Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 "UDHET E KOMBIT"NR.18 QERSHOR 2011

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Marenglen Koēiu
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 152
Age : 49
Vendi : Gjirokastėr, Albania
Registration date : 28/01/2010

MesazhTitulli: "UDHET E KOMBIT"NR.18 QERSHOR 2011   Fri Jun 24, 2011 2:54 pm

Botuar nėn kujdesin e LZHK, Qarku Gjirokastėr
Nr. 6 (18) Viti II i botimit

QERSHOR 2011

“Shqiptarėt vijnė nga njė shtresė e lashtė. Shqiptarėve u ka mbetur pak kohė latente, e cila shpėrthen herė pas here nė njė jetė tė re. Prandaj prej gjithė shkrimtarėve shqiptarė na del pėrpara fytyra e shqiptarit tė pėrjetshėm”

Eqerem Ēabej
Marrė nga “Pėr gjenezėn e literaturės shqiptare”

Shqipėri-Izrael, miqėsi
unikale,
akt bese dhe virtyti


Shqipėria e vitit 2011 gjendet dhe ndjehet mė afėr se kurrė ndonjė-herė me kombin e shtetin hebraik. Ėshtė njė histori e tėrė qė na afron e na ba-shkon dhe njė e sotme qė reflekton dhe frymėzohet nga vite e kohėra tė vė-shtira tė ekzistencės, pėr-veē mbeshtetjes sė hebrejve qė jetojnė nė Shqipėri. Tirana zyrtare krenohet me marrėdhėniet me kombin hebraik. Njė sinagogė ballkanike nė Tiranė do tė tho-tė shumė pas 20 vitesh demokraci, qė u organzua personalisht nga zoti Sokol Pira, me mbėshtetjen e posaēme tė kryeministrit Sali Berisha.
Tani Tirana ka arėsye tė krenohet qė ėshtė pėr-zgjedhur pikėrisht ajo pėr tė qenė qendra ballkanike e simbolit tė kombit izraelit. Dėshmi e kėsaj preferen-ce ėshtė sinagoga e parė, e promovuar si e tillė nė kryeqytetin shqiptar. Rabinin Yoel Kaplan ėshtė emė-ruar nga qendra hebraike nė Izrael nga vetė Rabini Izraelit, Shlomo Amar. Iniciator i kėtij evenimenti his-torik organizatori i pėrzgjedhur personalisht prej tij, ėshtė zoti Sokol Pira. Sinagoga e parė do tė fu-nksionojė pėr tė gjithė ata izra-elitė qė ndo-dhen nė Tiranė e Ballkan. Ne, shqiptarėt ndjehemi tė vlerėsuar, ndėr-sa miqtė tanė historikė, izraelitėt tė lehtėsuar, pasi, siē thonė edhe vetė, nė njė mėnyrė shqiptarėve u kthejnė “borxhin”. Pėrtej kėtij funksioni religjioz, ajo mbart dhe pėrfaqėson njė miqėsi tė madhe e tė fortė, qė merr konkretėsi e shprehet nė hapėsirat bashkėpunuese e integruese nė mjaft fusha. Pėrfaqėsu-esi i simbolit hebra-ik, sinagogės, Sokol Pira, bėn publike projekte tė mėdha qė do ta ēojnė mė pėrpa-ra kėtė bashkėpunim integrues. Pėrparėsi kanė indu-stria minerare, telekom, farmaceutikė, energjitikė, te-knologjia e informacionit etj. Qysh sot janė atashuar nė Shqipėri dhe nė vijim do tė jenė dhe mė shumė tė pranishėm. LZHK e Gjirokastrės dhe nē shkallė vendi qėndron nė mbėshtetje tė kombit izraelit, me nisje nga ajo pjesė e historisė qė evokon dhimbjen e ma-dhe me emrin Holokaust.
Marenglen Koēiu
Ekskluzivisht pėr gazetėn “UDHĖT E KOMBIT”
Pėr herė tė parė delegacion i nivelit tė lartė nė Tiranė
- Axhenta pėrmban takime edhe nė Gjirokastėr e Sarandė

Me ftesė te veēante te kryeministrit shqiptar z Sali Berisha viziton pėr herė tė pa-rė Shqiperine njė delegacion i nivelit te larte hebraik, i kryesuar nga zė-vendės-kryeministri izraelit Dan Meridor, si dhe nga Avigdov Lieberman, minister i jashtėm, Ky delegacion viziton Tiranėn nga 28-30 qershor. Pjesė e delegacionit ėshtė edhe njė grup bisnesmenėsh nga disa fusha, si: industri, bujqėsi etj., tė cilėt do tė vendo-sin kontakte dhe do tė pėrcaktojnė drejtime bashkėpunimi me biznesmenė shqiptarė tė fushave pėrkatėse. Axhenta e delegacionit izraelit nis me takime zyrtare me kryeministrin shqiptar Sali Berisha, si dhe me trupin diplomatik tė akredituar nė vendin tonė. E ftuar pėr tė marrė pjesė nė takime ėshtė edhe njė perfaqesi e LZHK, kryesuar nga numri njė I saj, Dashamir Shehi, si dhe kryetari i kėsaj force politike pėr Qarkun e Gjirokasrės, Marenglen Koēiu. Nė takimet miqsore, me karakter ekonomik etj., qė do tė organizohen, do tė marrin pjesė edhe zyrtarė tė tjerė tė tjerė, si qeveritarė e grup biznesmenėsh shqiptarė.

Drejtėsi e munguar

LZHK e qarkut Gjirokastėr doli totalisht e zhgė-njyer nga zgje-dhjet e 2011-ės. Numė-rimi i votave pati problemet e veta: ankimime, mosrakordime dhe the-tėrsim tė votės. KZAZ e Gjiroakstrės, ėshtė ide-ntifikuar tashmė si mo deratorja e manipulimit. Drejtėsia e munguar u bė objekt shqyrtimi deri nė KQZ, ku kundershtarja jone po-litike, zonja Deshira Subashki ngriti doren per rinumerim, por e djathta rrezoi te djathten. Na u desh ta ēo-nim kontestin tone edhe nė Kolegj-in Zgjedhor. Por paaftėsia ose ur-dhėrat bėnė qė 18 kuti tė panumė-ruara dhe 9 kuti tė numėruara tė rezultonin pa siglėn e LZHK. Siē u shpreh juristja ligjore e KQZ nė Kolegj, “njė lapsus ėshtė mospatja e sig-lės sė LZHK-sė nė procesverbalin e QNV-sė”.
Megjithatė, duke parė situatėn e ngarkuar tė Tiranės, qė vėrtetė-sisht lėkund besimin e zgjedhėsve nė administrimin e votės, ne si LZHK, nuk vazhduam mė ankimin tone. Por drejtėsia e munguar bėri punėn e vet. Forca jonė politike u godit jo vetėm nė Gjrokastėr, por nė tė gjithė vendin, duke patur dhe njė marrėveshje koalicioni mes kryetarit tė saj, Dashamir Shehi dhe pėrfaqėsuesit tė PD, deputetit Florjan Mima. Sipas kėsaj marrė-veshjeje, LZHK konfirmohet si parti parlamentare. Por vjedhja e kėsaj force ishte nė maksimumin e mu-ndshėm.
Qarku i Gjirokastrės, nė situa-tėn mė tė mirė nė kėto zgjedhje, rezulton forcė e dytė nė Tepelenė, me kryetar tė komunės sė Pisko-vės, Reshat Zika, me Argjir Ēela, kandidatura fituese nė komunėn Lopės, Tepelenė, gjė qė sjell njė situatė nga mė tė mirat e qarkut nė shkallė vendi. Gjirokastra rregjistroi mbi 3 mijė vota pėr kėshilltarė, Tepelena 1370 vota, mbi 2000 vo-ta tė Lopėsit, qė bashkė me votat e fituara nė zonat e tjera tė Qarkut, kalon nė 5 mijė vota nė Qark. Kjo rritje ėshtė tregues vlerėsues i ele-ktoratit nė pėrkrahje dhe mbėsh-tetjen tonė.
Ėshtė ky rezultat, megjithėse i deformuar, pasi vota e vėrtetė she-tit si fėmijė i birėsuar nė PD e PS, pse jo edhe nė subjekte tė tjera, pa formė e pa emėr. Jemi te qete dhe ballehapur me votuesit tane, sepse ne ndermorem ēdo veprim ligjor qe lejohet per te kerkuar te drejten tone. Falnderojme elekto-ratin qe na votoi, duke ju thene se do te jemi prane tyre. Pavaresisht rezultatit, zeri yne eshte i madh ne mbrotje te interesave te tyre. LZHK Gjirokaster gjen rastin t’i falnderoje edhe publikisht mbeshtetesit e saj me vote ne qarkun e Gjirokastres. Vlerat tona jane fuqia juaj.
Pėrfundimisht urojmė qė zgje-dhje tė tilla nė Shqipėri tė mos ndodhin mė, t’i vihet kapak njėhe-rė e mirė tjetėrsimit tė votės dhe rrėmbimit tė tė drejtės mė universale nė botė, qė ėshtė liria e votės. Le tė marrim shembull nga shtete mė tė mėdhenj e mė tė vegjėl, por do tė pėrmendja kėtu Spanjėn, Greqinė, Turqinė, Maqedoninė. Me kėtė Kod Zgjedhor kurrė nuk ka pėr tė patur drejtėsi e votė tė lirė. Ju urojmė humbėsve kurajo nė zgjedhjet e ardhme tė punojnė mė shumė, por edhe tė mbrojmė mė mirė votėn, sikundėr fituesve u u-rojmė angazhim serioz pėr tė kthy-er nė realitete ato qė u premtuan zgjedhėsve.
Le tė jenė kėta njerėz ata qė tregojnė vlerat shqiptare gjatė dy dekadave tė fundit kundrejt kėtij elektorati. Sė fundmi, janė shqiptarė dhe pėrparėsi e tyre duhet tė jetė patjetėr jeta sociale dhe prirja kombėtare.
Klodjana SANXHAKU






HIMARA: shtėpia e “fosforinės” shqiptare

Supriza rilindasi i gjalle Lefter Ēipa legjende e vertete, tregon se me vargje, me flamur ko-mbetar dhe shpirt shqiptar ndertoi legjenden e ndjenjes se gjalle. “Fosforina” i thote ke-nges labe, vargjeve qe kur ke-ndohen ulin zotin ne toke. Kjo eshte magjia e dashuria ku dhe perendia te ulet ne sofren e “fosforines”- tregon Ēipa, njeriu qe theu regjimet, njeriu qe di dobesite e isheve dhe sot kur vargu te ben te nxjerresh lot. Po lot gezimi e me kenge mbrojtem vatane. Rilindasi Lefter Ēipa jep nje interviste ekskluzive per gazeten “UDHET E KOMBIT”. Mistere, supriza, kombi, rilinda-sit e pse jo sekrete qe vertet njeriu eshte vet misteri nga Himara, nga kalaja Ēipa, me flamurin kombtar dhe me lotet shperblim i dhimbjes. Pse jo dhe te gezimit. Duhani, rakia miqte qe me shoqerojne ne jeten plot me mbresa por ne mbarim, kur po largoheshim na tregoi per lulen e Naim Frasherit, te mbjelle ne Sarande me doren e tij. Idhulli yne kombetar mbeten rilindasit. Ai jep vleresim per Kadarene e shume e shume supriza, qe na bejne ta quajme “ēudia himariote” . Ke-nga e ka engjellin mbi supe. Po e nise jeten me kenge, edhe ne varr do kendosh. Kenga te pleks me te mire e te fisme, te jep djem e vajza. Kjo eshte kenga, “fosforina”, thote rilindasi lefter cipa poi po si thote po filloj kenga fosforina shqiptare zbresin perendite poshte jugu eshte vend perendisherilindasi ka ne bibloteken e tij gjen tere kombin pa dallim dje dhe sot 22 libra te botuar 10 vellime te pa botuara 47mije kenge te pa botuara 300qind cop per kombin jane te gjitha smar gje me vete kjo lanete raki me ha koken por me rinon eh himare eh laberi cdjen e puesim mall mall per femijet jo jo mire ikam si desha e cdesha arita me ta trevat e mencura i zura vajza po cvajza e pyesim djente te njohim sandrin ,beni ,te gjithe me kane nderuar por apostulli im eshtenbaim vjershetori si ai bejtexhiu kombetari e shkepusi me gezuar goten e rakise sa mire se me zbertheve je i vetmi po dhe me kenaqe pi pi se eshte e mire per fosforine lanetia eh mor djale artistet ne shqiperi jane te deklasuar dhe dje dhe sot 200 vjet po varferia i deklason rilindasi gjen rast te pergezon dje jemte kuq ezi ju lumte djema ka nevoje kombi merak ka kombetari rilindasi gjitonetr e liq akoma me ligjin e luftes po ku vene xhanem skagje do kthehen prap te ne brodhen bote shqiptaret dhe sdruan emer greku dhe sot po emer e kombesi po vazhdon po koha do flase me mire se mua une i kam plotesuar detyrat familjare shoqerore e kombetare,,,, le te vdes ja kam kaluar zotit ne lumturi zoti ulej me mua e me fosforinen time e te tere laberise ne breza fosforina ndricoizotin kombin e me pas tere ata qe me te ne goje mbrojten e cliruan ndertuan e po lulezojne vatane ndjehet krenar me vleresimin qe kadare me ka bere kadare ta dini ju ,,ka natyre mitologjike eshte shkembi qe nxjer lumin, ai eshte shkembi ai eshte lumi ky eshte kadare kadare e rexhep qosen i krahasoj me sami frasherin ,,pse ata grinden,, po po me degjo thote z cipa aty eshte e vecanta ,, 2 male perballe shikojne njeri tjetrin nen vetull......krijojne eren dhe ja dergon malit perballe dhe mali perballe qe eshte me i mencur e paqesor derdh boren e shtron sofren e paqes po vazhdojme z cipa flet per lidhjet zakonet krushqite mistere pa mbarim cte degjosh zerin e tij kumbus e rakia mishi e leku hedhin hallin fosforina me beri te bredh boten meraqet e mia kosove ,cameri kombi ah shpirti im me celi trendafili ne shpirt por kam besim dhe te trendafili i camerisedo me mbije se e ndjej ,e njoh mire dhe politiken kombetare une tund djepin e kombit dhe aty ne vdekje do ta tund djepin e patriotizmit pena kenga shpirti im jane djepi flamuri me shtizen diligjon kombin me mera e premti lame shume pa thene me z lefter cipa rilindasi do te rikthehemi perseri ne udhet e kombit te kombetari cipapleks me te mire e te fisme, te jep djem e vajza kjo eshte ke-nga, “fosforina”, thote rilindasi Lefter Ēipa. Po filloi kenga, “fosforina shqiptare” zbresin perendite poshte jugu eshte vend perendish. Rilindasi ka ne bibloteken e tij gjen tere kombin pa dallim dje dhe sot. 22 libra te botuar, 10 vellime te pabo-tuar, 47 mije kenge te pabotuara, 300 cope. Per kombin jane te gjitha, s’marr gje me vete, kjo lanete raki me ha koken, por me rinon. Eh, Himare, eh, Laberi, Kur e pyesim per djemte, Sandrin , Benin , thote: “Te gjithe me kane nderuar, por apostulli im eshte Naim “vjer-shetori si ai”, bejtexhiu, kombetari”. E shkepusim me gezuar goten e rakise. –Sa mire, se me zbertheve, je i vetmi, po dhe me kenaqe. Pi, pi se eshte e mire per “fosforine”, lanetia. Eh, mor’ djale, artistet ne Shqiperi jane te deklasuar dhe dje dhe sot 200 vjet. Po varferia i deklason rilindasit. Gjen rast te pergezoje djemte kuqezi. “Ju lumte, djema, ka nevoje ko-mbi”. Merak ka kombetari, rilindasi “gjitonet e ligj”. “Akoma me ligjin e luftes, po ku vene, xha-nem? S’ka gje, do kthehen prap te ne, brodhen boten shqi-ptaret dhe s’nderruan emer. Greku dhe sot po vazhdon, po koha do flase me mire se mua. Une i kam plotesuar detyrat familjare, shoqerore e kombetare... le te vdes, ia kam kaluar Zotit ne lumturi Zoti ulej me mua e me fosforinen time e te tere Laberise ne breza. Fosforina ndricoi Zotin, kombin e me pas tere ata qe me te ne goje mbrojten e cliruan ndertuan e po lulezojne vatane”. Ndjehet krenar me vleresimin qe Kadare me ka bere. Kadare, ta dini ju, ka natyre mitologjike, eshte shkembi qe nxjerr lumin, ai eshte shkembi, ai eshte lumi. Ky eshte Kadare. Kadare e Rexhep Qosen i krahasoj me Sami Frasherin. Pse ata grinden? Po, po, me degjo thote Lefter Ēipa, aty eshte e veēan-ta. Dy male perballe shikojne njeri-tjetrin nen vetull, krijojne eren dhe ia dergon malit perba-lle e mali , qe eshte me i me-n-cur e paqsor, derdh boren e shtron sofren e paqes. Ēipa flet pastaj per lidhjet, zakonet, kru-shqite, mistere pa mbarim. Ē’te degjosh zerin e tij kumbues e rakia, mishi e leku hedhin hall-in, “fosforina” me beri te bredh boten, meraqet e mia: Kosove, Ēameri, kombi ah shpirti im me ēeli trendafili ne shpirt, por kam besim dhe te trendafili i Ēamerise do me mbije. Tund djepin e kombit e aty ne vdekje do ta tund djepin e patriotizmit. Pena, kenga, shpirti im jane djepi, fla-muri me shtizen dirigjon kombin.
Th.Nika
Tė gjitha partitė shqiptare

Nga Ali PODRIMJA
Gazeta “Rilindja Demokratike”
E enjte, 9 nėntor 1995

Nacionalizėm nuk ėshtė tė duash abetaren, gjuhėn, historinė, shkrimtarin, mitet, perrrallat, atdheun tėnd; nacionalizėm nuk ėshtė t’u kėndosh prijėsve tė tu tė gjallė ddhe tė vdekur, tė dėshmosh origjinėn e lashtėsisė tėnde, tė grithėsh kujtesėn e popullit, pėr ta mbajtur tė zgjuar. Nacionalizėm ėshtė t’ia mohosh ekzistencėn njė populli, t’ia ngushtosh hapė-sirėn jetėsore, kulturore, t’ia pėrdhosėsh gjuhėn, historinė, shko-llėn, t’ia rrėnosh majat, vlerat, identitetin, krenarinė kombėtare, t’ia imponosh memorocidin, harresėn. Nacionalizmi nė faqen e dheut nuk sheh tjetėr pas vetes, ėshtė njė narcisoizėm me obstruksion tė thellė negative. Nė njė mbrėmje letare nė Mynih, kisha thėnė edhe shumėēka tjetėr rreth kėsaj fatkeqėsie njerėzore, e cila rrėnon jo vetėm atė, qė e ushqen dhe e ndal “tufėn” nga qytetėrimi, por edhe atė qė i prek pėrreth…
Nė njė qetėsi olimpike, nėn njė ēati bavareze, lexoja Memoaret e Hasan Prishtinės. Pėrpiqesha t’i gjeja fijet e kėputura tė fatit tragjik, shkaqet e dramės kombėtare, laj-hitjet, shkapėrdredhjet e etnisė. Dredharake tė pėrgjakura tė vite-ve 1912 pėr tė cilat mendonte tė shkruante njė liber tribuni ynė, i ka endur hamendjeve, dyshime-ve dhe burrėrrisė, qė nuk kish-te qene e paktė nė njė pyll ballka-nik. Rruga e Hasan Prishtinės mbeti rrugė tragjike. Ishte etikuar sharė dhe lavdėruar ngjashėm, siē veprohet nė mjedisin tonė sot me shumė intelektualė e aktivistė. Harrojmė se lufta speciale kundėr njė populli bėhet kryesisht duke e pėrēarė atė e duke e pushtuar nga brenda. Sidoqoftė princa shqiptarė, kishte ecur njė rrugė, tė cilėn e kishte mbyllur me vrasjen e tij nga dora e huaj. Brezat e mėvonshme e kuptuan dhelpėri-nė, prandaj i dhane vend meritor atij qė kishte larė me gjakun e vet rrugėt e Selanikut, qytet ky i vilajetit tė Janinės i mbyllur fort ky me kujtesen e burrave tė menēėm tė kombit. Brenda oborrit kosovar, Brenda kėtij vilajeti tė errėt, siē e quajnė shumė historianė, Hasan Prishtina , kurrė nuk e shtroi, as nuk e pa ēėshtjen shqiptare. Kėrkesa e parė dhe e vetme e tij mbeti: Tė njihen zyrtarisht kufijtė e Shqypnis. Kurrė nuk kish-te ėndrruar njė Shqipėri xhuxhe prej 28 mijė kilometra katrore, as nuk mund ta merrte me mend, atdheun e vet ai e shihte tė shtrirė nė tė katėr vilajetet: tė Shkodrės, tė Kosovės, tė Manastirit e tė Janinės. Ideja e tij pėr etnikun nuk ishte njė kėrkesė e njė romantiku tė vonuar, apo utopi kombėtare formimi i shtetit nacional, me copėzimet trojeve shqiptare qė nuk ia lini t’ua shohė fytyrėn tamam apetitet e fqinjve. Pas ca vitesh mė ra nė dorė prapė Me-morandumi i 1986 i Akademisė serbe. Prapė e lexova. Qartė shi-hej projektimi i njė Serbie tė madhe, pa tė tjerėt, krijimi i shtetit nacional serb. Asnjė tė keqe, pro anakronike, diēka iluzore, kundėr-vėnia “kundėr rendit tė ri bortėror” Keq me tė gjithė” njė budallėk qė vetėm serbėt dinė ta bėjnė”. Getoizmi i tyre shihej nė horizont se melgalomania paralajmėronte tra-gjiken e tyre tė mėvonshme. Rėndė ishin atakuar popujt, deri dje “vėllezėr”. Kėrkohet pasaēė-risht nė Kosovė” njė luftė totale” me tė ashquajturin agresionin am-pofashist shqiptar”. Aq larg shkilet deri te kontrolli i shtimit natyral tė shqiptarėve. Kokat e “menēura” serbe konkludonin se lufta speciale e irredentes kundėr popullit “hyjnor” serb, bėhej me natalitet. Pra, atė duhet rėnuar me ēdo gjė.. Mirėpo, ē’ngjet me partitė tona kėndej e andej Murit tė arbėrit? Asgjė, do tė thoshte Remarku. E tė valojė sa mė lart bajraku i fisit do tė shtonte mediokri ynė. Nuk mendoj se partitė shqiptare duhet tė kenė memorandume dhe programe nacionaliste ēfarė i kanė fqinjėt, nacionalizmi ėshtė e zeza e vetvetes, nuk mėsohet qyte-tėrimi a evropianizmi, nuk troket nė dyert tona tė nxira, nuk jam as pėr krijimin e bibliotekave tė urrejtjes ndaj tė tjerėve, por ēėshtja kombėtare nuk bėn tė zgjidhet nė mėnyrė parciale pa njė organizim mbarėkombėtar. Ka nisur tė thellohet harrimi i burrave tanė tė devotshėm: kur ēėshtja kombė-tare ishte nė rrezik, harroheshin hasmėritė dhe bajraqet, oxhaqet dhe gjaqet. Prej tyre dilte populli i gjakosur, i uritur, i ndjekur, i sare.. nė lėvizjen tonė ka pėrjashtime e nisiativa tė menēura, por do tė dėshiroja pjesa dermuese e anė-tarėsisė nė partitė tona tė mos tė lėrė pėrshtypjen se nė to kanė zėnė vend vetėm pėr ndonjė turizėm politik, qė vjen dhe erė e leverdisė personale. Po ashtu partitė nuk mund tė shndėrrohen nė klinika pėr shėrimin e komplekseve dhe egove. Egocentrizmi shpie tek tehu qejsimi, pėrēarjet dhe keqpėrdorimi i lėvizjes gjithė-nacionale. Ėshtė mjeruese Kosova e gjakosur, e shkelur, e rrahur, e helmuar dhe e sakatosur ende tė mos i bashkojė partitė shqiptare tej murit tė Arbėrit! Ē’duhet tė ndodhė me Kosovėn qė tė jeiu ynė i kthjellėt se ajo qė ndodhi vjen erė asimilim, kolonizim, tkurrje tė atdheut. Kosova fatkeqėsisht pėrdoret si xhoker, gjatė zgjedhjeve, e njollosjeve ndėrmejt partive ose kur kėrkohet tė rrėnohet njė rend shoqėror. Trembėdhjetė parti u mblodhėn nė Tiranė pėr tė nėnshkruar njė kumtesė tė pėrbashkėt kundėr rikonolizimit tė Kosovės me serbėt tragjikė tė krahinės. Dhe siē shkruan M. Baze nė gazetėn “BUJKU” pėr ironi tė fatit ajo qė nuk i bashkonte partitė nė Shqipėri ishte Kosova. Dhe ēudia e Zotit: Brozi peshonte mė rėndė se Kosova martire. Shkrimtari i veprave madhore “Ali Pashė Tepelena” dhe “Skėnderbeu”, zoti Sabri Godo ishte i vetmi, qė ngriti zėrin, e di shkrimtari i nderuar nuk shkilet, as atdheu nuk mbrohet duke mbajtur vetėm flamurin e fisit…por, Shqipėria, more zotėri, nuk ka vetėm njė Sabri Godo. Ku janė gjithė ata shkrimtarė intelektualė, q ė nderohen dhe ēmohen nga intelektualėt e institucionet e Kosovės? Debatet e tyre tė mos shndėrrohen nė tribuna nacionaliste, siē vepron Lidhja e Shkrimtarėve tė Serbisė, por mendoj, se megjithatė, duhet mbrojtur dinjiteti kombėtar, guximi intelektual, nje-rėzorja, zėri I aresyes, lėvizja e rendit tė ri botėror.
As, nė Promemorjen e 76 intelektualėve, nuk pashė emrat e atyre qė mė sė shumti bėjnė zhurmė pėr do opcione fisnore nė gazetat bulevardeske shqiptare.
Kam pėrshtypjen se ne shqiptarėt sillemi me veten thuajse jemi njė popull mė i madh se kinezėt dhe se kemi shumė atdhe…., sa ai shtrihet deri te Oqeani Pacifik. Ne patjetėr duhet tė gjejmė drejtpeshimin kombėtar. Tė bėhet kjo edhe pėr hir tė qetėsimit tė fqinjve. Po qe se gjallėrojmė prapė nė kėto pesė shtete, do tė thotė se partitė tona kanė qenė tė paafta, se organizimi ynė ka qenė zero. Ky ėshtė primitivizėm acinal qė mund tė krahasohet vetėm me getoizimin serb. Nė fund tė shekullit tė XX nuk mund tė kemi edhe njė Toplice e Ēamėri.
Apo duhet tė pajtohemi se nuk mudemi tė gjallėrojmė pa lak nė qafė, pa robėri..
Nė momentin e pikėrihem; mė mirė le tė valojė bajraku i popullit, se i partive tona…

Heshtja
e intelektualėve

Po heshtin intelektualėt shqi-ptarė? Cili ėshtė dinjiteti dhe vetdija e tyre?
Kush dreqin i ka shka-lafitur, hutuar, pėrdhunuar dhe po-shtėruar deri nė ankthin e pamatė tė pasigurisė, madje dhe tė frikės, tė depersonalizimit absurd?
Ku ka shtegėtuar liria dhe forca arsyetuese e tyre?
Kush i marrosi dhe i instrumentalizoi ata barbarisht dhe djallėzisht pėr tė firmosur vetėm manifestet e servilizmit mė tė pashembėllt vetėm e vetėm pėr klanet intelektualfob?
Shkencėtarėt dhe akademikėt ja-nė kthyer nė mjeranė. Kanė disa vjet qė nuk kanė asnjė rėndėsi dhe rol nė shoqėrinė e tramatizuar shqi-ptare. As botojnė dot. As gu-xojnė t’i kundėrshtojnė mediokrit partiakė qė janė nė krye tė institucioneve shkencore, pothuaj tė vdekura.
Shkrimtarėt dhe artistėt janė pėr-ēarė. Vuajnė ekonomikisht, kanė humbur personalitetitn, masda-kro-hen nga sharjet delirante nėpėr ga-zeta, merren nėpėr kėmbė nga disa “talente” nėn mesataren, por me delire tė pakufishme.
Pranojmė t’i duartrokasin kata hi-ēėr, duke humbur respektin pėr veten dhe krijimtarinė e tyre tė vėr-tetė. U shkatėrrua opinioni shkencor dhe artistik. Ka vetėm klane qė pėr-mendin emra tė caktuar, krejtėsisht tė dyshimtė, absolutisht tė pėrkohshėm. Katastrofa e intelektualėve ėshtė sa materiale aq dhe shpirtė-rore. Ėshtė njė imoralitet i rėndė kėlthitės, vajtimtar. Ajme!
Njė komb me intelektualė tė tillė ėshtė i humbur. Ky ėshtė njė barbazėm i barazvlefshėm primitiv.
Intelektualė?
Vetėm dinjiteti, vetėm e vėrteta ėshtė shpėtimi, ringjallja dhe ngritja nga humnera e rignatės sė detyruar tė kohės paradoksale, qė po jetojmė!


Peticion i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar (LZHK) e Qarkut Gjirokastėr, drejtuar
Diplomacisė Botėrore

Nga Uresa F. Syla

Miq dhe vėllezėr ba-shkėkombas, propozim i peticionit ose referendumi pėr z. Hajredinaj ndaj Diplomacisė Botėrore GJND, duke qenė se eshte njė vepėr e gjallė e histo-risė kombėtare, mbart veprat dhe vlerat e Njeriut tė Demokracisė, duhet sa mė parė tė li-het i lirė nga GJND. Ne do tė bashkohemi dhe do tė protestojmė qė z. Haradinaj tė jetė njė orė e mė parė i lirė pėrfundimisht. Nuk ndėrhyjmė nė drej-tėsi, po nėse do tė qe gjallė He-roi ynė Kombėtar Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, ju prapė do ta arrestonit dhe do ta ēonit nė Gjykatė?
Peticioni ynė ėshtė gjithė pėrfshirės pa dallim. U drejtohet gjithė pėrfaqėsive diploma-tike dhe mė gjerė: lironi zotin Haradinaj! Ai ėshtė pjesė e hi-storisė sonė kombėtare, ėshtė vlera, virtyti, demokracia dhe Gjeniu i Kombit tonė. Tė brendshėm dhe tė jashtėm, ora e Zotit Haradinaj nuk ndalon. Ajo troket dhe ju ēdo moment po e bėni Hero Botėror tė Demokracisė. Lirojeni demokracinė Botėrore tė eci e lirė mbi paqe, dashuri dhe vė-llazėri. Ju duhet tė kupto-ni mirė se, nė-se nuk lirohet Njeriu i Historisė sonė, problemet janė mė tė gjera nė tė gjithė Ballkanin. Ju po mbytni lirinė, dinjitetin e demokracisė shqiptare. Apeli ynė ju duket zė i vogėl sot, por do tė vazhdojė. Jemi kėtu pėr t’ju thėnė “STOP” avazeve tė vjetra keqdashėse drejt Kombit tonė shqiptar.
Zoti Haradinaj ėshtė nderi dhe krenaria nė shumė vende, por ėshtė dhe Nderi i Qytetit tė shtrenjtė tė gurtė, qytetit tė Kadaresė, Ēabejt e Gjirokastrės me histori. Gjirokastra: “Lėshoni zotin Haradinaj”. Ai ėshtė padiskutimisht demokracia, liria e Kombit tonė. Liria pėr kėdo ėshtė e shtrenjtė, por ne shqiptarėt e kemi larė me gjak dhe jetė. Ndaj pena shqiptare duhet tė flasė sot.
Thirrja jonė ju zgjoftė! T’ju zgjojė ndjenjėn e paqes, lirisė e dashamirėsisė. Jemi nė pritje. Thirrja jonė u bėhet tė gjithė bashkėkombasve, kudo ku ja-nė: “Bashkohuni me ne. Ju historianė, shkrimtarė, poetė, politikanė, doktorė dhe inxhinie-rė, artistė dhe sportistė, populli ynė i shtrenjtė.
Sot ēėshtja “HARADINAJ” ėshtė numri 1. Zgjidhja e saj kėrkon ndihmėn tonė.

Dola nė Pazar njėēikė...

Gjirokastra gdhiet nen cicerimen e zogjve, bir-bilave e te atyre pak dyqanxhinjve qe hapin kafenete e Qafes se Pazarit. Jane Ēoēolate, dy vellezerit profesore, qe heret presin me shume dashuri miq-te e sabahut. Eshte Aurel Kotoni, me lart, me ne qender Totoli, djali i Manalatit, nip bektashi e pastaj ne te dja-thte Sinua, fis gjirokastrit, me kulture e dashuri. Nje moshe pensioni te pret e te percjell me shume respekt e gjirokastritllek e vazhdojme ne te djathte te Qa-fes se Pazarit, me ate qe Xheku i thone, djali i Hekuran Xhekos. Edhe ky me kulture, tradite, por dhe me dy universitete. Maj-tas e djathtas dyqanet e artizanatit: Muedin guregdhe-ndesi, Makriu perballe, tradita e zones se Antigonese, riparuesi i televizoreve etj. Qendra e Pazarit, e ndare ne 5 rruge, gumezhin nga ustallaret qe ulen e presin pune te Shefki Karagjozi, te Kashahu, te Shemja, te Flamur permetari, te 2 kafenete e turizmit, tradita e vjeter e byrose se qytetit. Vazhdojme me kafenene-tra-dicionale “Rrapi”, atje ku nder vite mblidhet paria e te moshuarve, ku gjen vertete ato muhabete e histori qe dhe librat s’i thone dot.
Vazhdojme me kafenene “Freskia”, e kohes se de-mokracise. Eshte ballkon i Gjirokastres. Ne se dikush te vjen, nderohesh te pish kafene, nga ku mund t’i tregosh 70 perqind te Gjirokastres e kjo rruge perms se ciles varesh per ne “11 Janari”. Jane dhe shume dyqane te tjere qe kompensojne nje metropol te vogel te 5 rruget ndahen: 1 per ne xhami, 2 per ne turizem te Ēeēua, siē i thone, 3 per ne kala, 4 per ne “11 Janari” e 5 pesta 5 per ne obelisk ose kasapet e vjeter i thone kaderdhemet e pastruar lulet e potisura, fjala “si u gdhive” lindi, vdiq a u martua. Ketu e merr vesh cdo gje te mire a te keqe, si i thone, mer fjala dhene. Nga te moshuart jane shume, por Hader Topullin 78 vjeē, Tomor Kotrocin 93 vjec, vellezerit Ēocoli 70 vjec e Bajo 70 vjec, vjen hekurkthyesi 69 vjec, po dhe Sherifi, qe zevendesoi qoftet e Cile Mukes, si dhe Hamza Ku-ka te Rrapi, ku ish tregu i gjese se gjalle ne kohe te Zogut. Gjen 23 berberanat: Sulua nga Dunavati, Afrimi nga Palortoja e nje njeri te urte e te vuajtur dajkua i Blecajve, gjen Artin, telofona-rregulluesin, Mirin, dyqanin e digitalit, gjen kancelarine e manalatasve Vre-njajt, gjen mengjesoren po te Vrenjaje, ve-llai tjeter. Gjen Ladin me takeme te vjetra tradicionale, bakere e te tjera. Eshte dhe byrektorja e Geni Kasapit, gjen Sedatin nga Dunavati, cigareshitesin, gjen dhe shitesin e floririt Zylalin, gjen furrerxhiun e vetem ne Pazar nga Manalati e keshtu ky qytet me rutinen e tij gjalleron pjeserisht, po me ate kapacitet cdo dite, po dhe me ata njerez cdo dite.
“Ē’te bejme- thone gjiroklastritet- i zeme kafete me radhe, kemi tarafe, detyrime e cdo dite vemi nga nje here tek te gjithe, ne menyre qe te mos i ngelet qejfi, pa le qe ndodh qe kafene turke e ben te mire Ēocole, ekspresin Shefki Totoli” e keshtu mblekset muhabeti. “Kur jane te tretat, te vemi, se hidherimi do njerez- thone-se gezi-min e ben dhe vetem”. Po keshtu dhe te punesuarit ne shtet eshte qarku, bashkia, gjykata e apelit disa Banka qe ope-rojne ne Pazar, “Rroba-qepsi Niko” e harruam, minoritari i urte. E keshtu Gjirokastra, ne se do dhe ke ndonje hall, patjeter do vish ne Pazar, se “o coc o gjesh, o coc o te gjeje”. Sabau me i mire- thone pleqte- me vone vlon rakia, fillon kenga, o-ra 11 mbushet pazari, ka-lojne gjimnazistet e “Asim Zenelit”.
Ulu ne mes te pazarit, do gjeē ate qe kerkon, te da-shur, me shakate e tyre te gjendur. Ulesh e degjon tarafet, lidhjet e Gjirokastres, mistere te cuditshme ne tere krahinat e s’njohin dhe dibrani Rexhep Suti “jam gjirokastrit-thote- u rrita ketu (rritur dy shoke bash-ke...shih sa bukur...luanin shah. Dhe i thote njeri shokut
- Shah-mat
-Jo- i thote tjetri- s”jam shah
- Po , po, shah-mat - u perserit disa here.
Njerezit perreth thane u zune, por tjetri ja kthen:
-Ē’ke, mor vella, 25 vjet u rritem bashke ne uzine.
U puth e u perqafuan me te qeshura. Ketu vlen te rrish, te degjosh, te mesosh, se vertet Gjirokastra eshte citė mende. Nje vjershe e vjeter “Dola ne pazar nje cike/jo nje cike, por gjysem dite,/ nga sarajet hodha syte/ pash nje vashe, pash nje drite/ pash nje vashe, pash nje drit/ e ne gjokse varur stolite/ Tjeter: araj-maraj, Kokalaraj, trima xhaxhiajt, te mire kallaxhiajt e Dobajt, kenge, kenge evlemende, historine e gjirokastrine me bujtine mban shtepine.
E keshtu s’mbaron thesari gjirokastrit, zien kasabaja. Dhame pak nga nje e perditshme e Gjirokastres se Ka-darese, Ēabeit, Musunese e Dino Ēiēos. Nje e perditsh-me, gazete ne kohen e Zogut, shante qeverine dhe ne fund thosh: JAM GAZETA “PIF PAF”, DAL NE GJIROKASTER BRENDA, SE JAM ME KAPITALE TE RENDA. Ndaj dhe ne “Udhet e kombit” sollem nje grimce ose nje kokodashe me therrimet e nje dite pazari te Gjirokastres.
Moj Gjirokastra me vule/ ē’e bere Shemo hajdune/
Ose Demo Lengo Dunavati, Brahim Sino Manalati, ose “ndrikull, ooo ndrikul ooo/ koha per te ikur oooo/ ndrikull ooo ndrikulll oo/ koha per ta mbyllur ooo/
Keshtu mbylleshin dasmat, keshtu dhe ne shkrimin, per t’u takuar me hollesisht me Pazarin e historise me kalane e aty nga lindi e me burrat me takeme e me fi-set e renda, qe dhe sot eshte qender e trurit, labrint qe te cudit, vetem ne Gjirokaster, ne se merr nje qershi nga shporta, te vijne dhjete vete, se keshtu jane te li-dhur mistershem, krushqite e miqesite te vjetrit e ruaj-ne shume.

Kristo STOJA

Adem Demaēi: bashkimi i shqiptarėve

Veprimtari i ēėshtjes kombėtare Adem Demaēi, vlerėson se bashkimi mes Kosovės dhe Shqipėrisė mund tė ndodhė nė tė ardhmen, nė se Beogradi nuk ndryshon politikėn ndaj Prishtinės.
“Mund tė ndodhė qė shqiptarėt edhe tė bashko-hen, nuk mund tė pėrjashtohet njė mundėsi e tillė nėse Serbia do tė jetė njė pe-ngesė pėr afirmimin dhe njohjen e Kosovės. Pra, ba-shkimi kombėtar nuk mund tė pėrjashtohet nė tė ardh-men. Nėse shqiptarėt tregohen tė organizuar, atėherė bashkimi kombėtar do tė jetė realitet”, theksoi vep-rimtari Adem Demaēi.
Pėrsa i pėrket bisedimeve mes Kosovės dhe Serbisė, Demaēi tha se ato po zhvi llohet pa vullnetin e koso-varėve. Sipas tij, dialogu i ėshtė imponuar Prishtinės nga Bashkimi Europian.
“Ne s’kemi pas qarė pa bėrė bisedime, sepse tė njėjtat janė aranzhuar nga BE-ja dhe OKB-ja. Europianėt, Serbisė i bėjnė lė-shime sepse janė tė interesuar ta tėrheqin nė BE, nga qė Serbia ėshtė njė faktorė mė i rėndėsishėm se sa Kosova”, deklaroi Adem Demaēi.
Lidhur me tensionet ndėretnike nė Maqedoni, Demaēi tha se ato nxiten nga disa struktura serbe tė instaluara nė institucionet e Maqedonisė, tė cilėt janė tė interesuara tė ruajnė armi-qėsinė me shqiptarėt.
Demaēi kėto komente i bėri nė Shkup nė njė manifestim tė organizuar me rastin e 30 vjetorit tė protestave tė studentore nė Pri-shtinė

Baba Haxhi Salia

Prof. Asoc. Dr. Shyqyri Hysi

vijon nga numri i ardhshėm

Baba Haxhiu u vesh Baba nė Kryegjyshatė, prej Krye-gjyshit, Shėnjtė-risė sė Tij Dede Reshat Bardhit, nė 20.06.1994 dhe njėkohėsisht u emėrua gjysh i zonės sė Gjirokastrės.
Me veprimet e tij mis-tike, me shėrbesat perfe-kte fetare, qė ky shenjtor i bėnte besimtarėve qė fre-kuentonin Teqenė e Zallit, me mėnyrėn se si Babai e ka organizuar Teqenė, ka bėrė qė personaliteti i kėtij kleriku t’i kaloie kufijte e trevės jugore dhe tė besimit bektashian.
Sinjfikative janė vizitat qė bėjnė tek ky klerik besimtarėt syni dhe ortodoksė.
Njė nėnė nga Mursia e Sarandės u shpreh: “U-nė nuk jam bektashiane, por kėtu nė kėtė derė tė shenjtė gjeta derman pėr vajzėn, ndaj e dua hapur kėtė derė sa herė tė kem nevojė”.
Me fondet modeste tė Teqesė, me donacionet e besimtarėve tė ndryshėm dhe me dhuratat e pėr-ditshme qė hedhin nė tyrbe besimtarėt, Baba Ha-xhiu ka riparuar gjthė ambjentet e Teqesė sė Zallit. Teqeja e Zallit ka tetė vjet qė ėshtė kthyer nė kantier ndėrtimi. Aty nuk ka vėnė dorė ndonjė inxhiner apo arkitekt, por ēdo gjė ėshtė ideuar dhe projektu-ar prej arkitektit klerik Baba Haxhiut.
Megjithėse bektashizmi nuk ka mundėsinė e njė financimi nga jashtė, pėr aresye se qendra e bektashinjėve kudo nė botė ėshtė kryegjyshata e Tiranės, shteti shqiptar nuk ka dhėnė as njė kontri-but financiar, sado modest, pėr riparimin e Teqesė sė Zallit, tė cilėn shteti e shfrytėzoi pėr disa vjet.
Nė ndėrtimet qė janė bėrė nė Teqenė e Zallit ė-shtė pėrdorur njė material ndėrtimi tradicional, guri, llaēi me gėlqere, druri dhe dėrrasat e gurit, pėr tė mbuluar ēatite. Gjatė ndėrtimit ėshtė ruajtur kompozicioni i elementėve klerikale dhe janė pėrshta-tur me gjithė kompleksin muzeal tė qytetit tė Gjirokastrės. Nga kėto ndėrtime tė bien nė sy portat me qemer dhe harqet me gur tė gdhėndur, ēardakėt, ēatitė me dėrrasa guri dhe kalldrėmet e gurta.
Sekretari i Kryegjyshatės e mbyll kėshtu inter-vistėn me Baba Haxhiun:
- Baba si i jeton kėto vite? “
- Jetoj dhe respektoj tė parėt e mi, vėllezėrine ti-me. Jetoj e respektoj besimtarėt qė vijnė nė kėtė prag urtėsie, jetoj e respektoj shėnjtėrine e tij Krye-gjyshin botėror, Haxhi Dede Reshat Bardhin”.
Kur isha duke hedhur nė kompju-ter materialet pėr Baba Haxhiun, mė mori nė telefon, bu-rri i Zylfisė, Lili: “shi-ko, fola me Turqinė, Babai e bėri operacionin, pėr katėr o-rė, nga tetė qė u planifikua. Mė tha Medini ėshtė shumė mirė”. M’u kujtua ē’i ka thėnė Baba She-rifi, nė vitin 1993. “Ti, Baba Haxhi, do kalosh njė siklet, po, po e hodhe do vesh 100 vjeē”. Uroja ēdo ditė tė vėrtetohej profecia. Dhe Baba Haxhiu ta kalonte sikletin. Po kjo, fatkeqėsisht, nuk ndodhi. Nė datėn 22.X.2003 nė spitalin e Ankarase zemra e mistikut bektashian, Baba Haxhiut pushoi sė rra-huri, por shpirti i tij fluturoi pėr nė Pirevi. Nė datėn 24.X.2003, trupi i Baba Haxhiut u ul nė aeroportin “Nėnė Tereza” tė Rinasit dhe nė orėn 19 e 20 mi-nuta mbriti nė Teqenė e Zallit, nė shtėpinė e shėnj-torėve tė mėdhenj tė bektashizmit, pėrkrah Baba Asimit, Baba Aliut, Baba Selimit etj. Shenjtorėt e pranuan me ėndje nė botėn e pėrjetshme dhe pėr tė nderuar mistikun e fundit tė Teqesė sė Zallit qė shkoi nė Xhenet, si dhe punėt e shkėlqyera qė Ai bėri nė kėtė jetė, ata kishin “thirrur pėr ta pritur gjithė shėnjtorėt e mėdhenj bektashiane”. Siē na informoi njė ėngjėll, “nė ceremonine e pritjes ndo-dheshin gjithė misjonarėt e Haxhi Bektashit, Sari Salltiku, Baba Resuli, Baba Shememiu i Krujės, Baba Nasibiu e Baba Abedini tė Frashėrit, Baba Abdullaj i Korēės, Baba Ahmeti i Koshtanit dhe Ba-ba Ahmeti i Turanit tė Tepelenės. Biografinė nė gjuhėn e perėndive pėr Baba Haxhiun e lexoi Baba Ali Tomorri.
Kryeshenjtėria e tij, vetė Haxhi Bektash Veliu, me fjalėn e tij i shenjtėroi shpirtin dhe i akordoi Ba-ba Haxhiut gradėn ALIFE, me motivacionin: “pėr punė tė shkėlqyer nė mbrojtjen, zhvillimin dhe konsolidimin e vlerave mistike tė bektashizmit, nė njė kohė tė trazuar nė Shqipėri”. Myrshidi i tij Baba Sherifi, lexoi “telegramin” pėr besimtarėt bekta-shiane nė botėn e dukshme dhe e mbyllte atė me sentencėn “ i pėrjetshėm qoftė kujtimi i tij”.

Disa veēori tė sė folmes tė Lazaratit

vijon nga numrin i ardhshėm

Nė tė folmen e Laza-ratit pothuaj nuk shfa-qet dukuria e ruajtjes sė zanores – ė, si pa-ra edhe pas theksit. Kjo dukuri shfaqet nė Himarė e fshatrat e tjera si nė tė Labėrisė e madje edhe nė fjalėt me theks parafundor e tejfundor, si gjarpėr, tė martėnė, udhėnė, djalinė, Maja e Ēikėsė etj.
Edhe nė Lazarat, ashtu si nė Kurvelesh e Bregun e Po-shtėm, zanoret e gjata vihen re nė rrokjet e hapura fundore, si: be, rrrufe, nome, hobe, vėri, si, dhi, etj. Kjo dukuri shfaqet edhe nė foljet e vetės sė dytė njėjės nė urdhėrore. Kjo, pėr shkak tė shkrirjes sė grupeve tė zanore-ve - ae, oe, si: ngarko- ngar-koe, qėllo- qėlloe, shiko- shikoe, ha- hae, la- lae, vre- vrae, etj. Nė kėtė rast zanorja ėshtė mė e tejzgjatur.
Interes paraqet dukuria e di-sa foljeve njėrrokėshe tė tė tre zgjedhimeve nė vetėn e dytė njėjės. Aty vihet re bjerrja e – j- sė, sė vetės sė parė dhe e -h-sė, karakteristike tė kėsaj forme foljore, duke dalė nė togun - ie dhe ae. Zanorja nė kėtė rast nuk e mbart gjatėsinė e vet si nė shėmbujt e pėrmendur mė sipėr. Pėrkundrazi ajo shfaqet e prerė. Kėshtu dalin format fshij (fshie), grij (grie), rrah (rrie), vras ( vrie), ha (hae), pi (pie)..
Ashtu si nė shumė fshatra tė Toskėrisė Jugore dhe nė tė fol-men e Lazaratit nuk ruhen togj-et e bashkėtingėlloreve -mb, nd, ng, ngj, si: shkun (shkund), mase (mbase), mėne (mend-je), na (nga), konjill (kongjill), etj. E njėjtė ėshtė edhe dukuria e rėnies sė- n-sė, nė rastet: daj (ndaj), darje (ndarje), dava (ndava), dau (ndau). Nė ndajfoljet - andej, kėndej, vihet re asimilimi i grupit tė vjetėr - nt (mė vonė -nd) nė -n si : anej, kėtej.
Rotacizmi, si dukuri e vjetėr parasllave, ka vepruar nė gjithė Toskėrinė Jugore, si ranė-rėrė, bėnė-bėrė, gjalpėr – gjarpėr, etj. Por nė tė folmen e Lazaratit ende ruhet forma mė e her-shme: gjjalpėr, e paprekur nga rotacizmi.
Por si nė shumė treva tė ju-gut edhe nė tė folmen e Laza-ratit, rotacizmi jo vetėm ka vep-ruar, por edhe prapavepruar gjuhėsisht. Kėshtu veta e dytė e urdhėrores sė disa foljeve del nė format: biri (bini), ziri(zini), fliri(flini), viri(vini), etj.
Asimilimi i – n-sė vihet re e-dhe nė format e vetės sė dytė shumės tė urdhėrores sė disa foljeve del nė format e vetės sė dytė shumės tė urdhėrores, si: ngrihi (ngrihuni), brihi (brihuni), krihi (krihuni).
Nė fushėn e morfologjisė pėrbėjnė interes trajtat e vjetra tė sė pakryerės nė dėftoren shumės. Kėshtu, folja mbaj del nė format unė maj, flij, ecij, qaj, veta e parė njėjės dhe: ne majim, flijim, ecim, qajim, lajim, etj.
Pėrdorimi i – ē-sė, nė vend tė –sh-sė para bashkėtingėlloreve tė shurdhėta ėshtė tjetėr dukuri nė kėtė tė folme, si ēpoj, ēpengoj, ēkatėrroj, ēpejt,etj.
Ende vihet re pėrdorimi i –ē-sė nė fund tė pėremrave vetorė njėjės nė kallzore, si: muan, tyan, atian. Po kėshtu edhe zė-vendėsimi I ndajfoljes – ku, pas pjesėzės treguese –ja, pėrbėn rast tė veēantė nė tė folmen e Toskėrishtes jugore, si: ja tuk jam, ja tuk mė ke, nė vend tė: ja ku jam, ja tuk mė ke.
Si nė shumė fshatra tė tjerė tė trevės jugore, edhe nė Laza-rat veta e tretė njėjės e foljes –dua, pėrdoret e ngurosur nė formėn e foljes pavetore - duhet si: do menduar, do thėnė, do ruajtur, do qėlluar, etj.
Kėto dukuri gjuhėsore e tė thera pėrbėjnė pėr sot e pėr tė ardhmen njė fushė tė pasur vė-zhgimesh, hulumtimesh, heti-mesh, gjuhėsore e studimesh. E folmja e Lazaratit me veēoritė e saj pėrbėn njė material tė pa-sur pėr studime tė thelluara me karakter historik e pėrgjithė-sues.
Glosari nė formėn e njė fjalorthi qė mendoj se do tė botohet nė numrat e ardhshėm tė gazetės do tė plotėsojė mė te-pėr tablonė e pėrgjithshme tė sė folmes sė Lazaratit nė veēo-ritė e saj dalluese.
Duke paraqitur veēoritė da-lluese tė kėsaj tė folmeje natyrshėm do tė dalin nė pah edhe aferitė e saj mė tė spikatura me tė folmet e trevave tė tjera tė Toskėrisė Jugore.
Kjo do tė ndihmojė drejt-pėrdrejt edhe pėr tė ndriēuar ēėshtjet mė thelbėsore tė histo-risė sė komunitetit tė Lazaratit.

Beqir Mamo

Stafi dhe Adresa e Gazetės “UDHĖT E KOMBIT”
Drejtor, Botues: Marenglen KOĒIU

Kryeredaktor: Thoma NIKA

Gazetarė:
Kristo STOJA, per qarkun e Gjirokastrės
Abdurrahman SHEHU, pėr arsimin, kulturėn, shkencėn, turizmin
Jorgo TELO, redaktor, korrektor letrar
Ilir BERISHA, pėr problemet historike dhe etnike
Klodiana SANXHAKU, pėr problemet juridike dhe institucionet
Aleksandra PUCI, pėr problemet ekonomike
Jovan TAĒI, konsulent pėr marrėdhėniet kombėtare dhe ndėrkombėtare
Uresa F. SYLA, korrespondente nė Kosovė

E-Mail: lzhkqarkgjr@yahoo.com
www.bashkimikombetar
Udhet e Kombit Marenglen Kociu
Gjirokaster
Telefon: 068 543 8888


Qendra e Pazarit, Gjirokastėr,
Albania

Shtypur nė shtypshkronjėn “MILOSAO” Sarandė

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
"UDHET E KOMBIT"NR.18 QERSHOR 2011
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: