Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 UDHET E KOMBIT Nr. 26 SHKURT (1) ViTI I TRETE I BOTIMIT

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Marenglen Koēiu
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 152
Age : 49
Vendi : Gjirokastėr, Albania
Registration date : 28/01/2010

MesazhTitulli: UDHET E KOMBIT Nr. 26 SHKURT (1) ViTI I TRETE I BOTIMIT   Fri Feb 24, 2012 4:21 pm


Botuar nėn kujdesin e LZHK, Qarku Gjirokastėr
Nr. 26 (2) Viti III i botimit

SHKURT 2012 ĒMIMI 20 LEKE

“If you want peace in Europe solve the Balkan case, If you want peace in Balkan solve the Albanian case.”
Zbigniew Brezinski


David Cohen, ambasadori i Izraelit, inicon trajnime pa pagesė nė disa specialitete pėr shqiptarėt
David Cohen, ambasadori i Izraelit pėr Ballkanin, me seli nė Tiranė, pėrmes pėrfaqėsuesit zyrtar tė biznesit izraelit nė jugun shqiptar, Marenglen Koēiu, jep njė shans tė ri pėr trajnime, kualifikime e specializime master falas nė disa fusha, si: agrokulturė, rend, ekonomi, blegtori etj. Ne kete numer gjeni detaje rreth aplikimeve ne specializime per kontroll droge sipas modelit izraelit, workshop per grate sipermarrese etj. Fq. 2



Magjia e
Qafės sė Pazarit

Pėrshkrim Nga K. STOJA F. 5, 6, 7

Nė brendėsi:
Kryeministri Berisha, mbėshtet qėndrimin e qeverisė sė Kosovės ndaj referendumit tė paligjshėm tė serbėve
Personalitete botėrore, mesazhe nė 4-vjetorin e Kosovės sė Pavarur.

Gjeneral Telini, italiani i flijuar pėr kufijtė shqiptarė nė Kakavijė.
One hundred USA . Poezi nga Xh.Luca
Peticion i LZHK Qarku Gjirokastėr, drejtuar diplomacisė botėrore pėr Ramush Hajradinaj.
David Cohen, ambasadori i Izraelit, inicon trajnime pa pagesė nė disa specialitete pėr shqiptarėt

David Cohen, ambasadori i Izraelit pėr Ballka-nin, me seli nė Tiranė, pėrmes pėrfaqėsuesit zyrtar tė biznesit izraelit nė jugun shqiptar, Marenglen Koēiu, jep njė shans tė ri pėr trajnime, kualifikime e specializime master falas nė disa fusha, si: agrokulturė, rend, ekonomi, blegtori etj.
Ne kete numer gjeni detaje rreth aplikimeve ne specializime per kontroll droge sipas modelit izraelit, workshop per grate sipermarrese etj. Ato organizohen nga Qendra Ndėrkombėtare e Trajni-mit Ofri – MASHAV Autoriteti izraelit antidrogės.
Do te kete ture studimi profesional, bursa te plota, vizita te ndryshme profesionale, aktivitete sociale dhe ekskursione, do te stimulohen sipėrmarrjet e vogla, sidomos ato qe drejtohen prej grave, ne kuader te bashkėpunimit me UNECE – Komisionin Ekonomik tė Kombeve tė Bashkuara pėr Europėn.
MCTC ka ndarė eksperiencėn izraelite me pjesėmarrėsit nga gjithė bota dhe ka bashkėpunuar me sukses nė trajnimin sipėrmarrės nė krijimin e qendrave tė mbėshtetjes sė biznesit nė vendet e pjesėtarėve tė mėparshėm.
Te gjitha detajet e nevojshme I kini te opublikuara ne kete dyfaqesh te gazetss “Udhet e Kombit”.


Qendra Ndėrkombėtare e
Trajnimit Ofri – MASHAV
Autoriteti izraelit antidrogės

Njė strategji gjithėpėrfshirėse e kontrollit tė drogės- modeli izraelit
25 Qershor – 19 Korrik 2012

Informacion I rėndėsishėm pėr
kandidatėt e mundshėm:

Kohėzgjatja dhe vendodhja
25 Qershor – 19 Korrik, 2012

Qendra Ndėrkombėtare e Trajnimit ‘Aharon Ofri’ pranė hotelit ‘Ramat Rachel’, me vendndodhje nė rrethinat e Jeruzalemit.

Ture studime profesionale
Vizita tė ndryshme profesionale do tė organizohen gjatė wokrshopit, sikurse: vizita nė qendrat e rehabilitimit; vizita nė burgjet me programe trajtimi; pjesėmarrje nė punė me komunitetin nė vendbanime tė ndryshme.

Ēertifikatė
Njė ēertifikatė studimesh do t’u ofrohet tė gjithė pjesėmarrrėsve tė cilėt kanė ndjekur orėt regullisht dhe kanė plotėsuar tė gjitha obligacionet e tyre.

Bursat
Bursa tė plota do tė jepen pėr tė gjithė pjesėmarrėsit duke pėrfshirė: akomodim I plotė, trajnim, ėorkshope, vizita profesionale, aktivitete shoqėrore dhe ekskursion, transport dhe sigurim shė-ndetsor (nuk pėrfshihet kujdesi dental, syzat dhe sėmundjet kronike). Fluturimet nuk pėrfshihen.

Popullsia e planifikuar
Kursi do tė ketė qėllim stafin profesional qė punon nė fushėn e drogėrave nga vendet nė zhvillim nga e gjithė bota. Secili vend do tė dėrgojė njė njė staf prej 3 profesionistėsh nga njė prej fushave tė mėposhtme: parandalim, trajtim, zbatimi I ligjit.

Aktivitetet sociale dhe ekskursionet
Ekskursionet nė Vendet e shenjta si dhe nė sitet me interest ė pėrgjithshėm dhe historic do tė organizohen. Gjatė ėorkshopit aktivitete socio-kulturore do tė organizohen.

Akomodimi
Pjesėmarrėsit nė seminar do tė qėndrojnė nė hotelin Ramat Rachel, dy pjesėmarrės nė secilėn dhomė

Pasaporta dhe Vizat
Sigurohuni qė pasaporta tuaj tė jetė e vlefshme pėr qėndrimin tuaj nė Izrael. Pėr marrjen e njė vize, jeni tė lutur tė kontaktoni autoritetet izraelite nė vendin tuaj.
Pėrmbajtja e kursit
Struktura , qėllimet dhe strategjite e IADA (Autoriteti Izraelit i antidrogės) Programet, qasjet, teoritė dhe politikat e parandalimit.
Programet dhe politikat e rehabilitimit dhe trajtimit
Zhvillimi i komunitetit
Metodat e survejimit dhe vlerėsimit
Trajnim i burimeve njerėzore

Workshop Ndėrkombėtar mbi
Sistemet Mbėshtetėse pėr gratė Sipėrmarrėse nė
Europėn Juglindore
23 prill – 10 Maj , 2012

Nė bashkėpunim me UNECE – Komisionin Ekonomik tė Kombeve tė Bashkuara pėr Europėn

Qendra e Ndėrkombėtare e Trajnimit Golda Meir Mount Carmel (MCTC), Haifa MASHAV – Agjensia izraelite pėr Bashkėpunimin pėr Zhvillim Ndėrkombėtar, Jeruzalem , Israel
Prezantim I programit

Sipėrmarrjet e vogla, shumė prej tė cilave drejtohen prej grave, njihen si njė mjet I rėndėsishėm pėr tė krijuar shanse tė reja dhe pėr tė gjeneruar burime shtesė tė tėq ardhurave. Ekziston njė nevojė e njohur pėr mjete mbėshtetėse dhe sisteme mbėshtetėse qė mund tė japin njė paketė holistike tė njė gruaje qė dėshiron ose shpesh ėshtė e dety-ruar tė gjejė njė tė ardhur alternative duke inicuar biznesin e saj.
MCTC ka ndarė eksperiencėn izraelite me pjesėmarrėsit nga gjithė bota dhe ka bashkėpunuar me sukses nė trajnimin sipėrmarrės nė krijimin e qendrave tė mbėshtetjes sė biznesit nė vendet e pjesėtarėve tė mėparshėm. Brenda kėtij kuadri ofrohet aktual.

OBJEKTIVAT

Mbas pėrfundimit tė ėorkshopit tė propozuar, gjithė pjesėmarrėsit do tė kenė:
Shkėmbime tė njohurive mbi mjete tė ndryshme pėr tė edukuarit e potencialit sipėrmarrės tė grave
Zgjeruar njohuritė e tyre mbi sistemet e mbėshtetjes pėr sipėrmarėsit e shkallės sė vogėl si njė mjet pėr zhvillimin lokal dhe zonor
Diskutuar pozicionin e grave sipėrmarrėse nė kohėrat e ndryshimeve tė shpejta globale dhe konturuar praktikat e tyre mė tė mira.
prezantuar njė propozim praktik pėr mbėshtetjen e grave tė fillojnė ose pėrmirėsojnė njė biznes mjediset e tyre


KĖRKESAT PĖR PRANIM

Workshopi ėshtė dizenjuar pėr 26 – 30 pjesėmarrės qė punojnė nė institucionet shtetėrore dhe agjensitė mbėshtetėse SME, OJQ qė merren me mbėshtetjen dhe zhvillimin e biznesit tė vogėl dhe shoqatat biznesit tė grave. Sipėrmarrės individė tė shquar mund tė gjithashtuytė aplikojnė.
Kandidatėt pritet tė kenė njė bekgraund studimesh nė ekonomik, administrim public, planifikim zonor, menaxhim industrial, ose subjekte qė lidhen me kėto, me njė minimum prej pesė vitesh eksperiencė. Kandidatėt qė punojnė nė zonat rurale dhe zona tė thella tė njė vendi inkurajohen tė aplikojnė.
Kėrkohet njė njohje e mirė e anglishtes.

PROGRAMI I STUDIMEVE
Pėrmbajtja, strategjitė e marketingut pėr bizneset e vogla nė njė mjedis nė ndryshim, trajnim sipėrmarrjeje – Laboratorėt e biznesit, gratė nė rrjetin e bizneseve, skemat financiare pėr sipėrmarrėsit e vegjėl, gratė nė bizneset e vogla – pengesat psikologjike. Sistemet mbėshtetėse nė Izrael, pėrgatitja e njė propozim projekti

Vizitat studimore

Pjesėmarrėsit do tė kenė mundėsinė tė takohen me sipėrmarrėse femra izraelite nė vende tė ndryshme dhe do tė vizitojnė Qendrat e Zhvillimit dhe institucione tė tjera tė pėrfshira nė mbė-shtetjen e zhvillimit tė sipėrmarrjes sė vogėl.

Midis tyre:
Qendrat e Zhvillimit tė Biznesit tė Vogėl Inkubatorėt Teknologjikė
Sipėrmarrje grash
Shkembimi I eksperiencave profesionale

Njė aspekt I rėndėsishėm I Worksho-pit ėshtė shkėmbimi I ieksperiencave midis pjesėmarrėsve tė tij dhe dhe séance tė ndryshme do t’I dedikohen kėtij qėllimi.njohuritė e pasura tė sjellė nga student prej vendeve tė ndryshme ėshtė njė kontribut I vyer pėr procedimet dhe zhvillimin e tyre tė mėvonshėm.

Detyra e fundit

Nė fund tė Workshopit, pjesėmarrėsit do tė paraqesin njė propozim projekti praktik ose ide novatore lidhur me ēė-shtjen qė mund tė implementohet nė vendet e tyre.

CERTIFIKATA
Pas pėrfundimit tė Workshopit tė dip-lomuarit do tė marrin njė certifikatė qė konfirmion pjesėmarrjen e tyre aktive.

Aplikimi
Aplikimet e pėrfunduara pėr pranim nė Ėorkshop duhet tė merren jo mė vonė se data 1 Mars , 2012.

GJĖRAT QĖ MBULOHEN NGA BURSA
Studimet: Leksionet, turret individuale dhe nė grup, vizitat nė teren, materi-al studimi I shkruar dhe pėrdorimi I bib-iotekės referencė.
Akomodimi:
- dy studentė njė njė dhomė
- ēarēafe, ujė I ngrohtė, ngrohje
Full Board
aktivitete sociale dhe kulturore
Ekskursione nė vendet historike dhe fe-tare

Pasaporta dhe viza

Pasaportat duhet tė jenė tė vlefshme pėr periudhėn e ėorkshopit dhe tė pėrfshijnė njė vizė hyrėse nė Izrael. Viza ju-aj do tė lėshohet nga njė pėrfaqėsues I Izraelit qė shėrben nė vendin tuaj. Dy foto shtesė nė masėn e pasaportės kėr-kohen gjithashtu pėr dokumente tė ndryshme.
Prenotimi

Data dhe numri I udhėtimit tė prenotimit pėr nė Izrael duhet tė konfirmohet pėr tė siguruar mbėrritjen pėrpara hapjes sė ėorkshopit nė 23 prill, 2012 dhe kthimi jo mė tepėr se njė ditė pas 10 Majit 2012. Udhėtimi ėshtė plotėsisht me shpenzimet e pjesėmarrėsve.
Bagazhi - Shumė kompani airore lejojnė vetėm 20Kg. (44 lb.) bagazh. Ka njė pagesė ekstra pėr mbipeshėn.

Sigurimi personal
Pjesėmarrėsit kėshillohen tė sigurojnė gjėrat personale me vlerė, pėr shkak se MCTC nuk mban pėrgjegjėsi pėr to.
Shkėmbimi valutor Tė gjitha monedhat e mėdha janė tė shkėmbyeshme nė Izrael.


.Kontakti: Marenglen Koēiu,
Gjirokaster. E-mail:
marenglenkociu@gmail.com
Cel. 068 543 8888




Kosova dhe Tirana festojnė sė bashku 4 vjet Pavarėsi.
Pėrshėndesin personalitete botėrore

Nė vitin e madh kur gjithė kombi shqiptar feston 100-vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė, Koso-va shtet i njohur deri sot nga 88 vende anėtare tė OKB-sė, sot mbush katėr vjet nga shpallja e pavarėsisė sė saj nė 17 shkurtin historik 2008.
'Dita e pavarėsisė i ka dhėnė kuptim historisė sė Kosovės', tha nė fjalimin e tij kryeministri Hashim Thaēi. Megjithatė, ai rikujtoi edhe disa zhvillime e fakte historike qė ndėrlidhen me katėr-vjetorin e shtetit tė Kosovės dhe 100-vjetorin e shtetit tė Shqipėrisė. Liderėt kosovarė rikujtuan se Kosova e lirė dhe e pavarur ėshtė rezultat i sakrificės sė popullit tė saj dhe i mbėshtetjes ndėrkombėtare, me nė krye me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Kosova festoi sot katėr-vjetorin e saj si shtet i njohur nga 88 vende.
Nė katėrvjetorin Pavarėsisė sė Ko-sovės, Tirana i dha njė rruge nė kryeqy-tet, pranė zones sė Shallvareve emrin "Ibrahim Rugova". Bashkia e Tiranės me kėtė rast priti sot kreun e Komunės sė Prishtinės Isa Mustafa. Nė ceremoninė e emėrimit ishte i pranishėm edhe kryeministri Berisha.

Ēelet ambasada e
Kosovės nė Tiranė

Nė atmosferen e festes se 4 vjetorit te Pavaresise se Kosoves, ne Tiranė ėshtė zhvilluar ceremonia e hapjes sė ambasadės sė Kosovės. Nė ceremoninė e organizuar mori pjesė dhe kryeministri i Kosovės Hashim Thaci si dhe pėrfaqė-sues tė trupave tė huaja diplomatikė tė akredituar nė Shqipėri.
Kryeministri Sali Berisha pėrshėndeti ce-emoninė duke theksuar se duke nisur nga sot misioni i zyrave diplomatike do tė jetė i dyfishtė. “Ambasada e Republikės sė Kosovės nė Tiranė sikundėr e Republikės sė Shqipėrisė nė Prishtinė kanė njė mision tė dyfishtė. Kanė misionin e posit-ės ndėrkombėtare tė 2 vendeve tona, bashkėpunimi rajonal dhe kombėtar, por kanė dhe misionin tjetėr kombėtar, tė kapėrcimit me vendosmėri dhe tė gjitha tė pasojave tė krijuara gjatė njė periudhe tė gjatė ndarjesh kufizimesh, bllokimesh tė pamerituara. Unė jam i bindur se nė udhezimet e qeverisė sė Kosovės kjo ambasadė sė bashku me ambasadėn e tonė nė Prishtinė do luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė tė ardhmen e barabartė qė meritojnė 2 kombet tona”, u shpreh Berisha. Mė tej, kreu i qeverisė shqiptare pėrshėndeti homologun Thaci, ndėrsa e ftoi qė sė bashku tė realizojnė projektet pėr shqiptarėt.
“Nga ana e tij kryeministri Hashim Thaci u shpreh i emocionuar pėr kėtė zhvillim. Shkurt Thaci theksoi se e ardh-mja e 2 vendeve do tė jetė nė BE dhe nė NATO . “Jemi njė komb dy shtete, si dy shtete do tė jemi nė NATO dhe BE. Sot po shėnojmė njė datė historike tė jashtė-akonshme dhe njė progres tė jashtėzakonshėm”.

Urime, Kosovė !

Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Barack Obama, i ka dėrguar njė te-legram urimi Presidentes sė Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga, me rastin e katėr vjetorit tė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.
Nė urim thuhet: Nė emėr tė popullit amerikan, unė ju pėrgėzoj pėr pėrvjetorin e katėrt tė Ditės suaj tė Pavarėsisė. Qė nga shpallja e saj si shtet sovran, i pavarur, mė 17 shkurt 2008, Kosova ka bėrė pėrparim tė rėndėsishėm nė ndėrtimin e njė demokracie multietnike, pluraliste dhe tolerante nė zemėr tė Ballkanit. Ndėrkohė qė punoni pėr tė ndėrtuar njė tė ardhme mė tė mirė pėr tė gjithė popullin e Kosovės, Shtetet e Bashkuara do tė mbeten njė partner i fortė dhe ju mund tė llogarisni nė mbėshtetjen e vazhdueshme tė Amerikės”, pėrfundon uri-mi i Presidentit amerikan, Barack Obama

Presidenti i Republikės sė Francės, Nikolas Sarko-zy, nė letrėn drejtuar zonjes Jahjaga citohet: “Jam nė dijeni pėr veprimin tuaj tė vendosur pėr tė dėrguar Kosovėn nė komunitetin ndėrkombėtar dhe pėr ta bėrė njė shtet modern. Unė e vlerėsoj vullnetin tuaj pėr tė vepruar pėr bashkimin e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, ēfarėdoqoftė origjina e tyre etnike ose pėrkatėsia fetare. Jeni e sigurt se Franca do tė qėndrojė pranė jush pėr t’ju ndihmuar nė realizimin e kėtyre ambicieve fisnike”.

Petition
of the Movement for National Development (MND)
Gjirokastra District, directed to the International Diplomacy
directed to the International Diplomacy

Ramush Haradinaj, our son and brother, is penetrating to the songs of our people alive for that what he has given and is giving for Kosovo and the whole Albanian cause, like a loyal fighter until death of the ideals of freedom and National Unification.
Today he is serving Kosovo as a sta-tesman.He deserves the support of millions of Albanians where-ver they a-re in their ethnic la-nds and in the world. The journey of Ramush Haradinaj is ali-ve towards the songs of the Albanian people, who gave birth to him and bro-ught him up with love for his nation.
Friends and brothers of our nation, the proposal of the petition or referendum for Mr. Haradinaj directed to the International Diplomacy, considering the fact that it is a living work of the national history, carries the works and the values of the Man of Democracy, and should be freed as soon as possible from GJND. We shall unite and protest together in order that Mr. Haradinaj be freed as soon as possible finally. We do not interfere in justice, but had our National Hero Gjergj Kastrioti been alive, would you still arrest him and send him to the Court?
Our petition is all inclusive without exception. It is directed to all the diplomatic missions and broader: Free Mr. Haradinaj! He is a part of our National History; he is the value, the virtue, the democracy and the Genius of our Nation. Albanians and non Albanians, the hour of Mr. Haradinaj does not stop. It ticks and at any moment you are making out of him an International Hero of Democracy. Let the World democracy free to walk freely on peace, love and fraternity. You should understand it well that if the Man of our National History is not set free, the problems will be broader in all the Balkans. You are suffocating freedom, the dignity of Albanian democracy. Our appeal might seem to you a tiny voice today, but it will continue. We are here to say to you: “STOP” the old ill-disposed hobbyhorses towards our Albanian nation.
Mr. Haradinaj is an honor and pride in many places, but he is also Honor of the stony town, the town of Kadare , Eqrem Ēabej, the historical town of Gjirokastra . Gjirokastra: “Let Mr. Haradinaj free”. He is without question the democracy, freedom of our Nation. Freedom is sacred for everyone, but, we, Albanian have paid for it with our blood and our lives. Therefore it is the turn of the Albanian pen to speak out today.
May our call wake you up! To arouse in you the sense of peace, freedom and goodwill.
Our call is directed to all the people of our nation, wherever they are:
“Join us. You historians, writers, poets, men of politics, doctors and engineers, artists and sportists, our people are dear.
Today “Haradinaj” case is the number one case. Its solution seeks our help.

From the Movement for National Development (MND) Gjirokaster

Magjia e Qafės sė Pazarit
Ēdo qytet ka simbolet e veta. Edhe Gjirokastra, njė nga simbolet me tė cilėt krenohet, ka Qafėn e Pazarit. Kur je nė Qafė, tė duket sikur ke pėrpara tė shtrirė njė yll deti tė stėrmadh gri, me tė pesė tentakulat, me gjatėsi tė ndryshme, ashtu tė palėviz-shme.
Nė ke nė mend tė njohėsh Gjirokastrėn, atė, mė mirė, se nga ēdo pozicion, e zbulon nėpėrmjet Qafės sė Pazarit. Nė se I ke vėnė detyrė vetes pėr tė matur pulsin e jetės sė Gjirokastrės, qėndro nė Qafė dhe, aty jeta tė shpaloset me tė gjitha ngjyrimet, me tė gjitha detajet, me gjithė realitetin e saj.
Nė Qafė tė Pazarit gjirokastritėt janė njohur me njeri-tjetrin. Nė kėtė vend janė bėrė “parjet” dhe bisedat vendimtare pėr krushqitė. Aty njerėzit, kur kanė dashur kėrkėnd, e kanė gjetur, takuar dhe kanė mbaruar hall. Nė Qafė, punėtorėt, kur s’kanė pasur punė, kanė dalė, nė mėnyrė qė personi, I cili ka nevojė pėr ta, t’I gjejė mė lehtė. Nė Qafėn e Pazarit, dėgjon thashetheme, lajme tė reja dhe, pse jo, ndonjė mburrje a krekosje pėr t’u dukur.
Ēdo “tentakulė” qė zgjatet nga “tru-pi” (Qafa e Pazarit) ka veēoritė e saj, ash-tu siē ka dhe emrin e vet. Mė e populluara ėshtė rruga “Gjin Zenebishti”, e cila fillon nė Qafė tė Pazarit dhe pėrfundon nė rru-gėn nacionale, me toponimin “Postobllok”. Ky kalldrėm nga Hotel “Sopoti” deri nė Qafė, ėshtė njė “qylym” me motive tė trevave tė jugut. Kjo “qėndisje” i jep hijeshi dhe vlerė tė veēantė gjithė kėsaj pjese tė qytetit. Nė kėtė “qylym” njerėzit zbresin pėr te Sheshi i Ēerēizit, njė shesh ku, me shumė histori nė shekuj, nga shpėrndahen aty ku kanė problemet: nė Bashki, nė Prefekturė, te urbanėt, nė Konsullatėn Gre-ke… Nė tė dy anėt e kėsaj rruge gjen shu-mė hotele, restorante, bar/bufe. Aty, nė ish-librarinė e tė mirėnjohurit Alizot Emini, sot shiten fruta, perime e ushqimore. Nė njė nga kafenetė e kėsaj rruge ėshtė bėrė njė kuvend i rėndėsishėm, me pjesėmarr-jen e patriotit Abdyl Frashėri. Nė qendėr tė Sheshit me tė njėjtin emėr, ngrihet krenar monumenti i Ēerēiz Topullit, njė nga patriotėt mė nė zė tė kėtij qyteti. Dhe atje ku pėrfundon kalldrėmi, dhe nis asfalti, ballė-pėrballė, janė dy memorialė, qė i bėjnė nder qytetit tė gurtė, tre personalitetet “Nderi i Qytetit”: Eqerem Ēabej, Musine Kokalari dhe Ismail Kadare. Ndėrsa pėrballė tyre, nė pėrkujtim tė hyrjes sė qytetit tonė muze nė UNESCO, ngrihet njė mur I thjeshtė, nė tė cilin, ėshtė vendosur tabela pėrkatėse, njė vlerė kjo, e merituar nga Gjirokastra prej vitesh.
“Tentakula” tjetėr, gjithashtu e shumė-populluar, ėshtė Rruga “Ismail Kadare”. Ajo zbret nga Qafa, lė pas xhaminė nė rru-gėn pranė saj dhe “pėrplaset” me Kėshillin e Qarkut, nga ku, pesė metra mė poshtė, kjo arterie ndahet nė rrugėn e Palortosė, qė vazhdon tė mbajė emrin e shlrimtarit tė madh dhe rrugėn e Varoshit: “Dr. Vasil Laboviti”. Nė kėtė minikryqėzim ku ku “shkėpusin duart” njera rrugė nga tjetra, gjenden disa qendra administrative: Kėshilli I Qarkut, Telecomi, Posta, Qendra e Rregjistrimit tė Pasurive tė Paluajt-shme, Aluizni etj. Nė kėtė gjatėsi tė vogėl rruge gėlojnė kafene tė panumėrta, sa njeriu nuk vendos dot ku ta rrufisė njė kafe.
“Tentakula” mė e drejtė nis nė Qafė tė Pazarit, pastaj pėrshkon gjithė lagjen Hazmurat, pėr tė pėrfundu-ar nė rrugėn nacionale. Kjo ėshtė rruga “Alqi Kondi”. Pjesa mė e populluar e kėsaj arterieje rezulton deri te kthesa pėr nė Klubin e Gjuetarėve. Edhe nė kėtė arterie punojnė disa qendra administrative, si: Drejtoria e Monumenteve tė Kulturės, Drejtoria Arsimore, Gjykata e Apelit, Raiffeissen Bank, Ndėrmarrja e Pastrim-Gjelbėrimit. Nė kėtė zonė gjen klube dhe lokale mė bashkėkohore.
Nė rast se nga Qafa e Pazarit kėrkon tė shikosh horizontin drejt jugut, kėtė mundėsi nuk e ke. Mbi njė kodėr shkėmbore, tė parėt tanė, pėr qėllim mbrojtjeje, kanė ngritur njė kala madhėshtore. Kjo kala ėshtė njė symbol tjetėr I qytetit tė gurtė. E pikėrisht, duke u ngjtiur nė drejtim tė kalasė, “tentakula” tjetėr ecėn njė farė rruge drejt dhe pastaj, mbasi merr pak majtas, takohet me unazėn e kėshtjellės. Kėtu arteriet tė ēojnė nė lagje tė ndryshme: nė Dunavat, Pazar I Vjetėr, Cfakė, Manalat. Sidoqoftė, gjallėria e kėsaj rruge ėshtė mė e zhurmshme, vetėm pėr sa vazhdon nė vijė tė drejtė. Them gjallėria, pasi veē tėrheqjes sė vėmendjes nga punimet artistike, tė realizuara me dorė, veshi ndjen goditjet ritmike tė gdhendėsit tė drurit, gurėgdhendėsit apo tė tezgjahut. Nė trotuaret para dyqaneve tė kėsaj rruge, gjen tė reklamuar qylyma shumėngjyrėsh, veshje popullore, tė qėndisura me ar, figurina prej druri, guri, tantella etj. Nė kėtė “tentakulė” gjen fotograf, furrė pjekjeje, artikuj tė vjetėr (antika) etj. Kėtė rrugė, qė ka emrin “Gjin Bue Shpata”, mund ta quanim pa ngurrim edhe rruga e artizanatit. Disa punime, si: duket nuk rrinin dot “shtrėnguar” dhe njė qėndistari e njė studio pikture janė “strehuar” te rruga qė zbret pėr te Sheshi I Ēerēizit. Ndrėsa dyqani pėrkarshi , me punime tezgjahu, ėshtė pesė metra mė poshtė dyqanit mė tė madh me suvenire, qė gjendet nė Qafė tė Pazarit.
“Tentakula” mė e shkurtėr ėshtė ajo qė ngjitet nė njė kalldrėm jo mė shumė se dhjetė metra nė drejtim tė unazės sė Kodrės Kulturore. Emri I kėsaj rruge ėshtė “Rruga e zejtarėve”, por qė aktualisht ėshtė e asfiksuar, pa jetė. Nė kėtė pjesė tė Pazarit “jetojnė” akoma qendra muzeale, por tė shurdhėra. Nė majė tė kodrės, nga mund tė soditėsh gjysmėn e qytetit, ėshtė ngritur obelisku, pėr nder tė mėsuesve patrio-tė, qė shpėrndanė dritėn e diturisė. Dhe po aty, e rikonstruktuar, ndodhet shkolla e parė shqipe, e hapur nė Gjirokastėr.
Projektuesi, urbanisti dhe arkitekti, qė kanė punuar pėr Pazarin e Gjirokastrės, duket kanė qenė njerėz me vision, njerėz kompetentė dhe qė e kanė njohur e studiuar mirė terrenin, mbi tė cilin do tė ndėrtohej ky Pazar. Ndėrtesat e dyqaneve me gur tė gdhendur dhe me ēati tė ndėrtuara mbi njera-tjetrėn, tė ngjajnė me njė valle labēe, nė dy radhė, qė nisin poshtė kalasė, happen si ai ylli I detit, nė tė shtrirjet dhe, e mbyllin atė te Sheshi I Ēerēizit.
Duke qėndruar nė trotuar nė Qafėn e Pazarit, para kėmbėve tė tua, kalojnė njerėz tė tė gjitha moshave, tė tė gjitha ngjyrave, tė tė gjitha besimeve, tė tė gjitha profesioneve. Kalojnė femra. Kalojnė meshkuj. Kalojnė punėtorė. Kalojnė njerėz, qė I nxjerr njė hall. Kalojnė dhe nga ata qė duan tė shtyjnė ditėn. Nė Qafė pjesa mė e madhe janė autoktonė, pra gjirokastritė. Vendin e dytė e zenė tė ardhurit nga zonat rurale. Dhe pjesa mė e pakėt e njerėzve qė mund tė gjesh nė Qafė tė Pazarit, janė tė ardhur nga rrethet, ose turistė tė huaj. Kėta tė fundit, nuk e ke tė vėshtirė t’I pėrcaktosh. Ata I dallon nga ngyjra e fytyrės (jo e vrarė), nga ecja e kujdesshme, kurreshtja pėr tė soditur ēdo gjė tė veēantė dhe sidomos “armatosja” e tyre me aparat fotografik, videokamera, ēanta allafranga etj.
Duke dalė nė Qafė tė Pazarit qė nė mėngjes, dėgjon si zhurmojnė qepenat qė ngrihen pėr tė nisur aktivitetin e ditės tregtarėt. Shitėsit fillojnė tė bėjnė ndonjė pastrim para dyqanit apo nxjerrin pėr tė ekspozuar mallin qė kanė pėr tė shitur. Banakierėt e kafeneve ndezin ekspresėt. Pak nga pak, kafenetė janė tė parat qė thithin klientėt. Fillon lėvizja e makinave. Baballarėt, qė ēojnė fėmijėr nė kopėsht apo nė shkollė. Burrat, qė ēojnė gratė e tyre me makinė deri tek dera e zyrės. Urbanėt e Dunavatit, Cfakės dhe SMT-sė, uturijnė qė nė mėngjes kalldrėmeve tė ngushta, duke I bėrė sytė katėr, se njerėzit prej makinave I ndajnė vetėm disa centimetra. Mė e bukura gjallėri e Pazarit ėshtė qarkullimi I kėmbėsorėve. Pazari popullohet dallgė-dallgė. Nė mėngjes e kanė “pushtuar” Qafėn e Pazarit ata, tė cilėt kanė njė urjgencė, njė problem, se u duhet tė takojnė dikė. Rreth orės shtatė e gjysmė vėrshojnė nxėnėsit, tė cilėt nxitojnė pėr tė arritur nė orar mėsimin. Pas njė pazue disaminutėshe, rreth 10-15 minuta, para orės 8.00 vijnė pėr tė ēelur zyrat punonjėsit e administratės. E, pas kėsaj ore, tė ngeshėm, ngjitin kalldrėmet flokėbardhėt e qytetit. Kush me borsalinė, kush me shkop, ata fillimisht I drejtohen klubeve tė tyre tė preferuar dhe mė vonė, sipas problemeve, shpėrndahen pėr tė paguar detyrimet mujore, tė kryejnė ndonjė shėrbim me porosi tė marrin ndonjė dokument nga zyrat etj.
Gjirokastra ka qenė dhe mbetet njė laborator i politikės dhe ndihmesės pėr ēėshtjen kombėtare. Nga Gjirokastra, nė pėrpjestim me popullsinė, kanė dalė mė shumė personalitete, qė I kanė dhėnė njė kontribut tė ndjeshėm vendit. Kalaja e Gjirokastrės, si njė transopeanik, qė ka ngecur nė shkėmbin mbi lagjen Pazar I Vjetėr, duket sikur u jep sinjal pėr kushtrim kalave tė tjera, tė ngritura mbi njė plan strategjik kundėr pushtuesve, pra Kalasė sė Shėn Triadhės, tė Paleokastrės, tė Kardhiqit, tė Tepelenės…
Qyteti ynė I gurtė ka kaq shumė contribute , kaq shumė vlera, kaq shumė njerėz, qė kanė dhėnė shumė pėr Gjirokastrėn. Lista ėshtė aq e gjatė, sa do tė zinte disa faqe tė kėtij shkrimi. Nė kalldrėmet e kėtij qyteti kanė ecur drejt Bashkisė, duke shkėmbyer pėrshėndetje me bashkėqytetarėt, kryetarėt e Bashkisė nė vite, si: Bajo Topulli, Hysen Hoxha etj., deri te Flamur Bime, qė ėshtė aktualisht qytetari i parė I Gjirokastrės.
Gjirokastritėt janė popull I zgjuar, punėtor, I qetė, I kulturuar dhe me vision. Ata, kur dalin nė Qafė tė pazarit, u duket sikur janė nė verandė tė shtėpisė, sikur janė te sofatet e portės sė tyre me qemer, sikur janė nė oborrin e tyre. Tė larguarve nga qyteti I Gjirokastrės u mungon shumė Qafa e Pazarit. Atyre u duket sikur kėtu kanė lėnė njė pjesė tė zemrės, tė shpirtit tė tyre.
Provoni tė largoheni pėr ca kohė nga Gjirokastra dhe do ta ndieni magjinė e Qafės sė Pazarit, atė forcė lidhėse tė saj me banorėt e qytetit.

Kristo STOJA Gjirokastėr, 14 shkurt 2012


Referendumi i serbėve, pjesė e skenarit tė rrezikshėm pėr ndryshim tė kufijve
Kryeministri Sali Beri-sha, mbė-shtet plo-tėsisht qėndrimin e qe-verisė sė Kosovės ndaj referendumit tė paligj-shėm tė serbėve nė Komunat e Veriut tė Mitrovicės.
Nė njė njoftim pėr shtyp tė kryeministrisė thuhet se referendumi ėshtė njė akt i pavlerė qė nuk do tė ketė ndikim nė territorin dhe sovranitetin e Kosovės.
“Ky akt i pavlerė dhe pa konsekuencė, pėr sa i pėrket integri-tetit territorial dhe sovranitetit tė Republikės sė Kosovės, ėshtė vepėr e strukturave paralele dhe qarqeve tė Beogradit qė i mbė-shtetin ato. Ai ka si qė-llim mbajtjen nė rend dite tė njė skenari tė rreziksh-ėm, qė synon ndryshimin e kufijve ekzistues, sipas linjave tė pastėrta etnike nė rajonin tonė” thuhet nė njoftimin e kryeministri-sė.
Kryeministri Berisha ėshtė shprehur gjithashtu se respektimi i kufijve ak-tuale tė Ballkanit, ėshtė i njė rėndėsie themelore pėr paqen, stabilitetin, ba-shkėpunimin rajonal dhe integri-min Euroatlantik dhe Europian tė kombeve dhe vendeve tona.



The anthem which was born from the feeling
One hundred years America

By Xhelal Luca

One hundred years
I have waited for you America
One hundred years
You were my dream
You were my hope
You were my light

My nation
Geographically in a crossėay
They never let me
In my fate
One after the other
The empires stepped on me
And they did not let me see the light
Hoė many times
Harlotries of Europe
Sent my people
At the edge of the charnel – house

We are a similar genesis
Eye to eye
Teeth to teeth
Flame to flame
But your being far from me
Caused me bleed.
I seek your oath America
Your chest with stars ėhich shed light
And mine full of wounds that drain
I loved your sons
Like the apple of my eyes
Therefore will all my soul
I am a the sixtieth part of
The four stars.
I raised a statue in honor of Clinton
In the edge of my balcony
In order that the jackals of Balkans
Might slow down.

I shall raise him a legend
I shall keep it in my bosom
Century after century
I shall plant his memory in my children
I shall say to them:
This person acknowledged Albanian nation.
They lied to me yesterday
They frightened me yesterday
They did not let me watch you straight
May they extinguish forever

Today I shall bestow my son
We shall bestow our sons
Only they should not let
Albania snippy.

Therefore, welcome America
My hope is on you
My light is on you
I shall keep the oath
You gave to me
A hundred years from today.
I shall keep it
Forever.

Tirana in December 2011

Gjeneral Telini, italiani qė derdhi gjakun pėr kombin shqiptar

Gjeneral italiani, Enriko Telini, kryetar i Komisionit Ndėrkombėtar pėr cak-timin nė vend tė kufirit ndėrmjet shtetit shqiptar dhe atij grek ka hyrė nė histori si njė ndėr heronjtė pėr tė cilin ky vend duhet tė tregojė respekt.

Kush ėshtė Telini
Telini ka lindur nė vitin 1871, nė Kastelnuovo tė Garfanjąnos, krahinė nė lindje tė Gjirit tė Gjenovės. Mėsimet e para i mori nė shkollėn e vendlindjes, kurse studimet ushtarake i kreu gjatė viteve 1884-1900 nė kolegjin e Firénces, nė Akademinė Ushtarake, nė Torino dhe nė Shkollėn e Lłftės. Gjithnjė me nota “shkėlqyeshėm”, nė vitin 1890 fitoi gradėn nėntoger artilerģe. Nė vitet 1914-1915 e dėrguan atashe ushtarak nė ambasadėn italiane nė Vjenė. Nė qershor tė vitit 1918 iu dha grada gjeneral brigade; iu besuan detyra nė shtabe divizioni, truparmate, nė Komandėn e Pėrgjithshme tė ushtrisė dhe nė Ministrinė e Luftės; komandoi artileri divizionale dhe njėrėn pas tjetrės, brigadat “Lombardia” e “Piacenca”. Shembullor nė kryerjen e detyrave tė ngarkuara, e nderuan me Urdhrin “Kryqi i Kalorėsit tė Urdhrit Ushtarak tė Savojės”, me “Medalja e Argjend me Vlerė Ushtarake” dhe me “Kryqi i Oficerit tė Urdhrit Ushtarak tė Savójės”. Nė pėrshtatje me aftėsitė ushtarake e politike, si dhe me vlerat dhe cilėsitė e veēanta njerėzore, mė 9 nėntor 1922, Konferenca e Ambasadorėve e zgjodhi kryetar tė Komisionit Ndėrkombėtar Kufipėrcaktues ndėrmjet shtetit shqiptar dhe atij grek.

Misioni pėr kufirin
Komisioni i emėruar nga Konferenca e Ambasadorėve pėr caktimin e kufirit ndėrmjet shtetit shqiptar e shteteve fqinje Ballkanike e kishte lėnė pėr gjysmė punėn qė nga viti 1914, kur shpėrtheu Lufta e Parė Botėrore; rrjedhimisht nė kufirin shtetėror shqiptaro-grek, tė njohura kishin mbetur vetėm pika e fillimit, nė Gjirin e Ftelźs (Ftelésė) dhe ajo fundore, nė Liqenin e Préspės. Kjo gjendje u kishte dhėnė dorė shteteve fqinje qė ta shndėrronin shtetin shqiptar nė pėrcėllģmė dhe nė det gjaku shqiptarėsh. Kėsaj gjendjeje iu dha fund mė 17 dhjetor 1920, kur Lidhja e Kombeve e pranoi shtetin shqiptar anėtar tė saj. Duke pėrfituar nga ai rast, pėrfaqėsia qeveritare shqiptare qė ndodhej pranė Konferencės sė Paqes nė Paris , kėrkoi nxitimthi “daljen e ushtrive tė huaja jashtė viseve tė brenda shtetit shqiptar”. Mbėshtetur nė qenien tanimė anėtar tė Lidhjes sė Kombeve, Konferenca e Ambasadorėve ripohoi vendimet e saj tė 12 dhjetorit 1912, tė 22 marsit tė vitit 1913 dhe tė 17 dhjetorit tė vitit.1913 mbi kurrizin e kėtij shteti dhe menjėherė ngriti edhe komisionin pėrkatės, me gjeneral Enriko Telinin dhe anėtarė pėrfaqėsitė e qeverive angleze, franceze e italiane. Pranė tij, me votė jo vendimmarrėse u njohėn pėrfaqėsitė e shtetit shqiptar dhe tė atij grek.

Ndarja e kufirit
Nė 10-ditshin e tretė tė nėntorit tė vitit 1922 anėtarėt e Komisionit arritėn nė Korēė, po nuk filluan dot punėn, ngase, – siē shkruhej nė fletoren “Near East”, - “ka hasur nė pengesa tė drejtpėrdrejta, jo vetėm nga Greqia, por edhe nga Serbia”. Pėr pasojė, Komisioni e ndėrpreu punėn dhe u rigrupua nė Korēė nė 10-ditėshin tretė tė prillit tė vitit 1923, por, pėrsėri, qė nė krye, ndeshi nė vickat e kryepėrfaqėsuesit grek, Kli Bóēari. Mė 26 korrik 1923, kur Gjeneral Telini vendosi qė fshatrat Pobģckė e Radat, nė lindje tė Leskovikut, si edhe burimet e ujėrave tė nxehta poshtė Radatit tė mbeteshin brenda shtetit shqiptar, tėrbimi i nėnkolonel Bóēarit arriti kulmin. Por, gjeneral Telini qėndroi i patundur nė vendimin e vet. Gurgulénė vijuese Kli Boēari e shkaktoi kur sheh se Enriko Telini vendosi qė fshatrat Peshkėpģ e Radat nė Rrėzė tė Zezė tė Libohovės dhe Kakavjeja tė mbeteshin brenda kufirit tė shtetit shqiptar.

Vrasja e Gjeneral Talinit
Tė marrosur nga vendimet e gjen. E. Telin-it, pushtetarėt grekė vendosėn t’i shkurtonin jetėn dhe veprimtarinė. Njė ēetė e organizu-ar nga komanda ushtarake, asfalia dhe ko-rofillaqia, mė 27 gusht nė vendin e quajtur Zhépė, – 8 kmpėrtej Kakavjesė, ngritėn prit-ėn, ku vranė gjeneral E. Telinin dhe shoqėruesit qė ndodheshin me tė. Komisioni Hetimor Ndėrkombėtar i ngritur posaēėrisht me atė rast, vėrtetoi se organizatore e vrasjes dhe vrasėse ishte vet qeveria greke. Rrjedhimisht ajo u ndėshkua, - veē tė tjerave, - me pagimin e njė shume tejet tė madhe qė iu ngarkua si dėmshpėrblim.
Hotel “Castelo”



Drejtor, Botues: Marenglen KOĒIU
Kontakt: lzhkqarkgjr@yahoo.com
Cel: 068 5438888 & 069 22 888 49

Kryeredaktor: Thoma NIKA
Juristė: Sokol KOĒIU, Jovan TAĒI,
Klodiana ĒIĒO
Gazetarė:
Kristo STOJA, pėr qarkun e Gjirokastrės
Abdurrahman SHEHU, pėr arsimin, kulturėn, shkencėn, turizmin
Jorgo TELO, redaktor, korrektor letrar
Ilir BERISHA, pėr problemet historike dhe etnike
Klodiana SANXHAKU, pėr problemet juridike & institucionet
Aleksandra PUCI, pėr problemet ekonomike
Jovan TAĒI, konsulent pėr marrėdhėniet, kombėtare e ndėrk.
Iris Matathia, korrespondente nė Izrael
Uresa F. SYLA, korrespondente nė Kosovė
Xhem MUSTAFI, korrespondent nė Maqedoni
Jasa ALFANDARI, korrespondent nė Mal tė Zi


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
UDHET E KOMBIT Nr. 26 SHKURT (1) ViTI I TRETE I BOTIMIT
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Politikė-
Kėrce tek: