Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Kujtojmė 457 vjetorin e botimit tė "Mesharit"...

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Mexhid Yvejsi
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 429
Age : 67
Vendi : Gjakovė, Kosovė
Registration date : 04/05/2009

MesazhTitulli: Kujtojmė 457 vjetorin e botimit tė "Mesharit"...   Fri Jan 06, 2012 9:15 pm




Kujtojmė 457 vjetorin e botimit tė ‘Mesharit’ tė don Gjon Buzukut

Sipas Radio Vatikanit, si sot, mė 5 janar 1555 prifti katolik shqiptar dom Gjon Buzuku e pėrfundoi sė shkruari Mesharin e tij, qė deri mė sot njihet si vepra e parė e llojit dhe njėkohėsisht si i pari monument letrar i botuar nė gjuhėn shqipe.
Vetė autori, don Gjon Buzuku shkruan nė parathėnien e Mesharit se e mbaroi “sė shkruami” veprėn mė 5 janar 1555.
Siē pohuam, deri mė sot nuk njihet njė tjetėr libėr mė i vjetėr, i shtypur, nė gjuhėn shqipe, veē kėsaj vepre, shkruar e botuar nė rrethana qė ende sot janė mjaft tė diskutueshme. Sidoqoftė vepra e Mesharit mbetet monument i pėrpjekjes sė klerit tė krishterė shqiptar pėr ta shpėtuar popullin nga rreziku i tjetėrsimit e humbjes sė identitetit kombėtar e shpirtėror, pėr ta mbajtur tė lidhur fort me dritėn e Shėlbimit tė Krishtit dhe me dritėn e qytetėrimit perėndimor.
Meshari i Buzukut, siē thekson vetė autori, u botua sepse “gjuha jonė nukė kish gjaa tė endigluem en sėh shkruomit shenjtė” - nuk kishte, pra asnjė pėrkthim tė Shkrimit Shenjt”, por kryesisht “en sėh dashunit sė botės sėnė” - nga dashuria pėr popullin e vet. Kėshtu, dom Gjon Buzuku na jep tė dhėna pėr kohėn e tij se nė gjuhėn shqipe, pra nė gjuhėn e popullit, ndjehej mungesa e shkrimeve, libra e shkrimeve nga Bibla e mbi fenė e krishterė, pėr ta njohur e edukuar popullin nė fenė e vet.
Prandaj, i nxitur nga nevoja e madhe baritore dhe i frymėzuar nga llojet e librave liturgjike qė qarkullonin nė kohėn e tij, dom Gjon Buzuku bėn njė pėrgatitje dhe pėrpilon njė libėr me pjesė tė ndryshme tė liturgjisė e tė biblės, qė shėrbenin nė rend tė parė pėr priftėrinjtė pėr kremtimin e Meshės e tė Sakramenteve tjera apo pėr lutjet e tyre tė pėrditshme. Siē dihet, mjerisht, kėsaj vepre, Mesharit, i mungojnė disa faqe: atė tė fillimit e disa tjer aty kėty brenda vetė librit.
Meshari i Buzukut ėshtė kryesisht pėrkthim por ka edhe pjesė autentike tė shkruara nga dom Gjon Buzuku si dhe nga priftėrinjtė tjerė shqiptarė si dom Gjergji, dom Marku, dom Pjetri e tjerė, siē dėshmohet brenda disa faqeve tė kėsaj vepre.
Meshari i Buzuku ėshtė libėr liturgjik tė cilin mund ta krahasojmė e kėndej quajmė COMES, apo Epistolar, Leksionar siē i quanin liturgjistėt e mesjetės librat qė pėrmbanin pjesė tė Biblės e lutje tė ndryshme pėr t’u lexuar nė Meshės gjatė vitit liturgjik kishtar, gjatė kremtimit tė Sakramenteve e tjera, ēka pėrmban edhe Meshari i Buzukut. Nė tė vėrtet nė kėtė vepėr COMES kemi: Oficen e Zojės, Shtatė Psalmet pendestare, Litanitė e Shenjtorėve, disa pjesė tė Ritualit (mbi Sakramentin e Martesės), Urdhėrimet e Zotit dhe pjesė tjera tė katekizmit e Meshėt, pėr tėrė vitin e liturgjisė kishtare, ndėr festa tė luajtshme e tė paluajtshme.
Vėshtirė tė pėrmbledhėsh nė pak rreshta vlerėn e njė libri me histori e vlerė tė veēantė, prej tė cilit ka mbetur vetėm njė kopje, qė ruhet nė bibliotekėn Apostolike tė Vatikanit. Studiues tė shumtė i kanė kushtuar gjurmimet e studimet e tyre si Atė Justin Rrota, M. Roques, G. Schiro, G. Petrotta, N. Jokli , , E. Ēabej, I. Zamputi, C. Tagliavini, N. Resuli, M. Camaj ,E. Sedaj, V. Putaneci, T. Lladani e tjerė.
Po nėnvizojmė edhe faktin se vepra e ‘Mesharit’ tė Buzukut ėshtė zbuluar pėr herė tė parė mė 1740 nė Kongregatėn e Propagandės sė Fesė nė Vatikan nga njė tjetėr prift katolikė shqiptar, dom Gjon Kazazi, i biri i Nikollė Kazazit nga Gjakova. E sivjet, nė kuadrin e kremtimit tė 100 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, nė nėntorin e ardhshėm, ‘Meshari’ i Buzukut do tė shkojė pėr herė tė parė nga Vatikani nė Vendlindje, e pikėrisht nė Tiranė ku do tė ekspozohet pėr dy-tri javė pėr publikun shqiptar.


Shėnime nga Mexhid Yvejsi

E vėrteta rreth Mesharit dhe tė Don Gjon Buzukut

Gjurmėt Mesharit, pastaj i humbin deri nė vitin 1740, kur imzot Gjon Nikollė Kazazi nga Gjakova, njofton atė Gjergj Guzetėn, themeluesin e Seminarit arbėresh tė Palermos, pėr ekzistimin e njė exemplari tė vetėm, duke i dėrguar atij, njė fragment tė kopjuar tė kėtij Antichissimo Missale per antichita tutto straciato, me shėnimin se ruhet nė Bibliotekėn e Kolegjit tė Propaganda Fide [Kolegji pėr Ungjillizimin e popujve] nė Romė. Nė shkrimet e tyre, Mesharin e pėrmendin edhe rektorėt e Seminarit tė Palermos, Pal Parrino 1710-1765 e Sepė Krispi 1781-1859.
Mesharit prapė i humbin gjurmėt deri nė vitin 1898. Nė vitin 1898, Meshari, nga biblioteka e Kolegjit tė Propagandės Fide, dėrgohet nė koleksionin e librave Orientale, tė kardinalit Stefano Borgja. Disa vite mė vonė, sė bashku me koleksionin Oriental, tė kardinal Borgjės, bėhet pronė e Bibliotekės Apostolike tė Vatikanit, nė Vatikan. Fillimisht regjistrohet nė signaturėn R[accolta] G[enerale] Liturgia. III. 194., R. G. Liturgia. III. 194., qė disa vite mė vonė tė regjistrohet nė signaturė tė re, nė tė cilėn ruhet edhe sot Ed. Prop. IV. 244.
Nė vitin 1909, imzot Pal Skiroi ishte i pari qė nxori fotografinė komplete tė Mesharit. Pas njė pune kėmbėngulėse, shumėvjeēare, Skiroi bėri transliterimin, transkriptimin fonetik dhe njė studim tė veēantė pėr gjuhėn e Mesharit, duke e krahasur atė me shkrimtarėt tjerė tė Veriut, veēanėrisht me Pjetėr Budin. Vepra e Skiroit, ėshtė edhe sot e kėsaj dite nė dorėshkrim dhe e pa botuar. Me kėtė dorėshkrim janė shėrbyer N. Resuli, E. Ēabej dhe ne, gjatė hulumtimeve tė bėra nė Vatikan.
Justin Rrota, nė vitin 1929, nxori tri kopje tė filmuara tė Mesharit, tė cilat u depozituan nė Bibliotekėn Kombėtare nė Tiranė, ku ruhen edhe sot. Mė vonė, nė vitet '50 tė shek. XX, dy studiues tė shquar shqiptarė, E. Ēabej dhe N. Resuli, secili nė mėnyrė tė pamvarur nga tjetri, pėrgatitėn pėr botim, Mesharin, duke vėnė nė pėrdorim, kriteret e shkencės bashkėkohore, si dhe tri mėnyra tė riprodhimit tė exemplarit origjinal, transkriptimin fonetik, transliterimin dhe fototipinė, tė pėrcjellura me analiza tė thukta kritike shkencore. N. Resuli, studimin e tij e botoi nė Vatikan nė vitin 1958, nė njė numėr tė kufizuar ekzemplarėsh, nė kollanėn e njohur Studi e Testi nr. 199; derisa E. Ēabej, e botoi nė Tiranė nė vitin 1968.
Edhe pas kėtyre botimeve, libri njihej vetėm nga rrethe tė caktuara specialistėsh dhe shkencėtarėsh. Nė fund tė viteve '90, Meshari depėrtoi te masa e gjerė e lexuesve dhe u bė i mundshėm studimi i tij i shumanshėm. Ishte viti 1987, kur shtėpia botuese Rilindja e Prishtinės, bėri ribotimin integral tė tekstit tė E. Ēabejt, nga viti 1968.
Vėmė nė pah se, studimet e deritashme, qoftė ai Skiorit, apo kėto tė Resulit, Ēabejt e Camajt dhe ky i yni sė fundi, etj. kanė disa dallime, qė kanė tė bėjnė sidomos me interpretimin e vlerave fonologjike tė grafemave, tė pėrdorura nga Buzuku, ngase gjuha arkaike, alfabeti i veēantė [grafemat sllave], pėrdorimi i tė njėjtės grafemė me vlera tė ndryshme, etj, lėnė vend pėr njė studim tė ri, tė mbėshtetur nė metoda tė reja shkencore fonologjike, semiotike, analogjike, gjithsesi edhe informatike.
Pėrkundėr shumė studimeve, nga specialistė tė shumtė, ende shumė gjėra rreth Mesharit kanė mbetur tė pasqaruara.

Koncepti zhanror dhe pėrmbajtja e librit

Ēėshtjet kryesore pėr diskutim rreth Mesharit janė pėrmbajtja e librit dhe koncepti zhanror i tij. Me zbėrthimin eventual tė kėtyre dy ēėshtjeve dominuese, do tė zgjidheshin edhe disa tė tjera, tė cilat janė ngushtė tė lidhura me dy tė lartcekurat, sidomos personaliteti i autorit, koha e krijimit tė veprės, vendin dhe vitin e saktė tė botimit si dhe titullin e plotė tė librit. Nga kėndvėshtrimi i studimeve tė deritashme buzukiane, jemi nė gjendje tė diskutojmė pėr shumė ēėshtje tė hapura, njė pjesė e tė cilave janė zgjidhur, kurse njė pjesė tjetėr pritet nė tė ardhmen tė zgjidhen.
Problemi i parė, i cili meriton kujdes tė veēantė, ėshtė vetė Meshari dhe pėrmbajtja e tij; analiza dhe studimi i tij, si nė rrafshin horizontal ashtu edhe nė atė vertikal, si dhe krahasimi analogjik me veprat e ngjashme, tė botuara para dhe pas kohės kur u botua Meshari, mund tė ndihmojnė nė zgjidhjen tėrėsore ose tė pjesėshme, tė ēėshtjeve tė mbetura.
Mesharit i mungojnė sė paku 8 fletėt e para. Sė bashku me kėto fletė, fatkeqėsisht, mungojnė edhe titulli i vėrtetė i librit, viti i botimit, vendi i botimit, emri i saktė i autorit ose i pėrkthyesit, titulli i origjinalit, nga ku janė marrė pjesėt qė janė pėrkthyer, leja e botimit, pastaj parathėnja, hyrja dhe ndonjė poezi, nė formė lavdi, qė ishte gjė e zakonshme e kohės, pėr botime tė tilla.
Mungesa e kėtyre tė dhėnave u ka hap rrugė studiuesve tė shumtė, qė tė sjellin ide dhe argumente tė reja, qė nga ato tė natyrės tipografike, e deri te ato gjuhėsore, me tė cilat dėshirohet tė zgjidhen ēėshtjet shumė tė diskutuara, tė shkaktuara nga mungesa e tė dhėnave, tė cilat do tė duhej tė ishin nė faqet e para tė librit. Natyrisht zgjidhja e problemit tė vendit tė botimit, do tė ndihmonte tė zbėrtheheshin edhe shumė ēėshtje tė tjera tė panjohura.

Biografia e Buzukut, me shumė tė panjohura

Pėr biografinė e autorit tė Mesharit, disponojmė shumė pak tė dhėna. Kryesisht kemi vetėm ato qė na i ofron vetė Buzuku nė pasthėnien e librit, ku pohon se ėshtė i biri i Bdek Buzukut, e asgjė mė shumė. Pra mbeten tė pandriēuara viti i lindjes, viti i vdekjes, vendlindja, shkollimi dhe shėrbimi kishtar nė njė apo mė shumė vende. Pėrkundėr hulumtimeve tė shumta tė bėra nė arkiva dhe biblioteka tė ndryshme Evropiane, nuk kemi arritur tė gjejmė, as edhe njė tė dhėnė tė vetme, pėr Gjon Buzukun. Pėrjashtohet mundėsia qė tė ketė studiuar nė ndonjėrin nga kolegjet ekzistuese tė kohės, nė Itali, ngase asnjėri nga librat amzė tė studentėve, qė u shkolluan atje, s'pėrmban tė dhėna pėr njė student, me emėr tė tillė.
Nuk mund tė themi asgjė tė sigurt, as pėr pozitėn e tij kishtare! Njė gjė e themi me siguri, se emri i Gjon Buzukut nuk figuron nė emrat e relatorėve tė kohės; po gjithashtu nuk gjendet as nė regjistrat e Arkivit Sekret tė Vatikanit, si Ipeshkv apo Kryeipeshkv. Kėto i kemi konsultuar e shfytėzuar me vėmendje tė veēantė, me shpresė se do tė gjenim ndonjė shėnim, por pėrpjekjet tona ishin tė kota.
Studimet gjuhėsore, duke u mbėshtetur nė gjuhėn e Mesharit, kanė ndihmuar deri diku pėr lokalizimin e vendlindjes ose vendshėrbimit tė Buzukut! Kjo kėrkohet nė zonat veriperėndimore gege, qė do tė ishte rrethi i Liqenit tė Shkodrės, me njė pjesė tė Malėsisė sė Madhe deri nė detin Adriatik. Mirėpo, gjuha e veprės, jo gjithmonė ėshtė shprehje e gjuhės sė vendlindjes sė autorit, sepse ajo, gjuha e veprės, mund tė ishte edhe gjuhė e shėrbimit. Kėshtu, edhe mbėshtetja nė gjuhėn e Mesharit, s'mund tė llogaritet si argument shumė i sigurtė, pėr zgjidhjen e problemit tė vendlindjes ose vendshėrbimit tė Buzukut!

Gjendja ekzistuese

Libri nė gjendjen ekzistuese ėshtė i lidhur me kopertina lėkure, por ėshtė shumė i dėmtuar, ka 94 fletė ose 188 faqe; nga 110 fletė ose 220 faqe sa duhej tė kishte, kur ėshtė botuar, pra kanė humbur 16 fletė ose 32 faqe, tė paginuara me numra romakė! Ka format 20 x 14 cm. Tė humbura llogariten, pos faqes sė parė [frontespicit] edhe fletėt 1-8; 27-29; 33-36; dhe 63, qė duhej tė ishte 73. Pos kėsaj, kemi edhe disa gabime te paginimi i faqeve, psh. f. 61 ėshtė shėnuar si 59, ndėrsa f. 49 si 39; pastaj f. 65 ėshtė shėnuar nė vend tė f. 55; i njėjti gabim pėrsėritet edhe nė f. 89 qė shėnohet si 79 dhe e fundit f. 90 duhet tė ishte 110.
Nė margina tė faqeve ka tė shėnuara me dorė, emra, pėrshėndetje dhe fjalė tė tjera nė gjuhėn shqipe, qė i kanė bėrė lexuesit e librit. Libri ėshtė i shkruar nė dy shtylla, me alfabet latin, tė tipit gotik dhe ka pesė grafema tė tipit sllav, tė bosanēicės.
Botimi i Mesharit tė Buzukut u realizua me qėllime tė caktuara. Si pohon G. Schiro, ai duhej tė pėrmbushte tri kėrkesa a) nevojėn e pėrditshme pėr shėrbime fetare; b) pėrgaditjen dhe thellimin e njohurive liturgjike tė prelatėve shqiptarė; dhe c) edukimim fetar masiv, tė masės sė besimtarėve qė ndodhej nė kufinjė me Perandorinė Osmane.
Kėtė qėllim tė Mesharit na e pohon edhe vetė Buzuku u lus ėnbas sodi ma shpesh tė uni ėm klishė, pėr-se ju kini me gjegjunė ordhėninė e t'inė Zot; e ate nė ėnbarofshi Zot'ynė tė ketė mishėrier ėnbi ju, duke dėshiruar qė kėshtu tė luftonte disa dukuri tė kėqija, qė u kanoseshin besimtarėve shqiptarė, lėkundjes nga besimi i moēėm me anė tė reformės dhe islamizimit qė siē pohon E. Ēabej po bėnte pėrparimet e para nė vend. Nėse pėrjashtojmė reformacionin, kisha romane qė nė shek. XIII-tė, kishte lejuar pėrdorimin e gjuhėve kombėtare [nacionale]. Mund tė sillen tė dhėna tė shumta, qė nga papa Inocenti i IV-tė, i cili nė vitin 1248 u kishte lejuar kroatėve, tė ishujve tė Kvarnerit dhe tė Dalmacisė ushtrimin e liturgjisė, nė gjuhėn e tyre kombėtare, nė gjuhėn kroate, por edhe botimin e librave fetare me alfabet glagolik.
Tė dhėna tė tėrthorta flasin se Vatikani me kėtė libėr, ka dashur tė forcojė besimin e lėkundur tek shqiptarėt, si nga lėvizja reformiste e heretike, [bogumile] gjithashtu edhe nga konflikti i ashpėr kishtar ndėrmjet dy kishave, asaj tė Lindjes dhe tė Perėndimit, qė ishte mjaft i theksuar nė atė kohė, nė Ballkan, e gjithashtu edhe nga pėrhapja e islamizmit, pėrhapje kjo mjaftė shqetėsuese pėr Vatikanin.

Nė studimin e tij, E. Ēabej pohon se: Meshari, veē ndonjė fraze vetiake t'autorit hedhur tek-tuk nėpėr tekst, ėshtė fund e krye pėrkthim!



Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Kujtojmė 457 vjetorin e botimit tė "Mesharit"...   Wed Jan 11, 2012 5:28 pm

Profesori grek nė intervistė tek New York Times :

“Ne flisnim shqip, tė tjerėt na bėnė grekė”

Mesazh nga Majlinda prej Fri 18 Nov 2011, 6:02 pm
Profesori i Universitetit tė Athinės Nikos Dimou, nė intervistė pėr New York Times (gazeta mė e madhe nė Amerikė) duke folur pėr Muzeun e ri tė Athinės deklaroi, qė grekėt e sotėm flisnin shqip dhe s'kanė lidhje me grekėt e lashtė.
“It’s the fault of a German,” Mr. Dimou said about Greek pride in this cause. He was referring to Johann Winckelmann, the 18th-century German art historian whose vision of an ancient Greece “populated by beautiful, tall, blond, wise people, representing perfection,” as Mr. Dimou put it, was in a sense imposed on the country to shape modern Greek identity.

“We used to speak Albanian and call ourselves Romans, but then Winckelmann, Goethe, Victor Hugo, Delacroix, they all told us, ‘No, you are Hellenes, direct descendants of Plato and Socrates,’ and that did it. If a small, poor nation has such a burden put on its shoulders, it will never recover.”

Pėrkthim:
Ėshtė faji i njė gjermani, thot z.Dimou pėr kokėfortėsinė e grekėve nė kėtė ēeshtje. Dimou fliste pėr Johann Winckelmann, historian gjerman i arteve tė shekullit tė 18, vizioni i sė cilit ishte pėr “njė Greqi tė lashtė tė populluar nga njerėz tė bukur, tė gjatė, tė urtė qė riprezantonin perfeksionin”, si z.Dimou tha ishte e imponuar te shteti grek, qė tė krijonte identitetin modern grek.
“Ne flisnim shqip dhe e quanim vetveten Bizantinė”, por atėherė Winckelmann, Goethe, Victor Hugo, Delacroix,e tė tėrė na thanė, “Jo, ju jeni Grekė, pasardhės direkt tė Platonit e Sokratit” dhe atėherė filluan problemet. Por njė komb i vogėl dhe i varfėr, qė ka njė ngarkesė tė tillė mbi supet e tij, kurrė nuk do shėrohet.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Kujtojmė 457 vjetorin e botimit tė "Mesharit"...   Thu Jan 12, 2012 1:13 am

Sumerianėt - djepi i vėrtetė i kulturės botėrore. Gjuha e tyre - shqipja. Nga Anastas S. Shuke
von Shoqėria "Bashkimi Shqiptar", Samstag, 30. April 2011 um 00:46

Nė fillim sumerianė, pastaj pellazgė/pelargė, mė pas ilirė e arbėr, e sot shqiptarė.







Nė librat e shkollės 8-vjeēare apo tė mesme kemi mėsuar se Lajbnici, matematikani e filozofi gjerman i shekullit tė 17-tė, ishte njėkohėsisht edhe albanolog i madh. Ndokush pyeste se ēlidhje ka albanologjia me matematikėn, por nuk gjente pėrgjigje nė ato libra. Asnjėherė nuk ėshtė pėrmendur thėnia e tij se “nėse doni tė zbuloni historinė para Krishtit dhe shkencat e asaj kohe, duhet tė studioni gjuhėn shqipe”. Dhe i madhi profesor Eqrem Ēabej thotė se “historia e gjuhės ėshtė historia e popullit qė e flet”.





Sa pak histori e kombit dhe sa e cunguar i ėshtė servirur ajo brezit tonė!







Krenaria kombėtare, identiteti kombėtar apo patriotizmi kėrkon njė mbėshtetje tė fuqishme e reale, pėrndryshe ajo nuk mund tė jetė njė shtysė drejt pėrparimit kombėtar, por kthehet nė parullė pa vlerė. Krenaria kombėtare ėshtė baza mė e thellė morale e njeriut, stimuli moral mė i natyrshėm nė gjithė aktivitetin e tij. Formimi i personalitetit tė ēdonjėrit prej nesh bazohet nė radhė tė parė nė respektin ndaj vetes dhe kombit, prandaj njohja e historisė sė kombit ėshtė elementi fillestar i kulturės. Vini re kėtu vėmendjen e fqinjėve tanė dhe luftėn e tyre pėr problemet e identitetit si dhe agresivitetin nė rritje kundėr identitetit shqiptar. Ne shqiptarėt duhet tė mėsojmė nga fqinjėt njė gjė: presioni ėshtė art mė vete dhe, si i tillė, duhet patjetėr tė pėrdoret vazhdimisht, e sidomos kur raporti i forcave nuk ėshtė nė anėn tonė. Pėr kėto arsye, identitetit tonė kombėtar duhet ti hiqet mbulesa e rėndė mijėravjeēare e mosdijes dhe e harresės dhe media e shkruar dhe ajo vizive duhet tu bėjnė njė reklamė tė madhe studimeve dhe zbulimeve tė fundit apo tė mėparshme pėr gjuhėn shqipe dhe identitetin tonė kombėtar. Gjithashtu historianėt e gjuhėtarėt tanė duhet tė jenė shumė mė aktivė sot.



GJUHA ėshtė themeli i kombit, ajo qė na bėn tė veēantė nga tė tjerėt. Ne shqiptarėt krenohemi mjaft me Heroin tonė Kombėtar Skėnderbeun, si pjesė madhore e mozaikut tonė tė identitetit, qė shpesh pėrpiqen tė na e vjedhin, sidomos tia ulin vlerat. Megjithatė, duhet pasur parasysh se Skėnderbeu i pėrket njė periudhe mjaft mė tė vonshme kohore sesa zanafilla e kombit tonė, e cila shtrihet nė mijėvjeēarė. Pra, aftėsia konkurruese qė nevojitet pėr tė shėrbyer si shtyllė qendrore e krenarisė kombėtare, e identitetit tonė kombėtar kufizohet, pėr arsye se i duhet tė pėrballet me identitetin e kombeve tė tjera, qė janė bazuar pėrgjithėsisht nė periudha kohore mjaft mė tė hershme dhe nė vazhdimėsi. Nė mėnyrė qė krenaria kombėtare tė ulet kėmbėkryq nė subkoshiencėn tonė pėr tė na dhėnė qetėsinė, forcėn dhe stimulin e pakrahasueshėm dhe aq tė nevojshėm sot, na duhet tė bazohemi nė njė shtyllė mjaft mė tė vjetėr nė kohė, rreth sė cilės tė mund tė mblidhet e tė qėndrojė fort i gjithė mozaiku gjigant i historisė sonė, i identitetit tonė kombėtar.



Historia ėshtė politikė, krenari dhe unitet, forcė shtytėse e kombit. Prandaj ēdo shtet dhe ēdo klasė politike duhet tė investojė mė shumė pėr zbulimin e saj. Dikush thotė: “Ēna duhet historia?!” Le tė shohim Amerikėn, qė me pak histori, vetėm 200 vjet, ka arritur majat, dhe tė ecim pėrpara pa u interesuar pėr historinė. Por njėkohėsisht ata thonė edhe se nuk ka dokumente historike nė shqip, se ne nuk paskemi as histori, as heronj, pra jemi kot! Por tė gjithė e kuptojmė se, kur mendon se je kot, vetėm demoralizohesh e nuk shkon pėrpara. Arrijnė deri aty sa qesėndisin paturpėsisht shqiptarizmėn!! “Do tė hyjmė nė Evropė”, - thonė. Por aty duhet hyrė me dinjitet e identitet, jo nga dera e pasme.



Gjithashtu duhet tė kuptojmė se pėr shkak tė ndarjes sė kufijve qė kemi sot ne shqiptarėt kemi ndjesi e koncepte mė tė ngushta apo mė tė ulėta pėr veten, krahasuar me ato tė shekullit tė 19-tė e mė parė. Ndarja jo e favorshme e kufijve siē janė deri sot solli nevojėn pėr korrigjimin, nė fakt dėmtimin e vetėdijes sonė kombėtare.



Pse na pranon me vėshtirėsi Evropa, vetėm pėr nivelin e sotėm, apo sepse ajo dhe ne vetė nuk e njohim prejardhjen tonė, historinė dhe zanafillėn tonė, me tė cilėn tė prezantohemi nė Evropė? Edhe nė njė prezantim tė thjeshtė midis njerėzve tė panjohur ne kėrkojmė tė dimė pėr prejardhjen e personit qė kemi pėrballė. Mosnjohja sjell frikė dhe pasiguri. E njėjta logjikė vlen pėr marrėdhėniet midis shteteve.





E pra, Evropa nuk na pranon, nuk na jep vizė, nėse nuk njohim dhe nuk ia tregojmė asaj historinė tonė, elementin fillestar tė kulturės. Arma jonė kryesore, shtylla e identitetit tonė, me tė cilėn do tė pėrballemi me konkurrentėt tanė pėr tė rivendosur historinė, duhet dhe do tė jetė veēoria bazė e ekzistencės sė njė kombi, pra GJUHA.Shqipja ėshtė GJUHA E PARĖ E SHKRUAR NĖ BOTĖ, ėshtė GJUHA E FILLIMIT! Po, po, mos kini frikė, provat janė tė shumta dhe sistematike. Ato gjenden nė mbi 200 000 “libra” (pllaka me shkrim kuneiform) tė kulturės mė tė lashtė tė botės - asaj sumere. Pasardhėsit akkadianė e babilonas e kanė quajtur atė vend Super (Shumer) apo “Shum Erė”. Vetė shumerėt e quanin KI.E.NGIR, qė do tė thotė “tokė e ngirė”, e nginjur, e ngopur, e begatė.



Provat gjenden edhe nė 3-4 miliardė kopje tė Biblės nė tė gjithė botėn. Besohet se tregimet biblike, veēanėrisht kapitulli i parė, zanafilla/genesis, janė me prejardhje nga shkrimet e pllakave sumere si “Eposi i krijimit”.



Bibla ėshtė pėrkthyer nė mbi 2000 gjuhė tė ndryshme, por pjesa e parė e 39 librave pėrbėrės tė "Dhiatės sė Vjetėr", e quajtur “Zanafilla”, paragrafi 6:4, e pėrmban provėn SHQIP me fjalėt "nė fillim". Ajo ka qenė problem i madh pėr pėrkthyesit, tė cilėt pėrfundimisht e kanė lėnė nė gjuhėn origjinale dhe kėshtu shprehja “nė fillim” ėshtė njė nga provat mė tė rėndėsishme pėr prejardhjen nga gjuha shqipe edhe tė tregimeve biblike.



Njė provė tjetėr, pėrsėri nė Bibėl, ėshtė fjala “mallkim”, e shkruar si “Malakhim”, nė “Zanafilla” – 18:20, 19:12.



Prova mė e fuqishme pėr zanafillėn e identitetit shqiptar ėshtė e lidhur me popullsinė e lashtė sumere e pėrqendruar midis lumenjve Tiger dhe Eufrat nė Mesopotami apo Irakun jugor tė sotėm. Tė mbiquajturit sumerianė janė realisht gjeneza apo zanafilla e njerėzimit, djepi i gjithė kulturės botėrore. Shumėkush e pranon tezėn se Bibla ėshtė histori e njerėzimit dhe ajo thotė se FILLIMI ėshtė nė Mesopotami. Mos jemi ne pasardhėsit e sumerėve? Po atėherė nuk qenkemi autoktonė? Jo, ne jemi po aq autoktonė sa gjithė europianėt. Jemi kėtu qė nga periudha prehistorike, qė nga koha e dyndjeve indoeuropiane, qė nga koha e shkatėrrimit tė Shumerit.



Vini re gjithashtu se nga materialet e shumta figurative, edhe tredimensionale tė zbuluara e analizuara del se nga pikėpamja racore sumerianėt nuk ishin afrikanė me buzė tė trasha, siē mund tė aludojė ndokush, por kishin tiparet mesatare tė racės sė pastėr shqiptare.



Nė hierarkinė e historisė antike shumerėt vendosen pėrpara akkadianėve, babilonasve apo egjiptianėve. Sumerėt kanė lėnė njė trashėgimi mjaft tė gjerė e mjaft tė pasur nė tė gjitha fushat, e shkruar nė mbi 200 000 “Libra”/ pllaka me shkrimin nė formė kunje ose kuneiform, i gdhendur mbi argjilė, e cila mė pas piqej e kėshtu ka mbėrritur deri nė ditėt tona nė materialet e shumta arkeologjike qė gjenden nė shumė muze dhe universitete tė botės. Gjuha sumeriane ėshtė gjuha e parė e shkruar nė botė me shkrimin kuneiform piktografik e mė pas me kuneiform abstrakt. Sa u pėrket periudhave kohore ka mendime tė ndryshme, ku pėrmenden fillimi nė vitet 13000 BC pas pėrmbytjes sė madhe, ose periudha e quajtur “klasike” midis 5300 deri 2900 BC. Gjuha sumeriane mendohet se u fol deri nga fundi i mijėvjeēarit tė tretė para Krishtit, midis 2300-2100 BC, kohė kur ka njė shkėputje dhe vendin e saj e zėnė perandoritė akkadiane dhe babilonase. Shkrimi kuneiform u pėrdor edhe nga akkadėt e babilonasit dhe gjuha sumeriane besohet se ėshtė shkruar nė fjalorėt e ndryshėm deri nė vitet 200 AD.



Gjatė mijėvjeēarit tė tretė BC duhet tė ketė ndodhur edhe shkatėrrimi i kulturės sė madhe sumere, ngjarje e cila rezulton e vėrtetuar nga dy fakte: shkatėrrimi i qyteteve tė Sodom dhe Gomorrah sipas Biblės dhe dy dokumentet e gjetura nė pllakat sumeriane, tė cilat flasin pėr shkatėrrimin e Shumerit:



1) “Erra Epic” ose “Eposi i Erės” (sumerian = “Erra”) dhe



2) “Lamentation over desolation of Shumer”, -“Vajtimi pėr shkatėrrimin e Shumerit”.



Nga pėrkthimi i tyre nė anglisht kuptohet se aty flitet pėr njė erė tė fortė shkatėrrimtare dhe vrasėse e sėmundjesjellėse, e cila ēoi nė zhdukjen pėrfundimtare tė tė gjithė kulturės dhe jetės nė Shumer. Ky shkatėrrim duhet tė jetė shoqėruar edhe me dyndje tė popullsisė sė mbetur gjallė nė drejtim tė veriut e veriperėndimit. Pranimi si realitet i kėtij migrimi, i mbėshtetur edhe nė gjetjet arkeologjike, konfirmon konceptin e dyndjeve dhe tė gjuhėve indoevropiane, ku shqipja bėn pjesė si dega e parė dhe e pavarur e pemės IE.





Studiuesi dhe shkrimtari i njohur azerbajxhano-amerikani Zecharia Zitēin, ka studiuar kapitullin “Zanafilla”/(Genesis) tė Biblės dhe qė aty ka kaluar nė kulturėn greke, hebraike e deri nė studimin e shkrimeve sumere, tė cilat, sipas tij, shėrbyen si burim pėr tregimet Biblike. Nga ana tjetėr, librat “Kronikat e tokės” tė Zitēinit janė tė mbushur plot me shembuj fjalėsh apo shprehjesh sumeriane, analiza historiko-logjike e tė cilave tregon se ato zbėrthehen etimologjikisht ose mund tė LEXOHEN SHQIP. Ndryshimet fonologjike midis dy gjuhėve: shqip dhe sumeriane, janė shumė tė pakta, shpesh inekzistente. Gjuha sumeriane mendohet se ėshtė aglutinative ose me fjalė qė formohen nga bashkimi i fjalėve mė tė thjeshta, pra nuk pranohet qė ajo tė jetė e lidhur me grupin indoeuropian. Por?!...



Nga studimi i pėrkthimeve tė shkrimeve sumere nė anglisht rezulton se nga leksiku prej afėr 700 fjalėsh, qė nė fakt janė shprehje dhe fjali, tė gjuhės sumeriane, tė standartizuara deri mė sot nė fjalorėt sumerian-english, tė paktėn 30-35% zbėrthehen nė fjalė shqip apo lexohen thjesht SHQIP, edhe me shqipen e sotme, kryesisht me dialektet gegė, por ka raste edhe atė toskė. Ndarja e tė ashtuquajturave “fjalė”, nė fakt shprehje apo fjali sumeriane, nė fjalė mė tė thjeshta shqipe vėrteton se gjuha sumeriane ėshtė aglutinative, por njėkohėsisht ėshtė edhe indoevropiane, sepse zbėrthehet apo ėshtė e barabartė me shqipen. Nė kėta fjalorė sumerian-anglisht mund tė ketė edhe pėrzierje me gjuhėn e mėvonshme akkadiane e babilonase, duke i konsideruar si vazhdim tė asaj sumere, kjo sepse akkadėt dhe babilonasit vazhduan tė pėrdorin shkrimin kuneiform.



Prezenca e shqipes ėshtė plotėsisht e dukshme nė tė gjitha pjesėt e kulturės materiale e shpirtėrore tė shkruar nė pllakat shumere, si nė astronomi e astrologji, nė toponime dhe emra zotash, gjysmėzotash, mbretėrish e prijėsish, nė emėrtime objektesh, pajisjesh, nė fjalė tė pėrdorimit tė pėrditshėm, pėrfshirė emra, folje, ndajfolje, nyja etj. Pas konsiderimit edhe tė metodave krahasimore tė pranuara botėrisht, rezulton se gjuha dhe identiteti shqiptar shtrihen dhe e kanė zanafillėn nė Shum.er, nė kulturėn mė tė vjetėr tė botės, midis 13000-2300 vjet BC.





Le tė analizojmė tani provat e pėrmendura mė sipėr:



1.“Nefilim” = “Nė fillim”.



Do tė flasim mė tepėr pėr tė, sepse dihet se ajo pėrdoret tepėr shpesh nė tė folurin e pėrditshėm. Vini re se Zecharia Zitēin e ka pėrkthyer nga hebraishtja e vjetėr “Nefilim” = “ata qė u rrėzuan”.



Nė fakt, zbulimi ėshtė bėrė jo duke analizuar studimet apo librat e Zitēin, por duke krahasuar versionet shqip dhe anglisht tė Biblės tė botuara nė vitin 2005 e qė pėrputhen edhe me botime tė tjera tė saj.



Ju lutem lexoni paragrafin pėrkatės tė Biblės nė shqip e anglisht si dhe shpjegimin qė vijon:



5:32 Dhe Noeja u bė pesėqind vjeē. Pastaj Noesė i lindi Semi (Shem), Kami (Ham), dhe Jafeti (Ja pheth).



6. Tani njerėzit nisėn tė shtoheshin mbi faqen e tokės dhe u lindėn bija. 2. bijtė e Perėndisė (engjėjt) filluan tė vinin re qė bijat e njerėzve ishin tė bukura. Kėshtu, nisėn tė merrnin pėr gra tė gjitha ato qė zgjodhėn.... 4. Nefilim-ė kishte nė tokė nė ato ditė, madje dhe mė pas, kohė kur bijtė e Perėndisė patėn marrėdhėnie me bijat e njerėzve dhe ato u lindėn bij. Ata ishin tė fuqishmit e kohėve tė lashta, (Herkuli etj.), burra me famė.



I njėjti paragraph i Biblės nė anglisht ėshtė si vijon:



6.1 Now it came about that when men started to grow in numbers on the surface of the ground and daughters were born to them. 2. then the sons of the God began to notice the daughters of men that they were good-looking; and they went taking wives for themselves, namely, all whom they chose....



4. The Nephi-lim proved to be in the earth in those days, and also after that, when the sons of the God continued to have relations with the daughters of men and they bore sons to them, they were the mighty ones who were of old, the men of fame.





Tani lexoni me vėmendje shpjegimin e mėposhtėm:



Dihet se nė ēdo shkrim apo gojėdhanė qė pėrkthehet nė njė gjuhė tjetėr, emrat dhe toponimet, normalisht, nuk ndryshohen nga pėrkthyesi, mbeten nė gjuhėn origjinale. Nė rastin e tregimeve Biblike, pėr ta kuptuar duhet tė dimė se asokohe "emri" ishte njė fjalė apo shprehje qė tregonte cilėsitė e personit apo tė vendit qė emėrtonte. Aty flitet pėr fillimin e njerėzimit, koha kur engjėjt (ndoshta bijtė e "vizitorėve nga kozmosi"/ Zotave) pėlqyen gratė e tokės dhe fryti i lidhjes sė tyre ishin gjigantėt apo tė famshmit e kohės sė fillimit. Duke e analizuar me kujdes kėtė paragraf tė Biblės, kuptojmė se “Nefilim” nė fakt nuk janė vetė gjigantėt, po nefilimėt ishin prezent nė tokė para e pas kohės sė gjigantėve. Sipas Z. Zitēin “Nefilim” ishin zotat e parė qė erdhėn nė planetin Tokė, ata qė krijuan njeriun e sotėm, “Homo Sapiens”, dhe i mėsuan atij gjithēka, ndoshta edhe cilėsinė bazė njerėzore, tė folurėn - nė gjuhėn e tyre. Ndoshta “gjigantėt”, pėr ekzistencėn e tė cilėve ka edhe gjetje tė freskėta arkeologjike nė Indi, u shėrbyen nefilimėve pėr ndėrtimin e piramidave tė Egjiptit, qė sot mendohet se janė ndėrtuar rreth 10450 vjet para Krishtit. Pėrmendim kėtu se edhe shkrimi egjiptian i vjetėr duket tė jetė bazuar nė gjuhėn shqipe, germat egjiptiane janė germat e para tė fjalėve pėrkatėse nga gjuha shqipe. Ato germa janė vizatime simbolike tė objekteve, emėrtimet e tė cilave vetėm nė shqip e kanė germėn e parė tė njėjtė me simbolin/germėn pėrkatėse tė alfabetit egjiptian, si p.sh. germa “D” paraqitet nė alfabetin egjiptian me njė skicė tė pėllėmbės, dorės, pra D-dora etj.



Pėrfundimisht, rezulton se shprehja "Nefilim / Nė fillim" lidhet plotėsisht me brendinė e paragrafit 6:4 tė “Zanafillės” dhe ėshtė thjesht "SHQIP", shihni fjalorin e gjuhės shqipe me rrėnjėn “fil” (filiz, fill, filloj, fillim, zanafillė, etj).



Shpjegimi i mėsipėrm ėshtė shumė mė logjik se ai qė jepet nė pėrkthimin shqip nga anglishtja tė kėtij paragrafi tė Biblės, qė e shpjegon fjalėn "Nefilim", nga hebraishtja e vjetėr me fjalėn "rrėzues", qė nuk ka asnjė lidhje me brendinė e atij paragrafi dhe as me pjesėn tjetėr tė tregimeve Biblike.



Fjala "nė fillim" ka mbetur nė gjuhėn origjinale- SHQIPE,- sepse nuk ėshtė kuptuar lidhja e saj me brendinė e paragrafit, duke mbetur e papėrkthyer.



2. “Malakhim” = Mallkim, - nė zanafilla 18:20, 19:12, – paralajmėrimi i zotit pėr shkatėrrimin e Sodomės dhe Gomorės. Kjo fjalė mund tė jetė formuar nga dy fjalėt shqipe “mal” dhe “ikim”, duke shpjeguar edhe etimologjinė e fjalės “mallkim”, qė do tė thotė “tė ikėsh nė mal”, larg nga e keqja, dhe dihet se “mal” dhe “ik” apo “hik” janė thjesht shqip. Kjo fjalė ėshtė pėrkthyer nė versionet e ndryshme tė Biblės si “paralajmėrim”. Zecharia Zitēin, thotė se nė hebraishten e vjetėr fjala “Malakhim” do tė thotė “tė dėrguar” (engjėjt, tė dėrguarit e Zotit), por ky kuptim nuk ka lidhje tė drejtpėrdrejtė logjike nė ata paragrafė dhe pėrkthyesit e kanė zėvendėsuar me fjalėn “paralajmėrim” dhe e kanė hequr fare kėtė fjalė nė mjaft raste. Kuptimi shqip “Mallkim” ėshtė plotėsisht i lidhur me logjikėn e ngjarjeve nė ata paragrafė dhe shumė afėr me kuptimin e fjalės “paralajmėrim”.



Etimologjia “mal ikim” e fjalės “mallkim” na vjen nė ndihmė pėr vėrtetimin e shpėrnguljes sė sumereve “larg nga e keqja” drejt zonave mė tė sigurta e tė mbrojtura malore, dhe njėkohėsisht konfirmon tezėn e dyndjeve Indo-Europiane. Nė kėtė logjikė mund tė konfirmohet se etimologjia e emrit “Pellazg” vjen nga “Pe Larg”. Pe-Largėt ishin popullsia paraiilire qė erdhi nga vendi i shumerėve rreth mesit tė mijėvjeēarit tė tretė BC, pas shkatėrrimit tė kulturės shumere.



Arrijmė kėshtu nė vargun plot muzikalitet:



Nephilim/Nė fillim sumerianė, pastaj pelazgė/pelargė, mė pas ilirė e arbėr, e sot SHQIPTARĖ



3. Etimologji e disa fjalėve e shprehjeve shumere, ku janė zgjedhur ato mė tė kuptueshmet dhe nga fusha tė ndryshme tė kulturės. Leksiku i plotė e i pėrpunuar sipas kėrkesave tė metodologjisė krahasuese gjuhėsore do tė botohet sė shpejti:





SUMER/SHUMER = Shum Erė



KI = Ki = Ky, dheu, planeti Tokė



KIENGIR = Ki e Ngir = tokė e ngirė, e nginjur, tokė e begatė, e quanin vetė sumerianėt



EDIN (Eden) = E din, ka dituri. Kujtoni pemėn e dijes nė kopshtin e Edenit



NIBIRU/NIBIRA = Ni Bir a = Planeti i 12-tė (Z.Zitēin e pėrkthen “a son”)



KINGU= Ki nguc = Ky ngjitur/nguc, Hėna



ANNUNAKI = Arnun a ki = ardhun a ki



ENGIZ = E ngiz = e ngjiz, gatuaj



KASHI = Ka shi, bėn shshsh…= Birra



KUR = Mal, Gur



MA = Ma = Mban, mjet transporti



ME = Me = (me) vegėl, mjet



MAGUR = Ma Gur = anije transport minerali (gurėsh)



NARU = Na ruan, na kujton, neron/nderon = Memorial



ESERU = E she e ru = burgos



KASADU =Ka sa du = u mbush, arriti



KURNUGIA = "Gur nė gji a" = minierė



KURNUGIA = Kur nuk ja = kurrė nuk kthehet



KIINDAR = Ki i ndar = dhe/tokė e ndarė, plasaritje



KAGAL/ABULLU= Ka kalim ose a mbyllur = Porta



EMUQA = E Muqa, E mujta



DAKU = Gjaku = gjaku, ekzekutoj, vras (sipas fjalorėve Sumerian-English)



HURASAM = MASARUH = Masa a Rujt = para, lek



NISILIMZAKARU = Ni Qilim Za Ka Ru = njė qėllim fjalė ka rujt = Betim



DIMTU = Dimtu = dėmtuar



KUNUKUM = Ku nuk um (humb) = mbyll hermetikisht, vulos



IZZAKKARA= I Za ka ra = njė fjalė ka dalė = thonė, thuhet



RIKISTU = Ri Kishtu = e lemė kėshtu = marrėveshje



EPESU = E peshoj = e trajtoj, e diskutoj, e vlerėsoj



MASKIM = Ma shkrim = shkrues, inspektor



ISHTAR, ESHDAR, ASTARTE = Ishte Ar, Esht Ar, Asht e Arte = emra tė Afėrditės



BABBAR = Ba Bardh = Zot i drejtėsisė, zbardh, ndriēon, sqaron, vendos



EBABBAR = E Babbar = e Babbar-it = (tempulli, shtėpia) e Babardh-it



SIPPAR = Si i Par / Sipėr = qytet kryesor (si i parė) nė Shumer



Zbėrthimet etimologjike tė mėsipėrme janė bėrė sipas fjalorėve sumerian-anglisht tė standardizuar, pra tė pranuar botėrisht. Pjesėrisht janė zbėrthime me mbėshtetje historiko-logjike qė nuk gjenden nė ata fjalorė. Tė bėn pėrshtypje se sumerologjia botėrore (sumerologjia shqiptare ēuditėrisht nuk ka ekzistuar deri mė sot) nė asnjė rast nuk ka marrė nė studim ndonjė lidhje tė shqipes me gjuhėn sumeriane. Shpresoj qė tani e tutje tė rritet vėmendja nė kėtė drejtim kėtu nė Shqipėri, sepse realisht do tė duhet njė punė mjaft e madhe qė kėto pėrfundime tė kuptohen e tė pranohen nga sumerologėt e huaj, sepse kjo gjė qė do tė sillte mjaft ndryshime nė gjuhėsinė botėrore e cila ka sot njė histori rreth 150-200-vjeēare.



Pra, shqipja ėshtė vėrtet gjuha e fillimit, gjuha e nefilimėve.

Ndoshta me shqipen do tė lexohen saktė edhe shkrimet apo sekretet e vjetra, pėr tė cilat interesi po shtohet ēdo ditė e mė tepėr nė tė gjithė botėn. Le ta kenė shqiptarėt meritėn e zbulimit tė tyre. Tė dish do tė thotė “tė kesh fuqi”.



... Dhe qėndron mė tepėr se aktuale thirrja e rilindėsit tė madh A. Z. Ēajupi:



Shqipėtar mos rri, po duku, shqipėtar!



Zoti e ka bekuar shqipen dhe Shqipėrinė, e vėrteta vonon, por nuk harron...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Kujtojmė 457 vjetorin e botimit tė "Mesharit"...   Thu Jan 12, 2012 1:15 am

http://a6.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/226561_188028754577187_108658209180909_454448_7733089_n.jpghttp://a4.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc6/231190_188028767910519_108658209180909_454449_4736532_n.jpg
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2335
Age : 51
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Kujtojmė 457 vjetorin e botimit tė "Mesharit"...   Thu Jan 12, 2012 1:26 am

Ne nuk jemi bijt e zotit El siraxh, por ne jemi zbuluesit(krijuesit) e zotėrave qė nga fillimi i kėsaj jete... Zotėrat janė pjellė e jona bashkė me gjuhėn dhe simbolet e para tė komunikimit njerėzorė. Sado qė tė tė mos pėlqej kjo "pėrrallė" dhe "bull shit" siē po thon disa, gjuha e jonė ėshtė fakti mė real i themelimit dhe ndėrtimit tė strukturės sė kėtij zingjiri gjuhėsh tė ardhėshme me mijėra vjet mė vonė, dhe tė cilat tani po mundohen qė ta injorojnė themeluesin e tyre qė ėshtė gjuha dhe truri i jonė gjenetikė. Pėrse nė asnjė gjuhė tjetėr nuk mund tė pėrkthehet kjo gjuhė sumerjane pos tė tones atėherė? Pėrse as grekėt e as latinėt nuk mund tė arsyetojnė bazėn e fjalėve tė gjuhėve tė tyre, e me tonen shumė lehtė? Mendoni mirė para se tė flisni pėr tė keqin e vet gjuhes suaj tė thuash se kjo po ju jep kėnaqėsi.
Kjo gjuh sa interesante por nji dhe fenomen...!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Kujtojmė 457 vjetorin e botimit tė "Mesharit"...   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Kujtojmė 457 vjetorin e botimit tė "Mesharit"...
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: