Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 UDHET E KOMBIT DHJETOR NR.24 MARENGLEN KOĒIU

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11463
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: UDHET E KOMBIT DHJETOR NR.24 MARENGLEN KOĒIU   Fri Dec 30, 2011 9:15 pm

Botuar nėn kujdesin e LZHK, Qarku Gjirokastėr
Nr. 12 (24) Viti II i botimit
DHJETOR 2011

Urojmė tė gjithė shqiptarėT: “Gėzuar Vitin e Ri 2012!”
Peticion i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar (LZHK) e Qarkut Gjirokastėr, drejtuar
Diplomacisė Botėrore
Ramush Haradinaj, djali dhe vėllai ynė, po futet nė kėngėt e popullit i gjallė pėr atė ē’ka ai i ka dhuruar dhe po i dhuron Kosovės dhe tėrė shqiptarizmės, si njė luftėtar besnik deri nė vdekje i idealeve tė lirisė dhe Bashkimit Kombėtar.
Ai sot po i shėrben Kosovės si burrė shteti. Ai sot meriton pėrkrahjen e miliona shqiptarėve kudo qė janėnė trojet etnike dhe nė botė.
Rrugėtimi i Ramush Haradinaj ėshtė i gjallė drejt kė-ngės sė popullit shqiptar, qė e lindi dhe e rriti me atdhe-dashurinė e tij kombėtare.
Hajradinaj eshte “Qytetar Nderi” i Gjirokastres, per kontribut te ēmuar ne ēeshtjen kombetare shqiptare dhe ne ngritjen e institucioneve.

Nga Uresa F. Syla


Krahu i djathtė i amerikanėve
Gjate vizites se tij ne Maqe-doni zoti Marenglen Kociu realizoi takime ne nivel shu-me te larte me titullare ma-qedonas dhe shqiptare. Me kete rast u nenvizua dhe u deshmua edhe nje-here kontributi i larte qe ai perfaqeson ne kontributet dhe vizionin per nje Eu-rope moderne dhe per nje Ballkan pa kufij.
Duke permendur institucionet qe ai perfaqesonte ne takimet e ndryshme, gjate vizites zyrtare ne Maqedoni iu dha nje detyre e re, me shume pergje-gjesi dhe mjaft e rendesishme. Per-veē pergjegjesise si kryetar i LZHK per qarkun e Gjirokastres, drejtor dhe botues i gazetes “Udhet e Kombit” dhe perfaqesues i biznesit hebre per jugun shqiptar, atij iu besua emerimi i formes se prere si Drejtor Ekzekutiv per Ballkanin, qe vjen nga Presidenti i “Thompson Global Strategies Inc” .
Kjo eshte Kompani lobuese qe, fa-le tentativave dhe lidhjeve te Drejtorit Gjeneral Brent L. Thompson, sot shteti Bullgar eshte pjese e strukturave atlantike dhe shume shtet te tjera, te cilat sot jane pjese e Bashkimit Europjan dhe NATO-s. Kjo organizate multinacionale ka per detyre lobimin politiko-ekono-mik ketu z.Kociu do te jete ekselent per Ballkanin dhe me gjere.
Z.Thompson vlereson lart kontribu-tin qe z.Kociu ka dhene deri me tash per zhvillimin e demokracise dhe te drejtave te njeriut, keto parime baze te politikes amerikane, Z.Thompson percjell mesazh per zotin Marenglen I. Ko-ēiu dhe per gazeten “Udhet e Kombit”: “Mr.Marenglen Kociu is the right man in the right time with the right efforts to work in this position always serving his nation and the common interests “.
Ne fund z.Kociu eshte krahu i djath-te i Amerikaneve per Ballkanin, pozite shume e merituar dhe e fituar me shu-me mund.
Zoti e bekofte Shqiperine Ameriken dhe Izraelin!! Ne emrin tim dhe ne em-rin e “Thompson Global Strategies for Europe” ne cilesine e sekretarit perso-nal te z.Thompson ju uroj festat e fundvitit me shprese se viti 2012 do je-te me i begatshem dhe me i frutshem.
Xhem MUSTAFI
Sekretar i Pergjithshem i “Thompson Global Strategies Inc”


RIGHT HAND OF AMRERICANS FOR THE BALKANS
During his visit to Macedonia H.E.Marenglen Kociu had meetings in very high level ėith tittles from the Albanian and Macedonian site in which mee-tings was emphasized and proofed one more time the contribution of mr. Kociu and the institutions that he represents that are for modern Europe and Balkans without borders.
Mentioning the institutions that he representing in the different meetings that in his first day of his official visit to Macedonia there added one more task with a lott responsibilities and very important one beside in that he was keeping in his shoulders the Israeli Business and since noė he will be Chief Executive Director for the Balkans of Thompson Global Strategies Inc. n this article we will emphasize and we will talk more about this company that thank’s to this company and the connections of it, actually the connections of the President Brent L.Thompson today Bulgaria is part of atlantic structures and may other countries that today are part of EU and NATO.This multinational organization has for duty political and economical lobbyism and here mr. Kociu will be excellent for the Balkans and abroad.
Otherwise mr.Thompson highly evaluates the contribution that mr. Kociu has been given so far on the development of the democracy and human rights these are the basic principals of the US policy, so dear readers I will pass a messag from mr.Thompson for the Newspaper “Path of the Nation” “Mr.Marenglen Kociu is the right man in the right time with the right efforts to work in this position always serving his nation and the common interests “. In the end mr.Kociu as the tittle is he is the right hand of Americans for the Balkans, deserved position and with much efforts earned.
God bless Albania , America and Israel !!!
On behalf of Thompson Global Strategies Inc and on my personal name serving as personal secretary of mr.Thompson I wish you a Merry Christmas and Happy New Year with hope that 2012 will be worthy and fruitfull year.
Shalom Shalom

2013-a, vit i shqiptarėve

Nė njė intervistė dhėnė pėr gazetėn maqedonase “LAJM”, drejtori dhe botuesi i gazetės “Udhėt e Kombit”, kryetar i LZHK pėr Qarkun e Gjirokastrės,. Marenglen Koēiu flet pėr situatėn politike mbarėshqiptare, bashkimin e shqiptarėve tė ndarė, hapjen e degės sė LZHK-sė nė Maqedoni, zhvillimin e biznesit etj.
LAJM: Sa ka humbur Shqipė-ria me vdekjen e mbretit Zog, a do tė mundeni ta vazhdoni rru-gėn e nisur nga ai?
Koēiu: Sikur edhe ēdo vend tė botės kemi parasysh mbretėritė e mėdha qė dinastitė e tyre vazh-dojnė edhe sot Shqiptarėt kudo qė janė dhe jetojnė kanė humbur matematikisht mbretin e tyre simbolin, por kjo nuk do tė thotė se Mbretėria ėshtė shuar. Pasardhėsi Leka Zogu II ėshtė pasar-dhės i njė klase tepėr tė lartė patjetėr njerėzore dhe intelektuale por i denjė dhe i zot pėr tė drejtuar di-nastinė mbretėrore shqiptare. Humbja e Leka Zogut I ishte vėrtetė e dhimbshme kuptohet largohet nga jeta njė njeri i larguar nga regjimi komunist qė Shtetit i ka munguar edhe tashmė me kthimin e tij nė 2002 i dha njė autoritet tjetėr trevave etnike shqiptare. Nė pėrgjigje tė pyetjes tuaj se a do mund ta vazhdojmė rrugėn tė nisur nga ai, po por koha e mbretėrive nė gjithė botėn ka evoluar dhe janė simbole tė kombit dhe vlera kombėtare. Rinia sot nuk e shef mė me atė sy sepse evoluimi ka bėrė tė veten por ne shqiptarėt e kam fjalėn et-nikisht do ta duam pasardhėsin, do ta vlerėsojmė dhe respektojmė bre-nda tė gjithave kapaciteteve njerė-zore, demokratike dhe ligjeve tė mbretėrisė,duke pasur njė pasardh-ės tė aftė unė jam i sigurt se mbretėria do tė konsolidohet dhe kėtu kuptohet do tė vazhdojė rru-gėn e nisur pėr tė tashmen nė ko-hėt moderne ngelin njė dinasti e fuqishme pėr shqiptarėt. Kėtu kam parasysh vlerėsimin e madh qė Qe-veria Shqiptare, populli dhe faktori ndėrkombėtar por dhe diaspora sė bashku me pėrfaqėsues tė mbretėrive simotra asaj tė Italisė etj.
LAJM: Nėse nuk gaboj, Lė-vizja pėr Zhvillim Kombėtar ka nė qendėr tė filozofisė sė vet rindėrtimin e shtetit shqiptar, ba-shkimin e shqiptareve tė ndarė. Si mund tė arrihet ky synim nė shekullin 21?
Koēiu: Ėshtė njė pyetje shumė e drejtė qė po mė bėni e saktėsuar shumė saktė nga ju, dhe ju vlerė-soj pėr kėtė. Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar ėshtė qendra e djathtė shqiptare, ėshtė qendra e tė qenurit shtet shqiptar, ėshtė qendra e tė qenurit kombėtar dhe brenda filozofisė se saj kuptohet nga vet emri ky ėshtė shekulli i 21 tė besojmė te Zoti dhe tė ecim nė fjalė tė kėsaj force politike, shqiptarėt sot janė krenare kudo qė janė sepse ora dhe e vėrteta ėshtė rikthyer nė inte-resat reale shqiptare,kohėt moder-ne janė mė tė konsoliduara pėr ta, kam parasysh kėtu problemet etni-ke, konsolidimin e shtetit shqiptar dhe investimet e mėdha tė gjitha kėto bashkė janė qendra e filozofi-sė tonė, e vlerėsimit tonė dhe kėtu kuptohet qė kombi shqiptar sot ėshtė nė stadin e njė pjekurie poli-tike kombėtare kuptojmė kėtu me mbėshtetjen dhe lobimet e shqiptarėve tė diasporės,me mbėshtetjen e fuqive tė mėdha sikurse ėsh-tė tradicionalisht Shtetet e Bashku-ara tė Amerikės e tė tjerė. Shqi-pėria ėshtė pėrpara njė fakti tė rė-ndėsishėm historik tė viteve tė afėr-ta qė vijnė i duhet qetėsi politike, maturi kombėtare sepse 2013 do tė jetė viti i tyre.

LAJM: Si e vlerėsoni situatėn politike mbarėshqiptare, a mund tė themi se ky shekull ėshtė i shqiptarėve?
Koēiu: Kėtu ka vend tė ndalesh nė trojet etnike si Presheva, Bujanovci, Maqedonia e Greqia. Ngelet e pa sofistikuar tė drejtat dhe liritė e shqiptarėve sikurse ėshtė simb-oli kombėtar, gjuha amtare, arsimi, sikurse ėshtė liria e tyre deri nė ma ksimumin e lirive dhe tė drejtat e njeriut brenda standardeve ndėrko-mbėtare. Mė ngelet tė aludoj pak grindjen midis forcave shqiptare nė Maqedoni sepse kujt ja bėjnė kėtė hyzmet dhe me ngelet tė kritikoj sinqerisht nė radhė tė parė vėlle-zėrit e mi shqiptare pėr gjetjen e gjuhės sė bashkimit kam parasysh kėtu z.Thaci, z.Ahmeti, z.Osmani pėr bashkimin kombė-tar. Politika shqiptare nė Maqedoni du-het tė jetė me konform, mė e unifikuar se-pse nėse kė-shtu janė njė faktor real shtetformus nė Maqedoni. Unė personalisht jam kėtu pėr tė forcuar bashkėpunimin nė mes tyre qė nga baza Kosovė dhe Maqedoni dhe Greqi. LZHK-ja dhe filozofia e saj ėshtė se ēėshtja kombėtare ėshtė primare, etike pėr tė gjithė shqipta-rėt.
Gjej rastin tė bėj njė thirrje drej-tuesve shqiptare, aq mė tepėr pse jam kėtu nė Maqedoni ti lėnė debatet ndėrmjet tyre, ti shtrohen pu-nės, tė pėrfaqėsohen denjėsisht nė Parlamentin qė tė jenė zyrtarisht brenda standardeve pėr tė kėrkuar tėrėsisht ēka ju takon tė drejtat qė deri mė sot i kanė munguar. Nga kėtu dalim se edhe Qeveria maqedonase dhe z.Gru-evski duhet tė ketė parasysh mė shumė, mė mirė dhe mė saktė se shqiptarėt janė njė ēelės i fortė nė Maqedoni dhe pėrēarja mbase jo e iniciuar po i vjen fundi, ne jemi pėr njė fqinjėsi te mire, pėr njė bashkė-punim dhe pėr njė integritet vėlla-zėror.

LAJM: Po situatėn nė Veri tė Kosovės, si do tė reagojnė shqi-ptarėt nėse kjo situatė zgjat e-dhe mė tutje?
Koēiu: Duke u mbėshtetur te fjala se ky vėrtetė ėshtė shekull i shqiptareve ku demokracia i shtriu rrėnjėt e saj dhe liritė e saj te pa-kthyeshme dhe Kosova sot ėshtė ēdo gjė e paprekshme dhe e pa-kthyeshme. Me dhjete mercenar qe protestojnė kuptohet qe nuk mund te lozin dot me. Kėtu kam pa-rasysh mbėshtetjen e madhe ndėr-kombėtare, rrugėn e konsolidimit te shtetit kosovar, sot Kosova ka Parlamentin, Presidentin, Krye-ministrin, Gjykatat dhe Prokuroritė dhe kuptohet qe me vatrėn e Mitro-vicės ka struktura qe merren me to Prokuroria, Policia bashkėrendu-ar kėtu, forcat e NATO-s. Me Kosovėn nuk mund te bėhen me pazare, por Evropa duhet te kėtė parasysh njohjen sa me shpejte te Kosovės, te kuptoj sakte dhe drej-te se shqiptaret sot janė faktorė ne Ballkan dhe me gjere. Unė flas kė-tu edhe ne statusin Si Drejtor Ek-zekutiv te Thompson Global Stra-tegies Inc pėr Shqipėri, kompani lobuese amerikane qe fale saj shte-tet e rajonit janė pjese e familjes se NATO-s.
LAJM: Me cilat subjekte rea-lizuat takime nė Maqedoni dhe pėr ēfarė biseduat?
Koēiu: Vizita ime ne Maqedoni ishte e pėrqendruar pse jo te jem realist ne statusin tim siē e pėrmenda pak me larte, gjithashtu si pėrfaqėsues i Shtetit te Izraelit pėr biznesin, gjithashtu si Kryetar i Qarkut te Gjirokastėr te LZHK-se por edhe drejtor botues i gazetės kombėtare Udhėt e Kombit. Shume thjeshte mund te kuptoni qėllimin e kėsaj vizite ne Maqedoni, lėvizjen kombėtare, investimet ekonomike, te drejtat e njeriut, lobimin dhe se fundmi do ta quaja mbledhje ne njė familje ku kryefamiljari diskuton probleme. Kėtu pata takime edhe me te djathtėn maqedo-nase pėr ti vlerėsuar subjektet maqedonase majtas e djathtas por vėrej se politika ekzekutive duhet te liroj rruge pėr bashkėpunim, te afroj bashkėpunim institucional ne te miren e Maqedonisė pa dallim.

LAJM: A planifikoni tė hapni degė tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar edhe nė Maqedoni?
Koēiu: Sinqerisht po dhe vėr-tetė kam gjetur rrėnjė te mira pse jo ėshtė e mundur, e drejte dhe e paqshme shtrirja e Lėvizjes sonė dhe ne Maqedoni, ne do te udhė-tojmė edhe ne Kosove ku dhe aty si kėtu do te kemi dite te ngar-kuara me takime qe janė me te-mėn e pyetjes suaj. Kuptohet qe Shqipėria e ka te konsoliduar kėtė lėvizje, po konsolidohet dhe Kosova dhe Maqedoni, kėtu shtojmė se lobimet e LZHK-se janė ne te gjithė Evropėn ne kontakt dhe ne diaspore matanė oqeanit me rini dhe intelektuale qe ēdo dite e me shume na emocionojnė me informacionet dhe emailet pėr kėtė lė-vizje madhore kombėtare.

LAJM: Cili ėshtė mendimi juaj, a po i kushton Shqipėria vėmendjen e merituar shqipta-rėve tė Maqedonisė?
Koēiu: Mendimi im ne lidhje me kushtimin e vėmendjes te ve-ndit ame, Shqipėria dhe Qeveria Shqipta-re ėshtė e predispozuar pėr njė vėmendje te madhe faktorit shqiptar,konkretisht dhe shqi-ptareve te Maqedonisė. Vizitat bilaterale sikurse e Kryeministrit Berisha ne Maqedoni ishte ne te-mat e agjendės se tij bashkėpunimi gjithėpėrfshirės patjetėr pėr shqiptaret e Maqedonisė por dhe pėr politiken maqe-donase. Kėtu gjej rastin te falėnderoj gazetėn tuaj LAJM ta vlerėsoj z.Saliu dhe njėkohėsisht me ane te kėsaj ga-zete dua te pėrshėndes njerėzit e medias te Maqedonisė, Shoqa-tėn e Gazetareve te Maqedonisė qe me penėn e tyre te jene te pa-ret te mbėshtetin me te mirėn e mundshme pėr vendin e tyre.


Rrugėtim drejt BE
-Nga “Udhėt e Kombit”-
13 prill 2010- Qeveria shqiptare dorėzon Pyetėsorin pranė Komisionit Europian.
15 dhjetor 2009 - Komisi-oni, nėpėrmjet Ambasadorit tė BE-sė nė Tiranė, dorėzon Pyetėsorin e BE-sė pėr Shqi-pėrinė, prej rreth 2880 pyetjesh, 33 ka-pitujsh, bazuar te i cili Komisi-oni pėrgatit opinionin pėr Kėshi-llin, nė fitim tė statusit tė Vendit Kandidat.
8 prill 2009 - Shqipėria apli-kon pėr vend anėtar nė BE.
1 prill 2009 - Hyn nė fuqi MSA.
Nė qershor 2008 - Komi-sioni paraqet njė hartė objektivash qė pėrcaktojnė kėrkesat pėr liberalizimin e vizave me Shqipėrinė.
Nė mars 2008 - Fillon dialogu BE-Shqipėri pėr Liberalizi-min e Vizave
18 shkurt 2008 - Kėshilli vendos rishikimin e Partnershipit tė BE-sė pėr Shqi-pėrinė.
22 shkurt 2008 - Shqi-pėria dhe BE nėnshkruajnė Marrėveshjen e Financimit pėr Instrumentin e Asistencės Para-Asocimit (IPA), Prog-rami Kombėtar, 2007.
Nė janar 2008 — Marrėveshja pėr Liberalizimin e Vizave hyn nė fuqi.
18 tetor 2007 - Shqipėria nėnshkruan Marrėveshjen Ku-adėr tė IPA-s.
Nė shtator 2007 — Nėn-shkruhet Marrėveshja pėr Lehtėsimin e regjimit tė Viza-ve Shqipėri-BE.
Nė maj 2007 - Miratohet Dokumenti qė Planifikon Iniciativėn Shumėvjeēare (MIP-D) 2007-2009 pėr Shqipėrinė, nėn IPA-n.
Nė janar 2007 - Hyn nė fuqi instrumenti IPA (Asis-tenca Para-Asocimit).
Nė dhjetor 2006 - Hyn nė fuqi Marrėveshja Interim.
Nė qershor 2006 - Nėn-shkruhet MSA, gjatė mbledh-jes sė GAC-it, nė Luksenburg.
Nė maj 2006 - Hyn nė fuqi Marrėveshja BE-Shqipėri pėr Riatdhesimin.
Nė janar 2006 - Kėshilli vendos rishikimin e Partnership-it tė BE-sė pėr Shqi-pėrinė.
Nė qershor 2004 - Kėshilli vendos mbi Partnershipin e pa-rė Europian me Shqipė-rinė.
Nė qershor 2003 — Nė mbledhjen e Kėshillit vendo-set pėr Procesin e Stabilizimit dhe Asocimit (SAP) si Politikė e BE-sė ndaj Ballkanit Perėndimor.
Nė janar 2003 - Presidenti i Komisionit, Prodi, lanēon ne-gociatat pėr MSA-nė Shqi-pėri-BE.
Nė tetor 2002 - Miratohen Direktivat pėr Negocimin e MSA-sė.
Nė vitin 2001 - Komisioni rekomandon nisjen e negocia-tave mbi MSA- nė. Nė mble-dhjen e Kėshillit nė Goteborg, Ko-misioni ftohet tė paraqesė direktivat mbi Draft-Negocia-tat e MSA-sė.
Nė vitin 2001 - Viti i parė i Programit CARDS (Commu-nity Assistance for Recons-truction, Development and Stabilisation) i specifikuar pėr vendet qė marrin pjesė nė Procesin e Stabilizim-Asoci-mit.
Nė nėntor 2000 - Samiti i Zagrebit lanēon SAP (Stabili-sation and Association Process) pėr 5 vendet e Europės Juglindore, pėrfshirė Shqipėri-nė.
Nė qershor 2000 — Nė mbledhjen e tij nė Feira, Kė-shilli vendos qė tė gjitha vendet e SAP janė “potential candidates” pėr anėtarėsim nė BE.
Nė vitin 2000 - Zgjerimi i hyijes pa pengesa doganore tė produkteve shqiptare.
Nė vitin 1999 - Shqipėria pėrfiton nga Preferencat Auto-nome Tregtare me BE-nė.
Nė vitin 1999 - BE propozon SAP pėr 5 vendet e EJL, pėrfshirė Shqipėrinė.
Nė vitin 1997 - Approach rajonal. Kėshilli vendos Kushtet Politike dhe Ekonomike pėr zhvillimin e marrėdhėnieve bila-terale.
Nė vitin 1992 - Nėnshkruhet Marrėveshja e Tregtisė dhe Bashkėpunimit Shqipėri-BE. Shqipėria bėhet vend i pėr-shtatshėm pėr tė marrė fonde nga Programi PHARE i BE-sė.




Rishkrimi i historisė, Berisha: Tė nxirren nė shesh tė vėrtetat e mėdha
Kryeministri Berisha i ėshtė rikthyer ēėshtjes sė rishkri-mit tė historisė sot gjatė njė aktiviteti pėr Ditėn e Albanologjisė. Rishkrimi i historisė jashtė ideologjisė ishte mesazhi i pėrcjellė pėr historianėt gjatė fjalės sė kryeministrit. “Mė fatkeq se ne nuk ka pasur popull. Unė kam qenė pasionant i i historisė, por mund tė them se nuk e njoha kurrė historinė e vendit tim se ajo ishte e deformuar dhe e ndrydhur nė bunker. Ju keni shansin e jashtėzakonshėm ta shkruani mbi bazėn e tė vėrtetave, ta interpretoni jashtė ideolo-gjive pushtuese, edhe komunizmi ashtu ishte”, u shpreh Berisha.
Pėr kryeministrin, 100-vjetori i shpalljes sė pa-varėsisė sė shtetit shqiptar duhet tė shndėrrohet nė njė moment tė nxjerrjes nė shesh tė vėrtetave tė mėdha. “Ne kemi pasur ngritjet dhe rėniet tona, por kemi 1001 arsye pėr tė qenė krenarė me historinė tonė. A ka mė primi-tive se shqiptarėt tė mos dinė kush ishte kryetar i Lidhjes sė Prizrenit”, tha kreu i ekzekutivit.
Duke u ndalur nė ēė-shtjen e gjuhės shqipe, Be-risha u shpreh se ajo kėrcėnohet nga agresioni mediatik.
“Duhet ta mbrojmė gju-hėn nga agresioni mediatik. Gazetarėt janė pje-sė e ēmuar e kėsaj shoqė-rie, po ata duhet tė jenė tė vetėdijshėm se sa shumė kanė nė dorė ta mbrojnė e ta zhvillojnė gjuhėn”, u shpreh Berisha

Mėrgimi mbretėror
Pas Luftės sė Dytė Botėrore, Shqi-pėrisė i duhej njė mbret i ri, post i cili iu ofrua personave tė ndryshėm. Gjatė viteve 1920, njė prijės shqiptar, me ndihmėn e oficerėve nė pension tė ush-trisė Britanike, vendosi rend nė vend. Nė vitin 1928, ai mori titullin Mbreti Zog. Nė vitin 1938, Mbreti Zog shėnoi arritjen mė tė madhe nė aspektin e marrėdhėnieve me publikun, kur u martua rne konteshėn e bukur amerikano- hungareze e cila mori titullin Mbre-tėresha Geraldinė. Mes dhurata-ve tė martesės ishte edhe njė ma-kinė Mercedes i kuq, dhuruar nga Hitleri. Mbreti me mbretėreshėn u bėnė me djalė nė prill 1939. Dy ditė pas lindjes sė Princit Leka, italianėt u dyndėn dhe pushtuan Shqipėrinė, prandaj familja mbretėrore u arratis nė mėrgim. Ata pėrjetuan Blitz-in nė Londėr nė hotelin Ritz dhe mė pas u zhvendosėn nė Ascot nė vitin 1941. Pjesėn mė tė madhe tė kohės sė Iuftės ata banuan nė Parmoor House, Frieth qė ndodhej mes Henley-on-Thames dhe High Wycombe nė Buckinghamshire, tė Anglisė.
Drama e tyre zgjati edhe gjatė Luftės sė Ftohtė pasi familja mėrgoi nė Egjipt, Francė, Spanjė, Rodezi dhe Afrikėn e Jugut - duke kėrkuar gjatė gjithė kohės pėrmbysjen e regjimit komunist, qė kishte zėvendėsuar mbretėrinė.
Familja u kthye nė Shqi-pėri vetėm nė vitin 2002.
Pėr herė tė parė, ky libėr tregon anėn sociale tė kė-saj historie tė vėrtetė, duke u bazuar nė kujtimet dhe fotografitė e dėshmitarėve tė atyre ngjarjeve.
Marrė nga Arkiva


Thėnie tė menēura

“Unė tnik besoj nė njerėzit e mėdhenj tė caktuar nga providenca; shumica e politikanėve tė famshėm kanė fituar popullaritet pėr shkak tė disa rrethanave tė cilat edhe vetė nuk i kanė pritur” Bizmarku
“Nuk mė bėnė tė madh talenti dhe aftėsitė e mia, por rrethana qė nėna ime ishte mikeshė e Soulltit, njėriprej tė 300-ve qė mė ndihmuan Bizmarku

“Unė mendoj se nė kėtė botė ekziston njė shoqėri elite dhe pikėrisht ajo udhėheqė njė qeveri elite e cila imponon qeverisjen pėrmes drejtuesve tė saj, sepse nuk iu beson njerėzve tjerė qė t’i prijnė asaj Ronald Regan

“Tragjedia e luftės ėshtė ajo qė e shfrytėzon anėn mė tė mirė tė njeriut qė ta bėjė atė mė tė keqen Emersoni

“Lufta mė mundon jo pėr atė pse vdesin njerėzit, por pėr atė se, njerėzit tė cilėt i shtyjnė
tė tjerėt tė vdesin, vetė vazhdojnė tė jetojne Dr. Dufi Bot

“Suksesi i njė lufte pėrcaktoliet nga pėrmasat e dėmeve tė saj”.
Viktor Ygo
“Lufta botėrore, nė tė ardhmen si e tillė, do tė bėhet me gurėz”.
Ainshtaini

“Tė vrasish njė njeri ėshtė vrasje, kurse tė vrasish miliona njerėz ėshtė statistikė
Robert Kenedi
“Ēdo vdekje njerėzore mė nėnēmon, sepse edhe unė jam pjesė e asaj shoqėrie
njerėzore”. Xhon Dani
"Nė kohė paqe fėmijėt i vorrosin prindėrit e tyre; nė kohė lufte prindėrit i vorrosin fėmijėt
e tyre” Herodoti
"Nuk janė njerėzit dashamirė tė luftės, por liderėt e tyre"
Ralf Banēi
" Po qe se keni parė vetėm njė ditė lufte, do t’i luteni Zotit tė Gjithfuqishėm qė asnjėherė
tė mos e shihni pėrsėri”. Markizi i Velingtonit

"Asnjėherė nuk ka pasur luftė tė mirė ose paae tė keae”.
Benxhamin Franklin




Greqia tė zhbllokojė hyrjen e Maqedonisė nė Nato

Promoncim i Daniel Server ambasadori amerikan nė Shkup
Nė intervistėn pėr “Zėrin e Amerikės” zo-ti Daniel Server, Profesor nė departamentin pėr studimet e larta ndėrkombėtare, pra-nė universitetit “Jon Hopkins”, deklaron se Greqia duhet tė ngrihet mbi kushtet ballkanike nė tė cilat humbja e njerės palė ėshtė automatikisht pėrfitim pėr palėn tjetėr, duke tregu-ar largpamėsinė europia-ne me atė qė do ta zhbllo-kojė hyrjen e Maqedonisė nė Nato. Server rekomandon qė Maqedonia sė pari tė pranohet me referencėn IJRM, ndėrsa mė pas tė zgjidhet cėshtja e emrit.
Ai konsideron vendimin e gjykatės ndėrkombėtare pėr drejtėsi pas ankesės sė Maqedonisė kundėr Gre-qisė.
Sipas tij, kjo do tė thotė se Shkupi do tė fitojė dhe se ajo shkon nė drejtimin qė e ka dėshiruar shteti, me vėrtetimin se Greqia e ka thyer marrėveshjen kohore kur ka bllokuar anėtarėsimin e Maqedonisė nė NATO.
Gjykata shumė qartė theksoi se nuk kish pasur dėshirė tė dėgjojė se Athina do tė pėrsėrisė gabimin qė ka bėrė nė vitin 2008. Ai nuk mund tė supozojė se do tė bėhet pjesė e aleancės nė samitin e ardhshėm, por thotė se shpreson qė Greqia do ta shqyrtojė pasi ėshtė rruga e drejtė tė pranojė Maqedoninė si anėtare tė Natos dhe tė vazhdojė me negociata pėr zgjedhje permanente.
Greqia nuk do tė fitojė asgjė me kundėrshtimin e kėsaj cėshtjeje mund vetėm tė humbė. Kohėve tė fundit mjaft ka humbur. Mendoj se do tė jetė nė favor, nėse e lė kėtė cėshtje pas vetes.

Marrė nga gazeta “Lajm”, Maqedoni


Himni qė lindi nga ndjenja


Njėqind vjet Amerikė
Nga Xhelal Luca
Njėqind vjet
Tė kam pritur Amerikė
Njėqind vjet
Tė pata ėndėrr
Tė pata shpresė
Tė pata dritė

Kombi im
Gjeografikisht nė kryqėzim
Nuk mė lanė kurrė
Nė fatin tim.
Njėra pas tjetre
Mė shkelėn perandoritė
E s'mė lanė me pa ditė.
Sa herė
*****ėritė e Evropės
E ēuan popullin tim
Nė buzė tė gropės

Jemi gjenezė e ngjashme
Sy ndėr sy
Dhėmbė pėr dhėmbė
Flakė pėr flakė
Por duke tė patur larg
U lava me gjak.
Dua besėn tėnde Amerikė
Ti gjoksin me yje qė dritėsojnė
E unė plot plagė qė kullojn
I desha bijtė e tu
Si dritėn e syve
Ndaj me shpirt
Jam pjesėz e gjashtėdhjetė e katėr yjeve.
I ngrita shtatore Klintonit
Nė tef tė ballkonit
Tė urtėsohen ēakejntė e Ballkanit
Do ti ngre legjendė
Do ta mbaj nė gji
Shekull mbas shekulli
Do ta mbjelli nė fėmijė
Do tu them:
Ky na njohi si Shqiptari.

Dje mė rrejtėn
Dje mė trembėn
Nuk me lanė me tė pa drejt
Oooo u shofshin krejt.

Sot do tė fali djalin
Do tė falin bijnė
Veē mos ma lėnė
Copa Shqipėrinė.

Ndaj mirėserdhe Amerikė
Tė kam shpresė
Tė kam dritė
Do ta dua besėn
Qė ma dhe
Sot e njėqind vjet.
Mooooor do ta dua
Mot e jetė.
Tirane, Dhjetor 2011
Dy poezi nga Mero Mjerani

Kush mė bėn?
Kush mė bėri tė kap
malin?
Kush mė bėn tė harroj hallin?
Cili mė shėroi trupin?
Kush mė bėn tė kap
Ēajupin?
Kush mė ėmbėlsoi
gjakun?
Kush mė bėri djal mua, plakun?
Kush mė bėri ky qė s’isha?
Rrofsh e qofsh,
Sali Berisha!


Arben Dukės

Kam kaq kohė qė s’tė kam parė,
pėr ty malli mė ka marė.
Arben, tė gjeta nė “Shekull”
Arben Duka, je bėrė
tempull.
Pėr njė gjė po mė vjen keq:
Beni, dua tė tė ndreq.
Mė vjen keq qė ngele majtas,
Ke haruar tė shohėsh djathtas.
Tė mos mė shash mė Salinė,
Qė tretet pėr Shqipėrinė.







Njė urim “me kusht” pėr pushtetin e katėrt

Mediat e qytete-ve, te varfra, pa profesionalitet te ndrydhura ne rru-get e demokracise, te hesh-tura me drejtesine pa nje lajm a projekt per pronen komuniteti universitetet shum te dobet ne nivelit nden mesatar ne rutinen e lajm dhe kaq rafje problemi per moshat mungon rinia, ajo nuk angazhohet dhe ambjentet mungojne. Ne kete veshtrim jemi keq, por shpresojme qe e sotmja te qeshet nga e neser-mja me pune, plane e projekte afatgjate liria e demokracia jane rruga ku sot duhet te shkojme.
Urojme te jene me ne baze te problemeve e lajmeve te qyteteve perkates Lypset nje standart i ri investimet ne teknol-ogji, por dhe rritjen profesio-nale. Primare mbetet dashuria me profesionin, pasi gazetaria nuk eshte nepunesi, sikurse e katandisin disa. Nga ana tjeter, gazetaret te mos i tremeben presioneve por te kene zerin e tyre te lire.

Larg politikės sė kurbaneve, pro reformave demokratike


Politika sot nuk behet ne rruget e bisnezit kurrban, emigrim e shetitje, me... Kurban, por ketu me pla-ne projekte reale ne baze te dukshme e te prekeshme. Nda j gjej rastin te them se z Rama duhet et beje nje opozite serioze e me konstruktive. Vendi ka nevoje per opozite, zeri i opozites nje realitet fallco sot ne vend. Hateret ne politke per karrige personale. Zoti Rama, leri rruget shtroju pu-nes, kombi ka detyra e misjone te pakonkretizuara, ndaj uluni ne ta-voline e kombit bash-karisht e te dukshme me eksperte e zgjidhni ngercet pa kushte e azare ne ku-rriz te popullit. Jemi ne shekullin e shqipta-re-ve. dhe zoti e bekon mbas tij demo-kracia boterore eshte lodhur me fjale tona te pa zgjidhshme jemi ne udhekryqin e zgjidhjes kombetare. Ndaj thirja eshte: uluni ne tavoline e bashke degjoni nderkombetaret me vemendje, per nje bashkepu-nim madhor kombetar shqiptar. O-ra e shekulli po, jane sot te shqip-tareve. Duhet bashkim mbi intere-sat e ngushta per vleresim real e demokratik te udhe-rrefyeseve te demokracise reale. Jemi ne oren e vendin e duhur. Ju, nje kryetar i pa-duhur ne vendin qe mbani. Kush ndjen veten shqiptar du-het qe Zotit ti falet pa dallim, sepse ketu fillon njohja, mirenjohja, be-simi e nderimi. Pbas zotit ne qiel,l ne toke, ku demokracia po ecen, eshte shteti. Pbas tij USA, qe vepron, nderon njerezit e ketij rruzulli, ku dhe ne kemi vendin e falur prej zotit, qe me shekuj e mbron demokracia amerikane. Ndaj mirenjohes ne jete te jeteve ketyre gjenive te jetes mbare, hebrenjte dhe lidhje te vjetra ndo-dhen qe ligjet e ekonomia te buroje nga fuqi te padukshme ,por qe ne dore te njerezve te thjeshte, humane, qendron liria e demokra-cia, qe sot kerkon respekte e liri per pakica e kombe qe po kupto-jne te verteten. Lobimet ameri-ka-ne, lobimet izraelite jane ekselente te lirive boterore, komiteti i te 300 eve eshte nje lob boteror, qe nevoja e jetes e sheh e kerkon vertet te vendose lirite, ekonomite, politikat e demokracine ne sta-ndarte. Qe jeta te perkoje e vle-resuar, e respektuar me te gjitha standartet, ne gjithe gjuhet e bo-tes. Me fjalen nene babe familje shtet e se fundi besim sot shekulli 21 eshte ne standarte revolucioni ku e vereteta eshte e qarte e duk-shme dhe e prekeshme. Ketu duhet te qendrojme. Ketu paqia esh-te e prekshme, ketu lirite jane de-tyre, pradaj ekonomia, ura lidhese, zbutese, eshte celesi i jetes (pro-na baraz me identitet kombetar).Evolimi i pashmangeshem do te sjelle paqe pune e dashuri lobi-met politke ekonomoke ne themel kane rrugen me te mire te demok-racise e te paqes luajale po ndar-je, me liri e drejtesi, rruget jene te hapura mbi vlerat e individeve, qe shkrihen ne demokraci.
MIK
Urimi ynė: Nga Udhėt e Kombit, pėr Kombin

Shqiptarė e bashkekombas kudo qe jeni, etnike e diaspore: Gėzuar pavarėsine, Gėzuar lirine, Gėzuar demokracine! Nderim dhe respekt kombatarėve pa dallim, qė shkrinė pasurine pėr Shqipėrine. “Udhėt e Kombit” vijnė te ju me mė tė mirin urim, vijnė me bekim pėr zgjimin e atdhedashurise, pėr zgjimin e vlerave kombėtare e bashkim kombėtar, qė e ardhmja tė jetė mė e mirė, qė tė sotmen ta qeshi e nesėrmja, qė fėmijėt tanė tė jenė krenarė dhe tė lumtur, tė jenė krenare qe jane shqiptare. Tė behen te zotė ti dalin balle pėr tė ruajtur me fanatizėm prejardhjen, arritjet dhe pėr tė cuar mė tej vlerat tona kombėtare.
Gezuar vitin e 100 vjetorit te Pavarėsise, historiane, politikane, ekonomiste, akademike, intelektuale. Gezuar edhe per shqiptarin mė te fundi, deri tek fėmija I porsalindur.
Thirrja jonė ėshtė sa mė kombėtare. Redaksia e gazetės “Udhėt e Kombit” ju uron: Gėzuar Pavarėsine, Gėzuar lirine. Njeqindvjetori i dyte i Pavaresise qofte I mbarė dhe i bekuar, duke bere qe te lihen mėnjanė grindjet, pėrcarjet, polemikat pėr t’ju kthyer punės, paqes e dashurise kombėtare. Qė kėtė vend, qė Zoti na e fali, ta duam dhe ta respektojme, ta kthejmė nė lėndinėn mė tė bukur pėr jetėn e femijve tanė.
Gėzuar, shqiptarė, bekuar shqiptarė!


Stafi i Gazetės “UDHĖT E KOMBIT””

Drejtor, Botues: Marenglen KOĒIU
Kryeredaktor: Thoma NIKA
Juristė: Sokol KOĒIU, Jovan TAĒI, Klodiana ĒIĒO

Gazetarė:
Kristo STOJA, pėr qarkun e Gjirokastrės
Abdurrahman SHEHU, pėr arsimin, kulturėn, shkencėn, turizmin
Jorgo TELO, redaktor, korrektor letrar
Ilir BERISHA, pėr problemet historike dhe etnike
Klodiana SANXHAKU, pėr problemet juridike & institucionet
Aleksandra PUCI, pėr problemet ekonomike
Jovan TAĒI, konsulent pėr marrėdhėniet, kombėtare e ndėrk.
Iris Matathia, korrespondente nė Izrael
Uresa F. SYLA, korrespondente nė Kosovė
Xhem MUSTAFI, korrespondent nė Maqedoni
Jasa ALFANDARI, korrespondent nė Mal tė Zi



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
 
UDHET E KOMBIT DHJETOR NR.24 MARENGLEN KOĒIU
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: