Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 "UDHET E KOMBIT" NR. 13, JANAR 2011

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Marenglen Koēiu
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 152
Age : 49
Vendi : Gjirokastėr, Albania
Registration date : 28/01/2010

MesazhTitulli: "UDHET E KOMBIT" NR. 13, JANAR 2011   Thu Feb 10, 2011 10:14 pm

Nr. 13 (1) JANAR 2011 I GAZETES
..

“Shqiptarėt vijnė nga njė shtresė e lashtė. Shqiptarėve u ka mbetur pak kohė latente, e cila shpėrthen herė pas here nė njė jetė tė re. Prandaj prej gjithė shkrimtarėve shqiptarė na del pėrpara fytyra e shqiptarit tė pėrjetshėm”

Eqerem Ēabej
Marrė nga “Pėr gjenezėn e literaturės shqiptare”

Marenglen Koēiu

Duke medituar pėr shqetėsimet e njerėzve, del nė kėto pėrfundime:

Hallin qė del nė mexhlis, e hedh i zoti i shtėpisė,
Hallin qė tė bie Qeveria, ta hedh gjyqtari e policia,
Kur ke halle tė shėndetit, drejtoju doktorit dhe xhepit,
Hallet qė kėrkon e lutesh tek Zoti, i zgjidh Hoxha, Shehu e dhespoti


“Udhėt e Kombit” nė
ditėlindjen e parė tė saj

Festohet nė Gjirokastėr njėvjetori i botimit tė gazetės. Marrin pjesė
gazetarė, shkrimtarė e poetė, intelektualė nė zė nga jugu i vendit

Media dhe komuniteti

Nga Kristo Stoja

Tė nderuar pjesėmarrės! Drejtori i gazetės “Udhėt e Kombit”, Marenglen Koēiu, na ka ftuar sot nė kėtė ceremoni tė bukur, pėr tė gėzuar tė gjithė bashkė njėvje-torin e kėsaj luleje nė pemėn e begatė shqiptare tė medias, pra tė gazetės, qė nxjerr ai sė bash-ku me stafin e vet.
Ajo duket e mitur, duket e brishtė, duket, si ata fėmijėt, qė sapo kanė marrė kėmbėt, por nga ana tjetėr ėshtė e bukur, i ndrit shtati dhe cicėrin ėmbėl.
Nga numri nė numėr “UDHĖT E KOMBIT” ėshtė bėrė mė serioze, mė intere-sante, mė e kėrkuar.
U ndodhėm njė ditė nė Qafėn e Pazarit bashkė me Drejtorin e Gazetės. Sa ki-shte ardhur prej shtypshkronjės gazeta. Duke i mbajtur nė dorė ato, ne konsta-tuam habitshėm se na i pėrpinė njerėzit pėr t’i lexuar. S’na mbeti asnjė kopje.
“Kristo, - m’u drejtua profe-sori im, qė u ndodh aty, pas dy –tri minutash,-a mund tė mė japėsh dhe mua njė “Udhėt e Kombit”?”
U zura ngushtė. Si ta lija pr-ofesorin e nderuar pa gazetė? Aq mė tepėr qė ai i pat marrė tė gjitha numrat rregullisht? Nga gjendja mė nxori Marengleni: “Kanė ngelur disa kopje nė ma-kinėn time. Ja njė minutė, sa tė shkoj aty...“. Dhe ia dhamė gazetėn njeriut tė “etur” pėr kul-turė dhe informacion.
Gazeta ėshtė mjet. informimi. Gazeta ėshtė mjet komunikimi. Gazeta ėshtė mjet edukimi.
Kur dalim nė mėngjes nė kio-skat, ku shiten gazetat, shikojmė shumė njerėz. Pavarėsisht se laj-met i kanė ndjekur nėpėrmjet televizionit, pavarėsisht se njė pjesė tė kurreshtjes e kanė he-qur nga rubrika “Shtypi i dites” ditės”, nga ku njihne me titujt kryesorė tė gazetave, qė dalin nė vendin tonė, ata, pėrsėri, nxitojnė t’i blejnė ato. Aty njeriu, plotėsisht, lexon njė koment, aty ai gjen atė, qė nuk arrin tė mėsojė nga dy rreshta tė medias elektronike. Gazeta pėr ta ėshtė ushqim shpirtėror i pėrditshėm. Media ėshtė bėrė pjesė e pandarė e jetės. Radioja, televizioni, shtypi i shkruar janė njė makineri e stėrmadhe, qė, orė e ēast, e “bombardon” njeriun me firma nga mė tė ndryshmet, duke e mbajtur “rob” tė vet, duke mos e lėnė, pėr asnjė ēast nė vakum. Kėtė e kemi kuptuar, kur na ikin dritat”, kur na prishet radioja, apo televizori, kur s’vjen gazeta.

Informacioni, si njoftim gaze-taresk me karakter politik e sho-qėror, ėshtė i lashtė. Me kėtė lloj shkrimi nis rrugėn e vet dhe ga-zetaria.
Nė zanafillėn e tyre, gazetat e para kanė lindur nga nevoja pėr tė njoftuar njerėzit pėr tė rejat e ditės, pėr njgarje tregtare, juri-dike, politike e shoqėrore. I pari buletin informativ, qė njeh histo-ria e gazetarisė botėrore doli nė shekullin e parė nė Romė, me titullin “ACTA D’UNA POPULI ROMANI”...
Do tė kalonin shekuj pėr tė ardhur te gazetaria, nė kuptimin, qė kemi sot.
Nė viitn 1848 doli dhe e para gazetė shqiptare me titull “L”AL-BANET D’ITALIA”, tė cilėn e drejtonte De Rada.
Sot informacioni, pėmes mje-teve moderne tė transmetimit, ka depertuar kudo dhe kjo ėshtė bėrė e mundur.
Ai, qė tė arrijė tė realizojė ob-jektivin, qė ka para njerėzimit, duhet tė jetė i shpejtė, konkret, efektiv dhe real. Dhe tė gjithė e dimė qė mjetet e informimit sot janė tė tilla qė, brenda minutės, lajmi merret vesh nga njėra anė e Globit nė tjetrėn. Zanafilla e ēdo lajmi nė median e shkruar, apo elektronike ėshtė fakti. Pa faktin, nuk ka vlerė asnjė lloj in-formimi.
Dhe pėr ta ilustruar kėtė po iu tregoj njė rast, qė mė ka ndodhur mua personalisht. Isha i sėmurė me temperaturė 39 e gjysmė. Duhet tė shkoja patjetėr te mjekja e lagjes. Ajo, pasi mė vizitoi mirė e mirė, pėr t’u sigu-ruar plotėsisht ēka dėgjonte nė-pėrmjet stetoskopit, kėrkoi nga ana ime qė tė shkoja nė spital, pėr tė bėrė njė radiografi.
Rruga, qė do tė pėrshkoja, kalonte pėrmes trotuarit kryesor tė lagjes “18 Shtatori”. Duke ecur i mbėshtjellė mirė, vė re se disa nga pemėt ishin me lėkurė tė qėruara. Disa tė tjera, mė po-shtė, ose kishin degė tė thyera, ose i kishin thyer fare. U tėrbova, mė hipi nė tru tė kokės.
Temperatura, nė ato momen-te nga nervozizmi, me siguri, i kishte kaluar tė 40 gradėt. Ē’ishte ky i poshtėr qė kėto pe-mė, tė cilat janė mbjellė me shumė mund dhe u ishte shėr-byer prej disa vjetėsh, pėr tė zbukuruar qyetin dhe pėr tė krijuar njė mejdis tė shėndet-shėm, nė mėnyrė barbare i pret?!
Ashtu, siē isha i revoltuar nė kulm, nė vend qė tė shkoja nė spital, u ktheva nė njė stacion televiziv tė qytetit. Gazetarėt ma mirėpritėn shqetėsimin, menjė-herė mė morėn nė intervistė dhe mė falenderuan. Sapo unė u largova, ata vrapuan te vendi i ngjarjes. Filmuan fidanat e rrjepur e tė thyer. Nga ana tjetėr intervistuan disa qytetarė. Kėta tė fundit, me tė njėjtėn indinjatė si unė, e dėnuan ashpėr harbu-tėrinė e kėtij “njeriu primitiv”.
Kur u dha lajmi kishte bėrė shumė pėrshtypje, kishte ngritur njė opinion pozitiv ndaj regresit, shkatėrruesit.. (Nė se kjo ngjarje do kishte ndodhur kėtė vit, do tė kishte gjetur vend dhe te ‘Udhėt e Kombit”)...
Pra media, duke marrė shkas nga njė informacion i ēastit, duke u nisur vetėm nga njė fakt, e bėri atė publik, duke sensibilizuar, nė tė njejtėn kohė dhe komunitetin, duke e dėnuar veprimin me gjėn e qytetarėve.
Media nuk ka si mjet vetėm informacionin. Ajo pėrdor gjini tė tjera si: kronika, intervista, ko-rrespodenca, reportazhi informa-tiv, artikulli, kryeartikulli, komenti e tjerė. Sa mė tė shumllojshėm tė jenė gjinitė e shkruara, aq mė e ndjekur bėhet media.
Pėr gazetėn rėndėsi kanė dhe rubrikat e ēelura. Njė fytyrė tė bukur asaj i jep faqosja, mėny-ra e vendosjes sė shkrimeve, ilustrimi me fotografi, zgjedhja e titujve, madhėsia e lloji i gėrmave e tjera.
Sa thamė mė lart, stafi i ga-zetės “Udhėt e Kombit” bėn kuj-des qė gazeta tė jetė sa mė es-tetike, sa mė e vėrtetė dhe sa mė e larmishme nė informacion. Gazetarėt pėrpiqen qė te kjo gazetė njerėzit tė gjejnė vetve-ten, shqetėsimet e pėrditshme dhe pėrpjekjet pėr t’i kapėrcyer ato.
Gjithashtu gazeta ka si mision ēėshtjen kombėtare. Aty zėnė vend portrete patriotėsh, aty pėrshkruhen ngjarje historike, aty gjen jetėn e pėrditshme me tė mirat dhe problemet e saj.
Pėr njė vit nuk pretendohet se kjo gazetė ka arritur nivelet e dė-shiruara. Ka dhe mangėsi dhe vėshtirėsi, ka dhe momente, qė s’arrihen tė kapen. Megjithatė ajo ėshtė njė dallėndyshe, qė lajmė-ron pranverėn. Mendimi i saj themelor ėshtė edukimi. Dhe ajo pėrpiqet me tė gjitha format ta realizojė.
Nė qytetin tonė kanė vegje-tuar disa gazeta me emėr tė madh dhe cilėsore. Ato ishin vertet interesnate, tė bukura dhe rrezatonin kulturė. Me to ”Udhėt e Kombit” do tė ishte simotra dhe do tė ecte paralelisht, pėr t’i shėrbyer komunitetit, nėpėrmjet fjalės sė lirė. Por, ekonomia e tregut i bėri qė ato tė falimen-tojnė, tė mbylllen.
“Udhėt e Kombit” vazhdon tė startojė, ndonėse me shumė vėshtirėsi financiare. Ajo fal-nderon donatorėt, tė cilėt e kanė mbajtur gjallė, duke kryer misio-nin e saj fisnik. Dhe besojmė qė, ashtu si 12 numrat e kėtij viti, i janė dhėnė lexuesit pa asnjė shkėputje, nė sajė tė donatorėve me zemėr tė madhe, ajo do tė jetė jetėgjatė.
I urojmė: Gazetės udhė tė mbarė nė vitet nė vazhdim, drej-torit tė saj jetė tė gjatė dhe pėrkushtim pėr ēėshtjen kombė-tare, stafit tė saj punė tė palo-dhur dhe shkrime me vlera nė in-teres tė lexuesve! Duke qenė nė ditėt e fundit tė vitit 2010, ju uroj-mė pjesėmarrėsve festat, qė na presin. Faleminderit.


Na jep udhė kjo gazetė...

Gazeta “Udhėt e Kombit” tani ėshtė e njohur dhe e mirėpritur, jo vetėm nga gjirokastritėt, por nė tė gjithė trevėn e jugut e mė tej, madje dhe jashtė vendit, ne diasporė
Botuesit te saj Marenglen Kociu i kane ardhur shume pershendetje dhe pergezime nga personalitete te larta te diaspores shqiptare, si: Elez Biberaj, Aleks Duma ne New York, Eduart Aliko e Rodona Roboēi, gjithashtu me banim ne SHBA. Gjithashtu, falnderime per informimin permes gazetes “Udhet e Kombti” kane ardhur edhe nga perfaqesi diplomatike, nga shume intelektuale, profesore e doktore, politikanė, si: Ramusha Haradinaj ne Kosove, Besnik Mustafaj e Gazmend Oketa ne Tirane, gazetarja Uresa F. Syla ne Prishtine etj. Kete numer zgjodhem te botojme letren e ardhur ne redaksi nga Asim Rexha. Ja ēfare shkruan ai:
Ndjen kėnaqėsi shpirtėrore, kur shkruan nė faqet e kėsaj gazete e .aq mė tepėr, kur lexon se ēfarė kapitali gjen nė brendėsi, nė ēdo numėr e nė vazhdimėsi. Shumė miq tė mi, siē ishte zoti Marenglen, drejtori i kėsaj gazete dhe miq tė tjerė nga Gjirokastra e Saranda, mė bėnė njė nder tė madh pėr tė qenė dhe unė i pranishėm nė kėtė event tė festimit tė njėvjetorit tė kėsaj gazete. Aty unė gjeta, u njo-ha e bėshkėbisedova me shkrim-tarė, fotoreporterė, publiciste dhe botues gazetash, siē ishin tė mirėnjohurit e shtypshkronjės “Milosao”. Mė afron me zemėr kjo gazetė dhe ju jap fjalėn se do tė ketė vazhdimisht mbėshtetjen time pėrmes shkrimeve.
Mė pėlqen emri i bukur i gaze-tes, se vėrtet ajo niset udhėve tė Kombit shqiptar, kudo ku flitet shqip, dhe u ēon atyre njė copė Shqipėrie.

I thjeshtė ėshtė fillimi,

i vėshtirė vazhdimi, kombtar pėrfundimi


Vimė te ju me shprehjen na-tyrshėm: “Shqiptarėt nė shekuj pak bukė, pak kripė dhe he-kur”.
Zgjojmė sot kanunet. Kanunet nė dallimin e tyre janė tradita tė ve-ndosura nė shekuj. Tra-shėgimia e tyre ėshtė vle-rė kombėtare. Ndaj pena, qė shkruajti dhe rishkru-ajti njėrėn prej damarėve tė historisė sonė, tė etno-kulturave tona, pse jo dhe juridike, nė gjuhėn e sot-me, zgjoi “Udhėt e Ko-mbit” t’ju sjelle risi nga Kanuni i Lek Dukagjinit dhe ai i Labėrisė.
“Origjinaliteti i tyre ė-shtė jeta e shqiptarėve dje dhe sot, kudo ku punojnė dhe jetojnė, nė genin e tyre vlon gjak iliri dhe gjak shqiptari. Te kanuni i Lekė Dukagjinit ju gjeni besimin fetar, Kishėn, hi-jen e saj, varret, pronėn dhe pasurinė; caktimin e ndryshimeve sipas fajeve, gjen familjen me vetve-ndosjen e saj, familjen me kanun dhe flamur, pėrcak-timin e mėnyrave tė mar-tesės dhe tė tėrė jetės, ta-grin e djalit dhe tė vajzės, detyrat burrė dhe grua dhe tė tjera.
At Shtjefni lindi nė Iznjevė tė Kosovės mė 2 korrik 1874, njė njeri ky i pėrgatitur me studime nga mė tė lartat nė atė kohė. Shokėt e tij ishin tė shum-tė si: Shtjefėn Dod Ge-gaj, prej Vigut Mirditė, A Fran Koliqi nga Cerno-gora, e sa e sa tė tjerė. Por tė sotmen gjithmonė e qesh e nesėrmja. Nuk ndodh kėshtu me kanunin shqiptar. Faksimilet e le-jes sė botimit, tė firmo-sura nga Flavia Cavalini pėr franceskanėt e Shkod-rės, prodhim i vitit1998 (03.1998) e tregojnė mė sė miri kėtė.
Kėtu pesha e tij sot mban atė, qė ligji ėshtė vėrtet jetim dhe i ēoro-ditur: pronėn, liritė e tjerė...
Kanuni ėshtė bindės dhe fitimtar. Gjatė, aq gjatė sa i rezistoi dhe vi-teve tė fundit: 50 vjet diktaturė dhe njėzetė vjet demokraci, ku prona, nde-ri, feja, tė drejtave dhe de-tyrave nuk iu dha aspak rėndėsi, por u pėrdorėn forma dhe metoda elimi-nimi tė tyre, ose servirje ideologjike nėnshtrimi.
Kujtesa sot nga “U-DHĖT E KOMBIT” ėshtė mė se e domosdoshme dhe e nevojshme.
Kuptohet gjeografia e shqipes Etnike. Shqiptarėt sot nė marrėdhėniet me Kanunin janė vlerėsuese: familja, prona, mėmėdhe-u, marrėdhėniet civile de-tyrimet, kontratat, fjala e dhėnė, ku me gojė e ku me shkrim, por pėr dua-lizmin juridik nė tė dy kanunet edhe sot ėshtė problem: Shteti apo Ka-nuni. Dhe ēuditesh sot, njihemi me burimin e tė drejtės e po kėshtu vijmė te Trevat e Jugut.
Vjen ribotimi i vitit 1994; nė 2002 Kanuni i Laberisė po edhe ky me tė vetat bashkon etnikultu-rėn nė njė territor auto-kton dhe mė i madh nė shtrirjen gjeografike qė nga Ilirėt, Tukidi 629 e deri mė sot, kur arriti tė quhej Kanuni i adetit: nė Ēamėri adeti, Vlorė, Hi-marė dhe Kurvelesh “Ka-nuni i Papa Zhulit”, “Ka-nuni i Idriz Sullit”. Rė-ndėsi nė ribotim tė Ka-nunit, qė sot mbartet nga shumė treva shqiptare, kuptohet ka rėndesi histo-rike etnokulturore dhe ko-mbėtare. Por sheti Kanu-nin nuk e njeh ligjerisht nė heshtje edhe nė !!... Vendi sot ėshtė Republikė parlamentare me Kushte-tutė demoktratike, me li-gje dhe sistem drejtėsie, me kushte tė tė gjithė tė drejtave themelore tė nje-riut. Por prapė “Udhėt e Kombit” gjejnė zbatimin e Kanunit nė njė pėrqind-je, qė keq na vjen, por heshtja na ndėshkon. Pro-blemet janė evidente, pro-na e barabartė me identi-tet kombetar. Familja e Kanuni po vazhdojnė tė vetėn. Detyra e shtetit ė-shtė studimi i tyre:
1. Nė historikėn dhe kul-turėn e tyre, nė mbrojtjen e lirisė dhe tė pronės dhe pėr ēėshtje tė tjera juri-dike do t’i quajmė sot. Duke arshivuar vlerat mė tė mira tė tyre, ngelet qė, shumė gjėra tė mira, qė janė aty tė pėrshtaten nė bashkėrendim me ligjet e demokracisė, sepse Shqi-pėria sot aspiron qė, nė-pėrmjet reformave demo-kratike, legjislacionit dhe e sistemit tė Drejtėsisė tė jemi pjesė e integrimit nė Evropė. kujtesa e Kanu-neve shqiptare u soll nė “Udhėt e Kombit” sot pėr korrigjimin e njeriut tė ri, sepse, siē e shihni p.sh. politika shqiptare nė tre-vat shqiptare ėshtė nė gri-ndje nė: Kosovė, Shqipė-ri, Maqedoni, Mal tė Zi. Dallohemi shpejt. Ku sheh grindje? Vetėm te shqiptarėt.
“UDHĖT E KOMBIT” nė faqen e tyre sollėn kuj-tesėn e Kanunit tė Labė-risė dhe tė Lekė Duka-gjinit. Ne sollėn zgjimin e kėtyre botimeve, si vlerė kombėtare, nė gjatėsi ko-hore si dhe gjerėsi, nė tė-rėsisht etnikėn shqiptare. Duke gjetur rastin tė fal-nderojmė botuesit e tyre se kanė zgjuar themelet e historisė, kulturės, trashė-gimisė, Kombit, bashko-hemi nė zėrin e tyre...
Por zgjidhja e vetme ėshtė demokracia, rruga qė vėrtetėson, sė ėshtė arritur, pasi ėshtė e vetmja rrugė e paqes, e pronės, e lirisė. Dhe kėtu, tė dashur miq shqiptarė, ju, qė nė dorė keni faqen tonė tė gazetės t’ju bėjmė thirrje: “Tė gjithė bashkė, Ba-shkim Kombėtar...Tė pa-rės t’i bėjmė thirrje po-litikės, intelektualėve, ri-nisė, qė e ardhmja vėrtet ta qeshe tė sotmen.
Jo rastėsisht ne po qė-ndrojmė nė dramat, qė sot mediat vizive dhe tė shkruara nė faqet e tyre nxjerrin dhimbje e me dhimbjen shqiptare mbi-zotėrojnė.
Kėtu themeli ėshtė prona, e barabartė me ide-ntitet kombėtar, ku pas pronės vjen njė politkė e njė ekonomi mirėkombė-tare dhe njė rrugė kombė-tare mė me themel, sepse ne shqiptarėt jemi punė-tore, jemi tė dashur, tė paqshėm, por shpėrfyty-rimi i qėllimshėm, i seg-menteve duhet tė ndalojė, duhet tė zgjohemi, tė ko-rrigjojmė gabimet tona. Prandaj “Udhėt e Komb-it” urojnė tė harrojmė gri-ndjet, pėrēarjet, vjedhjen e pronės, vrasjet dhe vet-vrasjet; tė jemi larg kri-zave politike dhe ekono-mike. S’e kuptoni qė po-pulli ėshtė nė “SOS”, kur biznesi politik arrin shei-kėt e naftės sė Kuvajtit?! Stop korrupsionit!
“Udhėt e Kombit” uro-jnė tė ecim drejt demok-racisė, sa s’jemi vonė. Zoti qoftė me ne vėllezėr e motra bashkudhėtarė!
Thoma NIKA

Njeriu i reformave tė mėdha

Aleksandėr Meksi lindi nė Tiranė nė vitin 1939 dhe ėshtė diplomuar pėr inxhinieri nė vitin 1960, nė Universitetin e Tira-nės. Ka pu-nuar studiues e restaurator i monumente-ve mesje-tare nė INK dhe QKA.
Ėshtė autor i shumė studimeve nė revistat “Mo-numentet dhe Iliria”, si dhe i librave “Historia e Arkitektu-rės”, (bashk-autor) tekst universitar; “Arkitek-tura mesjetare nė Shqipėri” 1982, “Historia e arkitekturės shqiptare” 1987, “Berati dhe arkitektura” 1988-1996, “Restaurimi i monumenteve tė arkitekturės” 2004.


Nė bisedė me ish-kryeminis-trin Meksi qe– llon tė dėgjosh dhe ēudira. Njeriu i 92-96-ės, i reformave qė bėri shkėputjen 4-vje-ēare nga ish-diktatura, mbėshtetur tėrėsisht nė njerėz me pikėpamje tė djathta, sot ėshtė dy-shues pėr situatėn.
-E ē’tė kujtoj-thotė: Zogun, Nolin, Berishėn, tė fundit?
Ėshtė me keqardh-jen mė tė madhe shpir-tėrore pėr situatėn.
Kritikon ndėrkomb-tarėt, por edhe rrysh-fetet e tyre, veēse funk-sionimi i shtetit vjen dita-ditės duke u rrėnu-ar.
Autokracia berishia-ne dėmton rėndė insti-tucionet, pronėn, eko-nominė shqiptare.
Vendit i nevojiten njerėz me kontribute dhe vlera reale.
Nga forca e djathtė, qė ne ngritėm, mungoj-nė vlerat, ideali, vityti i atyre njerėzve qė sakri-fikuan pa dallim pėr kėtė ditė qė jemi sot.

Poezi nga Arben Duka

Shikon njė ombrellė dhe e quan pushkė

Nga humori kemi dhe lajme te mira
S na le thatė Saliu, plot me marrėzira
Kryetar Halimi nė hetim e mori,
Ndaj u bė Berisha kombinat humori.

Ndaj dhe thamė qė kemi plot lajme tė mira,
Se nga ajo gojė dolėn plot cudira.
Sala sheh njė dele dhe e quan mushkė,
Shikon njė ombrellė dhe e quan pushkė.

Shikon bukė tė vogla, kulaē e simite,
I duken kallėpe plot me dinamite.
Shikon ca shkopinj, drrasa e tallashe,
Dhe thotė, padyshim, qė janė kallashe.

Ē’ka nė kokė Saliu, kurrė s mund ta gjeni,
Kur sheh Edi Ramėn, thotė ėshtė Bina La Deni.
Qyfyre mėngjesi, dreka edhe darka,
I duket Ina Rama tamam si Zhan D Arka.

Nuk ka tė pushuar ajo gjuhė nure,
Stilolapsin tim e quan kobure.
Po do tė gajasesh, presje mos i hiq,
Se mbreti ka dalė fare lakuriq.

Ka dalė lakuriq dhe s’e sheh njeri,
Ē’ fat tė madh qė pate, o moj Shqipėri.
Se dhe tė mbetesh dhe pa bukė fare,
Tė paktėn do kesh njė estradė pa pare.

Zgjidhja e situatės ja ku ėshtė: tek angazhimi i vlerave mė tė mira kombėtare

Idealet ko-mbėtare qėndrojnė nė tė gjitha situatat pėr Shqi-pėrinė ballkana-se. Por roli i shte-tit, shteti i Tira-nės ėshtė nė mosfunksionimin e strukturave tė inteligjencies.
Ndėrkohė, pa-sojat vijnė nga interesat ekono-mike. Ato na sje-llin kėtu kur sot shqiptarėt po gje-jnė veten tek inteligjenca e bash-kuar. Duke mos analizuar thellė e thellė gjėrat, arritėm nė kėtė situ-atė.
LZHK, eshte e mendimit se si-tuata ėshtė tepėr e ndėrlikuar dhe pėr ta zgjidhur problemin duhen angazhuar vlerat mė tė mira komb-tare, inteligjenca dhe rinia tė thonė fjalėn e tyre. Mendojmė se ka ar-dhur ora e njė qeverisjeje teknike, duke mos hedhur poshtė punėn e bėrė, por duke parė monopolet e vjetra, qė nuk po thyhen dot dhe duke mos e degraduar situatėn, mirė do ishte pėr zgjedhje nė ta-volinė dhe sot mė shumė se kurrė, pa pjesėmarrjen e ndėrkombtarė-ve, sepse arbitrimi i tyre rezultatin e ka nxjerrė tė dobėt.
Ēėshtja nė fjalė zgjidhjen e ka tė thjeshtė. Ėshtė Kodi Zgjedhor qė vetė kryetari i opozitės, Edi Rama, me paaftėsinė e tij, e pranoi dhe firmosi, duke nxjerrė qėllimisht jashtė loje vle-rat mė tė mira dhe sot kėrkon pushtet me tė gji-tha mėnyrat.
Ndaj pas Kodit del nė pah vlerėsimi i tė qenit deputet nga baza dhe jo mė si ish-diktatori, nga zyra. Monopolizimi i for-cave politike, pa pėrme-ndur konkretisht kryetarėt qė i zgjedhin kandida-turat nga Shkodra pėr nė Gjirokastėr, nga Tepele-na pėr nė Tiranė, kur varet nga dora e njė kryetari, nuk gjen funksion. Ndaj duhet gjetur zgjidhja.
20 vjet krizė, 20 vjet ko pronė, 20 vjet liri tė cunguar, 20 vite pro-bleme, jo pajtim, jo bashkim, jo mbivlera, jo shtet social, korrupsi-on galopant, dobėsim i struktura-ve, kam parasysh kėtu arsimin, e-konominė e struktura tė tjera, mos-ndalimin e korrupsionit. E djathta harroi 90-ėn, pikėn e nisjes sė saj, mosndalimin e ish-strukturave tė djeshme, qė edhe sot komandoj-nė. Boll mė me ndėrkombėtarėt, tallja e tyre tė na kthehet nė kura-jon tonė, ta fillojmė zgjidhjen bre-nda nesh, tė mbėshtetemi mbi mė tė mirat nė Europė. Ne nuk nuk je-mi vrima e fundit e kavallit, nuk je-mi baskė, por mbivlera e Ballkanit. Ndaj shembulli ynė duhet tė jetė i madh, shqiptarėt t’u japin fund grindjeve nė trevat e tyre. Bashki-mi mbi vlera sjell ēdo gjė tė mirė, sjell mirėqenie nė tė gjitha nivelet e jetės. E djathta i ka mundėsitė.
LZHK, duke qenė njė forcė e djathtė, ėshtė koherente pėr si-tuatėn, kritike, padyshim, pėr rastin konkret. Analiza jonė e vetme ėsh-tė se duhet zbatuar ligji dhe vetėm ligji, tė funksionojnė institucionet, sepse mosfunksionimi i tyre sjell a-narshi. Kėtu mbetet tė vėrtetojmė me keqardhje se shqiptarėt kanė probleme ne formimin e shtetit.

Kronika e njė viti gazetė “Udhėt e Kombit”

Mė 22 dhjetor 2010, nė sallėn e Bar- Restorant Nr. One, pranė ALPO-TV, u organizua njė veprimtari e bukur dhe me vlerė me titull: “MEDIA DHE NDI-KIMI I SAJ NĖ KOMUNITET”, e cila iu kushtua 1-vjetorit tė gazetės “Udhėt e Kombit”. Salla e madhe ishte pėrgati-tur posaēėrisht pėr kete eveniment. Tavolina qendrore kishte nje shportė me lule, me flamurin kombėtar, flamurin e BE dhe atė tė SHBA, si dhe bustin e Skėnderbeut. Nė sfond tė ish-te montuar njė ekran i madh, ku pro-jektori shfaqte pamje nga tė 12 numrat e gazetės. Nė tavolinėn qendrore zunė vend drejtori i gazetės “Udhėt e Ko-mbit”, Marenglen Koēiu, kryeredaktori i kėsaj gazete, Thoma Nika, si dhe organizatori dhe drejtuesi i kėsaj veprimtarie, publicist Kristo Stoja.
Nė emėr tė redaksisė eventin e ēe-li, me njė fjalė tė shkurtėr, zoti Kristo Stoja. Ai ia dha fjalėn drejtorit dhe bo-tuesit tė gazetės “Udhėt e Kombit”, zotit Marenglen Koēiu. Ai evokoi rru-gėn e bukur, por edhe me sakrifica tė kėsaj gazete, duke u ndalur nė punėn e madhe qė ka bėrė ai me stafin e vet, pėr daljen e kėtyre numrave, proble-met teknike dhe vėshtirėsitė profesio-nale, mangėsitė financiare dhe besim-in e madh pėr tė mos vonuar asnjė numėr. Pesė nxėnėse tė shkollės, pėr-shndeten kėtė event nga Qendra Kul-turore e Fėmijėve “Fato Berberi”. Ato recituan poezi tė bukura, tė cilat kishin lidhje me objektin e kėsaj gazete. Re-feratin “Rrugėtim nėpėr rrugėn e ga-zetės”, e mbajti kryeredaktori i gaze-tės, Thoma Nika. Ai foli pėr gjeografi-nė e shpėrndarjes tė shkrimeve, pėr rubrikat, qė ajo mban tė ēelura dhe pėr larminė e shkrimeve dhe penave. Nė kumtin ”Media dhe komuniteti”, publi-cisti Kristo Stoja vuri theksin te vlerat, qė pėrjell media; cili ėshtė vendi, qė zė media e shkruar ndaj asaj elektronike dhe si duhet punuar qė media, nėpėr-mjet problemeve, qė ngre tė arrijė tė sensibilizojė komunitetin. Gazetari Ė-ngjėllush Serjani foli pėr pasqyrimin, qė gjen nė rrjetin mediatik shtypi i shkruar. Ai sugjeroi qė, nėse gazeta “Udhėt e Kombit” nuk do tė dilte nė si-glėn e LZHK, do tė ishte shumė mė e kėrkuar dhe akoma mė e lexuar. Salla u elektrizua e tėra, kur nxėnėsja Kri-stina Gjini kėndoi fuqishėm kėngėn kuptimplote” Dua tė kėndoj nė shqip”.
Veprimtaria vazhdoi me diskutime, vlertėsime, sugjerime. Tė tillė ishin: Agim Mato, drejtori i Shtypshkronjės “Milosao” Sarandė, Abdurrahman Shehu, Thanas Dino, Jorgo Telo, Llazi Duka, Hodo Liēo, Kasėm Lamaj, Dino Ēiēo, Asim Rexha dhe Ēajup Shehu.
Zoti Marenglen Koēiu prezantoi stafin e gazetės. Pjesėmarrėsve iu bė e qartė gjeografia e shpėrndarjes sė gazetės tė “Udhvetė Kombit” si nė SHBA, Australi, Kanada, Evropė, Azi dhe vendet e Ballkanit. Ajo shkon kudo nė Shqipėtri. Ndėr kohė u informua veprimtaria pėr mesazhet, qė i kanė ardhur drejtorit dhe redaksisė sė gazetės nga personalitete tė ndryshme tė medias, tė shtetit dh e personalisht nga kryetari i LZHK, zoti Dashamir Shehi.
Veprimtaria vazhdoi me diskutime tė lira dhe u mbyll me njė kokteil.

Udhėtim nė luginėn e Kardhiqit

vijon nga numri i kaluar

Shtėpitė e fshatit, edhe pse disa prej tyre tė reja, ndėrtuar 10 - 15 vjet mė parė, shumica janė tė braktisura. Njė plakė nga fisi i Alikajve na vėshtron me habi dhe na pėrshėndet butėsisht. “Ku ė-shtė kalaja?”, e pyesim plakėn e Alikajve. Ajo ngre supet pastaj me pėrtesė na thotė: “Kalaja ka qenė atje nė majė tė bregut. Nuk ka mė mure e gurė. Ka vetėm ca radhoj guri. Ikėn gurėt, janė bėrė mure pėr shtėpi, pėr shkollėn, pėr dylbene”, thotė dhe na fton bujarisht pėr njė “gotė ujė” nė shtėpinė e saj. Njė grua tjetėr rreth tė 60-ave, qė nuk e “fshehu” emrin dhe qė quhej Begzo Ēela, na thotė se nga 250 shtėpi qė kishte nė vitin 1990, sot kanė mbetur rreth 90 shtėpi. “Tė shumtat banohen nga pleq tė vetmuar, tė rinjtė kanė ikur. Nga 500 nxėnės qė ka pasur, tani nė shkollė ka vetėm 30 fėmijė”, thotė Begzo. Megjithatė, Zhulati edhe me kėto “statistika” spontane e nė rėnie, aktualisht mbetet fshati mė i madh i krahinės. Nė fakt, deri para 30 vjetėsh gjurmėt e lashtėsisė, muret, mbishkri-met dhe dokumentet ishin mė tė dukshme. Ato u pėrkasin periudhave tė hershme ilire.
Kronikat e vjetra pėr fshatin Zhulat, dikur ai pėrmendet me emrin Julius, diku Zhul, diku ndryshe. Sundimtarėt bizantinė e mė vonė venedikasit, jo aq shumė pėr vetė Zhulatin, por mė shumė pėr pronat e banorėve tė Zhulatit pėrgjatė bregdetit jonian, fushat e luginės sė Rrėzomės, e nė gjithė pellgun e begatė tė Delvinės. Historiani turk, Evlia Ēelebi, shkruan se Zhulati ndodhet nė njė zonė tė thellė malore, ka 200 shtėpi tė vendosura pranė njė fortifikimi natyror tepėr mbrojtės. Shpatet e maleve dhe kodrave pėrreth tij ishin tė mbuluara me vreshta. “Banorėt e tij merren me shkėmbime tė produkteve tė zejtarisė me qytete tė tjera brenda dhe jashtė krahinės... Kėshtje-llėn e Zhulatit e ka themeluar mbreti i Spanjės, kur kėta banorė ishin aleatė tė tij. Mė vonė, me dredhi e shtiu nė dorė Duka i Venedikut e mė pas nė shekullin e Bajazitit tė shenjtė e zaptoi Qedik Ahmet Pasha... Ajo ngrihet drejt qiellit nė mėnyrė madhėshtore... Kėsh-tjellė e pashembullt nė bukuri, qė mund t’i pėrngjasė ajo e Kordusit ose ajo e Benefshes nė Peloponez”.
Kryetari i Komunės sė Cepos, Dragush Logli, ėshtė vetė nga Zhulati, prandaj nuk rresh sė foluri pėr tė. “Zhulati ka jetuar gjithmonėė i lirė dhe i organizuar nė bashkėsi fshatare, me ekonomi natyrore dhe me njė vetėqe-verisje zakonore qė nga koha e Kanu-nit tė Papa Zhulit”, thotė Dragushi. Njeriu nuk la gur pa lėvizur nė qeveri pėr financimin e rrugės Kardhiq-Sara-ndė.
Jeta nėn rrėnojat e Kardhiqit
Zhulati dhe Kardhiqi mbahen mė “rėndė” pėr sa i takon sė shkuarės. Dy fshatrat “me kala” dhe pretendim pėr qytetari tė hershme, ngjajnė pak me njėri-tjetrin. Zhulati shtrihet nė njė gro-pė dhe kalanė e ka mbi krye. Kardhiqi shtrihet nė brinjė paralel me kalanė. Zhulati ka mė shumė gjurmė kishash dhe krishterimi. Kardhiqi ka mė shumė gjurmė xhamish dhe tyrbesh. Rrėnojat bėjnė mė tė vjetėr Zhulatin. Por dhe e sotmja duket mė favorizuese pėr Zhulatin. Nė Kardhiq sot banojnė vetėm 3-4 familje dhe jo mė shumė se 15 ba-norė. Tė tjerėt janė larguar. Shtėpitė janė kthyer nė stalla bagėtish dhe era e bajgės pėrhapet anembanė. Mė tho-nė se njė vit mė parė kau i fshatit mori pėrpara brirėve tė zotin dhe e “lanisi” deri sa vdiq nė muret e kėshtjellės. "Si nė ēdo vend tė braktisur, degėt e pe-mėve hyjnė nga dritaret nė brendėsi tė banesave, ndėrsa rrėnjėt e tyre kanė plasaritur, pragjet, dyshemetė dhe ta-rracat prej betoni. Rrėnojat e shtėpive “tė reja” tė braktisura nė vitet e fundit, natyrisht ngjajnė mė shėmtuar se shtė-pitė me qemerė guri, kullat me fėrngji e oxhakė dhe xhamitė e rrėnuara tė mesjetės kardhiqote. Fshatit i ka hu-mbur edhe “urbanistika” e dikurshme. Nuk ka qendėr apo periferi. Banorėt e paktė tė mbetur nė Kardhiq janė mbledhur dhe jetojnė tė gjithė poshtė kullės jugore tė kalasė. “Pėr tė qenė mė pranė njėri-tjetrit. Ata qė ikėn mba-se nuk kthehen prapė. Pastaj bujrum le tė vijnė, kėtu i kanė muret e kosht-rat, kėtu i kanė binatė”, thotė njė grua nga fisi i Shehe. Pavarėsisht nga tri-shtimi dhe braktisja totale, muret e Ka-lasė sė Kardhiqit rrezatojnė diēka nga shkėlqimi dhe madhėshtia e dikursh-me. Por kur shikon sipėr mureve tė gu-rtė, ca dhi tė hirta qė ushqehen me gjethe kulprash e gjethe hardhie me-ndimi tė shkon tek pėrsėritja e shėmtu-ar e historisė. Atė qė nuk e bėnė dot hakmarrja e Ali Pashės dhe luftėrat e shumta, e bėri mė shpejt varfėria dhe skamja. Kėtė tė vėrtetė e beson mė shumė kur lexon opinionet e Pukėvilit pėr Kardhiqin. Pėr konsullin francez tė Napoleon Bonapartit nė Oborrin e Ali Pashė Tepelenės, zotin Pukėvil, mbije-tesa nė shekuj e banorėve tė zonės sė Cepo-Kardhiq-Zhulatit, krahinės malo-re, por mjaft tė lakmuar pėr pozicionin strategjik, lidhet me qėndresėn, shtėpi-tė gjysmėfortesa dhe tė mbrojtura nga burra tė vendosur, si dhe nė aftėsinė e vendasve pėr t’u pėrshtatur nė momente tė vėshtira tė invazioneve dhe pushtuesve. Banorėt e Kardhiqit, shkr-uante Pukėvili, shfaqen arianė nė ko-hė tė Alarikut qė shkatėrruan Epirin, kristianė ortodoksė gjatė kohės qė pe-randorėt e Kostandinopojės zotėronin Epirin, katolikė gjatė invazionit tė normanėve dhe katalanėve e sė fundi my-slimanė pas pushtimit tė Epirit prej tur-qve; ata i kishin shpėtuar syrit tė tė gji-thė pushtuesve dhe duke kaluar nėpėr kėtė metamorfozė fetare, ata kishin ru-ajtur identitetin e tyre.
Megjithatė, midis legjendave dhe historive reale tė Kardhiqit, ajo mė e tmerrshmja mbetet hakmarrja e Ali Pashė Tepelenės ndaj kardhiqoteve. Qysh nga vegjėlia e tij, Aliu mbajti tė fshehur synimin pėr tė marrė hakun pėr Mėmė Hankon dhe Motėr Shanishanė qė ishin turpėruar kur ai nuk ishte veēse 10-12 vjeē.


Stafi dhe Adresa e Gazetės “UDHĖT E KOMBIT””

Drejtor, Botues: Marenglen KOĒIU


Kryeredaktor: Thoma NIKA

Gazetarė:
Kristo STOJA, per qarkun e Gjirokastres
Abdurrahman SHEHU, pėr arsimin, kulturėn, shkencėn, turizmin
Jorgo TELO, redaktor, korrektor letrar
Ēano NORA, pėr letėrsinė dhe artet
Ilir BERISHA, pėr problemet historike dhe etnike
Klodiana SANXHAKU, pėr problemet juridike dhe institucionet
Aleksandra PUCI, pėr problemet ekonomike
JOVAN TAĒI, konsulent pėr marrėdhėniet kombėtare dhe ndėrkombėtare






E-Mail: lzhkqarkgjr@yahoo.com
www.bashkimikombetar
Udhet e Kombit Marenglen Kociu
Gjirokaster
Telefon: 068 543 8888


Qendra e Pazarit, Gjirokastėr,
Albania

Shtypur nė shtypshkronjėn “MILOSAO” Sarandė



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Driniiiii
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 3251
Age : 36
Vendi : Belfast
Registration date : 17/02/2009

MesazhTitulli: Re: "UDHET E KOMBIT" NR. 13, JANAR 2011   Thu Feb 10, 2011 11:40 pm

I nderuar Marenglen pranone nje pershendetje dhe nje falemenderim nga ana ime per gazete "UDHET E KOMBIT" qe po na jepni mundesin ta lexoim. Pun te mbar dhe suksese.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
"UDHET E KOMBIT" NR. 13, JANAR 2011
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: