Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 MBROJTJA NDĖRKOMBĖTARE E MINORITETEVE nga Mimoza Agalliu

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11441
Age : 57
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: MBROJTJA NDĖRKOMBĖTARE E MINORITETEVE nga Mimoza Agalliu    Fri Nov 01, 2013 2:52 am

MBROJTJA NDĖRKOMBĖTARE E MINORITETEVE
MBROJTJA NDĖRKOMBĖTARE
E MINORITETEVE
Mimoza Agalliu
2
Mimoza Agalliu
Autor: Mimoza Agalliu
Titulli: MBROJTJA NDĖRKOMBĖTARE
E MINORITETEVE
Redaktor shkencor : Prof. Dok. Eqerem Yzeiri
Redaktor letrar: Kristaq F. Shabani, IWA, WPS, AOM
Art grafik: Dashamir Vranici
Libri u mundėsua nga Albanisa sh.p.k
Copyright Mimoza Agalliu, 2013
Libri u shtyp nė Shtypshkronjėn e Shtėpisė Botuese
Marin Barleti , 2013

Kur interesi i produktivitetit mendor hapėsiron
vizionin
nga Kristaq F. Shabani IWA, WPS, AOM
Trajtesa e njė teme tė tillė me objekt ėshtė njė sprovė
dinamike e autores Mimoza Agalliu, e cila shfaqet nė njė
fu shė sip ėrgjerė d ip lomatike tė p ėrbazu ar nė fu shėn
legjislative tė sė Drejtės Ndėrkombėtare tė Minoriteteve.
Pėr v oja p olit ike si d h e n iv eli i sa j ku ltu r or e ka
shpjegueshmėrinė e kėtij azhurnimi elitar.
Njė sipėrmarrje e menēur, sidomos nė kėto kushte tė
ecurisė sė botės tė progresivitetit, kur organizmat e krijuara
enkas p ėr kėtė synim mad hor , janė p ėrku shtu ar d he
pėrkushtohen pėr krijimin e njė legjislacioni balancues,
sipėrmarrės me koncept e nocion tė pushtetshėm pėr tė sjellė
nė fokus e pėr tė kuruar nė parametra moderne kėtė plagė
shtetesh , shkaktuar nga sjelljet dhe ndėrsjelljet kohore jo
tipike tė shteteve, tė cilėt, krahas territoreve tė tyre, nė
veprime tė padrejta, me kėrkesa dhe me vendosje tė vetos
apo nė sajė tė marrėveshjeve me favore, kanė pėrcaktuar
fatin e minorancės, tė minoriteteve. Kjo e ardhur edhe nga
supermacia e tė madhit, apo fuqisė pėrfaqėsuese tė madhe
nė diplomacinė botėrore, apo tė supermacisė nė fushėn
ushtarake. Sikundėr rroket dhe nė kėtė libėr tipik, i destinuar
pėr tė shpjeguar kėtė teori dhe prakticizėm tė ndjekur, deri
mė tashmė, nga organograma e krijuar pėr tė vepruar nė
favor tė sė Drejtės, e cila ėshtė gjithmonė nė p ėrsosje,

shpjegohet ligjshėmėria d he p raktika, sillen fakte d he
ilustrime argumentuese nė vend esidomos ballkanike, dalin
nė pah zbulimet e fenomeneve ekzistuese dhe kėshillohet
terapia moderne.
E Drejta Ndėrkombėtare e Minoriteteve ėshtė lakuar
gjithmonė dhe ėshtė krijesė e politikave tė reja bashkėkohore
me botė, nė njė botė demokratike, e cila nuk mund tė ketė
cikėl vegjetativ tė pėrhershėm, nė rast se nuk i pėrkushton
ku jd es kryefjalės: Lid h ėsi, bash kėp u n im, jetesė tė
minoriteteve me etninė mė tė cilėn frymėmerr.
Vetė ky term teor ik d he i p raktiku ar gjėrėsisht nė
korpuset e shteteve tė formuara, lindjen apo rrjedhojėn e ka
nga shkėputjet e kėtyre minoriteteve nga etniciteti tyre, i
lindur, sikundėr e cekėm pak mė lart pėrgjithshėm edhe
n ga n d a sitė, sh p ėrblesa t , kėn aq ės it ė or eksiv e t ė
pushtetshmėve triumfues nė luftra, nga uzurpimi me synim.
Madje, duhet theksuar, edhe nga qėllimi pėr t i mbajtur nėn
pushtet shtetet, tė cilat kanė qenė kokėfortė ndaj mė tė
mėd h en jv e...Du h et th eksu a r d h e fen omen i t jetėr i
amalgamės sė shteteve tė krijuara, tė formuara jo mbi bazė
tė njė etniciteti, por kompleks etnicitetesh dhe precipitim
nė to tė shumė minoriteteve, tė cilat kanė sjellė shtatzaninė
nė lindjen dhe acarimin e fenomeneve .
Ligjėrohet, sanksionohet, gjithė forca mend imore;
argumentohet gjithė arsenali teorik dhe veprimtaria praktike
nė favor tė sė Drejtės Ndėrkombėtare tė Minoriteteve, tė
cilat, nė praktikėn historike botėrore, kanė qenė produktore
tė mosmarrėveshjeve, tė keqsjelljes, tė kundėrveprimit dhe
tė impulsimit, tė nxitjes sė invazioneve d he lu ftrave tė
hapėsirave tė ndryshme, deri nė Luftra gobale, sjellėse tė
pasaojave katastrofike e tjerė.
Au tor ja ka bėrė njė p u nė d ėnd u rore p ėr tė hap u r
horizontin, pėr tė ndriēuar veprimtarinė nė kėtė fushė, e

cila shpesh herė edhe nėvlerėsohet. Pra njė ngritje e shkallės
sė impulsimit total dhe e veprimit tė ligjėruar shquhet nė
kėtė libėr.
Pra ky libėr hed h d r itė d he bėn zbėrthesėn e kėtij
fen omen i, n gr ė sh ka llėn e n joh jes sė in d ivid it d h e
institucioneve si dhe rrit kulturėn legjislative pėr tė vepruar
me nerv nė kėtė fushė, e cila ėshtė prezente gjatė gjithė kohės...
Libri i autores Mimoza Agalliu shpjegon me elegancė
njė gjuhė tė kuptueshme kėtė tė tėrė, kėtė ndodhi , nėpėrmjet
njė diagrame rritjeve nė ligje, nė dokumentacion dhe nė
sipėrmarrje tė diplomacisė botėrore pėr tė luftuar fenomenet
negative qė ndeshėn dhe pėr tė normalizuar e qė minoritetet
ta ndjejnė veten nė shtetet ku bėjnė pjesė si forcė aktive nė
p r oblemet d h e tė p ėr ligju r p ėr t ė d r ejta t e tyr e.
Kėndvėshtrimet nė kėtė libėr shpalosen me njė gjuhė tė
kuptueshme sensibile dhe forcėvepruese... Kėtu qėndron
forca ndėrvepruese e kėsaj sipėrmarrje tė guximshme.
Duke u nisur dhe nga prezenca jonė njė organizėm letrar
n d ėrkombėta r si IWA (Oh a jo, SHBA), i cili n ė
p rogramacionin e vet ka d he mbrojtjen e tė d rejtave
njerėzore, nd ėrmora kėtė shpjegim p ėrfaqėsu es d he tė
nevojshėm. Shtysė direkte ishte prekja e kėsaj teme madhore
nga autorja e kėtij libri, e cila ka bėrė njė punė pasionante
pėr t ia paraqitur botės njerėzore nė parametrat e nevojshme.
Shpreh bindjen time se ky libėr do tė jetė shumė i kėrkuar
pėr hapje tė vizionit individual dhe pėr leximin e panoramės
shqiptare tė emigrimit
Tiranė, shtator 2013


KAPITULLI I
VĖSHTRIM HISTORIK MBI MBROJTJEN
NDĖRKOMBĖTARE TĖ MINORITETEVE
Edhe mė herėt, por posaēėrisht, pas pėrfundimit tė Luftės
sė Pa r ė Botėror e kemi n jė zgjer im tė mbr ojt jes sė
minoriteteve nė pikėpamje tė subjekteve tė detyruar, edhe
pse nė Statutin e Lidhjes sė Kombeve nuk flitet pėr tė drejtat
e min or iteteve kombėta r e ed h e p ėrku n d ėr fakt it qė
presidenti i atėhershėm i SHBA-sė, Wodrow Wilson, kishte
kėrkuar qė shteteve tė reja, si kusht pėr njohjen e pavarėsisė,
t u kėrkohet mbrojtja e minoriteteve kombėtare.1
Mirėpo, sikundėr dihet, pas Luftės sė Dytė Botėrore, do
tė shuhet Lidhja e Kombeve dhe do tė krijohet OKB-ja. Por,
pėr fat tė keq, Karta e saj nuk do tė pėrmbajė dispozita
kushtuar minoriteteve kombėtare. Siē do te shihet, mė vonė
d o tė d alė gati p rofetike fjalia e Presid entit amerikan
Wodrow Wilson: ...Kurrgjė me gjasė s do ta prishė paqen
nė botė, sikurse pozita qė nė disa rrethana do tė gjendeshin
minoritetet .
1 Kurtesh Saliu E d rejta kushtetuese -libri I, Universiteti i Prishtinės,
Prishtinė, 2001, faqe 152

Kjo d o tė vėrtetohet me fillimin e d ekompozimit tė
federatave socialiste dhe mund tė thuhet se ky dekompozim
i pėrgjakshėm do tė ndikojė qė Asambleja e Pėrgjithshme e
OKB-se tė miratojė Deklaratėn pėr tė Drejtat e Personave
qė u pėrkasin Minoriteteve Kombėtare e tė tjera 2 . Pėr mė
tepėr, Bashkimi Evropian do tė nxjerrė njė deklaratė pėr
kriteret pėr njohjen e shteteve tė reja nė Evropėn Lindore,
ku kriter pėr njohjen e shtetit. pervec te tjerash, do tė jetė
mbrojtja e tė drejtave tė pjesėtarėve tė minoriteteve. Po ashtu,
Kėshilli i Evropės, nė shkurt tė vitit 1995, miraton Konventėn
Kuadėr pėr Mbrojtjen e Minoriteteve Kombėtare .
1.1 SHEKULLI XVI dhe XVII
Historia e mbrojtjes sė minoriteteve nis me pėrpjekjet e
ndėrmarra gjatė shekullit tė XVI dhe te XVII pėr t u siguruar
mbrojtje pakicave fetare, si pasojė e konflikteve me bazė
diskriminimin fetar.
Problemet lid hur me minoritetet kombėtare apo ato
etnike nxjerrin krye me vonė, kur nacionalizmi lindi si njė
ideologji dhe si njė kompromis pėr tė modifikuar pasojat
ekstreme tė hegjemonisė etno-nacionaliste.
Mbrojtja mė e hershme ndėrkombėtare e minoriteteve
daton nė vitin 1535 me nėnshkrimin e njė traktati midis
Turqisė dhe Frances, i cili garantonte mbrojtjen e tė drejtave
fetare tė qytetarėve franceze.3
2 Mr.sc.Zemri Elezi Satusi i Minoriteteve Kombėtare sipas kushtetetutave
aktuale nė disa vende tė Ballkanit faqe 2.
3 Zejn u lla Gru d a Min or ity p r ot ect ion Min or ily Righ ls
.KMDLNJ.Prishtinė.Kosove 2000.Faqe 22 (cituar nga Jordan Daci Tė drejtat e
njeriut . faqe 218 Tiranė, 2006).

Ky traktat pasohet me njė Kapitulacion mė 1604, i cili
garantonte tė drejtėn e tė krishterėve tė vizitonin vendet e
shenjta dhe mbrojtje nga rojet nė Varrezat e Shenjta.4
Ne mesin e shekullit te XVII, nė Kongresin e Westphalia
(ne 1648) nėnshkruhet Traktati i Westphalia, i cili ėshtė traktati
i parė ndėrkombėtar shumėpalėsh, i cili synonte mbrojtjen
e barabartė midis shumicės katolike tė Evropės dhe pakicės
protestante.5
Nė sheku llin e XVI d he tė XVII d iskriminimi nd aj
pakicave fetare, tė mbetura brenda territoreve, tė cilat, si
rezultat i traktateve tė paqes i cėnoheshin njė shteti tjeter,
njihte njė pėrhapje tė gjėrė. Kjo shpjegon pjesėrisht faktin
pėrse zhvillimet ndėrkombėtare tė mbrojtjes sė pakicave e
kane burimin nė traktatet qė marrin nė mbrojtje tė drejtat e
tyre. Kėto traktate pėrmbajne klauzola, tė cilat tregojnė njė
vėmendje tė veēantė ndaj komuniteteve, feja apo kulti i tė
cilėve ishte i ndryshėm nga ai i shumicės sė popullsisė tė
shtetit nė tė cilin ato jetonin.
1.2 PERIUDHA PAS LUFTĖS SĖ PARĖ BOTĖRORE
(1919 - 1945)
Problemi i minoriteteve u trajtua mė gjėrėsisht pas Luftės
sė Parė Botėrore.
Traktati i Versajės, i cili u pėrfundua nė mbarim tė Luftės
imponoi ndryshime tė mėdha territoriale, tė cilat pasuan
ato tė Fuqive tė mėdha, me 1912 - 1913, nė Konferencėn e
Ambasadorėve.
Ndryshime tė tilla patėn pasoja negative pėr disa kombe,
pasi, si rezultat i percaktimit tė kufijve tė rinj, kombe tė
4 Po aty.
5 Po aty.
ndryshme u ndanė nė disa shtete.
Pėr tė lehtėsuar d isi regjimin e kėtyre popullsive tė
shkėputura nga trungu kombėtar, sidomos pėr tė shmangur
tensionet d he tend encat pėr separatizėm, fu qitė aleate
pėrcaktuan disa detyrime pėr trajtimin e kėtyre popullsive,
d etyrime, tė cilat binin mbi ato shtete qė kishin tė tilla
popullsi minoritare brenda kufijve tė tyre.
Mbrojtja dhe mbikqyrja e trajtimit tė tyre u bė pjesė edhe
e sistemit tė Lidhjes sė Kombeve e themeluar mė 1919, si e
para organizatė ndėrkombėtare me karakter universal. Ajo
luajti njė rol tė veēantė nė drejtim tė pėrcaktimit dhe tė
respektimit tė disa rregullave nė lidhje me pozitėn e kėtyre
popullsive.
Ēėshtja e minoriteteve ka qenė njė ndėr aspektet kryesore
tė vep r imtar isė sė Lid h jes. Ajo bėr i p ėrp jekje p ėr tė
pėrpunuar njė regjim tė pranuar gjėrėsisht pėr minoritetet,
p ėr n jė mbrojt je tė qėn d ru eshme tė tyr e n ė sh ka llė
ndėrkombėtare.
Si s temi i Lidhje s s ė Kombeve pė r mbrojtjen e
minoriteteve u ngrit mbi tre forma:
1) Sė pari, shtetet fituese nėnshkruan traktate me shtete,
tė cilat kishin qenė aleatė tė tyre, ose me ato tė sapokrijuara
p ėr mbrojtjen e minor iteteve d he me konkretisht me:
Poloninė, Ēekosllovakinė, Ju gosllavinė, Rumaninė d he
Greqinė.
2) Sė dyti, nė traktatet e paqes tė nėnshkruara me shtetet
humbėse u pėrfshinė kapituj pėr mbrojtjen e minoriteteve
tė mbetura brenda kufijve tė tyre. Traktate tė tilla u lidhėn
me Austrinė, Bullgarinė, Hungarinė dhe Turqinė.6
6 Te Drejtat e njeriut Cikel leksionesh.
3) Sė treti, disa shtete bėnė deklarata pėrpara Kėshillit
tė Lidhjes sė Kombeve, duke marre pėrsipėr angazhimin
ndėrkombėtar pėr respektimin e tė drejtave tė minoriteteve,
si kusht pėr anėtaresimin dhe pranimin e tyre nė Lidhje.
Ndėr kėto shtete, deklarata bėri edhe Shqipėria nė vitin 1921.
Qeveria shqiptare e Nolit u detyrua tė bėnte njė deklaratė
tė p osaēme p ėrp ara Lid hjes, ku zotohej se njihte d he
respektonte tė drejtat e minoriteteve.
Nė vija tė pėrgjithshme, klauzolat pėr mbrojtjen e tė
drejtave tė minoriteteve nga kėto traktate kishin tė bėnin
me: barazinė pėrpara ligjit nė lidhje me tė drejtat civile dhe
p olit ike, lir in ė e bes imit , tė d r ejt ėn e an ėta r ev e t ė
minoriteteve tė pėrdornin gjuhėn e tyre, tė drejtėn pėr tė
pasur institucionet e tyre fetare dhe arsimore. Gjithashtu, u
pėrfshi edhe e drejta pėr tė zhvilluar mėsimin nė gjuhėn
minoritare nė zonat, ku minoritetet pėrbėnin njė numėr tė
konsiderueshėm.
Si rrjedhojė, bazuar nė kėtė tėrėsi tė drejtash tė akorduara
p er son av e q ė u p ėrka s in min or it et ev e, mbr ojt ja e
minoriteteve nė kėtė periudhė karakterizohet nga dy aspekte
themelore.
Aspekti i parė mbulon parimin e mosdiskriminimit, i
cili nė thelb garanton anėtaret e njė minoriteti tė gėzojnė
njėlloj tė drejtat civile dhe politike me anėtarėt e shumicės
sė popullsisė.
Gjykata e Pėrhershme e Drejtėsisė Ndėrkombėtare ka
argumentuar se qėllimi i parimit tė mosdiskriminimit ėshtė
p arand alimi eventu al i trajtimit jo tė barabartė d he jo
garantimi i njė regjimi p rej tė cilit bu ron njė trajtim i
privilegjuar. Nė kėtė kontekst, gjykata ėshtė shprehur se
dispozitat mbi tė drejtat e personave, tė cilėt u pėrkasin
minoriteteve kanė karakter negativ, sepse ato kufizohen nė
ndalimin e ēdo lloj forme tė diskriminimit.
Aspekti tjetėr i mbrojtjes ndėrkombėtare tė minoriteve,
nė kėtė fazė, parashikon qė anėtarėt e minoriteteve duhet
tė gėzojnė tė drejta tė barabarta nė themelimin, kontrollimin
dhe drejtimin e institucioneve tė tyre fetare dhe kulturore,
shkollave dhe institucioneve tė tjera edukative, me tė drejtėn
pėr tė pėrdorur gjuhėn e tyre dhe ushtrimin lirisht tė besimit
tė tyre fetar.
Shtetet palė vendosen nė obligimin jo mė tė mosveprimit,
por tė veprimit pėr tė ndikuar nė realizimin e kėtyre tė
drejtave.
Njė interpretim i tillė pėrforcohet me kėrkesėn se, nė
atė pjesė tė territorit, ku minoritetet pėrbėnin shumicėn nė
raport me pjesėn tjetėr tė popullsisė, shteti duhet tė siguronte
zhvillimin e mėsimit edhe nė gjuhėn e minoritetit dhe njė
ndarje tė drejtė tė fondeve publike me qėllim realizimin e
kėtyre tė drejtave.
Dispozitat e traktateve tė pėrfunduara, nė kėtė periudhė,
iu referohen anėtarėve tė minor itetit d he jo thjesht
minoritet . Kjo tregon qartė se Fuqitė aleate kėrkonin tė
mėnjanonin ngritjen e imperium in imperio apo shtete
brenda shteteve , duke iu garantuar minoriteteve autonomi
politike.
Le tė ndalemi, paksa, te sistemi i Lidhjes sė Kombeve.
Lidhja e ushtronte funksionin e garantit nėpėrmjet njė
p raktike tė shqyrtimit tė p eticioneve, tė cilėt mu nd t i
p araqiteshin nė emėr tė minoriteteve, ku r kėto kishin
pretend ime pėr shkelje tė tė d rejtave tė tyre. Ankesa i
drejtohej Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes sė Kombeve.
Nė rast se ai e konsideronte atė tė pranueshme, Kėshilli i
Lidhjes ngrinte nje Komitet ad hoc tė Minoriteteve, i cili
synonte nė njė zgjidhje paqėsore tė ēėshtjes.
Nėse p ėrp jekjet p ėr tė konklu d u ar nė njė zgjid hje
paqėsore tė ēėshtjes midis Lidhjes dhe shtetit kundrejt tė
cilit kishte njė pretend im pėr d hu nim tė tė d rejtave tė
parashikuara nė traktat dėshtonin, Kėshillit i njihej e drejta
pėr ta referuar ēėshtjen pėr shqyrtim pėrpara Gjykatės sė
Pėrhershme tė Drejtėsisė Ndėrkombėtare.
Njė ndėr rastet e pakta, nga tė cilat Gjykata ka shqyrtuar,
ka qenė ēėshtja e shkollave minoritare nė Shqipėri, kur
qever ia shqip tare mor i njė vend im p ėr shtetėzimin e
shkollave private, duke pėrfshirė edhe ato tė gjuhės greke
pėr minoritetin grek, nė jug tė vendit.
Si pasojė e angazhimeve tė marra, nė kuadėr tė Lidhjes,
pakicės sė vogėl greke nė jug tė vendit iu njoh e drejta e
kr ijimit tė sh kollave n ė gju h ėn gr eke. Kėto sh kolla
kontrolloheshin nga qeveria greke. Nė mėnyre tė vecante,
mėsuesit mbaheshin me rroga, tė cilat ua jepte qeveria e
Athinės.
Nė kendvėshtrimin e shtetit shqiptar, kjo konsiderohej
njė ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė Shqipėrisė dhe njė
cėnim i sovranitetit tė shtetit shqiptar. Vendimi, i cili prekte
tė gjitha shkollat private d he jo vetėm ato greke, nuk i
mohonte tė drejtėn pakicės greke pėr tė patur shkollat e tyre,
por, ajo qė kėrkohej ishte se ato tė kontrolloheshin nga shteti
shqiptar dhe tė mbaheshin me mjetet e tij publike.
Nė kėtė ēėshtje Gjykata insistoi nė nevojėn pėr tė ruajtur
barazinė pėrpara ligjit dhe deklaroi se mbyllja e kėtyre
shkollave nuk ishte nė pėrputhje me parimin e trajtimit tė
barabartė tė minoriteteve.
Traktatet e pėrfunduara nė kėtė periudhė pėrbėjnė njė
hap drejt mbrojtjes sė minoriteteve dhe njohjen e tė drejtave
tė njeriut. Rėndėsia themelore e tyre konsiston nė faktin se,
tashmė e drejta ndėrkombėtare publike nuk kishte objekt
tė saj vetėm marrėd hėniet nd ėrmjet shteteve, p or d he
ruajtjen edhe garantimin e tė drejtave tė individeve, ndonėse
nė fusha tė kufizuara.
Pėr herė tė parė, shtetet dhe komuniteti ndėrkombėtar u
ndėrgjegjėsuan se ka individė, tė cilėt jetojnė pa njė mbrojtje
normale ligjore d he se ato kėrkojnė garanci shtesė pėr
gėzimin dhe ushtrimin e tė drejtave tė tyre themelore nga
njė organizėm ndėrkombėtar, sepse mbrojtja e tyre nga
sistemet e brend shme kombėtare mu nd tė mos jetė e
mjaftueshme.
Por, me gjithė pėrpjekjet qė u benė pėr tė ngritur nė
kėmbė njė r regjim p ak a shumė tė p lotė tė mbrojtjes
ndėrkombėtare tė minoriteteve, veēanėrisht nė Evropė, nuk
u arrit ndonjė zgjidhje e qėndrueshme.
Njė nga tė metat kryesore tė sistemit ka qenė mungesa
e universalizmit nė rregullat e miratuara. Detyrimet nė
fushėn e minoriteteve nuk u pėrfshinė nė Statutin e Lidhjes,
p or u ngarkoheshin vetėm shteteve tė lid hu r me kėto
detyrime nė traktatet e paqes.
Pėrpjekjet e vazhdueshme pėr tė tėrhequr vėmendjen nė
kėtė ēėshtje, pėr ta bėrė sistemin mė universal, rezultuan tė
pasuksesshme. Njė ndikim ka pasur edhe humbja e prestigjit
nga ana e Lidhjes sė Kombeve, e cila u tregua e pafuqishme
pėr t iu kund ėrvenė kursit tė armatimeve dhe politikės
agresive.
Fundi i Lidhjes u deklarua zyrtarisht me 1946. Ajo ishte
mbyllur nė tė vėrtetė qysh me 1939.7
7 Margaret Macmillan Paris 1919' Gjashte muaj qe ndyshuan boten .Tirane,
2006.faqe 113.


1.3 PERIUDHA PAS LUFTĖS SĖ DYTE BOTĖRORE
(1945-1989)
Pas Lu ftės Dytė Botėrore, ēėshtja e minoriteteve ka
tėrhequr vėmendje mė tė madhe dhe mori njė dimension tė
ri. Njė varg i tėrė aktesh ndėrkombėtare i referohen kėsaj
ēėshtjeje. Pak kohė para nėnshtrimit dhe kapitullimit tė
Gjermanisė, qė shėnoi dhe fundin e Luftės sė Dytė Botėrore,
p ėr faqėsu es n ga 50 ven d e tė globit u mblod h ėn n ė
Konferencėn e San Franciskos, nė prill tė vitit 1945 dhe
miratuan Kartėn e Kombeve tė Bashkuara.
Karta pėrbėn dokumentin themelues tė Organizatės sė
Kombeve tė Bashkuara, organizata pasuese e Lidhjes sė
Kombeve.
Organizata e Kombeve tė Bashkuara solli nė vizionin e
saj shpresėn e njerėzimit pėr njė botė tė barazisė dhe tė
drejtėsisė, veēanėrisht tė atyre qė kishin pėrjetuar rrezikun
e nacionalizmit tė shfrenuar. Kėshtu, njė nga qėllimet e
Organizatės ėshtė arritja e bashkėpunimit ndėrkombėtar
nė promovimin dhe nxitjen e respektimit tė tė drejtave dhe
lirive themelore pėr tė gjithė, pavarėsisht racės, seksit, gjuhės
apo fesė .8
Mė 10 d h jetor 1948, n ėp ėrmjet Rezolu tės 217 tė
Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB, u miratua Deklarata
Universale e tė Drejtave tė Njeriut , si ideali i pėrbashkėt
qė duhet tė arrihet nga tė gjithė popujt dhe kombet, nė
respektimin e tė drejtave tė njeriut .
DUDNJ nuk i pėrmend tė drejtat e minoriteteve, por
proklamon parimin e mosdiskriminimit: Secili gėzon tė
gjitha tė drejtat dhe liritė e parashtruara nė kėtė Deklaratė,
8 Neni 1, paragrafi 3 i Kartes se OKB.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
 
MBROJTJA NDĖRKOMBĖTARE E MINORITETEVE nga Mimoza Agalliu
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt-
Kėrce tek: