Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Sanxhaku i Tregut tė Ri dhe bisedimet me Serbinė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 1368
Vendi : Dielli lind nga malet!
Registration date : 02/09/2007

MesazhTitulli: Sanxhaku i Tregut tė Ri dhe bisedimet me Serbinė   Sat Apr 09, 2011 2:05 pm

Pėrballė njė sprove

Sanxhaku i Tregut tė Ri dhe bisedimet me Serbinė

Salih Mehmeti

Pėrsėritet shpesh sesi bisedimet me Serbinė janė tė pranueshme meqenėse nė njėfarė mėnyre prejudikojnė bisedime ndėrshtetėrore midis Kosovės dhe Serbisė. Mirėpo nė vetė tekstin original tė rezolutės serbe tė miratuar nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB shtatorin e vitit tė kaluar, nuk figuron ndonjė referim pėr “bisedime ndėrshtetėrore” por vetėm pėr “dialog ndėrmjet palėve”. Asnjė lloj skenari negociatash me Serbinė pėr ēėshtje ekskluzivisht tė brendshme tė Kosovės nuk ėshtė i leverdisshėm, pėrveē nėse qeveria e Kosovės duke u shqitur nga lėvozhga e kompleksit tė inferioritetit tė farkėtonte njė agjendė bisedimesh pėr t’u pėrzier nė ēėshtjet e “brendshme” tė Serbisė me ē’rast pėr herė tė parė do tė luhej me monedhė tė barabartė kundruall palės serbe. Nuk gjejmė as edhe njė rast tė vetėm ku Serbia tė jetė qortuar seriozisht pėr tė qenurit e saj intrasigjente e politikisht agresive kundruall Kosovės e Bosnjės. Madje pikėrisht pėr kėtė intrasigjencė tė pakėputur, qendrat e huaja edhe sot e kėsaj dite vazhdojnė tė kenė njė konsideratė tė tepruar ndaj saj, tė cilės jo rrallėherė edhe i bėjnė privilegje, ndere e lehtėsira tė shumta.

Parimi i reciprocitetit

Edhe pse me njė drojė dhe ngurrim tė pakuptueshėm, negociatorėt tanė duket e kanė bėrė nijet tė pėrdorin njė kartė tė re kundrejt Serbisė: parimin e reciprocitetit, d.m.th tė kushtėzimit. Thelbėsisht kjo ėshtė e drejtė mirėpo jo edhe mėnyra qysh ata po e konceptojnė reciprocitetin: nuk mund tė vihen dot shenja barazimi midis pjesės veriore tė Kosovės dhe Luginės sė Preshevės mu pėr faktin se janė dy realitete krejtėsisht tė ndryshme. Sė pari, pjesa veriore e Kosovės ėshtė njė gjendje e prodhuar prej pushtimit ushtarak tė Serbisė gjatė tėrheqjes sė trupave tė saj nga Kosova me 1999. Rrjedhimisht, ndaj popullsisė sė atjeshme shqiptare ėshtė zbatuar njė politikė e sertė e spastrimit etnik e cila ka reflektuar drejtpėrdrejtė nė pėrbėrjen demografike tė asaj pjese. Le ta marrim si shembull Zveēanin: sipas tė dhėnave tė qėmtuara nga OSBE, nė janar tė vitit 99’ shqiptarėt numėronin 2,261 banorė kurse sot kanė mbetur jo mė shumė se 350 banorė. Po kėto tė dhėna hedhin dritė mbi faktin e ardhjes sė 250 refugjatėve serb nga Kroacia.

Sikundėr vėzhgon studiuesja Susan Woodward nė librin e saj ‘Balkan Tragedy’, praktika e spastrimit etnik nuk duhet parė si njė shprehje e urrejtjes etnike ose gjendjesh tė tjera emocionale, por si njė strategji e mirėmenduar politike qė synon tė zotėrojė toka. S’dyti, jo e tėrė pjesa veriore e Kosovės banohet me shumicė prej serbėve ose kolonėve tė sjellė aty pas vitit 2000: nė komunėn e Albanikut gjallojnė njė rrip i pandėrprerė katundesh shqiptare (Bistricė e Shalės, Koshtovė dhe Cerajė) tė cilat me gjasmė sigurojnė njėfarė pashkėputshmėrie me pjesėn tjetėr tė vendit. Edhe vetė ‘European centre for minority issues Kosovo’ ėshtė i shtrėnguar tė pranojė se pas vitit 99’ u dėbuan shumė shqiptarė nga kjo komunė. Ndėrkaq, sipas Shefko Sallkoviqit katundet boshnjake tė Albanikut (Rvatska, Zaseok Muminoviq, Vrba, Beberishtė dhe Kalin) kapėrthejnė mė shumė se 40 pėr qind tė sipėrfaqes sė gjithėmbarshme tė Albanikut. Ndaj boshnjakėve tė atjeshėm pėrvijohet njė segregacion i tmerrshėm qė synon zbimin e tyre. Qeveria ende s’e ka pleqėruar mirė ‘thembrėn e Akilit’ qė ka Serbia nė veriun e pushtuar tė Kosovės: do tė mjaftonte njė investim sado i vogėl pėr tė shtrirė kapilarėt shtetėror nė katundet boshnjake tė Albanikut qė do tė pėrftonte patjetėr njė gjendje tė favorshme. Prandaj strukturat kriminale tė Serbisė vranė kėtė vit kryetarin e boshnjakėve tė atjeshėm Shefko Sallkoviqin, nė mėnyrė qė tė terrorizohet ēfarėdo ideje e boshnjakėve pėr lojalitet ndaj Prishtinės.

Nuk ėshtė asnjė trohė bindės argumenti i pėrfolur nga disa se pjesa veriore e Kosovės ashtu-kėshtu i ėshtė ‘dhuruar’ Kosovės pas LDB me qėllimin parėsor pėr tė krijuar njėfarė balanci shqiptaro-serb nė Kosovė. Njė argumentim i tillė aq mendjelehtė ėshtė i prirė tė shpėrfillė me fodullėk faktin e mirėnjohur se pėr pjesėn mė tė madhe tė shekujve tė fundit kjo trevė i ka takuar arealit shqiptar si nė kuptimin gjeografik ashtu edhe nė atė administrativ dhe ekonomik. Prandaj, tė vėsh nė njė vijė barazimi kėto dy realitete tė pėrkundėrta ėshtė pazarllėk me dy treva shqiptare. Edhe nėse do tė ndodhte njė kėmbim territoresh midis pjesės veriore tė Kosovės dhe Luginės sė Preshevės, prapėseprapė humbja do tė ishte e shumėfishtė. Serbia duke pėrfituar prej pandjeshmėrisė sė Prishtinės, ka dėbuar mijėra shqiptar nga Bujanoci nė shestimin e saj pėr krijimin e njė situate faktike ku shqiptarėt nuk do tė kishin kurrfarė qasjeje nė arterien e rėndėsishme rrugore qė lidh Moravėn e Vardarin me Egjeun.

Njė hap mė afėr drejt kėtij skenari tė frikshėm ėshtė ngulmimi i Serbisė pėr ndarė Bujanocin nė dy komuna: Tėrrnocin e Madh me shumicė shqiptare dhe Banjėn me shumicė serbe.
Pėrndryshe, reciprociteti i negociatorėve tanė ėshtė veēse tigėr prej letre qė s’e tremb asnjėri e aq mė pak Serbinė pėr shkak se ajo ėshtė nė dijeni se qeveria e Kosovės s’mund tė vė dorėn nė zjarr pėr njė gjė tė tillė. Qeveria e Kosovės deri mė tani e ka shpėrfillė nė mėnyrė tė ftohtė fatin e mbi 100 mijė shqiptarėve rrėnjės tė Luginės sė Preshevės, anipse Serbia atje shtetrrethimin e ka pėrditėsuar duke e bėrė normė. Qeveria e Kosovės s’ka asnjė damar strukturor atje: madje nė vend tė njėsimit e ka shkėrmoq faktorin politik edhe ashtu tė zbehtė tė shqiptarėve tė atjeshėm. Megjithatė gjendja nuk do tė ishte kaq dėshpėruese nė rast tė vullnetit tė qeverisė pėr tė pėrftuar njė realitet nė favor tė shqiptarėve: mė sė paku ajo do tė duhej ta afirmonte nė pėrmasėn e njė kėrkese serioze politike kthimin e mijėra shqiptarėve tė zbuar tė Medvegjės dhe Bujanocit lindor. Parimi i reciprocitetit nėse do tė pėrdorej mė me menēuri dhe guxim politik do tė ishte i frytshėm vetėm nėse s’do tė cungohej nė njė reciprocitet pėr dy pjesė qė mbahen njėsoj padrejtėsisht tė pushtuara prej Serbisė. Ajo qė rrah tė them ėshtė se reciprociteti duhet tė jetė simetrik: tė problematizohet nė tė njejtėn masė pėrmirėsimi i gjendjes sė rėgjuar tė pakicave etnike brenda vetė Serbisė.

Pakicat etnike nė Serbi

Duhet bėrė ēmos qė vėmendja ndėrkombėtare tė pėrqendrohet brenda Serbisė e cila nė mėnyrė kriminale (duke pėrfituar prej mosmbikqyrjes sė Perėndimit) po dhunon sistematikisht tė drejtat e pakicave etnike brenda territorit tė saj. Pse kurrė asnjėri nuk u kujtua pėr gjendjen e rėndė tė boshnjakėve dhe shqiptarėve tė boshnjakizuar nė Sanxhak tė Tregut tė Ri, shqiptarėve nė Luginė tė Preshevės e Medvegjė, hungarezėve nė Vojvodinė, vllahėve nė trevėn e Timokut apo bullgarėve nė Boligrad, Surdullicė e Pirot? Pozita e tyre shkon gjithnjė drejt njė rrėnimi tė pėrgjithshėm politik, social e kulturor, ku Beogradi jo vetėm qė s’ka bėrė ndonjė lėshim por veēse e ka centralizuar edhe mė vetėn e tij nė kėto treva joserbe pėr tė pėrqendruar madje edhe njė pjesė tė konsiderueshme tė formacioneve ushtarake e policore (p.sh nė Sanxhak apo Luginė tė Preshevės). Gjendja politike e serbėve brenda Kosovės ėshtė pakrahasimisht mė e mirė sesa e shqiptarėve, boshnjakėve, hungarezėve, rumunėve e bullgarėve nė Serbi, marrė sė bashku. Qendrat e jashtme vazhdojnė qė vit pėr vit tė eksperimentojnė me “minoritetet” nė Kosovė duke na vėnė standarte tė paarritshme, mbase edhe tė paprecedenta nė mbarė rruzullin tokėsor. Pėr tė qenė paradoksi edhe mė i mbrehtė Serbisė asnjėherė nuk i vihet ndonjė detyrim serioz pėr ta pėrmirėsuar gjendjen politike tė minoriteteve aq tė nėpėrkėmbura nė Serbi.

Sanxhaku i Tregut tė Ri

Sė kėndejmi, politikat e Shqipėrisė dhe Kosovės do tė duhej tė qendėrzoheshin nė njė projekt tė zėshėm politik, i cili do ta detyronte bashkėsinė ndėrkombėtare tė pėrdor standarde tė njėjta edhe ndaj Serbisė. Kjo politikė nė asnjė mėnyrė nuk duhet ndjesuar si njė pėrēapje e dėshpėruar hakmarrėse apo destabilizuese. Pėr mė tepėr ky projekt politik do tė ishte i arsyetuar dhe i ligjshėm si nė dimensionin politik ashtu dhe nė atė historik. Vėmendja ndėrkombėtare do tė duhej tė kthehej fuqishėm brenda vetė Serbisė, e cila nuk pėrmbush as edhe njė standard europian tė respektimit tė larushisė etnike e kulturore brenda saj. Edhe nė dimensionin historik kjo do tė ishte e pėrligjur katėrēipėrisht pėr arsyen e thjeshtė se krijimi i shtetit serb ka qenė i bashkėlidhur me ekspansionin ushtarak tė tij nė toka tė konsiderueshme shqiptare, tė cilat mė pas u bėnė skena ku u luajtėn pėrgjakshėm dramat mė tmerruese tė spastrimit etnik tė qindra-mijėra shqiptarėve rrėnjės. Edhe Sanxhaku i Tregut tė Ri ėshtė pėrvetėsuar pėrmes forcės sė armėve nga Serbia nė kapėrcyell tė 1912’ės. Ėshtė thuajse i panumėrt invertari i provave e fakteve apodiktike qė theksojnė karakterin solid shqiptar tė kėsaj treve. Gejografikisht, Sanxhaku i Tregut tė Ri ka njė sipėrfaqe afėrsisht prej 8 mijė km katrorė ndėrsa, administrativisht ėshtė i dyzuar nė Serbi (Tregu i Ri, Sjenicė, Tutin, Varosh i Ri, Priboj, etj) dhe Mal tė Zi (Plevlė, Beranė, Andrijevicė, Bjello Polje, Rozhajė, etj).



Treva e Sanxhakut ka manifestuar njė vazhdimėsi jo vetėm gjeografike, ekonomike apo administrative, por edhe etnike, kulturore dhe religjioze me pjesėn tjetėr tė Shqipėrisė. Sikundėr edhe vėren studiuesi britanik Noel Malcolm, nė tė kaluarėn qenėsonte njė pėrqendrim i madh i shqiptarėve nė kėtė trevė, tė cilėt mė kalimin e kohės janė tretur nga boshnjakizimi. Nė tė gjitha episodet e historisė moderne shqiptare Sanxhaku ka zėnė njė vend tė spikatur si pėr nga angazhimi nė lėvizjen ēlirimtare shqiptare ashtu edhe pėr solidaritetin e tyre tė vazhdueshėm me rezistencėn shqiptare kundėr kolonializmit serb. Figura tė respektuara nga Sanxhaku kanė ndriēuar kapituj tė rėndėsishėm tė historisė moderne shqiptare kurse nė anėn tjetėr, edhe pjesa tjetėr e shqiptarėve edhe nė momentet mė dramatike i ka dalė krah popullsisė sė Sanxhakut (angazhimi i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit e deri nė luftėn e dytė botėrore). Megjithė peshėn e rėndė tė njė aparteidi njėshekullor, gjuha shqipe edhe sot e kėsaj dite qe e aftė tė mbijetojė pėrvujtnisht nė qytete e fshatra gjithandej Sanxhakut jugor, megjithėse prej Luftės sė Dytė Botėrore nuk ėshtė hapur as edhe njė shkollė e vetme nė gjuhėn shqipe. Nė lidhje me qytetin e Tregut tė Ri “popullsia e tij pėrbėhet kryesisht prej serbėve ortodoks dhe shqiptarėve mysliman” njofton Enciklopedia “Americana” (Volumi 20, 2000, f.511).



Ahtisarizimi i Serbisė

Duhet thėnė se situata mbase nuk do tė pėrshkallzohej nė kėtė pikė nėse politika shqiptare do tė tregohej nė lartėsinė e detyrės themeltare tė saj: mbrojtjen e interesit shqiptar nė Ballkan. Politika shqiptare duhet tė shqitet njėherė e mirė nga parullat vetėvrasėse tė “marrėdhėnieve normale” me Serbinė pėrderisa gjendja nė terren si pasojė e saj ėshtė jo-normale. Pėrse tė mos ketė njė Ahtisar, njė pako (dokument) dhe njė mbikėqyrje ndėrkombėtare pėr Serbinė? Nėse njė vend me homogjenitet etnik aq tė lartė siē ėshtė Kosova kushtetutshmėrisht afishohet si “multietnike”, pėrse nė anėn tjetėr njė vend me heterogjenitet aq tė lartė etno-kulturor siē ėshtė Serbia kushtetutshmėrisht nuk afishohet si multietnike?

Pėr hir tė njė qėndrueshmėrie tė shėndoshė afatgjate, bisedimet nė asnjė mėnyrė nuk duhen tė bėhen pėr Kosovėn sepse kėsisoj vetėm sa pėrjetėsohen pėrpjekjet e Serbisė pėr me mbajt Kosovėn nė njė tension qė s’dihet nėse do tė mbarojė ndonjėherė. E ardhmja e rajonit do tė mund tė quhej e ndritur dhe e sigurt vetėm atėherė kur detyrimet e shumta qė me tė padrejtė i janė vėnė Kosovės t’i viheshin pikėrisht Serbisė. Pakoja e Ahtisaarit do tė duhej tė shėrbente si platformė juridike-legale e rregullimit tė brendshėm tė Serbisė; kushtetuta e saj do tė duhej tė nėrenditej ndaj asaj tė Ahtisaarit si edhe do tė duhej tė amadamentohej thelbėsisht pėr tė pėrfshirė njė varg kufizimesh, zotimesh e pėrkushtimesh ndaj Europės; do tė duhej tė vihej njė mbikqyrje optimale ndėrkombėtare pėr Serbinė; tė vendoseshin trupat e NATO-s nė Serbi; trashėgimia e pėrbindshme ushtarake tė shkatėrrohej nga ku do tė krijohej njė forcė e sigurisė nėn tutelėn ndėrkombėtare, tė cilės pėr njė afat tė gjatė nuk do t’i lejoheshin kamja e teknikės sė rėndė ushtarake (tanke, avionė apo anije); monumentet e panumėrta kulturore tė qytetėrimit iliro-dardan (si trashėgimi shqiptare) tė fitonin statusin ekstraterritorial; tė raportohej rregullisht nė KS tė OKB-sė nė lidhje me gjendjen e tė drejtave tė minoriteteve nė Serbi, etj. Ky mbase edhe ėshtė ēmimi i denacifikimit tė Serbisė…

http://www.gazetalajm.info/opinione/...et-Serbin.html
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 1368
Vendi : Dielli lind nga malet!
Registration date : 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Sanxhaku i Tregut tė Ri dhe bisedimet me Serbinė   Sat Apr 09, 2011 2:07 pm

Iu kisha lut moderatoreve ta nenvizojne me bold dhe shkronja te medha titullin: "Sanxhaku i Tregut tė Ri dhe bisedimet me Serbinė"!

P.S: Si ta evitoni kete, fshijeni kete post timin sqarues!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sofra
Admin
Admin


Male
Numri i postimeve : 7564
Registration date : 13/08/2007

MesazhTitulli: Re: Sanxhaku i Tregut tė Ri dhe bisedimet me Serbinė   Wed Apr 13, 2011 2:19 am

Pershendetje Leka i Madh.. e lexova postimin qe e kishe postuar larte..ishte i shkruar shume mire dhe me mendjempreftesi, prandaj te pergezoje dhe uroj edhe ne te ardhmen te na sjellesh postime te mire si ky me larte...

_________________
Ėshtė diēka qė vlen...

mė shumė se pranvera, qė shkėlqen mė shumė se dielli ,mė shumė se ari...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Leka i Madh
V.I.P
V.I.P


Numri i postimeve : 1368
Vendi : Dielli lind nga malet!
Registration date : 02/09/2007

MesazhTitulli: Re: Sanxhaku i Tregut tė Ri dhe bisedimet me Serbinė   Thu Apr 14, 2011 5:50 pm

T'falemnderit Sofra per vleresimin!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Sanxhaku i Tregut tė Ri dhe bisedimet me Serbinė   Today at 1:28 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Sanxhaku i Tregut tė Ri dhe bisedimet me Serbinė
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt-
Kėrce tek: