Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 UDHET E KOMBIT NR.23 NENTOR 2011 Marenglen Koēiu

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Marenglen Koēiu
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 152
Age : 49
Vendi : Gjirokastėr, Albania
Registration date : 28/01/2010

MesazhTitulli: UDHET E KOMBIT NR.23 NENTOR 2011 Marenglen Koēiu   Sun Dec 04, 2011 9:42 pm



Botuar nėn kujdesin e LZHK, Qarku Gjirokastėr
Nr. 11 (23) Viti II i botimit
NENTOR 2011

Peticion i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar (LZHK) e Qarkut Gjirokastėr, drejtuar
Diplomacisė Botėrore
Ramush Haradinaj, djali dhe vėllai ynė, po futet nė kėngėt e popullit i gjallė pėr atė ē’ka ai i ka dhuruar dhe po i dhuron Kosovės dhe tėrė shqiptarizmės, si njė luftėtar besnik deri nė vdekje i idealeve tė lirisė dhe Bashkimit Kombėtar.
Ai sot po i shėrben Kosovės si burrė shteti. Ai sot meriton pėrkrahjen e miliona shqiptarėve kudo qė janėnė trojet etnike dhe nė botė.
Rrugėtimi i Ramush Haradinaj ėshtė i gjallė drejt kė-ngės sė popullit shqiptar, qė e lindi dhe e rriti me atdhe-dashurinė e tij kombėtare.
Hajradinaj eshte “Qytetar Nderi” i Gjirokastres, per kontribut te ēmuar ne ēeshtjen kombetare shqiptare dhe ne ngritjen e institucioneve.

Nga Uresa F. Syla

Miq dhe vėllezėr ba-shkėkombas, propozim i peticionit ose referendumi pėr z. Hajredinaj ndaj Diplomacisė Botėrore GJND, duke qenė se eshte njė vepėr e gjallė e histo-risė kombėtare, mbart veprat dhe vlerat e Njeriut tė Demokracisė, duhet sa mė parė tė li-het i lirė nga GJND. Ne do tė bashkohemi dhe do tė protestojmė qė z. Haradinaj tė jetė njė orė e mė parė i lirė pėrfundimisht. Nuk ndėrhyjmė nė drej-tėsi, po nėse do tė qe gjallė He-roi ynė Kombėtar Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, ju prapė do ta arrestonit dhe do ta ēonit nė Gjykatė?
Peticioni ynė ėshtė gjithė pėrfshirės pa dallim. U drejtohet gjithė pėrfaqėsive diploma-tike dhe mė gjerė: lironi zotin Haradinaj! Ai ėshtė pjesė e hi-storisė sonė kombėtare, ėshtė vlera, virtyti, demokracia dhe Gjeniu i Kombit tonė. Tė brendshėm dhe tė jashtėm, ora e Zotit Haradinaj nuk ndalon. Ajo troket dhe ju ēdo moment po e bėni Hero Botėror tė Demokracisė. Lirojeni demokracinė Botėrore tė eci e lirė mbi paqe, dashuri dhe vė-llazėri. Ju duhet tė kupto-ni mirė se, nė-se nuk lirohet Njeriu i Historisė sonė, problemet janė mė tė gjera nė tė gjithė Ballkanin. Ju po mbytni lirinė, dinjitetin e demokracisė shqiptare. Apeli ynė ju duket zė i vogėl sot, por do tė vazhdojė. Jemi kėtu pėr t’ju thėnė “STOP” avazeve tė vjetra keqdashėse drejt Kombit tonė shqiptar.
Zoti Haradinaj ėshtė nderi dhe krenaria nė shumė vende, por ėshtė dhe Nderi i Qytetit tė shtrenjtė tė gurtė, qytetit tė Kadaresė, Ēabejt e Gjirokastrės me histori. Gjirokastra: “Lėshoni zotin Haradinaj”. Ai ėshtė padiskutimisht demokracia, liria e Kombit tonė. Liria pėr kėdo ėshtė e shtrenjtė, por ne shqiptarėt e kemi larė me gjak dhe jetė. Ndaj pena shqiptare duhet tė flasė sot.
Thirrja jonė ju zgjoftė! T’ju zgjojė ndjenjėn e paqes, lirisė e dashamirėsisė. Jemi nė pritje. Thirrja jonė u bėhet tė gjithė bashkėkombasve, kudo ku ja-nė: “Bashkohuni me ne. Ju historianė, shkrimtarė, poetė, politikanė, doktorė dhe inxhinie-rė, artistė dhe sportistė, populli ynė i shtrenjtė.
Sot ēėshtja “HARADINAJ” ėshtė numri 1. Zgjidhja e saj kėrkon ndihmėn tonė.

Berisha, vizitė treditore nė Izrael

Krye-mini-stri Sali Berisha ishte pėr njė vizitė zyrtare treditore ne Izrael, me ftesė tė Kryeministrit tė vendit Benjamin Netanjahu. Ai u prit nga Pre-sidenti izraelit Shimon Peres. Gja-tė takimit u diskutua mbi mundė-sitė e afrimit tė investitorėve izra-elitė nė vendin tonė. Kryeministri Berisha theksoi gjatė fjalės sė tij se Shqipėria ka njė klimė tė favorshme biznesi. “Natyrisht, qeveria shqiptare qėndron fuqishėm nė pėrputhje me ligjin, nė mbėshtet-je tė investimeve tė huaja direkte tė Izraelit dhe tė ēdo vendi, tė cilat janė tė mirėpritura”,-u shpreh kreu i qeverisė. Pėr bashkėpunimin nė kėta sektorė shprehu interes tė veēantė edhe Presidenti Peres, i cili e siguroi Kryeministrin pėr vull-netin e Izraelit nė forcimin e marrė-dhėnieve ekonomike dypalėshe me Shqipėrinė nė zhvillimin e ka-paciteteve teknologjike.
Gjithashtu, gjatė takimit u rikonfirmua vullneti i tė dyja vende-ve dhe qeverive pėr nxitjen e in-vestimeve tė ndėrsjellta nė dobi tė interesit mė tė mirė tė tė dyja ve-ndeve. “Marrėdhėniet politike mes Shqipėrisė dhe Izraelit janė shu-mė tė mira. Ka patur kėto dy vite shkėmbime vizitash tė nivelit tė lar-tė dhe njė interes shumė tė madh nga tė dyja palėt pėr konsolidimin dhe zhvillimin e mėtejshėm tė kė-tyre marrėdhėnieve. Krahas bashkėpunimit politik, njė rėndėsi tė ve-ēantė ka bashkėpunimi ekono-mik nė tė gjitha fushat”, -tha mė tej kreu i qeverisė shqiptare.
Ndėr tė tjera, Kryemi-nistri Berisha gjatė ta-kimit bėri njė ekspo-ze tė re-forma-ve tė ndėrmarra nga qeveria shqi-ptare, si dhe tė arritjeve tė rė-ndėsishme nė njė sėrė fushash. Nga ana e tij, Presidenti Peres vle-rėsoi modelin e bashkėjetesės dhe tolerancės fetare, qė ekziston nė Shqipėri e veēanėrisht, pėr ndjenjat miqėsore ndaj popullit he-bre. Ai i shprehu Kryeministrit Be-risha mirėnjohjen e kombit dhe tė shtetit tė tij pėr qėndrimin e qeveri-sė shqiptare nė favor tė paqes e sigurisė nė kėtė rajon. Ndėr tė the-ra Presidenti izraelit vlerėsoi ma-rrėdhėniet shumė tė mira politike midis tė dy vendeve, duke e cilė-suar vizitėn e Kryeministrit shqiptar si njė kontribut tjetėr pėr zgje-rimin dhe forcimin e mėtejshėm tė tyre. Kryeministri Berisha, duke i ci-lėsuar marrėdhėniet politike dy-palėshe tė shkėlqyera, e risiguroi Presidentin izraelit pėr vendosmė-rinė e qeverisė shqiptare pėr tė thelluar bashkėpunimin nė tė gji-tha fushat me interes tė ndėrsje-lltė, nė veēanti nė fusha si ato tė bujqėsisė, arsimit, turizmit, ener-gjetikės, teknologjisė sė informa-cionit. Gjithashtu, Kryeministri Beri-sha dhe Presidenti Peres diskutu-an edhe pėr zhvillimet nė rajon, ndėrkohė qė nė pėrfundim tė takimit Kryeministri Berisha e ftoi Pre-sidentin Peres tė vizitojė Shqipėri-nė, ftesė e cila u prit me kėnaqesi.
M.K., Telaviv




Berisha, viziton varrin
e Jezu Krishtit

Kryeministri Sali Beri-sha gjatė vizitės sė tij zyrtare nė Izrael ėshtė ndalur edhe nė Qyte-tin e Vjetėr, njė prej vendeve tė shenjta tė kėtij vendi.
Kryeministri Berisha ka vizi-tuar Murin e Lotėve duke lėnė e-dhe mesazhin e tij, sikundėr ėshtė traditė.
Momente tė veēanta, Krye-ministri i ka kushtuar edhe vi-zitės nė Varrin e Krishtin, njė prej vendeve tė shenjta tė kri-shtėrimit.

“Udhėt e Kombit” nė Izrael

Gazeta “Udhėt e komb-it” udhėton drejt Izra-elit me statusin e drej-torit tė gazetės dhe pėrfaqėsues I biznesit Izraelit pėr jugun e Shqipėrise, z. Marėnglen Kociu. Eshte udhėtimi I parė nė Shtėpine e Zotit (Izrael). Udhėtimi me kryeministrin dhe stafin e tij, por dhe pėrfaqėsues tė biznesit Shqiptarė ishte vėrtet suprizues, ēarteri udhėtonte drejt historise.
Njė pritje madhėshtore, me pak fjalė njė vlerėsim dhe bashkpunim madhor. Pėrfaqėsuesit e dy qeve-rie tė rangjeve mė tė larta bisedo-nin dhe bashkpunonin pėr miqėsin e vjetėr e pėr bizneset e reja. Mirė-njohja hebrenjve ishte e madhe de-ri nė instacat mė ttė larta por dhe shoqata hebraike krenohej me zo-tin Berisha, njeriun qė bashkė-pu-noi pėr njohjen e komunitetit He-bre nė Shqipėri, por dhe shqiptarėt krenohen me miqėsine dypalėshe.
Grupet u ndan nė dy pal stafi Berisha e gazetarėt dhe stafi I bizesmenėve. Koha ishte e shkur-tėr tė vizitoje atė shtet vėrtet tė historise botėrore, por njerėzit qė na shoqėronin ishin vėrtetėsisht tė qarte, tė saktė nė programet tre ditore tė vizitave nė Izrael. Ngelen pėr tu pėrmundur tė gjithė aktorėt dhe faktorėt kėtu, por pėrqėndrimi ishte vertetėsisht takimet e krye-ministrit Berisha me titullarėt mė te lartė tė shteti Izraelit.
Ishin vėrtetėsisht nė nivelet mė tė larta gjatė dy dekadave tė demokracise shqiptare por ato vanė frytin e histories sė dy popujve mė tė vjeter tė botės, qė nga koha ilire e sot u shkrin u bashkėrendua, u unifikuan nė mėnyrėn mė miqė-sore, demokratike sheti Izraelit dhe titullarėt e tij mirenjohjen dhe respektin e kthej nė vepra, duke mbėshtetur Shqipėrine vendin e ilirėve qė i pėrkrahu gjate lufterave tė holokausit me nje ndihme mė tepėr se vėllazėrore. Mi-renjohja u shtri nė tė gjitha fushat e jetės: arsim, kultu-re, turizėm, ekonomi, indus-tri, etj. Hapja e ambasadės izraelite ne Shqipėri do tė jetė bashkėrendimi mė i mi-rė i tė gjitha projekteve e planeve afatshkurtra dhe afatgjata. Historia do tė flasė nesėr sic ka folur, por sot mė shumė do jete shtri-rė mbi vepra e fakte kon-krete. Nuk ėshtė pėr tu cudi-tur ebrenjt janė njerėzit e zotit dhe zoti ėshtė vėr-tetė-sisht me shqiptarėt. Do tė pėrmendja kėtu njerėzit e kontributeve dypalėshe, por njė mirnjohje e thelle, shu-mė e sinqerte pėr kryemi-nstrat, respektivisht Berisha dhe Metanjahu pėr ambasa-dorin izraelit David Cohen. pėr shoqatėn e hebrenjve, dhe sė fundmi po kaq mire-njohje pėr Rabinin Shlo Mu Hamar dhe kryerabinin e Te-lavivit, Jona Mesviger, por dhe Rabinin e Ballkanit, Roel Kapllan, biznesin izraelito-shqiptar respektivisht. Por kėtu nuk do lėme pa pėr-mėndur njeriun e gjithė kė-saj historie, zotin Sokol Pi-rra, njeriu i kontakteve, njeriu qė do tė udhė-toje bashkė me historine e ma-rredhenieve Izrael- Shqipė-ri. Kėtu urojmė respekti-visht nga redaksia “Udhėt e Kombit” dhe nga drejtori e botuesi I saj, zoti Marenglen Kociu, qė bashkepunimi tė jete nė udhė tė mbarė dhe i bekuar nga Zoti.
Iris MATATHIA
Korrespondent i “Udhėt e Kombit”, Izrael

Miqtė e shqiptarėve dhe Shqipėrisė

Te da-shur le-xues. Ki-ni ras-tin tė ndi-qni in-te-vistėn e Kėshilltarit tė Jash-tėm tė Guvernatorit tė TEXAS-it dhe njėherit kėshilltar politik i Zv/Kryeministrit tė Republikės sė Kosovės Dr.Bujar Bukoshi, z.Brent Lain Thompson.
Pėrndryshe, gjatė karrierės sė tij z.Thompson ka shėrbyer nė disa pozita tė larta shtetėrore gjatė Administratės sė Presiden-tit legjendar Amerikan dhe ve-ndimmarrėsi pėr pavarėsinė e Kosovės z.George W.Bush, siē ėshtė Drejtor Ekzekutiv i Re-publikanėve tė rinj, ndėrmjetė-sues nė dy pakte shtetėrore nė mes shtetit tė TEXAS-it dhe Bu-llgarisė, si dhe gjithashtu ka shėrbyer si kėshilltar i zv/Krye-ministrit Sllovak pėr ēėshtje eko-nomike.

“Udhėt e Kombit”: I dashur mik i madh i shqiptarėve, si e vlerėsoni gjendjen politiko-ekonomike nė Kosovė?
Brent L.Thompson: Kosova ėshtė nė rritje e sipėr. Presim njohje tė reja nga shtetet euro-piane pėr Kosoven, jemi duke punuar shumė afėr me zv/kryemi-nistrin Bukoshi. Gjithashtu e-dhe institucionet kosovare po punojnė me intensitet tė vrull-shem pėr tė arritur sa mė shumė njohje. Partneriteti yne ėshtė i pėrjetshėm me Kosovėn dhe ne jo rastėsisht i kemi thenė njeri-tjetrit vėlla.
“Udhėt e Kombit”: z.Thomp-son ju u emėruat nė Maj tė kėtij viti si kėshilltar i Zv/Kryeministrit Bukoshi, kur mund tė priten efektet e para tė punės suaj, duke marrė parasysh eksperien-cėn tuaj tė madhe nė kėtė moshė relativisht tė re?
Brent L.Thompson: Unė jam anagazhuar personalisht qė Ko-sova tė merr pjesė nė Konferen-cėn Ndėrkombėtare e organizuar nga BE dhe SHBA.
Gjithashtu, jemi duke punuar nė sferėn ekonomike dhe nė atė tė shėndetsisė, ku dihet se ekipi, si dhe pergatitja mė e mirė shė-ndetsore ėshtė nė TEXAS.
“Udhėt e Kombit”: Si i vle-resoni raportet Kosovė-Shtetet e Bashkuara? Nė kėtė kontekst, a do tė ketė ndonjė iniciativė pėr bashkėpunim nė mes Shtetit tė TEXAS-it dhe Shtetit te Koso-vės?
Brent L.Thompson: Absolu-tisht, marrėdhėniet nė mes Ko-sovės dhe SHBA janė shumė tė rendėsishme. Kosova ėshtė njė shembull i mirė dhe njė histori i mire i respektimit tė tė drejtave te njeriut. Ne si komb kemi qėnd-rime humane. Fati i Kosovės ė-shtė nė duart e qytetarėve e jo tė okupatorėve, qė sot nė botė ēdokush e kėrkon atė.
Politika amerikane ėshtė e mi-rė, ėshtė simbolike, se ne nuk u-rrejmė fenė e qytetarėve tė Ko-sovės, tė gjithė sė bashku kemi punuar pėr tė ndėrtuar shtetin e Kosoves si hebrejtė, tė krishte-rėt dhe muslimanėt.
Ne perjetė do ta pėrmbajmė Kosovėn dhe popullin e saj.
“Udhėt e Kombit”: A do ta vizitojė Kosoven sė shpejti ndo-njė zyrtar i lartė nga Shteti i TEXAS-it?
Brent L.Thompson: Nuk do kisha spekuluar, jemi nė per-gatitje e siper, jemi duke punuar nė kėtė drejtim. Konferenca do jetė mundėsi shumė e mirė qė tė fillojė procesi. Definitivisht biz-nesmenė nga TEXAS-i do tė vijnė nė Kosovė, mirėpo tė mos harrojmė se kemi ushtarėt tanė, tė cilėt janė tė pėrkushtuar me gjak ta mbrojnė Kosovėn, qė don tė thotė mė shumė se njė vizitė e njė politikani.
Dhe nė fund do kisha shtuar se Kosova ėshtė e pavarur dhe nuk ka kush qė e kthen kėtė pro-ces mbrapa.
Xhem MUSTAFI
Korrespondent i “Udhėt e Kombit”, Maqedoni




Jehona e vizitės nė Izarel nė shtypin vendas

Ismail KADARE

“Kronikė nė gur”
Ky ishte njė qytet i ēuditshėm, qė dukej sikur kishte dalė nė luginė papritur njė natė dimri, si njė qenie pre-historike dhe, duke u kacavjerrė me mundime tė mėdha, i ishte qepur faqes sė malit. Gjithēka nė kėtė qytet ishte e vjetėr dhe e gurtė, duke filluar nga rrugėt dhe ēezmat e gjer te ēatitė e shtė-pive tė tij tė mėdha, shekullore, qė ishin tė mbuluara me pllaka guri ngjyrė gri, tė cilat u ngjanin luspave gjigante. Ishte e vėshtirė tė besoje se nėn ato koraca tė forta gjėllonte dhe pėrtėrihej mi-shi i butė i jetės.
Ēdo udhėtari, qė e shikonte pėr herė tė parė, qyteti i zgjonte dėshirėn pėr tė bėrė njė kraha-sim, por menjėherė, pasi udhė-tari binte nė grackė, qyteti e flak-te krahasimin, sepse ky ishte njė qytet qė nuk ngjante me as- gjė. Ai nuk i mbante gjatė kraha-simet, ashtu siē nuk mbante gja-tė shirat, breshrin, ylberet dhe flamurėt e shumėngjyrshėm tė huaj, qė iknin siē vinin mbi ēa-titė e tij, aq tė pėrkohshėm e ire-alė sa ē'ishte ai i pėrjetshėm dhe konkret.
Ky ishte njė qytet i pjerrėt, ndoshta mė i pjerrėti nė botė, qė i kishte thyer tė gjitha ligjet e arkitekturės dhe tė urbanistikės. Nga shkaku i pjerrėsisė sė ma-dhe ndodhte qė nė nivelin e ēatisė sė njėrės shtėpi gjende-shin themelet e tjetrės, dhe me si-guri ky ishte i vetmi vend nė botė ku njeriu, po tė rrėzohej nė anė tė rrugės, nė vend qė tė bin-te nė hendek, mund tė binte mbi ēatinė e ndonjė shtėpie tė lartė. Kėtė gjė mė mirė se kushdo e dinin pijanecėt.
Ishte me tė vėrtetė njė qytet shumė i ēuditshėm. Ti mund tė ecje rrugės dhe po tė doje, mund tė zgjatje pak krahun dhe ta vije kapelėn tėnde mbi majėn e njė minareje. Shumė gjėra kėtu ishin tė pabesueshme dhe shumė gjėra ishin si nė ėndrra.
Duke ruajtur me vėshtirėsi jetėn njerėzore nė gjymtyrėt dhe nėn lėvozhgėn e tij tė gurtė, qyteti i shkaktonte asaj pada-shur shumė dhėmbje, gėrvishtje dhe plagė, dhe kjo ishte njė gjė e natyrshme, pėrderisa ky ishte njė qytet prej guri dhe ēdo prek-je e tij ishte e ashpėr dhe e ftohtė.
Ishte e vėshtirė tė ishe fėmijė nė kėtė qytet.

INTERVISTE EKSKLUZIVE
Me Rabinin e Selanikut, Eliyahu Shitrit

Te dashur lexues, ne kete rubrike te “U-dhet e Kombit” do te keni rastin te ndiqni inter-visten qe “Udhet e Kombit” e realizoi ne Selanik me 15.11.2011 me Rav Eliyahu Shitrit.
Behet fjale per njeriun I cili tere jeten e tij ia ka kushtuar Librit te Shenjte TORA, huma-nitetit dhe ofrimin e keshillave fetare dhe ndih-mave qe ai i ka dhe i ofron Komunitetit Hebrej.
Udhet e Kombit: I nderuar z.Shitrit si eshte I organizuar Komuniteti Hebrej ne Shqi-peri?
Eliyahu Shitrit: Ne si Komunitet kemi Presidentin e Komunitetit DAVID SHALTIEL dhe ne cdo qytete te Greqise kemi Kryetar dhe Bord, i cili funksionon dhe I cili eshte ko-ordinator i aktiviteteve hebreje.
Udhet e Kombit: z.Shitrit si do ta komentoni gjestin e Qeverise Izraelite per lirimin e 1000 terroristeve per 1 ushtare, a don te thote kjo qe Izraeli i kushton vemendje cdo qytetari te vet?
Eliyahu Shitrit: Neve Izraeliteve na quajne Beni Izrael, qe don te thote bijte e Izraelit. Edhe ai ushtar I cili u mor peng nga terroris-tet eshte djal I Izraelit dhe neve per njeriun to-ne bejme cka eshte e mundur dhe jemi gati qe edhe 10000 njerez te lirojme.
Udhet e Kombit: Si i komentoni raportet Greqi-Izrael?
Eliyahu Shitrit: Ne me pare kishim marre-dhenie shume te mira ekonomike me Turqine por sic e dini tash ata jane kthyer kunder nesh dhe ne po zhvillojme raporte te mira ekonomike e politike me Greqine por edhe me Shqiperine.
Z. Shitrit me priti shume mire ne zyren e tij dhe me shume ngrohtesi ashtu sic eshte tradita hebreje, se bashku shkuam morem kafe dhe uje dhe pastaj filloi biseda jone, e cila ish-te e karakterit miqesor. Por duhet theksuar dhe duhet falenderuar Rav Yoel Kaplan, I cili asnjehere nuk ka kursyer asgje dhe ka bere dhe po ben cmos per ceshtjen shqiptare.
Andaj nje porosi per shqiptaret e sidomos per shqiptaret e Maqedonise te shohim Izra-elin si aleat strategjik dhe partner e jo sic duan te tjeret, te cilet per te mbetur ne pushtet vra-sin popullin e vet.
Shalom Shalom !
Xhem MUSTAFI
Korrespondent i “Udhėt e Kombit”, Maqedoni

Akademik Zymer Neziri
Njė pėrmendore e gjakut tė shprishur tė arbrit
Veprat si Antonio Be-llushit pėr arbėrorėt, Ar­bėrorėt arvanitė - njė popull i padukshėm. Kėrkime etnografike nė Elladhė (1965-2000), nuk janė tė shpe-shta as pėr arbėreshėt dhe as pėrgjithėsisht pėr shqiptarėt. A-jo paraqet raritet nė fushė tė fol-klorit, tė etnologjisė, tė gjuhėsi-sė e tė historisė dhe bėn tė kon-siderohet si njė arkiv me vlera tė paēmuara pėr albanologjinė.
Mėnyra e realizimit tė saj ėshtė tė shtruarit e tė dhėnave tė mbledhura nė terren me anė tė metodės sė bashkėbisedės. Pa imponim, pahetueshėm, drejt-pėrdrejt. Interesimet e autorit ja-nė: popullsia, vendbanimet, gju-ha, kėnga popullore, profesio-net, mėnyra e jetesės, doket, za­konet, besimet, ritet, kultet, li-ndja, dasma, vdekja.
Koha e kėsaj pune tė mu-ndimshme tė terrenit fillon me materialet e gushtit 1984 dhe pėrfundon me ato tė gjurmuara mė 1985. Mirėpo, aty ka edhe shėnime tė datave mė tė her-shme, madje edhe tė hulumti-meve nė ato vise, mė 1969. Bo-timi i kėtyre vlerave etnokultu-rore, nė kėtė mėnyrė, ėshtė risi pėr Prishtinėn e Tiranėn. Ėshtė punė shumė e pėlqyeshme. Ana dokumentare ėshtė jashtėzako­nisht me vlerė shkencore. Aty do tė ndalen folkloristi, etnologu, gju­­htari, historiani e kush jo. Pu-nė me peshė.
Kėtu ka sidomos brumė shu-mė me vlerė pėr folklorin, ku ja-nė pėrfaqėsuar gjini e lloje tė poezisė e tė prozės popullore. Veēohen lirika, fjala e urtė, anekdota. Lirika e dashurisė ėshtė mė e pasura, krahas kė-ngėve tė shumta tė lirikės fa-miljare. As vargjet e ngjashme nga viset e tjera shqiptare nuk janė tjetėr fare. Kėto krijime gojore nga Greqia vetėm sa e plotėsojnė mozaikun e lirikės sonė erotike dhe me kėto vargje krijohet njė pamje lirike tėrheqė-se, ashtu si nė shumicėn e kė-ngėve lirike erotike tė Jugut, me varg tė dendėsuar dhe pėrplot fuqi poetike.
Me interes tė madh ėshtė edhe vajtimi arbėror. Proza po-pullore, pėrralla e pėrrallėza, qė janė me peshė jo vetėm pėr le-xuesit, por edhe pėr studiuesit. Proza popullore e kėtij libri ėsh-tė dėshmi e ruajtjes sė traditės sė lashtė tė vlerave shpirtėrore edhe te shqiptarėt nė Greqi. Tėr-heq vėmendjen proza me ele-mente tė lashta edhe tė bash-kėjetesės sė njeriut dhe tė gjar-prit. A. Bellushi ka shėnuar me kujdes edhe tė dhėna pėr mbje­lljen, korrjen dhe jetėn e bujkut nė katund. Ai sjell edhe vlera tė shumta etnografike: doke e za-kone tė lindjes, tė martesės e tė vdekjes, rite, veshje popullore, lloje ushqimi dhe si bėhet buka, finja, si zihet djathi, si qethen delet, si rripet dhia.
Autori ka mbledhur edhe dė-shmi tė tjera etnografike me in-teres pėr jetėn baritore dhe buj-qėsore. Ai ka shėnuar me kuj-des tė dhėna pėr mbjelljen, korr-jen dhe jetėn e bujkut nė ka-tund. Veshja e burrit dhe pėr-shkrimi i saj tėrheqin vėmendjen e studiuesit, sidomos tė etno-logut: fustanella, opingat, kėsu-la, tirqit.
Doke e zakone tė martesės, vaji i vajzės nė ndarje nga fa-milja, por pa gjurmė tė dukshme tė martesave tė hershme me rrė-mbim, janė dėshmi e vazhdi-mėsisė sė traditės sė moēme. Doket, besimet popullore dhe ritet pėr tė vdekurit janė dėshmi tė ēmuara. Tradita e shėnuar e larjes sė kufomės ndėr arbėrorė ruan elemente parakrishtere dhe tė pėrhapjes ndėr fiset ilire. Nė tėrė librin autori jep me pėrku-shtim tė dhėna pėr besėn dhe pėr traditėn e dhėnies e tė mbaj-tjes sė saj. Edhe besimi pėr gjarprin e bekuar dėshmon shtri-rjen e tij nė tė gjitha viset shqip-tare dhe vazhdimėsinė historike.
Autori ka mbledhur argumen-te me vlerė edhe pėr gjuhėsinė, nė veēanti pėr tė folmet, mbi-emrat e familjeve dhe toponi-met. Ai ofron edhe lėndė mjaft tė vlefshme pėr historinė, pėr prejardhjen dhe rrėnjėt dhe pėr kujtesėn historike. Nė fund du-het thėnė se askush si Antonio Bellushi nuk e mori me aq pėr-kushtim punėn me arbėrorėt. Pakkush si ai punoi aq shumė pėr arbėrorėt. Rrallėkush si Be-llushi mbėrriti rezultate aq tė mė-dha pėr arbėrorėt. Ai nuk ka shumė shokė nė fushėn e studi-meve, tė mbledhjes e tė botimit tė kulturės shpirtėrore tė arbėro-rėve e tė arbėreshėve. Botoi aq, sa shumėkush ia ka lakmi. Ai me punė ia siguroi vetes pėrjetė-sinė nė folkloristikėn dhe etnolo-gjinė shqiptare.
Nė gusht 2003, kur u pamė nė Prishtinė, mė tha se librin e ka gati. Madje e solli edhe dorė-shkrimin, sepse dėshironte ta bo-tonte kėtu. Gėzimi ishte i madh. Nuk ishte nga ato gėzimet e mia tė zakonshme. Ishte rast i ve-ēantė. Mė dukej se Prishtina po afrohet edhe mė shumė me arbė-reshėt dhe me arbėrorėt tanė. Edhe nė Ministrinė e Kulturės ia thanė njė po pėr ndihmė. Meri-man Braha qėndronte mbrapa kėsaj poje.S'ke pse e kėrkon mė tė fjalės, - i thashė. E tash, pas leximit tė dorėshkrimit, Bellushi po mė duket edhe mė i madh. Madhėshtia pėr veprėn e tij ėsh-tė pėr admirim. Admirim e res-pekt, bashkėrisht. Nė vend tė pėrfundimit lirisht bėn tė thuhet se rezultatet e autorit janė tė mė-dha. Ai e ndali pėr njė ēast his-torinė e arbėrorėve dhe e shėnoi nė letėr. Kėshtu, ua shkroi njė fa-qe tė ndritshme tė kujtesės etni-ke atyre dhe vetvetes. Vepra e tij «Arbėrorėt arvanitė-njė popull i padukshėm. Kėrkime dhe studi-me ndėr arbėrorėt e Elladhės» ėshtė njė pėrmendore e gjakut tė shprishur tė Arbrit nė viset e Elladhės.
Shumė gjatė kam menduar se si t'ia them tė gjitha ato pėrjetime derisa e lexoja kėtė vepėr. Njėkohėsisht, vetja mė thoshte se ndjenjat nuk bėn tė tė rrėmbejnė, sepse duhet tė shkruash objektivisht dhe vetėm objektivisht pėr studiuesin dhe veprėn e tij. U pėrpoqa tė veproj ashtu, ndo­nėse mė duhet patjetėr ta respektoj ndjenjėn pėr ngazė­lli­min, po edhe pėrmallimin pėr atė pjesė tė shkapėr­der­dhur tė vazhdimėsisė sonė etnike, qė ai e do aq shumė dhe me aq pėrkushtim veproi tėrė jetėn qė tė ngrejė njė monu­ment nė kujtesėn historike pėr pasardhėsit, pėr brezat qė vijnė.
Ē'tė them tjetėr: tė paēim Antonio Bellushi dhe jet­ofsh jetė tė gjatė pėr tė mirėn e etnologjisė e tė folklorit, tė gjuhėsisė e tė historisė sė arbėrorėve tanė nė Greqi dhe tė arbėreshėve nė Itali

[1] Shihni edhe botimin e parė: Zymer Neziri, «Njė pėrmendore e gjakut tė shprishur tė Arbrit», para­thėnie, nė: Antonio Bellusci, Arbėrorėt arvanitė-njė popull i pa­dukshėm. Kėrkime dhe studime ndėr arbė­rorėt e Elladhės (1965-2000), (Gli arberori-arvaniti un popoplo invisibile. Ricerche etno­gra­fiche nell’Ellade (1965-2000), Sho­qata Qendrore Kėr­ki­mo­re Shoqėrore-Kulturore «Gjergj Kas­tri­o­ti»,­ Fras­nita (Kozencė), 2004, f. 14-16.


“Pėr shtetin tim, Kosovėn”

Jahja Lluka u lind mė 17 mars 1952, nė Pej-ė, ku e pėrfu-ndoi edukimin fillor dhe atė tė mesėm, ndėrsa studimet e larta tė Elektroteknikės i vijoi nė Zagreb. Pas kthimit nga Zagrebi, studioi nė Shkollėn e Lartė Komerciale nė Pejė.
Nė vitin 1989 filloi aktivisht tė merret me angazhimet kundėr ndryshimeve kushtetuese tė Kosovės. Nė vitin 1990, pas protestave tė shumta nė qytetin e Pejės, themeloi sė bash-ku me shumė shokė Shoqatėn pėr Kthimin e Shqiptarėve tė Shpėrngulur nga Trojet e Veta, ndėrsa nė Kuvendin e Parė tė Shoqatės u zgjodh kryetar, post tė cilin e mban edhe aktualisht.
Me largimin me dhunė tė punė-torėve shqiptarė nga puna, nga ana e ish- regjimit tė dhunshėm serb, u paraqit nevoja pėr krijimin e njė subjekti i cili do tė ndihmonte shumė familje tė cilat vuanin edhe pėr kafshatėn e gojės. Z. Lluka, bashkė me veprimtarė tė tjerė pejanė, themeloi Kėshillin e Solidaritetit, kėshill ky i cili ndihmoi minatorėt e “Trepēės”, tė Goleshit, tė Kishnicės, tė Fabrikės sė Municionit nė Skėnderaj si dhe grumbulluan e dhanė pagat e para pėr arsimtarėt shqiptarė tė Komunės sė Pejės.
Nė vitin 1995 u burgos nga re-gjimi serb, pas orga-nizimit me shumė shokė tė pėrpjekje-ve pėr ar-matosjen e shqipta-rėve tė Ko-sovės pėr t’u ve-tėmbrojtur nga hor-dhitė serbe. Ka bėrė disa vite burg nė Burgun e Dubravės, tė Lipjanit, tė Pejės dhe tė Pozha-revcit.
Eshtė edhe krijues letrar. Ka botuar pėrmbledhjet me poezi “Edhe ti Atdhe” dhe “Vargje vetmie” si dhe librin faktografik “Shpėrngulja e shqiptarėve nga Peja dhe rrethina 1912/1994”.

Aktivitet e tij nėpėr vite:
Themelues i Shoqatės pėr Kthimin e Shqiptarėve tė Shpėrngulur nga Trojet e Veta (1990);
Themelues i Kėshillit tė Solidaritetit nė Pejė (1990);
Themelues i Partisė Republikane tė Kosovės;
Themelues i Odės Ekonomike tė Kosovės;
Anėtar i Kryesisė sė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK)
Shef i Kabinetit tė Kryeministrit tė Kosovės z. Ramush Haradinaj (2004/2005);
Kėshilltar i Kryeministrit Bajram Kosumi;
Kėshilltar i Kryeministrit Agim Ēeku;
Eshtė anėtar i Shoqatės sė tė Burgosurve Politikė tė Kosovės.

Botimet:

Shpėrngulja e Shqiptarėve nga Peja dhe Rrethina - 1912 - 1994
Pėrmbledhje me poezi “Malli i Atdheut”
Pėrmbledhje me poezi “Vargje Vetmie”
Monografi - “Pėr Shtetin Tim,
Kosovėn”
Nga Alban ARVANITASI



Gjurmė nė 100 vjet histori tė Kombit

28 nėntor 1912 (Perandoria Osmane) - Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė nė Kuvendin e Vlorės (nė mendjet e pjesėmarrėsve, Shqipėria pėrfshin mbaiė “trojet etnike” shqiptare, pra Kosovėn, njė pjesė tė Maqedonisė dhe Epirin).
Maj 1913 (Londėr) - Konferenca e Ambasadorėve e njeh Shqipėrinė vetėm nė njė territor tė cunguar (ēka nuk i pėrkon afėrsisht veēse gjysmės sė hapėsirės shqipfolėse). Kosova dhe pjesa veriore e Maqedonisė i jepen Serbisė, kurse Epiri Greqisė.
Qershor-dhjetor 1924 (Shqipėri) - Fan Noli, kreu i Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare, udhėheq njė qeveri me frymėzim liberal. Ai pėrmbyset nga Ahmet Zogu nė vigjiljen e Krishtlindjeve tė vitit 1924.
1 shtator 1928 (Shqipėri) - Presidenti i Republikės, Ahmet Zogu, e shpall ve-ten mbret tė Shqipėrisė. Ai bėhet Zogu I.
7 prill 1939 (Shqipėri) - Fillimi i pushtimit tė Shqipėrisė nga trupat e Musolinit.
6 prill 1941 (Jugosllavi) - Bombardimi i Beogradit dhe hyrja e trupave gjermane nė Jugosllavi.
Prill 1941 (“Shqipėria e Madhe”) - Pas kapitullimeve tė Jugosllavisė dhe tė Greqisė, pjesa mė e madhe e krahinave shqipfolėse bashkohet nė njė “Shqipėri tė Madhe” nėn kontrollin e Ita-lisė.
Shtator 1943 (“Shqipėria e Madhe”) - Pas kapitullimit tė Italisė, Gjermania merr kontrollin e “Shqipėrisė sė Madhe”.
28 nėntor 1944 (Shqipėri) - Largimi i ushtarėve tė fundit gjermanė. Shpallja e “Ēlirimit” nga komunistėt qė kontrollojnė pjesėn mė tė madhe tė vendit.
Shkurt 1945 (Kosovė) - Masakra masive tė kryera nga pushteti komunist jugosllav. Kosova shihet si njėfarė “Vandeje” qė duhet paqėsuar.
1945 (Jugosllavi, Shqipėri) - Ndryshe nga tė gjitha “demokracitė popullore” qė do tė lindnin nė Evropėn Qendrore, ku komunistėve u duhej ta ndanin pu-shtetin, partitė komuniste jugosllave dhe shqiptare, tė udhėhequra pėrkatė-sisht nga Titoja dhe nga Enver Ho-xha, ushtrojnė njė pushtet absolut.
1948 (Jugosllavi, Shqipėri) - Pėrja-shtimi i Jugosllavisė nga Informhyroja (selia e tė cilit ndodhet nė Beograd). Prishja e Enver Hoxhės me Titon. Fillimi i pėmdjekjeve kundėr ithtarėve tė Bashkimit Sovjetik e tė Stalinit nė Jugosllavi dhe kundėr ithtarėve tė Ti-tos nė Shqipėri.
1961 (Shqipėri) - Prishja e marrėdhė-nieve me Bashkimin Sovjetik tė Hru-shovit; afrimi me Kinėn e Maos.
1978 (Shqipėri) - Prishja e marrėdhė-nieve me Kinėn.
4 maj 1980 (Jugosllavi) - Vdekja e Titos.
Mars 1981 (Kosovė) - Kryengritja e shqiptarėve nė Kosovė.
11 prill 1985 (Shqipėri) — Vdekja e Enver Hoxhės.
28 qershor 1989 (Kosovė) - Grumbu llim madhėshtor i serbėve nė vendin ku u zhvillua beteja e vitit 1389 nė Ko-sovė (Fusha e Mėllenjave). Millosheviēi bėn thirrje pėr “ripushtim”.
9 nėntor 1989 (Gjermani) - Rėnia e Murit tė Berlinit.
2 korrik 1990 (Kosovė) - Shpallja e Republikės sė Kosovės nga deputetėt e krahinės, nė rrugė, pėrpara Kuvendit tė Kosovės, tė pushtuar nga ushtria serbe. Fillimi i vendosjes sė “pushtetit paralel” nėn autoritetin e Ibrahim Ru-govės.
7 shtator 1990 (Kosovė) - Deputetėt e mbledhur nė Kaēanik miratojnė Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės.
11 dhjetor 1990 (Shqipėri) - Fundi i monopolit tė Partisė sė Punės (ko-muniste). Nėn trysninė e rrugės, ajo le-jon pluralizmin politik. Disa ditė mė pas regjistrohet Partia Demokratike, e kri-juar rreth Sali Berishės.
20 shkurt 1991 (Shqipėri) - Manifestim i madh i opozitės. Pėrfundon me rrėzimin e statujės sė Enver Hoxhės nė sheshin qendror tė Tiranės
22 shkurt 1991 (Shqipėri) - Fatos Na-no, i paraqitur si njeri novator, bėhet kryeministėr. Paitia e Punės pėrpiqet tė mbajė nėn kontroll situatėn duke ia besuar atij fatin e saj.
19 gusht 1991 (Bashkimi Sovjetik) - Puē (qė zgjat mjaft) i krerėve tė nomen-klaturės, ndėrkohė qė Gorbaēovi ndo-dhet me pushime nė Krime.
26-30 shtator 1991 (Kosovė) - Refere-ndum mbi pavarėsinė e Kosovės (i mi-ratuar nga votuesit pothuajse njė-zėri).
18 nėntor 1991 (Kroaci) - Qyteti i Vukovarit, i rrethuar e i goditur me arti-leri qysh nga!:vera prej forcave tė armatosura serbe, mė nė fund dorėzohet.
Mars 1992 (Shqipėri) -Fitore e Partisė Demokratike nė zgjedhjet legjislative. Sali Berisha bėhet President i Republikės.
Korrik 1995 (Bosnjė) - Rreth 8 000 burra my slimanė gaimbullohen dhe ekzekutohen nga paraushtarakėt ser-bė nė Srebrenicė.
21 nėntor 1995 (Shtetet e Bashkuara) - Nėnshkruhet nė bazėn ushtarake tė Dejtonit (Ohajo) Marrėveshja qė i jep fund luftės nė Bosnjė-Hercegovinė.
Shkurt-mars 1997 (Shqipėri) - Demonstrata tė dhunshme si pasojė e rėnies sė “piramidave financiare”. Gra-biten depot e armėve tė Ushtrisė; situ-atė lufte civile.
Qershor 1997 (Shqipėri) - Fitorja e Partisė Socialiste (ish-partia e vetme, e kthyer nė parime socialdemokrate) nė zgjedhjet legjislative. Fatos Nano bėhet pėrsėri kryeministėr. Sali Berisha zėvendėsohet nga Rexhep Meidani si President i Republikės.
6 shkurt 1999 (Francė) - Fillimi i negociatave mbi Kosovėn nė Kėshtjellėn e Rambujesė.
23 mars 1999 (Serbi, Kosovė) - Fillimi i fushatės sė bombardimeve tė NATO-s.
10 qershor 1999 (Kosovė) - Forcat e armatosura serbe fillojnė tė tėrhiqen nga Kosova. Tė nesėrmen, Kėshilli i Sigurimit i Kombeve tė Bashkuara voton Rezolutėn 1244, e cila e vendos provincėn nėn administrimin e tij tė pėrkohshėm. Disa ditė mė vonė, Bemar Kushneri caktohet si pėrfaqėsues i posaēėm i Sekretarit tė Pėraiithshėm tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė.
24 shtcitor 2000 (Serbi) - Sllobodan Milloshevēi mundet nga Vojisllav Koshtunica nė zgjedhjet pėr president tė “Republikės Federative tė Jugosllavisė” (Serbi dhe Mali i Zi).
1 prill 2001 (Serbi) - Sllobodan Millosheviēi arrestohet nė Beograd pėr “pėrvetėsim fondesh e shpėrdorim pushteti”. Sė shpejti do tė ekstradohet nė Hagė ku do t’ i komunikohet marrja si i pandehur nga Gjykata Penale Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė.
Gusht 2001 (Maqedoni ish-jugosllave)- Nėnshkiimi i Marrėveshjes sė Ohi'it.
24 korrik 2003 (Shqipėri) - Alfred Moisiu zgjidhet (pėr pesė vjet) President i Republikės.
27 qershor 2004 (Serbi) - Boris Tadiēi, kandidat proevropian i Partisė Demokrate (DS) fiton zgjedhjet pėr president. Ai mund nė turin e dytė, me mė shumė se 54% tė votave, kandidatin e Partisė Radikale (SRS, parti ultranacionaliste, kryetari i sė cilės, Vojisllav Sheshelj, ėshtė i burgosur nė Hagė), Tomisllav Nikoliēin. Kreu I qeverisė, konservatori Vojisllav Ko-shtunica, pasi pėrkrahu njė kandidat tjetėr nė turin e parė, u bashkua nė aleancė pėr kandidaturėn e Boris Ta-diēit.
Tetor 2004 (Kosovė) -Zgjedhjet legjislative. Fitore e LDK-sė sė Ibrahim Rugovės. Krijohet njė koalicion mes LDK-sė dhe AAK- sė, ēka i jep mu-ndėsi Ramush Haradinajt, ish-ko-mandant i UĒK- sė, qė tė bėhet krye-ministėr.
Mars 2005 (Kosovė) - Ramush Hara-dinaj, i marrė si i pandehur nga Gjy-kata Penale Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė, jep . dorėheqjen nga pos-ti i tij si kryeministėr. Zėvendėsohet nga Bajram Kosumi.
Fillimi i korrikut 2005 (Shqipėri) - Fitore e koalicionit tė drejtuar nga Partia Demokratike nė zgjedhjet legjislative.
5 shtator 2005 (Shqipėri) - Sali Beri-sha, kryetar i Partisė Demokratike, bė-het kryeministėr.
Nėntor 2005 (Kosovė) - Ish-presidenti finlandez Marti Ahtisari emėrohet nga Kofi Anani, Sekrelari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, nė postin e tė dėrguarit tė posaēėm tė ngarkuar pėr tė mbikėqymr bisedimet lidhur me pavarėsinė e Kosovės.
21 janar 2006 (Kosovė) - Vdekje e Presidentit tė Kosovės Ibrahim Ru-gova.
13 shkurt 2006 (Kosovė) - Fatmir Sejdiu zgjidhet President i Kosovės.
I mars 2006 (Kosovė) - Dorėheqje e kryeministrit Bajram Kosumi. Zėvendė-sohet nga Agim Ēeku.
II mars 2006 (Flagė) - Vdekje e Sllobodan Millosheviēit.
21 maj 2006 (Mali i Zi) - Qytetarėt e Malit tė Zi, tė thirrur pėr t’u shprehur me anė tė njė referendumi, votojnė mbi 55% nė favor tė pavarėsisė.
15 qershor 2006 (Serbi) - Qeveria serbe njeh pavarėsinė e Malit tė Zi.


Hilari Klinton uron shqiptarėt:
Festime tė bukura
pėr 28 nėntor!
luan njė rol tė rėndėsishėm dhe aktiv pėr avancimin e inte-grimit dhe stabilitetit rajonal. Shtetet e Bashkuara respekto-jnė gjithashtu angazhimin e Shqipėrisė nė misonin ndėrko-mbėtar nė Afganistan dhe dedi-kimin e saj pėr mbrojtjen e pa-qes nė botė.”- thuhet nė me-sazhin e zonjės Klinton, tė bo-tuar nė faqen online tė Depar-tamentit Amerikan tė Shte-tit. Zonja Hilari Klinton vlerėson se heqja e vizave pėr Shqipė-rinė ėshtė “njė tregues i fortė i pėrparimit qė vazhdon tė bėjė vendi juaj drejt anėtarėsimit tė plotė nė komunitetin euroatlan-tik” dhe thekson se “mbėshtet-ja e SHBA-sė pėr anėtarė-si-min e Shqipėrisė nė BE mbe-tet e fuqishme.”
Duke shprehur optimizmin “vazhdueshmėrinė e partnerite-tit me Shqipėrinė pėr ēėshtje me rėndėsi rajonale dhe globa-le" zonja Klinton mbyll mesa-zhin e saj drejtuar popullit shqi-ptar me urimin "I uroj tė gjithė popullit shqiptar festime tė mbara dhe tė gėzueshme tė Di-tės sė Pavarėsisė".
Dita e Pavarėsisė u urua dhe nga presidenti amerikan Barak Obama, nėpėrmjet njė mesazhi qė i kishte dėrguar Presidentit shqiptar Topi.


Urimi ynė: Nga Udhėt e Kombit, pėr Kombin

Shqiptarė e bashkekombas kudo qe jeni, etnike e diaspore: Gėzuar pavarėsine, Gėzuar lirine, Gėzuar demokracine! Nderim dhe respekt kombatarėve pa dallim, qė shkrinė pasurine pėr Shqipėrine. “Udhėt e Kombit” vijnė te ju me mė tė mirin urim, vijnė me bekim pėr zgjimin e atdhedashurise, pėr zgjimin e vlerave kombėtare e bashkim kombėtar, qė e ardhmja tė jetė mė e mirė, qė tė sotmen ta qeshi e nesėrmja, qė fėmijėt tanė tė jenė krenarė dhe tė lumtur, tė jenė krenare qe jane shqiptare. Tė behen te zotė ti dalin balle pėr tė ruajtur me fanatizėm prejardhjen, arritjet dhe pėr tė cuar mė tej vlerat tona kombėtare.
Gezuar 100 vjetorin e Pavarėsise, historiane, politikane, ekonomiste, akademike, intelektuale. Gezuar edhe per shqiptarin mė te fundi, deri tek fėmija I porsalindur.
Thirrja jonė ėshtė sa mė kombėtare. Redaksia e gazetės “Udhėt e Kombit” ju uron: Gėzuar Pavarėsine, Gėzuar lirine. Njeqimdvjetori I dyte ui Pavaresise qofte I mbarė dhe I bekuar, duke bere qe te lihen mėnjanė grindjet, pėrcarjet, polemikat pėr t’ju kthyer punės, paqes e dashurise kombėtare. Qė kėtė vend, qė zoti na e fali, ta duam dhe ta respektojme, ta kthejmė nė lėndinėn mė tė bukur pėr jetėn e femijve tanė.
Gėzuar, shqiptarė, bekuar shqiptarė!









Stafi i Gazetės “UDHĖT E KOMBIT””

Drejtor, Botues: Marenglen KOĒIU
Kryeredaktor: Thoma NIKA
Juristė: Sokol KOĒIU, Jovan TAĒI, Klodiana ĒIĒO

Gazetarė:
Kristo STOJA, pėr qarkun e Gjirokastrės
Abdurrahman SHEHU, pėr arsimin, kulturėn, shkencėn, turizmin
Jorgo TELO, redaktor, korrektor letrar
Ilir BERISHA, pėr problemet historike dhe etnike
Klodiana SANXHAKU, pėr problemet juridike & institucionet
Aleksandra PUCI, pėr problemet ekonomike
Jovan TAĒI, konsulent pėr marrėdhėniet, kombėtare e ndėrk.
Iris Matathia, korrespondente nė Izrael
Uresa F. SYLA, korrespondente nė Kosovė
Xhem MUSTAFI, korrespondent nė Maqedoni
Jasa ALFANDARI, korrespondent nė Mal tė Zi




Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
UDHET E KOMBIT NR.23 NENTOR 2011 Marenglen Koēiu
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: