Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 UDHET E KOMBIT NR.11

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Marenglen Koēiu
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 152
Age : 49
Vendi : Gjirokastėr, Albania
Registration date : 28/01/2010

MesazhTitulli: UDHET E KOMBIT NR.11   Wed Dec 15, 2010 6:19 pm

Ėndrra shqiptare

Shqipėria nė festė

Gėzoni vėllezėr, mot-ra, baballarė e nėnat tona! Sot klasa poli-tike ndihet keq. Liria e kėrkuar nė ’91 sot ju troket. E do, s’e do Berishėn, sot e u-ron: ”Urime, zoti Kryeministėr!” Urime tė gjithėve atyre, qė kon-tribuan dhe treguan se shqip-tarėt janė vėrtet tė fundit, por gjithmonė ne mbyllim dhe ha-pim historinė e Ballkanit e mė gjerė. Sot do tė derdhim lot....
Sot do tė ndezim qirinj, por sot ne do tė kėndojmė. Sot ne jemi ata, qė ishim dje dhe ba-shkė do tė jemi kurdoherė. Shembullin mė tė mirė i mė pu-nėtorėve e tjerė...Evropa prapė ndėrroi mendje, por Zoti e bi-ndi. Fajon, vajzė e palodhur. Europa plakė tė lodhi, por ju e dinit dhe i thatė: “...Se pa shqi-ptarėt nuk bėhet histori!” Kalu-am aq shumė, u lodhėm aq shumė, vuajtėm aq shumė, por sot, tė gjithė bashkė e fillojmė ėndrrėn e lėnė nė mes nga Mbretėria. Hodhėm poshtė dik-taturėn dhe sot gėzon gjithė Shqipėria.
Shiu qė bie nė skenat tona na pėrkėdhel. Gjirokastra, Tepelena, Pėrmeti, Tirana, Korēa, e gjithė Shqipėria feston lirinė. Qeverisė sot i themi se ajo u di-plomua dhe bashkė me tė mi-rat, kaloi dhe tė kėqija. Kėtu fi-llon njė jetė e re. UDHET E KO-MBIT janė tė hapura. Rinia e ėndrrave t’i gėzojė. Vitet do ka-lojnė, bashkėjetuesit do t’i kuj-tojnė fėmijėt tanė, pasardhėsit e pellazgėve dhe tė ilirėve do tė gėzojnė.
Tė dashur, vėllezėr dhe mo-tra shqiptarė, kudo nė nderin e Kombit, ju ftoj tė tregojmė se ne dimė tė jemi tė qetė, tė urtė, tė ligjshėm, vlerė pėr vendin, pėr Kombin. Kombi ėshtė frymėma-rrja jonė dhe e marrim me vete kudo ku jemi, kudo ku udhėtoj-mė. Fjalėt dhe veprat tuaja janė lumturia e familjeve tuaja. Nde-rim dhe respekt Kombit shqip-tar nė ēdo pėllėmbė tė Euro-pės. Kudo ku jeni, tė nderojmė veten e Atdheun. Demokracia ėshtė ligji i tė drej-tave dhe i lirive. Tė kuptojme se kemi shu-mė pėr tė bėrė tani. Falnderoj-mė diplomacit botėrore e euro-piane, qė na nderuan e respe-ktuan vlerat qė ne i ruajmė me fanatizėm:ndershmėrinė, trimė-rinė dhe mikrpitjen. “Popujt janė tė pafajshėm, kudo ku janė !”

Mos e shpėrdoro lirinė !

“UDHĖT E KOMBIT “ urojnė shqiptarėt dhe i kėshillojnė tė mos na turpėrojnė. Tė jemi tė parėt tė respektuar nė faqet e mediave botėrore, por tė jemi tė parėt dhe nė zbatimin e ligjit. Kėtu ėshtė sfida, fisnikėria dhe krenaria kombėtare. Tani e tutje t’u tregojmė medias sė shkruar dhe vizive se jemi gjak ariani dhe fisniku, intelektuali dhe profesori, punėtori tė ndershėm, qė dimė te nderojmė veten, vendin dhe Ju...
Ju ftoj qė qetėsia dhe urtėsia e ligjit tė mbizotėrojė nė ēdo udhėtimin tuajin ja-shtė, sepse ju tė gjithė e dini “Nėntori, dy herė njė ditė, ēudi nė histori!”. 8 Nėntori dje dhe 8 Nėntori sot...
Prandaj nderojmė veten, familjen dhe Atdheun me sjelljen tonė.


Kryegjyshata Botėrore e Bektashizmit nė Konferencėn e 33 Botėrore pėr liritė fetare

Delegacionit shqiptar iu bė njė pritje e nivelit tė lartė perso-nalisht nga vetė lideri Dalaj Lama. Kėtu interesimi ishte i madh pėr kėtė fe tė Paqes. Kurioiziteti ishte pėr tė mėsuar rrugėn e ecjes sė Bektashizmit, si dhe misioni qė ai pėr-mbush. U pėrmend problemi i fundit me Maqedonine e mė gjerė dhe se de-tyra ėshtė mbrojtja nga zaptimi i tro-jeve bektashiane nga tė tjera sekte.
Iu pėrcollėn urimet e Kryegjyshit Botėror, Haxhi Dede Reshat Bardhi, pėr liderin Dalaj Lama. Nė fjalėn e mbajtur nga Baba Edmond Brahimaj, theksohej se ne shqiptarėt e bektashi-anėt nderohemi e krenohemi qė kemi njė Nėnė Terezė, Nobeliste e Paqes, si dhe me fakti qe sekti bektashian e ka qendrėn ne Shqipėri.
Konferenca zgjati tri ditė, me pjesė-marrjen edhe tė liderėve fetarė nga e gjitha Bota. Urtėsia, menēuria dhe largpamėsia e kėtyre njerėzve u mani-festua nga qyteti i KOHIT, qyteti qė tregoi njė pritje tradicionale indiane. Pėrfaqėsuesit bektashianė shqiptarė u larguan nga ky takim madhor me autoritetin e Nėnė Terezės e Bektashi-zmit, qė nė mbarė botėn mbjell paqe dhe dashuri.
Korrespodenti i “UDHĖT E KOMB-IT” udhėton pėr nė Kryegjyshatė, pas kėtij takimi historik. Vizita jonė ishte e qėllimshme pėr t’u takuar me Kryegjy-shin Botėror, Haxhi Dede Reshat Bar-dhi. Ai na mirėpriti, siē tė pret mė e ėmbla dashuri. Urtėsia e shikimi i tij tė jep fuqi. Kryegjyshata, me ndryshimet e saj dita-ditės zbukurohej dhe njerėzit venin e vinin nė shtėpinė e Zotit.
Kryegjyshi thotė: “Bir, detyra jonė ėshtė tė mbjellim paqe, tė duam Ko-mbin! E sotmja e nxorri lirinė e besimit nė dritė, ku i takon ēdokujt tė zgjedhe dhe tė besojė”.
Nė minutat e pakta tė takimit me Kryegjyshin, ai kerkoi qe permes gaze-tės sonė gjithė shqiptarėt e gjithė bek-tashinjtė, kudo nė botė t’I uroje tė kenė mbarėsi dhe dashuri.
Takuam gjithashtu Dervish Saliun, njė njeri qė Kryegjyshin e ruante si dri-tėn e syrit. Takuam dhe zotin Nuri Ēu-rri, njeriun qė punon dhe zbaton ur-dhėrat e Kryegjyshit pėr Bektashizmin nė tė gjithė trevat shqiptare dhe mė gjerė.
Kėtu shprehja e tyre e pėrbashkėt ishte nderim dhe respekt pėr klerikėt e feve nė Shqipėri, qė u bėnė fli pėr li-rinė dhe pavarėsinė e saj, si dhe pėr klerikėt, qė humbėn jetėn nėn terrorin komunist, sepse nuk pranuan tė mo-hojnė idealet e tyre kombetare dhe fetare. Thėnie kjo nga Baba Rexhepi.

QENDRA HISTORIKE E GJIROKASTRES

Mes problemeve dhe zgjidhjeve

Epoka e Globalizmit dhe Turizmi

Ne kohen e sotme te globalizmit, ku cdo gje pothuajse po nderkomb-tarizohet, shume karakteristika e krenari ekonomike te vendeve te ve-canta, si pa u kuptuar, duke mos i rezistuar konkurences se tregut, po falimentojne duke ngelur vetem si fakte librash dhe statistikash. Nje fat pak a shume te ngjashem po peson edhe industria e turizmit. Turizmi balnear, si me i frekuentuari, nuk e-shte me monopol ose krenari e ve-ndeve te vecanta, sic ka qene dikur. Me mjetet e shpejta te transportit dhe me paketat turistike ekonomike, europianet kane filluar te frekuen-tojne me shume plazhet ekzotike, se sa ato mesdhetare. Ne kete kon-tekst, edhe Shqiperia nuk mund te pretendoje se, me venien ne eficen-ce te turizmit detar, do te kete nje bum te madh zhvillimi. Ketu duhet patur parasysh edhe koha e gjate qe do te na duhet per te kapercyer pro-blematikat qe ka bregdeti shqiptar lidhur me pronesine, abuzivizmin dhe infrastrukturen. Prej te dhenave statistikore te vendeve te ndryshme per turizmin, rezulton se turizmi kul-turor eshte i vetmi qe ka njohur rritje dhe stabilitet per vendet me vlera hi-storiko-kulturore dhe po transformo-het me shpejtesi ne nje aktivitet me interes te madh ekonomik. Kjo, mbi te gjitha, fale funksionimit ne cdo sti-ne te vitit, por edhe interesit gjithnje ne rritje qe njerezit kane per te njo-hur vlerat e vecanta historiko-kultu-rore te popujve te tjere. Pra, procesit te nderkombetarizimit me shpejtesi te gjithckaje, por dhe perspektives sone te zhvillimit mund t’i bejme ba-lle vetem me valorizimin dhe perfek-sionimin e te vecantave ekonomiko-kulturore.

Problemet e lidhura me Qendren Historike te Gjirokastres

Gjirokastra, per fat, perben nje vecanti kulturoro-historike ne konte-kstin shqiptar, rajonal dhe ate bote-ror. Fale vecantive te vlerave te saj, ne korrikun e vitit 2005 ajo hyri ne listen e pa-surive boterore qe mbro-hen nga Unesco. Ajo fitoi vemend-jen e vendeve qe e vleresojne dhe po kontribuojne per te mbajtur te gjalle kete pasuri qe shekujt kane krijuar. Ne kete kendveshtrim, celesi per zhvillimin perspektiv te Gjirokas-tres ngelet tek ruajtja dhe valorizimi i Qendres Historike ose “Gjirokastres se vjeter”. Ajo permban brenda saj banesat karakteristike, keshtjellen, pazarin, kalldremet, traditat, ku-zhi-nen, njerezit e shquar dhe gjithe vle-rat e tjera qe koha i krijoi dhe qe qy-tetin e bene te vecante jo vetem ne Shqiperi e Ballkan, por ne tere bo-ten. Te gjitha keto te vecanta jane padyshim baza dhe potenciali ku mund te mbeshtetemi per te nder-tuar infrastrukturen e zhvillimit dhe ku, padyshim, turizmi kulturor duhet te kete vendin prioritar. Per te mos ngelur thjesht te deshirat ose fanta-zite, natyrshem lind pyetja: A eshte sot Qendra Historike e Gjirokastres nje realitet qe permbush standartet per te pasur nje turizem kulturor bashkekohor ? Pergjigjja realiste per momentin, do te qe jo shume pozi-ti-ve. Kjo, pasi ne kete qender histori-ke, per fat te keq sot mbizoteron a-koma fenomeni i shkaterimit te vle-rave, si dhe mungesa e infrastruk-tures normale per te perballuar pritj-en dhe trajtimin e turisteve.Edhe pse kohet e fundit nuk kane munguar perpjekjet dhe nderhyrjet prej Mini-strise se Kul-ures, Drejtorise Rajo-nale te Monumenteve, Bashkise, si dhe Enteve dhe organizmave te hu-aj, per te shpetuar vlerat qe po rre-nohen, prape situata vazhdon te jete jo shume e kontrolluar. Pra, nuk e-shte arritur akoma tek minimalja, qe eshte procesi emergjent i frenimit te shkaterrimit te monumenteve. Pa ekzagjerim, sot ky qytet I ngjan nje realiteti qe cdo dite konsumon vle-rat e veta. Ky fakt perforcohet kur a-nalizon situaten, duke pare studimin e fundit, te realizuar prej specialis-teve italiane te Rajonit te Markeve. Shifrat na tregojne se pothuajse gjy-sma e monumenteve te kategorise se pare ka demtime te renda dhe pjesa me e madhe e atyre qe kane gjendje disi te mire, po degradohen me shpejtesi, per arsye nga me te ndryshmet, ku me kryesori ngelet braktisja. Nje situate e tille, me te vertete preokupante, kerkon te pak-ten nderhyrje te natyres e-mergjen-te, per te frenuar rrenimin e monu-menteve. Nese ritmet, aktoret dhe faktoret do te funksionojne si deri me sot, fatkeqesisht Gjirokastra do te humbase vlerat e saj dhe pas nje dhjetevjecari do ti ngjaje me shume nje qendre arkeologjike te periudhes mesjetare, se sa nje qyteti mesjetar, ku mund te kete jete normale.

Politika te reja konservimi dhe valorizimi


Ne situaten aktuale Qendra His-torike e Gjirokastres ka nevoje per politika te reja konservimi dhe valo-rizimi, te tilla qe shikojne larg atyre qe deri tani na kane prodhuar izolim nga investitoret dhe si konsekuence shkaterrim te vlerave. Nuk eshte e veshtire qe ne baze te situates qe eshte krijuar ne Qendren Historike te kuptosh se jo cdo demtim eshte fryt i abuzivizmit dhe i mosrespektimit te ligjeve. Me dhimbje duhet pranuar dhe korrigjuar fakti se sot monumen-teve te Gjirokastres po i shkaktohet nje dem i madh prej mungeses se politikave fleksibel lidhur me thithjen dhe aplikimin e financimeve, si dhe nga decentralizimi i politikave lidhur me mirembajtjen e monumenteve. Me pak largpamesi dhe deshire per nje jete me te mire dhe per me shu-me zhvillim, Gjirokastra duhet te shkeputet sa me pare nga proble-met qe njerezit cdo dite komentojne dhe diskutojne. Duhet sa me shpejt ti bashkangjitemi eksperiencave ba-shkekohore te vendeve rreth nesh, si dhe normativave qe zbatojne ve-ndet e zhvilluara te Europes.
Le te mendojme pak me serio-zisht per Gjirokastren, pasi koha qe na ka ngelur ne dispozicion eshte e kufizuar. Cdo dite qe kalon prodhon shkaterrim. Gjirokastra ka nevoje per dashamiresi dhe impenjim te te gjithe faktoreve dhe aktoreve. Gjiro-kastra duhet te funksionoje si nje re-alitet i hapur, ku cdo person, vendas apo i huaj, duke respektuar ligjet ba-shkekohore, por edhe duke mos u penguar prej ligjeve dhe normave te ”forta”, te inkurajohet qe te kontri-buoje ne valorizimin dhe zhvillimin e qendres historike. Duke qene ne ke-te pike i frymezuar dhe prej eksperi-ences se vendeve me turizem kultu-ror te zhvilluar, do te shihnim me vend per zhvillimin e ardhshem te qendres historike aplikimin e disa politikave stimuluese zhvillimi, ku pervec rikuperimit te monumenteve, te punohej edhe per propagandimin e tyre. Ne funksion te kesaj sot del i domosdoshem botimi i guidave, rea-lizimi i Websiteve ne internet, si dhe ngritja e agjencive dhe zyrave te promocionit dhe informacionit turis-tik.

Pazari
Pazari eshte nje hapesire qe me nje projekt kompleks restaurimi, si-pas normativave te Planit te Rikupe-rimit te Qendres Historike, mund te filloje te funksionoje si nje realitet shumedimensional per qytetaret dhe turistet. Mjediset karakteristike mund te perdoren per tregtimin e prodhi-meve artizanale, suvenireve, veshje-ve, agjencive te kembimit e ato turi-stike, bareve, zyrave te perfaqesimit konsullor etj.

Kalaja
Kalaja perfaqeson nje mjedis me vlera historiko–arkitekturore unikale. Per pozicionin dhe shtrirjen qe ka, me ane te nje projekti te vecante re-staurimi dhe menaxhimi, mjediset e kesaj kalaje, pervec funksioneve te natyres muzeale, mund te kthehen ne ambjente spektaklesh, koncer-tesh e konferencash kombetare dhe nderkombtare. Kalaja i ka te gjitha mundesite per t’u kthyer ne nje ishull model te turizmit kulturor cilesor.

Shtepite Karakteristike
Pervec te qenit vlere ne vetvete, te krijuara nga historia, mund edhe te rijetezohen nepermjet vendosjes ne ambjentet e tyre te muzeumeve, institucioneve arsimoro—kulturore, qendrave studimore. Shtepite karakteristike te Gjirokastres i kane te gji-tha mundesite qe te jene edhe me funksione hotelerie te sistemit B&B, ristorante me kuzhin karakteristike, bibloteka etj.
Pervec elementeve karakteristi-ke, qe perbejne Qendren Historike, ne funksion te zhvillimeve te ardh-shme ne fushen e turizmit kulturor, Gjirokastra do te kishte nevoje edhe per infrastruktura te tjera ndihmese si:
-Rivenia ne funksion e aeroport-it, pasi perben nje potencial te madh komunikimi me tregjet turistike nder-kombtare.
- Lidhja e Gjirokastres me akset kryesore rrugore te vendit.
-Celja e kurseve ose degeve te reja prane universitetit me drejtim restaurim–turizem– arkeologji.
-Venia ne funksion e agjencive qe me perparesi kreditimin e nder-hyrjeve restauruese dhe aktivitetet turistike.
-Aplikimi dhe pjesmarja ne Pro-jektet dhe aktivitetet e Komunitetit E-uropian dhe Unesco-s per monu-mentet.
-Ringritja e muzeumeve qe kane ekzistuar duke shtuar edhe te rinj, sic mund te jete Muzeu arkeologjik, Muzeu i Baneses gjirokastrite, mu-zeu i kultures popullore etj.
-Organizimi i festivaleve te ndryshme kombetare dhe nderko-mbe-tare.
Duke perfunduar, mund te thuhet se Qendra Historike e Gjirokastres, edhe pse ka shume probleme, do te mjaftonte vetem vullneti i mire dhe mentaliteti konstruktiv i aktoreve ve-ndas, per ta transformuar ate pas pak vitesh ne nje shembull te turizmit kulturor.
Fluksi i madh turistik i viteve te fundit na tregon te gjitheve intere-si-min ne rritje per vlerat e qytetit dhe rajonit tone. Celesi i suksesit qe-ndron ne mirefunksionimin e infra-struktures turistike, e cila ende eshte shume larg standarteve qe kerkon koha.
Teodor BILUSHI


Rruga e bukur dhe me furtunė e njė gazete

Reportazh
Nga Kristo Stoja, Publicist
Qė tė nxjerrėsh njė nu-mėr gazete, kėrkon mu-ndim, kėrkon tė vra-posh, do art tė tė shkru-arit, do bashkėpunim, do pasion. Dhe tė gjitha kėto shpėrblehen me kėnaqėsi, kur ke nxjerrė diēka tė bukur, diēka interesante, tė ci-lėn lexuesit ta pėlqejnė. Por, qė gazeta tė ndėrtohet e tillė, duhet qė tė gjithė elementėt e saj tė ko-mpozohen hijshėm, nė vendin mė tė pėrshtatshėm, qė ajo tė flasė vetė, akoma pa e lexuar.
E tillė ishte dhe puna e kontri-buti per nxjerrjen e numrit tė fu-ndit tė gazetės “UDHĖT E KO-MBIT”. Shkrimet pėr kėtė numėr ishin pėrgatitur. Nė ēantė, ndarė nė dosje tė veēanta, qėndronin “pa belbėzuar” informacione, ko-mente, shkrime problemore, por-trete, skica, reportazhe, dokume-nte, njoftime. Kėto materiale, tė mbledhura me kujdes nga gaze-tarėt, tė ilustruara dhe me foto-grafi, do t’i nėnshtroheshin proce-seve tė fundit tė botimit. Redak-sia, ishte lidhur me Shtypshkro-njėn e Sarandės, nga e cila kishte ngelur shumė e kėnaqur prej pu-nės cilėsore tė botuesve tė saj.
Pėr t’i dhėnė njė fytyrė mė tė larmishme dhe mė tė kulturuar gazetės, drejtori i saj, Marenglen Koēiu, i ishte lutur dhe kishte marrė me vete nė makinė pėr Sarandė dhe intelektualin e mirė-njohur tė Gjirokastrės, Presiden-tin e Lidhjes Ndėrkombėtare tė Poetėve, Shkrimtarėve dhe Artis-tėve “PEGASI” ALBANIA”, poetin dhe shkrimtarin, Kristaq F. Sha-banin. Tė dy, sė toku, njė mes-ditė dimri, po udhėtonim drejt qy-tetit bregdetar, perlės sė jugut... Drejtuesi i gazetės ndihej pak konfuz. Dukej sikur kishte marrė shumė detyra dhe nuk ishte i si-gurt se mund t’i “kopsiste” tė gji-tha.
Makina e drejtorit, duke dre-dhuar lehtė kthesat, mbi Jergu-cat, ngjitej ėmbėl e pa u ndjerė nė Qafėn e Muzinės...
-Nė njė nga numrat e gazetės tėnde kam lexuar njė pėrshkrim “Gjirokastra i buzėqesh diellit”. Mė ka pėlqyer shumė ai shkrim i qėndiisur nga njė penė e ėmbėl, me fantazi dhe me figura letrare, i thotė bashkėbiseduesit Kristaqi.
- Bo, bo...Ē’mė the?! Mirė qė ma kujtove. Po unė, jam nė ve-te?! Ē’gabim paskam bėrė?! Kris-ton duhej ta merrja me vete Si harrova?!
Mė fal njė minutė, - dhe mori celularin, duke i rėnė butonėve me shpejtėsi dhe i pėrqėndruar.
- Kristo Stoja je?
- Po, unė jam, – iu pėrgjigja pak i habitur prej ankthit tė tij .
- Tė lutem, tė lutem... Do tė mė falėsh njėmijė herė. Duhet tė njoftoja para njė ore, se kemi njė punė nė Sarandė, por problemet e shumta mė bėnė qė tė harroj. Unė jam nisur me zotin Shabani dhe tani kemi ndalur te Qafa e Muzinės...Ku je tani? Duhet tė vish patjetėr.
- I dashur Marenglen. Unė tani kam pak, sa erdha pranė familjes. Sa vesha rrobat e shtėpisė. Kohė dreke... Ju vazhdoni. Unė vij njė herė tjetėr.
- Tė lutem, tė lutem...Do tė vish patjetėr, ashtu ėshtė puna. Mos ma prish. Do tė bėjmė njė punė tė mirė, qė tė mbahet gjatė.
- Si “urdheron”! Ju aty pritmėni. Unė po nisem nė kėmbė. Pėr gjashtė orė mė keni, - ironizova me shaka unė.
- Pėr tė ardhur, mos u sėkėlldis. Vetėm vishu shpejt dhe pėr pesė minuta, pėrpara pallatit do tė tė presi njė taksi.
Shiu jashtė binte me gjyma. Zigzaket e zjarrta digjnin rrobėn e errėt tė qiellit. ”Artieleria”me gjėmimet e rėnda, trondiste tokėn dhe xhamat e shtėpisė, gati sa s’thyheshin.
- Ku do tė vesh, more burrė, nuk e sheh se ē’bėn?!- mė kthehet e alarmuar gruaja. – Nuk e shikon qė e ktheu pėrmbys?!
- Nuk pyesin burrat nga shiu dhe furtuna!… Tė parėt tanė kanė luftuar nė kushte mė tė vėshtira se kėto dhe nuk janė trembur…
Njė zhurmė makine u ndje poshte dritareve tė mia. Zbrita me nxitim.
- Futu shpejt se u bėre ujė, - m’u drejtua taksixhiu, duke mė hapur derėn nė krahun e tij tė djathtė . Unė bashkė me ēadrėn, qė rridhte ēurg, zura vend nė sedilje, pėrkrah tij…
Gjirokastra vėrshon kudo nga ujėrat. Litarė shiu godasin pa mėshirė xhamat e parė tė makinės. Asfalti vende - vende ėshtė “mbytur”. Furtunė. Fshirėsja e xhamave, me gjithė shpejtėsinė prej lavjerėsi, nuk arrin t’i shmangė ujėrat e pandėrprera. Pamja tepėr e kufizuar para nesh e vėshtirėson nė maksimum orientimin. Mjaft makina, duke u ndodhur nė kėto kushte, kanė ndaluar anės sė rrugės nė pritje qė, mbase i del inati qiellit, qė po “shkund brekėt”.
Unė, me udhėtime me rreziqe, nuk kam arritur ta kuptoj, pse kam qejf tė sfidoj. Nuk kam frikė. Siē duket shoferi i taksisė, Krenar Tauzi, mė kuptoi dhe, i qetė, i pėrqėndruar nė timon dhe me shikimin nė ekranin e dritareve tė para, e nget “kalin e harbuar”, sikur ėshtė nisur pėr betejė!
Makinat para nesh “zvarriten” ngadalė dhe me drita tė ndezuara. Ne vazhdojmė tė parakalojmė, pa harruar tė rikthehemi nė korsinė tonė. Fshatrave tė Dropullit, sikur dikush u ka hedhur pėrsipėr njė perde tė errėt. Mezi duken. Rruga dhe fusha dallohen vetėm prej sinjalistikės fosforeshente.
Kur ishim poshtė Terihatit, motin sikur e preu dikush me thikė. U ndėrpre menjėherė rrebeshi.
Vetėm dielli mungonte nė rrugėn nė vazhdim.
Nė Grapsh, pak kilometra mė tej, njė makinė xhip, ngjyrė gri, me bllokazh ndezur, na priste. Ē’tė ishte!? Shikojmė automjetin “LAND ROVER”,me targė Gj 20-33, tė zotit Koēiu. Kuptuam qė ai ishte kthyer prej Qafės sė Muzinės, pėr tė na dalė pėrpara.
Falėnderova Krenarin, zbrita nga “BENZI” dhe zura vend nė sediljen e pasme tė mjetit luksoz tė drejtorit tė gazetės “Udhėt e Kombit”.
Mbasi pėrshkoi pėr tė dytėn herė njė pjesė tė autostradės sė Dropullit, makina jonė, duke gjarpėruar i qepet malit tė zhveshur, grykės pėrpjetė, duke dalė sėrishmi te Qafa e Muzinės. Mė vonė “LAND ROVER” nisi dredhat nė zbritjen e asfaltit tė lagur, ndėrsa pyjet e dėndur dhe tė pafund na shoqėronin nė tė dy anėt e rrugės.
E pamė tė nevojshme qė, pėr tė thyer pak urinė, tė hanim njė pilaf tė gatuar me shumė shije te “Klubi i Shoferit”, njė lokal ky i fshehur midis pemėve dhe pranė ujėrave gurgulluese.
Marengleni e drejtonte “luaneshėn e zbutur “, sikur luante me tė. Muzika e bukur dhe humori i kėndshėm na e shkurtuan pa kuptuar rrugėn. Por , “luanesha”, nė njė moment, “u habua”. “Vithet” e saj, pėr pak, sa dolėn nga rruga. E, ndėrsa i zoti, i tėrhoqi “frerėt”, nė kėtė moment ajo nisi tė “tėrbohej” e papėrmbajtur nga “turiri”. Falė zotėsisė, pėrvojės dhe qetėsisė nė drejtim tė shoferit, “luanesha” u rikthye paqėsisht nė rrugėn e mėparshme. Shpėtuam, se mund tė kishim rėnė nė greminė. Zbritėm poshtė. Ē’tė shikojmė?! Njė sipėrfaqe vaji reflektonte neė asfalt.
- Na shpėtoi Zoti,- iu thashė shokėve.
- Bėmė mirė qė bėmė kryqin te Shėn Parashqevia nė Terihat, - vazhdoi Kristaqi.
- Dhe akoma mė mirė bėmė qė hodhėm ndonjė lekė te konizma, - shtoi Marengleni.
Duke ecur midis pemėve, burimeve, anės kanalit tė madh tė hidrocentralit tė Bistricės dhe midis fushave tė gjera, morėm pėrpjetė pėr nė Gjashtė. Nga “Qafa e Gjashtės” na u shfaq pa mbarim njė det gjysmė i egėrsuar, i turbullt e plot dallgė.
Midis rrugėve paralele tė qytetetit tė Sarandės ne ndoqėm atė rrugė, qė na afronte te TV “Riviera”, pranė sė cilės ndodhej edhe shtypshktronja. Nė studiot e kėsaj media elektronike tė re dhe shumė tė ndjekur nė kėtė rreth, u takuam me drejtorin e saj, Agim Mato, dhe gazetarin e mirėnjohur, Thoma Nika. Agimi, veē punės nė TV, administronte dhe shtypshkronjėn, pėr tė cilėn kishim nevojė tė botonim gazetėn “UDHĖT E KOMBIT”.
Njeriut i ndodh qė, kur mendon tė shkojė nė ndonjė institucion, pėrfytyron se do tė pėrballet me nėpunės tė ngrysur, tė veshur me klas e fjalėpak.
E kundėrta ishte ajo, qė konstatuam nė takimin tonė tė parė. Dy burra tė veshur thjesht, buzagas dhe tepėr komunikues. Biseduam pėr materialet e sjella, gjinitė dhe kombinimin e shkrimeve, titujve dhe fotografive gjatė faqosjes. Sa bukur rrjedh biseda midis njerėzve tė letrave! Ata kanė njė botė plot fantazi, njė botė me vizion. Ata kanė njė shpirt tė butė, njė shpirt njerėzor. Por, veē po nuk i shkele nė kallo. Nėse ata ndjejnė se dikujt i bėhet padrejtėsi, kujdes! Prej tyre, prej shpėrthimit tė pallogaritshėm, si vullkan, llava pėrvėluese i merr pėrpara e ua djeg kartrat e pista atyre.
Kėto cilėsi u pėrvijuan gjatė asaj bisede tė ngrohtė midis miqsh, pas pune, nė darkėn e shtruar nė atė restorant tė thjeshtė, por me klientelė tė shumtė. Me verė tė bardhė dhe peshk tė freskėt. Kristaqi nuk rreshti sė treguarai pėr krijimtarinė e Pegasit dhe veprimtaritė qė kjo lidhje vijon tė bėjė brenda dhe jashtė vendit. Agimi na njeh me programacionin dhe shtrirjen e TV, qė ai drejton, si dhe me perspektivėn, qė mendohet pėr tė ardhmen. Thomai, sa i vėmendshem dhe aq i ēiltėr nga pėrvoja e vet, tregon episode gazetareske. Marengleni, ky njeri i thjeshtė dhe plot humor, s’harron qė nė bisedė me miqtė t’i hedh edhe pak “kripė” gjellės (muhabetit). Unė mė shumė dėgjoj dhe flas rrallė. Nga kjo merr shkas Marengleni dhe me humor thotė sentencėn e njė miku tim: “Kristua mė shumė flet pa folur!”.
E gjithė bota ishte ulur me ne bajtash nė atė tavolinė tė tejmbushur. Kamarierja, njė vajzė e bukur bjonde, dukej sikur cicėronte, kur fliste me atė shqipe tė ngatėrruar nga vitet nė kurbet.
Bashkėbiseduesve u kishte lezet fjala. Nuk kuptoje ngutje nė bisedė. (M’u kujtuan debatet nė tryezat e organizuara nga tevizionet qendrore, ku gjatė “duelit” nuk merr vesh i pari tė dytin, ndėrsa teleshikuesi i shkretė, nuk arrin tė mėsojė asgjė. Ai, nė kėtė rast, nervozohet, duke i ndjekur dhe ndėrron kanal). Pra, e kisha fjalėn qė, nė tavolinėn tonė, gjithsecili fliste me radhė, me kulturė dhe kishe kėnaqėsi t’i ndiqje argumentat. Ndėrkohė, humori dhe tregimet interesante gurgullonin si uji i burimit, kur zbret nga mali. Pak mė vonė, njė kafe buzė detit, poshtė palmave madhėshtore me krahė tė shtrira, si kėmbėt e palloit. Pranė valėve ngjyrė bakri, qė ”vrapojnė “ tė kapin njėra-tjetrėn. Tė gjitha kėto na bėjnė tė mos ndiejmė, si vrapon koha. Miqtė ngulin kėmbė tė qėndrojmė kėtė natė, por ne, gati me imponim, u lutemi tė na lejojnė tė kthehemi. Njė ditė tjetėr u premtojmė se do tė qėndrojmė. Nė kthim, pėrsėri kėngė, pėrsėri humor. Komente mbi pėrjetimet e orėve tė gėzuara, qė kaluam me “njerėzit e detit”, kolegėt e dashur dhe bujarė.
E pabesueshme, por e vėretė! Sa kaluam Terihatin, nis njė rrebesh. Po ē’rrebesh! Kokrrat e breshėrit, sa njė kokėrr arrė. Suferina tė zinte frymėn. “Luanesha“ e ngalėson vrapin. Dritat e gjata tė ndonjė shoferi, qė s’do tė kuptojė nga rregullat e qarkullimit, tė verbojnė. Vetėm intuita nė kėto ēaste, mund ta mbajė mjetin nė “brazdė”.
Kėshtu, me kujdes e shpejtėsi tė ulėt, arrijmė nė qytetin tonė tė gurtė.
Ē’ka Zoti me Gjirokastrėn qė e “mbyti”?!
“Natėn e mirė!”
“U gdhifshi mirė!”
“Nesėr, siē ju thashė, nė orėn 9.00, do tė punoj pėr numrin tjetėr...”.

dreke...Ju vazhdoni. Unė vij njė herė tjetėr.
- Tė lutem, tė lutem... Do tė vish patjetėr, ashtu ėshtė puna. Mos ma prish. Do tė bėjmė njė punė tė mirė, qė tė mbahet gjatė.
- ”Si urdhėron”! Ju aty pritmėni. Unė po nisem nė kėmbė. Pėr gja-shtė orė mė keni, - ironizova me shaka unė.
- Pėr tė ardhur, mos u sėkėll-dis. Vetėm vishu shpejt dhe pėr pesė minuta, pėrpara pallatit do tė tė presė njė taksi.
Shiu jashtė binte me gjyma. Zigzaket e zjarrta digjnin rrobėn e errėt tė qiellit. ”Artileria” me gjėmi-met e rėnda, trondiste tokėn dhe xhamat e shtėpisė, gati sa nuk thyheshin.
- Ku do tė vesh, more burrė, nuk e sheh se ē’bėn?!- mė kthehet e alarmuar gruaja. –Nuk e shikon qė e ktheu pėrmbys?!
- Nuk pyesin burrat nga shiu dhe furtuna!… Tė parėt tanė kanė luftuar nė kushte mė tė vėshtira se kėto dhe nuk janė trembur…
Njė zhurmė makine u ndje po-shte dritareve tė mia. Zbrita me nxitim.
- Futu shpejt, se u bėre ujė,- m’u drejtua taksisti, duke mė ha-pur derėn nė krahun e tij tė dja-thtė. Unė, bashkė me ēadrėn, qė rridhte ēurg, zura vend nė sedilje, pėrkrah tij…
Gjirokastra vėrshon kudo nga ujėrat. Litarė shiu godasin pa mė-shirė xhamat e parė tė makinės. Asfalti vende-vende ėshtė “mby-tur”. Furtunė. Fshirėsja e xhama-ve, megjithė shpejtėsinė prej la-vjerėsi, nuk arrin t’i shmangė ujė-rat e pandėrprera. Pamja tepėr e kufizuar para nesh e vėshtirėson nė maksimum orientimin. Mjaft makina, duke u ndodhur nė kėto kushte, kanė ndaluar anės sė rrugės, nė pritje qė, mbase i del inati qiellit, qė po “shkund bre-kėt”.
Unė, me udhėtime me rreziqe, nuk kam arritur ta kuptoj, pse kam qejf tė sfidoj. Nuk kam frikė. Siē duket shoferi i taksisė, Kre-nar Tauzi, mė kuptoi dhe, i qetė, i pėrqėndruar nė timon dhe me shikimin nė ekranin e dritareve tė para, e nget “kalin e harbuar”, sikur ėshtė nisur pėr betejė!
Makinat para nesh “zvarriten” ngadalė dhe me drita tė ndezura. Ne vazhdojmė tė parakalojmė, pa harruar tė rikthehemi nė korsinė tonė. Fshatrave tė Dropullit, sikur dikush u ka hedhur pėrsipėr njė perde tė errėt. Mezi duken. Rruga dhe fusha dallohen vetėm prej sinjalistikės fosforeshente.
Kur ishim poshtė Terihatit, mo-tin sikur e preu dikush me thikė. U ndėrpre menjėherė rrebeshi.
Vetėm dielli mungonte nė rru-gėn nė vazhdim.
Nė Grapsh, pak kilometra mė tej, njė makinė xhip, ngjyrė gri, me bllokazh ndezur, na priste. Ē’tė ishte!? Shikojmė automjetin “LAND ROVER”, me targė Gj 20-33, tė zotit Koēiu. Kuptuam qė ai ishte kthyer prej Qafės sė Muzinės, pėr tė na dalė pėrpara.
Falnderova Krenarin, zbrita nga “BENZI” dhe zura vend nė ndenjėsen e pasme tė mjetit luksoz tė drejtorit tė gazetės “Udhėt e Kombit”.
Mbasi pėrshkoi pėr tė dytėn herė njė pjesė tė autostradės sė Dropullit, makina jonė, duke gjarpėruar i qepet malit tė zhveshur, grykės pėrpjetė, duke dalė sėrish-mi te Qafa e Muzinės. Mė vonė “LAND ROVER”-i nisi dredhat nė zbritjen e asfaltit tė lagur, ndėrsa pyjet e dėndur dhe tė pafund na shoqėronin nė tė dy anėt e rru-gės.
E pamė tė nevojshme qė, pėr tė thyer pak urinė, tė hanim njė pilaf tė gatuar me shumė shije te “Klubi i Shoferit”, njė lokal ky i fshehur midis pemėve dhe pranė ujėrave gurgulluese.
Marengleni e drejtonte “lua-neshėn e zbutur” sikur luante me tė. Muzika e bukur dhe humori i kėndshėm na e shkurtuan pa ku-ptuar rrugėn. Por, “luanesha”, nė njė moment, “u harbua”. “Vithet” e saj, pėr pak, sa dolėn nga rruga. E, ndėrsa i zoti, i tėrhoqi “frerėt”, nė kėtė moment ajo nisi tė “tėr-bohej” e papėrmbajtur nga “turiri”. Falė zotėsisė, pėrvojės dhe qetė-sisė nė drejtim tė shoferit, “lua-nesha” u rikthye paqėsisht nė rrugėn e mėparshme. Shpėtuam, se mund tė kishim rėnė nė gre-minė. Zbritėm poshtė. Ē’tė shiko-jmė?! Njė sipėrfaqe vaji reflek-tonte nė asfalt.
- Na shpėtoi Zoti,- iu thashė shokėve.
- Bėmė mirė qė bėmė kryqin te Shėn Parashqevia nė Terihat, - vazhdoi Kristaqi.
- Dhe akoma mė mirė bėmė qė hodhėm ndonjė lek te kondi-zma, - shtoi Marengleni.
Duke ecur midis pemėve, buri-meve, anės kanalit tė madh tė hidrocentralit tė Bistricės dhe mi-dis fushave tė gjera, morėm pėr-pjetė pėr nė Gjashtė. Nga “Qafa e Gjashtės” na u shfaq pa mbarim njė det gjysmė i egėrsuar, i tur-bullt e plot dallgė.
Midis rrugėve paralele tė qy-tetit tė Sarandės ne ndoqėm atė rrugė, qė na afronte te TV “Rivi-era”, pranė sė cilės ndodhej edhe shtypshktronja. Nė studiot e kėsaj media elektronike tė re dhe shu-mė tė ndjekur nė kėtė rreth, u ta-kuam me drejtorin e saj, Agim Mato, dhe gazetarin e mirėnjohur, Thoma Nika. Agimi, veē punės nė TV, administron dhe shtyp-shkronjėn, pėr tė cilėn kishim nevojė tė botonim gazetėn “U-DHĖT E KOMBIT”.
Njeriut i ndodh qė, kur me-ndon tė shkojė nė ndonjė institu-cion, pėrfytyron se do tė pėrballet me nėpunės tė ngrysur, tė veshur me klas e fjalėpakė.
E kundėrta ishte ajo, qė kon-statuam nė takimin tonė tė parė. Dy burra tė veshur thjesht, buza-gas dhe tepėr komunikues. Bise-duam pėr materialet e sjella, gji-nitė dhe kombinimin e shkrime-ve, titujve dhe fotografive gjatė faqosjes. Sa bukur rrjedh biseda midis njerėzve tė letrave! Ata kanė njė botė plot fantazi, njė bo-tė me vizion. Ata kanė njė shpirt tė butė, njė shpirt njerėzor. Por, veē po nuk i shkele nė kallo. Nėse ata ndjejnė se dikujt i bėhet padrejtėsi, kujdes! Prej tyre, prej shpėrthimit tė pallogaritshėm, si vullkan, llava pėrvėluese i merr pėrpara e ua djeg kartrat e pista atyre.
Kėto cilėsi u pėrvijuan gjatė a-saj bisede tė ngrohtė midis miqsh, pas pune, nė darkėn e shtruar nė atė restorant tė thje-shtė, por me klientelė tė shumtė. Me verė tė bardhė dhe peshk tė freskėt. Kristaqi nuk rreshti sė tre-guari pėr krijimtarinė e Pegasit dhe veprimtaritė qė kjo Lidhje vijon tė bėjė brenda dhe jashtė vendit. Agimi na njeh me progra-macionin dhe shtrirjen e TV, qė ai drejton, si dhe me perspektivėn, qė mendohet pėr tė ardhmen. Thomai, sa i vėmendshem dhe aq i ēiltėr nga pėrvoja e vet, tre-gon episode gazetareske. Mare-ngleni, ky njeri i thjeshtė dhe plot humor, s’harron qė nė bisedė me miqtė t’i hedhė edhe pak “kripė” gjellės (muhabetit). Unė mė shu-mė dėgjoj dhe flas rrallė. Nga kjo merr shkas Marengleni dhe me humor thotė sentencėn e njė mi-ku tim: “Kristua mė shumė flet pa folur!”.
E gjithė bota ishte ulur me ne bajtash nė atė tavolinė tė tejmbu-shur. Kamarierja, njė vajzė e bu-kur bjonde, dukej sikur cicėronte, kur fliste me atė shqipe tė ngatė-rruar nga vitet nė kurbet.
Bashkėbiseduesve u kishte le-zet fjala. Nuk kuptoje ngutje nė bisedė. (M’u kujtuan debatet nė tryezat e organizuara nga televi-zionet qendrore, ku gjatė “duelit” nuk merr vesh i pari tė dytin, ndėrsa teleshikuesi i shkretė, nuk arrin tė mėsojė asgjė. Ai, nė kėtė rast, nervozohet, duke i ndjekur dhe ndėrron kanal).
Pra, e kisha fjalėn qė, nė tavo-linėn tonė, gjithsecili fliste me ra-dhė, me kulturė dhe kishe kėna-qėsi t’i ndiqje argumentat. Ndėr-kohė, humori dhe tregimet intere-sante gurgullonin si uji i burimit, kur zbret nga mali.
Pak mė vonė, njė kafe buzė detit, poshtė palmave madhė-shtore, me krahė tė shtrira, si kė-mbėt e palloit. Pranė valėve ngjy-rė bakri, qė ”vrapojnė “ tė kapin njėra-tjetrėn. Tė gjitha kėto na bė-jnė tė mos ndiejmė, si vrapon ko-ha.
Miqtė ngulin kėmbė tė qėndro-jmė kėtė natė, por ne, gati me imponim, u lutemi tė na lejojnė tė kthehemi. Njė ditė tjetėr u prem-tojmė se do tė qėndrojmė.
Nė kthim, pėrsėri kėngė, pėr-sėri humor. Komente mbi pėrje-timet e orėve tė gėzuara, qė ka-luam me “njerėzit e detit”, kolegėt e dashur dhe bujarė.
E pabesueshme, por e vėretė! Sa kaluam Terihatin, nis njė rre-besh. Po ē’rrebesh! Kokrrat e bre-shėrit, sa njė kokėrr arrė. Suferi-na tė zinte frymėn. “Luanesha“ e ngalėson vrapin. Dritat e gjata tė ndonjė shoferi, qė s’do tė kuptojė nga rregullat e qarkullimit, tė verbojnė. Vetėm intuita nė kėto ēaste, mund ta mbajė mjetin nė “brazdė”.
Kėshtu, me kujdes e shpejtėsi tė ulėt, arrijmė nė qytetin tonė tė gurtė.
- Ē’ka Zoti me Gjirokastrėn qė e “mbyti”?!
- “Natėn e mirė!”
- “U gdhifshi mirė!”
“Nesėr, siē ju thashė, nė orėn 9.00, do tė punoj pėr numrin tjetėr...”.
Kristo STOJA
Publicist

Rrugėtim Profil “Pegasi” Internacional

Nė fokus: Petro Dudi, poet, shkrimtar, publicist, studjues

Mė 6 Nėntor 2010, nė mjediset e Liceut Artistik “Feim Ibrahimi”, nė Gjirokastėr, nėn kujdesin e Lidhjes Ndėrkombėtare tė Poetėve, Shkrimta-rėve dhe Artistėve “PEGASI”, Albania, u zhvillua njė veprimtari e bukur letra-re, me vlera pėr krijimtarinė me titull ”Rrugėtim Profil “Pegasi” Internacional Albania, kushtuar poetit, shkrimtarit, publicistit, studiuesit dhe botuesit Pet-ro Dudi.
Nė kėtė veprimtari merrnin pjesė krijuesit mė tė spikatur tė Lidhjes Ndė-rkombėtare “PEGASI” Albania tė De-gėve: Gjirokastėr, Tepelenė, Pėrmet, Sarandė dhe Tiranė. Asistonin gjitha-shtu si tė ftuar Drejtori i Liceut Artistik “Feim Ibrahimi”, Kujtim Dule, si dhe kompozitori Jorgo Roze, kėngėtari i ta-lentuar dhe mėsues nė kėtė shkollė, baritoni Xhelal Angoni.
Veprimtaria u ēel me ligjiratėn ana-lizė tė Kryetarit tė Lidhjes Ndėrkombė-tare tė Poetėve, Shkrimtarėve dhe Ar-tistėve “PEGASI” ALBANIA, poetit dhe shkrimtarit Kristaq F.Shabani I.Ė.A, Ė.P.S “Rrugėtimi Profil, gjetje dhe di-namikė shumplanshe e Lidhjes sonė”. Nė tė u fol pėr veprimtarinė dhe krijim-tarinė e Petro Dudit, gjinitė, numrin e veprave tė botuara, vlerat e tyre etj. Krijuesi i shumė gjinive Petro Dudi tre-goi pėr fillesėn e krijimtarisė, vėshtirė-sitė, frymėzimin, llojet e shkrimeve, nu-mrin e veprave, dashurinė pėr krijues-it, dhe kėnaqėsinė qė ka ndjerė, kur a-rritjet e tij janė mirėpritur. Kryetari i De-gės sė LNPSHA “PEGASI”, Gjirokas-tėr, publicisti Kristo Stoja, mbajti kum-tesėn “Mendime kritike dhe meditime poetike”, duke marrė shkas nga mesa-zhet, qė jep libri me poezi “Unė urdhrat i marr nga zemra” tė poetit Petro Dudi.
Nėnkryetari i lidhjes, Dino Ēiēo, foli pėr karakteristikat e krijimeve tė Petro Du-dit. Folen edhe Sekretari i Pėrgjith-shėm i LNPSHA “PE-GASI” Albania, poeti Agron Shele Ė.P.S. si dhe krye-tari i degės sė Tepelenės, poeti Islam Kalemi. Publicisti Astrit Reēka, ardhur nga Tirana, zhvilloi njė intervistė me Petro Dudin.
Veprimtaria u pėrshėndet nga shkri mtarėt: Jorgo Telo, Isuf Ēela, Sotiraq Paskali, Pandeli Suli, poetja Elefteria Kallojeri, kompozitori Jorgo Roze, kė-ngėtari Xhelal Angoni e tjerė. Poetja e pėrkthyesja Aleksandra Shabani dhe Marjola Brahaj recituan nė shqip, ang-lisht dhe italisht poezi nga mė tė buku-rat tė poetit. Baritoni Xhelal Angoni, i shoqėruar nė piano nga Jorgo Roze, kėndoi njė kėngė pėr Gjirokastrėn dhe njė tjetėr pėr Nėnė Terezėn. U inter-pretuan arie nga opera “Princesha Ar-gjiro”, me libret tė Petro Dudit. Gjatė veprimtarisė u dhanė vlerėsi-me pėr veprimtarėt mė tė mirė, ku, pa dyshim, ai qė u vlerėsua nė mėnyrė tė veēantė, ishte Petro Dudi. Kryesia e LNPSHA “PEGASI” AL-BANIA, duke falnderuar drejtorinė e Liceut Artistik pėr bashkėpunimin dhe impenjimin nė kėtė veprimtari, i dhuroi atij pėr biblio-tėkėn e shkollės libra tė autorėve tė LNPSHA “PEGASI”.
Petro Dudi, njeriu me dhunti e pa-sion tė rrallė, u ndriēua nga pjesėma-rrėsit edhe si piktor, libretist muzike, poet, publicist, shkrimtar, madje dhe si skenarist filmi tė animuar. Ai ka shkru-ar gjithsej 27 libra. Petroja ėshtė bash-kėthemelues dhe emblemė e Lidhjes sė Krijuesve “PEGASI” ALBANIA.
Shkrimtarėt, poetėt, artistėt, pjesė-marrės nė kėtė event, vizituan mjedi-set e shkollės sė Mesme Artistike “Fe-im Ibrahimi” tė Gjirokastrės. U befasu-an nga ekspozetė me punime nė pik-turė, skulpturė tė nxėnėsve tė talen-tuar tė kėsaj shkolle.
Kristo STOJA,
Kryetar i Degės sė Gjirokastrės tė LNPSHA “PEGASI” ALBANIA

AGO RABI: Njeriu i kontributeve
Gjakovė

Agua merrej me hapjen e shkollave shqip nė radhėt e migrantėve, me kompletimin e arsimit dhe pėr vete ai iu fut punės pėr hapjen e gazetave shqip si: “Pėrparimi” “Emigranti” nė NEW YORK, Boston, si dhe duke furnizuar me kronika nga punėt e aktivitet e degė-ve tė emigrantėve nė shtete tė ndryshme, gazetėn “DIELLI”, organ i shoqatės “VATRA”.
Agua dėshironte tė informohej se ē’bėhej nė Atdhe. Ai u ngazėllye, kur mėsoi se nė Lazarat nė vitin 1915, mėsuesi arbėresh Signore Tozoli kishte filluar shkollėn shqipe. Nė letrėn, qė i kishte dėrguar drejtorit tė “Omonias” qė dilte nė Gjirokastėr mė 1915-1916, thuhet: “I nderuar, zoti Dilo! Mora vesh se zotėria juaj botoni njė gazetė nė Gjiroka-stėr, greqisht. Meqėnėse unė di greqisht dhe jam nga Lazarati, ju lutem mė dėrgoni disa numra. Me kėtė veprim ju i shėrbeni vėllazėrimit tė krish-terėve e myslimanėve, pavarėsisht kritikave tė ish- kajmekamit, editorit tė “Diellit”(Bahri Omarit).
Pas luftės sė Parė Botėrore monarkitė fqinjė dhe Italia mezi prisnin tė zbatohej “Traktati i fshehtė i Londrės”. Shqiptarėt e Amerikės u organizu-an nė Partitė Politike Shqiptare. Udhėheqja qėnd-rore e kėsaj partie i dėrgoi Presidentit tė SHBA, Wudro Wilson kėtė “Promemorje” 85 vjet mė parė

Boston Mas U.S.A 4.5.1919
Promemorje
Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės Wudro Wilson
I nderuari, zoti President!
Duke qenė se sė shpejti do te shkoni si pėrfa-qėsues i Amerikės fitimtare nė Konferencėn e Pa-qes: Duke qenė se Shqipėria ėshtė nė rrezik nga njė traktat pėr copėtim nga fuqitė fqinje aleate. Duke qenė se ju keni dhėnė njė deklaratė qė Vlora dhe krahinat pėrrreth mund t’i mbeten Italisė: kėrkojmė nga Shkėlqesia juaj qė ta konside-roni dhe njė herė kėtė deklaratė Tuajėn. Pasi, po tė marrė Vlorėn dhe krahinat pėrreth Italia, atėhe-rė Adriatiku bėhet liqen i mbyllur italian dhe pėr sa i pėrket Vlorės, sa mund tė rrojė njeriu pa mushkėri, aq mund tė jetojė Shqipėria pa Vlorėn.
Kemi shpresė te shkėlqesia juaj se do tė mbro-jė nė atė Konferencė tė drejtėn shqiptare.
Pėr Partinė Politike Shqiptare
Kryetar Kristo Dako
Financier Rexhep Demi Filati
Kontrollor
Ago Rakip Lazarati

Presidenti Wudro Wilson u deklaroi autoritete-ve tė emigracionit shqiptar, me Fan Nolin nė krye, ku bėnte pjesė dhe Ago Rakip Lazarati, se “Shqi-pėria do tė ketė njė zė nė atė konferencė, qė ta mbrojė dhe ai zė jam unė”.
Pas formimit tė qeverisė sė Sulejman Delvinės, dalė nga Kongresi i Lushnjės dhe pranimit tė Shqi-pėrisė nė Lidhjen e Kombeve, Agua u kthye nė at-dhe mė 1921. Thirrjes sė Fan Nolit pėr pjesėmarr-je nė administratė iu pėrgjigj: “Rėndėsi pėr mua ka qė u bė Shqipėria!” Agua jetoi gjithė kohėn e Zo-gut nė aktivitetin e tij privat, jashtė politikės. Pėrjetoi me dhimbje pushtimin nazist e fashist dhe tė vendit dhe ishte pėr luftėn nacional- ēlirimtare. Ish-te kundėr politikės servile ndaj Titos, qė mbanin krerėt e regjimit. Dhe kėtė e shprehu haptas nė popull, me rastin e vizitės sė Enverit nė Beograd nė vitin 1946. Fjalėve tė bukura pėr Titon tė agjitatorit tė Frontit iu pėrgjegj: “Po, more, po! I mirė ė-shtė serbi Tito, por pėr Shqipėrinė ėshtė Shejtan Mulliri!” Nė vjeshtė tė vitit 1948 atdhetari Ago Rabi burgoset nė burgun e Gjirokastrės se nuk pagoi detyrimet. E pas njė viti lirohet. Ai vdiq nė dhjetor tė vitit 1950. Megjithatė nga regjimi nuk iu njoh as-njė nga kontributet e tij dhe nuk u pėrmend kurrė pėr vlerat.


Krijimtari – Krijimtari -Krijimtari

Poezi nga Dino Ēiēo

Atdheut
Unė nuk marr baltė
nga balta jote.
Asnjė copėz guri
me vete s’marr.
Nė ēdo skaj tė Globit
qė tė ndodhem,
zemrėn ma zhurit njė mall.

Nuk di ē’mall...
nuk di ng alind!
Njė si humnertė e kam nė shpirt.
Njė lėmsh i zjarrtė mė zė nė fyt
Dy lot m’i pėrvėlojnė sytė.

Nė mend tė kam pėr ēdo minutė
dhe nė harrofsha…
gjė qė s’mund!
Malli yt qė ke pėr mua,
sa fort
nga supet qė mė shkund.



Flamuri
Nė ēdo kohė
unė
flamurin e mbaj nė ēantė,
kudo ku shkoj nė botė,
nė ēdo kontinent.
Kur ul pak kokėn…
« Ngrije kokėn lart ! »
mė flet shqiponja me zėn’ e saj tė rreptė.

Kur ndiej dhimbje
nė shpirtin tim tė vrarė
dhe zemra thyhet ėn ca mijėra copė,
nga palėt e tij
mė dėrgon nėj fllad,
mė pėshpėrit nė vesh :
« Bėhu mė i fortė !:

Kur mė futen kaēubenjtė nė kokė,
nga inati i madh,
flakė marr…

« Mos harro, -
Flamuri, sikur thotė :
“Kush ėshtė trim,
ai do tė falė!”

Kur kam dashur tė bėj ndonjė punė tė pistė,
(pse ta fsheh! Dhe kam menduar!)
Ooo!
Ē’dritė
Shqiponjės
i lėshonin sytė!
“Moos! Mos mė turpėrooo!”
-mė thotė e shqetėsuar.

Nė ēdo ēast qė kam pas siklet,
Flamuri mė ndodhet
kaq pranė,
Por nė ēantė,
s’kam flamiurin thjesht,
Gjithė Atdheun
brenda
unė kam.

Unė nuk marr baltė
nga balta jote.
Asnjė copėz guri
me vete s’marr.
Nė ēdo skaj tė Globit
qė tė ndodhem,
zemrėn ma zhurit njė mall.

Nuk di ē’mall...
nuk di nga lind!
Njė si humnertė e kam nė shpirt.
Epigrame nga Nuri Kokalari

Njė lėmsh i zjarrtė mė zė nė fyt
Dy lot m’i pėrvėlojnė sytė.

Nė mend tė kam pėr ēdo minutė
dhe nė harrofsha…
gjė qė s’mund!
Malli yt qė ke pėr mua,
sa fort
nga supet qė mė shkund.

… tek ky libėr, miku im
Veten sheh si nė pasqyrė,
Dhe nė ēast nxjerr njė mendim
Je i pastėr, a i ndyrė…

Tė shtirėt

E ke kot qė hiqesh
si yll pėrmbi ne,
O bėhu si shitesh,
o shitu si je!

*
Ēdo njeri nė jetė,
S’duhet tė harrojė,
Armiku i vet
I qėndron nė gojė!
O moj pronė
e shkretė

Engjėll Fino

O moj pron’ e shkretė,
Ē”na u bėre sporo,
Ca bluhen nė gjyqe,
Ca tė marrin dhoro.

Tė tjerėt na grihen
Pėr njė fije bari,
Pėr njė gardh nė arė,
Pėr njė copė kanali.

S’guxojnė tė kullosin,
Dhėntė nė lėndina,
Jo ėshtė e jotja,
Jo ėshtė e imja.
Fillojnė tė sharat,
Shahen fis e farė,
Gjyshe e stėrgjyshe,
Nėn’ dhe baballarė.

Brihen pėr kanale,
Brihen pėr avllira,
Gjersa vjen dajaku

E kėrcet martina.

Pa le Parlamenti
Thot: “Do tė kthehen,
Presin tė vendoset,
Pronarėt zhgėnjehen.

Kur do tė vejė prona
Vallė te i zoti,
Apo prit tė presim,
Mot edhe pas moti.

Mos harxhoni kohėn,
Zotėrinj deputetė,
Mbyllni kėtė plagė
Qė e hapėt vetė.

Vėllezėr shqiptarė,
Jemi tė njė gjaku,
S’na nderon prarja,
Nuk zgjidh dajaku.

Marrė nga vėllimi “VARGJE NE RRJEDHEN E VITEVE”

Epitaf pėr keqbėrėsin

Kur pranove e tė prunė,
Tė groposesh te ky vend,
As ish kjo e para punė,
Qė nė jet bėre me mend?!

Adapti

Shkollė s’ka shoku Sedat,
Por punon si avokat
Dhe Samiu qė s’di tė shkruaj,
Jep mėsim nė gjuhė tė huaj.

Parafabrikati

Udha jote pėr karrierė
T’u pat ēelur qė pa lerė,
Jo prej trilleve tė fatit,
Por prej bėmave tė atit!

Pluralizėm familjar

Plot parti familja jonė
Dhe mes jush ndarė mė sė miri
Se, larg qoftė, humbet zotrote,
Fitimtar tė del i biri.




FJALė Tė URTA

• “Zotin dhe ligjin e ka krijuar njeriu pėr me iu ba rob”. Prishtinė
• “Zanatēiu ėshtė miku i miletit, nėpunėsi miku i Dovletit”. Skrapar
• ‘Vetė gurin, vetė arrėn” . Rrėzė Pėrmet
• “Vetė Ali, e vetė Kadi”. Korēė
•
• “Tė ruhet Zoti nga dimri kėrthi, fukurallėku nė pleqėri dhe zabit axhami” Burbullimė Lushnjė
•
• “Paraja tė prźt litarė” Tėrbaē, Vlorė
• “Pėrpara topit dhe prapa mushkės dhe pėrpara tė madhit
• mos dil kurrė”. Berat

• “ Punėn e bėn gomari dhe tagjinė e ha kali”. Vlorė
•
• ”Pula ėshtė dhia e fukarasė”. Kuē,Vlorė
• “Priftit i thanė “Mirėmėgjesi“ sa pati mjekėr“. Jug
• “Kur varfėrohet zor e ka zatnatēia” Jug
• “Fukarasė nuk i shitet fjala”. Veri
• “Gani beu nė Karkanjos, vetė shkruan vetė vulos”.Skrapar
• “Mėsoje njė zanat, pa lėre: Kur t’ia kesh nevojėn zėre”. Vlorė
• “Ke zanat, ke derman”. Gjirokastra
• “Nė fshatin e tė marrėve, i urti ėshtė i ēmendur”. Jug
• “Nga njeriu pa cipė, hiq dorė” Gjirokastėr
• “ Kush nxitohet , pengohet”. Pėrmet
• “Nusen shije tė hėnėn dhe jo tė dielėn”. Erind, Gjirokastėr
• “Barku s’ka veshė”. Jugu
• “Kalemi i tė menēurit ndan fijen e flokut”. Shkodėr
• “Mos e humb besėn, se tė humbet varri”. Vlorė

Abonohu

“UDHĖT E KOMBIT”


I dashur Lexues !
Tė kujtojmė se nisėn abonimet pėr vitin 2011 nė gazetėn
“UDHĖT E KOMBIT” ,
qė ėshtė zėri yt.
Abonohu nė tė, nė se dėshiron tė mėsosh tė vėrtetėn pėr atė qė ka ndodhur nė tė djeshmen, vlerėsimin e paanshėm pėr atė qė ndodh sot dhe parashikimin pėr nesėr.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
UDHET E KOMBIT NR.11
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: