mungon dokumentacioni pėrkatės[13]. Nė fshatin Reēan, ushtria serbe i vuri zjarrin dhe vrau njė numėr tė madh banorėsh tė pafajshėm, burra, gra dhe fėmijė. Por pėr mungesė dokumentacioni nuk kemi mundėsi tė pasqyrojmė nė mėnyrė masakrat nė kėtė fshat. Prandaj ju kėrkojmė ndjesė banorėve tė fshatit Reēan.
Disa ditė mė vonė nė fshatin Reēan erdhėn pėrsėri ēetat ēetniko–serbe, nėn drejtimin e ēetnikėve vendės: Ilia Novosella, Nestor Novosella, Jovanēe Novosella dhe Metan Badija prej Novoselle. Ndėrsa Mark Angjelli, Rafail Isaku, Miladin Boshku, Mine Serbini dhe Forc Vojne nga Vėrtoku kapėn disa fshatarė tė tjerė dhe i nisėn pėr fshatin Bajnicė dhe te vendi “Vakuf” i masakruan tė gjithė me thika[14]. Nga fshati Reēan njohim vetėm dy dėshmorėt: Ismail Hyseni dhe Zenel Bedullai.
Nė muajin tetor, pasi u thye Kryengritja e Shtatorit, me ardhjen e pėrforcimeve tė reja nė ndihmė tė ushtrisė serbe, ajo bėri kėrdinė nė fshatrat shqiptarė, qė kishin marrė pjesė nė kryengritje kundėr regjimit tė egėr serb. Po kėshtu nga sulmet e ushtrisė serbe nuk u kursye as fshati Vėrtok. Edhe nė kėtė fshat ushtria serbe dhe ēetnikėt e saj ushtruan dhunė e terror pėr ndihmėn qė i ishte dhėnė kryengritėsve shqiptarė. Ushtria ēetniko–serbe dogji fshatin dhe vrau 18 veta, nė vendin e quajtur “Mėhalla e Shehljerėve”[15]. Nė Vėrtok u vranė: Selim Ademi, Xhabir Selimi dhe i biri Durmish Bajrami, Afiz Dalipi, Musli Pajaziti, Sadin Muslia me tė birrin, Xhemal Saliu, Ajdar Ismili, Adem Osmani, Iljaz Vehapi, Mejdi Vehapi, Rustem Vehapi, Gani Selmani, Fejzulla Ganiu, Rakip Mustafa, Myslim Rakipi me tė birin, Xhafer Veliu, dhe Rahim Kasami.
Njė grup banorėsh tė fshatit vendosėn tė mos dorėzoheshin, por tė luftonin me trimėri kundėr bandave serbo–ēetnike. Nė mes tyre kishte edhe gra trimėresha qė nuk iu dorėzuan barbarėve serbo–ēetnikė, por vdiqėn nga tė ftohtit nė mal. Kėto gra dhe burra qė luftuan deri nė vdekje dhe nuk pėrfillėn epėrsinė e sistemit serb ishin: Feime Kasami, Sevdije Mediu, Xheladije Myslimi, Rabije Myslimi me tė shoqin Azis Myslimi dhe shumė tė tjerė[16]. Numrin e saktė e tė vdekurve nė vitin 1913, nga uria dhe tė ftohtit, duke u endur nėpėr male, nuk kemi pasur mundėsi ta sigurojmė, por kėta dėshmorė tė lirisė kėtė nder e meritojnė, pasi deri nė vdekje nuk u bindėn urdhėrave ēetnike serbe. Kėrkojmė ndjesė familjarėve dhe banorėve tė fshatit Vėrtok.
Njė fshat tjetėr qė banorėt e tė cilit morė pjesė aktive nė Kryengritjen e Shtatorit tė vitit 1913 ishte edhe fshati Raven, ku tėrė burrat e fshatit kapėn armėt dhe u nisėn pėr ēlirimin e Pollogut nga sundimi serb. Pas zhvillimit tė luftėrave heroike, kryengritėsit shqiptarė u thyen nė fshatin Vrapēishtė, pasi ushtria serbe kishte epėrsi nė numėr dhe nė material ushtarak. Ajo ishte e armatosur shumė mė mirė dhe nė kėto sulme ajo gjithnjė pėrdorte artilerinė. Pas shuarjes sė kryengritjes shqiptare ushtria serbe hyri edhe nė fshatin Raven dhe vrau 17 burra dhe dy gra[17]. Nė Raven u vranė kėta persona: Amid Matjani me tė shoqen, Rudijen, ndėrsa djalin,Aliun, ia plagosėn, Kurt Doda, Azir Doda, Bekir Doda, Durmish Doda, (kėta 4 vėllezėr u pushkatuan para nėnės dhe u hodhėn nė pus, sė bashku me nėnėn e tyre ,e cila gjatė vrasjes sė djemve ishte prezente), Hasan Rexhi, Abdulla Mediu me dy tezet e tij u dogjėn nė shtėpi, Muharem Matjani, sė bashku me djalin e tij, Sulėn, u pushkatuan.
Pasi kryen kėto krime nė fshat, mblodhėn 40 burra, nėn komandėn e ēetnikut, Gjorgje Bilbili, me prejardhje serbe, dhe Smilko Peēkova, i nisėn duarlidhur nė vendin e ashtuquajtur “Vakuf” tė Bajnicės, duke i masakruar tė gjithė me bajoneta[18]. Nė kėtė masakėr u vranė; Adil Matjani, Demir Reēi, Sulejman Kreja, Mexhit Shkurti, Avzi Shkurti, Ida Dosa, Jashar Reēi, Zenun Doda, Bilal Qazimi. Pėr emrat e tė tjerėve qė ranė dėshmorė nė kėtė masakėr ēetnike serbe, banorėve dhe familjarėve tė tė vrarėve qė mungojnė u kėrkojmė ndjesė, pėr mungesė dokumentacioni.
Forcat shqiptare sė bashku me vullnetarėt e fshatit Zdunjė, arritėn ta mundnin ushtrinė serbe dhe ta largonin disa kilometra nga Gostivari. Por, pasi ushtria serbe mori pėrforcime tė reja, arriti t’i thyente shqiptarėt dhe tė rimarė Gostivarin, duke filluar njėkohėsisht edhe masakrat nė banorėt e kėtyre viseve. Nga barbarizma tė tilla nuk u kursye as fshati Zdunjė. Sipas dokumenteve qė ndodhen nė Arkivin Qendror tė Shtetit, nė Tiranė, nė kėtė fshat u vranė 35 burra dhe 14 gra[19]. Nė fshatin Zdunjė u vranė: Shuaip Maksuti me tė shoqen Alijen, tė bijėn dhe gjyshen, e shoqja e Kurtish Shabanit, Zeqir Bilalli, sė bashku me tė shoqen, Emush Osmani me tė shoqen dhe allėn, babėn, dhe vėllaun), Abdurahim Jonuzin me tė shoqen, Bexhet Zyberi me tė shoqen, Rexhep Kurtishi me tė bijėn, Veli Alia me tė shoqen, Gjyljas Iljazi me tė bijėn, Vehap Azizi, Jonus Xhaferi, Kurdali Mustafa me djalin dhe babėn, Beqir Demiri, Zeqir Shemsia, Murtezan Mehmeti, Qerim Kadria, Sulejaman Lutfija, djali i Hamit Zamzunuit, Aqif Yzeiri, Zulfiqar Zyberi, Murtezan Ramadani me tė shoqen dhe vajzėn e vet, Shaqir Kasami, Mustafa Beqiri, Alit Osmani, Milahim Sinani, Ibrahim Alia, bashkė me nėnėn. Numri mė i madh i tė vrarėve u hodh nė pus. Tė nesėrmen e kėsaj masakre, erdhėn ēetnikėt serbė e morėn edhe fshatarė tė tjerė tė pafajshėm[20]. Ēetnikėt serbė morėn kėta persona: Mulla Feta Jahja me tė vėllan Mexhaitin, Xhabir Alia, Hysen Rushiti, Kasėm Mehmet, Naqil Shemsia, Shemsi Ymeri, Ajdar Alija, Dervish Shemsija, dhe shumė tė tjerė, por mungojnė tė dhėnat pėr emrat e tyre. Prandaj kėrkojmė ndjesė pėr shkak tė mungesės tė dhėnave qė t’i shėnojmė edhe emrat e dėshmorėve tė tjerė.
Komandanti i kėsaj ēete ishte Nikollė Pejo, nga katundi Leshnicė, me gjithė bashkėluftėtarėt e tij: Bllazhe Senadini, Sėrbin Efto, Zharko Gego, Petro Nesturi, Sime Mamiri, Marko Stame, Jovica Fotiri, Mirko Stame, Bilbil Jaqimi e disa tė tjerė. Edhe kėta fshatarė tė pafajshėm u masakruan tė gjithė me thika dhe u varrosėn nė vendin e quajtur “Vakuf” tė Bajnicės[21]. Po nė tė njėjtėn ditė, kur u bėnė masakrimet nė fshatin Raven dhe Zdunjė, ēetnikėt serbė rrethuan edhe fshatin e vogėl Mirditė. Nė mes tė fshatit ata vranė Jonuz Xhelilin, me tė birin Qazimin, ndėrsa 10 vetave tė tjerė iu lidhėn duart dhe i ēuan nė fshatin Bajnicė dhe atje i masakruan, sė bashku me tė tjerėt[22]. Nga fshati Mirditė u masakruan kėta persona: Hysen Nuredini, Qail Sadiku, Pajazit Ahmeti, Amid Ameti, Bajram Ameti, Riza Pajaziti, Memet Limani, Lazėm Limani, Iliaz Limani dhe Zulfiqar Lazami. Nė kėtė dokument mungon emri i njerit prej dėshmorėve tė fshatit Mirditė.
Kryengritja e Shtatorit, e cila u pėrhap edhe nė Pollog, pėr tė larguar sundimin serb nga kėto anė, dhe pėr marrjen e Shkupit, kanė marrė pjesė aktive edhe banorėt e fshatit Ēegran. Banorėt e kėtij fshati u morėn e u dėrguan nė shkollėn e fshatit Ēajle. Prej andej, me pretekstin se do t’i ēonin nė Gostivar, ata i vranė gjatė rrugės dhe trupat e tyre i hodhėn nė lumin Vardar. Kėto krime u bėnė me urdhėr tė ēetnikut tė njohur tė kėsaj ane dhe komandant i ēetės ēetniko–serbe, Riste Turēani, me ndihmėn e zėvendėssekretarit tė prefekturės sė Gostivarit, Llaze[23]. Sipas tė dhėnave e dokumenteve ekzistuese numri i tė vrarėve ėshtė 37, por mendohet qė numri i tyre tė jetė shumė mė i madh, po mungon dokumentacioni[24]. Nga fshati Ēegran u vranė: Bilal Fazliu, Jusuf Murati, Akik Asani, Ēerkez Ferati, Mehmet Aliti, Bajram Iljazi, Ēela Durmishi, Elmaz Fetahi, Azis Bakiu, Jusuf Shasivari, Milaim Shaqiri, Fejzulla Neziri, Veli Merseli, Ramadan Fetahu, Azir Ēelebi, Rasim Aziri, Ajet Sulejmani, Bajram Xheladini, Osman Ajdari, Selman Limani, Yzair Selimi, Refet Selimi, Azir Ramadani, Ysen Sali, Kasėm Aliti, Rakip Limani, Sadik Muharremi, Rahman Zendeli, Idriz Latifi, Beqir Ismani, Shuaip Zeqiri dhe Hasan Azizi. Prej kėtyre bandave ēetnike janė vrarė edhe 4 banorė tė fshatit Llakavicė: Islam Dervishi, Tefik Islami, Xhafer Zenko dhe Islam Fetai.[25]
Gjithashtu dhe nė fshatin Duf, ose mė mirė tė themi nė fshatin e Atnas Pandelit, bandat ēetniko–serbe vranė 2 veta. Kėta ishin: Nezir Salimi dhe Jonuz Xhaferi[26]. Sundimi i egėr serb gjatė tėrė sundimit tė vetė nė kėto anė e ka ndjekur me kujdes tė veēantė fshatin Duf, duke bėrė presione tė shumėllojshme pėr asimilimin e kėtij fshati, si nė aspektin kombėtar, ashtu edhe nė atė konfesional, duke i trajtuar banorėt e fshatit Duf pėr serb duke i kthyer me dhunė nė besimin ortodoks sllav.
Ndėrsa nė vitin 1921, me urdhėr tė qeverisė serbe, xhandarėt e Gostivarit vranė arsimdashėsin shqiptar, Antim Matejin, nga Dufi, i cili ishte propagandist i zjarrtė i ēėshtjes shqiptare[27]. Ky patriot i shquar pėr arsimin e popullit shqiptar mbante lidhej tė pandėrprera me Shqipėrinė, duke sjellė libra nė Gostivar me rrethinė pėr arsimin e rinisė shqiptare.
Nė Gostivar dhe nė rrethinat e saj masakrat e bėra nga ushtria serbo–ēetnike arrijnė kulmin, me dhunėn e gjenocidin e ushtruar nė fshatin Qafė. Ushtria serbe pas Kryengritjes sė Shtatorit rrethoi kėtė fshat, mblodhi burrat e tij dhe i vrau pa i gjykuar fare. Tė njėjtėn gjė ata e bėnė dhe me gratė. Nė masakrėn e fshatit Qafė u vranė 33 burra dhe 31 gra e vajza.[28] Nė fshatin Qafėu masakruan kėta persona: Murat Seadini, Jonuz Seadini, bashkė me tė shoqen, 3 djemtė dhe vajzėn, Jonuz Seadini, bashkė tė shoqen, djalin dhe 2 vajzat, Zejnel Alili me tė shoqen, Mehmet Alili me tė shoqen, 3 djemtė dhe njė vajzė. Po kėshtu edhe Alim Ramadani me tė shoqen, 3 djemtė dhe njė vajzė, Riza Rahmani me tė shoqen dhe dy djemtė, Abedin Seadini me tė shoqen, 2 djemtė dhe njė vajzė, Rahman Azizi me tė shoqen dhe njė vajzė, Selman Bilalli me tė shoqen dhe 2 vajza, Murat Bilalli me tė shoqen dhe 2 vajza, Liman Ramadani me tė shoqen dhe njė vajzė, Kamber Sedini me tė shoqen, Idriz Sedini me tė shoqen, 2 vajza dhe njė djalė, Mazllam Saliu me tė shoqen, 2 djem dhe 2 vajza, nėna ishte Sulltana, e bija e tij, Heroina e kėsaj ane.
Hakun e tyre e mori trimėresha e kėsaj treve, Sulltana. Ajo nė ēastin kur i morėn babanė pėr pushkatim, rrėmbeu gėrshėrėt dhe goditi ēetnikun Stojan, tė nipin e komandantit tė ēetnikėve, Mihajll Brodit, i cili ra i vdekur nė vend, duke e vrarė me gjithė tė dy ndihmėsit e tij. Nė kėtė moment Sulltana vritet nga ēetniku i katėrt i kėtij grupi[29].
Gostivari me rrethinė nuk ngeli vetėm me kaq, pushteti pansllavist e kishte shpallur si problem politik Gostivarin me rrethinė. Prandaj pushteti serb disa herė ka bėrė terror mbi kėtė popullatė liridashėse Gostivari ka lindur trima e nė veēanti dallohet fshati Simnicė. Nė kėtė fshat ka lindur edhe Xhemė Hasa nė vitin 1908.[30]
Xhema lindi nė njė familje tė varfėr fshatare, nuk pati mundėsi tė shkollohet, pasi u rrit, filloi tė merret me bujqėsi e nė veēanti me blegtori. Familja Hasa gjithmonė ka qenė e vėzhguar nga pushteti serb, ata gjithmonė kujtonin rezistencėn shqiptare tė Shtatorit dhe trimėrinė e familjes Hasa, nė veēanti tė gjyshit Esat Ali Hasa.[31]
Nė kėto rrethana politike pushteti serb mori masa tė ashpra kundėr fshatit Simnicė qė njihej si qendėr e rezistencės midis Gostivarit dhe fshatit Zajaz. Po ashtu edhe Familja Hasa e dinte se nė ēdo kohė pushteti serb e ka sy tė keq. Xhema pasi u rritė u martua dhe filloi tė merret me punėt e shtėpisė pėr tė ushqyer familjen.
Pushteti serb pasi arriti ta shuan rezistencėn kombėtare shqiptare vendosi tė shtonte dhunėn dhe terrorin kundėr popullatės shqiptare, nė veēanti ajo ishte shumė e interesuar pėr shpėrnguljen e shqiptarėve nga kufiri me Shqipėrinė politike, nė rend tė parė ishte Tetova dhe Gostivari si pika mė rezistuese kundėr pushteti jugosllav. Kjo shihet mė sė miri nė projektin e programuar tė Vaso Ēubriloviqit.[32]
Rezistenca kundėr pushtetit Jugosllav kishte filluar shumė mė herėt, pasi pushteti serb kishte paramenduar disa lloj taksash, pakėnaqėsia nė popull ishte e madhe. Tagra mbledhėsit silleshin shumė keq me popullsinė vendase e nė veēanti me elementin autokton. Pushtetit i pengonte me tė madhe gjithēka qė ishte shqiptare, nė veēanti kėrkesa pėr arsim nė gjuhėn e nėnės dhe bartja e plisit tė bardhė nė kokė.[33]
Nė kėto rrethana tejet tė tendosura Forcat Nacionaliste qė nė prag tė luftės u prinin shqiptarėve nė Banovinėn e Vardarit studentė shqiptarė qė studionin nė Zagreb dhe Beograd. Kėta studentė nėpėrmes shumė organizatave studentore luftonin ditė e natė nė ngritjen e vetėdijes kombėtare, nė veēanti kėtu duhet dalluar organizatėn “Besa” qė vepronte nė fillim nė Beograd e mė vonė nė shumė qytete nė Kosovė dhe Shqipėrinė Lindore, deri nė Preshevė e Bujanoc. Qėllimi i kėsaj organizate ishte bashkimi i tokave tė okupuara shqiptare ti bashkėngjiten trungut tė vetė nėnės Shqipėri. “Kėta veprimtarė tė kombit deklaronin publikisht se neve nuk na intereson sistemi ekzistues nė Shqipėri, na duana dhe kėrkojmė bashkim kombėtar me Shqipėrinė”[34]
Nė kėto kushte tė vėshtira tė fshatit ku mbizotėronte varfėria, papunėsia, plaēkitja nga pushtuesi serb, dhe sjellja tejet e vrazhdė e sistemit policor dhe tagrambledhėsve, gati pėr ēdo ditė bėhej njė gjendje mė alarmante e sjelljes sė tyre jashtė kornizave njerėzore. Ky banditizėm i organeve policore dhe tagra mbledhėsve qė vepronin nėpėr mes dhunės duke pėrdorė forcėn dhe policinė e kishte sjellė fshatarin nė njė gjendje tejet tė mjerueshme. Siē shprehen njohėsit e rrethanave nė atė kohė shumica e popullsisė jetonin nė varfėri tė madhe dhe nuk kishin mundėsi ti paguanin ato tatime sa kėrkonte pushteti dhe xhandarmėria serbe. Por nė anėn tjetėr e rėndonte situatėn arroganca dhe sjellja tejet ēnjerėzore tė tagra mbledhėsve tė cilėt ofendonin fshatarin pa i matur fjalėt fare. Poashtu ata nė tė shumtėn e rasteve pėrdornin sharje shumė tė rėnda pasi e dini se ku janė mė tė ndjeshėm shqiptarėt te familja dhe e shoqja.
VRASJA E XHANDARIT SERB DHE LARGIMI I

XHEMĖ HASĖS NGA GOSTIVARI





Pėr vrasjen e xhandarit serb ka disa teza tė pa verifikuara, disa si pretekst e marrin kėrkesėn e xhandarit serb, qė t'i shesė arin e gruas pėr tė paguar tatimin, por si duket kjo nuk ishte i vetmi shkas, pasi arsyet janė tė shumta. Por, ėshtė e vėrtetė se familja Hasa, gjithmonė ka pasur problem me pushtetin serb. Sipas dėshmive si arsye merret sjellja e keqe e pushtetit dhe xhandarve serb. Si pretekst merret kur polici serb Jovan Xhandari bie nė shqelm Xhemės duke e sharė kur ky pushonte i shtrirė nė shesh e qytetit.[35]

Xhema nė atė kohė ishte djalė i ri dhe sa i kishte mbushur tė 28 vjet, i mllefosur shkon te daja dhe i kėrkon ēiften kinse pėr gjueti, pasi e merr kėtė armė shkon nė shtėpi e urdhėron shoqen qė t'i mbushė disa fishekė dhe del nė rrugėn e Dibrės, qė lidhet me Gostivarin, pranė fshatit Raven. Nė afėrsi tė mullirit zen pusi, duke pritur njeriun e kėrkuar, i cili, pėr fat i del pėrpara i veshur me tesha tė bardha me disa tagrambledhės i hipur nė karrocė. Xhema e ndal dhe si burrat i thotė: “O zotėri, ti kam sjellur amanetin qė e ke kėrkuar”. Sipas kanunit shqiptar i shkrep dy plumba nė ballė dhe e lenė tė shtrirė pėr toke. Ndėrsa dy tagrambledhėsit tjerė nuk i prek, por i lėshon tė shkojnė pėr nė qytet.[36]
Xhema pasi vrau Jovan xhandarin, arrin tė fshihet nė njė dru, pas alarmit qė mori qyteti nga turma e xhandarėve u lėshuan nė kėrkim. Kėta e kėrkonin rreth e pėrqark, por nuk patėn sukses ta zbulojnė se ku fshihej Xhema. Pas qetėsimit tė situatės dhe largimit tė policėve Xhema nė mbrėmje vazhdoi rrugėn drejt fshatit Duf dhe niset drejtė kufirit shqiptar, duke kaluar malet e larta tė Leshnicės kalon Korabin dhe gjatė rrugės kur zbardhi dita takon njė bari dhe e pyet se si quhet vendi. Ky i tregon me duar se kėto janė tė gjitha pasuri tė Cen Elezit.[37] Xhema kur bindet se ka kaluar rrezikun dhe ndodhet andej kufirit i tregon bariut pėr rastin e vrasjes sė xhandarit serb, se pėr kėtė arsye kėrkon strehim nė Shqipėrinė e Ahmet Zogut.[38]
Xhema pas njė pushimi tė stanet e kėtij bariu, vazhdon rrugėn pėr Tiranė, paraqitet nė polici, ku e tregon ngjarjen dhe arsyen e arratisjes nga pushteti jugosllav. Shteti shqiptar nė krye me Amet Zogun vendosin t’i japin njė pjesė tokė nė periferi tė Elbasanit, e ashtuquajtur “Fusha e Mbretit” pėr tė jetuar. Aty mė vonė do tė vinė edhe dy vėllezėrit Musliu dhe Abdullahu me familjet e tyre dhe ndėrtojnė njė shtėpi tė vogėl pėr tė jetuar.[39]

DĖBIMI I FAMILJES SĖ XHEMĖ HASĖS


DHE NDIHMA E MBRETIT ZOGUT




Pas vrasjes tė Xhandarit serb nė vitin 1936,[40] filluan torturat ndaj familjes sė Xhemė Gostivarit, Pushteti Jugosllav vendos me tortura ta detyrojė familjen e Xhemės qė tė bindė Xhemėn qė tė kthehet nė Gostivar ku do tė pėrgjigjej pėr veprėn e kryer. Pushteti jugosllav i burgosi dy vėllezėrit me nuset dhe nėnėn e Xhemės.[41]
Regjimi jugosllav kurrė pa se nga kjo kėrkesė e organeve policore familja Hasa nuk pranon njė ultimatum tė tillė vendosi qė familjen Hasa ta shpėrngulė nga fshati Simnicė. Kjo nuk ishte diēka e re pėr popullatėn shqiptare tė Gostivarit dhe mė gjerė. Pushteti jugosllav nė kėtė kohė kishte filluar shpėrnguljet masive pėr nė Turqi me Konventėn serbo-turke. Prandaj, ajo vendosi qė edhe kėtė familje kreshnike ta dėbonte sa mė parė pėr nė shkretėtirrat e Anadollisė, qė njihet si vend i nėmur pėr shqiptarėt. Pasi kjo krahinė krahasohet me shkretėtirrėn e Saharės nė Egjipt. Vendimin pėr nisjen e familjes Hasa pėr Turqi, u informua edhe
diplomacia shqiptare nė krye me Ahmet Zogun.
Ky urdhėroi Legatėn Shqiptare nė Shkup dhe Selanik tė pėrcillet rrugėtimi i shpėrnguljes tė familjes Hasa, “ku tė shihet kjo familje tė ndalet dhe tė kthehet prapa pėr tu vendosur nė shtetin shqiptar”.[42]
Legata shqiptare nė Selanik me njė pėrkujdesje tė posaēme e priti familjen Hasa dhe e ktheu prapė nė Shqipėri dhe mė pas i vendosi pranė qytetit tė Elbasanit nė tokėn tė ashtuquajtur “Fusha e Mbretit”.[43] Pasi Familja e Xhemės u vendos nė Elbasan, filloi jetėn normale pėr ekzistencėn e vet. Ajo punonte punė tė ndryshme pėr tė mbajtur familjen. Xhema poashtu, filloi tė adaptohet kushteve tė reja nė Shqipėri duke punuar tė gjitha punėt fizike si nė fushė ashtu edhe nė qytet. Xhema poashtu filloi tė adaptohet kushteve tė reja nė Shqipėri duke punuar tė gjitha punėt fizike si nė fushė ashtu edhe nė qytet Ahmet Pere deklaron se Xhemoja pėr sigurimin e kafshatės sė bukės shpeshherė sharronte dru nėpėr rrugėt e Elbasanit. Po ashtu kjo ka qenė profesion i tė gjithė shqiptarėve si para luftės sė Dytė Botėrore poashtu edhe pas luftės sė Dytė Botėrore. Pushteti komunist i ka shfrytėzuar shqiptarėt pėr punėt mė tė rėnda: nė hapjen e kanaleve, bartjen e qymyrit dhe prerjen e drurėve me sharė dore nėpėr banesat e tyre nė Beograd dhe qytete tjera tė Serbisė, pėr tė siguruar kafshatėn e bukės. Kjo ka qenė ajo “barazia” e shumė shprehur e komunistėve ndaj shqiptarėve pasi e fituan luftėn, Tito dhe komunistėt e Jugosllavisė.
RĖNIA E SHQIPRISĖ NĖN SUNDIMIN ITALIAN
Pas rėnies sė Shqipėrisė politike nėn sundimin italian mė 7 prill 1939, Ahmet Zogu u largua nga Shqipėria pėr Turqi, pastaj u vendos nė fillim nė Holandė-Belgjikė, ndėrsa mė vonė vazhdoi pėr Francė dhe nė fund u vendos nė Angli.[44]
Pushteti italian mė 10 qershor i shpalli luftė Francės dhe Anglisė, duke shpresuar se veprimet luftarake nuk do tė vazhdonin pėr njė kohė tė gjatė. Por kėtė neglizhencė tė komandės ushtarake italiane nuk e duronte vetė Hitleri. “Ky kėrkoi nga “Duēeja” qė tė mbajė fjalėn e dhėnė, “nė takimin qė patėn tetė a tetė mė 18 prill 1940”.[45] Musolini, pėr tė treguar forcėn e vetė, urdhėroi ushtrinė italiane mė 28 tetor 1940 ta sulmoj Greqinė, nė njė gjatėsi fronti rreth 200 km, populli dhe ushtria greke i bėnė njė qėndresė tė fortė forcave tejet tė pėrgatitura italiane, lufta e rrufeshme e komandės italiane jo vetėm qė nuk i dha rezultatet e pritura por ajo nė luftėn qė zgjati mė se dy javė dėshtoi plotėsisht.[46] Musolini pėr disfatėn e pėsuar kundėr grekėve fajėsonte popullin shqiptar duke deklaruar: “se ato ngritėn krye kundėr trupave tona”. Musolini e cilėsoi si arsye kryesore tė disfatės italiane.[47]
Ushtria greke nga mbrojtja, kaloi nė kundra ofensivė kah mesi i nėntorit nė drejtim tė kufirit shqiptar duke pushtuar fshatra dhe qytete. Grekėt mė 22 nėntor pushtuan Korēėn, Ereskėn, Leskovikun, ndėrsa nė fillim tė dhjetorit ushtria greke mori Pogradecin. Nė anėn e jugut, nė drejtim tė Vlorės ushtria greke me 6 dhjetor pushtoi Sarandėn, Delvinėn, Qafėn e Muzinės, kurse mė 10 dhjetor grekėt hynė nė Gjirokastėr pa luftė, pasi ushtarėt italianė e kishin lėshuar qytetin. Ushtria greke kudo qė hyri, hoqi flamurin kombėtar nė viset e pushtuara.[48]
Nė fund tė muajit dhjetor, ushtria greke zuri pozicionet nė Himarė, Vranisht, Bolenė, Gusmar, Progonat, Peshtan, Brezhdan, Fratar, Ēorovodė, Dobrushė, Ujanik, Grabovė, Pogradec. Mė 10 janar mori edhe Kėlcyrėn, duke arritur deri nė lartėsinė veriore tė Malit tė Trebeshinės.[49]
XHEMĖ GOSTIVARI NĖ LUFTĖ KUNDĖR PUSHTUESVE GREKĖ
Populli liridashės shqiptar kudo qė ishte e dėnoi agresionin italian kundėr Shqipėrisė, poashtu veproi edhe kundėr agresionit italian me sulmin qė mori ajo kah fundi i vitit 1940 kundėr Greqisė. Njė pjesė e ushtarėve shqiptarė qė u dėrguan me forcė nė fronin grekė dezertuan dhe kaluan vullnetarisht nga ana e fronit grek, duke luftuar bashkėrisht pushtuesin italian. Komanda italiane kur pa gjendjen e krijuar me shqiptarėt i ēarmatosi dhe njė pjesė tė tyre e dėrgoi nė kampe tė pėrqendrimit. Komunistėt e Shqipėrisė veprimin e ushtarėve shqiptarė nė batalionet “Tomori”, dhe Taraboshi e quajtėn si tė drejtė kundėr popullit vėlla grek.[50] Por grekėt nuk mendonin ashtu pėr shqiptarėt dhe Shqipėrinė, ata kudo qė vepruan nė tokat shqiptare vranė prenė dhe hosėn flamurin shqiptar duke ngritur flamurin e tyre.
Lufta luftėra me Greqinė kishte marrė pėrmasa tė gjėra dhe Jugu i Shqipėrisė po shkatėrrohej nga operacionet italo-greke, grupet komuniste shpėrndanin nė tė gjitha anėt traktate. Nėpėr mure komunistėt shqiptarė shkruanin parulla: “Poshtė fashizmi italian, rroftė populli vėlla grekė qė lufton pėr liri”. Si duket lėvizja komuniste pushtimin e tokave shqiptare nga ushtria greke nuk e konsideronin si agresion, por luftė pėr liri. Propaganda komuniste si duket nuk kishte ndėrmend tė dėnoj kėtė agresion tė andarėve grekė. V.Xh).
Ushtria dhe komanda greke luftėn kundėr Italisė e shfrytėzoi pėr qėllime tė veta ekspansioniste, ajo nė krahinat e pushtuara tė Shqipėrisė sė Jugut u pėrpoqėn tė vinin nė jetė planet e borgjezisė cioniste greke pėr aneksimin e Gjirokastrės e tė Korēės, duke trajtuar popullin shqiptar si njė popull armik.[51]
Nė kėto rrethana lufte kur Jugu i Shqipėrisė ishte nė flakė, forcat liridashėse thirrėn popullin shqiptar kudo qė ishte tė paraqitet vullnetarisht pėr ta mbrojtur pragun e shtėpisė nga hordhitė greke qė po kallnin qytetet shqiptare. Nė kėto rrethana tė vėshtira pėr Shqipėrinė, shumė shqiptarė u paraqitėn vullnetarisht pėr tė mbrojtur jugun e Shqipėrinė nga sulmet barbare greke. Midis tė parėve u paraqitėn edhe vėllezėrit Hasa: Musliu, Xhema dhe Abdullahu. Kėta tre vėllezėr treguan trimėri tė madhe e nė veēanti Xhemė Hasa me togun e vet, kudo qė luftoi kundėr grekėve korri fitore tė shkėlqyera. Nė kėto beteja nė njė moment u plagos rėndė, por ky trim i fuqishėm me plotė gjak shqiptari qė luftonte pėr ēlirimin e vendit shpejt u shėrua. Nga kėto merita qė fitoi nė luftė kundėr grekėve mori gradė ushtarake.[52]




NACIONALIZMA SHQIPTARE KĖRKON BASHKIM KOMBĖTAR

Menjėherė pas okupimit tė Shqipėrisė sė Ahmet Zogut F. Jakomini deklaroi se Italia ėshtė tejet e interesuar pėr pozitėn e shqiptarėve nė krahinėn e Vardarit dhe Kosovės. Nė kėtė u paraqitėn hartat e vėrteta tė banuara me shqiptarė qė ishin nėn regjimin jugosllav. Disa historianė shqiptarė gabimisht kėto territore i kanė trajtuar si territore tė Jugosllavisė, ku shtrihej popullata shqiptare.[53]
Pas kapitullimit tė Jugosllavisė dhe ardhjes sė forcave italo-gjermane nė Tetovė. Ata u pritėn si ēlirues, me lule dhe shumė manifestime nė tė gjitha trojet shqiptare qė ishin tė okupuara nga regjimi jugosllav. Propaganda komuniste pėr kėto manifestime akuzonte anėtarėt e organizatės “Besa”. Poashtu, ajo publikisht deklaronte: “se pėrēarje mė tė mėdhaja midis serbėve malazezėve dhe shqiptarėve ka futur “Besa”.[54] Pasi kjo organizatė ishte e brumosur me njerėz intelektual, tė cilėt gėzonin autoritetet tė madh nė popull, si kombėtar tė vėrtetė. V.Xh).
Por duhet pranuar se Forcat nacionaliste arritėn rezultatet e para nėn sundimin italian. Pushtuesit italian pas ardhjes nė trojet shqiptare aplikuan paralelisht si guhė zyrtare; gjuhėn italiane dhe gjuhėn shqipe. Kjo u dha sinjal shqiptarėve se po afrohen ditė mė tė lumtura pėr Shqipėrinė Lindore, qė deri tani ishin nėn sundimin jugosllav dhe nuk gėzonin kurrfarė tė drejta elementare. Prandaj, propaganda italiane ishte e interesuar pėr tė ushtruar pushtetin e vet kundrejt popullit shqiptar nė pikat mė tė ndieshme tė saj, duke i premtuar zhvillimin e kulturės, gjuhės, krahas saj edhe bashkimin kombėtar deri nė Shkup, prandaj ajo i kishte filluar edhe bisedimet me politikėn bullgare pėr kufij tė rinj midis Bullgarisė dhe Shqipėrisė. Pushtuesit italian tė bindur thellė se me realizimin e kėtyre idealeve kombėtare shqiptare, politika e tyre nė kėto troje do tė fitojė kredibilitet dhe siguri edhe mė tė madhe nė trojet shqiptare, qė deri tani ishin tė aneksuara pėr tre dekada nga hegjemonizmi serbomadh (1912-1941). V.Xh).
Nė veēanti nacionalizma shqiptare mori fletė, pas deklarimit publik tė Mustafė Krujės, nė Romė nė maj tė vitit 1941, kur Ky pėrmendi kufijtė etnik tė Shqipėrisė, nė fjalimin qė mbajti nė Akademinė Mbretėrore tė Italisė. Poashtu, nė kėtė frymė ėshtė botuar edhe punimi i Gjergj Fishtės “Shqipėria Jonė”.[55]
Me formimin e Prefekturės sė Dibrės gjatė muajt gusht tė vitit 1941, u stabilizua deri diku situata politike nė territorin shqiptar tė Shqipėrisė Lindore. Me kėtė ranė poshtė pretendimet bullgare pėr zgjerimin e saj nė kėtė territor shqiptar. Nė kuadėr tė Prefekturės sė Dibrės bėnin pjesė nėnprefekturat: e Tetovės, Gostivarit, Rekės, Kėrēovės, Strugės, dhe Rostushės. Nė kudėr tė Prefekturės sė Dibrės vepronin 49 komuna tė njohura me emrin bashki. Me rėndėsi ėshtė tė theksohet politika e shtetit shqiptar e nė veēanti gjatė udhėheqjes sė Mustafė Krujės, ku Ky kėrkonte nga tėrė personeli i Prefekturės sė Dibrės nė veēanti nga arsimtarėt, tė jenė tė zellshėm e tė punojnė nė ngritjen e vetėdies kombėtare.
Ndryshimet filluan tė duken qė nė ditėt e opara tė sundimit italian. Nqoftėse bėhet njė krahasim me Jugosllavinė e paraluftės kur nė kėtė territor nuk ka pasur asnjė shkollė ose ent tjetėr kulturor nė gjuhėn shqipe. Me ardhjen e pushtetit italian hapja e shkollave shqipe u bė e zakonshme gjatė viteve 1941-1944, nė territorin e Maqedonisė shqiptare, ka qenė e madhe. Ky problem tė cilin e pėrmend edhe propaganda komuniste jugosllave, e cila pranon se shqiptarėve jo qė nuk u lejuam shkolla nė gjuhėn amtare, por ndaj tyre bėmė presione tė pa para tė shtypjes dhe terrorit.[56] Nga tė dhėnat qė disponojmė; pėr disa muaj nė Prefekturėn e Dibrės u hapėn mbi 33 shkolla fillore dhe shumė kurse pėr tė mėsuar shkrim-lexim nė gjuhėn shqipe, ku vepronin mbi 74 arsimtarė.[57]

KTHIMI I XHEMĖ HASĖS NĖ GOSTIVAR

Xhemė Hasa pasi kishte ikur nga Jugosllavia e vjetėr nė vitin 1936, nė Gostivar u kthye pas rėnies sė Gostivarit nėn sundimin italian, Xhema kthehet nga Elbasani nė Gostivar. Pushteti italian me insistimin e Xhevat Kallajxhiut, Xhemė Hasėn e ngarkon me detyrėn e gardianit tė burgut pranė nėnprefekturės sė Gostivarit.[58] Sipas mėsuesit Amet Pere, Xhema nga muaj tetor tė vitit 1941 u punėsua si “mbikėqyrės” nė burgun e karabinejerisė italiane”, ku ka punuar deri nė vitin 1942. Por, sipas administratės italiane emėrimi i Xhemės pėr gardian u bė nė janar tė vitit 1942, ndėrsa ėshtė i regjistruar sipas shėrbimit administrativ shqiptar tė ministrisė sė Punėve tė Brendshme mė 23 e VII 1942.[59] Ky emėrim i afroi nė veprim edhe mė shumė Xhevat Kallajxhiun dhe Xhemė Hasė Gostivarin.[60] Ky i fundit fare nuk i simpatizonte italianėt e nė veēanti veprimi i dhunshėm i forcave ushtarake italiane dhe karabinieria e saj nė Gostivar me rrethinė. Nė veēanti kur italianėt nė disa fshatra bėnė edhe vrasje tė shqiptarėve, si nė fshatin Sėrmnovė ku vranė dy tė rij nga ky fshat: Sabitin dhe Zaimin qė tė dy nga fshati Sėrmnovė.[61]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Medalim
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 610
Age : 63
Vendi : Shqypeni
Registration date : 06/12/2008

MesazhTitulli: Re: Vebi Xhemaili: Xhemė Hasė Gostivari Ikona e Trimėrisė Shqipt   Thu Jun 03, 2010 12:25 pm

XHEMĖ HASA NĖ LUFTĖ KUNDĖR USHTRISĖ ITALIANE
Nė kėto rrethana tė sundimit tė pushtetit italian Xhemė Hasa aty kah fillimi i vitit 1943, vendosi qė sė bashku me njė grup shokėsh tė braktisė burgun dhe tė dal nė mal.[62] Nė burg ndodhej shoku i tij Shefqet Pėrshovca nga fshati Pėrshovcė rrethi i Gostivarit. Ky fshat ndodhet nė thellsi tė malit Sharrr, mbi fshatin Debreshė, sot ky fshat nuk ekziston fare, pasi kah fundi i nėntorit tė vitit 1944, fshatin e dogjėn deri nė themel komunistėt e Titos dhe e rrafshuan me tokėn.[63]
Xhemė Hasa me disa shokė arratisen nė mal, ku organizojnė njė ēetė tė pavarur.[64] Ai me Shefqet Pėrshovcėn, Hajvaz Kalishtin dhe Bajram Dobėrdollin do tė formojnė ēetėn e tyre, kjo ēetė nė fillim ka numėruar 14 vetė. Ata pėr tu fshehur nga ushtria italiane u vendosėn te stani i Lokė Llakavicės nė Koshare.[65]
Ky i vendosi kėta atdhetarė nė stanet e Koshares, ku qėndruan pėr tre muaj,[66] duke bėrė parapėrgatitje pėr luftė kundėr ushtrisė dhe karabinierisė italiane. Armėt e para kjo ēetė i pagėzoi publikisht nė fillim tė vitit 1943. Nė pritė kundėr ushtrisė italiane nė rrugėn Gostivar-Tetovė, ēeta vullnetare e Xhemės pati sukses, ajo u pajisė me material luftarak duke vrarė edhe disa ushtarė italianė. Nga kjo krismė e parė pėr atdhe u ēarmatosėn shumė ushtarė italianė, duke tronditur thellė komandėn e saj.[67]
Nė kėtė kohė vepronte dhe njė ēetė tjetėr vullnetare kundėr pushtetit italian nėn komandėn e Sherif Zhelinės, i cili i pari e kishte ngritė zėrin kundėr sundimit italian nė fushėn e Pollogut. Nė ēetėn e tij mė sė shumti kishte vullnetarė nga fshatrat pėrreth Malit tė Thatė Poashtu nė ēetėn e tij nė fillim bėnte pjesė edhe Emin (Minēe) Bogovina. Ky mė vonė largohet nga ēeta e tij dhe me disa shokė u bashkėngjitet forcave vullnetare tė Xhemė Hasė Gostivarit.[68]
Xhemė Hasa nė fillim me ndihmėn e Sherif Zhelinės i ēarmatosi pikat kufitare nė Sallarevė, Gurgurnicė dhe fshatin Koritė, pastaj kalon nė anėn e Malit Sharr nė fshatin Vranjovcė, ku poashtu e mund keq njė tog italian, qė e ndiqnin, ku pati disa tė vrarė.[69] Famėn mė tė madhe Xhemė Hasa e fitoi gjatė vitit 1943, kur e sulmoi kolonėn e kamionėve qė vinte nga Tetova pėr Gostivar. Sulmin e parė bėri midis fushės sė Bogovinės, nė drejtim tė fshatit Gradec.[70] Xhemė Hasa sulmin e dytė e bėri aty kah fillimi i muajt prill nė vijėn hekurudhore Zherovjan-Vrapēisht, sulmoi njė tren transportues me disa ushtarė italian, dhe me kėtė rast vrau rojet e trenit, ku pati mbi 11 tė vrarė dhe disa tė plagosur.[71]
Pos kėtyre forcave qė pėrmendėm mė lartė aty kah fundi i vitit 1942, dhe fillimi i vitit 1943, nė Prefekturėn e Dibrės paraqiten edhe disa ēeta vullnetare kundėr sundimit italian pėrveē ēetės sė Sherif Zhelinės, qė operonte nė Tetovė, Mbi Gostivar, kanė vepruar ēeta Selman Litės, Selim Boēkės, ndėrsa nė Sharr, ka vepruar edhe ēeta e Bafqar Kollovozit. Poashtu edhe ēeta e Hamzė Rexhepit nga Luma, ka vepruar mbi fshatrat e Gostivarit deri nė fshatin Rakovec. Por mė e rėndėsishmja nė aspektin kombėtar ka qenė ēeta vullnetare e Xhemė Hasė Simnicės. Kjo ēetė filloi aktivitetin e vetė ushtarak nė mars tė vitit 1943.[72]
KTHIMI I DYTĖ I XHEMĖS HASĖS NĖ QYTET
Pushteti lokal nė Gostivar ishte jetėsisht i interesuar qė ta pėrfitojė Xhemė Hasėn pėr vete qė tė luftojė nė anėn e tyre nė luftė kundėr komunistėve. Deri te lidhja erdhi nėpėrmes kryetarit tė Komunės Enver Qafmorin, ky ndėrmjetėsoi deri te nėnprefekti Xhevat Kajllaxhiu. Xhemė Hasa nė ma nė marrėveshje me ta u kthye nė Gostivar.
Nė atė kohė nė Gostivar me rrethinė vepronte njė ēetė partizane e udhėhequr nga Tomė-Gjel Shumski, i cili ishte i ardhur nga rrethina e Shkodrės, por nė bazė tė dokumentacionit ekzistues ai ka njė biografi tė pa definuar, me disa emra sllav, tė krishterė dhe mysliman.[73] Toma Shumski ishte nga veriu i Shqipėrisė, kishte tė kryer vetėm katėr vute tė shkollės fillore dhe njė kurs pėr roje pyjesh. Emrin Shumski e merr pasi vinė nė Gostivar dhe me kėtė emėr njihej nė Gostivar me rrethinė ky emėr konspirativ do ti shėrbej atij deri nė vrasje. Ky me kėtė emėr u prezantua edhe nė takimin e parė qė pati me komandantin Xhemė Hasė Gostivari. Po ky ka pėrdor nė popull emra tė ndryshėm: Nė Bullgari e njohin si Stojēe, nė Greqi, si Petro, ndėrsa shpeshherė edhe emrin e vėrtetė Selim Xheladini. Mė vonė e hasim si zėvendės komandant nė aradhen e Mavrovės. Ky ishte I vetmi shqiptarė nė kėtė aradhė. Ky nė Gostivar u pranua edhe anėtarė Partisė Komuniste. Ndėrsa nė vitin 1943 do tė emėrohet komandant i aradhes “Mirēe Acev”
Pėr organizimin e luftės sė pėrbashkėt Xhemė Hasa pati njė takim me Tomėn nė malin Smilojcė tė fshatit Llakavicė.[74] Tema e bisedės ishte lufta e pėrbashkėt pėr ēlirimin e trojeve shqiptare kundėr okupatorit italian. Nė kėtė takim Tomė Gjelaj i tha Xhemė Gostivarit, “se ne na kanė dėrguar nga Tirana qė t'ua ēelim sytė se i keni tė mbyllur”. Xhema kėsaj pyetje provokative kėtij spiuni bolshevik i pėrgjigjet, ”Ne i kemi tė mbyllur, por do t'i hapim vetė, se ju nuk jeni tė gjithė njėsoj. Disa prej jush janė duke punuar pėr komunizmin dhe jeni bė vėlla me sllavin, qė ėshtė nė kundėrshtim me ndjenjat tona kombėtare”.[75]
Xhema me Toma Shumskin kanė bashkėpunuar deri nė kapitullimin e Italisė, Xhema e ka ndihmuar shumė ēetėn e tij, duke e mbajtur me veshmbathje dhe armė pėr aradhėn e tij. Toma Shumski ka lėvizte deklaronte; “se ai ėshtė pėrkrahės i Xhemės”. Ky deklarim i tij nėpėr fshatrat e Gostivarit i bėnte nder atij. Kjo ishte njė ndėr arsyet kryesore qė fshatrat e Gostivarit i bėnin mikėpritje madhėshtore Toma Shumskit. Ata nė emėr tė besės shqiptare e respektonin nė fillim sa Xhemė Hasėn. Shqiptarėt tė bindur se tė dy sėbashku, luftojnė pėr ēlirimin e vendit nga pushteti italian.[76] Kjo periudhė e bashkėpunimit zgjati deri nė ēarmatosjen e italianėve nė shtator 1943, prej kah i ndėrprenė lidhjet dhe kėtu bashkėpunimi mori fund. Gabimi trashanik i tij ishte, kur ai nė takimin e fundit nė fshatin Raven me Xhemė Hasėn nė dorėn e djathtė e mbante flamurin jugosllav. Komandant Xhema edhe kėsaj radhe ia fali jetėn, por nuk e pranoi nė biseda dhe, ky ishte takimi i fundit me kėtė komunist shqiptar, qė mė sė shumti u besonte komunistėve sllav, se sa shqiptarėve.[77]
Por, Xhema qė ishte kalitur nė disa luftėra e dinte shumė mirė se njerėzit e qė luftojnė pėr komb, nuk vrasin prapa shpine shqiptarin, i cili pa vetėdije kishte rėnė thellė nėn ideologjinė sllavokomuniste, edhe pse kjo ideologji ishte kryekėput kundėr interesave tona kombėtare, deklaronte Xhema.[78]
Pas kėtij takimi Xhema i informoi krerėt nacionalist tė udhėhequr nga Kadri Saliu, kėta u informuan pėr qėllimet e aradhės sė Tomė Gjelės, i cili angazhohej pėr idealet komuniste, tė ashtuquajtur “Internacionalizėm”, qė nuk pėrputhej fare me pėrcaktimet kombėtare tė programit tė Lidhjes sė Parė tė Prizrenit, tė Organizatės “Besa” as tė Ballit Kombėtar qė nė kėtė kohė ishte themeluar nė Tiranė dhe ishte pėrhapur me tė shpejtė programi pėr bashkim te tė gjithė nacionalistėt, nė gjitha trojet shqiptare qė luftonin tė jetėsojnė Shqipėrinė Etnike. Poashtu edhe Mefail Zajazi ka pasur mendim tejet tė keq pėr veprimtarinė tradhtare tė Toma Shumskit. Ky i dėnonte tė gjithė shqiptarėt qė e ndihmonin kėtė komunist shqiptar.[79]
Xhemė Gostivari nė fillim nuk i takonte asnjėrės rrymė politike, ai ishte vetėm njė atdhetar i kombit, e pastaj u emėrua oficer dhe komandant i USHTRISĖ VULLNETARE KOMBĖTARE (UVK), qė luftoi nė jugu tė Shqipėrisė nė Gjirokastėr, deri nė Lindje tė Shqipėrisė, nė Shkup, pėr mbrojtjen e trojeve shqiptare.
Xhemė Gostivari, filloj ta ndihmoj dhe ēliroj popullatėn nga pushtuesit e huaj. Ky shumė shpejtė u shkėputė nga politika nihiliste e komunistėve shqiptarė dhe atyre sllavė dhe u bashkua me Kadri Saliun, jurist i njohur dhe atdhetar me shpirt tė luftės pėr bashkim kombėtar. Ndėrsa nė Tetovė bashkėpunonte ngushtė me udhėheqėsin dhe intelektualin e shquar tetovarė Shaip Kamberin, patriot dhe udhėheqės i flaktė, i cili luftoi deri nė vdekje pėr mbrojtjen e Shqipėrisė Etnike.
Xhemė Gostivari nė shtabin e vetė tė luftės ka pasur njerėz tė vendosur nė vijėn kombėtare, qė vepruan gjatė viteve 1941-1945. Me kėtė rast do tė pėrmendim vetėm disa qė kontribuuan nė Shtabin Madhor tė Xhemė Hasė Gostivarit: si ideolog kryesor tė luftės pėr mbrojtje tė Shqipėrisė Etnike ishin: Kadri Saliu, Shaip Kamberi, Xhevat Kajlajxhiu, Mithat Hoxha, Minir Shatku i cili nė atė kohė ishte Sekretar i Komitetit nė Gostivar dhe ndihmės kryesor i Xhemės. Bashkėpuntorė tjerė ishin Rakip Raēa, Prefekti Zola Kolonja, Zini Fiqriu, Abdulla Izeti, Remzi Rakipi-Debreshi, Mexhit Kadriu. Pastaj Mehmeti nga fshati Ēegran, Sherif Llakavica, Asan Kosova dhe afuz Izeti nė rolin e Muftisė, Isan Xhenadia, Nexhit Ēaku, Gavrill Santo nėnprefekt i Parė nė Gostivar nė vitin 1941.
KAPITULLIMI I ITALISĖ DHE PRISHJA E XHEMĖ HASĖS ME KOMUNISTĖT
Me kthimin e tij nė Gostivar lindi problemi me komunistėt dhe lėvizja partizane ishte nė ankth. Pasi malet e Sharrit ishin tė mbushur me vullnetarė tė qėndresės ku shumė shpejtė zėri i qėndresės sė tij kaloi kufijtė etnik nė luftė kundėr bullgarėve, italianėve dhe sllavo- komunistėve.[80] Poashtu u erdhi fundi edhe ēetave qė nuk vepronin nė tė mirė tė kombit, si ajo e Selim Boēkės dhe Sherif Zhelinės.

Nė prag tė kapitullimit tė Italisė nė Tetovė dhe Gostivar u themeluan komitetet e pavarura shqiptare. Kadri Saliu, pas kapitullimit tė Italisė ka themeluar komitetin nacional kundėr “Luftės Nacional Ēlirimtare”. nė fillim ka qenė kryetar, pastaj vetėm anėtar i komitetit. Kadri Saliu dhe Shaip Kamberi ishin edhe deputet nė Parlamentin e Shtetit tė bashkuar Shqiptar.


Kadri Saliu tė gjitha punėt e organizimit politik dhe ushtarak nė Gostivar i koordinonte me Shaip Kamberin. Kėta ishin ideologė kryesor nė mbrojtje tė Shqipėrisė Etnike.[81] Nė Gostivar pas Kadri Saliut, nė krye tė Komitetit ishte Sherif Llakavica.[82] Pas disfatės qė pėsuan nacionalistėt shqiptarė nė Pogradec nė luftė kundėr partizanėve tė Mehmet Shehut, nga komanda gjermane internohet pėr nė Prishtinė, Kadri Saliu me Gajur Derrallėn.[83]

Nė tė njetėn kohė nė Gostivar vepronte edhe Komiteti partiak i Gostivarit pėrmes komunistėve shqiptarė Selman Kasapi dhe Tomė Nikė Gjelaj, organizuan bisedime me Xhemė Hasėn nė fshatin Bajnicė tė Epėrme.[84] “Nė kėto bisedime Xhema ra dakord se do tė bashkėpunojė me tė gjithė nė luftė kundėr italianėve”.[85] organizata partiake e udhėhequr nga mėsuesit e ardhur nga Mbretėria Shqiptare nė Gostivar pėr tė shtuar influencėn e tyre te Xhemė Gostivari, nė njėsitin e tij i dėrguan edhe dy komunistė shqiptarė Selman Kasapin dhe Kiēo Progrin.[86]
Simpatizuesit e Partisė komuniste shqiptare mbajtėn njė konferencė nė fillim tė vitit 1943 Gostivar, me tė cilėn udhėhiqte Gavrill Santo, pėr ta rikthyer Xhemėn nė radhėt e lėvizjes partizane qė mos ta shfrytėzojnė italianėt pėr interesa tė veta. Si pėrfaqėsues vullnetarė tė partisė pėr tė shkuar te Xhema u paraqitėn: Selman Qorri dhe Kristaq Progri, tė nesėrmen kėta dy u nisėn nėpėr fshatra dhe e kapėn lidhjen me Xhemėn. Kėta dy ndejėn nė taborin e tij 10 ditė. Komunistet me fshatarėt mbajtėn njė konferencė ku u tha; “Se Xhema ka ikur nė mal dhe nuk pajtohet me pushtetin italian”. Selman Kasapi mbante lidhje edhe me komunistėt e palės maqedonase. Tė cilėt deri nė kėtė kohė kishin qenė shumė pasivė dhe nuk kishin kurfarė organizate tė tyre.Ata fare nuk bėnin aktivitete dhe deklaronin se nuk kishin konspiracion.[87]
Por ėshtė shumė e vėrtetė se Xhema e simpatizonte luftėn partizane, por jo edhe komunistėt sllav. Rol tė posaēėm nė vendimin e Xhemės tė kthehet pėrsėri nė Gostivar pėr tė mbrojtur Shqipėrinė Etnike ka luajtur nėnprefekti Xhevat Kallajxhiu dhe Kadri Saliu udhėheqės tė denjė tė Gostivarit dhe veprimtarė tė palodhshėm tė ēėshtjes kombėtare pėr tė mbrojtur Shqipėrinė e bashkuar. Xhemė Gostivari mė 9-10 shtator 1943, pas mosrmrėveshjes qė patėn nė fshatin RAVEN, e ndėrpreu bashkėpunimin me forcat partizane shqiptare dhe definitivisht kaloi nga ana e forcave nacionaliste dhe u kthye nė Gostivar.[88]
Nė kėtė kohė Tetova dhe Gostivari ishin qendra kryesore tė lėvizjes kombėtare. Pas themelimit tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, Xhafer Deva, e vizitoi Tetovėn dhe Gostivarin, ku u prit nė mėnyrė madhėshtore nga Shaip Kamberi, Gajur Derralla, Hysen Derralla. Xhafer Deva nė Gostivar, mbajti njė fjalim tė zjarrtė para qytetarėve, pėr mbrojtjen e vendit nga pėrhapja e komunizmit. Pas tubimit Xhafer Deva vizitoi familjen e Kadri Saliut. Pasi me tė ishin bashkėpunėtor tė vjetėr qė nė kohėn e ish Jugosllavisė, ku kishin punuar sėbashku nė luftėn e tyre pėr ēlirim nga pushtuesit jugosllav.
Xhema me bashkėveprimtarė ishin kundėrshtarė tė pėrbetuar tė tė gjithė atyre qė synonin t’u bashkoheshin aradheve partizane sllave, nė mesin e tė cilave ishte Brigada e Parė (Kosovare-maqedone), ku shumica ishin kolonė serb tė ardhur nė Kosovė, pastaj brigada kishte disa maqedonas. Kjo brigadė siē dihet u themelua nėn mbikėqyrjen e Tempos nė vitin 1943. Njė vit mė vonė u thelua edhe brigada e Brigada Katėrt Shqiptare. Kėto ishin formacionet kundėrshtare tė Xhemė Gostivarit nė betejat e pareshtura deri nė fund tė vitit 1944. Pas mbarimit tė luftės nė Jugosllavi, kėtė vlerėsim pėr Tempon e pranuan edhe komunistėt shqiptarė: Mithat Hoxha, Xhafer Kodra, Qemal Agolli, Abdi Gola dhe shumė tė tjerė. “Pasi Tempo i organizoi kampet e pėrqendrimit pas pėr tė vrarė e masakruar shqiptrarėt nga Struga, Kėrēova, Gostivari, Tetova, Shkupi deri nė Preshevė e Bujanocė”. Sot e kėsaj dite nuk u dihet varri i djemėve mė tė mirė qė u vranė nga OZN-a, komuniste e komanduar nga vetė Tempoja. (V.Xh).
Xhemė Gostivari shpesh shkonte nė Shkup nė “Bojali Han”, ku takohej me Shukri Hasanin. Pas kapitullimit tė Bullgarisė nė kėtė han ėshtė mbajtur njė Konferencė ku u vendos qė nė Shkup tė ngrihet flamuri kombėtar dhe Shkupi t’i bashkėngjitet Shqipėrisė. Nė kėtė Konferencė kanė marrė pjesė edhe Xhafer Deva, me parinė e Shkupit: Shukri Hasani, Jashar Emini, Reshid beu e tjerė.[89] Emin Jashar beu nė kėtė Konferencė foli nė dobi tė turqve dhe mė nė fund tha se shqiptarėt nuk duhet tė hynė ta marrin Shkupin. Pasi shqiptarėt janė pakicė. Udhėheqėsia shqiptare nga ky fjalim antikombėtar vendosėn qė t”i pastrojnė hesapet me bejlerėt e Shkupit.[90]
Me kapitullimin e Bullgarisė fashiste nė shtator 1944, Shaip Kamberi si udhėheqės i Prefekturės pėr Tetovė e Gostivar arrin tė organizon njė tubim mbi Tetovė ku kanė qenė tė ftuar bijtė mė tė mirė tė kombit shqiptar nė organizimin e vendit dhe mbrojtjen e territorit shqiptar nga forcat komuniste.
Nė kėtė tubim kanė marr pjesė Xhemė Gostivari, Arrif Kepetani, Sulė Hotla, Jusuf Kuliku, Kadri Saliu, Shehap Selimi, Gajur Derralla, Afėz Xhemil Efendiu, Mulla Abaz Abazi, Idriz Cėrcėri dhe shumė udhėheqės tjerė tė Pollogut e mė gjerė. Nė kėtė tubim u vendosė qė tė mbrohet me ushtri vullnetare ēdo pėllėmbė e tokės shqiptare. Pėr Komandant tė forcave tė vullnetare u emėrua Xhemė Gostivari, pėr zėvendės u emėruan Mafail Zajazi nga Kėrēova, Arif Kapetani nga Tetova. Ndėrsa pėr zonėn e Karadaket Sulė Hotla, pėr zonėn e Kaēanikut Avdil Dura me Ismail Hoxhėn.[91]
Nė kėtė tubim nė Mal tė Sharrit, u mor qėndrim qė tė bisedohet me parinė e Shkupit nė krye me Sahit Idriz Hoxhėn, pėr kėtė detyrė u ngarkuan zėvendėsit e Xhemės: Mefail Kėrēova me Arif Tetovėn, qė tė merren vesh me Sahit Hoxhėn e Shkupit[92], qė tė ngrihet flamuri shqiptar te Urra e Gurrit dhe Shkupi ti bashkėngjitet Shqipėrisė Etnike. Por kėrkesat e nacionalistėve shqiptarė, qė Shkupi tė hyjė nė kuadėr tė Shqipėrisė Etnike hasėn nė rezistencė te paria e Shkupit nė krye me Sahit Hoxhėn.
Komanda e Ushtrisė Vullnetare ishte vendosur nė fshatin Gllumovė, ndėrsa njė pjesė te stacioni hekurudhor nė Tasion (sot Gjorēe Petrov), duke e pritur komandėn pėr ta sulmuar Shkupin. Pra nė bazė tė dokumenteve ekzistuese shihet qartė pėr njė organizim tė mirėfilltė tė pushtetit tė Xhemės, nė njė hapėsirė qė kapė territorin shqiptarė nga Kėrēova deri nė Shkup. Pra periudha nga 10 shtatori deri mė 14 nėntor, merret si periudhė e qeverisjes tė pushtetit tė Xhemės. Nė kėtė kohė u themeluan organet e pastra popullore shqiptare ku funksiononte vetėm Ushtria Vullnetare Shqiptare, pėr mbrojtjen e vendit nga depėrtimi i forcave partizano-komuniste.[93]
Kėtė periudhė tė vetėqeverisjes mė tė ndritur tė nacionalizmės shqiptare nė Maqedoni, Historiografia maqedonase dhe ajo serbe tentojnė ta nxinė nė tė gjitha fushat e administrimit tė saj, duke quajtur si periudha me e vėshtirė pėr sllavėt e Maqedonisė, bullgarėve, maqedonasve dhe serbėve, qė kanė jetuar nė atė kohė nė Maqedoninė Perėndimore. Por me kėto shpifje sllave, ne shqiptarėt jemi mėsuar nga Kryengritja e Dervish Cares deri mė sot. Pra jemi tė bindur thellė se sllavėt janė tė lindur pėr shpifje dhe trillime tė pa baza kundėr shqiptarėve. Prandaj atyre fare nuk duhet tu besohet as nė deklarata as nė shkrime. Nė kėtė periudhė 1941-1944, kemi shumė gra maqedonase qė dėshmojnė se periudha e Xhemės ka qenė shumė e sigurt, si nė aspektin e sigurisė poashtu edhe nė atė tė rendit ushtarako-politikė. Pra kėto akuza kundėr pushtetit tė Xhemė Hasės, fare nuk pėrkojnė me tė vėrtetėn e funksionimit tė shtetit shqiptar. Pasi ato vetė pranojnė se Xhemoja dhe zėvendėsi i tij Arif kapiten Tetova, me veprat e tyre nuk kanė lejuar veprime negative ndaj popullsisė jo shqiptare.[94]
Nė gazetėn “Zani i Sharrit” shihet qartė njė urdhėr i Xhemė Hasės, si Komandant i Forcave Vullnetare, ku kėrkon tė respektohet ligji dhe siguria pėr gjithė qytetarėt pa marr parasysh pėrkatėsinė nacionale. Ky urdhėr ėshtė botuar nė gazetėn “Zani i Sharrit” nė tetor 1944.
LUFTĖRAT E XHEMĖ HASĖS KUNDĖR KOMUNISTĖVE
Me kėtė rast duhet pėrmendur luftimet e pėrgjakshme tė zhvilluara anekėnd Pollogut nė Koritė, Gurgurnicė, Sallarevė, Lrshkė, Vratnicė. Pastaj nė anėn e Kėrēovės: Dy beteja nė Izvor, nė Brod, nė Zajaz, nė Kėrēovė. Nė anėn e Dibrės; nė Dibėr, nė Rrekė, Mavrovės dhe te Ura e Ravenit mbi Gostivar mė 9 shtator 1943. Pastaj kah fundi i vitit 1944 kemi beteja shumė tė pėrgjakura vetėm kundėr komunistėve jugosllav dhe atyre maqedonas nė fshatin Shishovė-Gllumovė nė drejtim tė “Gurit tė shpuar”, mbi lumin Ilirida, tė cilat zgjatėn mbi dy muaj. Pastaj luftimet vazhduan edhe Karadak tė Shkupit. Nė fund kemi marrėveshjen nė fshatin Gllumovė, e njohur nė histori si “Marrėveshja e Pajtimit”, midis komunistėve dhe forcave nacionaliste. Por edhe kėtu marrėveshjen e shkelėn komanda jugosllave, e cila prapa shpine sulmoi shqiptarėt.
Heroikisht duke luftuar ,
Deri tek Guri i Shpuar ,
Atje mbi fshatin Shishovė ,
N’ Iliridė deri nė Kėrēovė .
Nė Tetovė e Gostivar ,
Ngriti lartė flamur kombėtar !
Mirė po i prinė Xhema flamurit –
Deri n’Shkup te Ura e Gurit !
Mė 12 Shtator, Dyzet e Katėr –
Xhema hyri n’Shkup pa hatėr !
Bashkė me trimat vullnetarė –
Ngriti lartė flamurin kombėtar !.[95]
BETEJA E FUNDIT NĖ MALIN SHARR
Xhemė Hasa me disa shokė kishte vendosur mos tė largohet nga vendlindja dhe ta lente popullin e vetė nė mėshirėn e komunistėve jugosllav. Nė anėn tjetėr pushteti komunist e dinte trimėrinė e pashoq tė Xhemė Hasės, prandaj kishte planifikuar qė kjo figurė emblematike dhe trimėria e tij nė kėto anė kishte marrė dhenė kudo midis popullit dhe rinisė shqiptare se nė kėto anė lufton trimi i Gostivarit Xhemė Hasė Simnica. Prandaj pushteti komunist kishte urdhėruar forcat qė sa mė parė tė asgjėsohet ky kolos i trimėrisė shqiptare. Sllavėt nė kėto anė assesi tė qetėsohen dhe nga fika qė kishin kur dėgjonin pėr emrin e tij nuk i merr as gjumi.
Nė pranverė tė vitit 1945 kemi njė betejė shumė tė pėrgjakur nė stanet midis fshatrave Rakovec-Novosellė mbi Bogovinė, ku flitet pėr njė numėr tė madh tė vrarė partizanė. Nė kėtė betejė doli fitimtarė Xhemė Gostivari. Ndėrsa forcat komuniste, do tė pėsojnė humbje tė mėdha, ku me tė madhe i kishte kapluar paniku nga ēetat vullnetare tė Xhemė Hasė Gostivarit.
Ndėrsa nga komandantėt duhet pėrmendur zėvendėsit e tij: Mefailin dhe Arif Kapetan Tetovėn, pastaj komandantėt e batalioneve si: Aqif Reēanin, Musli Hasa, Shaban Korita, Lok Llokavica Bajram Dobėrdolli. Nga Tetova: Menduh Palloshi, Idriz Cėrcėri, Emin Roshi, Mehmedali Gllumova e tjerė.
Luftėn e Xhemės si oficer dhe Komandant i Ushtrisė Vullnetare nė Maqedoninė Perėndimore (Shqipėrinė Lindore), konsiderohet luftė pėr ēlirimin dhe bashkimin e tokave tė Shqipėrisė nė njė shtet, nė tė cilin popujt pa dallim feje e kombi do tė ishin tė lirė dhe barabartė.
Nė kėto rrethana ekzistuese, duke filluar nga gryka e Dėrvenit mbi fshatin Zhelinė, duke pėrfshirė, pikėn mė strategjike tė gjitha kohėrave kėshtjellėn e Skėnderbeut, nė fshatin Orashje deri nė Radushė, me qytetet Tetovė, Gostivar, deri nė Dibėr e Strugė, ėshtė njohur si vend i lirė i shqiptarėve ose shpeshherė si zonė mė e sigurt nė aspektin e sigurisė gjatė lėvizjeve nėpėr rrugė, falė komandantit Xhemė Hasė Gostivarit.[96]
Ndėrsa nė anėn e Kėrēovės ushtarakisht ka bashkėpunuar me Mefailin e Madh dhe Mefailin e Vogėl. Ndėrsa nė Strugė me rrethinė Komandant Xhema ka bashkėpunuar me: Mentor Ēokun, Beqir Bautėn, Nazim Tateshin, Faik Dobovjanin, Murat Llabunishtėn e shumė tė tjerė qė luftonin pėr kauzėn shqiptare VXh.).
Ndėrsa Xhema nė Dibėr ka bashkėpunuar me parin dibrane e njohur nė histori si “Bashkimi Dibran”, ku bėnin pjesė Ukė Cami, Demir Dema, Sabri Maēellari, Ali Maliqi, Ferit Maliqi, Kadri Kallēishta, Ysni Dema, Miftar Kaloshi, Azis Kaloshi, Alil Alija, Ramadan Hoxha, Ilmi Bej Karahasani, Shaqir Cami, e tjerė. Kėta sėbashku kanė dėbuar forcat partizane nga Dibra tė komanduara nga Haxhi Lleshi.[97]
Nė fundin e vitit 1944 rrethanat e pėrgjithshme ushtarake dhe politike, tė formacioneve pėr njė rezistencė tė armatosur pėr mbrojtjen e tokave tė tyre, nėn komandėn e Xhemė Gostivarit dobėsohen pas dorėzimit tė Gostivarit dhe Tetovės. Ndonėse nėn rrethana shumė tė rėnduara, Xhemė Gostivari nuk heq dorė nga lufta e armatosur pėr realizimin e idealeve dhe tė synimeve atdhetare. Nuk e ndėrron pėr asnjė ēast kursin e idealit pėr atdhe tė bashkuar. Atdhe ai gjithnjė konsideronte Shqipėrinė Etnike, tėrėsinė territoriale: Shqipėri – Kosovė – Ēamėri. Njohėsit e mirė tė veprės luftarake tė Xhemė Gostivarit me bashkėluftėtarėt e tij tė cilėt dėshmojnė: “se ēdo betejė e fillonte dhe e pėrfundonte me moton e kėsaj kėnge.[98]
- Bini burra, djem tė ri,
Pėr bashkimin me Shqipni,
Me Kosovė dhe Ēamėri..
Xhemė Gostivari me grupin e tij mė besnik largohet nga Ahishta dhe merr drejtimin e shpateve tė Sharrit mbi fshatin Rakovec dhe Novosellė. Atje planifikonte ta priste pranverėn pėr ta filluar luftėn kundėr komunizmit.
Nė majat e Sharrit do tė rezistojė me armė nė dorė deri nė fillim tė majit tė vitit l945.[99] Nė Sharr me Xhemėn nė fillim ishin edhe Lokė Llokovica, Aqif Reēani, Ilmi Tėrnova, Merr Sėrmnova etj. Pėr shkak tė rrethanave qė po krijoheshin, dimrit dhe acarit qė po afrohej, ishin ndarė nė dy grupe deri nė pranverė. Xhema kishte vazhduar me grupin e gorjanasve, ndėrsa Loka me Aqifin, Ilmiun, Merėn, Xanin dhe tė tjerė nė drejtim tjetėr.[100]
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Medalim
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Male
Numri i postimeve : 610
Age : 63
Vendi : Shqypeni
Registration date : 06/12/2008

MesazhTitulli: Re: Vebi Xhemaili: Xhemė Hasė Gostivari Ikona e Trimėrisė Shqipt   Thu Jun 03, 2010 12:29 pm

VRASJA E XHEMĖ GOSTIVARIT NĖ MAJ TĖ VITIT 1945
Kur pushteti komunist mori pushtetin nė hapėsirat e okupuara, vuri nė shėrbim organet e ndjekjes tė udhėhequr nga OZNA. Kėmbėngulės ishin ta zėnė gjallė Xhemė Gostivarin. Pushteti i kohės lidhur me zėnien e Xhemės bėnte plane tė ndryshme. Meqė nė betejat e ndryshme pėsonin dėme tė konsiderueshme, atėherė pėrdorėn metodėn tjetėr, atė tė tradhtisė. Tash vinin nė skenė spiunėt dhe njerėzit labilė, tė shitur, ata tė cilėt lakmonin nė para, nė poste e nė privilegje. Pushteti komunist gruan dhe dy djemtė e mitur qė jetonin nė Gostivar nuk i internoi, por i mbylli nė shtėpinė e tyre, ku instaloi njerėzit e vetė qė kenė nėn mbikėqyrje familjen e Xhemės.[101] Siē deklaron i biri i Xhemės, Sheraf Hasa: “ditė qė nuk harrohen kurrė”
Pikėrisht i pėrgjigjet rastit dhe ngjarjes sė likuidimit fizik tė Xhemės nga “miqėsia”. Qė kishin lidhur me sllavėt: labilėt, frikacakėt, karrieristėt, tė shiturit, tradhtarėt, ata qė kishin rėnė nė ujdi tė plotė ta zhduknin fizikisht kėtė trim tė madh tė kombit dhe njėherit legjendė e trimėrisė mbarė kombėtare.
Me ndihmėn e bashkėpunėtorėve tė sllavit, supozohet, se ėshtė hartuar plani i zėnies dhe i likuidimit tė Xhemės. Ai plan do tė jetė hartuar nė kancelaritė mė tė larta tė sigurimit shtetėror nė Gostivar, Shkup dhe nė Beograd. Kėtij grupi tė ashtuquajtur “miq tė Xhemės” i premtohen privilegje tė mėdha, poste e detyra nė hiqymet, rroga tė majme. Ndėr tė tjera, u kishin thėnė: “se me likuidimin e Xhemės, ata kryenin njė borxh ndaj atdheut jugosllav dhe njė detyre tė shenjtė komuniste”. Nė listėn besnike tė pushtetit, siē ėshtė marrė vesh mė vonė, ishin i aty dhe i vėllai i gruas, baxhanaku i Xhemės dhe mė tė afėrmit e tij. Planin e kishin pjekur mirė, ngase Xhemės i frikėsoheshin si vdekjes. Meqė nuk guxonin t’i dilnin pėrballė, kishin bėrė planin ta helmonin. Njėri nga pjesėmarrėsit nė helmim, nė kėtė vepėr antikombėtare, nė lavd e sipėr, kishte rrėfyer shumė mė vonė se Xhemėn e kanė helmuar me petulla. Sapo kishte filluar tė hante petullat e helmuara, tė pėrgatitura enkas pėr tė, kishte ndjerė tė therme tė forta – dhembje nė bark.[102] Nga djegia e brendshme qė i kishte shkaktuar helmi i fortė, i ishte afruar burimit. Helmi shpejt e kishte bėrė tė veten. Nė fund ky hero kombėtar bindet se ėshtė i tradhtuar. Rrok shmajzerin dhe ua drejton. Sytė i terratisen, e lėshon fuqia atė burrė shkėmb. Zbraz njė breshėri plumbash tė pakontrolluar nga shmajzeri i tij. Ishte hera e parė dhe e fundit qė nuk qėlloi aty ku duhet, nė armikun shekullor tė kombit. Komplotistėt kur u bindėn se nuk jepte mė shenja jete, i afrohen Xhemės, i cili qėndronte i shtrirė pa frymė, ia rrėmbejnė shmajzerin dhe me plumbat e mbetur ia qendisin gjoksin pėr sė vdekuri, pikėrisht mė 6 maj l945, ditėn e Shėngjergjit.[103]
Shumica e tė intervistuarve dhe ata qė kanė bėrė fjalė nė mjete tė informimit lidhur me likuidimin fizik tė Xhemės kanė tė njėjtin mendim –ėshtė helmuar me petulla pastaj ėshtė qėlluar me armė automatike..[104] Sipas dėshmive tė Xhelė Kalishtės, helmi ka qenė i futur nė pekmez, me tė cilėn janė lyer petullat.[105]
Sa i pėrket datės sė helmimit hasim nė teza tė ndryshme tė ndryshme. Ka tė atillė qė datėn e helmimit e marrin 2 majin e vitit l945. Ia presin kokėn qyqarėt dhe “triumfalisht” e sjellin nė Tetovė, pastaj e dėrgojnė nė Gostivar dhe e vendosin te ndėrtesa e burgut nė dritare, ku pala sllave ftohet pėr ta parė kokėn e Xhemės. Nė kėto ēaste tragjike pėr shqiptarėt nė pėrgjithėsi, pala sllave e fyejnė dhe e pėshtynė kokėn e komandantit dhe trimit Legjendar tė shqiptarėve.
Trupin e copėtuar tė Xhemės “miqtė” e tij e lėnė mbi dhe nė shpatijet e malit Sharr. Pas disa ditėsh trupin e pajetė do ta gjejnė ēobanėt e kėtyre anėve, do ta varrosin, duke e vėnė trupin e gjymtuar tė pushojė thellė nė malet e Sharrit. E varrosėn ēobanėt atje ku kėmba armike kurrė nuk shkeli. Varrin do ta shėnojnė me dy gurė tė bardhė. Ishin kėta gurė lapidarė pa shkronja, mbi varin e heroit kombėtar qė luftoi aty ku e do nevoja, pėr tė mbrojtur Shqipėrinė .[106]
Me likuidimin fizik tė Xhemė Gostivarit, forcave kombėtare shqiptare u jepet grusht i rėndė historik. Mirėpo, edhe pse paraqiten rrethana tejet tė vėshtira pėr shqiptarėt nė kėtė periudhė tė sundimit komunist, ky kolos ka mbijetuar dhe do tė jetojė me shekuj, vepra e tij kombėtare do tė jetė gjithmonė midis nesh, nė shpirtin e ēdo shqiptari do tė jetojė fryma bujarisė, do tė jetojė trimėria e pashoq e kėtij kolosi nga Gostivari. Lavdia dhe emri i Xhemės do tė mbeten pėr jetė nė zemrat e ēdo shqiptari nė luftė pėr bashkim kombėtar. Xhemė Hasa krijoi me veprėn e tij luftarake njė epope trimėrie ndėr shqiptarėt, ku trimėria e tij do tė jetė gjithnjė nė shėrbim dhe nė ndihmė popullit, kurdo qė e lypė nevoja dhe rasti nė mbrojtje tė kombit. Ky popull liridashės pėr jetė e mote, kurrė nuk do tė harroj gjakun e derdhur nė luftė pėr mbrojtjen e Shqipėrisė Etnike deri nė Shkup.
Nėntori i vitit 1944, ėshtė vit i kobshėm pėr forcat nacionaliste shqiptare, pas hyrjes sė forcave komuniste nė Gostivar. Kadri Saliu u kap dhe u nxor para nė gjyqit ushtarak tė Tetovės. Ky nė gjyq para tė pranishmėve tha; qė shumica nga ky Kėshill gjyqėsor kanė qenė nga ana e Bullgarisė ndėrsa Boris Kanēeskit i tha para trupit gjykues: “Ti Boris Kanēeski, je ai qė e ngrite lartė flamurin bullgar sė bashku me shokė nė Gostivar, duke pritur ushtrinė e Car Borisit, ushtrinė fashiste bullgare.”[107] Kėto fjalė tingėlluan fuqishėm para gjithė popullit i cili dėgjonte me vėmendje kėtė seancė gjyqėsore. Pasi ky ishte nė atė kohė anėtar i Partisė Komuniste tė Qarkut tė Tetovės. Pra pushteti “popullor” komunist, me kėto kuadro njerėzish, me plotė bagazh tė errėt politikė qė deri dje luftonin pėr flamurin bullgar, tani i dėnonin shqiptarėt, qė vetė vetiu kurrė nuk kanė qenė pėr njė Maqedoni tė pavarur. Por kėtė shtet ua fali dhuratė Tito dhe Partia Komuniste Jugosllave me ndihmėn e komunistėve shqiptarė.
Por, kėto dėshmi tė Kadri Saliut nuk u morėn parasysh. Kryetari i Kėshillit tė Gjyqit Ushtarak, Tomo Sofronievskit dhe Prokurorit Publik Koēo Tolevski, mė 30 maj 1945, Kadri Saliut i shqiptuan dėnimin me vdekje.[108]
Mė vonė Kadri Saliu arrin tė largohet nga burgu dhe sė bashku me Shaip Kamberin dhe Jusuf Kulikun fshihen nė njė shtėpi pas Xhamisė sė Larme nė Tetovė. Por pas disa ditėve zbulohen nga ana e disa komunistėve shqiptarė dhe paraqiten te pushteti komunist. Kėta kapen nga OZN-a dhe dėrgohen nė drejtim tė lumit Shkumbin, ku hidhen nė gypat e hidrocentralit mbi Tetovė pėr tė zhdukur gjurmėt. Sot e kėsaj dite nuk u dihet vari kėtyre atdhetarėve qė luftuan pėr tė mbrojtur Shqipėrinė e bashkuar, kudėr pushtetit komunist jugosllav. Me vrasjen e kėtyre udhėheqėsve Tetova dhe Gostivari ngelin edhe mė tutje nėn pushtetin komunist jugosllav. Ku pushteti komunist ushtroi dhunė edhe mė tė egėr se sa nė kohėn e regjimit tė ish Jugosllavisė mbretėrore. V.Xh).
Poashtu nė pozitė tejet tė vėshtirė politike ishin edhe ata atdhetarė qė u kthyen nė Shqipėri, ku tani mė sundonte Partia komuniste nė krye me Enver Hoxhėn. Pushteti komunist i Hoxhės i dėnoi edhe udhėheqėsit e Gostivarit, me diktatin e jugosllavėve: I pari ishte Nėnprefekti i Gostivarit Xhevat Kallajxhiu i cili bėri shumė nė rregullimin e qytetit dhe emancipimin e popullatės sė Gostivarit me rrethinė. Nė poashtu tė njetin fatė e pėrjetoi edhe Ibrahim Tėrshana, i cili u burgos nė Tiranė. Ky kur e pa se dėnimi kundėr tij ėshtė i pėrjetshėm, ai u hodh nga dritarja e katit tė tretė dhe vdiq nė vend, vetėm pėr mos me ra gjallė nė duar tė komunistėve.[109]
Xhemė Gostivari sot njihet nė tėrė Shqipėrinė Etnike, si njė hero mbarėkombėtar, si njė burrė trim i pashoq, i cili luftoi bashkė me vėllezėrit e vet dhe mendimtarėt e tij qė tė bashkonte Shqipėrinė, ashtu siē e ka falur natyra, njė Shqipėri Etnike, tė bashkuar dhe demokratike nė Evropė.
Tė gjithė sė bashku tė veprojmė dhe ta ēojmė nė vend synimin dhe mesazhin e Xhemė Gostivarit, qė ia kishte lėnė amanet Abdyl Frashėri “tė gjithė sė bashku tė luftojmė dhe tė punojmė pėr Shqipėrinė Etnike, pėr kombin dhe pėr atdheun tonė, qė njė ditė tė jemi tė bashkuar. Ashtu siē e ka falė Shqipėrinė Zoti midis Ballkanit, ashtu siē na do shpirti dhe zemra tė gjithėve.
Ne, jemi sot pėrpara heroit tė kombit, mikut dhe bashkėluftėtarit tė Mithat Frashėrit, qė shkroi historinė e kėsaj ane me trimėrinė e pashoq me gjakun e vet. Sot ėshtė nderė pėr tė gjithė ne emri i Xhemė Hasė Gostivarit. Ėshtė nderė pėr kombin shqiptar. Ky hero kombėtar, u tregoi tė gjithėve nė vepėr se si luftohet pėr komb e atdhe, sė bashku me tė gjithė ata qė luftuan deri tani pėr tė mbrojtur Shqipėrinė.
Shqiptarėt sot mburren me emrin e kėtij kolosi, emri i tij ėshtė emblema e trimėrisė shqiptare. IXhemė Gostivari me veprėn e vetė madhore, vazhdoi rrugėn pas heronjve tė mėdhenj tė kombit: Skėnderbeut, Abdyl Frashėrit, Hasan Prishtinės, Ismail Qemalit e tjerė. Burra tė tillė trima, rrallė lind historia, ata flijuan veten pėr Shqipėrinė dhe kombin. Edhe njė herė nderime pėr Gostivarin si qendėr e rezistencės nė luftė pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar. Respekt dhe pėrkulje pėr kėtė hero mbarėkombėtar, XHEMĖ HASĖ GOSTIVARI, VULOSI NĖ PIEDESTAL TRIMĖRINĖ E SHQIPTARĖV, brez pas brezi.
Mė 06. Maj 2010 Prof. Dr. Vebi Xhemaili
Tetovė Ligjėrues nė USHT



[1] Masar Kodra Pozita e shqiptarėve midis dy luftėrave Botėrore, “Jehona” Shkup 1976.
[2] Raport i diplomatit anglez nga Selaniku; Kryengritja e Dervish Cares dhe jehona e saj, fejton botuar nė “Bota Sot”, 2002.
[3] Po aty, viti 1944, dos. 8, f.3.
[4] Po aty.
[5] Po aty.
[6] Po aty.
[7] Po aty.
[8] Po aty.
[9] Po aty. Nuk disponojmė komplet listėn e tė vrarėve tė fshatit Gjinovicė, prandaj iu kėrkojmė ndjesė banorėve tė fshatit Gjinovicė dhe familjarėve tė tė vrarėve.
[10] Po aty.
[11] Po aty; “Atdheu”, 13 nėntor 1913.
[12] AQSh. Fondi 812, viti 1944, dos. 8, f.5.
[13] Po aty. Nė fshatin Reēan, pasi ushtria serbe i vuri zjarrin, vrau njė numėr tė madh banorėsh tė pafajshėm, burra, gra dhe fėmijė.
[14] Po aty.
[15] Po aty, f. 6.
[16] Po aty.
[17] Po aty. f.7.
[18] Po aty.
[19] Po aty.
[20] Po aty.
[21] Po aty.
[22] AQSH, Fondi 812, dos.nr.8, f.8, viti 1944.
[23] AQSh. Fondi 812, viti 1944, dos.8, f. 11.
[24] Po aty.
[25] Po aty, f. 12.
[26] Po aty.
[27] Po aty.
[28] Po aty, f. 11.
[29] Po aty.
[30] Sipas burimeve italiane ato pėrmendin datėn e lindjes nė vitin 1909.
[31] Vebi Xhemaili, Shqiptarėt e Pollogut nė luftė pėr ēlirim e bashkim Kombėtar, Tetovė, 2003, f. 164-165.
[32] Vaso Ēubriloviqi, Referat i lexuar nė Klubin Serb nė Beograd vitin 1938.
[33] Po aty.
[34] Vebi Xhemaili, Forcat kombėtare nė mbrojte tė Shqipėrisė Etnike 1941-1945, Tetovė, 2006, f. 45-50.
[35] Emine Reka-Kalisi mbesa e Xhemė Gostivarit qė e ka pėrjetuar tragjedinė e Gostivarit me sjelljen e kokės sė Xhemės nė Sheshin e Gostivarit.
[36] Emine Reka Kalisi., Po aty.
[37] Ali Llunji-Iljaz Metaj, Xhemė Gostivari, Tiranė, 2001, f. 33.
[38] Abdulla Hasa, vėllai i Xhemė Has Gostivarit, deklaratė e tij nė Gostivar mė 4 gusht 2007.
[39] Po aty, Emine Reka-Kalisi.
[40] Arkivi i Maqedonisė Fond.OZN-a deklaratė e Gajur Derrallės.
[41] Emine Kalisi-Hasa, deklaratė e saj dhėnė me shkrim autorit, janar 2007.
[42] Ahmet Pere, vizita e tij nė Shkup nė vė prill tė vitit 1994.
[43] Ahmet Pere personalisht e kamė njohur Xhemėn deri sa isha nxėnės i shkollės sė mesme nė Elbasan.
[44] Enver Hoxha, Reziku anglo-amerikan pėr Shqipėrinė, Tiranė, 1982, f.21;Vebi Xhemaili, Forcat Kombėtare nė mbrojtje tė Shqipėrisė etnike 1941-1945, Tetovė, 2006, f.18.
[45] Historia e Luftės nacionalēlirimtare tė popullit shqiptar (1939-1944), I, Tiranė 1984, f.179.
[46] Muharem Dezhgiu, Shqipėria nėn pushtimin Italian. Tiranė, 2005, f.211.
[47] Historia e popullit shqiptar Tiranė 1968, f. 672.
[48] Po aty, f.673.
[49] Historia e Luftės nacionalēlirimtare tė popullit shqiptar (1939-1944), I, Tiranė 1984, f.181.
[50] Enver Hoxha, Vepra, vėll. V, f.246-248.
[51]
[52] Ahmet Pere, mėsues nga Elbasani, rrėfimi i tij nė vitin 1994.
[53] Vebi Xhemaili pėr sqarim ata territore kur nuk kanė qenė tė Jugosllavisė ato territore Jugosllavia i ka marrė si dhuratė nga Konferenca e Londrės kur Serbia dhe Mali I Zi u ritėn pėr 50% mbi territoret shqiptare. Shih librin; Shqiptarėt e Pollogut nė luftė pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar 1912-1918.
[54] Organizata “Besa”, pas kapitullimit tė Jugosllavisė.
[55] Revista “Shkėndija”, V.II.Nr.4, Tiranė, 1941.
[56] Arkivi i R. M. Mikro.i 348.
[57] Arkivi i shtetėror i Shqipėrisė, Raport i inspektorit tė arsimit nga Tetova, dėrguar ministrit tė arsimit nė Tiranė.
[58] Izmit Krosi-Raveni, deklaratė e tij nė vitin 2003 nė Gostivar (simpozium i mbajtur nė dhjetor 2003).
[59] Sipas listės te punėsuarve ne nėnprefekturėn e Gostivarit, pėrmendėn Xhevat Kallajxhiu dhe Xhemė Hasa gusht te vitit 1942.
[60] Abdulla Hasa, dėshmi dhėne autorit ne vitin2003
[61] Begzat Begzati, Xhemė Hasa ushtarak-demokrat botimi I dytė, vitit 1995, f. 29.
[62] Masar Kodra, Shqiptarėt e Maqedonisė. Vep e cit. f.94.
[63] Sipas dokumenteve mė tė reja Shefqet Pėrshovca nuk ėshtė nga fshatrat e Tetovės por ėshtė nga fshati Pėrshovcė i Gostivarit.
[64] Ahmet Pere, Selman Kasapi, “Gostivari, dhjetor 194 -korrik 1955”, (Pėrpjekjet e shqiptarėve tė Maqedonisė pėr liri e pavarėsi), monografi nė dorėshkrim Tiranė 1989, f. 142.
[65] Rrėfime tė vetė Rexhė Topėlicės, dhėnė autorit nė vitin 1977, pas kthimit nga burgu i Tiranės, i cili nė burg ka pėrjetuar vuajtje tė pa pėrshkruara por ka qenė i njohur se i ka munguar veshi i majtė.
[66] Nazif Selimi, Dėshmitė e gjalla, Shkup, 1998, f.45.
[67] Ahmet Pere, Selman Kasapi, “Gostivarin, 1941-1955”, vep e cit. po aty.
[68] OZN-a Kut, 1-27.
[69] Ali Llunji Iljaz Metaj, Xhemė Hasa, vep. e cit. f.43.
[70] OZNA, Kut, 1-27.
[71] Deklaratė e Xhelė Kalishtės nė dhjetor tė vitit 2003.
[72] A.Q.SH.-Tiranė, Dos.1992, nr.1, Qarkore e nėnprefekturės sė Gostivarit, dėrguar qeverisė shqiptare nė Tiranė, raporti fletė pėr situatėn e rėnduar nė nėnprefekturėn e Gostivarit dhe paraqitjen nė teren tė Xhemė Has Gostivarit.
[73] Po, aty
[74] Nazif Selimi f. 46.
[75] Ahmet Pere, Gostivari 1941-1947, (Monografi nė dorėshkrim) 1990.
[76] Mahmut Mahmuti bashkėluftėtar i Xhemės qė ishte takua disa herė Toma Shumskin dhe kishte biseduar personalisht me tė, duke marr mendimin pozitiv pėr Xhemė Has Gostivarin si komandant shqiptarėve tė Pollogut.
[77] Mahmut Mahmuti, bashkėluftuar i Xhemės nga Tėrnova, deklaron se Toma Shumski nė takim me shqiptarėt deklaronte se ėshtė pėrkrahės i ideve tė Xhemė Hasės.
[78] Izmit Raveni, pėrcjellės personal (agjutant), i Xhemė Has Gostivarit
[79] Demir Iljazi nga fshati Patalisht, nacionalist i njohur i kėsaj zone dhe luftėtarė i Xhemė Hasė Gostivarit. Rrėfimi i tij pėr Xhemėn gjatė kohė kur isha deputet i prosperitetit nė vitin 1994.
[80] Rahim Sadiku, Jetė kushtuar Lirisė, (monografi pėr Hajrulla Trepezėn), Prishtinė 2002, f 172.
[81] Jovan Pavllovski, Sudenata kako posleden poraz, vep e cit.
[82] UDB-a; pas mbarimit tė luftės Xhevati largohet nė Itali.
[83] Xhafer Deva kur e vizitonte Gostivarin gjithmonė e vizitonte Kadri Saliun nė shtėpi.
[84] Ahmet Pere, Kujtimet e mija pėr Gostivarin, dhėnė autorit nė Prill tė viti 1994.
[85] Po aty.
[86] Sipas Ahmet Peres, Selman Kasapi ishte themelues i bėrthamės komuniste shqiptare nė Gostivar.
[87] Ahmet Pere aktivist dhe mėsues nė Gostivar.
[88] A.M.-Shkup, materiale nė gjuhėn shqipe, K.34, Raport i karabinierisė sė Gostivarit, dėrguar organeve pėrkatėse nė Dibėr, 30.IV. 1943.
[89] OZNA, Kut.18.
[90] Po aty.
[91] Emin Roshi, komandant i batalionit tė Gajur Derrallės, marr nė nėntor 2004.
[92] Sahit Hoxha ka qenė deputet nė Parlamentin turk dhe miku ngushtė i Mehmet Derrallės-Tetova.
[93] Ozna, kut. 1-27.
[94] Shėnime tė mbledhura nga fshatrat e Pollogut.
[95] Demir Krasniqi: Xhemė Hasa Gostivari - Nderi i Kombit E Premte, 19-02-2010, 10:06 pm (GMT+1
[96] Gazeta “Zani i Sharrit” tetor 1944 nė Tetovė; Miftar Vahiti nga fshati Tearcė, pjesėmarrės dhe ushtarė i forcave vullnetare nė ēetėn e Arif Kapitenit.
[97] Vebi Xhemaili, Forcat kombėtare nė mbrojtje tė Shqipėrisė etnike Tetovė 2006.
[98] Nuri Karrai (tash i ndjeri), kushėri i afėrm i Xhemės, pjesėmarrės nė shumė beteja nė luftė kundėr partizanėve; Mahmut Mahmuti – Gjenovica, luftėtar i pandashėm i Xhemės.
[99] Adem Emini, Remzi Hima bashkėluftėtarė tė Xhemės nė malin Sharr; Ali Llunji – Ilaz Metaj, vep, e cit., f. l93.
[100] Nazif Selimi, Dėshmitė e gjalla, Shkup, l998, f. 52-53.
[101] Sharafedin Hasa, deklaratė e tij dhėnė autorit nė janar 2007.
[102] Ali Llunji – Ilaz Metaj, vep. e cit., f. l9l.
[103] Geklaratė e mbesės sė Xhem Gostivarit nė emisioni Koha , janar 2007.
[104] Po aty; Ali Llunji Ilaz Metaj, vep. e cit., f. l9l; Nafi Ēegrani, Ballė pėr ballė me vdekjen, f. 125,126. Nazif Selimi, vep. e cit., f. 54.
[105] Halit Elshani, Ēeta e Gostivarit, Prishtinė 209, f. 111.
[106] Sharaf Hasa si e zbulova varin e babait tim, deklaratė e tij dhėnė autorit.
[107] Ahmet Pere Dėshmi
[108] Gazeta “Nova Maqedonija”, 3 qershor 1945.
[109] Dėshmi tė Ahmet Peres; Poashtu nė Tiranė u burgos pėr disa vite edhe sekretari i nėnprefekturės sė Gostivarit Zihni Fiqriu.
---------------------------------------------------------------------------
I lumet Profesor Vebiut per kete histori
Me vjen keqe qe smuj me botu fotot, jau di per nder nese dikush me ndihemon
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Mixha Selim
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 27
Age : 65
Vendi : Prizren
Registration date : 26/05/2010

MesazhTitulli: Re: Vebi Xhemaili: Xhemė Hasė Gostivari Ikona e Trimėrisė Shqipt   Thu Jun 03, 2010 12:54 pm

MIXHI SI XHEMA PAK KA SHQIPTARE
PO EDHE KETE E TRADHTUAN SHOKET E VETE.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Vebi Xhemaili: Xhemė Hasė Gostivari Ikona e Trimėrisė Shqipt   Today at 6:57 am

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Vebi Xhemaili: Xhemė Hasė Gostivari Ikona e Trimėrisė Shqipt
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt-
Kėrce tek: