Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 KUFIJTĖ HISTORIKĖ TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE TĖ DHĖNAVE ONOMASTIKE

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11459
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: KUFIJTĖ HISTORIKĖ TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE TĖ DHĖNAVE ONOMASTIKE   Sun Apr 28, 2013 4:39 am

Rexhep Doēi lindi nė katundin Kerrnicė tė Komunės sė Klinės (Kosovė) mė 1943. Shkollėn fillore e kreu nė Klinė, Shkollėn Normale nė Pejė, kurse mė 1968 i kreu studimet nė Degėn e Gjuhės dhe tė Letėrsisė Shqipe nė Fakultetin Filozofik tė Prishtinės. Ka punuar profesor i gjuhės shqipe nė Shkollėn Fillore tė Kastriotit (Obiliqit) dhe nė Shkollėn e Mesme Bibliotekare nė Prishtinė. Njė kohė ka punuar si pėrkthyes prej shqipes nė serbokroatishte dhe anasjelltas. Prej vitit 1975 punon nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės, nė Sektorin e Onomastikės-Dega e Gjuhėsisė. Studimet pasuniversitare i mbaroi nė Prishtinė dhe ka magjistruar nė temėn me titull: Onomastika e shqiptarėve tė Llapushės (Prekorupės). Nė vitin 1989 ka doktoruar nė temėn: Onomastika e shqiptarėve tė Drenicės. Ka botuar mė sė 120 punime onomastike nėpėr revista, pėrmbledhje punimesh e gazeta shqiptare e ndėrkombėtare.
Deri me tani ka botuar shtatė vepra nga fusha e onomastikės, fushė e re shkencore e albanologjisė, qė janė:
-Antroponimia e Llapushės (Prishtinė, 1983, 287 faqe);
-Antroponimia e shqiptarėve tė Kosovės I, (Prishtinė, 1990, 245 f.);
-Iliro-shqiptarėt dhe serbėt nė Kosovė-sipas onomastikės (Prishtinė, 1994, 345 f.);
-Onomastika e Drenicės, I (Prishtinė, 2005, 470 f.);
-Onomastikė ilire-shqiptare nė Ballkan (Prishtinė, 2006, 532 f.);
-Ēėshtje onomastike pellazge-ilire-shqiptare, Prishtinė, 2009, 368 f.)
-Shqyrtime dhe polemika onomastike (Prishtinė, 2012, 349 f.).
Nė kėto vepra autori ėshtė pėrpjekjur qė pėr herė tė parė tė vėrtetojė autoktoninė e pellazgo-iliro-shqiparėve edhe nė Greqi, nė Serbi, nė Mal tė Zi e Itali, si dhe nė njė mėnyrė a nė njė tjetėr iu ka pėrgjigjur disa autorėve pansllavistė dhe shqiptarė, tė cilėt ishin pėrpjekur ta kritikojnė dhe tė cilėt nuk kishin dhe nuk kanė aq sa dhe si duhet njohuri nga fusha e onomastikės.
Pėr tė ndriēuar ēėshtje tė vėshtira onomastike pellazge-ilire-shqiptare nga treva e Gadishullit Ilirik dhe mė gjerė, autori ka punuar me pėrkushtim nė gjurmimin, mbledhjen dhe studimin e materialit onomastik nė Kosovė, Shqipėri, Maqedoni, Mal tė Zi, Greqi, Serbi, etj. Brumin onomastik nga terreni, qė e ka mbledhur vetė, e ka krahasuar me materialin onomastik tė burimeve tė shkruara sllave (tė viteve 1313, 1318, 1321,1330), latine (1411-1444, 1416-17) dhe osmane-turke (tė v. 1455, 1485, 1591, 1700), etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11459
Age : 58
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Re: KUFIJTĖ HISTORIKĖ TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE TĖ DHĖNAVE ONOMASTIKE   Sun Apr 28, 2013 4:40 am

TEME E VEĒANTĖ E AKADEMISĖ ALTERNATIVE PEGASIANE

KUFIJTĖ HISTORIKĖ TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE
SIPAS TĖ DHĖNAVE ONOMASTIKE

Pėr kufijtė etnikė tė Shqipėrisė kam tubuar tė dhėna nė vijimėsi, jo vetėm nga burime tė shkruara latine, sllave, osmane-turke, po edhe nga terreni. Brumė onomastik-gjuhėsor tė terrenit kam mbledhur me anė tė ekspeditave shkencore 7-10 ditėsh nėpėr fshatra tė banuara me shqiptarė nė rrethinat e Tuzit tė Malit tė Zi, nė anėn e Medvegjės sė Serbisė dhe nė Ēamėri e nėpėr disa fshatra tė krahinave tė rrethinės sė Athinės Beoti e Atikė nė Greqi.
Kufiri etnik iliro-shqiptar nė Mal tė Zi

Kėshtu, afėr kufirit tė sotėm politik Shqipėri-Mali i Zi e deri nė Hercegovinė, deri nė shekullin e XIII pjesa mė e madhe e banorėve ishin tė pėrkaktėsisė etnike shqiptare. Shumė studiues thonė me tė padrejtė se banorėt shqiptarė tė atyre zonave ishin barinj nomadė, kinse erdhėn nga Shqipėria, tė cilin mendim e demantojnė shumė fakte tė pamohuara onomallstike-gjuhėsore. Shqiptarėt si autoktonė nė vijimėsi nė ato anė tė Malit tė Zi kanė jetuar jo vetėm nėpėr fshatra apo katune baritore po edhe nėpėr qytete. Kėtė e dėshmon mė sė miri mendimi i historianit ēek, Konstantin Jireēekut pėr banorėt e Kėshtjellės sė Budvės rreth vitit 1200, i cili thoshte: “Njė ndėr kėshtjellat e vjetra me prejardhje ilire, qė kanė qenė edhe si vende tregu, ka qenė Budva (Bouton)…, e cila ishte njė ēerdhe e vogėl gurore dhe kishte pėrafėrsisht 800 banorė. Banorėt e saj me emra sllavė e shqiptarė, pa gjurmė tė hershme romake, kanė qenė njerėz tė zakonshėm, kultivues tė vėreshtave, tė fiqve, gurgdhendės, drugdhendės ose peshkatarė”. Sot as nė Budvė e as nėpėr fshatrat pėrreth saj nuk gjendet asnjė banor shqiptar, por tė gjithė si krishterė janė asimiluar nė sllavė, pėrkatėsisht malazezė. Edhe vetė emri Budvė, qė sipas Hans Krahes, Eqrem Ēabejt, Petar Skokut etj. ishte edhe emėrtim ilir But-, Butua, βούτουα, buron prej fjalės ilire-shipe but (i, e butė), ashtu siē burojnė edhe emėrtimet Butmir te Sarajeva, Butoc i Prishtinės, Bitol pėr Manastirin nė Maqedoni etj. Sipas onomasticientit kroat, Petar Shimunoviqit, nėpėr 6 fshatra tė rrethit tė Splitit dhe nė tri fshatra tė ujdhesės sė Korēullės gjenden patronime Burmazi, formime nga fjalė shqipe burr+i madh, kurse nė Hercegovinė ekziston edhe sot katundi Burmaz, ku, po sipas kėtij studiuesi, “qysh nė shekullin XIII ėshtė folur shqipja”. Nė atė krah me prejardhje il. shq. janė edhe emėrtimet: Ulqin nga fj. il. shq. ulk-ujk (porsi emri i Ulpianės afėr Prishtinės me prejardhje nga emri ilir Ulkianum); Tivari si kompozitė nga fjalė shqipe anė dhe varr pėr gropė; Risani nga fjala shqipe me trajtat rrah>rreh>rrihs>ris (?), etj. Edhe emri i kryeqytetit tė sotėm tė Malit tė Zi Podgoricė ėshtė kalk, pėrkthim nga fjala il. shq. mal, sepse ndodhet pikėrisht rrėzė Malėsisė sė Madhe, e cila u nda mespėrmes me kufirin politik ndėrmjet Shqipėrisė dhe Malit tė Zi. Ndėrkaq, tė gjitha fshatrat pėrreth Podgoricės janė ose pjesa mė e madhe me prejardhje gjuhėsore shqipe ose tė banuar me shqiptarė, qė shfaqen edhe gjatė mesjetės, si p. sh.: Lopari, Tuzi, Dinosha, Drezga, Bushat, Keqi, Liqeni, Golemadi pėr Gojėmadhi, Barzanji pėr Bardhanji, Rogame nga fjala shqipe rogė etj. Gjithashtu nė Mal tė Zi, sipas Millan Shufllajt, vėllazėri apo patronime ilire tė asimiluara nė malazezė janė: Manioit ilirė nė Maninėt e sotėm (1435); Mataguzhėt afėr Podgoricės (1335), Matarugėt, Malonshiqėt nė luginėn e lumit Zetė; Palabardhėt nė Bjelopavliqėt, Vasojeviqėt, Piperėt, Ozriniqėt, Bukumiriqėt, etj.
Asimilimi i pakrahasuar i shqiptarėve nė Mal tė Zi vijon edhe nė ditėt tona. Duke mbledhur material onomastik nėpėr fshatrat e rrethinės sė Tuzit, si nė Milesh, Dinosh, Cemi i Llofkės, Goriēan, Omerbozhaj, Tuz etj., shėnova edhe se si regjimi malazez nė mėnyrė perfide ua mohon tė drejtat kombėtare dhe njerėzore shqiptarėve tė andejmė. Pėr shembull, njė familje katolike Ivezaj, qė kishte zbritur nga Malėsia e Madhe nė fshatin Vllanė, ishte nė prag tė asimilimit. Plaku i saj dinte shqip, edhe njė djalė i tij fliste shqip, kurse vajza e tij nuk dinte shqip, por me ne fliste serbisht, sepse, edhepse ishte shkolla e mesme nė Tuz nė gjuhėn shqipe, ajo shkonte nė shkollė tė mesme po nė Tuz nė gjuhėn serbe, pėrkatėsisht malazeze. I ati i vajzės thonte se e kam dėrguar vajzėn nė shkollė nė serbisht, ngase, nėse e kryen shkollėn nė shqipe, mandej nuk mund tė gjejė punė, e, nėse e kryen shkollėn nė serbishte hyn nė punė lehtė. Edhe nusja e shtėpisė, fatkeqsisht folte me fėmijė tė vegjėl nė shtėpi nė serbishte, kurse njė fėmijė i vogėl i saj e kishte emrin Dragan, dhe, kur e pyeta babain e fėmijės, se pse e ke pagėzuar me emėr sllav Dragan, mė tha se kur ka lindur ka qėlluar mysafir njė shok nga Podgorica me emrin Dragan dhe ia kemi lėnė fėmijės emrin Dragan. Njė taksist me veturė, qė na dėrgoi nga Podgorica, ku bujshim nė hotelin “Montenegro”, deri nė Cemin e Llofkės, tha nė serbishte se edhe unė jam shqiptar, kurse unė ia ktheva po nė serbishte, se ti pėr mua nuk je shqiptar, sepse ti nuk di me folė shqip. Ndėrkaq, kolegėt nga instituti, tė cilėt ishin me mua nė veturė, mė prekėn dhe me gjestikulacione ma bėn me dije se mund tė ndahemi keq edhe na nga pushteti shovinist malazez. Njė shok i imi i shkollimit tė mesėm nė gjimnazin e Pejės, Elez Gjokaj, i lindur nga Mileshi i Epėr, ishte mėsues nė Tuz, por ai s’guxoi tė na shoqėrojė gjatė ekspeditės prej frigės, por vetėm u pėrshėndet me ne nė rrugė tė Tuzit. Gjenocidi i tillė i pushtetit malazez kundėr shqiptarėve nė Mal tė Zi, prej nga kanė ikur me mija shqiptarė sidomos nė Amerikė, Kosovė e Shqipėri nėpėr mote, ėshtė pėr ēdo kritikė.

Kufijtė etnikė iliro-shqiptarė nė Serbi

Sa i pėrket pranisė sė iliro-shqiptarėve deri thellė nė Serbinė e sotme, po theksoj se prej dy kėshtjellave nė Dardaninė antike, *Gurason dhe *Gurbikon, qė profesor Mahir Domi, nė bazė edhe tė Hahnit, i lidh me fjalėn ilire-shqipe gur-i, Gurbikon ishte, sipas ilirologut Antoan Mayer, kėshtjellė e Nishit (Γουρβικον, Kastell bei Naisson) , qė sot ėshtė topogėrmadhė-rrėnojė buzė lumit Nishavė nė Nish. Gjithashtu nė atė anė tė Nishit antik Naisus (nė tė ardhmen mund tė shpjegohet me prejardhje shqipe) sa u pėrket elementeve tė gjuhės ilire-shqipe, flet edhe emri i fisit dardan Triballi, me prejardhje prej fjalėve il. shq. Tri+ballė dhe Galabroi, prej fjalėve shq. gal(i galėm) dhe ab (ap) “ujė”, qė njė degė e fisit dardan Galabroi shtektoi tek ilirėt nė jug tė Italisė dhe e formuan Krahinėn Kalabri, kurse vijimėsi e emrit tė fisit dardan Galabroi ėshtė edhe sot Krahina Gallap qė nga Kosova e deri te Nishi nė Sanxhakun e Nishit. Po kėshtu, pėr praninė e ilirėve dardan nė anėn e Sanxhakut tė Nishit flet veprimtaria e mbretit dardan Galeri, i cili e kishte njė kėshtjellė tempull, qė nė shekullin e III ia kalonte tempullit tė perandorit ilir Dioklecianit nė Split. Gjurmimet arkeologjike nė tempullin e Galeriut, qė i kishte filluar arkeologu gjerman Kanic dhe i kishte vijuar arkeologu serb Srejoviq, bėjnė tė ditur se shtyllat e mermerit tė bukur tė bardhė prej 20 metrash lartėsi, tė sjella nga Asuani i Luginės sė Nilit, nxemja klasike qendrore pėrbrenda tempullit, biblioteka nė bodrum, banjot si dhe reliefet e skalitjet mozaike tė bukura nė dyshemenė e rrėnojės sė sotme, qė serbėt nė fillim e quanin Gamzigrad e tani Romeliana (sipas emrit tė sė ėmės sė Galeriut) flet pėr njė kulture tė lartė civilizuese tė tė parėve tanė ilirėve. Ishte atėherė si tėrėsi Siujdhesa Ilire si nė pikėpamje tė koalicionit mbase luftarak, ashtu edhe miqėsor apo martesor ndėrperandorak, sepse, siē na thotė D. Klajiqi, Galeriu pėr grua tė dytė mori vajzėn e Dioklecianit, dhe si “udhėheqės vital dhe sypatrembur e kanė krahasuar me Aleksandrin e Madh”, kėshtuqė nė vitin 311 vdes afėr Sofjes, nė rrugė pėr t’u kthyer nė vendlindjen e vet Romelianė nė veri tė Nishit.
Kur ėshtė fjala pėr praninė e shqiptarėve 70-80 % nė Sanxhakun e Nishit gjatė mesjetės, pos tjerash, dėshmon edhe e dhėna se, historiani boshnjak Adem Hanxhiq e pėrmend, sipas defterit osman tė vitit 1455 katundin Arbanash, sot Arbanashka te Kurshumlia me banorė me emra krishterė ose sllavė, tė cilėt i vlerėsonte: “Edhepse nė defter pėr asnjė banor nuk theksohet se ėshtė shqiptar, nuk ka kurrfarė dyshimi se vet toponimi ėshtė formuar nga popullsia shqiptare e fshatit shumė para vitit 1455”. Edhe mė vonė pėr praninė e popullatės krishtere shqiptare nė Sanxhakun e Nishit flet edhe pjesėmarrja e shkrimtarit tė vjetėr shqiptar, pėrkatėsisht klerikut Pjetėr Budit nga Mati i Shqipėrisė mė 1616 nė Prokuple, nė “njė kuvend ndėrballkanik, pėr tė organizuar njė kryengritje tė madhe kundėr osmanėve”. Po tė mos kishte pasur edhe shqiptarė krishterė (mbase katolikė e ortodoksė) nė atė anė, mbase nuk do tė kishte marrė pjesė as P. Budi nė kėtė tubim nė Prokuple. Pėr praninė apo autoktoninė e deri para njė kohe tė shqiptarėve edhe deri pėrmbi Nish, nė Luginėn e Lumit Timok (nė bazė tė njė punimi tė gjatė tė autorit serb R. Lj. Kozhelac: Onomastika Timoka), kam shkruar gjerėsisht nė veprėn “Onomastikė ilire-shqiptare nė Ballkan” (f. 60-71),
Praninė e shqiparėve katolikė nė Serbi gjatė mesjetės e dėshmon edhe Gaspėr Gjini, pas tė cilit mė 1584, nė rrethin e qytetit Krushevc tė Serbisė kishte “1500 banorė shqiptarė kaktolikė, tė cilėve u kanė shėrbyer tre priftėrinj, qė e kanė pasur edhe njė kishė tė tyre tė vjetėr”. Kur ėshtė fjala pėr ojkonimin Krushevc tė Serbisė, nga mendimi i Profesor Eqrem Ēabejt, i cili kishte parasysh mendimin e gjuhėtarit bullgar Vlladimir Georgievit, kuptojmė se emri i kėtij qyteti ėshtė kalk nė serbishte krushka nga il. shq. dard-dardhė, sepse, siē thotė: “Krushevaci gjendet bash nė territorin e Dardanisė sė Vjetėr”. Edhe gjuhėtarėt Latif Mulaku e Mehdi Bardhi nė njė punim dialektor i pėrmendin mė sė 35 fshatra, me mė sė 600 familje shqiptare nė anėn e Rrafshlartės sė Peshterit nė Serbi, si p. sh.: Devreē, Bugjevė, Mellajė, Baēicė, Shkrel, Turinė, Tutin, Tuzinė, Bioc, ramoshevė etj.
Siē u pa autoktonia e shqiptarėve deri thellė nė Serbinė e sotme, nė Sanxhakun e Nishit (deri nė Luginėn e Timokut), nė anėn e Krushevcit dhe nė Peshter dėshmohet bindshėm autoktonia e shqiptarėve deri ku ishte kufiri etnik i Shqipėrisė.

Kufijtė etnikė iliro-shqptarė nė Maqedoninė e sotme

Sa i pėrket pranisė sė shqiptarėve apo iliro-shqiptarėve nė kontinuitet nė tėrė Maqedoninė e sotme, po i theksojmė vetėm pak tė dhėna onomastike bindėse, deri ku shtrihej kufiri etnik shqiptar. Kėto tė dhėna janė anėsore, nė kufirin lindor, juglindor e jugor tė Maqedonisė, sepse brenda Maqedonisė ka sa e sa emra fshatrash me prejardhje ilire-shqiptare, porsi nė Shqipėri dhe nė Kosovė apo Dardani. Pėr tė dhėna tė tilla ilire-shqipe nė Maqedoni, po e citoj nė fillim gjuhėtarin Petar Hr. Ilirevskin, sipas tė cilit: “Nė rrethinėn e Shkupit, e cila nė kohėn romake bėnte pjesė nė pėrbėrje tė Dardanisė antike janė ruajtur disa toponime prej parakohės sllave…Njė emėr i atillė ėshtė edhe emri i qytetit Bitola Bitolj me burim indoevropiqan dhe baza trako-ilire butas (shtėpi) dhe ngjashėm me tė (pasuri). Nga fjala e parė janė formuar edhe toponime tė tjera nė Jugosllavi, si: Budva nga koha antike Butua, Butel dhe kjo nga Boutelis Boutella te Shkup. Gjatė shekujve mesjetarė emri i Bitolit saktėsisht ka qenė Bytole, Bytolta, sipas etimololgjisė popullore ėshtė lidhur me obitelj”. Sa u pėrket ojkonimeve me rrėnjorin iliro-shqiptar but-, nė ojkonimet Bitol (*Boutella) nė Maqedoni, Budva (*Butua-Butel) nė Mal tė Zi, Butoc nė Kosovė (Prishtinė) nuk pajtohem me P. Hr. Ilievskin se kanė tė bėjnė me fjalėn ilire-trakase butas “shtėpi, pasuri” po, si u cek edhe mė sipėr, burimin e kanė nga fjala ilire-shqipe ose trakase-shqipe but (i, e butė). Dhe, siē thotė Henrik Bariqi, “Pėr lokalizimin e atdheut tė hershėm ballkanik tė Shqiptarėve tė vonshėm… flasin emrat e qyteteve Nish, Shkup,Shtip dhe Ohėr, i cili pėr Ohrin shton: “Pika mā jugore e vźndeve tė hershme tė banuara prej shqiptarėve, e cila ka mujtė tė vėrtetohet deri mė sot, āsht Ohri, ku gjithashtu marrėdhānja midis źmnit antic Lychnis, Lychnidos dhe trajtės sllave Ohrid mund tė shpjegohet pėrsėri vetėm me ndėrmjetsimin e shqipes, meqenėse sot nė gjuhėn shqipe n-ja mbas guturalit kaon nė r- (krahaso shqip grue:indvj. Gna) dhe sidomos fjalėn shqipe (h)rek indoev. *khanak:gjerm. (hnakki) Nacken”. Mirėpo, sa i pėrket shndėrrimit tė n-sė nė –r- te Lyknidos nė shqipe Ohėr, kujtoj se kemi dukurinė e rrotacizmit tė shqipes, tė shndėrrimit tė –n-s intervokalike nė –r-: Lykinidos:Oher. Mandej, emrin e Krahinės Maleshevo (prej rreth 15 fshatrave) nė Maqedoninė Lindore, studiuesit si: serbi Milivoje Pavlloviqi, bullgari Ivan Duridanovi dhe St. Romanski, A. Keramidēevi, V. Nikovi e shpjegojnė me prejardhje ilire-shqipe ose treke-shqipe, pra nga fjala shqipe mal. Kurse, sa i pėrket pranisė sė iliro-shqiptarėve deri vonė, deri te pjesa juglindore e Maqedonisė bėn tė ditur gjuhėtari maqedon, Petar Hr. Ilievski, siē shkruan: “Lumnica ėshtė emri i njė rrjedhe tė djathtė tė Vardarit, te Gjevgjelia, i cili emėr buron nga shq. lumė (rrjedhė uji, rrke) dhe prapashtesa sllave -nica, qė dmth. lumė i vogėl”.

Kufijtė etnikė iliro-shqiptarė nė Greqi

Kėshtu, pėr autoktoninė e shqiptarėve nė Greqi poi paraqes shkurtimisht disa tė dhėna onomastike, tė cilat flasin drejtpėrdrejt ose tėrthorazi edhe pėr kufrin etnik tė Shqipėrisė, deri ku ėshtė dashur tė jetė ky kufi. Qysh se Jeronim De Rada nė vitin 1987 shkroi artikullin “Asnje besim nė grekun”, dhe se po sipas De Radės: “Shqipėria doli e fuqishme…, ngase shqiptarėt e kanė gjakun e Lekės sė Madh”. GJithashtu, siē njofton historiani Ramiz Abdyli, Hasan Prishtina shkruante nė njė gazetė bullgare tė Sofjes mė 1912 se “Vilajetin e Selanikut me rrethinė e pėrbėjnė shqiptarėt me shumicė”. Pėr autoktoninė e shqiptarėve nė Greqi bėn tė ditur edhe Sami Frashėri nė veprėn “Shqipėria dhe shqiptarėt”, i cili pėrpos tjerash, e pėrshkruan edhe qytetin Xhumaja nė pjesėn kontinentale tė Greqisė, nė jugperėndim tė Manastirit tė Maqedonisė dhe qytetit Florina tė Greqisė si prefekture apo komunė me 3 xhami, 1 shkollė, 10 hane e 25 dyqane. Gjithashtu edhe unė i kam shėnuar, pos fshatrave tė shumta me shqiptarė dhe me prejardhje shqipe, edhe dy fshatra nė pjesėt rurale tė Beotisė me origjinė orientale Spahinjėt dhe Mustafat, qė bėjnė tė ditur se edhe thellė nė Greqi, nė rrethina tė Athinės kishte filluar islamizimi i shqiptarėve, dhe se andejpari njėmend shqiptarėt (arbėreshėt) ishin autoktonė pellazgo-iliro-shqptarė. Pra, pėr pėrplot emra fshatrash e banorėsh nga gjuha shqipe kam shkruar nė dy vepra tė mija (“Onomatikė ilire-shqiptare nė Ballkanė, f.28-36,77-86, “Ēėshtje onomastike pellazge-ilire-shqiptare”, f. 45-70) dhe se nė kėtė mėnyrė bėhet e ditur bindshėm se shqiptarėt nė Greqi janė autoktonė nė kontinuitet, e nuk kanė shkuar nga Shqipėria atje, siē mendojnė disa studiues, prej tė cilėve me njohuri, tė themi diletante shkencore, ka edhe studiues shqiptarė. Mirėpo, nė “Javėn pėr arbėreshėt e Greqisė”, qė ėshtė mbajtur nė Prishtinė nė vitin 2006, njė sekretar i Ambasadėsh Shqiptare nė Athinė, tė cilin e kishin pėrzėnė grekėt, se ishte interesuar pėr fshatrat shqiptare nė Greqi, tha se nė Greqi ka mė sė 700 fshatra tė banuar me shqiptarė. E, edhe njė studiues shqiptar bėri tė ditur nė “Konferencėn e I-rė mbi Qytetėrimin Pellazg”, qė ėshtė mbajtur nė Tiranė mė 21-22 tetor 2011, se, sipas “Enciklopedisė mė tė re amerikane” edhe sot mė sė 80 % e banorėve nė Greqi janė shqiptarė ose me prejardhje shqiptare.
Nė bazė tė tė gjitha tė dhėnave tė mėsipėrme onomastike, tė paraqitura kkronololgjikisht qe nga Iliria antike e deri mė sot, shihet qartė se kufijtė e Shqipėrisė Etnike janė ngushtuar e cunguar me shtypje permanente nga fqinjėt malazezė, serbė, bullgar apo maqedonė dhe grekė nė mėnyrė agresive dhe grabitēare, me mjete lugtarake, terroriste, gjenocidale, asimiluese e shfarosse tė pakrahasuara pėr kohėn kur i kanė zbatuar.
Si pėrfundim pėr asimilimin e pellazgo-iliro-shqiptarėve gjatė qindvjeēarėve dhe mijėvjeēarėve tė kaluar nė popujt fqinj pėrreth, si dhe pėr ngushtimin e kufijve tė shenjtė tė Shqipėrisė Etnike po e citoj gjerėsisht mendimin e albanologut mė tė shquar shqiptar tė derisotėm, Profesor Eqrem Ēabejt, sipas tė cilit: “Kėshtu shohim se si qė nė kohėt mė tė lashta fise ilire shtrihen me njėrėn anė andej detit nė Itali, mė anėn tjetėr nė Hellas, nė Dardani, Maqedhoni e Trakie gjer nė Bosfor: duke kontribuar atje nė mbrojtjen e nacionit italik, kėtu nė formimin e nacionit italik e trak, mė vonė tė nacioneve serbe, greke sė re e turke. Jo vetėm Mesapė e Japigė, Tribalė, Dardanas, Peonė e tė tjerė janė ilirė: edhe Maqedonas e Doras janė lidhur ngushtė me elelmentin ilir. Ka tė ngjarė qė tė jetė atėherė populli shqiptar si mbeturinė e njė populli tė madh tė Europės juglindore dhe tė mesme, ėshtė prodhimi jo i njė ekspansioni, po i njė restriksioni; edhe trualli gjuhėsor i kėtij populli ėshtė pra pėrfundimi jo i njė zgjerimi, po i ngushtimit tė njė treve mė tė hapur”
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
dodgjeka
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 76
Age : 78
Vendi : vulaj malsia
Profesioni/Hobi : autolakir ėn penzion -poezia
Registration date : 30/06/2009

MesazhTitulli: Re: KUFIJTĖ HISTORIKĖ TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE TĖ DHĖNAVE ONOMASTIKE   Mon Apr 29, 2013 3:16 pm

Interesant asht tye me lexua t'kaluomit e Shqiptarvet.A ka dvet kush a kurr:po ku jan ken Shqiptart ,ose Ilirt dikur,ēka kan bā n'ato koha kur i kan robnua tana ato naciona tjera.A kan tźj kām kryq e kan pi duhan e rakī e kan prit mei robnua dikush.Jāshtū ākźn para Gjergj Kastriotit e jāshtū pas tij e deri sot.Si shźmull asht sot edhe Kosova,kan luftua,derdh gjak e prap se prap u da n'tri pijesa,Kosova si shtet,veri i Kosovės e Lugina e Preshees. Pas fuftet par botnore u bashkuon Sllavet,e dyta fuft prap u bashkuon Sllavet.para 23 vjet u ēpartallis Sovijet Union,u ēpartallis Jugosllavi,u bashkuon dy shtete Gjermanit.Ēka po bān Komi Shqiptar e kū asht sot.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://www.gurraelecit.blogspot.com
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: KUFIJTĖ HISTORIKĖ TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE TĖ DHĖNAVE ONOMASTIKE   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
KUFIJTĖ HISTORIKĖ TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE TĖ DHĖNAVE ONOMASTIKE
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: