Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 KUMTE TE PEGAISTEVE PER GJAKMARRJEN , REZARTA PODE

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11458
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: KUMTE TE PEGAISTEVE PER GJAKMARRJEN , REZARTA PODE   Sat Jun 18, 2011 12:33 am

*
*
*
*
*
*
*

Kristaq Shabani:Rezarta Pode-NJĖ HISTORIK I SHKURTĖR PĖR PREZENCĖN E KANUNIT DHE ELEMENTĖT PSIKO-TERAPIKĖ PĖR MINIMIZIMIN E FENOMENIT TE GJAKMARRJES

Mesazh nga Agim Gashi Today at 9:04 pm

Kristaq Shabani:LNPSHA "PEGASI" ALBANIA

NJĖ HISTORIK I SHKURTĖR PĖR PREZENCĖN E KANUNIT DHE ELEMENTĖT PSIKO-TERAPIKĖ PĖR MINIMIZIMIN E FENOMENIT TE GJAKMARRJES

Nga Ma. Rezarta Pode, pedagoge nė UNIVERSITETIN ‘KRISTAL” TIRANĖ,
LNPSHA “PEGASI“ ALBANIA


Nė traditat popullore shqiptare, nė atė kompleks e ka emrin etnokulturė, si trashėgimi vlerash tė ruajtura e tė zhvilluara nė vargun pambarim tė katėrgjyshėrve tanė, dalin nė dukje tė drejtat e detyrat e njeriut nė bashksitėe shoqėrore: nė fshat, nė krahinė apo marrėdhėnie ndėrkrahinore .
Nė bashkėsitė e lira fshatare te kohėve tė shkuara ka mbizotėruar mendėsia, psikika e njeriut tė lirė e tė pavarur nė tėrė qenien e veprimet e tij pavarėsisht nga rangu e pozita qė zinte nė jetėn shoqėrore. Po nga ana tjeter u nėnshtrohej, nė tėrė qenien e tij disa rregullave, disa kodeve, tė cilat ishin tė detyrueshme pėr tė gjithė pėr t’u zbatuar, qofshin kėto kryeparė tė fshatit apo tė krahinės.
Kėto rregulla kishin natyrė detyruese-juridike, por dhe morale shpeshhere ato merreshin atribute tė besimeve tė lashta vendėse. Tė tėra kėto sėbashku siguronin ekuilibėr shoqėror. Ligje tė forta, sidoqoftė arkaike e patriarkore mesjetare, mbronin apo vinin nė vend tė drejtat e njeriut, qoftė ky njeriu me i thjeshte e me pa vlerė. Ekzistonin mjetet detyruese pėr tė vėnė nė vend tė drejtėn e njeriut tė dhunuar, duke u ndėshkuar fajtori. Kėto mjete dėnimi ishin tė ashpra, arkaike, mesjetare e tė egra, por njeriu e ndiente veten disi tė kėnaqur nga qė dinjiteti i tij nuk nėperkembej.
Kėto rregulla tė bashkėjetesės fshatare, me tė drejta tė barabarta pėr ēdo njeri, janė tė dhėna nė tė drejtėn doksore shqiptare, nė pjesėt mė mirėfilltėsore tė kėtij ligji popullor. Po, natyrisht, nė kėto norma, nė shtresat e ndryshimet e tyre, sidomos nė zbatim tė tyre, vėrejme njė diferencim social, njė patriarkalizem mesjetar, nje burim konflikshesh, qė po vazhdojnė edhe kėsaj dite tė trashegohen dhe janė evidente.
Po ē’ėshtė kjo e drejtė doksore shqiptare? Si ka vepruar ajo nė jeten shoqėrore tė krahinave fshatare?
Nė rredhojė tė shekujve e deri aty nga Lufta e Parė Botėrore, nė bashkėsite e lira fshatare, pėrgjithėsisht nė malėsitė shqiptare, po diku-diku edhe nė ultėsira, ka vepruar njė e drejtė doksore, para njė ligji popullor, njė kompleks normash tepėr t ė pėrcaktuara e tė detyrueshme pėr tė gjithe, pavarėsisht nga gjendja sociale a shtresa prėkatėse e njeriut.
Ky kanun nė parim pėsonte ndryshime e risime tė normave tė veēanta tė tij, vetėm me vendime tė kuvendeve popullore tė pėrgjithshme – burrė pėr shtepi. Mė i ruajturi ka qenė nė malesitė e Shqiperisė sė Epėrrme, nder Alpe, por duke pėrfshirė kėtu Kosovėn, trojet shqiptare nė Mal tė Zi, e nė Maqedonine Perėndimore, nė Malesitė e Shqipėrisė sė mesme dhe n ė Jug: nė Labėri e Ēamėri. Kjo e drejtė ishte e ndarė nė variante, si ai i” dialekteve” dhe “tė folmes”, sipas veēorive krahinore a ndėrkrahinore tė viseve tė ndryshme.
Me kėto norma dokesore rregullohej bashkėjetesa dhe marrėdhėniet sociale e pronėsore nė mes tė banorėve tė maleve, ku ai ishte themeli i njefarė vetėqeverisjeje, tė thuash njė “autonomi” nė kėto vise, ku ligjet e sistemit feudal e tė pushtuesve tė ndryshėm nuk mundėn t ndėrhyjnė e tė zėnė vend nė mėnyrė tė qėndrueshme. Kjo e drejtė dokėsore zėvendėson mungesėn e njė ligji ndėrkombėtar tė kultivuar.
Duke ditur se kėto norma ligjore tė traditės kanė qenė ngulitur kaq thellė nė mendėsine e banorėve tė maleve edhe pas Luftės sė Dytė Botėrore. Studiuesja angleze Edith Durham, eksploruese e maleve shqiptare nė fillim te shekullit xx, thotė se malėsorėt shqiptarė besojnė e respektojnė mė shumė ligjet e Lekė Dukagjinit, pra kėtė tė drejtė doksoėre, sesa dhjetė Urdhėrimet e Zotit . Pra ky ligj popullor kish hyrė thellė ne psikikė, nė mendėsi dhe nė gjykimet e popullit, ishte bėrė njėsh me jeten e tyre….
Kompleksi i kėtyre normave ligjore dokėsore ėshtė njohur nė popull pėrgjithėsisht me emrin “Kanuni i Maleve”, “Doket e maleve”, por dhe me emrat krahinore, si: “Kanuni i Malėsisė (nė Alpet shqiptare)”, “Kanuni i Lek Dukagjinit” (ku pėrfshihet zona e Pukės, Dukagjinit, Lumė, Mirditė dhe Kosovė). “Kanuni i Skanderbegut” (nė Shqipėrine e mesme, Dibėr), “Kanuni i Labėrisė” (Labėria ne Jug). Gjecovi, duke shprehur mendimin se kjo e drejtė e themel ka shtrirje mbarėkombėtare, shėnon se nė Labėri nė krahun e saj, nė anė tė Gjirokastres, thuhet: “Me ba kuvend mbas kanunit tė Pirrit”, pra e quanin “Kanunin e Pirros” e kjo ka njė domethėnie tė qartė historike, ruajtur nė mendėsine e banorėve tė maleve tė Labėrisė.
Pėr njėsi mė tė vogla krahinore kemi ”Kanuni i Pukės”, “Kanuni i Lumės”, “Kanuni i Mirditės” (variante tė K.L.D ), “Kanuni i Musė Ballėgjinit”, “Kanuni i Ēermenikės”, “Venomet e Himarės”(variante tė “Kanunit tė Labėrisė”) e kėshtu me radhė.
Kjo e drejtė popullore nuk ka qenė e shkruar e aq me pak e kodifikuar, por ėshtė e trashėguar brez pas brezi me besnikėri, nėpėrrmjet pleqnarėve (gjykuesve popullorė ), nėpėrmjet tė moshuarve e kreut tė ēdo familje, por edhe nga ēdo njeri i kėtyre bashkėsive fshatare: kjo ėshtė e lidhur ngushtė me jetėn e tyre, me praktikat e veprimtarisė sė pėrditshme, me detyrat dhe tė drejtat e ēdo njeriu e pozitėn e tij nė familje e shoqėri . Kėtu ne gjejmė norma (ose ndryshe nene tė vecanta) pėr ēdo rast konkret ose me anė tė pėrgjasimeve e tė motėrzimeve a me anė tė zgjidhjeve logjike, bazuar nė botėkuptim tė pėrcaktuar, nė mendėsi tė shoqėrise fshatare me tradita patriarkore; aty gjejmė norma pėr ēdo dukuri a element tė veēantė tė sė drejtės familjare, tė sė drejtės civile, tė sė drejtės sė pronės, te sė drejtės administrative dhe tė asaj penale.
Gjithashtu, nė tė drejtėn dokėsore, pėrgjithėsisht nė tė tėra variantet, tė Shqiperisė Epėrme dhe nė Jug, nė ato norma juridike, qė janė mė tė mirėfillta e tė traditės vendase mė tė hershme, kanė si parime themelore: barazinė, lirinė, atdhetarizmin, nderin, burrėrinė, besėn, mikėpritjen etj; ndjeshmėri tė theksuar tė pėrkatėsisė nė bashkesinė sociale pėrkatėse. Kėto mendėsi e psihe tė ngritura ne klt mbizoterojnė nė tėrė materialet dėshmuese kanunore. Nė ktėo gjykime pėrshkrohet fryma se njerėzit janė tė barabartė, pavarėsisht nga gjendja sociale. Ēdo burrė “peshon 400 derhem nė kandarin e tij ” e nuk ke tė drejte ta nėnvlerėsosh e ta nėpėrkėmbėsh. Nė norma disaherė bėhet fjale pėr barazinė nė gjak, pra brenda farefisit, po nė pėrmbajtje tė pėrgjithshme del se, secili ka njė vend tė caktuar e tė nderuar nė bashkėsinė shoqėrore krahinore. Nė tė vėrtetė nė banorėt e maleve ka mbizotėruar te secili ndjenja e krenarisė, pavarėsisė nė veprimet vetjake e nė vlerėsimet pėr veten dhe t ė tjerėt: ēdo njeri bėnte pėrpjekje tė sillej e tė vepronte, tė fliste me fisnikėri, duke e konsideruar veten tė barabartė me tė tjerėt. Ne jetėn shoqėrore krahinore tė traditės tė quheshe”burrneshė” a “burrneshė e dheut” , “burrė” a “burrė i dheut”, duhet tė ishte i menēur, qė flet gjithnjė fjalė tė peshuara, i besės, mikpritės, i punės, pa dredhi etj.
Pra njeriu nuk lind i pavlerė, por bėhet i pavlerė nga veset dhe veprimet e tij tė panjerėzishme.
Nė kanun dhe nė mendesinė e popullsisė, ku vepronte kjo e drejtė e traditės, mbrojtjes sė nderit i jep nje vend tepėr te veēantė e ēdo cėnim i nderit te nje njeriu dėnohej rėndė sa shpeshherė kalonte deri nė marrjen e jetėve, tragjedi mjaft e dhimbshme.
Ēdo lloj fyerje publike ishte marrje e nderit, ta zėmė: t’i thuash burrit se ti”gėnjen” nė sy tė burrave tė mbledhur nė kuvend, ta pėshtysh, ta shtysh, t’i biesh me grusht, t’i prekėsh besėn, t’i dhunosh (ngacmosh) mikun, t’i thyesh shtėpinė a vathin e bagėtive, t’i heqėsh kapakun e vekshit pėr tė shikuar ēfarė ka brenda etj (KLD fq. 65-66, neni 601). Nderi i gruas ruhet nė mėnyrė tė veēantė, sipas gjykimit se “shtėpia, e mirė a e keqe asht e mbajtur nga gruaja”, “shtėpia asht gruaja, se burrat janė miq nė shtėpinė e tyre”. Tė tjera kėto shndėrrime dėnohen, dikush me lehtė e dikush me rėndė, me ndėrmjetėsi, por ato qe rėndonin mė shumė e qė detyrimisht i ndante vetėm gryka a pushkės ishin: t’i pritej nė besė miku, t’i pėrdhunohej gruaja, a vajza, t’i merrej arma. Kėto nuk kishin ndėrmjetėsi e paguheshin vetėm me vrasje. Vrasja e babės a e vėllait edhe mund tė falej, po miku, gruaja e arma kurrsesi. Tė dhunuarit e gruas shndėrronte, jo vetėm familjen e saj, por edhe tėrė fshatin e miqsėinė, po kėshtu dhunimi dhe vrasja e mikut. Me kėto ligje dokėsore miku e gruaja ishin tė siguruar nė udhėtimet dhe punėt e tyre jashtė shtėpisė. Kėto ligje i pėrkasin njė botėkuptimi mesjetar, por pėr ato kohė kishin siguri e ekuiliber social me peshė nė jetėn e bashkėsive tė lira fshatare.
Besa, fjala e dhėnė, betimi nė kanun e nė mendėsinė fshatare tė lirė kanė pasė njė forcė tepėr tė madhe ligjore, morale dhe hyjnore. Vlera e besės ėshtė e sintetizuar edhe nė fjalėt e urta tė popullit: “Ka del fjala, del shpirti” , “Kur jep fjalėn, jep jeten”, etj, pra qe nuk mund tė thyhen kurrė, “Burri lidhet pėr fjalė dhe demi pėr brirėsh”.
Insituti i besės ka ndikuar shumė, pėr kohėn, nė pajtime e harmoni shoqėrore, nė shfajėsime, nė lidhje krahinore dhe ndėrkrahinore, ka qenė njė forcė kohezioni me natyrė ndėrkombėtare.
Vetėm duke njohur mirė kėtė histori- psikologjike tė pėrvijuar nga ne mė sipėr, duke njohur elementėt psikiko-moralė ne mund tė ndėrrmarrim nisma mė tė guximshme terapike pėr pė sensibilizuar opinionin dhe pėr tė arritur pikėsynimin madhor: Minimizimin e fenomenit tė gjakmarrjes.

Tiranė , qershor 2011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
 
KUMTE TE PEGAISTEVE PER GJAKMARRJEN , REZARTA PODE
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: