Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Rinia, bazamenti i njė shoqėrie

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
kacimix
Anėtar i ri
Anėtar i ri


Male
Numri i postimeve : 104
Age : 38
Vendi : Albania
Profesioni/Hobi : Sporti , Muzika
Registration date : 26/10/2008

MesazhTitulli: Rinia, bazamenti i njė shoqėrie   Thu Dec 30, 2010 5:26 am

Historia e njerzimit na tregon se rinia ėshtė ajo qė bėn ndryshime rrėnjėsore nė shoqėri. Pėr fat tė mirė rinia nė vendin tonė ėshtė duke i treguar aftėsitė e veta dita ditės, ku dhe shumė prej tyre kane arritur kulminacionin qysh nė moshė tė re dhe kjo vėrteton tezėn se gjeneratat e reja mund tė pėrmisojne shumė gjėra pėr tė mirė.

Njėri prej tyre ėshtė edhe Ardian Ramadani nga Kumanova i cili pėr njė kohė shumė tė shkurtėr dhe nė njė moshė tė re arriti dicka qė pėr shume moshatar te tij do te ishte tepėr e vėshtirė qė tė bėhet. Fakt eshte qė tė pėrmendet se ai qė nė moshėn 20 vjecare arriti qė tė bėhet mesimdhėnės nė gjimnazin e Kumanovės dhe mė pas tė bėhet edhe ligjėrues ne UEJL si profesor i gjuhės frėnge. Pėr mė tepėr do tė keni mundėsi qė tė mėsoni mė shumė nė intervistėn qė bėmė me tė dhe ku u ndamė tė kėnaqur me informatat qė morrėm rreth tij.


1. Z. Ardian me disa fjalė mund qė tė na e pėrshkruani kohėn e mėsimeve nė shkollė tė mesme dhe mė pas tė studimeve, suksesi dhe arritjet nė pėrgjithėsi ?

Duke ju falenderuar, ju pėrgėzoj pėr nismat dhe iniciativat e juaja qė tė intervistoni, qė tė punoni dhe qė tė tregoheni se edhe nė qytetin tonė tė rinjtė tanė punojnė me zell, janė tė vyeshėm dhe janė nė hap me trendet e kėrkuara evropiane dhe amerikane, qė pėr mua janė model shembėlltyrė. Fillimisht mė lejo tė konstatoj se mes gjeneratės sime dhe kėsaj tė juaj, egziston njė diskrepancė, nga shkaku se edhe rrethanat janė mė tjera, kushtet dhe mundėsitė janė tani mė tė mira, ndėrsa ne kur ishim nuk i gėzonim kėto kushte qė i keni ju, si dhe nė pėrgjithėsi ekzistonte njė lloj percepcioni mė tjetėr pėr gjėrat nė pėrgjithėsi. Mandej, ishim njė gjeneratė e pa fat, ngase pėrjetuam luftėrat nė rajon, e edhe nė Maqedoni, po falė vullnetit dhe guximit i`a dolėm mbanė qė tė futemi nė ujėrat e suksesit dhe tė tregojmė, se me gjithė vėshtirėsitė dhe peripecitė, kemi afinitete. Ndėrsa, mė konkretisht, sa i pėrket pyetjes rreth tė kaluarės sime, mund tė them se kam bėrė pėrpjekje dhe orvatje tė punoj ashtu si duhet, qė tė jem nė hap me ata qė i konsideroja se janė tė shkėlqyer. Kėsisoj, nė shkollė tė mesme, nė klasėn qė ishte mė e mira nė gjimnaz, arrita tė jem nė grupin e atyre mė tė mirėve. Fati e deshi (lexo: uėn besoj edhe nė fat), qė tė studioja nė njė Universitet qė mė fascinoi, kur fillova tė studioja nė ditėt e para, me njė metodologji tė shkėlqyer dhe me mėsimdhėnės tė jashtėm qė kishin eksperiencė tė bollshme pėr tė na orientuar ashtu si duhet. Dhe kėsisoj, zgjodha drejtimin e gjuhės dhe letėrsisė frėnge, nga shkaku se isha nė shkollė tė mesme, pjesė e teatrit bilingual fracez, kishim arritur suksese nė gjuhėn frėnge, andaj u pėrcaktova pėr frėngjishten, si gjuhė ndėrkombėtare, mjaft me peshė dhe rėndėsi, si dhe pėr shkak se ishte e studiuar nė raritet, respektivisht ishte deficitare. Falė angazhimit tim dhe tė mėsimdhėnėsve, duke mos e mohuar edhe rolin dhe kontributin e familjes arrita, qė tė zgjedhem student i dalluar i gjeneratės sė dytė tė tė diplomuarve nė Universitetin e Evropės Juglindore, duke u akorduar me lavdatė pėr kėtė nga Rektori i atėhershėm, Akademik Alajdin Abazi, si dhe nga Kryeministri i Maqedonisė, Nikolla Gruevski. Nė kėtė kohė, vlen tė pėrmendet, pėrpos aktiviteteve tė shumta, edhe pjesėmarrja ime nė sesionin e tretė tė Parlamentit Frankofon tė tė rinjve nė Bruksel, ku prezantoja Maqedoninė nė pėrgjithėsi, dhėnia pjesė aktive nė redaktimin e Libės sė Bardhė, e ashtuquajtura Kushtetutė e Parlamentit tė ri, si dhe pranimi i njė rezolute tė bėrė personalisht nga unė, qė kishte tė bėnte me pjesėmarrjen e tė rinjve nė jetėn politike, duke theksuar edhe punėsimin tim qysh nė moshėn 20 vjeēare nė gjimnazin kumanovar si mėsimdhėnės i frėngjishtes, nga shkaku se frengjishtja ishte mjaft deficitare, e ėshtė edhe sot, si dhe punėsimi im nė moshėn 23 vjeēare nė Universitetin e Evropės Juglindore, si profesor i gjuhės frėnge, duke qenė i rrethuar nė kontinuitet nga tė rinj dhe tė reja, qė mė bėnin tė ndihesha edhe mė mirė.
2. Po pėr studimet post diplomike dhe keni plane tė mėtutjeshme pėr vazhdimin e studimeve nė njė shkallė mė tė lartė ?

Sa i pėrket studimeve posdiplomike, pėr shkak se kisha notė tė lartė mesatare, mu mundėsua qė ashtu siē, pata mbaruar studimet deridiplomike me bursa, tė fitoja bursė pėr studime posdiplomike nga Ministria e Arsimit, e cila mė ka ndihmuar mjaft. Kėtu nuk dua tė harroj papėrmendur edhe punėn time si mėsimdhėnės nė gjimnazin e Kumanovės, duke i falenderuar drejtorin dhe zėvendės drejtorin e athershėm, profesorėt, tė gjithė tė punėsuarit, nxėnėsit dhe prindėt e tyre, qė nė njėfarė mėnyre indirekt apo direkt, kanė kontribuuar qė tė isha aty ku kam qenė, e falė asaj, tė jem aty ku jam tash. Fatmirėsisht, nuk u shkėputa nga frengjishtja qė e admiroj tej mase, zgjodha pėr studime posdiplomike drejtimin e diplomacisė dhe shkencave politike, ku rol tė pamohueshėm dhe mjaft tė madh ka Franca, populli francez dhe frengjishtja nė pėrgjithėsi, duke magjistruar me notėn mė tė lartė mesatare nė Fakultet, nė njė doktrinė shumė pak tė studiuar, doktrinė kjo puro franceze dhe mjaft relevante nė sistemin e mardhėnieve ndėrkombėtare. Kam plan, qė edhe studimet e doktoraturės t`i filloj vitin e ardhshėm, nė kėtė drejtim, duke tentuar vazhdimisht tė punoj ashtu siē kėrkohet dhe lypset.


3. Mund tė na tregoni celėsin e suksesit tuaj, si arritet deri kėtu ku dhe jeni ?

Ashtu siē edhe ka thėnė Benxhamin Dizrael nė njė rast se “Sekreti i suksesit ėshtė kėmbėngulja pėr arritjen e qėllimit,” unė do tė kisha pohuar tė njėjtėn, se nė jetė nėse fikson objektivat dhe qėllimet, se ēka don tė arrish, duke e justifikuar qėllimin tėnd, dhe duke pasur normalisht edhe limite nė ambiciet, sepse duhet tentuar tė arrihet ajo qė mundet, e jo ajo qė nuk mundet, mendoj se kjo ėshtė ēelėsi i suksesit nė jetė, duke mos harruar tė pėrmend edhe punėn dhe angazhimin, shėtitjet dhe pjesėmarrjen nėpėr evenimente tė ndryshme, shoqėrimi me njerėz tė ngritur, e kėshtu me radhė.

4. Keni tė botuar dy libra me studime shkencore. Disa fjalė nė lidhje me to dhe keni nė plan qė tė botoni kėso lloj librash ?

Po, ashtu ėshtė. Siē edhe do tė thoshte Ajnshtajni imadh, “Vlera e njė njeriu duhet parė nė faktin se cfarė jep, dhe jo nė atė se cfarė ėshtė nė gjendje tė marrė”. Unė duke u nisur nga kjo thėnie mjaft e rėndėsishme, mendova qė do tė ishte mjaft me rėndėsi qė tė publikoja libėr, qė do tė mbetej, ngase tė gjitha gjėrat qė i kemi, na pėrcjellin vazhdimisht, po tė gjitha harrohen njė ditė, vetėm libri mbetet. Andaj iu pėrvesha punės dhe deri mė tani kam nxjerur nė dritė dy libra. Libri i parė titullohet “Franca dhe diplomacia franceze nė kohėn e Risheljesė, doktrina Shteti-komb dhe Arsyeja pėr shtet” ku kam analizuar ngirtjen e shtetit francez nė mardhėniet ndėrkombėtare, si dhe librin tjetėr publicistik me studime dhe ese “Shpalosja e labirinthit”. Librin e tretė e kam gati pėr shtyp, ėshtė nė fazėn e recensionit, planifikoj qė tė publikohet kah fillimi i muajit shkurt.

5. Si mendoni si profesor universitar, sa ėshtė e vėshtirė qė tė rinjėt nė ditė tė sotme tė arrijnė suksesin e duhur, nė aspektin arsimor flasim?

Unė mendoj, se tė rinjtė aktualisht kanė mė shumė mundėsi pėr tė avansuar nė karrierė dhe pėr tė qenė mė tė suksesshėm. Jemi tė rrethuar nga bota e kompjuterėve, bota e kibernetikės dhe internetit, bota e mediumeve dhe kanaleve tė shumta tė huaja televizive, jemi mė afėr se kurrė integrimit nė familjen e madhe evropiane, mundėsitė janė mė tė mėdha, tani ka profesorė qė vijnė me pėrvoja tė ndryshme ndėrkombėtare, e githė kjo logjistikė, besoj se do tė shėrbente par excellence, qė rinia jonė tė arrijė suksesin e duhur.

6. A jeni tė kėnaqur me gjeneratat e reja pėr sa i pėrket pėrkushtimit tė tyre ndaj arsimit dhe shkencės ?

Unė mendoj, se potencialet e rinisė janė mjaft tė mėdha, andaj duhet eksploruar ato mundėsi. Tė rinjve duhet t`u jepen mundėsi tė tregojnė veten e tyre, duke iu shmangur politizimit tė skajshėm dhe poltronizimit ekstrem. Gjeneratat e reja duhet tė japin mė shumė pėrkushtim nė drejtim tė realizimit tė misionit tonė qė na kėrkohet, e ajo ėshtė qė tė jemi nė vazhdėn e tė rinjve tė suksesshėm, pjesė e familjes evropiane.

7. Njė porosi pėr nė fund pėr tė gjithė tė rinjtė qė kanė ambicie tė mėdha pėr tė ardhmen ?

Mendoj se shprehja e Edmond Burkes, “ambicja mund tė zvarritet, por mund tė ngrihet edhe nė fluturim” ėshtė mjaft sinjifikative dhe domethėnėse pėr tė gjithė ata tė rinj qė kanė ambicie tė mėdha. U kisha sugjeruar punė, devotshmėri ndaj punės dhe asaj qė quhet racionale dhe ide pėr nisma dhe kontribute, ngase siē na mėson njė fjalė e urtė ” Kur keni filluar tė mos jepni mė kontribut, keni filluar tė vdisni”.

Punoi : Kastriot Osmani
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Rinia, bazamenti i njė shoqėrie
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt-
Kėrce tek: