Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2  Next
AutoriMesazh
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Fri Sep 24, 2010 10:08 pm


"Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"


Cito :
Plot 64 shoqata kulturore atdhetare u mblodhėn dje nė njė tubim, ku i kanė kėrkuar Presidentit tė vendit, Kryeministrit dhe Kryetares sė Kuvendit, qė tė mos heshtin dhe tė mos lejojnė cenimin e integritetit territorial shqiptar. "Tė ndalet greqizmi i vendit", kanė deklaruar ata. Pėrfaqėsuesit e kėtyre shoqatave atdhetare kanė reaguar fuqishėm kundėr deklaratave qė i cilėsuan tėrėsisht antishqiptare tė prefektit tė Gjirokastrės, Spiro Ksera, si dhe tė kryebashkiakut tė Himarės, Vasil Bollano, pėr tė ashtuquajturin Vorio-Epir. Por ata kanė kėrkuar gjithashtu nga autoritetet qė tė lėnė tė lirė, tė vlerėsojnė dhe respektojnė si atdhetarė tė vėrtetė, dy tė rinjtė nga fshati Toē i Tepelenės, qė u arrestuan vetėm pse organizuan nė fshat njė miting me flamuj shqiptarė, kundėr kėrkesave tė prefektit Ksera. Ky arrestim u krye ndonėse ata kishin kėrkuar lejen e policisė, e cila i ėshtė pėrgjigjur se "nuk jemi nė gjendje tė garantojmė rendin". "Si ka mundėsi qė nuk garantohet rendi nga policia kur ėshtė fjala pėr tė mbrojtur interesat tona kombėtare, kur po kjo polici nuk kryen asnjė veprim kur bėhet thirrje pėr bashkim tė viseve tona me Greqinė?", kanė ngritur pyetjen pėr krerėt mė tė lartė tė shtetit shqiptar, pėrfaqėsuesit e kėtyre shoqatave. Nuk ka si tė mos indinjohemi, kanė shtuar ata, kur dėgjojmė deklarata pėr "Autonomi tė Shqipėrisė sė Jugut" njėlloj si nė vitin 1914, kur u shpall e ashtuquajtura "Autonomi e Vorio-Epirit", apo kur u nėnshkrua "Protokolli i Korfuzit". Ata kanė kujtuar se kėto akte shqiptarėt i kundėrshtuan jo vetėm shpirtėrisht, por edhe me armė, si dhe theksuan se Bollano e Ksera duket se kėrkojnė tė ringjallin "shtetin epirot" tė Zografos dhe tė zėnė vendin e tij, duke harruar se kėtė "shtet" virtual e varrosi koha. "Ne qytetarėt e thjeshtė jo vetėm qė nuk harrojmė, por u kujtojmė kėtyre zotėrinjve, si dhe zyrtarėve tė shtetit shqiptar, qė i mbėshtesin, tė zbatojnė ligjet e shtetit ku jetojnė dhe tė respektojnė vullnetin e patjetėrsueshėm tė popullit shqiptar! Minoritarėt grekė kanė qenė dhe janė pjesė e pandarė e shoqėrisė sonė, si dhe kanė gėzuar tė gjitha tė drejtat qė u takojnė", kanė vijuar mė tej nė kėtė qėndrim.

"Bėhet fjalė pėr cenimin e integritetit territorial tė Shqipėrisė, theksuan ata mė tej, duke shtuar se, heshtja qė ka pushtuar qeverinė dhe parlamentin shqiptar mendojmė se ėshtė e pafalshme". Sipas tyre, deputetėt dhe pushtetarėt tė shkunden e tė ēlirohen nga ndjenja e pėrunjėsisė dhe e servilizimit pėrballė diplomacisė greke pėr hir tė njė vize, burse studimi apo mbajtjes sė kolltukut, nė dėm tė interesave tona kombėtare.

"Historia na bėn apel tė kujtojmė se Greqia nė sajė tė pėrpunimit tė opinionit zyrtar e qytetar tė kohės arriti tė shkėpusė nga trungu i viseve tona zona tė tėra shqiptare si Prevezėn, Artėn, Paramithinė, Igumenicėn, Filatin, Dhodhon, Janinėn, Mecovėn, Grebenenė, Konicėn, Kosturin, Follorinėn e mė gjerė. Ndėrsa pas vitit 1913 dhe deri nė ditėt tona vazhdon punėn e saj me tė gjitha mjetet tradicionale e sidomos "bashkėkohore" pėr tė rrėmbyer jo vetėm Himarėn, por tėrė prefekturėn e Gjirokastrės e tė Korēės", janė shprehur pėrfaqėsuesit e 64 shoqatave kulturore- atdhetare. Ndėrsa pohojnė se "kemi falėnderuar popullin grek pėr pritjen e emigrantėve shqiptarė nė kėtė periudhė tranzicioni jo tė lehtė pėr ne. Por nuk mund tė pajtohemi me mungesėn e reciprocitetit nė marrėdhėniet dypalėshe, ku shteti fqinj vetėm kėrkon dhe ne vetėm duhet tė bindemi. Nuk pajtohemi me heshtjen ndaj ēėshtjes ēame e tė pronave shqiptare nė tė cilat duhet tė gjėmojė e tė zgjidhet nė bazė tė normave ndėrkombėtare".

Gjithashtu, ata kėrkuan nga shteti shqiptar tė mbahet qėndrim duke vėnė nė lėvizje tė gjithė mekanizmat ligjorė pėr shkarkimin e prefektit tė Gjirokastrės Ksera, si dhe tė kryebashkiakut tė Himarės, Bollano, tė cilin e etiketuan si njė "shqiptar gjakprishur, qė pėr nga origjina e tė parėve nuk e lidh asgjė me Greqinė".
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Fri Sep 24, 2010 10:14 pm

Nėn drejtimin e Zyrės Teknike, e ngritur nė 1992, janė ndėrtuar nga themelet 145 kisha tė reja (tė mėdha e tė vogla), janė restauruar 60 kisha e manastire-monument kulture dhe janė rikonstruktuar mbi 158 kisha.


Kisha e Shėn Gjergjit nė Lushnje http://www.orthodoxalbania.org/Shqip/Zyra%20eSherbimit%20Teknike/Technical_Office.htm

Janė ngritur dhjetėra ndėrtesa tė reja dhe janė blerė e rikonstruktuar mjaft godina pėr qėllime tė ndryshme (kopshte, shkolla, qendra rinore, qendra shėndetėsore, seli mitropolitane, shtėpi pritjeje, punishte, mensa pėr tė varfėrit etj.). Gjithsej 70 godina.

Ndėr kėto mund tė pėrmendim Manastirin e Ri tė Shėn Vlashit, pranė Durrėsit, nė territorin e tė cilit ndodhet kompleksi i Akademisė Teologjike "Ngjallja e Krishtit" dhe "Shtėpia Orthodhokse e Shpresės"; Selia Kryepiskopale nė Tiranė; selitė e Mitropolive tė Beratit, Korēės dhe Gjirokastrės; Shkollat e Mesme "Kryqi i Nderuar", nė Gjirokastėr dhe nė Sukth tė Durrėsit, nė Mesopotam tė Sarandės; konvikti i vajzave nė Bularat tė Gjirokastrės; shkollat 9-vjeēare nė Tiranė e Durrės; kopshte nė 14 qytete;



Kisha tė reja

Katedralja “Ngjallja e Krishtit”, Pogradec

Kisha “Trinia e Shenjtė”, Vrakė (Shkodėr)

Qendra Diagnostike “Ungjillėzimi” nė Tiranė dhe disa poliklinika nė disa zona, Instituti i Formimit Profesional “Frymė Dashurie” nė Tiranė dhe nė Gjirokastėr; Qendra Arsimore dhe Shpirtėrore nė Lushnjė dhe nė Tiranė; qendra rinore dhe shtėpi pritjeje nė Korēė, Elbasan, Kavajė, Tiranė, Berat, Gjirokastėr etj; mensat pėr tė varfrit nė Korēė dhe Tiranė; kompleksi i punishteve "Nazaret" nė Tiranė, qė pėrfshin: shtypshkronjė, fabrikė qirinjsh, zdrukthėtari, punishte pėr gdhendjen e drurit, si dhe studiot e ikonografisė dhe tė restaurimit.

Godina tė reja
Shkolla 9-vjeēare, Durrės
Godina tė reja

Instituti i Formimit Profesional, Gjirokastėr

E tėrė vepra ndėrtuese arrin nė 425 ndėrtesa.
Nga viti 1995 funksionon edhe njė kurs arkitekture, ku ēdo vit rreth 40 tė rinj marrin njohuri tė ndryshme pėr ndėrtimet dhe arkitekturėn kishtare.
http://www.orthodoxalbania.org/Shqip/Zyra%20eSherbimit%20Teknike/Technical_Office.htm
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Sat Sep 25, 2010 1:12 am


Prej vitesh, ēdo shqiptar qė e do sadopak vendin e vet, ndien shqetėsim e indinjim nė ēdo rast qė dinjiteti ynė kombėtar nėpėrkėmbet nga fqinjėt tanė jugorė. Deri mė sot, tema kryesore e divergjencave ka qenė problemi i emigrantėve tanė nė vendin fqinj. Temat e tjera po aq tė rėndėsishme si problemi ēam, ligji i luftės, kolonizimi ekonomik falė pozicionit abuziv tė firmave helene nė Shqipėri dhe pretendimet vorio-epirote, janė kaluar disi nė heshtje, pėr shkak tė frikės sė qeveritarėve tanė, nga reagimi gjithmonė arrogant deri nė absurditet i palės tjetėr (operacioni “fshesa” ka qenė njė armė tejet e pėrdorur prej tyre).


Ortodoksia shqiptare:Koka nė Athinė trupi nė Kosinė


Deklaratat e historianit tė njohur shqiptar dhe njėrit nga hartuesit e Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė, Sabri Godo(nese kete radhe e ka sinqerisht), duket se po vėrtetohen ēdo ditė e mė shumė. Ajo qė zoti Godo tha se Athina zyrtare ka plane tė rrezikshme kundėr Shqipėrisė, u vėrtetua edhe me njė tjetėr veprim tė fundjavės sė kaluar.

Kishės Autoqefale Ortodokse Shqiptare, e cila u shkėput nga ajo greke me nismėn e Fan Nolit, duket se do ti duhet qė tė ndryshojė emrin e saj, pasi vetė fjala “Autoqefale” nėnkupton “kokė me vete”, pra e pavarur.

Ortodoksėt shqiptar duket se kanė mbetur tė pafuqishėm pėr tė nxjerrė njė kryepeshkop nga vendi i tyre qė ti drejtojė ata. E nė njė moment tė tillė, patjetėr qė do tė ndėrhyntė Greqia, duke dėrguar ambasadorin e saj pėr popullsinė ortodokse e duke zgjedhur atė edhe “President” tė tyre. Anastasios Janullatos, qė nė fillimet e detyrės sė tij nė Shqipėri nuk dinte as fjalėn mė tė vogėl nė shqip pėr tė predikuar, e qė tashmė ka kėrkuar nėnshtetėsinė shqiptare, solli njė tjetėr pėrfaqėsues helen nė krye tė ortodoksėve tė jugut. Skandali i zhvarrimit tė eshtrave u pasua nga njė tjetėr i fundjavės sė fundit. Janullatos ka fronizuar si metropolit tė Gjirokastrės, Pėrmetit, Tepelenės dhe Sarandės njė tjetėr shtetas grek, Dhimitris Sineimatis. Ka shkuar kėshtu nė tre numri i klerikėve tė lartė ortodoks qė janė nėshtetas grek.. Dhe ajo qė tė ēudit mė shumė, nė territorin e Republikės sė Shqipėrisė, nė njė kishė ku shkojnė pėr adhurim besimtarė ortodoks shqiptarė, nė trupin e tė cilėve ka gjak shqiptari e qė janė pasardhės tė shumė atdhetarėve qė kanė derdhur gjakun e tyre pėr tu mbrojtur nga vėrshimet helene drejt vendit tė tyre, predikimi i radhės dhe dhėnia e detyrės sė metropolitit tė ri grek organizohet nė gjuhėn greke.

E pikėrtisht nė kėtė ceremoni emėrimi tė njė kleriku tė lartė grek, merrte pjesė edhe “i njohuri”, Vasil Themollari. Ngjarjet qė burojnė nga Athina zyrtare, duket sikur po pasojnė njėra tjetrėn dhe formojnė njė zinxhir fundi i tė cilit duket nė Shkumbin. Nuk ėshtė nevoja qė tė shkojmė nė kohėn e genocidit qė grekėt ushtruan mbi popullsinė ēame, pėr tė kuptuar qėllimet e tyre. Mjafton ti hedhim njė sy ngjarjeve tė viteve tė fundit ku helenizmi nxorri filizat e rrenjėve tė historisė. Kėrkesa pėr tu zgjeruar nė territorin shqiptar, tashmė nuk po kėrkohet ashtu siē u bė nė trazirat e 1997-ės, por po bėhet nė hundėn e diplomacisė shqiptare qė ende vazhdon tė heshte.

Tirana zyrtare nuk u ndie as nė momentin kur Athina kėrkoi hapjen e shkollave greke nė territorin shqiptar dhe nuk pranonte assesi hapjen e atyre shqipe nė territorin helen, as nė momentin kur grekėt ngritėn flamurin nė jug tė vendit, as nė deklaratat e presidenti grek qė thoshte se rruga e Shqipėrisė pėr nė BE kalon nėpėr Athinė, an nė pensionet qė Greqia u ka dhėnė shqiptarėve tė jugut edhe pse kanė kombėsi dhe nėnshtetėsi shqiptare, as nė tabelat nė greqisht qė varen nėpėr dyqanet e njė pjesė tė mirė tė qyteteve tė jugut e as nė raste tė tjera qė tashme janė bėrė nė rutinė tė pėrditshme e qė njė ditė do tė bėhet ekskluzivitet i servirur pėr fatin e hidhur tė mbarė shqiptarėve.

Nuk e di se sa shqiptar do ti ndihet njė ortodoks shqiptar nėse nesėr nė njė qytet tė jugut do tė ngrihet flamuri helen, ashtu siē ndodhi nė trazirat e vitit 1997, qė qarqe tė caktuara e quajtėn si veprim i njė grupi tė caktuar. Tė njėjtėn gjė do ta pyesja edhe pėr muslimanėt shqiptar nėsė njė vend arab ngre flamurin e tij apo pėr katolikėt nėse diku nė veriperėndim do tė shikonim flamurin italian.

Akoma mė keq, nė njė moment kur ēamėt kėrkojėn tė drejtat e tyre, radio qė vijnė nga territori grek dhe transmetojnė program nė shqip, e paraqesin Vorio Epirin si pjesė helene dhe se janė vetė grekėt qė kanė luftuar pėr lirinė e kėtij vendi. Me paturpėsinė mė tė madhe, nė kėto radio transmetohen kėngė patriotike, ku flitet pėr trimat grekė qė gjasma kanė rėnė nė Vorio Epir. Dhe sėrish diplomacia shqiptare hesht dhe nuk guxon as pėr reagimin mė tė vogėl.

Shqiptaria dhe gjaku i qindra mijėra patriotėve qė luftuan pėr tė mbrojtur vendin e tyre, tashmė po njėsohet me disa pencione greke qė po mbushin barkun e popullsisė sė jugut. Kurrėsesi nuk do ti quaja shqiptar ata qė e shesin kaq lirė shqiptarinė e tyre, qofshin kėta muslimanė, ortodoksė apo katolikė, persona kėta qė jetojnė vetėm pėr sot, pa menduar historinė qė do ti shkruajė mė shkronja tė zeza si tradhėtarė tė identitetit tė tyre.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Sat Sep 25, 2010 1:17 am

Agjenturat orthodokse greke me kriminelin Janallutos nė krye



Ky antishqiptar i pėrbetuar duhet tė largohet sa mė parė!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 56
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Sat Sep 25, 2010 12:25 pm

valla sala shiti shqiperine me mikun e tije fazliq nip i Gruas se tije..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Sat Sep 25, 2010 7:34 pm

GREKĖT PĖRMES SHKOLLAVE PRIVATE MUNDOHEN TĖ SHTOJNĖ NUMRIN E MINORITETIT NĖ SHQIPĖRI


Nė njė shkrim tė ditėve tė fundit me titullin “Nėpėr shkollat greke private nė Shqipėri qė investohen shtrenjtė nga Greqia nuk mėsohet gjuha dhe kultura greke”, minoritari grek dr.Panajot Braka shfaq shqetėsimin e tij se tė hollat nė mijėra euro qė financon nėpėr shkollat private Greqia nė Shqipėri pėr tu mėsuar gjuha dhe kultura greke nuk e justifikojnė investimin propagandist nė qytetin e Korēės dhe tė Himarės. Ndėr tė tjera, ai sjell fakte se nė shkollėn private greke nė Korēė “HOMERI” nė klasė tė parė gjuha shqipe mėsohet 14 orė nė javė ndėrsa ajo greke 8 orė. Nė klasat mė lart tė dytėn, tė tretėn e me rradhė gjuhės dhe kulturės shqiptare u shtohen mė shumė orė duke u pakėsuar mėsimi i gjuhės dhe i kulturės greke nė diferencė 23 orė gjuha shqipe dhe 7 orė gjuha greke. Shkrimi-kritik vazhdon se lėndėt me peshė si matematikė, dizajn, fizika, kimia, biologjia, historia, gjeografia mėsohen nė gjuhėn shqipe. Ndėrsa lėndėt e lehta si muzika, vizatimi, gjimnastika, vepra artizanale zhvillohen nė gjuhėn greke. Shkolla private greke “HOMERI” sipas z.Panajot Barkės, nuk i plotėson standardet e ligjeve tė Republikės sė Shqipėrisė nė krahasim me shkollat shtetėrore shqiptare ku mėsohet gjuha greke nė fshatrat e minoritetit.

Mė tej dr.Barka tėrheq vėmendjen e shumave marramendėse nė euro qė paguhen mėsuesit qė tu mėsojnė fėmijėve korēarė gjuhėn greke dhe jo atė shqipe. Ai kritikon ashpėr se me kėto tė holla qė janė tė ardhura nga taksapaguesit grek nėpėrmjet ministrisė sė arsimit tė Greqisė paguhen edhe mėsuesit qė zhvillojnė mėsimin nė gjuhėn shqipe. Kritikat dhe akuzat vazhdojnė edhe nė drejtim tė drejtuesve tė Organizatės OMONIA tė cilėt nė dy shkollat e ndėrmarrjes private “HOMERI” nė Korēė dhe Himarė bėjnė investime tė mėdha ku mėsojnė gjuhėn greke nga fėmijėt qė i pėrkasin familjeve shqiptare. Duke lėnė pas dore investimet nė shkollat zyrtare shtetėrore qė nė tė vėrtetė mėsojnė fėmijėt qė vijnė nga minoriteti grek.


Nė shkollėn private tė Himarės mė shumė mėsohet greqisht

Drejtuesi i Fakultetit tė gjuhės greke nė Universitetin e Gjirokastrės z.Barka jep tė dhėna se nė shkollėn private nė Himarė gjuha greke mėsohet mė shumė nė krahasim se nė atė tė Korēės edhe pse qė tė dyja i pėrkasin tė njėjtės grup financues dhe drejtues.

Shkolla private nė Himarė pėr shembull nė klasėn e parė mėsimi zhvillohet nė gjuhėn greke 91%, nė tė dytėn 75%, nė tė gjashtėn 61%, nė tė shtatėn 64,5%, nė tė tetėn 55% dhe nė tė nėntėn 39%. Nė Himarė punojnė shtatė arsimtarė tė ardhur nga Greqia qė japin lėndėt nė gjuhėn greke me njė rrogė mesatare rreth 13-15 mijė euro nė vit.

Nė fund tė shkrimit tij dr.Panajot Barka ngre shqetėsimin pse qeveria greke nuk bėnė kėrkesė zyrtare qė Republika e Shqipėrisė tė njohė Himarėn si zonė e minoritetit grek. Pse organizata OMONIA nuk pėrfiton nga deklarata e z.Sali Berisha qė nė Himarė jetojnė qytetar dygjuhėsorė dhe tė bėjė hapin pėr shpalljen e Himarės zonė e minoritetit grek?

Siē shihet z.Barka ka shkruar njė shkrim ku ngre shqetėsimet e tija pėr fatin e gjuhės greke dhe nxitjen pėr hapjen e ēėshtjes delikate tė Himarės nė prag tė Simpoziumit pėr Himarėn tė paralajmėruar ditė mė parė nga Bollanot. Intelektuali minoritar Panajot Barka me anė tė shkrimit tė tij pėrcjell mesazhin pėr pėrhapjen sa mė shumė tė gjuhės dhe kulturės greke nė qytetet ku jetojnė shqiptar dhe jo minoritar grekė. Ai qartė kėrkon qė nė Korēė dhe Himarė tė ketė shkolla shtetėrore greke qė do tė mundėsonin qė Himara dhe Korēa tė shpallen zona tė minoritetit grek mė tej. Kėto provokime tė z.Barka vijnė nė kohėn e duhur ku mė 2011 do tė bėhet regjistri i popullsisė nė Shqipėri. Strukturat shtetėrore greke po pėrdorin ēdo mjet propagande pėr deklarimin e sa mė shumė tė minoritarėve. Ata ka pretendime qė ky numėr ti kalojė 250 mijė.

Reagim i menjėhershėm i ish-Konsullit Kulturorė nė Konsullatėn greke nė Gjirokastėr z.Panajot Georgiu

Pas publikimit tė shkrimit kritik tė dr.Panajot Barkės, shef i Fakultetit tė gjuhės greke nė Universitetin Eqrem Ēabej menjėherė ka reaguar Panajot Georgiu i cili njihet mirė nė zonat e minoritetit grek sepse ka qenė Konsull kulturor nė Konsullatėn e Pėrgjithshme greke nė Gjirokastėr. Z.Georgiu deklaron se po bėjnė tė gjitha pėrpjekjet qė librat nė gjuhėn greke tė arrijnė nė kohė nė shkollat greke private dhe shtetėrore nė Republikėn e Shqipėrisė. Mė tej ai thotė se ministria e arsimit e Greqisė po pėrpilon njė program ku mėsimi do jetė 50% nė gjuhėn greke edhe nė shkollėn HOMERI nė Korēė. Sipas tij sivjet numri i mėsuesve qė vijnė nga Greqia pėr tė dhėnė mėsim nė shkollėn private tė Korēės do jetė 22 dhe nė Himarė shtatė. Nė fund z.Panajot Georgiu deklaron se nuk pajtohet me tė dhėnat qė ka ofruar z.Panajot Barka. Prandaj z.Georgiu nė reagimin e tij boton edhe tabelat e mėposhtme ku jepen tė dhėna rreth mėsimit tė gjuhės greke nė shkollat private nė Korēė, Himarė si dhe nė shkollat shtetėrore ku mėsojnė fėmijėt e minoritetit grek.

Nė pėrfundim

Pasi lexova dy shkrimet tė autorėve grek dr.Panajot Brakės dhe z.Panajot Georgiu kam nxjerrė pėrfundimin se shkrimet janė bėrė me porosi nga e njėjta zyrė propagande tė shtetit grek, duke patur parasysh se: a)reagimi i z.Panajot Georgiu ka qenė shumė i shpejtė njė ditė pas botimit tė studimit tė z.Barka, b)shkrimet janė botuar njė apo dy ditė para vizitės tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Greqisė, z.Jannis-Aleksios Zepos i cili bėri disa kėrkesa absurde kryeministrit z.Sali Berishės.

Pra, qartė kemi tė bėjmė me njė lojė tė fėlliqur propagandistike qė bėhet nė ēaste kritike, ku Greqia nė prag tė heqjes sė vizave pėr shqiptarėt ka shtuar presionet diplomatike duke kėrkuar haptazi shpalljen e Korēės dhe Himarės zonė minoritare dhe shtimin artificialisht tė minoriteti grek nga rreth 90 mijė qė mund tė jetė nė 250 mijė. Greqia pėr ēdo votė pro anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO, BE dhe organizata tė tjera bėnė kushtėzime kundėr ēdo ligji natyror dhe juridik.
A.Lala.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Mon Sep 27, 2010 10:52 pm

Thenje per miqesine serbo-greke:

* "Ne serbet jemi te bekuar qe te kemi Zotin ne qiell dhe helenet ne toke. Ju helenet i keni serbet miqte me te mire. Ne do t'a cojme me tej luften e nisur ne vitin 1974 kunder myslimaneve, deri sa te behet Konstandinopoja qender e Ortodoksise.." - Peshkop Nicolla i Sarajeves, Qipro korrik 1994 (pervjetori i 20-te i pushtimit turk)

* "Serbet kane vetem dy miq, Zotin dhe greket." - ish-presidenti i Republikes Serbe te Bosnjes, kriminel lufte ne arrati Radovan Karadzic.

* "Greket dhe serbet do te mbeten te bashkuar deri ne diten e gjykimit final." - Kryeministri Vojislav Kostunica, 3 dhjetor 2000, Mali Athos.

* "Serbet jane miqte tone te vertete [...]" - ish-kryeministri Konstantinos Mitsotakis

* "Si grek, une betohem ne miqesine e perjetshme me popullin serb." - ish-ministri i Puneve te Jashtme George Andreas Papandreou, 15 Mars 2003, Beograd.

* "Ne kemi me shume gjera te perbashketa se sa ndryshime. Populli grek ka qendruar ne anen tone me shume se cdo popull tjeter. Bazuar ne kete fakt, ne nuk themi greket, por vellezerit. Cfaredo qe te ndodhe ketu, ne do te jemi ne anen e njeri-tjetrit menjehere. Ne jemi te njeri-tjetrit. Ne kemi fituar vellazerine. Serbet jane shume krenare per origjinen time greke dhe per bashkeshortin tim, per faktin se ai zgjodhi nje bashkeshorte greke, njejte sic beri gjyshi i tij.." - Trashegimtarja e fronit serb princesha Katerine, 18 Dhjetor 2004.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Kostandin
Fillestar/e
Fillestar/e


Male
Numri i postimeve : 68
Age : 52
Vendi : Skrapar
Registration date : 09/09/2010

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Wed Sep 29, 2010 2:02 am

Arber te jap shume te drejte.Korca, e cila eshte i vetmi qytet qe mori autonomine vetem e vetem qe mos binte ne duart e grekut sot ashtu sic e the dhe ti po greqizohet keq.neper fshatra po behen shkolla greke,ku mesohet hymni grek,shkollat to...na jane te rrenuara,mesues ska.konsullata greke po ben nje pune qe sbie ne sy me vizat,kartat omogjene,pensionet por disa vjet me vone do jete nje prob i madh.me vjen shume keq per keto gjera qe shikoj dhe degjoj per qytetin tone Korcen e A,B,C,se qe dikur burra shteti,patriote te paster qe jepnin jeten dhe pasurine e tyre per shtetin shqiptar ishin nga qyteti i Korces,qe akoma dhe sot jane pike referimi per brezat e rinj.me vjen shume keq kur lexoj ne Korce dhe degjoj greqisht neper klubet e Korces mund te dale dhe aty ndonje Bollano i cili do kerkoje autonomine e Korces por kesaj radhe jo per te shpetuar nga kthetrat greke por per te shpetuar nga atdheu yne,ndoshta atehere do zgjohen nga gjumi letargjik patriotet e vertete dhe mund te dale ndonje Avni Rustem i ri.....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Mon Oct 04, 2010 8:31 pm

Laku grek dhe sllav qėndron rreth qafės sė kombit shqiptar

Joseph J. Dio Guardi (SHBA)
President i lobit shqiptar nė Amerikė


Tek hapja faqet e gazetės “New York Times”, u ndjeva ligsht duke lexuar pėrsėri rreth Shqipėrisė. Mė zuri koka, kur shikoja Xhorxh Bush nė Bukuresht tek i uronte para Shqipėrisė, mirėseardhjen nė NATO Rumanisė sė varfėr. Dhe kjo vetėm pak kohė pasi nė krye tė kartės kushtetuese Serbi-Mali i Zi, Kosova paracaktohej si pjesė e Serbisė; nė Kosovė vazhdohej copėtimi i Mitrovicės me planin antishqiptar tė Shtajnerit, ndėrsa nė Maqedoni u kthye nė pushtet partia antishqiptare e Kiro Gligorovit.

Pa pėrmendur kėtu problemet e vazhdueshme tė shqiptarėve nė Mal tė Zi, Preshevė, Ēamėri etj. Vėrtet qė mund tė kalosh nė depresion kur shikon retė e zeza qė kanė mbuluar kombin 7 milionėsh shqiptar nė Ballkan. Ku kemi gabuar? Nė krye tė murit tė turpit qė unė kam pėrmendur mė 1994, gjatė njė konferencė nė Stamboll, ėshtė arkitekti kryesor i Ballkanit tė sotėm, djalli vetė, Sllobodani Millosheviēi. Politika e tij u ndoq nga presidenti kroat Franko Tudjman dhe kryeministri maqedonas Kiro Gligorov. Unė hodha kritika edhe mbi sekretarin e shtetit James Baker i cili ka thėnė: “ne nuk kemi marrė pjesė nė luftim” dhe Richard Hollbruk, arkitektin e marrėveshjes sė dėshtuar tė Dejtonit.

Njė tjetėr mur turpi po shfaqet. E kam fjalėn pėr planet qė synojnė ta mbajnė popullin shqiptar nėn varėsinė shovinistė greke dhe sllave pėr 100 vjet tė tjera. Kėtė radhė shqiptarėt nuk duhet tė bėjnė me faj askėnd veē vetvetes, dhe unė besoj se shkaktare e kėsaj situate ėshtė mungesa e aftėsisė drejtuese politike tek shqiptarėt. Po lejojmė lakun grek dhe sllav tė vazhdojė tė qėndrojė rreth qafės sė kombit shqiptar.

Pra ku kemi gabuar? Duhet tė fillojė me shtetin “nėnė”Shqipėri: ndonjė mund tė kthehet prapa dhe tė drejtojė gishtin e turpit tek regjimi mizor 50 - vjeēar i Enver Hoxhės dhe pasuesin e tij Ramiz Alia. Por, ne duhet tė hedhim vėshtrimin tek vitet e fundit pėr tė parė mundėsitė e humbura pėr mungesė ndershmėrie, guximi dhe aftėsie drejtuese largpamėse pėr Shqipėrinė dhe gjithė shqiptarėt nė Ballkan.

Sali Berisha ishte i pari qė hodhi njė hap tė gabuar nė fillim tė dekretit tė tij si i pari president demokrat i zgjedhur nė Shqipėri qė nga Lufta e Dytė Botėrore. Ai lejoi qė Shqipėria multifetare tė bėhej, nė mėnyrė tė panevojshme, anėtare e plotė e Konferencės Islamike, duke u dhėnė mundėsi armiqve tė Shqipėrisė ta prezantonin vendin si njė shtet islamik, si njė bazė pėr fundamentalizmin nė Evropė. Sali Berisha, gjithashtu, lejoi natyrshėm veprimet e shfrenuara tė skemave piramidale nė Shqipėri. Kėto dhe njė sėrė vendimesh tė gabuara nė politikėn e jashtme, ēuan nė rrėzimin e tij nga pushteti. Kėshtu qė z. Berisha, duhet tė ndihet fajtor qė nuk arriti tė kapė momentin pėr tu futur njėherė e mirė Shqipėrinė nė rrugėn e perėndimit.

Duhet tė ndiheni fajtor dhe ju, z. Nano! Ju lejuat sistemin elektoral tė Shqipėrisė tė tretet nė njė shkatėrrim elektoral mė 2001, nė mėnyrė qė tė mbronit interesat tuaja personale dhe nė kėtė mėnyrė thelluat dėshtimet e brendshme dhe tė jashtme- tė Partisė Socialiste. Ju lejuat politikėn e jashtme greke, (nėpėrmjet ndikimit tė zyrtarėve grekė, biznesmenėve grekė, madje dhe drejtuesit tė lobit grek nė Amerikė, (Nikolas Geixh) tė dominojė nė ēėshtjet ekonomike dhe politike (madje dhe fetare) tė Shqipėrisė. Duhet tė ndiheni fajtor, z. Nano, qė lejuat helmimin e Tiranės me influencėn ultra-nacionaliste greke (pėr pasojė serbe dhe ruse).
Nga ana tjetėr, demokratėt, e drejtuar nga “ i dobėti” Sali Berisha, pranuan njė qeveri konsensuale, e cila po bėn shumė pak pėr tė zhvilluar Shqipėrinė dhe asgjė pėr tė mbrojtur interesat e saj nė Ballkan.

Pos Shqipėrisė janė veprimet dhe mosveprimet e drejtuesve kosovarė, ato qė mbajnė mbi supe pėrgjegjėsitė pėr statusin e pasigurt tė Kosovės. Kėta drejtues janė fajtorė pėr papunėsinė e lartė, copėzimin de facto tė Mitrovicės dhe rritjen e influencės serbe mbi liderėt perėndimorė. Kriza aktuale nė Kosovė duket qartė nė parathėnien e draftit konstitucional “Serbia dhe Mali i zi” nė tė cilin Kosova, me njė pranim nė heshtje tė Evropės dhe ShBA, ėshtė riafirmuar si njė pjesė e Serbisė. Si mund tė ndodhė kjo pas Aleancės sė NATO-s pėr luftė kundėr Serbisė dhe pėr njė Kosovė tė lirė, pas burgosjes sė Milloshevicit dhe pas tre raunde zgjedhjes model qė u zhvilluan nė Kosovė pėr tė stabilizuar demokracinė e stilit perėndimor?

Dr. Rugova dhe Dr. Bukoshi, dhe duhet tė ndjehen fajtorė qė nuk kanė pėrkrahur punėn e pastėr dhe historike tė lobit tonė shqiptar, i cili solli zėrin tuaj nė Uashington. Ju lejuat departamentin e shtetit tė mendojė se pėr Kosovėn mund tė ketė mundėsi tė tjera, edhe pse drejtuesit kyē tė Kongresit, demokratė dhe republikanė, nė Shtėpinė e Pėrfaqėsuesve tė Senatit tė ShBA kanė punuar me ligėn civile pėr tė nxitur zgjedhjet kongresionale pėr pavarėsinė e Kosovės. Rezolutėn Gilman-Lantos (H. Res 476) ju dhe partia juaj nuk e mbėshtetėt. Duhet tė ndihet fajtor edhe z. Rugova qė nuk e pėrkrahu hapur UĒK si forcė ēliruese, e cila luftoi sė bashku me NATO-n pėr njė Kosovė tė lirė.

Ka dhe shumė drejtues tė tjerė tė politikės nė Ballkan dhe asaj ndėrkombėtare, tė cilėt kanė gėrryer nė thellėsi ēėshtjen kombėtare shqiptare. Duhet tė ndihen fajtorė ata politikanė aktualė nė Greqi, Serbi dhe Rusi qė pėrpiqen tė barazojnė pėrpjekjet e shqiptarėve pėr pavarėsi, si fundamentalizėm islamik dhe terrorizėm.

Duhet t’u vijė turp edhe atyre drejtuesve aktualė nė Turqi, tė cilėt nuk ecėn nė hapat e guximshme e plot kurajė tė Turgut Ozal, njė njeri i cili inkurajoi politikanėt shqiptarė, pėrfshirė dhe shqiptaro-amerikanėt si puna ime, pėr tė vazhduar luftėn kundėr shovinizmit sllav dhe grek pėr lirinė nė Ballkan.

Duhet tė ndiheni fajtor dhe ju z. Javier Solana pėr nxitjen e politikave pėr tė krijuar njė shtet tė ri jugosllav tė quajtur “Serbia dhe Mali i Zi”, duke toleruar Kosovėn si pjesė tė Serbisė. Sanksionimi i kėtij dokumenti( kartės kushtetuese) thjesht do tė shkaktojė paqėndrueshmėri tė pėrkohshme nė Ballkan, dhe pėr pasojė edhe tė pjesės tjetėr tė Evropės. Duhet tė ndihen fajtorė edhe politikanėt francezė qė vazhdojnė tė mbėshtesin politikėn e ndjekur nė Ballkan nga Serbia dhe Rusia, e cila shkaktoi 4 luftėra nė Ballkan qė nga 1990. Kjo politikė s’do tė bėjė asgjė tjetėr veēse do tė ruajė paqėndrueshmėrinė nė Evropė. Nuk ka si tė ndodhė ndryshe nėse Kosova dhe Mali i Zi nuk do tė lejohen tė ushtrojnė tė drejtat e tyre pėr vetė pėrcaktim nėn ligjet ndėrkombėtare, duke mbajtur referendume tė organizuara dhe tė monitoruara lidhur me statusin final qė dėshirojnė.

Dhe sė fundmi duhet tė ndihen fajtorė edhe zyrtarėt e Departamentit tė Shtetit dhe Kėshillit tė Sigurimit Ndėrkombėtar, tė cilėt nuk mėsuan dot nga gabimet e bėra nė tė kaluarėn dhe janė shumė tė gatshėm tė dėgjojnė Rusinė dhe Evropėn, teksa kėrkojnė mėnyra pėr tė braktisur rolin drejtues tė ShBA nė Ballkan qė nga 1990-a nuk arrini ta kuptonin se tashmė populli shqiptar ka besim vetėm tek Amerika, pėr sa i pėrket tė ardhmes sė tij? A nuk e dini se ndėrkohė njė numėr i madh serbėsh dhe grekėsh gjatė tragjedisė sė 11 shtatorit nė SHBA hidhnin valle, ndėrsa shqiptarėt e Kosovės, Maqedonisė, Malit tė Zi dhe Preshevės ndiznin qirinj dhe qanin ndėrsa mbanin nė dorė postera tė heronjve amerikan tė cilėt humbėn jetėn gjatė kėsaj tragjedie?


Zgjohu Amerikė - shqiptarėt janė tė vetmit miq qė ke nė Ballkan.

Pasi investuam miliona dollarė pėr tė realizuar luftėn e NATO-s kundėr Millosheviēit; pasi investuam mė shumė se 200 milionė dollarė pėr ndėrtimin e njė qendre ushtarakė nė Kosovė; pasi pamė serbėt, rusėt dhe ukrainasit qė i shitėn armė Irakut, armė tė cilat do tė pėrdoreshin kundėr ushtarėve tanė; pasi u konfirmua nga nacionalistėt grekė, qė nė tė vėrtetė vranė zyrtarėt amerikanė pėr arsye ultra-nacionaliste, tashmė ėshtė koha qė SHBA tė njohin legjitimitetin e luftės sė gjatė shekullore tė popullit shqiptar pėr liri, duke mbėshtetur pavarėsinė nė Kosovė, si tė vetmen mundėsi tė vendosjes sė qėndrueshmėrisė dhe paqes nė Ballkan dhe nė tė gjithė Evropėn, gjė e cila ėshtė, kryesisht, nė interes tė SHBA.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Frashėri: Janullatosi, militant e shovinist grek   Sun Oct 10, 2010 10:48 pm

ė numrin e djeshėm tė “GSH” lexuat pikėpamjet e historianit Kristo Frashėri, mbi rolin e kryepeshkopit ortodoks Janullatos nė fabrikimin e minoritetit grek nė Himarė. Sot, replika e Frashėrit vijon me detaje tė ceremonisė sė fronėzimit tė Kryepeshkopit. Sipas tij, Janullatosi shkeli statutin e Kishės duke u zgjedhur kryepeshkop, pasi ai duhet tė ishte me nėnshtetėsi shqiptare.
(vijon nga numri i djeshėm)


Konferenca e Tiranės (29 gusht 1992)
Si dėshmi se ata qė kundėrshtuan fronėzimin e A. Janullatosit si kryepeshkop i KOASH-it nuk qenė shqiptarė myslimanė apo katolikė, por 100% ortodoksė, u mblodh prej tyre nė Tiranė mė 29 gusht njė konferencė e posaēme, e cila miratoi kėtė rezolutė:
“Mbledhja e madhe e besimtarėve tė krishterė ortodoksė, nė tė cilėn morėn pjesė pėrveē pėrfaqėsues tė Tiranės edhe delegatė tė rretheve tė tjera, u mbajt nė Pallatin e Kulturės mė 29 gusht 1992, pėr tė shqyrtuar gjendjen e palejueshme tė krijuar prej shkeljes sė Statutit dhe kanoneve tė Kishės Autoqefale Shqiptare, nga i cili Anastasos Janullatos erdhi si ekzark dhe u shndėrrua si kryepeshkop. Mbledhja shprehu me forcė vendosmėrinė e pėrgjithshme pėr ta marrė nė dorė shėndoshjen e shpejtė tė kishės ortodokse dhe pėr ta rimėkėmbur Kishėn mbi bazėn e traditave tė saj tė shenjta ortodokse dhe shqiptare.
REZOLUTA
Mbledhja arriti njėzėri kėto pėrfundime kryesore, tė cilat po i riprodhojmė tekstualisht:
1. Vendosja e demokracisė nė Shqipėri mbas 47 vjet shtypjeje komuniste hapi rrugėn e ripėrtėritjes sė ndjenjave fetare, qė ishin ndrydhur, por jo shuar. Si gjithė besimtarėt e tjerė dhe ortodoksėt u tubuan rreth kishės sė tyre. Por ndėrsa masa e ortodoksėve priste me qetėsi dhe mirėbesim rimėkėmbjen e kėsaj kishe nė traditat e saj tė shenjta e tė bukura ekzarku grek dhe i ashtuquajturi “kėshill i pėrgjithshėm” punuan nė mėnyrė tinėzare e tė pabesė pėr asgjėsimin e autoqefalisė sė kishės shqiptare dhe pėr greqizimin e saj, nė shėrbim tė forcave mė regresive fanatike tė kishės greke, qė synojnė greqizimin e gjithė ortodoksėve shqiptarė dhe mė tej.
2. I ashtuquajturi “kėshill i pėrgjithshėm i kishės” me sekretar Aleko Dhimėn, ėshtė i paligjshėm, sepse nuk ėshtė zgjedhur me zgjedhje tė shpallura e tė organizuara sipas rregullave tė Kishės, por ėshtė vetėshpallur. Qė nė fillim ai nuk ka pasur dhe nuk ka asnjė tė drejtė tė quhet “kėshill i pėrgjithshėm”, tė flasė e tė veprojė nė emėr tė Kishės dhe tė administrojė pasurinė e saj, aq mė pak tė bėjė propozime parėsore siē janė ato pėr emėrimin e kryepeshkopit dhe peshkopėve. Ai i ka uzurpuar kėto tė drejta tinėzisht, duke shfrytėzuar mirėbesimin dhe indulgjencėn e besimtarėve tė vėnė para fakteve tė kryera.
3. Ceremonia e zhvilluar mė 2 gusht 1992 nė Kishėn Katedale tė Tiranės pėr tė fronėzuar si kryepeshkop tė Shqipėrisė Anastasos Janullatosin, nuk ėshtė kryer dhe ėshtė e pavlefshme sipas rregullave tė Kishės, sepse besimtarėt kanė thirrur botėrisht ‘Jo! Nuk ėshtė i vyer’ (dhen aksios – K.F.). Ekzarku me pasuesit e tij u detyruan tė largohen nga Kisha pa u pėrfunduar ceremonia.
4. Komploti i Janullatosit pėr t’u shpallur kryepeshkop i Shqipėrisė dhe pėr tė emėruar tre peshkopė grekė nė krye tė diocezave tė Korēės, Gjirokastrės dhe Beratit, nė kundėrshtim me nenin 16 tė Statutit tė Kishės qė pėrcakton se kryepeshkopi dhe peshkopėt ‘duhet tė jenė prej gjaku e gjuhe shqiptarė si edhe tė kenė nėnshtetėsinė shqiptare’, ėshtė jo vetėm njė shkelje shumė e rėndė e Statutit tė Kishės, por edhe atentati mė flagrant kundėr vetė autoqefalisė sė Kishės Autoqefale Shqiptare. Mbas kėtij vendimi, qė ka ngjallur revoltėn e drejtė tė gjithė shqiptarėve brenda dhe jashtė kufijve, Anastasios Janullatosi nuk ėshtė i denjė tė qėndrojė as si ekzark, ai duhet tė largohet nga Shqipėria menjėherė dhe pėrgjithmonė.
5. Statuti i vitit 1950 dhe rregullorja e Kishės e vitit 1955 janė tė paligjshme dhe tė pavlefshme, sepse ato i janė imponuar Kishės Autoqefale Shqiptare nga qeveria komuniste.
Pėr Kishėn Autoqefale Shqiptare ėshtė nė fuqi statuti i miratuar rregullisht nė vitin 1928. Patriarkana Ekumenike e Stambollit e ka njohur Kishėn Autoqefale Shqiptare me atė statut nė vitin 1937 dhe ai Statut ėshtė rregullisht nė fuqi, sepse shfuqizimet komuniste nuk kanė asnjė vlerė.
6. Ėshtė e nevojshme qė, nė vazhdim tė traditės sė Kongresit I dhe II, tė mbajtur pėrkatėsisht nė vitet 1922 dhe 1928, tė mblidhet sa mė parė kongresi III i Kishės Autoqefale Shqiptare, i cili tė pėrpunojė programin dhe detyrat pėr rimėkėmbjen dhe zhvillimin e gjithanshėm tė kėsaj Kishe; tė bėjė pėrshtatjen e Statutit dhe tė emėrojė nė krye tė Kishės, si administrator ose kancelar, njė klerik shqiptar; ky kėshill tė kryejė funksionin e Sinodit tė Shenjtė, derisa Kisha Autoqefale Shqiptare tė pėrgatisė kuadrot e saj pėr tė formuar Sinodin e rregullt.
7. Pėr tė bashkėrenduar punėn me besimtarėt e rretheve tė tjera ngarkohet njė grup nismėtar i pėrbėrė nga Petrit Bidoshi, Pavllo Koja, Llazar Morcka, Thoma Ēomorra, Anesti Paskali, Stefan Vokopola, Nasho Bezhani, Pirro Ndreka, Mihal Hanxhari, Vangjel Shundi, Petrika Trako, Dhimitėr Ndrenika, Sotir Janēo, Loreta Plumbi, Lumnie Jani, Sotir Qiriako, Kristo Frashėri, Jakov Milaj, Pandeli Ēina, Dhimitėr Kondakēiu, Ksanthipi Mullisi, Gjergj Zheji, Jorgji Ēerepi, Petraq Kosova, Vangjel Myzeqari.
Ky grup nismėtar, mbasi tė zgjerohet me pėrfaqėsues tė zgjedhur nga tė gjitha diocezat dhe rrethet e tjera ku ka ortodoksė, tė kthehet nė “Komisionin Organizator pėr rimėkėmbjen e Kishės Autoqefale Shqiptare dhe pėrgatitjen e Kongresit tė saj III”.
8. U kėrkojmė organeve legjislative, ekzekutive dhe gjyqėsore tė Shtetit, Kuvendit Popullor, rretheve, bashkive dhe komunave, tė ndihmojnė e tė mbrojnė nė tė gjitha nivelet veprimtarinė e rregullt tė kishės dhe zbatimin e pėrpiktė tė Statutit tė saj, tė formulojnė sa mė shpejt dhe tė zbatojnė dispozitat ligjore tė nevojshme e financiare tė kėshillave tė vetėshpallura tė kishave nė Tiranė e nė rrethe, sepse ka sinjalizime pėr parregullsi dhe abuzime tė shumta.
9. Zėri i besimtarėve myslimanė dhe katolikė, zėri i tė gjithė atyre qė u bashkuan me zėrin e ortodoksėve pėr tė mbrojtur Kishėn Autoqefale Shqiptare, ėshtė zėri i Shqipėrisė. Le tė gėzohemi qė shqiptarėt ashtu siē punuan sė bashku pėr tė rindėrtuar kishat dhe xhamitė e para, po tregojnė pėrsėri sė toku dhe spontanisht se Feja dhe shqiptaria nuk kanė gjė tė ndarė.
U bėjmė thirrje vėllezėrve minoritarė, qė rrojnė pranė shqiptarėve ose midis shqiptarėve tė tė tria besimeve, si tė barabartė midis tė barabartėve, tė mos bien pre e intrigave tė klerikėve tė mbrapshtė dhe parullave tė helmuara qė nxisin pėrēarjen dhe shovinizmin. Kisha Autoqefale Shqiptare i konsideron bij tė vetė tė barabartė e vėllezėr nė Krishtin tė gjithė besimtarėt ortodoksė. Kėtė vėllazėrim ajo e ka tė shenjtė dhe do ta ruajė me besnikėri e pėrkushtim.
U bėjmė thirrje personaliteteve tė shquara tė kulturės greke, pjesės mė tė emancipuar tė klerit tė Kishės Ortodokse Greke dhe intelektualėve tė vėrtetė grekė tė kenė kujdes nga fushata shoviniste kundėr Shqipėrisė qė ka ndėrmarrė njė numėr dhespotėsh tė prapambetur e fanatikė, si dhe qarqe tė tjera. Ju takon juve t’i thoni “Ndal!” kėsaj fushate, qė ėshtė njė turp pėr Greqinė e Evropės sė Bashkuar! Nė themelet e lirisė e tė pavarėsisė sė Greqisė, si dhe nė sukseset e mėdha qė ajo ka arritur, ėshtė dhe kontributi i gjakut dhe djersės qė kanė derdhur dhe derdhin qindra mijėra shqiptarė tė Greqisė. Mos lejoni qė edhe njė herė kėto t’i shpėrblehen popullit shqiptar me helm dhe intriga, vetėm sepse disa klerikė tė djallit dhe politikanė anakronikė nuk janė tė zotėt tė kuptojnė njė Ballkan mirėkuptimi dhe bashkėpunimi. Thojuni “Ndal!” dhe kujtojuni mėsimin e madh tė Ungjillit: “Silluni me tė tjerėt ashtu siē dėshironi tė sillen tė tjerėt me ju!”.
Rezoluta mbyllej me kėtė thirrje:
Ortodoksė tė Shqipėrisė! Ta ēojmė mė tej valėn qė ėshtė ngritur nė tė gjitha rrethet pėr ruajtjen dhe ripėrtėritjen e Kishės Autoqefale Shqiptare sipas kanoneve dhe traditave tė saj. Tė ngremė kėshillat e Kishės tė pastruara nga fara pėrēarėse antikombėtare dhe ta nxjerrim Kishėn tonė tė dlirė e tė bukur nė diellin e Shqipėrisė demokratike!
Vėllezėr tė Kishės Shqiptare nė Amerikė! Na u gjindni afėr dhe na ndihmoni me pėrvojėn dhe me pėrkrahjen tuaj!
Vėllezėr myslimanė dhe katolikė! Le tė lidhim duart me njėri-tjetrin dhe tė tregojmė se Shqipėria ėshtė, siē ka qenė kurdoherė, e tė gjithė shqiptarėve dhe se do t’i dalim zot pėrjetė. Kur lusim Perėndinė, do tė kemi nė buzė dhe emrin e Shqipėrisė.
Popull shqiptar! Kisha Ortodokse Autoqefale Shqiptare nuk do ta lerė veten tė bėhet robinė e huaj. E pastėr, duke besuar nė Perėndinė, e vendosur duke besuar tek Shqipėria, e shenjtė me binomin Perėndi-Shqipėri. Pranė ikonave tė saj tė Krishtit dhe martirėve tė krishterimit ajo do tė mbajė edhe fytyrat e Papa Kristo Negovanit, At Stath Melanit dhe martirėve tė tjerė tė Kishės Shqiptare. Themelet e Kishės Autoqefale Shqiptare tė Fan Nolit tė madh, At Vasil Markos, kryepeshkopėve Visarion Xhuvani e Kristofor Kisi, janė tė patundura pėrjetė sepse nė to ėshtė gjaku, loti dhe djersa e tė gjithė bijve tė saj.
Mbledhja e madhe e besimtarėve ortodoksė tė Tiranės, Tiranė, 29 gusht 1992".
Kėtė deklaratė komisioni ia dėrgoi edhe Gjykatės Kushtetuese, tė pėrcjellė me njė shkresė ku thuhej:
“Gjykatės Kushtetuese, Tiranė.
Nė emėr tė grupit nismėtar qė bashkėrendon punėn pėr rimėkėmbjen e Kishės Ortodokse Shqiptare, nisur nga fakti se mbrojtja e Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare dhe e Statutit tė saj ėshtė detyrė e shtetit shqiptar e lidhur ngushtė me interesat e kombit, e kemi pėr detyrė t’ju parashtrojmė sa vijon:
Ekzarku grek Anastasios Janullatos ka udhėzuar klerikėt e kishave ortodokse qė gjatė meshės tė thėrrasin formulėn: “Le t’i lutemi Zotit pėr ruajtjen e Kryepeshkopit tonė Anastas” dhe kjo formulė po pėrdoret nė katedralen e Tiranės dhe nė disa kisha tė tjera, ku ka klerikė qė i binden kėtij udhėzimi tė jashtėligjshėm.
Nė kohėn kur protesta e besimtarėve e ndėrpreu nė mes dhe e bėri tė pavlefshme ceremoninė e fronėzimit tė Janullatosit nė 2 gusht 1992 dhe kur presidenti i Republikės ėshtė shprehur botėrisht se sipas statutit tė Kishės Kryepeshkopi nuk mund tė jetė njė person qė nuk ka kombėsi e nėnshtetėsi shqiptare, ky veprim i ri i Janullatosit ėshtė vazhdim i mėtejshėm i veprimtarisė sė tij kėmbėngulėse pėr tė zhdukur autoqefalinė e kishės sonė dhe njė pėrpjekje e ulėt pėr tė na venė pėrpara faktit tė kryer.
1. Kėrkojmė qė organet e shtetit tė ndėrhyjnė me autoritet shtetėror dhe ta ndalojnė pėrdorimin e thirrjeve qė e shpallin Janullatosin kryepeshkop kur ai as nuk ėshtė e as nuk mund tė jetė i tillė, gjė qė ėshtė jo vetėm njė shkelje e rėndė e statutit tė kishės, por edhe njė sulm kundėr ligjeve tė rendit dhe interesit tė shtetit shqiptar.
2. Kėrkojmė qė me njė dokument shtetėror tė formulohet dhe tė shpallet shprehimisht se shteti shqiptar njeh dhe mbron statutin e Kishės Autoqefale tė vitit 1928, sepse nė bazė tė nenit 16 tė atij statuti ajo nuk pranon asnjė propozim tė patrikanės apo kujtdo tjetėr qė mund tė cenoje kėtė nen tė statutit duke venė nė krye tė kishės prelate me kombėsi e me shtetėsi jo shqiptare dhe se vetėshpallja e Janullatosit kryepeshkop ėshtė njė veprim pa asnjė vlerė ligjore qė konsiderohet krejt i paqenė.
3. Nė veprimet komplotiste qė Janullatosi ka bėrė dhe vazhdon tė bėjė kundėr autoqefalisė sė Kishės Ortodokse Shqiptare, ai qė pati ardhur “pėr tė ndihmuar pėrkohėsisht ‘nuk meriton tė qėndrojė mė as si ekzark’. Kėrkojmė ndėrhyrjen tuaj pėr largimin e tij menjėherė e pėrgjithmonė nga Shqipėria si i padenjė.
Bashkangjitur po iu dėrgojmė deklaratėn e mbledhjes sė madhe tė besimtarėve ortodoksė tė Tiranės, mbajtur mė 29.08.1992 me tė cilėn kėrkohet ndėrhyrja e shtetit nė mbrojtje tė Kishės Autoqefale Ortodokse Shqiptare.
Me respekt pėr komisionin: Kryetari Petrit Bidoshi, Sekretari Pavllo Koja, Tiranė 14 shtator 1992".
SHKRIMET E MEDIAS
Nė lidhje me kėtė konferencė, njė organ shtypi shkruante: “Nė Pallatin e Kulturės, nė Tiranė, mė 29 gusht 1992, rreth 400 besimtarė e dashamirės tė Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė u mblodhėn nė njė asamble tė zgjeruar, pėr tė analizuar aktin e ēalė dhe jo kanonik tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Kishės sonė pėr kurorėzimin e grekut Anastas Janullatos si kryepeshkop tė Shqipėrisė. Themi “i ēalė”, pse njė pjesė e konsiderueshme e tė pranishmėve nė kishė ngriti zėrin me njė “Jo” tė zgjatur e nė kor, kur u celebrua riti i pyetjes sė popullit “anaksios” (i padenjė)… Kėnga “Pėr mėmėdhenė” dhe buēitja “Kisha ėshtė e jona” ua prishėn humorin atyre qė kishin ardhur apostafat me autobusė tė posaēėm nga minoriteti dhe pėrtej, pėr kėtė ngjarje tė 2 gushtit 1992, qė do t’i vinte njė kryq tė madh pėrpjekjeve tė lavdishme tė Fan Nolit dhe atdhetarėve tė tjerė qė dhanė jetėn dhe djersėn e tyre pėr pavarėsinė e kishės sonė autoqefale. Thamė se akti qė antikonik sepse efektivisht kurorėzimi nuk u bė nė kishė… por ceremonia pėrfundoi nė hollet e hotel ‘Tiranės’. Pėr mė tepėr, u shkel statuti i vitit 1929, qė ndalon kategorikisht si kryetar tė kishės njė prelat jo shqiptar” (Gazeta “Lirija”, 4 shtator 1992).
Pėr fat tė keq, grupi nismėtar nuk ishte nė dijeni tė dispozitave kushtetuese tė shtetit shqiptar, tė cilat e ndalojnė shtetin tė ndėrhyjė nė ēėshtjet e besimit dhe nė atė tė institucioneve fetare. Pėr kėtė arsye, si kėrkesa e grupit nismėtar drejtuar Gjykatės Kushtetuese, ashtu edhe rezoluta e mbledhjes sė 29 gushtit 1992 drejtuar institucioneve shtetėrore nuk u morėn nė konsideratė prej tyre. Nė kėto rrethana, hirėsia e tij A. Janullatos e gėzoi postin e padrejtė qė mori tinėzisht nė hotel “Tirana International” mė 2 gusht 1992.
ARGUMENTET E JANULLATOSIT
Nė njė shkrim tė botuar nė “Koha Jonė”, mė 11 shtator 1992, thuhet:
“Nė Shqipėri vazhdon fushata kundėr fronėzimit tė at Anastas Janullatosit, kryepeshkop i Kishės Ortodokse Shqiptare. Pėrditė nė gazetat shqiptare botohen peticione besimtarėsh ortodoksė, tė cilėt kėrkojnė shfronėzimin e priftit grek. Nė njė konsultė tė kėtyre besimtarėve tė shtunėn e kaluar (5 shtator 1992 – K.F.) u vendos mosnjohja e kėshillave tė vetėzgjedhura dhe e sinodit tė tyre dhe gjithashtu u planifikua thirrja e njė kuvendi panortodoks. Po aty u tha s e70 mijė besimtarė minoritarė nė tėrė vendin, ortodoksėt shqiptarė janė mbi 660 mijė dhe nuk ka asnjė motiv qė ata tė drejtohen nga njė kryepeshkop grek sado i pėrgatitur tė jetė ai”. Nė atė shkrim nėnvizohet fakti se konsulta e quajti A. Janullatosin tė vetėzgjedhur dhe tė paligjshėm si kryepeshkop i Shqipėrisė.
Pyetjes qė Ben Blushi, nė atė kohė gazetar, i drejtoi A. Janullatosit nė lidhje me fronėzimin tij i cilėsuar i parregullt dhe i paligjshėm, kryepeshkopi iu pėrgjigj duke i bėrė bisht si zakonisht pėrgjigjes. Nė vend tė saj, ai tha:
“Shumė vetė e dinė qė unė s’kam pasur nė jetėn time ambicie pėr tė ardhur kėtu dhe pėr tė zėnė ndonjė vend. U ftova tė vij kėtu dhe tė ndihmoj, pėrderisa e dija se Kisha nė Shqipėri kishte vuajtur mė shumė se nė ēdo vend tjetėr pas njė persekutimi tė gjatė…”. Mė tej ai shtoi se nuk kishte asnjė interes pėr politikė dhe se ata qė e zgjodhėn e njihnin mirė qėndrimin e tij kishtar dhe kontributin qė ka dhėnė nė krijimin e Kishės Ortodokse nė Afrikė. Shtoi mė tej se ai, tani qė u zgjodh kryetar i KOASH-it, “do tė mbronte interesat e komunitetit ortodoks shqiptar, i cili mund tė binte pre e kishave dhe pretendimeve tė fqinjėve” (“Koha Jonė”, 11 shtator 1992).
Duke zėnė nė gojė fqinjėt, ai nuk e kishte fjalėn pėr grekėt, por pėr maqedonėt qė i kishin zėnė syrin Prespės dhe pėr arumunėt qė donin njė peshkop rumun. Ai nguli kėmbė se zgjedhja e tij ėshtė e ligjshme, mbasi mbėshtetet nė Kushtetutėn e vitit 1967 (!0, e cila, sipas tij, ishte ende nė fuqi, “E di, - theksoi ai, - se ka njerėz qė thonė se ky ligj i periudhės sė sundimit tė Partisė Komuniste nuk ėshtė ekzistent. Kjo nuk ėshtė e vėrtetė, sepse shteti nė atė kohė ekzistonte”. Mė tej, gjithashtu kryepeshkopi pohon se pėr kandidaturėn e tij ka dhėnė miratimin edhe Presidenti Berisha, nė njė kohė kur ai vetė (Janullatosi) shprehet kundėr ndėrhyrjes sė shtetit nė punėt e kishės. Ai thotė se presidenti u tregua shumė i pėrzemėrt me tė dhe i tha se ne (shteti shqiptar – K.F.) e pranojmė kandidaturėn tuaj, por jo atė tė tre peshkopėve tė tjerė.
Deklaratėn e tij A. Janullatosi e mbylli me kėto fjalė: “Nė qoftė se njerėzit duan tė rri, unė do tė rri, por nė qoftė se jo, thotė ai duke iu referuar besimtarėve ortodoksė, unė jam i lirė tė shkoj nė punėn time”. Mė nė fund ai mohon se ka pasur peticione kundėr tij. Ai thotė se ato janė disa grupe tė vogla edhe me emra myslimanė, tė cilėt ai nuk ka ndėrmend t’i marrė parasysh. (“Koha Jonė, 11 shtator 1992).
Me keqardhje duhet tė themi se nė kėtė apologji tė tij kryepeshkopi A. Janullatosi gėnjeu tri herė: a- Kur tha se ai u zgjodh nė pėrshtatje me kanonet kishtare dhe se ata qė thirrėn “anaksios” qenė qytetarė myslimanė; b – Kur tha se zgjedhja e tij ėshtė nė pėrshtatje me kushtetutėn e vitit 1950, nė tė cilėn kėrkohet si kusht tė paktėn nėnshtetėsia shqiptare qė ai nuk e kishte; c – Kur deklaroi se rezoluta e 29 gushtit 1992 ishte hartuar nga grupe myslimanėsh shqiptarė, kurse nė tė nuk kishte asnjė pjesėmarrės islamik. Megjithatė, pika mė e dobėt e fronėzimit tė tij si kryepeshkop i Shqipėrisė ėshtė fakti se deri sot pas 18 vjetėsh, ai nuk ka botuar asnjė procesverbal tė hartuar nė kohėn e fronėzimit dhe tė nėnshkruar nga peshkopėt qė u ndodhėn nė kohėn e fronėzimit, qė tė deklarojnė me pėrgjegjėsi se nė ceremoninė solemne tė 2 gushtit 1992 tė mbajtur nė katedralen e Tiranės, ai, Hirėsia e tij Anastas Janullatos, u zgjodh njėzėri nė pėrshtatje me kanonet tradicionale kishtare kryepeshkop i KOASH-it. Pa njė procesverbal tė tillė, tė gjitha deklaratat qė ai ka bėrė poshtė e pėrpjetė janė pa vlerė, madje mund ta themi me plot gojėn, janė mashtrime.
Me emėrimin e tij si njė nėnshtetas grek nė krye tė Kishės Ortodokse Shqiptare dhe nė shėrbim tė Kishės Ortodokse Greke, ai shkeli njė nga parimet universale tė kishės sė krishterė lindore. Dihet se kishat ortodokse autoqefale tė vendeve tė ndryshme tė pavarura nga njėra-tjetra janė motra tė barabarta, kurse Patrikana ekumenike ėshtė edhe ajo e barabartė, por e para ndėr tė barabartat. Tė gjitha kishat ortodokse autoqefale janė tė varura dhe tė ndėrlidhura me shtetin kua to ushtrojnė besimin e tyre. Nė bazė tė parimeve moderne tė shpallura qė nga Revolucioni Frėng i vitit 1879 institucionet fetare, pra edhe kisha ortodokse, nuk kanė tė drejtė tė ndėrhyjnė nė punėt dhe jetėn e shtetit. Nga ana tjetėr, shteti pėr mbrojtjen e interesave shtetėrore dhe kombėtare ka tė drejtė tė mbikėqyrė veprimtarinė administrative tė ēdo komuniteti fetar. Njė nga parimet themelore ėshtė qė udhėheqėsit fetarė tė jenė me kombėsi ose nėnshtetėsi tė shtetit tė tyre. Pėr shembull, nė ligjin e shtetit grek mbi fenė, paragrafi 3, neni 12, pėr “kryepeshkopin e Athinės dhe tė gjithė Greqisė”, thotė: “tė zgjedhurit e kishės duhet tė jenė tė gjithė tė kombėsisė greke”.
Janullatosi mbron pikėpamjen se statuti i kishės shqiptare miratuar nė kongresin e vitit 1929 ėshtė i shfuqizuar. Kjo pėr arsye se atij i intereson, meqenėse neni 16 nuk lejon nė mėnyrė ligjore-kanonike qė Prof.Dr. Janullatosi si njė grek tė jetė kryepeshkop ose peshkop nė Kishėn Ortodokse Autoqefale Shqiptare. Duhet pasur parasysh se KOASH-i dhe statuti i vitit 1929 ėshtė, sikurse u tha, i njohur nga Patriarku i Stambollit Benjamin i Parė me “Tomin” e vet tė lėshuar mė 12 prill 1937. Pėr habinė tonė, kryepeshkopi Janullatos e quan tė rrėzuar “Tomin” e Patriarkut tė Kostandinopojės dhe emėrimin e tij e mbėshtet nė statutin e miratuar nga shteti komunist me Kongresin e Tretė tė Delegatėve Ortodoksė, tė mbledhur nė Tiranė mė 5-10 shkurt 1950 – statut qė nuk ka marrė pėlqimin e Patriarkatit tė Kostandinopojės. Kjo do tė thotė se statuti i vitit 1929, i pajisur me “Tomin” e Patriarkut Benjamin i Parė mė 1937, ėshtė ende nė fuqi.
Dihet se statuti i 1950 u miratua nga njė i ashtuquajturi sinod nė kushtet kur dy anėtarė tė tij, mitropolitėt Kristofor Kisi dhe Irene Banushi ndodheshin tė burgosur. Si rrjedhim, nė tė tilla kushte ai ishte njė statut pa vlerė. Qė kėtej lind pyetja: a ka tė drejtė A. Janullatosi tė mbėshtetet nė njė statut tė miratuar fund e krye nga njė i ashtuquajtur kongres dhe i ashtuquajtur sinod?
Sigurisht qė Janullatosit i intereson statuti i vitit 1950, sepse aty mungon kushti, sipas tė cilit, kryepeshkopi duhet tė jetė me kombėsi shqiptare, po ashtu edhe neni 3, i cili thotė: “Ndonėse gjuha zyrtare e kishės ėshtė shqipja, nė shėrbimet fetare mund tė pėrdoren edhe gjuhė tė tjera”. Ėshtė pikėrisht nė mbėshtetje tė kėtij neni qė nė fillim kryepeshkopi Anastas urdhėroi qė nė kishat e Shqipėrisė shėrbesat fetare tė zhvilloheshin nė greqisht, pavarėsisht se mė vonė, pėr shkak tė protestave popullore ai u detyrua tė hiqte dorė.
Arsyet qė e shtynė Janullatosin ta quajė tė zhvleftėsuar janė tė shumta, por ne kėtu nuk mund tė merremi me to. Mjafton tė pėrmendim nenin 55 tė statutit tė vitit 1929, i cili e ndalonte kategorikisht kishėn shqiptare tė merrte “dhurata” nga tė huajt dhe se pranimi i tyre konsiderohej si nėnshtrim i politikės ndaj shteteve kreditore nė dėm tė pavarėsisė sė shtetit dhe tė kishės. Me fjalė tė tjera, marrja e huave dėnohej si njė akt politik jo kombėtar.
Pavarėsia e plotė e KOASH-it, ashtu si dhe pavarėsitė e institucioneve tė tjera fetare, konsiderohet nė statutin e vitit 1929 si njė nga garancitė e pavarėsisė sė shtetit shqiptar, garanci tė cilėn kryepeshkopi i tanishėm A. Janullatos e ka shkelur me tė dyja kėmbėt.
PERFUNDIM
Nga sa u tha deri tani, del ky konkluzion: se nga pikėpamja juridike-kanonike-ekleziastike ėshtė nė fuqi statuti i KOASH-it i vitit 1929, i miratuar nga Patriarkana Ekumenike me “Tomusin” e vet mė 1937. Si rrjedhim, Hirėsia e tij A. Janullatos ėshtė zgjedhur si kryepeshkop i Shqipėrisė mė 2 gusht 1992, nė mėnyrė tė paligjshme nga 3 pikėpamje: e para, se mė 1992 kur ai pretendon se ėshtė zgjedhur kryepeshkop, KOASH nuk kishte njė Sinod tė Shenjtė, i cili ka tė drejtė tė zgjedhė kryepeshkopin e Shqipėrisė. E dyta, se Hirėsia e tij A. Janullatosi nuk ka tė drejtė tė zgjidhet jo vetėm kryepeshkop, por as peshkop i kishės shqiptare, pėrderisa ai nuk ėshtė shqiptar nga kombėsia. E treta, se ceremonia e zgjedhjes sė tij nuk gjeti pėlqimin (aksios) tė tė gjithė tė pranishmėve nė asamblenė kishtare tė 2 prillit 1992. Pra, proklamimi i tij si kryepeshkop i Shqipėrisė nė hollin e hotel “Tirana International” ėshtė njė mashtrim apo abuzim i tij, quajeni si tė doni, i padenjė jo vetėm pėr njė kryepeshkop, por edhe pėr njė prift ordiner tė kishės sė krishterė shqiptare. Pėr tė gjitha kėto arsye, ne e konsiderojmė ushtrimin e tij tė deritanishėm nė krye tė KOASH-it jo si kryepeshkop, por si ekzark.
Si njė dhelpėr, ai arriti tė bindte opinionin qė frekuentonte kishėn se do t’i bėnte shėrbime tė mėdha autoqefalisė sė ortodoksisė shqiptare. Nė tė vėrtetė, ai kreu shumė investime nė fushėn e ndėrtimit tė faltoreve dhe tė pėrgatitjes sė kuadrove. Ai hoqi shpejt dorė nga lufta qė sapo erdhi i shpalli Fan Nolit. Me dinakėri arriti tė krijonte njė sinod prej katėr peshkopėsh, nga tė cilėt tre janė me kombėsi greke. Me njė fjalė, ai arriti t’i fashitte protestat e intelektualėve ortodoksė shqiptarė. Nė fakt, A. Janullatosi ėshtė kryepeshkop i pleqve dhe i plakave, tė cilat tė dėshiruara pėr tė parė njė meshė nė gjuhėn shqipe nuk interesohen fort pėr kombėsinė e priftit, kur ai meshon shqip. Megjithatė, vepra e tij tinėzare nuk shlyhet kollaj. Materiali qė ilustron veprimtarinė e tij nė Shqipėri provon se ai ėshtė njė agjent i fshehur i shovinizmit grek qė pėrgjon ditėn e pėrshtatshme pėr t’i shkėputur Shqipėrisė tė ashtuquajturin “Vorio-Epir”. Po ashtu, materiali dokumentar dhe mediatik tregon se ai qė gėnjen nė trajtimin e solemnitetit peshkopal tė 2 gushtit 1992 ėshtė pėr turpin e tij Anastas Janullatos.
Nuk ka dyshim se dinakėria e tij pėr ta fshehur veten si militant i politikės shoviniste greke njė ditė do tė zbulohej. Rastin e dha ndėrhyrja e tij pėr aksidentin fatkeq qė pati himarjoti Aristotel Guma – njė ndėrhyrje e kombinuar nga Athina me kronometėr me akuzėn e tė ashtuquajturit shpėrthim tė nacionalizmit shqiptar qė shprehėn mė 13 shtator 2010 zėvendėsministri i Jashtėm i Greqisė, Delavekuras, deputeti i Parlamentit shqiptar, Vangjel Dule dhe kryetari i shoqatės “OMONIA’, Vasil Bollano. Ėshtė pikėrisht ky kombinim kronometrik qė i shndėrroi dyshimet e mia mbi A. Janullatosin si simpatizant i Greqisė nė njė militant tė politikės shoviniste greke.
Pavarėsisht nga synimet e tij tė fshehta, meqenėse si ekzark ai e ka kryer detyrėn qė kishte marrė pėrsipėr pėr rimėkėmbjen e kishės sė shkallmuar shqiptare, puna e do qė ai tė largohet me gjithė falėnderimet tona nga Shqipėria. Mė nė fund, ėshtė e domosdoshme qė me largimin e tij ndonėse me vonesė, tė mblidhet njė kongres i rregullt i KOASH-it, i cili t’ia kthejė Kishės Ortodokse Shqiptare prestigjin qė kishte kur ajo u krijua nga i pavdekshmi mitropolit, Fan Noli.
http://balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=86649
Janullatos: Nė hotel u shtrua njė drekė nderimi
Kryepeshkopi ortodoks, Anastas Janullatos replikoi pak ditė mė parė nė njė ese tė botuar nė “GSH”, me historianin Kristo Frashėri. Ai sqaroi pozicionin e tij publik pas aksidentit tė Aristotel Gumės qė solli tensione nė Himarė. Janullatos foli gjithashtu pėr marrėdhėniet shqiptaro-greke dhe reformimin e Kishės shqiptare. Duke kundėrshtuar tezat e historianit Frashėri, kryepeshkopi ortodoks deklaroi se fronėzimi i tij u krye nė katedrale dhe jo nė hotel “Tirana”. “Nė hotel ‘Tirana’ u shtrua thjesht njė drekė nė shenjė nderimi. Ėshtė e habitshme se si z. Frashėri, me njė mosnjohje tė thellė, flet si specialist i kanuneve tė Kishės, tė cilat me sa duket, i njeh shumė pak. Fakti se tė gjitha kishat ortodokse autoqefale nė mbarė botėn e njohėn pa kurrfarė vėshtirėsie Kryepiskopin e ri, nxjerr nė pah se nuk u bė asnjė shkelje e askurrfarė kanoni dhe rregulli”, deklaroi Janullatos nė replikėn e tij botuar nė “Gazetėn Shqiptare.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Mon Nov 01, 2010 12:08 am

Homazhet greke nė Boboshticė, digjen kurorat e OMONIA-s


KORCE-
HOMAZHET GREKE NE BOBOSHTICE; DIGJEN KURORAT E OMONIAS
ORA 14:30-Nuk ka kaluar shumė kohė nga homazhet qė u bėnė nė Memorialin e ushtarit grek nė Boboshtice me rastin e Festės sė Clirimit tė Greqisė, kur mėsohet se zjarri pėrfshiu kurorat e vendosura aty.
TVNeės24 bėn tė ditur se kurorat e vendosura sot nga OMONIA, Konsullata greke dhe dhjetra vizitorė qė mbėrriten me autobusa nga Greqia janė djegur nga persona ende tė panjohur. Mėsohet se policia ka nsiur hetimet rreth rastit.

Festa e Clirimit tė Greqisė, homazhet bėhen nė Boboshticė
Festa e Clirimit tė Greqisė u pėrkujtua paraditen e sotme nė varret 200 vjecare tė Boboshtices. Homazhet zhvillohen pak ditė pas debateve pėr ceshtjen e zhvarrimeve nė varrezat e Boboshticės pėr ngritjen e Memorialit pėr nderimin e ushtarėve grekė tė vrarė nė kėtė zonė.

Me njė cermoni fetare nė nderim te ushtareve grekė tė rėnė nė luftėn italo-greke nė vitin 1940, Konsullata greke ne Korce, OMONIA dhe qindra vizitorė kanė mbėrritur nga shteti grek me autobusė ku kanė zhvilluar homazhe dhe kanė vendosur kurora e buqeta me lule, pranė Memorialit, i ndėrtuar nė kujtim tė njė ushtari grek. Me kėtė rast u mbajt njė meshė nė manastirin e Shėn Mėrise, brenda territorit tė sė ciles ndodhet edhe kjo varrezė.

Homazhet qe zhvilluan vizitoret greke kane ardhur pas debateve dhe reagimeve te diteve te fundit mbi nderhyrjet e paligjshme ne varret e vendasve.
Nė vendin ku eshte ngritur memoriali njė muaj mė parė janė kryer punime me beton, duke demtuar varrezat dhe duke bere qe mjaft eshtra te dalin ne siperfaqe. Para kesaj feste pėrkujtimore banoret e boboshtices kane kundeshtuar keto punime, ku varret e tė parėve tė tyre rrezikojnė tė zhduken.
Ndėrkaq Komuna Drenovė nga ana e saj thote se nuk ka dhėnė asnjė leje ndėrtimi pėr betonimin e njė pjese te varrezes dhe kerkon urgjentisht prishjen e saj. Por nga ana e Konsullates greke dhe organizates OMONIA,nuk jane marre parasysh keto reagime, perkundrazi homazhet e sivjetshme ne varrezat e Boboshticės kanė qėnė me pjesmarrės mė tė shumtė nė numėr.

(d.b/NEWS24/BalkanWeb)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
detektivi
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Male
Numri i postimeve : 2116
Age : 37
Vendi : Here ne kosove here ne Evrop
Profesioni/Hobi : zbulimi i tradhtareve dhe hajnave
Registration date : 15/03/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Mon Nov 01, 2010 8:04 pm

O vella ne vetem po flasim e armiqt po na coptojne me ndihmen e tradhtareve ne politik.
Ku e kemi at ushtri ,polici qka ruajn ata .
Apo sala dal ngadal po shkaterron edhe shqiperin.
tashe greket kan marre gjysmen e Greqis kurse serbet janisin.
E ,,Patriota sa te duash"Levizje hajna parti sa zalli.
Duke mashtrue popullin e jan formue per inetersa personale
Sa hajni ka formue levizje sa banditi.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Wed Nov 03, 2010 3:32 pm

Dule: Berisha heq minoritarėt nga puna sjell militantėt



TIRANĖ- Kreu i PBDNJ Vangjel Dule nė njė prononcim pėr mediat ka denoncuar largimin e 6 minoritarėve grekė nga puna, nė administratėn publike. Sipas Dules, motivi i vetėm i largimit tė tyre ėshtė bindja politike.

“Kėto largime tregojnė qartė se kush janė standardet e zotit Berisha, i cili zėvendėsoi profesionistėt me militantėt”,- shprehet Dule, ndėrsa i kujton kryeministrit se tashmė “ka ikur koha e presioneve dhe shantazheve”.

Duke i kujtuar kryeministrit, se ka ikur koha e tjetėrsimit tė votės, Dule shprehet se “Do mbetemi njė zė konseguent nė mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė minoriteteve”.
(m.a/BalkanWeb)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Sun Nov 07, 2010 2:53 am

Minoritarėve u hiqet pensioni nga Greqia

Qeveria greke ka vendosur tė heqė pensionet qė u jep minoritarėve grekė tė Shqipėrisė, duke nisur nga data 1 nėntor e kėtij viti. Me anė tė njė vendimi tė OGA-s, instituti pėrkatės grek i sigurimeve shoqėrore, qė mbulon tė punėsuarit nė bujqėsi dhe minoritarėt grekė tė Shqipėrisė, prej datės 1 nėntor, pension do tė marrin vetėm ata minoritarė, tė cilėt kanė banimin e pėrhershėm nė Greqi.

Nė kėtė mėnyrė, pensionet pėr minoritarėt grekė nuk janė dhėnė pėr kėtė muaj dhe qeveria “Papandreu” ka deklaruar se do tė jepen vetėm pėr ata qė jetojnė nė shtetin fqinj. Deri mė tani, pensionet tėrhiqeshin nė Greqi nga persona tė afėrm tė minoritarėve, tė cilėt paraqiteshin pranė OGA-sė me prokurė pėr tė tėrhequr paratė e pensionit, qė shkonte diku te 300 euro nė muaj pėr person.

Ndryshimet pėrcaktojnė qė tashmė asnjė prokurė nuk mund tė pėrdoret pėr tė tėrhequr pensionin. Kėshtu, minoritarėt grekė nė Shqipėri duhet tė paraqiten vetė personalisht nė zyrat e OGA-sė nė Athinė pėr tė marrė pensionin. Por, nė bazė tė rregullave tė reja, ata duhet tė paraqesin edhe dokumente qė vėrtetojnė banimin e tyre tė pėrhershėm nė vendin fqinj. Kėto dokumente mungojnė pėr njė pjesė tė mirė tė minoritarėve grekė nė Shqipėri.

Pėr mė tepėr, tė gjithė ata tė cilėt pėrfitojnė kėtė lloj pensioni, por qė banojnė nė Shqipėri, do tė duhej tė shkonin ēdo fillim muaji nė Greqi pėr tė tėrhequr pensionin e tyre. Kjo do tė sillte njė shpenzim nė tė ardhurat e tyre personale, ēka do ta bėnte tė pajustifikueshme marrjen e pensionit nga qeveria greke. Nė kėtė mėnyrė, drejtuesit e OGA-sė kanė deklaruar se bėhet e pamundur marrja e pensionit nga persona qė nuk jetojnė nė Greqi.

Sipas rregullave tė reja, nėse pensioni nuk tėrhiqet brenda 10 ditėve nga fillimi i muajit, atėherė ai nulifikohet, ēka do tė thotė se minoritarėt grekė tė Shqipėrisė do tė humbasin mundėsinė e marrjes sė pensionit nėse nuk shkojnė ēdo muaj nė zyrat e OGA-sė, gjithnjė tė shoqėruar me dokumente zyrtare qė vėrtetojnė se ata janė banorė tė pėrhershėm tė shtetit grek dhe se nuk banojnė nė Shqipėri.

Pensioni i shumėpėrfolur i minoritarėve grekė nė Shqipėri, nė fakt, merrej prej vitesh, qė nga fillimi i demokracisė nga tė gjithė ata persona tė cilėt mbanin statusin e “homogjenit” ose me pak fjalė, qė deklaroheshin grekė, minoritarė nė Shqipėri, edhe pse mund tė ishin, nė fakt, me kombėsi shqiptare ose me origjinė vllahe.

Duket se kriza ekonomike qė ka pllakosur prej dy vjetėsh shtetin fqinj, e pėr mė tepėr masat e reja ekonomike qė kanė kėrkuar Fondi Monetar Ndėrkombėtar, vendet e Bashkimit Evropian, e kryesisht Gjermania, qė ėshtė edhe financuesi kryesor i borxheve greke, e kanė detyruar qeverinė e Athinės qė tė heqė nga lista e pensionistėve ata minoritarė grekė qė jetojnė nė Shqipėri, duke mbyllur nga ana tjetėr edhe njė debat tė hapur prej kohėsh nė Shqipėri.

Prej kėtij muaji, ēdo pensionist grek, me shtetėsi shqiptare dhe qė jeton nė vendin tonė, qė ka marrė kėtė lloj pensioni, nė mėnyrė qė tė vijojė ta pėrfitojė, do tė duhet tė shkojė ēdo muaj nė Greqi, tė shpenzojė thuajse aq sa ėshtė pensioni dhe tė vėrtetojė se ėshtė banor i pėrhershėm nė shtetin fqinj; diēka e tillė cilėsohet si thuajse e pamundur nga instituti grek i pensioneve, duke i dhėnė de fakto dhe de jure fund marrjes sė pensioneve nga minoritarėt grekė dhe shqiptarėt e deklaruar si minoritarė nė vendin tonė.

http://www.peqini.com/minoritareve-u-hi ... ga-greqia/
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm


Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Mon Nov 08, 2010 12:54 pm

kan mendu greket se me na majt me pensione dhe me greqizu shqiprin me than se jan popull i im, por nuk e kan bithen se skan buk per vete tash dot i kthehet ne bumerang.
Brravo shqiptarve mir jav kan rras ktyre shkerdhatave grek.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Sun Nov 21, 2010 11:55 pm

TE SHIKOJM SE SI RRITET MINORITETI GREK NE SHQIPERI....
BOLLANO BASHKE ME FILOGREKET DUHET TE NXIRRET JASHTE SHQIPERISE MENJEHERE..


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Thu Feb 03, 2011 1:13 am

Nikolas Gejxh nė Shqipėri: Tė forcohet Vorio Epiri

TIRANĖ- Partia mė e re e minoritetit grek Mega, ka pritur sot nė zyrat qendrore njė nga emrat e njohur tė pėrfaqėsuesve tė mbrojtjes sė etnisė greke, Nikols Gejxh. I rikthyer nė Shqipėri pas njė periudhe tė gjatė kohore, Gejxh risolli mbėshtetjen e tij pėr Vorio Epirin. “Mė duhet tė them se termi Vorio Epir duhet tė marrė vlerėn e dikurshme dhe janė pikėrisht minoritetet ato tė cilat duhet tė kontribuojnė nė kėtė gjė. Vorio Epiri duhet tė fuqizohet ashtu si dikur. Ju duhet tė merrni pjesė nė zgjedhje”,- tha lobisti i njohur i Greqisė nė SHBA.

Pas kėsaj thirrje tė bėrė pėr krerėt e Megas, Gejxh ka prekur mė tej edhe temėn e regjistrimit tė popullsisė. “Cdo qytetar ka tė drejtė tė deklarohet ashtu sic ndjehet etnikisht dhe njėherazi mund tė deklarojė edhe pėrkatėsinė fetare. Shpresoj qė procesi kėtė herė tė jetė i drejtė dhe se regjistrimi tė mos zvogėlojė numrin e grekėrve qė jetojnė nė kėtė vend, nėn pretendimin e mungesės sė tyre fizike nė banesa, sic ėshtė evidentuar mė parė”,- tha Gejxh.

I pyetur rreth ekzistencės sė njė cėshtje came nė rajon dhe pronave tė camėve nė shtetin grek, Gejxh tha se kjo cėshtje nuk mund tė zgjidhet prej tė dy vendeve, pasi ajo ėshtė njė cėshtje europiane. “Pas luftės sė Dytė Botėrore 14 milionė europianė janė dėbuar prej vendeve tė tyre tė lindjes pėr shkak se bashkėpunuan me nazizmin, kėtu hynė dhe camėt. Unė nuk mund tė them nėse kjo ėshtė e drejtė apo e gabuar por mendoj se nuk mund tė marrė zgjidhje pėr momentin”,- theksoi Gejxh.

Gjatė takimit me pėrfaqėsuesit e Megas, Gejxh ka folur edhe pėr krizėn shqiptare, duke e konsideruar atė si shqetėsuese dhe jo nė harmoni me hapat e hudher deri mė tani nga Shqipėria.

Nikolas Gejxh pėrfaqėson njė nga lotuesit mė tė fuqishėm nė SHBA, deklaratat e tė cilit gjithmonė janė shoqėruar me kundėrshti dhe tensionim tė situatės politike mbarėshqiptare. Nė vitin 1994 Gejxh u shpall person “non grata” nga qeveria e Berishės sė asaj kohe, ndėrkohė qė marrėdhėniet u pėrmirėsuan vetėm pas disa vitesh.
(m.a/News24/BalkanWeb)

LIDHJE TE TJERA
http://www.balkanweb.com/videoAlbum/popup.php?vIDCategoria=48&IDVideo=8901&va_id_video=8901
video :
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
arberia
Anėtar aktiv
Anėtar aktiv


Female
Numri i postimeve : 814
Age : 36
Vendi : tirana
Registration date : 04/05/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Thu Feb 03, 2011 8:58 pm

Mbase ka ardhur te mbeshtese Edvin Grekun ,per te permbysur qeverine e ligjeshme,ne mos gaboj shume ka perfitim nga kjo situate ne Shqiperi jo vetem greku,por edhe serbi ,mbi supin e te cileve ka mbeshtetur koken e madhe dhe pa tru per Shqiperine,Edvin Kristaq Rama.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Fri Feb 04, 2011 1:30 am

Sa here ka trazira ne Shqiperi, anti-shqiptari Nikolas Geixh na ben vizite


Nikolas Geixh...Eshte Antishqiptari qe lobon kunder Shqiperise dhe ceshtjes Came..Kur pyetet nga gazetaret e percmon ne menyren me te ulet, dhe thua se nuk ka ekzistuar asnjehere kjo ceshtje. Kete here ai viziton minoritaret Greke ne Dropull ku shpreh mbeshtetjen per partine greke Mega po ashtu flet per regjistrimin etnik te popullsise Shqiptare si nevoje te domosdoshme..
http://made-in-albania.blogspot.com/2011/02/sa-here-ka-trazira-ne-shqiperi-anti.html

Pėrkthyesja e Nikolas Geixh shmang pyetjen pėr Cėshtjen Came.flv

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Fri Feb 04, 2011 11:04 pm

KLD, Spahiu: Shqiptarėt po konvertohen nė grekė nė jug tė vendit!

Zv/kryetari i Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė, Kreshnik Spahiu, ka pohuar se ka njė fluks tė lartė tė kėrkesave tė qytetareve pėr ndryshimin e kombėsisė, kryesisht nė zonat jugore tė vendit.
Nė njė deklaratė per mediat, Spahiu tha se "jemi nė njė situatė tė rrezikshme, kur ka njė fluks dhe tendencė tė qytetarėve pėr tė ndryshuar kombėsinė nga shqiptare nė greke, nga shqiptare nė kombėsi tė tjera".
Ai iu beri apel strukturave shtetėrore ta trajtojnė me shumė vemendje. KLD ka kėrkuar njė raport nga kryetarėt e gjykatave pėr detajet, praktikat dhe statistikat e kėrkesave pėr ndryshim kombėsie.
Ky veprim ėshtė marrė nga KLD, pasi, sikurse tha Spahiu, "shpesh Gjykatat e Apelit Korēė, Gjirokastėr dhe Vlorė mbajnė qėndrime tė ndryshme pėr praktika te njėjta, pasi shpesh herė i shfuqizojnė e shpesh herė i lenė nė fuqi ato".
http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=102387
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi


Female
Numri i postimeve : 4680
Age : 28
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Sat Feb 05, 2011 2:22 am

Nuk eshte per tu cudit aspak.Ortodokse e shqiperis te gjith jan grek,me mir te kthehen ne fen evete te paktne te na len rehat neve se kemi gjak shqiptari cfar te nevoitet nje si Edi Rama e Fatos Nano?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Sun Feb 06, 2011 12:12 am

Jo-jo Fionaa , nuk besoj qe eshte ashtu , sepse "grek" ska ne Greqi e lere ne Shqiperi .
Me mire do ishte : 'kush nuk e ndien vehten Shqiptar le te shkojne ne R.S. njehere e pergjithmone " se vertet disa i kane kaluar kufijte .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Sun Feb 06, 2011 12:15 am

Korēė, konsulli grek: Kėtu ėshtė Vorio Epir!


Konsulli grek Theodhoros Ikonomu ka dhėnė mesazhe antishqiptare sot nė mėnyrė tė hapur nė qytetin e Korēės, nė njė takim mbi 20-vjetorin e organizatės "Omonia".
"Korēa ka grekė qė nuk duhet ti tremben regjistrimit tė popullsisė, gjyshėrit tuaj janė grekė, beteja jonė nis me regjistrimin e popullit grek qė ėshtė prezent kėtu", ka thėnė konsulli grek.

"Ky quhet Vorio Epir, nė Korēė ekzistojnė dhe kanė ekzistuar grekėt", ėshtė shprehur Theodhoros Ikonomu.

Pak ditė mė parė pas fushatės pėr zgjedhjen e kryetarit tė ri tė degės sė Omonias, kandidati kryesor Naim Disho, i cili mė pas u zgjodh nė drejtimin e kėsaj organizate deklaroi se qėllimi i tij ishte “helenizimi i Korēės”.
http://www.albeu.com/shqiperi/korce,-ko ... r!-/29509/
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi


Female
Numri i postimeve : 4680
Age : 28
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Sun Feb 06, 2011 12:31 am

Cito :
Titulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė" Today at 10:15 pm

--------------------------------------------------------------------------------

Korēė, konsulli grek: Kėtu ėshtė Vorio Epir!


Konsulli grek Theodhoros Ikonomu ka dhėnė mesazhe antishqiptare sot nė mėnyrė tė hapur nė qytetin e Korēės, nė njė takim mbi 20-vjetorin e organizatės "Omonia".
"Korēa ka grekė qė nuk duhet ti tremben regjistrimit tė popullsisė, gjyshėrit tuaj janė grekė, beteja jonė nis me regjistrimin e popullit grek qė ėshtė prezent kėtu", ka thėnė konsulli grek.

"Ky quhet Vorio Epir, nė Korēė ekzistojnė dhe kanė ekzistuar grekėt", ėshtė shprehur Theodhoros Ikonomu.

Pak ditė mė parė pas fushatės pėr zgjedhjen e kryetarit tė ri tė degės sė Omonias, kandidati kryesor Naim Disho, i cili mė pas u zgjodh nė drejtimin e kėsaj organizate deklaroi se qėllimi i tij ishte “helenizimi i Korēės”.
http://www.albeu.com/shqiperi/korce,-ko ... r!-/29509

E po kete mendoja dhe un. Jugu i teri eshte ortodoks,ne nuk duam te pranojm kjo eshte tjeter gje, por se jan grke kjo nuk do coment, nese behete regjistimi i popullates nuk them gjysma po nje pjes shum e madhe do kthehen ne fen e vet.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm


Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 105
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Sun Feb 06, 2011 12:48 am

Shume interesant qe nuk reagon kurre as e djashta as e majtas nga provokimet e tyre qe sahere dojne hyn e dalin ne Shqiperi , bile edhe vorezat i prishin , kurse per qeshtjen CAME s'behet fjale , se skane ate problem si duket thjesht nuk ju intereson partive shqiptare .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: "Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"   Today at 9:35 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
"Tė ndalet greqizimi i Shqipėrisė"
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 2Shko tek faqja : 1, 2  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt-
Kėrce tek: