Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

  Simpozium i shndėrruar nė “Kongres” ambientet "Vrite lotin"

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Simpozium i shndėrruar nė “Kongres” ambientet "Vrite lotin"   Tue Dec 20, 2011 4:35 pm

Universiteti “Vitrina” universitet moderator dhe me pikėsynime tė larta ecurie dhe progresi nė njė binom harmonik

Bashkėpunimi i frytshėm nė realizimin e sipėrmarrjeve tė tilla pėrmastive

Bashkėpunimi dhe bashkėrendimi pėr tė realizuar njė Simpozium tė kėtij niveli me njė programim tė saktė, tė qartė dhe modern ėshtė padyshesė edhe merita e padiskutueshme e Universitetit “VITRINA”, e cila u shpreh:
- nė bashkėrendimin dhe koordinimin e programit tė pėrbashkėt, nė futjen e mjaft elementėve dinamikė profesionalė, koncertalė, interpretues, intervistues, dancues, ekspozues;
- nė pjesėmarrjen direkte me kumtime profesionalė dhe ndjekje profesionale tė seancave tė Simpoziumit gjatė gjithė punimeve duke evlerėsuar totalisht;
interesim pėr njė pjesėmarrje akademike, tė stafit akademik tė Universitetit si dhe angazhimit tė studentėve nė pėrpikmėrinė e zhvillimit tė punimeve tė Simpoziumit dhe gėrshetimin e gjallesės sė mjedisit , ambienteve;
nė pėrgatitjen e ekspozitave dinjitoze dhe demonstrimit tė tyre si dhe pjesėmarrjes intelektuale nė kėto ekspozime:
nė vėnien nė eficencė tė krijimeve moderatore tė grupeve dhe tė kėngėve popullore tė traditės popullore si dhe tė njė disiplinimi dhe harmonizimi tė koincizitetit tė punimeve;
- nė pėrgatitjen e mjediseve, rekuizimin e sallave dhe organizimin e pritjeve spektakolare ;
- nė asistencėn fonike, filmike, fotografike, reklamuese;
nė realizimin e etikės mirėsjellore ;
- nė organizmin me nivel tė Panairit Ekspoze, duke i dhnė parėsi librit letrar dhe universitar;
- nė njė paraqitje progresive tė rritjes dinamike tė niveleve letrare...
- nė pėrgatitjen e njė entuziazmi nė pritjen e krijuesve;
- Njė mbėshtetje logjistike e veprimtarisė nė tė gjitha komponetet, duke pėrfshirė reklamimet, kancelarinė e tjera, udhėtimet gjatė katėr ditėve tė veprimtarisė Tiranė - Prishtinė;
- nė sipėrmarrjen pėr botimin e librit pasqyrues tė simpoziumit, librave studimorė, tė mendimit kritik, refleksioneve letrare dhe tė universialitetit: “Pegasiada” 2 (botimi pėrbashkėt) me kumtet e Simpoziumit Ndėrkombėtar, “Rrugėtim Profil Pegasi Internaciona”, ‘Refleksione letrare” , “Sfilatė e mendimit kritik modern” dhe “Teresinka Pereira flet shqip” , tė cilat do tė paraprijnė pėrgatitjet pėr Kongresin 1 Ndėrkombėtar”MUZA POETIKE “PEGASI INTERNACIONAL” “VITRINA” prill 2012”me objekt: “"UNIVERSIALIZMI I VLERAVE NW LETWRSINW MODERNE BASHKWKOHORE"
Njė kontribuT tė madh me mendim tė moderuar dhe protagonizėm profesional dhanė z. Edmond Vlashaj, Drejtori i pėrgjithshėm i Universitetit “Vitrina”, Rektori i Universitetit “Vitrina” Prof. Dr. Mario Kedhi, Zv. Rektori Dr. Teki Kuri, Drejtori i Veprimtarive Kulturore tė Universitetit “Vitrina” z. Leonard Vlashaj, zonja Elona Hasimllari dhe koordinatorja e Universitetit “Vitrina “ nė Kosovė zj. Yllka Xerxa.

Pėr kėtė profesionalizėm dhe ndihmesė kualifikuese z. EDMOND VLASHAJ U NDERUA ME TITULLIN E LARTĖ “NDERI I LNPSHA “PEGASI” ALBANIA SI DHE U ZGJODH NĖ STRUKTURAT E LNPSHA “PEGASI” ALBANIA NĖ KONFERENCĖN E JASHTĖZAKONSHME TĖ LNPSHA A “PEGASI” ALBANIA ZHVILLUAR NĖ DATĖN 18 PRILL 2011 NĖ PRISHTINĖ.
-
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Simpozium i shndėrruar nė “Kongres” ambientet "Vrite lotin"   Tue Dec 20, 2011 4:35 pm

Deklarata pr Paqen Universale e LNPSHA PEGASI ALBANIA

Mbajtur n Simpoziumin Ndrkombtar n Tiran dhe Prishtin nga poetja Kozeta Zavalani, Tiran

Ne krijuesit, q prfaqsojm kombe t ndryshme, duke kaprcyer te gjitha prejardhjet fetare, kulturore, politike, profesionale dhe ato shoqrore, duhet t behemi nj pjese thelbsore e udhheqjes s procesit te paqes, me aftsit artdashse e krijuese q na karakterizojn, si ushqyes dhe moderator t t bukurs e progresives, kudo n bot.
Ne krijuesit, t bindur se kndveshtrimet e ashpra politike, te pazbutura e me zemra false, nuk lqne vend per lvizjet per paqe aq urgjentisht te nevojshme; deklarojme se:
1. Vendosim t bhemi shembull me nj dashuri q fal, duke u lejuar atyre jetve q ne prekim do dit - n shtpi dhe komunitetet tona dhe n bot - t prfshihen nga nj dashuri e till; dhe
2. Angazhohemi t bhemi paqebrs, sepse vetm nprmjet zemrs joegoiste t njeriut, q kujdeset thell pr t gjith, paqja mund te shfaqet; dhe
3. Nxisim t gjith udheheqsit n rajon dhe bot t mbshteten mbi forcn e faljes dhe mjetet e pajtimit, dhe t punojn me kurajo, pr t zgjidhur konfliktet dhe t ndrtojn paqen botrore; dhe
4. Vendosim t zgjerojm "Urn e Paqes" dhe t ndrtojm partneritete pr paqen, lirin, barazin dhe bollkun; dhe
krkojm t bashkohemi si motra e vllezr dhe t mbshtesim qeverit q t punojn s bashku me kuraj pr t ndrtuar familje, komunitete dhe kombe t paqes, kudo n Bot.
Ndaj pr kt: Bni sot ndryshimin e mundshm q t prfitojn t gjith.
Behuni pjes e fuqis q shtrin kraht dhe krijon nj bot t re.
Hiqni dor nga rinumrimi i padrejtsive t kaluara.
Ndaloni krkesn ndaj t tjerve pr t fituar pushtet.
Bhuni t fuqishm, duke i dhn fund nprkmbjes.
Pushoni s mbajturi kryqin e rnd, pasi Jezusi vuajti pr t lehtsuar barrn tuaj. Ngrihuni dhe lehtsoni ngarkesn tuaj!
Hiqni dor nga gjykimi q i bn t tjert prgjegjs pr ju.
Pushoni s vajtuari pr fatin tuaj.
Hiqni dor nga zemrimet dhe brengosjet e kaluara dhe shrojini plagt e vjetra duke falur.ヌdo koh q ju i vini gishtin e fajsimit, jeni duke i mohuar vetes vet fuqin dhe pushtetin tuaj.
Ju nuk jeni i shtypuri; pervese kur e zgjidhni vet kt.
Hiqni dor nga e kaluara dhe jetoni n t tashmen.
Zotroni madhshtine tuaj t brendshme shpirtrore.
Vlersoni trashgimin tuaj, por mos e mbani at si nj flamur vuajtje.
Jini krenar pr trashgimin tuaj, por mos jetoni n betejat e s kaluars shum t largt.
Prgatitni rrugn pr brezin e ri.
Ky kalim kohe, ky pasazh, do tu sjell t tjerve nj fillim t ri t realitetit nj fillim n t cilin ne i shohim bashkqeniet tona njerzore si thelbe shpirtrore dhe qenie t dashura q ata jan. Ne do ti shohim si vllezr dhe motra - bashkshpirtrat tan t dashur, t cilt gabimisht i patm identifikuar si armiq. ヌfar dit e shenjt do t jet, kur ne ti flakim tutje brengat tona, ti hedhim shpatat dhe t prqafohemi. Ne jemi nj familje, nga i njjti burim, me t njjtin fat.
Athere pse ne nuk dshirojm ta shohim kt?
ヒsht koha q t heqim dor nga ndarjet e t gjitha llojeve: fetare, politike, raciale dhe nga t gjitha pozicionet q i bjn njerzit t marrin an t ndryshme. ヒsht koha pr t lvizur drejt nj niveli t ri global, pikrisht pr at ka ne jemi: nj planet, nj bot, nj familje diversiteti, krijimtarie plot bukuri e shklqim.
E kudo mes nesh t mbretroj dashuria e paqja!
Ne krijuesit me krijimtarinė tonė do tė vijojmė tė japim mesazhe tė mėdha paqeje dhe respektim t t drejtave njerzore pr ecuri sa m t shpejt n paqen universale , pasi njerzimi e meriton kt dhurat qiellore.
Kėshtu dhe vetėm kėshtu midis nesh do t mbretroj Dashuria dhe Paqja Universale...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Simpozium i shndėrruar nė “Kongres” ambientet "Vrite lotin"   Tue Dec 20, 2011 4:36 pm


Postimpozium
Ndėrsa nė sfera tė jetės flitet pėr rolin e femrės nė shoqėri, pjesėmarrjen e saj dinamike nė Simpoziumin Ndėrkombėtar “LIRIZMI NĖ LETĖRSI” iu dha pėrparėsi kėtij roli nė sfonin teoriko-praktik
Evidente
Roli i gruas nė letėrsi
N kt simpozium kumtuan krijuese t sferave t ndryshme dhe krijuese potente t prgatitura, nj gjetje edukshme e lementit dhe nj przgjedhje e saj
Nga Jozefina Traboini, Sekretare e Presidences LNPSHA “PEGASI” ALBANIA per etikn letrare

Nė Simpoziumin e madh t letrsis i zhvilluar gjat 13-18 prill 2011(Gjirokastr, Tiran , Prishtin) dhe sidomos te Universiteti Vitrina, n lidhje me objektin Lirizmi n Letrsi dhe Profil Pegasi Internacional u manifestua katrciprisht prezenca, sharmi poetik dhe femror i krijueseve poetente n t gjitha aspektet . U shprehen mesazhe t plota me vlera rreth asaj veprimtarie prmastive, me nj pamje mjaft ceremoniale cilsore, ku spikatn n parje dhe dgjim merita komunikuese, ndjenja t mdha poetike, figuracione stilistike t prshkruara me nj mjeshtri nga krijimtarit e ndryshme origjinale q u paraqitn me fines n at Simpozium, sidomos n lidhje me krijimtarin e femrs shqiptare n letrsi.
Struktura poetike dhe etika e gruas n letrsi besoj se ka synime t mdha, duke ofruar nj rol t madh n emancipimin e shoqris, duke plotsuar nj kontribut t muar n historin ton kombtare. N Simpoziumin Ndrkombtar Muza Poetike Pegasi 2011e objekt Lrizmi n Ltrsi dhe Rrugtim Profil Pegasi Internacional u paraqitn vlersime reale n rolin letrar t femrs, duke treguar dhe nj her barazimin mendor t shquar. Duhet theksuar se ishte br nj parapregatitje publikimi pr krijimtarin e femrs krijuese n Rrugtimin profil Pegasi Internacional, nj gjetje e bukur e Presidencs s LNPSHA PEGASI Albania. Veprimtaria krijuese e femrs krijuese shfaqi tendencat n zbulimin e anve t pazbuluar t feminilitetit q sht nj proces sa i vshtir dhe i bukur. Ky rrugtim i bukur profili kaloi nprmjet paraqitjeve n forume, media dhe filmime t posame...
Duke dėgjuar e ndjekur kumtet e atyre krijueseve vitale, t cilat recitonin e ligjronin n kumtesat e tyre rreth letersis botrore dha asaj shqiptare ndjeje nj krenari t ligjshme. Do t me plqente shum q femra si nj prijse e mendimit t frymzojn njerzimin, q shoqria jon t ndrtoj nj pasqyrim dashuror ashtu si ajo ka pr femijn, prindrit pr njerzit.
Nė pėrgjithėsi t shndrrohet n vullnet, n dshmin pr t respektuar vlerat e saja kudo, dhe q n at Simpozium u paraqitn me modesti, elitarizm dhe rafinates nga t gjith ato pjesmarrse.
“Simpoziumi Pegasi 2011” shpalosi aspektin material letrar duke e zbukuruar me protagoniste qė ispiruan artin letrar si “mitin e kohės”.
Krijueset letrare n at Simpozium i dhan nj krenari, nj domethnie nj argument m shum rndsi mbrojtjes s intelektit dhe talentit q ka gruaja jon e kohs s sotme bashkkohore, e cila sht protagoniste eprogresivitetit social dhe mendor. U tregua i frymmarr me t dy bronket aspekti shpirtror pr statusin e civilizuar, fitimii nj liri t madhe i gruas dhe sidomos asaj q krijon dhe kontribuon, sepse t shkruarit, sipas meje duhet t jet i lir, sepse sht i shenjt dhe frymzues. Krijuesja ka nj cilsi t dukshme dhe t spikatur pasi ajo ka nj kndvshtrim t mpreht pr t pasqyruar realitetin dhe pr t prcaktuar ardhmrin. Pr kt q them ka fakt t shumt ilustrues....
Fenomeni krijuese dhe fenomeni grua ka shum stade q duhet t veprojn n prputhje me ndrgjegjen dhe q m shkathtsi ngjit shkallt . Diskriminimi i saj n koh t sotme duhet t jet i largt, i paimagjinueshm, nuk duhet t jet nj subjektivizm, sepse arsyeja, q ajo mbart mbijeton gjithmon. Qytetrimi i saj ka ecur me kohn dhe madje avancues me t. Ajo sht shumkonkurruese n krijimtarin e saj dhe n vlern krijimtare.
Gruaja sot n demokraci ka programin e saj. Ajo respekton nj kategori t jets prandaj dhe kjo Muze poetike q u zhvillua hodhi parametra, nj baz themelore do ta quaja Europiane n zhvillimin e saj gjinore.
Ku gėrshėtimi prefesional evidenton edhe njė herė integrimin e femrs krijuese reale si kompetente n t gjitha sferat e jets dhe prurse e mendimit t avancuar pr kohn.
Admirova dhe ishte nj knaqsi e madhe pr mua, duk dgjuar zrin e paprsritshm t poetes son t madhe tek fliste pr lirizmin n lerrsi duke paraqitur nj raport historik t mrekullueshm t Kozeta Zavalanit., apo shkrimtares nga Bostoni t Ledi Stilos, dhe poets s ardhur nga Gjermania Seveme Fetiqit, si dhe Miradije Ramiqit, Violeta Allmus, Majlinda Rams, Enrieta Sins, Flutura Mait, Hasije Selishts, Shefqete Gosalcit, Rezarta Podes, Anis Velaj, Yllka Filipit, Shqipe Hasanit, Aleksandra Shabanit, Irena Gjonit, t cilat me prformancn e tyre pr artin letrar treguan se femra krijuese si nj shtyll n shoqri, lufton gjithnj pr t mirn e njerzimit dhe shprndan mesazhe paqeje prjetuese.
Femra krijuese nė apsektin botėror ka arritur lartėsi tė ėmdha dhe kjo mudntė faktohet edhe me prezencėn e fjalės sė shkruar cilėsore dhe tė kumtuar tė Presidentes sė I.Ė.A
Teresinka Pereira, poetes rumune Nadia Cella Popp, poetes zelandeze Prime , poeteve greke Leta Kucohera, Vasiliki Kalahani, Jota Fotiadhi e tjerė.
Duhet theksuar se femra krijuese e shpreh gjenialitetin e saj aktiv nė pjesėmarrjen e saj tė lėvrimit nė shumė gjini.
Gjeneraliteti i gruas, femrės krijuese ėshtė bota qė plotėsohet me mendjen dhė veprėn e saj.
Dhe natyrisht madhėshtia dhe merita mė e madhe shkon pėr Presidentin e e LNPSHA “PEGASI” Albania, drejtuesin dhe organizatorin e kėtij Simpoziumi poetin, shkrimtarin, mendjendriturin, njeriun shumė tė kulturuar Kristaq F. Shabani. Mė kėto kategori njerėzish tė ditur shoqėria jonė do ecė gjithnjė pėrpara duke i treguar asaj dhe rolin e pazėvendėsueshėm tė gruas qė ka nė botėn tonė tė madhe
falenderim tė veēantė simpoziumistėt patėn pėr poetin dhe kėngėtarin e talentuar tė Kombit Agim Gashi dhe poetin , shkrimtarin Flori Bruqi, tė cilėt kanė dhėnė njė kontribut tė madh nė pasqyrimin e materialev etw simpozimit nė internet.
Kontribuan gjėrėsisht nė fushėn pėrkthyese Majlinda Shabani (Aleksandra), Dritan Kardhashi , Kosta Gaxhoni, tė cilėt pėrkthyen shumė vepra pegasiane duke i sjellur bukur nė shqip, por edhe duke i pėrkthyer ne gjuhėt anglisht, italisht , greqisht.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Simpozium i shndėrruar nė “Kongres” ambientet "Vrite lotin"   Tue Dec 20, 2011 4:36 pm


Kush fajėsohet pėr INTEGRIMIN E VONUAR?

nga KRISTAQ F. SHABANI

Integrimi nė kuptimin semantik ėshtė njė fjalėz e bukur qė shumkush e ka dėgjuar dhe e dėgjon, por qė ka edhe moskuptimin e saj. Duke qenė pėrfaqėsues ligjitim i Lidhjes sė Krijuesve “Pegasi” si dhe pėrfaqėsues i botės shkrimore, dua tė evidentoj se Letėrsia, Arti, muzika, futbolli magjik janė integruar nė Evropė, por politika “stonon”. Ne kemi njė karakteristikė qė mė e profilizuar ėshtė tek politikanėt me tė bėrit e tyre “politikė”. Mosavancimi nė procesin integrues mund tė ciklohet me fenomenin e “PENGIMIT TĖ VETVETES”. Ne kemi aftėsi tė ēuditshme tė jemi tė profilizuar pėr tė vėnė “stėrkėmbthe” vetvetes, ndėrsa te vendet e tjera ne tė impulsojmė. Ēuditėrisht kėshtu ndodhin kėto akte me aktrime politike! Jo pa qėllim, qė nė fillesė bėra njė pyetje pėr INSITUTIN E STUDIMEVE NDĖRKOMBĖTARE dhe plan programet e tij, duke evidentuar atė qė ēfarė roli ka kryer nė realitetin “planin tonė kombėtar” duke dhėnė efektivitetin. Ėshtė shėmbėlltyrė fakti evident qė shqiptarėt e emigruar janė futur nė procesin integrues nė vendet e BE nė mėnyrė shumė normale dhe tė menduar.
Ne vijojmė tė sfilojmė nė podiume: Kryqėzim dijeje (nė auditoret e Universiteteve), nė qeverisjen vendore, nė ushtrimin nė kahje negativiteti tė kompentencave qeverisėse dhe ato pėrfaqėsuese, nė moszbatimin e ligjėsisė juridike, nė gllabėrimin e fondeve tė akorduara, duke realizuar “privatizimin” e funksioneve shtetėror. Elementėt “malformues” pėr integrim evropian. Kjo ndodh se nuk merren mendimet e inteligjencės reale, por ata qė “formojnė” qeverisjet dhe rotacionet. I njėjti fenomen ndodh edhe me Shoqėrinė Civile, ku merren mendime tė njė shoqėrie tė krijuar nė mėnyrė artifice, apo tė krijuar artificialisht pėr tė shėrbyer shtetarėve.
Njė karakteristikė tjetėr e veēantė ėshtė se ne varemi dhe e tregojmė haptas hierarkinė vartėse, duke humbur pavarėsinė qė duhet ta kemi, kjo siguron dhe inferioritetin shumėplanėsh, duke evidentuar se nuk shfaqim aftėsinė, qė nė Piramidėn tonė shoqėrore intelektuale e gjen me bollėk. Edhe nė organizmat vendore si nė qytet apo qark, prefekturė nuk vendosen njerėz tė plotformuar, por qė shpėrblehen dhe nuk kanė arsim pėrkatės e si rrjedhojė edhe listat pėr zgjedhjet hartohen tė mangėta! Kjo ėshtė pėr t’u ēuditur. Ku janė organizmat e zgjedhura apo tė emėruara, me ēfarė merren, duke mos justifikuar edhe shpėrblesėn e taksambledhėsve shqiptarė. Pra integrimin nuk e ka vetėm Evropa nė dorė, por edhe ne, qė nuk realizojmė dot pėrfaqėsimin. Sot u hap njė horizont i vogėl, i cili do tė zgjerohet edhe me substratin qė mbart kjo gazetė e re e Institutit, kur shumė shoqata apo lidhje kėtu nė Gjirokastėr kanė gazeta qė tash 10 vjet? Po Bashkia?! Qarku?! Prefektura si komunikojnė me popullin?! Ne shpesh kėnaqemi me emigrantėt tanė qė punojnė nė vende tė Bashkimit Evropian dhe llogaritin ē’potencial financiar na sjellin! Kjo ėshtė fare pak pėr zhvillimin.

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Simpozium i shndėrruar nė “Kongres” ambientet "Vrite lotin"   Tue Dec 20, 2011 4:36 pm

LĖVRIMI I PROEMĖS NĖ PĖRGJITHĖSI DHE ASAJ LIRILKE NĖ VEēANTII NJĖ MODUL, PREFERENCĖ POETIKE HAPĖSIRĖGJERĖ”

Nga Kristaq Shabani I.W.A, W.P.S LNPSHA “PEGASI”

Nė vėllimet poetike tė kohėve tė fundit njė nga dukuritė fanitėse ėshtė ndeshja e proemės si njė gjini e veēantė poetike. Nuk kemi ndėrmend tė bėjmė historik pėr proemat, kohėn e lėvrimit tė tyre nga shumė krijues gjatė kohrave, por tė evidentojmė praninė e tyre nė vėllimet ebotuara gjayė plurimendimit. Veēse ėshtė e nevojshme tė dimė qė proema si gjini ėshtė shumė e vjetėr. Ajo gjen pėrdorim sidomos nė letėrsinė franceze e tjerė.
“Pėr mua, thelbi i poezisė nuk ėshtė muzikaliteti metrik, - thotė Pierre Alferi, - por ėshtė poeticiteti, mendimi dhe ndjenja me intesitet tė lartė, imazhi shkrepėtitės, befasues”.
Jean Orizet ka shkruar: “Veē kėsaj vallė a do ta dimė ndonjėherė ē’ėshtė poezia? Prej kohėsh, janė rrekur ta pėrkufizojnė shumė veta. Ata kanė kapur veē njė shkėndijė nga ky zjarr i madh, i gjallė. Si mund ta pėrkufizosh zjarrin? Poezia, ajo e vėrteta, ngaherė ka qenė thelbi i njeriut.”.
Njohėsit e letėrsisė e dinė se proema nė prozė ėshtė mė e hershme se krijimtaria e Ponge-it. Nė kuadėr tė letėrsisė sonė, proema nė prozė ka shkruar qysh nė shekullin XIX miku i Guillaume Apollinaire-it, Faik Konica. Kėtė formė poetike, e ndeshim edhe nė krijimtarinė e Fan Nolit, Hil Mosit, Gjikami-t. Kemi bindjen se shkėlqimin mė tė madh proemat nė prozė e ka arritur te “Drania” Martin Canaj, njėherėsh njė kryevepėr e kėtij poeti dhe e letėrsisė shqiptare.
Kryeneēėsia pėr ta detyruar poezinė tonė tė ecte me hap rreshtor, na kujton njė varg tė Paul Morand-it “Nuk duhet t’i vėsh fjalėt nė kolonė pėr katėr…” Me substancėn dhe fakturėn e saj epike, proema ka pėrparėrsi ndaj lirizmit narcistik apo minimalist. Pra proema ėshtė njė formė e veēantė poezie qė ka tė drejtėn e saj tė qytetėrimit tė ekzistojė edhe nė letėrsinė tonė.
Proema s’ėshtė gjė tjetėr veēse poezi nė prozė, qė ka vijė melodike, ritėm, rimim tė padukshėm dhe intonacion tė brendshėm dhe i shkon mė sė miri interpretimit dramatik.
Edhe gjatė periudhės qė shkoi pak poetė e kanė pėrdorur proemėn, pasi konsiderohej si tė shkruar “tabu”, e pakonceptuar mirė, si prozaizėm, prolikse, e tjerė, por mė e theksuar kjo vėrehet nė letėrsinė shqipe tek veprat e botuara kohėt e fundit me titull “Proema” tė Andon Paplekės. Si rrejdhojė e privilegjit dhe ekontaktimit tė kahershėm me gjininė letrare proemė uėn e kam lėvruar atė te “Virtyt i gėnjyer” Gjashtėtip, Antologji vetiake, si dhe te romani “Kryefjala e Fatales”, duke e ravijėzuar ndjeshėm edhe nėveprat e tjera tė kohėvetė fundit. Duhet theksuar se nė tė kaluarėn tipėzime tė tilla gjinish konsideroheshin moderniste dhe tė pakuptueshme duke sulmuar haptaz autorėt e ndryshėm, tė cilėt nuk i lejonin tė krijonin sipas linjės sė sponteitetit, duke i bindur pėr tė ecur nė korsi tė programuara. Kėto forma quheshin tė sforcuara dhe aspak bindėse dhe tė pabotueshme. Tashmė shfaqet ka shfaqėri tė proemės lirike , ku poeti shprehet lirshėm dhe “ thotė ēka i ndjen shpirti nė “lidhatimin” rrugimor lirik...Siē e shprehėm dhenmė lart nė kėtė radhitje tė menduar , proema kėrkon aftėsi lėvruese dhe nuk ėshtė aq e thjeshte sa mund tė mendohet, pėr tė shprehur substancėn letrare me njė gjuhė koncize dhe figuracion tė pranishėm, e punuar tėrėsisht me njė stil tė gjetur
Duke u nisur nga fakti qė nė auditorin e nderuar ka edhe tė tillė, qė nuk kanė informacion pėr proemat,por ka edhe prej syresh qė nė kreaturėn e tyre kanė prezenca tė proemave , ėshtė njė nga pikėsynimet e kėtij Simpoziumi qė tė zhvillohet debat pėr proemėn lirike dhe pse nė veprimtaritė e tjera madhore tė organizohet dhe miting i madh poetik pėr kėtė gjini tė bukur , tė kahershme letrare.
Vijimi i lėvrimit tė proemave, mendoj se do tė bėhet njė dukuri prezente e krijuesve tė Lidhjes sonė.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: Simpozium i shndėrruar nė “Kongres” ambientet "Vrite lotin"   Tue Dec 20, 2011 4:37 pm


Kristaq F. Shabani

Kumtim: Kontribut nė sferėn mediatike pėr ndėrgjegjėsim kombėtar

Historia e Shqipėrisė njė histori e mbushur me ngjarje, pėrpjekje, qėndrime, kthesa, pėrmbysje dhe ecuri pėr transformime shoqėrore tė pėrmasave tė mėdha s’ka si tė mos ketė nė krye tė veprimtarive pėr pavarėsi e ēlirim shoqėror, ideatorė, udhėheqės shpirtėrorė, njerėz ndriēues e tė ndėrgjegjėsimit aktiv pėr tė realizuar objektivat dhe pikėsynimet madhore, njerėz aktivė me formim plotor qė kishin shpirt sulmues dhe ishin nė gjendje tė drejtonin transformimin. Para sė gjithash kėtyre ideatorėve iu desh njė punė e madhe pėr t’u vėnė nė ballė tė pėrpjekjeve pėr transformim. Njė vend autoritar nė ndėrgjegjėsimimin kombėtar dhe nė dhėnie kontributi tė pėrmasave kombėtare dhe me njohje nė arenėn ndėrkombėtare nėpėrmjet akteve dhe pikės kulmore tė shprehjes sė patriotizmit ėshtė dhe libohoviti i menēur Avni Rustemi. Njė biografi e ngjeshur me pėrpjekje pėr shkollim, me kontakt me tė mėdhenjtė e Rilindjes Kombėtare, me protagonistė tė ndryshimit tė madh dhe me pėrfshirje nė kėtė protagonizėm deri nė fokusim pėr eliminim njerėzor pėr tė ndėrprerė nė mes njė “fontanė mendimore shpėrthyese qė nė ardhmėrinė do ta ngrinte nė pjedestal udhėheqėsi. Pa u futur nė zbėrthimin e kėtij protagonizmi historik, tė faktuar, argumentues, bindės, real donim tė veēonim pėrpjekjet titanike pėr ndėrgjegjėsim tė kėtij “protagonisti” nėpėrmjet zhvillimit aktiv tė veprimit dhe bashkimit social pėr kundėrveprim dhe oponenecė tė Avni Rustemit si dhe tė kontributit nė sferėn mediatike.
1.Tundimi pėr njė formim patriotik si rrjedhojė e transmetimit edhe origjinor
2.Kontaktimi me njerėz qė luftonin pėr pėrhapje reale tė gjuhės shqipe tė shkruar dhe tendecioziteti pėr tė hyrė nė rradhėn e njerėzve pėrhapės tė tė shkruarit shqip, duke iu futur rrugės sė kulturimit pėr t’u bėrė njė pedagog i aftė, paēka se kjo rrugė pėrvijuese kaloi nė disa etapa nga Libohova, nė Normale tė Elbasanit, nė Janinė, nė Lozanė tė Zvicrės, nė Shėn Mitėr Koronė tė Italisė.
3. Shtrirja e hapėsirės mendimore dhe njohja me disa shtete tė pėrparuara pėr kohėn krijoi mundėsinė e analitikės, studimit dhe fenomeneve sociale, njohjen e jetės reale , faktorėve pėrcaktues e veprues.
4. Njė ndriēim i tillė krijoi kushte pėr pjesėmarrje aktive nė krijimin e organizmave tė zėshme pėr t’i shėrbyer shoqėrisė nė kahje progresive. Nė Lozanėnė vitin 19129 (vjeshtė) krijoi tė parėn shoqėri shqiptare, e cila nė fillim u quajt “:Shoqėri literare” e studentėve tė Lozanės dhe mė vonė u quajt “Burimi”; propozimi pėr krijimin e njė shoqėrie kulturore - politike “Lidhjes djelmoshe” mė 16 mars 1919 nė Shėn Mitėr Koronė, lidhje, e cila sipas mendimit tė Avniut do tė ngrinte opinionin e arbėreshėve dhe tė italianėve nė favor tė Shqipėrisė me anė thirrjesh e memorandumesh…” Federata “Atdheu”, Shoqėria “Bashkimi”, shoqėritė “Lidhja e Mėsuesve”, “Brezi i ri” “Djelmėria dibrane” “Njeriu i ri” i Pėrmetit” ishin ideime, nisma tė ėprgjegjshme tė Avni Rustemit. Mund ta quaj Avni Rustemin kampion tė organizimit tė Shoqėrisė aktive Civile me tendeciozite tė transformimit shoqėrore, njė pishtar dhe njė modul qė ndezi gjithė zemrat e shqiptarėve me njė akt madhor, i ndikuar nga keqdashjet, shitėsitė, coptimet, pėrdredhjet, hileqarizmat pėr tė komanduar vendin me “tutorizma” si nė rastin e Esad Pashė Toptanit.
5. Shndritja e figurės madhore tė Avni Rustemit, pas aktit tė kryer nė Paris, kėtij frėngjishtėsfolėsi tė spikatur qė me mbrojtjen e bėrė tregoi aftėsitė e tij tė kulturimit dhe tė patriotizmit aktiv, duke u kthyer nė njė shėmbėlltyrė dhe u bė flamurizim i nevojshėm nė ato vite tė transformimit.
6. Duke qenė tepėr aktiv dhe duke njohur diagramat politike, oshilacionet, kėrcėnimet, duke kuptuar u kthyer nė njė realizator, duke u pajisur m e njė kulturė tė gjerė, Avniu arriti qė menēurinė e tij analitike nėpėrmjet medies sė shkruar tė fytyrėzohej si njė publicist klasi duke tėrhequr vėmendjen e klasave intelektuale dhe tė opinionit publik pėrparimtar. Fjala e tij e mprehtė, sidomos pas aktit tė kryer pėr eliminimin e Esatit, fitoi njė popullaritet tė madh dhe u shndėrrua nė njė simbol referimi.
Pėr tė krijuar njė tablo tė qartė pėr epėrsitė e tij publicistike le t’u referohemi disa shėmbujve tė shkėputur:
“Kur recitonte Avniu dukej sikur kėndonte pjesė muzikore tė bukura, qė dėgjuesin e rrėmbenin dhe e ngrinin lart nė qiell…”
Familja e Avniut kėrkonte ta edukonte djalin e saj plot qejf tė madh pėr libra… Shkruante: “Burra si Bajram Curri, Isa Boletini e heronj tė Arbėrisė plakė nuk do tė heshtin, po tė shikojnė se qeveria s’plotėson kėrkesat e tyre, por do tė kapin armėt e t’i japin fund njė herė e mirė, qė tė jenė tė gjithė njė, Gegė, Toskė, Malėsia dhe Mirdita dhe tė bėjnė kuvet (durim) si pleqtė e moēėm, pėr tė punuar bashkėrisht me ment dhe vetėm pėr Shqipėrinė.”
I drejtohej ēifligarit dhe kryetradhėtarit: “Po jo s’kemi pėr tė tė lėnė. Se ajo mėmė ėshtė edhe e jona; nė ty tė pėlqen Serbia, Greqia ose Turqia, nė ti i pandej kėto mė tė lartėra se Shqipėria, neve mejtojmė ndryshe dhe themi Esat qėndro!…”
Avniu bėn thirrje qė populli “tė bėjė ēudinė e fundit, pas kėsaj lufte botėrore, pėr shpėtimin e atdheut, i cili ka qenė gjithmonė toka klasike e heroizmit e inteligjencies dhe e lirisė…” Nė memorandume ai shkruante: “Nė kėtė Botė nuk zotėron e drejta dhe drejtėsia veēse sa pėr sy e faqe!”
Mendimin pėrparimtar tė Avniut e gjejmė tė pasqyruar kudo nė shtyp dhe gazeta tė kohės. Bashkėpunim me gazeta pėrparimtare tė Tiranės ose gazetat “Politikat” ose “Fjala e lirė e Vlorės”. Tema tė karakterit politik, ekonomik, ku shkruante: “Nuk mjaftuaka, duhet liria. Shqipėrisė nuk i mjaftoi tė luftojė etė fitojė mėvehtėsinė…” Nė shkrimet e tij Avniu ka treguar forcėn e tij shkrimore duketreguar hapur guximin e tij mendimor. Si publicist Avni Rustemi gjatė periudhės 1920 - 1924 shfaqi mendime tė vlefshme qė preknin probleme tė ndryshme e tė rėndėsishme tė shtruara pėr zhvillimin historik tė vendit.
Fjalėt e tij apel: “Shqiptari qė ka hequr keq nuk mund tė heqi mė; kėtu duhet qetėsi e pėrparim…” apelon dhe sot nė kėtė trazirė tė paimagjinueshme, ngrice, akulli dhe qė po vonohet aspirata pėr t’u futur nė Evropė”
Epoka qė jetoi Avni Rustemi ēuditėrisht ėshtė e pėrsėritshme nė disa fragmente.
Roli i artit grafik dhe kompozicionit tė jashtėm
tė veprės nė prezantimin e saj

Nė njė vepėr letrare, krahas substancės sė saj, materialit letrar me rregullat e veta kompozicionale, figuracionin, mjete stilistikore, idetė, mesazhet qė jep e transmeton direkt ose indirekt me njė fshehtėsi tė bukur qė tė trondit e tė emocionon, luan rol edhe dekori i jashtėm i veprės.
Ky dekor apo kjo arkitekturė e jashtme duhet tė arkitektohet me profesionalizėm pėr tė shprehur qenėsisht thelbėsoren apo “fragmentaren” qė tė ēon nė zbulimin e labirintit poetik, nė atė ėka dashur tė thotė autori i veprės.
Nė kėtė fasadim arkitekturor, i cili lipset tė realizohet me aftėsi e trajta tė veēanta, duhet tė merret nė konsideratė predominantja e ndjenjės, e veēanta, ajo qė tė tėrheq vėmendjen ose qė nuk tė tėrheq aspak pėr tė vėnė nė lėvizje aftėsitė vėzhguese tė studiuesit apo tė lexuesit.
Pra, angazhimi me ideimin e kopertinės dhe paraqitjen e materialit lėndor tė njė vepre letrare e sidomos poetike nuk mund tė jetė diēka kalimtare dhe e pėrciptė. Ai pėrshkon njė sėrė procesesh tė ndėrlikuara, tė cilat lidhen drejtėpėrdrejtė me pėrmbajtjen e veprės.
N ėkėtė veprimtari tė sferės krijuese jemi pėrfshirė jo pak kohėt e fundit duke krijuar kėshtu pėrvojėn tonė e cila synon vazhdimisht drejt pėrmirėsimit e pėrsosjes.
Le tė marrim si pikė referimi pikėrisht kopertinėn e librit “HESHTAS MBYS FRIKEN TIME” tė autores Luljeta Xhaxhiu, libėr qė ėshtė realizuar pėrmes njė bashkėpunimi tė frutshėm me Shtėpinė botuesė “JONALDA”, Berat. Jo pa qėllim nė pjesėn ballore ėshtė pėrdorur njė pikturė, ajo e piktorit Paul Cezane e titulluar “Undergrouth”, ku mbisundojnė elementė tė fuqishėm natyrorė; prezencė e botės sė gjallė bimore me degė tė prira drejt njė “damarizimi jetėsor”, ku precipitojnė ngjyra shprehėse ndjesish e fenomene vegjetative.
Mbi tė gjitha vihen re “penelatat’ e piktorit tė madh qė formojnė dhe arkitekturojnė elementė tė prezencės sė jetės nė ecje, nė dilemė, mėdyshje; formojnė figura tė tilla mes gjelbėrimit natyror qė vetėm njė sy ēuditėrisht i mprehtė mund t’i dallojė. Mpleksen nė kėtė konfigurim gravura, hone, katakombe, djegie, lotime, sfida, vatra zjarri, elementė tė prezencės tė ferrit e tė parajsės, gjarpėrizime, mbetje, profile, fluturime, trungje tė prera,ikje pa triumf, zogj qė cicėrojnė pėr dramat, ngecjet, stėrkėmbthet. Nė konteksin e pėrgjithshėm ka elementė tė shumtė tė cilėt jepen nėpėrmjet njė kolori tė pėrfaqėsuar nga njė katėrngjyrėsh qė tė ēudit me aliazhin e vet ngjyror e qė krijon kombinime. Rol tė rėndėsishėm luajnė dhe shkronjat, tė cilat duhet tė futen sa mė “ėmbėl” nė kompozicionin tėrėsor.
Pjesa e pasme e kopertinėsėshtė njė zhveshje e elementėve tė paraqitur nė pamjen e parė, ėshtė si tė thuash njė konturim i saj me materialin e brendshėm lėndor tė veprės, ku “sfidohet e mbytet” heshtazi njė frikė dhe mbi kėtė gjurmim tė eleminimit fillon prezantimi i njė gjelbėrimi tė brishtė brenda tė cilit vendoset biografia e autores.
Njė arkitekturim i tillė i fasadės, aq sa i lehtė duket pas realizimit, qa i vėshtirė ėshtė tė shkohet nėpėr mend, aq mė tepėr kur kemi tė bėjmė me njė fillestare nė fushėn e letrave e pėr tė bėrė shpjegim kėrkohet erudicion estetik i formuar.
Pa u zgjatur do tė doja tė thija diēka edhe pėr kompozicionin e jashtėm tė veprės poetike ne fjalė. Po tė shohėsh veprat qė botohen sot nė Shqipėri apo edhe nė ndonjė vend tjetėr, do tė vėresh qė nuk i jepet dhe aq rėndėsi paraqitjes sė tyre tė brendshme. Por paraqitja kompozicionale ėshtė rekuizita e poezisė, e cila kėrkon stilizėm dhe duhet tė bėhet nė pėrshtatje me idetė dhe substancėn e veprės. Nė kėtė vepėr nė fakt kemi bėrė njė eksperiment duke e pasqyruar poezinė tė veshur jo me forma e tradita klasike, por me formatime plot ngjyrė e plot trajta e figura qė shprehin konteksin qė nga forma e shkronjave, vendosja e strofave, formatimi i tyre etj, qė padyshim pėrbėjnė atė qė quhet “sekret profesional’, e qė “ēirakėt mezi do ta mėsojnė”, siē thuhet rėndom nė kėsi rastesh. Njė prekje e tillė nė trajtimin e kėsaj ēėshtjeje tė rėndėsishme le tė kalojė kėsaj here lehtazi dhe tė zbulojė sadopak konturet e profilizimit.



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Simpozium i shndėrruar nė “Kongres” ambientet "Vrite lotin"   Today at 1:29 pm

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Simpozium i shndėrruar nė “Kongres” ambientet "Vrite lotin"
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 2 e 2Shko tek faqja : Previous  1, 2

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt-
Kėrce tek: